VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EVELINA BALZAREVIČIENĖ. Magistro baigiamasis darbas

Transkriptas

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA EVELINA BALZAREVIČIENĖ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETĖJO VADYBINIŲ GEBĖJIMŲ RAIŠKA PROFESINĖJE VEIKLOJE THE EXPRESSION OF ADULT EDUCATOR S MANAGERIAL SKILLS IN PROFESSIONAL ACTIVITY Magistro baigiamasis darbas Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 62107S132 Suaugusiųjų švietimas specializacija Edukologijos studijų kryptis Vadovas (-ė)_prof. habil. Dr. M.Teresevičienė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Data) (Parašas) Apginta (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2011

2 Santrauka SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETĖJO VADYBINIŲ GEBĖJIMŲ RAIŠKA PROFESINĖJE VEIKLOJE Darbo tikslas apibrėžti suaugusiųjų švietėjo veiklos sritis, bei nustatyti vadybinių gebėjimų raišką neformaliajame suaugusiųjų švietime. Šiame darbe apibrėžiama suaugusiųjų švietėjo profesijos sąvoka, pateikiant išsamius apibrėžimus, taip pat išgryninamos dvi suaugusiųjų veiklos sritys: vadybinė bei edukacinė. Apibendrinant išanalizuotą mokslinę literatūrą, kiekviena suaugusiųjų švietėjo veiklos sritis turi atskiras funkcijas, kurioms priklauso atitinkamos kompetencijos. Išryškinant tyrimo problematiką reikėtų akcentuoti, kad vadybinės veiklos srities modelis yra labai minimaliai aprašytas, bei jo raiška suaugusiųjų švietėjo veikloje labai mažai tyrinėta mokslinėje literatūroje. Šio darbo tikslui įgyvendinti buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kokias funkcijas ir kaip dažnai atlieka suaugusiųjų švietėjai. Šio tyrimo dėka buvo išskirtos funkcijos, atsižvelgiant į veiklos sritis, kurių suaugusiųjų švietėjai niekada neatlieka. Naudojantis kiekybinio tyrimo rezultatais, buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti neatliekamų funkcijų priežastis, jeigu funkcijos yra atliekamos tai kaip įgijami įgūdžiai, taip pat kokie veiksniai trukdo jas atlikti. 2

3 SUMMARY THE EXPRESION OF ADULT EDUCATOR S MANAGERIAL SKILLS IN PROFESSIONAL ACTIVITY The aim of this work is to define the ranges of adult educator s activities and to a to investigate the expression of managerial skills in non-formal adult education. In this paper it is defined the concept of professional adult educators, providing detailed definitions, as well as purified adult two activity ranges: managerial and educational. In summary, analyzed by the scientific literature, each adult educator activities have different functions which belong to their respective competences. Highlighting the problems of the study, it should be emphasized that the model of management range is very marginally described, and the expression of adult educators work is very little researched in the scientific literature. Objective of this work was a quantitative study, which aimed to find out what functions are performed and how often the adult educators do those. In the process of this study, there were identified functions, taking into account of the range of activities, which adult educators never perform. Using the results of quantitative the qualitative investigation was performed. The purpose was to find out the reasons of not performed functions, if they are performed to find out how the skills are acquired, also the factors which limits the performance of functions. 3

4 TURINYS ĮVADAS...5 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETĖJO PROFESIJOS SAMPRATA, VEIKLOS SRITYS IR JŲ FUNKCINIS MODELIS Suaugusiųjų švietėjo profesijos samprata Neformalus suaugusiųjų švietimas Suaugusiųjų švietėjo veiklos sritys Suaugusiųjų švietėjo veiklos prielaidos: kompetencijų bei gebėjimų sąsajos Suaugusiųjų švietėjo veiklos sistema paremta veiklos lygmenimis Suaugusiųjų švietėjo veiklos funkcijos ir jas atliepiantys gebėjimai Kvalifikacinių lygmenų aprašas TYRIMO METODIKA Tyrimo etapai Kiekybinio tyrimo metodika Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodika KIEKYBINIO TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ Bendrieji duomenys apie tyrime apklaustus suaugusiųjų švietėjus Vadybinų funkcijų taikymas apklaustų suaugusiųjų švietėjų veikloje Kokybinio tyrimo turinio analizė Suaugusiųjų švietėjo veiklų kokybės gerinimo gebėjimų raiška neformaliose suaugusiųjų švietimo organizacijose Suaugusiųjų švietėjo vadovavimo gebėjimų raiška neformaliose švietimo organizacijose Suaugusiųjų švietėjo tyrimų ir vystymo gebėjimų raiška neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizacijose..45 IŠVADOS...48 REKOMENDACIJOS...50 LITERATŪRA...51 PRIEDAI

5 ĮVADAS Sparčiai besikeičiant žinių visuomenės žinių ir švietėjiškų paslaugų poreikiui, taip pat ir darbo rinkai suaugusiųjų švietėjo profesija bei su ja susijusi veikla, jos kokybė, prieinamumas bei patrauklumas tampa vis populiaresnės ir dažnai eskaluojamos, aptariamos bei nagrinėjamos temos šiomis dienomis visuomenėje. Ši magistrinio darbo tema yra pasirinkta neatsitiktinai. Daug metų yra ruošiami suaugusiųjų mokytojai (andragogai), tačiau vis dar nėra andragogo profesijai skirto kvalifikacijos aprašymo, kuris turėtų įtakos profesionalumui suaugusių švietimo praktikose, taip pat stiprintų suaugusiųjų švietėjo statusą socialiniame ir ekonominiame pasaulyje. (Socrates/Grundtvig, Nr CP LT-GRUNDTVIG-G1) Šiame darbe nagrinėjama suaugusiųjų švietėjo veikla, jos funkcijos bei vadybinės veiklos srities funkcijoms priklausantys gebėjimai. Nuolat tobulėjanti visuomenė ir dinamiška darbo rinka reikalauja vis įvairesnių, kokybiškesnių bei patrauklesnių paslaugų. Suaugusiųjų švietėjui nepakanka tik gerai išmanyti savo profesinę sritį jis taip pat turi gebėti realizuoti vadybinių funkcijų kompetencijas, kurios glaudžiai susiję su strategine praktika bei jos įgyvendinimo vadyba, vadovavimu, veiklų kokybe, jos gerinimu,veiklų administarvimu, tyrimo programų kūrimu bei įgyvendinimu. Visos šios vadybinės funkcijos yra pakankamai inovatyvios, o vadybinių gebėjimų raiška praktikoje minimaliai ištirta. Išryškinant tyrimo problematika reikėtų akcentuoti, kad vadybinės veiklos srities modelis yra labai minimaliai aprašytas bei jo raiška suaugusių švietėjo veikloje labai mažai tyrinėta mokslinėje literatūroje. Pagrindinė tyrimo idėja, ištirti suaugusiųjų švietėjų vadybinių gebėjimų raišką veikloje, taip pat vadybinių gebėjimų raiškos nebuvimo priežastis. Šis tiriamasis darbas remiasi suaugusiųjų švietėjo veiklos modeliu, kuris yra išsamiai pristatytas Socrates/Grundtvig projekte. Tai yra pakankamai naujas modelis, kuris atitinka realias suaugusiųjų švietėjo veiklas žinių visuomenėje. Tyrimo problema - Suaugusiųjų švietėjo vadybinių gebėjimų raiška neformalioje švietimo įstaigoje. 5

