VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Akvilė Žemaitytė

Transkriptas

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Akvilė Žemaitytė VEGETARIZMO DISKURSAI LIETUVOS INTERNETINIAME NAUJIENŲ PORTALE DELFI.LT: POPULIARIOSIOS KULTŪROS IŠRAIŠKOS IR DARNIOS VISUOMENĖS PLĖTROS PRINCIPŲ ATSPINDŽIAI Magistro baigiamasis darbas Integruotos komunikacijos studijų programa, valstybinis kodas 621P20002 Viešųjų ryšių studijų kryptis Vadovė Dr. Inesa Birbilaitė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2016

2 TURINYS LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 4 SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 7 ĮVADAS VEGETARIZMAS DARNAUS VISUOMENĖS VYSTYMOSI PRINCIPAS ir POPULIARIOSIOS KULTŪROS IŠRAIŠKA Darnios plėtros principų taikymas sprendžiant globalias problemas šiuolaikinėje rizikos visuomenėje Populiariosios kultūros ir darnaus vystymosi santykis vegetarizmo sampratoje Aplinkosauginių judėjimų ir vegetarizmo principai bei palaikomos vertybės Žaliasis vartotojiškumas arba darnaus vystymosi principų atspindžiai populiariojoje kultūroje ŽINIASKLAIDA, DISKURSŲ FORMAVIMAS IR SOCIALINĖS TIKROVĖS KONSTRAVIMAS Tradicinės ir naujosios žiniasklaidos vaidmuo komunikuojant globalias rizikas ir jų sprendimus Pagrindiniai žiniasklaidos diskurso formavimo įrankiai ir principai Socialinės tikrovės konstravimas žiniasklaidoje Darbotvarkės formavimo, įrėminimo ir socialinės amplifikacijos teorinės prieigos TYRIMO METODIKA Straipsnių atranka Analitinės kategorijos VEGETARIZMO DISKURSŲ LIETUVOS INTERNETINIAME NAUJIENŲ PORTALE DELFI.LT ANALIZĖ Kiekybinės turinio analizės rezultatai Bendroji informacija Straipsnių turinys ir vegetarizmo pristatymas Straipsnių turinio formavimas Vizualinė informacija Vegetarizmo kaip populiariosios kultūros išraiškos ir darnaus visuomenės vystymosi atspindžių pristatymo internetinėje žiniasklaidoje reikšmė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

3 ŠALTINIAI PRIEDAI

4 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Lentelių sąrašas 1 lentelė. Raktažodžiai lentelė. Antraštės...43 Paveikslų sąrašas 1 pav. Internetinių naujienų portalų skaitomumo rodikliai pav. Straipsnių kiekis pagal datą pav. Rubrikos pav. Pagrindinė straipsnio tema pav. Vegetarizmo tipai pav. Vegetarizmo motyvai pav. Ar yra siūlomi elgesio modeliai pav. Iliustracija vegetarizmą siejanti su darniu visuomenės vystymusi pav. Vegetarizmo skatinimo iliustracija pav. Ar straipsnyje kalbama apie aplinkos apsaugą? Ar vegetarizmas pristatomas kaip darnios visuomenės plėtros principas? pav. Ar straipsnyje minimi įžymūs žmonės? pav. Vegetarizmo daromos įtakos lokalizacija ir emocinis atspalvis pav. Autorius pav. Informacijos šaltiniai pav. Straipsnio pobūdis pav. Grįžtamasis ryšys pav. Iliustracijų skaičius pav. Kas vaizduojama iliustracijose? pav. Iliustracijų emocinis atspalvis pav. Neigiamo emocinio atspalvio iliustracijos

5 SANTRAUKA Žiniasklaida yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių, iš kurių visuomenė sužino apie sveikatą, mitybą. Vegetarizmas yra mitybos būdas, kuris gali daryti įtaką žmogaus sveikatai. Tokio mitybos būdo skatinimas, reklamavimas vegetarizmą gali pateikti kaip madingą tendenciją (populiariosios kultūros išraiška), o tai gali lemti žmonių pasirinkimą maitintis vegetariškai tik dėl to, kad tai yra madinga, per daug nesigilinant į sveikatos aspektus, vegetarizmo daromą poveikį organizmui. Nesubalansavus mitybos gali atsirasti įvairūs sveikatos sutrikimai - vitaminų ir mineralų trūkumas, dėl kurių iškyla sveikatos problemos (mažakraujystė, nervinis išsekimas ir t.t.). Žiniasklaidos dėmesio nukreipimas į vegetarinį mitybos būdą kaip madingą gali užgožti vegetarizmo kaip darnaus visuomenės vystymosi principų atspindį, o tai gali lemti, kad žmonės nežinos neigiamo gyvūninės kilmės produktų vartojimo poveikio aplinkai. Todėl darbe tiriama, aiškinamasi, kaip vienas labiausiai paplitusių mitybos būdų vegetarizmas yra pristatomas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimo objektas vegetarizmo diskursai Lietuvos internetiniame naujienų portale Delfi.lt. Darbo tikslas išanalizuoti vegetarizmo diskursus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir nustatyti svarbiausias diskursų tendencijas pristatant vegetarizmą plačiosioms auditorijoms. Metodai. Remiantis moksline literatūra aptartos vegetarizmo, darnaus visuomenės vystymosi ir populiariosios kultūros sampratos, jų ryšiai, žiniasklaidos svarba komunikuojant globalias rizikas. Kiekybinė turinio analizė naudojama atliekant vegetarizmo diskursų Lietuvos internetiniame naujienų portale Delfi.lt tyrime. Pirmoji hipotezė, kad pristatant Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vegetarizmą, dominuoja neigiamas tokio mitybos būdo vertinimas nebuvo patvirtinta. Antroji hipotezė - vegetarizmas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje nėra pristatomas kaip darnaus visuomenės vystymosi principų atspindys, patvirtinta iš dalies, nes straipsniuose tik retais atvejais vegetarizmas analizuojamas darnaus visuomenės vystymosi principų kontekstuose. Vegetarizmo tema beveik neanalizuojama globaliu lygmeniu (tokio mitybos būdo poveikis aplinkai), vegetarizmas labai mažoje dalyje straipsnių siejamas su aplinkosauga, aplinkos problemomis, beveik neakcentuojamos globalios aplinkos rizikos, tokios kaip klimato kaita, prie kurių prisideda gyvūninės kilmės produktų gamyba, vartojimas. Straipsniuose kalbant apie sveikatos aspektus matomas persipynimas tarp darnaus visuomenės vystymosi ir populiariosios kultūros principų. Nors visuomenės sveikata yra darnios visuomenės plėtros dalis, tačiau šis principas perimamas ir pristatomas kaip populiariosios kultūros išraiška, todėl patvirtinta darbo trečioji hipotezė, kad pristatant vegetarinį 5

