ÞEMAIÈIØþemë. Plateliø eþeras. Jono Strazdausko nuotrauka Jono Strazdausko nuotrauka

Transkriptas

1 ÞEMAIÈIØþemë (67) þemë2011/2 Plateliø eþeras. Jono Strazdausko nuotrauka Jono Strazdausko nuotrauka

2 Plateliø eþeras. Jono Strazdausko nuotraukos Þemaièiø Kalvarija. Jono Strazdausko nuotraukos

3 þemë Ð V I E T I M A S I S T O R I J A K U L T Û R A P A V E L D A S L I T E R A T Û R A A S M E N Y B Ë S ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima korporacëjës Samogitia leidënîs Þ e m a i t i u þ e m ë 2011/2(67) p / MUKIENË DANUTË. Tëkruos reformas dâ rçks palauktë ër Aple stëprë sosërûpënëma sava kraðta rçkalâs esmë 4 17 / DANUTË MUKIENË. Þemaièiø kultûros draugijos istorija. I dalis metai / BENEDIKTAS JANKAUSKAS. Profesorius Mykolas Giedraitis garsiosios kunigaikðèiø Giedraièiø giminës atstovas 27 / SUNGAILIENË LORETA. Augam so daino / Augame su daina / VALDAS BOGAVIÈIUS. Akmenës ðviesuolës 30 / Þali þuolelë. Naujausës þemaitëðkas pruozas ër poezëjës knîngas autuorë muokîtuojë Dþervienë Teklë ið Puniuos / DÞERVIENË TEKLË. Keliuonë traukënio / LËNKËMÂTË RAMUNË. Uþraðai. Dvideðimt metø ( ) Þemaitijos uþkampyje / Povilas Viðinskis. Idëjos ir darbai. DALIA STRIOGAITË. Þodis skaitytojui Danutës Mukienës nuotraukose (kairëje nuo virðaus): Rainiø koplyèia (Telðiø r.). Þemaièiø muziejus Alka (Telðiai), Þemaièiø Kalvarijos bazilika (Plungës r.), Ðatrijos kalnas (Telðiø r.) REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU CËNTROS. LEIDËNI SODARË, MAKETAVA REDAKTUORË Mukienë Danutë. ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë Loreta, Mukienë Danutë. Þornals parëngts igîvendënont kultûrëni pruojekta ELEKTRUONINIS ÞORNALS ÞEMAITIU ÞEMË Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS. ISSN Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, Vilniaus g. 22, LT Vilnius. Tel./faksos (8 ~ 5) , El. p. zemaiciu@gmail.com.

4 2 APSKRËTIÛ REFORMA TËKRUOS REFORMAS DÂ RÇKS PALAUKTË ËR APLE STËPRË SOSËRÛPËNËMA SAVA KRAÐTA RÇKALÂS ESMË MUKIENË DANUTË, REDAKRUORË Ið onksta bovuom planavë ðemë þornala numerie platiau pakalbietë aple paskotënçs metâs, pu naujuosës Lietovuos administracënë paskirstîma reformas (apskrëtiû panaikënëma), vîkstontius pasëkeitëmus ðvëitëma sistemuo. Bet... Kou daugiau gëlënuomies i tou tema, tou aiðkiau sopratuom, ka ëlgesnë kalba aple tou bûtom tik pilstîms ið toðtë i kiaura. Prieþastës ta, ka tuos teuorëðkâ vîkosës reformas praktëðkâ kol kas ligo ër nebova, nes anuos rezultatus pajautë nebënt tik tëi, katrëi onkstiau dërba vëinuo îstaiguo, vuo dabâ tuokiuo pat, bet jau pakeitosiuo pavadënëma ër priklausuomîbë. Ðiuokëi tuokëi pasëkeitëmâ vîka þemietvarkas, vëdaus rçkalû sritie, vuo ðvëitëma sistemas rimtâ tas ër nepalietë. Tën reformas, këik jau atmënam, vîkst nu pat Lietovuos nepriklausuomîbës atstatîma pradiuos. Këik tas i nauda þmuonëms, sunkç net ër pasakîtë. Kartâs atruoda, ka vësks, kas keitama, îr ne dël þmuoniû, vuo diel tû, kas valda, kad anëms lëngviau bûtom sistema sava ronkuos laikîtë, piningus soskaièioutë ër ëðleistë. Aple augonti þmuogo, ka ër studënta, anû muokîtuojus, diestîtuojus, interesus èe nedaug kas ër galvuo, kâp ka ër aple tou, ka dërbtënuom reformuom tonkç tik kertam ðaka, ont katruos patîs siedam. Kad tëi muokslëiviu, stodëntu, muokîtuoju ër diestîtuoju interesâ bûtom gënamë, patîs þmuonis, kâp ër këtuos srities, îr priverstë bortëis i pruofsâjungas, këtuokës sâjungas ër miegintë itëkënietë valdë, ka ne vësumet Lietovuo pagal èe prijemamus istatîmus ër këtus teisës aktus îr gîventë gerâ. No vuo kâp aiðkën patîs naujuosës Lietovuos administracënës reformas inicetuorç ër vîkdîtuojç, ta naujuojë Lietovuos administracënë reforma torietom bûtë pabëngta tik 2014 metâs. Kâp vësks tumet atruodîs, dâ îr sunkç ër pasakîtë, neþëna net valdiuos þmuonis. Mums svarbiausç bova iðsëaiðkintë, ar pu reformas sodarîtë naujë administracënç jungënç prisëdies pri Lietovuos, anuos istuorëniu-etnuograpëniu regëjuonu savëtoma ëðsauguojëma, esminiu pasëkeitëmu ðvëitëma sistemuo, anuos îstaiguos, veikontiuos Lietovuos regëjuonûs (perëferëjuo). Kol kas tuo sritie nieka naujë. Tou, ka Þemaitëjë bûtom Þemaitëje, kad aukðtaitç sava kraðta savëtoma ëðsauguotom ër kt., kâp ër onkstiau daugiausç rûpënas tik Ðatrëjë (Telðiû rajuons). Mukienës Danutës portëgrapëjë

5 APSKRËTIÛ REFORMA 3 patîs tuo kraðta þmuonës, tën veikontës vësuomenënës organizacëjës, tradicënës kultûras puoselietuojç, privatës struktûras (radëjë, televizëjë, spauda, kt.) ër, kâp puolitikâ saka, kuoþna karta prið rinkëmus i vietënë ër ðalëis valdë sava veikla viel ër viel ëð naujë miegënontës ëðjudintë ër platiuosës masës sava egzistavëmo soduomintë naujç isëkorontës merkantilënës partëjës. Tas kraðta savëtoms, aiðko, dar laikuos ër unt atskërû sava kraðta istuorëjë, tradicëjës tîrëniejontiû, anou þënontiû ër þënës aple anou skleidontiû þmuoniû. Daugiau kuo nuors rimtesnë tuo sritie ligo ër nier. Ka ðëndëin vëizîs ër vertëni tou, kas vîkst regëjuonu kultûras sritie, aiðkç matâ, kad ið valdiuos þmuonëms, sava kraðta patrëjuotams, nier kuo geresnë lauktë. Patëms uþ savi, sava isëtëkënëmus rçk stuovietë ër atstuovietë. Tçp, kâp ka mûsa nomûs nieks këts, vuo tik mes tvarka galem palaikîtë, tik mes patîs torem pasërûpintë, kad mûsa këims bûtom ðvarus, mums patëms maluonos, tçp ër so tou mûsa kraðta kultûra, tradicëjuom. Tuos valdiuos institucëjës, katruos veik, gal daug kou prisëdietë, ka rçkalâ bûtom geriau tvarkuomë, bet krizës sâlîguoms prioritetâ kultûrâ nikumet nebus taikuomë, nuors ër patîs puolitikâ aple anû bûtënoma kalbietom. Prieðingâ. Kultûras, ðvëitëma sritims skëramë finansâ vës traukas ër traukas, vuo je kor kas nuors ër padëdie, tou padëdiejëma nubrauk iðaugë muokesnç, paslaugû ër priekiu kainas. Tuoki îr ðiû dëinû tëkruovë. Bridvaiðë eþers. Mukienës Danutës portëgrapëjë Tad pëlnâ gali suprastë tus, katrëi, nuoriedamë kou nuors gera padarîtë sava kraðtou, metas i komercënës struktûras ër tën tiesiuogënë a perkeltënë prasmë kel sava gimtuojë kraðta vielevas. Kâp tën beveiziesi, ðëndëin sâlîgas puoselietë sava kraðta istuorëjë, ðvëitëma îr geruokâ palonkesnës nego sovietmetio. Demuokratëjë, je anou pruotingâ nauduojîs, atrëð ronkas kûrîbâ ër prasmingâ veiklâ. Ër gerâ, ka tou sopront patîs þemaitç, aukðtaitç, dzûkâ, sovalkietç, Maþuosës Lietovuos (Klaipiedas kraðta) gîventuiojç, gerâ, ka anëi kel sava kraðta vielevas, ne tik atvîkë i prezidëntu inauguracënës ëðkëlmës, par Lietovuos valstîbënës, dainû ðvëntës Vëlniaus pagrindënies aikðties, bet ër eilënë dëina pri savo nomû... Gerâ, ka ta simbuolënë vieleva kuoþna dëina îr ër anû patiû ðërdies. Þemaitëjë (Jurbarka rajuons). Mukienës Danutës portëgrapëjë ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

6 4 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË ÞEMAIÈIØ KULTÛROS DRAUGIJOS ISTORIJA I dalis metai DANUTË MUKIENË Nuotraukos Danutës Mukienës ir ið RKIC archyvo Þemaitijos vëliava 1987 m. ávyko pirmoji Varniø konferencija, kurià organizavo jauni Þemaitijos kraðto ir Lietuvos istorikai, paskutiniaisiais metais tyrinëjæ Þemaitijà. Jiems vadovavo ið Telðiø kilæs istorikas Adomas Butrimas, Þemaièiø muziejuje Alka dirbæs taip pat þemaitis istorikas Vaclovas Vaivada. Konferencija buvo skirta Birþulio eþero baseino tyrinëjimo deðimtmeèiui. Lietuvoje prasidëjæs tautinis, kultûrinis atgimimas daugeliui iki to laiko ið inercijos gyvenusiø Þemaitijos kultûros darbuotojø, kraðto tyrinëtojø padëjo naujai ávertinti supantá pasaulá. Minëtoje konferencijoje pirmà kartà vieðai buvo iðsakyta mintis, kad þmonëms, besidomintiems kraðto istorija, besirûpinantiems jos kultûriniu palikimu, reikëtø burtis á Þemaièiø kultûros draugijà. Ðià idëjà konferencijoje pagarsino Vaclovas Vaivada ir istorikas Antanas Kulakauskas (aukðtaitis). Jai renginio dalyviai pritarë. Ði konferencija buvo neáprasta. Kaip prisimena jos organizatorius Adomas Butrimas, ið pradþiø manyta, kad joje dalyvaus nedidelis bûrelis istorikø, tyrinëjanèiø Þemaitijos kraðtà. Taèiau konferencijos dienà didþiulë salë buvo pilnutëlë þmoniø. Tàsyk á Varnius, iðjudinti kà tik prasidëjusio Atgimimo, susirinko ávairaus amþiaus Þemaièiø muziejus Alka (Telðiai). Danutës Mukienës nuotrauka

7 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË 5 Þemaitijos herbas ir ávairiø profesijø þmonës. Visus juos vienijo noras geriau paþinti savo kraðtà, konkreèiu darbu prisidëti prie jo kultûrinio atgimimo, savasties iðsaugojimo. Pasibaigus konferencijai, tuo, kad bûtø ákurta Þemaièiø kultûros draugija, daugiausia rûpinosi Þemaièiø muziejaus Alka darbuotojai, ypaè Vaclovas Vaivada, Kæstutis Ðvëgþdavièius, Elvyra Spudytë, Vilniuje dirbantis istorikas Adomas Butrimas. Netrukus ðie þmonës uþmezgë ryðius su þymiais ið Þemaitijos kraðto kilusiais raðytojais, mokslininkais, ðiame kraðte dirbanèiais ar dirbusiais kultûros specialistais, þurnalistais. Didþioji jø dalis taip pat pritarë Þemaièiø kultûros draugijos ákûrimo idëjai metø lapkrièio 27 d. Telðiuose, muziejuje Alka susirinko 46 Þemaitijos kraðto kultûriniu palikimu, jos dabartimi ir ateitimi susirûpinæ þemaièiai. Ðio susiëjimo organizatoriai juos èia buvo sukvietæ á Þemaièiø kultûros draugijos steigiamàjà konferencijà. Jai pirmininkavo Telðiø aeroklubo virðininkas, Þemaitijos kraðto kultûros puoselëtojas Stanislovas Kasparavièius. Jis tà dienà susirinkusiuosius pokalbiui pakvietë Simono Stanevièiaus þodþiais: Kà sugadino amþiai, pats èësas iðtaisyti. Raðytojas Raimondas Kaðauskas konferencijos dienà kalbëjo, kad tauta yra pajudëjusi. Reikia dabar imtis rimto, tylaus darbo. [...] Draugijai atsirasti buvo bûtinybë. Darbo jai bus daug [...]. Þemaièiø etnoso ir kultûros savitumo problema þinoma seniai, árodinëti nereikia. Mes esame pakankamai saviti, visi jauèia þemaièiø dvasià literatø darbuose. Prisiminkime antologijà Þemaièiai. Dalyvavo S. Anglickis, I. Simonaitytë, P. Genys ir kiti. Privalome saugoti ir puoselëti þemaitiðkà dvasià. Ið maþø upeliø ir upiø susidaro mûsø kultûros gyvastis ir pagrindas. Draugija turëtø bûti kaip Lietuvos kultûros fondo padalinys, savarankiðkas, besiremiantis mumis, èia ir kitur gyvenanèiais. [...] Draugija turës uþsiimti ir praeitimi. Reikia surinkti visa, kas kitur padaryta apie Þemaitijà. Þemë mûsø kol kas yra negyva. Matyt, èia, muziejuje, turëtø vykti dvasingi renginiai. Nemanau, kad mûsø tarmæ literatûroje galëtume atgaivinti. Taèiau tarmës uþmirðimas nusikaltimas. Inteligentai turi rodyti pavyzdá. Didþiausias krûvis teks telðiðkiams, ypaè jaunesniems. Reikia orientuotis á vietos ðviesuomenæ. [...] Iðkils leidinio klausimas. Leidinys turi bûti istorinis, kultûrinis, socialines problemas gvildenantis. Visuomenë daug ko neþino. Literatûra turëtø tik papuoðti leidiná, nes yra daug centriniø literatûriniø leidiniø. [...] Steigiamojoje konferencijoje kalbëjæs V. Zaicevas paþymëjo, kad Draugijos ákûrimas yra mûsø pirmas þingsnis á Þemaitijos dvasiná atgimimà. V. Milius konferencijoje iðsakë mintá, kad Þemaitijos kultûros paveldo, tarmës puoselëjimo, leidybos reikalai itin dabar svarbûs. Þemaièiø muziejus Alka tiesiog dûsta nuo eksponatø. Yra likæs nebaigtas statyti muziejaus priestatas. [...] Þemaièiø muziejui Alka reikia suteikti Þemaitijos muziejaus statusà. [...] Tarmës tautos turtas. Þemaièiai nevengia savo tarmës. Þemaitijos laikraðèiuose reikëtø ávesti skyrelius dûnininkø ir dounininkø potarmëmis. Juk þemaièiø kalba tinka ne tik pajuokavimui... [...] Þemaitijoje nëra uþgesusi istorinë atmintis. [...] Ir A. Butrimo suorganizuota Varniø konferencija rodo, kad istorinë atmintis þmonëse gyva. Telðiø rajono vyr. architektas A. Þebrauskas þemaièiams pasiûlë vienytis, negyventi vien tik savo kieme. Jis paþymëjo, kad reikia atgaivinti Þemaitijos vëliavà, rûpintis, kad Þemaitijoje bûtø ruoðiami mûsø kraðte dirbsiantys kultûros, ðvietimo specialistai. V. Vaivada praneðë, kad, dirbant su telðiðkiu þurnalistu A. Ivonciumi, jau paruoðti Þemaièiø kultûros draugijos ástatai. Mokslininkas S. Daunys kalbëjo, kad draugijos nariais turëtø bûti þmonës, dirbsiantys kultûriná darbà. Jis pasakë, kad bûtinai reikia leidinio. Laikraðtukas netiktø. Gal ketvirèiais reikëtø leisti populiarø mokslo þurnalà. Leisti mokslo tiriamuosius darbus, paraðyti straipsniø þemaièiø kalba. Draugijos centras Telðiai, padaliniai Vilniuje, Kaune, Rumðiðkëse ir kitur. Þemaièiø muziejaus Alka direktorius Kæstutis Ðvëgþdavièius prisiminë, kad beveik prieð 60 metø Þemaitijos ðviesuoliai jau buvo susibûræ á panaðià draugijà metais buvo sukurta Þemaièiø senovës mylëtojø draugija. Valdyboje buvo 3 nariai. Draugija tada suvienijo þemaièius, surinko lëðas ir pastatë Þemaièiø muziejø Alka. Þurnalistas ir raðytojas S. Kaðauskas konferencijoje akcentavo, kad bûtina áamþinti Rainiø atminimà. Tam ir kolûkiai turëtø pervesti pinigø. Reikëtø paskelbti paminklo pastatymo konkursà. Galëtø dalyvauti ir 1942 metø konkurso nugalëtojai architektai. Yra iðlikæ J. Virako daryti Rainiø koplyèios brëþiniai, yra A. Zubovo darbas. Reikia áamþinti suðaudytø þydø atminimà [...], atstatyti M. Valanèiaus paminklà. Jis mus ir suvienys. [...]. Konferencijoje taip pat kalbëjo A Ilginis, S. Niûniavaitë, A Narmontas, A Gedvilienë, Z. Jakða, A Zinkevièiûtë, A. Vilkas, E. Mickûnas, B. Kulnytë, A. Rimeika, P. Gintalas. Konferencijoje, daugumai balsuojant uþ, buvo nutarta ákurti Þemaièiø kultûros draugijà (ÞKD), patvirtinti jos ástatai. Iðrinkta ÞKD valdyba, kurioje buvo 17 nariø. Tai V. Vaivada, S. Kasparavièius, R. Kaðauskas, A. Narmontas, A. Vilkas, A. Gedvilienë, A. Ilginis, E. Mickûnas, S. Niûniavaitë, V. Milius, A. Kumþa, A. Butrimas, A. Ri- (Nukelta á 6 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

8 6 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË Vacys Vaivada Vacys Milius (Atkelta ið 5 p.) meika, K. Ðvëgþdavièius, L. Valatkienë, A. Þebrauskas. ÞKD prezidiumo nariais tàsyk buvo iðrinkti 5 þmonës. Tai S. Kasparavièius (pirmininkas), V. Vaivada, A. Þebrauskas, A. Rimeika, L. Valatkienë (iþdininkë). Revizijos komisijos nariais iðrinkti A. Stonkus, A. Jonuðas, K. Gedvilas. Po konferencijos buvo kreiptasi á Lietuvos kultûros fondà, kad jis patvirtintø ÞKD ástatus, áregistruotø ÞKD kaip vienà ið Lietuvos kultûros fondo struktûriniø padaliniø. Lietuvos kultûros fondo valdybos prezidiumo posëdis, kuriame buvo patvirtinti ÞKD ástatai, ávyko 1988 m. gruodþio 8 dienà m. sausio 5 d. ÞKD ástatai buvo áregistruoti Telðiø rajono vykdomajame komitete. Tais, pirmaisiais Lietuvos Atgimimo metais, Þemaitija këlësi budinama varpo, primenanèio Lietuvai apie Rainiø tragedijà. Ið pradþiø èia itin didelá darbà atliko broliai raðytojai Raimondas ir Stasys Kaðauskai, pirmieji respublikinëje spaudoje Lietuvai priminæ Rainiø tragedijos faktus. Tos informacijos átaigus pagarsinimas daug kam tada Lietuvoje padëjo praregëti, suvokti, kokioje sistemoje jie ilgus metus gyveno. Na, o ÞKD nariai, gyvenantys Telðiuose, ypaè architektas A. Þebrauskas, ÞKD pirmininkas S. Kasparavièius savo pastangas nukreipë tam, kad Rainiuose bûtø pastatyta koplyèia-paminklas mûsø tautos patirtoms kanèioms áamþinti. Jà buvo nutarta statyti ið visuomenës paaukotø pinigø m. Lietuvoje ÞKD platino laiðkus, kuriuose skelbë, kad Þemaièiø kultûros draugijos rûpesèiu pradëti koplyèios Rainiø kankiniams Rainiø miðkelyje projektavimo darbai (arch. J. Virako projektas, sukurtas 1942 m.). Tai sudëtingas ir didingas pastatas, galintis tinkamai áamþinti nekaltø aukø atminimà. Prisidëti prie paminklo statybos, manome, kiekvieno þmogaus pareiga. Mes privalome atminti Rainiø tragedijà, nes tik atmintis garantuoja, kad tai nepasikartos. Praðome pagal galimybes ðià statybà paremti medþiagomis, talkomis, technika, prisidëti lëðomis jas pervedant á Agropramoninio banko Telðiø skyriaus sàskaità Nr , Þemaièiø kultûros draugijai, Rainiø koplyèios statybai. Ið pradþiø buvo planuojama Rainiø koplyèià statyti medinæ pagal garsaus ðio kraðto tautodailininko Vytauto Majûro pateiktà projektà. Planuota, kad Þemaitijos tautodailininkai vasarà susirinks á kûrybinæ stovyklà ir pastatys koplyèià. ÞKD tam vienu metu buvo pritarusi. Prieð medinæ koplyèià ið pat pradþiø kategoriðkai pasisakë Telðiø rajono vyr. architektas A. Þebrauskas. Jis árodinëjo, kad ðiuo atveju kur kas vertingesná darbà padarytume, jei pastatytume mûrinæ koplyèià. Po to, kai J. Virako naðlë S. Kaðauskas perdavë J. Virako sukurtus Rainiø koplyèios eskizø kelis variantus ir juos S. Kaðauskas atveþë á Þemaièiø muziejø Alka, ÞKD prezidiume ðis klausimas vël buvo pradëtas svarstyti ið naujo. Ið pradþiø prezidiumo nariø nuomonës dar iðsiskirdavo, kà rinktis J. Virako ar V. Majûro variantà, taèiau ilgainiui dauguma ëmë pasisakyti uþ J. Virako projektà. Tada ið keliø ðio architekto sukurtø eskizø A. Þebrauskas iðrinko vienà, jo nuomone, labiausiai tinkamà Rainiams (J. Virakas koplyèià buvo projektavæs Telðiø kapinëms). Áregistravus ÞKD ástatus, 1989 m. vasario 4 d. ávyko ÞKD valdybos posëdis, kuriame dalyvavo 25 þmonës. Ðiame posëdyje buvo aptarti draugijos finansiniai, antspaudo, emblemos, paþymëjimø,

9 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË 7 Ið kairës: Stasys Kasparavièius ir Adomas Butrimas Laima Valatkienë Ið kairës: dailininkai Vytautas Valius ir Juozas Bagdonas vëliavos gamybos eigos reikalai. Diskutuota dël ÞKD struktûros, veiklos krypèiø, spaudos, bendradarbiavimo su kooperatyvais galimybiø, aptarti einamieji reikalai. L. Valatkienë posëdyje praneðë, kad Agropramoninio banko Telðiø skyriuje atidaryta ÞKD atsiskaitomoji sàskaita. Jos numeris Á ðià sàskaità pinigø atitinkamai ir rubliø tuo metu jau buvo pravedusi Telðiø rajono MSV ir KGV-3. Iki ðio ÞKD posëdþio ÞKD tikrøjø nariø buvo 43. A. Þebrauskas pateikë pasiûlymus dël ÞKD antspaudo, paþymëjimø, þenkliukø kûrimo, informavo, kad jau pradëta dirbti rengiantis jø gamybai, kad siekiama, jog jie atrodytø estetiðkai ir atspindëtø Þemaitijos kraðto istorijos savitumà. Pritarta ÞKD nario kortelës ir þenkliuko projektui. A. Rimeika pateikë pasiûlymus dël ÞKD vëliavos ir iðsakë nuomonæ, kad kiekvienas draugijos skyrius dar galëtø turëti ir savo vëliavà. Ðiais klausimais itin ilgai diskutuota. Valdyba pavedë A. Rimeikai, atsiþvelgiant á posëdyje pateiktus pasiûlymus, toliau kurti ÞKD vëliavà. Nutarta, kad surinktà nario mokestá reikia palikti vietose (ÞKD skyriuose), o á ÞKD sàskaità Telðiuose pervesti tik dideles pinigø sumas, kurios vëliau draugijos skyriams turëtø bûti paskirstomos pagal poreikius ir galimybes. (Nukelta á 8 p.) Stasys Kaðauskas ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

