Samogitia S a m o g i t i a (l o t. Þ e m a i t i j a)

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Samogitia S a m o g i t i a (l o t. Þ e m a i t i j a)"

Transkriptas

1 Samogitia S a m o g i t i a (l o t. Þ e m a i t i j a) 2009/2(34) TURINYS 2 3 / Panemunës pëlës: tarp praeitëis ër dabartëis 4 5 Mokslinë konferencija Ðilalës kraðto XX a. pradþios geguþiniø lauþø ðviesos nutvieksti Audronë ANULIENË. Tauragës kraðtas ðiandien 7 / Kristina KAZLAUSKAITË. Tauragës herbas 7 8 / Akvilina KRASAUSKAITË. Tauragë 9 / Audronë ANULIENË. Tauragës pilis 10 / Garsûs Tauragës kraðto þmonës 11 / Audronë ANULIENË. Rambyno kalno slëpiniai / Audronë ANULIENË. Baltø vienybës diena 15 / Audronë ANULIENË. Etninis paribys 16 / Inesa ANULYTË. Legenda apie Tauragæ 17 / Audronë ANULIENË. Onorë de Balzako vieðnagë Tauragëje / Rûta ANULYTË. Tauragës kraðto piliakalniai 20 / Rûta ANULYTË. Skaudvilës lobis 21 / Laura JONIKAITË. Tauragës maironieèiø draugystë su poetø mëgëjø klubu Þingsniai / Janina BUDREVIÈIENË, Marija MAÐKAUSKIENË, Jadvyga MARGEVIÈIENË, Irena TAMOÐAITIENË, Jonas STAÞYS. Eilëraðèiai 23 / Audronë ANULIENË. Antanas Mizgiris / Tetralizouts etnokultûras rënginîs Lietuvninka këimë / Agluonënø etnografinë sodybamuziejus / Kas buvo ir ðiandien yra Agluonënai? 29 / Tik Agluonënuose / Iðkilûs Agluonënø kraðto þmonës 31 / Bernardo Aleknavièiaus Þemaièiø þemës rûpintojëliai 32 / Antanas Vaièius ( ) 32 / Artëja Þemaitijos krikðto ir Þemaièiø vyskupystës ásteigimo 600 metø jubiliejus Mukienës Danutës portëgrapëjuos Panemunës pëlës 2008 m. rudini Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS. Elektruonënis þornals (leidams 1 karta par mienesi). LEIDIEJÇ: Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros; Akademënë þemaitiu jaunima korporacëjë Samogitia. Þornals parëngts igîvendënont elektruonënës leidîbas kultûras pruojekta SAMOGITIA. ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Ambrasûnienë Rûta, Gaubîtë Margarita, Mukienë Danutë, Patiomkinâtë Laura, Sungailienë Loreta, Zajanèkauskienë Ineta, Zajanèkauskis Valdis. LEIDËNI SODARË, MAKETAVA redaktuorë Mukienë Danutë. ISSN Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, Vilniaus g. 22, LT Vilnius. Tel./faksos (8 ~ 5) , El. p.

2 MUOKSLËNËS KONFËRËNCËJËS PANEMUNËS PËLËS: TARP PRAEITËIS ËR DABARTËIS MUKIENËS Danutës portëgrapëjës 2008 m. rugsiejë 20 d. Vilniaus dailës akademëjë, Jurbarka kultûros centros ër Þemaitiu akademëjë pakvëitë i tradicinë Þemaitiu akademëjës konfërëncëjë. Ðçs metâs anuos tema boba Panemunës pëlës: tarp praeitëis ër dabartis. Vësëms iduomos bova Simonaitë Þibarta praneðëms Konfërëncëjë vîka patiuo panemunës pilie, katra ieit i Jurbarkà rajuota terëtuorëjë, vo anuos apsauga, tvarkîmo jau daug metu rûpënas Vilniaus dailës akademëjë. Konfërëncëjës dalîvç apþiûriejë pili ër anuos terëtuorëjë, pasidþiaugë graþç tvarkuomo parko, katros jous pili, sosëpaþëna so pilie ekspuonoujemâs Vilniaus dailës akademëjës stodëntu ër anû draugû kûrënçs. Konfërëncëjuo pranëðëmus parskaitë: Misius Kazîs. Panemunës pëlëis istuorëjë iki XX a. I posës ; Simonaitis Þibarts. Pëlëis tîrëmâ ër pruojektâ XX a. II posie ; Antanavièiûtë Rasa. Pëlëis pritaikîma vizëjë ; dr. Andriulîtë Algë. Panemunës pëlëis kuoklç ; Ðveiberis Antans. Pëlës ër mûsa ðeima ; dr. Laukaitîtë Regina. Vîtie- S A M O G I I T I I A 2009 / / 2 2

3 3 MUOKSLËNËS KONFËRËNCËJËS Paskotënçs metâs Vilniaus dailës akademëjës iðleistas knîngas aple þemaitiu kraðta istuorëjë, kultûra (paruodelë, konfërëncëjës dëina veikusi Panemunës pëlie) Kalb Ðverebs Puovëls. Skaituoms Antanavièiûtës Rasuos praneðëms Pëlëis pritaikîma vizëjë. Praneðëma skaita dr. Andriulîtë Algë nu selezietç ; Pilipauskienë Sigita. Panemunës kraðta atspindç moziejaus reliktûs ; dr. Gudienë Vilma. Petros Guds muokîtuos, kraðtuotîrininks, moziejininks. Konfërëncëjuo bova pristatîta naujç Vilniaus dailës akademëjës leidîklas iðleista knînga Panemunës isorija: archeologijos ir meno pamin- klai. Leidëni aptarë habil. dr. Januonienë Rûta. Regëjuonu kultûriniu inicetîva cëntra m. leidënius pristatë þornala Þemaitiu þemë redaktorë Mukienë Danutë. Koncertava akustinës mozëkas grupë Vëjûkas. Konferëncëjë vedë Ðverebs Puovëls. Konfërëncëjës dalîvç apveiz restauroujema pili Ið kairies: koncertoun akustinës mozëkas grupë Vëjûkas ; konfërëncëjës dalîvç klausuos praneðëmu 3 S A S M A O M G O I T G I I A T I A / 1 / 2

4 MUOKSLËNËS KONFËRËNCËJËS Asmuo, pilietinë bendruomenë, tradicijos... Kiekviename Lietuvos regione, rajone yra gimusiø, augusiø ar dirbusiø þmoniø, kuriø profesinë, kûrybinë veikla ir pilietinë pozicija verta vieðo aptarimo ne tik jo gimtinëje, ne tik Lietuvoje bet ir plaèiau pasaulyje. Ðilalës kraðtas, jo þmonës iðugdë ne vienà iðkilià asmenybæ, skatino jø profesiná ir kûrybiná tobulëjimà. Jø darbas, pasiaukojimas, atjauta ir pilietinë branda tai atrama ir kelrodës gairës mûsø ðeimø ir kraðto tolesniam ekonominiam bei kultûriniam klestëjimui. Nuo 1990 m. Vilniuje susibûrusi Ðilalës kraðtieèiø draugija puoselëja kultûrinius ir visuomeninius ryðius su gimtuoju Ðilalës rajonu, bendrauja su valstybinëmis institucijomis ir visuomeninëmis draugijomis, jø þmonëmis. Viena sëkmingiausiø veiklos srièiø paþintiniø knygø apie Ðilalës kraðtà rengimas ir leidyba. Iðleistos jau aðtuonios Ðilalës kraðto knygø serijos dalys. Vilniuje susibûrusi akademinë ávairiø mokslo srièiø ir entuziastø bendruomenë, pasitelkdama ávairius specialistus, bando maþinti baltas dëmes savo gimto Ðilalës kraðto ûkinës, pilietinës ir kultûrinës raidos istorijos þemëlapyje. Tyrimai, naujai atrasti mokslinai faktai praturtina ne tik rajono, istorinio valsèiaus, parapijos, seniûnijos, bet ir Þemaitijos regiono bei visos Lietuvos istorijà. Virginijus Jocys Mokslinë konferencija Ðilalës kraðto XX a. pradþios geguþiniø lauþø ðviesos nutvieksti... Konferencijos þenklas Konferencija buvo skirta pirmos vieðos geguþinës Ðiauduvoje (Ðilalës r.) ðimtmeèiui ( ), Prelato prof. Antano Rubðio 85-osioms ( ) ir mitologo prof. Norberto Vëliaus 70-osioms ( ) gimimo metinëms bei kitø iðkiliø kraðtieèiø atminimui. Konferencijà surengë Vilniaus universitetas (Filosofijos ir Filologijos fakultetai), Ðilalës rajono savivaldybës administracija, Ðilalës kraðtieèiø draugija (Vilnius). Konferencijos organizacinio komiteto nariai buvo: prof. dr. Albinas Bagdonas (Vilniaus universitetas), Ðilalës rajono savivaldybës vicemeras Jonas Gudauskas, Ðilalës kraðtieèiø draugijos pirmininkas Antanas Lingis, Ðilalës krað- tieèiø draugijos pirmininko pavaduotojas Virginijus Jocys, Ðv. Jonø baþnyèios rektorius Stasys Kazënas SJ, prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas (Vytauto Didþiojo universitetas), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (Vilniaus pedagoginis universitetas), dr.vita Ivanauskaitë (Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas), Kæstutis Kazimieras Ðiaulytis (Lietuvos dailininkø sàjunga), dr. Albina Auksoriûtë (Lietuviø kalbos institutas), doc. dr. Daiva Vyèinienë (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Þemaièiø kultûros draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkë Dalia Dirgëlienë, doc. dr. Petras Bielskis (Klaipëdos universitetas), doc. dr. Valdemaras Ðimënas (Lietuvos istorijos institutas), dr. Gintautas Za- 4

5 5 MUOKSLËNËS KONFËRËNCËJËS biela (Klaipëdos universitetas), doc. dr. Benediktas Ðetkus (Vilniaus pedagoginis universitetas). Konferencija vyko 2008 m. gruodþio 12 d. Vilniaus universitete: Ðv. miðios ir prieðpietiniai konferencijos posëdþiai vyko Ðv. Jonø baþnyèioje, popietinë konferencija Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Vinco Krëvës auditorijoje. Konferencijos metu veikë Katalikø pasaulio leidyklos bei serijos Ðilalës kraðtas leidiniø ekspozicija, prelato Antano Rubðio, prof. Norberto Vëliaus atminimui skirtos fotografijø ir knygø parodos bei fotomenininko Vaclovo Strauko (g. 1923) retrospektyvinë foto paroda. Konferencijà atidarë akademikas, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, Ðilalës rajono meras Albinas Eþerskis, Ðilalës kraðtieèiø draugijos pirmininkas Antanas Lingis Konferencijoje praneðimus perskaitë: Dr. Ingrida Gudauskienë. Prelatas Antanas Rubðys Dievo þodþio misionierius. Jo indëlis ir átaka lietuviðkajam biblijinës kultûros kraièiui. Doc. dr. Kæstutis Dubnikas. Tradicija ir tolerancija prelato Antano Rubðio religijø tyrimuose. Prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas. Prelato prof. dr. A. Rubðio archyvas Kaune: mokslinis-kultûrinis palikimas Lietuvai. Virginijus Jocys. Pirmoji vieðoji Laukuvos parapijos geguþinë Ðiauduvoje 1908 m. Organizavimo aplinkybës ir dalyviai. Doc. dr. Bronë Stundþienë. Norbertas Vëlius: Ið Laukuvos per Lietuvà. Prof. habil. dr. Viktorija Daujotytë. Dalios Grinkevièiutës, Irenos Petkutës kûryba ir pilietinë branda. Prof. habil. dr. Aleksas Girdenis. Kazimieras Jaunius didis lietuviø kalbos ir jos tarmiø tyrëjas. Doc. Valdemaras Ðimënas. Vlado Statkevièiaus indelis á Pietø Þemaitijos archeologijos paþinimà. Dr. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis. Piliakalniai ir kûlgrindos iðskirtiniai Ðilalës kraðto paveldo objektai (jø prieþiûra, pristatymas ir kultûrinë eksploatacija). Doc. dr. Filomena Kavoliûtë. Kultûrinio kraðtovaizdþio raida ir jo segmentø (senøjø kapiniø, sodybø) sklaida Pietø Þemaitijoje. Povilas Ðverebas. Varpø vaidmuo þmogaus, parapijos gyvenime (Ðilalës dekanato duomenys). Kæstutis Ðiaulytis. Kultûriniø, istoriniø objektø ar ávykiø vizualizacija (paþinimas, kultûrinë sklaida). Prof. habil. dr. Stasys Skrodenis. Dionizo Poðkos Baubliø muziejus kultûros þidinys nuo XIX a. pradþios iki ðiandien. Doc. dr. Petras Bielskis. Klojimo teatro ir geguþiniø tradicijos tàsa XX XXI a.. Vincas Jurgaitis. Þymiø kraðtieèiø vardø suteikimas ðvietimo ástaigoms: ápareigoja, padeda, ar varþo? Jonas Gudauskas. Apie Stepono Dariaus ir Stasio Girëno skrydþio minëjimo jubiliejinius renginius, arba kodël verta atvaþiuoti á Ðilalës rajonà. Koncerte-pristatyme Evaldas Vyèinas konferencijos dalyvius supaþindino su Pietø Þemaitijos dainø atlikimo maniera, repertuaru rekonstrukcija. Dainavo folkloro ansamblis Visi. Konferencijos metu vyko ir dvigubos kompaktinës plokðtelës Ðilalës kraðto dainos pirmosios dalies pristatymas. Konferencijoje Þemaièiø Kalvarijos Kalnø giesmes giedojo Ðiauduvos giedoriai. Dainuojamosios poezijos atlikëjas Povilas Girdenis konferencijos dalyvius dþiugino savo atliekamomis dainomis, sukurtomis pagal tëvelio, kalbininko Alekso Girdenio þemaitiðkø eilëraðèiø þodþius. Pasidainavime dalyvavo Laukuvos N. Vëliaus gimnazijos kanklininkës (vdovë Buènienë) Konferencijos metu veikë Katalikø pasaulio leidyklos bei serijos Ðilalës kraðtas leidiniø ekspozicija. Prelato Antano Rubðio atminimui Ðv. Jonø baþnyèioje konferencijos metu buvo atidaryta paroda (kuratorë Vilija Budvytienë). Vilniaus universiteto bibliotekos III aukðte veikë prof. Norberto Vëliaus knygø paroda, papildyta jam skirtomis fotografijomis (parodà surengëi Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas). Ten pat veikë ir nusipelnusio Lietuvos fotomenininko Vaclovo Strauko retrospektyvinë fotografijø paroda, skirta autoriaus 85-ajam (g m. lapkrièio 8 d. ) gimtadieniui (surengë Lietuvos fotomenininkø sàjunga, Stanislovas Þvirgþdas). Tekstas parengtas pagal mokslinës,pkslinës konferencijos informaciná leidiná Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Ðv. Jonø baþnycia. Iliustracija ið J. K. Vilèinskio Vilniaus albumo S A M O G I T I A 2009 / 1 5

