VIEŠVILĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS IR MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Transkriptas

1 PATVIRTINTA Viešvilės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V- 75 VIEŠVILĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS IR MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS ir mokslo metų mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų planas (toliau ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotų programų ar ugdymo programų jas pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių, taip pat neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Planas parengtas, vadovaujantis Pradinio ir Pagrindinio ugdymo programų bendraisiais planais. 2. Ugdymo plano tikslas nustatyti pradinio ir pagrindinio ugdymo programų vykdymo reikalavimus formuojant ugdymo turinį ir organizuojant ugdymo procesą, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai: 3.1. tinkamai planuoti mokyklos ugdymo turinį ir jį pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius; 3.2. kurti palankią mokymosi aplinką; 3.3. nustatyti kiekvienai klasei pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti; 3.4. pagal mokyklos tikslus bei finansines mokyklos galimybes numatyti valandas mokinių poreikiams tenkinti. 4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: Dalyko modulis apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Laikinoji grupė mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. Mokyklos ugdymo planas mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais. Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialiosios pratybos švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Kitos Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. 5. Ugdymo organizavimas: mokslo metai: PIRMASIS SKIRSNIS UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

2 mokslo metai Klasės Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia Pusmečių trukmė 1-asis asis asis asis Rudens atostogos Žiemos (Kalėdų) atostogos Žiemos atostogos Pavasario (Velykų) atostogos Papildomos atostogos 1-5 kl. mokiniams _ Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis Vasaros atostogos mokslo metai: mokslo metai Klasės Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia Pusmečių trukmė 1-asis asis asis asis Rudens atostogos Žiemos (Kalėdų) atostogos Žiemos atostogos Pavasario (Velykų) atostogos Papildomos atostogos _ kl. mokiniams Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis Vasaros atostogos Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. 7. Ugdymo procesas mokykloje, įgyvendinant pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skirstomas pusmečiais.

3 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos. Mokykla papildomų atostogų laiką ir trukmę derina su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos taryba bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi m.m. numatomos papildomos atostogos: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi Į mokyklą m.m. numatomos papildomos atostogos: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi Į mokyklą Mokyklos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji situacija tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja Jurbarko rajono savivaldybės Švietimo skyrių. 11. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. ANTRASIS SKIRSNIS MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS 12. Mokyklos ir mokslo metų ugdymo planas rengiamas ir ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis pradinio ir pagrindinio ugdymo programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo (toliau Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas). 13. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas. Jis rengiamas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis, taip pat nuostatomis, skirtomis konkrečiai programai vykdyti.

4 4 14. Mokykla, formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą, remiasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis. 15. Mokyklos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla sudaro formuojamo mokyklos ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi poreikiais ir organizuojama mokykloje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus mokykloje skiriama 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama nuosekliai per visus mokslo metus įvairiose mokymosi aplinkose, edukacinėse erdvėse mokyklos ugdymo plane nustatytu laiku. 16. Mokyklos ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais. Rengiant Mokyklos ugdymo planą, mokyklos vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė, į kurią bendradarbiavimo pagrindais įtraukiami mokytojai, mokyklos administracijos, mokyklos Vaiko gerovės komisijos atstovai, tėvai (globėjai). Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas. 17. Mokykloje susitarta dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos: mokykla rengia vieną bendrą pradinio ir pagrindinio ugdymo programų įgyvendinimo mokyklos ugdymo planą. 18. Bendru sutarimu mokykloje rengiamas dvejų metų ugdymo planas, nustatantis pradinio ir pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kurios atspindi pradinio ir pagrindinio ugdymo organizavimą mūsų mokykloje. 19. Rengiant mokyklos ugdymo planą, susitarta dėl: prioritetinių ugdymo tikslų ir uždavinių, keliamų dvejiems mokslo metams (1 priedas); ugdymo turinio formavimo (pasirinktas dalykinis ugdymas), mokymosi organizavimo formų (pasirinkta pamoka kaip pagrindinė mokymosi forma, tačiau rekomenduojama mokytojams ir projektinė bei kūrybinė veikla); ugdymo turinio planavimo laikotarpių (ugdymo turinys ilgalaikiuose planuose planuojamas mokslo metams, o teminis planas elektroniniame dienyne pusmečiams); dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant Bendrosiose programose numatytus mokinių mokymosi pasiekimus; ugdymo turinio integravimo nuostatų. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 72 Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo, Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo, ir Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo. Jos integruojamos į ugdymo turinį pamokų bei neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu, konkrečias temas ir formas numatant ilgalaikiuose planuose ugdymo valandų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymo(si) poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Valandos gali būti naudojamos:

