LSMU UŽSIENIO STUDENTŲ ADAPTACIJA LIETUVOJE IR SĄSAJA SU PSICHINE SVEIKATA

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "LSMU UŽSIENIO STUDENTŲ ADAPTACIJA LIETUVOJE IR SĄSAJA SU PSICHINE SVEIKATA"

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA Vytautas Steponavičius 6 kursas, 27 grupė LSMU UŽSIENIO STUDENTŲ ADAPTACIJA LIETUVOJE IR SĄSAJA SU PSICHINE SVEIKATA Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas Darbo vadovas Doc. dr. Vidmantas Vaičiulis Kaunas

2 TURINYS 1. SANTRAUKA SUMMARY PADĖKA INTERESŲ KONFLIKTAS ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS SANTRUMPOS SĄVOKOS ĮVADAS DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas Darbo uždaviniai LITERATŪROS APŽVALGA Užsienio studentų adaptacija ir akultūracija Užsienio studentai Lietuvoje Užsienio studentų psichinė sveikata ir pagalba TYRIMO METODAI Tyrimo organizavimas Tyrimo dalyviai Tyrimo instrumentai Statistinė analizė TYRIMO REZULTATAI Užsienio studentų studijų finansavimas ir gyvenamoji vieta Užsienio studentų adaptacija Lietuvoje LSMU užsienio studentų psichinė sveikata Simptomai Sindromai Adaptacijos Lietuvoje ir psichinės sveikatos sąsajos REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

3 1. SANTRAUKA Vytautas Steponavičius. LSMU UŽSIENIO STUDENTŲ ADAPTACIJA LIETUVOJE IR SĄSAJA SU PSICHINE SVEIKATA. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete (LSMU) studijuojančių užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje bei to poveikį psichinei sveikatai. Uždaviniai. Įvertinti LSMU užsienio studentų adaptacijos eigą Lietuvoje; Nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria LSMU užsienio studentai gyvendami Lietuvoje; Įvertinti subjektyvią LSMU užsienio studentų psichinės sveikatos būklę. Metodai metų balandžio kovo mėnesiais buvo atlikta LSMU užsienio studentų anketinė apklausa. Internete paskelbtą anketą užpildė 161 I-VI kursų studentai. Klausimynas buvo sudarytas iš trijų dalių: sociodemografiniams rodikliams, akultūraciniam stresui, psichinei sveikatai įvertinti. Iš viso klausimyną sudarė 92 klausimai. Akultūraciniam stresui įvertinti naudota ASSIS (ang. Acculturative Stress Scale for International Students) skalė, psichinės sveikatos įvertinimui panaudotos TLK-10, DSM-V ligų klasifikacijos, atrinkti labiausiai tarp užsienio studentų paplitę psichikos simptomai ir įvertintas jų pasireiškimas prieš ir po atvykimo į Lietuvą. Atlikta statistinė duomenų analizė naudojant SPSS programinį paketą. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Tyrimo dalyviai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) visų fakultetų ir kursų užsienio studentai. Rezultatai. LSMU užsienio studentų problematiškiausi akultūracijos aspektai: diskriminacija, socialinė izoliacija ir komunikacijos problemos. Rastas statistiškai reikšmingas, neigiamas psichikos simptomų pokytis nuo atvykimo į Lietuvą. Gyvenant Lietuvoje 9,9% savo psichinę sveikatą įvertino puikiai, 47,8% gerai, 28,6% patenkinamai ir 13,7% prastai. Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp akultūracinio streso ir psichikos simptomų. Tarp LSMU užsienio studentų pasireiškiant stipresniam akultūraciniam stresui dažnėja ir psichikos simptomų atsiradimas. Išvados. Stipriausiai LSMU užsienio studentus veikiantys akultūracijos faktoriai yra diskriminacija, komunikacijos problemos ir socialinė izoliacija. Stebima neigiama LSMU užsienio studentų psichinės sveikatos simptomų dinamika nuo atvykimo į Lietuvą. Didžiausi pokyčiai nustatyti tarp miego sunkumų, nervingumo bei nuovargio simptomų (p < 0,001). 37,2% respondentų patiria depresijos simptomus ir 37,8% patiria nerimo simptomus gyvendami Lietuvoje. Akultūracinis stresas turi įtakos psichikos sveikatos simptomų pasireiškimui. Rastas vidutinio stiprumo ryšys tarp socialinės izoliacijos ir psichinės sveikatos simptomų pasireiškimo (p < 0,001), nustatyta, kad dauguma akultūracinio streso faktorių turėjo silpną ar labai silpną koreliacinį ryšį su psichinės sveikatos simptomų pasireiškimu (p < 0,001). 3

4 2. SUMMARY Vytautas Steponavičius. LSMU FOREIGN STUDENTS' ADAPTATION IN LITHUANIA AND ITS CONNECTION WITH MENTAL HEALTH Aim of research. To evaluate the adaptation of foreign LSMU students in Lithuania and its impact on mental health. Objectives. To evaluate the adaptation process of LSMU foreign students in Lithuania; To identify the difficulties faced by LSMU foreign students living in Lithuania; To evaluate subjective mental health status of LSMU foreign students. Methods. In April-March 2021, a questionnaire survey of LSMU foreign students was conducted. The questionnaire was published online. 161 responses were received filled in by students ranging from first to sixth year of study. The questionnaire consisted of three parts: sociodemographic indicators, acculturative stress, and mental health assessment. The questionnaire consisted of 92 questions. The ASSIS (Acculturative Stress Scale for International Students) scale was used to assess acculturation stress, ICD-10, DSM-V disease classifications were used to assess mental health, the most common mental symptoms among foreign students were selected and their occurrence before and after arrival in Lithuania was assessed. Statistical data analysis was performed using SPSS software package. To test the statistical hypotheses, the significance level was chosen to be Research participants. Foreign students of all faculties and courses of the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU). Results. The most problematic aspects of LSMU foreign students acculturation were found to be discrimination, social isolation and communication problems. Statistically significant, negative change in mental symptoms since arrival in Lithuania was found. A statistically significant correlation was found between acculturation stress and mental symptoms. Among foreign students of LSMU, the occurrence of acculturative stress also increases the occurrence of mental symptoms. Conclusions. The factors of acculturation that most strongly affect LSMU foreign students are discrimination, communication problems and social isolation. Negative dynamics of LSMU foreign students mental health symptoms were observed since their arrival in Lithuania. The largest changes were found between sleep difficulties, nervousness and fatigue symptoms (p < 0.001). 37,2% of respondents experience symptoms of depression and 37,8% experience symptoms of anxiety while living in Lithuania. Acculturative stress affects the onset of mental health symptoms. A moderate association was found between social isolation and the onset of mental health symptoms (p < 0.001). Most acculturative stress factors had a weak or very weak correlation with the onset of mental health symptoms (p < 0.001). 4

5 3. PADĖKA Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui už skirtą laiką ir patarimus, taip pat dėkoju Tarptautinio Studijų Centro darbuotojams už pagalbą dalinantis anketa ir Eglei Šepetauskienei už pagalbą dirbant su statistinėmis analizėmis. 4. INTERESŲ KONFLIKTAS Autoriui interesų konflikto nebuvo. 5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS LSMU Bioetikos centro pritarimo registracijos nr. BEC-MF-208 5

6 6. SANTRUMPOS ASSIS- iš anglų k. Acculturative stress scale for international students KMU- Kauno medicinos universitetas LSMU- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas M- vidurkis SD- iš anglų k. standart deviation 6

7 7. SĄVOKOS Akultūracija nuolat kontaktuojančių dviejų grupių kultūriniai, socialiniai ir psichologiniai pokyčiai. Užsienio studentas asmuo, kuris nėra valstybės, kurioje studijuoja pilietis ar nuolatinis gyventojas. 7

8 8. ĮVADAS Augant globalizacijai kiekvienais metais visame pasaulyje daugėja studentų, kurie studijuoti išvyksta svetur. Šios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. UNESCO stastistikos instituto duomenimis Lietuvoje studijuoja 6300 asmenų atvykusių iš užsienio [1]. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tyrime teigiama, kad iš kitų šalių atvykusių studijuoti asmenų skaičius Lietuvoje kasmet vidutiniškai didėja po 4% metais įstojusių Lietuvoje užsieniečių skaičius siekė 1846 asmenis, iš jų 7% lieka gyventi ir dirbti šioje šalyje [2]. Viena populiariausių aukštojo mokslo įstaigų tarp užsienio studentų Lietuvoje yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuriame 2019 metais studijavo 1156 užsienio studentai ir sudarė beveik 15% visų universiteto studentų [3]. Atvykę siekti aukštojo išsilavinimo ir patekę į kitokią socialinę, ekonominę, edukacinę bei kultūrinę aplinką, užsienio studentai susiduria su etniniais, kultūriniais, buitiniais, kalbos barjerais. Net ir gyvendami palankiausiomis adaptacijos sąlygomis, pavyzdžiui didmiesčiuose, kur populiacija yra didelė ir prisitaikyti prie aplinkos turėtų būti paprasčiau, užsienio piliečiai vis tiek susiduria su įvairiais iššūkiais. Šie iššūkiai tampa sunkesni, kai atsikeliama studijuoti į nedidelį miestą [4]. Psichologinis prisitaikymas adaptuojantis svetimoje šalyje literatūroje yra susietas ir su emociniais pokyčiais, kurie gali būti susiję su įvairiomis psichinėmis būklėmis, įskaitant depresiją, nerimą ar savivertės klausimus [5]. Nepaisant augančio užsienio studentų skaičiaus Lietuvoje, tyrimų apie atvykėlių prisitaikymą mūsų šalyje, jų gyvenimo kokybę ar psichinę sveikatą nėra daug. Kadangi LSMU užsienio studentai sudaro nemažą studentų dalį, tikslinga nustatyti šių asmenų adaptacijos ypatumus, sunkumus, su kuriais susiduria atvykėliai bei jų psichinės sveikatos būklę. 8