6 TAURAGËJE TAURAGËS KRAÐTAS ÐIANDIEN AUDRONË ANULIENË, TAURAGËS MAIRONIEÈIØ VADOVË Tauragës rajono þemëlapis. Nuotrauka ið RKIC archyvo Tauragë apskrities ir rajono centras. Pagal plotà ir gyventojø skaièiø tai maþiausia apskritis Lietuvoje. Ji apima pietinæ Þemaitijos etnografinio regiono dalá. Apskritá sudaro Jurbarko, Ðilalës ir Tauragës rajonø savivaldybiø teritorijos. Tauragës apskritis ribojasi su Klaipëdos, Telðiø, Kauno ir Marijampolës apskritimis, o vakaruose su Karaliauèiaus sritimi. Apskrièiai priklauso ir Pagëgiø savivaldybë. Tauragës apskrityje gyvena apie þmoniø, ið jø miestuose apie 45 procentai. Rajono teritorija apima ha. Administraciðkai rajonas suskirstytas á 8 seniûnijas. Rajone yra apie gyventojø, ið kuriø mieste daugiau kaip Etninë gyventojø sudëtis: 97 proc. lietuviø, 1,8 proc. rusø, 1,2 proc. kitø tautybiø gyventojø. KULTÛRA IR GAMTA Kraðto kultûrinio gyvenimo sklaida rûpinasi Tauragës kultûros centras, vieðoji biblioteka, Tauragës Santakos muziejus, Fotografijos galerija, poezijos mëgëjø klubai Þingsniai ir Vakarutë. Tauragiðkiai dþiaugiasi iðtaigingais, neseniai renovuotais kultûros rûmais. Bet kuriuo metø laiku pasigroþëti nuostabia ðiø apylinkiø gamta kvieèia Pagramanèio regioninis parkas, Lylavos hidrografinis draustinis bei Plynojos aukðtapelkës telmologinis draustinis. Rajono teritorijoje yra 13 garsiø piliakalniø, nemaþai XIX a. XX a. pr. ir seniau klestëjusiø dvarø sodybø, ádomià kraðto praeitá galinti papasakoti Tauragës pilis, nemaþai kitø lankytinø vietø. ÐVIETIMAS Ðvietimo istorija Tauragëje prasideda 1507 m., kai miestelyje buvo ákurta pirmoji mokykla. Dabar rajone po neseniai vykusio mokyklø tinklo optimizavimo veikia 3 gimnazijos, 2 vidurinës mokyklos, 13 pagrindiniø mokyklø, Jaunimo mokykla, Suaugusiøjø mokymo centras, Muzikos mokykla, Sporto mokykla ir Moksleiviø kûrybos centras m. Tauragëje pradëjo veikti Kauno technologijos universiteto filialas. Tauragës apskrities þemëlapis. Nuotrauka ið RKIC archyvo 6

7 7 TAURAGËJE Tauragës herbas KRISTINA KAZLAUSKAITË, MAIRONIETË, 3 B KLASË Kaip ir visi kiti didesni Lietuvos miestai, taip ir Tauragë turi savo herbà. Nors mûsø kraðto istorija sena ir turtinga, bet Tauragë miesto teises tegavo tik nepriklau- somos Lietuvos Respublikos laikais 1932 metais m. prie Lietuvos kultûros ministerijos veikusi Heraldikos komisija koordinavo Lietuvos miestø istoriniø herbø atkûrimo ir naujø sukûrimo darbà. Kadangi mûsø miestas neturëjo savo herbo, reikëjo já sukurti m. Tauragës rajono Kultûros skyrius kartu su Kraðtotyros draugija paskelbë konkursà miesto herbui sukurti. Ðá konkursà laimëjo grafiko Rimtautas Gibavièius. Herbe, raudoname fone, vaizduojamas medþioklës tauro ragas, simbolizuojantis ir senovës medþiokles, ir ðio kraðto kovas, ir Tauragës miesto vardà. Naujà Tauragës miesto herbà, sukurtà dailininko Juozo Galkaus, Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1997 m. kovo 3 d. Beje, jis labai panaðus á ankstesnájá. TAURAGË AKVILINA KRASAUSKAITË, MAIRONIETË, 3 B KL. Tauragës miestas ásikûræs Lietuvos vakaruose, Nemuno þemupio lygumoje, per kurià teka graþi Jûros upë. Istoriniuose ðaltiniuose Tauragë pradëta minëti 1507 m. Miestui pradþià davë Tauragës dvaras, apie kurá þiniø randama XV a. raðytiniuose ðaltiniuose. Ðis dvaras ávairiais laikotarpiais priklausë Vilniaus, Trakø, Þemaitijos, Prûsijos, Brandenburgo, Rusijos, LDK valdovams ir didþiûnams m. Tauragëje rezidavo Rusijos caras Aleksandras I. Jis ið èia sekë Prancûzijos-Rusijos karo veiksmus. Apsistojæs Tauragëje, caras rengësi susitikti su Napoleonu Tilþëje. Tauragës miesto vardas yra sudarytas ið dviejø þodþiø: tauras ir ragas. Ðio vardo atsiradimas siejamas su tais laikais, kai Tauragës apylinkiø miðkuose dar gyvavo didingi þvërys taurai. Þmonës èia rasdavæ taurø ragø ir todël ðià vietà pavadinæ Taurage. Tauragës vardo kilmës aiðkinimø yra ir daugiau. Apie tai pasakojama ne viename mûsø laikus pasiekusiame padavime. Tauragës vardas siejamas ir su kunigaikðèio Tauragio vardu, su tauro ragø apdirbimo vieta taurø ragine, net su vokiðkos kilmës þodþiais: Tau ir Roggen (lietuviðkai rasa ir rugiai ). Kaip ten bebûtø, smagu iðtarti keletà bendraðakniø þodþiø: Tauragëje gyvena taurûs þmonës. Tauragës miestas iðaugæs þemaièiø ir skalviø genèiø paribyje. XIII a. pabaigoje XV a. pradþioje ðias vietas buvo labai nuniokojæ kryþiuoèiai m. Tauragës vietoje buvo Pajûriu vadintas dvaras m. Raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Tauragës pilis. A. Alachverdijevo nuotrauka (Nukelta á 8 p.) S A M O G I T I A 2009 / 1 7

8 TAURAGËJE (Atkelta ið 7 p.) Tauragë. Bajoras Paliatsa Bartoðinas tais metais pastatë pirmàjà Tauragës baþnyèià, ásteigë prieglaudà ir mokyklà. Anot vyskupo Motiejaus Valanèiaus: Kas ir ko ten mokë, neþinom, bet paminëtoji mokykla, ko gero, yra seniausia Þemaitijoje. Beje, pats vyskupas lankësi Tauragëje ir skelbë blaivybës idëjà. Matyt, miestelis sparèiai augo, nes 1539 m. ðvedø arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame þemëlapyje ðalia kitø svarbiausiø Lietuvos miestø paþymëta ir Tauragë. Nuo 1567 m. èia kaip pasienio mieste pradëjo veikti muitinë. Tais paèiais metais pastatyta dar viena baþnyèia evangelikø liuteronø m. Tauragæ pradëjo valdyti Radvilos. Vienai Radvilaitei iðtekëjus uþ Prûsijos valdovo Fridricho Vilhelmo sûnaus Liudviko, 1687 m. Tauragë tapo Prûsijos dalimi. Á Tauragæ ëmë keltis vokieèiai, sustiprëjo evangelikø liuteronø baþnyèia. Tik po gero ðimtmeèio Lietuvos-Lenkijos valstybës treèiojo padalinimo metu (1795 m.) Rusija su Prûsija susitarë, kad Tauragë priklausys Rusijos imperijai. Carienë Jakaterina II Tauragës dvarà perdavë kunigaikðèiui P. Zubovui. Tauragëje tuo laikotarpiu buvo pastatyta rusø cerkvë m. visas Tauragës miestelis, buvæs kiek á pietus nuo dabartinio, sudegë. Naujoji Tauragë buvo pradëta atstatinëti naujoje, patogesnëje, aukðtesnëje vietoje m. Pro Tauragæ nutiestas naujas, ðio kraðto ekonomikai, socialiniam gyvenimui svarbus Tilþës Ðiauliø kelias. Po to èia pagyvëjo prekyba, Tauragë pradëjo augti m. Tauragëje buvo 630, o 1897 m. 6655gyventojai. Lietuviðkos spaudos draudimo metais Tauragë tapo svarbiu tarpiniu knygø gabenimo punktu. Nuo 1846 m. iki Nepriklausomybës laikø Tauragës dvarà valdë kunigaikðèiai Vasilèikovai m. jie ásteigë progimnazijà. Yra pagrindo manyti, kad ne visiems tauragiðkiams rusiðkos mokyklos patiko, nes 1893 m. Tauragëje buvo iðaiðkinta ir slapta daraktoriø mokykla. I pasaulinio karo metais Tauragë nukentëjo, kaip retas kitas Lietuvos miestas. Beveik visi pastatai buvo sugriauti ar sudegë. Vokieèiams atsitraukus, ið teigiamos pusës juos primindavo tik 1915 m. nutiestas ir ðiandien pro Tauragæ einantis geleþinkelis Lauksargiai Radviliðkis. Lietuvos nepriklausomybës metais Tauragë tapo svarbiu administraciniu, ekonominiu ir kultûriniu centru. Èia ásikûrë apskrities valdþia. Tarpukariu buvo pastatyta nemaþai apskrities miestui reikalingø statiniø bankas (1935 m.), ligoninë (1932 m.), ðauliø namai (1933 m.) ir kt. Ðiandien visi jie vertinami kaip architektûros paminklai. Senas ðvietimo tradicijas prieðkario Tauragëje tæsë gimnazija, suaugusiøjø gimnazija, þydø progimnazija, mokytojø seminarija, aukðtesnioji komercijos mokykla, daugelis kitø kultûros ástaigø. Antrojo pasaulinio karo metais miestas buvo paverstas griuvësiø krûva. Pokario metais tauragiðkiai daug pastangø ádëjo kol atstatë miestà, kol jis tapo pramonës ir kultûros centru. Metams einant jis pleèiasi ir graþëja. Literatûra: 1. Almonaitis V., Kà ðniokðèia Jûros rëvos, Vilnius, Tauragës enciklopedija, Tauragë, Tauragës kraðtas, Vilnius, Tauragës katalikø baþnyèia. A. Alachverdijevo nuotrauka 8

9 9 TAURAGËJE TAURAGËS PILIS AUDRONË ANULIENË, TAURAGËS MAIRONIEÈIØ VADOVË m. Tauragëje pastatytas mûrinis muitinës pastatas dabar vadinamas Tauragës pilimi. XIX a. visoms miesto mûrinëms statyboms muitinei, paðtui, baþnyèioms plytas dovanojo grafas P. Zubovas. Visas architektûrinis pilies ansamblis turi romantiniø renesansinës pilies stiliaus bruoþø. Pirmiausia buvo pastatytas dviejø aukðtø mûrinis pastatas. Vëliau jis aptvertas mûro tvora. Kieme buvo pirtis, ûkinës paskirties pastatai, ðulinys. Perstatant ðià pilá, atsirado kampiniai bokðtai su ðaudymo angomis. Po Antrojo pasaulinio karo kieme pastatyti dar du pastatai. Nutiesus Tilþës Rygos plentà, Tauragë ëmë sparèiai augti, vyko gyvas prekybinis judëjimas. Per Tauragës muitinæ ið Lietuvos á Prûsijà buvo gabenama daug linø, javø, arkliø, þàsø, kiauliø, o á Lietuvà áveþama ávairiausiø pramoniniø prekiø m. per muitinæ iðveþta prekiø uþ 3 milijonus rubliø, o atveþta uþ 9 milijonus. Tauragëje sustodavo daug pirkliø. Jie Tauragëje uþ- suteiktas paslaugas palikdavo nemaþai pinigø. Tuo metu svarbiausias Tauragës miestieèiø verslas buvo prekyba. Urmininkai aprûpindavo prekëmis miestelënus ir aplinkiniø baþnytkaimiø gyventojus. Pily- Tauragës pilis. R. Anulytës nuotrauka Tauragës pilies bokðtas. A. Alachverdijevo nuotrauka je bûta ir kalëjimo, skirto pasienyje areðtuotiems þmonëms (kontrabandininkø ir kitø valstybinës sienos paþeidëjø ir anais laikais bûta nemaþai). Pirmojo pasaulinio karo okupacijos metais vokieèiai Tauragës pilyje ásteigë psichiatrijos ligoninæ, kuri vëliau buvo iðkelta á Kalvarijà. Karo metais miesto gyventojai turëjo pakelti rekvizicijas, ávairias drausmines nuobaudas, prievartinius darbus. Vokieèiai nutiesë siaurà geleþinkelá, kuriuo mûsø þmones, èia prisiplëðtà turtà gabendavo á savo kraðtà. Per Antràjá pasauliná karà Tauragëje nuo þemës pavirðiaus nuðluota apie 80 proc. buvusiø pastatø. Pilis iðliko. Ji iki ðiol priþiûrima, tvarkoma, saugoma ir puoðia miestà. Ðiandien Tauragës pilis miesto ir viso rajono kultûros centras. Èia veikia Santakos muziejus, Fotografijos galerija, Vieðosios bibliotekos Vaikø literatûros skyrius ir Moksleiviø kûrybos centras. Senoji pilies dvasia ákvepia jaunimà kurti ir nepamirðti savo kraðto istorijos. S A M O G I T I A 2009 / 1 9

