LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ANALIZĖ LIETUVOJE IR BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Transkriptas

1 1 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS Justinas Liorentas LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ANALIZĖ LIETUVOJE IR BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Inžinerija Studijų šaka: Žemėtvarka Studijų programa: Žemėtvarka Akademija, 2014

2 2 Baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 145-PA, 2014 m. gegužės 6 d.) Pirmininkas: mg. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Nariai: 1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas; 2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas; 3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas; 4. Lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas; 5. Lekt. dr. Donatas Rekus, Kauno technologijos universitetas. Mokslinis vadovas: universitetas doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė - Neklejonovienė, Aleksandro Stulginskio Recenzentas: lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Instituto direktorė: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Oponentas: doc. dr., Aleksandro Stulginskio universitetas

3 3 Darbo aprobacija Tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėse konferencijose: LIORENTAS J. Lietuvos kaimo plėtros m. priemonių veiksmingumas agrarinėms teritorijoms šiaurės Lietuvoje. Iš: Jaunasis mokslininkas 2014: studentų mokslinė konferencija, Aleksandro Stulginskio universitetas, Akademija, Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose: LIORENTAS J. Lietuvos kaimo plėtros m. priemonių veiksmingumas agrarinėms teritorijoms šiaurės Lietuvoje. Iš: Jaunasis mokslininkas 2014: studentų mokslinė konferencija (kompaktinė plokštelė), Aleksandro Stulginskio universitetas, Akademija, 2014.

4 4 Tyrime naudojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai Agentūra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Programa Lietuvos kaimo plėtros programa Pareiškėjas žemės ūkio veiklos ir kitos veiklos subjektas, nustatyta tvarka teikiantis paraišką gauti paramą pagal Kaimo plėtros programos priemones. Paraiška - užpildytas nustatytos formos dokumentas, kuriuo prašoma skirti paramą pagal Kaimo plėtros programos priemones. Parama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto, skirtos paramos gavėjui. Projektas dokumentai, kuriuose nurodomi verslo plane numatyti veiksmai, pagrįsti paramos paraiškoje esama informacija ir tam tikra pinigų suma užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

5 5 Tyrime naudojamos santrumpos ir jų paaiškinimai ES Europos sąjunga BŽŪP bendroji žemės ūkio politika EŽŪKPF Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondas KPP kaimo plėtros programa NKPS nacionalinė kaimo plėtros strategija NMA nacionalinė mokėjimo agentūra SSGG stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės VVG vietos veiklos grupė ŽŪM žemės ūkio ministerija ŽŪ žemės ūkis

6 6 SANTRAUKA Justinas LIORENTAS LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ANALIZĖ LIETUVOJE IR BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE Pasitelkiant Lietuvos kaip Europos Sąjungos narės galimybe dalyvauti Kaimo plėtros programose yra bandoma kaimiškąsias teritorijas atgaivinti ir sukurti žmonėms geras gyvenimo sąlygas. Lietuvos Kaimo plėtros m. programoje buvo numatytos priemonės agrarinių teritorijų ekonominiams rodikliams pakelti, sumažinti socialines problemas. Tyrimo tikslas atlikti Lietuvos kaimo plėtros programos m. analizę Lietuvoje ir Biržų rajono savivaldybėje Išanalizavus m. Kaimo plėtros programos surinktų paraiškų skaičių, nustatyta, kad paraiškų skaičius kiekvienais metais skyrėsi. Ypač didelis skirtumas nustatytas pirmasiais ir paskutiniaisias metais, o termino viduryje paraiškų skaičius svyravo nedaug m. pareiškėjai dar nebuvo pilnai susipažinę su reikalavimais ir taisyklėmis, tad neskubėjo teikti paraiškų. Taip pat viešinimo darbai dar nebuvo tokie pastebimi m. jau buvo surinkta 20 proc. daugiau paraiškų nei 2007 m., o rekordiniai metai buvo 2009 Nacionalinė mokėjimo agentūra gavo per 130 tūkst. paraiškų. Tyrimui atlikti, Biržų rajone buvo atlikta žemės ūkio subjektų apklausa apie jų dalyvavimą Lietuvos Kaimo plėtros m. programoje. Dauguma respondentų per 70 proc. buvo ūkininkai, likusieji juridinio asmens statusą turintys subjektai tokie kaip žemės ūkio bendrovės ar kooperatyvai. Daugiau nei pusė respondetų 57 proc., yra stambių ūkių savininkai, kurių deklaruojamas žemės plotas virš 200 ha. Tai patvirtina statistiką, jog Biržų rajone ūkiai vieni stambiausių Lietuvoje. Biržų rajone populiariausia buvo II-oji programos kryptis, taip pat buvo aktyviai dalyvaujama III-iosios krypties priemonėse. Pagal apklausos duomenis, 82 proc. pateiktų paraiškų buvo įvertintos teigiamai, jaučiamas pasitenkinimas Lietuvos kaimo plėtros programa bei Nacionalinės mokėjimo agentūros darbu ir daugumos noras dar kartą teikti paraiškas paramai gauti. Raktiniai žodžiai: kaimo plėtra, Nacionalinė mokėjimo agentūra, parama, paraiška.

7 7 SUMMARY Justinas LIORENTAS THE ANALYSIS OF RURAL DEVELOPMENT PROGRAMME FOR LITHUANIA IN LITHUANIA AND BIRZAI DISTRICT The scope of this research is to analyze the social and economic impact of European Union (EU) rural development funds in a period of for the rural areas in Lithuania, particularly the region of Biržai. The number of submitted applications to receive support was different in the period The biggest difference has been seen in the first and last programme years. In the year of 2007, the participants in the programme were not fully informed about the main rules and requirements of the Rural development programe. Moreover, there was not enough public information concerning the programme. Nevertheless, 20 percent more applications were submitted in the year of 2008 than in 2007, and in the year of 2009 more that 130 thousand of applications were submitted to receive support in the Rural development programe To identify the popularity of agriculture development programs in Biržai region, a survey has been done. Around 70 percent of respondents are farmers, the rest are agriculture companies and cooperatives. Farm size of more than a half of respondents (57 percent) is larger than 200 hectares of agricultural land. This indicates that an average farm size in Biržai district is bigger than a country average. Research also revealed that Axis nr. II was the most popular in the rural development program. Axis nr. III was getting attention as well. 82 percent of submitted applications was claimed as positive. Overall satisfaction about rural development programs and administrating agency is positive. Majority of respondents are willing to participate in rural development programs in the future again. Keywords: rural development, National paying agency, support, application

8 8 TURINYS ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Šiaurės rytinio Lietuvos regiono žemės naudojimo ypatumai LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMA IR JOS ĮGYVENDINIMAS Lietuvos kaimo plėtros programos m. apžvalga I kryptis žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas II kryptis aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas III kryptis gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas IV kryptis LEADER LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMA BIRŽŲ RAJONE Lietuvos kaimo plėtros m. programos įgyvendinimas Biržų rajone Lietuvos kaimo plėtros m. programos įgyvendinimo bei Lietuvos žemės ūkio SSGG analizė LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMOS APŽVALGA IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 60

9 9 ĮVADAS Pastaraisiais metais kaimo vietovės Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau ES), 2004 m. buvo pasiūlytas m. Kaimo plėtros programos (toliau KPP) planas. Bendrasis m. KPP tikslas buvo didinti žemės ūkio konkurencingumą, kurti galimybes veiklos įvairinimui bei skatinti aplinkosaugą. Siekiant šių tikslų, buvo patvirtintos septynios priemonės. Tokia parama Lietuvai ypač svarbi žemės ūkyje dirba didžioji dalis kaimo vietovių gyventojų, nuo žemės ūkio jie yra tiesiogiai priklausomi. 61 proc. žemės naudmenų naudojama žemės ūkio veiklai. Žemės naudojimo tvarkos pakeitimai taip pat reikalingi, kadangi žemėnaudos nėra itin racionaliai išplanuotos. Šiam periodui pasibaigus, 2007 m. Lietuvos Vyriausybė vadovaujantis Europos tarybos reglamentais sukūrė Lietuvos kaimo plėtros m. programą. Ši programa jau gerokai platesnės apimties, bei ilgesnio laikotrapio. Pasiūlytos 4 kryptys, pagal kurias gali būti skiriama parama. Bendras Lietuvos kaimo plėtros programos strateginis tikslas yra užtikrinti augimą, didinant žemės ir maisto ūkio bei miškų ūkio konkurencingumą, sukuriant galimybes ekonominės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, tuo pačiu puoselėjant esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo bei tarp atskirų regionų. Žemės bei miškų ūkio technikos modernizavimas, darbo našumo didinimas padės šioms šakoms sukurti didesnę pridėtinę vertę bei tapti konkurencingoms kitų Europos sąjungos valstybių atžvilgiu. Ekonominės veiklos kaime įvairinimas yra svarbus aspektas, kurį įvykdžius, bus sumažinta kaimo priklausomybė nuo žemės ūkio, atsiras naujos darbo vietos ir perspektyvos kaimo gyventojams. Taip pat numatyta parama kaimo vietovėms, bendruomenių kūrimuisi, taip siekiant pagerinti gyvenimo kokybę kaimiškose teritorijose, taip pat stabdyti gyventojų emigraciją į miestus bei kaimo gyventojų senėjimo procesą. Kaimiškosios teritorijos Lietuvoje užima 97 proc. viso šalies ploto, bet gyventojų gyvena tik trečdalis. Likusieji susikoncentravę miesto teritorijose. Turi būti skatinama žmonių sugrįžimo į kaimo teritorijas idėja tokiu būdu bus sumažinta kaimų tuštėjimo problema. Negali būti užmiršta ir aplinka, kurios puoselėjimas ir taršos mažinimas yra pagrindiniai tikslai, norint išsaugoti biologinę įvairovę. Aktyvi ūkinė veikla daro tam tikrą neigiamą įtaką aplinkai, tad poveikį privaloma kiek įmanoma mažinti ir kitaip kompensuoti padarytą žalą. Rengiant programą, buvo priimtas

10 10 sprendimas, kad programą įgyvendinti pagal atskirus Lietuvos regionus nereikia, tačiau į regioninius skirtumus buvo atsižvelgta. Kai kurios paramos priemonės turi regioninių bruožų: parama mažiau palankioms ūkininkauti kaimo vietovėms, apželdinimui miškais. Turizmo plėtra ir kitų alternatyvių veiklų rėmimas bus prioritetas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tyrimo naujumas. Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemonių analizė Lietuvoje ir Biržų rajone nėra atlikta. Tyrimo aktualumas. Kadangi KPP laikotarpis jau baigiasi, yra itin aktualu išsiaiškinti programos rezultatus, jos poveikį dalyviams Tyrimo rezultatai gali pasitarnauti ateities KPP tobulinimui, taip pat atliekant panašius tyrimus. Magistrantūros baigiamąjį darbą sudaro: Įvadas, 6 skyriai, Išvados, Literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 60 puslapių, 21 paveikslas, 4 lentelės bei 1 priedas.