6 Tyrimo objektas - Suaugusiųjų švietėjo vadybinių gebėjimų raiška neformaliame suaugusiųjų švietime. Tikslas Apibrėžti suaugusiųjų švietėjo veiklos sritis, bei ištirti vadybinių gebėjimų raišką neformaliajame suaugusiųjų švietime. Uždaviniai: 1. Aptarti suaugusiųjų švietėjo profesiją ir veiklos pobūdį. 2. Charakterizuoti pagrindines suaugusiųjų švietėjo veiklos sritis ir vadybines funkcijas. 3. Nustatyti vadybinių gebėjimų raišką neformaliajame suaugusiųjų švietime. 4. Identifikuoti vadybinių gebėjimų raiškos priežastis vykdant neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Tyrimo klausimas - Kokie veiksniai įtakoja suaugusiųjų švietėjo vadybinių gebėjimų raišką neformaliame suaugusiųjų švietime? Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro ši nuostata: Socialinis konstruktyvizmas pabrėžia pasaulio bei žinių sukontruotumą, kuris yra žmonių veiklos bei jų kūribingumo rezultatas. Pasak P. Bergerio ir Th. Luckmann o socialinis pasaulis susideda iš daugybės susipynusių žinių ir žinių sistemų. (Maslauskaite.,A., 2008) Suaugusiųjų švietėjui iš didelės apimties ir sistemos reikia sugebėti susisteminti tam tikrų sričių žinias ir taikant vadybinių funkcijų kompetencijas, pasirūpinti žmogiškaisiai bei finansiniais ištekliais, organizuotumu, paslaugos kokybe, bei paslaugos patrauklumu. Racionalizmas teigiama, kad pažinimas vyksta dar iki patyrimo. Ši nuostata pilnai atsiskleidžia suaugusiųjų švietėjo vadybinių gebėjimų raiškoje, kuri gali būti užčiuopiama neformaliame suaugusiųjų švietime. Pirmiausia suaugusiųjų švietėjas turi žinoti vadybines funkcijas, gauti teorines žinias apie šiai funkcijai priklausančias kompetencijas, kurios padėtų jam atsiskleisti gebėjimų raiškai praktinėje veikloje. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas 3 etapais. Pirmame etape buvo atlikta mokslinių šaltinių analizė, kuri padėjo apibrėžti suaugusiųjų švietėjo profesiją, taip pat išskirti veiklos sritis bei joms priklausančias funkcijas, šioms funkcijoms priklausančias kompetencijas, suaugusiųjų švietėjo profesinio tobulėjimo 6

7 motyvus, galimybes bei poreikį, taip pat atrasti naują požiūrį į suaugusiųjų švietėjo veiklą ir keliamus naujus reikalavimus. Antrame etape buvo atliktas pilotonis kiekybinis tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kokias funkcijas ir kaip dažnai atlieka suaugusiųjų švietėjai. Šio tyrimo dėka buvo išskirtos funkcijos, bei kompetencijos atsižvelgiant į veiklos sritis, kurių suaugusiųjų švietėjai niekada neatlieka. Trečiame etape naudojantis kiekybinio tyrimo rezultatais, buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio instrumentas buvo interviu klausimynas. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti neatliekamų funkcijų priežastis, jeigu funkcijos yra atliekamos tai kaip įgijamos kompetencijos, kokie veiksniai trukdo jas atlikti. Nustatyta kokias pareigas einantys apklausti suaugusiųjų švietėjai jas atlieka, o kokias pareigas einantys jų neatlieka. Išsiaškinta kokiais būdais atliekamas profesinis tobulėjimas. Mosklinių šaltinių analizė Kiekybinis tyrimas Kokybinis tyrimas 1. pav. Tyrimo etapai Išvados Rekomendacijos Tyrimo organizavimas ir eiga. Užsibrėžtam tikslui pasiekti tyrimas buvo vykdomas dviem etapais: kiekybinis tyrimas buvo kaip pagrindas kokybiniam tyrimui. Pirmo etapo anketinė apklausa atlikta penkiuose suaugusiųjų švietimo organizacijose Apklausoje dalyvavo 55 suaugusiųjų švietėjai. Antrame etape 2011m. kovo mėnesį buvo 7

8 atliekamas interviu, kuriuose dalyvavo aštuoni suaugusiųjų švietėjai iš skirtingų suaugusiųjų švietimo organizacijų. Tyrimo apribojimai: 1. Tai yra vienas iš pirmųjų darbų nustatant suaugusiųjų švietėjų vadybinių gebėjimų raišką. 2. Tyrimo rezultatų negalima apibendrinti, nes tiriamųjų ribos nedidelės, kokybinio tyrimo metu apklausti 55 suaugusiųjų švietėjai, kokybinio tyrimo metu apklausti 8 suaugusiųjų švietėjai 8

9 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS: Andragogas suaugusiųjų mokytojas, turintis arba andragoginį išsilavinimą, arba neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu įgijęs andragogo praktiko kompetencijų. (A.M. Juozaitis, 2008). Šiame darbe andragogas ir suaugusiųjų švietėjas vartojami sinonimiškai. Kompetencija gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar imituojamoje veiklos situacijoje, pritaikant įgytas žinias, įgūdžius ir mokėjimus. Kompetencijos pagrindą sudaro dinamiška kognityvinių ir metakognityvinių įgūdžių, žinių ir supratimo, tarpasmeninių, intelektinių ir praktinių įgūdžių bei etinių vertybių visuma (Beaumon,1996; Laužackas, 2005b; Gonzalez ir kt.2008) Gebėjimas fizinė ar psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį; mokėjimo prielaida ir padarinys. Fizinis gebėjimo pagrindas sveikata, psichologinis gabumai, įgyti sugebėjimai, intelektas, pedagoginis žinios, mokėjimai, įgūdžiai, socialinis teisė veikti ir kt. (Jovaiša. L., Vilnius, 2007) Funkcija tai veikla, kuri padeda pasiekti organizacijos tikslus. (R. Backer, C. Longman. Case method. Function and Process Modeling. Addison-Wesley, 1993) Neformalus švietimas švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgyjimo programas. Neformalusis mokymas ar auklėjimas vyksta, kai mokinys mokosi savarankiškai. Neformalusis mokymas apima mokymąsi ne mokykloje, be jos pagalbos, šalia formaliojo ugdymo sistemos. Tai įvairūs parengiamieji ir profesiniai kursai, nuotolinis mokymas, papildomo lavinimo institucijų veikla. (Jovaiša. L., Vilnius, 2007) Veikla reguliuojamas struktūruotas veikimas. Veiklos struktūrą sudaro: 1)tikslas; 2)siekiamo tikslo motyvai; 3) veikimo turinys; 4) veiksmai, kuriais realizuojamas siekimas; 5) grįžtamoji informacija apie turinio ir veiksmų kryptingumą; 6) veiksmų koregavimas. (Jovaiša. L., Vilnius, 2007) Suaugusiųjų mokytojas asmuo mokantis suaugusius žmones. (Juozaitis., A.M., 2008) Neformalusis mokymasis tai sudėtinė neformaliojo švietimo, kuris apibrėžiamas kaip asmens ir visuomenės interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgyjimą, dalis. (LR neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, 1998m. birželio 30d.) 9