5 individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams); projektinei, kūrybinei ir kitai mokinių ugdomajai veiklai (gamtamokslinio tyrinėjimo ir eksperimentavimo, skaitymo gebėjimų ugdymo ir kt.), padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų; mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos organizavimo: pažintinė, darbinė, sportinė ir kultūrinė veikla vykdoma pagal atskirą planą (2 priedas); edukacinių erdvių panaudojimo, atsižvelgiant į mokinių ugdymo(si) poreikius, keliamus ugdymo tikslus (rekomenduojama mokytojams pamokas organizuoti ne tik klasėje, bet ir bibliotekoje, gamtoje, informaciniame centre, o esant finansinėms galimybėms, muziejuose, edukacinėse išvykose); socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę veiklą. Per mokslo metus jai skiriama 5-20 valandų. Tai mokinio pasirinkta ar mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius mokinio gebėjimus, ji gali būti įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis; mokinių ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimo metodikos ir tvarkos (mokykloje mokinių ugdymo pasiekimai ir pažanga vertinami pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą Viešvilės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų pažangos ir vertinimo tvarkos aprašą ); reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti: mokinio individualus planas sudaromas mokiniams, mokomiems namuose pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu V-1405 patvirtintą Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą numatomų priemonių ir būdų mokinių pasiekimams gerinti; mokymosi pagalbos teikimo mokiniams, turintiems žemus mokymosi pasiekimus: mokiniams, kurie susiduria su mokymosi sunkumais, mokykloje sudaromos sąlygos šalinti mokymosi spragas: skiriamos valandos mokinių poreikiams tenkinti, padeda pagalbos mokiniui specialistai, dalyko mokytojai teikia konsultacijas); pamokų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo: 5 kl. mokiniams siūloma pasirinkti sveikos gyvensenos programą, 6-10 kl. mokiniams pasirinktų dalykų modulius, jei vieną dalyką pasirenka ne mažiau kaip 7 mokiniai. Konkrečios valandos skiriamos rugsėjo mėn. pirmą savaitę pagal mokinių raštiškus pageidavimus. Mokinio pasirinktas dalykas ar dalyko modulis tampa privalomu einamiems mokslo metams; švietimo pagalbos teikimo: mokykloje teikiama specialiojo pedagogo ir logopedo pagalba specialiųjų poreikių mokiniams neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: mokiniams siūloma meninio ir darbinio ugdymo, sportinė veikla, jaunųjų miško bičiulių sambūrio ir skautų organizacijų veikla; iš mokyklos siūlomų veiklų mokiniai pasirenka pageidaujamą; neformaliojo vaikų švietimo veiklos užsiėmimai vyksta pagal mokslo metų pradžioje mokyklos vadovo patvirtintą tvarkaraštį po pamokų; minimalus grupės dydis neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti 10 mokinių; klasių dalijimo į grupes, mažiausio mokinių skaičiaus jose nustatymo: sutarta klases dalinti į grupes per dorinio ugdymo ir užsienio kalbų pamokas, o mažiausias mokinių skaičius tose grupėse 6 mokiniai;