9 9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9.1. Darbo tikslas Įvertinti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete studijuojančių užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje bei to poveikį psichinei sveikatai Darbo uždaviniai 1. Įvertinti LSMU užsienio studentų adaptacijos eigą Lietuvoje. 2. Nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria LSMU užsienio studentai gyvendami Lietuvoje. 3. Įvertinti subjektyvią LSMU užsienio studentų psichinės sveikatos būklę. 9

10 10. LITERATŪROS APŽVALGA Užsienio studentų adaptacija ir akultūracija Studentų adaptacija yra sudėtingas ir ilgas procesas, susijęs su elgesio, socialinių nuostatų, o kartais ir asmenybės pasikeitimais. Plačiąja prasme adaptacija yra apibrėžiama kaip asmeninių savybių pritaikymas pasikeitusiai gyvenamajai aplinkai ar atsiradusioms naujoms gyvenimo sąlygoms [6]. Norint kalbėti apie užsienio studentų adaptaciją svetimoje šalyje svarbu paminėti akultūracijos sąvoką. Šis terminas pirmiausiai buvo apibrėžtas kaip nuolat kontaktuojančių dviejų skirtingų kultūrų grupių pokytis [7]. Nors originali šio termino reikšmė apima kolektyvinį lygmenį, šiandien akultūracija yra suvokiama ir kaip individuali patirtis, dar vadinama psichologine akultūracija [8]. Šį fenomeną anksčiausiai ir plačiausiai aprašė J. W. Berry. Jis nurodė, kad akultūracijos procese individualius kultūrinius pokyčius patiria dvi skirtingos kultūrinės grupės, tačiau dominuojanti grupė (šio tyrimo atveju tai vietiniai Lietuvos gyventojai) daro didesnę įtaką nedominuojančiai grupei (užsienio studentai), tad ir didesni psichologiniai pokyčiai labiau vyrauja tarp šios grupės žmonių [9]. Akultūracinius pokyčius J.W. Berry suskirstė į šešias kategorijas: 1. Fiziniai pokyčiai: nauja gyvenamoji vieta, naujas gyvenamojo būsto tipas, pasikeitęs gyventojų tankis, urbanizacija, didesnė oro tarša ir t.t. 2. Biologiniai pokyčiai: nauji mitybos įpročiai, naujos sveikatos problemos. 3. Politiniai pokyčiai: galimas nedominuojančios grupės savarankiškumo praradimas, dokumentacijos. 4. Ekonominiai pokyčiai: naujos karjeros galimybės, pajamų ar išlaidų kiekis. 5. Kultūriniai pokyčiai: kalba, religija, švietimo samprata. 6. Socialiniai pokyčiai: pakitęs asmeninis bei grupinis bendravimas [9]. Norint įvertinti adaptaciją naujoms gyvenimo sąlygoms, svarbiausia įvertinti psichologinius pokyčius atsirandančius dėl akultūracijos proceso. Tam, kad būtų galima identifikuoti šiuos pokyčius, reikalinga populiacijos, aktyviai dalyvaujančios akultūracijos procese, atranka. Tokios populiacijos atstovų psichologiniai pokyčiai susideda tiek iš paprastų elgesio pokyčių (kalbėjimas, apsirengimas, mityba), tiek iš sudėtingesnių psichologinių problemų, sukeliančių akultūracinį stresą, kuris apibrėžiamas kaip psichologinis žmogaus atsakas į tarpkultūrinį kontaktą. Dažnai ši reakcija pasireiškia padidėjusia depresijos išraiška (susijusi su savo kultūros praradimo patirtimi), savęs nepasitikėjimu bei nerimu (susiję su neužtikrintumu kaip reikia gyventi naujoje visuomenėje) [8]. Šie akultūracinio streso požymiai signalizuoja poreikį įveikti kultūrinių pokyčių iššūkius ir paruošia asmenį ilgalaikei adaptacijai naujoje aplinkoje. Ankstyvoje literatūroje aprašančioje tarpkultūrinius ryšius manyta, kad visi juos patiriantys asmenys patiria ir neigiamas emocines reakcijas pagal tam tikrą standartinį modelį [10], tačiau 10

11 pastaruoju metu akultūracinis stresas buvo analizuojamas tęstiniais (longitudiniais) tyrimais, kurie parodė, kad reikšmingi šio streso epizodai pasireiškė mažumai užsienio studentų bei stipriai priklausė nuo individualių tiriamojo asmeninių savybių [11]. Kiti tokio metodo tyrimai vis gi atskleidė ryškią akultūracinio streso įtaką imigrantų psichinės sveikatos simptomams [12], tačiau manoma, kad socialinės paramos priemonės [13] ar artimi santykiai su vietiniais bei kitais užsienio studentais [14] gali ženkliai palengvinti neigiamą akultūracinio streso sukeltą psichologinę simptomatiką. Todėl socialinės paramos galimos intervencijos, tokios kaip socialinių paramos grupių formavimas, užsiėmimai ar bendraamžių studentų, kurie yra susiję vieni su kitais panašiais interesais, patirtimi ar kultūrine kilme, skatinimas komunikuoti, gali turėti labai didelę reikšmę šių studentų adaptacijos procese [15]. Iš užsienio atvykę studentai gali susidurti ne tik su kultūriniais ar psichologiniais iššūkiais, bet ir kur kas paprastesnėmis kasdienio gyvenimo problemomis. Gyvenamosios vietos paieškos, valiutos pasikeitimas, transportas mieste, valstybinių ar privačių įstaigų darbo laikas bei ypatumai taip pat turi įtakos šių studentų adaptacijai [16]. Taip pat daug problemų kyla ir akademinėje aplinkoje: kalbos barjeras laikomas vienu svarbiausių iššūkiu trukdančių prisitaikyti [17], literatūroje aprašomos patirtys, kai užsienio studentai dėl kalbos barjero turi sunkumų adaptuotis akademinėje visuomenėje, suprasti dėstomos medžiagos turinį taip pat tai paveikia ir kasdienines veiklas, tokias kaip reikiamo autobuso pasirinkimas, apsipirkimas, pagalbos iš aplinkinių prašymas [18]. Be šių yra aprašomos ir bendravimo su dėstytojais problemos. Dėl anglų kalbos žinių stokos ir nenoro sudaryti apie save blogo įspūdžio studentai būna priversti apsimetinėti, kad visiškai supranta pokalbio turinį [19], minima, kad neretai studentai yra kritikuojami dėl savo akcento [20]. Tokio pobūdžio dėstytojų elgesį studentai neretai traktuoja kaip išankstinį nusistatymą prieš juos, dėl šių situacijų blogėja studentų pasitikėjimas savimi akademinėje veikloje. Šie tyrimai rodo, kad užsienio studentams vis dar trūksta paramos akademinėje visuomenėje. Rasizmas ir stereotipinis atvykėlių vertinimas vis dar yra gajus nemažoje dalyje pasaulio šalių ir universitetai, priimantys užsienio studentus turėtų atsižvelgti į šias problemas [16] Užsienio studentai Lietuvoje Lietuvoje užsienio studentų gyvenimo kokybė, kultūriniai, kalbiniai ar kiti adaptaciniai iššūkiai, o ypatingai psichinė sveikata nėra plačiai ištirti metais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas nagrinėjo pagrindines užsienio lietuvių kilmės studentų, studijuojančių Lietuvoje adaptacijos problemas. Pabrėžiama, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria užsienio lietuviai yra dokumentų pildymas, kalbos barjeras. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad adaptaciją, užsienio studentų požiūriu, gali apsunkinti ir neigiamai prieš juos nusiteikusių vietinių gyventojų požiūris [21]. Tačiau tyrimas atskleidė tik užsienio lietuvių požiūrį ir sunkumus Lietuvoje. Šie studentai vis dėlto turėjo tam tikrų kultūrinių sąsajų su Lietuva, todėl galima manyti, kad tokių 11

12 asmenų adaptacija yra lengvesnė lyginant su kitais užsienio studentais, kurie su Lietuva neturi tokio ryšio metais publikuotame tyrime tirtos Lietuvoje studijuojančių užsieniečių sąsajos tarp namų ilgesio ir gyvenimo kokybės. Gyvenimo kokybei įvertinti studentai buvo apklausiami, kiek jie buvo patenkinti gyvenimu įvairiose sferose. Viena iš jų buvo psichologinė/dvasinė gyvenimo sfera. Nustatyta, kad stipresnis ilgesys namams blogina gyvenimo kokybę, tačiau taip pat rasta, kad stipresnis namų ilgesys neturi statistiškai reikšmingos įtakos psichologinei studentų sveikatai [22]. Tačiau tokie rodmenys galėjo būti todėl, kad šiems aspektams įvertinti pasitelktame klausimyne buvo mažai klausimų, kurie negalėjo visapusiškai parodyti psichologinės studentų būklės. Pagrindinės adaptacijos problemos, su kuriomis susiduria užsienio studentai Lietuvoje: kalbos barjeras [21,23], neigiamas lietuvių požiūris į užsienio studentus [21,24], draugų/pažįstamų nebuvimas Lietuvoje [24]. Kartu su šiais sunkumais užsienio studentai Lietuvoje išgyveno identiteto, akademinių sunkumų bei naujos aplinkos problemas [24] metais atliktas ir KMU užsienio studentų tyrimas. Nustatyta, kad Kaune studijuojantys užsieniečiai tuo metu gerai vertino savo sveikatą bei gyvenimo kokybę [25]. Vėliau tirti ir LSMU užsienio studentų gyvenimo įpročiai bei jų įtaka sveikatai, tačiau apklausoje tirtos tik somatinės būklės [26]. Taip pat buvo nustatyti LSMU užsienio studentų psichoaktyvių medžiagų vartojimo ypatumai. Pastebėta, kad statitistiškai reikšminga dalis studentų atvykę į Lietuvą pradėjo vartoti daugiau alkoholio ir tabako. Tarp pagrindinių šių medžiagų vartojimo priežasčių buvo išskirta ne tik egzaminų sukeliamas stresas, bet ir buvimas toli nuo namų [27] metais vertintas ir LSMU užsienio studentų streso, nerimo bei depresijos simptomų sunkumas. Reikia paminėti, kad tyrime dalyvavę užsieniečiai prastai vertino savo lietuvių kalbos žinias, kas galėjo turėti įtakos jų akultūracijai, nustatyta, kad prastesnis kalbos mokėjimas turėjo įtakos sunkesniai depresijos ar nerimo simptomatikai. Net 3/4 nustatytas padidėjęs stresas ir maždaug pusei tyrimo dalyvių nustatyti depresijos bei nerimo simptomai [28]. Tirta ir gyvenimo įpročių įtaka fizinei bei psichinei sveikatai. Nors tyrime labiau akcentuojami fizinės sveikatos pokyčiai, pastebėta, kad rūkantys studentai juto stipresnius depresijos ir nerimo simptomus [29] Užsienio studentų psichinė sveikata ir pagalba Daugelis studentų studijuodami aukštojo mokslo įstaigose patiria stresorių poveikį. Psichiniai sutrikimai tarp studentų yra paplitę visame pasaulyje [30], tačiau užsienio studentai susiduria su papildomu integracijos naujoje aplinkoje spaudimu, dėl to didėja rizika susirgti psichine liga [31]. Emocinės, finansinės, kultūrinės ir asmeninės problemos yra potencialūs stresoriai, kurie gali paveikti užsienio studentų psichinę sveikatą [32]. Dažniausiai pasireiškiančios problemos: nerimas, depresija, vienatvė, miego sutrikimai. Nors studijavimas gimtojoje šalyje negali užtikrinti normalios psichinės 12

13 sveikatos, vis dėlto atsiskyrimas nuo namų yra vienas esminių faktorių užsienio studentų psichinės būklės sutrikimams atsirasti [33]. Be to nustatyta, kad nemažai studentų atvyksta studijuoti jau turėdami psichikos sveikatos sutrikimų (dažniausiai psichologinio distreso ar nerimo) [32]. Taip pat didelis rizikos veiksnys yra ir studentų amžius, kuriame kaip nustatyta dažniau pasireiškia psichiniai sutrikimai. Yra tyrimų rodančių, kad apie 10% užsienio studentų nuolat jaučia didelį nerimą ir yra patyrę panašius simptomus prieš atvykstant studijuoti, o 65% studijų metais susiduria ir su lengvais nerimo simptomais [34]. Taigi, atvykimas į svetimą šalį, kultūrinis šokas bei akultūracija, įstojimas į nepažįstamą akademinę įstaigą, asmens amžius bei daugelis kitų faktorių sudaro riziką psichinėms problemoms atsirasti metais Australijoje paskelbtas pranešimas atskleidė duomenis, kad tarp savižudybę įvykdžiusių užsienio studentų diagnozuotas psichinių ligų skaičius buvo beveik 4 kartus mažesnis nei tarp vietinių Australijos gyventojų. Tik 22,2% nusižudžiusių užsienio studentų kreipėsi pagalbos į gydymo įstaigas [35]. Pastebėta, kad užsienio studentai rečiau kreipiasi pagalbos. Galima to priežastis nepasitikėjimas gyvenamosios šalies sveikatos sistema [36]. Dažniausiai ištikus krizei šie studentai kreipiasi į savo draugus, universiteto darbuotojus ar šeimos narius [32]. Šios tendencijos rodo tiek valstybės, tiek mokymo įstaigų iniciatyvų, socialinės paramos projektų poreikį. Literatūroje nurodoma, kad vien psichologinių konsultacijų užtikrinimas pažeidžiamiems užsienio studentams gali turėti teigiamos įtakos jų psichikos sveikatai [32], tačiau yra straipsnių, kuriuose teigiama, kad dažnai užsienio studentai apsilankę pas psichologus daugiau negrįžta, nes netiki tokių konsultacijų efektyvumu [37]. Norint užtikrinti lengvesnę užsienio studentų adaptaciją ir geresnę psichinę sveikatą, reikia ne tik užtikrinti lengvai prieinamas sveikatos sistemos paslaugas, konsultacijas, bet ir šviesti akademinę visuomenę, o ypač darbuotojus apie esamą riziką ir galimas intervencijos priemones. Konsultantai taip pat turi išmanyti kultūrinių skirtumų, stresorių, su kuriais susiduria užsienio studentai bei jų poreikių išgyvenant pereinamąjį laikotarpį klausimus. Sveikatos tiekėjai ir universiteto administracija turi bendradarbiauti tam, kad būtų pasiekta maksimali tarptautinių studijų nauda ir kuo labiau sumažinta rizika susirgti psichinėmis ligomis [33]. 11. TYRIMO METODIKA Tyrimo organizavimas Tyrimas atliktas LSMU 2021 metų kovo-balandžio mėnesiais. Tyrimas vykdytas apklausos būdu. Prieš tyrimą konsultuotasi su LSMU Tarptautinių Studijų Centro darbuotojais, kokiais būdais galima pasiekti LSMU užsienio studentus. Dėl pandeminės situacijos šalyje pasirinkta apklausą vykdyti 13

14 nuotolinėmis priemonėmis, t.y. internetu. Apklausa buvo sukurta naudojantis platforma Google forms ir išplatinta tikslinėse socialinių tinklų grupėse: viena šių grupių administruojama Tarptautinio Studijų Centro darbuotojų, kita - pačių LSMU užsienio studentų, tačiau abi grupės skirtos LSMU užsienio studentų informavimui bei komunikacijai. Kartu su apklausa paskelbtas viešas kvietimas dalyvauti, informacija, kad apklausa yra anoniminė, dalyvavimas yra savanoriškas, apklausą galima nutraukti bet kuriuo metu ir surinkti duomenys bus naudojami tik moksliniais tikslais ir išvadoms pateikti Tyrimo dalyviai Tyrimo metu buvo užpildyta 161 anketa. Norint užpildyti anketą buvo privaloma atsakyti į visus klausimus, todėl visos užpildytos anketos atitiko tyrimo reikalavimus ir buvo panaudotos analizei. Dalyvauti buvo kviečiami visų kursų ir fakultetų LSMU užsienio studentai. Tyrime dalyvavusių studentų amžius vyravo nuo 18 iki 35 metų. Literatūroje teigiama, kad jaunesni nei 20 metų studentai skirtingai patiria akultūracinį stresą [9,12]. Norint apskaičiuoti koreliacijas tarp amžiaus ir akultūracijos respondentai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Daugiausia dalyvavusių priklausė metų amžiaus grupei (1 lentelė). Didesnė dalis pildžiusiųjų anketą buvo moterys (2 lentelė). 1 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal amžių Amžiaus grupė n % , ,1 11 6,8 2 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal lytį Lytis n % Moterys 99 61,5 Vyrai 62 38,5 Viso ,0 Daugiausiai anketų užpildė Izraelio (n 39, % 24,2), Švedijos (n 27, % 16,8) ir Vokietijos (n 21, % 13) piliečiai. Atitinkamai daugiausiai LSMU studijuojančių užsieniečių ir yra atvykę iš šių valstybių. Lyginant studentų atsakymus respondentai buvo suskirstyti į žemynus, iš kurių yra atvykę. Daugiausiai dalyvių atvykę iš Europos ir Azijos valstybių (3 lentelė). Tyrime dalyvavo I-VI kurso 14

15 studentai. Daugiausiai anketų užpildė trečio (n 47, % 29,2) bei antro (n 39, % 24,2) kursų studentai, mažiausiai apklausoje dalyvavo pirmo ir šešto kursų studentų (4 lentelė). 3 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal žemynus Žemynas n % Afrika 2 1,2 Azija 75 46,6 Europa 82 50,9 P. Amerika 2 1,2 Viso ,0 4 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal kursą Kursas n % , , , , , ,5 Viso , Tyrimo instrumentai Tyrimo anketą sudarė 92 klausimai, kurie buvo suskirstyti į tris dalis: 1. Sociodemografiniai duomenys 2. Klausimai apie akultūraciją Lietuvoje 3. Klausimai apie psichinę sveikatą Pirmoje dalyje buvo surinkti sociodemografiniai dalyvių duomenys, klausiant jų lyties, amžiaus, studijų kurso, gyvenamosios vietos tipo (bendrabutis, nuomojamas butas ar kt.), šalies, iš kurios atvyko studijuoti, kaip respondentai finansuoja studijas (tėvų parama, darbas semestro metu ar per atostogas, paskola, stipendija). Antroje dalyje panaudota ASSIS (angl. Acculturative Stress Scale for International Students) [38] skalė akultūraciniam stresui ir pagrindiniams adaptacijos aspektams įvertinti. Šį klausimyną sudarė 24 punktai, kuriuos dalyviai turėjo įvertinti Lykert tipo skalėje nuo 1 iki 5 (1 = stipriai nesutinku, 2 = nesutinku, 3 = nežinau, 4 = sutinku 5 = stipriai sutinku). ASSIS sudaryta iš dvylikos pagrindinių 15

16 akultūracijos aspektų subskalių: patiriamos diskriminacijos, socialinės izoliacijos, kultūrinio identiteto praradimo grėsmės, žemesnės padėties visuomenėje, namų ilgesio, baimės, pykčio/nusivylimo, nepasitikėjimo, komunikacijos problemų, kultūrinio šoko, sulaukiamos neapykantos ir kaltės. Kiekvienai šių subskalių klausimyne buvo skirta po du teiginius. Skalės atsakymų vertė vyravo nuo 24 iki 120, kai minimali suma reiškė nepatiriamą akultūracinį stresą, o maksimali sunkią adaptaciją ir ryškiai pasireiškiantį stresą akultūracijos metu, vienos subskalės vertė vyravo nuo 2 iki 10 balų. Vertinti ir tarpusavyje palyginti kiekvienos subskalės surinktų balų vidurkiai (M). Taip nustatyta, kurie akultūracinio streso aspektai turi didžiausią įtaką LSMU užsienio studentams. Originali ASSIS skalė turi labai aukštus patikimumo koeficientus: Cronbach koeficientas alfa yra 0,94 ir Guttman 0,96. Statistiškai patvirtinta ir skalės koreliacija su depresijos sergamumu. Įvarių tyrimų metu nustatytas skalės patikimumas vyravo nuo 0,87 iki 0,95. Trečioje anketos dalyje buvo vertinama psichinė dalyvių sveikata. Pirmiausiai buvo paprašyta įvertinti savo psichinę sveikatą nuo puikios iki prastos (puiki = 1, gera = 2, patenkinama = 3, prasta= 4). Tokiu pat būdu tiriamieji buvo paprašyti įvertinti savo psichinę sveikatą ir iki atvykimo į Lietuvą. Buvo sudarytas pagrindinių simptomų sąrašas remiantis TLK-10 ir DSM-V ligų klasifikacijomis. Remiantis aprašyta literatūra buvo sudarytas simptomų, dažniausiai pasireiškiančių užsienio studentams, sąrašas. Dalyviai buvo klausiami kaip dažnai jiems pasireiškia tam tikras simptomas nuo niekada iki labai dažnai (niekada = 1, retai = 2, kartais = 3, dažnai = 4, labai dažnai = 5). Kiekvieną simptomą paprašyta įvertinti du kartus: kaip dažnai simptomas pasireiškė gyvenant Lietuvoje ir iki atvykstant į Lietuvą. Vertinant simptomus skaičiuoti skalių balų vidurkiai bei pokyčiai nuo atvykimo į Lietuvą. Remiantis ligų klasifikacijomis visi simptomai suskirstyti į keturis pagrindinius sindromus: paranojos, depresijos, nerimo ir somatinių nusiskundimų. Atitinkamai vertinti kiekvieno sindromo pokyčiai Statistinė analizė Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics programinį paketą (angl. Statistical Package for Social Sciences 27 for Windows) ir Microsoft Office Excel 2010 skaičiuoklę. Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Kiekybinių požymių, netenkinusių normalumo sąlygų, reikšmių tiriamosiose nepriklausomosiose grupėse palyginimui taikytas neparametrinis Mann-Whitney kriterijus (dviem grupėms) ir Kruskal- Wallis ranginis kriterijus (trims ir daugiau grupių). Tarp susijusių grupių Wilkoksono kriterijus. Normalinių kiekybinių dydžių lyginimas atliktas naudojant ANOVA arba Stjudento t kriterijų. Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami Spearman koreliacijos koeficientai. Koreliacija vertinta kaip labai silpna (r < 0,3), silpna (0,3 r < 0,5), vidutinė (0,5 < r 0,7), stipri (0,7 < r < 0,9), labai stipri (0,9 r 1). 16

17 Kokybinių požymių analizei taikytas susijusių lentelių metodas. Dviejų kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas asimptotinis χ2 kriterijus. Poriniai palyginimai atlikti naudojant z kriterijų. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Daugumoje jų įvertinti vidurkiai bei požymių pasikartojimo dažniai (proc.). Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p > 0,05 statistiškai nereikšminga (SN), p < 0,05 reikšminga (p*), p < 0,01 labai reikšminga (p**), p < 0,001 itin reikšmingi statistiniai ryšiai (p***). 12. TYRIMO REZULTATAI Užsienio studentų studijų finansavimas ir gyvenamoji vieta Vidutinis dalyvių amžius buvo 22,4 metai (SD = 2,44). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir amžiaus pasiskirstymo nerasta (p > 0,05). Surinkti duomenys apie studentų gyvenamąją vietą pateikti 1 pav. 2% 38% 60% Buto ar kambario nuoma Studentų bendrabutis Kita 1 pav. Studentų gyvenamoji vieta studijų metu Didžioji dalis apklaustųjų studijų laikotarpiu gyvena nuomojamose patalpose (N = 96, 59,6%), mažiau apklaustųjų gyvena studentų bendrabutyje (N = 61, 37,9%) likę 2,5% (N = 4) pasirinko kitą gyvenamosios vietos tipą, tačiau jo nenurodė. Daugumai studentų studijas padeda finansuoti tėvai (41,6 proc. N = 67), antras pagal dažnumą studijų finansavimo būdas studijų paskola (23,6 proc. N = 38), dar mažiau apklaustųjų save išlaiko dirbdami studijų (15,5 proc. N = 25) ar atostogų metu (19,3 proc. N = 31). Nerasta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp finansavimo tipo ir studentų gyvenamosios vietos. 17

18 24% 15% 42% 19% Tėvu parama Darbas studiju metu Darbas atostogu metu Studiju paskola 2 pav. Dalyvių studijų finansavimas Užsienio studentų adaptacija Lietuvoje Visos ASSIS skalės maksimali balų suma yra 120. Apskaičiuotas surinktų balų vidurkis (M = 65,27; SD = 17,57). Surinkti 11-os subskalių, rodančių užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje, rezultatai. Kiekvienos subskalės maksimalus balų skaičius galėjo būti 10. Išvesti subskalių vidurkiai ir palyginti tapusavyje, taip nustatyta, kurias akultūracijos problemas respondentai įvertino kaip labiausiai problemiškas (5 lentelė). Kai kurie subskalių rezultatai neatspindėjo subskalėje esančių punktų reikšmingumo. Pvz.: komunikacijos problemų subskalės taškų vidurkis nebuvo pats didžiausias, tačiau subskalėje esantis punktas, atspindėjęs adaptacijos sunkumus dėl kalbos barjero, surinko didžiausią vidurkį iš visų skalėje esančių punktų (6 lentelė). Nustatyta, kad daugiausiai balų buvo surinkta diskriminacijos, socialinės izoliacijos ir komunikacijos problemų subskalėse. Socialinė atskirtis, susvetimėjimas kelia didžiausią rūpestį kalbant apie LSMU užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje. Nagrinėjant atskirus šių subskalių punktus jie taip pat buvo vertinami kaip labiausiai problemiški ir parodė, kad užsienio studentai jaučia nelygybę, nevienodas galimybes lyginant su vietiniais gyventojais, kitokį elgesį socialinėse situacijose. Subskalėje komunikacijų problemos balų skaičiaus vidurkis taip pat buvo vienas didžiausių. Šią subskalę sudarė tiek anglų kalbos naudojimo sukeliamas stresas, tiek kalbos barjero sukeliamos problemos. Nors anglų kalbos vartojimas nebuvo įvertintas kaip didelis stresorius, kalbos barjeras surinko didžiausią balų vidurkį iš visų skalėje esančių punktų (6 lentelė). Mažiausiai balų surinkusi akultūracinio streso problema buvo kaltės jausmas paliekant savo artimuosius ir gyvenant kitokioje kultūroje. Svarbu paminėti, kad nors ir respondentų nuomone diskriminacija yra plačiai paplitusi, patiriamos neapykantos subskalės balų vidurkis buvo vienas mažiausių. Respondentų nuomone neapykantos demonstravimas nukreiptas prieš juos Lietuvoje nėra plačiai paplitęs. 5 lentelė. Akultūracinių požymių vidurkiai (N = 161) Subskalė M SD Diskriminacija 6,5590 2,30175 Socialinė izoliacija 6,2671 2,

19 Komunikacijos 6,2050 2,05888 problemos Kultūrinis šokas 5,9565 2,09865 Namų ilgesys 5,8447 2,13471 Kultūrinio identiteto 5,7640 2,41484 praradimo grėsmė Žemesnė padėtis 5,7391 2,22632 visuomenėje Nepasitikėjimas 5,5342 2,17092 Baimė 5,5342 2,07976 Patiriama neapykanta 4,7267 2,26105 Kaltės jausmas 3,9814 2,24575 M- vidurkis, SD- standartinis nuokrypis 6 lentelė. Didžiausią balų vidurkį surinkę skalės teiginiai (N = 161) Teiginys M SD Mediana Dėl kalbos barjero jaučiuosi negalintis iki galo savęs išreikšti 3,55 1,245 4 Po migracijos patiriu daug spaudimo 3,43 1,269 4 Daugybė galimybių man yra neprieinamos 3,36 1,212 4 Socialinėse situacijose su manimi elgiamasi kitaip nei su kitais 3,35 1,159 4 Jaučiu, kad su manimi elgiamasi ne kaip su lygiu 3,2 1,244 3 Man liūdna, kad teko palikti savo artimuosius 2,98 1,242 3 Čia jaučiuosi nesaugiai 2,97 1,232 3 Kai kurie žmonės mane atstumia 2,91 1,196 3 M- vidurkis, SD- standartinis nuokrypis Didžiausias vidurkis surinktas kalbos barjero subskalėje. Daug respondentų sutiko ir su kultūrinio šoko subskalės teiginiu po migracijos patiriu daug spaudimo. Socialinės izoliacijos ir diskriminacijos subskalių teiginiai ir atskirai surinko vienus didžiausių vidurkių. Statistiškai reikšmingų (p < 0,05) ryšių tarp amžiaus grupių, kurso, gyvenamosios vietos tipo, studijų finansavimo būdo ir akultūracinio streso subskalių ar atskirų komponentų nerasta. Tačiau kai kuriose subskalėse nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vyrų ir moterų (7 lentelė). 7 lentelė. Vyrų (N=62) ir moterų (N= 99) akultūracijos subskalių vidurkių palyginimas. Subskalė Lytis M SD p Kultūrinis šokas Vyrai 6,3548 2, ,014* Moterys 5,3939 2,42781 Diskriminacija Vyrai 6,7258 2, ,469 Moterys 6,4545,35291 Socialinė Vyrai 6,2903 2, ,913 izoliacija Moterys 6,2525 2,19156 Žemesne padėtis visuomenėje Vyrai 5,8710 1, ,554 Moterys 5,6566 2,

20 Namų ilgesys Vyrai 6,1290 1, ,182 Moterys 5,6667 2,24518 Baimė Vyrai 5,6129 1, ,705 Motery 5,4848 2,18699 Nepasitikėjimas Vyrai 5,5645 2, ,889 Moterys 5,5152 2,25137 Komunikacijos Vyrai 6,6613 1, ,026* problemos Moterys 5,9192 2,11253 Kultūrinio Vyrai 6,1774 1, ,292 identiteto praradimo Moterys 5,8182 2,16825 grėsmė Patiriama neapykanta Vyrai 5,2419 2, ,022* Moterys 4,4040 2,2792 Kaltė Vyrai 4,5484 2, ,011* Moterys 3,6263 2,10241 p > 0,05 statistiškai nereikšminga (SN), p < 0,05- reikšminga (p*), M- vidurkis, SD- standartinis nuokrypis Kaip nurodoma 7 lentelėje visose subskalėse vyrų pasirinkimų balų vidurkis buvo didesnis, tačiau tik kultūrinio šoko, komunikacijos problemų, patiriamos neapykantos ir kaltės subskalėse vyrų subskalių balų vidurkis buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,05) didesnis nei moterų. Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp studentų atvykusių iš Azijos ir Europos. Azijiečiai kiekvienoje subskalėje surinko didesnį vidurkį nei europiečiai. Didžiausi skirtumai stebėti kultūrinio šoko (Z = - 5,540; p < 0,001), namų ilgesio (Z = -3,904; p < 0,001), patiriamos neapykantos (Z = -5,040; p < 0,001) subskalėse LSMU užsienio studentų psichinė sveikata Respondentai buvo paprašyti įvertinti dabartinę savo psichinę sveikatą skalėje nuo Puiki iki Prasta. 9,9% pasirinko puiki, 47,8% pasirinko gera, 28,6% pasirino patenkinama ir 13,7% pasirinko prasta. Tokia pati skalė buvo pateikta norint įvertinti jų sveikatą prieš atvykimą į Lietuvą. 13,7% pasirinko puiki, 67,7% pasirinko gera, 15,5% pasirinko patenkinama 3,1% pasirinko prasta. Šių dviejų skalių rezultatams palyginti buvo atliktas t - testas. Gautas statistiškai itin reikšmingas pokytis (t = 5,295, df = 160, p < 0,001). Užsienio studentai psichinę sveikatą dabar vertina kur kas prasčiau nei prieš atvykimą į Lietuvą. Šių skalių pasirinkimų dažnis palyginamas 3 pav. 20

21 3 pav. Psichinės sveikatos įvertinimas gyvenant Lietuvoje ir prieš atvykstant į Lietuvą Simptomai. Vertinti 30-ies simptomų vidurkiai. Respondentų surinktų balų vidurkiai parodė, kad gyvenant Lietuvoje užsienio studentams labiausiai pasireiškė galvos skausmai (M = 2,79; SD = 1,205), silpnumas (m = 2,56; SD = 1,186), per didelis nerimavimas dėl kasdienių dalykų (m = 2,64; SD = 1,225), liūdna nuotaika (m = 2,56; SD = 1,232), sumažėjęs interesų ratas (m = 2,53; SD = 1,098), sunkumas užmigti (m = 2,54; SD = 1,181). Simptomų vidurkiai rodomi 8 lentelėje. Pastebėta, kad interesų rato sumažėjimas statistiškai reikšmingai stipriau pasireiškia vyrams nei moterims (p = 0,043). Kitų simptomų pasiskirstymai tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingi. Lyginta kaip skirtingai simptomatiką vertino respondentai atvykę iš skirtingų žemynų. Kadangi vos 4 asmenys pildę anektą buvo atvykę iš P. Amerikos ir Afrikos, vertinti skirtumai tarp atvykėlių iš Europos ir Azijos. Pastebėta, kad suicidinės mintys (p < 0,001), drebulys (p < 0,05), apetito stoka (p < 0,01), jausmas, kad dauguma žmonių negalima pasitikėti (p < 0,001), baimė (p < 0,05) stipriau pasireiškė studentams atvykusiems iš Azijos. Tiriant skirtumus tarp skirtinguose kursuose studijuojančių studentų pastebėta, kad nuovargis stipriau pasireiškė 3 6 kursų studentams (p < 0,05). Taip pat pastebėta, kad dirbantys studentai atostogų ar semestro metu rečiau jaučiasi vieniši nei tie, kurių studijas finansuoja tėvai (p < 0,05). Tų pačių 30-ies simptomų vidurkiai įvertinti prieš ir po atvykimo į Lietuvą. Atliktas t - testas tarp simptomų porų (prieš ir po). Ieškota reikšmingų skirtumų tarp simptomų pasireiškimo. Visi lyginti simptomai turėjo neigiamą dinamiką. Kiekvieno iš simptomų vidurkis buvo didesnis gyvenant Lietuvoje nei prieš atvykimą, tačiau iš 30-ies simptomų vidurkių skirtumų, 25 buvo statistiškai reikšmingi. Simptomų vidurkiai prieš ir po bei jų pokyčiai nurodomi 8 lentelėje. Nors galvos skausmą respondentai vertino kaip vieną dažniausiai pasireiškiančių simptomų, pokytis tarp simptomo pasireiškimo iki atvykimo ir po atvykimo į Lietuvą buvo statistiškai nereikšmingas. Apetito stoka, pasireiškusi stipriau Azijos studentams, reikšmingai nepasikeitė nuo studentų atvykimo studijuoti. Pastebėta, kad didžiausią neigiamą pokytį turėjo nuovargio, miego sunkumų, vienišumo, liūdnos nuotaikos, ir nervingumo 21

22 simptomai. Sunkumas užmigti buvo pažymimas ne tik kaip dažniausiai pasireiškiantis simptomas gyvenant Lietuvoje, bet ir turėjęs didžiausią pokytį po atvykimo. Lyginti ir simptomų vidurkių skirtumų pasireiškimai tarp studentų atvykusių iš Europos ir Azijos. Drebulys (p = 0,013), apetito stoka (p = 0,09), savęs kaltinimas (p = 0,013), baimė (p = 0,027) ir silpnumas (p = 0,032) azijiečiams nuo atvykimo į Lietuvą pakito stipriau nei studentams atvykusiems iš Europos. Nuovargis reikšmingai stipriau kito 6-o kurso studentams (p = 0,021), iš jų 67% pažymėjo, kad nuovargis jiems pasireiškia dažniau gyvenant Lietuvoje nei iki atvykimo. Lyginant pokyčius tarp lyčių pastebėta, kad suicidinės mintys labiau kito tarp moterų nei tarp vyrų (p = 0,08). 62% respondenčių suicidinės mintys reiškėsi dažniau nei iki atvykimo, kai tarp vyrų šis skaičius buvo 19%. Taip pat pastebėta, kad galvos skausmas dažniau pradėjo reikštis metų studentams. 43% šios amžiaus grupės studentų pažymėjo, kad galvos skausmai jiems pasireiškia dažniau nuo atvykimo į Lietuvą. 8 lentelė. Dabartinės ir ankstesnės psichinės sveikatos pokyčiai. Simptomas Po Prieš Vidurkis SD Vidurkis SD Sirtumas P Galvos skausmas 2,78 1,209 2,61 0,759 0,161 Silpnumas 2,55 1,183 2,2 0,947 0,354 *** Nervingumas 2,41 1,180 1,93 0,936 0,478 *** Krūtinės skausmai 1,80 0,970 1,74 0,856 0,056 Suicidinės mintys 1,81 0,965 1,65 0,753 0,161 * Drebulys 2,11 0,953 1,91 0,918 0,193 * Apetito stoka 2,17 1,104 2,04 0,901 0,137 Jausmas, kad aplinkiniais 2,18 0,914 2,06 0,896 0,124 negalima pasitikėti Lengvai pravirkstama 2,22 1,017 1,88 0,931 0,335 *** Išgąstis be jokios priežasties 2,12 1,088 1,89 0,926 0,230 * Savęs kaltinimas 2,34 1,112 2,12 0,971 0,217 * Vienišumas 2,47 1,199 2,02 0,869 0,453 *** Liūdna nuotaika 2,57 1,229 2,11 0,894 0,453 *** Nerimas dėl ateities 2,65 1,222 2,28 1,008 0,366 *** Interesų stoka 2,53 1,096 2,11 0,953 0,422 *** Baimė 2,34 1,009 2,04 0,927 0,294 *** Jausmas, kad aplinkiniai yra 2,33 1,056 2,2 0,882 0,131 nedraugiški Lengvai įsižeidžiama 2,45 1,063 2,34 0,911 0,106 Pykinimas, pilvo skausmai 2,45 1,069 2,03 0,984 0,425 *** Nepilnavertiškumas 2,38 1,126 1,98 0,931 0,400 *** Raumenų skausmas 2,24 1,09 1,94 0,906 0,294 *** 22

23 Jausmas, kad esi stebimas 2,24 1,107 1,89 0,969 0,344 *** Miegos sunkumai 2,54 1,181 2,01 0,925 0,525 *** Oro trūkumas 2,06 1,074 1,79 0,819 0,275 ** Beviltiškumas dėl ateities 2,31 1,111 2,08 0,869 0,231 * Silpnumas įvairiose kūno vietose 2,16 1,051 1,78 0,829 0,381 *** Neramumas 2,18 1,051 1,84 0,929 0,338 *** Jausmas, kad esi nieko vertas 2,14 1,084 1,84 0,843 0,294 *** Nuovargis 2,47 1,069 1,98 0,76 0,494 *** Širdies plakimas 2,21 0,997 2,02 1,049 0,188 * = nereikšminga; * = p<0,05; ** = p<0,01; *** = p<0,001, SD - standartinis nuokrypis Sindromai. Visi klausimyne išvardinti simptomai buvo suskirstyti į depresijos, nerimo, paranojos ir somatinių nusiskundimų sindromus. Buvo sudarytos šių sindromų skalės, remiantis jiems tinkačių simptomų vidurkiais. Šios skalės turėjo skirtingas vertes. Respondentai, surinkę daugiau nei pusę kiekvienos skalės balų buvo traktuojami kaip turintys tam tikro sindromo požymių. Palyginti sindromų pasireiškimo dažniai tarp apklaustųjų prieš ir po atvykimo studijuoti. Sindromų pasireiškimo dažnis tarp apklaustųjų ir dažnio palyginimas prieš ir po atvykimo studijuoti rodomas 4 pav. Prieš Po pav. Sindromų pasireiškimo dažnis (%) tarp LSMU užsienio studentų prieš ir po atvykimo į Lietuvą Kaip rodoma 4 pav. gyvenant Lietuvoje tarp LSMU užsienio studentų dažniausiai pasireiškiantys yra depresijos ir nerimo sindromai. Didžiausi pokyčiai stebimi depresijos ir somatinių nusiskundimų sindromų skalėse. Kaip ir atskiri simptomai, taip ir sindromai dažniau pasireiškė studentams iš Azijos nei iš Europos. 50% Azijos studentų atitiko depresijos sindromo kriterijus. Tarp studentų atvykusių iš europos tokių respondentų buvo 25%. Nerimo sindromo kriterijus atitiko 53% studentų iš Azijos ir 30% studentų iš Europos. Paranojos kriterijus atitiko 42% Azijos ir 24% Europos studentų. Somatiniai sutrikimai pasireiškė 22% azijiečių ir 10% europiečių. D E P R E S I J A P A R A N O J A N E R I M A S S O M A T I N I A I N U S I S K U N D I M A I 23

24 12.6. Adaptacijos Lietuvoje ir psichinės sveikatos sąsajos Siekiant surasti adaptacijos ir psichinės sveikatos sąsajas naudotas koreliacinės analizės metodas. Ryšiui tarp požymių nustatyti naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Ieškota koreliacijų tarp kiekvienos akultūracinio streso subskalės ir dabartinio užsienio studentų psichinės sveikatos vertinimo. Satistiškai reikšmingos buvo visų subskalių ir psichinės sveikatos įvertinimo koreliacijos (p < 0,05). Vertinant Spearmano koreliacijos koeficientus šios koreliacijos įvertintos kaip labai silpnos (r < 0,3) arba silpnos (0,3 < r < 0,5). Didžiausi koreliacijos koeficientai stebėti analizavus socialinės izoliacijos (r = 0,495; p < 0,001), diskriminacijos (r = 0,401; p < 0,001), nepasitikėjimo (r = 0,411; p < 0,001) subskales. Vertinant atskirus ASSIS skalės teiginius stipriausią koreliaciją su psichinės sveikatos vertinimu parodė teiginys Socialinėse situacijose su manimi elgiamasi kitaip nei su kitais (r = 0,498; p < 0,001) Vertinant koreliacijas tarp ASSIS subskalių ir atskirų simptomų, stipraus ryšio tarp šių požymių nenustatyta. Dauguma simptomų turėjo statistiškai reikšmingą (p < 0,01) labai silpną ar silpną ryšį su akultūracinio streso skalės teiginiais. Tokie patys rezultatai gauti vertinant koreliacijas tarp simptomų pokyčio bei ASSIS subskalių. Vertinant koreliacijas tarp bendro ASSIS skalės balo ir sindromų pasireiškimo rastos vidutinio stiprumo koreliacijos. Tarp ASSIS ir depresijos sindromo (r = 0,532; p < 0,001), nerimo sindromo (r = 0,569; p < 0,001), paranojos (r = 5,80; p < 0,001), somatinių nusiskundimų (r = 0,507; p < 0,001). Atskirų ASSIS skalės subskalių ir sindromų koreliacijos skelbiamos 9 lentelėje. 9 lentelė. ASSIS subskalių ir sindromų koreliacija (Spearmano koreliacijos koeficientai) ASSIS Sindromas Depresija Nerimas Paranoja Somatiniai nusiskundimai Diskriminacija 0,361*** 0,433*** 0,421*** 0,432*** Socialinė izoliacija 0,491*** 0,535*** 0,558*** 0,509*** Kultūrinis šokas 0,352*** 0,394*** 0,397*** 0,425*** Žemesnė padėtis visuomenėje 0,355*** 0,402*** 0,44*** 0,398*** Namų ilgesys 0,396*** 0,399*** 0,425*** 0,340*** Baimė 0,360*** 0,405*** 0,413*** 0,288*** Pyktis 0,33*** 0,309*** 0,335*** 0,269** Nepasitikėjimas 0,391*** 0,42*** 0,435*** 0,341*** Komunikacijos problems 0,310*** 0,312*** 0,224** 0,327*** 24

25 Kultūrinio identiteto praradimo grėsmė Patiriama neapykanta 0,465*** 0,462*** 0,362*** 0,489*** 0,387*** 0,395*** 0,431*** 0,264** Kaltės jausmas 0,174 * 0,21** 0,263** 0,087 - = nereikšminga; * = p < 0,05; ** = p < 0,01; *** = p < 0,001 Pastebėta, kad stipriausias koreliacinis ryšys vyravo socialinės izoliacijos subskalėje. Kuo stipriau respondentai patyrė socialinę izoliaciją, tuo stipriau jiems reiškėsi nerimo ir paranojos simptomatika, šiek tiek silpnesnis ryšys pasireiškė su depresijos ir somatinių nusiskundimų sindromais. Reikia pastebėti, kad komunikacijos problemos, buvusios tarp labiausiai problemiškų vertinant akultūraciją, neparodė stipraus koreliacinio ryšio su psichine sveikata. 13. REZULTATŲ APTARIMAS Įvertinus LSMU užsienio studentų akultūraciją galima teigti, kad diskriminacija, socialinė izoliacija bei komunikacijos problemos sukelia daugiausiai rūpesčių šiems studentams adaptuojantis Lietuvoje. Literatūroje teigiama, kad socialinę izoliaciją, tokią kaip aplinkinių atsiribojimas ir nelygiavertis bendravimas, užsienio studentai gali traktuoti ir kaip diskriminacijos formą [38], tačiau reikia pastebėti, kad patiriamos neapykantos subskalė parodė vieną mažiausių rezultatų, todėl galima manyti, kad diskriminaciją respondentai suprato kaip nelygiavertį elgesį akademinėse ar socialinėse veiklose. Šie akultūracijos aspektai ir literatūroje yra minimi kaip vieni problematiškiausių užsienio studentams adaptuojantis naujoje aplinkoje [12,38]. Lyginant šio tyrimo rezultatus su kitais Lietuvoje atliktais tyrimai aprašančiais užsienio studentus galima rasti panašumų dėl diskriminacijos, neigiamo vietinių gyventojų požiūrio į respondentus [21,24]. Pastebėta, kad tiriant atskirus skalės punktus didžiausią vidurkį parodė sunkumai dėl kalbos barjero. Kaip ir ankstesnės analizės šis tyrimas parodė kalbos žinių problemą adaptuojantis naujoje šalyje [17,18,20]. Šis akultūracijos aspektas gali turėti įtakos ir diskriminacijos bei socialinės izoliacijos subskalėms, nes kultūriniai ir kalbiniai skirtumai tarp vietinių ir užsienio gyventojų gali sąlygoti socialinį barjerą tarp šių dviejų populiacijos grupių. Komunikacijos problemų subskalėje tik vietinės kalbos nemokėjimas respondentų nuomone buvo itin problematiškas. Anglų kalbos vartojimo sukeliamas stresas parodė kur kas mažesnį vidurkį. Pastebėta, kad studentai iš Azijos patiria reikšmingai stipresnį akultūracinį stresą nei studentai iš Europos. Toks rezultatas nestebina, nes literatūroje jau yra nurodomos panašios tendencijos [12,32]. Europos kilmės studentams Lietuvos kultūra gali atrodyti kur kas artimesnė nei Azijos studentams. Europiečiams buvo 25

26 lengviau prisitaikyti prie maisto, jie nurodė, kad patiria mažiau diskriminacijos. Didžiausi skirtumai buvo kultūrinio šoko bei patiriamos neapykantos subskalėse. Nors patiriamos neapykantos subskalė parodė vieną mažiausių vidurkių, dėl didelių skirtumų tarp europiečių ir azijiečių šis aspektas gali būti problematiškas kalbant apie tam tikras etnines grupes atvykstančias studijuoti į Lietuvą. Mažiausiai pasireiškęs akultūracinio streso požymis buvo kaltės jausmas gyvenant svetur ar palikus savo artimuosius. Tyrimo rezultatai parodė, kad šis aspektas neturi didelės įtakos LSMU užsienio studentams. Analizuojant psichinės sveikatos klausimyno rezultatus galima daryti išvadą, kad LSMU užsienio studentai prastai vertina savo psichinę sveikatą. Vos 10% dabartinę psichinę sveikatą įvertino puikiai. Verta paminėti, kad prieš atvykimą į Lietuvą puikiai psichinę sveikatą vertino tik 14% respondentų, tačiau įvertinimas gerai gyvenant Lietuvoje buvo 20% rečiau pasirenkamas nei iki atvykimo. Pastebėta, kad nemaža dalis užsienio studentų dar iki atvykimo į Lietuvą turėjo tam tikrų psichinės sveikatos simptomų pasireiškimų, tokie stebėjimai aprašyti ir kituose tyrimuose [32,34], tačiau analizėje pastebėtas akivaizdus psichinės sveikatos pablogėjimas po atvykimo į Lietuvą. Kaip ir akultūracinis stresas taip ir psichinės sveikatos simptomatika stipriau reiškėsi studentams iš Azijos, tokie rodmenys taip pat jau yra skelbti [32], tačiau tai, kad simptomai dažniau pasireiškė vyrams literatūroje nėra plačiai aprašoma. Vertinant sindromų pasireiškimo dažnį vėl stebėtas ryškus pokytis nuo atvykimo studijuoti. Ypatingai didelis skaičius LSMU užsienio studentų atitiko depresijos ir nerimo simptomatiką. Panašūs rodikliai buvo skelbiami 2016 metų tyrime, kuriame nurodoma, kad pusei LSMU užsienio studentų pasireiškė depresijos ir nerimo simptomai [28]. Minėto tyrimo rezultatai parodė, kad simptomatika stipriau pasireiškė moterims nei vyrams šie pokyčiai galimi dėl skirtingų skalių simptomams įvertinti naudojimo. Šio tyrimo metu nustatytas simptomų pasireiškimo dažnis, o ne stiprumas. Galbūt tai galėjo lemti atitinkamai skirtingus rezultatus. Tyrime taip pat skelbta, jog susikalbėjimo problemos turėjo įtakos depresijos ir nerimo simptomams, tačiau netirti kiti akultūracinio streso faktoriai [28]. Sindromų pasireiškimo dažnis tarp LSMU studentų kelia tam tikrą rūpestį. Verta pabrėžti, kad analizuotoje literatūroje skelbiami rodmenys, jog visi studentai turi didesnę riziką susirgti psichine liga dėl įvairiausių stresogeninių faktorių [30]. Norint įsitikinti, ar šis teiginys yra reikšmingas vertinant LSMU studentų psichinę sveikatą, reikėtų palyginti šio tyrimo rezultatus su lietuvių kilmės LSMU studentų psichine sveikata. Vis dėlto akultūracinio streso komponentai parodė reikšmingas koreliacijas su psichinių simptomų pasireiškimu, tad galima teigti, jog užsienio studentų papildomi stresoriai sunkina jų psichinės sveikatos būklę. Nors stebėtas silpnas ar vidutinis ryšys tarp dviejų skalių, faktas, kad visi simptomai turėjo statistiškai reikšmingas koreliacijas su akultūracinio streso subskalėmis, rodo adaptacijos sunkumų svarbą bendrai psichinei sveikatai. Vidutinis ryšys nustatytas tarp socialinės izoliacijos ir nerimo, paranojos bei somatinių nusiskundimų. Socialinės izoliacijos subskalė tiek vertinant atskirai, tiek siejant ją su psichine sveikata nustatyta kaip dariusi didžiausią 26

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir viešojo saugumo būklės vertinimas Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2016.02.12 Tyrimo metodika Reprezentatyvi

Detaliau

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el. PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT 35158 Panevėžys, tel.(8 45) 46146, el. p. info@panevezysvsb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi

Detaliau

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro special AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ APKLAUSOS ŽALINGI ĮPROČIAI DUOMENŲ ANALIZĖ Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai 2016 metai, Naujoji Akmenė TURINYS Įvadas...3

Detaliau

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje Projekto vadovė: dr. Laura Nedzinskienė Atsakinga vykdytoja: Vaida Aguonytė, Jolanta Valentienė Tyrimo dalyvės: dr. Aušra Beržanskytė, Eimantė

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO TYRIMAI REIKALAUJANT PATEIKTI INFORMACIJĄ APIE AMŽIŲ

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

2019

2019 2019 Apklausą atliko: VALANTIEJIENĖ Sandra Apklausos tyrimo ataskaitą parengė: VALANTIEJIENĖ Sandra MAČIULYTĖ Ona Siūlymus ir pastabas teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir teismus Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2015-03-05 Tyrimo metodika Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTIZUOTUS VERTINIMO ĮRANKIUS ATASKAITOS PRIEDAS MOKYKLOMS,

Detaliau

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE

Moterų ir VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija Factus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija MOTERŲ IR VYRŲ PADĖTIES SKIRTUMAI LIETUVOJE Tyrimo ataskaita 2017 Šioje ataskaitoje pateikiami

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Agronomijos fakultetas Žemdirbystės katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: AFŽEB07E Pavadinimas lietuvių kalba: Mokslinių tyrimų metodika Pavadinimas anglų kalba:

Detaliau

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO VISUOMENĖS SVEIKATOS INSTITUTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų

Detaliau

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

PSICHOLOGINĖS TRAUMOS IR SAVIŽUDYBĖS SOCIOKULTŪRINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE GYVENIMAS PO LŪŽIO Danutė Gailienė Vilniaus universitetas ISTORINIAI LŪŽIAI 1. 1940 m. Lietuva prarado nepriklausomybę 2. 1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 3. Istoriniai lūžiai sukėlė kultūrines traumas

Detaliau

Microsoft Word - tp_anketa_f.doc

Microsoft Word - tp_anketa_f.doc PRIEDAS. Tyrimo anketa. Moksleivių tėvų požiūris į dabartines švietimo problemas Sėkmingam Lietuvos švietimo reformos vyksmui labai svarbi ne tik politikų ir švietimo specialistų, bet ir Jūsų moksleivių

Detaliau

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr redakcij

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr redakcij PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 03-10 (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 03-202 redakcija) PRIĖMIMO Į TARNYBĄ LIETUVOS BANKE TVARKOS APRAŠAS

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

ANKETA

ANKETA ANKETA Sveiki, Kartu su Lietuvos lstybiniu psichikos sveikatos centru atliekame anoniminį šalies gyventojų tyrimą, kurio tikslas ištirti gyventojų nuostatas alkoholio vartojimo atţvilgiu. Mums yra svarbūs

Detaliau

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode] Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos

Detaliau

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai, LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius 1 TURINYS I. TYRIMO METODIKA...3 II. TYRIMO REZULTATAI...6 III. APIBENDRINIMAI...12 2 I. TYRIMO METODIKA Visuomenės

Detaliau

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių

Detaliau

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras Tyrimo vykdytojas: UAB Eurotela Įvadas Daug įvairiausių

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Bandžiusių nusižudyti merginų išgyvenimai Jolanta Jarmolovičiūtė IV Vilniaus traumų psichologijos konferencija 2013 m. kovo 22 d. Problemos aktualumas 1 pav. 0-19 metų amžiaus moterų mirtingumo nuo savižudybių

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau

2018

2018 2018 NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ TYRIMO KLAIPĖDOS RAJONO VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ IR ATVIRŲ JAUNIMO ERDVIŲ APLINKOSE REZULTATAI ĮVADAS Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintoje, Klaipėdos rajono savivaldybės

Detaliau

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx

Microsoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx PATVIRTINTA Alytaus lopšelio-darželio Girinukas direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu V-29 ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO GIRINUKAS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

Detaliau

LT PRIEDAS Teikiant duomenis EURES veiklos vertinimo sistemai naudotinų rodiklių sąrašas Elektroninė šio sąrašo versija ir, jei jis bus iš dalies keič

LT PRIEDAS Teikiant duomenis EURES veiklos vertinimo sistemai naudotinų rodiklių sąrašas Elektroninė šio sąrašo versija ir, jei jis bus iš dalies keič LT PRIEDAS Teikiant duomenis EURES veiklos vertinimo sistemai naudotinų rodiklių sąrašas Elektroninė šio sąrašo versija ir, jei jis bus iš dalies keičiamas, konsoliduotos jo versijos nacionaliniams koordinavimo

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių

VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių VMI TOLERANCIJOS KORUPCIJAI INDEKSO 2018 M. TYRIMO REZULTATAI BEI 2016 2018 M. REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ 2018 m. III ketvirtį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Detaliau

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS Vilnius 2013 Leidinys parengtas įgyvendinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 2015 m. strateginio

Detaliau

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų 277 038 atsiliepti skambučiai Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti Šiuos skaičius, kalbėdama apie 2011- uosius metus, įvardija Lietuvos telefoninių

Detaliau

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) stoties aptarnavimo kokybę bei efektyvumą, apklausos metu siekta sužinoti respondentų nuomonę apie GMP teikiamų paslaugų

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gimnazija (Ugdymo įstaigos pavadinimas) VISUOMENĖS SVEIKATOS

Detaliau

ŠIRVINTŲ R

ŠIRVINTŲ R PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS

Detaliau

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c PATVIRTINTA Kauno Pilėnų progimnazijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-55 KRIZIŲ VALDYMO KAUNO PILĖNŲ PROGIMNAZIJOJE REGLAMENTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas dėl krizių valdymo

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį m

A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį m A. Merkys ASOCIACIJA LANGAS Į ATEITĮ, 2015 m. Elektroninis mokymasis Tikriausiai šiais laikais daugelis esate girdėję apie elektroninį bei nuotolinį mokymą(si) ar net jį išbandę. Jis taikomas ne tik išsivysčiusiose

Detaliau

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemonių įgyvendinimo priežiūros komisijai MOTYVUOTA IŠVADA

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC

Microsoft PowerPoint - Ernesto_epidemiolog_indik-UNODC Narkotinių ir psichotropinių medžiag iagų vartojimo ir narkomanijos paplitimo nustatymas, informacinių sistemų plėtra Pranešėjas: ERNESTAS JASAITIS Data: 2008 m. gegužės 30 d. NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode] Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2)

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2) Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Psichosocialinės rizikos valdymas Europos darbo vietose. Antrosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2) duomenys Europos rizikos

Detaliau

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA 60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA UŽSAKOVAS: KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2013 M. GEGUŽĖS 21 D. ĮSAKYMO NR. 1V-447 DĖL U

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2013 M. GEGUŽĖS 21 D. ĮSAKYMO NR. 1V-447 DĖL U LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2013 M. GEGUŽĖS 21 D. ĮSAKYMO NR. 1V-447 DĖL UŽSIENIO KALBŲ MOKĖJIMO TIKRINIMO PRIIMANT Į VALSTYBĖS

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agronomijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. 137 ATVIRO KONKURSO Į AGRONOMIJOS

Detaliau

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr.

Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Alkoholis, jo poveikis paauglio organizmui ir elgesiui, vartojimo priežastys ir pasekmės Justinos Jurkšaitės (I e) nuotr. Paauglystė svarbus gyvenimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo fizinio lytinio brendimo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation ERASMUS+ programa: Tarptautinis studentų biuras Erasmus+ informacinė diena 2014 m. rugsėjo 18 d. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį

Detaliau

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: A ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ALYTAUS RAJONO MOKSLEIVIŲ SERGAMUMAS 2015 METŲ SAUSIO- BIRŽELIO MĖNESIŲ LAIKOTARPIU Parengė: Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

ISSN Šiuolaikiniai migracijos procesai Imigracijos suvokimai lietuvos visuomenėje Karolis Žibas Šiuolaikinei visuomenei būdinga etninė įvair

ISSN Šiuolaikiniai migracijos procesai Imigracijos suvokimai lietuvos visuomenėje Karolis Žibas Šiuolaikinei visuomenei būdinga etninė įvair ISSN 1822-5152 Šiuolaikiniai migracijos procesai Imigracijos suvokimai lietuvos visuomenėje Karolis Žibas Šiuolaikinei visuomenei būdinga etninė įvairovė, nulemta (ar istoriškai sąlygota) įvairių procesų:

Detaliau

ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narko

ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narko ALKOHOLIO VARTOJIMO IR RŪKYMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POREIKIO IR TAIKYMO JAUNIMO TIKSLINĖSE GRUPĖSE GALIMYBIŲ TYRIMAS Parengė: Rūta Baltrušaitytė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Strategijos,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

Projektas PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO T

Projektas PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO T PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus 2019- įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO TVARKYMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Alytaus Sakalėlio

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS SLAUGOS MAGISTRANTŪROS PROGRAMA TVIRTINU Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų program

VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS SLAUGOS MAGISTRANTŪROS PROGRAMA TVIRTINU Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų program VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS SLAUGOS MAGISTRANTŪROS PROGRAMA TVIRTINU Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų programų komiteto pirmininkė prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Detaliau

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M. 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 Įvadinio modulio tematikos trumpa apžvalga Bendrieji diskriminacijos pagrindai ir jų apraiškos Lyčių lygybės samprata, stereotipai Žiniasklaidos įtaka stereotipų formavimuisi

Detaliau

LR švietimo ir mokslo ministerijai

LR švietimo ir mokslo ministerijai LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJAI UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ SKYRIUI Tyrimo ataskaita LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMAS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE Vilnius, 2006 TURINYS ĮVADAS... 3 Problema... 3 Tyrimo

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos

Detaliau

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 Pilietinės Galios indeksas 2 0 0 8 m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 UDK 316.3(474.5) Pi67 Tyrimą remia: Ilgalaikė pilietinio ir tautinio

Detaliau

Projektas

Projektas 1 PRIEDAS PATVIRTINTA Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 28 d. posėdžio nutarimu Nr.1 ATVIRO KONKURSO Į MENOTYROS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS

Detaliau

Slide 1

Slide 1 H2020 Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra Informacinis renginys, Lietuvos mokslo taryba Živilė Ruželė, zivile.ruzele@lmt.lt 2019 m. birželio 7 d. Turinys 1. Plėtros stipendijos 2. Patarimai Twinning

Detaliau

Microsoft Word - 14.doc

Microsoft Word - 14.doc Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija UAB Factus Dominus Profilinio mokymosi problemos Tyrimo ataskaita Kaunas, 2005 1 Mokslinio tyrimo ataskaita Profilinio mokymosi problemos Užsakovas:

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Suvestinė redakcija nuo 2018-03-30 Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 42-2015, i. k. 1112070ISAK000V-435 Nauja redakcija nuo 2016-07-13: Nr. V-642, 2016-07-12, paskelbta TAR 2016-07-12, i. k. 2016-20017

Detaliau

Briefvorlage

Briefvorlage Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę Bendra ataskaita Bendra informacija apie šią apklausą Apklausos pabaigos data: 2013-10-13 Naudotas klausimynas: Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę El.

Detaliau

PODPORA MÍSTNÍCH INICIATIV

PODPORA MÍSTNÍCH INICIATIV Projektas įvykdytas pagal sutartį Nr. GVP/PTS/1223 2018 m. birželio 20 d. Projekto PARAŠTĖS pastaboms, o ne žmonėms su psichikos ar proto negalia veiklos ir finansinė ataskaita Projekto vykdytojas: VšĮ

Detaliau