6 mitybos būdą yra siūlomi elgesio modeliai leidžiantys vegetarizmo pristatymą žiniasklaidoje laikyti populiariosios kultūros išraiška. 6

7 SUMMARY (Discourses of vegetarianism in Lithuanian online news media: clash of principals of popular culture and of sustainable development) Media is one of the main sources of information from which society learn about health, nutrition. Vegetarian nutrition can have an impact on human health. Promotion of this kind of nutrition can represent vegetarianism as fashionable trend (aspects of popular culture). This can determine, that people will choose to eat vegetarian only because it is fashionable and will not care about health aspects and vegetarianism impact on health. Because of unbalanced nutrition it can appear various health problems (anemia, brainfag, etc.). Media s diverted attention to vegetarianism as fashionable trend can drown the reflection of vegetarianism as sustainable development principals. It can determine that people will not know negative consequences of animal origin products consumption on environment. Therefore in this work it is analyzed and researched, how one of most popular nutritional type vegetarianism is represented in Lithuanian online news media. Object of research the discourses of vegetarianism in Lithuanian online news media. Aim of research to analyze the discourses of vegetarianism in Lithuanian online news media and to identify the most important tendencies of discourses by presenting vegetarianism towards general audiences. Methods. The conceptions of vegetarianism, sustainable development, popular culture, the links between them, the importance of media in comunicationg risks, are discussed by referring to scientific literature. Quantitative content analysis is used to do research of the discourses of vegetarianism in Lithuanian online news media portal Delfi.lt. First hypothesis, that by representing vegetarianism in Lithuanian online news media, prevail negative evaluation of this nutritional type was not confirmed. Second hypothesis vegetarianism in Lithuanian online news media is not represented as the reflection of sustainable development principals was confirmed partly, because only in rare cases vegetarianism in articles is analyzed in the contexts of sustainable development principals. Vegetarianism is almost not analyzed in the global level (this kind of nutrition impact on environment). In a very small amount of articles vegetarianism is linked with environmental protection, environmental issues. Global environmental risks like climate change, to witch contribute products of animal origin production and consumption, are almost not analyzed. Speaking about health aspects in articles, an overlap between sustainable development and popular culture principles can be seen. Although public health is a part of sustainable development, but this principle is taken over and represented as popular culture expression. Accordingly third hypothesis, that by representing vegetarianism are 7

8 suggested behavioral models, which allow vegetarianism representation in media consider as popular culture expression, was confirmed. 8