6 bendrųjų programų pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių, ir individualizuotų programų įgyvendinimo: mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(si) poreikių turi specialiąsias pratybas specialiojo pedagogo kabinete, pagal poreikį lanko logopedines pratybas, jiems rengiamos pritaikytos dalykų programos; mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: pasiekimų patikrinamųjų darbų organizavimo būdų (kontrolinių, diagnostinių testų, savarankiškų darbų ir kt.) ir laikotarpių, didžiausio patikrinamųjų darbų skaičiaus per savaitę, namų darbų skyrimo: apie pasiekimų patikrinamuosius darbus mokiniai informuojami prieš savaitę, pažymint jų atlikimo datą elektroniniame dienyne. 1-5 klasėms per savaitę gali būti vykdomi šie darbai ne daugiau 2, 6-10 klasėms ne daugiau kaip 3. Namų darbai skiriami labai tikslingai ir jie privalo būti patikrinti mokytojo pasirinktu būdu; vadovėlių ir kitų mokymo(si) priemonių pasirinkimo, naudojimosi jomis mokykloje principų ir tvarkos: vadovaujamasi mokyklos vadovo patvirtinta Jurbarko r. Viešvilės pagrindinės mokyklos aprūpinimo vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo, priešmokyklinio ugdymo, specialiosiomis mokymo priemonėmis ir literatūra tvarka ; mokinių ugdymo karjerai: mokykloje toliau organizuojamas mokinių ugdymas karjerai, šią veiklą vykdo pagal atskirą programą mokinių ugdymo karjerai koordinatorius kartu su klasių vadovais; bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų: svarbiausias bendradarbiavimo tikslas sistemingai pateikti informaciją apie vaiko daromą pažangą, pasiekimus, kylančias mokymosi ir elgesio problemas, bendrai spręsti aktualius klausimus. Mokykloje vadovaujamasi mokyklos direktoriaus patvirtinta Tėvų (globėjų/rūpintojų) informavimo ir švietimo tvarkos aprašu bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kitais socialiniais partneriais tikslų ir būdų: mokykla ir toliau aktyviai bendradarbiaus su šiais socialiniais partneriais: Viešvilės vaikų globos namais, seniūnija, pasienio užkarda, girininkijomis, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindine ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklomis, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Jurbarko rajono taryba, savivaldybės administracija, policijos komisariatu, miškų urėdija, autobusų parku ir kt.); 20. Mokykla sprendimų dėl ugdymo organizavimo kasmet neatnaujina, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir mokyklos iškeltus ugdymo tikslus, tik esant būtinybei papildo ar pakeičia kai kuriuos punktus (mokyklos vadovo įsakymu). 21. Mokiniams, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, numatytų bendrųjų ugdymo planų atitinkamuose punktuose, mokykla pasiūlo pasirinkti pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius, kurių turinį nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintos ir/arba mokyklos parengtos ir mokyklos vadovo patvirtintos programos. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo. 22. Mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti. 23. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė 45 min., tik 1 klasėje 35 min. Mokykla dalykų programose numatytiems pasiekimams pasiekti skiria minimalų pamokų skaičių. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti, skiriamos ilgalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis. 24. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

7 7 TREČIASIS SKIRSNIS MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 25. Individualaus ugdymo planas sudaromas: norint mokiniui padėti sėkmingai mokytis, nes ugdymas individualizuojamas ir individualiu ugdymo planu siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus; mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo individualizuotą ar pritaikytą programą, nes tai sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą; mokiniui, kuriam skirtas mokymas namuose. Plane numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį. 26. Mokinio, kuris mokosi pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui ar mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. Sudarant individualų ugdymo planą, atsižvelgiama į mokykloje turimą informaciją apie mokinį ir jo mokymosi pasiekimus. Mokinio individualiame ugdymo plane numatomi mokymosi uždaviniai, apibrėžiami sėkmės kriterijai. Mokinių individualūs ugdymo planai mokykloje nuolat peržiūrimi ir, jeigu reikia, koreguojami. KETVIRTASIS SKIRSNIS SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE 27. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas: vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau Higienos norma); sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį; sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose, tėvų (globėjų) darbovietėse ir pan.). 29. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo, ir priimtas sprendimas dėl jos įgyvendinimo būdų: integruoti į kitų dalykų turinį ir įgyvendinti per neformaliojo švietimo užsiėmimus, vykdant vaikų sveikatinimo veiklas, dalyvaujant respublikinėje programoje Sveikatą stiprinanti mokykla. 30. Mokykloje sudarytos sąlygas mokiniui kasdien turėti fiziškai aktyvią pertrauką tarp pamokų, organizuojant lauko žaidimus mokyklos kieme, naudojantis lauko krepšinio aikštele ir kt Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius. 32. Mokykla ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašais.

8 8 PENKTASIS SKIRSNIS UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 33. Mokiniai skiriasi savo patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, nes mokiniui turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, tempas, mokymosi aplinka ir skiriamas laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikalaus skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje. 34. Diferencijavimas mokykloje taikomas: mokiniui individualiai; mokinių grupei: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas; tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes. 35. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio tik tam tikroms užduotims atlikti arba tam tikro dalyko pamokoms. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. 36. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus. ŠEŠTASIS SKIRSNIS MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 37. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus. 38. Mokykla paskiria asmenį, atsakingą už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą pavaduotoją ugdymui. 39. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus ir įgyvendinamas priemones, bet ir tų priemonių poveikio analizę: 2 kartus per pusmetį mokytojų pasitarimų metu aptariami mokinių mokymosi pasiekimai, dėl įgyvendinamų priemonių tikslingumo ir poreikio keisti dalį numatytų priemonių tariamasi ir priimami nutarimai mokytojų tarybos posėdžio metu, o kylančias problemas dėl dalies mokinių prastų mokymosi rezultatų, mokymosi motyvacijos skatinimo priemonių aptaria kartu su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos Vaiko gerovės komisija. 40. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba. 41. Mokymosi pagalbą mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