10 1. SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETĖJO PROFESIJOS SAMPRATA, VEIKLOS SRITYS IR JŲ FUNKCINIS MODELIS 1.1. Suaugusiųjų švietėjo profesijos samprata Pagal naujausią suaugusiųjų švietimą reglamentuojantį komunikatą šių dienų visuomenei vis svarbiau tampa įtraukti jaunimą į savišvietą, didinti jaunimo užimtumą bei skatinti jaunimo judumą. (Komisijos Komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Judus jaunimas. Briuselis ). Su šiais Europos Komisijos tikslais glaudžiai susiję suaugusiųjų švietėjai ir jų veikla. Tiek suaugusiųjų švietėjo (suaugusiųjų mokytojas) tiek andragogo sąvokos edukologijoje pradėtos naudoti neseniai. Suaugusiųjų švietėją nuo andragogo skiria tik andragogo profesiją suteikiantis išsilavinimas. Įvairūs autoriai pateikia tiek panašius tiek skirtingus šios profesijos apibrėžimus. Analizuojant mokslinę literatūrą yra naudojama andragogo kaip suaugusiųjų švietėjo sąvoka, tačiau empirinės dalies analizėje yra aprašoma suaugusiųjų švietėjo vadybinių funkcijų raiška. Cituojant A.M. Juozaičio pateiktą andragogo apibrėžimą: Andragogas suaugusiųjų mokytojas, turintis arba andragoginį išsilavinimą, arba neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu įgijęs andragogo praktiko kompetencijų. (A.M. Juozaitis,2008). Kitas, to paties autoriaus suaugusiųjų mokytojo apibrėžimas yra: Suaugusiųjų mokytojas asmuo, mokantis suaugusius žmones. (Juozaitis.,A.M., 2008). Mokslininkės M. Teresevičienė ir V. Zuzevičiūtė pateikia platesnį suaugusiųjų švietėjo apibrėžimą: Suaugusiųjų švietėjas asmuo, kompetetingai kuriantis mokymosi prielaidas, sąlygas bei mokymosi galimybes, atliepiančias sociokultūrinio konteksto reikalavimus bei besimokančiųjų poreikius. Suaugusiųjų švietėjas nebūtinai turi būti profesionalas, tačiau atlieka dalį andragogo funkcijų. ( V.Zuzevičiūtė ir M. Teresevičienė, 2008) A.M. Juozaičio monografijoje yra išskiriama dar viena andagogo specializacija tai: Andragogas praktikas asmuo, dirbantis suaugusiųjų mokytoju be andragoginį išsilavinimą patviritinančio dokumento ir neformaliuoju ar savaiminiu būdu įgijęs andragogo praktiko kompetencijų. (A.M. Juozaitis, 2008). 10

11 M.Teresevičienė ir V.Zuzevičiūtė andragogo profesiją skirsto į du pogrupius priklausančius nuo andragogo veiklos srities tai: profesionalūs ir atsitiktiniai andragogai. Profesionalūs andragogai dirba su auditorija ir žmonių grupe, tiesiogiai teikia mokymosi paslaugas/seminarus, paskaitas suaugusiems bei/arba sudaro realias sąlygas mokytis individo, organizacijų ar bendruomeniniu ar nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, apimančias vadybines, didaktines bei dalykines prielaidas. (V. Zuzevičiūtė, M.Teresevičienė., 2008). Atsitiktiniai andragogai skirstomi į andragogus - mentorius ir andragogus vadovus. Andragogas mentorius yra individas su kuriuo mažiau patyręs žmogus yra nustatęs formalius santykius su aiškiai nusakytais tikslais. Mentorius gali būti patarėjas, repetitorius, patyręs lyderis, globėjas, sektinas pavyzdys, ugdytojas ar vadovas. (N. Mačianskienė, G.Gedvilienė ir kt., 2004) Mentoriaus apibrėžimą V. Zuzevičiūtė ir M.Teresevičienė pateikia dviem aspektais:...pirmiausia tai kvalifikuotesnio ir mažiau patyrusio žmogaus suporavimas su mažiau patirties turinčiu aržemesnę kvalifikaciją įgijusiu asmeniu, kitas aspektas yra tas, kad tai naudinga partnerystė abiems, kurios dėka tobulinami gebėjimai, elgsenos ir požiūriai, siekiant padėti globotiniui įgyvendinti tikslus, kuriais mentorius nėra suinteresuotas. (V. Zuzevičiūtė, M.Teresevičienė., 2008). R.M. Andriekienė ir B. Anužienė andragogo profesiją pristato per jo veiklos sritis. Pagal autores, andragogas gali vykdyti savo veiklą labai įvairiose vietose: mokslo ir švietimo įstaigose, organizacijose, bankuose, poilsio, sporto centruose, klubuose, asociacijose, bibliotekose, darbo rinkos mokymo tarnybose ir kt. Apibendrinant suaugusiųjų švietėjo ir andragogo įvairių mokslininkų apibūdinimus, galima daryti išvadą, kad ir kaip ši profesija būtų pristatoma visuomenėje ar suaugusiųjų švietėjas ar andragogas, paskirtis ir veiklos sritys nuo to nesikeičia, tai darbas su suaugusiaisiais. Tiek suaugusiųjų švietėjo tiek andragogo veikla reiškiasi per mokymo paslaugų kūrimą, individo, organizacijų, bendruomenės, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis. 11

12 1.2. Neformalus suaugusiųjų švietimas Neformalus suaugusiųjų švietimas yra reglamentuotas įstatymu Nr. VIII-822, 1998m. birželio 30d.. Pagal reglamentą neformalusis suaugusiųjų švietimas asmens ir visuomenės interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgyjimą. Pagal reglamentą modulis dėstomojo dalyko programos dalis, skirta suteikti besimokančiajam apibrėžto lygio ir masto žinių bei gebėjimų. Neformalusis suaugusiųjų švietimas taip pat turi reglamentuotus neformaliojo suaugusiųjų švietimo uždavinius, kryptis, formas, vykdytojus, dalyvius, kuriais gali būti kiekvienas suaugęs asmuo), socialinius partnerius, švietimo įstaigų steigėjus. 1.3.Suaugusiųjų švietėjo veiklos sritys Suaugusiųjų švietėjo veiklos sritys yra skirstomos į įvairias kryptis, tačiau visos jos susijusios su suauagusiųjų mokymu, konsultavimu t.y. susijusios su suaugusiųjų švietimu. Analizuojant įvairių mokslininkų literatūrą, kurioje aprašoma suaugusiųjų švietėjo veikla, galima pastebėti, kad skirstymas skiriasi, tačiau kalbama apie tą pačią veiklos specifiką. Šiame skyriuje yra pristatomi pagrindinių Lietuvos mokslininkų analizavusių ir tyrusių suaugusiųjų švietėjo veiklą, skirstymai. Kalbant apie andragogo profesinę veiklą M.Teresevičienė ir V.Zuzevičiūtė andragogo veiklos sritis skirsto į: mokymo tai žinios, patirtis ir gebėjimas padėti realizuoti individų ir grupių mokymosi procesą, nustatyti grupių charakteristikas, vadovauti mokymo ir mokymosi procesams, žinoti mokymosi stilių įvairovę. Žinoti ir taikyti įvairius mokymo metodus, technikas ir technologijas. Gebėti formuluoti mokymosi tikslus, naudoti įvairius vertinimo metodus. Knowles as teigia, kad ši funkcija (mokymo) gali būti atliekama ir atsitiktinių žmonių:...tai gali atlikti ir įvairių klubų, nevyriausybinių organizacijų, tarpusvio pagalbos grupių vadovai, profesinių sąjungų darbuotojai, organizatoriai, darbdaviai, įvairaus lygio vadovai, saviveiklos, meno vadovai ir organizatoriai, žiniasklaidos darbuotojai bei 12