9 ĮVADAS Darbo aktualumas. Pastaruoju metu viešajame diskurse sklando idėja, jog esi tai, ką valgai. Ištirta, jog mityba daro įtaką žmonių sveikatai. Valgydami arba atsisakydami tam tikrų produktų žmonės gali keisti savo sveikatą, išvengti arba sumažinti riziką sirgti tam tikromis ligomis. Šiandien žiniasklaidoje vis dažniau diskutuojama, ar žmogus turi valgyti gyvūninės kilmės maisto produktus, ar vis dėlto tokių produktų vertėtų atsisakyti būti vegetaru. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 spalį paskelbė išvadą, kad raudonos mėsos ir jos produktų vartojimas tiesiogiai susijęs su tam tikrais onkologiniais susirgimais. Paviešinti tyrimo rezultatai stiprina diskusijas dėl gyvūninės kilmės produktų vartojimo visuomenėje ir žiniaskladoje, o tai atskleidžia vegetarizmo temos aktualumą. Lietuvos viešajame diskurse taip pat daugėja pranešimų apie vegetarinį mitybos būdą, tai parodo, kad temai skiriama vis daugiau dėmesio, ji tampa aktualesnė. Vegetarizmas, kaip mitybos būdas, gali daryti įtaką ne tik individualiame lygmenyje žmogaus sveikatai, bet ir globaliu mastu aplinkai. Gyvūninės kilmės produktų vartojimas prisideda prie aplinkoje kylančių problemų - klimato kaita, stratosferos ozono sluoksnio irimas, biologinės įvairovės nykimas. Tai žmogaus veiksmų nulemtos pasekmės, globalios rizikos, keliančios grėsmę žmogaus sveikatai metų lapkričio 30 gruodžio 11 dienomis vykusioje Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje susirinkę valstybių, vyriausybių vadovai, atstovai tarėsi dėl priemonių, kurios stabdytų klimato kaitą. Tai parodo klimato kaitos kaip temos aktualumą, nes dėl klimato kaitos keliamų grėsmių, imamasi veiksmų tarpvalstybiniame lygmenyje. Žmonės apie sveikatą sužino ne tik iš sveikatos specialistų, gydytojų, bet ir iš žiniasklaidos. Žiniasklaida žmones informuoja ir apie globalias rizikas, tokias kaip klimato kaita. Įvairios žiniasklaidos teorijos (darbotvarkės formavimo, rėmų, socialinės amplifikacijos) akcentuoja žiniasklaidos ne tik kaip informacijos tarpininko tarp įvykių, reiškinių ir visuomenės vaidmenį, bet kaip aktyvų komunikacijos veikėją, kuris ne tik visuomenei nurodo, apie ką ji turi kalbėti, bet ir parenka, kokiu aspektu tema bus nagrinėjama. Kadangi vegetarizmas gali daryti įtaką tiek žmogaus sveikatai, tiek jį supančiai aplinkai, todėl svarbu išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų žiniasklaida skiria dėmesio pristatant vegetarinį mitybos būdą. Dėl vegetarizmo poveikio aplinkai, svarbu ištirti ar šis mitybos būdas analizuojamas kaip aplinkoje kylančių problemų sprendimo būdas ir atspindi darnios visuomenės plėtros principus ar dėmesys akcentuojamas į tokius aspektus, kurie šį mitybos būdą pristato kaip naują, madingą tendenciją ir gali būti laikomas populiariosios kultūros išraiška. Temos ir tyrimo naujumas. Vegetarizmo tema moksliniuose darbuose ir tyrimuose Lietuvoje nėra plačiai analizuojama. Daugiausiai rašoma apie mėsos ir jos produktų vartojimą. O. Eičaitė, A. Gapšys (2013) straipsnyje Mėsos vartojimo pokyčių ir jiems įtakos turinčių veiksnių 9

10 vertinimas teigia, kad mėsos vartojimo augimo poveikis yra neigiamas tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Straipsnyje pateikta įžvalga, kad mėsos vartojimo mažinimas yra viena iš maisto darnaus vartojimo krypčių. Nors straipsnyje vegetarizmo samprata nėra minima, tačiau mėsos ir jos produktų vartojimo atsisakymas yra tiesiogiai susijęs su vegetariniu mitybos būdu. Mėsos vartojimas ir jo mastai minimi ataskaitoje Maisto vartojimo tendencijos Lietuvoje (Čiapaitė, Dapkutė, Zemeckis, 2010), parengtoje vykdant ANEMOS projektą. Tyrimuose dažnai analizuojami žmonių mitybos įpročiai mėsos, jos produktų, vaisių, daržovių, pieno produktų vartojimas (Baubinas, Kavaliūnas, Stukas, Žagminas, Šurkienė, Montvilienė, 2009). Tuo tarpu anglakalbėje literatūroje vegetarizmo tema analizuojama plačiau m. Cole ir Morgan atliko tyrimą, kurio tikslas ištirti kaip veganizmas pristatomas 2007 m. Didžios Britanijos laikraščiuose. Buvo ištirta, jog veganizmo diskursas yra neigiamas, laikraščiai diskredituoja veganizmą per pajuoką, arba pristato kaip labai sunkiai įgyvendinamą ar neįmanomą realybėje. Veganai stereotipizuojami kaip asketai, keistuoliai, pernelyg sentimentalūs, priešiškai nusiteikę ekstremistai. Darbe veganus menkinantis vaizdavimas yra interpetuojamas kaip vegafobija veganų ir vegetarų diskriminacija. Remiantis atliktu tyrimu, jog Didžiosios Britanijos laikraščiai neigiamai pristato veganizmą, darbe pasirinkta ištirti kaip vegetarizmas yra pristatomas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, išsiaiškinti ar taip pat vyrauja negatyvus diskursas. Darbe pasirinkta pažvelgti į vegetarizmo diskursą plačiau nei minėtame tyrime siekiama ne tik išsiaiškinti ar diskursas teigiamas, neigiamas, bet taip pat, ar vegetarizmas pristatomas kaip madinga tendencija ir gali būti laikomas populiariosios kultūros išraiška, ar kaip aplinkoje kylančių problemų sprendimo būdas, atitinkantis darnios visuomenės plėtros principus. Lietuvoje atlikta nemažai žiniasklaidos turinio tyrimų susijusių su aplinkosauginėmis temomis. Analizuojamas klimato kaitos diskursas (Jančevskaitė, Telešienė, 2013), ekologinės rizikos diskursas (Juraitė, Telešienė, 2009), genetiškai modifikuotų organizmų diskursas (Rimaitė, 2008, 2011, Rinkevičius, 2008). Taip pat nemažai darbų apie populiariosios kultūros tematikas (Černevičiūtė, 2009., Tereškinas, 2007). Vis dėlto šiuose kontekstuose vegetarizmo tematika nebuvo tiriama, todėl vegetarizmo diskursų kaip populiariosios kultūros išraiškos ir darnaus visuomenės vystymosi principų atspindžių tematika yra nauja. Mokslinė problema. Žiniasklaida yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių, iš kurių visuomenė sužino apie sveikatą, mitybą. Vegetarizmas yra mitybos būdas, kuris gali daryti įtaką žmogaus sveikatai. Tokio mitybos būdo skatinimas, reklamavimas vegetarizmą gali pateikti kaip madingą tendenciją (populiariosios kultūros išraiška), o tai gali lemti žmonių pasirinkimą maitintis vegetariškai tik dėl to, kad yra madinga, per daug nesigilinant į sveikatos aspektus, vegetarizmo daromą poveikį organizmui. Nesubalansavus mitybos gali atsirasti įvairūs sveikatos sutrikimai - 10