9 9 42. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas. 43. Mokykla, keldama uždavinį pagerinti mokinių pasiekimus konkrečiose srityse, atsižvelgia į mokinių poreikius, tėvų lūkesčius, mokyklos kontekstą, pasirenka veiksmingas priemones šiems uždaviniams įgyvendinti. 44. Mokymosi pagalbą teikiama: pirmiausia pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.; skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato mokyklos pagalbos mokiniui specialistai pagal mokymosi pagalbos poreikį; organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams. 45. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai, jei to pageidauja mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai). 46. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus, mokykloje sutarta: pirmiausia pagalba suteikti tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi, stiprinant mokinių motyvaciją kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų; tobulinti mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, itin daug dėmesio skiriant formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; sudaryti sąlygas mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo metodiką, prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius; sudaryti galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams; aktyviau įtraukti į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik sprendžiant vaikų ugdymo(si) problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą. 47. Mokykla savo veiklos plane numato priemones, skirtas mokinių pasiekimams gerinti, atsižvelgiant į esamus mokinių pasiekimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenis (jei jie mokykloje buvo vykdyti). 48. Pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, naudojamos: pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos mokymosi pagalbai teikti; pasirenkamiesiems dalykams mokyti; dalyko moduliams mokyti. SEPTINTASIS SKIRSNIS MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 49. Mokyklos sistemingai bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) įvairiomis formomis (elektroninis dienynas, individualūs pokalbiai, teminiai susirinkimai, bendri renginiai, lankymasis tėvų (globėjų, rūpintojų) namuose ir kt.) ir numatomos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybės kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą, aptariant mokinių pasiekimus ir pažangą, priimant sprendimus dėl mokyklos priemonių ugdymo(si) kokybei gerinti. 50. Mokykla užtikrina, kad mokytojai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informacija apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir motyvaciją, iškilusius

10 10 sunkumus keistųsi abipusiškai ir laiku. Mokykloje vadovaujamasi mokyklos direktoriaus patvirtinta Tėvų (globėjų/rūpintojų) informavimo ir švietimo tvarkos aprašu. 51. Mokykla konsultuoja ir skatina mokinių tėvus : sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose; savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis; padėti vaikams mokytis namuose; sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius. AŠTUNTASIS SKIRSNIS DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 52. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina dalykų mokymą per dieną dalykui mokyti skirdama ne vieną, o dvi viena po kitos vykstančias pamokas, taip sudarydama sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius bei kūrybinius darbus ir kt.; 53. intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras savaitinis pamokų skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą. DEVINTASIS SKIRSNIS UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 54. Mokykloje, siekiant optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 72 Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo, Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo, Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo. 55. Paminėtos programos bendru sutarimu gali būti: integruojamos į dalyko ar dalykų ugdymo turinį; siūlomos mokiniui kaip laisvai pasirenkami dalykai; įgyvendinamos kaip neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis. 56. Mokykloje integruojamų programų temos planuojamos ilgalaikiuose planuose, neformaliojo vaikų švietimo programose. DEŠIMTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 57. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr ) bei mokyklos vadovo

11 11 patvirtintu Viešvilės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų pažangos ir vertinimo tvarkos aprašu. 58. Mokytojas planuoja mokinių ugdymo(si) pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymo(si) poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus. Numatant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgiama į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. 59.Ugdymo procese svarbiausias yra mokytis padedantis vertinimas formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. 60. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. 61. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų: užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą; kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus; informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr ; 2008, Nr ) ir mokyklos nustatyta tvarka. 62. Mokykla priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo būdų ir pasiekimų vertinimo baigus modulinę programą ar jos dalį, vertinimo laiko, išskyrus atvejus, kai pasiekimų patikrinimo datos nustatytos švietimo ir mokslo ministro. 63. Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami, o besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas mokinių žinios ir supratimas, žinių taikymo ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai, įvertinami pažymiais (pagal 10 balų skalę). 64. Informacija apie pradinių klasių mokinių mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.). 65. Pradinių klasių mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma nepatenkinamas. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: p. p. arba n. p Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. 67. Pagrindinio ugdymo dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio ir ugdymo proceso pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu įskaityta arba neįskaityta. Įrašas atleista įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas neatestuota, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