10 8 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË Buvæs Telðiø vyskupas Antanas Vaièius Andrius Dacys A mon sakâ laikraðèio ir Þemaièiø þemë þurnalo redaktorë Danutë Mukienë (Atkelta ið 7 p.) Posëdyje pritarta S. Kasparavièiaus, V. Miliaus pasiûlymams steigti draugijos skyrius rajonuose, draugijoje ásteigti literatûros, istorijos, meno, folkloro sekcijas. Apie ÞKD leidybinius reikalus kalbëjo V. Vaivada. Jis praneðë, kad sudaryta 5 þmoniø redkolegija. Jos nariai A. Dacys, A. Ivoncius, E. Spudytë, A. Pintveris, V. Vaivada. Praneðta, kad ruoðiamasi iðleisti almanachà, P. Genio eilëraðèius. Buvo planuojama pradëti leisti didelës apimties þurnalà almanachà 1 2 kartus per metus. Kalbëta apie tai, kad draugijai reikalingas dar ir informacinis leidinys, kuris propaguotø draugijos veiklà. Almanachui parinktas Þemaièiø þemës pavadinimas. Leidinio redaktoriumi iðrinktas V. Vaivada, taèiau, V. Vaivadai vis labiau ásijungiant á mokslinæ veiklà, redaktoriaus darbà jam prisiëjo atidëti vëlesniam laikui. Valdybos posëdyje taip pat kalbëjo P. Dargis ir K. Ðvëgþdavièius. Posëdyje buvo nutarta papildomai pradëti leisti draugijos biuletená Þemaièiai. Jo redaktoriumi iðrinktas A. Ivoncius (biuletenis nebuvo iðleistas). P. Dargiui pasiûlius, buvo nutarta sudaryti ÞKD spaudos centrà, taèiau ðis informacinis centras savo veiklos nepradëjo ir neiðvystë. Valdybos posëdyje taip pat buvo nutarta, kad kol kas Þemaièiø kultûros draugijai nereikëtø savo veiklos jungti su kooperatyvais ar kitomis ámonëmis, uþsiimanèiomis komercija plaèiàja prasme, nes draugijos paskirtis ne verslo organizavimas, o kultûrinis, ðvieèiamasis darbas. Ið rajonø á ÞKD valdybos posëdá atvykæ þmonës informavo, kad vietose Þemaitijos kultûros puoselëtojai jau buriasi. Tokie procesai tuo laikotarpiu jau vyko Maþeikiuose, Palangoje, Klaipëdoje. Tartasi dël tolesniø darbø statant Rainiø koplyèià. S. Kaðauskas informavo, kad J. Virako suprojektuotà mûrinæ koplyèià Telðiø kapinëse nebëra kur statyti, todël jà pasiûlyta statyti Rainiuose, netoli miðkelio, kur 1941 m. vyko þudynës. Tartasi dël M. Valanèiaus paminklo Varniuose atstatymo darbø, kapitono A. Stulpino atminimo áamþinimo Klaipëdoje. Vienas ið pirmøjø dideliø masiniø renginiø, turëjusiø didelá atgarsá visuomenëje ir suvienijusiø þemaièius, ávyko 1989 m. birþelio 24-àjà. Tà dienà, ÞKD pakviesti, á Telðius susirinko tûkstanèiai

11 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË 9 Pavandenës baþnyèios architektûrinis kompleksas Telðiø rajono savivaldybë Rainiø koplyèia þmoniø, kuriems buvo brangus Rainiuose nukankintø þmoniø atminimas. Vëlai vakare (apie 20 val. 45 min.) didþiulë þmoniø eisena patraukë ið Telðiø miesto á Rainiø miðkelá. Èia ávyko gedulingas Rainiø tragedijos 48-øjø metiniø minëjimas. Áspûdis tais laikais visiems buvo pritrenkiantis. Lietuvoje dar tebebuvo sovietinë valdþia, tad, nors ðalyje jau ir jautësi politinis atðilimas, ðiø eityniø ir mitingo organizatoriai tuo metu daug kuo rizikavo. Taèiau jø dràsa ir suvokimas, kad reikia elgtis bûtent taip, davë rezultatus. Þemaitijos þmonës po keliø deðimtmeèiø dvasinës priespaudos ëmë atsitiesti m. rugsëjo 1 d. Klaipëdoje, Dailës parodø salëje, buvo atidaryta I-oji Pasaulio þemaièiø dailës paroda. Jos iniciatoriai buvo Vilniuje ir Klaipëdoje gyvenæ þemaièiai dailininkai. Ta proga uos- (Nukelta á 10 p.) Telðiø miesto Turgaus aikðtës fragmentas ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

12 10 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË Telðiø vyskupijos kurija (Atkelta ið 9 p.) tamiestyje ávyko teorinë-mokslinë konferencija, kurioje praneðimà apie Þemaièiø kultûros draugijos veiklà ir problemas perskaitë ÞKD valdybos prezidiumo narys A. Rimeika. Apie Þemaitijos kultûrinius centrus XIX a. kalbëjo istorijos mokslø kandidatas E. Aleksandravièius. Menotyrininkas, mokslø kandidatas V. Rimkus perskaitë praneðimà apie þemaièiø medþio skulptûrà, Orvydø sodybà. Apie Maþosios Lietuvos dailës savitumà konferencijoje kalbëjo dailëtyrininkas J. Totorius, apie Þemaitijos liaudies raiþinius dailëtyrininkas A. Valius. Parodos, konferencijos dalyviai dalyvavo ekskursijoje po Þemaitijà, susipaþino su uostamiesèiu, Kretinga, Plunge, Plateliais, Telðiais, Maþeikiais, Akmene, Papile m. rugsëjo 23 d. Þemaièiø muziejuje Alka ávykusiame ÞKD valdybos posëdyje dalyvavo 14 þmoniø. Jame tartasi dël tolesniø draugijos veiklos krypèiø, jos suaktyvinimo, Rainiø koplyèios statybos, ÞKD centro kûrimo. Tàsyk buvo nutarta ÞKD centrà ákurti Telðiuose prie Þemaièiø muziejaus Alka. Siûlyta èia árengti ÞKD fonotekà, filmotekà, Þemaièiø seklyèià. Ðiame posëdyje buvo pradëta diskutuoti, kodël ÞKD centras turi bûti Telðiuose, o ne kur nors kitur. Nutarta ateityje to klausimo nebekelti, nes Telðiai simbolinë Þemaitijos sostinë, todël ÞKD centrui ir priderëtø bûti ne kur nors kitur, o Telðiuose. Posëdyje pateikta informacija, kad Rainiø koplyèios statybai jau paaukota rubliø. Nutarta rûpintis, kad Rainiø koplyèia bûtø pastatyta iki Rainiø tragedijos 50-ies metø sukakties, t. y. iki 1991 m. birþelio 24 dienos. Diskutuojant dël tolesnës ÞKD veiklos paþymëta, kad didþiausias dëmesys turi bûti skirtas kraðto istorijos tyrinëjimams, etnografijai, literatûrai, spaudai m. didelë grupë Telðiø visuomenës atstovø, susibûrusiø á Lietuvos persitvarkymo Sàjûdá, ir Þemaièiø kultûros draugijos prezidiumas kreipësi á Telðiø rajono vadovus, kad bûtø parengta Þemaitijos sostinës tolesnio tvarkymo kokybiðkai nauja programa reali, taèiau jaunatviðkai maksimalistinë, verta Telðiø Þemaitijos sostinës vardo. Á kreipimàsi ið dalies buvo atsiþvelgta rengiant Telðiø miesto generaliná planà. Tais paèiais metais ÞKD kreipësi á Luokës tarybiná ûká, kad draugijai (muziejui ákurti) bûtø skirtos patalpos Birþuvënø dvare. Ðis praðymas patenkintas 1989 m. lapkrièio 27 d. patalpos muziejui buvo paskirtos. Ten pradëti kaupti eksponatai ið Birþuvënø apylinkiø m. pabaigoje draugija daugiausia rûpinosi, kad bûtø tinkamai áamþintas Rainiø tragedijos aukø atminimas. ÞKD iniciatyvà materialiai parëmë daugelis Þemaitijos ir Lietuvos ámoniø. Vien Telðiø trikotaþo gamybinis susivienijimas Mastis koplyèios statybai paskyrë 10 tûkst. rubliø, Akmenës statybiniø medþiagø kombinatas 20 tûkst. vnt. silikatiniø plytø m. lapkrièio mënesá ásikûrë ÞKD Telðiø pavietas. Á jo tarybà buvo iðrinkti 7 nariai: Elvyra Spudytë (pirmininkë), Vytautas Savickas, Petras Gintalas, Petras Bumblauskas, Alvydas Ivoncius, Irena Butënienë ir Steponas Pikiotas. Tuo metu telðiðkiai daugiausia dirbo ruoðdamiesi artëjanèiam Telðiø miesto savivaldos 200 metø sukakties paminëjimui ir poeto, Þemaièiø muziejaus Alka ákûrëjo Prano Genio gimimo 90 metø sukakèiai. Lietuvoje kuriantis vis naujiems ÞKD skyriams, jø nariai ëmë graþiai bendradarbiauti, lankyti vieni kitus, organizuoti bendrus suëjimus, ðventes. Vieni ið aktyviausiø èia buvo Klaipëdos þemaièiai, susibûræ á Þemaièiø alkierø. Jo motinëlë iðradinga ir nepailstanti Klaipëdos laikraðèio þurnalistë Janina Zvonkuvienë. Þemaièiø alkierius itin daug keliavo. Jie tais metais aplankë Alytaus, Vilniaus, Liepojos, Gargþdø, daugelio kitø miestø ir rajonø þemaièius. Uostamiesèio Þemaièiø alkierius daugelá metø visoje Lietuvoje ir uþ jos ribø buvo didelio þemaitiðko uþsidegimo pavyzdþiu kitiems m. pradþioje V. Vaivada vël ëmësi konkreèiø darbø, kad bûtø iðleistas Þemaitijai skirtas, á Minties leidyklos planus átrauktas Þemaitijai skirtas almanachas. Tàsyk buvo sudaryta sutartis su redaktoriø kooperatyvu Nr. 325 dël þurnalo parengimo spaudai. Pirmiesiems numeriams buvo surastas popierius, surinkta nemaþai tekstø ir iliustracijø, taèiau tuo metu tokiam leidiniui dar nebuvo lemta gimti. Nebuvo tais metais pradëtas leisti ir draugijos informacinis biuletenis m. sausio 19 d. Telðiuose ávyko treèiasis ÞKD valdybos posëdis. Jame, susipaþinus su Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatø rinkimø ástatymu, Augustinui Jonuðui pasiûlius, Algirdui Þebrauskui ir keliems kitiems posëdþio dalyviams pritarus, kandidatu á Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatus Uþvenèio apygardoje Nr. 83 buvo iðkeltas Vilniuje gyvenæs raðytojas Stasys Kaðauskas (g m. Birikø kaime, Telðiø r.). Þemaièiø kultûros draugija rinkimuose á Lietuvos TSR AT tais metais rëmë ir þinomà visuomenës veikëjà Algirdà Kumþà, kilusá ið Varniø kraðto (Telðiø r.), gyvenantá Vilniuje. Abu ðie kandidatai buvo iðrinkti Lietuvos TSR AT deputatais. Ketvirtasis ÞKD posëdis ávyko 1990 m. geguþës 5 dienà. Jame informacijà apie ÞKD finansinæ veiklà pateikë L. Valatkienë. A. Þebrauskas supaþindino su Rainiø koplyèios statybos eiga. Posëdþio dalyviai buvo informuoti, kad ruoðiamasi sutvarkyti ne tik þudyniø vietà, bet ir þuvusiøjø kapus. Pritarta pasiûlymui 1991 m. paþymëti Varniø tragedijos sukaktá. A. Butrimas posëdyje praneðë, kad artimiausia Varniø konferencija vyks 1990 m. liepos dienomis. Buvo nutarta pairûpinti, kad iki to laiko bûtø atstatytas M. Valanèiaus paminklas Varniuose. Posëdyje pritarta, kad ið ÞKD lëðø bûtø iðleistas pirmasis knygø serijos Þemaièiø praeitis tomas.

13 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË 11 Praneðta, kad Þemaièiø muziejuje Alka jau numatytos atskiros patalpos ÞKD bûstinei, bibliotekai. Ðiame posëdyje buvo nutarta 1990-øjø metø pabaigoje arba 1991-øjø pradþioje suðaukti Þemaièiø kultûros draugijos pirmàjá suvaþiavimà. ÞKD valdyba pritarë, kad Telðiuose1991 m. liepos mënesá bûtø surengta respublikinë medalininkø stovykla. Ji ávyko. Stovykloje sukurti darbai buvo palikti Þemaièiø muziejui Alka, kaip ir ankstesniø bei vëlesniø medalininkø stovyklø, vykusiø Telðiuose, menininkø sukurti darbai. Posëdþio metu taip pat buvo nutarta Durbëje (Latvija) iðkilmingai paminëti Durbës mûðio 730-àsias metines. Posëdþio dalyviai sutarë, kad artimiausiais metais daugiausia dëmesio reikia skirti Þemaitijos ðviesuoliø M. Valanèiaus, P. Genio, P. Viðinskio, V. Maèernio, Lazdynø Pelëdos, J. Mickevièiaus, J. Pabrëþos, S. Stanevièiaus, D. Poðkos, S. Daukanto, profesoriø Birþiðkø, J. Ðliûpo, J. Perkovskio, K. Simanavièiaus, M. Untulio, Butkø Juzës, V. Jurguèio, vyskupø Justino Staugaièio, Vincento Borisevièiaus atminimui áamþinti. Nutarta ÞKD vëliavà paðventinti Varniø konferencijos metu. Pasikeitus situacijai, vëliava buvo paðventinta Varniuose, atstatant vyskupo Motiejaus Valanèiaus paminklà. Ðiame posëdyje á ÞKD prezidiumà papildomai buvo iðrinkta telðiðkë Janina Bucevièiûtë. Jai patikëtos ÞKD sekretorës pareigos. Draugija veikë. Jos gyvybingumà rodë rajonuose ir miestuose besikuriantys ÞKD skyriai ir bendrijos. Vieni ið pirmøjø á draugijos veiklà ásijungë Vilniaus þemaièiai, kuriems vadovavo Stasys Gutautas m. kovo 14 d. Klaipëdos mokytojø namuose ávyko ÞKD Klaipëdos pirminës organizacijos steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ÞKD pirmininkas S. Kasparavièius bei ÞKD prezidiumo narys V. Vaivada. Ið pradþiø Klaipëdos þemaièiams vadovavo Dramos teatro aktorius Aleksandras Ðimanskas. Antrasis uostamiesèio þemaièiø susirinkimas ávyko 1989 m. balandþio 14 d. Spec. autotransporto ámonës klube. Tø paèiø metø balandþio 26 d. ávykusiame klaipëdieèiø susirinkime uostamiestyje buvo ásteigtos ÞKD Klaipëdos pirminës organizacijos 5 sekcijos: istorijos, kalbos ir literatûros, meno, etnografijos ir Þemaièiø klubo. Klaipëdos þemaièiai tapo iniciatoriais ir sukvieèiant á bûrá Þemaitijos mokytojus. Graþus renginys jiems buvo suorganizuotas 1993 m. sausio 23 d. Klaipëdos dramos teatro pastate. Jo metu priimtas Kreipimasis á visus Þemaitijos pedagogus. Kreipimesi buvo raginama nevengti mokyklose þemaièiø kalbos, ugdyti vaikø domëjimàsi savo kraðto istorija ir kt. Ðis laiðkas buvo iðplatintas ne tik tarp renginio dalyviø, bet ir paskelbtas spaudoje. Já Klaipëdos þemaièiai patys veþiojo po Þemaitijos rajonø ðvietimo skyrius. Ðio darbo iniciatorë buvo J. Zvonkuvienë. ÞKD veiklai pritariantys Telðiø þemaièiai 1989 m. gruodþio mënesá Þemaièiø muziejuje Alka suorganizavo naujametiná koncertà. Susirinkti á ðá renginá visuomenæ pakvietë þemaitiðkai paraðyti skelbimai m. antràjà Kalëdø dienà á bûrá susirinkæ muzikantai, dainininkai, ðokëjai, besidomintys Telðiø apylinkiø folkloru, ákûrë folkloro ansamblá Insula. Aansamblio uþmanytojas buvo Jurgis Bumblauskis. Insula ÞKD Telðiø paviete greitai tapo aktyviausiu meno saviveiklos kolektyvu ir tokiu buvo daugelá metø m. vasario mënesá Telðiø pavietas suorganizavo Prano Genio 88-øjø gimimo metiniø paminëjimà. Tà paèià dienà graþiai Prano Genio paminklas prie Þemaièiø muziejaus Alka (Telðiai) buvo paþymëtos ir Þemaièiø muziejaus Alka 58-osios ákûrimo metinës m. pirmà kartà á Uþgavëniø ðventæ Telðiuose pakvietë Insulos ansamblis. Tada ávyko ir pirmasis vieðas Insulos pasirodymas. Per Atvelyká ávyko pirmoji insulieèiø iðvyka. Jie aplankë Klaipëdà. Vëliau su koncertinëmis programomis Insula buvo iðvykusi á Liepojà, Ðiaulius. Metams einant, koncertø daugëjo, ansamblis tapo garsus visoje Lietuvoje m. Telðiø pavieto þemaièiai spaudai parengë knygelæ Dþiugo varpai. Joje Telðiø kraðte surinktos legendos, padavimai. Buvo parengtos spaudai ir dvi Prano Genio poezijos knygelës m. balandþio 26 d. ávyko Alytaus þemaièiø, norinèiø dalyvauti ÞKD veikloje, susirinkimas. Jame dalyvavo 49 þmonës. ÞKD Alytaus skyriaus pirmininku uvo iðrinktas Alytaus rajono ðvietimo skyriaus vedëjas Vytautas Bigaila, pavaduotoju Alytaus naujienø redakcijos skyriaus vedëjas Rimantas Steponavièius m. sausio 5 d. ÞKD oficialiu raðtu kreipësi á Lietuvos Heraldikos komisijà dël Þemaitijos herbo, vëliavos ir Telðiø herbo sukûrimo. Tuo paèiu laikotarpiu nemaþai dirbta formuojant visuomenës ir valstybiniø institucijø nuomonæ, kad bûtina pradëti statyti Þemaièiø muziejaus Alka priestatà-paveikslø galerijà. ÞKD ðiame darbe teko pagrindinis vaidmuo m. ÞKD pirmininkas S. Kasparavièius sudarë projektavimo darbø sutartá su Ðiauliø ir Telðiø architektais. (Nukelta á 12 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

14 12 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË Þemaièiø Kalvarijos bazilika (Atkelta ið 11 p.) 1991 m. sausio 1 d. ávyko, Þemaièiø muziejaus Alka priestatomeno galerijos prie Þemaièiø muziejaus Alka uþsakomasis konkursas. Buvo perþiûrëti ir aptarti du projekto variantai, kuriø autoriai buvo Gintaras Ciciurka, Vladas Janulis ir Saulius Plungë ið Klaipëdos bei Kajetonas Jûrinas ið Ðiauliø. Nepritarta në vienam projektui, nes, komisijos nuomone, pateiktuose darbuose nebuvo pasiekta ansambliðkumo su jau esanèiu tos vietos uþstatymu, buvo siûlomas per stambus pastato tûris, nebuvo numatytas muziejaus augimo etapiðkumas. ÞKD didelá dëmesá tais metais skyrë folkloro kolektyvø veiklai. Dar anksèiau negu Insula, Palangoje susibûrë folkloro kolektyvas Mëguva, kuriam vadovavo Zita Baniulaitytë. Garsus tuo metu Þemaitijoje buvo Luokës etnografinis ansamblis. Ðie kolektyvai ëmë reprezentuoti Þemaitijos senàsias dainas, ðokius, tradicijas, paproèius visoje Lietuvoje. Labai aktualu tada buvo ne tik pasirinkti tinkamà repertuarà, bet ir autentiðkais rûbais aprengti kolektyvo narius. ÞKD prezidiumas ið pradþiø Insulos ansambliui skyrë net pinigø, kad ðis galëtø savo nariams nupirkti prie tautiniø kostiumø tinkanèius batus m. spalio 18 d. ávyko ÞKD Akmenës rajono skyriaus steigiamasis susirinkimas. Èia ÞKD skyriaus veiklà koordinuoti buvo papraðyta þinoma ðiame kraðte reþisierë Stasë Niûniavaitë. Statant Rainiø koplyèià, tuo paèiu metu buvo rûpinamasi ir jos vidaus áranga, meno dirbiniais, kuriais koplyèià bûtø galima papuoðti. Maloniai visus nuteikë Telðiø Gelþbetonio konstrukcijø gamyklos graþus þestas ji ÞKD padovanojo Rainiø koplyèiai skirtà skulptûrà-krikðtyklà m. vasario 4 d. ið dailininko Romualdo Inèirausko ÞKD nupirko meno kûriniø kryþiø, medaliø ir kt. kûriniø ið viso uþ rubliø. Visos ðios vertybës buvo skirtos Rainiø paminklo-koplyèios muziejui. Ið ðios sumos 500 rubliø dailininkas paaukojo Rainiø koplyèios statybai m. liepos 13 d. didelës iðkilmës vyko Durbëje (Latvija). Èia buvo iðkilmingai paminëta Durbës mûðio 730 metø sukaktis. Ðventëje dalyvavo didelis bûrys þemaièiø. Juos èia sukvietë J. Zvonkuvienë, A. Narmontas ir J. Vyðniauskas. Renginyje dalyvavo nemaþas bûrys ÞKD aktyvo, þemaièiai teatralai ið Kretingos. Linksmy- bës tæsësi iki pat paryèiø. Broliø latviø þemëje þemaièiai jautësi laukiami ir savi m. kovo 29 d. ávyko Rainiø koplyèios-paminklo interjero aptarimas, kuriame dalyvavo ir Telðiø vyskupas Antanas Vaièius, skulptorius R. Midvikis, dailininkai A. Kmieliauskas, A. Dovydënas, Lietuvos dailininkø sàjungos pirmininkas B. Leonavièius, Telðiø kunigø seminarijos rektorius K. Gaðèiûnas, Telðiø katedros dekanas J. Ðiurys, ÞKD, Telðiø rajono vadovai. Prasidëjus Atgimimui, buvo pradëti keisti miestø gatviø kai kurie pavadinimai. ÞKD ðiuo klausimu taip pat iðsakë savo nuomonæ ir pateikë pasiûlymus dël kai kuriø gatviø pavadinimø pakeitimo Þemaièiø sostinëje Telðiuose. Maloniai buvo sutiktas pirmasis Þemaièiø praeities tomo pasirodymas 1990 metais. Leidinio ats. redaktorius buvo Adomas Butrimas. Knyga iðleista pagal Þemaièiø kultûros draugijos uþsakymà ir draugijos lëðomis 4 tûkst. egz. tiraþu. Joje iðspausdinta 1990 m. Varniuose vykusios konferencijos medþiaga. Knygà spaudai parengë Mokslo ir enciklopedijø leidykla (Vilnius). Ði leidykla spaudai parengë ir antràjá Þemaièiø praeities tomà (iðspausdintas 1993 metais). Joje publikuojami II-osios Varniø konferencijos praneðimai ir straipsniai apie Þemaièiø Kalvarijà, Birþuvënus m. pasirodþiusioje treèiojoje Þemaièiø praeities knygoje paskelbti konferencijos, skirtos S. Daukanto 200 metø sukakèiai, praneðimai, straipsniai apie Þemaitijos praeitá ir jos tyrinëtojus, V. Didþpetrio studija Linkuvos parapijos baþnyèios ir karmelitø vienuolyno istorijos bruoþai m. Þemaitija sujudo per Þemaièiuose nuo seno labai graþiai ðvenèiamas Uþgavënes. Ypaè daug iðmonës èia parodë Plateliø, Maþeikiø, Tirkðliø, Telðiø, Palangos, Skuodo þemaièiai. Pirmàjá ÞKD suvaþiavimà buvo numatyta surengti 1991 m. sausio 12 dienà. Kai ði data buvo paskelbta, dar niekas neþinojo, kokius iðbandymus Lietuva turës pakelti tomis sausio dienomis. Sausio 12-àjà politinë situacija ðalyje buvo labai átempta, taèiau vis dëlto á Telðius susirinko nemaþas bûrelis þemaièiø. Vietoje suvaþiavimo susirinkusieji nutarë pravesti konferencijà. Joje buvo aptarti tiek Þemaitijos, tiek ir visos Lietuvos tuo laiku aktualiausi nepriklausomybës iðsaugojimo klausimai. Turime iðgyventi ir paèiomis sunkiausiomis dienomis, kalbëjo daugelis susirinkusiøjø. Konferencijos dalyviai iðsiuntë telegramà á Vilniø, kurioje jie raðë, kad þemaièiai pasisako uþ Lietuvos nepriklausomybæ, visados gins jà kiek tiktai turës jëgø. Suvaþiavimo data buvo atkelta á 1991-øjø metø geguþës 25 dienà m. balandþio 27 d. ÞKD prie Rainiø koplyèios sukvietë Rainiø miðkelyje nukankintø þmoniø gimines. Visiems nukankintiesiems jø giminaièiai, ÞKD nariai pasodino 74 àþuoliukus. Tà dienà Rainiuose buvo susirinkæ þemaièiai ið visos Lietuvos. Didþiausias autobusas jø atvaþiavo net ið Kauno. Daug buvo ir moksleiviø. Jie tvarkë Rainiø koplyèios aplinkà, valë miðkelá. Plungës rajone ásikûrusi Vytauto Maèernio brolija rûpinosi poeto atminties iðsaugojimu. Skulptorius Gediminas Karalius sukûrë paminklo V. Maèerniui projektà. Já ágyvendinti buvo nutarta Þemaièiø Kalvarijoje, netoli poeto þuvimo vietos. Tuo rûpinosi V. Maèernio brolijos pirmininkas Edmundas Mickûnas. Geguþës 8 9 dienomis Plungëje, Þemaièiø Kalvarijoje, Ðarnelëje buvo surengtos didelës iðkilmës, skirtos V. Maèernio 70 metø sukakèiai paminëti. Ta proga vyko poezijos vakarai, mokslinë kon-