11 vitaminų ir mineralų trūkumas, dėl kurių iškyla sveikatos problemos (mažakraujystė, nervinis išsekimas ir t.t.). Žiniasklaidos dėmesio nukreipimas į vegetarinį mitybos būdą kaip madingą gali užgožti vegetarizmo kaip darnaus visuomenės vystymosi principų atspindį, o tai gali lemti, kad žmonės nežinos neigiamo gyvūninės kilmės produktų vartojimo poveikio aplinkai. Todėl svarbu ištirti, išsiaiškinti, kaip vienas labiausiai paplitusių mitybos būdų vegetarizmas yra pristatomas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimo objektas vegetarizmo diskursai Lietuvos internetiniame naujienų portale Delfi.lt. Darbo tikslas išanalizuoti vegetarizmo diskursus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir nustatyti svarbiausias diskursų tendencijas pristatant vegetarizmą plačiosioms auditorijoms. Uždaviniai: 1. Aptarti vegetarizmo, darnaus visuomenės vystymosi ir populiariosios kultūros sampratas bei jų ryšį; 2. Aptarti žiniasklaidos svarbą, komunikuojant globalias rizikas; 3. Išanalizuoti vegetarizmo pateikimą Delfi.lt atliekant kiekybinę turinio analizę; 4. Aptarti vegetarizmo pristatymo žiniasklaidoje tendencijų reikšmę formuojant visuomenės nuomonę šiuo klausimu ir priimant individualius sveikatos sprendimus. Hipotezės: 1. Pristatant Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vegetarizmą, dominuoja neigiamas tokio mitybos būdo vertinimas. 2. Vegetarizmas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje nėra pristatomas kaip darnaus visuomenės vystymosi principų atspindys. 3. Pristatant vegetarinį mitybos būdą siūlomi elgesio modeliai leidžiantys vegetarizmą laikyti populiariosios kultūros išraiška. Metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinė turinio analizė. Remiantis moksline literatūra aptartos vegetarizmo, darnaus visuomenės vystymosi ir populiariosios kultūros sampratos, jų ryšiai, žiniasklaidos svarba komunikuojant globalias rizikas. Kiekybinė turinio analizė naudojama atlikto vegetarizmo diskursų Lietuvos internetiniame naujienų portale Delfi.lt tyrimo gautų rezultatų analizei. Darbo struktūrinis pagrindimas. Darbą sudaro 4 dalys. Pirmoje dalyje pristatytos vegetarizmo, darnaus vystymosi bei populiariosios kultūros sampratos. Aptartas globalios rizikos visuomenės formavimasis bei darnios visuomenės plėtros principų taikymas sprendžiant globalias rizikas. Pristatyta populiariosios kultūros samprata bei žaliasis vartotojiškumas, kuris gali būti laikomas populiariosios kultūros nulemto vartojimo keliamų problemų sprendimo būdas. Vegetarizmo principų ir palaikomų idėjų pristatymas leidžia išsiaiškinti ryšį tarp vegetarizmo, 11

12 aplinkosaugos judėjimų, populiariosios kultūros ir darnaus visuomenės vystymosi. Kadangi darbe siekiama ištirti vegetarizmo diskursus Lietuvos internetiniame naujienų portale Delfi.lt, antroje darbo dalyje pristatyta žiniasklaidos svarba komunikuojant temas susijusias su sveikata, globaliomis rizikomis. Trečioje dalyje pateikiama tyrimo metodika straipsnių atrankos kriterijai, išskirtos analitinės kategorijos. Ketvirtoje dalyje ištirta kiek, kokių straipsnių apie vegetarizmą pateikiama naujienų portale Delfi.lt ir nustatytos bendros tendencijos. Atlikta straipsniuose pateikto vegetarizmo vertinimo (teigiamas, neigiamas, neutralus) analizė. Nustatyta ar diskursuose akcentuojami darnios visuomenės plėtros principai, vegetarizmas pristatomas kaip mitybos būdas darantis įtaką aplinkai, ar vis tik vegetarinį mitybos būdą pristatomą straipsniuose galima laikyti populiariosios kultūros išraiška. 12

