Registruotas nedarbas - 8,7 proc.

Transkriptas

1 29 metais augant darbo jėgos paklausai didėjo įsidarbinimo galimybės. Darbo ieškantiems palankiausias paklausos ir pasiūlos santykis didžiausiuose šalies miestuose. Augo darbo jėgos paklausa kvalifikuotam darbui ir mažėjo nekvalifikuotam. Labiausiai augo plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, miškų ūkio darbuotojų, personalo ir profesinio orientavimo specialistų, elektroninės įrangos mechanikų ir taisytojų poreikis. Registruotas nedarbas - 8,7 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 150,5 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gruodžio mėnesį registruotas nedarbas dėl darbo rinkos sezoniškumo augo 0,3 proc. punkto. Palyginti su 29 metų pradžia nedarbo rodiklis - 0,2 proc. punkto mažesnis. 9,5 9 8,5 8 7,5 7 Registruotas nedarbas m Didžiąją 29 metų dalį registruoto nedarbo rodikliai buvo žemesni nei 28 metais. 07 Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 29 metais buvo 8,4 proc. (28 m. 8,5 proc.). Vidutinis metinis moterų registruoto nedarbo rodiklis buvo 8,3 proc. (28 m. 8,3 proc.), vyrų 8,5 proc. (28 m. 8,7 proc.). Sezoniniai vyrų registruoto nedarbo svyravimai didesni nei moterų Didžiausias bedarbių skaičius 29 metais buvo registruotas sausio pabaigoje 159,6 tūkst. Mažiausiai darbo neturinčių 10

2 2 asmenų buvo registruota spalio pabaigoje šiek tiek mažiau nei 136 tūkst. Metų pabaigoje mažėjant darbo jėgos paklausai bei įsidarbinimo galimybėms, daugiau žmonių sugrįžtant iš laikino užimtumo priemonių bedarbių skaičius augo m. sausio 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 73 tūkst. neturinčių darbo moterų ir 77,5 tūkst. vyrų. Bedarbiai vyrai, šių metų sausio 1 d. sudarė 9,0 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų, tai yra 0,2 proc. punkto mažiau negu prieš metus. Vyrų registruoto nedarbo rodiklių pokyčiai metų eigoje dvigubai didesni nei moterų, tai daugiausia susiję su didesniu vyriškų darbų, sezoniškumu. Vasarą - rudenį vyrų registruoto nedarbo rodikliai būna mažesni nei moterų, o žiemą, pavasarį stipriai šokteli aukštyn. Aukščiausias vyrų nedarbas fiksuotas praėjusių vasario 1 d. 9,7 proc., žemiausias, 7,8 proc. liepos, rugsėjo, spalio pabaigoje ,7 8,8 7,9 Moterų registruotas nedarbas, palyginti su 29 m. sausio 1 d. mažėjo 0,1 proc. punkto ir šių metų sausio 1 d. siekė 8,5 proc. Moterų registruoto nedarbo rodikliai mažiau jautrūs darbo rinkos sezoniškumui ir 29 metais kito 7,9-8,8 proc. ribose. Registruotas jaunimo nedarbas per 29 metus augo 0,3 proc. punkto. Šių metų sausio 1 d. bedarbiais buvo 7,8 9,0 8,5 vyrų moterų jaunimo (16-29 m.) 5,9 5,9 4,9 registruota 26,9 tūkst. jaunesnių kaip 30 metų amžiaus asmenų. Neturintys darbo jaunuoliai sudarė 5,9 proc metų amžiaus šalies gyventojų. Žemiausias jaunimo nedarbas buvo birželio 1 d., vėliau, registruojantis mokslus baigusiems jaunuoliams, - augo. Teritoriniai registruoto nedarbo skirtumai Paskutinį metų mėnesį bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų augo didžiojoje dalyje (55 iš 60) šalies savivaldybių. Labiausiai (1 proc. punkto) registruotas nedarbas gruožio mėnesį augo Pasvalio ir Rietavo savivaldybėse. Mažėjimas fiksuotas Anykščiuose (0,3 proc. punkto), Kazlų Rūdoje (0,2 proc. punkto), Marijampolėje, Kelmėje ir Visagine (po 0,1 proc. punkto). Palyginti su 29 m. sausio 1 d. registruoto nedarbo rodikliai 36 iš 60 šalies savivaldybių mažėjo, 22 - augo, 2 - nepakito. Labiausiai, 3,7 proc. punkto, bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo Kelmėje. Didžiausias augimas, 1,7 proc. punkto Elektrėnuose. Šių metų sausio 1 d. daugiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Ignalinos r. (15,1 proc.), Zarasų r. (14,7 proc.) ir Kalvarijos (13,7 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Klaipėdos rajone (4,5 proc.), Neringoje (4,7 proc.) ir Kretingoje (5,8 proc.). Iš didžiausių miestų daugiausia bedarbių buvo Kaune (9,2 proc.), žemiausias nedarbas Šiauliuose (6,4 proc.). 29 metų pabaigoje skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų buvo 10,6 proc. punkto, prieš metus jis siekė 10,1 proc. punkto. Vietos ūkio struktūra ir savivaldybėse vyraujančios veiklos lemia, kad aukščiausi vyrų registruoto nedarbo rodikliai Ignalinos (17,1 proc.), Zarasų (15,8 proc.) ir Lazdijų (14,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Aukščiausias moterų nedarbas Kalvarijoje (13,6 proc.), Zarasuose (13,5 proc.), ir Akmenėje (13,1 proc.) Daugiausia darbo neturinčio jaunimo (16-29 m. amžiaus) Visagine (8,9 proc.) ir Alytaus mieste (8,2 proc.). Žemiausias jaunimo nedarbas registruotas Neringoje (1,9 proc.) ir Skuode (2 proc.).

3 3 Augo darbo jėgos paklausa 29 m. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 242,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su 28 m. darbo jėgos paklausa augo 6 proc. arba 13,7 tūkst. Apie 92 proc. visų darbo pasiūlymų - neterminuotam darbui. Kiekvieną metų mėnesį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje vidutiniškai buvo įregistruojama po daugiau kaip 20 tūkst. darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų, 62,7 proc., registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, iš jų beveik kas trečią - didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Kas penkta (21,4 proc.) registruota darbo vieta pramonėje, 11,3 proc. statybose. Darbo jėgos paklausos struktūroje augo paslaugų ir žemės ūkio dalis, o pramonės ir statybos mažėjo. Kas ketvirta darbo vieta (26,7 proc.) registruota Vilniuje. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose registruota beveik 58 proc. visų darbo pasiūlymų. Augo paklausa kvalifikuotam ir mažėjo nekvalifikuotam darbui Didžioji dalis, daugiau kaip 57 proc., visų 29 metais Užimtumo tarnybos duomenų bazėje registruotų laisvų darbo vietų buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams, apie 18 proc. - specialistams ir vadovams, beveik kas ketvirta nekvalifikuotiems darbininkams. Laisvos darbo vietos pagal kvalifikaciją 24,7 27,2 28 m. 29 m. 55,2 17,6 57,2 18,1 specialistai kvalifikuoti darbininkai nekvalifikuoti darbininkai Daugiausia darbo pasiūlymų 29 m. buvo registruota parduotuvių pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, suvirintojams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, statybininkams, dažytojams, kepėjams ir konditeriams. Labiausiai augo plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, miškų ūkio darbuotojų, personalo ir profesinio orientavimo specialistų, elektroninės įrangos mechanikų ir taisytojų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, elektromechanikų ir elektromonterių paklausa. Labiausiai mažėjo darbo pasiūlymų siuvėjams, darbininkams izoliuotojams, betonuotojams, asmens sveikatos priežiūros padėjėjams. Didžiausios įsidarbinimo galimybės plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriams ir mėsininkams Per 29 m. bedarbių įregistruota 10 proc. daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau kai kurių profesijų kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Labiausiai trūko plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, mėsininkų, žuvų darinėtojų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, gamybos mašinų ir įrenginių operatorių metalo pramonėje. Statybos sektoriuje trūksta mūrininkų, tinkuotojų. Šioms profesijų grupėms priklausančios profesijos įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą, taip sudarant darbdavimas sąlygas paprasčiau apsirūpinti trūkstama darbo jėga. Užimtumo tarnyba per 29 m. išdavė 9,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje. Iš aukštos kvalifikacijos specialistų labiausiai trūksta ikimokyklinio ugdymo mokytojų, statybos vadovų, slaugos specialistų. Bedarbių registravosi daugiau Per 29 metus į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 266,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 4,9 proc. arba 12,5 tūkst. dagiau negu 28 metais. Kiekvieną praėjusių metų mėnesį buvo įregistruojama po 22,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų (28 m. - 21,1 tūkst.). Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų daugiau vyrų jie sudarė 55,2 proc. Palyginti su 29 metais daugiau registravosi vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų jų įregistruota 77,2 tūkst., tai yra 29 proc. visų įregistruotų darbo neturinčių asmenų metų amžiaus jaunimo įregistruota 78,8 tūkst., jie sudarė 29,6 proc. (28 m. 31,1 proc.). Tarp darbo ieškančių asmenų mažėja neturinčių profesinio pasirengimo: 29 m. jie sudarė 33,8 proc., 28 m. 34,3 proc. Paskutinįjį metų mėnesį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 21,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų, palyginti su lapkričiu darbo jėgos pasiūla mažėjo beveik 6,5 proc.

4 4 29 metais užimtumas suteiktas 288,5 tūkst. asmenų Padėta įsidarbinti 179,5 tūkst. 29 metais, Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įsidarbinti 179,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra 10,8 tūkst. arba 6,4 proc. daugiau negu 28 metais. Devyni iš dešimties visų įdarbintųjų arba 160,8 tūkst. įdarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Vyrai tarp įdarbintųjų sudarė 51,9 proc. Daugiau kaip 29 proc. įsidarbinusiųjų - jaunesni kaip 30 metų amžiaus, 26,3 proc. - vyresni kaip 50 metų. Paskutinįjį metų mėnesį, mažėjant paklausai, mažėjo ir įdarbinimas, tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 10,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Daugiausia darbo ieškančiųjų, praėjusiais metais įdarbinta balandžio (19,6 tūkst.) mėnesį. Vidutiniškai per 29 metų vieną mėnesį buvo įdarbinama po 15 tūkst. darbo ieškančių, per 28 m. vieną mėnesį po 14,1 tūkst. Savarankiškas darbas populiaresnis tarp vyrų ir vyresnio amžiaus bedarbių Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių laikotarpiui, per metus pradėjo 83,5 tūkst. bedarbių. Įsigiję verslo liudijimus vyrų dirba daugiau 52,9 proc. Kas trečias (34,8 proc.) dirbantis savarankiškai - vyresnis kaip 50 m. amžiaus. Jaunimo dirbančio pagal verslo liudijimus perpus mažiau apie 12,3 proc. Kas penktas dirbantis savarankiškai ilgalaikis bedarbis. Apie 87 proc. visų pradėjusių savarankišką veiklą darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Populiariausios veiklos, kurioms bedarbiai įsigyja verslo liudijimus išlieka: kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, specialieji statybos darbai, prekyba tik ne maisto produktais, statybos baigimo apdailos ir valymo darbai. Remiamas užimtumas suteiktas 25,5 tūkst. asmenų 29 metais, įgyvendinat aktyvios darbo rinkos politikos priemones, remiamas užimtumas suteiktas 25,5 tūkst. asmenų. Daugiausia darbo ieškančių asmenų 29 metais dalyvavo paramos mokymuisi priemonėse 9,8 tūkst. arba 38,3 proc. visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių. Iš jų 8,3 tūkst. mokėsi darbo rinkoje paklausių profesijų ar kompetencijų. 0,3 tūkst. įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį, 0,7 tūkst. dalyvavo stažuotėje, 0,5 tūkst. siekė, kad būtų pripažintos neformaliu ar savišvietos būdu įgytos kompetencijos. Remiamo įdarbinimo priemonėse pradėjo dalyvauti 8,9 tūkst. asmenų: 7,2 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų įdarbinti subsidijuojant. Dar 1,7 tūkst. mokslus baigusių bedarbių įgijo darbinės patirties dalyvaudami darbo įgūdžių įgijimo priemonėje. Beveik 95 proc. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių - darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Kas trečias (36,6 proc.) dalyvaujantis remiamo užimtumo priemonėse - ilgalaikis bedarbis, du iš trijų - vyresnis kaip 50 metų, 22,5 proc. - jaunesnis kaip 30 metų amžiaus. Paskutinįjį praėjusių metų mėnesį remiamas užimtumas suteiktas 2,2 tūkst. asmenų. Užimtumo priemonės vidutiniškai mažino nedarbą 0,9 proc. punkto 29 metų pabaigoje darbo rinkos priemonėse stabdančiose bedarbio statusą dalyvavo 11,5 tūkst., tai yra 0,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas jaunimo nedarbas dėl priemonių įgyvendinimo metų pabaigoje mažėjo 0,4 proc. punkto. Įvairiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse gruodžio pabaigoje dalyvavo 1,8 tūkst. bedarbių jaunesnių kaip 30 metų amžiaus. Aktyvios darbo rinkos politikos ir kitose laikino užimtumo priemonėse kiekvieną 29 metų mėnesį vidutiniškai dalyvo 15,2 tūkst. darbo ieškančiųjų. Šių priemonių taikymas registruotą nedarbą vidutiniškai mažino 0,9 proc. punkto. Jaunimo registruoto nedarbo rodikliai dėl priemonių taikymo 29 metais vidutiniškai mažėjo 0,5 proc. punkto ir jose kiekvieną metų mėnesį vidutiniškai dalyvavo po daugiau kaip 2 tūkst metų amžiaus jaunuolių. 29 metų gruodžio mėnesį gauti 8 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Apie atleidimą įspėti 256 darbuotojai, daugiausiai įspėtų dirba privačiame sektoriuje (85,2 proc.). 28 metų gruodžio mėnesį gauti 6 pranešimai apie numatomus atleidimus, įspėti 597 darbuotojai. Lyginant 29 metų ir 28 metų gruodžio mėnesius, šiemet įspėtų apie atleidimus darbuotojų skaičius sumažėjo 57,1 proc.

5 [atkelta iš 4 psl.] Numatomų grupės darbuotojų atleidimų priežastys veiklos stabdymas (40,6 proc. įspėtų darbuotojų), darbo organizavimo pakeitimai (32,0 proc.) ir įmonės bankrotas (27,3 proc.). Vienas pranešimas gautas iš viešojo sektoriaus, septyni iš privataus sektoriaus subjektų. Darbuotojų, įspėtų apie atleidimą, skaičius pagal atleidimo priežastis m. gruodžio mėn. 28 m. gruodžio mėn Veiklos stabdymas Darbo organizavimo pakeitimai Daugiausia, 80 darbuotojų apie atleidimą įspėjo UAB Seviga (kitų viršutinių drabužių siuvimas), nes įmonė nutraukia siuvimo veiklą. UAB Matuizų plytinė (betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba) informavo apie neterminuotam laikui stabdomą gamybinę veiklą, todėl planuoja atleisti 24 darbuotojus. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą dėl darbo organizavimo pakeitimų pranešė trys įmonės. AB Lietuvos paštas (pašto pagal įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas atliekama veikla) įspėjo 38 darbuotojus apie planuojamą atleidimą vasario mėn. Taip pat, gruodžio mėn. AB Lietuvos paštas patikslino Užimtumo tarnybai spalio mėn. teiktą pranešimą ir nurodė, kad spalio mėn. atleista 80 darbuotojų, vietoj planuotų 47. UAB Olympic Casino Group Baltija (azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla) planuoja atleisti 30 darbuotojų, UAB Euroapotheca (konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla) 14 darbuotojų. Trys įmonės pranešė apie bankrotą ir dėl tos priežasties 11 Įmonės bankrotas Struktūriniai pertvarkymai numatomus atleisti darbuotojus. UAB Doliteksus (apatinių drabužių siuvimas) 38, UAB Elguva gurmanams (restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla) 17, UAB Meyer & John (komunalinių nuotekų statinių statyba) 15 darbuotojų. Darbuotojų, įspėtų apie atleidimą, skaičius pagal veiklos sektorius Apdirbamoji gamyba Transportas ir saugojimas Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Statyba Profesinė, mokslinė ir techninė veikla Informacija ir ryšiai Administracinė ir aptarnavimo veikla Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir m. gruodžio mėn. 28 m. gruodžio mėn Per 29 metus gauti 65 pranešimai, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Palyginti su 28 metais pranešimų gauta 40 proc. mažiau, įspėtų darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 45 proc. Pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus dinamika , , ,8 60,3 4,4 26,1 27,8 15,8 26,1 12,1 4,5 3,2 2,9 2,3 2,9 1,8 2,3 0,0-24,7-37,9 2,3-44,8-40,4-47,7-41, Įspėtų apie atleidimą darbuotojų sk. tūkst. Gautų pranešimų proc. pokytis, palyginus su praėjusiu laikotarpiu Pranešimų sk. apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus Įspėtų darbuotojų sk. proc. pokytis, palyginus su praėjusiu laikotarpiu

6 AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONĖS ĮDARBINIMAS LAISVOS DARBO VIETOS ĮREGISTRUOTA BEDARBIŲ 6 Rodikliai Skaičiais, mėn Pokyčiai Lyginant su praeitų Lyginant su praeitu metų atitinkamu mėnesiu laikotarpiu sk. % sk. % Per mėnesį , ,1 Nuo metų pradžios ,9 Mėnesio pabaigoje , ,6 48,5 % moterų , ,0 51,5 % vyrų , ,2 17,9 % jaunimo iki 29 m. amžiaus , ,2 17,8 % ilgalaikių bedarbių , ,7 dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse , ,2 Bedarbiai, proc. DAG* mėnesio pabaigoje 8,7 8,4 0,3-0,2 Įregistruota per mėnesį iš viso , ,1 iš jų neterminuotam darbui , ,0 terminuotam darbui ,4 51 6,6 Iš viso per mėnesį , ,8 Iš viso nuo metų pradžios ,4 pagal neterminuotas sutartis , ,4 pagal neterminuotas sutartis nuo metų pradžios ,3 pagal terminuotas sutartis ,7 1 0,1 pagal terminuotas sutartis nuo metų pradžios ,4 Nusiųsta į priemones per mėnesį ,1 93 4,4 43,3 %** Parama mokymuisi , ,9 - profesinis mokymas ,4 56 7,2 - įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį , ,5 - stažuotė , ,5 - neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas , ,9 22,4 %** Remiamasis įdarbinimas ,1 28 6,1 - Įdarbinimas subsidijuojant , ,0 - darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ,8-8 -8,0 15,7 %** Parama darbo vietoms steigti , ,3 - įdarbinimas į steigiamas subsidijuojamas darbo vietas - įdarbinimas į vietas įsteigtas pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus , , , ,6 - savarankiško užimtumo rėmimas , ,0 18,6 %** Parama judumui ,9 26 6,8 Nusiųsta į priemones nuo metų pradžios ,9 Profesinė reabilitacija , ,4 Užimtumo didinimo programos , ,8 Veikla pagal verslo liudijimą ,9 12 0,2 Išduota leidimų įdarbinti užsieniečius , ,4 * DAG - darbingo amžiaus gyventojų skaičius ** proc. visų pradėjusių dalyvauti programose per ataskaitinį mėnesį

7 Darbo rinkos rodikliai teritorijose, 29 m. gruodis Registruota bedarbių per mėnesį mėnesio pabaigoje Įdarbinta Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų pokytis +/ - ŠALYJE ,4 8,7 0,3 Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas ,7 9,0 0,3 Alytaus apskritis ,4 10,0 0,6 Alytaus ,3 9,9 0,6 Alytaus m. savivaldybė ,3 10,2 0,9 Alytaus r. savivaldybė ,2 9,5 0,3 Druskininkų ,0 9,4 0,4 Lazdijų ,9 12,5 0,6 Varėnos ,1 8,6 0,5 Kauno apskritis ,7 9,1 0,4 Kauno ,5 8,8 0,3 Kauno m. savivaldybė ,8 9,2 0,4 Kauno r. savivaldybė ,8 7,9 0,1 Jonavos ,3 11,5 0,2 Kaišiadorių ,2 8,5 0,3 Kėdainių ,0 9,4 0,4 Prienų ,3 7,7 0,4 Prienų r. savivaldybė ,4 7,8 0,4 Birštono savivaldybė ,3 6,8 0,5 Raseinių ,2 9,9 0,7 Klaipėdos apskritis ,7 6,9 0,2 Klaipėdos ,4 6,5 0,1 Klaipėdos m. savivaldybė ,3 7,4 0,1 Klaipėdos r. savivaldybė ,4 4,5 0,1 Neringos savivaldybė ,5 4,7 0,2 Palangos ,1 9,4 0,3 Kretingos ,6 5,8 0,2 Skuodo ,7 6,0 0,3 Šilutės ,1 9,6 0,5 Marijampolės apskritis ,1 9,2 0,1 Marijampolės ,2 9,2 0,0 Marijampolės savivaldybė ,9 7,8-0,1 Kalvarijos savivaldybė ,3 13,7 0,4 Kazlų Rūdos savivaldybė ,9 11,7-0,2 Šakių ,9 8,4 0,5 Vilkaviškio ,9 10,0 0,1 Panevėžio apskritis ,0 9,7 0,7 Panevėžio ,6 8,2 0,6 Panevėžio m. savivaldybė ,3 8,1 0,8 Panevėžio r. savivaldybė ,3 8,6 0,3 Biržų ,5 11,2 0,7 Kupiškio ,2 9,8 0,6 Pasvalio ,9 11,9 1,0 Rokiškio ,1 12,8 0,7

8 Registruota bedarbių per mėnesį mėnesio pabaigoje Įdarbinta Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų pokytis +/ - Šiaulių apskritis ,8 9,1 0,3 Šiaulių ,1 7,4 0,3 Šiaulių m. savivaldybė ,1 6,4 0,3 Šiaulių r. savivaldybė ,5 10,0 0,5 Akmenės ,7 12,4 0,7 Joniškio ,6 12,2 0,6 Kelmės ,7 11,6-0,1 Pakruojo ,2 8,5 0,3 Radviliškio ,7 11,0 0,3 Tauragės apskritis ,6 9,0 0,4 Jurbarko ,6 11,3 0,7 Šilalės ,1 7,9 0,8 Tauragės ,1 8,3 0,2 Tauragės r. savivaldybė ,3 8,4 0,1 Pagėgių savivaldybė ,4 7,9 0,5 Telšių apskritis ,4 9,1 0,7 Mažeikių ,6 10,0 0,4 Plungės ,4 8,2 0,8 Plungės r. savivaldybė ,4 8,2 0,8 Rietavo savivaldybė ,3 8,3 1,0 Telšių ,9 8,8 0,9 Utenos apskritis ,8 11,9 0,1 Anykščių ,8 12,5-0,3 Ignalinos ,9 13,1 0,2 Ignalinos r. savivaldybė ,5 15,1 0,6 Visagino m. savivaldybė ,6 11,5-0,1 Molėtų ,0 12,1 0,1 Utenos ,2 9,5 0,3 Zarasų ,1 14,7 0,6 Sostinės regionas ,7 8,0 0,3 Vilniaus apskritis ,7 8,0 0,3 Vilniaus ,5 7,8 0,3 Vilniaus m. savivaldybė ,3 7,6 0,3 Vilniaus r. savivaldybė ,7 8,9 0,2 Šalčininkų ,6 9,5 0,9 Širvintų ,3 10,0 0,7 Švenčionių ,4 8,8 0,4 Trakų ,0 7,5 0,5 Trakų r. savivaldybė ,7 7,2 0,5 Elektrėnų savivaldybė ,4 7,9 0,5 Ukmergės ,5 11,1 0,6