13 mokytojai, švietimo administratoriai, dėstytojai, ir konsultantai, teisėsaugos darbuotojai ir gydytojai. (Teresevičienė, M., Zuzevičiūtė, V., 2008). Vadybinė andragogo veiklos sritis, kurioje andragogas atsako už mokymo politikos apibrėžimą, pradedant nuo socialinio, ekonominio, institucinio ir politinio konteksto. Jis prisiima atsakomybę už administravimą ir finansus bei žmonių ir materialiųjų išteklių valdymą. Ši sritis apima viešuosius ryšius su partneriais, žiniasklaida, valdžios institucijomis bei rinkodaros klausimus. (Teresevičienė ir kt., 2006). Organizacinė - andragogo kaip organizatoriaus veiklą, kuri atlieka tam tikras funkcijas tokias kaip: mokymosi proceso skatinimas bei vertinimas. Šiai veiklai atlikti yra reikalingi vadybininko bei derybininko gebėjimai, kurie yra susipynę su politinio, kultūrinio bei ekonominio konteksto išmanymu, vietiniu, regioniniu, nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Andragogas turi gebėti parengti mokymo programas, atrinkti dalyvius, detaliai parengti programą įvertinus institucinius resursus ir socialinį ekonominį kontekstą. Apibendrinant pateiktus apibrėžimus ir veiklos aprašymus galime teigti, kad andragogais gali būti, o gal ir yra, kiekvienas iš mūsų, nes kiekvieno žmogaus gyvenime buvo arba vis dar atsitinka atvejų kai tenka patarti, pamokyti ar galbūt organizuoti ar vertinti kitų žmonių veiklą. Kaip jau buvo minėta pirmame skyriuje aprašant andragogo profesiją andragogai gali būti skirstomi į profesionalius ir atsitiktinius. (Teresevičienė, M., Zuzevičiūtė, V., 2008). Profesionalaus andragogo veikla susijusi su darbu auditorijai ar su žmonių grupe. (Teresevičienė, M., Zuzevičiūtė, V., 2008). Lyginant su A.M. Juozaičio (2008) pateiktu andragogo praktiko apibrėžimu galima teigti, kad profesionalaus andragogo ir andragogo praktiko veikla yra tapati, kadangi andragogą praktiką jis apibūdino kaip profesionalą, remdamasis Jarvis u jis citavo, kad : Praktikai atlieka atsakingus darbus visame pasaulyje, tik tai, ką jie daro, daugeliu atvejų nėra pastebima ir pripažystama. Tad praktikai yra profesionalai, sukaupę tam tikrą veiklos patirtį. Žinoma šiuolaikinis pasaulis tai sparčiai kintantis pasaulis, vis reikalaujantis atsinaujinančių žinių (Hargreaves, 1999; Toffler, 2001; Riderstrale ir Nordstrom, 2004a, 2004b). Todėl praktikais profesionalais tampama ne tada, kai gaunamas profesinį pasirengimą 13

14 patvirtinantis pažymėjimas, o tada, kai pradedamos taikyti profesinio pasirengimo metu įgytos profesinės žinios. (A.M. Juozaitis, 2008). Atsitiktiniai andragogai yra skirstomi į : andragogas mentorius, andragogas vadovas. Šį skirstymą įtakoja veiklos pobūdis. Veiklos pobūdžius autorės taip pat skirsto į grupes, tik jų yra net trys: profesinė, vadybinė bei didaktinė. Kiekvienai veiklos sričiai yra būdingos atskiros kompetencijos, kurios yra labai svarbios andragogų veikloje. Didaktinės veiklos srityje andragogo veikla susideda iš suaugusiųjų grupių ir individų raidos ypatumų įvertinimu, psichologinių charakteristikų įvertinimu, tinkamu mokymosi metodų ir technologijų naudojimu. Šiai sričiai taip pat priklauso geras mokomojo dalyko išmanymas, siekiamų rezultatų numatymas bei pagarba auditorijai. (Teresevičienė, M., Zuzevičiūtė, V., 2008). Dalykinė veiklos sritis tai darbuotojų, suaugusiųjų mokymosi poreikių tyrimas, pagrindimas, rengimas ir įgyvendinimas mokymo programų įstaigos lygmeniu, jų administravimas, akrditavimas pagal nacionalinius reikalavimus, švietimo sistemos ir jos posistemių ypatumų ir jų poveikio įstaigos veiklai įvertinimas. Vadybinė veiklos sritis tai orientavimasis suaugusių švietimo politikoje tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis, ryšių tarp personalo ir už įstaigos ribų palaikymas, finansinių ir materialinių išteklių optimalus naudojimas, įstaigos švietimo starteginių tikslų įgyvendinimas. (Teresevičienė, M., Zuzevičiūtė, V., 2008). Mokslininkės R.M. Andreikienė ir B. Anužienė (2006) norėdamos pristatyti andragogo profesiją supažindina su šios profesijos veiklos sritimis. Bendraautorės išdėsto andaragogo veiklos sritis pagal įstaigas, kurios yra: mokslo ir švietimo įstaigos, organizacijose, bankuose,poilsio, sporto centruose, klubuose, asociacijose, bibliotekose, darbo rinkos mokymo tarnybose, darbo biržose, ligoninėse, šalies ginkluotose pajėgose, religinėse bendruomenėse, profesinėse sąjungose, įkalinimo įstaigose, neformalios slaugos vietose ir kt. Šių veiklų įvairovę autorės sistemina išskirdamos pagrindines veiklos sritis: andragogas dėstytojas (mokytojas), pagrindinė veikla parengti kursui interaktyvias metodines priemones, mokymosi medžiagos paketus, sudaryti tikslų andragoginį scenarijų, suskaidyti į dalis ir orentuotą į kursų tikslus, nustatyti kiekvienos andragoginio scenarijaus uždavinius, įgyvendinti numatytitus kursų tikslus bei 14

15 uždavinius, padėti besimokantiesiems, dalyvauti kursų vertinimo procedūroje, stebėti, kad nustatyti andragoginio scenarijaus uždaviniai atitiktų kursantų poreikius Andragogas praktikos vadovo pagrindinė veikla sutikti ir įtraukti praktikantą į organizacijos veiklą, parengti jį profesinei savarankiškai veiklai, išaiškinti bendras įmonės vertybes, jos kultūrą, vertinti jo profesinį tobulėjimą, padėti kuriant ir pristatant individualius projektus, patarti, padrąsinti. Andragogas organizatorius, dirba tęstinio ugdymo centruose, organizacijose. Pagrindinė jo veikla skirstoma į vidinę (savo institucijos konsultavimą) ir išorinę (kursų užsakovų konsultavimą). Andragogoas organizatorius užtikrina informacijos perdavimą ir palaikymą tarp kursų teikėjų ir užsakovų. Jis veda derybas dėl kursų kainos, vietos, laiko (Caspar, 1988). Planuoja darbuotojų karjėrą, kompetencijų tobulinimą, perkvalifikavimą, stažuotes, numato tęstinio mokymo politiką, startegiją. Andragogas analitikas, analizuoja užsakovų mokymosi poreikius, atlieka būsimų kursantų asmeninių savybių, gebėjimų, nuostatų, pomėgių ir kt. analizę. Kartu su užsakovais numato kursų tikslus ir uždavinius, atlieka organizacijos darbuotojų padalinio, tarnybos, skyriaus veiklos analizę, kuria kursų eigos projektą ir siūlo jį užsakovui, nustato kursų vertinimo kriterijus ir pats dalyvauja vertinant. Perduoda suderintą su užsakovais kursų projektą andragogui dėstytojui (Chauvan, 2001). (R.M. Andreikienė ir B. Anužienė. 2006) Kiti autoriai pateikia kitokį andragogo veiklos skirtymą, tačiau visos pateiktos medžiagos turinys yra susijęs su andragogo edukacinėmis bei vadybinėmis veiklos funkcijomis, nors jos ir nėra atskirai klasifikuojamos ar kaip nors kitaip išskirtos. A.M. Juozaitis būdamas pats andragogas praktikas, ir remdamasis kitų mokslininkų darbais akcentuoja andragogo profesiją, kuri neatsiejama nuo praktinės veiklos. Išanalizavus pagrindinių mokslininkų, tiriančių andragogo veiklą, darbus, galima daryti išvadą, kad andragogas yra ne tik mokytojas, siekiantis šviesti besimokančius suaugusiuosius, tačiau jis turi ir :...kurti, rengti, realizuoti įvairias suaugusiųjų švietimui, tęstiniam profesiniam mokymui skirtas programas, priemones, taip pat jas komercializuoti, valdyti suaugusiųjų švietimui skirtus resursus, numatyti, inicijuoti, organizuoti, koordinuoti andragoginę veiklą, diegti suaugusiųjų švietimo politiką. Šioje pastraipoje pateikiamos andragogo vadybinės 15