13 1. VEGETARIZMAS DARNAUS VISUOMENĖS VYSTYMOSI PRINCIPAS ir POPULIARIOSIOS KULTŪROS IŠRAIŠKA Siekiant išsiaiškinti, kaip vegetarizmas yra pristatomas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, ar kaip darnaus visuomenės vystymosi principas, ar kaip populiariosios kultūros išraiška, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra globali rizikos visuomenė, kokios yra globalios rizikos ir kaip darnios plėtros principai siejasi su tokių rizikų sprendimu. Antra, svarbu išsiaškinti kas yra populiarioji kultūra ir kaip joje atsispindi globalios rizikos. Šiame skyriuje taip pat pristatomi aplinkosauginiai judėjimai, kurių veikla yra nukreipta į globalių rizikų sprendimo būdų paiešką. Skyriuje prisatomi esminiai vegetarizmo principai, jų sąsajos su darnaus visuomenės vystymosi principais. Taip pat pristatoma žaliojo vartotojiškumo samprata, kuri atskleidžia vegetarizmo, darnaus visuomenės vystymosi ir populiariosios kultūros sąsajas Darnios plėtros principų taikymas sprendžiant globalias problemas šiuolaikinėje rizikos visuomenėje Pasak Beck, mokslinio ir pramoninio vystymosi pasekmės yra rizikų ir pavojų rinkinys, tai su kuo mums nėra tekę susidurti. Šie pavojai gali paliesti ateities kartas. Šias pasekmes yra sunku riboti, nes jos peržengia nacionalines sienas. Beck išskiria tris socialinių pokyčių etapus: prieš modernumą (angl. pre modernity), paprastąją modernybę (angl. simple modernity) ir refleksyviąją modernybę (angl. reflexive modernity). Pasak Beck, modernybė sutampa su industrine visuomene, o refleksyvioji modernybė su rizikos visuomene. Šie du socialiniai dariniai skiriasi tuo, kad industrinės visuomenės esminė ašis prekių pasiskirstymas, rizikos visuomenės blogio arba pavojų pasiskirstymas. Industrinės visuomenės struktūrą apibūdina klasinis suskirstymas, rizikos visuomenė yra individualizuota. Nors šie du socialiniai dariniai skiriasi, remiantis Beck, rizikos visuomenė vis dar išlaiko ir industrinės visuomenės bruožų, nes pramonės sąjunga su mokslu yra įtraukta į rizikos visuomenės rizikų kūrimą. Rizika, gali būti apibrėžiama, kaip sistemingas būdas, susidoroti su pavojais ir nesaugumu, sukeltais modernizacijos. Rizikos priešingai nei seniau kildavę pavojai yra modernizacijos pasekmės (Beck, 1992). Pasak Beck, vyksta perėjimas nuo modernybės prie rizikos visuomenės. Beck (1992) teigia, kad XIX a. visuomenei rizika kyla dėl pavojingų darbo sąlygų kasyklose ir fabrikuose, nepakankamo darbo užmokesčio, ilgų darbo valandų, prastų sanitarinių sąlygų. Grėsmė sveikatai ir gyvenimui nėra tolygi visai visuomenei (pirivilegijuotieji turi geresnes sąlygas, mažesnės rizikos). XX a. rizikos tampa globalios ir sunkiau suvaldomos. Globalaus atšilimo padariniai, klimato kaita yra jau nebe lokali rizika, tačiau globalūs 13

14 reiškiniai. Tam tikrų gyvūnų rūšių nykimas, oro užterštumas, vandenų užnuodijimas nepalieka šanso niekam šitos naštos perduoti įveikti kitiems, visi su tuo turi susidurti (Lechte, 2003). Pagal Beck, visame pasaulyje visuomenės suvokimas ir diskusijos apie globalius ekologinius pavojus ar globalias rizikas, dėl technologinės ar ekonominės kilmės, padėjo atverti kosmopolitišką baimės svarbą. Beck (2000) išskiria pirmąją ir antrąją modernybes. Yra pereinama nuo nacionalinės prie kosmopolitiškos visuomenės. Pirmąjai modernybei būdinga tautinės valstybės (angl. nation state) tapatybė, akcentuojamas patriotiškumas. Antrajai modernybei (angl. post national) būdingas individualybių kurios apibrėžia tapatybę integracija globalioje visuomenėje. Antroji modernybė, pagal Beck yra vadinama kosmopolitizacija. Beck minėdamas kosmopolitiškumo indikatorius: skirtingų kultūrų prekės, dviguba pilietybė, kalbos, tarptautinės kelionės, - taip pat išskiria veiklą tarpvalstybinėse įstatymų leidybos iniciatyvose, organizacijose (paminima aplinkosaugos organizacija Greenpeace) ir ekologines krizes (ozono sluoksnio nykimas, klimato kaita, oro, vandens užterštumas). Taigi, globalioje visuomenėje ne tik žmogaus veikla yra transnacionalinė kertanti valtybių sienas, bet ir žmogaus veiklos pasekmės, šiuo atveju ekologinės rizikos yra globalios. Beck neteigia, kad dabar pasaulis yra labiau rizikingas ir pavojingas, pasak jo, keičiasi rizikos pubūdis ir tai, kaip mes ją suvokiame. Didėja sąmoningumas, suvokimas, kad rizikos paveikia ne tik asmeninius žmonių gyvenimus, bet turi globalias pasekmes. Tačiau žmonės nebesugeba įveikti ir kontroliuoti iškilusių pavojų ir rizikų. Tai vadinama reflektyviu modernumu. Visuomenė save įbaugina dėl ekologinės krizės, nebepasikliauja mokslo ir technikos pažanga kaip anksčiau. Rizika ir jos žala dažnai tam tikrą laiką išlieka nematoma, tik numanoma, todėl: mokslinių žinių apimtyje rizikos pajautą ir atitinkamą visuomenės nerimą, susirūpinimą galima didinti, dramatizuoti arba priešingai minimizuoti, menkinti (Rinkevičius, 2002, p. 109). Kaip teigia Rinkevičius, rizika yra atvira socialiniam konstravimui, todėl žiniasklaidos, mokslo ir teisės profesijų atstovai bei institucijos, kurios visuomenėje funkciškai atsakingos už rizikos įvardinimą, sureikšminimą bei sumenkinimą, įgyja svarbiausias socialinės bei politinės galios pozicijas (p. 109). Tokioje rizikos visuomenėje atsiranda politinis ekologinių katastrofų potencialas (Rinkevičius, 2002). Siekiant išvengti globalių ekologinių katastrofų, imamasi priemonių politiniame tarpvalstybiniame lygmenyje. Sprendžiant globalias rizikas galima taikyti darnaus visuomenės vystymosi principus. Terminas darnus vystymasis pradėjo įgyti pripažinimą 1987 m. kai pasirodė Jungtinių Tautų komisijos ataskaitoje. Buvo pasiūlyta pasaulinė pokyčių darbotvarkė, kurios esmė buvo permąstyti savo gyvenimo būdą ir jo valdymą. Komisija siekė atkreipti pasaulio dėmesį į spartėjantį žmogaus aplinkos bei gamtos išteklių blogėjimą ir to pasekmes ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Buvo išskirti du esminiai punktai aplinkos, ekonomikos ir žmonių gerovė yra 14