11 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sudarė palankias sąlygas stabiliai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Laisvas prekių judėjimas atvėrė galimybes dalyvauti didesnėje ir atviresnėje rinkoje, o Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams suteikta teisė pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, pvz., eksporto į ES šalis rėmimo priemonėmis, palankiomis sąlygomis prekiauti su trečiosiomis šalimis, tiesioginėmis išmokomis, kurios padidino ūkininkų pajamas, ir kt. Darbo jėgos judėjimo laisvė leidžia žmonėms įsidarbinti kitose ES šalyse ir suteikia galimybių jaunajai kartai studijuoti užsienyje bei susipažinti su naujausiomis ir pažangiausiomis technologijomis, įgyti vadybos ir kitų svarbių įgūdžių verslo vystymo srityje. Laisvas kapitalo judėjimas, be kitų dalykų, sukūrė palankias sąlygas investuoti į Lietuvos kaimą, žemės ūkį ir maisto pramonę bei pagerino sąlygas įmonėms pačioms apsirūpinti finansiniais ištekliais. Kita vertus, Lietuvos žemės ūkis patiria visus ES bendrosios rinkos išbandymus didesnę žemės ūkio ir maisto produktų konkurenciją vidaus rinkoje, reikalavimus laikytis aukštos kokybės standartų bei nustatytų prekybos ir gamybos kvotų. Lietuvos kaimo plėtros m. programa parengta vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr.1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau - EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, taip pat ir Komisijos reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio detalias šio Tarybos reglamento taikymo taisykles, nuostatomis. Be to, šis dokumentas visais atžvilgiais atitinka Tarybos reglamento Nr. 2006/144/EB, nustatančio kaimo plėtros strategines gaires, nuostatas, kurios buvo perkeltos į Lietuvos atitinkamo laikotarpio nacionalinę strategiją. Ši kaimo plėtros programa parengta Lietuvos Respublikai ir yra taikoma visoje šalies teritorijoje. Laikoma, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija atitinka pagal konvergencijos tikslą keliamus reikalavimus. Lietuvos kaimo plėtros m. programa parengta vadovaujantis Nacionaline m. kaimo plėtros strategija ir yra skirta šiai strategijai įgyvendinti. Nacionalinė kaimo plėtros strategija (toliau - NKPS) buvo įgyvendinama taikant priemones sugrupuotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis (Europos, 2005). Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija (toliau ŽŪM) yra programos valdymo institucija, todėl jos parengtomis Lietuvos kaimo plėtros m. programos taisyklėmis

12 12 privalo vadovautis visi su programa susiję subjektai institucijos, susijusios su programos administravimu, bei dalyvaujantys subjektai. Taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros m. programos bei pagal Programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) veiklos bei pagal jas finansuojamų projektų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos krypčių arba Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2005 L 209, p. 1). Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau NMA) vykdo paramos mokėjimo ir patikros darbus, veda KPP statistiką, susijusią su priemonėse dalyvaujančių subjektų skaičiumi ir jų pasiskirstymu rajonuose, paramai skirtomis lėšomis bei atliktomis patikromis. NMA atlieka šias pagrindines funkcijas: Informacijos apie KPP teikimas ŽŪM NMA funkcijos Kurti ir stebėti KPP informacines sistemas Teisės aktų ir darbo procedūrų aprašų rengimas Pateiktų paraiškų vertinimas ir atrinkimas Rengia ir tvirtina dokumentų pildymo instrukcijas Paramos sutarčių, paraiškų, mokėjimo prašymų formų rengimas ir jų registravimas 1 pav. NMA funkcijos (Sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007)

13 13 Darbe analizuota mokslo darbų bei mokslinių konferencijų pranešimų medžiaga. Tai A. Aleknavičiaus ir P. Aleknavičiaus (2010) mokslo darbo Perspectives of Farming Lands Area Preservation in Lithuania duomenys apie Lietuvos dirvožemius bei agrarines teritorijų zonas. Ši informacija padės bandant paaiškinti programos priemonių pasiskirstymą Lietuvoje, kuris tikrai nėra vienodas. Vienos programos turi didesnį populiarumą viename regione, kitos kitoje Lietuvos vietoje. Tai pasireiškia skirtingoms sritims žemės ūkiui, kraštovaizdžiui ar kaimo turizmui. Derlingesnių žemių vietovėse aktyvesni žemės ūkio subjektai, kurie dalyvauja jiems skirtose paramos programose. Vietovėse, kur nuo seno plėtojamas turizmas, yra turtingesnis kraštovaizdis, sulaukiama daugiau šiose priemonėse dalyvaujančių subjektų. P. Aleknavičiaus (2007) straipsnyje Kaimiškųjų teritorijų naudojimo problemos analizuojamos kaimo plėtros problemos 2007 m., kuomet tik įsibėgėjo m. kaimo plėtros programa. Kadangi Lietuvai įstojus į ES 2004 m. startavo m. programa, šiokia tokia kaimo plėtros programos pradžia jau buvo padaryta, tačiau naujas m. etapas jau turėjo didesnį budžetą, daugiau priemonių, todėl ir administravimas buvo sudėtingesnis. Suinteresuotiesiems asmenims pati pradžia tikrai buvo nelengva, todėl P. Aleknavičiaus mokslinis straipsnis leido pažinti šiuos sunkumus. V. Stravinskienės, A. Bajarūnaitės, E. Abalikštienės, G. Balevičiaus (2011) mokslinės konferencijos Jelgavoje pranešimas Ecological farming in Lithuania suteikė tiek statistinės, tiek teorinės informacijos, kuri pritaikyta darbo metu apžvelgiant priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos. Ši priemonė priklauso kaimo plėtros programos II krypčiai būtent kompensacio pobūdžio išmokos per visus KPP įgyvendinimo metus buvo populiariausios. Apie šią priemonę yra bene aktyviausiai diskutuojama pastaruoju metu, todėl darbe į tai bus atsižvelgta ir bandoma pateikti išvadas, šios priemonės įvykdymo rezultatus, taip pat mokslininkų bei pačių žemės ūkio subjektų nuomones. I. Skurdienės ir V. Ribikausko (2009) straipsnis iš žurnalo Žemės ūkio mokslai Kaimo plėtros priemonių įgyvendinimas ir inovatyvumo aspektai tradicinės ir ekologinės gyvulininkystės kontekste suteikė informacijos dėl subjektų dalyvavimo keliose priemonėse vienu metu bei šio dalyko pranašumus bei trūkumus. Kaimo teritorijos Lietuvoje jaučia išsivystymo stygių, palyginti su senosiomis ES narėmis. Tokį skirtumą lemia mažas Lietuvos kaimo darbo našumas, technikos modernizacijos lygis, gyventojų emigracija, jaunųjų ūkininkų stygius bei prastas išsilavinimas. Tokias problemas

14 14 įžvelgė A. Baležentis ir T. Baležentis (2010) moksliniame straipsnyje Europos sąjungos valstybių narių kaimo darnaus vystymo vertinimas. Čia taip pat analizuojama ir lyginama Lietuvos bei kitų ES narių statistika, bandoma rasti priežastis, kodėl Lietuvos agrarinės teritorijos vis dar atsilieka nuo ES vidurkių. Tačiau ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys patiria kaimo senėjimo problemas. Jos analizuojamos ataskaitoje Rural development in the European union. Statistical and economical information (2009). Pažymima, jog gyventojų nuo 15 iki 64 metų amžiaus procentas yra daug didesnis miestuose, o vyresnių kaimiškose vietovėse. Lietuvai dalyvaujant programoje, buvo nagrinėjami ir neigiami paramos padariniai. Vieną jų nagrinėjo J. Baltušienė, A. Novikova ir V. Vitunskienė (2012) moksliniame straipsnyje Paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros m. programos priemones poveikis pajamų ir turtinei nelygybei paramos gavėjų subjektyviu vertinimu. Darbe buvo analizuojami ir pačių pareiškėjų nuomonė turtinės nelygybės klausimais. Buvo vertinama, ar paramą gaunantys subjektai jaučia pajamų ir turtinę nelygybę su jos negaunančiais subjektais. Taip pat išsakomi paramos įgyvendinimo taisyklių trūkumai, kurie galimai diskriminuoja tam tikrus subjektus. Rengiantis m. kaimo plėtros programavimo laikotarpiui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-520 Dėl darbo grupės sudarymo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros m. politikos gairių rengimo darbo grupė, kuriai pavesta, atsižvelgiant į Nacionalinę m. kaimo plėtros strategiją, Lietuvos pažangos strategiją Lietuva 2030, strategiją Europa 2020 ir kitus strateginius dokumentus, parengti Lietuvos kaimo plėtros m. politikos gaires. Lietuvos m. kaimo plėtros programa bus rengiama vadovaujantis dviem pagrindiniais reglamentais bendrųjų nuostatų reglamentu bei kaimo plėtros reglamentu (Lietuvos, 2012). Europos Komisija rengia Bendrąjį strateginį dokumentą, kuriuo vadovaujantis turės būti rengiamos visos programos. Kiekviena ES valstybė narė turės parengti visoms ES paramos programoms vieningą Partnerystės sutartį, kurią turės suderinti su Europos Komisija (Lietuvoje šį procesą koordinuoja Finansų ministerija). Kaimo plėtros programa rengiama kaip atskira programa, tačiau turi būti suderinta su Nacionaline pažangos programa (ji šiuo metu rengiama, koordinuoja Finansų ministerija). Lietuvos žemės ūkio plėtros po 2013 m. strateginis tikslas sudaryti sąlygas šalies ūkininkams sukurti pelningą ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą verslą, pagrįstą moderniomis gamtą tausojančiomis technologijomis ir iš kartos į kartą perduodamomis ūkininkavimo

15 15 tradicijomis, kuri patenkintų kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų paklausą vietos rinkoje ir užtikrintų eksporto plėtrą. Strateginio tikslo įgyvendinimo uždaviniai: 1. Smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių gyvybingumo didinimas bei kooperacijos plėtra. 2. Gyvulininkystės plėtojimas, žemės ūkyje racionaliau panaudojant šalies gamtinius ir žmogiškuosius išteklius. 3. Žemės ūkio ir maisto produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas. 4. Darbo vietų ūkininkų ūkiuose kūrimas ir išsaugojimas, įvairinant veiklą. 5. Ūkiuose sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, diegiant inovacijas ir skatinant žinių perdavimą. Šis strateginis tikslas ir uždaviniai patvirtinti ŽŪM 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 3D-869. Šiame dokumente taip pat nustatyti valstybės politikos tikslai, uždaviniai ir šalies žemės ūkio ir kaimo tvariai raidai skatinti būtinos nuostatos, kurias įgyvendinant Lietuvos kaime gerėtų gyvenimo kokybė, o ūkininkams ir kitiems ūkio subjektams būtų sudarytos sąlygos sukurti pelningą ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą verslą, kuris būtų pagrįstas moderniomis gamtą tausojančiomis technologijomis ir iš kartos į kartą perduodamomis ūkininkavimo tradicijomis bei patenkintų kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų paklausą vietos rinkoje ir užtikrintų eksporto plėtrą. (Lietuvos, 2012) m. ES struktūrinių fondų veiksmų programos administravimo taisyklėse reglamentuojama m. ES struktūrinių fondų veiksmų programos, tęsiančios m. konvergencijos tikslo programas, administravimo tvarka, finansinių priemonių administravimo tvarka tiek, kiek to nereglamentuoja finansų ministro įsakymu patvirtintos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Šios taisyklės dar nėra patvirtintos, kolkas pateiktas tik projektas. Tačiau greitu metu šios taisyklės turės įsigalioti, ir jomis bus vadovaujamasi atliekat veiksmus, susijusius su ES parama (2014, 2013).