16 funkcijos, kurios glaudžiai siejasi sutam tikromis kompetencijomis, bei asmeninėmis savybėmis. Kompetencijos yra labai svarbios andragogo veikloje, kadangi jos yra priemonės atkleidžiančios individo konkrečius ir efektyvius gebėjimus tam tikroje veikloje. (Andriekienė, R.M., Jatkauskienė,B., Jatkauskas, E., Andragogo veiklos ypatumai slaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo aspektu., 2009) 1.4. Suaugusiųjų švietėjo veiklos prielaidos: kompetencijų bei gebėjimų sąsajos Suaugusiųjų švietėjo veikla susideda iš dviejų veiklos sričių t.y. vadybinė bei edukacinė. Kiekvienai iš šių veiklos sričių būdingos skirtingos funkcijos, kompetencijos bei jas atliepiantys gebėjimai. Remiantis L. Žilinskaitės (2008) daktaro disertacija, pirmiausiai formuojasi kompetencijos:...įgijama tam tikrų žinių, plėtojami kognityviniai bei praktiniai įgūdžiai, formuojasi atitinkamos nuostatos, požiūris bei vertybės, atsiranda motyvacija naujai veiklai. (L. Žilinskaitė, 2008) Kompetencijų dėka įgijama daugiau patirties formuojasi gebėjimai: gebėjimas interaktyviai panaudoti bei taikyti įvairias priemones, gebėjimas veikti heterogoniškose grupėse bei gebėjimas veikti savarankiškai. (L. Žilinskaitė, 2008). MVG koncepcija Veiklos sritys Vadybinė Edukacinė Veiklos funkcijos Vadybinės kompetenci jos 16

17 Vadybiniai gebėjimai 2 pav. Veiklos sričių sąsajos su kompetencijomis ir gebėjimais Kompetencija kaip potencija veiklai. Ši potencija priklauso pačiam individui ir yra bet kurios veiklos sąlyga. Kompetencija gali būti fiksuojama tiriant individo požiūrį į veiklą. (L.Žilinskaitė, 2008) Gebėjimai kaip praktinės patirties šaltinis. Patirtis įgijama individui veikiant pagal turimą potenciją ir reiškiasi veikloje. Gebėjimai gali būti fiksuojami tiriant individo veiklą. L. Žadeikaitė ir A. Railienė (2009) pateikia kelių mokslininkų skirtingai suformuluotas kompetencijos ir gebėjimo sąvokų sampratas:... kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimai atlikti tam tikrą veiklą, kurie yra grindžiami individo žiniomis, mokėjimais, įgūdžiais, požiūriais, patirtimi, polinkiais, asmenybės savybėmis ir vertybėmis (Baker, 1995; Lepaitė, 1997; Jucevičienė, Lepaitė, 2000; Lepaitė, 2001; Key, 2004; Laužackas,2005;Jovaiša,2007; Pečiuliauskienė, 2007). Kompetencija yra žmogaus kvalifikacijos bei gebėjimo veikti išraiška, kurią lemia individo savybės, vertybės bei jo įgytos žinios, mokėjimai, įgūdžiai, požiūris į darbą. (L. Žadeikaitė ir A. Railienė, Socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos funkcijos ir kompetencijos: teorinės prielaidos 2009) Mokslinėje literatūroje kompetencijos yra grupuojamos į tris grupes pagal taikymo pobūdį: Bendrosios kompetencijos tai žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, kitos asmeninės savybės, reikalingos bet kuriai žmogaus veiklai ir galimos perkelti iš vienos veiklos rūšies į kitą. (Jucevičienė, 2005; Laužackas, 2005). Funkcinės kompetencijos tai kompetencijos, būtinos atlikti tam tikrai konkrečiai veiklai. (Jovaiša, 1998; Shaw,1998; Laužackas,2005). Pažintinės kompetencijos tai kompetencijos, integruojančios kelių skirtingų sričių žinias, gebėjimus, įgūdžius ir vertybines nuostatas. (Adiction counceling competencies, 2002; Rutkienė, 2008; Tandzegolskienė, 2008) 17

18 Apibendrinant, kompetencijos ir gebėjimų sąvokas, galima daryti išvadą, kad pirmiausiai SŠ įgija kompetencijas, tai kažkokias tam tikros srities teorines žinias (mūsų atveju vadybines), o gebėjimai, t.y. gerai įvaldytos/išlavintos kompetencijos (žinios) reiškiasi kaip veiksmų seka (specifinėse) veiklos srityse. 1.5.Suaugusiųjų švietėjo veiklos sistema Suaugusiųjų švietėjo veikla reiškiasi per tris veiklos lygmenis: makro, mezo, mikro. (L.Žilinskaitė, 2008). Vadybiniai gebėjimai reiškiasi visose trijose suaugusiųjų švietėjo veiklos lygmenyse, nes jie padeda sukurti bei įgyvendinti visų lygmenų planus, t.y. suorganizuoja veiklas į sistemą. (L.Žilinskaitė, 2008). Makro lygmuo vadinamas nacionaliniu lygmeniu, socialiniu, labiausiai nutolusiu, valstijos/valstybės lygmeniu. (L.Žilinskaitė, 2008). Mezo lygmuo plačiausiai apimantis lygmuo, tai yra tarsi tiltas nuo mikro lygmens iki makro lygmens. Pagal rastas charakteristikas, šį lygmenį galima sugrupuoti į tris grupes institucinės, socialinės, geografinės. (L.Žilinskaitė, 2008). Vadovaujantis L. Žilinskaitės daktaro disertacija, šiam darbui artimiausias lygmuo yra mezo lygmuo, kurias priklauso institucinio aspekto charakteristikos: Švietimo vadyba, kuri apima organizavimą, administarvimą, vadovavimą. Švietimo infrastruktūros kūrimas, kuris apima švietėjų rengimą, švietimą organizuojančias, paremiančias ar švietimą teikiančias institucijas. Švietimo paslaugų projektavimas, kuris apima programas, teikimo formas (formali, neformali), teikimo scenarijus, paramos sistemas. Mokymo/si organizavimas, kuris apima požiūrius į mokymą, mokymąsi bei besimokantįjį, mokymo/si technologijas, mokymosi turinį. (L.Žilinskaitė, 2008). Svarbiausios institucinio aspekto charakteristikos vadyba ir švietimo infrastruktūra. Apibendrinant šį skyrių galima būtų teigti, kad švietimo sistema susideda iš penkių veiklos tipų ir švietėjo veikla turi specifinę paskirtį kiekviename tipe. 18

19 Moky mąsis Mokymosi galimybių Mokymosi paslaugų teikimas Mokymosi sąlygų regione/bendruomenėje kūrimas Švietimo politikos formavimas 3. pav. Adaptuotas suaugusiųjų švietėjo veiklų sistemos modelis (pagal Žilinskaitę L., 2008) Švietimo politikos formavimo lygmuo susideda iš suaugusiųjų švietimo vizijos, tikslų, strateginių dokumentų kūrimo. Mokymosi sąlygų regione/bendruomenėje lygmuo susideda iš švietimo paslaugų infrastruktūros kūrimo, švietimo specialistų rengimo. Mokymosi paslaugų teikimo lygmuo susideda iš švietimo paslaugų teikimo kūrimo, mokymosi programų kūrimo, paramos sistemos kūrimo. Mokymosi galimybių teikimo lygmuo susideda iš mokymosi galimybių besimokantiesiems kūrimo. Mokymosi lygmuo susideda iš veiklos nukreiptos į kompetencijų įgyjimą ir plėtojimą. (L. Žilinskaitė, 2007) 19