15 neatskirama; darnus vystymasis apima bendradarbiavimą pasauliniu mastu (Organisation for Economic Co-operation and Development, 2008). Darnaus visuomenės vystymosi samprata yra nuolat plėtojama. Originalus apibrėžimas buvo pateiktas Jungtinių Tautų Brundtland komisijos: darnus vystymasis toks vystymasis, kuris patenkina esamus poreikius nestatydamas į pavojų ateities kartų galimybės patenkinti jų poreikius (World Commission on Environment and Development, 1987). Kaip teigia R. Čiegis (2009), darnus vystymasis tai savotiškas kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, leidžiantis siekti visuotinės gerovės sau ir ateinančioms kartoms. Taigi, terminą darnus vystymasis apima trys kolonos : visuomenė, ekonomika, aplinka, kurios yra tarpusavyje susijusios ir neatskiriamos (Organisation for Economic Co-operation and Development, 2008). Skatinant ekonomikos plėtrą yra kuriama lanksti ekonomika, stengiamasi užtikrinti pakankamai darbo vietų, neatsinaujinančius išteklius bandoma pakeisti į atsinaujinančius, optimizuoti gyvenviečių išdėstymą, gerinti ir plėtoti susisiekimą viešąjį transportą. Žmogaus ir visuomenės gyvenimas ne tik priklauso nuo gamtos išteklių, bet taip pat ir veikia aplinką. Todėl yra siekiama išsaugoti gamtos įvairovę, kad aplinkos tarša nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai bei aplinkai yra bandoma sumažinti atliekų kiekį, jas perdirbti bei panaudoti pakartotinai. Kalbant apie trečiąją socialinę sritį, yra stengiamasi suteikti galimybę kiekvienam žmogui įgyti išsilavinimą, gauti darbą, užtikrinti sveikatai palankią aplinką, atsižvelgti į saviraiškos ir rekreacijos reikmes (Jociūtė, 2013). Socialinis ir ekonominis vystymasis galimas tik tada, kai aplinka teikia būtinus išteklius: žaliavas, vietą, erdvę gamybai ir darbams, poilsiui, sveikatai (Joshi, Ravindranath, Jain, Nazareth, 2007). Sritys, kurios kelia iššūkius darniam visuomenės vystymuisi: pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas, pajamų nelygybė, skurdas, badas, miestų oro tarša, pasaulinė klimato kaita (Soubbotina, 2004). Prie pasaulinės klimato kaitos, bei neigiamo poveikio aplinkai prisideda gyvulininkystė. Plačiau apie gyvulininkystės neigiamą poveikį aplinkai ir vegetarizmo ryšį su darniu visuomenės vystymusi kalbama poskyryje 1.3. Kaip matoma, sritys, kurios kelia iššūkius darniam visuomenės vystymuisi yra globalios, peržengiančios valstybines sienas. Siekiant suvaldyti globalias rizikas išskiriami rodikliai, padedantys nustatyti esamą padėtį: aplinkos būklės rodikliai (miestų oro kokybė, paviršinių vandens telkinių kokybė, miškų plotas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir t.t); ekonomikos vystymosi rodikliai (BVP vienam gyventojui, BVP priaugis, namų ūkio vidutinės išlaidos komunaliniams mokesčiams, variklinio transporto priemonių tankis, t.t.); socialinio vystymosi rodikliai (nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis, natūralus gyventojų priaugis, skurdo lygis, t.t.) (LR Vyriausybė, 2003). Tokie darnaus vystymosi indikatoriai rodo pokyčius tik vienoje srityje, atskirai nuo kitų. Išskiriami 4 indikatoriai, kurie apima ryšius tarp ekonomikos, aplinkos ir visuomenės: Bendrasis laimės indeksas remiasi tuo, kad 15