10 TAURAGËJE Garsûs Tauragës kraðto þmonës Ið kairës: Petras Jonika; Zenonas Slaviûnas. RAÐTAI. T. 1, 2. Liaudies dainos, muzika ir muzikos instrumentai, paproèiai, literatûra ir folkloras. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. T m. Knygø virðeliai BIRUTË BALTRUÐAITYTË-MASIONIENË ( ). Literatûros tyrinëtoja, poetë, prozininkë, vertëja. Populiariausios jos knygos: Dabartinë estø proza, Levas Tolstojus ir Lietuva, Literatûriniø ryðiø pëdsakais, Þolynø prieglaudoj, Lietuvninkø ir Prûsø þemëj, Po Þalgirio kautyniø, Maþosios Lietuvos moterys ir kt. JONAS KRUOPAS ( ). Kalbininkas, akademinio lietuviø kalbos bei dabartinës lietuviø kalbos þodynø redaktorius, leidiniø Pirmoji lietuviðka knyga, Pirmosios lietuviø kalbos gramatikos atsakingasis redaktorius, studijos Merkelio Petkevièiaus katekizmo leksika autorius m. Jam buvo paskirta Lietuvos valstybinë premija. ZENONAS SLAVIÛNAS ( ). Vienas þymiausiø XX a. vidurio lietuviø folkloro specialistø, etnografas, paðlovinæs mûsø liaudies sutartines. Jis paskelbë reikðmingø darbø apie lietuviø liaudies muzikà ir muzikos instrumentus, paproèius, mitinius vaizdinius ir kt. Jis paskelbë studijas Lietuviø kanklës, Liaudies paproèiai ir mitiniai ávaizdþiai Maþvydo raðtuose, Sutartinës lietuviø daugiabalsës dainos, nemaþai straipsniø ávairiais lietuviø liaudies dainø, liaudies muzikos instrumentø tautiðkumo klausimais, apie liaudies choreografijà, literatûros ir tautosakos ryðius, etniniø tradicijø ypatybes. Á fonografo plokðteles áraðë daugiau kaip tautosakos kûriniø. Jis buvo vadinamas sutartiniø Kolumbu, nes, rinkdamas medþiagà savo darbams, apkeliavo daugybæ Lietuvos kaimeliø, aplankë Baltarusijoje esanèias lietuviø gyvenamas vietoves. Jis daugelá metø kalbino paprastus kaimo þmones, sauganèius mûsø tautos kultûros lobius. Tokiø susitikimø metu surinkta medþiaga tapo pagrindu svar- bioms mûsø tradicinës kultûros studijoms. JONAS VABALAS-GUDAITIS ( ). Profesorius, pedagogas ir psichologas m. Jis kartu su kitais mokslininkais Kaune suorganizavo Aukðtuosius kursus, èia ásteigë pirmàjà Lietuvoje eksperimentinës psichologijos laboratorijà. Dëstë Kauno ir Vilniaus universitetuose. Buvo ilgametis pedagogikos katedrø vedëjas Kaune ir Vilniuje. Daugelio knygø, straipsniø, monografijø pedagogikos ir psichologijos temomis autorius. MARGARITA VYMERYTË ( ). Pasakininkë, paraðiusi reikðmingas pasakø tyrinëjimo studijas: Pasakø motyvai Eilharto Obergieèio ir Gotfrydo Tristano romanuose, Romanø, germanø ir aisèiø pasakos su eilëmis, Lietuviø ir slavø gyvuliniø pasakø tematiniai ir idëjiniai bendrumai. PETRAS JONIKAS ( ). Kalbininkas, iðleidæs gimtosios tarmës apraðà Pagramanèio tarmë m. dëstë Vytauto Didþiojo ir Vilniaus universitetuose. Buvo filologijos mokslø daktaras. Redagavo þurnalà Gimtoji kalba, nagrinëjo bendrinës lietuviø kalbos iðtakø problemas, iðryðkino lietuviø kalbininkø nuopelnus bendrinei raðomajai kalbai, paskelbë straipsniø apie F. Kurðaitá, J. Juðkà, J. Spudulá, J. Jablonská ir keletà kitø iðkiliø mokslo ir kultûros þmoniø. Iðleido lietuviø kalbos tyrinëjimø knygas: Lietuviø kalbos istorija, Gimtojo þodþio baruose, Lietuviø kalba ir tauta amþiø bûvyje. Visuomeniniai lietuviø kalbos istorijos bruoþai ir kt. JONAS BICKA ( ). Mokytojas, kraðtotyrininkas. Ásteigë kraðtotyros muziejø. Rinko Maþosios Lietuvo padavimus. 10

11 11 TAURAGËJE ma apie ant kalno buvusá akmená: laimë tol nepaliksianti ðio kraðto, kol akmuo stovës ir kalnas po juo. O jeigu kokio praðalaièio ranka iðdrástø tà akmená nuridenti, tai prasmegsiàs su visu kalnu Nemuno gelmëse. Akmuo pavadintas aukø akmeniu, jis buvæs 15 uolekèiø apimties. Kartà vokietis Ðvarcas ið Bardinø kaimo, ieðkodamas girnoms akmenø, suskaldë ðventàjá aukuro akmená. Nuo to laiko uþkeikimas ëmë pildytis kalnà iðtinka griûtys, slenka jo krantai á Nemunà. Dabar ant kalno pastatytas kitas aukuras. Gal jis atitolins prakeiksmà?.. LITERATÛRA: 1. Senasis Rambynas ir jo vaidila, Klaipëda: Druka, RAMBYNO KALNO SLËPINIAI AUDRONË ANULIENË, TAURAGËS MAIRONIEÈIØ VADOVË Nuo seniausiø laikø Rambyno kalnas apipintas legendomis, padavimais, paslaptimis. Tai rodo, kad jis visada traukë þmoniø dëmesá. Manoma, kad þiloje senovëje Rambynas buvæs daug aukðtesnis kalnas senovëje esà patyræs ne vienà griûtá. Vename sename 1867 m. apraðyme minima, kad kitame Nemuno krante stûksantis Rambynas yra vos 150 pëdø aukðèio... Kaip manoma, pirmoji griûtis ðá kalnà iðtiko 1835 m. rugsëjo 12- osios naktá. Tada kalnas siekë 47 metrus. Kita griûtis ávyko 1878 m. liepos 21 d. Kalnas slinko ir 1926 metø vasarà. Ðiandien jis yra 40 metrø aukðèio. Senovëje Rambyno apylinkëse gyveno skalviø gentis. Kalnas tuo metu laikytas ðventu. Legendose pasakoja- Vaizdas nuo Rambyno kalno, Tauragës maironieèiai ir jø sveèiai suka ratelá ant Rambyno kalno, Rambyno kalno aukuras, Paminkliniai akmenys ant Rambyno kalno. S. Auðros ir D. Mukienës nuotraukos S S A A M O G G I T I T I A I A / /

12 TAURAGËJE Ið kairës: Baltø vienybës dienà Tauragëje á susirinkusiuosius kreipësi krivis; renginiø dalyviai pakeliui á Tauragës pilá. S. Auðros nuotraukos BALTØ VIENYBËS DIENA AUDRONË ANULIENË, TAURAGËS MAIRONIEÈIØ VADOVË Istoriniuose ðaltiniuose raðoma, kad 1236 m. Rugsëjo mënesá kalavijuoèiai su kryþiuoèiais nusiaubë dalá Lietuvos. Gráþtantiems plëðikams kelià pastojo Vykinto vadovaujama baltø genèiø kariuomenë. Susidûrimo vieta buvo pelkëta, prie upelio, prieðams nepaþástama, todël kovoti jiems èia buvo sunku. Vykinto kariai mûðá laimëjo. Jo metu þuvo magistras Folkevinas ir 48 ordino riteriai. Karo kelyje Meþuotnë Pamûðis aiauliai lietuviø ir latviø kariai árodë etniniø genèiø vienybæ ir tuo átvirtino Lietuvà Europos þemëlapyje. Tai vienos ið svarbiausiø XIII XIV a. vykusiø baltø genèiø kautyniø su vokieèiø ordinu, þinomos Saulës mûðio vardu. Istorikas Romas Batûra teigia, kad ðio mûðio reikðmë yra didþiulë Lietuva atrëmë pirmà milþiniðkà kryþiaus þygá ir toliau galëjo egzistuoti kaip valstybë. Ðiauliø mûðis, tà pripaþásta patys vokieèiai, yra pasaulinës reikðmës, labai svarbus ir Lietuvos istorijos faktas laisvës kovose. Kunigaikðtis Vykintas Saulës kautynëse daugiausia rëmësi þemaièiø jëgomis, bet neatmetama tikimybë, kad tada jam padëjo ir kunigaikðtis Mindaugas, nes tada tarp jø buvo taika. Galutinai á klausimà, buvo Saulës mûðyje I I 2009 / Baltø vienybës dienos renginiuose dalyvavusiø renginiuose 47 mokyklø atstovai ðventæ pradëjo malda Tauragës Ðvenèiausios Trejybës baþnyèioje. S. Auðros nuotrauka Paminklas Kristijonui Donelaièiui Bitënø kapinëse. S. Auðros nuotrauka 12

13 13 TAURAGËJE Mindaugo vyrø ar te, nëra atsakyta. Manoma, kad lietuviø kariai buvo labai drausmingi, iðtvermingi ir atkaklûs. Pavyzdþiui, ið 20 Livonijos ordino magistrø XI- II a. net 6 þuvo kovose su lietuviais. Verta prisiminti, kad bendrà mûsø protëviø genèiø pavadinimà baltai kaip moksliná terminà XIX a. viduryje pateikë mokslininkas G. Neselmanas. Nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Ðá pavadinimà lëmë tø genèiø gyvenamosios teritorijos geografinë padëtis prie Baltijos jûros. Baltams daþnai tekdavo kautis su uþpuolikais, ginti savo ir artimøjø gyvybæ, turtà, þemes, laisvæ. Turtëjant bendruomenëms, daþnëjo ir susirëmimø. Kilo poreikis kurti gynybos centrus, vienytis. Gana romantiðkas pavadinimas Saulës mûðis kilo nuo eiliuotojoje Livonijos kronikoje uþraðyto Ðiauliø pavadinimo Soule. Ðiauliai ðá ávyká laiko pirmuoju miesto vardo paminëjimu, kartais savo miestà vadina Saulës miesto vardu m. gruodþio 22 d. Saulës mûðio laukas, esantis Jauniûnø kaime, áraðytas á respublikinës reikðmës istorijos paminklø sàraðà m. Lietuvos ir Latvijos seimø nutarimu rugsëjo 22-oji, Saulës mûðio diena, minima kaip Baltø vienybës diena m. Lietuvos Vyriausybë ðià vietà áamþino memorialiniu kompleksu. Ta proga buvo sukurtas ir dviejø daliø dokumentinis filmas Saulës mûðis. Lietuvos maironieèiai kasmet ðià dienà pamini susirinkæ á vienà kurià nors Lietuvos istorijai svarbià vietà m. maironieèiai Baltø vienybës dienà ðventë Tauragës apskrityje. Baltø vienybës dienos renginiø organizatoriai buvo: Lietuvos maironieèiø draugija, Tauragës Versmës gimnazijos maironieèiø vadovë Audronë Anulienë, Tauragës rajono Ðvietimo skyriaus vadovas Egidijus Ðteimantas, skyriaus specialistë Danguolë Petkienë, Tauragës moksleiviø kûrybos centro direktorë Jo- (Nukelta á 14 p.) Pietûs Tauragës pilies kieme Baltø vienybës dienos dalyviai prie Tauragës kultûros rûmø Baltø vienybës dienos dalyviai prie Vydûno kapo Bitënø kapinëse (Ðilutës rajonas.) Renginiø organizatoriai ir sveèiai. S. Auðros nuotraukos S A M O G I T I A 2009 / 1 13

14 TAURAGËJE (Atkelta ið 13 p.) lanta Kazlauskienë ir kt.á Tauragæ buvo atvykæ apie 800 maironieèiø ir jø vadovø ið ávairiø ðalies vietø: Kauno, Panevëþio, Molëtø, Radviliðkio, Alytaus, Ðiauliø, Kelmës, Ðilalës, Telðiø ir kt. 47 mokyklø atstovai Baltø vienybës dienà pradëjo malda Tauragës Ðvenèiausios Trejybës baþnyèioje. Vëliau, neðini Lietuvos, Latvijos, maironieèiø draugijos vëliavomis, jie per miestà nuëjo á Tauragës kultûros rûmus ir miesto istorinæ pilá. Atvykæ maironieèiai domëjosi Tauragës kraðto istorija, kultûros paveldu, kûryba, vakarojo ant Rambyno kalno, dainavo liaudies dainas, ðoko. Sveèius ant Rambyno kalno sutiko krivis ir vaidilutë. Jie pasveikino visas baltø gentis, ðokdino, linksmino susirinkusiuosius. Jiems talkino linksmos Rambyno kalno raganaitës. Vëliau krivis visus sveèius palydëjo á Bitënø kapinaites, kur ilsisi garsûs Maþosios Lietuvos ðviesuoliai Vydûnas, Martynas Jankus ir bûrys kitø. Svetingas atvykusiems maironieèiams buvo ir Martyno Jankaus muziejaus, puoselëjanèio lietuviðkos spaudos ir knygø leidëjo, publicisto, lietuviø nacionalinio judëjimo veikëjo, kovojusio prieð Klaipëdos kraðto germanizavimà, atminimà, ðeimininkai. Kartu su lietuvaièiais ðià dienà ðventë ir pas maironieèius atvykæ sveèiai ið Latvijos visus renginiø dalyvius siejo tikrø tikriausia baltø vienybë. Maironieèiø draugijos vadovas Eugenijus Urbonas ðventës metu susirinkusiuosius ragino neatitrûkti nuo savøjø ðaknø, domëtis istorija, kûryba, mokslu, etnokultûra tuo, kas visada vertinga, kas nevienadieniðka, kà bûtina iðsaugoti ir ateinanèioms kartoms. Uþ surengtà prasmingà ðventæ jis padëkojo renginiø organizatoriams ir dalyviams: Tauragës rajono savivaldybës Ðvietimo skyriaus vedëjui E. Ðteimantui, ðio skyriaus specialistei D. Petkienei, Tauragës moksleiviø kûrybos centro direktorei J. Kazlauskienei, reþisierei L. Marozienei, dailininkei M. Paukðtaitienei, choreografei D. Ðeniauskaitei, muzikos mokytojai A. Dambrauskienei, Versmës gimnazijos ir Ðaltinio pagrindinës mokyklos meninës programos dalyviams bei Jelgavos vaikø ir jaunimo centrui Junda. Ðventës metu buvo platinamas maironieèiø draugijos laikraðtis Sandrava, kuriame plaèiai pristatomas Tauragës kraðtas, maironieèiø veikla. Sveèiai ið Latvijos renginiø metu demonstravo savo tradicinius ðokius, Tauragës moksleiviø kûrybos centre surengë áspûdingà odos dirbiniø parodà. Su Tauragës moksleiviø kûrybos centru Latvijos jaunimas draugauja ir bendradarbiauja jau seniai. Ðventë parodë, kad Maironio idëjos, jo noras matyti Baltijos ðalis vieningas mûsø jaunimas graþiai puoselëja. Vaidiluèiø ðokis Maironio eiles skaito Tauragës maironieèiai Kalba maironieèiø vadovas Eugenijus Urbonas. S. Auðros nuotraukos 14