16 16 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Baigiamojo darbo tikslas atlikti Lietuvos kaimo plėtros programos m. analizę Lietuvoje ir Biržų rajono savivaldybėje. Tikslui pasiekti iškelti pagrindiniai uždaviniai: 1. Apibūdinti normatyvinius dokumentus, reglamentuojančius Lietuvos kaimo plėtros m. programos įgyvendinimą ir strateginius m. programos principus. 2. Apžvelgti Lietuvos kaimo plėtros m. programos įgyvendintų priemonių statistiką bei aptarti gautus rezultatus Lietuvos mastu. 3. Išanalizuoti Lietuvos kaimo plėtros m. programos įvykdymo rezultatus Biržų rajono savivaldybėje ir atlikti Biržų rajono savivaldybės gyventojų apklausą apie jų dalyvavimą Lietuvos kaimo plėtros programoje. 4. Atlikti kaimo plėtros priemonių SSGG analizę ir pateikti įžvalgas apie artėjantį m. kaimo plėtros laikotarpį.

17 17 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Darbo metu naudoti dokumentų analizės ir apibendrinimo metodai, taip pat grafinis statistikos vaizdavimas, norminių dokumentų, mokslinių literatūros šaltinių analizė, anketavimo metodas: analizės metodas dokumentų savybių analizė, jas skaidant į atskiras dalis; apibendrinimo metodas objekto savybių apžvalga ir įvertinimas; grafinis vaizdavimas informacijos susisteminimas ir rezultatų vaizdavimas. anketavimo metodas respondentams pateikta anketinė apklausa. Darbe atlikta apklausa apie Biržų rajono savivaldybėje Lietuvos kaimo plėtros programoje dalyvavusius asmenis ir subjektus. Ši apklausa suteikė statistinės informacijos, kurios rezultatus bandyta pagrįsti. Pagrindiniai apklausos dalyviai - tai žemės ūkio subjektai, kadangi jie yra aktyviausiai dalyvaujantys paramos programose. Tyrimo metu ir jam besirengiant buvo atlikti veiksmai, kurie būtini norint įvykdyti tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius.: 1. Išanalizuoti teisės aktai bei kiti literatūros šaltiniai ir pateiktos savos įžvalgos. 2. Statistinė informacija apie KPP įgyvendinimą Lietuvoje, gauta iš NMA duomenų bazės, apibendrinta ir vaizduojama grafikuose m. vasario kovo mėnesiais pateikta anketa Biržų rajono subjektams. Elektroniniu paštu buvo išsiųsta 103 anketos skirtingiems subjektams, iš jų į 70 buvo atsakyta ir rezultatai apibendrinti darbe Šiaurės rytinio Lietuvos regiono žemės naudojimo ypatumai Biržų rajonas aptinkamas šiaurinėje Lietuvos dalyje, priklauso Panevėžio apskričiai. Biržų rajono savivaldybės plotas 1476 km² (2,3 proc. Lietuvos ploto). Savivaldybės teritorija yra Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Biržų krašto vidurio ir šiaurės vakarų dalyje yra apie 8000 karstinių įgriuvų. Šiose teritorijose ribojama ūkinė veikla, turi būti laikomąsi apsauginių juostų, yra daug reikalavimų. Pagal įgriuvų skaičių 100 ha plote, išskiriamos 5 grupės:

18 18 I grupė - nuo 5 iki 20 karstinių įgriuvų. II grupė nuo 21 iki 50 karstinių įgriuvų. III grupė nuo 51 iki 80 karstinių įgriuvų. IV grupė daugiau kaip 80 karstinių įgriuvų. Teritorijose nurodomi tam tikri ribojimai. Tręšimo ribojimas vienas jų. Atsižvelgiant į karstinio regiono grupę, yra nustatytos leistinos naudoti trąšų normos. Toks ribojimas turi prasmę trąšos, įsiskverbusios į gruntinius vandenis, gali pagreitinti gipso išsiplovimo procesą, ko pasekoje gali atsiverti nauja karstinė įgriuva, taip pat užteršti geriamojo vandens sluoksnius. Kaimo vietovėse dėl karstinio regiono ribojimų bei darbų tokiomis sąlygomis sudėtingumo kasti geriamojo vandens šulinius ar gręžti gręžinius yra problematiška, tad neretai gyvenvietėms vanduo tiekiamas centralizuotai, todėl nukentėtų nemažai žmonių. Taip pat daugelyje įgriuvų tyvuliuoja vanduo tai pagreitintų trąšų poveikį, nes ištirpusias vandenyje greičiau pasisavintų žemė. Dar oficialiai nepatvirtinta išeitis sumažinti trąšų poveikį šiame regione ekologiškas tręšimas. Žemės ūkio subjektai neabejotinai pajustų naudą būtų leidžiami didesni tręšimai, o žmonių sveikatai tai neatsilieptų. Ekologiškos žemdirbystės skatinimui dar 1987 m. buvo sukurta Viešoji įstaiga Tatulos programa. Ši programa moko žemdirbius, kaip užauginti aukštos kokybės ekologišką produkciją, nenaudojant cheminių medžiagų, bet tuo pačiu ir nenualinant dirvožemio, jį praturtinant organiniais junginiais. Programa taip pat teigiamai atsiliepia ir galutiniams vartotojams rengiamos ekologiškų produktų mugės, vartotojai konsultuojami ir rengiamos šviečiamosios programos sveikos mitybos klausimais (Lingytė et al, 2009). 2 pav. Karstinė įgriūva Karvės ola (Biržų, 2014)

19 19 Kiti nustatyti ribojimai karstiniame regione, tai griežtesnė sėjomaina, leidžiamos auginti kultūros. LR vyriausybės 2006m. nutarimu Nr. 549 buvo pabrėžta, kiek bendro pasėlių ploto privalo užimti daugiametės žolės tam tikroje karsto grupėje bei kokios didžiausios trąšų normos gali būti naudojamos kalendorinių metų laikotarpyje (1 lentelė). 1 lentelė. Intensyvaus karsto žemėse d. žolių privalomi užimti plotai ir leidžiami naudoti trąšų kiekiai (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2006) Auginamos kultūros Trąšos - azotinės Trąšos - mėšlas I grupė D. žolės > 20 proc. <100kg/ha <20t/ha II grupė D. žolės > 30 proc. <80kg/ha <16t/ha III grupė D. žolės > 40 proc. <70kg/ha <14t/ha IV grupė Tik d. žolės, miškai ir kiti medingi augalai <60kg/ha <12t/ha Taip pat reikalaujama palikti bent 10 m pločio apsaugines juostas aplink kartines įgriuvas. Tokiame regione ir dirbti su ŽŪ technika nėra patogu, todėl daugiausiai įgriuvų turinčiuose plotuose deklaruojamos ganyklos. Tačiau atsiranda subjektų, kurie visomis išgalėmis bando didinti savo dirbamus žemės plotus, todėl nepaiso nustatytų ribojimų dirbant šalia karstinių įgriuvų. Gamtosaugininkai juos baudžia, tačiau nedidelės baudos pažeidėjų nepamoko. Imta viešai apie tokias problemas kalbėti, straipsnius vietinė spauda rašė, tad po truputį tokie subjektai pradėjo taisyti savo klaidas buvo atstatytos apsauginės juostos ir jos apsėtos daugiametėmis žolėmis (Kazitėnas, 2009).

20 20 4. LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMA IR JOS ĮGYVENDINIMAS 4.1. Lietuvos kaimo plėtros programos m. apžvalga Kaimo vietovėmis Lietuvos Respublikoje laikomos visos teritorijos, kurios nepatenka į miestų arba miesto tipo gyvenviečių kategoriją. Kaimo vietovės sudaro 97,4 proc. viso Lietuvos ploto, o kaimo gyventojai 33,1 proc. visų šalies gyventojų. Šis skaičius mažėja, kadangi juntama aktyvi kaimo gyventojų, ypač jaunimo, emigracija m. atlikto gyventojų surašymo rezultatai tai patvirtina per 10 metų laikotarpį nuo 2001 m. surašymo kaimo gyvetojų sumažėjo 140 tūkst. (Lietuvos, 2013). Tokį reiškinį lemia darbo vietų trūkumas, maži atlyginimai. Taip pat sumažėjo gimstamumas kaime, o amžiaus vidurkis padidėjo (3 pav.). 3 pav. Kaimo gyventojų skaičiaus ir jų amžiaus tendencijos (Lietuvos, 2013) Emigracijos į užsienio šalis bei miestų teritorijas tendencijas patvirtina darbingo amžiaus (20-40 m.) kaimo gyventojų skaičiaus ženklus sumažėjimas. Palyginti su 2001 m. Žmonėms nėra sukuriamos darbo vietos, todėl jie priversti emigruoti. Esant tokiai padėčiai, kaimo gyventojų amžiaus vidurkis neišvengiamai auga, tad kaimas senėja ir nyksta. Jaunimo praradimas kaimo teritorijose atsiliepia skaudžiausiai, kadangi pastarieji gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę savo darbu.

21 21 Rengiant Nacionalinę kaimo plėtros strategiją (toliau NKPS) svarstyta, ar, šioje strategijoje ir vėliau Lietuvoje įgyvendinant Kaimo plėtros programą, reikėtų išskirti atskirus regionus. Šiuo tikslu buvo išnagrinėti įvairių regionų ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos rodikliai. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausias ekonomikos šuolis įvyko tik keliuose regionuose (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) (pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, investicijų kiekį), tuo tarpu likusiųjų regionų (pvz., Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Šiaulių) raida buvo tolygi, tačiau ekonomikos augimas buvo mažesnis. Nepaisant regionų ekonominių ir socialinių skirtumų, ši NKPS ir Kaimo plėtros programa buvo horizontaliai įgyvendinamos visoje Lietuvos teritorijoje. Žinoma, kai kurie veiksmai buvo regioninio pobūdžio, kaip antai parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir apželdinimui mišku, teikiant pirmenybę reglamente nustatytus kriterijus atitinkančioms vietovėms. Be to, Kaimo plėtros programoje galima nustatyti tam tikrus prioritetus, į kuriuos būtų atsižvelgiama atrenkant projektus, skirtus atskiroms priemonėms įgyvendinti. Išanalizavus m. Kaimo plėtros programos surinktų paraiškų skaičių, nustatyta, kad paraiškų skaičius kiekvienais metais skyrėsi. Ypač didelis skirtumas nustatytas pirmaisiais ir paskutiniaisias metais nuo m. laikotarpio vidutiniškai buvo 20 tūkst. paraiškų skirtumas, o termino viduryje paraiškų skaičius svyravo nedaug (4 pav.) 4 pav. KPP surinktų paraiškų skaičius (Nacionalinė, 2013) 2007 m. pareiškėjai dar nebuvo pilnai susipažinę su reikalavimais ir taisyklėmis, tad ne visi subjektai skubėjo teikti paraiškas. Taip pat paraiškos galėjo būti atmetamos, jeigu buvo parengtos ne pagal reikalavimus ir jose buvo klaidų. Galima paminėti ir programos viešinimo darbus, kurie tikrai nebuvo tokie pastebimi 2007 m., kuomet startavo programa. Visa tai darė įtaką palyginus nedideliam gautų paraiškų skaičiui. (4 pav.) Šias problemas išgyvendinus,