15 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË 13 ferencija, mitingas prie V. Maèernio kapo, paðventintas kryþius V. Maèernio þuvimo vietoje. Labai kûrybingai tais metais dirbo gausus bûrys Ðiauliø þemaièiø. Liepojos þemaièiai ir ið kitø Lietuvos regionø kilæ lietuviai, atgavæ 1991 m. sausio 7 d. lietuviø namus, kuriuos èia jie buvo pasistatæ dar 1933 m., savo veiklà dar labiau iðplëtojo, ëmë kviestis á pagalbà ÞKD aktyvà, pradëjo kurti lietuviðkas mokyklas. Ðioje veikloje ÞKD juos rëmë kiek ástengdama m. balandþio d. Palangoje, Rugelio poilsio namuose, ávyko þemaièiø, susirûpinusiø, kad bûtø atgaivintas þemaitiðkas raðtas, susirinkimas. Tokio susiëjimo didþiausias iniciatorius buvo ÞKD Palangos skyriaus seniûnas A. Narmontas, Palangos laikraðèio darbuotoja, þurnalistë Danutë Mukienë ir kalbininkas ið Ðiauliø Juozas Pabrëþa. Ðiame susirinkime J. Pabrëþa pateikë patarimus dël þemaitiðkos raðybos, kuriuos jis buvo suderinæs su profesoriumi, dideliu þemaièiø kalbos þinovu Aleksandru Girdeniu. Susirinkusieji vieningai pasisakë uþ tai, kad ðie patarimai bûtø iðleisti atskiru leidiniu ir paskleisti po Lietuvà, ir kad ðis darbas bûtø atliktas dar iki ÞKD pirmojo suvaþiavimo. Tomis dienomis Palangoje taip pat buvo tariamasi ir kitais ÞKD veiklos klausimais, susipaþinta su ÞKD skyriø veikla miestuose ir rajonuose. Ðiame susirinkime þurnalistë D. Mukienë iðkëlë idëjà pabandyti iki ÞKD suvaþiavimo iðleisti ir pirmàjá þemaitiðkà laikraðtukà. Tam buvo pritarta. Kadangi idëja buvo iðkelta Palangoje, palangiðkiams buvo patikëta jà ir ágyvendinti. Pasitardama su A. Narmontu, J. Zvonkuviene, J. Pabrëþa, J. Vyðniausku, pirmàjá laikraðèio numerá ëmësi spaudai rengti D. Mukienë. Laikraðèiui pavadinimà A mon sakaa? pasiûlë tuometinis Palangos þemaièiø kultûros draugijos vadovas A. Narmontas. Leidinys buvo iðspausdintas 1991 m. geguþës 23 d. kaip vienkartinis Palangos savaitraðèio priedas, skirtas ÞKD pirmajam suvaþiavimui. Popieriø jam skyrë Palangos miesto taryba, iðspausdino Klaipëdos spaustuvë Rytas. Laikraðtis buvo iðleistas 3 tûkst. egz. tiraþu. Ðiame leidinyje visi tekstai buvo iðspausdinti tik þemaièiø kalba. Savo raðinius èia publikavo S. Kasparavièius, A. Narmontas, J. Vyðniauskas, A. Þebrauskas, D. Mukienë, J. Zvonkuviene, J. Pabrëþa, A. Jankus, J. Majûras, J. Raèkauskienë, V. Galdikas. Þemaièiø kultûros draugijos pirmasis suvaþiavimas ávyko 1991 m. geguþës 25 dienà. Suvaþiavimà pasveikino Telðiø vyskupas A. Vaièius, kiti garbûs sveèiai, Telðiø rajono vadovai. Suvaþiavime buvo aptarta draugijos veikla nuo pat jos susikûrimo pradþios, pateikta informacija apie draugijos skyriø veiklà, priimti ÞKD ástatai, iðrinkta nauja ÞKD valdyba, valdybos prezidiumas, nutarta leisti ÞKD laikraðtá A mon sakaa?, jo redaktore iðrinkta D. Mukienë. Suvaþiavime ÞKD pirmininku iðrinktas S. Kasparavièius. Buvo priimtas Kreipimasis á Lietuvos Respublikos Aukðèiausiàjà Tarybà, Lietuvos Respublikos Vyriausybæ, kuriame praðoma pertvarkant Lietuvos administraciná-teritoriná paskirstymà, atsiþvelgti á etnografines Þemaitijos ribas. Kartu buvo praðoma gràþinti nepagrástai sunormintus Þemaitijos vietovardþius, átvirtinti þemaièiø etnokultûrà ikimokyklinëse ástaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, ruoðti pedagogus, kurie gilintøsi á etninio paveldo reikalus, Klaipëdos universitete rengti Þemaièiø etnokultûros specialistus, Telðiuose ásteigti Þemaièiø etninës kultûros centrà, o Telðiø kultûros mokyklà reorganizuoti á Þemaièiø etninës kultûros mokyklà. (Nukelta á 14 p.) Pavirvytës dvaro sodybos (Telðiø rajonas) fragmentai ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

16 14 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË Luokës baþnyèia Pavandënës dvaro (Telðiø rajonas) Sakeliø giminës kapavietë apie 1992-uosius metus (Atkelta ið 13 p.) Netrukus po suvaþiavimo buvo gautas Lietuvos Vyriausybës liepos 12 d. paraðytas atsakymas á þemaièiø kultûros visuomenës Kreipimàsi. Valdþios atstovai þadëjo atkreipti dëmesá á Kreipimesi iðdëstytus pasiûlymus (dokumentà pasiraðë Lietuvos kultûros ministras Darius Kuolys). Pirmasis A mon sakaa? kaip ÞKD leidinio (mënraðèio) numeris buvo skirtas Rainiø tragedijos 50 metø sukakèiai ir Rainiø koplyèios paðventinimui. Laikraðtis iðëjo 1991 m. birþelio 22 dienà. Jis buvo platinamas ir per Rainiø sukakties paminëjimà. Toks laikraðtis tuo metu daug kam buvo didelë naujiena, nors dauguma ir sakë, kad skaityti þemaitiðkai gana sudëtinga m. birþelio 24 d. ávykæs Rainiø tragedijos 50 metø sukakties paminëjimas ir Rainiø koplyèios paðventinimas buvo didþiausias tø metø renginys Þemaitijoje. Jame dalyvavo didelë dalis Lietuvos Respublikos vadovø. Þmonës á ðiuos renginius buvo suvaþiavæ ið visos Lietuvos m. pradþioje, po pirmojo ÞKD suvaþiavimo, Telðiø þemaièiai á folkloro ansambliø vakaronæ sukvietë visus aktyviausius Þemaitijos folkloro kolektyvus. Ðis renginys buvo itin graþus ir prasmingas. ÞKD savo veiklà plëtojo toliau. Metams einant, kûrësi vis nauji ÞKD skyriai, þemaièiø folkloro kolektyvai, kurie itin rûpinosi ðio kraðto kultûros tradicijø puoselëjimu. ÞKD skyriai dirbo vadovaudamiesi ÞKD ástatais ir kartu, plëtodami savo kultûrinæ veiklà, buvo savarankiðki. Tai didino jø nariø iðradingumà, sudarë galimybæ draugijos veiklai tapti gana patraukliai. Kauno þemaièiai 1991 m. pradþioje kartu su Àþuolyno keliautojø klubu surengë V. Maèernio labdaros vakarà, kuriame dalyvavo daug iðkiliø Lietuvos þmoniø. Vakaro metu surinktos lëðos buvo pervestos á V. Maèernio paminklo statybos sàskaità. Kauno þemaièiai tais metais rûpinosi ir savo patalpø Putvinskio gatvës 23 name sutvarkymu. Buvo planuojama, kad èia ateityje graþiai dirbs ne tik miesto þemaièiai, bet ir daugelio kitø visuomeniniø organizacijø nariai m. birþelio 18 d. Klaipëdos dramos teatre buvo susirinkæ ÞKD veiklai pritariantys uostamiesèio þemaièiai. Jie aptarë savo darbus ir planus. Tàsyk ÞKD Klaipëdos bendrijos pirmininku (kunigaikðèiu) iðrinktas Klaipëdos dramos teatro direktorius Romas Pletkauskas m. rugsëjo 14 d. á pirmàjá savo susirinkimà suguþëjo Gargþdø þemaièiai. Jie ákûrë ÞKD Gargþdø skyriø m. rugsëjo mënesá á Palangà, Rugelio poilsio namus, buvo sukviesti visi, kas rûpinasi þemaitiðkos raðybos reikalais. Atvyko ne tik ÞKD, bet ir Lietuvos Þurnalistø sàjungos vadovai, bûrys þemaièiø ið Vilniaus, beveik visø Þemaitijos rajonø ir miestø þurnalistai. Ávyko dalykiðkas pokalbis apie þemaièiø þurnalistø problemas, galimybes skleisti þemaitiðkà þodá spaudos leidiniuose, kalbëta apie tolesnes A mon sakaa? laikraðèio perspektyvas, paskelbtas pirmasis þemaitiðkos poezijos konkursas. Ðiame susiëjime taip pat buvo gvildenami ir tolesni ÞKD veiklos klausimai. Renginio iniciatorë ir organizatorë buvo A mon sakaa? laikraðèio redaktorë D. Mukienë m. spalio mënesá ávykusiame ÞKD valdybos posëdyje buvo aptartos tolesnës ÞKD veiklos perspektyvos, draugijos leidybinë, finansinë veikla, tartasi dël Rainiø kanèiø koplyèios baigiamøjø darbø, diskutuota kitais draugijai aktualiais klausimais. Ðiame posëdyje dalyvavæ á ÞKD skyriø susibûræ Kauno þemaièiai pasiûlë draugijoje spræsti paminklo Dariui ir Girënui statybos klausimà, siûlë já statyti aukðèiausioje Kauno Klaipëdos magistralës vietoje, darbus uþbaigti iki legendinio skrydþio 60 metø sukakties. Kauniðkiai taip pat praðë atkreipti dëmesá á Karaliauèiaus þemaièius. Posëdyje dalyvavo ir S. Stanevièiaus bendrijos pirmininkas, profesorius Juozas Girdzijauskas. Ði bendrija buvo ásteigta dar 1989 metais. Gavusi ÞKD prezidiumo pritarimà, ji tapo vienu ið ÞKD struktûriniø padaliniø. Bendrija savo veiklà plëtojo pietryèiø Þemaitijoje. Èia ji organizavo mokslines konferencijas, þymiø þemaièiø sukakèiø paminëjimus, leido metraðtá Aitvarai. Posëdyje buvo priminta, kad artëja Kraþiø skerdyniø jubiliejus, ir tartasi, kaip tinkamai bûtø galima já paminëti. Kaunieèiai informavo, kad jie organizuoja sekmadieninæ mokyklà ir audimo mokyklëlæ, pradëjo burti þemaièiø folkloro ansamblá, per gavënià giedojo Þemaièiø kalnus, graþiai atðventë Velykas, surengë puikià Jurginiø ðventæ. Ðiame posëdyje taip pat kalbëjo D. Ðeporaitienë ið Gargþdø, J. Zvonkuvienë ið Klaipëdos, V. Bigaila ir V. Èesnulevièius ið Aly-

17 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË 15 taus, J. Vyðniauskas ið Skuodo, D. Mukienë ið Palangos, A. Jonuðas ið Telðiø, S. Niûniavaitë ið N. Akmenës, P. Grigola ið Plungës, J. Pabrëþa ið Ðiauliø, A. Þebrauskas, S. Kasparavièius ið Telðiø. Paèiø praðymu ið ÞKD prezidiumo nariø pareigø posëdþio metu buvo atleista E. Spudytë ir V. Vaivada. Naujai ÞKD prezidiumo nare iðrinkta D. Mukienë m. spalio mënesio pabaigoje ÞKD apskriejo liûdna þinia, kad tragiðkai þuvo vienas ið aktyviausiø ÞKD judëjimo dalyviø tautodailininkas Leandras Alminas ið Palangos m. lapkrièio 15 d. ÞKD Akmenës skyriaus þmonës rajone surengë graþià kalbos ðventæ. Joje buvo prisiminti Þemaitijos ðviesuoliai M. Valanèius, S. Daukantas ir daugelis kitø. Ðventës renginiai vyko daugelyje rajono mokyklø. Juose dalyvavo ir ÞKD vadovai m. lapkrièio mënesá Alytaus þemaièiai buvo sulaukæ didelio bûrio sveèiø ið Viekðniø ir Mosëdþio. Birþiðkø draugijos nariai parodë vaidinimà Anuo metu Viekðniø parapijoje, kuriame pasakojama apie Birþiðkø gyvenimà ir nuopelnus Þemaitijai ir visai Lietuvai. Mosëdiðkiai linksmino susirinkusiuosius savo kraðto dainomis ir ðokiais m. lapkrièio 30 d. á Ðiauliø dramos teatrà, kur vyko Ðiauliø þemaièiø didþioji sueiga, suguþëjo didþiausias pulkas miesto þemaièiø ir jø sveèiø. Visus pasveikino Ðiauliuose susibûræs þemaitiðkos muzikos ansamblis Auda, Palangos Mëguvos, Telðiø Insulos ansambliai. Apie tai, kas jau nuveikta ir kas dabar ÞKD nariams jø darbe svarbiausia, kalbëjo Ðiauliø þemaièiø vadas Juozas Pabrëþa ir ðauni jo pagalbininkë Aldona Sireikienë, ÞKD pirmininkas S. Kasparavièius. Ðiauliðkiai tà dienà visiems pristatë savo iðleistà þemaitiðkà kalendoriø, þemaitiðkus pinigus, kuriuos èia jie platino dar nuo 1989 metø. Iðradingumu ðiaulieèiams nuo pat jø susibûrimo á ÞKD skyriø Saulaukis pradþios maþai kas tais metais galëjo prilygti m. pradþioje graþø susibuvimà savo nameliuose Putvinskio gatvëje surengë Kauno þemaièiai. Vakaras buvo labai ásimintinas, nes pagaliau jie jau galëjo susiburti savo paèiø suremontuotose, graþiai árengtose patalpose. Palaipsniui atëjo Þemaièiø folkloro ansambliø pripaþinimas m. pradþioje á Prancûzijà buvo pakviestas ansamblis Insula. Ten buvo iðvykæ 12 ðio kolektyvo nariø m. vasario mënesio paskutiniàjà dienà ÞKD Kretingos skyriaus vadovai á graþià ðventæ sukvietë Kretingos þemaièius. Kultûros namø salë juos vos talpino. Susidomëjimas þemaitiðkais reikalais mieste buvo jauèiamas didþiausias. Tuos reikalus èia suko Kretingos muziejaus direktorë Vida Kanapkienë (kurá laikà jà pavadavo Kretingos bibliotekos direktorë Aldona Kerpytë). Þemaitiðkas tradicijas ir folklorà Kretingoje propagavo muziejaus ansamblis Volungëlë ir kultûros rûmø folkloro ansamblis. Vienas ið iniciatoriø ásteigti ÞKD skyriø Kretingoje buvo ilgametis kraðtotyrininkas Ignas Jablonskis. Jo mirtis tais metais daug kam buvo netikëta. I. Jablonskio atminimas pagerbtas kretingiðkiø surengtame þemaièiø susibûrime m. kovo 21 d. ávyko ÞKD prezidiumo posëdis. Buvo ákurtas ÞKD M. Valanèiaus fondas, jo vadovu iðrinktas Algis Èësna. Artimiausià ÞKD valdybos posëdá buvo nutarta surengti Palangoje 1992 m. balandþio 26 dienà m. graþià Atvelykio ðventæ Klaipëdos rajono þmonëms suorganizavo Gargþdø þemaièiai m. balandþio d. ÞKD aktyvas rinkosi Palangoje. Èia buvo aptarti tolimesni Þemaitijos spaudos reikalai, þemaitiðko raðto Dþiuginënø dvaro (Telðiø rajonas) sodybos fragmentai tobulinimo problemos, pagerbti pirmojo þemaitiðkos poezijos konkurso laureatai, ávyko ÞKD valdybos posëdis. Antràjà dienà dar aplankyta ir Klaipëda, kur Þemaièiø alkierius surengë áspûdingà Atvelykio ðventæ. Pirmojo þemaitiðkos poezijos konkurso nugalëtoju buvo pripaþin- (Nukelta á 16 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

18 16 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË Simono Tado Stanevièiaus gimtinës sodyba Kanopënø kaime (Viduklës seniûnija, Raseiniø rajonas) (Atkelta ið 15 p.) tas JAV gyvenantis, kuriantis ir þemaitiðkos poezijos knygas leidþiantis poetas Apolinaras Bagdonas. Konkurso laureatø vardai suteikti Alinai Salatkienei, Onai Mileikienei, Juzefai Januðienei, Elenai Mieþlaiðkienei, Onai Auðkelytei, Steponui Milteniui, Juozui Jankauskui, Vaclovui Pociui, Ambraziejui Jankui, Stasiui Jonauskui, Juozui Elekðiui, Povilui Grigolai, Arkadijui Vaièiuliui. Jiems áteikti Palangoje veikusios Þemaièiø kultûros draugijos A mon sakaa? redakcijos atminimo raðtai. Palangoje vykusiame ÞKD valdybos posëdyje sudaryta ÞKD kalbos sekcija, kurios darbe buvo pakviesti dalyvauti kalbininkai J. Pabrëþa, A. Girdenis, V. Vitkauskas, J. Bukantis, A. Ruþë. Buvo nutarta, kad pirmaeilis ðios sekcijos uþdavinys pradëti raðyti þemaièiø kalbos gramatikà. Posëdyje paskelbtas antrasis þemaitiðkos poezijos konkursas, kuris tæsësi iki 1995-øjø metø pabaigos. Ðiame susibûrime A. Butrimas informavo, kad Klaipëdoje kuriamas Istorijos centras, kuriame dirbs nemaþai þymiø Þemaitijos istorikø. Ðis centras tyrinës Prûsijos ir vakarinës Þemaitijos, Klaipëdos kraðto istorijà. Valdybos posëdyje priimtas nutarimas nuo ðiol ÞKD leidiná vadinti ÞKD laikraðèiu A mon sakaa?. Valdyba ápareigojo Liudvikà Ragauskà, Stasá Kaðauskà ir Algirdà Kumþà atstovauti ÞKD svarstant Lietuvos administracinio-teritorinio paskirstymo projektus. Sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta toliau rûpintis, kad Telðiai bûtø atkuriami kaip Þemaitijos kraðto kultûrinis ir dvasinis centras. Ðios komisijos nariais tapo S. Kasparavièius, A. Þebrauskas, L. Ragauskis, E. Gedgaudas, A. Butrimas, V. Vaivada. Valdyba pritarë pasiûlymui, kad, pasitinkant Þemaitijos krikðto 600-àsias metines, Varniuose bûtø suorganizuota mokslinë konferencija, o restauruojamame Varniø kunigø seminarijos pastate ákurtas Þemaitijos vyskupystës istorijos ir meno muziejus. Graþiai tuo laikotarpiu dirbo á ÞKD skyriø dar 1991 m. susibûræ Birþø þemaièiai. Èia juos telkë Audronë Mikoliûnienë m. birþieèius su savo Þemaièiø alkieriumi aplankë uostamiesèio þemaièiai. Paveikë jis toli nuo gimtøjø vietø gyvenanèius þemaièius kaip koks gyvybës eleksyras m. lapkrièio mënesá Klaipëdos Ryto spaustuvëje ÞKD A mon sakaa? redakcija iðleido A. Gelþinio sudarytà knygelæ Þemaitija. Ávykiai, þmonës, likimai. Tai leidinys lietuviø kalba pasakojantis apie þymiausius Þemaitijos þmones ir ávykius. Tekstai iliustruoti iðkiliø þemaièiø nuotraukomis m. gana aktyviai dirbo ÞKD Vilniaus skyriaus þemaièiai, kuriø motinëlë geroji skyriaus dvasia buvo Genovaitë Lasauskienë. Tai ji buvo ta darbðèioji bitelë, kuri pirmaisiais Lietuvos Atgimimo metais Vilniuje spietë apie save talkininkes ir talkininkus, organizavo vienà uþ kità graþesnius þemaitiðkus renginius. Telðiuose, ásikûrus ÞKD, tradicinëmis tapo net kelios ðventës. Pirmiausia folkloro festivalis Ër paauga þali lëipa, teatro festivalis Nuognç graþi Þemaitëjë. Itin plaèià kultûros vagà Þemaièiø sostinëje tais metais iðarë Þemaitës teatras, tuo laikotarpiu pradëjæs statyti ir spektaklius þemaièiø kalba. Juos daþniausiai reþisuodavo Laima Pocevièienë. Þemaitiðkai spektaklius tais metais vaidindavo ir Kelmës, Plungës bei kiti Þemaitijos mëgëjø teatrai. Tai jiems suteikdavo savitumo, gyvybingumo. Þemaitiðkai Þemaitës Tris mylimas pastatë ir Klaipëdos dramos teatras. Pasisekimas buvo didþiulis. Ið graþiai tais metais dirbusiø folkloro ansambliø, be Insulos, Mëguvos, iðsiskyrë Maþeikiuose ir Plungëje veikæ folkloro kolektyvai. Susibûrë folkloro kolektyvas ir Þemaitijos nacionaliniame parke Plateliuose. Puikias darbo tradicijas turëjo Mosëdis, Klaipëda. Nepaprastai ádomus folkloro kolektyvas susibûrë Sedoje. Dalis ðiø ansambliø ásijungë á tarptautines folkloro organizacijas ir beveik kasmet bûdavo kvieèiami dalyvauti tarptautinëse folkloro ðventëse ir festivaliuose, reprezentuoti Þemaitijos ir visos Lietuvos tradicinæ kultûrà. Ne visur tik iðvykti þemaièiai tais laikais galëdavo, nes pirmaisiais atgimusios Lietuvos metais lëðø tokioms kelionëms labai trûko m. kovo 13 d. per Lietuvos televizijà buvo parodytas filmas apie þemaitiðkas Uþgavënes, kurios buvo nufilmuotos Telðiuose. Ðio filmo centre Insulos ansamblio atliekamos þemaitiðkos dainos, telðiðkiø kaukës, Uþgavëniø persirengëliai ir ðios ðventës paproèiai. Sumaniai dirbo Plungës þemaièiai. Dalis kultûros þmoniø, pritarianèiø ÞKD veiklai, èia buvo susibûræ á S. Daukanto knygos mëgëjø klubà. Tarp jø buvo ir Povilas Grigola, Kæstutis Vaitkus. Labai aktyviai ÞKD veikloje dalyvavo Þemaièiø Kalvarijoje gyvenæs Konstantinas Bruþas m. pavasará buvo gauta informacija, kad Vyriausybë patenkino ÞKD praðymà pinigais paremti Varniø kunigø seminarijos, Ðv. Aleksandro baþnyèios restauravimo darbus. Kunigø se-

19 ÞEMAITIU KULTÛRAS DRAUGËJË 17 minarijai buvo skirta 15 milojonø talonø, o Ðv. Aleksandro baþnyèiai 11 milijonø m. Þemaitijoje vyko nemaþai renginiø, skirtø Kraþiø skerdyniø 100-osioms metinëms paminëti. Kraþiuose buvo kuriamas paminklas ðiai sukakèiai áamþinti. Lëðos paminklui buvo renkamos visoje Þemaitijoje. Lietuvos Atgimimo ir pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais didelio populiarumo sulaukë þemaitës þurnalistës Jûratës Grabytës organizuojamos þemaitiðkos radijo laidos. Jose savo gimtàja tarme turëdavo galimybæ kalbëti þemaièiai. Laidose plaèiai buvo informuojama ir apie Þemaièiø kultûros draugijos veiklà m. prie ÞKD buvo ákurtas Lakûnø rëmimo fondas. Tais paèiais metais kreiptasi á Lietuvos Respublikos Vyriausybæ, Respublikos Prezidentà, Seimà dël nacionalinës Vilniaus piliø atstatymo restauravimo programos parengimo. Kreipimesi buvo paþymëta, kad ankstesnis ÞKD Kreipimasis á Aukðèiausiàjà Tarybà dël Vilniaus piliø atstatymo liko ið esmës be atsako m. pradþioje ÞKD kreipësi laiðku á aukðèiausius Lietuvos katalikø baþnyèios hierarchus, kad Popieþius, lankydamasis Lietuvoje, atvaþiuotø ir á Rainius m. ÞKD uþsakymu 2 tûkst. egz. tiraþu iðspausdinta P. Puzaro knyga M. Valanèaus pastoracinë veikla m. geguþës mënesá Telðiuose ávyko Þemaitijos regiono kultûros darbuotojø pasitarimas. Tartasi, kokiomis kryptimis ir kaip toliau reikëtø dirbti, kad, organizuojant kultûriná gyvenimà, rajonai neatsitvertø kinø sienomis. Ðio pasitarimo iniciatorius buvo Lietuvos kultûros ministerijos ministro pavaduotojas Vytautas Balèiûnas, vëlesniais metais tapæs dideliu Þemaièiø kultûros draugijos pagalbininku ir Þemaièiø akademijos ákûrimo vienu ið iniciatoriø m. á Vilniuje vykusá respublikiná kultûros draugijos pasitarimà buvo pakviestas ir Þemaièiø kultûros draugijos pirmininkas S. Kasparavièius, kuris pasitarimo dalyviams plaèiai papasakojo apie draugijos veiklà. Lietuvos Kultûros ministerija, ávertinusi ÞKD átakà puoselëjant kraðto kultûros tradicijas ir formuojant naujas, saugant kultûros paveldà, pradëjo remti draugijos veiklà. Tais metais buvo gauta lëðø ir serijinio leidinio Þemaièiø praeitis, draugijos laikraðèio Þemaièiø laikraðtis A mon sakaa? leidybai. Ði parama buvo gana kukli, taèiau, draugijai toliau ágyvendinant savo veiklos planus, ji buvo gyvybiðkai reikalinga m. ávykusiame ÞKD prezidiumo posëdyje ÞKD antràjá suvaþiavimà nutarta organizuoti Varniuose 1993 m., po Varniø vasaros konferencijos. Suvaþiavimas ávyko 1993 m. liepos mënesio pabaigoje. Kipro Petrausko sodyba Telðiø rajone ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