15 15 TAURAGËJE ETNINIS IR ISTORINIS PARIBYS AUDRONË ANULIENË, TAURAGËS MAIRONIEÈIØ VADOVË Tauragë yra ásikûrusi teritorijoje, kuri senovëje jungë dvi baltø gentis ir dvi istorines þemes. XIII a., prieð prasidedant kelis ðimtmeèius trukusiems kryþiuoèiø puldinëjimams, á pietvakarius nuo ðio miesto plytëjo skalviø þemës, o á ðiauræ driekësi þemaièiø Karðuva. Nubrëþti ryðkesnæ linijà tarp ðiø þemiø ðiandien nelabai galime, nes trûksta istoriniø bei archeologiniø duomenø, be to, etninës bei administracinës ribos, laikui einant, kito. Kai kurie archeologiniai radiniai liudija, kad Jûros upës þemupio gyventojai V IX ir vëlesniaisiais amþiais buvo skalviai. Pirmà kartà jie paminëti kryþiuoèiø kronikose. Jose raðoma apie metø ávykius, kai buvo uþkariauta dalis skalviø þemiø. Nuo 1289 m. skalviai priklausë Ragainës komtûrijai, nuo XVI a. Prûsijai. Laikui einant ðiaurinë skalviø dalis suþemaitëjo. Iki ðiol tarp tikrø þemaièiø ir þemaièiø tauragiðkiø yra kalbos bei paproèiø skirtumø. XIII a. viduryje skalviai buvo pripaþinæ Lietuvos karaliaus Mindaugo valdþià m. rugpjûèio 7 d. aktu Mindaugas perleido teisæ valdyti Skalvà Kryþiuoèiø ordinui. Po to daug skalviø pasitraukë ir ásikûrë Pelesos apylinkëse, kiti susitaikë su likimu. Karðuvos þemë pirmà kartà istoriniuose ðaltiniuose paminëta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte. Dël to, kokià konkreèiai teritorijà uþëmë Karðuva, ðiø dienø istorikai diskutuoja. Karðuvai priskiriama ðiaurinë ir rytinë Tauragës rajono dalis, Ðilalës rajonas, Jurbarko rajono ðiaurinë dalis, Ðilutës rajono rytiniai pakraðèiai m. kryþiuoèiai pirmà kartà susirëmë su karðuviais prie Aukaimio pilies. Puldinëjimai nesiliovë. Vien karðuviðkiø jëgø atremti prieðø puolimà pakako, todël Didþiojo kunigaikðèio Vytenio valdymo laikais ið rytø Lietuvos á Karðuvà atkeldinti valdovo tarnybiniai þmo- Dabartinës Lietuvos teritorijoje buvusiø þemiø ribos nës leièiai, turëjæ sustiprinti kraðto kariná pajëgumà. Ilgiausiai kryþiuoèiø antpuolius atlaikë minëtoji Aukaimio pilis. Istoriniuose ðaltiniuose minimi net septyni mûðiai, vykæ metø laikotarpiu.uþimti ðià pilá prieðams padëjo iðdavikas Draika, kuris nakèia slapta atidarë pilies vartus. XIV XV a. tankiau gyventa dabartinës Skaudvilës apylinkëse. Karðuva tuo metu buvo valsèius. Já primena iki mûsø dienø iðlikæs Karðuvos kaimas ir to paties pavadinimo piliakalnis. Viename ið 1413 m. dokumentø minimi du Karðuvos kraðto bajorai Mikalojus Koðys ir Petras Titanas. Netoli Kryþkalnio yra didelis Koðiø kaimas. Ar tik anksèiau èia nebus buvæ minëtojo bajoro M. Koðio þemiø m. atrodë, kad visa Skalva ir didþioji Karðuvos dalis jau prarasta. Neþinia, kaip viskas bûtø baigæsi, jei Lietuva ir Lenkija nebûtø parëmusi Èekijos husitø. Tokiomis aplinkybëmis buvo paspaustas imperatorius Zigmantas ir 1422 m. sudaryta Melno taika.pasiraðant sutartá, buvo sprendþiami ir sienø klausimai Lietuva atgavo visà Karðuvà ir ðiaurinius Skalvos pakraðèius. Na o didþiàjà skalviø þemiø dalá iki 1923 m. valdë vokieèiai. LITERATÛRA: Tauragës enciklopedija, T., Tauragës kraðtas, V., S A M O G I T I A 2009 / 1 15

16 Legenda apie Tauragæ INESA ANULYTË, MAIRONIETË, 4 C KLASË Uþtvanka per Jûros upæ Tauragëje. Nuotrauka ið interneto svetainës Padavimai, legendos, sakmës visada puoðia kraðto praeitá, turtina tautosakà. Senieji pasakojimai, kuriuos vis dar pasakoja Tauragës kraðto þmonës, mus nukelia á tuos laikus, kai Tauras dar tebebuvo aisèiø garbinama dievybë, kai tankiuose ir slëpininguose Jûros upës pakranèiø miðkuose medþiodavo vietiniai kunigaikðèiai, ðaunûs piliø valdovai, savo kraðto gynëjai. Pro Tauragæ teka, rodos, tokia nedidutë upë, o pavadinta skambiu Jûros vardu ji taip pat apipinta legendomis. Senieji tauragiðkiai mena jà ir kitokià. Daþnà pavasará ar rudená Jûra taip ið krantø iðsiliedavo, kad kità kraðtà vos áþiûrëdavai. Tada þmonës sakydavo: Vël Jûraitë sugráþo. Vis dar Tauro ieðko... Jie pasekë senàjà legendà apie Tauragæ. Jûrø valdovo jauniausioji duktë Jûraitë ásimylëjo þemës sûnø Taurà. Protingas valdovas, daug skausmo ir iðbandymø patyræs, netekæs mylimos þmonos, nenorëjo jaunëlei ðirdies uþduoti. Suprato gyvenimas vietoje nestovi, jaunystë savais vëjais ðvilpia... Iðleido jûrø valdovas dukrà á Þemæ, tik praðë labai toli nenukeliauti, kad nors retkarèiais jos balsà iðgirstø ir vaikaièiais pasidþiaugti galëtø. Apsistojo jaunieji viename kaime, pro kurá tekëjo upë. Geri ten þmonës gyveno, priëmë ir padëjo ásikurti atvykëliams, tik niekas neþinojo, kad tai Jûrø valdovo duktë, kad tai dievybës jø kraðtà saugo ir þmonëms sekasi darbai, kasmet derlius gausus, sotûs metai... Bëgo laikas, þmonës vis dar gerai gyveno, bet pasklido gandas, kad yra kraðtø, kur jauni vyrai gali pamandravoti, nematyto turto parsiveþti. Ir Tauras panoro su visais keliauti, pasirungti. Nenorëjo Jûraitë jo iðleisti, sakë, kad nereikia jai nei aukso þiedø, nei parveþtiniø ðilko skarø jai uþ visus pats brangiausias Tauras, taèiau tai vyro nesulaikë. Ilgai negráþo jaunikaièiai namo. Nutilo kaime dainos ir juokas. Po kurio laiko daugelis iðvykëliø gráþo, tik Tauro tarp jø nebuvo. Vienas vaikinas papasakojo, kad sveèios ðalies valdovë Taurà pamilo. Tos ðalies þyniai ið panaðumo á tëvà ir ið þenklo ant jo deðiniosios rankos atpaþino Taurà jis buvo jø þuvusio valdovo sûnus. Kai jam tai pasakë, ir pats Tauras prisiminë savo motinëlës pasakojimus apie tolimà kraðtà. Panoro þyniai apvesdinti Taurà su tos ðalies valdove. Gimtinëje likusi Tauro mylimoji Jûraitë tyliai ir kantriai laukë sugráþtant savo mylimojo, o nesulaukusi ið sielvarto amþiams pradingo upës bangose. Tà upæ þmonës vëliau pradëjo vadinti trumpuoju Jûraitës vardu Jûra. Po daugelio metø á namus su gráþo jau senas, suluoðintas, iðbadytomis akimis Jûraitës mylimasis Tauras, taip ir nepamilæs svetimðalës. Sugráþo ir nusekë mylimosios pëdomis pradingo jis iðsiliejusios upës bangose. Þmonës tà vietà vëliau pavadinæ Taurage. Sakoma, kad ði upë liesis ið krantø tol, kol Jûraitë ras savo mylimàjá Taurà. Tai legenda apie Tauragës ir Jûros upës vardø kilmæ. Jà uþraðë mokytoja Valerija Gaiþauskienë, iðgirdusi ðá pasakojimà ið savo senelës. Literatûra: 1. Tauragës kraðto istorija, Tauragë, Tauragës enciklopedija, Tauragë,

17 17 Onorë de Balzako vieðnagë Tauragëje AUDRONË ANULIENË, TAURAGËS MAIRONIEÈIØ VADOVË Daugelis ið mûsø þino garsaus prancûzø klasiko Onorë de Balzako (Honoré de Balzac, 1799 m. geguþës 20 d m. rugpjûèio 18 d.) kûrinius. Jis paraðë apie 90 romanø. Ne kas nors kitas, o jis sukûrë pasaulinio garso literatûros ðedevrus, iki ðiol þinomus kaip Þmogiðkoji komedija. Skaitome jo kûrinius, o ðtai, kad ðis þymiausias Vakarø Europoje realistinio romano meistras novelistas lankësi Tauragëje, maþai kas yra girdëjæs. Na, o faktai tokie: Nuo 1832 m. raðytojas susiraðinëjo su lenke aristokrate Evelina Hanska m. jà aplankë Sant Peterburge. Tais paèiais metais, gráþdamas á Prancûzijà, spalio 10 dienà stabtelëjo Tauragëje. Apsistojo naujajame paðto pastate. Ten gyvendamas jis paraðë mylimajai laiðkà. Ðiø þmoniø ryðys buvo stiprus 1850 m. pradþioje jie susituokë. Áþymus raðytojas minëtà laiðkà paraðë laukdamas pietø. Raðyta ant dviejø prastoko popieriaus lapø. Tà laiðkà surado þurnalistas ir kraðtotyrininkas Aleksandra Morozovas. Vertimà redagavo þymus lietuviø kalbininkas Juozas Pikèilingis. Tai vienintelis þinomas laiðkas, kurá O. de Balzakas paraðë Lietuvoje. Lietuviø spaudoje pirmà kartà laiðkas paskelbtas 1976 m. vasario mënesá þurnale Ðvyturys (Nr. 3). Beje, laiðke nurodytas vokiðkas Tauragës pavadinimas Taurogenas. Laiðko originalas iðliko iki mûsø dienø. Já savo pilyje saugo didis O. Balzako gerbëjas grafas Lovenþulis, gyvenantis netoli Paryþiaus. Laiðko tekstas iðspausdintas ir O. Balzako knygoje,,laiðkai madam Hanskai ( Paryþius, 1968, t. 2, p ). Ðis laiðkas iðspausdintas,,tauragës enciklopedijoje (Tauragë, 1992). Tai 204-asis ásimylëjusio raðytojo laiðkas savo ðirdies damai Evelinai. *** Brangioji grafiene, filosofas teigdamas, kad negalima raðyti uþeigos plunksna, pasakë didþià teisybæ, nes, kad ir kaþin kaip Jûs bûtumëte nuliûdus, netvertumëte juokais, matydama, kaip að darbuojuosi tokia plunksna. Pastatas Tauragëje, kuriame gyvendamas Onorë de Balzakas raðë laiðkà mylimajai. R. Anulytës nuotrauka Kelionë buvo tiek maloni, kiek ið viso kelionë gali bûti maloni, palikus Jus. Nuraminkite Liretà, patekti ið Peterburgo á Paryþiø nëra nieko paprastesnio. Þinoma, negalima nesijausti pavargusiam, iðsëdëjus pusketvirtos dienos karietoje, taèiau fiziðkai að jauèiuosi gerai. Jûsø kalbos dëka mums retkarèiais pavykdavo susikalbëti, nes kelionëje visiðkai nëra ko valgyti. Ir èia að supratau, kokios Baltazaro puotos bûdavo pietûs pas Jus. Jûsø virëjas èia turëtø gerbëjø. Jums daugiau papasakosiu ið Berlyno. Pirklys, Liretos brolio ir Viliado bièiulis, kuris kalbëjo prancûziðkai, su manim iðsiskyrë Rygoje, bet að keliauju, rodos, iki Berlyno su dviem skulptoriais, kuriuos Jûsø puikusis imperatorius siunèia á Romà, ir vienas ið jø truputá kalbà prancûziðkai. Að visiðkai apsipratau su kailiniais ir su kailiais iðmuðtais batais, o Jûsø skarelë apsaugo mane nuo slogos. Taigi Jûs buvote man geradarë iki paskutinës minutës, ir tai rodo, kad keliautojas niekada Jûsø nebuvo pamirðæs, nes Jûs vieðpataujate keliautojo ðirdyje labiau negu caras savo valstybëje. Siunèiu tûkstantá ðvelniø sveikinimø ir mano ðirdingà atsidavimà maþajai grafienei, draugiðki linkëjimai Liretai ir iki greito pasimatymo, nes Berlyne að ásikursiu geriau negu èia, ið kur jums raðau laukdamas pietø. Linkiu Jums kuo puikiausios sveikatos, galvokite apie ateinanèius metus ir apie nuolatiná ðvelnumà Jums atsidavusio Onorë. 28 d., antradienis, vidurdienis Taurogene. LITERATÛRA: 1. Tauragës enciklopedija, Tauragë, Interneto leidinys S A M O G I T I A 2009 / 1 17