16 materialus ir dvasinis vystymasis vyksta vienas kitą papildant ir stiprinant. Žmogaus socialinės raidos indeksas išmatuoja gyvenimo trukmę, raštingumą, išsilavinimą, pragyvenimo lygį. Naudojamas nustatyti ir nurodyti ar šalis yra išsivysčiusi, besivystanti, neišsivysčiusi, taip pat apskaičiuoti ekonominės politikos poveikį gyvenimo kokybei. Ekologinis pėdsakas lyginamas žmonių gamtos išteklių vartojimas su žemės ekologiniu pajėgumu atnaujinti išteklius. Tai parodo, kaip žmonių veikla, veiksmai, įpročiai veikia supančią aplinką. Laimingos planetos indeksas - tai žmogaus gerovės ir aplinkos poveikio rodiklis. Jis parodo ekologinį efektyvumą kuris sukuria žmogaus gerovę visuomenės gerovė pasiekiama ne su aukštu vartojimo lygiu. Yra apskaičiuojamas šalies pasitenkinimo gyvenimu vidurkis, gyvenimo trukmė, ekologinis pėdsakas (Joshi, Ravindranath, Jain, Nazareth, 2007). Nors šie indikatoriai apima ryšius tarp ekonomikos, aplinkos ir visuomenės, jie daugiau atspindi valstybių vystymosi pasekmes, tuo tarpu anksčiau trijų sričių minėtieji rodikliai, gali nurodyti esamą padėtį konkrečioje srityje. Pavyzdžiui aplinkos būklės rodikliai, nurodydami aplinkos, oro kokybę (šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija) yra nuoroda į rizikas (šiltanmio efektas) ir jų sprendimo būdus (šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas). Apibrėžiant darnų vystymąsi išskiriami 9 esminiai principai (Joshi, Ravindranath, Jain, Nazareth, 2007). Juose, kaip ir minėtuose rodikliuose, nors netiesiogiai, įvardinamos rizikos ir akcentuojami darnios visuomenės plėtros tikslai, siekiamybės, kurie padėtų spręsti globalias rizikas. 1. Darnus vystymasis reikalauja vertybių, kurios skatintų ekologiškai leidžiamus vartojimo standartus, skatinimo bei reklamavimo. 2. Esminių poreikių patenkinimas priklauso nuo pilno augimo potencialo, darnus vystymasis reikalauja ekonominio augimo vietose, kuriose tokie poreikiai nėra patenkinami. 3. Darnus vystymasis gali būti pasiektas tik jei demografinis vystymasis yra harmonijoje su besikeičiančiu ekosistemos produktyvumo potencialu. 4. Darnus vystymasis neturi kelti grėsmės gamtos sistemoms, kurios palaiko gyvybę žemėje: atmosfera, vanduo, dirvožemiai, gyvoms būtybėms. 5. Populiacijos augimas ir išteklių naudojimas neturi ribų, tačiau už to slypi ekologinė katastrofa. Kad neįvyktų nelaimė pasaulis turi užtikrinti teisingą priėjimą prie išteklių. 6. Turi būti atsižvelgta į atsinaujinančius išteklius, įvertinus išteklių išnaudojimo padarinius visai sistemai. 7. Darnus vystymasis reikalauja, kad neatsinaujinančių šaltinių išeikvojimo rodikliai būtų sustabdyti. 8. Darnus vystymasis reikalauja augalų ir gyvūnų rūšių išsaugojimo. 16

17 9. Darnus vystymasis reikalauja, kad nepalankūs, priešiški poveikiai oro kokybei, vandens ir kitiems gamtos elementams būtų sumažinti, tam, kad išlaikyti ekosistemos bendrą vientisumą (Joshi, Ravindranath, Jain, Nazareth, 2007). Apibendrinant šiuos principus, galima teigti, kad darnios visuomenės plėtrai labai svarbu išsaugoti natūralią aplinką, gamtą, gyvūnus, nes visa ekosistema užtikrina gėrybes, produktus, paslaugas, kurios palaiko gyvybę pasaulyje, įskaitant ir žmogaus gyvybę. Pažeidus ekosistemą, neužtektų visų pasaulio pinigų tam, kad ji būtų pilnai atkurta. Žmogaus veiklos: miškų naikinimas, dugninis tralavimas vandenynuose, upėse, ežeruose, pelkių sausinimas yra atsakingos už biologinės įvairovės nykimą, nes yra sunaikinamos gyvybių buveinės. Kitos grėsmės biologinei įvairovei medžioklė, teršalai. Manoma, dabar nesumažinus kuro sąnaudų, apie 2050 metus dėl klimato kaitos išnykimas grės ketvirtadaliui žemės rušių (Chivian, Bernstein, 2010). Gyvulininkystės ūkiuose naudojamas kuras, gyvulių išskiriamos dujos taip pat prisideda prie klimato kaitos t. y. ekologinių, globalių rizikų didinimo ir prieštarauja minėtiems darnaus vystymosi esminiams principams. Dėl vegetarizmo atsisakant gyvulinės kilmės produktų, prisidedama prie darnaus visuomenės vystymosi principų palaikymo. Tačiau vegetarinis mitybos būdas gali būti pasirinktas ir nesuvokiant jo poveikio aplinkai, siekiant save sutapatinti su grupe, ar tiesiog dėl mados Populiariosios kultūros ir darnaus vystymosi santykis vegetarizmo sampratoje Populiariosios kultūros studijos dėmesio susilaukė 1920-aisiais, 1930-aisiais. Tam įtakos turėjo kino, radijo atsiradimas, masinė gamyba (Strinati, 2004). Populiariosios kultūros samprata skirtingų mokslininkų, sociologų yra apibrėžiama skirtingai. J. Storey (2009) knygoje Kultūros teorija ir populiarioji kultūra: įvadas išskiria 6 populiariosios kultūros apibrėžimus. Visų pirma, pasak Storey, populiarioji kultūra paprasčiausiai yra apibrėžiama, kaip plačiai palaikoma, daugelio žmonių mėgiama kultūra. Tačiau šis apibrėžimas akcentuoja kiekybinius rodiklius kiek nupirkta knygų, muzikos, video įrašų. Kokybinius aspektus akcentuojantis populiariosios kultūros apibrėžimas tai likutinė (angl. residual) kultūra, kuri neatitinka aukštosios kultūros standartų. Populiarioji kultūra šiuo atveju pristatoma, kaip prastesnė, žemesnio lygio. Remdamasis P. Bourdieu, Storey (2009) teigia, kad tokie kultūriniai skirtumai yra naudojami palaikyti klasinius skirtumus. Kultūros vartojimas, pagal Bourdieu (Storey, 2009), iš anksto nuteiktas, sąmoningai arba nesąmoningai tam, kad įvykdyti socialinių skirtumų įteisinimo socialinę funkciją. Tokiame apibrėžime populiarioji kultūra yra masinės gamybos komercinė kultūra, o aukštoji kultūra individualios kūrybos rezultatas. Trečiuoju apibrėžimu populiarioji kultūra yra pristatoma kaip masinė kultūra. Tokiame apibrėžime populiarioji kultūra suvokiama kaip komercinė kultūra, masinė 17