20 18 ISTORIJA Profesorius Mykolas Giedraitis garsiosios kunigaikðèiø Giedraièiø giminës atstovas HABIL. DR. BENEDIKTAS JANKAUSKAS Nuotraukos, reprodukcijos ið autoriaus archyvo GIEDRAIÈIØ GIMINË Giedraièiai Lietuvoje nuo XV amþiaus garsi giminë. Anot istoriko Zenono Ivinskio, Giedraièiai labiausiai pasiþymëjo kraðto baþnytiniame gyvenime. Trys kunigaikðèiai Giedraièiai yra buvæ vyskupai Þemaièiuose. O Giedraièiø kapitulø nariø, klebonø, vienuoliø sutinkamas visas bûrys /8/. Pagal prof. Meèislovà Juèà Tai viena seniausiø Lietuvos sritiniø kunigaikðèiø giminiø, palikusiø ryðkø pëdsakà Senosios Lietuvos valstybës dvasiniame, kultûriniame, politiniame, socialiniame gyvenime /12/. Kunigaikðèiø Giedraièiø valdos buvo Vidurio Lietuvoje apie Giedraièiø miestelá ir Videniðkius (Molëtø rajonas). Giedraièiai miestelis prie Vilniaus Molëtø plento ir Kiemento eþero, apie 21 km nutolæs nuo Molëtø (1 pav.). Jø pavadinimas kildinamas nuo istorinës asmenybës kunigaikðèio Giedriaus. Giedraièiuose gimë bene garsiausias tos giminës 2 pav. (nuo virðaus): Palaimintasis Mykolas Giedraitis; Baltadvario maketas 1 pav. Giedraièiai ir Videniðkiai Molëtø rajone atstovas vienuolis Mykolas Giedraitis, vienas ið pirmøjø lietuviø, studijavusiø Jogailos universitete Krokuvoje. Miræs jis buvo palaidotas Krokuvos ðv. Morkaus baþnyèioje, pripaþintas katalikø baþnyèios palaimintuoju (2 pav.). Kunigaikðèiø Giedraièiø pëdsakø ir dabar dar galima rasti Giedraièiuose ir Videniðkiuose. Maþdaug uþ trijø kilometrø á ðiaurës vakarus nuo Videniðkiø yra Baltadvario pilis (3 pav.) Jà XVI a. viduryje uþ kunigaikðèio Mato Giedraièio ir jo sûnaus Martyno lëðas pastatë kviestiniai meistrai ið Ðvedijos. Dar arèiau, tik á ðiaurës vakarus nuo Videniðkiø, yra Liesënø (Bendriø) piliakalnis, kuris datuojamas I tûkstantmeèiu II tûkstantmeèio pradþia (4 pav.). Ðalia Videniðkiø yra Giedraièiø funduota renesansinë baþnyèia ir vienuolynas. Videniðkiø ðventyklos vidus nepaprastai puoðnus. Prie baþnyèios pristatyta Giedraièiø koplyèia. Joje yra altorius su palaimintojo Mykolo Giedraièio paveikslu. Einant laikui kunigaikðèiai Giedraièiai apsigyveno daugelyje Lietuvos vietø ir uþ jos m. sàraðe minima net 80 kunigaikðèiø Giedraièiø giminës atstovø. Kelios Giedraièiø giminës ðakos buvo gerai þinomos Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, taèiau artimø ryðiø su LDK valdovais niekada neturëjo /8/. Giedraièiø giminës

21 ISTORIJA 19 ðeði atstovai ëjo svarbias valstybës centriniø urëdø pareigas, keletas Giedraièiø buvo pavietø bei vaivadijø pareigûnai, aukðti kariuomenës vadai. Plaèiai þinomi katalikø baþnyèios hierarchais buvæ Giedraièiai. Tai Þemaièiø vyskupas Merkelis Giedraitis ( ), Livonijos ( ), o vëliau ( ) Þemaièiø vyskupas Steponas Jonas Giedraitis, Þemaièiø koadjutorius ( ), o vëliau ( ) vyskupas ordinaras Juozapas Arnulfas Giedraitis, Þemaièiø sufraganas Simonas Mykolas Giedraitis ( ) (5 pav.), Þemaièiø koadjutorius Ignas Giedraitis ( ) /12/. Ypaè didelis kunigaikðèiø Giedraièiø giminës ánaðas á Lietuvos dvasiná ir kultûriná gyvenimà. Jau XV a. ðeði Giedraièiai studijavo Krokuvos universitete. Þemaitijos apaðtalu buvo vadinamas vyskupas Merkelis Giedraitis. Jis aktyvus katalikø baþnyèios reformos Lietuvoje propaguotojas, artimas Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos bendradarbis, kanauninko Mikalojaus Daukðos globëjas, organizavæs ir finansavæs pirmøjø lietuviðkø knygø, iðleistø 4 pav. Liesënø (Bendriø) piliakalnis Lietuvoje, leidybà. Pirmtako pëdomis ëjo ir kitas Þemaièiø vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Jis buvo lituanistinio sàjûdþio (Nukelta á 20 p.) 5 pav. Giedraièiai Þemaièiø vyskupai. Virðuje (ið kairës): Juozapas Arnulfas Giedraitis, Merkelis Giedraitis. Apaèiopje (ið kairës): Steponas Jonas Giedraitis, Simonas Mykolas Giedraitis. Antano Ivinskio fotoreprodukcijos ið Þemaièiø vyskupijos muziejaus skaitmeninio vaizdo archyvo ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

22 20 ISTORIJA treèiajame Lietuviðkosios Kronikos leidime nurodyta, kad Giedrius, Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Traidenio brolis (XIII a. pab.) pastatydino pilá ir pavadino jà Giedraièiai, ir priëmë kunigaikðèio (Prince) Giedraièio titulà. Giedraièiai priklausë retai lietuviø kunigaikðèiø giminei, kurios dalis atstovø anksti tapo bajorais. Taip ið jø atsirado bajoriðkoji Bylimino ðaka, kuri toliau ðakojosi. Pabrëþdamas lietuviðkà Giedraièiø kilmæ, Henrikas Lovmianskis juos kildino ið kunigø grupës, vadinamosios nobiles /14/. H. Lovmianskio nuomone, kunigaikðèiø Giedraièiø giminë, kaip ir Lietuvos karaliaus Mindaugo, kunigaikðèiø Alðëniðkiø bei kitø, yra kilusi ið kunigaikðèiø pirmtakø, gentiniø baltø vadø. Giedraièiai Lietuvoje dar buvo gana garsûs ir XIX a m. sukilime pasiþymëjo net penki Giedraièiai. KUNIGAIKÐTIS JURGIS GIEDRAITIS 6 pav. Kunigaikðtis Jurgis Giedraitis (Atkelta ið 19 p.) Þemaitijoje iniciatorius, lietuviðkosios raðtijos rëmëjas, Naujojo Testamento vertëjas /12/. GIEDRAIÈIØ GIMINËS KILMË Giedraièiai save kildina ið Lietuvos metraðtyje minimo legendinio kunigaikðèio Giedriaus, kuris buvæs aðtuntojo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Traidenio brolis /7/. Giedraièiø genealoginë linija ateinanti ið Kentauro herbo per Þivinbudà (Giriø), jo sûnus Kukovaitá ir Utená, vëlesnæ kartà: Ðventaragá Gerimantà Galiginà Trobiø, vieno ið pastarøjø palikuoná Romanà iki plaèios gerai þinomø: Alðio Giedriaus Daumanto Traidenio ir maþiau þinomø: Borzo Lesio Sirpuèio Svilkenio ir kt. kartos /7/. Nuo XV amþiaus iki dabartiniø laikø atsekamos dvi Giedraièiø giminës linijos: Aleksandro (pradininkas kunigaikðtis (prince) Jakub Aleksandrowicz Gedrojt) ir Bartlomiejaus (pradininkas kunigaikðtis (prince) Bartùomiej Gedroitski /2/. Antrame Lietuviðkosios Kronikos leidime raðoma, kad Giedraus protëviai priklausë Kentauro herbui. Lenkijos karaliaus ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Vladislovo Jogailos 1401 m. potvarkiu buvo patvirtina kunigaikðèio Mykolo Giedraièio vel. Ratybor (krikðtytas 1387 m.) teisë á Hipokentauro atðakà, kuria naudojosi garsusis jo senelis Ginvilas (2-asis Giedraièiø kunigaikðtis ir kandidatas á Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio titulà). Antrajame ir XX a. pasaulinio pripaþinimo sulaukë Paryþiuje gyvenæs intelektualas, politikas ir þurnalistas kunigaikðtis Jurgis Giedraitis (Jerzy Giedroyã) (6 pav.). Jis dirbo ávairiose Lenkijos valstybinëse institucijose, Rumunijoje, Italijoje ir ten buvo þinomas savo veikla. Didelis autoritetas jis buvo Lenkijos valstybës ir kultûros gyvenime. J. Giedraitis Paryþiuje leisto garsaus lenkø kultûros þurnalo Kultura steigëjas ir redaktorius. Sovietinës okupacijos metais jis këlë daugelá pasaulyje atgarsio susilaukusiø idëjø, taip pat ir Lietuvos klausimà. Jis tapo vienu ið pagrindiniø istorinio lietuviø ir lenkø susitaikymo iniciatoriø. Uþ nuopelnus Lietuvai J. Giedraitis apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino I laipsnio ordinu. Jurgis Giedraitis gimë 1906 m. Minske. Tarpukario laikotarpiu Lenkijoje ëjo ávairias valstybines pareigas, redagavo kelis þurnalus. Prasidëjæs Antrasis pasaulinis karas já nubloðkë á Rumunijà. Èia jam teko imtis diplomato darbo. Vëliau atsidûrë Palestinoje, ástojo á Antràjà Karpatø ðauliø brigadà, dalyvavo mûðiuose Libijoje. Po karo iðvyko á Anglijà, ten vadovavo Lenkijos vyriausybës iðeivijoje Informacijos ministerijos Europos departamentui m. Romoje ákûrë Literatûros institutà m. pradëjo leisti þurnalà Kultura (vienà ið labiausiai intelektualø þinomø þurnalø Europoje) m. pabaigoje J. Giedraitis ásikûrë Prancûzijoje, ðalia Paryþiaus esanèiame Mezon Lafite. Èia buvo perkelta ir þurnalo Kultura redakcija. Ðiame leidinyje yra iðspausdinta ir lietuviø raðytojø V. Maèernio, H. Nagio, A. Nykos-Niliûno, H. Radausko, T. Venclovos kûriniø. J. Giedraitis prisidëjo leidþiant rusø disidentø þurnalà Kontinent, ukrainieèiø Vidnova. Mirë J. Giedraitis 2000 m. Paryþiuje. Pagal jo testamentà viena Jurgio Giedraièio pomirtinë kaukë liko Paryþiuje, o dvi buvo atveþtos á Lietuvà: viena á þemaièiø vyskupø kriptà Varniuose, kur yra palaidota Giedraièiø giminës atstovø buvusiø Baþnyèios hierarchø, palaikø, o kita á Videniðkius /1/. VIENUOLIS JURGIS GIEDRAITIS Jurgio Giedraièio bendravardis, kunigaikðèiø Giedraièiø giminiø atstovas buvo ir vienas vienuolis jëzuitas. Jis, baigæs mokslus Vilniuje, atvyko á Kaunà ir èia iðpopuliarëjo apaðtalaudamas tarp þydø ir staèiatikiø, pelnë Kauno jëzuitø pagarbà. Vëliau jis gráþo á Vilniø, èia, slaugydamas ligonius, uþsikrëtë ir 1653 metais mirë /8/.

23 ISTORIJA 21 AKADEMIK ADEMIKAS AS KONST ONSTANTINAS GIEDRAITIS Man, biologui-agrochemikui-dirvoþemininkui, ðioje publikacijoje norisi paminëti ir pasaulyje plaèiai þinomà mokslininkà-dirvoþemininkà, Rusijos mokslø akademijos akademikà Konstantinà Kaetonovièiø Giedraitá (Konstantin Kaetanovich Gedroits). Kostantinas Giedraitis miðkininkas-geologas, papildæs pasauliniu mastu þinomà ir pripaþintà Vasilijaus Dokuèaevo sukurtà genetinæ dirvoþemio klasifikacijà dirvoþemio koloidø ir sorbcijos savybiø tyrimais. Traktuodamas dirvoþemá kaip trifazæ dinamiðkà fiziko-cheminæ sistemà, K. Giedraitis naujai nuðvietë dirvoþemiø genezæ ir atskleidë daugelio svarbiø dirvoþemio savybiø prigimtá. Remdamasis savo sukurta kationø mainø teorija, jis iðvystë naujosios dirvoþemio klasifikacijos teorinius pagrindus, atskleidë dirvoþemio ðarmingumo prigimtá, sukûrë druskoþemiø gipsavimo teorijà m. K. Giedraitis buvo iðrinktas Tarptautinës dirvoþemininkø draugijos prezidentu. Konstantinas Giedraitis gimë 1872 m. Grigoriopolyje, kairiajame Dniestro krante (Moldovos Respublika). Mirë 1932 m. Maskvoje /3/. VERA GIEDROYC Kunigaikðtytë Vera Giedroyc buvo Lietuvos kunigaikðtytë (princess), medicinos mokslø daktarë, profesorë, pasaulinio garso chirurgë, pirmoji tokio rango moteris chirurgë Rusijoje ir viena ið pirmøjø pasaulyje. Ji kaip chirurgë labai iðgarsëjo Rusijos-Japonijos kare. Vëliau V. Giedroyc dirbo Carskoe Selo imperatoriðkosios ðeimos ligoninëje. Po Pirmojo Pasaulinio karo apsigyveno Ukrainoje, dirbo Kijevo medicinos institute, vadovavo ðio instituto Chirurgijos fakultetui ir raðë mokslinius darbus onkologijos ir vaikø chirurgijos klausimais. Ji þinoma ir kaip poetë. Savo poemas pasiraðinëjo Sergijaus Giedraièio (Sergei Giedroyc) slapyvardþiu /3/. Vera Giedroyc mirë 1932 metais. Palaidota savo gimtinëje Slobodiðe (Oriolo gubernija) KUNIGAIKÐTIS PROFESORIUS MYKOLAS GIEDRAITIS 7 pav. Mykolas Giedraitis su dukra Mel Vienas ið garsiausiø ðiø dienø Giedraièiø giminës atstovø Mykolas Giedraitis (Michaù Giedroyã) (7 pav.). Lietuvoje ðio garbaus mokslininko vardas tapo þinomas tik po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo. Ðiandien apie já jau galime kalbëti kaip apie Lietuvos bièiulá, mecenatà. Anot prof. Meèislovo Juèo /8/, Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis, yra didelis savo giminës istorijos þinovas, savo darbus skelbiantis Lenkijos mokslinëje spaudoje (Przegùàd Wschodni), ir kitur. Jis globoja ir finansiðkai remia paminklø, susijusiø su Giedraièiø giminës istorija, statybas, atkûrimà Lietuvoje. Jis parëmë vyskupo Merkelio Giedraièio ir Mikalojaus Daukðos paminklo sukûrimà Varniuose, Videniðkiø vienuolyno restauravimà ir Giedraièiø protoplasto Baltadvario pilies archeologinius tyrimus. Á ðá darbà Mykolas Giedraitis átraukë ir savo sûnø taip pat Mykolà Giedraitá. Nedaug ðiandien turime kitø Lietuvos didikø giminiø atstovø, kurie taip rûpintøsi Lietuvos praeitimi ir ypaè jos krikðèioniðkàja kultûra, kaip Mykolas Giedraitis. Nijolë Stanionienë /20/ paþymi, kad Baltadvario bastioninës pilies objektas ádomus istoriniu ir architektûriniu poþiûriu. Ji raðo, kad ðiuo objektu domisi kunigaikðèiø Giedraièiø 21 kartos palikuonis Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis, kuris panaudodamas savo asmenines lëðas ir, pritraukdamas giminës fondø teikiamà paramà, rûpinasi, kad ðis reikðmingas objektas bûtø atstatytas. Archeologinius tyrimus, kuriuos reikëjo atlikti rengiant pilies atstatymo planus, taip pat finansavo profesorius Mykolas Giedraitis. Mykolas Giedraitis gimë 1929 m. Lobzove, prie Dereèino (dabar Baltarusija). Tëvas Tadeuðas Giedraitis. Jis buvo teisininkas, Lenkijos senatorius. Motina Ana Ðostakovska. Laimingas ðeimos gyvenimas baigësi 1939 m., kai tëvà suëmë sovietinio saugumo darbuotojai ir po dviejø metø (1941 m.) suðaudë. T. Giedraièio þmona su vaikais buvo iðveþta á Sibirà m. ji kartu su generolo Vladislovo Anderseno armijos kariais iðvyko á Iranà, o ið ten 1946 m. á Didþiàjà Britanijà. Mykolas Giedraitis Londono universitete studijavo aeronautikà ir taikomàjà matematikà, ásigijo aviacijos inþinieriaus specialybæ. Londone jis sukûrë ðeimà vedë Rosemary Virginijà Anà Cumpton, su kuria iðaugino sûnø ir tris dukteris m. persikëlë á Oksfordà, tapo universiteto Orielo koledþo nariu. Èia jis atsidëjo istorijos studijoms. Ypaè domëjosi Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës praeitimi. Jo moksliniø straipsniø ðia tema yra paskelbta Anglijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslinëje spaudoje /17/. PAÞINTIS SU MYKOLU GIEDRAIÈIU Mane su profesoriumi Mykolu Giedraièiu suvedë nuolat skaitomas þurnalas Mokslas ir gyvenimas, o konkreèiai ðio þurnalo 2009 m. 7 8 numeryje iðspausdintas Lietuvos mokslø akademijos (LMA) Vrublevskiø bibliotekos bibliotekininkës Anos Venclovienës straipsnis /21/. Jame raðoma apie bibliotekai padovanota Mykolo Giedraièio ðeimos knygø kolekcijà, kurioje yra apie 1000 vnt. spaudiniø. Tarp dovanotøjø knygø pastebëjau tokiø, kuriose galima buvo (Nukelta á 22 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

24 22 ISTORIJA (Atkelta ið 21 p.) tikëtis rasti atsakymà á mane dominusius Lietuvos istorijos klausimus valstybës formavimosi laikotarpiu iki Mindaugo Lietuvos. Suþinojæs, kad dovanotosios knygos LMA bibliotekoje skaitytojams bus prieinamos tik po gero pusmeèio, kreipiausi tiesiai á profesoriø M. Giedraitá. Jis mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi, pateikë nuorodas á konkreèius raðytinius ðaltinius, kur galëèiau rasti atsakymus á mane dominusius klausimus. Susiraðinëjimo metu paaiðkëjo, kad profesorius Mykolas Giedraitis jau senokai palaiko ryðius su Lietuvos istorikais, yra perdavæs jiems nemaþai savo istorijos tyrinëjimo darbø. Kai papraðiau jo duomenø apie Lietuvos istorijà iki Mindaugo laikø, profesorius pirmiausia pasiûlë kreiptis á Lietuvos istorijos instituto direktoriø dr. Rimantà Mikniø, o kiek vëliau á Vilniaus dailës akademijos rektoriø (nuo 2010 m. pab. prorektoriø) prof. Adomà Butrimà, kuriems jis yra davæs savo darbø kopijø. Kai ið jø gavau þinià, jog neberanda jiems dovanotø spaudiniø, Mykolas Giedraitis vienà savo publikacijos kopijà atsiuntë ir man, o dar daugiau papildomai padovanojo Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekai. Man jis atsiuntë moksliná straipsná, iðspausdintà Oksfordo universiteto Slavistikos darbuose /7/, o kiek vëliau ir kità, paskelbtà internete /4/. Man ypaè vertingi pasirodë profesoriaus Mykolo Giedraièio moksliniai straipsniai apie gilià Lietuvos praeitá /5, 6, 7/, kuriuose radau iki ðiol Lietuvos istorijos vadovëliuose nesàmoningai, o gal ir sàmoningai neaptariamø faktø. Vertas dëmesio ir internete paskelbtas M. Giedraièio straipsnis apie naujà þvilgsná á legendinæ Bychovco kronikos dalá /4/. Ðios publikacijos paskatino mane paskelbti savo surinktus duomenis bent Lietuvos visuomenei prieinamuose ðaltiniuose /10, 11/. LIETUVOS SENOVËS ISTORIJOS TYRINËJIMAI Mykolo Giedraièio atsiøstame moksliniame straipsnyje, iðspausdintame Oksfordo universiteto Slavistikos darbuose /7/, raðoma apie politinæ ir socialinæ Lietuvos padëtá XII a. pab. XIII a. pradþioje. Autorius remiasi Antràja Lietuvos kronika /19/ ir kitais istoriniais ðaltiniais. Daugiausia M. Giedraièio dëmesys krypsta á pirmàjá ir vienintelá Lietuvos karaliø Mindaugà (Mindog, Mindovg, Mindowe) ir á didájá kunigaikðtá Traidená (Troiden). Autorius bando atsekti jø genealoginæ kilmæ. Daug dëmesio skiriama raðytiniuose ðaltiniuose minimam, istoriniam dokumentui Lietuvos ir Halièo-Voluinës kunigaikðtystës 1219 m. sutarèiai. Pagal ðioje sutartyje paminëtus asmenis, atstovavusius Lietuvà, sprendþiama apie to meto Lietuvos valdovus, jø giminystës ryðius. Ðiame straipsnyje, be kitø paminëtø labai svarbiø duomenø, yra pateikta þiniø ir apie Lietuvos didájá kunigaikðtá Ringaudà. Mykolas Giedraitis, naudodamasis istoriniais ðaltiniais, Ringaudà vadina pirmuoju Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu (Grand Duke). Jis buvæs Dausprungo ir Mindaugo tëvas, toks galingas, kad nebuvo jam lygiø Lietuvoje. M. Giedraitis teigia, kad Lietuvos valstybingumo pradþia (political history) yra palyginti gerai suprasta, iðsamios suvestinës randamos jo pateikiamuose raðytiniuose ðaltiniuose. Tai sutampa ir su Lietuvos istoriko Zenono Ivinskio teiginiu, kad Eilë smulkiø teritorijø, kokiø daug buvo etnografinëje Lietuvoje (Aukðtaièiuose ir Þemaièiuose), turëjo bûti dar XII a. gale apjungta á stambesnæ valdà vieno kunigo rankose. /9/. Mykolas Giedraitis, remdamasis jam þinomais ðaltiniais, atkûrë Lietuvos valdovø vardus, jø valdymo eiliðkumà ir giminystës ryðius tarp jø: I-asis didysis kunigaikðtis Ringaudas, Dausprungo ir Mindaugo tëvas; II-asis didysis kunigaikðtis Þivinbudas (miræs ~ 1220 m.? Jis nebuvæs Ringaudo dinastijos atstovas; III-asis didysis kunigaikðtis Dausprungas, miræs ~ 1238, Ringaudo sûnus ; IV-asis didysis kunigaikðtis Mindaugas (miræs 1263 m.), Ringaudo sûnus, karalius nuo 1253 m. ; V-asis didysis kunigaikðtis Þemaitijos Treniota (miræs 1264 ar 1265 m.) ; VI-asis didysis kunigaikðtis Vaiðvilkas (miræs 1267 m.), vyriausias Mindaugo sûnus, valdæs Juodàjà Rusià iki 1264 m. ; VII-asis didysis kunigaikðtis Ðvarnas (miræs 1268 ar 1269 m.), Mindaugo þentas, Halièo karaliaus Danilos sûnus ; VIII-asis didysis kunigaikðtis Traidenis (miræs 1281 ar 1282 m.). Jis nebuvæs Ringaudo dinastijos atstovas; IX-asis didysis kunigaikðtis Daumantas (miræs 1285 m.). Jis nebuvæs Ringaudo dinastijos atstovas. Didysis kunigaikðtis Daumantas (miræs 1285 m.) buvo ne tas Daumantas, kuris þinomas kaip Nalðios kunigaikðtis, Pskovo didysis kunigaikðtis (Prince) (nuo 1266 m.), Mindaugo svainis ir þudikas, miræs 1299 m., o kitas asmuo. Lietuvos valstybingumo pradþià Mykolas Giedraitis atsekë nuo XII a. pabaigos, pradedant Ringaudo valdymu. Ðis kunigaikðtis valdæs tais laikais, kai Livonijos vokieèiai keletà kartø pralaimëjo prieð lietuvius prie Koknesës ir kai visos Lietuvos kariuomenë 1207 m. vël ásiverþë á vokieèiø teritorijà. Ringaudo paveldëtojai buvæ du jo sûnûs, bet tarp Ringaudo ir jo sûnø trumpam laikui ásiterpæs Ringaudo dinastijai nepriklausæs antrasis didysis kunigaikðtis Þivinbudas. Analizuodamas minimà M. Giedraièio publikacijà, supratau, kad Þivinbudas didþiuoju Lietuvos kunigaikðèiu vadinamas tik todël, kad jis buvo ávardintas pirmuoju asmeniu 1219 m Lietuvos sutartyje su Halièo-Voluinës kunigaikðtyste. Þinoma, kad minimu istoriniu laikotarpiu Lietuvai nuolat këlë grësmæ tuo metu sustiprëjæs Livonijos ordinas. Dël ðios prieþasties buvo sudaryta ir paminëta sutartis su rusais. Tai buvo padaryta siekiant iðvengti grësmës ið keliø pusiø. Galima daryti prielaidà, kad Lietuvos valstybës valdovas, o kartu ir kariuomenës vadas Ringaudas tuo metu galëjo dalyvauti kariniuose veiksmuose su Livonijos ordinu ar turëjo kitokiø neatidëliotinø valstybës valdymo reikalø, todël sutartá su Halièo-Voluinës kunigaikðtija ápareigojo pasiraðyti kunigaikðtá Þivinbudà ir gausià skirtingø þemiø kunigaikðèiø delegacijà. Tai patvirtina ir þinia, kad m. þiemà lietuviø bûrys nuþygiavo per uþðalusià Baltijos jûrà á estø gyvenamà Saremos (est. Saaremaa) salà /13/. Be to, Livonijos kronika mini 1218 m. lietuvius buvus prie Pskovo, o 1219 m. prie Meþotnës. Raðydamas apie Ringaudo dinastijà, M. Giedraitis nurodo, kad vyriausiojo Ringaudo sûnaus Dausprungo þmona buvusi Þemaiti-

25 ISTORIJA 23 8 pav. (kairëje) Rosemary Giedroyã knygø parodos atidarymo Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje metu; 9 pav. (deðinëje) Profesoriaus Mykolo Giedraièio ekslibris, kuriuo paþymëtos LMA Vrublevskiø bibliotekai padovanotos kunigaikðèiø Giedraièiø knygos jos kunigaikðèio Vykinto sesuo, o Vykintas vedæs Dausprungo seserá. Ringaudo sûnus Mindaugas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio titulà perëmæs ið vyresniojo brolio Dausprungo, nors á tà vietà atkakliai pretendavæs ir Dausprungo sûnus Tautvilas. Vëliau, po Mindaugo, Lietuvos didþiaisiais kunigaikðèiais buvæ dar trys Ringaudaièiai: Treniota, Ringaudo dukters ir Þemaitijos kunigaikðèio Vykinto sûnus (galbût Mindaugo sûnënas probably nephew of Mindaugas ); Vaiðvilkas, vyriausiasis Mindaugo sûnus; Ðvarnas, Dausprungo dukters ir Halièo karaliaus Danilo sûnus. Mykolas Giedraitis nurodo /4/ rëmæsis ir lenkø istoriko H. Paðkevièiaus (Paszkiewicz) tvirtinimu, kad jis atsekæs Ringaudo dinastijà Lietuvos XIII a. istorijoje su vieninteliu Lietuvos karaliumi Mindaugu /18/, ir pritariàs Paðkevièiaus duomenø autentiðkumui. Daug Lietuvos istorijai svarbiø duomenø profesorius Mykolas Giedraitis pateikë ir kituose anksèiau minëtuose moksliniuose straipsniuose /5, 6/. Juos, manau, plaèiau dar analizuos mûsø laikø istorikai, besidomintys krikðèionybës ávedimu Lietuvoje. GIEDRAIÈIØ DOVANA LMA VRUBLEVSKIØ BIBLIOTEKAI LMA V LMA Vrublevskiø bibliotekai Giedraièiø padovanota knygø spaudiniø kolekcija labai vertinga. Dauguma knygø yra unikalios, bibliotekoje iki to laiko apie 830 jø pavadinimø ið viso neturëta. Tai daugiausia knygos, iðspausdintos anglø kalba. Didelæ kolekcijos dalá sudaro leidiniai, kuriuose raðoma apie Rytø Europos istorijà nuo Rytø Europos genèiø formavimosi pradþios iki pat XXI amþiaus. Tai Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir ypaè Lietuvos bei Lenkijos istorijos tyrinëjimø medþiaga. Padovanota ir beveik 100 knygø apie Vakarø Europos ðaliø istorijà /21/. Mykolo Giedraièio þmona Rosemary prie dovanojamø leidiniø pridëjo ir savo paèios surinktas asmenines literatûrologines bei teologines knygas, tarp kuriø yra XIX XX a. anglø raðytojø groþiniø ir memuariniø knygø, jø kûrybos tyrinëjimø, laiðkø ir keletas þurnalo Cheserton Review numeriø, kuriuose spausdinami paèios Rosemary straipsniai /21/. Giedraièiø ðeimos knygø parodos LMA Vrublevskiø bibliotekoje atidarymo metu (2009 m. rugsëjo 16 d.) kalbëjo Rosemary Giedroyã (8 pav.), nes prof. Mykolas Giedraitis dël pablogëjusios sveikatos tada á Vilniø atvykti negalëjo. Vrublevskiø bibliotekai dovanotosios knygos yra paþymëtos profesoriaus Mykolo Giedraièio ekslibriu (9 pav.). Anksèiau minëtasis Jurgis Giedraitis buvo Mykolo Giedraièio giminaitis ir draugas, padovanojæs Mykolui keliasdeðimt su jo vadovaujamo Literatûros instituto Paryþiuje veikla susijusiø knygø. Tai Èeslovo Miloðo ir daugelio kitø áþymiø kultûros veikëjø knygos, iðleistos minëto Literatûros instituto knygø serijoje Kultûros biblioteka. Ðie leidiniai taip pat atiteko LMA bibliotekai. Dovanotoje knygø kolekcijoje yra ir spalvingø, puoðniø meno, nuotraukø albumø, kuriuose pasakojama apie Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Vakarø Europos kraðtus /21/. KUO SAVE LAIKË JURGIS GIEDRAITIS IEDRAITIS? Profesorius Mykolas Giedraitis, raðydamas ir kalbëdamas apie savo artimà giminaitá ir draugà Jurgá Giedraitá, teigë, kad jis J. Giedraitis save laikë lietuviu sulenkëjusiu, bet lietuviu. Apie tai jam Jurgis sakæs prieð mirtá. Mykolas suprantàs Jurgá, nes visa jø ðeima ir jis pats yra patyræ panaðiø dilemø. Mykolo tëvas kûræs Antràjà Lenkijos Respublikà ir, tarnaudamas jai, paaukojæs gyvybæ, taèiau jo tikras brolis apsigyvenæs Kaune ir stojæs nepriklausomos Lietuvos pusën. Taip Mykolas Giedraitis kalbëjo ðiuolaikinës Lietuvos intelektualams Kultûros vakaro metu, kuris ávyko Taikomosios dailës muziejuje 2001 m. geguþës 24 dienà. Profesorius Mykolas Giedraitis tada sakë, kad lietuviø tauta atgimë ið savo kalbos, kurios nei jis, nei jo draugas Jurgis nemokëjæ. Mykolas, (Nukelta á 24 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

26 24 ISTORIJA GYVENIMAS LOBZOVE 1926 m. Tadeuðui ir Anai Giedraièiams buvo dovanoti dviejø netekëjusiø tetø Elenos ir Marinos Polubinski dvarai Lobzove ir Kotèynëje. Dvarai buvo prastos bûklës ir apmokestinti skolomis. Tadeuðas ir Ana priëmë dvarø atstatymo naðtà. Jie pasirinko Lobzovo dvarà pagrindine savo gyvenamàja vieta, pardavë Kotèynës dvaro þemæ. Laikui einant Lobzovas tapo jø namø ûkio pagrindiniu centru. Seni vaismedþiø sodai buvo atsodinti naujomis obelø ir kriauðiø veislëmis. Tarp jø buvo pastatyti bièiø aviliai, ið kuriø bûdavo imamas garsus Lobzovo medus. KARAS IR SUËMIMAS Paminklas Mikalojui Daukðai ir Merkeliui Giedraièiui Varniuose. Danutës Mukienës nuotrauka (Atkelta ið 23 p.) kalbëdamas apie save, pasakë, kad ið pradþiø lietuviams buvo sunkoka susitaikyti su tuo faktu, kad lietuviø kalbos beveik nemoka, taèiau, laikui bëgant, tas nusistatymas pasikeitæs. Jis dþiaugësi, kad dabar prie Vilijos ir Nemuno esàs laikomas kraðtieèiu, raðanèiu angliðkai ir lenkiðkai /12/. Atsakydamas á mano laiðku neapdairiai pateiktà klausimà dël jo tëvø emigracijos á Lenkijà, Mykolas Giedraitis paaiðkino, kad jo tëvai nelaikytini emigrantais. Jo protëviai gyvenæ ir gyvena etninëje Lietuvoje iki ðiol; ið pradþiø Giedraièiuose ir Videniðkiuose, o pastaruoju metu Aviliuose. Jo senelis Jonas-Mauricijus (Jan- Maurycy) miræs Þarënuose (Telðiø rajone) 1935 m., o dëdë Jonas miræs Kaune 1959 metais. Lenkijos Respublikos laikais (iki 1939 m.) Mykolo tëvai gyvenæ Vilniuje ir Lobzove ðalia Slanimo, todël istorine prasme tai nebuvusi emigracija, nes Vilnius buvo LDK sostinë, o Lobzovas buvæs LDK ðirdyje Juodojoje Rusioje. Mykolo tëvai kalbëjæ lenkø ir prancûzø kalbomis, bet tëvas kalbëjæs pakenèiamai ir lietuviðkai. Pats Mykolas kalbantis lenkiðkai, prancûziðkai ir ðiek tiek baltarusiðkai (rusø ir anglø kalbø iðmokæs vëliau). NAUJA UJAUSIA USIA MYK YKOL OLO GIEDRAIÈIO KNYGA Daugiau apie profesoriø Mykolà Giedraitá suþinome ið naujausios 2009 m. iðleistos jo knygos 1) Crater s Edge: A family s epic journey through wartime Russia ( Kraterio kraðtu: áspûdinga ðeimos kelionë karo metais Rusijoje B. J. vertimas). Ta knyga (10 ir 11 pav.), anot LMA Vrublevskiø bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto, jau yra verèiama á lietuviø kalbà ir jà planuojama iðleisti lietuviø kalba. Toliau trumpai pristatau minimos knygos santraukà /16/ m. rugsëjo 1 d. Vokietijos pajëgos uþpuolë ir ásiverþë á Lenkijà. Mykolo Giedraièio tëvas, Lenkijos Antrosios Respublikos senatorius, paliko ðeimà savo dvare prie Lobzovo, kuris buvo rytiniame Lenkijos pasienyje, ir iðvyko á Varðuvà. Ten jis atvyko rugsëjo 6 dienà. Parlamentas jau buvo apleistas. Rugsëjo 12 d. Giedraitis gráþo á Lobzovà. Po penkiø dienø ið rytø Lenkijà uþpuolë Sovietø sàjunga. Rugsëjo 20 d. sovietø ðarvuoèiai pasirodë Giedraièiø ðeimos dvare Lobzove. Sovietø slaptoji policija (NKVD) suëmë Mykolo tëvà Tadeuðà Giedraitá ir iðveþë já á Dereèino kalëjimà. Mykolas, jo motina Ana ir dvi jo vyresnës seserys Anuðka ir Teresë naktá praleido su savo tëvu kalëjimo kameroje. Taip pasibaigë jø gyvenimas Rytø Lenkijoje. DEPORT EPORTACIJA Ana ir jos vaikai ið Dereèino kalëjimo buvo paleisti. Juos Dereèine priglaudë Skibinskiø ðeima m. spalio pabaigoje Dereèino kalëjimo kaliniai buvo perkelti á Slanimà m. vasario 10 d. sovietai, susodinæ á galvijø vagonus, á Sibirà deportavo beveik Lenkijos pilieèiø. Giedraièiø ðeima nusprendë persikelti á Slanimà. Ana vyrui á kalëjimà daþnai nusiøsdavo maisto ir vaistø m. balandþio13 d. sovietø kareiviai pabeldë á Anos duris ir liepë jai susirinkti savo daiktus. Giedraièiø ðeima buvo deportuota. Jos nariai buvo nugabenti á stotá ir suvaryti á gyvulinius vagonus. Praëjus dvylikai neþinios valandø, traukinys pajudëjo. Balandþio 15 d. jis pasiekë Minskà, o apie 17 d. Rusijos miestà Smolenskà, balandþio 22 d. kirto Volgos upæ prie Kuibyðevo. Po dviejø savaièiø kelionë traukiniu baigësi. Deportuotosius iðlaipino nedidelëje Petuchovo stotelëje. Ið ten þmonës buvo veþami sunkveþimiais, kol ðie pasiekë kadaise Nikolaevka vadintà Ðiaurës Kazachstano kaimà. Ana su vaikais buvo apgyvendinta buvusio Rusijos imperijos ðauliø pulko kareivio namuose, kuriuose buvo tik du kambariai. Tris lenkø ðeimas apgyvendino viename kambaryje. Iðgyventi buvo labai sunku. Þiemà ðiuose kraðtuose temperatûra daþnai nukrisdavo iki 40 laipsniø Celsijaus. Svarbiausias Mykolo motinos rûpestis buvo, kaip susimokëti nuomos mokestá ir iðgyventi m. birþelio 22 d. nacistinë Vokietija uþpuolë Sovietø sàjungà. Atsakydama á tai, Sovietø vyriausybë pasiraðë susitarimà su Lenkijos vyriausybe tremtyje Londone, pagal kurá visi

27 ISTORIJA 25 Sovietø sàjungoje buvæ Lenkijos kaliniai ir tremtiniai buvo paleidþiami taip buvo siekiama Sovietø teritorijoje suformuoti Lenkijos kariuomenæ. Lenkijos kaliniai ið visos didelës Sovietø sàjungos vyko á Buzuluk miestà, buvusá Rusijoje, uþ Pietø Uralo kalnø. Èia Lenkijos kariuomenës vadas generolas Vladislovas Andersas turëjo ásteigti savo bûstinæ m. kovo mënesá Stalinas sutiko ið Rusijos á Persijà evakuoti 30 tûkst. Anderso vyrø. Taip vadinama pirmoji evakuacija... Per savaitæ NKVD pateikë 34 traukinius. Kovo 24 balandþio 5 dienomis pusë sovietø þemëje buvusios lenkø armijos buvo iðveþta á Krasnovodskà, o ið ten á Irano uostà Pahlavi, prie Kaspijos jûros. Tam panaudota 17 ar 18 laivø. Nepaprastas ðio masinio iðvykimo aspektas buvo tas, kad Andersas sugebëjo átraukti á tai apie civiliø /15, 16/ (fragmentas ið Mykolo Giedraièio knygos p. 98) liepos mënesá Stalinas sutiko leisti visai Anderso kariuomenei iðvykti á Iranà. PABËGIMAS IÐ SOVIETØ SÀJUNGOS 1942 m. vasarà Ana Giedroyã gavo Lenkijos ambasadoriaus prie Sovietø Sàjungos Stanislovo Koto telegramà. Ið jos Ana suprato, kad S. Kotas ieðkojo jos vyro. Ji tuo metu gavo ir maisto siuntà ið Kinijos Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuðo Romerio, kuris vykdë Lenkijos tremtiniams skirtà pagalbos programà. Na o 1942 m. birþelio mënesá Ana Giedroyã pasiekë Lenkijos armijos atsiøsti dokumentai, kuriuose ji ir jos ðeimos nariai kvieèiami atvykti á Sovietø-Afganistano pasienyje buvusià vietovæ, vadinamà Guzar. Tai buvo pagrindinë to meto Lenkijos armijos priimamoji bazë. Ana nusprendë kartu su kitais ðeimos nariais palikti kaimà, kuriame gyveno tremties metu, ir pradëti pavojingà kelionæ á pietus. Iðvyko liepos 2 dienà. Iki Petuchovo geleþinkelio stoties reikëjo áveikti 100 km atstumà. Stotyje gavo traukiniø bilietus kelionei á Guzar. Tada nuvyko á Transsibiro magistralës mazginæ Novosibirsko geleþinkelio stotá. Èia Anai ir su ja kartu buvusiems þmonëms padëjo lenkø puskarininkis, patvirtindamas jø bilietus suklastotu antspaudu. Mykolas Giedraitis raðo, kad jo mama þinojo, kaip tai pavojinga, kad ta kelionë ne tik sàmoninga kova su prieðiðka valdþia, bet ir pavojingas þaidimas uþ savo ir artimøjø gyvybæ /15, 16/ (fragmentas ið Mykolo Giedraièio knygos, p. 102). Taukinys ið Transsibiro magistralës mazginës Novosibirsko geleþinkelio stoties iðvyko ir pasuko á pietus Turk-Sib geleþinkeliu. Uþ km jis pasiekë Taðkentà. Ðiame mieste buvo daug uniformuotø lenkø. Generolo Anderso bûstinë buvo Jangi-Jule, esanèio uþ 30 km nuo èia. Kità dienà Ana ir kartu su ja keliavusieji álipo á Samarkando traukiná ir liepos 15 d., praëjus 13 dienø nuo iðvykimo ið Nikolaevkos, atvyko á Guzar. Kaip tik tà dienà generolas Andersas davë ásakymà pradëti antràjà evakuacijà. Pirmoji traukiniø grupë iðvyko á Krasnovodskà liepos 30 dienà. Operacija vyko dvi savaites ir vienà dienà vyrø ir civiliø gyventojø iðvyko ið Sovietø sàjungos 41 traukiniu ir 25 laivais. Sàlygos traukiniuose buvo pasibaisëtinos. Vagonai perpildyti ir tai priminë 1940 m. balandá, bet ðá kartà padëtá dar labiau pablogino epideminës ligos ir subtropikø karðtis /15, 16/ (fragmentas ið Mykolo Giedraièio knygos p ). Rugpjûèio 20 d. po 7 dienø kelionës jie atvyko á Krasnovodskà. Kunigaiðtis prof. Mykolas giedraitis ir jo naujausia knyga Crater s Edge: A family s epic journey through wartime Russia ( Kraterio kraðtu: áspûdinga ðeimos kelionë karo metais Rusijoje ); Ten þmones sulipo á laivà, kuris rugpjûèio 22 d. Persijoje áplaukë á Pahlavi uostà. Toks buvo kelias ið Sovietø sàjungos. (Nukelta á 26 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

28 26 ISTORIJA Apie visa tai iðsamiau naujojoje profesoriaus Mykolo Giedraièio knygoje. Uþ nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Þemës spalvos. Romualdo Damulio nuotraukos (Atkelta ið 25 p.) GYVENIMAS PABËGUS IÐ SOVIETØ SÀJUNGOS 1942 m. rugsëjo mënesá pabëgëliø laukë kelias á Persijos sostinæ Teheranà. Ið èia jie buvo nugabenti á Civiliø stovyklà Nr. 3, árengtà uþmiesèio namø parke. Iki spalio mënesio Ana ir jos ðeimos nariai nusprendë palikti stovyklà, ásikurti mieste pradëti rûpintis savimi m. sausio mënesá Anos sûnus Mykolas ástojo á Lenkijos kariuomenæ ir iðvyko á Palestinà m. lapkrièio mënesá jo motina ir seserys atvyko á Beirutà, o ið ten vëliau iðvyko á Anglijà m. Mykolas suþinojo apie savo tëvo mirtá. Naciams uþpuolus Sovietø sàjungà, NKVD Minsko kalëjimus prigrûdo kaliniø. Èia buvo kalinamas ir Tadeuðas Giedraitis. Vëliau jis ið Minsko pësèiomis buvo varomas á Mogiliavà. Kai nebeturëjo jëgø eiti, NKVD priþiûrëtojai já suðaudë. PANAUDOTA LITERATÛRA: 1. Butkevièius Z., Kaþkoks Giedraitis ið Paryþiaus, Ðiaurës Atënai, , nr Genealogy of Giedroyc, giedroyc.html. 3. Giedroyc, Wikipedia, the Free Encyclopedia: en.wikipedia.org/ wiki/giedroyc. 4. Giedroiã M., A New Look at the Socaled Legendary Part of the Bykhovets Chronicle, 5. Giedroiã M., The Arrival of Christianity in Lithuania: Between Rome and Byzantium ( ), Oxford Slavonic Papers n. s., vol. XX, Giedroiã M., The Arrival of Christianity in Lithuania, Oxford Slavonic Papers n. s., vol. XVIII, Giedroiã M., The Rulers of Thirteenth-Century Lithuania: a Search for the Origins of Grand Duke Traidenis and his Kin, Oxford Slavonic Papers, New series, vol. XVII, Ivinskis Z., Giedraièiø giminë, M. Daukðos Postilë, 9. Ivinskis Z., Lietuvos istorija iki Vytauto Didþiojo mirties, Vilnius, Jankauskas B., Ringaudas ið po uþmarðties skraistës ir Lietuvos valstybës iðtakos, Samogitia (lot. Þemaitija), 2010, nr. 2. (44) Jankauskas B., Þemaitijos korta ar Lietuvos istorijos klastotës?, Samogitia (lot. - Þemaitija), 2010, nr. 2. (53), Juèas M., Pokalbis Kunigaikðèiai Giedraièiai. Kultûros fenomenai, Lietuvos dailës muziejus, Latvis H., Vartbergë H., Livonijos kronikos, Vilnius, Ùowmiañski H., Studja nad poczàtkami spoùeczeñstwa i pañstwa litewskiego, 1932, t. 2, Wilno. 15. Michaù Giedroyã, Crater s Edge: A Family s Epic Journey Through Wartime Russia, London, Bene Factum Publishing Ltd, Michaù Giedroyã, Crater s Edge: A Polish Family s Epic Journey In Wartime Russia, from: post.aspx?id= Mykolo Giedraièio dovana, Voruta (Lietuvos istorijos laikraðtis), ; Paszkiewicz H., The Origin of Russia, London, (Pagal M. Giedraitá). 19.Polnoe sobranie russkich letopiscei (PSRL), XVII (Spb., 1907). 20. Stanionienë N., Baltadvario (Mûriniø Videniðkiø) bastioninë pilis, moletai.lt/l.php?tmpl_into=middle&tmpl_id= Venclovienë A., Nepaprasta dovana, Mokslas ir gyvenimas, 2009, Nr. 7 8.

29 JAUNIMA ORGANIZACËJËS 27 Folkluora ansamblis VIRVÎTË / Folkloro ansamblis VIRVYTË AUGAM SO DAINO / AUGAM SU DAINA Sungailienë Loreta 2010 m. pabaiguo iðleists Vilniaus jaunû ðeimû folkluora kolektîva Virvîtë, katros veik pri Akademënë þemaitiu jaunima korporacëjës Samogitia, DVD Augam so daino / Augam su daina. DVD îraðîta filma veikiejç ansamblë dainininkâ, ðuokiejç, mozëkontâ. Tai jaunû ðeimû kolektîvs, katramë karto su daino aug ër poikë, kou tik pasauli iðvîdë maþîlç, ër reiklë darþelënokâ, ër inuoringë paauglç, ër liaudës kûrîba mîlou anû tievelç. Ðilta ir jauki bendruomenë... Per 15 metø ji iðaugo ið Vilniuje studijavusio þemaièiø (ir ne tik) jaunimo, buvusiø Vilniaus universiteto folkloro ansamblio Ratilio dalyviø ir kitø bendraamþiø, folkloro mylëtojø. Ðiems jauniems þmonëms folkloras yra brangus, savas ir artimas: Arti kiekvienos tavo dienos. Ir sakraliniai tekstai, ir pats folkloras yra labai arti tavæs, arti tavo ðirdies, proto. Ansamblio dalyvë Jurga Sadauskienë sako, kad Virvytë yra bûdas kartu patirti graþià poezijà ir malonø dainavimà sykiu. Ansamblis aktyviai puoselëja autentiðkàjà folkloro atlikimo tradicijà ir pasisako uþ ðiuolaikines jos interpretavimo galimybes, rengia tradicinio dainavimo ir ðokio mokymus, organizuoja etnokultûrinio ugdymo stovyklas jaunoms ðeimoms ir patys jose dalyvauja. Tai pirmoji kolektyvo Virvytë DVD publikacija, kurios tikslas papasakoti apie tradicinës kultûros vertybes puoselëjanèias ðiuolaikines ðeimas ir pristatyti gyvosios tradicijos iðsaugojimo, áamþinimo ir sklaidos galimybes. Tai riboto tiraþo specialus leidinys. Filmo trukmë 56 minutës. Scenarijaus autoriai: Loreta Sungailienë ir Justinas Lingys. Reþisierius Justinas Lingys. Montuotojas Anatolijus Tetiuðinas. Dailininkë Lina Lingienë. Filmo parengimà rëmë: Kultûros rëmimo fondas, AÞJK Samogitia. Leidþiant DVD, lëðomis prisidëjo ir pats folkloro ansamblis Virvytë. Iðsamesnæ informacijà apie DVD ir jo ásigijimo galimybes teikia folkloros ansamblio Virvytë vadovë Loreta Sungailienë. Tel , el. p. lsungailiene@gmail.com/. ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

30 28 ÞEMAITIJOS KRAÐTO PEDAGOGAI AKMENËS ÐVIESUOLËS VALDAS BOGAVIÈIUS Buvo lemta man gyventi, Buvo lemta man pasenti, Buvo lemta man suprasti, Kad sunku èia laimæ rasti Didelá aukso grynuolá (toks retai kam tepapuolë!)... Bet neteko nusivilti, Nes radau að aukso smiltá Ir iðmokau jà iðplauti, Sugebëjau aukso gauti! Nors tai tik kruopelës smulkios, Tik menkutës aukso dulkës, Bet jos þëri kaip þvaigþdelës Ir nuðvieèia mano kelià Ona Ruðinaitë Tai eilutës ið Onos Ruðinaitës eilëraðèio Buvo lemta. Ði moteris nebuvo poetë, taèiau klysèiau sakydamas, kad ji neturëjo menininkës talnto. Eilëraðèius pradëjo kurti gana anksti. Jai mokantis Viekðniø progimnazijoje, lietuviø kalbos mokytojas kartà pasakë, kad ji galinti eiliuoti, nes namø darbas sukurti skirtingo ritmo eilëraðtukus jai pavykæs kuo puikiausiai. Ona Ruðinaitë ir jos jaunesnioji sesuo Augustina mokytojos. Ðiandien jos mokykloje nebedirba, bet vaikai neuþmirðta tako á svetingus jø namus. Vieni moksleiviai, atëjæ jø praðo pamokyti chemijos, vokieèiø kalbos, kiti ateina paskambinti fortepijonu. Dvi seserys... Dvi asmenybës... Dvi grynuolës, nebedirbanèios Akmenës vidurinëje mokykloje, bet mokyklos neuþmirðtanèios. Sugráþta á jà mintimis, þodþiais, prisiminimais. Daugelio dalykø mokë ðios ðviesuolës Akmenës miesto vaikus. Be chemijos, jos dëstë ir vokieèiø kalbà, matematikà, fizikà, istorijà, biologijà, geografijà, astronomijà, logikà, psichologijà. Yra dirbusios ir su paèiais maþiausiais pradinukais. Buvo vaikams ko pasimokyti ið savo mokytojø Ruðinaièiø. Kad ir dailyraðèio. Abi seserys itin graþiai raðo. Neámanoma atsidþiaugti dailiu mokytojos Onelës (teatleidþia man mokytoja uþ jos vadinimà vardu, nes kitaip nemoku, kitaip negaliu iðreikðti savo meilës jai tokiai kruopðèiai, darbðèiai lyg bitelë Mokytojai) braiþu, lygiomis, vienodai pasvirusiomis jos ranka iðvedþiotomis raidelëmis. Að niekada nesëdëjau Ruðinaièiø pamokose (jos jau 20 metø nebedirba mokykloje), bet, manau, esu ir bûsiu jø mokinys. Kas tik su jomis susidraugauja, susipaþásta, nebegali jø pamirðti. Akmeniðkiai daþnai uþsuka á jø namus, o ið kitø vietø þmonës joms raðo laiðkus. Prieð Naujuosius metus mokytojos gauna apie 100 kalëdiniø sveikinimø. Aiðku, tiek pat ir jos paraðo. Pirmà kartà nuëjau pas mokytojas kartu su savo mama, nes buvo lyg ir nedràsu eiti pas nepaþástamas mokytojas vienam. Norëjau suþinoti apie Akmenës miestelio praeitá tokiø dalykø, kuriø dar nebuvo uþraðyta knygose, bet apie kuriuos galëjo papasakoti gyvi liudininkai. Kas kitas galëtø daugiau þinoti, jei ne Ruðinaitës? Jas miestelyje daug kas vadina vaikðèiojanèiomis enciklopedijomis. Susidraugavome. Mokytojos man pasakë: Ateik kità kartà vie- Stanislovo Adomaièio nuotraukoje (ið kairës): Ona Ruðinaitë ir jos jaunesnioji sesuo Augustina Ruðinaitë. Antroje nuotraukos pusëjë yra uþraðas: Tegul ði nuotrauka primins Tau, Valdai, senàjá fortepijonà, didelæ lempà ant jo, dvi senutes mokytojas ðalia jo... Ona ir Augustina Ruðinaitës. Akmenë, Nuotrauka ið Vlado Bogavièiaus archyvo nas. Nebuvo sunku kità dienà vienam eiti pas mokytojas, nes þinojau, kad jø namuose jau esu laukiamas sveèias. Taip mano archyve ir mokyklos muziejuje atsirado smulkus prieðkariniø Akmenës krautuvëliø apraðymas, prisiminimai apie Akmenës gaisrininkus (vëliau jie buvo iðspausdinti Þemaièiø saulutëje ), apie fotografà, muzikantà, vienintelio miestelio knygynëlio savininkà K. Ramanauskà. Mokytojos Ruðinaitës mane mokë chemijos, biologijos. Jø dëka ne kartà iðsprendþiau tiksliøjø mokslø namø uþduotis. Kai pradëjau mokytis chemijos, nesupratau jos ir iðsigandau, suabejojau, ar að galësiu, ar pajëgsiu priimti visiðkai nesuprantamo, kaþkokio svetimo mano sielai mokslo þinias. Mokykloje nebuvo tokiø þmoniø, kurie pamokytø, paaiðkintø man nesuprantamas chemijos subtilybes. Iðeitá radau. Mokytojos Ruðinaitës geranoriðkai sutiko padëti. Paprastais, suprantamais sakiniais jos paaiðkino tai, ko að nesupratau. Mokytojos ramiai, nesikarðèiuodamos man padëjo suprasti, kad chemija nëra toks baisus mokslas, koks jis man ið pradþiø pasirodë. Maloniai bendraujant su mokytojomis, ir pats gyvenimas ágavo ðviesesniø spalvø. Supratau, kad, jei vaikas nemoka kokio nors dalyko, daþnai ne mokslas, vaikas kaltas, o mokytojas, kuris nemoka tinkamai iðaiðkinti naujø pamokø. Á Ruðinaièiø namus ateidavau paskambinti ir jø namuose stovinèiu senu, paslaptingu fortepijonu. Jis senas ir puoðnus, lyg atneðtas ið kokios rûmø menës. Kaþin, ar begroja? sau tyliai pagalvojau, pirmà kartà já pamatæs. Po kiek laiko iðdrásau ir garsiai to paklausti. Mokytoja nieko neatsakë, tik atsisëdo prie jo ir ëmë skambinti... Kiek fortepijonui metø, seserys negali pasakyti. Jo paèios, þibintuvëliu pasiðviesdamos, apþiûrëjo visas instrumento pakampes, visus uþkaborius, bet jokios árëþtos datos nerado, tik uþraðà, yta, kad jis pagamintas Vilniuje. Mokytojos spëja, kad fortepijonas nurodantá, kad instrumentas pagamintas XIX a. pabaigoje. Kartà Stasys Adomaitis tà fortepijonà panoro nupirkti savo svajoniø muziejui. Mokytojos tàsyk jo paklausiusios: Ar tu moki skambinti? Ne. O mes mokame. Tai kaip be jo? laikui einant ápratau vis uþsukti pas mokytojas ir skambinti tuo fortepijonu. Nebereikëdavo laukti eilëje prie aktø salëje stovinèio mokyklos pianino.

31 ÞEMAITIJOS KRAÐTO PEDAGOGAI 29 Be manæs, ir dar keli tokie skambintojai ðviesiuose mokytojø namuose sveèiuodavosi. Ateidavo Kristina Ivanauskaitë, ðiemet ástojusi studijuoti farmacijà. Kristina, kaip ir að, pas mokytojas Ruðinaites mokësi ir muzikos, chemijos, ir to, ko net þodþiais neávardysi. Mokytojos vis sakydavo: Mokëme Kristinos mamà, o dabar susidraugavome su jos dukra. Bendraudamas su mokytojomis, niekada nesijauti menkas, nevykæs, pradedi pasitikëti savo jëgomis. Apie save jos kalba su lengvu humoru. Viename susitikime mokytojos save pavadino raketomis neðëjomis. Atseit, pakelia raketà mokiná, o paèios nukrenta kur á patvorá... Niekada negirdësi, kad jos paèios save girtø. Tas kuklumas jas puoðia ir parodo jø dvasios didybæ. Joms nereikia apie savo graþius darbus kalbëti apie tai pasakoja jø mokiniai. Nesu girdëjæs, kad jos bûtø su kuo nors susipykusios ar kà apkalbëjusios. Jei pasiteirausi mokytojø apie koká nors þmogø, jos visada pradës kalbëti, kuo jis buvo geras. Jos visada apie ávykius ir þmones pasakoja tiek, kiek tie ávykiai vienaip ar kitaip yra susijæ su jomis paèiomis. Apie patirtas nuoskaudas jos kalba ramiai, na kad ir: Kai reikëdavo padaryti koká neapmokamà darbà, vis siûlydavo mums... Mokytojos nesukûrë savo ðeimø, bet uþaugino vienà naðlaitá. Jos labai graþiai bendrauja su savo draugiø vaikais ir anûkais. Su dþiaugsmu pasakoja apie vadinamàjá lëliø teatrà: ið kartono iðsikirpdavo pasakø veikëjus, ásprausdavo á medinius pagaliukus ir vaidindamos sekdavo ávairias pasakas. Pats esu matæs jø inscenizuotà vienà V. Haufo pasakà. Miesto biblioteka renia ávairius literatûrinius vakarus, kuriø metu mini raðytojø jubiliejus. Ateina á tuos renginius ir abi mokytojos. Kartais jos á bibliotekoje vykstanèius renginius atsineða raðytojo knygà ir papasakoja, kaip ta knyga á jø bibliotekà pateko. Mokytojos yra pasakojusios, kad tëveliai ið anksto joms nupirkdavo raðytojø klasikø knygø, tad dukroms bûdavo proga jas perskaityti nelaukiant, kol tai padaryti bus privalu pagal mokyklinæ programà. Taip jos ið maþens buvo pripratintos prie geros literatûros, iðsiugdë literatûrinæ nuovokà. Mokytojos Ruðinaitës turi savo nuomonæ apie raðytojø kûrybà, ir ne visada ta nuomonë sutampa su vadovëliuose skelbiama. Kai minëjome Lazdynø Pelëdos sukaktá, jos, pakeisdamos viena antrà, perskaitë negirdëtà apsakymà. Perskaitë lëtai, su tik joms bûdinga dikcija. Klausiausi jø ir tarsi ið naujo pradëjau suprasti Lazdynø Pelëdos kûrybà. Be galo vaizdinga Lazdynø Pelëdos raðtø kalba. Visai ne kaip provincialiø, o dvaro raðytojø. Tà lëtà mokytojø skaitymà vadinu prabangiuoju, kai nereikia niekur skubëti, þodþiai liejasi vaizdais. Tai taip paprasta, o kartu ir nepaprasta. Kartà prieð Spaudos dienà biblioteka suorganizavo senø spaudiniø parodà. Jos metu ástrigo atmintin vienas Onos Ruðinaitës pasakymas: Jokioje kitoje kalboje nëra þodþio knygneðys, nes kitatauèiams nereikëjo ðiuo þodþiu ávardinti þmogaus, slapta gabenusio ir platinusio uþdraustà spaudà gimtàja kalba. Lietuviams reikëjo, todël jø þodyne ir atsirado þodis knygneðys. Kai mokytojos kalba apie Salomëjà Nërá, deklamuoja jos eilëraðèius tik apie vëjà. Vëjas laisvës pranaðas. O Salomëja taip mylëjo laisvæ... Tas sugebëjimas savaip vertinti yra, manau, þmoniø inteligencijos poþymis. Daþniausiai kalba Ona Ruðinaitë, o jos sesuo tyli ir jà tik papildo. Tie jos ásiterpimai bûna labai taiklûs: taip papildyti gali tik kito þmogaus mintá atidþiai sekantis ir gerai kontekstà þinantis þmogus. Kai seserys kalba apie literatûrà, jei neþinosi, koks jø iðsilavinimas, profesija, nepasakysi, kad jos chemikës. O kai kalba apie biologijà, net nepatikësi, kad jos savo draugams siunèiamuose sveikinimuose raðo tik savo paèiø sukurtus eilëraðèius. Mokytojos uþaugo inteligentiðkoje ðeimoje, kur vieni kitus bièiuliðkai mylëjo. Jø ðeimoje negalëjai iðgirsti kitaip kalbant apie artimuosius, negu mûsø tëvelis, mano sesutë. Savo tëvelius Ruðinaitës laiko ir mylimiausiais savo mokytojais: Mamytë mano pirmoji mokytoja, iðmokiusi mane raðto. Ji mokë mane, kol að 1933 metais iðlaikiau stojamuosius egzaminus á Viekðniø progimnazijos III klasæ (dabar tai bûtø VIII klasë). Mamytë pramokë mane svetimø kalbø (vokieèiø, prancûzø, latviø, rusø), taip pat ir groti fortepijonu. Ji iðmokë mus mylëti groþinæ literatûrà. Pavyzdþiui, mums, dar visai nedidelëms, skaitë ir aiðkino Vaiþganto Pragiedrulius. Ið jos mokiausi optimizmo, nenuleisti galvos, iðtikus nelaimei. Tëvelis supaþindino mane su darbu vaistinëje, padëjo suprasti, koks tas darbas atsakingas. Ið jo iðmokau mylëti gimtinës gamtà, gërëtis jos groþiu. Su juo kartu uogaudavome, rieðutaudavome, grybaudavome Akmenës apylinkëse esanèiuose miðkuose. Jis iðmokë paþinti daugelá vaistingøjø augalø. Iðmokë naudotis moksline literatûra, þodynais, enciklopedijomis. Iðmokë þaisti ðachmatais. Þodþiu iðmokë dirbti, iðmokë ilsëtis. Tai Onos Ruðinaitës þodþiai. Abi seserys studijavo neakivaizdiniu bûdu. Stacionare mokytis sutrukdë karas ir ligos m. jos uþbaigë Ðiauliø mokytojø instituto gamtos-geografijos skyriø, o 1958 m. Vilniaus pedagoginiame institute ásigijo biologijos mokytojø specialybæ. Mokësi seserys visà gyvenimà. Kartà jos papraðë manæs paklausyti angliðkai skaitomo teksto ir pasakyti, ar jø tartis teisinga. Koks ið manæs anglistas?! pagalvojau pats sau ir kartu supratau, kad taip mokytojos nori man suteikti tam tikro pasitikëjimo savo jëgomis ir þiniomis, nes anglø kalbos buvau jau ilgokai mokæsis. Kokia senutë, norëdama perskaityti receptà, paraðytà anglø kalba, imtø mokytis tos kalbos? Ruðinaitës mokosi. Kità kartà, bûdamas sveèiuose pas mokytojas, að skaièiau vokiðkà tekstà, o jos mane taisë. Kai taip bendrauji, tarsi nelieka tos ribos, kuri skiria mokytojà ir mokiná ir vieni, ir kiti mokosi. Á vienà kraðtotyrininkø klausimà, kokià norëtø matyti ateities mokyklà, abi seserys atsakë beveik vienodai: norëtø, kad ateities mokyklà lankytø vien tokie mokiniai, kurie trokðta mokslo þiniø. Þinau, jeigu reikëtø ið naujo rinktis profesijà, seserys Ruðinaitës vël taptø mokytojomis. Seserys Ruðinaitës sako, kad dël amþiaus jos jau savo ateities planø nebekuria, o dþiaugiasi kiekviena diena, kuri joms skiriama. Onelë savo eilëraðèius vadina saulëlydþio poezija. Jaunesnë bûdama, á savo storà sàsiuviná perraðydavo jai patikusius kitø poetø eilëraðèius. Vëliau pati pradëjo eiliuoti. Ið pradþiø tai buvo proginiai eilëraðèiai, skirti draugams. Laikui einant, ëmësi ir vertimø ið vokieèiø, prancûzø ir rusø kalbø. Meilë ir tolerancija jungia mokytojas su ðiuo pasauliu. Dþiaugiuosi, kad jau keturi metai ir að esu to pasaulio dalis. **** Tai eilutës, kurias að raðiau 1997 metais m. rugsëjo 30 d. bûtume minëjæ Onos Ruðinaitës 90 metø jubiliejø. Deja, prieð 12 metø ði mokytoja atgulë amþinam poilsiui mirë 1998 metais. Amþinybës takeliu 2007-aisiais iðkeliavo ir jos sesuo Augustina. Seseris mokytojas paþinojusiø mokiniø, kolegø ir kitø akmeniðkiø atmintyje iki ðiol yra iðlikæs ðviesus jø doro, tauraus gyvenimo paveikslas. ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

32 30 ÞALI ÞUOLELË NAUJAUSËS ÞEMAITËÐKAS PRUOZAS ËR POEZËJËS KNÎNGAS AUTUORË MUOKÎTUOJË DÞERVIENË TEKLË IÐ PUNIUOS Dþervienë Teklë. Portëgrapëjë ið Dþervienës Teklës archîva Ne, ne, ne! Nesoklîduom. Ið tuos patiuos Puniuos, katra Alîtaus rajuonë, Nemuna pakrontie. Kâp tën autuorë pateka ër kas anou atvedë i literatûra, patiuos raðîtuojës prisëstatîmë: Eso gëmusi 1932 metâs Þemaitëjuo, Kartenas valsèiaus Asteikiu suoduo. Mama bova sioviejë, vuo tievalis dërba pri gelþkelë. Këik patoupë tievâ nusëpërka nadëdëli þemës sklîpieli Plungës rajuona Alksnienu kaimë. Èe, Þemaitëjuo, kara metâs pabëngiau pënkis pradþiuos muokîklas skîrius. Pu kara ejau i Plungës gëmnazëjë. Be monës, ðeimuo auga dar pënkë vâkâ. Dieltuo tievams reikiejë nogara ër dëina, ër nakti lënktë, ka sûnâ ër doktëris galietom muokîtëis metâs bova sojimts tievielis. Nuteisë anon deðimtëi metu lageriu. Ëð Vorkutas ons grîþa 1953 metâs. Ka ër par dëdëliausius vargus, nepriteklius, bet muokslu nametiau. Pabëngusi Plungës vëdorënë muokîkla, metus laika iðdërbau Plungës rajuona laikraðtë redakcëjuo, vuo paskiau istuojau i Vëlniaus pedaguogëni instituta. Tën sosëpaþënau ër so sava bûsëmoujo vîro dzûko ëð Puniuos. Ër sosëkluostë gîvenëms tçp, ka puo muokslu bëngëma abodo parvaþiavuov i Punë. Isëdarbënau miestelë vëdurinie muokîkluo. Tën dërbau lig pat pëncëjës. Puniuo gîveno lig ðiuol. Eilieraðtius raðau nu vaikîstës. Þemaitëðkâ eilioutë pradiejau aple 1992 metus. Pradiuo sava kûrîba daugiausç spausdënau Alîtaus rajuona laikraðtie, respublëkëniûs ðvietëma leidëniûs, þornalë Þemaitiu þemë. Eso ontruojë þemaièiu poezëjës kuonkursa laurçtë (1996 m.). Tâs patçs metâs pasëruodë ër mona puoezëjës rinktënë Liepa uþ slenksèio m. bova iðspausdinta ontruoji poezëjës rinktënë Nakvynë senuose namuose, 1999 m. novelë Akmou so velnë piedo, 2005 m. dokumëntënë apîbraiþa Komentaras giminës medþiui, 2007 m. apîsakas ër apsakîmu knînga Buvo ir tebëra. Knînguo Þali þuolelë îr spausdënamas graþiausës þemaitiu kalbo paraðîtas T. Dþervienës novelës, apsakîmâ, eilieraðtç. Vësks tas îr sokorta par pastarûsius dvëdeðimti metu. Knîngas pagrinda sodara kûrënç Akmou so velnë piedo, Salontûm dvarë, Þali þuolelë, Juganas muokslâ, Smëltënis, Keliuonë traukënio, Sluoga, Gîvs i þemë najilîsi. Eilieraðtiu knînguo îr aple dvëdeðimtës. Dþervienës Teklës knîngas Þali þuolelë virðielis. Dailininkë Rîbakuovienë Deimantë Þaloms. Mukienës Danutë portëgrapëjë

33 LITERATÛRA 31 KELIUONË TRAUKËNIO DÞERVIENË TEKLË Ton dëina puo pëitu mama oþraugë douna. Marelë veiziejë dîvidamuos: jug kamaruo dar vësos kepals ont lëntînas gol. Bet muotina nesakë nieka: je maiða, matît tçp rçk. Oþkluostiosi luovi druobolë ër ðëlto dekio, mama pati vëskon doktërç paaiðkëna. Rîtuo kepsio douna tetç. Vuo tau, vakâli, puorît reikies vaþioutë i Kaipieda ër anon nuveþtë. Pati nikâp nagalio. Jostinas naprisëðauko oþ nomëðkë, nier kam maþuosës palëktë. (Jostina bova natuolëj givenonti naðlie, katruos pagelbas mamâtë tonkç lioub ðauktëis.) Marelës ðërdës nukrëta i oþkolnius. Vaþiuotë i Klaipieda! Traukënio, vëinâ patç! Sosëëiðkuotë kaliejëma, kor dabar îr oþdarîts anuos tetë! Mergâtë nikâp naëðmanë, kâp ton galietom padarîtë. Tuokiuos keliuonës ana dar nebova toriejosi... Muotina, matîdama doktërëis narimasti, pasësvadëna anon ont soula ðalëp savës. Naëðsëgôsk tçp baisç, nepalçsio tavës vëinuos. I rîtmetëni traukëni lig stuotëis palîdiesio. Rasio tën kon nuors, kas tavi kelie pagluobuotom. Vuo Klaipiedas stuotie tavës lauks diedëna Vuona. Ana paruodîs kieli i kaliejëma. Kumet vëskon atlëksi, parnakvuosi pas anon ër këta dëina parvaþiousi. Þënau, vakâli, kad vëinâ përma karta vaþiuotë îr bokðtç. Bet jug nebmaþa bçsi. Vuo përms karts vës tëik tories bûtë, naëðsiediesi mûsa nomûs kuojës ëð anûm naëðkielosi. Ontra vertos, jug vîriausë esi mûsa ðeimînuo. Je to monës neëðmuoksi oþvadoutë, kou að bapasërëmsio dabar, ka tetës nabier, vuo maþuojë dar luopëðie? Marelë nieka nagaliejë nuneigti mamas kalbuo vëskas bova teisîbë. Rodëni ana bëngs ketoriuolëktus metus. Vësë bruolç ër seseris bova jaunesnë, bet dar ne tëik pruotingë, kad mama rîþtomës anus vëinus so maþôjë seserelë nomëi palëktë. Tad atsëdoksiejosi paklausë: Kon monëi dabar rçk darîtë? Nuçk i pëiva karvës parkeltë. Atsëgolsi onkstiau ðin vakara, diel tuo kad rîtuo bûs daug darba. Puorît keltëis rçks dâ prið auðra. Ër nerûpinkës tçp baisç, vëskas pavîks gerâ, pati pamatîsi. Mergâtë piedëna i pëiva kuojë oþ kuojës, nagaliedama mëslîtë aple nieka daugiau, kap tik aple bûsëma keliuonë. Kas ëð tuo, je ana atsëgols onkstiau ðin vakara? Vës tëik nagalies oþmëgtë... Obladë kvepiejë onglëmis, sausâs vërbâs ër douno, katron mama jau bova paðavosi i peèio. Marelë trînies aplink muotina vësa dëina, ër ta anuos ðalën navarë. Pakuol douna kepë, anëidvë vëskon taisë keliuonç. Mama ëð nupjauta þôsëis sparna ëðtraukë vëina dëdëlë plunksna, nurieþë nu gala staigara, so adëto ëðkrapðtë ëð (Nukelta i 28 p.) Tautavièiûtës Gretas portëgrapëjë ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

34 32 LITERATÛRA Vasara Þemaitëjuo. Strazdauskë Juona portëgrapëjë (Atkelta ið 27 p.) anuo vëdaus blouzgus. Tçp padarë tûtelë laiðkou. Ton laiðka toriejë paraðîtë ana, Marelë. Tëik tuo raðîma ër tabova tik trîs þuodç: Esam svçkë. Laikîkës. Anus Marelë ër ëðvediuojë kimitëðko paiðelio ont maþëlelës rûkuomuojë puopieriaus skiautëlës, katron neþënë ëð kor ëðtraukë mama. Paskou ton sosokta poupierieli ikëða i þôsëis staigara. Kumet douna bova ëðkepta ër soraikîta, mama soëiðkuojë abraka so stuoresnë ploto, istûmë staigarieli pri pat plotas kraðta ër lëngvç oþgluostë minkðtëma, ðnekiedama: rasiet tropindamë dþioviesius naras, vuo tievâlis, griauþdams dounelë, tëkrâ ka aptëks ër apsëdþiaugs, gavës þënë ëð nomûm. Kuol dounelë dþiûva, Marelë dar toriejë paraðîtë do pareiðkëmo rusëðkâ. Ton ana darë ne përma karta, jug jau muokies tretiuo gimnazëjes klasie. Oþ veidruodë pri ðoku bova oþkëðts pareiðkëma pavîzdîs, katron parûpëna mama. Tareikiejë tik nuraðîtë anon do karto, nasogadënont nustatîtas tvarkuos. Përmiausç reikiejë krçptëis i Klaipiedas kaliejëma vërðëninka. Paskiau deðënemë kraðtelie paraðîtë, kas krçpas èe rusëðkâ toriejë paraðîtë mamâtës varda, pavardë ër gîvenama vëita. Puo tuo, par eilelës vëdori, stombiuoms raidiems ëðvediuotë Zajavlenëjë. Ër tumet jau ëðdiestîtë praðîma, kad bûtom priimts maista siuntënîs tuokem ër tuokem, nuruodont, kas tamë siuntënie îr. Marelës pareiðkëmûs talioub bûtë vëins îraðos: dþiuovinta douna, nuruodont svuori, nadëdiesni kap do kiluogramo. Pasvieros ðiuos dëinuos kepëma, ëðçjë kiluograms ë ðeðë ðimtâ pënkësdeðimt gramu. Dar ðëltas, braðkontës rëikës muotina sopîlë i druobëni maiðieli, ont katruo tçp pat bova ëðvedþiuots tetës vards, pavardie, gëmëma metâ ër gîvenama vëita. Raðîdama Marelë vësumet pëktënuos, kam rçk tëik barçkalinga raðëniejëma. Kuoki tën dâ gîvenama vëita? Jug ër dornam aiðko, kad anuos tievâlis dabar sied kaliejëmë. Bet reikiejë laikîtëis nustatîtas tvarkuos, këtçp siuntënîs bûs atmests. Jau kelinta karta mama doktërëi aiðkëna, kad bëjuotë nier kuo. Ana pati rîtmetie palîdies Marelë lig gelþkelë stuotelës, nupërks bëlieta, îsvadins, ër traukënis ba kuokiuos bieduos nuveð anon i Klaipiedas gelþkelë stuoti, kor sostuos ëlgam laikou. Ana tories ëðlëptë ër nuçtë lig stuotëis doru. Tën anuos lauks diedëna Uona, katra palîdies lig kaliejëma, pakeliou paruodîdama sava nomus. Tën Marelç rçks parnaktavuotë. Vëskas îr apmëslîta, vëskas sotarta. Ont galûm gala jug ana îr givs þmuogos, ne kuoki adëta ðëina kopëtuo. Biedâ tekos, vësumet gal krçptëis i kon nuors. Gîvenëmë tçp nabûn, kad naatsërastom þmuogos, padedous naþënontem, naëðmanontem. Marelë klausies nudûrosi akis ër linkèiuojë galvo. Kon baðnekietom mamâtë, ta keliuonë anon baugëna, ër tëik. Atboluoms ronkuoms padiejë mamalç apsëþîgioutë, sogoldîtë mëigou maþûsius bruolâtius. Golkës, vakâli, ër pamiegink oþmëgtë. Kumet rçks keltëis paþadinsio. Mamâtë paþadëna anon vuos praðvëtos. Kielies tîkç, vâkðtiuojë ont përðtu galûm, kad nepriþadintom maþûju. Lai anëi naþëna, jog abëdvë iðçjë ëð nomûm, lai mëigt spakainç. Jug mama oþ puoras valondûm jau bûs grîþosi. Marelë apsëvëlka kartûnënë ëðeigënë soknelë ër kasdëinënio nertënio diel tuo, kad anamë bova dvë këðenës. Mama i ðnëpðtoka kertë irëða kelis roblius, lëipë isëkëðtë i këðenë ë prisësegtë anon spëlgo ëð vëdënës posës. Siuntëni tievou idiejë i druobëni maiðieli. Batelius lëipë neðtëis ronkuo, matâ, çtë rçks par pëivas, rasa dëdëliausë, vuo Mëðopë tories brëstënâ parbrëstë. Apsëaus batelçs, kumet ëðçs i pagelþkeli. Pati mama eð nomûm ëðçjë basa, prastâs drabuþçs apsëvëlkosi, ligo çtom i pëivas karvës mëlþtë. Rogpjûtë rîts bova pamëgluojës, gaili rasa kërpa basas kuojës, bet skûstëis nabova kumet. Neðëna maiðelio, mama þëngë spartç, vuos iveizamâs takelçs par bërðtvînus, aplënkdama þmuoniûm gîvenëmus, niekor naëðsokdama i sausiesni kieli. Kon, vakâli, padarîsi, vedvë toriav skobietë. Nadouk, Vieðpatie, pavieluotë i traukëni. Grîþdama atgal, çk kelalçs. Vuo, matâ, jau ër Mëðopë. Lëpta naëiðkuosva, dabar ana nusekosi, parbrësva, akmënëmis parðuokëniesva. Brësdama padelkus pasëkelk, kad ðlebelës nasoðlaptomi. Marelë vuos ne posrëstë biega paskou mama, klausîdamuos anuos ðnekiejëma. Tas mamas skobiejëms anâ atruodë keists. Ont galû gala Mëðopë bova parbrësta. Pralindosës pruo pakrontës krûmalius, anuos atsëdûrë Palûðtiû suoduos pëivuos, kor jau pasëmatë gelþkelis. Pagelþkelës tako çtë bova gerâ. Mama tçp smarkç nabliekë. Pruo mëglas ëðkëla rauduona saulë, ðvëisdama i nogaras skobontims stuotëis linkou keliauninkams. Pasëruodë, kad tamë takelie anuos na vëinas: ër priðakie, ër oþ nogaras maties þmuoniû: çjë kelës muotrëðkas, kaþkuoks posvaikielis kreþio neðëns. Tuolëi priðakie þingsniava puora, rasiet vîrs so patë; jug daug kam prisëçn i miesta keliautë, nuors laiks dabar ë naramos. Tuolomuo jau bova matîtë gelþkelë stuotelë maþos rauduonû plîtu nomielis. Ton vëita Marelë þënuojë, natuolëi anuos gîvena diedë, gelþkelë darbëninks.

35 LITERATÛRA 33 Marelës ðërdës baveik vësâ atsëlçda, kumet anas prigënë jaunîva muotrëðka ër pasëlabënosi pradiejë ðnekietëis so mamâtë. Ar tatâ abëdvë i keliuonë ëðsëlçduotav? Nç, kor tau. Nier mon laika puo svieta bastîtëis. Vuo, Marelë i traukëni îsvadinsio, tor pas diedëna i Klaipieda nuvaþiuotë. Rasiet ër pati tën ëðsëkielç? Tën, tën, vuo kor daugiau, atsëdoksiejë muotrëðka. Muotina pasësoka i Marelë: Sakîkem, vakâli, kad vedvëm pavîka. Pagluobuos tavi keliuonie puoni Valerëjë. Matâ, përma karta vëina i tuoki kieli ëðlçdo, aiðkëna mama pakeleivç, bet kad këtçp nabgalio ëðsëverstë. Bieda dâ, kad mergelë aug dëdëlç tîki ër nadrôsi, nuors ër nabmaþa bier. Vuo jug so sava þmuogo mëslëjuov, kad ëðsëkelsma kumet nuors so ðeimîno i Klaipieda pas gëmënës, vësims bûs pramuoga ër linksmîbë. Alë kon padarîsi, kad laiks tçp parsëvertë. Nabsospiejuov Mama sostuojë ër lëipë Marelç apsiautë batâs. Pakuol mergelë krapðties, muotina tikç papraðë sava paþîstamas: Rasiet tamstâ nabûtom sunkç padietë mergâtç nusëpërktë bëlieta ër ilëptë i traukëni. Jug þiuopla vâks tabier, vuo traukënîs tik mënota tasostuo. Að jau biegtiuo ont nomûm, nuorio sospietë, pakuol maþëijç nasokëla. Jug þënâ anûm pëlna truoba. Þënau, viel atsëdoksiejë Valerëjë. Priþado padraugautë so tava mergâtë lig Klaipiedas. Diel tuo gali narûpintëis. Sakâ, stuotie anuos diedëna lauks? Soëiðkuosma ër ton diedëna, vëinuos napalçsma. Marelë, stuoviedama ðalëp, klausies ër apsëramëna sovësam. Tëkra teisîbë sakë mama, kad terp þmuoniûm þmuogos nagal prapoltë. Onkstîvâsis traukënîs, ðnîpðdams ër þvongiedams, mënotâ stabteliejë Ðateikiu stuotelie. Ëðlëpontiûm keleiviu maþâ tabova, vuo ilëpontiûm eð kaþkoriûm paðaliûm prisërinka namënks bûrielis. Marelë natoriejë laika þvalgîtëis, rëikiejë rëstë pribiegtë pri bëlietë nuruodîta vagouna, kad sospietom îlëptë. Vëina laimë, kad ðalëp bova Valerëjë, katra nepalçda ni par þingsni nesosgaudontës mergelës, stumtë îstûmë i traukëni ër pati ëð paskuos iðuoka. Vaguonë radosi toðtë vëita pri longa, pasvadëna tën Marelë, bet pati ðalëp nasieduos nuçjë i vaguona gala. Traukënîs pajodiejë, ûþdams ër trinksiedams par biegiu sondûras. Marelë veiziejë pruo longa i plaukontës pruo ðali truobas, medius, laukus, rogëinas, dërvas. Tën jau kor ne kor dërba þmuonis. Traukëniou isëbiegiejos, nu tuo plaukëma galva pradiejë soktëis. Tad atsësieda tëisç, oþsëmerkë, pabova mënotelë, vuo paskiau pradiejë þvalgîtëis i keleivius. Ðalëp anuos siediejë muotrëðka, laikîdama ont kieliu torgëni krieþi. Matit, so kiauðçs, kad tçp këitâ laika, pamëslëjë mergâtë. Ana sava maiðieli bova padiejosi ont siedenës nu longa posës. Prîðâs isëtaisë vîrëðks ër muotrëðka, katrus Marelë matë çdama i stuoti. Tuoliau, këtûm soulûm eilie, matë galva so keporë. Kumet kelëivis pajodiejë ër pradiejë (Nukelta i 30 p.) Lietovuos buitëis moziejaus Þemaitëjës skîriaus fragmënts. Mukienës Danutës portëgrapëjë ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

36 34 LITERATÛRA (Atkelta ið 29 p.) þvalgîtëis, mergâtë atpaþëna ton posvaikieli, katros atskobiejë i traukëni karto so ano. Nu tuo ligo drôsiau pasidarë: je kuo naþënuos, ëðlëposi ëð traukënë galies pasëklaustë. Mata, këik daug vaþiuojëntiu ëð mûsa posës, pamëslëjë. Tik ar nuors vëins vaþiou so tuokio sunkio rçkalo, kap að? Marelë oþgniauþë atuodûsi, oþsëmerkë ër viel lçduos i prësëmënëmus. Ton dëina, ka strëbitelç ëðsëvedë tetë, ana dâ nabova grîþosi ëð muokîklas. Parçjosi rada sojauktus nomus, apsëaðaruojosë mama, ëðsëgondosius bruolius ë seseri. Maþuojë luopëðie ðaukë ba atvonguos. Ruoduos, dëdiesnis bruolis praðneka përms, matîdams, kâp ana stuov pri doru, i stolpa pavërtosi. Tetë soaraðtava. Kas? Strëbitelç, kas daugiau. Oþ kon? Sakë, kad oþ ginkla laikîma. Krata darë. Matâ, kap truoba soversta. A rada? Kon? No, ton ginkla? Narada. Kon ras, je anuo nier. Ligo par mëglas Marelë atsëmënë, kad mama lëipë vâkams bënt këik sotvarkîtë dâktus truobuo, vuo anuos papraðë ëðplautë grindis. Pati, ëðkielosi ëð luopëðë riekontë maþôjë, ëðçjë i gerôjë truoba. Marelë so bruolio oþkûrë koknie ogni, oþkaitë katëlâti so kruopâs. Sostumdë i vëita soulus ër stala, sotvarkë luovuo patalînë. Tumet jiemies grindûm. Trinë so ðloutraþio porvënas lëntas, rîdama aða- ras, nuvarîdama i ton darba pëktoma ër nevëlti. Matît, strëbâ lakstë puo tvarta, jauji, rûsi ër këtas vëitas këimë, kad tëik porva prineðë i truoba. Ëiðkuojë, matâ, ginkla, katruo nier ë nagaliejë bûtë Dërbdama ëð vësuos sîluos, mergelë stëngies oþsluopintë galvuo baisi klausëma kâp anims rçks gîventë ba tetës? Kon darîs mama vëina so bûrio maþûm vâkûm? Jug maþâjç dar tik posë metu. Vuo ana pati ar dar galies çtë i gimnazëjë miestë? Kâp bûtom bluogâ, je rçktom oþmërðtë aple muokslus. Truobuo bova naîprastâ tîko. Maþëijç siediejë oþstalie ont soulo, parëitën puo savëm kuojës, baveik neðnekiedamë. Geruojie troubou bova tiko, bet mama ëð tën napasëruodë, ër Marelë nadrîsa anuos ðnekintë. Lai pagol, mëslëjë, rasiet oþsnûs. Mama i koknë atçjë tik puo geruos valonduos. Bova parbalosi, sosëtraukosi, bet rami. Pagluostë maþûju galvas, paklausë, ar valgë kuo nuors. Marelë kroupînës ëðvërë. Pasriebiem so douno. Ër tau palëkuom, pasakë maþâsis bruolâtis. Muotina nusësoka pri koknës bûk tatâ kroupînës isëpëltë, bet tik pamaiðë somtio katëlâtie. Pabûkët, vakalç, að nubiegsio pas Jostîna, grçtâ sogrîðio. Përms mienou puo tetës areðta prabiega baimie ër neþëniuo. Baugo bova, kad strëbitelç viel neatçtom, dar baugiau, kad naëðveþtom, kap ka ëðveþë Maèiolskë ðeimîna. Marelë matë, kad mama pasëkeitë ëð veida ër ëð bûda: somënka, ëðbala, bova tîki ër rûsti. Gërdiejë, ka lioub keltëis naktëmis ër vâkðtiuotë puo truoba nadegdama ðvëisuos, vës veiziedama pruo longus i vëiðkeli ar i tvartu posë. Bënt puora kartu savaitie çjë i miesta, neðdama valgîtë tetç, katros bova oþdarîts strëbûm bûstënës sklepë karto so kelçs këtâs vîrâs ëð aplinkëniu kaimûm. I Klaipiedas kaliejëma anus taëðveþë vasarâ prasëdiejos. Tumet mama pati vaþiava tën na vëina karta so valgio tetç. Þemaitëjë. Medviegalë apîlinkës. Mukienës Danutës portëgrapëjë

37 LITERATÛRA 35 Vuo ðëndëina ëðsiuntë anon, sava vîriausë doktëri. Marelë viel apiemë rûpesnis, kâp anâ pavîks pridoutë ton siuntëni. Bet gënë ðalën tas liûdnas mëslës: këtë pridoud, pridous ër ana. Gal ne ana vëina tou traukënio tuokius siuntënius veþ? Traukënis iðliauþë i miesta, somaþëna grëiti ër ont galûm gala sostuojë. Valerëjë, karto so këtas pakëlosi çtë ëð vaguona, stabteliejë pri Marelës soula. Çsva, muosteliejë galvo i doru posë. Ëðlëpos dar geruokâ reikiejë paejietë, kuol atsëdûrë tëis stuoties dorëmis, kor Marelë pamatë sava diedëna. Apsëþvalgë, nuoriedama padiekavuotë Valerëjç, bet ta jau bova dingosi. Tad balëka pasësveikintë so diedëno. Abëdvë natrokdamas pasëlçda Stuotëis gatvë lig diedënas bota, vuo paskiau iki gatviu sonkrîþas, nu katruos vëina, siauresniuojë, gatvë vedë pri kaliejëma. Diedënâ, katra bova raiða nu jaunûm dëinûm, lig kaliejëma çtë ruodies par tuolëj. Mëslëjo, kad nuçsi vëina, pasakë ana Marelç. Mata, nemaþâ þmuoniûm trauk i ton posë. Çk deðënioujo kraðto, kuol priçsi zuomata. Laikîkës þmuoniûm, katrëi soks i kaliejëma këima pruo nadëdelius vartus zuomatë. Tëi jau torietom bûtë atdarë. Vuo je nç, palauk pri anûm so këtâs, katrëi tën stuovies. Paskiau rçks atsëstuotë i eilë pri tuokiuos medënës bûduos, kor prijem siuntënius. Stuoviek ër kontrç lauk, pakuol priçsi. Rasi reikies ër valonda pastuovietë. Matâ, nieks naþëna, kumet prasëdies prijiemëms. Tçp Marelë palëka vëina napaþîstamamë miestë. Ana bova nustebinta: jug mama sakë, kad diedëna palîdies anon lig kaliejëma. Kaþën, ar ana tëkrâ nçjë diel skaudontiuos kuojës, ar nepaslinka, vuo rasi nanuoriejë çtë i tuokë baugë vëita Tad Marelç balëka þingsnioutë vëinâ tou najaukë, tîkë, apîtoðtë gatvë. Grçtâ mergâtë soprata, kad ana nier vëina skobontiû i ton posë bova na tçp jau maþâ. Daugiausç þmuonis þingsniava puo vëina, kâp katruos muotrëðkas puo dvë. Tarp çnontiû bova ër posvaikiu, ër jaunûm mergâtiu. Vîru nasëmatë. Dar Marelë patiemëjë, kad vësë kon nuors neðas: kas terba, maiðieli, regzti, vuo kas aptrinta portfeli. Matit, vësë so tuokio pat rçkalo, kap ër ana Ðëtâ ër zuomats. Oþ anuo këlst aukðts mûrënis bodinks. Matît, tatâ ë bûs kaliejëms. Tën kor nuors îr îkëðts anuos tetë. Gerâ dar, je oþ longûm, kad ër so gelþëniems gruotuoms, bet rasiet kor nors sklepë kas tën gal þënuotë. Þmuonis vëins puo këta soka pri zuomata plîðë, ër Marelë karto so vësâs. Atsëdûrë platemë toðtemë këimë. Vëinamë anuo pakraðtie stuoviejë lentënë bûda, priglausta tuo mûrënë bodinka sëinas. Pri bûduos longelë jau bova ëðsërëkiavosi eilie. Marelë atsëstuojë anuos galë. Oþ anuos vëins puo këta rëkiavuos atçnontis þmuonis, eilie nusëtçsë vuos na par vësa këima. Kuol eilie pajodiejë, stuovietë prisëçjë daugiau kap valonda, ismëlka kuojës, nu laikuoma maiðelë pavarga ronkas. Nuoriedama anas paëlsintë, Marelë na vëina karta diejë maiðieli ont batu galûm, prilaikîdama oþ raiðtë. Þmuonis eilie stuoviejë tîliedamë. Mergâtë dîvëjuos, ka tuokë daugîbë þmuoniûm gal tçp tîkç stuovietë. Je kas kon ër lioub pasakîtë vëins këtam, tâ prisluopinto balso, ligo kuo bëjuodamë. Kartâs vëins këts lioub ëðçtë ëð eilies, priçtë pri kuokë sava paþîstama, pasakîtë kelis þuodius posbalsio ër viel sogrîþtë i sava vëita. Napaþîstamë vëins këta naðnekëna. Ër naveiziejë vëins i këta stuoviejë ligo bûtom atsëdûrën toðtemë laukë. Marelë dþiaugies, kad nieks anuos naðnekën. Jug pradietom klausënietë, ëð kor, pas kon, diel kuo? Ar ana nuorietom ton vëskon aiðkintë nepaþîstamam þmuogou? Oþ kon sied kaliejëmë anuos tetë? Ana naþëna oþ kon. Ana îr Dþervienë Teklë 2011 m. pradiuo Vëlniou, Þemaitiu þemës redakcëjuo. Mukienës Danutës portëgrapëjë isëtëkënosi, kad ons nier nusëkaltës. Vuo rasiet ër daugelis èe, tamë kaliejëmë, uþdarîtûju îr tuokëi patis? Paskundë kas nuors strëbams ëð pëktoma ar pavîda, ër bova sojimtë ba juokiuos kalties. Ë maþos þëna, kad kaliejëms îr bjauri ër þiauri vëita, ër niekam tën nier gerâ, oþvës je oþdarîts nakaltâ. Mergâtë nubraukë ëðtrîðkosë aðara diel tetës ër diel pasaulë neateisîbiu Apsëþvalgë, ar nieks namata. Ne, ruoduos vësë tabstuov, kap stuoviejën rûstë, liûdnë, atskërâ vëins nu këta. Pamëslëjë, ar ana pati, nuçjosi i muokîkla, papasakuos klasës draugiems aple ton keliuonë. No, kad vaþiava i Klaipieda traukënio... Rasiet ër pasakîs, vuo kuo vaþiava tëkrâ ka ne. Tçp ër rçks gîventë slapokaujënt ër maluojënt Ont galûm gala eilie pajodiejë. Liûdnas Marelës mintis pakeitë rûpesnis ër baimë, kâp bûs prijimts anuos siuntënîs. Matë, kad vëins këts þmuogos so rîðelio bova pavarîts nu longelë. Par eilë lioub nuslîstë tîkos paaiðkënëms: svuoris naatëtëka, kaþkon lëipë ëðimtë, pareiðkëms nagerâ paraðîts Marelë baimënuos, ar atëtëks anuos siuntënë svuoris. Ruoduos, abëdvë so mamo dëdëlç taikë, kad bûtom teisingâ pasverta ër oþraðîta. Ale je tën nuories, ras pri kuo prisëkabintë Tëi prijiemiejç elgas tçp, ligo vësë, kas tuo eilie stuov, îr nusëkaltielç. Mergâtë priartiejë pri longelë, vëinuo ronkuo laikîdama do lapelio so praðîmo, këto atrëðta maiðieli so douno. Matë, kad vësë tçp dara. Stombi muotrëðka pëlkâs plaukâs, pëlko apdaro, stuorâs (Nukelta i 32 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

38 36 LITERATÛRA (Atkelta ið 31 p.) përðtâs ëðtraukë ëð Marelës ronkas puopierius, parskaitë tetës pavardë, pavartë abodo lapelius ër padiejë ont stala. Paskiau par longieli isëtraukë atrëðta maiðieli, ikëðosi nuosi paveiziejë ër oþmetë ant svarstîkliu. Motrëðka þvalgies i svarstikliu ruodîklë ër i lapelius ont stala, mormiedama; kilogram piatsot ðestdiesat gram Nukielosi maiðieli nu svarstîkliu, ikëða i anon abodo lapelius, oþvîniuojë raiðti ër numetë i deðënë stala posë. Paskiau ðûktëliejë: Dal ðe Marelë nuçjë nu longelë palëngviejosë ðërdë, pastuoviejë pri bûduos kerties ër pasoka i këima pakraðti pri zuomata, kor bûriavuos þmuonis, pridavën sava siuntënius. Mamâtë bova sakiosi, kad rçks palauktë, kumet ëð kaliejëma ëðveð toðtius maiðelius. Rçks sosëëiðkuotë savôji, katramë bûs îkëðts vëins praðîma lapielis so tetës paraðo, patvërtënontio, kad ons siuntëni gava. Mergâtë stuoviejë vëina, nasërîþdama priçtë pri këtûm muotrëðku. Maties, kad anuos jau îr këik praðvëisiejosës: rinkuos i bûrelius, ðnekiejuos; matît, sosëtink èe na përma karta. Nusëstebiejë vëinamë bûrelie pamatiosi Valerëjë. Negi ër ta jauna maluoni muotrëðka vaþiava i Klaipieda diel tuo patëis? Ðëtâ diel kuo mama anon paþîst! Diel tuo naprieðindamuos apsëjiemë pagluobuotë keliuonie ër përma karta sotëkta mergelë. Marelç ligo ë ðëltiau vëdou pasëdarë. Îr dar pasaulie gerûm þmuoniûm. Anûm îr kor kas daugiau, nego pëktûju Nuoriejë priçtë pri Valerëjës artiau, bet nadrîsa. Geriau palauks, rasiet pati Valerëjë anon oþðnekins. Lauktë atveþamûm maiðieliu reikiejë ëlguokâ, nikëik natrumpiau, nego siuntëniûm prijiemëma. Jau bova puo posiaudëinë, kumet joudâ apsëdarës vîrëðks ëð oþ dëdiuojë pastata ëðstûmë þema plati veþëma ont gomëniu ratu. Ont gelþënës dognënës drîksuojë siuntëniûm maiðelç. Bûrîs muotrëðku poulë ëiðkuotë savûju. Radosës paþîstama pavardë, dalëjë maiðelius vëina këtâ. Marelë stuoviejë, nadrîsdama briautëis pri tuo veþëma skobontiuoms muotrëðkuoms par galvas. Ka priçjë, maiðieliu babova lëkën kelë. Mergâtç smëgteliejë i ðërdi, ar baras èe sava terbelë? Akðën, akðën, kuo stuovi? paðaukë vëina muotrëðka, katruos Marelë napaþënuojë. Ar ne tava tieva pavardie èe oþraðîta? Ër ëðtëisë mergâtç ton anuos laukta maiðieli. Marelë grçtâ ikëða ronka i maiðelë vëdo, ëðtraukë sava praðîma. Lapelë apatiuo pamatë aiðki tetës paraða. Mergâtë pagluostë lapieli. Tetë gîvs ë tabier èe. Tetë ðin vakara galies kromsnuotë nomëi ëðkepta dounelë ër bënt vëina karta oþmëgtë najosdams alkë. Vuo ana parveð mamâ ton lapieli, katron bûs laikiosës tetës ronkas. Ër ba baimës vaþious i Kaipieda këta karta, je tik mama anon siûs. Marelë ëðçjë i gatvë, katra dabar mergâtç pasëruodë daug jaukesnë, nuðvëista priþemiejosës rogpjûtë saulës. Mergelë þingsniava i diedënas bota drôsç, kaþkëik savëm dëdþiuodamuos. Çjë tou gatvë ër jautë, kad jau nabie vâks, ka jau anuos nabrçk oþ ronkas vadiuotë. Këik ëlgâ tuo laukë! Vës lioub mëslîtë ër mëslîtë, kâp bûs gerâ, ka oþaugs. Ðëtâ ër oþauga Vasara pri jûras. Tautavièiûtës Gretas portëgrapëjë

39 ÞEMAITËJËS KRAÐTA ÐVIESOLÇ 37 KNÎNGAS APLE ÞEMAITIUS ËR ÞEMAITËJË MERKELIS RAÈKAUSKAS. UÞRAÐAI. UÞRAÐAI. DVIDEÐIMT METØ ( ) ÞEMAITIJOS UÞKAMPY PARËNGË LËNKËMÂTË RAMUNË Vëina ið iduomiausiu, vertingiausiu, reikðmingiausiu paskotënçs metâs iðleistû knîngu aple Þemaitëjë Raèkauskë Merkelë Uþraðai. Dvideðimt metø ( ) Þemaitijos uþkampy. Knînga spaudâ parëngë anuo anûks Vëncluova Tuoms. Uns raða: Knyga, iðgulëjusi rankraðèio pavidalu penkiasdeðimt metø ir liudijanti ðimto metø senumo ávykius, iðkart ágyja kultûros paminklo statusà. Autoriaus vaizduojama Lietuva yra egzotiðka, stebëtinai nepanaði á dabartinæ (ir turbût ne kà tesiskirianti nuo Dionizo Poðkos, Simono Daukanto, Adomo Mickevièiaus laikø). Apie tà lenkuojanèiø ðlëktø, provincijos klebonø ir zakristijonø, rusinamø gimnazistø pasaulá turime nedaug autentiðkos medþiagos. Ðá tà uþfiksavo Vaiþgantas, Lazdynø Pelëda, Ðatrijos Ragana ir kiti, bet autoriaus þvilgsnis, ko gero, tikslesnis ir ne toks literatûriðkas. Antra vertus, literatûriniai jo gabumai turbût neabejotini. Knyga priklauso gavendos þanrui, kaip Jano Chodzkos Kvestoriaus uþraðai. Lietuviø raðtijoje tas þanras retas ar net neegzistuoja. Nors vietomis dëstoma monotoniðkai ir chaotiðkai, skaityti man buvo ádomu (prisipaþinsiu, skaièiau pirmà kartà, nors rankraðtá daug kartø esu laikæs rankose). Esama ir gana subtiliø psichologiniø portretø, ir grotesko, panaðaus á Nikolajaus Gogolio, ir labai neáprastø to meto literatûrai erotiniø dalykø (jie rizikingi, bet ðiandien jau nieko nenustebina, o pateikiami gana vykusiai). Taip pat gausu maþai þinomos medþiagos apie Povilà Viðinská, Jonà Jablonská, Juozà Tumà-Vaiþgantà, Sofijà Kymantaitæ-Èiurlionienæ ir kitus. Knîngas îþonguo istuoriks Aleksandravîèë Egidëjos raða: Atmintis, kaip ir pats gyvenimas, yra pilnas atsitiktinumø. Atsitiktinumas ar ne, kad ðiandien ið tiesø atsiranda vilties, jog áspûdingi Uþraðai, perkeliantys skaitytojà á lemtingus tautos atgimimo ir modernizacijos prieðauðrio deðimtmeèius, gràþins skaitanèiø lietuviø atminèiai ir tø memuarø autoriø. Galime neabejoti dël vieno: Raèkausko Uþraðai yra vienas áspûdingiausiø ðio þanro pavyzdþiø lietuviø kultûros ir literatûros istorijoje. Uþraðai pasiekë spaudà labai sunkiai ir lëtai, bet taip ir neapsiverèia lieþuvis pasakyti, kad pavëluotai. Þodþiai, kuriuos autorius iðtarë uþèiuopæs savo vaikystës laikø egzistencinius klausimus, Raèkauskë Merkelë knîngas Uþraðai. Dvideðimt metø ( ) Þemaitijos uþkampy virðielis visiðkai tinka ir ðiandienai. Dar daugiau, galima sakyti, kad mes tolstame nuo XIX amþiaus lietuviø Atgimimo ne tik per laikà, bet ir per iðgyventø nuopuoliø bei pakilimø atstumà. Tai leidþia gráþti prie uþmirðtø, o kartais net pabodusiø temø, suabejoti bendrojo istorijos pasakojimo tiesomis ir imtis ið naujo bandymø suprasti. Atsiverskime ðiuos memuarus: ar neatrodo tai lyg pakvietimas darsyk sugráþti prie amþinø ir neatsakytø mûsø istorijos klausimø? [...] Uþraðai yra puikios literatûros kûrinys, pasiekæs formos aukðtumas autoriaus ir jo anûko Tomo Venclovos, suteikusio tekstui galutinæ struktûrà, pastangomis. Labai tikëtina, kad populiarëjanti memuarinës literatûros tyrinëjimø banga dar ne kartà sups ir ðá kûriná. Meninæ iðmonæ ir atminties galias Raèkauskas labai sëkmingai suderina. Net nuostabu, kaip ðalia tradiciniø atminties dalykø ávykiø detaliø, veiksmo, sutiktø personaþø iðvardijimo, atsiranda tokie spalvingi, kone panoraminiai jausmø proverþiai. Raèkauskas ne tik puikus pasakotojas, bet ir interpretatorius, taikliai apibûdinantis veikëjus, perdëtai nesiþavintis bûsimomis ano meto garsenybëmis. Knîngas leidëma parëmë Lietuvuos Respublikas kultûras ministeriëja, Lituanistikas tradiciju ër pavelda iprasmënëma komisëjë. Knîngas leidîbas inicetuorë bova Vagrienë Birutë (Vencluovu nomâ-muziejos). Knînga redagava Èiuþauskâtë Iluona. Leidënë dai- (Nukelta i 38 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

40 38 ÞEMAITËJËS KRAÐTA ÐVIESOLÇ (Atkelta ið 37 p.) lininks Gelaþios Ruoks. Leidënie panauduotas portëgrapëjës ið Cvirkas Andriaus asmenënë archîva. Knînga 2008 m. iðleida Lietuviu literatûras ër tautuosakas instituts. Leidënë îþongas pabaiguo E. Aleksandravîèë raða: Uþraðai pasiekë spaudà labai sunkiai ir lëtai, bet taip ir neapsiverèia lieþuvis pasakyti, kad pavëluotai. Þodþiai, kuriuos autorius iðtarë uþèiuopæs savo vaikystës laikø egzistencinius klausimus ([...] ðis klausimas nëra dar visiðkai iðtirtas, jis apeinamas, pasitenkinant ðabloniðku nurodymu á nesveikà lenkomanijà, á lenkø apmulkintus neatsparius þemaièius [...]), visiðkai tinka ir ðiandienai. Dar daugiau, galima sakyti, kad mes tolstame nuo XIX amþiaus lietuviø Atgimimo ne tik per laikà, bet ir per iðgyventø nuopuoliø bei pakilimø atstumà. Tai leidþia gráþti prie uþmirðtø, o kartais net pabodusiø temø, suabejoti bendrojo istorijos pasakojimo tiesomis ir imtis ið naujo bandymø suprasti. Atsiverskime ðiuos memuarus: ar neatrodo tai lyg pakvietimas darsyk sugráþti prie amþinø ir neatsakytø mûsø istorijos klausimø? Kas bova Raèkauskis Merkelis? Mëslëjem, ka primintë anuo biuografëjë îr verta jau vën diel tuo, ka so kuoþnâs metâs atmintës aple tus, katrëi bova dëdliausë mûsa kultûras, muoksla, literatûras, vësuomenënë gîvenëma romstç XIX omþiaus pabaiguo XX omþiaus përmuo posë, net ër vieliau, so kuoþno dëina vës daugiau blîðki. Gimtuosies Maþëikiu apîlinkies aple Merkeli Raèkauski këik daugiau gali soþënuotë tik apsëlonkës Maþëikiûs anuo vardo pavadintuo gimnazëjuo, rajuona bëbliuotekuo. Gëmë M. Raèkauskis 1885 m. sausë 18 d. Ðiaudënie, katra tou laiko priklausë Ðiauliû apskrëtëis Papëlës valsèiou, koklç gîvenontiuo varguonininka ðeimuo. Iðaugës bova þënuoms kâp literatûras tîrënietuos, verties, pedaguogs, klasëkëës filuoluogëjës pruofesuorios, vuo nu ðiuol ër kâp dëdëlë talënta raðîtuos; tou liudëj 2008 m. iðleistë anuo Uþraðai. Ðeimuo gavës stëprius þëniû ër kultûras pagrindus (mama bova këlusi ið bajuoru gëminies), bûdams vos 17 metu, jau Kurtuvënûs muokë grafa Pliaterë vâkus ( metâs). Pu tuo muokies ër 1904 m. bëngë Ðiauliû bernioku gimnazëjë, vuo metâs stodëjava Peterburgo universiteta Teisës fakultetë m. bëngë Odesas universiteta, kor studëjava klasikënës graikiu ër luotînu kalbas. Po studëju muokîtuojavo Bolgrada (Odesas sritës) ër Chersuona gimnazëjuos tën diestë klasëkënës kalbas m. so sava ðeimo grîþa i Lietova ër pradiejë dërbtë Pane- vieþie m. ons bova Panevieþë gimnazëjës muokîtuoju semënarëjës muokîtuos, vuo m. Maþëikiu gimnazëjës dërektuorios ër Lietovuos universiteta diestîtuos, m. dërba Ðvëitëma ministerëjës vëdorëniu muokîklu inspektorio-vizitatorio, m. bova Kauna 3-uosës gimnazëjës dërektuorios, m. Kauna suaugusiûju gimnazëjës muokîtuos, m. Kauna, m. Vilniaus universiteta klasëkënës filuoluogëjës pruofesuorios. Îr parengës spaudâ luotînëðku sëntëncëju rinkini (1928 m.), puopoleriû pasakuojëmu knîngelë Romënø senybës (1929 m.), Cezarë, Horacëjaus, Livijaus ër kai kuriû këtû ruomienu autoriu komentaru, Graiku kalbuos gramatika (1 2, 1930, 1934 m.), ruomienu literatûras chrestomatëjë Anthologia latina (karto so J. Vosîlio, 1 3, m.), luotînu kalbuos vaduovieliu aukðtuosiems ( Lotynø kalba, parëngë karto so E. Fruoluovo, 1952 m.) ër vëdorëniems ( Lotynø kalbos vadovëlis, parëngë karto so J. Starko, 1950 m.) muokîkluoms. I lietoviu kalba iðvertë Platuono dialuogus ( , 1968 m.), Erazma Roterdamietë Pagiriamàjá þodá kvailybei (1947 m.), Lukrecëjaus Apie daiktø prigimtá (1964 m.). Îr paskelbës nemaþâ straipniu ið antëkënës literatûras. Neiðspausdintus palëka sava atsëmënëmus aple Þemaitëjë ër Ðiaulius m. vasario 16 d. ons uþ îpatingus nuopelnus Lietovâ bova apduovënuots Dëdiuojë Lietovuos konëgaikðtë Gedimina tretiuojë laipsnë ordino, vuo 1965 m. anam soteiks Lietovuos nosëpelniosë muoksla veikiejë vards m. Maþeikiu vëdorënç muokîklâ (1996 m. reorganizouta i gimnazëjë) soteikts Merkelë Raèkauskë vards. Mërë M. Raèkauskis 1968 metu sausë 7 dëina Kaunë. Raðîtuos Raèkauskas-Vairs Karuolis bova anuo bruolis. Þemaitëjë. Mukienës Danutës portëgrapëjë

41 ÞEMAITIJOS KRAÐTO ÐVIESULIAI 39 POVILAS VIÐINSKIS. IDËJOS IR DARBAI 2011 m. pradþioje iðspausdinta ðiauliðkës literatûrologës Dalios Striogaitës sudaryta 336 puslapiø apimties knyga Povilas Viðinskis: idëjos ir darbai: nauja þiûra, nauji akcentai. Knygos metrikoje raðoma, kad jà sudaro 31 teminis straipsnis, archyvinë medþiaga (laiðkai, 1905 metø atsiðaukimai), taip pat kartojama 1906-aisiais iðleista Povilo Viðinskio knygelë Kas tai yra konstitucija? Ávairiais aspektais, ið naujo permàstoma ir aptariama XIX amþiaus pabaigos XX amþiaus pradþios aktyvaus lietuviø tautinio judëjimo veikëjo, demokratiniø paþiûrø politiko Povilo Viðinskio ( ) veikla ir darbai. Pabrëþiama svarbesnë nei ligi ðiolei traktuota didþios asmenybës istorinë reikðmë. Leidinio redaktorë Zita Kutraitë, virðelio dailininkë ir maketuotoja Reda Þukë. Knygà iðleido Versus aureus leidykla. Knygos Povilas Viðinskis. Idëjus ir darbai virðelis Knygos koncepcijà, turiná iðsamiai aptarë knygos sudarytoja Dalia Striogaitë leidinio pradþioje spausdinamame tekste Þodis skaitytojui. Já, pristatydami skaitytojams knygà, pateikiame ir ðiame þurnalo numeryje. ÞODIS SKAITYTOJUI DALIA STRIOGAITË Knyga skiriama þymiam XIX a. pabaigos XX a. pradþios lietuviø tautinio judëjimo veikëjui Povilui Viðinskiui, ir ávairiais aspektais nagrinëja jo uþmojus, veiklà, darbus. Demokratiniø paþiûrø politikas, publicistas, ðvietëjas, lietuviø literatûros ugdytojas Povilas Viðinskis ( ) þinomas kaip Didþiojo Varpininko Vinco Kudirkos darbø tæsëjas, vienas vëlesnës kartos varpininkø sambûrio lyderiø, keletà paskutiniø metø buvæs faktinis Varpo ir Ûkininko redaktorius. Drauge jis vienas ið Lietuviø (vëliau Lietuvos) demokratø partijos steigëjø ir ideologø, vienas aktyviausiø Didþiojo Vilniaus Seimo 1905 m. dalyviø, nemaþai prisidëjæs rengiant Seimo politinæ rezoliucijà, kurioje buvo iðdëstyti esminiai valstybiniai lietuviø siekimai. Viðinskis iðskirtinio pilietiðkumo ir veiklumo, brandþios galvosenos, unikalaus átaigumo asmenybë, suvaidinusi svarbø vaidmená nepalankiausiomis sàlygomis kuriant modernios Lietuvos sampratà, ieðkant perspektyvaus kelio Lietuvos valstybingumui. Jam priklauso garbinga vieta tarp iðkiliausiø XIX XX a. sandûros lietuviø tautinio judëjimo veikëjø ir politikø Jono Basanavièiaus, Jono Ðliûpo, Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Petro ir Jono Vileiðiø, Mykolo ir Vaclovo Birþiðkø, Vaiþganto, Jono Jablonskio, Stepono Kairio, Felicijos Bortkevièienës ir kitø, kurie telkë visuomenæ, darë jai átakà ir kryptingai veikë, o 1918 m. ágyvendino Nepriklausomybës paskelbimà, sukûrë Lietuvos Respublikà, tiktai Viðinskiui dël ankstyvos mirties ðito (Nukelta á 40 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

42 40 ÞEMAITIJOS KRAÐTO ÐVIESULIAI Danutës Mukienës nuotraukoje Kelmës rajono Uðnënø kaime veikianèio Kelmës kraðto muziejaus padalinio Povilo Viðinskio memorialinio muziejaus ekspozicijos fragmentas ir Povilo Viðinskio portretas (fotoreprodukcija ið KRIC archyvo) (Atkelta ið 39 p.) nebuvo lemta sulaukti. Taèiau Viðinskis, labiau nei kas kitas, yra tapæs tautos kuriamosios energijos, aukojimosi bendram labui simboline figûra. Ne syká esame suvokæ, kad nusistovëjæs ligðiolinis Viðinskio vertinimas yra supaprastintas, nepakankamas, neadekvatus tikrajam jo politiniam reikðmingumui ir átakai. Rodos, XIX a. antrosios pusës laikotarpis istorikø gana iðþvalgytas: paþymëtini Egidijaus Aleksandravièiaus, Antano Kulakausko, Vytauto Merkio, Antano Tylos, Vinco Trumpos, Rimanto Vëbros ir kitø moksliniai darbai. Bet esmingai ásigilinti á sudëtingus XX a. pradþios politinius procesus radosi galimybë tik posovietiniais iðlaisvëjimo metais Rimantas Miknys, Egidijus Motieka, Arûnas Vyðniauskas, Edvardas Vidmantas yra iðryðkinæ ðios epochos naujoves, reikðminguosius ávykius, iðkëlæ ir neeiliná Viðinskio vaidmená juose. Intriguoja naujas mokslo þodis, tiesos atkûrimo paieðkos. Taèiau naujo iðsamaus analitinio veikalo apie Viðinská pasigendama. Tam tikros iniciatyvos ëmësi Ðiauliø miesto kultûrininkai, Atgimimo metais entuziastingai pasiðovæ pagerbti, áamþinti savo kraðtieèio atminimà. Ðiauliø apskrities vieðojoje bibliotekoje, nuo 1989 m. besivadinanèioje Povilo Viðinskio vardu, m. buvo organizuojamos graþia tradicija tapusios mokslinës konferencijos P. Viðinskio skaitymai. Konferencijose, kuriø ávyko deðimt ir á kurias atvykdavo mokslininkø ið ávairiø miestø, daug svarstyta, diskutuota dëta nemaþai pastangø permàstyti santyká su praeities kultûriniais, istoriniais reiðkiniais ir asmenybëmis, bandyta uþpildyti buvusiø nutylëjimø spragas. Konkretus tikslas suaktualinti poþiûrá á Viðinská, atnaujinti jo veiklos ir darbø sampratà. Orientuotasi á nuodugnesná, esmingesná praeities paþinimà, á nûdienos reikalavimus. Remtasi istorikø veikalais, literatûrologø Juliaus Bûtëno ir Adolfo Sprindþio monografijomis apie Viðinská, A. Sprindþio parengtais Viðinskio Raðtais (1964), bet praneðimuose vyraudavo naujas interpretavimas, nesyk buvo paskelbta ir naujos, dar nenaudotos dokumentinës medþiagos. Atsivërë daug platesnis Viðinskio veiklos horizontas, papildytas ligi ðiol neaptarinëtais ar tendencingai (dël suprantamø politiniø prieþasèiø) traktuotais ypatumais. Savo tyrinëjimus, refleksijas, per ilgokà laikotarpá sukauptà medþiagà dabar pateikiame platesniam skaitytojø ratui. Naujoji knyga apie Viðinská teminis straipsniø rinkinys yra parengta minëtøjø konferencijø praneðimø pagrindu (knygon nepatekæ, nors ir ádomûs, tekstai yra publikuoti deðimties konferencijø leidinukuose, be to, skelbiami Ðiauliø apskrities Povilo Viðinskio vieðosios bibliotekos interneto svetainëje rubrikoje Kraðtieèiams ). 22 tyrinëtojø (kai kurie paraðë po keletà straipsniø) akiratyje ávairûs Viðinskio gyvenimo ir darbø momentai, jo kultûrinës ir politinës veiklos barai. Tekstams susiklosèius á visumà, turime lyg savotiðkà kolektyvinæ monografijà. Polilogas, bendradalykiðkumas, autoriø istoriko, menotyrininko, literatûrologø, kultûrologø individualybiø, poþiûriø, nagrinëjimo bûdø skirtingumai leidiniui, rodos, teikia ir papildomo ádomumo. Straipsniø ið viso 31. Knygoje jie sudëstyti á tris dalis. Pirmojoje gana iðsamûs, bendresnio pobûdþio, esminius dalykus apie Viðinská ir jo epochà nagrinëjantys straipsniai: nuðvieèiamas kontekstas, Viðinskio vieta varpininkø organizacijoje (Dalia Striogaitë), jo atkakli kova su carizmu (Kazys Misius), pateikiamas principinis Viðinskio politinës veiklos vertinimo naujumas jo vaidmuo Lietuvos visuomenei ið organinës modifikuojantis á pilietinæ, bræstant ir konsoliduojantis moderniai politinei tautos savimonei (Rimantas Miknys). Konceptualiuose áþvalgiuose Brigitos Speièytës, Viktorijos Daujotytës tekstuose apie Viðinská antropologà ir literatà iðkeliamas jo laikysenos ir motyvacijos iðskirtinumas. Kiek netikëtas, bet reikðmingas yra Viðinskio ir Vaiþganto gretinimas (Ilona Ciuþauskaitë). Argumentuotai diegiama recepcijos atnaujinimo bûtinybë (Marijus Ðidlauskas). Vytenio Rimkaus straipsnyje ryðkinamas kraðtovaizdþio

43 ÞEMAITIJOS KRAÐTO ÐVIESULIAI 41 Danutës Mukienës nuotraukose Kelmës rajono Uðnënø kaime veikiantis Kelmës kraðto muziejaus padalinys Povilo Viðinskio memorialinis muziejus ir jo ekspozicijø fragmentai m. máslingumas, galintis teikti naujø impulsø tyrinëjimams. Antroji dalis pradedama Juozo Girdzijausko tekstu, kreipianèiu þvilgsná á vertybiø lygmená á tautos ir þmogaus egzistencinius, etinius orientyrus, koreguojamas Viðinskio bedieviðkumas. Kiti straipsniai irgi naujais aspektais siekia papildyti Viðinskio asmens, jo idëjø ir darbø suvokimà, teikia nemaþai ko- (Nukelta á 42 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 2

44 42 ÞEMAITIJOS KRAÐTO ÐVIESULIAI (Atkelta ið 41 p.) rekcijø. Ði knygos dalis pati gausiausia: èia sutelkti kiek siauresnio uþmojo, bet informatyvûs asmená, biografijà, konkreèià praktinæ veiklà nuðvieèiantys straipsniai. Pasitelkiama dokumentika nemaþai naujø duomenø ir ligi ðiol neþinotø faktø paaiðkina Viðinskio þmogiðkàjá að arba jo veikimà. Aptariama kilmë, giminës iðsiðakojimas (Irena Rudzinskienë), jaunos nekilmingos lietuviø inteligentijos pozityvus poveikis dvarui (Vytenis Rimkus). Nuðvieèiami Viðinskio gyvenimo etapai (Genë Juodytë, Audronë Kirðinaitë), apþvelgiamos ávairios jo darbavimosi sritys: etnografinë ir liaudies ðvietimo veikla (Irena Viðinskaitë-Èepienë), geguþiniø organizavimas (Dalia Striogaitë), lietuviø raðytojø ugdymas (Aurelija Stankutë), nelegalios spaudos reikalai ir publicistika (Bronius Raguotis, Ewa Stryczynska-Hodyl). Nagrinëjama komunikavimo problema, apibûdinamos kai kuriø ligi ðiol maþiau aptartø Viðinskio bendraþygiø ir talkininkø Vlado Putvinskio, Antano Povyliaus, Petro Rusecko asmenybës (Dalia Striogaitë, Janina Ðvambarytë-Va luþienë, Jonas Petronis). Pasirinkæs kiek provokatyvø vyriðkumo ir moteriðkumo rakursà, ádomià Viðinskio þmogiðkosios esmës sampratà teikia Marijus Ðidlauskas. Akistatà su nebûtimi analizuoja D. Striogaitë. Treèiojoje dalyje atspindþiai, atbalsiai, atsiminimai. Lietuviø menininkø sukurtà Viðinskio ávaizdá nagrinëja Vytenis Rimkus, Janina Barauskaitë, Dalia Jakaitë: ðalia tradiciniø psichologizuotø, biografine medþiaga paremtø Povilo Viðinskio portretø toks netikëtas jo atvaizdas kintanèios nûdienës kultûros erdvëje postmodernisto Juozo Erlicko kûryboje. Ðioje dalyje skaitytojas ras ir tris subjektyvesnius raðinius: tai giminystës ryðiais su Viðinskiu susijusiø Irenos Viðinskaitës-Èepienës, Danutës Viðinskaitës-Miliukienës tekstai ir Jûratës Sprindytës pasakojimas apie tëvo literatûrologo Adolfo Sprindþio vargus ir iðgyvenimus, kai sovietiniai cenzoriai þalojo jo parengtos monografijos Povilas Viðinskis rankraðtá. Atskira knygos dalis Priedas. Èia pateikiama Lietuvos archyvuose rasta dokumentinë medþiaga: tai nepublikuoti ar sunkiai prieinami 36 Viðinskio laiðkai, nepatekæ á 1964 m. iðleistus jo Raðtus; dar spausdinami 2 jo sukurti, Lietuviø demokratø partijos vardu revoliucingaisiais 1905 m. platinti atsiðaukimai ir 1906 m. iðleista, bet anaiptol vertës nepraradusi populiari Viðinskio knygelë Kas tai yra konstitucija? Kad senus, autentiðkus tekstus bûtø lengviau skaityti ir suprasti, pridedamas barbarizmø, pasenusiø þodþiø ir þemaitybiø þodynëlis. Taigi skaitytojui siûlome gerokai atnaujintà Viðinskio idëjø, veiklos ir kovos lauko sampratà, permàstytà jo intelektualiø sprendimø ir pastangø formuojant modernià visuomenæ ir valstybingumo principus esmæ, o kartu ir daug svarbesnio Viðinskio vaidmens Lietuvos istorijoje suvokimà. Visai neabejotinas rodosi jo skelbtø idëjø, propaguotø vertybiø gyvybingumas, europietiðkumas: demokratijos principai, tautos ir þmogaus teisiø gynimas, maþumø teisës, tautø ir kultûrø solidarumas, integralumas, tolerancija ir kt. Rimtø apmàstymø nusipelno Viðinskio, jo bendraþygiø visuomeninio ir kultûrinio indëlio iðliekamoji vertë. Bendriausia prasme tai bûtø atsakomybës savajam laikui, pilietinio sàmoningumo þadinimas. Manome, kad mûsø kolektyvinë nuoðirdþiø pastangø knyga turëtø bûti naudinga lietuviø kultûros ir visuomeninës minties istorijai, nors toli graþu ne viskà pavyko aprëpti ir aptarti. Darbø liko ir bûsimiesiems tyrëjams. Jono Strazdausko nuotrauka