18 ISTORIJA Ið kairës: Pagramanèio piliakalnis ir Pagramanèio pilkapis. Nuotraukos ið leidinio S S A A M O G G I T I T I A I A / / 2 2 Tauragës kraðto piliakalniai RÛTA ANULYTË, MAIRONIETË, VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJOS FAKULTETO STUDENTË Piliakalniai mena viduramþiø paslaptis. Ið praeities amþiø jie atsineðë pasakojimus apie ánirtingas lietuviø kovas su kryþiuoèiais, apie buvusias senàsias tvirtas pilis, apie narsius ðios þemës þmones. Piliakalnius þmonës apipynë graþiais pasakojimais, ið kuriø gimë padavimai ir legendos. Tauragës kraðte yra 13 piliakalniø, 2 ið jø priskiriami kalviniam, o 11 krantiniam tipui. Patys didþiausi yra Pagramanèio, Oplankio, Nosaièiø, Karðuvos ir Ivangënø piliakalniai. Jie iðsidëstæ prie Jûros, Akmenos ir Anèios upiø. Visi jie primena apie mûsø kraðto gynybinæ sistemà, kuri per karus su kryþiuoèiais buvo svarbi visos Þemaitijos gynybai. Be abejo, piliø bûta mediniø, todël ðiø dienø jos nesulaukë. Ðalia piliø kûrësi gyvenvietës. Kai kurios iðliko Oplankio, Pagramanèio, Batakiø. Tokios ðalia pi- liakalniø buvusios gyvenvietës vadinamos papiliais. Yra iðlikusiø ir senkapiø. Pavyzdþiui, Dauglaukio kapinynas liudija, kad ðioje vietovëje gyvenusiø þmoniø palikti þenklai siekia net I amþiø. Èia archeologai yra radæ bronziniø Romos imperatoriø monetø (antikos þenklai), ietigaliø, kirviø, skydø ir kitø ginklø. Rastas net kario kapas su þirgu. Dauglaukio skydø kolekcija gausiausia Lietuvoje. Rasta ir nagingø amatininkø bei juvelyrø darbø: indø, kaklo vëriniø, pakabuèiø, antkakliø, kepuraièiø, iðpuoðtø ornamentuotomis þalvarinëmis plokðtelëmis. Kai kurie kapai buvo labai turtingi: viename rasta net iki 20 ákapiø. Ðiuo metu Dauglaukio radiniø kolekcija saugoma Kauno Vytauto Didþiojo karo muziejuje, kur sukauptas itin vertingas archeologiniø radiniø lobynas. Visi piliakalniai aplaistyti mûsø protëviø krauju, nes ðiø vietovës liudija apie senøjø ðio kraðto þmoniø laisvës ir nepriklausomybës troðkimà, meilæ gimtajam kraðtui, garbintus dievus, gyvenimo bûdà... SKALVËS MILÞINKAPIS Tarp Tilþës ir Ragainës stûkso kampuotas kalnelis. Sakoma, kad èia milþino kapo vieta. Kaþkada didelis ir stiprus buvo Skalvës milþinas. Jam þengiant þemë drebëdavusi, ðnekant paukðèiai iðsigandæ slëpdavæsi. Net pikti vilkai jo bijodavo. Kartà Lietuvà uþpuolë þiaurûs prieðai. Jie þudë þmones, degino kaimus. Milþinas padëjo lietuviams kovoti, bet kartà ir jis pavargo jo ranka paleido kirvá. Gausybë prieðø uþpuolë milþinà, suriðo já devyniomis virvëmis ir gyvà smëliu apkasë taip atsirado Skalvës milþinkapis. 18

19 19 ISTORIJA Ilgai raudojo milþino duktë. Ið jos aðarø ant kalno atsirado eþerëlis. Po kiek laiko lietuviai ant milþinkapio pasistatë pilá, apsupo jà kanalu ir paleido eþero vandená. Septynerius metus kryþiuoèiai puldinëjo kraðtà, taèiau pilies gynëjø neáveikë. Kryþiuoèiai stebëjosi, kodël apgultos pilies gynëjai badu nemirðta. Jø pasiøstas þvalgas apsakë, kad ant kalnelio esàs eþeras, kuriame tiek þuvies, jog dar ilgai uþteks þmonëms iðsimaitinti. Teko kryþiuoèiams atsitraukti. Seniai jau nebëra pilies ant Skalvës kalno. Neliko ten ir eþerëlio, nes þmonës iðkasë griovas ir vanduo nutekëjo. Buvusio upelio vietoje liko sausa juoda duobë. Pasakojama, kad rausdami kalno virðûnæ smalsûs þmonës rasdavæ ginklø, papuoðalø ir net þvynø krûveliø. O kartais giliai ið po þemës esà girdisi tylûs garsai lyg liûdnas giedojimas. Gal tai milþino dukters rauda?.. PABUDKALNIS Kartà vienas uplankiðkis sumanë kasinëti piliakalná, nes svajojo ten rasti paslëptø turtø. Pradëjus kasti jam jau pirmàjà naktá per sapnà pasirodë milþiniðko dydþio mergaitë. Prijuostëje ji turëjo atsineðusi þemiø. Sustojo ir rûsèiai tarë kasinëtojui: Jei nesiliausi toliau kasti, visà tavo trobà uþpilsiu þemëmis! O dabar ið prijuostës iðpilu þemeles ir tas kupstas bus tau áspëjimas. Kai þmogelis ryte pabudo, paþiûrëjæs pro langà, pamatë atsiradusá þemës kauburá. Ir tada jis suprato, kad sapnas buvo tikrovë. Kalnelá pavadino Pabudkalniu. Jis ir ðiandien Uplankiuose pûpso. GILANDA Vilkyðkiø kraðte stûkso status kalnas. Þmonës já vadina Gilandþiø piliakalniu. Senais laikais ten bûta pilies, kurioje gyveno valdovas su savo þmona ir ðeðiomis dukromis. Patii graþiausia buvo vyriausioji duktë Gilanda. Laimë ir gerovë vieðpatavo tame kraðte. Visa tai tæsësi iki to laiko, kol ðiø þemiø neuþpuolë baisingieji kryþiuoèiai. Valdovas, norëdamas apsaugoti dukteris, paslëpë jas miðke. Prieðai uþëmë pilá ir ëmë reikalauti, kad valdovas jiems atvestø Gilandà, nes apie jos groþá buvo daug girdëjæ. Tëvas nesutiko atvesti. Tuo metu Gilanda, ðirdþiai nerimstant, iðsiruoðë namo, tik gráþo per vëlai ið toli pamatë liepsnojanèià tëvø pilá. Neiðtvërusi tokio siaubo ir skausmo ji paniro á ðaltas eþero vilnis. Sakoma, kad kasmet, kai birþelio saulutë skaisèiau suspindi ir Joniniø ugnis kalneliuose suliepsnoja, eþerëlio vanduo nelaimës vietoje pradeda judëti. Verda, banguoja ir ðniokðèia jis. O vidurnaktá ten iðkylanti mergina. Graþûs ilgi plaukai dengia jos laibà kûnà. Rankoje mergina laiko baltà lelijà, neða jà kalnelin, kur ilsisi tëveliai. Taip Gilanda negali pamirðti gimtøjø namø ir savo tëveliø meilës. Simboliðkai aplankiusi namiðkius, ji vël gráþta á eþerëlá, kur vilnys greitai jà paslepia... PAGRAMANÈIO DVARE Seniau mûsø kraðte gyvenæs turtingas bajoras Pagramantis. Turëjæs jis daugybæ turtø, bet uþvis brangiausia jam buvusi duktë Gramanèia. Kai atëjo laikas merginai tekëti, á tëvø kiemà pradëjo plûsti jaunikiai. Taèiau tëvas taip nenorëjo skirtis su dukterimi, kad visiems atsakë. Kartà puikûs bajoraièiai Songaila ir Ringaila sumanë pasipirðti graþuolei Gramanèiai. Tuokart ir tëvas suðvelnëjo susitaikë su ta mintimi, kad dukterá kada nors vis dëlto reikës iðleisti uþ vyro. Kai sveèiuosna atvyko abu draugai, senasis bajoras pasidþiaugësi, kad garbingi vyrai praðo jo dukters rankos, tik negalëjo iðsirinkti, kuris geriausiai tiktø jo dukrai. Tada gudrioji Gramanèia pasakë: Tekësiu uþ to, kuris geriausiai supils piliakalná ir akylai saugos mano tëvo dvarà. Kità rytà jaunikaièiai kibo á darbà: ið laukø veþimais veþë þemes ir pylë á vienà vietà, kur turëjo iðdygti piliakalnis. Darbas jø rankose tirpte tirpo. Mergina net iðsigando, kad negalës iðsirinkti, kuris ðaunesnis abu buvo puikûs darbininkai. Nuskubëjo ji pasitarti pas þiniuonæ. Ði davë stebuklingo gërimo, kurio iðgëræs þmogus pavirsti upeliu. Gramanèia pasiëmë tauræ, ásipylë to gërimo ir iðgërë. Ji netikëtai iðnyko, o ið þemës ëmë verþtis tyras ðaltinëlis. Jis neðë savo vandenis Akmenos upës link pro tëvo dvarà ir kà tik supiltà piliakalná. Tik prie dvaro stabtelëjo, suðniokðtë, lyg atsisveikino... Dingus dukrai, senasis Pagramantis labai sielojosi. Iðjojo ir susikrimtæ jaunuoliai. Kartà Pagramantis pamatë naujai atsiradusá upeliûkðtá, pamëgo já, nes vandenëlio skaidrumas ir tyrumas priminë dukterá. Upeliukà taip ir pavadino Gramanèia. LITERATÛRA: 1. Tauragës kraðto piliakalniai, Tauragë, Tauragës kraðto istorija, Tauragë, S A M O G I I T I I A / /

20 ISTORIJA SKAUDVILËS LOBIS RÛTA ANULYTË, MAIRONIETË, VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJOS FAKULTETO STUDENTË Skaudvilës apylinkëse þmoniø gyvenama nuo seno. Tai liudija piliakalniai ir senkapiai. Savaip liudija ir tai, kad Skaudvilëje 1936 m. buvo rastas seniai paslëptas lobis. Jis aptiktas paèiame miestelio centre, statant naujajà ðpitolæ. XIII a. sidabro lobá aptiko kunigas Aleksandras Narkevièius. Lobis svërë beveik du kilogramus. Já sudarë sidabriniai papuoðalai: antkaklës, apyrankës, sagës, lazdelës (senieji je ir jos apylinkëse rusai seniai gyvena. Èia yra ir ðios tautybës þmoniø kapinës, yra ir rusiðkø vietovardþiø: Èiorna giria, Pridarkai ir kt. Lobis atiduotas nacionaliniam M. K. Èiurlionio dailës muziejui. Gerai, kad jo nerado koks gobðus savanaudis dabar muziejuje visi galime pasidþiaugti tuo, kas liudija apie senovæ, mûsø protëviø papuoðalus, elegancijà. LITERATÛRA: 1. Tauragës enciklopedija, Tauragë, 1992 m. 2. Tauragës kraðto piliakalniai, Tauragë, 1997 m. Danutës Mukienës nuotraukose Panemunës parko vaizdai (Jurbarko r.) m. 20

21 21 LITERATÛRA TAURAGËS MAIRONIEÈIØ DRAUGYSTË SU POETØ MËGËJØ KLUBU ÞINGSNIAI LAURA JONIKAITË, MAIRONIETË, 2 A KL. Tauragës kraðte veikia du poetø mëgëjø klubai Vakarutë ir Þingsniai. Stiprûs Tauragës Versmës gimnazijos maironieèiø ryðiai su Þingsniais. Daþnai bûna taip: poetas ðaunus ir geras þodþio meistras, bet nelabai geras skaitovas, todël jam, pristatant savo kûrinius visuomenei, á pagalbà ateina kiti. Tauragës maironieèiai didþiuojasi nemenku savo skaitovø bûreliu. Jie maironieèius garsina ne tik rajone, bet ir uþ jo ribø dalyvauja ir sëkmingai pasirodo gimnazijos, rajono, regiono, dainuojamosios poezijos, respublikiniuose Maironio muziejaus organizuojamuose skaitovø konkursuose. Pastaraisiais metais maironieèiai poetø mëgëjø klubo Þingsniai ðventëse skaito naujausius autoriø tekstus, pritaria jiems gitara ar kitais muzikos instrumentais. Graþiausios ðventës pas mus bûna knygø pristatymai; dþiugu, kad tauragiðkiai leidþia savo kûrybos knygas. Ðvenèiø metu kûriniø autoriai dþiaugiasi, girdëdami, kaip skamba kitø skaitomi jø kûriniai. JANINA BUDREVIÈIENË TAURAGË Prisiliesiu prie praeities, Prie tos graþiosios Tauragës, Legendø apsuptos skara Tu, Taurage, visad jauna! Baþnyèiø bokðtai kvies visus Sugráþti á savus namus. Ramybæ siela ras maldoj Tik mûs brangiojoj Lietuvoj! Èia vyturio skambi daina Pakvies artojà bût ðalia. Rasa nuo rytmeèio peèiø Nukris á þemæ pamaþu. O Jûros melsvi kaspinai Nusidriekë toli, tenai Skubës á Nemunà greita Upelë Jûra mûsø mylima. Vësa apgaubs visus laukus, Lakðtingalos paskleis garsus Giesmë virpës èia virð krantø, Virð þydinèiø ievø baltø. Mënulis auksu þers miðkus, Legendø bokðtus iðdidþius. Þvaigþdës þibintuos suspindës Mûs Tauragë visad ðvytës! MARIJA MAÐKAUSKIENË MÛSØ MIELA TAURAGË O mûsø miela graþioji Taurage! Tu nuostabi lyg rytmetá praþydusi gëlë, Su Jûros upës vingiais ir krantais staèiais Bei josios slëniais nuostabiai þaliais. Aukðtais, baltais baþnyèiø bokðtais, Juose beþaidþianèiais saulutës spinduliais Ir su palinkusiais á Jûros upæ gluosniais, Pakrantëse bræstanèiais lazdynø rieðutais. Ir su parimusiom senom skulptûrom, Bestovinèiom pagairëj vëjo ir lietaus, Graþiàja uþtvanka, tik be malûno, Ja teka daug sraunaus vandens. Su miesto parkais, gatvëmis ir skverais, Maþøjø parduotuviø spindinèiais langais Ir þmonëmis, skubanèiais namolio, Iðvargusiais ar ðvytinèiais veidais. Su nuostabiu Lakðtingalëliø slëniu, Istoriniu Pagramanèio kalneliu Ir raibuliuojanèiu Draudeniø eþerëliu, Ðalia besnaudþianèiu senu miðku. Ankstyvà rytmetá pabudus, kuosos èerðkia, Balandþiø poros tupi ant stogø. Kai saulës spinduliai nutvieskia miestà, Pakirdæ þmonës skuba prie savø darbø. JADVYGA MARGEVIÈIENË GIMTAJAM MIESTUI Per gûdþià laiko tëkmæ ir prizmæ amþiø penkiø Að Tavo vardà, Taurage, visa ðirdim ðaukiu! Mintim einu per Tavo metø vingiuotà labirintà, Visus vargus, dþiaugsmus, pakilimus ir kritimus renku. Nuo maþo dvaro, Tauragës mieste, buvai pradëtas, Stateisi, ruoðeisi gyvenimui, sunkiai kûreisi, dirbdamas kentëjai... Daug kartø buvai ugnies pirðtu negailestingai palytëtas, Bet vël Tu, Taurage, ið pelenø, griuvësiø gyventi pakilai! Statei baþnyèias, pilá, tiesei kelius, surentei paðto rûmus, Ið rankø á rankas svetimiems vis perduodama buvai. Poþerûnø malûne 1812 metais buvo garsi konvencija pasiraðyta, Reikðmingu ávykiu Europos istorijoje, Taurage, tapai! 500 metø kaip paukðèiai per rûkà, darganas, audras atskriejo! Tu, Taurage, per metø ðëlsmà, per sûkurius gyvenimo audrø (Nukelta á 22 p.) S A M O G I T I A 2009 / 1 21