12 Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami pažymiu, jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. 69. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta. 70. Visa pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas besimokančių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija pateikiama elektroniniame dienyne TAMO. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 71. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną. 72. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Pagal galimybes penktadienį siekiama organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis. 73. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena: organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio integravimas, sprendžiami mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimai; užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po mokinių atostogų ar šventinių dienų. 74. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5 10 klasių mokiniams skiriamas, raštiškai suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). 75. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas. Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. 76. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. 77. Mokykla priima sprendimus dėl menų ir sporto srities dalykų vertinimų, gautų, mokantis pagal neformalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. DVYLIKTASIS SKIRSNIS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 78. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje organizuojamas pagal mokykloje patvirtintą tvarką: mokiniams siūlomos įvairios veiklos, mokiniai jas renkasi, veiklos vykdomos aplinkose, saugiose mokiniui bei padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus; neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai. Mokslo metų pradžioje valandų paskirstymą ir tvarkaraštį tvirtina mokyklos direktorius. 79. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

13 Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro. 81. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičius mokykloje ne mažiau kaip 10 mokinių. TRYLIKTASIS SKIRSNIS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 82. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ar pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių ir numato jo mokymąsi. 83. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose. 84. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus mokinio individualų ugdymo planą: numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę; pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą; numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais); organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti; numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą; siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis. 85. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pradinio ar pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje; 86. Mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, sudaroma palanki ir saugi mokymosi aplinka; 87. Per adaptacinį laikotarpį mokinio pasiekimai pažymiais nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga. KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE 88. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) raštišku prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos

14 14 režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo klasių mokinių mokymas(is) namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 90. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą. 91. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu skiriama tiek valandų: 1 3 klasėse skiriamos 9 savaitinės; 4 klasėje 11 ugdymo valandų, 5 6 klasėse skiriama 12, 7 8 klasėse 13, 9 10 klasėse 15 savaitinių ugdymo valandų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje. 92. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma atleista. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu, jei užtenka ugdymo planui įgyvendinti skiriamų lėšų, 5-10 klasių mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 93. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės: doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką; užsienio kalbai mokyti, kai pasirenkamos skirtingos kalbos. 94. Mažiausias mokinių skaičius grupėje 7 (septyni), išskyrus atvejus, kai neįmanoma sujungti gretimų klasių mokinius (3 priedas). 95. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų. II SKYRIUS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS tikybą; 96. Pradinio ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: Dorinis ugdymas: tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba

15 mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių vieneriems mokslo metams (ne mažesnė kaip 5 mokiniai); dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą Kalbinis ugdymas: siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai turi būti ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus); atsižvelgus į mokinių ugdymosi poreikius, mokiniams turint menką kalbinę patirtį ar esant žemiems mokinių pasiekimams, skiriama 1 papildoma ugdymo valanda per savaitę lietuvių kalbai ugdyti iš valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti; pirmosios užsienio kalbos mokymas: pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; tėvai (globėjai/rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų dviejų Europos kalbų (anglų arba vokiečių) (toliau užsienio kalba); užsienio kalbai mokyti visose 2 4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Pradinio ugdymo mokytojai planuoja veiklas, sudarančias sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis dalykui skiriamo laiko turi būti skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose; socialiniams gebėjimams ugdytis rekomenduojama dalį pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.) Matematinis ugdymas: organizuojant matematinį ugdymą rekomenduojama mokytojams vadovautis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones Kūno kultūra: klasės mokiniams, kuriems kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę, vykdoma kita aktyvi veikla specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 97. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse 35 min., 2 4 klasėse 45 min.: Dalykai 1 4 klasėms skiriamos ugdymo valandos Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 128 Lietuvių kalba (gimtoji) 928 Užsienio kalba 192 Matematika 576 Pasaulio pažinimas 256 Dailė ir technologijos 256 Muzika 256 Kūno kultūra 352

16 Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) 160 poreikiams tenkinti Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti 3104 Neformaliojo švietimo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę: Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius Dalykai Pradinio ugdymo 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė programa (1 4 klasės) Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba (anglų ar vokiečių) Matematika Pasaulio pažinimas Dailė ir technologijos Muzika Kūno kultūra Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti 5 5 Iš viso 97 Neformaliojo švietimo valandos Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro privalomų ugdymo valandų skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, mokykloje naudojamos: grupinėms konsultacijoms; projektinei, kūrybinei ir kitai mokinių ugdomajai veiklai, padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų; sveikatos ugdymo bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr ), ir Žmogaus saugos bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr ), bei kitoms mokyklos numatytoms programoms įgyvendinti Socialinei-pilietinei veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, per mokslo metus skiriama ne mažiau kaip 5 valandos, atsižvelgiant į mokinių amžių: 1 kl. 5, 2 kl. 6, 3 kl. 7, 4 kl. 8 valandos. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 101. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo