VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS BAUDŽIAMOSIOS TEISöS KATEDRA

Transkriptas

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS BAUDŽIAMOSIOS TEISöS KATEDRA Baudžiamosios justicijos specializacijos Neakivaizdinio skyriaus IV kurso studento Petro Valiūno Magistro darbas Nepilnamečių grupiniai nusikaltimai ir jų prevencijos problemos Juvenile group crimes and difficulties of their prevention Darbo vadov : doc. dr. A. Drakšien Recenzentas: Lekt. dr. G. Sakalauskas VILNIUS, 2009

2 TURINYS Įvadas Grupinių nusikaltimų samprata ir jų klasifikacija Nepilnamečių grupinių nusikalstamų veikų paplitimas:...15 a) nepilnamečių grupinių nusikalstamų veikų būkl...18 b) nepilnamečių grupinių nusikalstamų veikų struktūra Nepilnamečio, darančio grupinius nusikaltimus, asmenyb s bruožai Aplinkyb s, sąlygojančios nepilnamečių grupines nusikalstamas veikas:...40 a) šeimos įtaka...41 b) bendraamžių įtaka...46 a) mokymo įstaigų įtaka...48 b) visuomen s informavimo priemonių įtaka Nepilnamečių grupinių nusikaltimų prevencijos problemos:...53 a) nepilnamečių grupinių nusikaltimų prevencijos samprata ir sistema...53 b) kai kurios nepilnamečių grupinių nusikaltimų prevencijos subjektų veiklos problemos...60 Išvados...62 Santrauka...63 Summary...64 Literatūra

3 ĮVADAS Temos aktualumas. A.Dapšio teigimu, nepilnamečių nusikalstamumas tai savotiška bendrojo nusikalstamumo pradžia, jo potencialus rezervas ir kartu prognoz s modelis ateičiai, taigi kuo ankstesniame amžiuje bus užskirtas kelias nepilnamečių nusikaltimams, tuo didesn bus galimyb sumažinti nusikalstamumą ateityje. Nepilnamečių nusikalstamumas, tai socialinis reiškinys, kurio nepavyksta išvengti nei vienai valstybei. Tačiau jo būkl ir prevencijos metodai atskirose šalyse yra skirtingi.tai priklauso nuo įvairiausių socialinių, ekonominių, teisinių, religinių ir kitokių priežasčių. 1 Daugelis autorių teigia, kad Lietuvoje nusikalstamumas auga, keičiasi ir jo kokyb jis sunk ja. Taigi nepilnamečių nusikalstamumo prevencija šiandien Lietuvai yra itin aktuali 2. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija yra laikoma prioritetine nusikalstamumo prevencijos dalimi. Ilgamet nusikalstamų veikų analiz patvirtina, jog jei asmuo kuo ankstyvesn je jaunyst je padaro pirmąją nusikalstamąją veiką, tai yra didel šių nusikalstamų veikų recidyvo tikimyb vyresniame amžiuje. Nepilnamečiai daugelį nusikalstamų veikų padaro ne vieni, o veikdami ar su nepilnamečių asmenų grup mis, ar veikdami su suaugusiųjų grup mis, kuriose dalyvauja veinas ar keli nepilnamečiai metų paaugliai pergyvena kritinį psichinio vystymosi periodą. 3 Šiuo gyvenimo laikotarpiu svarbus vaidmuo tenka bendraamžių grup ms. Prieglobsčio dažnai ieškoma ir ekstremistin se grupuot se, politiniuose būreliuose, jaunimo sektose, narkomanų bendrijose. 4 Taigi labai svarbu yra nustatyti priežastis, d l kurių nepilnamečiai daro grupines nusikalstamas veikas, t.y. aplinkybes, kurios turi įtakos formuojantis jauno žmogaus asmenybei, kad kuo anksčiau jos būtų pašalintos, taikant socialinio poveikio priemones. Darbo tikslas. Tikslą nul m nepilnamečių grupinio nusikalstamumo prevencijos aktualumas. Pagrindinis šio darbo tikslas išanalizuoti nepilnamečių grupinių nusikaltimų ypatumus bei kai kurias tokių nusikalstamų veikų prevencijos problemas. Remiantis nusikalstamumo statistikos duomenimis ir mokslo literatūra, taip pat tarptautiniais, Lietuvos ir užsienio šalių teis s aktais, buvo siekiama išanalizuoti nepilnamečių grupinio nusikalstamumo sampratą ir kriminologinę charakteristiką, pateikti grupinį nusikaltimą padariusio nepilnamečio asmenyb s sampratą ir tipus, ištirti pagrindinius tokio 1 Jatkevičius, A. Smurtinio nepilnamečių nusikalstamumas. Teis, 1999, 33 (4), p.35 2 Namų advokatas. Sudarytojas J.Prapiestis. Vilnius: Teisin s informacijos centras, 2002, p Michailovič, I.Baudžiamajame įstatyme numatytų nepilnamečių resocializacijos priemonių taikymas. Daktaro disertacija. Vilnius, 2001, p.14 4 Sakalauskas, G. Vaikų nusikalstamumas. Mokykla, 2002, Nr. 3, p. 10 3

4 nepilnamečio asmenyb s struktūros elementus ir aplinkybes, sąlygojusias jos formavimąsi bei aptarti kai kurias prevencijos problemas. Tyrimo dalykas. Darbo tyrimo dalyką apibūdina temos pavadinimas Nepilnamečių grupiniai nusikaltimai ir jų prevencijos problemos. Taigi tyrimo dalykas ir yra: nepilnamečių grupiniai nusikaltimai; grupinį nusikaltimą padariusio nepilnamečio asmenyb ir jos formavimąsi sąlygojusios aplinkyb s, galiojanti nepilnamečių grupinio nusikalstamumo prevencijos teisin sistema. Tyrimo šaltiniai. Tiriant magistro darbo dalyką ir siekiant darbo tikslo, išanalizuota: 1) Tarptautiniai (Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos) ir Lietuvos Respublikos, tap pat užsienio valstybių teis s aktai; 2) Lietuvos ir užsienio kriminologjos ir baudžiamosios teis s (taip pat sociologijos, pedagogikos ir kitų mokslų) literatūra; 3) Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys. Darbe analizuojami statistiniai duomenys apie nepilnamečių padarytus grupinius nusikaltimus. Taip pat analizuoti ir Satistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s statistiniai duomenys. Tyrimo metodika. Tiriant darbo dalyką ir siekiant darbo tikslo, naudotasi įvairiais mokslo metodais. Lyginamasis metodas naudotas, analizuojant Lietuvos, užsienio valstybių ir tarptautinius teis s aktus, reglamentuojančius nepilnamečių nusikalstamumą, nepilanmečių grupinio nusikalstamumo prevenciją, taip pat nagrin jant skirtingų mokslininkų gvildenamas problemas. Taip pat naudotas sistemin s analiz s metodas, statistinis metodas (tiriant kriminalin s statistikos duomenis), istorins (analizuojant senesnius ir naujausius literatūros šaltinius bei anksčiau ir šiuo metu galiojančių teis s aktų nuostatas) bei kitais metodais. Darbo naujumas. Nepilnamečių nusikalstamumą Lietuvoje nagrin jo G.Babachinait, A.Čepas, A.Dapšys, A.Drakšien, R.Drakšas, V.Justickis, I.Michailovič, G.Sakalauskas ir kiti autoriai. Šių autorių darbuose buvo analizuojamos nepilnamečių nusikalstamumo priežastys ir prevencija, nepinamečio nusikalt lio asmenyb s problemos, ankstyvoji nepilnamečių nusikalstamumo prevencija ir kt. Šiame darbe išsamiau nagrin jamas nepilnamečių grupinis nusikalstamumas ir jo prevencijos problemos. 4

5 1. Grupinių nusikaltimų samprata ir jų klasifikacija Užsienio šalyse daug d mesio skiriama susiformavusioms jaunimo grupuot ms gaujoms (angl. gangs). Pasauliui vis labiau vienijantis kultūros, kalbos, rinkos, religijos pagrindais, nusikalstama veikla taip pat perženg nacionalines valstybių ribas. Nors jaunimo grupuot s tradiciškai buvo laikomos amerikietišku reiškiniu, pastarąjį dešimtmetį ryškių panašaus elgesio apraiškų atsirado Europoje, Australijoje, Pietų ir Centrin je Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje (H. C. Covey, 2003; M. W. Klein, 2002), tod l šiai problemai Vakarų Europos kriminologai skiria vis daugiau d mesio m. grup Europos ir Amerikos mokslininkų sukūr pirmąją mokslinę Europos gaujų tyrimo programą (angl. Eurogang Program af Research) m. buvo parengta lyginamoji jaunimo grupuočių studija, kurioje išd styti konkretūs siūlymai d l šio reiškinio prevencijos (F. A. Esbensen, F. M. Weerman, 2005). Sąvoka gauja paprastai sukelia neigiamą reakciją. Kino filmai, muzika ir žiniasklaidos priemon s išplatino jų kultūrą didesn je industrinio pasaulio dalyje. Šaudymas iš važiuojančio automobilio (angl. drive by), pretendentas, siekiantis tapti gaujos nariu (angl. wannabe) arba gaujos pasirinktos spalvos (angl. colours) tai tik keletas terminų iš pasaulyje pasklidusios gaujų kultūros. Būtent ji kai kuriose šalyse suk l moralinę paniką (R. McCorkle, D. Miethe, 2001) ir susirūpinimą d l būtinyb s oficialiai pripažinti gaujų egzistavimą (C. Huff, 1990). Nepaisant akivaizdaus gaujų paplitimo, d l pačios gaujos sąvokos ir jos struktūros yra diskutuojama ne tik kriminologijos literatūroje, bet ir tarp valstybių. Viena iš priežasčių yra ta, kad skirtingose kalbose paprastai vartojami posakiai ir terminai turi skirtingą reikšmę ir emocinį turinį. Kita priežastis ta, kad daugelis ne amerikiečių kriminologų lygina savo jaunimo grupuotes su stereotipin mis gaujomis arba įsivaizduojamais itin organizuotų Čikagos ar Los Andželo stiliaus gaujų tipais. Sprendžiant pagal tai dažniausiai daromo išvada, kad tokios gaujos kitose šalyse neegzistuoja. Ch. L. Masono ir M. W. Kleino (1995) tyrimas patvirtina, kad daugelis netgi Amerikos jaunimo gaujų neatitinka stereotipo. Kleinas (2001) šį neteisingą įsivaizdavimą apibūdina kaip Europos gaujų paradoksą (angl. Eurogang paradox). Kad panaikintų šį paradoksą, min tos Europos gaujų tyrimo programos nariai pasiūl tokį jaunimo gaujos apibr žimą: gauja arba neramumus kelianti jaunimo grupuot yra bet kuri patvari, į gatv s gyvenimą orientuota jaunimo grup, kurios vykdoma neteis ta veikla yra jos tapatyb s dalis. Kai kuriose kalbose ir (arba) nacionaliniuose kontekstuose žodis gauja arba apskritai negali būti 5

6 išverstas, arba jo reikšm turi tokį emocinį krūvį, kad jis negali būti suprantamai vartojamas, tod l buvo sutarta tokias grupes apibr žti kaip nerimą keliančias jaunimo grupuotes. 5 Prie specifinių jaunimo grupių sąlygiškai galima priskirti ir maždaug prieš penkis dešimtmečius susiformavusius neformalius jaunimo jud jimus, kurie tapo neatskiriama visuomen s dalimi. Pasak amerikiečių psichologo Abrahamo Maslou, priklausyti grupei yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių. D l jaunimo noro išsiskirti iš aplinkos, šokiruojančios išvaizdos, kartais ir elgesio, neformalūs jaunimo jud jimai sulaukia vyresnių žmonių nepasitik jimo ir dažniausiai yra vertinami neigiamai. 6 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi tie atvejai, kai nusikalstama veika yra bendros (dviejų ar daugiau) asmenų tarpusavyje atitinkamu būdu suderintos veikos bendras rezultatas, baudžiamosios teis s teorijoje apibūdinami kaip bendrininkavimas. 7 Asmenų grup, kuriuos jungia bendra id ja, tikslas, tarpusavio santykiai, bendra veikla ir pan., dažnai atleika užduotis, bendrauja, kuria elgesio normas, kurios ne visada sutampa su visuomen je priimtomis etikos normomis. Pažym tina, kad grupiškumas baudžiamosios teis s ir kriminologijos prasme reiškia, kad asmuo darydamas nusikaltimą veikia ne vienas, o veikia su kitais asmenimis bendrai. 8 Bendrininkavimas laikoma ypatinga nusikalstamos veikos padarymo forma, kadangi bet kokia bendra suderinta veika yra potencialiai pavojingesn visuomenei, nei veika padaroma vieno asmens. Suderintai veikiant keliems asmenims padaromi pavojingesni, sunkesni nusikaltimai, sudaromos galimyb s kilti didesn mis nusikalstamoms pasekm ms, lengviau pasl pti nusikaltimo p dsakus, išvengti atsakomyb s ar ryžtis tęsti nusikalstamą veiką. 9 Bendrininkavimas, pagal bendrininkų tarpusavio supratimą, veiksmų suderinamumą, bendrumą, organizavimo laipsnį, gali būti skirstomas į formas: 1) bendrininkavimas be išansktinio susitarimo; 2) bendrininkavimas esant išansktiniam susitarimui: a) bendrininkavimas esant išankstiniam elementariam susitarimui; b) organizuota grup ; c) nusikalstamas susivienijimas Drakšien A., Michailovič I. Kriminologijos žinynas. Vilnius, Eugrimas, 2008, p Viteikait Ž. Neformalios jaunimo grupuot s. 7 Baudžiamoji teis. Bendroji dalis. Sudarytojas V. Pavilionis. Vilnius, Eugrimas, 2003, p Namų advokatas. Sudarytojas J.Prapiestis Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2002, p Baudžiamoji teis. Bendroji dalis. Sudarytas V.Pavilionis. Vilnius, Eugrimas, 2003, p Baudžiamoji teis. Bendroji dalis. Sudarytojas V.Pavilionis. Vilnius, Eugrimas, 2003, p.269 6

7 Bendrininkavimo formos padeda tiksliau įvertinti visos nusikalstamos veikos pavojingumo visuominei pobūdį bei laipsnį. Mažiausiai pavojingas bendrininkavimas yra be išansktinio susitarimo. Pats bendrininkavimo pavadinimas rodo, kad bendrininkų nusikalstama veika yra nežymiai suderinta arba visai nesuderinta, t.y. bendrininkai žino tik tiek, kad prie jų nusikalstamos veikos tur dami tokius pat tikslus prisideda kiti asmenys. Esant išankstiniam elementariam susitarimui bendrininkavimas gerokai padidina bendros veiklos pavojingumą visuomenei, kadangi siekti bendrų nusikalstamų padarinių susitariama dar iki nusikalstamos veikos padarymo pradžios. Susitarimo pobūdis gali būti įvairus: d l tam tikrų nusikaltamos veikos epizodų, d l konkrečių nusikaltamos veikos padarymo mechanizmo momentų, d l nusikaltimo sl pimo ir pan. 11 Atkreiptinas d mesys, jog bendrininku gali būti pripažįstamas tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo, kuris turi subjektui būtinus požymius, t.y. jei nusikalstamai veikai daryti panaudojamas mažametis ar nepakaltinamas asmuo, neturintis subjekto požymių, jis negali būti laikomas bendrininku baudžiamosios teis s prasme. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, tod l bendrininku gali būti pripažintas asmuo, kuris sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus ir yra pakaltinamas. 12 Organizuotos grup s nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendrai padaryti nusikalstamos veikos momentus: sukuriamas ir suderinamas nusikalstamos veikos padarymo planas, išanalizuojamas nusikaltimo padarymo mechanizmas, bendrininkai pasiskirsto vaidmenimis, sutariama d l nusikaltimo padarymo laiko ir vietos, atliekami tam tikri pasirengimo nusikaltimui veiksmai. Pažym tina, jog tas išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus ryšius, kurie stipr ja nusikalstamos veikos darymo metu. Esant situacijoms, kai visi organizuotos grup s nariai vykdo vykdytojo funkcijas, ar kai yra keli organizatoriai, ar kai atskiruose to paties nusikaltimo epizoduose ar darant kitus nusikaltimus tam pačiam dalyviui tenka skirtingi vaidmenys, tačiau visais atvejais asmenims realizuojant bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, tokie bendrininkai supranta sukūrę būtent organizuotą grupę ir prikausę jai. 13 Manytina, jog organizuoto nusikalstamumo sąvoką, galima būtų tapatinti su grupinio nusikalstamumo sąvoka, nes bet kokia nusikalt lių grupuot yra laikoma bendrininkų grupe. Organizuota grup tai bet kurioje nusikalstamos veiklos stadyjoje du ar daugiau asmenų susitaria 11 Baudžiamoji teis. Bendroji dalis. Sudarytojas V.Pavilionis. Vilnius, Eugrimas, 2003, p Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Moksl. Red. G. Švedas. Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2004, p Namų advokatas. Sudarytojas J. Prapiestis. Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2002, p.141 7

8 daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grup s narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. R.Gutausko teigimu, organizuotos grup s apibr žimas faktiškai pateiktas be tvirto teorinio pagrindo. Teiginys, kad susitarimas galimas bet kokioje nusikalstamos veikos stadijoje, yra logiškas, t.y. būtų netikslinga nurodyti galimą susitarimo momentą, nes tai sumenkintų organizuotos grup s pavojingumą. Teisiniu požiūriu n ra svarbu, ar grup s nariai kruopščiai apgalvojo savo veiksmus ir pasiskirst vaidmenis bei užduotis iš anksto, ar tai padar jau darant nusikaltimą. Abiem atvejais grup bus vertinama kaip organizuota. Taip pat A.Gutausko nuomone, negalima sutikti su tuo, jog grupei pripažinti organizuota pakaktų nustatyti, tik patį dviejų ar daugiau asmenų susibūrimo į organizuotą grupę faktą ir kad ši grup numačiusi padaryti keletą nusikaltimų, ir kad patys nusikalstamos veikos organizavimo veiksmai jau sukelia baudžiamąją atsakomybę. Kitu atveju organizuota grupe reiktų pripažinti ir spontaniškai susibūrusią nepilnamečių grupę, sumaniusią padaryti kelias mažareikšmes vagystes, ir recydivistų arba profesionalų vagių susivienijimus, ketinančius padaryti sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Tai neleistų įvertinti įvairių grupių pobūdžio pavojingumo visuominei atžvilgiu. 14 Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus, jam būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau bendrininkų susitarimas, aiškus organizatorius, detalus vaidmenų pasiskirstymas, bet ir ilgalaikiai, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai, sukuriami ir išpl tojami atitinkami veiklos metodai. Nusikalstamą susivienijimą gali kurti vienas ar keli asmenys. Kūrimas gali pasireikšti asmenų parinkimu, jų suvienijimu bendrai nusikalstamai veikai, susivienijimo nariams vaidmenų paskirstymu, planų parengimu ir kitais veiksmais. 15 Manytina, jog nepilnamečiams būdingesnis nusikaltimų darymas paprastoje bendrininkų grup je, o ne organizuotoje. Tačiau yra atvejų, kai nepilanamečiai dalyvauja ir organizuotoje grup je, bet tai dažniausiai mišrios grup s, į kurių sud tį įeina ir suaugusieji. Jie paprastai yra organizotoriai, o nepilnamečiai kaip nusikaltimų įrankiai. Neorganizuotam grupiniam nusikaltimui būdingos laikinos nepilnamečių bendrijos, kurių nariai susiburia prieš pat nusikalstamos veikos padarymą, o ją padarę iškrinka. Nusikatimai n ra tokių nepilnamečių grupių susibūrimo priežastis, nes tik atsitiktinai sutapus aplinkyb ms nusikaltimai tampa šių nepilnamečių grupių tikslu Gutauskas, A. Organizuota grup kaip organizuoto nusikalstamumo forma ir jos baudžiamasis teisinis vertinimas Jurisprudencija. 2003, t. 41(33), p Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1997 m. Gruodžio 22 d. Nutarimas Nr. 25 D l teismų praktikos nagrin jant nusikalstamo susivienijimo baudžiamąsias bylas 16 Kriminologija. Atsakingasis redaktorius prof. J. Bluvšteinas. Vilnius, Pradai, 1994, p

9 Nepilnamečių grupinis nusikalstamumas būtų apibr žiamas, kaip bendro viso nusikalstamumo sudedamoji dalis, kriminologijoje paprastai apibūdinama kaip tam tikroje teritorijoje, tam tikru laiku padarytų nepilnamečių grupinių nusikaltimų visuma. Ši samprata grindžiama pirmiausia nusikalstamumo samprata, suformuluota kriminologijoje, o taip pat baudžiamojoje teis je suformuluoto grupinio nusikalstamumo samprata. Grupinio nusikalstamumo kriminologijoje nereik tų sutapatinti su organizuotu nusikalstamumu, kurio būdingi kriminologiniai požymiai ir jį sudarančių elementų ryšiai peržengia grupinio nusikalstamumo ribas. Kriminologų nuomone, organizuotas nusikalstamumas gali sudaryti apie 5-20 % grupinio nusikalstamumo. Kriminologų manymu, grupinis nusikalstamumas gali būti puikia organizuoto nusikalstamumo terpe, kadangi neretai paprastos grup s (situacin s, grup s, pasižyminčios sąlygiškai dideliu organizuotumu) gali virsti sud tingais nusikalstamais susivienijimais. Šiais atvejais pirmin s grup s būna tik pereinamuoju grup s veklos etapu. 17 Kaip jau buvo min ta, nepilnamečių nusikaltimai, kaip bendrojo nusikalstamumo sudedamoji dalis yra viena svarbiausių socialinių teisių problemų. Svarbu pamin ti, jog apie du trečdaliai nepilnamečių padaromų nusikaltimų yra grupiniai. Grupinius nusikaltimus nepilnamečiai daro: veikdami tik su nepilnamečių asmenų grup mis; veikdami su nepilnamečių grup mis, kuriose yra vienas ar keli suaugusieji; veikdami su suaugusiųjų grup mis, kuriose yra vienas ar keli nepilnamečiai. Taigi analizuojant nepilnamečių grupinį nusikalstamumą, svarbu apibūdinti ne tik grupinių nusikaltimų charakteristiką, bet ir grupių skaičių, sud tį. Nepilnamečių grup s gali būti skiriamos į formalias (oficialias) ir neformalias (neoficialias). 18 Kriminologija tiria oficialių (klas, šeima) ir neoficialių (kiemo draugų, nusikaltimo bendrininkų) grupių sud tį, vertybes, įtaką neteis tam elgesiu ir pan. Oficialių grupių veikla vertinama pagal tai, kiek veiklos rezultatai atitinka ar neatitinka toms grup ms iškeltus uždavinius ir kiek jie nekonfliktuoja su pagrindin mis visuotinai pripažintomis moral s ir teis s nuostatomis. Formuojant pozityvų asmens elgesį visuomen je itin svarbus yra oficialios grup s, kurioje asmuo dalyvauja, vidinių procesų sistemos darnumas, nuoseklumas ir stabilumas. 19 Oficialioje grup je gali būti keletas mažesnių, neoficialių grupių ar pogrupių. Neoficialiosios grup s skiriamasis požymis yra jos susidarymo aplinkyb s. Ši grup susidaro pati, niekas formaliai jos nekuria, n ra jokių jos narių santykius reguliuojančių oficialių taisyklių. Šios grup s pagrindas vertybių, gyvenimo būdo, tikslų panašumas. Kaip teigia psichologai, oficiali grup 17 Namų advokatas. Sudarytojas J. Prapiestis. Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2002, p Kriminologija. Atsakingasis redaktorius prof. J. Bluvšteinas. Vilnius, Pradai, 1994, p Namų advokatas. Sudarytojas J. Prapiestis. Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2002, p

10 negali patenkinti savo narių kai kurių poreikių, pavyzdžiui bendravimo, emocinio artumo, tod l ir kuriasi neoficialios, arba neformalios grup s. 20 Kriminologine prasme labiau domimasi neformaliomis (neoficialiomis) grup mis. Neformalios bendraamžių grup s tai dažniausiai nedidel s (2-7 žmon s) paauglių, vaikų ar jaunuolių kompanijos. Tai gali būti kartu užaugusių kaimynų, besimokančių toje pačioje mokykloje, klas je, kartu einančių į mokyklą, turinčių vienodus pom gius, grup s. Jie dažnai susitinka, kartu leidžia laisvą laiką, turi bendrų pažįstamų. Šios grup s turi didelę reikšmę, poveikį paaugliams. Grup s nemažai prisideda prie jų asmenyb s vystymosi. Mat tose grup se jaunuoliai mokosi bendrauti su sau lygiais žmon mis, kartu formuoja požiūrį į įvairias gyvenimo problemas, dalijasi patirtimi. Neformalios grup s susiformuoja specialiai neorganizuojant, o psichologin s motyvacijos pagrindu. Svarbiausios priežastys paskatinančios prisijungti prie neformalios grup s yra pritapimas, parama, savigyna, pagalba, glaudus bendravimas. Rusų kriminologai nepilnamečių neformalią grupę apibūdina, kaip juridiškai neįformintą žmonių sąjungą, susibūrusią bendrų reikalų pagrindu, kuri nepatenka į oficialiai priimtas struktūras, suvokiančią savo tam tikrą uždarumą, atsiradusią ir funkcionuojančią, bendrų interesų, simpatijų ir bendro laiko praleidimo pagrindu. 21 Apie neoficialias grupes yra susiformavusi nuomon, kad jose visuomet yra nusikalstamos. Jaunimo grup s pirmiausiai susikuria ten, kur aplinka (nedarni šeima, mokykla, vietos bendruomen ) nepatenkina jaunimui svarbių poreikių naujų įspūdžių, saugumo, simpatijos, pripažinimo. Tai dažniausiai yra reakcija į silpn jančią socialinę kontrolę, tačiau jaunimo neigiamai grupin s veiklos orientacijai įtakos turi: priežiūros ir kontrol s stoka, socialin s naudingos veiklos nebuvimas, patenkantys į grupę anksčiau nusikaltę asmenys, aiškiai orientuoti į nusikalstamą veiklą, palankios situacijos susiklostymas ir pan. 22 Dažniausiai sutinkamas nepilnamečių grupių skirstymas į neformalias ir nusikalstamas. 23 Nusikalstamų grupių klasifikacijoje, svarbiausios yra nusikalstamos jaunimo grup s, kurios dažnai susikuria normalių paauglių ar jaunimo pagrindu, t.y. apjungia vienoje gatv je ar rajone augantį jaunimą, kurį iki tam tikro laiko vienijo įprasti vaikiški žaidimai, kartais tai smulkūs teis tvarkos pažeidimai. Laikui b gant tokios grup s gali virsti grupuot mis, kuriose žaidimus ir išdykavimus pakeičia vis rimtesn s nusikalstamos veikos Suslavičius A., Valickas G. Socialin psichologija teis tvarkos darbuotojams. Vilnius, 1999, p Криминология. Под. ред. В. Н. Кудрявсева и В. Е. Эминова. Москва: Юристь, 2005, с Drakšien A., Michailovič I. Kriminologijos žinynas. Vilnius, Eugrimas, 2008, p Kriminologija. Atsakingasis redaktorius prof. J. Bluvšteinas. Vilnius, Pradai, 1994, p Justickis, V. Kriminologija II. Vilnius, 2004, p

11 Manytina, jog konkrečių grupių analiz suteikia galimybę ilgą laiko tarpą steb ti nepilnamečių kriminalinę veiklą, t.y. per visą grup s egzistavimą. Analizuojant grupes, galima išsiaiškinti nepilnamečių nusikalstamas veikas iki jų padarymo, nustatyti grup s narių tarpusavio santykius. Nusikalstamų grupių pavojingumas visuomenei tai bendras visų šių grupių požymis. Daugeliui nusikalstamų grupių būdingi bruožai, nusikalstamų veikų darymo gausa ir nepertraukiamumas, naujų narių įtraukimas į nusikalstamą veiklą, vaidmenų pasiskirstymas, normų ir papročių laikymasis. Dažnai grupių nariai turi nuolatinę susitikimo vietą, kur leidžia laiką, niekina kitus. Vienas labiausiai nepilnamečiams nusikalt liams būdingas bruožas narių ryšys, pasireiškiantis ne tik bendru nusikaltimų darymu, bet ir kitokioje bendroje veikloje, nebūtinai nusikalstamoje. Nusikalstamos nepilnamečių grup s gali būti skirstomos pagal grup s narių skaičių, amžių, lytį, grup s gyvavimo trukmę, organizuotumo laipsnį, kriminalin s veiklos rūšis ir pan. Nepilnamečių grup s pagal jų narių skaičių gali būti skirstomos į: - maža grup (2-4 nariai); - vidutin grup (5-8 nariai); - didel grup (9 ir daugiau narių). 25 Manytina, jog kuo didesnis grup s narių skaičius, tuo mažesnis organizuotumas, susitelkimas, tačiau tokios grup s yra aktyvesn s, padaro daugiau nusikalstamų veikų. Mažoje grup je dažniausiai nusikaltimus vykdo visi jos nariai, tuo tarpu vidutin se ir didel se tai atliekama ne visos grup s kartu, o smulkesn se grupel se. Ypatingai artimi santykiai būna tarp dviejų keturių asmenų. Grup s dydis ne visada yra pastovus, kadangi seni grup s nariai gali ją palikti savo noru arba, išsiaiškinus jų padarytus nusikaltimus, jie gali būti nubausti laisv s at mimo bausme, ir jų vietą gali užimti nauji nariai. 26 Nepilnamečių grup s pagal jų narių amžių: - visi grup s nariai nepilnamečiai; - nepilnamečiai veikia su suaugusiųjų grup mis, kuriose dalyvauja vienas ar keli nepilnamečiai; - grup s nariai yra ir suaugę asmenys. Tačiau, nustatyti grup s tipą pagal jos narių amžių n ra lengva, kadangi nepilnamečiai n ra linkę pasakoti apie grup s sud tį, juo labiau, apie suaugusius narius, o suaugusieji vengdami 25 Пирожков, В. Ф. Криминальная психология. Москва: Ос 89,1998, с Namų advokatas. Sudarytojas J. Prapiestis. Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2002, p

12 baudžiamosios atsakomyb s už nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiką, juo labiau slepia savo ryšius su grupe. 27 Priežastys, d l kurių nepilnamečių grup je dalyvauja suaugęs, gali būti labai įvairios. Kartais pasitaiko, jog asmuo sulauk pilnametyst s dalyvaudamas tokios grup s veikloje, ar pilnametis asmuo sugrįžęs iš įkalinimo vietos specialiai sukuria nepilnamečių grupę, kurioje įsitvirtina kaip lyderis, išnaudodamas kitus grup s narius. 28 Kartais nepilnamečių grupę suburia pilnametis asmuo nepritapęs suaugusiųjų grup je ir taip realizuodamas savo lyderiavimo poreikius. Neretai suaugęs asmuo, turintis nusikalstamumo praktiką, sukuria nepilnamečių grupes, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomyb s už daromą nusikalstamą veiką pasinaudodamas nepilnamečio amžiaus ypatumais ir panašiai. 29 Priežastys, d l kurių grup se dalyvauja nepilnametis yra žymiai aiškesn s. V. Pirožkovo nuomone, suaugę asmenys įtraukia nepilnametį į savo grupę d l aukštesnio nusikalstamos veikos rezultato. 30 Nepilnamečių grup s pagal jų narių lytį: - visi grup s nariai yra vienos lyties; - mišrios grup s. Rusijoje atlikto tyrimo metu paaišk jo, kad vien tik vaikinų grup s sudar 72 % visų grupių. Mišrios grup s atitinkamai susdar 18%, o tik merginių grupių buvo 10%. 31 Pagal G.Švedą, nusikalstamas nepilnamečių grupes pagal polinkį kriminaliniam elgesiui galima skirstyti: - atsitiktines, kurioms kriminalinis elgesys nebūdingas. Nusikaltimai (dažniausiai prieš asmenį) padaromi susiklosčiusius ypatingoms aplinkyb ms; - situacines, kurios nors ir nevengia kriminalinio elgesio, tačiau aktyviai neieško palankių situacijų; - tiesiogines, kurių dalyviai iš anksto planuoja ir ruošiasi kriminaliniam elgesiui. 32 Nusikalstamos grup s pagal jų gyvenimo trukmę: - trumpalaik s (1-6 m nesiai); - ilgalaik s (virš 6 m nesių). 27 Drakšas, R. Svarbesni nepilnamečių baudžiamosios atsakomyb s klausimai. Vilnius, 2005, p Пирожков, В. Ф. Криминальная психология. Москва: Ос 89, 1998, с Пирожков, В. Ф. Криминальная психология. Москва: Ос 89, 1998, с Ibid., c Пирожков, В. Ф. Криминальная психология. Москва: Ос -89, 1998, с Švedas, G.Nusikalstamos nepilnamečių grup s ir jų vertybin s orientacijos.lr baudžiamųjų įstatymų reforma. Vilnius, 1990, p

13 grup s. 33 Nusikalstamos grup s gali būti skirstomas į ginkluotas ir neginkluotas. 34 Rusijoje yra nustatyta, jog nepilnamečių nusikalstamos grupuot s paprastai egzistuoja 1 6 m nesius, bet ir per šį laikotarpį gali padaryti beveik 7 nusikaltimus, kol bus prad tas tokios grup s baudžiamasis persekiojimas. Tačiau pačios pavojingiausios yra ilgalaik s nepilnamečių nusikalstamos Prof. V. Justickis nepilnamečių grupes skirsto pagal narių veiklą, į nusikalstamas (nusikaltimas joms įprastas grup s narių poreikių tenkinimo būdas), į antivisuomenines (grupių nariai dažnai pažeidin ja tvarką: b ga iš namų, vengia mokytis ir t.t), į nepastovios orientacijos grupes (vengia teis tvarkos pažeidimų, bet tam tikromis aplinkyb mis nusikalsta) ir į mažas, teis tvarkai paklusnias grupes. Paauglio statusas grup je priklauso nuo jos poreikių ir pačio nepilnamečio charakterio. 35 Nusikaltusiųjų asmenų sudaromas grupes sąlygiškai galima skirstyti į: - spontaniškas; - situacines ir organizuotas. Spontaniškoms ir situacin ms grup ms būdingas jas vienijantis atsitiktinumo veiksnys. Kadangi nusikalstamos veikos ir apskritai grup s nusikalstamas aktyvumas dažniausiai n ra planuojama ir iš anksto neorganizuojama, jos narių elgesį paprastai nulemia situaciniai veiksniai. Tokios grup s dažnai daro nesunkius nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su agresyvumu (tai būna paprasti chuliganiški veiksmai, pasipriešinimas valstyb s tarnautojui arba viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), taip pat sunkesnius lytinius nusikaltimus ir pan. Mažiausiai pavojingomis laikomos stichiškai ir savanoriškai susibūrusios grup s, protestuojančios prieš joms nepriimtinus teis s normų reikalavimus, tačiau v liau d l kai kurių lyderių veiklos jos gali tapti nusikalstamos. 36 Nepilnamečių grup ms, kuriose nusikaltimas laikomas priimtinu būdu grup s tikslams pasiekti, būdingas nusikalstamo pasaulio ir gyvenimo būdo romantizavimas. Taikantis prie nusikalstamo pasaulio papročių, stimuliuojamas siekimas gyventi tik šia akimirka, nemąstant apie ateitį. 37 Nepilnamečių nusikalstamumas turi savų ypatybių. Paauglių nusikaltimai dažniausiai vagyst s, pl šimai ir žaginimai, rečiau žmogžudyst s ir kūno sužalojimai, vykdomi mokymosi, darbo, gyvenimo, laisvalaikio praleidimo vietose, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Dauguma nusikaltimų planuojami, paaugliai jiems ruošiasi iš anksto, kartais pasitelkia technines priemones. 33 Пирожков, В. Ф. Криминальная психология. Москва: Ос 89, с.63, Namų advokatas. Sudarytojas J. Prapiestis. Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2002, p Justickis, V. Nepilnamečių teis s pažeid jų charakterio nukrypimai. Kaunas, 1984, p Drakšien, A., Michailovič, I. Kriminologijos žinynas. Vilnius, Eugrimas, 2008, p Kriminologija. Atsakingasis redaktorius prof. J. Bluvšteinas. Vilnius, Pradai, 1994, p

14 Savavališko paauglių užvaldymo daiktai dažniausiai įvairios technin s priemon s (video-, audio aparatūra, fotoaparatūra, motociklai, automobiliai ir t.t.) madingi darbužiai, brangių metalų dirbiniai, kosmetikos priemon s, maisto produktai. Smurtiniai paauglių nusikaltimai išsiskiria ypatingu žiaurumu ir cinizmu. Pasak G. Babachinait s, išžaginimus dažniausiai daro grup mis (84,9 % visų tirtų išžaginimų). Dauguma atvejų tai 2 4 asmenų grup s. Grup je jaunuoliai padaro dvigubai daugiau smurtinių nusikaltimų. 38 Pavyzdžiui, amerikiečių tyrin tojas T.P. Thornberry s, atlikęs apklausą nustat, kad trečdalis Niujorko nepilnamečių prisipažino priklausą kokiai nors grupuotei. Šis trečdalis padar 90% visų rimtų nusikaltimų, iš jų 80% buvo smurtiniai nusikaltimai. 39 Grupiniai nusikaltimai dažniausiai būna vandališki, iš pažiūros tai beprasmiški veiksmai. Neretai šios grup s būna pastovios, jų kai kurie nariai įsilieja į mafijines struktūras. Kas antrai trečiai grupei vadovauja anksčiau jau vykdę nusikaltimus, metų amžiaus asmenys. Beveik visose grup se būna merginų, bet jos palyginti retai dalyvauja nusikaltimuose, nors yra buvę atvejų, kai veik stabilios vien moteriškos grup s, vykdžiusios vagystes ir pl šimus Babachinait, G. Nepilnamečių smurtas Lietuvoje: raiška, priežastys, prevencija. Jurisprudencija, 2002, t. 27 (19) Thornberry, Terence P. Forthcoming grupuots and serious, chronic and violent offenders. Draft. In Rolf Lober and David P. Farrington, Eds., Report of the study group on serious, violent, chronic juvenile offenders. Washington, DC: OJJDP, Leliūgien, I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas, Technologija, 2003, p

15 2. Nepilnamečių grupinių nusikalstamų veikų paplitimas Nusikaltimai padaro didžiulę žalą kiekvienai visuomenei. Nusikaltimai kenkia ne tik nusikalstamos veikos aukai, bet ir pačiam kaltininkui (socialiniu, psichologiniu ir fiziniu požiūriais). Politiškai nusikalstamumo lygis paprastai yra įvertinamas kaip visuomen s saugumas, toks pats reikšmingas kaip ir išorinis valstyb s saugumas, tod l visuomen visada siekia jį sumažinti. Sutikčiau su A.Dapšio nuomone, kuris šį reiškinį bando pagrįsti ekonomine depresijos teorija, jo manymu, šalyje esant stabiliai pad čiai nusikalstamumo lygis taip pat stabilus. 41 Socialinių krizių, radikalių permainų laikotarpiais nusikalstamumas paprastai did ja. Tačiau nors ir veikiama įvairiausių visuomen s gyvenimo d sningumų bei aplinkybių, žmogaus sąmon kaskart savaip reaguoja į situaciją. Tai ypatingai svarbu vertinant nepilnamečių elgesį, nes kiekvieno jų sąmon yra unikali. Nepilnamečio sąmon formuojasi veikiama tos socialin s aplinkos, kurioje asmuo gyvena, tod l jo elgesys priklauso nuo geb jimo įsisąmoninti ir suvokti bei įvertinti įvairius reiškinius. Per visą mokslo istoriją buvo suformuluota daugyb nusikalstamumo apibr žimų. Lenkų kriminologas J.Bafija nurodo, kad nusikalstamumas yra visuomeninis reiškinys, tikrov je pasireiškiantis per atskirus nusikalstamo elgesio aktus, atitolinančius asmenį nuo socializacijos proceso. 42 Yra ir autorių, nusikalstamumą apibr žiančių keliais žodžiais: nusikalstamumas tai šalutinis civilizacijos produktas (amerikietis V.Fox) 43, negatyvus socialinis reiškinys (japonas K.Ueda) 44 ir pan. Jų formuluojami apibr žimai yra pernelyg abstraktūs, kad iš jų būtų galima suvokti, kaip autoriai supranta nusikalstamumo reiškinį ir kokius esminius šio reiškinio požymius išskiria. Tuo tarpu kiti kriminologai nusikalstamumą apibūdina, nurodydami įvairius požymius bei rodiklius. Jie nusikalstamumą supranta kaip istoriškai kintantį, socialinį ir baudžiamąjį teisinį reiškinį, susidedantį iš nusikaltimų visumos (sistemos), taip pat kaip visuomenei pavojingą, socialinį teisinį reiškinį, kurį sąlygoja bendro gyvenimo sąlygos, tačiau kuris tapo santykinai savarankiškas, galintis plisti, o tai reikalauja nuolatin s kovos su juo. 45 A.Čepas nusikalstamumą apibr žia kaip masiškai paplitusį, istoriškai kintantį socialinį reiškinį, turintį analogistinį, teisinį, kriminalin pobūdį ir susidarantį iš nusikaltimų, matomų tam tikrose valstyb se ar jų dalyse, padarytų per tam tikrą laiką, visumos. Apibūdinant nusikalstamumo sampratą 41 Dapšys A. Nusikalstamumo tendencijos ir jo prevencijos perspektyvos Lietuvoje Бафия Ею Проблемы криминологиию Диалектика криминогенной ситуации. Москва, 1983, с Фокс В. Введение в криминологиию. Москва, 1985, c Узда К. Преступностъ и криминология в современной Японии. Москва, 1989, c Хохреков Г. Криминология.Москва, 2000, c

16 reikia imti keletą pagrindinių požymių, kuriais būtų galima atriboti nusikalstamumą nuo kitų, analogiškų reiškinių. 46 Kiti Lietuvos autoriai (pvz., J.Bluvšteinas) nusikalstamumą laiko tiesiog procesu, kurį sudaro visuma įstatymo baudžiamų veikų, padarytų tam tikroje valstyb je ar regione per tam tikrą laikotarpį. 47 Įvertinus įvairių autorių formuluojamas nusikalstamumo sąvokas, nepilnamečių nusikalstamumą galima būtų apibūdinti, kaip visumą tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį amžiaus asmenų padarytų nusikalstamų veikų metų amžiaus nepilnamečiai sudaro tik apie 6 % visų Lietuvos gyventojų, tačiau tarp asmenų, kaltinamų padarius nusikaltimus, jie sudaro apie %, o išaiškinti jų padaryti nusikaltimai %. 49 A.Dapšio teigimu, nepilnamečių nusikalstamumas tai savotiška bendro nusikalstamumo pradžia, jo potencialus rezervas ir kartu prognoz s modelis ateičiai, taigi manytina, jog kuo ankstesniame amžiuje bus užkirstas kelias nepilnamečių nusikaltimams, tuo didesn bus tikimyb sumažinti nusikalstamumą apskritai. Taip pat reik tų atkreiti d mesį į nusikalstamumo perimamumo iš kartos į kartą problemą. Buvę nepilnamečiai teis s pažeid jai dažnai sukuria nedarnias šeimas, o jų vaikai perima t vų tradicijas, gyvenimo būdą. 50 Vaikų nusikaltimai didelį nerimą kelia ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos gyventojams. Pasteb ta, kad vaikų ir jaunimo nusikalstamumas tolydžio did ja netgi tose šalyse, kuriose bendras nusikalstamumo lygis maž ja. Statistika rodo, kad jaunimo nusikalstamumas did ja visame pasaulyje tiek Rytų, tiek Vidurio, tiek Vakarų Europoje (gal tik išskyrus Daniją) ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse (ypač JAV). Šį jaunimo nusikalstamumo kilimą, kuris prasid jo 20 a. šeštųjų dešimtmetį, iš dalies galima paaiškinti šalių industrijos pl tra ir tos pl tros daromu šalutiniu poveikiu: tam tikrų gyventojų sluoksnių socialin s problemos, socialin atskirtis, susivienijimas, narkotikai, vartojimo visuomen s formavimasis, bedarbyst, vaikų prostitucija ir pan. Jaunimo padarytų nusikaltimų ypač padaug ja pereinamuoju šalies raidos laikotarpiu. Jaunimas yra gyventojų grup, kuri jautriausiai reaguoja į socialinius ir ekonominius pasikeitimus. 51 Didžiausia dalis nepilnamečių teis tvarkos pažeid jų metų paaugliai; daugelis jų dar iki baudžiamosios atsakomyb s amžiaus (14m.) buvo padar teis tvarkos pažeidimų. Paauglių narkomanų tikrasis skaičius kelis kartus didesnis už oficialius duomenis, skelbiamus teis tvarkos ir visuomen s sveikatos priežiūros įstaigų. Dažniausiai paauglius į nusikaltimą pastūm ja nedarnios šeimos aplinka, 46 Čepas A. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos bruožai. Vilnius, 1986, p Kriminologija. Atsakingasis redaktorius prof. J. Bluvšteinas. Vilnius, Pradai, 1994, p Namų advokatas. Sudarytojas J. Prapiestis. Vilnius, Teisin s informacijos centras, 2002, p Drakšien A., Drakšas R. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomyb. Vilnius, 2007, p Dapšys A. Nepilnamečių nusikalstamumas: situacija ir prevencijos aktualijos. Teis s problemos, 1993, Nr. 1, p Sakalauskas G. Nusikalstamumas // Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. Vilnius, 1999, p

17 jie kai praranda dvasinį ryšį su t vais, susvetim ja. Tai sąlygoja vaiko nesaugumo pojūtį, nuolatinį nerimą, kartais net mirties baimę. Nusikalt lio asmenybę gali formuoti ir derami emociniai ryšiai su t vais, demonstruojančiais savo vaikams neteis tą elgesį visuomen je. Tokį požiūrį, tokią nuostatą vaikai lengvai pasisavina. Nepilnamečių nusikalstamumą skatina: nepalanki šeimos socialin pad tis, mokslo ir išsilavinimo prestižo nuosmukis bei tradicin s vertybin s orientacijos kaita, nepilnamečių neužimtumas, girtavimas, narkomanija, taip pat paauglių laisvalaikio neužimtumas. 17

18 2007 m lentel a) nepilnamečių grupinių nusikalstamų veikų būkl Lietuvoje turimi duomenys apie bendrąjį nusikalstamumą už gana ilgą istorinį laikotarpį nuo 1961 iki 2008 metų. Šis laikotarpis tai didelių socialinių, politinių, ekonominių permainų laikotarpis. Periodo pradžia išsivystęs socializmas ir totalitarin ideologija, pabaiga nepriklausomyb, rinkos ekonominiai santykiai, demokratin s valstyb s kūrimo procesas, įstojimas į Europos Sąjungą ir kt. Per min tą laikotarpį tiek baudžiamoji teis, tiek kriminalin justicija išgyveno daug stambesnių ir smulkesnių reformų, ryškiai kito ir pats nusikalstamumas, jo kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai m. nusikalstamumas Lietuvoje iš esm s skiriasi nuo nusikalstamumo sovietin je Lietuvoje. Per visą šį laiką nusikalstamumo rodiklius veik daugyb veiksnių bei šalyje minimu laikotarpiu vykę socialiniai, politiniai ir ekonominiai procesai. 52 Duomenys apie nepilnamečių nusikalstamumo pokyčius m. rodo, kad nepilnamečių nusikalstamumas maž ja, tačiau 2008 m. nepilnamečių nusikalstamumas ūgtel jo 6,8 proc. palyginti su Nusikalstamos veikos, kurias padar nepilnamečiai Ištirta nusikalstamų veikų Nusikalstamų veikų skaičiaus pakitimo tempai (lyginant su praeitais metais) (%) Lyginamoji dalis visų ištirtų nusikalstamų veikų atžvilgiu (%) Nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis gyventojų lentel 52 Drakšas R. Svarbesni nepilnamečių baudžiamosios atsakomyb s klausimai. Vilnius, Eugrimas, 2005, p Analizei panaudojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir generalin s prokuratūros statistin s apskaitos duomenys

19 Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius m. Per pastaruosius devynerius metus užregistruotų nepilnamečių nusikalstamų veikų skaičius tai maž jo 2002 m. ištirta nusikalstamų veikų 5152, o 2003 m. jau 4058, matyti, jog ištirtų nusikalstamų veikų sumaž jo 21,2 %; tai did jo 2003 m. ištirta 4058 nusikalstamos veikos, o 2004 m. jau 23,7 % daugiau (5021). Tačiau reikia tur ti omenyje, jog statistiniai nusikalstamumo rodikliai neatspindi latentin s šio reiškinio dalies. 3 lentel Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų lyginamoji dalis tarp visų nusikalstamų veikų Palyginus nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičių su Lietuvoje nuo 2000 m. padarytų visų nusikalstamų veikų skaičiumi, darytina išvada, kad nepilnamečių nusikalstamumo kitimo būkl ir tempai yra visiškai adekvatūs bendrai nusikalstamumo būklei. Tai vertintina kaip neigiama tendencija, nes Nepilnamečių justicijos programos taikomos priemon s nepilnamečių nusikalstamumui riboti per 5 metus nedav ryškaus teigiamo poslinkio. Kaip jau buvo min ta, nepilnamečiai dažniausiai nusikalstamas veikas daro grup se. Nepilnamečių padarytų grupinių nusikaltimų skaičius nuo 2000 m. beveik visą laiką maž jo, tačiau 19

20 2007 m. ir 2008 m. jis prad jo augti. Jei 2006 m. nepilnamečių skaičius grupiniuose nusikaltimuose sudar 53,5 % visų nepilnamečių įtariamų padariusių nusikalstamas veikas, tai 2007 m. 55,5%, o 2008 m. 55,7 % Nepilnamečiai įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas grup se 54 Nepilnamečiai įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas Nepilnamečiai įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas grup se % Tik nepilnamečių grup s Mišrios grup s skaičius % skaičius % lentel Kaip matyti iš 4 lentel s, nepilnamečiai grupinius nusikaltimus įvykdo veikdami ne tik nepilnamečių, bet ir mišriose (kartu su suaugusiais) grup se. Aukščiausia riba, lyginamuoju laikotarpiu, buvo pasiekta 2001 m. ir 2004 m., atitinkamai 47,5 % ir 45.1%. Tačiau nuo 2005 m. mišrioje grup je nusikaltusių nepilnamečių skaičius prad jo maž ti ir 2008 m. buvo 37,1%. Remiantis pastarųjų metų statistiniais duomenimis (žr. 4 lentelę), daugiau nusikalstama veikiant tik nepilnamečių grup se, o ne mišriose. 55 Tiksliai nustatyti grup s tipą pagal jos narių amžių kriminologams ir praktiniams darbuotojams yra sud tinga, kadangi nepilnamečiai n ra linkę pasakoti apie grup s sud tį, ir ypač suaugusius jos narius ( tai griežtai draudžia nusikalstamos subkultūros normos), o suaugusieji, siekdami išsaugoti nusikalstamą grupę ir vengdami baudžiamosios atsakomyb s už nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiką, juo labiau slepia ryšius su ja. Priežastys, d l kurių suaugęs asmuo dalyvauja nepilnamečių grup je, yra įvairios: dažnai toks asmuo sulaukia pilnametyst s jau būdamas grup s nariu ir toliau lieka joje; pilnametis pats sukuria m. duomenys n ra tikslūs, tod l nebuvo naudojami, kadangi 2003 m. geguž s 1 d. galima įvertinti kaip trūkio tašką nusikalstamumo analiz je. Mokslo bendruomen je vyrauja požiūris, jog įsigaliojus naujiesiems Lietuvos Respublikos baudžiamajam, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo kodeksams bei pasikeitus nusikalstamų veikų registravimo ir apskaitos tvarkai nusikalstamumo raidos analiz, apimanti šių pokyčių laikotarpį, yra metodologiškai nepagrįsta. Kiškis A. Nusikalstamumas Lietuvoje: ką pakeit teis s reforma? Jurisprudencija, 2006, Nr. 3(81), p Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotus nepilnamečius, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu. 20

21 nusikalstamą grupę iš nepilnamečių, kurioje tampa lyderiu ir nusikaltimų organizatoriumi. Suaugusiems neretai yra paranku, kad grup je dalyvautų nepilnamečiai, nes juos galima aktyviai išnaudoti darant nusikaltimus, nesibaiminant būti griežtai nubaustiems, išaiškinus padarytą nusikaltimą. D l jauno amžiaus nepilnamečių baudžiamoji atsakomyb yra švelnesn. Kartu pamin tina, kad teis saugos institucijų buvo nustatyta, jog 2008 m. nebuvo užfiksuotas nei vienas pilnametis dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 str.). 56 Dažnai grup, kuriai priklauso vaikai, turi labai didelę įtaką nepilnamečio elgesiui. Paaugliai sieja priklausymą tam tikrai grupei/grupuotei su galimybe tur ti draugų, pasiekti pripažinimą, sulaukti palaikymo ir pan. Mišriomis grup mis nepilnamečiai grupinius nusikaltimus padaro kartu su nedaug už save vyresniais pilnamečiais. 57 Pagal Lietuvos Respublikos generalin s prokuratūros pateiktą2008 m. ataskaitą, nepilnamečiai 3,1 proc. daugiau nusikalstamų veikų padar gatv se, 4,1 proc. veikdami grup je, 1,2 proc. būdami neblaivūs, 14 proc. apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesimokančių nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų padaug jo net 5,2 proc. Iš visų 2008 m. nusikaltusių asmenų, nepilnamečiai sudar 15,6 proc., iš jų: 3357 berniukai; 270 mergaičių, 1147 vaikai metų amžiaus; metų amžiaus m. prokurorai vadovavo 4325 ikiteisminiams tyrimams d l nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų: 58 Metai Tyrimai Į teismą Nutraukta 2008 m m Skirtumas Procentai +6,7 proc. +8,3 proc. -42 proc. 5 lentel Prokurorai pagrindiniais nepilnamečių nusikalstamumą lemiančiais veiksniais laiko: Šeimą aukl jimo klaidos, emocinių ryšių stoka, kontrol s trūkumas ir prieštaringi reikalavimai, lemiantys nepilnamečio polinkį į nusikalstamumą; Mokyklą nepakankamas žinių ir įgūdžių suteikimas nepilnamečiams, įsitikinimų, kurie nukreiptų vaiką visuomenei priimtina linkme, nesuformavimas; 56 Informatikos ir ryšių departamento prie VRM statistin ataskaita. Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotus nepilnamečius įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu Jatkevičius A. Nepilnamečių smurtinio nusikalstamumo prevencija. Daktaro disertacija. Vilnius, Duomenys pateikiami tik už 2007 m. ir 2008 m. Prokuratūros veikla 2008 metais: nepilnamečių nusikalstamumas. 21

22 Neužimtumą netur jimas galimybių, noro išreikšti save kokioje nors veikloje, tur jimas daug laisvo laiko; Bendraamžių įtaką įvairių elgesio modelių vaikai išmoksta bendraudami su kitais vaikais; Žiniasklaidą pasaulio sampratos, ydingo požiūrio į elgesio normas, vertybių sistemą formavimas. 59 Taigi 2000 m m. statistiniai duomenys rodo, kad nepilnamečių nusikalstamumas maž ja, tačiau jau 2008 m. nepilnamečių nusikalstamumas ūgtel jo 6,8 proc. palyginti su 2007 m. Per paskutiniuosius metus išaugęs nusikalstamumas verčia susirūpinti visas šalies vaikų aukl jimu užsiimančias įstaigas. Nepaisant bauginančių nusikalstamumo tendencijų, griežtinti mažųjų atžalų atsakomyb s neskubama. Manyčiau, jog tai yra gerai, nes valstyb s nusikalstamumo kontrol s politikos kryptis turi būti, ne tolesnis įstatymų ir bausmių griežtinimas, bet socialinių nusikalstamumo priežasčių ir sąlygų kompleksinis šalinimas, t.y. nusikaltimų prevencija. Taip pat teigtina, jog mažinant nepilnamečių nusikalstamumą, turi būti didinama t vų atsakomyb d l jų atžalų padarytų nusikaltimų, reik tų kūrybiškiau žvelgti į šį socialinį procesą. Net su beviltiškomis šeimomis galima užmegzti ryšį. Šiuo metu, ne visose šeimose skiriamas pakankamas d mesys vaikui, jo elgesiui. Ypač tokios neigiamos tendencijos pastebimos socialin s rizikos šeimose ir tose, kur t vai yra per daug užsi mę darbu, kita veikla. Taip pat reiktų atkreipti d mesį, jog nepakanka dirbti tik su šeimomis, nes asmenyb s formavimuisi didelę įtaką daro švietimo įstaigos. T vai turi gauti informaciją apie vaikų nepagarbų elgesį, smurtą, rūkymą ar kitokią žalingą veiklą. Į aukl jimo procesą tur tų būti įtraukti pedagogai. Nerimą kelia tai, kad tarp nepilnamečių padaug jo vagyst s ir narkotikų vartojimas. Manytina, jog nusikalstamumas sumaž s tik tada, kai pagalba vaikui bus suteikiama laiku, t.y. reiktų imtis priemonių užkirsti kelią nusikaltimui, o ne tik šalinti jo padarinius. 59 Prokuratūros veikla 2008 metais: nepilnamečių nusikalstamumas. 22