22 LITERATÛRA (Atkelta ið 30 p.) Tame kely griuvai, degei, karo baisumus patyrus, këleis vëlei... O ðiandien, Taurage, esi iðsipuoðusi naujø darbø rûbu! Þalia, þalia ir nuostabiai esi graþi kasdienà! Tu, Taurage, kaip niekad iðsipuoðusi margø gëliø þiedais, Lyg nuotaka pasitinki 500-àjà vasarà ðiandienà Su dainom, su gëlëm, su besiðypsanèiais gyventojø veidais. Te dieviðkos palaimos skamba Tauragei giesmë! Ir aèiû Tau, kad ðiandien tokia iðgraþëjusi, ðviesi esi! Tegul negandos praeities visiems laikams palieka uþmarðty, Tegul klestës, statysis, graþës mûs Tauragë ir dabarty, ir ateity! Taurage, Tu miestas, kurs mums visiems esi labai brangus! Èia gimëm, augom, gyvename ir dirbame kartu. Didþiausias turtas mums yra dirbantis ir kuriantis þmogus, O darbas, mokslas, meilë ir viltis stiprybë tauragiðkiø visø... IRENA TAMOÐAITIENË DAINA TAURAGEI Tu braidai po pievas kaip mergaitë, Pamiðkëj þibuokles rinkdama. Tu sakai, kad niekad nepaskæsi, Pamaþu per Jûrà brisdama. Tu pasiekti dangø panorëjai Su naujais gamyklø kaminais. Tu ið lëto augai ir tvirtëjai Su senais gimtinës pamatais. Ið Kudirkos lûpø iðsiverþæs, Nuskambëjo himnas taip toli!.. Kiekvienam ðirdis krûtinëj dauþos, Jei paklausia: Kur tu gyveni? Gyvenu graþiam mieste prie Jûros, Kurios vandenys pavasariais klegës. Virðum miesto debesëliø burës Vis ilgiuosi savo Tauragës. EINU PER TAURAGÆ Kai einu per miestà Vytauto gatve, Sutinku Kudirkà pilka sermëga. Jam keliu kepuræ, pamoju ranka: Kol giedosim himnà, pastovëk ðalia! Nauja miesto aikðtë ir nauja pilis Vis kasdien graþëja miesto ateitis! Á Kultûros rûmus einam su daina, Ir kasdien ðviesesnë auðta mums diena! Kai gráþtu namolio Jûros krantine, Noris paplaukyti þvejo valtele. Noris pasidþiaugti vakaro vësa. Noris padainuoti pilna krûtine! O kai bûna liûdna ir labai sunku, Nueinu prie bëgiø gelþkelio kietø. Ten palieju gëlæ aðara karèia Ir meldþiuosi Dievui, kad negráþtø kanèia... JONAS STAÞYS HIMNAS TAURAGEI Ten, kur teka upë Jûra Ir aplink miðkai, Tauragë èia ásikûrus Jau seniai, seniai. Pagal senà padavimà Miðkuos taurø kaimenës ganës, Kunigaikðtis Vytautas daþnai Medþiot atvykdavo èionai. Patiko jam medþioklës plotai, Taurø ragø rastø gausybë, Todël ðá Dievo sukurtà kampelá Jis Taurage ir pavadino. Nuostabi ji gamtos groþiu, Praeitimi sena, O paèioj ðirdy dar stovi Ðimtmeèiø pilis tvirta. Napoleonui èia teko nakvoti, Kai traukës ið mûðio pulkai; Balzakui pro ðalá vaþiuoti - Jis raðtuos prisimena tai. Netoli ir Karaliauèius Lietuvybës ðvietëjø Meka. Ir paminklas senovinis dar stovi, Áamþinæs rubeþiø su Vokietija. Darbðtûs èia gyvena þmonës, Dràsûs jie ið prigimties. Myli Tauragæ kraðtieèiai Ið visos ðirdies. Kai á tëviðkæ sugráþtam, Dþiaugiasi ðirdis; Skamba tauro rago balsas: Taurage, tu miela ir mums brangi! TAURAGEI 500! Daug miestø, miesteliø Lietuvos didþiam aruode, Bet pati mieliausia Tauragës þemelë, 500 metø Ariama mûsø senoliø! Miðkai jà supa ið keturiø pusiø, Ir grybø juose daug. Daugiau nei Varënos pusëj! Nors Tauragë Lietuvos paèiam pakraðty, Þmonës èia gyvena Be galo darbðtûs ir dori. Tauragës puoðmena Jûros upë, O kokios mielos jos sesës Ðeðuvis ir Akmena! Miesto simbolis pilis sena, 500 metø ji Stovi dar tvirta! Artimiausi kaimynai Pagëgiai, Ðilalë ir Jurbarkas. Tai deðimtoji Lietuvos apskritis, O Tauragë jos centras, Be perstojo plakanti Ir kurianti ðirdis! Didþiajai Amerikai Vos per du ðimtus metø. Mûsø senolei Tauragei ðiemet Jau 500 metø! Tad ruoðkimës didþiai ðventei: Pûskime tauro ragus, Kvieskime savus ir garbingus sveèius, Ðvæskime ið visos ðirdies, Kad ðventës atgarsiai nuskambëtø Toli uþ mûsø Tauragës!!! 22

23 23 TAUTOSAKA ANTANAS MIZGIRIS AUDRONË ANULIENË, TAURAGËS MAIRONIEÈIØ VADOVË Kartà tiesiog ið smalsumo, ið noro rasti kaþkà originalaus varèiau Tauragës miesto bibliotekoje sukauptos tautosakos rankraðtynà. Susidomëjau paprastu þalsvu mokykliniu sàsiuvinuku. Suþinojau, kad vienas senelis Antanas Mizgiris ( ) mëgo uþraðinëti tauragiðkiø smulkiàjà tautosakà. Po ðio þmogaus mirties jo artimieji bibliotekai padovanojo sàsiuviná, á kurá jis tuos tautosakos turtus uþraðinëdavo. Keletas tauragiðkiø smulkiosios tautosakos pavyzdþiø, kuriuos uþraðë Antanas Mizgiris: 1. Visi þmonës ið to paties molio, tik ne visi vienodai iðdrëbti. 2. Kilnus vyras mergaitæ visad laiko lelija, vengdamas jà paliesti, o jei asilas jis yra, tai stengiasi jà suësti. 3. Tik á sveèius einant pas pavaldiná dovanø nebûtina neðti. 4. Kas man pasako mano klaidas, tas mano draugas; kas man girdint giria mano dorybes, tas yra mano prieðas. 5. Dalyti moku, dalytis ne. 6. Nuo amþiaus vidurio jaunëjama iki suvaikëjimo. 7. Protingas árodinëja, gudruolis apgaudinëja. 8. Oþys: Vyrai á mane nusiþiûrëjo ir bematant barzdas augint pradëjo. Mekenu ir vis màstau smagus, kaipgi jie uþsiaugins ragus? 9. Jeigu padarei kà gero nuslëpk; jeigu tau padarë gera papasakok. 10. Geras þmogus vienas negyvena, prie jo visuomet prisiglaudþia kiti. 11. Aukðta skrybëlë þmogaus didesniu nepadaro. 12. Santuoka tai skiepai: gali prigyti ir neprigyti. 13. Saugokis moterø ið priekio, buliaus ið uþpakalio, veþimo ið ðono, o plepalø ið visø pusiø. Ramybë. Danutës Mukienës nuotrauka 14. Nebijok neþinojimo, bet bijok klaidingo þinojimo, dël jo daug blogio pasaulyje. 15. Þmogus dvejus metus mokosi kalbëti ir iðmoksta, taèiau visà gyvenimà tylëti neiðmoksta. 16. Laimingiausi tie þmonës, kurie pragyveno savo gyvenimà rûpindamiesi kitø laime. 17. Velnià þmogus iðgalvojo tada, kai panorëjo bûti geresnis, negu þmogui kada nors ámanoma. 18. Kai maþas griûva angelas pagalvëlæ pakiða, kai senas puola velnias akmená kiða. 19. Viena moneta nepadengs skolos, kaip vienas plaukas neuþdengs plikës. 20. Ðilti barðèiai suðildo skrandá, o ðilti þodþiai ðirdá. 21. Senais laikais þmonës reikalavo darbo ir duonos. Dabar kiti laikai darbas tik reikalingas Kuo bukesnë galva, tuo smailesnis lieþuvis. 23. Kyðiai patikimiausi ryðiai. 24. Geriau dirbti veltui, negu be darbo sëdëti. 25. Graþûs rûbai puoðia kûnà, geri darbai sielà. 26. Galvok lëtai, dirbk greitai. 27. Be ydø nëra në vieno. Tas ið mûsø geriausias, kur jø turi maþiausiai. 28. Kas padarë graþø mano gyvenimà, padarys graþià ir mano mirtá. 29. Jeigu þmogus myli gyvenimà, galimas daiktas, kad kada nors gyvenimas pamils þmogø. 30. Pikèiausias prieðas pasaulyje pyktis, kuris uþmuða dþiaugsmà ðirdyje. 31. Seni pavakariukais armonikas tampo, jauni degtinæ kliunksi uþ parduotuvës kampo. 32. Net 10 milijonø saldþiø þodþiø negali pagaminti në kruopelytës cukraus. 33. Bejëgis mechanikas, kai galvoj varþtelio trûksta. S A M O G I T I A 2009 / 1 23

24 MAÞUOJIE LIETOVUO 2008 METU IDUOMIAUSË RËNGËNÇ TETRALIZOUTS ETNOKULTÛRAS RËNGINÎS LIETUVNINKA KËIMË Ðvëntës dalîvç. Portëgrapëjë ëð Agluonienu etnuografënës suodîbasmuziejaus arkîva Jaunë ër senë i tuo rëngini bova sokvëistë 2008 m. rogpjûtë 30 dëina. Kap tik pasitaikë savaitgalis (ðeðtadëinis), tad þmuoniû i Agluonienu etnuograpënë suodîba sosërinka daugybë. Vësa ta ðventë bova skërta Agluonienu etnuograpënës suodîbas ër kluojëma tçtra ikûrëma 25-uosiems metëniems. Rënginîs ër prasëdiejë tuos sokaktëis pamënavuojëmo. Aple pëitus bova pristatîts lietuvninka bûds ër papruotç. Suodîbuo veikë tradicëniu amatû (audëma, Agluonënø seniûnija Klaipiedas rajuons Lietovuos þemielapie ër Agluonienâ Klaipiedas rajuona þemielapie. Iliustracëjës ið RKIC arkîva druoþëniejëma, muolë lipdîma mezgëma, nierëma, pamarë kankliu gamënëma) dërbtovës. Vîka ër kulinarënë pavelda pristatîms: je tik ðërdës geidë, galiejç daug kou naudinga soþënuotë aple tradicini Klaipiedas kraðta maista, atskërû valgiu gamënëma, gautë ër vëina ar këta anû recepta, paskanautë þuolieliu erbetas, ëðgërstë þuolëninku patarëmu. Ðvëntie dalîvava, koncertava Plikiû potamûju instrumëntu orkestros, polkluora kolektîvâ Agluona (Agluonienâ, Klaipiedas r.), Auksodis (Klaipieda), Lapuþis (Duovëlâ, Klaipiedas r.), Ramîtë, Verdainë (abodo ëð Ðilutës). No vuo pavakarie pradiejë þemë dundietë, dolkës saulë oþdëngë... Vësks par tuo, ka ëð onksta paskelbtûs ðuokiûs ëð Klaipiedas i ðventë atvaþiavës polkluora ansamblis pradiegë tuoki cionga keltë, ka ër jaunam, ër senam kuojës këlnuojies. Bova tamë vakarelie ër Klaipiedas kraðta tradicëniu þaidëmu, ër vësuokiû këtuokiû linksmîbiu. Tamë vakarelie ër að bovau, alo, medo gieriau, par barzda varviejë, bornuo netoriejau. Ðventë organizava Agluonienu etnuograpënë suodîba ër kluojëma tçtra cëntros, Gargþdû kraðta muziejos, Agluonienu seniûnëjë, Agluonienu seniûnëjës bendruomenë. rëngini riemë Lietovuos respublikas kultûras ministerëjë, Klaipiedas rajuona savëvaldîbë, Klaipiedas apskrëtëis virðininka administracëjë. Poikos miestalis tëi Agluonienâ, gërë tën þmuonis gîven. Bus kuoki pruoga, oþsokët, pasësveèioukët, Agluonienu etnuograpënë suodîba sosëraskët, valondelë, këta pasëþvalgîkët. Nepasëgailiesët. 24

25 25 MAÞUOJIE LIETOVUO APLE ÐVENTË BËNDRËNË LIETOVIU KALBO Jûratë Pancerova, Agluonënø etnografinës sodybos vadovë Renginio pradþià paskelbë varpas, folkloro kolektyvo nariai àþuolo ðakø girliandomis apvainikavo sodybos pastatus. Renginio vedëjai pristatë sodybos ir klojimo teatro, èia gyvenusiø þmoniø istorijà, padëkojo sodybos ákûrëjams áteikë jiems padëkos dovanas pirðtines, kad nesuðaltø rankos daranèios gerus darbus. Klaipëdos rajono savivaldybës meras Vaclovas Daèkauskas áteikë padëkos raðtus etnografinës sodybos ir klojimo teatro ákûrëjams (Petrui Bielskiui, Alvydui Treigiui ir Jonui Èepui), klojimo teatro aktoriams (Laimutei Galkauskienei, Laimonui Tuèui ir Raimundui Juknevièiui), Agluonënø klojimo teatro reþisieriams Egidijui Kupèiûnui ir Augustinui Ðutkui uþ ilgametá kûrybiná darbà puoselëjant senojo lietuviðko klojimo teatro tradicijas, Gargþdø kraðto muziejaus Agluonënø filialo vadovei Jûratei Pancerovai uþ nuoðirdø darbà, didelá indëlá ir iniciatyvà siekiant iðsaugoti Maþosios Lietuvos kraðto istoriná, architektûriná paveldà ir etnokultûros tradicijas. (Nukelta á 26 p.) Ðvëntës reklamënis lonkstënoks Agluonienâ tuo patëis pavadënëma Klaipiedas rajuona seniûnëjës cëntros. Miestielis îr iðsëstatës kairemë Minëjës intaka Agluonas opës krontë. Nu èe iki Priekolës (Klaipiedas rajuons) 6 këluometrâ. Agluonienâ Klaipiedas kraðtë garsiausë tou, ka èe veik 1983 m. ikorta etnuografënë lietuvninka suodîba, katruo dabar veik muziejus. Garsë Agluonienâ ër tuo, ka èe aug auðtiausis Klaipiedas kraðtë ouþols, katros vadënams Babës vardo m. pri Agluonienu pradiets formuotë Lietuvninku ouþoulîns. Miestelie veik pagrindënë muokîkla, paðts. Miestalis përma karta raðîtëniûs ðaltëniûs pamënavuots 1540 metâs, vuo 1758 m. jau paþîmiets ër þemielapie (sodarë J. Enderðos). Pri Lietovuos gyvenvietë karto su Klaipiedas kraðto prijungta 1926 metâs m. Agluonienûs gyvena 137 gîventuoje, 1959 m. 101, 1979 m. 258, 1989 m. 551, 2001 m Përmuojie þënuoma pradiuos muokîkla Agluonienûs pradiegë veiktë 1736 metâs m. vëituo anuos pradiejë veikë septynmetë, vo 1999 metâs pagrindinë muokîkla. Îr iðleista knînga aple Agluonienus. Anuos autuorius miestelë garbies pilietis, Vilniaus universiteta pruofesuorios, þîmos Lietovuos knîngu tîrënietuos, bibliuofils Kauns Duoms. I I

26 MAÞUOJIE LIETOVUO Ðventës akimirkos. Kraðto þmonës demonstruoja tradicinius amatus ir akimirka ið folkloro kolektyvø koncerto. Nuotraukos ið Agluonënø etnografinës sodybos-muziejaus archyvo (Atkelta ið 25 p.) I I 2009 Lijana Simonaitytë þemës ûkio ministrës padëkos raðtus áteikë etnografinës sodybos kûrëjui ir dabartiniam jos rëmëjui Vytautui Èepui, aktoriui ir ûkininkui Raimondui Juknevièiui ir Agluonënø kultûros namø direktorei Ramutei Kutkienei. Skambant giesmei Lietuviais esame mes gimæ sodybos ákûrëjai A. Treigys, J. Èepas ir P. Bielskis ðalia gyvenamojo namo pasodino mirtos medelá, áprasminantá etnokultûriniø tradicijø puoselëjimà. Antrojoje renginio dalyje Klaipëdos universiteto Reþisûros katedros studentai aktoriai (dëstytojos I. Bierontaitë ir R. Lukoðevièiutë) kartu su folkloro kolektyvais pristatë edukacinæ programà apie lietuvininko gyvenimo bûdà ir paproèius, tautodailininkai demonstravo tradicinius amatus. Renginio dalyviai galëjo iðbandyti senuosius darbo árankius. Visi norintys verpë vilnà, ðukavo avá, peðë plunksnas, audë staklëmis, droþë klumpes. Folkloro kolektyvas Ramytë (Ðilutë) pristatë edukacinæ programà Lietuvininko tautiniai drabuþiai. Agluonëniðkiai visus ðventës dalyvius vaiðino kulinarinio paveldo patiekalais bei pasidalino jø ruoðimo paslaptimis. Visi skanavo ávairiø sûriø, kastinio su virtomis bulvëmis, giros, medaus. Bitininkas D. Daratis demonstravo bitininko darbo árankius, pasakojo, kaip biteles reikia prisijaukinti, kad jos negeltø. Ypaè daug buvo norinèiø iðgirsti þolininko V. Skirkevièiaus patarimø bei ásigyti jo paruoðtø vaistiniø arbatþoliø, paragauti èia pat ant þarijø iðvirtos kvapnios arbatos. Etnografinës sodybos ûkiniame pastate, pritaikytame parodoms eksponuoti, buvo atidaryta fotografijø paroda Ðeimos albumø istorijos. Klaipëdiðkiai m., kurià pristatë Klaipëdos universiteto doc. Silva Pocytë. Ðventëje visà dienà skambëjo liaudiðka muzika, ðokiai, visi norintys, iðbandyti miklumà, galëjo susirungti atlikdami ávairias liaudiðkø þaidimø uþduotis. Ðventës sveèius linksmino Plikiø puèiamøjø instrumentø orkestras, folkloro kolektyvai Auksodis, Agluona, Verdainë, Laþutis, Ramytë ir kapela Kurðiø ainiai. Renginá apvainikavo klojimo teatrø popietë. Buvo parodyti trys spektakliai. Usënø dramos mëgëjø kolektyvas Verþë (reþisierë Graþina Bardauskienë) vaidino K. Sajos komedijà Palangos liûtas, Kretingos E. Radþiaus dramos teatras pristatë Albinos Buntinienës reþisuotà E. Ignatavièiaus pjesæ Sidabrinës skyrybos, Agluoënø klojimo teatras suvaidino komedijà Þydas statinëje, kurià reþisavo Augustinas Ðutkus ir Egidijus Kupèiûnas. Klojimo teatro popietëje dalyvavo ir visus renginio dalyvius pasveikino aktorë Regina Varnaitë. 26

27 MAÞUOJIE LIETOVUO 27 Agluonënø etnografinë sodyba-muziejus Adresas: Aukðtøjø g. 5A, Agluonënai, LT , Klaipëdos raj. (administracija). Tel.: (8~46) , (8~657) (vadovë), (8~622) 61165, (8~696) El. paðtas: Etnografinës sodybos vadovë Jûratë Pancerova. Sodybos darbo laikas: Geguþës 1 d. spalio 1 d.: Pirmadieniais penktadieniais dël sodybos lankymo tartis tel.: (8~46) , Ðeðtadieniais, sekmadieniais dël sodybos lankymo tartis tel.: (8~622) , 8~ Dël lankymo kitu laiku kreiptis á administracijà. Ekskursijos Uþsakomos ið anksto tel. (8~46) arba el. paðtu: Muziejus lankomas nemokamai. XX a. 9 deðimtmeèio pradþioje Agluonënuose daug dëmesio pradëta skirti Maþosios Lietuvos ir Klaipëdos kraðto istorijos bei kultûros saugojimo tradicijø puoselëjimui m. pradëjo veikti etnografinë lietuvininko sodyba-muziejus ir pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras. Restauruotoje etnografinëje sodyboje stengtasi iðlaikyti Klaipëdos kraðto architektûriná stiliø, viduje árengtame muziejuje pradëti eksponuojami vietiniø kraðto gyventojø, lietuvininkø, buities ir ûkio reikmenys. Agluonënø etnografinë sodyba yra vienas ið nedaugelio iðlikusiø Maþosios Lietuvos medinës architektûros pavyzdþiø. Tai tipiðka Klaipëdos kraðto nedidelio ûkio savininko (iki 10 ha þemës) sodyba. Sodyba vieno kiemo, kurá riboja gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir sodas. Kiemo centre svertinis ðulinys. Sodybà sudaro darni pastatø, þeldiniø, kiemo erdviø ir puoðybiniø elementø visuma, atspindinti regiono specifikà, vietiniø gyventojø gyvenimo bûdà ir juos supanèià gamtos aplinkà. Seniausi sodybos pastatai gyvenamasis namas ir klojimas statyti 1898 m. Apie m. gyvenamasis namas perstatytas, 1923 m. pastatytas tvartas, 1938 m. darþoviø rûsys. Yra þinoma, kad 1921 m. sodybà ásigijo Jurgis Brechtas ( ) ir Marija Jokumaitienë-Brechtienë ( ). Paskutinë sodybos ðeimininkë buvo jø dukra Marë Vytienë. Po jos mirties 1981 m. tuometinio kolûkio pirmininko A. Treigio iniciatyva sodybà nupirko kolûkis. Pastatø sutvarkymo darbai buvo pavesti landðaftininkui J. Èepui. Atnaujintoje sodyboje 1983 m. atidarytas muziejus. Etnografinës sodybos kluone nuo 1983 m. ásikûrë Agluonënø klojimo teatras m. èia ávyko pirmasis Lietuvos klojimo teatrø festivalis krivûlë. Agluonënø etnografinë sodyba tapo patraukliu kultûros þidiniu. Èia rengiami klojimo teatrø vaidinimai, koncertai, parodos, bendruomenës ðventës. Nuo 2006 metø Agluonënø etnografinë sodyba Gargþdø kraðto muziejaus filialas. Klojimo teatre spektaklius kuria Klaipëdos universiteto ir vietos aktoriai m. pradëti rengti Klojimo teatrø krivûlës (jos vyksta kas ketveri metai) m. teatras tapo Tarptautinio liaudies kûrybos festivalio Gardine laureatu. Tais paèiais metais Agluonënuose ávyko pirmasis respublikinis klojimo teatrø festivalis Krivûlë m. ir 1985 m. sodybojemuziejuje buvo surengtos Lietuvos dailininkø sàjungos Klaipëdos skyriaus dailininkø kûrybinës stovyklos.nuo 1986 m. kasmet rengiama Klaipëdos rajono skaitovø ir literatø kûrybos ðventës m. sodyboje pirmà kartà Klaipëdos rajone buvo iðkelta Nepriklausomos Lietuvos vëliava m. etnografinës sodybos ûkiniame pastate (Nukelta á 28 p.) S A M O G I T I A 2009 /

28 MAÞUOJIE LIETOVUO (Atkelta ið 27 p.) (tvarte) árengta parodø ekspozicijos salë. Sodyboje kasmet rengiamos Agluonënø bendruomenës ðventës, tautodailës dirbiniø, istorinës, fotografijø ir vaizduojamosios dailës parodos, folkloriniø ansambliø koncertai, klojimo teatro vaidinimai m. etnografinë sodyba-muziejus átrauktas á vietiná kultûros paveldo objektø registrà. Gyvenamajame name eksponuojamas autentiðkas XIX a. pab. Klaipëdos kraðto (lietuvininko) laukininko interjeras, buities ir ûkio reikmenys, darbo árankiai. Sodybà sudaro: gyvenamasis namas (1898 m.), tvartas (1923 m.), klojimas (1898 m.), rûsys (1938 m.), svertinis ðulinys, sodas. KAS BUVO IR ÐIANDIEN YRA AGLUONËNAI? Agluonënø kaimo ir Agluonënø seniûnijos istorija Agluonënø istorija prasideda 1540 m., kai Klaipëdos valsèiaus gyventojø mokesèiø knygoje pirmà kartà buvo paminëtas Agluonënø, tàkart senàja forma Agluona, pavadinimas. Kaimo pavadinimas kildinamas nuo per kaimà tekanèio upelio Agluona pavadinimo. Egzistuoja hipotezë, kad Kantvainiø kaime gyveno Karaliauèiaus Skelbamë teksta bëndrënë lietoviu kalbo îr parëngtë pagal inpormacëjë, katra skelbama Klaipiedas rajuona savëvaldîbës interneta leidënie Klaipëdos rajono savivaldybë (interneta prieiga ), interneta leidënie Lietuvos muziejai (interneta prieiga Agluonënai þemëlapyje universiteto profesoriaus Imanuelio Kanto (1804) prosenelis R. Kantvainis, susitrumpinæs pavardæ ir tapæs Kantu m. Agluonënuose atidaryta pradinë mokykla, apie 1864 m. pradëjo veikti paðto agentûra, 1882 m. árengtas telefonas, nuo 1907 m. pro Agluonënus marðrutu Klaipëda Vëþaièiai pradëjo kursuoti siaurasis traukinukas. XIX a. pab. XX a. 4 deðimtmetyje veikë malûnas-lentpjûvë, du vëjo malûnai (Kantvainiø kaime stovëjæs Jono Genio malûnas 1979 m. iðveþtas á Liaudies buities muziejø Rumðiðkëse, 2003 m. parveþtas á J. Èepo kaimo turizmo sodybà), kalvë, krautuvë m. pastatyta Vanagø evangelikø liuteronø baþnyèia. XX a. pirmoje pusëje Agluonënø gyventojai pradëjo burtis á ávairias kultûrines ir ekonomines draugijas, ið kuriø ilgiausiai, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, veikë 1896 m. mokytojo Kristupo Kûmutaièio ákurta paskolos draugija m. Vanaguose veikë jaunimo kultûros draugija Eglë, kuriai priklausë ir Klaipëdos kraðto raðytoja Ieva Simonaitytë. XIX a. pabaigoje Agluonënai buvo valsèiaus, m. apylinkës, m. savivaldybës, nuo 1995 m. seniûnijos centras m. Agluonënai buvo kolûkio, m. þemës ûkio bendrovës centras. Didesnis seniûnijos kaimas yra Vanagai (juose yra apie 220 nuolatiniø gyventojø) m. Agluonënuose pastatytas pirmasis naujos gyvenvietës gyvenamasis namas. Ðios gyvenvietës plëtra labai paspartëjo 1975 metais. Èia këlësi þmonës ið aplinkiniø vienkiemiø, taip pat ir 1983 m. pradëjusios veikti Agluonënø tarpûkinës gyvulininkystës ámonës darbuotojai m. èia stovëjo 92 gyvenamieji namai. Gyvenvietæ papuoðë Jono Èepo maþosios architektûros statiniai: medinës korespondencijos dëþutës, pieno surinkimo estakados, keliø rodyklë prie 28