22 m. surinktų paraiškų skaičius išaugo beveik 20 proc., lyginant su 2007 m. Tokius pokyčius nulėmė programos aktyvesni viešinimo ir reklamos darbai, taip pat subjektų pagerėjęs supratimas apie keliamus reikalavimus paramai gauti. Vis dažniau rengiami seminarai apšvietė žmones ir pastūmėjo teikti paraiškas paramai gauti. Didelę reikšmę turėjo ir KPP supaprastinimo projektai, kurie leido subjektams greičiau ir paprasčiau parengti projektus. Kaip žinoma, per dideli reikalavimai dažnai atbaido nuo tolimesnių veiksmų. Gana nemažą įtaką paraiškų skaičiaus padidėjimui turėjo ir jau gavusiųjų paramą subjektų teigiami vertinimai KPP atžvilgiu. Nenuostabu, jog kiti subjektai labiau pasitiki kolegų nuomone bei patirtimi, nei institucijų skelbiama informacija, kuri kartais gali būti vienašališka. Tolimesnei KPP analizei, buvo surinkti duomenys apie Lietuvos Kaimo plėtros programos pareiškėjų prašomas ir išmokėtas paramos sumas, šios sumos išskirstytos pagal metus. Galima pastebėti, kad prašoma suma nėra tolygi išmokamai sumai. Pastebima, kad ypač pirmaisiais metais paramos lėšos buvo skiriamos atsargiai, dar nebuvo padarytas įdirbis, tad išmokama suma buvo mažesnė negu prašoma. Toks reiškinys atsitiko, nes paramos lėšos visam 7 metų laikotarpiui dar nebuvo tolygiai paskirstytas, bijota, kad lėšų gali neužtekti paskutiniesiems metams. Tačiau sekančiais metais išmokamos sumos buvo ženkliai didesnės, netgi viršijo prašomų išmokėti lėšų dydį, kadangi buvo išmokamos praėjusiais metais patvirtintos lėšos m. išmokamos sumos tolygiai augo, tačiau toli gražu ne visos prašomos sumos buvo patenkintos. Kadangi programa artėjo į pabaigą, norėta visas lėšas paskirstyti vienodai visiems pareiškėjams. Galima teigti, jog išmokamos sumos buvo du kartus mažesnės nei prašomos sumos. Tam įtakos turėjo ir besibaigiančios suplanuotos programos lėšos. Prašomą išmokėti paramos sumą galima sulyginti su tuo pačiu laikotarpiu pateiktų paraiškų skaičiumi (5 pav.).

23 23 5 pav. KPP prašoma ir išmokėta paramos suma pagal metus (Nacionalinė, 2013) m. pateiktų paraiškų skaičius paramai gauti sumažėjo, tačiau prašoma suma išaugo kone 25 proc. To paaiškinimas stambesnių žemės ūkio subjektų pateiktos paraiškos, kurios savo samatų dydžiais atstoja didesnį skaičių smulkiųjų ūkių paraiškų. Taip pat galimai buvo rengiami projektai priemonėms, kurių vertės paprastai būna didelės, tokios kaip Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra, kur melioracijos statiniams rekonstruoti paprastai vieno projekto vertė viršija milijoną litų m. prašoma ir išmokama paramos sumos praktiškai susivienodino, kadangi buvo jaučiamas didelis paraiškų skaičius sumažėjimas, tad ir prašomos lėšos sumažėjo I kryptis žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas I krypties bendrasis tikslas - plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius. Tikimasi, kad žinių ir inovacijų perdavimas kartu su investicijomis į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą sudarys sąlygas didėti Lietuvos žemės, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumui. Šio tikslo siekiama įgyvendinant suformuluotuosius pagrindinius prioritetus, siekiant spręsti šias pagrindines I krypčiai priskiriamas problemas (6 pav.).

24 24 Ūkininkų senėjimas, nepalanki ūkių struktūra, kooperacijos stoka, neišvystyta ŽŪ infrastruktūra I krypčiai priskiriamos problemos Subjektų organizacinių sugebėjimų, verslumo, novatoriškų iniciatyvų trūkumas Per mažas miškų sektoriaus konkurencingumas ŽŪ gamyboje inovacijų, naujų technologijų bei modernizacijos stoka, ES direktyvų neatitikimas (7 pav.). Modernizacijos, inovacijų, pridėtinės vertės sukūrimo trūkumas mažose įmonėse 6 pav. I krypčiai priskiriamos problemos (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007) Pagal išvardytąsias pagrindines problemas nustatyti šie pagrindiniai I krypties prioritetai I krypties prioritetai I.1. Gerinti ŽŪ ir miško valdų struktūrą (34 proc. lėšų) I.2. Kelti ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygį (63 proc. lėšų) I.3. Stiprinti žmogiškąjį kapitalą (3 proc. lėšų) 7 pav. I krypties prioritetai (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007)

25 25 Pagal I.1 prioritetą numatytos veiklos skirtos didinti žemės, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą ir plėtoti konkurencingus pirminės žemės bei miškų ūkio produkcijos gamybos sektorius bei spręsti ūkininkų senėjimo ir nepalankios ūkių bei miško valdų struktūros problemas. Ypač svarbu gerinti ūkių struktūrą, siekiant didinti našumą ir gerinti produkcijos kokybę, mažinti gamybos sąnaudas ir užtikrinti pakankamą investicijų grąžą. To siekiama įgyvendinant ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos programą, padedant pusiau natūriniams ūkiams tapti perspektyviais prekiniais ūkiais, skatinant ūkininkauti jaunimą, nes senyvo amžiaus ūkininkai yra mažiau pasirengę modernizuoti ūkius, jiems trūksta ūkio vadybos žinių. Tikėtąsi, kad, teikiant paramą alternatyviai veiklai pagal III kryptį, kai kurie pusiau natūrinių ūkių savininkai pasitrauks iš žemės ūkio ir imsis alternatyvios veiklos. Be to, žemės sklypų (įskaitant miškus) konsolidacijos projektų įgyvendinimas ir parama agrarinei infrastruktūrai (sausinimo sistemoms) gerinti turėtų pastebimai padėti gerinti žemės ūkio ir miško valdų struktūrą bei sąlygas žemės ir miškų ūkio plėtrai. Dėl užsitęsusio žemės grąžinimo ūkių valdos tapo pernelyg išskaidytos ir nepalankios ūkininkavimui daugumą ūkių sudaro smulkūs atskiri vienas nuo kito atitolę žemės plotai. Tokia padėtis nepalanki ūkių ekonominei veiklai, neefektyviai naudojami ištekliai ir žemės ūkio mašinos. Be to smulkiems ūkiams ne visada ekonomiškai naudinga įgyvendinti aplinkosaugos priemones. Būtina visomis išgalėmis skatinti žemės konsolidacijos procesus. Šiuo metu tai jau įgavo pagreitį, tačiau ne tiek, kiek norėta. Tolimesnis žemės valdymas Lietuvoje glaudžiai siejamas su sklypų konsolidacija, kuri, tikimasi, padės gerinti ūkių struktūrą ir stiprinti ūkių konkurencingumą, įgyvendinti kaimo plėtros politiką ir jos prioritetus. Taigi, žemės konsolidacija Lietuvoje nėra savitikslis reiškinys, veikiau bendrosios kaimo plėtros dalis, kartu su kitomis kaimo plėtros priemonėmis, kurios kartu su žemės konsolidacija užtikrina subalansuotą kaimo plėtrą. Be to, esama žemės ūkio infrastruktūra, tokia kaip ūkių keliai ir sausinimo sistemos, nėra palanki žemės ūkio plėtrai. Dauguma sausinimo sistemų yra pritaikytos dideliems kolektyviniams ūkiams (sovietmečio palikimas) ir daugelis jų yra pasenusios. Šios prielaidos būtinos, siekiant plėtoti konkurencingą pirminį žemės ir miškų ūkio sektorių. Svarbu pabrėžti, kad investicijos į sausinimo sistemų gerinimą remiamos tik apsvarsčius jų poveikį aplinkai, t. y. jei bus užtikrinta jų atitiktis aplinkosaugos reikalavimams ir apsaugotos esamos gamtos vertybės. Be to, tikėtąsi, kad priemonės pagal I.2 prioritetą (I.2.1. Žemės ūkio valdų modernizavimas ir I.2.3. Parama miškų ūkiui), kuriomis remiamas modernizacijos lygio kėlimas, pažangių technologijų diegimas,

26 26 standartų įgyvendinimas, miškų savininkų kooperacijos skatinimas ir t. t., taip pat padės gerinti žemės ūkio ir miško valdų struktūrą. Pagal I.2 prioritetą numatytos įgyvendinti veiklos skirtos kelti modernizacijos, technologijos ir inovacijos lygį pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo ir miškų ūkio sektoriuose, siekiant užtikrinti, kad: ūkiai atitiktų ES Nitratų direktyvos reikalavimus; būtų kuriami ir gaminami didesnės pridėtinės vertės produktai; būtų vykdoma pakankama lietuviškų produktų rinkodara, didinanti kaimo gyventojų pajamas; būtų pasiektas aukštesnis gyvenimo lygis. Taigi, pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje reikia tobulinti ūkių technologijas, kelti modernizacijos lygį ir gerinti infrastruktūrą. Šiandien pirminės gamybos sektorius yra imlus darbo jėgai, tačiau ateitis priklauso struktūroms, naudojančioms modernius įrenginius bei technologijas ir prisitaikančioms prie besikeičiančių rinkos poreikių. Didėjant poreikiui mažinti oro taršą, aktyviai skatinamos investicijos į biokuro gamybą, biomasės naudojimą, alternatyviuosius ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Tikimasi, kad investicijos, skirtos padėti ūkiams laikytis Nitratų direktyvos reikalavimų, padės mažinti amoniako išskyrimą į aplinką, ir tuo pačiu klimato kaitą. Atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo plėtra paskatins gaminti žaliąją energiją, mažinti aplinkos teršimą ir prisidės prie kitų priemonių, skirtų efektyviai klimato kaitos procesų valdymo politikai įgyvendinti. Kartu su priemonėmis, skatinančiomis struktūrinius pokyčius pagal I.1 prioritetą ir žemės ūkio valdų modernizavimą, parama pagal I.2 prioritetą skiriama ūkininkų kooperacijai (įskaitant ūkininkų kontroliuojamus pieno perdirbimo įmonių kooperatyvus) ir gamintojų susivienijimų steigimui skatinti. Sutelkę pastangas, ūkininkai gali modernizuoti gamybą, didinti jos našumą, gerinti produkcijos kokybę ir taip prisitaikyti prie rinkos poreikių. Taip pat tikimasi, kad ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose pagerins žemės ūkio maisto produktų kokybę, paįvairins asortimentą ir padidins produktų pridėtinę vertę. Pieno gamintojų skatinimas perdirbti pieną savo ūkiuose padės siekti didesnės pridėtinės vertės, gauti papildomų pajamų, ir skirti daugiau dėmesio žalio pieno kokybei bei higienos standartams. Perdirbimo pramonėje metais planuojama prioritetą skirti mažesnių perdirbimo įmonių modernizavimui, nes šiuo metu jų gamybos įrangos modernizacijos lygis yra

27 27 žemas. Tačiau, siekiant skatinti inovacijas, perdirbimo įmonėms, kurioms teikiama parama už standartų laikymąsi, skiriama parama ir už inovacinės praktikos arba naujų standartų įgyvendinimą (ši parama taikoma visoms perdirbimo įmonėms). Taip pat būtina parama žemės ūkio produktų rinkodarai stiprinti tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose. Siekiant plėtoti miškininkystės sektorių, reikia remti miško savininkų kooperaciją, gerinti miškų infrastruktūrą ir įgyvendinti miškingumo didinimo priemones. Taip pat reikia modernizuoti miško kirtimo technologijas, remiant miškų savininkus, perkančius modernias miško ruošos mašinas, siekiant, kad miškai būtų kertami ekonomiškiau tausojant aplinką. Lietuvos inovacinės struktūros gerinimas ir inovacinio potencialo didinimas yra labai svarbūs paramos veiksmai bendrovėms ir mokslo bei žinių organizacijoms. Reikia nuolat stiprinti tinklus ir mokyti mokslo, žinių institucijų bei pramonės įmonių darbuotojus, siekiant ateityje toliau stiprinti Lietuvos inovacinį potencialą (Lietuvos, 2007). Nė vienos iš išvardytųjų veiklos sričių pagal I.1. ir I.2 prioritetus nei toliau aprašytų prioritetų bei veiklos sričių pagal II, III ir IV kryptis nebus įmanoma sėkmingai įgyvendinti, jei nebus pakankamai investuojama į žmogiškuosius išteklius. Todėl pagal I.3 prioritetą numatytos veiklos skirtos stiprinti kaimo vietovių žmogiškuosius išteklius, taip sprendžiant ribotų galimybių, nepakankamo mokymo ir informacijos trūkumo problemas. Nors Lietuvos ūkininkai ir kaimo gyventojai turi geras sąlygas konsultuotis bendro pobūdžio klausimais dėl tradicinių gamybos metodų, ūkio ekonomikos ir apskaitos, tačiau trūksta specializuotų konsultacijų ir mokymo programų ekologinio ūkininkavimo, aplinkosaugos ir kitų reikalavimų įgyvendinimo, bendruomenės plėtros ir partnerystės, rinkodaros ir veiklos įvairinimo srityse. Todėl ateityje būtina užtikrinti tokio pobūdžio konsultavimo paslaugų teikimą kaimo gyventojams. Taip pat labai svarbu stiprinti profesinį mokymą, siekiant kelti dirbančiųjų žemės ūkyje kvalifikaciją ir užtikrinti ūkininkams nuolatinę galimybę atnaujinti žinias bei įgyti naujų žinių reikalingų geriau prisitaikyti prie ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių. Tikimasi, kad, įgyvendinus priemones pagal šį prioritetą, sustiprės dirbančiųjų žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtros srityse verslumo įgūdžiai, o tai savo ruožtu ne tik sustiprins žemės, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą, bet ir sukurs alternatyvių pajamų šaltinių kaimo vietovėse, pagerins aplinkos būklę (nes padidės žmonių išmanymas ir žinios), taigi bus sėkmingiau pasiekti tikslai pagal kitas II, III ir IV kryptis. Svarbus Nacionalinės kaimo plėtros strategijos prioritetas yra užtikrinti pakankamus išteklius inovacinei plėtrai, žinių perdavimui bei sklaidai remti, ir, svarbiausia,

28 28 praktiškai įgyvendinti šias inovacijas bei taikyti žinias žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriuose, palaikant nuolatinį mokslo visuomenės, žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių dialogą (Lietuvos, 2007). I-osios krypties priemonės per visą m. laikotarpį įsisavimo daugiausiai paramos lėšų per 3,3 mlrd. Lt. Taip įvyko todėl, kad ši priemonė pagrinde skirta materialiajam turtui įsigyti, kas gerina konkurencingumą, didiną darbo našumą ir kt., o materialusis turtas reikalauja daugiausiai investicijų. Daugiausiai iš šios sumos atiteko priemonei Žemės ūkio valdų modernizavimas 48 proc. lėšų (8 pav.). ŽŪ ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrasturktūra 11 ŽŪ produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas 15 ŽŪ valdų modernizavimas Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės ŽŪ gamybos Priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Lėšų dalis proc. 8 pav. KPP I-osios krypties daugiausiai lešų įsisvinusios priemonės (proc.). (Sudaryta autoriaus, pagal Nacionalinė, 2014) Priemonė Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas apimė 15 proc. lėšų, likusios grafike priemonės apie 10 proc. Tuo tarpu kitos priemonės nesulaukė didelio dėmesio ir jų įsisavinta parama tesiekė kelis procentus nuo visos sumos. Visus greičiausiai kiek nuvylė priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas rezultatai, kadangi vienas iš šios krypties tikslų buvo jaunųjų ūkininkų skaičiaus šalyje didinimas. Dar prieš pradedant įgyvendinti KPP, buvo užsibrėžti kai kurie tikslai, kuriuos siekiama per m. laikotarpį įgyvendinti (2 lentelė).

29 29 2 lentelė. Lietuvos KPP I krypties m. siektini ir esami rezultatai. (Sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007,) Rodiklis Vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. situacija Vidutinis ūkio dydis Ha 20 9,63 Vidutinis miško valdos Ha 10 3,31 dydis Pagerintos sausinimo Ha sistemos Konsoliduotų sklypų Ha plotas Jaunųjų ūkininkų dalis Proc Tiek vidutinis ūkio dydis, tiek vidutinis miško valdos dydis nuo užsibrėžto tikslo atsiliko daugiau nei perpus. Kalbant apie ūkio dydį, galima pabrėžti, jog buvo gana aktyviai dalyvaujama ankstyvo pasitraukimo iš ŽŪ veiklos priemonėse, ir šios priemonės įsisavintos lėšos sudarė 10 proc. visų skirtų šiai krypčiai lešų, tačiau to neužteko ūkių stambinimo procesui pagreitinti. Kitą vertus, vyksta natūralus ūkių stambėjimo procesas kaimo gyventojams sėnėjant, jų skaičiui mažęjant, jie atsisako savo dirbamos žemės plotų, kuriuos perima kiti ūkininkai. Tokiu būdu vienam subjektui tenka didesnis žemės plotas. Tačiau galima teigti, jog Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs ūkiai. Jaunųjų ūkininkų dalis sudarė 17 proc. nuo visų ūkių, tačiau tikslas 20 proc. nebuvo pasiektas. Kaip iliustruoja 7 pav., jaunųjų ūkininkų dalyvavimas programoje nebuvo itin aktyvus, nors šioje priemonėje paramos intensyvumas siekė 100 proc. Melioracijos sistemų rekonstravime užsibrėžti tikslai taip pat nebuvo pasiekti pavyko pagerinti tik apie pusę viso planuose buvusio ploto. Tokią situaciją nulėmė lėšų stygius. Priemonė buvo tikrai populiari, subjektai stengėsi pasinaudoti proga susitvarkyti sugedusias ir neveikiančias melioracijos sistemas, nes jų tvarkymas yra brangus ir savo jėgomis procesas užtruktų ne vienus metus, o projekto pagalba tą patį plotą galima sutvarkyti daug greičiau, kadangi užtikrinamas finansavimas. Skirtos lėšos buvo išsemtos dar 2012 m., o 2013 m. buvo nuspręsta papildomai skirti 5 mln. Lt. (Nacionalinė, 2013). Tuo tarpu vienintelis rodiklis, kurio planas buvo įvykdytas tai konsoliduotų žemės sklypų plotas m. tikslas buvo 24 tūkst. ha, o buvo pasiekta net 45 tūkst. ha. Konsolidacijos procesai pasistūmėjo KPP artėjant į pabaigą, todėl dalis darbų dar tik

30 30 bus vykdoma ir gali baigtis m. Nors konsoliduotos žemės plotas pateisino lūkesčius, tačiau visos lėšos nebuvo įsisavintos II kryptis aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas II-osios strateginės krypties bendrasis tikslas - gerinti aplinką ir kraštovaizdį bei stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą. Šio tikslo siekiama įgyvendinant suformuluotus pagrindinius prioritetus, skirtus spręsti šias pagrindines II krypčiai priskiriamas problemas (9 pav.). Grėsmė aplinkai ir kraštovaizdžiui dėl žemės ūkio veiklos kai kuriose vietovėse Nepakankama ekologiškų produktų pasiūla II krypčiai priskiriamos problemos Biologinės įvairovės mažėjimas ir kai kurių rūšių išnykimo rizika Poreikis kovoti su klimato kaita Blogos kokybės geriamasis vanduo šachtiniuose šuliniuose Dirvožemio rūgštėjimas ir erozija Dideli apleistos ŽŪ paskirties žemės plotai 9 pav. II krypčiai priskiriamos problemos (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007) Pagal II kryptį finansinė parama skiriama veiklos sritims, kurios skatins aplinką tausojančią ūkininkavimo praktiką, sieks saugoti ir stiprinti biologinę įvairovę, kraštovaizdį,

31 31 vandens ir dirvožemio išteklius tiek didelės gamtinės vertės, tiek tradicinėse agrarinėse vietovėse bei mažinti klimato kaitą. Nustatomi šie II krypties prioritetai (10 pav.). II krypties prioritetai II.1. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika (23,76 proc. lėšų) II.2. Klimato kaitos mažinimas (16,65 proc. lėšų) III.3. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra (59,59 proc. lėšų) 10 pav. II krypties prioritetai (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007) Pagal II.1 prioritetą siekiama riboti ūkininkavimo veiklos intensyvumą didelės gamtinės ir kraštovaizdžio vertės vietovėse, todėl įgyvendinamos agrarinės aplinkosaugos priemonės pagal Ekologinio ūkininkavimo bei Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema programą, skatinant tausoti kraštovaizdį ir aplinką. Pagal šias programas parama teikiama papildomiems veiksmams, kurie viršija privalomuosius aplinkosaugos reikalavimus, įgyvendinti ir išsaugoti kaimo kraštovaizdį, gerinti vandens kokybę ir mažinti žemės ūkio maistinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, skatinti auginti vietines retas Lietuvos gyvulių ir naminių paukščių veisles (agrarinės biologinės įvairovės tikslais), gerinti dirvožemio kokybę bei būklę. Kadangi dirvožemio erozija ir rūgštėjimas taip pat kelia didelių problemų tiek aplinkai, tiek ir ūkininkams, numatoma įgyvendinti tinkamas agrarinės aplinkosaugos programas, siekiant kiek įmanoma sumažinti šias problemas. Šių priemonių įgyvendinimo plotuose dėl ribojamo trąšų naudojimo sumažės vandens tarša maistinėmis medžiagomis, atsirandanti dėl intensyvaus ūkininkavimo. Parama pagal dirvožemio erozijos prevencijos priemones skiriama siekiant viršyti pradinį rodiklį, nustatytą Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimuose. Prioritetas taip pat bus teikiamas erozijai neatsparių žemės plotų apželdinimui mišku, atsižvelgiant ir į kitus svarbus aplinkosaugos kriterijus. Žinoma, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos skatinimas turės teigiamą poveikį aplinkai (dirvožemiui, vandeniui, biologinei įvairovei, orui), padidės žemės ūkio produkcijos vertė, taigi ūkininkai gaus daugiau pajamų tai ypač svarbu šiandien,

32 32 kai ir vidaus, ir tarptautinėse rinkose didėja tokių produktų paklausa. Susijęs vandens taršos maistinėmis medžiagomis mažinimas padės pasiekti Bendrojoje vandens politikos direktyvoje nustatytus vandens apsaugos tikslus. Priemonės, numatytos pagal II.2 prioritetą, skirtos kovoti su klimato kaita, racionaliai naudojant žemės išteklius, ypač apleistus žemės ūkio paskirties žemės plotus, ir užtikrinant subalansuotą miškų ūkio plėtrą. Tikimasi, kad apželdinimo mišku priemonė labai prisidės prie Lietuvos miškingumo didinimo programoje užsibrėžto tikslo per artimiausius 20 metų Lietuvos miškingumą padidinti 3 proc. Kad miškas būtų želdinamas nedarant žalos aplinkai ir nepažeidžiant gamtinių vertybių, parengtos išsamios žemėtvarkos schemos miškui želdinti, kurios turėjo būti užbaigtos iki 2007 m. pabaigos. Už žemėtvarkos schemų miškui želdinti rengimą atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba. Šias schemas tvirtina rajonų savivaldybės. Iki 2008 m. parengta 51 žemėtvarkos schema miškui želdinti, pagal kurias išduodami leidimai šiai veiklai atlikti. Šiose schemose nustatomos miškui želdinti tinkamos teritorijos, atsižvelgiant į aplinkosaugos (biologinės įvairovės, vandens ir dirvožemio kokybės, erozijos, kraštovaizdžio ir kt.), ekonominius ir socialinius aspektus. Parama suteikiama šiose nustatytose teritorijose esančių žemės plotų apželdinimui. Siekiant užtikrinti, kad apželdinimas mišku būtų kiek galima naudingesnis biologinei įvairovei ir aplinkai, taip pat siekiant įtvirtinti subalansuoto miško tvarkymo principus, daug dėmesio įgyvendinant šias schemas skiriama šiuo metu taikomai praktikai - mišrių želdinių, kuriuose daugiausia lapuočių, įveisimui, miško perimetro nustatymui, vietinių rūšių medžių sodinimui ir atvirų zonų formavimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 484 patvirtintoje Lietuvos miškų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje nustatyti šie pagrindiniai miškų ūkio plėtros strateginiai tikslai: valstybinio ir privataus miškų ūkio plėtra, derinama su bendrąja kaimo plėtra, ir Lietuvos miškingumo padidinimas 3 proc. per artimiausius 20 metų. Konkretus iki 2020 m. numatomų apželdinti plotų dydis ir visos susijusios priemonės buvo pateikti bendru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 patvirtintoje Lietuvos miškingumo didinimo programoje m. laikotarpiu planuojama kasmet įveisti po ha miško apleistoje valstybinėje ir privačioje žemėje, pasinaudojant Europos Sąjungos finansine parama. Siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos miškingumui didinti ir užtikrinti miško sodmenų tiekimą kirtavietėms atželdinti bei naujiems miško plotams įveisti, 2003 m. rugpjūčio 26 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 434 patvirtinta

33 33 Valstybinių miško medelynų modernizavimo programa. Visa parama miškų ūkio plėtrai yra viena svarbiausių kovos su klimato kaita priemonių. Klimato kaitą padės mažinti pagal I kryptį numatyta parama žemės ūkio valdoms modernizuoti (pavyzdžiui, skatinti naudoti biokurą, alternatyvius ir atsinaujinančius energijos šaltinius, įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus), o taip pat ir parama priemonėms pagal III kryptį skirtoms skatinti smulkių įmonių steigimą ir kitą ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėse (pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos jėgainių statybą ir įrengimą). Nitratų direktyvos įgyvendinimas pagal I kryptį taip pat padės gerinti vandens kokybę tiek atviruose vandens telkiniuose (Bendrosios vandens politikos direktyvos ir Nitratų direktyvos įgyvendinimas), tiek kaimo gyventojų šuliniuose, nes vandens kokybę daugeliu atvejų labiausiai blogina netinkama ūkinė praktika (visų pirma netinkamas mėšlo ir srutų tvarkymas). Tačiau akivaizdu, kad blogos kokybės geriamo vandens problemai spręsti taikoma ne tik EŽŪKPF parama jai skiriamos ir struktūrinių fondų lėšos. Priemonės, numatytos pagal II.3 prioritetą, skirtos užtikrinti, kad didelės biologinės įvairovės plotuose būtų taikomi tinkami ūkininkavimo metodai ir miško tvarkymo praktika. Todėl pagal šį prioritetą numatytos veiklos skirtos skatinti Natura 2000 tinklo vietovių ūkininkus ir miško savininkus taikyti tokią praktiką, kad būtų išsaugotos esamos gamtos vertybės. Gamtos vertybes tausojančios ūkininkavimo ir miškininkystės sistemos ūkininkams ir miško savininkams retai duoda pelno, nes ekologinio ūkininkavimo pridėtinė vertė neįskaičiuojama į vartotojų mokamą kainą. Todėl ūkininkams iš EŽŪKPF lėšų mokama už šiuos aplinkosaugos produktus, dėl kurių gerėja saugomos gyvūnijos, augalijos ir natūralių bei pusiau natūralių buveinių būklė. Kita vertus, yra plotų, kuriuose nepalaikoma reikiamo lygio ekonominė veikla ir tai kelia grėsmę jose esančioms gamtinėms vertybėms, taip pat plotų, kurie ateityje veikiausiai bus apleisti, jei nebus imtasi tinkamų veiksmų. Todėl būtina įgyvendinti veiksmus, skatinančius tų vietovių gyventojus verstis tinkama ekonomine veikla, nedarančia žalos aplinkos vertybėms. Šiuo tikslu pasitelkiama Natura 2000 priemonė ir parama ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, želdinimas mišku ir subalansuota miškų ūkio plėtra. Parama ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, yra glaudžiai susijusi su kompleksinio paramos susiejimo principu, pagal kurį šioje programoje dalyvaujantys ūkininkai privalo palaikyti geras žemės ūkio ir aplinkos sąlygas remiamuose žemės plotuose. Taigi tikimasi, kad ši parama duos daug naudos aplinkai. (Lietuvos, 2007)

34 34 Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas įsisavino daugiau nei 2,6 mlrd. Lt. lėšų. Tai kiek mažiau nei I-osios krypties priemonės, tačiau vertinant tai, jog šioje srityje buvo finansuojamas pagrinde materialusis turtas, o II krypties priemonėse mokamos išmokos, tas skirtumas nėra toks jau didelis. Didžioji dalis lėšų atiteko priemonei Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves 44 proc. (11 pav.). Tokioms vietovėms priskiriami mažiau palankių vietovių statusą turinčios teritorijos (kriterijus nustato ŽŪM), taip pat į NATURA 2000 tinklo ribas patenkančios teritorijos. Kasmet prašoma parama už daugiau nei milijoną ha ploto, tačiau pareiškėjai turi įsipareigoti nenutraukti žemės ūkio veiklos 5 metus, antraip gautą paramą reikės grąžinti. Miškininkystės porencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas 2 Pirmas ne ŽŪ paskirties ir apleistos ŽŪ paskirties žemės apžveldinimas mišku 9 Pirmas ŽŪ paskirties žemės apžveldinimas mišku 6 Priemonė Agrarinės aplinkosaugos išmokos 36 Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves Lėšų dalis proc. 11 pav. KPP II-osios krypties daugiausiai lešų įsisvinusios priemonės (proc.) (Sudaryta autoriaus, pagal Nacionalinė, 2014) Daugiau nei trečdalį II krypties lėšų įsisavino Agrarinės aplinkosaugos išmokos. Čia daugiausiai paramos gavo ekologiškai ūkininkaujantys subjektai, kurie taip privalo įsipareigoti 5 metų laikotarpiui. Abejoms priemonėms specialių projektų rengti nereikia, paraiškos priimamos kartu su pasėlių deklaracijomis, tad tai nereikalauja papildomų investicijų ir laiko. Kitos priemonės gavo palyginti nedideles paramos dalis, galima išskirti priemones Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, kurios atitinkamai įsisavino 6 proc. ir 9 proc. lėšų.

35 35 Šios priemonės skirtos skatinti miškininkystės plėtrą, gerinti ekologines ir aplikos sąlygas. Tai taip pat alternatyvaus verslo žemės ūkiui kaimo teritorijose šaltinis. KPP pradžioje II krypčiai buvo užsibrėžti tikslai, kuriuos siekta įgyvendinti. Daugiausiai dėmesio skirta aplinkos gerinimo siekiams bei miškingumo didinimui. (3 lentelė) Būtent su šiais tikslai susijusios priemonės ir buvo populiariausios bei įsisavino daugiausiai lėšų. Deja, kalbant apie Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonę, iškeltų tikslų nepavyko įgyvendinti, nors einama tinkama linkme. Ekologinių ūkių skaičiaus tikslas buvo 4500 ūkių, tačiau 2013 m. jų tebuvo Tačiau žvelgiant į jų užimamą plotą, nuo tikslo atsilikta nedaug mažiau nei 1000 ha. Galima teigti, jog ekologiniai ūkiai stambėjo, todėl didėjo jų deklaruojami plotai, o ne ūkių skaičius m. nauji ekologiniai ūkiai gales steigtis ir gaus sertifikatus, tačiau jiems nebus mokama parama. Toks sprendimas priimtas pasibaigus m. periodui bei dar neturint patvirtintos sekančio laikotarpio programos. Tad greičiausiai naujų ūkių nebus sulaukta, nes negaunant paramos ūkiai sunkiai išgyventų. Parama bus mokama tik tęstinius įsipareigojimus turintiems pareiškėjams, taip pat pareiškėjams, kuriems 2013 m. buvo paskutiniai prisiimtų įsipareigojimų metai, pratęsiant įsipareigojimus dar 1 metams (Ekologinio, 2014). 3 lentelė. Lietuvos KPP m. II krypties siektini ir esami rezultatai. (Sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007) Rodiklis Vienetai 2013 m. tikslas 2013 m. situacija Ekologinių ūkių vnt skaičius Ekologinių ūkių ha plotas Vidutinis metinis ha miškų plotų padidėjimas Taip pat buvo siekiama išlaikyti vidutinį metinį miškų plotų padidėjimą ne mažiau kaip 3000 ha. Tą padaryti pavyko su kaupu vidutinis miško ploto padidėjimas m. siekė 8000 ha per metus. Apibendrinant galima teigti, kad miškingumas Lietuvoje nuolat auga, pradedant 1948 m. Tokį augimą lėmė apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų apželdinimas mišku, taip pat gaunama parama tokiems projektams vystyti. Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis miško plotas šiuo metu sieka 0,67 ha (Lietuvos, 2013).

36 III kryptis gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas Bendrasis šios krypties tikslas - gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Šio tikslo siekiama įgyvendinant suformuluotus pagrindinius prioritetus, pagal kuriuos sprendžiamos šios pagrindinės III krypčiai priskiriamos problemos (12 pav). III krypčiai priskiriamos problemos Mažos pajamos ir pajamų šaltinių trūkumas (per didelė priklausomybė nuo ŽŪ) Nepakankamai išbystyta socialinė ir fizinė infrastruktūra Nepakankama gyvenimo ir asmeninės nuosavybės apsauga vienkiemiuose ir kitose atokiose kaimo vietovėse Būtinybė išsaugoti kaimo kultūros paveldą 12 pav. III krypčiai priskiriamos problemos (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007) Akivaizdu, kad žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumo didėjimas turės neigiamą socialinį poveikį mažės darbo vietų žemės ūkio sektoriuje kaimo gyventojams. Todėl veiklos numatytos pagal III kryptį skiriamos didinti kaimo užimtumo galimybes ir kurti alternatyvius pajamų šaltinius kaimo gyventojams. Kaimo vietovės netaps patrauklios, jei nebus gerinamos gyvenimo sąlygos (fizinė kaimo infrastruktūra) bei užtikrinama gyvenimo ir asmeninės nuosavybės apsauga. Būtina ugdyti kaimo gyventojų gebėjimą užsiimti alternatyvia veikla ir didinti savo kaimo aplinkos patrauklumą. Todėl nepaprastai svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius. Nustatyti šie prioritetai (specialieji tikslai), kurių įgyvendinimo veiklos finansuojamos pagal III kryptį ir Leader priemonę (13 pav).

37 37 III krypties prioritetai III.1. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas (60,8 proc. lėšų) III.2. Socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimas, gyvenimo ir asmeninės nuosavybės apsauga, kaimo paveldo išsaugojimas (39,2 proc. lešų) 13 pav. III krypties prioritetai (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007) III.1 prioritetas suformuluotas siekiant mažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio pajamų, kurti alternatyvias darbo vietas ir didinti pajamų lygį kaimo vietovėse. Akivaizdu, kad kaimo gyventojai iki šiol yra per daug priklausomi nuo žemės ūkio, taigi, atsižvelgiant į esamas svarbiausias santykines kaimo vietovių stiprybes, pirmenybė teikiama kaimo turizmo ir amatų plėtrai ši veikla ne tik sukurs papildomų darbo vietų, bet ir stiprins Lietuvos kaimo savitumą bei kultūrą. Taip pat kalbama ir apie miškininkystę. Kadangi dauguma miškų užima mažo derlingumo dirvožemio plotus, miškų ūkis (tiek medienos, tiek ne medienos produktų gamyba) gali būti svarbus papildomas ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų pajamų šaltinis. Todėl miškininkystė laikoma viena iš veiklos įvairinimo rūšių kaimo vietovėse, kuri galėtų padėti kurti papildomas darbo vietas kaimo gyventojams. Šiuo metu miško (daugiausia ne medienos) produktų naudojimas yra tvirtas pagrindas kaimo plėtros iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti gyventojų galimybes uždirbti pajamų ir kartu palaikyti gerą aplinkos kokybę. Taigi, I ir II krypčių veiklos priemonės, susijusios su miškų ūkio plėtra, taip pat padės kurti alternatyvius pajamų šaltinius kaimo vietovėse Pagal III.2 prioritetą siekiama didinti gyvenimo kaimo vietovėse patrauklumą ir saugumą. Šiuo metu veikiančios vietos veiklos grupės (toliau - VVG) ir kaimo bendruomenės skiria daug dėmesio kaimų atnaujinimui: atnaujinami apleisti kultūros ir istorijos objektai, dvarai, bibliotekos, kaimo vietovėse kuriamos žaliosios zonos ir kt., siekiant, kad kaimo vietovės taptų patrauklios tiek jų dabartiniams gyventojams, tiek naujakuriams, norintiems kaimo vietovėje

38 38 užsiimti verslu. Todėl pagal šį prioritetą EŽŪFKP lėšos skiriamos kaimams atnaujinti, gyvenimo ir asmeninės nuosavybės apsaugai stiprinti vienkiemiuose ir kitose atokiose kaimo vietovėse bei plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai kaimo vietovėse diegti. Taip pat didelės investicijos gyvenimo sąlygoms kaimo vietovėse gerinti turėtų būti skiriamos ir iš kitų struktūrinių fondų. Daugiausiai šios krypties lėšų per 40 proc., atiteko priemonei Parama verslo kūrimui ir plėtrai. Kiek mažiau 26 proc, Kaimo atnaujinimui ir plėtrai. (14 pav.) 26 0,2 12 Perėjimas prie ne ŽŪ veiklos Parama verslo kūrimui ir plėtrai 18 43,8 Kaimo turizmo veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas ir plėtra Tradicinių amatų centrų kūrimas ir plėtra 14 pav. KPP III-osios krypties lėšas įsisavinusios priemonės (proc.) (Sudaryta autoriaus, pagal Nacionalinė, 2014) Nors deklaruojama, jog šios krypties priemonės skirtos būtent mažinti kaimo priklausomybę nuo žemės ūkio, o prioritetai teikiama su ŽŪ nesusijusioms sritims, tačiau tikėtina, kad parama galėjo pasinaudoti būtent susiję subjektai. Parama verslo kūrimui ir plėtrai gali būti sėkmingai panaudojama ŽŪ produktų perdirbimui ir panašiai. Žinoma, naujos darbo vietos yra sukuriamos ir kaimo vietovėms tai tik į naudą, tačiau tai gali prieštarauti programos tikslams. Tuo tarpu parama kaimo atnaujinimui ir kaimo turizmo veiklai nekelia abejonių dėl sąsajų su žemės ūkiu. Ši parama siekia padaryti kaimiškąsias vietoves patrauklesnes gyventi, pritraukti nuolatinius gyventojus bei turistus.

39 IV kryptis LEADER Bendrasis LEADER priemonės tikslas - skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir partnerystę. Pagal šį prioritetą sprendžiamos šios pagrindinės problemos (15 pav). Silpna vietos savivalda ir savivaldybių bei kaimo bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo ir ryšių stoka IV krypčiai priskiriamos problemos Būtinųjų vietos lygmens pajėgų trūkumas Nepakankami gebėjimai naudotis pažangiomis informacinėmis technologijomis Nepakankama paraiškų rengimo ir projektų kūrimo patirtis Finansinių šaltinių vietos organizacijų veiklai remti trūkumas 15 pav. IV krypčiai priskiriamos problemos (sudaryta autoriaus, pagal Lietuvos, 2007) Suformuluotas šis LEADER metodo įgyvendinimo prioritetas (specialusis tikslas) vystyti veiklas, kurios numatytos pagal LEADER kryptį, skirtos skatinti vietos iniciatyvą ir partnerystę, įtraukiant į veiklą kaimo bendruomenes, verslo ir vietos savivaldos atstovus. Akivaizdžiai būtina skatinti ir ugdyti kaimo gyventojų gebėjimus bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant integruotas vietos plėtros strategijas, pasitelkiant viešojo, ekonomikos ir socialinio sektorių atstovų (iš kurių suformuojamos vietos veiklos grupės) išteklius, žinias ir įgūdžius. Šie tikslai tampa dar svarbesni žinant tai, kad Lietuvoje kaimo teritorijų tankumas yra labia aukštas, vienas vienas aukščiausių tarp kitų ES narių. LEADER metodas yra iš apačios į viršų metodas, kuriuo siekiama stiprinti ryšį tarp vietos lygmeniu priimamų sprendimų, gerinti valdymo kokybę,

40 40 stiprinti kaimo vietovių socialinį kapitalą ir, svarbiausia, gerinti gyvenimo kokybę. Parama pagal LEADER metodą skiriama trims pagrindinėms veiklos sritims remti (Chevalier et al, 2013): vietos plėtros strategijoms įgyvendinti; bendradarbiavimo projektams; VVG veiklai, įgūdžių įgijimui ir teritorijos aktyvumo skatinimui. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas siejamas su visomis III krypties priemonėmis skirtomis gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. VVG į savo vietos plėtros strategijas galės įtraukti visas priemones iš III krypties priemonių sąrašo, taip pat planuoti naujas, Kaimo plėtros programoje nenumatytas priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti III krypties tikslus. Įgijus daugiau patirties ir žinių programos įgyvendinimo metu LEADER metodas gali būti papildytas priemonėmis ir iš kitų krypčių. Priemonei Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas skiriama 93 proc. visos LEADER programos lėšų, o įsisavinta 94 proc. lėšų (16 pav.) Pareiškėjai yra VVG, o strategijos turi siekti KPP trečios krypties tikslų gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo ir ekonomikos įvairinimo, tačiau galima numatyti ir papildomų priemonių, pavyzdžiui, socialinės atskirties mažinimas kaimo vietovėse ir pan Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas Parama VVG veiklai 16 pav. KPP IV-osios krypties lėšas įsisavinusios priemonės (proc.) (Sudaryta autoriaus, pagal Nacionalinė, 2014) Kitos priemonės sudarė nedidelę dalį įsisavintų programos lėšų Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas 4 proc. Šios priemonės projektuose privalo dalyvauti ne mažiau kaip dvi Lietuvoje veikiančios vietos veiklos grupės (viena jų gavusi finansavimą strategijai

41 41 įgyvendinti). Tarptautiniuose projektuose vienas iš partnerių turi būti iš kitos ES šalies. Parama VVG veiklai sudarė 3 proc. lėšų. Ši priemonė susideda iš kelių veiklos sričių tai parama VVG rengiamoms strategijoms ir vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti bei galimų vietos projektų teikėjų gebėjimams ugdyti, jų aktyvumui skatinti. Buvo prognozuojama, kad iki 2013 m. pabaigos Lietuvoje veiks 50 VVG, tačiau pavyko šį tikslą viršyti šiuo metu veikia 55 VVG.

42 42 5. LIETUVOS KAIMO PLĖTROS M. PROGRAMA BIRŽŲ RAJONE 5.1. Lietuvos kaimo plėtros m. programos įgyvendinimas Biržų rajone Biržų rajono subjektai gana aktyviai dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros m. programoje. Galima paminėti 2013 metus, kuomet pareiškėjai pateikė beveik 2500 paraiškų. Toks skaičius prilygsta visoje Marijampolės apskrityje, kuri sudaryta dar iš 5 savivaldų, surinktų paraiškų skaičiui (Bendra, 2013) m. vasario kovo mėnesiais atlikta anketinė apklausa Biržų rajone, kurioje dalyvavo žemės ūkio subjektai, dalyvavę Lietuvos kaimo plėtros programoje. Apklausos tikslas buvo surinkti duomenis apie pareiškėjus, jų dalyvavimą programoje, taip pat sužinoti jų nuomonę kaimo plėtros klausimais. Biržų rajone atliktos apklausos respondentų amžiaus vidurkis 46 metai, tad galima teigti, jog jaunųjų ūkininkų iki 40 metų rajone nėra daug. Vyresniesiems sunkiau gauti paramą, kadangi prioritetus turi jaunieji ūkininkai, jiems suteikiamos lengvatinės sąlygos tiek KPP priemonėse, tiek įsigyjant nuosavybėn valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Daugiau nei pusė atsakiusių (57 proc.) į anketos klausimus yra gana stambių ūkių savininkai, nes tvirtina deklaruojantys virš 200 ha plotus, trečdalis deklaruoja apie 150 ha plotus, ir tik nedidelė dalis apie 14 proc. deklaruoja iki 50 ha plotą (17 pav) <50 ha ha >200 ha 17 pav. Ūkių valdomo žemės ploto pasiskirstymas Biržų rajone procentais (sudaryta autoriaus, pagal Biržų, 2014)

43 43 Šiuo metu kaip tik juntamas ūkių stambėjimo procesas, tad respondentų atsakymai nenustebino. Juolab, Biržų rajone vidutinis ūkio dydis yra tarp didžiausių Lietuvoje apie 14 ha. Ūkių stambėjimo procesą galima paaiškinti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu, taip pat senyvo amžiaus ūkininkų pasitraukimu iš žemės ūkio veiklos. Jų žemes perima kiti žemės ūkio subjektai, taip padidindami savo ūkius. Taip pat dalyvavimas KPP priemonėse, kuomet modernizuojama žemės ūkio technika, labiau tinkamas stambesniems ūkiams, kur ši technika gali būti pilnai išnaudojama, ir vyktų jos atsiperkamumas (Ūkininkų, 2014). I krypties priemonėse Biržų rajone dalyvavo trečdalis respondentų, tuo tarpu II krypties daugiau nei 50 proc. apklaustųjų. Tai galima paaiškinti tuo, kad būtent maži ūkiai aktyviau dalyvauja aplinkos ir kraštovaizdžio tvarkymo programose, kurios nereikalauja didelių nuosavų investicijų, ir už kurias pagrinde mokama metinė išmoka už atliktus darbus. Tuo tarpu stambesni ūkiai gali investuoti nuosavas ar skolintas lėšas į technikos, pastatų atnaujinimą, ir tos investicijos jiems atsipirks, kadangi technika bus pilnai išnaudojama, ko nebūtų smulkiuose ūkiuose. Kad dalyvaujant KPP I krypties priemonėse reikalingos investicijos, byloja ir tai, jog pusė ūkių projektus įgyvendino dalinai nuosavomis skolintomis lėšomis (18 pav.) Proc I kryptis II kryptis III kryptis Lietuvoje Biržų rajone 18 pav. Pareiškėjų dalyvavimas KPP priemonėse Lietuvoje ir Biržų rajone procentais (sudaryta autoriaus, pagal Bendra, 2014; Biržų, 2014) Lyginant Biržų rajono pareiškėjų dalyvavimą KPP priemonėse su bendra Lietuvos statistika, procentinis pasiskirstymas tarp skirtingų krypčių buvo nevienodas. Tokį skirtumą nulėmė Biržų rajono pareiškėjų dalyvavimas III krypties priemonėse. Šiose priemonėse dalyvavo 21 proc. pareiškėjų, kai tuo tarpu Lietuvos rezultatas tik 2 proc. Akivaizdūs ir tokio aktyvaus dalyvavimo rezultatai rajone padaugėjo kaimo turizmo sodybų, buvo sukurtos darbo vietos gyventojams, pagerėjo kaimiškų vietovių būklė.

44 44 Pagal Biržų rajone atliktą anketinę apklausą matyti, kad 85 proc. apklaustųjų pateiktų paraiškų buvo įvertintos teigiamai. Toks rezultatas yra kiek mažesnis nei Lietuvos vidurkis (92 proc.), tačiau įvertinant tai, jog rajone aktyviau dalyvaujama II krypties priemonėse, toks procentas yra tikėtinas. Lietuvos mastu, paraiškos, pateiktos II krypties teikiamai paramai gauti taip pat turėjo mažesnį teigiamai įvertintų paraiškų procentą, nei I oji kryptis. 40 proc. respondentų teigė, jog paraiškų užpildymo ir pateikimo procesas nėra sudėtingas, tačiau likusieji teigia atvirkščiai procesas yra sudėtingas arba vidutiniškai sudėtingas. Žinoma, nelygu, kokiai priemonei teikiama paraiška. Technikos modernizavimui reikalingi verslo planai ir aibė kitų dokumentų, kas reikalauja nemažai laiko ir patirties. Klaidingai užpildžius paraišką, rizikuojama prarasti galimybę gauti paramą. Tuo tarpu pildant paraišką dalyvauti priemonėse dėl kraštovaizdžio ir aplinkos gerinimo, reikalavimų yra kiek mažiau, nereikalingi verslo planai. Tiek viena, tiek kita gali būti sudėtinga ypač vyresnio amžiaus subjektams, kurių didelė dalis neturi pakankamai įgūdžių darbui kompiuteriu, informacijos paieškoms. Todėl yra kreipiamasi pagalbos į subjektus, kurie teikia projektų rengimo paslaugas. Kiek daugiau nei 70 proc. respondentų Biržų rajone paraiškas pildė nesavarankiškai. Galbūt taip pasirenkama ne vien dėl žinių, bet ir laiko stokos visa dokumentacija tikrai reikalauja nemažai laiko viską teisingai atlikti. Gavus teigiamą įvertinimą, pareiškėjas turi turėti lėšų, kad galėtų įgyvendinti projektą. Tik po to, pateikus mokėjimo prašymą, paramos suma yra grąžinama. Biržų rajone KPP priemonėse dalyvavusieji respondentai pasiskirstė po lygiai viena pusė apklaustųjų projektus įgyvendino tik nuosavomis, kita pusė daliniai nuosavomis skolintomis lėšomis. Iš to galima spręsti, jog finansinė padėtis nėra bloga, kadangi subjektai turi apyvartinių lėšų projektams įgyvendinti, taip sutaupydami lėšų nemokant palūkanų. Tačiau nesant pakankamai lėšų, bankai noriai skolina subjektams, kurie jau turi teigiamai įvertintą paraišką, nes tai yra kaip garantas sėkmingam paskolos padengimui. Įgyvendinus projektą, daugiau nei 65 proc. respondentų Biržų rajone teigė, jog projektas didžiausią įtaką padarė technikos parkui jis buvo atnaujintas ir modernizuotas. Technikai skiriama daugiausiai dėmesio, kadangi tai pagrindinė darbo priemonė, kuri turi dirbti našiai, efektyviai, negesti. Tuo tarpu tik kiek daugiau nei 10 proc. apklaustųjų teigė, jog parama teigiamą naudą turėjo jų finansinei padėčiai, atnaujintiems pastatams bei žemės kokybei. Apie pastarąjį aspektą verta pakalbėti, nes kaip matoma, pagrinde yra investuojama į techniką, pastatus. Tačiau be žemės sustotų visas žemės ūkis. Dėl šios priežasties skatinama

45 45 investuoti ne tik i techniką, bet ir į pačią žemę. Intensyvioji žemdirbystė alina žemę, tad privalo būti išlaikyta pusiausvyra tarp intensyvaus naudojimo ir kokybės gerinimo. Tam skirtos priemonės kaip melioracijos sistemų remontas, žemės kalkinimas ir kt. Šiems dalykams privalo būti skiriama daugiau dėmesio ir ateities programose tai turėtume pamatyti (Dirvožemio, 2014). Visi subjektai, dalyvaujantys KPP priemonėse, yra tikrinami planinėse ir atsitiktinose patikrose. Pagal ES teisyną išlaidos, kurias būtina tikrinti vietoje, turi sudaryti ne mažiau kaip 4 proc. išlaidų, kurios finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir kurias kiekvienais kalendoriniais metais turi išmokėti Agentūra. Apie patikrą vietoje paramos gavėjas gali būti informuojamas ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki patikros vietoje atlikimo pradžios. Patikros vietoje tikslas įsitikinti: ar paramos gavėjo pateikti mokėjimo prašymai yra pagrįsti apskaitos ar kitais dokumentais, ar atitinkamos išlaidos atitinka faktiškai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, ar pareiškėjo - paramos gavėjo nurodyti duomenys atitinka tikrovę. Atliekant patikras vietoje tikrinami visi paramos gavėjo įsipareigojimai ir prievolės, kuriuos galima patikrinti pas jį apsilankius. 100 proc. apklaustųjų nurodė, jog atliktos patikros Biržų rajone jų nuomone buvo tinkamos ir atitiko lūkesčius. Iš to galima spręsti, jog Agentūros darbuotojai yra kompetentingi, o jų atliekamos patikros vietoje atliekamos pagal reikalavimus. Subjektams esant patenkintiems tiek Agentūros darbu, tiek aplamai Lietuvos kaimo plėtros programa, visi apklaustieji teigė, jog dar kartą teiktų paraiškas paramai gauti. Toks aktyvumas rodo, jog programa tikrai naudinga, o ateinantis m. paramos laikotarpis sulauks nemažai dėmesio (Nacionalinė b, 2014). Kiek kitokios nuomonės apklaustieji subjektai buvo apie rengiamus seminarus ir kitus renginius KPP tematika. Net 43 proc. jų teigė, jog nedalyvauja ir ateityje neketina dalyvauti tokiuose renginiuose. Tokią nuomonę galima paaiškinti tuo, jog praktiškai visą reikalingą informaciją galima rasti internete, o tokias technologijas turi tikrai didžioji dauguma pareiškėjų, kadangi internetinėse prieigose pildomi dokumentai, peržiūrima projektų būsena bei atliekami kiti veiksmai. Iš tokio apklaustųjų požiūrio galima spręsti, kad tikslinga apsvarstyti, ar nevertėtų tokiems informacinio pobūdžio renginiams skirtas lėšas panaudoti priemonėms, kurios jautė lėšų stygių m. programos periode ir į tai atsižvelgti rengiant m. programos taisykles. Subjektai, paklausti kokioms sritims reikalingas papildomas finansavimas, labiausiai išskyrė žemės ūkio techniką - 42 proc. bei žemės kokybės ir vandentvarkos gerinimą - 33 proc. (19 pav.).

46 Kaimo bendruomenėms Žemės ūkio technikai Aplinkai ir kraštovaizdžiui Žemės kokybei ir vandentvarkai 19 pav. Papildomo finansavimo perspektyvos procentais (sudaryta autoriaus, pagal Biržų, 2014) Žemės ūkio technika visuomet buvo prioritetinė subjektų sritis, kadangi tai pagrindinė darbo priemonė. Tačiau nereikėtų nusigręžti nuo žemės kokybės gerinimo, melioracijos įrenginių remonto. Ši sritis tikrai apleista, ir gali ateiti laikas, jog naujausia technika nebepadės pasiekti gerų rezultatų. Didesnėje šiaurės Lietuvos regiono dalyje stebimas žemės ūkio naudmenų, ypač ariamosios žemės, sumažėjimas ir krūmynų plotų didėjimas. Šis procesas dažniausiai vyksta stichiškai ir vadinamas renatūralizacija. Tokiems plotams reikalinga papildoma priežiūra, kuri pasitelkiant paramos finansines galimybes taptų efektyvesnė (Ribokas, 2012). Užmirkusios, sumedėjusia augalija apaugusios teritorijos turėtų būti vis dažniau rekultivuojamos ir dėl vis didėjančios ŽŪ paskirties žemės kainos m. Biržų rajone įvykusių žemės pirkimo pardavimo sandorių metu nustatyta, kad 1 ha žemės kaina vidutiniškai išaugo 25 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tam įtakos galėjo turėti spekuliacijos dėl žemės pardavimo užsieniečiams diskusijos, taip pat auganti žemės rinka. Kaip žinia, prastos kokybės sklypus galima nupirkti daug žemesne nei rinkos kaina, o juos sutvarkyti iki tinkamos būklės naudojimui gali kainuoti pigiau nei pirkti geros būklės sklypus. Taigi galima teigti, kad didėjanti ŽŪ paskirties žemės kaina turės teigiamos įtakos apleistų žemių tvarkymui (Žemės, 2012).