20 1.6. Suaugusiųjų švietėjo veiklos funkcijos ir jas atliepiantys gebėjimai Suaugusiųjų švietėjo darbo organizuotumas bei kokybė priklauso nuo jam priskiriamų funkcijų žinojimo, bei toms funkcijoms priskiriamų kompetencijų turėjimo.. Dėl šios priežasties šiame skyriuje, remiantis ADU-EDU projekto medžiaga bei L.Žilinskaitės daktaro disertacija (Žilinskaitė, L., 2008) bus supažindinama su edukacinės bei vadybinės veiklos srities funkcijomis bei jas atliepiančiais gebėjimais. Remiantis ADU-EDU projekto medžiaga bei L. Žilinskaitės daktaro disertacija (2008) išskirtos dvi suaugusiųjų švietėjo veiklos sritys: vadybinė ir edukacinė. Kiekvienoje veikloje išskirtos atskiros kompetencijos. Vadybinėje veiklos srityje įvardintos šešios vadybinės funkcijos lemiančios suaugusiųjų švietėjo vadybines kompetencijas: Strateginės praktikos kūrimas; Strateginės praktikos įgyvendinimo vadyba; Vadovavimą; Veiklos kokybės gerinimą; Tyrimus ir vystymą; Veiklos administravimą. Edukacinės veiklos sritį sudaro tokios funkcijos: Nacionalinės suaugusiųjų švietimo politikos formavimas; Mokymosi sąlygų ir galimybių kūrimas mokymosi regione/bendruomenėje; Suaugusiųjų švietimo paslaugų kūrimas ir teikimas; Mokymosi aplinkos suaugusiems kūrimas; Mokymas/mokymosi palaikymas.. Kitų autorių pateiktos suaugusiųjų švietėjų veiklos, funkcijos bei kompetencijos labiau priskiriamos prie bendrųjų kompetencijų grupės, kadangi kalbama apie žinias, įgūdžius, vertybines nuostatas, asmenines savybes ir kt. kurios reikalingos bet kuriai veiklai atlikti. Funkcijos Kompetencijos Gebėjimai Strateginės vizijos kūrimas; Gebėti sukurti viziją, parengti praktikos kūrimas vizijos įgyvendinimo vizijos įgyvendinimo planą, 20

21 plano kūrimas; pokyčių bei nuolatinio tobulinimo procesų valdymas; veiklos planų kūrimas. gebėti valdyti pokyčius bei nuolatinį tobulinimo procesą, kurti veiklos planus Strateginės praktikos marketingo bei įgyvendinimo vadyba reklamos organizavimas; žmogiškūjų išteklių valdymas; organizacijos valdymas; strateginės politikos krypties nustatymas Vadovavimas vadovavimas individualiems veikėjams; vadovavimas grupei/komandai; išteklių planavimas; finansų valdymas; fizinių išteklių valdymas Veiklų kokybės kokybės politikos gerinimas kūrimas; kokybės kontroles vykdymas; kokybės tobulinimas bei vystymas; kokybės audito Gebėti organizuoti marketingą bei reklamą, numatyti starteginės politikos kryptį, valdyti organizaciją bei žmogiškuosius išteklius. Gebėti vadovauti komandai, individualiem asmenim, valdyti finansinius bei fizinius išteklius, Gebėti kurti kokybės politiką, kontroliuoti, tobulinti bei vystyti ją, vykdyti kokybės auditą. 21

22 vykdymas Tyrimai ir tyrimo programų Gebėti kurti bei įgyvendinti vystymas kūrimas; tyrimų programas, skatinti tyrimo programų reflektyvią praktiką, remti įgyvendinimas naujovių įgyvendinimą, kurti reflektyvios praktikos bei įgyvendinti kaitos skatinimas; strtategiją. parama naujovių įgyvendinimui; kaitos strategijos kūrimas bei įgyvendinimas. Veiklų aiškių rinkimo, Gebėti palaikyti dokumentų administarvimas dokumentavimo bei rinkimo, raportavimo raportavimo procedūrų procedūras, stebėti išteklių palaikymas; panaudojimą,vykdyti išteklių panaudojimo atskaitomybę. stebėsena; atskaitomybės vykdymas 1. lentelė Vadybinės suaugusiųjų švietėjo funkcijos, jas atliepiančios kompetencijos bei kompetencijas laiduojantys gebėjimai (Adaptuota dalis lentelės iš Socrates/Grundtvig projekto medžiagos) 22

23 1.7. Kvalifikacinių lygmenų aprašas 2010 metų gegužės 4 dieną Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą dėl Lietuvos nacionalinių kvalifikacijų aprašo. Sprendimas yra priimtas dėl kvalifikacinių lygmenų struktūros. Lietuvoje yra planuojami aštuoni kvalifikaciniai lygmenys įvardyti veiklos sudėtingumo, autonomijos ir kintamumo terminais, kuriuos besimokantysis turi suprasti, žinoti, sugebėti atlikti nuo kvalifikacijos užbaigimo. (EQF NEWSLETTER, 2010). Šiuo metu yra parengtas pradinis kvalifikacinių lygmenų aprašo variantas, kurį sudaro aštuoni lygmenys, kurie eina žinių, įgūdžių, gebėjimų autonomiškai veikti ir prisiimti atsakomybę, gebėjimo mokytis, komunikacinių ir socialinių gebėjimų bei gebėjimų spręsti problemas, sudėtingėjimo tvarka. Suaugusiųjų švietėjo profesijai būtų tinkamiausias septintas kvalifikacinis lygmuo, kuriam yra priskiriamos šios operacijos kaip: Žinios gebėti panaudoti specializuotas teorines ir praktines žinias. Gebėti pritaikyti esminias tam tikros srities žinias formuojant naujas idėjas. Demonstruoti kritišką žinių supratimą esminiais tam tikros srities klausimais ir sąveikoje su skirtingų veiklų sritimis. Įgūdžiai tyrimais paremtos problemų nustatymo metodikos sukūrimas, integruojant žinias. Sprendimų priėmimas turint ne visą ar ribotą informaciją. Naujų įgūdžių vystymas kaip atsakas į naujoves. Gebėjimai autonomiškai veikti ir prisimti atsakomybę vadovavimo (lyderiavimo) ir inovatyvumo demonstarvimas darbo ir studijų (mokymosi) kontekstuose, kurie yra 23

24 nepažįstami, sudėtingi ir nenuspėjami (neprognozuojami) bei reikalauja sprendimo sudėtingų problemų, apimančių daugelį sąveikaujančių veiksnių. Komandinio darbo strategijos vertinimas (apžvalga, reflektavimas). Gebėjimas mokytis demonstruoti autonomiškumą mokymęsi ir aukštą mokymosi procesų suvokimo lygį. Komunikaciniai ir socialiniai gebėjimai spręsti problemas naujame ir nepažįstamame kontekste, integruojant sudėtines žinias. Demonstruoti bendradarbiavimo patirtį pokyčių valdyme sudėtingoje aplinkoje. Reaguoti į socialines, mokslines ir etines problemas, su kuriomis susiduriama darbe ar mokantis. Gebėjimas spręsti problemas spręsti problemas naujame ir nepažįstamame kontekste, integruojant sudėtines žinias. Demonstruoti bendradrabiavimo patirtį pokyčių valdyme sudėtingoje aplinkoje. Reaguoti į socialines, mokslines ir etines problemas, su kuriomis susiduriama darbe ir mokantis. 2. lentelė. Septinto kvalifikacinio lygmens aprašas (adaptuota iš Socrates/Grundtvig projekto medžiagos) Apibendrinant teorinę tyrimo dalį galima teigti, kad andragogo ir suaugusiųjų švietėjo sąvokos yra sinoniminės. Šios profesijos atstovų veikla yra susijusi su suaugusiųjų 24

25 mokymu, švietimo politikos kūrimu, švietimo paslaugų rinkai pateikimu bei mokymo palaikymu. Suaugusiųjų švietėjo veikla yra skirstoma į vadybinę ir edukacinę. Kiekviena šių sričių turi savitas funkcijas. Vadybinė veiklos sritis turi šešias jai priklausančias funkcijas, tai yra: Strateginės politicos kūrimas, Strateginės praktikos įgyvendinimo vadyba, Vadovavimas, Veiklos kokybės gerinimas, Tyrimai ir vystymas, Veiklos administarvimas. Edukacinė veiklos sritis susideda iš penkių funkcijų: Švietimo politicos formavimas, Mokymosi sąlygų ir galimybių kūrimas, Švietimo paslaugų kūrimas ir teikimas, mokymosi aplinkos kūrimas ir mokymosi palaikymas. Lietuvos vyriausybei priėmus sprendimą dėl kvalifikacinių lygmenų struktūros yra sudarytas pradinis kvalifikacinių lygmenų aprašo variantas, kuris susideda iš aštuonių kvalifikacinių lygmenų. Suaugusiųjų švietėjui yra priskiriamas seprintas lygmuo, kuriam priskiriamos sudėtingos operacijos susijusios su žinių panaudojimu formuojant naujas idėjas, sprendimų priėmimu turint ribotą informaciją ir kt. 25

26 2. TYRIMO METODIKA 2.1. Tyrimo etapai Tyrimas buvo atliekamas 3 etapais. Pirmame etape buvo atlikta mokslinių šaltinių analizė, kuri padėjo apibrėžti suaugusiųjų švietėjo profesiją, taip pat išskirti veiklos sritis bei joms priklausančias funkcijas, suaugusiųjų švietėjo profesinio tobulėjimo motyvus, galimybes bei poreikį, taip pat atrasti naują požiūrį į suaugusiųjų švietėjo veiklą ir keliamus naujus reikalavimus. Antrame etape buvo atliktas pilotonis kiekybinis tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kokias funkcijas ir kaip dažnai atlieka suaugusiųjų švietėjai. Šio tyrimo dėka buvo išskirtos funkcijos, atsižvelgiant į veiklos sritis, kurių suaugusiųjų švietėjai niekada neatlieka. Trečiame etape naudojantis kiekybinio tyrimo rezultatais, buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio instrumentas buvo interviu klausimynas. Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti neatliekamų funkcijų priežastis, jeigu funkcijos yra atliekamos tai kaip reiškiasi gebėjimai, taip pat kokie veiksniai trukdo jas atlikti. Nustatyta kokias pareigas einantys apklausti suaugusiųjų švietėjai jas atlieka, o kokias pareigas einantys jų neatlieka. Taip pat išsiaškinti kokiais būdais atliekamas profesinis tobulėjimas. Tyrimo klausimas Mokslinės literatūros analizė Kiekybinis tyrimas Kokybinis tyrimas Išvados Rekomendacijo s 4. pav. Tyrimo etapai 26

27 2.2. Kiekybinio tyrimo metodika Kiekybinis tyrimas. Norint surinkti kuo daugiau objektyvių duomenų apie vadybinių funkcijų taikymą neformalioje švietimo organizacijoje buvo pasirinktas kiekybinio tyrimo tipas, panaudojant anketinę apklausą suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems neformaliose suaugusiųjų švietimo organizacijose. Kiekybinių tyrimų sąvoka nusako kiekybinius tyrimo aspektus. (Kardelis, 2002). Kiekybinio tyrimo tikslas apklausti pagrindines neformalaus suaugusiųjų švietimo įstaigas Kaune, ir nustatyti atliekamų vadybinių funkcijų skaičių, bei kaip dažnai jos yra taikomos, ar visai netaikomos suaugusiųjų švietėjų veikloje. Tyrimo organizavimas. Tyrimo objektu buvo pasirinkti suaugusiųjų švietimo centruose dirbantys suaugusiųjų švietėjai. Suaugusiųjų švietėjams buvo išdalintos 55 spausdintos anoniminės anketos. Tyrimo metu buvo apklausti visi suaugusiųjų švietėjai, kurie dirba pasirinktuose suaugusiųjų švietimo centruose. Pilotinis tyrimas, kuriuo siekta nustatyti ar suaugusiųjų švietėjo veiklos modelyje išskirtos vadybinės funkcijos, kurios reiškiasi suaugusiųjų švietėjo veikloje. Pilotinio tyrimo metu per savaitę buvo apklausti 55 suaugusiųjų švietėjai. Gauti rezultatai buvo sugrupuoti.. Suaugusiųjų švietėjų anketinė apklausa vyko jų darbo vietose, iš anksto susitariant dėl dienos ir laiko. Vasario mėn. kiekvieną savaitę buvo apklausiama po 15 suaugusiųjų švietėjų. Anketinė apklausa truko vieną mėnesį. Tyrimo imtis. Tikslinę grupę sudaro Kauno miesto suaugusiųjų švietimo centruose bei nevalstybinėse organizacijose dirbantys suaugusiųjų švietėjai. 27

28 Tyrimas buvo atliktas 5 Kauno pagrindinėse neformalaus suaugusiųjų švietimo organizacijose, kurios šia veikla užsiima daugiau nei 5 metus ir kurių veikla yra žinoma, bei teikianti naudą Kaune. Pagrindinių dalyvavusių apklausoje organizacijų veiklos pobūdis yra organizuoti pedagogų kultūros ir sporto darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, neformalųjį suaugusiųjų švietimą, profesinį konsultavimą ir orientavimą, tenkinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą poreikius, naudojant naujausias informacines technologijas, bendraujant ir bendradarbiaujant su institucijomis, įtakojančiomis neformalųjį suaugusiųjų švietimą, tenkinti bedarbių bei socialiai remtinų žmonių, ypač moterų, darbingumo bei konkurencingumo darbo rinkoje didinimą, jų mokymą bei perkvalifikavimą, kompleksišką moterų nedarbo bei socialinių problemų sprendimą, moterų interesų atstovavimą bei jų interesų gynimą visuose lygmenyse, siekiant faktinio lyčių lygiateisiškumo įgyvendinimą. Tyrimo imtis nėra reprezentatyvi rezultatų negalima taikyti visai popiuliacijai, tačiau galima įžvelgti benrąsias tendencijas. Tyrimo intrumentas. Kiekybiniam tyrimui sudaryta anketa iš 34 klausimų, kurie yra suskirstyti į dvi grupes: Demografiniai duomenys (darbo patirtis, lytis, darbo pobūdis, išsilavinimas); Šeši klausimų blokai susiję su vadybinėmis kompetencijomis bei jų raiška suaugusiųjų švietėjo profesinėje veikloje. Anketa buvo sudaryta remiantis Socrates/Grundtvig projekto medžiaga, kurioje atsižvelgiant į siekiamybę plėtoti suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi visą gyvenimą ypatingai svarbi tampa suaugusiųjų švietėjo profesija, kuriai reikalingas suaugusiųjų švietėjo kompetencijų aprašas nusakantis kokias funkcijas suaugusiųjų švietėjas turėtų atlikti savo veikloje. Anketoje pateikiami klausimai atspindi šešias pagrindines suaugusiųjų švietėjo veiklos sritis tokias 28