29 MAÞUOJIE LIETOVUO 29 ávaþiavimo á gyvenvietæ m. respublikinëje apþiûroje Gintarinis prizas Agluonënams buvo paskirta III vieta, o 1998 m. Agluonënai pripaþinta graþiausia Klaipëdos apskrities gyvenviete. Tik Agluonënuose Raðytoja Simonaitytë 1971 m. gruodþio 5 d. Vilniuje, savo bute (Antakalnio gatvë), Nuotrauka ið RKIC archyvo Agluonënuose kiekvienais metais minimas þemietës raðytojos Ievos Simonaitytës gimtadienis metais apylinkës teritorijoje veikæs kolûkis ásteigë I. Simonaitytës vardo premijà, kuri nuo to laiko skiriama menininkams, savo kûryboje atskleidþiantiems Pamario, Maþosios Lietuvos gyvenimà. Nuo 1997 m. premijà skiria ir áteikia Agluonënø seniûnija ir UAB Keramika BB. Premijos laureatais jau yra tapæ þodþio meistrai Romas Sadauskas, Vytautas Kubilius, Kostas Kaukas, Stasys Jonauskas, Vytautas Rimavièius, Albinas Klizas, fotomenininkë Ona Pajëdaitë, liaudies meistras Vytautas Majoras, dailininkai Eva Labutytë, Linas Jankus, þurnalistë Jadvyga Surplienë m. Vanaguose, I. Simonaitytës gimimo vietoje, atidengta liaudies meistro Vytauto Majoro sukurta paminklinë skulptûra. Raðytojai atminti yra skirta Agluonënuose vykstanti tradicinë rajono skaitovø ir literatø ðventë. Seniûnijos teritorijoje yra 14 lietuvininkø kapiniø m. ant Agluonos upës kranto pastaèius uþtvankà, pradëta kurti kaimo rekreacinë zona, kurioje 1989 m. pradëtas sodinti Lietuvininkø àþuolynas, 1990 m. minint kaimo 450 m. jubiliejø, ant supilto kalno atidengtas paminklas aukuras (skulptorius Justinas Mickevièius) m., minint kaimo 460 m. jubiliejø, prie Agluonënø pagrindinës mokyklos atidengtas paminklinis akmuo su I. Simonaitytës bareljefu (skulptorius Justinas Mickevièius). Iðkilûs Agluonënø kraðto kultûros, mokslo, visuomenës veikëjai Agluonënø etnografinës sodybos-muziejaus pastatai. Nuotraujkos ið interneto leidinio Liaudies buities muziejai Lietuvoje (interneto prieiga JURGIS ARNAÐIUS. Maþosios Lietuvos spaudos darbuotojas. Gimë 1872 m. Vanaguose, mirë 1934 m. ANTANAS BALTMIÐKIS. Liaudies muzikantas, þmogus-orkestras. Gyvena Vanagø kaime. Jonas Èepas. Maþosios architektûros Agluonënø gyvenvietëje autorius.gvena Agluonënuose. DOMAS KAUNAS. Vilniaus universiteto profesorius, daugelio knygø ir publikacijø autorius, sudarytojas, bendraautorius, nuo 1990 m. Agluonënø kaimo Garbës pilietis. Gyvena Vilniuje. KRISTUPAS LOKYS. Kunigas misionierius (Nukelta á 30 p.) I I

30 MAÞUOJIE LIETOVUO (Atkelta ið 31 p.) Afrikoje, m. Vanagø evangelikø liuteronø baþnyèios kunigas. Mirë 1921 m. Vanaguose. ARVYDAS PALTINAS. Muzikantas, buvusio Klaipëdos estradinio ansamblio Kopø balsai vadovas, Vasario 16-osios lietuviø gimnazijos Vokietijoje muzikos mokytojas. Gimë 1933 m. Kantvainiuose. Pastaruoju laiku gyvena Vokietijoje. SILVA POCYTË. Istorikë, humanitariniø mokslø daktarë, Klaipëdos universiteto Vakarø Lietuvos ir Prûsijos istorijos centro mokslo darbuotoja, bendrijos Maþoji Lietuva seimelio narë. Gimë 1969 m. Agluonënuose. JONAS PURVINAS. Mokyklos mokytojas, lietuviðkø mokykliniø vadovëliø autorius. Agluonënuose gyveno m. LIZBETA IÐRITIE-PURVINIENË m. gyveno Agluonënuose m. Leipcige iðspausdintas jos romanas Kova dël tëviðkës þemës.ieva Simonaitytë. Raðytoja. Gimë 1897 m. Vanaguose, mirë 1978 m. Vilniuje. RIMANTË ÐALÈIUVIENË. Audëja, liaudies meistrë. Gyvena Agluonënuose. REMIGIJUS TREIGYS. Fotomenininkas, daugelio respublikiniø ir tarptautiniø parodø dalyvis. Gyvena Klaipëdoje. NAUDOTA LITERATÛRA: S A M O G I I T I I A 2009 / m. pastatyta neogotikinë Vanagø evangelikø liuteronø baþnyèia (Agluonënø seniûnija). Nuotraukos ið interneto leidinio 1. Kaunas Domas, Agluonënai. Gyvenvietës istorijos metmenys (iki 1939 m.), Vilnius, Pocytë Silva, Agluonënai. Kaimas istorijos pagairëje ( ), Klaipëda, Klaipëdos rajono Agluonënø seniûnija, Tûkstantmetë Lietuva [Informacinis leidinys], UAB Kraðtotvarka, Klaipëdos rajono savivaldybës interneto leidinys Klaipëdos rajono savivaldybë (interneto prieiga 5. Interneto informacinis leidinys Agluonënø etnografinë sodyba (interneto prieiga ) 6. Interneto leidinys Lietuvos muziejai (interneto prieiga agluonenu_sodyba.htm ) 30

31 NAUJOS KNYGOS 31 Bernardo Aleknavièiaus Þemaièiø þemës rûpintojëliai LEIDYKLOS EGLË INFORMACIJA Meistras Eduardas Jonuðas (skulpturele B.Aleknaviciaus nuosavybë). Sukurta 1990 m. Fot m m. pabaigoje Klaipëdoje gyvenantis fotografas, Vydûno atminimo puoselëtojas Bernardas Aleknavièius iðleido fotoalbumà Þemaièiø þemës rûpintojëliai. Tai 304 puslapiø, didelio formato leidinys, gausus istoriniø nuotraukø. Þymus þurnalistas, kraðtotyrininkas ir fotografas Bernardas Aleknavièius pusæ amþiaus fotografavo Þemaitijos liaudies menà, jo kûrëjus. Sukaupë daug negatyvø ir fotografijø, kurias ilgai sistemino, raðë apibendrinamuosius straipsnius. Rezultatas fotoalbumas Þemaièiø þemës rûpintojëliai, kurá iðleido Klaipëdoje veikianti leidykla Eglë. Plaèios erudicijos autorius knygoje aiðkina Rûpintojëlio esmæ. Anot menininko, tai gali bûti ir rymanti pakelës skulptûrëlë, koplytëlë ir patriotiðkas þmogus. Knygoje pavaizduoti Kretingos, Skuodo, Maþeikiø, Akmenës, Ðiauliø, Plungës, Rietavo, Telðiø, Kelmës, Ðilalës, Ðilutës ir Klaipëdos savivaldybiø rûpintojëliai. Tikriausiai pusës fotoalbume atvaizduotø rûpintojëliø ir kitø tautodailës kûriniø ðiame pasaulyje jau nebëra. Dalis sunyko, kita dalis iðvogta, sugadinta. Jø vaizdai iðliko fotografijose, nes visur suspëjantis þurnalistas, kraðtotyrininkas Bernardas Aleknavièius ir ðá kartà suspëjo áamþino juos fotografijose, negatyvuose, kurie, saugiai laikomi, profesionaliai kataloguojami visur uþraðytos fotografavimo datos ir adresai. Didþiausias idealizmas bei neblëstanti Lietuvos meilë taip trumpai nusakytinas B. Aleknavièiaus gyvenimas ir kûryba. Jo dokumentinës ir publicistinës kûrybos herojai Kristijonas Donelaitis, Ieva (Ëvë) Simonaitytë, Vydûnas, Adomas Brakas, Zanavykø kraðto ðviesuoliai. Ði fotoapybraiþa tryliktoji nepailstanèio patrioto knyga. Jos skaitytojas ir þiûrovas gali bûti kiekvienas ið mûsø. Þvelgi á þemaièiø þemës rûpintojëlius ir susimàstai. Koks tai platus ir gilus kultûros klodas. Tai sunkiai suvokiamo tautos nueito kelio dalis. Rûpintojëliuose þmoniø gyvenimai. Jø likimai. Në viena Marija Sopulingoji, në vienas Jonas Krikðtytojas ar kuris kitas ðventasis neatsirado be prieþasties. Visi jie turi savo istorijas. Tik gaila, kad apie tai mes þinome labai nedaug. Ðá tà þinome apie didþiuosius þemaièiø rûpintojë- lius: Dionizà Poðkà, Simonà Stanevièiø, Simonà Daukantà, Motiejø Valanèiø, Jurgá Pabrëþà. O kà mes þinome apie kaimo dainorëlius, pasakorius, dievdirbius, turtinusius mûsø kalbà, taurinusius dvasià, puoðusius gyvenimà? Deja, deja... Tik jauèiame, jog tai mûsø praeitis, vaidilø kankliø skambëjimas, senoliø pasakojimas apie garbingà tautos praeitá. Prieð raudonàjá tvanà Þ emaitijoje kaip niekur kitur buvo gausu kryþiø, koplytstulpiø, koplyèiø, koplytëliø, kur gyveno rûpintojëliai, Nukryþiuotieji ir Nazarieèiai, Marijos Maloningosios ir Marijos Sopulingosios, ðv. Jonai Nepomukai ir ðv. Florijonai, ðv. Onos ir ðv. Barboros. Ir visi ðie ðventieji bei ðventosios turëjo savo ðventæ Visø Ðventø dienà. Saugojo gyvulius nuo ligø, javø laukus nuo gamtos nelaimiø, o dainose apdainuotus þydruosius linelius nuo ávairiø kenkëjø fotoapybraiþos áþangoje raðo Bernardas Aleknavièius. Knygos dizaineris Rièardas Ajauskas. Redaktoriai: Inga Mataè, Antanas Stanevièius. Daugiau informacijos apie ðá fotomenininkà, Klaipëdos ir Þemaitijos kraðto kultûros puoselëtojà galima rasti interneto leidiniuose (prieigos internete: numeriai/2008/06/04/atmi_01.html, news.php?strid=5044&id= ). S A M O G I T I A 2009 / 1 31

32 NETEKTYS ANTANAS VAIÈIUS ( ) Telðiø vykupas Antanas Vaièius. Rièardo Ðaknio nuotrauka 2008 m. lapkrièio 25 d. Telðiuose mirë Telðiø vyskupas-emeritas Antanas Vaièius. Antanas Vaièius gimë 1926 m. balandþio 5 d. Skuodo rajono Geiduèiø kaime metais baigë Skuodo gimnazijà metais studijavo Telðiø kunigø seminarijoje metais dirbo ávairiose Telðiø vyskupystës ir Klaipëdos prelatûros parapijose kunigu, metais Telðiø katedros klebonu ir vyskupijos kurijos kancleriu, 1975-aisiais tapo Telðiø vyskupijos ir Klaipëdos prelatûros kapituliniu vikaru aisiais nominuotas vyskupu ir paskirtas Telðiø vyskupijos ir Klaipëdos prelatûros apaðtaliðkuoju administratoriumi øjø liepà Kauno arkikatedroje bazilikoje konsekruotas vyskupu m. buvo Telðiø vyskupijos ordinaras m. buvo Vatikano Dvasininkijos kongregacijos narys, m. Lietuvos Vyskupø Konferencijos pirmininko pavaduotojas m., sulaukæs 75 metø amþiaus, pagal kanonø teisës nuostatus áteikë popieþiui atsistatydinimo raðtà m. geguþës 13 d. popieþius Jonas Paulius II priëmë jo atsistatydinimà ir paskyrë vyskupà A. Vaièiø Telðiø vyskupijos apaðtaliniu administratoriumi øjø sausio mënesá vyskupas A. Vaièius atleistas ið Telðiø vyskupijos apaðtalinio administratoriaus pareigø metais, skiriant Telðiø vyskupijai naujà ordinarà, Antanas Vaièius tapo vyskupu emerit ARTËJA ÞEMAITIJOS KRIKÐTO IR ÞEMAIÈIØ VYSKUPYSTËS ÁSTEIGIMO 600 METØ JUBILIEJUS 2013 metais sukaks 600 metø nuo Þemaièiø krikðto, o 2017 metais 600 metø nuo Þemaièiø vyskupystës ásteigimo. Þemaièiai jau pradëjo rengtis ðiems jubiliejams m. rudená Lietuvos Vyriausybë patvirtino Þemaièiø krikðto ir Þemaièiø vyskupystës ásteigimo 600 metø jubiliejaus minëjimo metø programà. Jos rengëjai siekia ne tik kad bûtø iðkilmingai paþymëtos minëtos sukaktys, bet ir joms tinkamai pasirengta áamþinti svarbiausi su Þemaièiø krikðtu, Þemaièiø vyskupystës istorija susijæ objektai, vietos ir asmenybës. Programoje raðoma, kad turi bûti parengti ir ágyvendinti rinkodaros bei informacijos priemonës, pristatanèios ðá svarbø jubiliejø Lietuvos ir pasaulio visuomenei, organizuoti renginius, skirtus jubiliejui paminëti. Numatyta atlikti su Þemaièiø krikðtu ir Þemaièiø vyskupystës istorija susijusiø svarbiausiø objektø ir vietos tvarkybos, statybos darbus, árengti vieðàjà infrastruktûrà, kad bûtø sudarytos sàlygos juos lankyti ir paþinti. Kultûros ir Ûkio ministerijai pavesta bendradarbiaujant su Telðiø vyskupijos kurija koordinuoti ðios programos ágyvendinimà. Planuojama, kad ðios priemonës bus finansuojamos ið valstybës biudþeto, Europos Sàjungos fondø, Privatizavimo fondo ir kitø teisëtai ágytø lëðø. 32