29 kaip: Strateginės praktikos kūrimas; starteginės praktikos įgyvndinimo vadyba; vadovavimas; veiklų kokybės gerinimas; tyrimai ir vystymas; veiklų administarvimas, projektų rengimas. Turėdamas šias kompetencijas suaugusiųjų švietėjas sugebėtų teikti kokybiškas švietimo paslaugas. Tyrimo duomenų analizė. Apklausos rezultatai sugrupuoti, vizualiai pateikti grafikuose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketo SPSS 17,0 versiją. Kokybinių ranginių požymių statistinė analizė atlikta naudojant Chi kvadrato (X²) kriterijų bei Spearmano koreliacijos koeficientą (r). Ryšys buvo laikomas silpnu, kai r<0,3, vidutinio stiprumo, kai 0,03 r<0,7 ir stipriu, kai r 0,7. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0, Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodika Tyrimo organizavimas. Atlikus kiekybinį tyrimą, išanalizavus gautus duomenis ir jais remiantis buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu, kurio klausimai buvo sudaryti remiantis darbo tikslu, t.y. išsiaiškinti dėl kokių priežasčių suaugusiųjų švietėjai neatlieka tam tikrų vadybinių funkcijų, ir kaip įtakoja vadybinių funkcijų atlikimą suaugusiųjų švietėjų užimamos pareigos. Interviu vyko prieš tai susitarus dėl interviu laiko ir vietos. Tyrimo imtis. Tikslinę grupę sudaro Kauno miesto suaugusiųjų švietimo centrų bei nevalstybinių organizacijų suaugusiųjų švietėjai. Buvo taikoma netikimybinė proginė imtis; interviu imtas iš 8 suaugusiųjų švietėjų. Tyrimo instrumentas. Interviu klausimynas buvo sudarytas remiantis kiekybinio tyrimo gauta informacija apie neatliekamas funkcijas. Interviu klausimyną sudarė trys pagrindiniai blokai klausimų, iš kurių kiekvienas turėjo specifinius į tikslą orentuotus klausimus. Pagrindinės funkcijos, kurių suaugusiųjų švietėjai neatlieka yra: vadovavimas, tyrimai ir vystymas bei veiklų kokybės gerinimas. Tyrimo duomenų analizė. Analizuojant tyrimo duomenis buvo taikoma turinio analizė. 29

30 Tyrimo etika ir apribojimai. Tyrimų metu buvo vadovaujamasi anonimiškumo ir konfidencialumo principais. Pirmo etapo tyrimo anketos nebus niekur platinamos ar kaip nors kitaip naudojamos, taip pat ir antrame tyrimo etape atlikti interviu liks anonimiški bei bus laikomasi konfidencialumo principo, neplatinant organizacijų kuriose dirba apklausti suaugusiųjų švietėjai. Atliktų tyrimų rezultatai nėra reprezentatyvūs, jie gali būti taikomi tik pasirinktai respondentų grupei. Antro etapo tyrimo instrumentas sudarytas remiantis Socrates/Grundtvig projekte pateiktu suaugusiųjų švietėjo kompetencijų aprašu, kuris nėra galutinis, gali būti ginčijamas ir įvairiai interpretuojamas. 30

31 3. KIEKYBINIO TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ 3.1. Bendrieji duomenys apie tyrime apklaustus suaugusiųjų švietėjus Šiame tyrime bus bandoma sužinoti kaip suaugusiųjų švietėjai, dirbantys neformaliame švietime sugeba taikytis prie besikeičiančių besimokančiųjų poreikių. Siekiant nustatyti kokias vadybinės funkcijos suaugusiųjų švietėjai atlieka neformalioje švietimo įstaigoje ir kokie yra suaugusiųjų švietėjo kvalifikacijos įgyjimo būdai, buvo apklausti 55 penkių švietimo centrų suaugusiųjų švietėjai. Visi tiriamieji dalyvavusieji apklausoje yra suaugusiųjų švietėjai dirbantys Kaune. Tyrime aktyviau dalyvavo moterys (80 proc., n=44) nei vyrai (20 proc., n=11). 5. pav. Respondentų lytis Šiame tyrime taip pat buvo tiriama suaugusiųjų švietėjų darbo patirtis, kuri sudaro labai įvairią procentinę skalę. Mažiau nei pusė tyrimo dalyvių turėjo 1-5 metų (40 proc., n=22) ir 5-10 metų darbo patirtį (30 proc., n=17). Mažesnę nei metai darbo patirtį turėjo 10,9 proc. (n= 6) suaugusiųjų švietėjų metų ir didesnę nei 15 metų darbo patirtį turėjo tiek pat tyrimo dalyvių (9,1 proc., n=5). (žr. pav. 6) 31

32 6 pav. Respondentų darbo patirtis Beveik pusė tyrime dalyvavusių suaugusiųjų švietėjų (43,6 proc., n=24) dirba švietimo centre, o trečdalis (36,4 proc., n=20) nevyriausybinėje organizacijoje. Dalis (12,7 proc., n=7) tyrimo dalyvių dirba bendrojo lavinimo mokykloje, keletas (1,8 prc., n=1) universitete ir keletas (5,5 proc., n=3) dirba kitur.(žr. pav.7 ) 7 pav. Darbo vieta Trečdalis (36,4 proc., n=20) tyrimo dalyvių teigė, jog andragogikos mokėsi iš patirties, ketvirtadalis (21,8 proc., n=12) studijavo universitete ir tik dalis (12,7 proc., n=7) andragogikos universitete nestudijavo. Trečdalis (29,1 proc., n=16) tyrimo dalyvių teigė, jog studijavo neformaliuoju būdu. 32

33 8 pav. Studijavę andragogiką 3.2.Vadybinių funkcijų taikymas apklaustų suaugusiųjų švietėjų veikloje Strateginės praktikos kūrimas. Veiklos planų kūrimas. Suaugusiųjų švietėjų atsakymai į klausimą su kokiomis savo darbe susiduria funkcijomis, dažniausiai strateginės praktikos kūrime atlieka veiklos planų kūrimą. Dažnai atlieka 38,2 proc. (n=21), vidutiniškai atlieka 29,6 proc. (n=16), retai 23,6 proc. (n=13), visai neatlieka 7,3 proc.( n=4). 9 pav. Bendras Strateginės praktikos kūrimas 33

34 Vizijos kūrimas. Labiausiai (16,4 proc., n=9) tyrimo dalyviai neatlieka vizijos kūrimo funkcijos. Lyginant suaugusiųjų švietėjų atsakymus pagal išsilavinimą, mažiau nei pusė (42,9 proc., n=3) suaugusiųjų švietėjų, nestudijavusių univesitete taip pat 18,2 proc. (n=2) suaugusiųjų švietėjų studijavusių universitete ir 20 proc. (n=3), studijavusių neformaliuoju būdu, neatlieka vizijos kūrimo funkcijos. Šios funkcijos neatlieka 5,6 proc. (n=1) suaugusiųjų švietėjų, besimokančių iš patirties. Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp, tur suaugusiųjų švietėjų turinčių skirtingą išsilavinimą nuomonės apie vizijos kūrimą, nestebėta (p=0,480). Pokyčių bei nuolatinio tobulinimo procesų valdymas. Pokyčių bei nuolatinio tobulinimo procesų valdymo funkcijas dažnai naudoja 21,8 proc. (n=12) tyrimo dalyvių, vidutiniškai 32,7 proc. (n=18), retai 29,1 proc. (16) ir visai netalieka 9,1 proc. (n=5) Vizijos įgyvendinimo plano kūrimas. Vizijos įgyvendinimo plano kūrimo funkciją dažnai atlieka 20 proc. (n=11) suaugusiųjų švietėjų, vidutiniškai ir retai atlieka 30,9 proc. (n=17), visai netalieka 12,7 proc. (n=7). Strateginės praktikos įgyvendinimo vadyba. Organizacijos valdymas. Buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant suaugusiųjų švietėjų atsakymus į klausimą apie organizacijos valdymą pagal išsilavinimą. Daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių, besimokančių neformaliuoju būdu (31,3 proc., n=5) ir besimokančių iš patirties (36,8 proc., n=7) dalyvauja organizacijos valdyme, tačiau statistiškai reikšmingai mažiau (9,1 proc., n=1) taip manė studijavę universitete. Nestudijavę andragogikos tyrimo dalyviai organizacijos valdymo funkcijos neatlieka (p=0,043). Yra patikima 34