18 gamyba masiniam vartojimui. Tokia kultūra yra manipuliuojanti, jos auditorija pasyvi, nemąstanti, tik priimanti tai, kas jiems siūloma. Ketvirta, populiarioji kultūra pristatoma kaip kylanti iš žmonių. Šiuo atveju yra prieštaraujama požiūriui, kad kultūra žmonėms yra primesta iš viršaus. Penktuoju apibrėžimu akcentuojama ideologinė kova tarp dominuojančios ir valdomosios klasių, kultūrų (Storey, 2009 iš Gramsci, 2009) plėtojamas, hegemonijos konceptas. Populiarioji kultūra nėra suvokiama kaip primesta dominuojančios klasės, tai susitarimo tarp dominuojančių ir valdomųjų vieta. Galiausiai, šeštuoju apibrėžimu populiarioji kultūra yra suvokiama per santykį su postmodernizmu. Šiame apibrėžime akcentuojama išnykusi riba tarp aukštosios ir populiariosios kultūrų, postmoderni kultūra pereina nuo autentiškos prie komercinės. Pagal Storey (2009), minėtuosius apibrėžimus jungia tai, kad populiarioji kultūra susiformavo kaip industrializacijos ir urbanizacijos procesų pasekmė. Populiariąją kultūrą galima suvokti ir analizuoti pagal kiekvieną iš šių minėtųjų apibrėžimų. Darbe pasirinkta populiarąją kultūrą analizuoti remiantis trečiuoju, masinės kultūros apibrėžimu. Populiariosios kultūros socialinė reikšmė gali būti aiškinama per jos identifikavimą su masine kultūra (Strinati, 2004). Kalbant apie masinę kultūrą, atsiranda ir masių visuomenės samprata. Masių visuomenės teorijoje akcentuojamos industrializacijos ir urbanizacijos pasekmės. Mechanizuota industrinė gamyba, tankiai apgyvendintų miestų augimas sugriovė anksčiau egzistavusias visuomenės vertybes. Agrarinio darbo, kaimo bendruomenių glaudaus ryšio naikinimas, religijos svarbumo mažėjimas, siejami su mokslinių žinių svarbumo augimu, mechanizuotu fabrikų darbu, didelių miestų plėtra, kuriuose tankiai apgyvendinti anonimiški, moralinio ryšio neturintys gyventojai. Visa tai nulėmė masinės visuomenės ir masinės kultūros susikūrimą (Strinati, 2004). Tokioje kultūroje žmonės vieni nuo kitų atitolę tiek socialiai, tiek moraliai. Kadangi tokioje visuomenėje žmonėms trūksta bendro moralinio, vertybinio pagrindo, tokios intsitutcijos kaip žiniasklaida įgauna svarbų vaidmenį (Strinati, 2004). Masinėje visuomenėje būdinga manipuliacija masėmis masinės komunikacijos priemonių pagalba (Samalavičius, 2004). Kitas svarbus aspektas turėjęs įtakos masinės kultūros formavimuisi masinė gamyba ir rinka. Šiuo atveju svarbiausias pelnas, todėl kultūroje atsiranda prekės, kurios gali kurti pelną. Masinės kultūros auditorija vartoja masinės gamybos kultūrinius produktus. Ši auditorija suprantama kaip kritiškai nemąstanti, lengvai pasiduodanti žiniasklaidos kuriamoms manipuliacijoms ir įstitikinimams (Strinati, 2004). Taigi, masių visuomenė priima ir vartoja tai, kas jiems yra siūloma. Vartojimas nėra siejamas tik su masine gamyba ir pelnu. Kaip Vosyliūtė (2004) teigia, vartojimas yra žmonių socializacijos kodas, daiktų, drabužių, mitybos produktų ir patiekalų skonių pasirinkimas leidžia žmogui nevaržomai išreikšti savo identitetą ar priklausomybę socialinei grupei. 18

19 Žmogaus dalyvavimas vartojimo veikloje yra jo reprezentacijos visuomenėje sudėtinė dalis. Taigi, nors masinės komunikacijos teorijoje teigiama, kad vartotojiškoje visuomenėje žmonės priima ir vartoja viską, kas jiems siūloma, tačiau žmonės vartoja tam tikrus produktus ir siekdami save identifikuoti su tam tikra grupe. Postmodernioje kultūroje įvairūs tekstai ir populiariosios kultūros įvaizdžiai siūlo daug subjekto pozicijų, kurios individui padeda struktūruoti savo tapatumą. Populiariosios kultūros įvaizdžiai primeta žmonėms įvairius vaidmenis, lyčių modelius, tinkamas arba netinkamas elgsenos formas, stilius, madą, o tai paskatina žmones mėgdžioti arba tapatintis su tam tikromis subjekto pozicijomis (Černevičiūtė, 2009). Nepaisant asmeninių žmogaus motyvų susitapatinti su tam tikromis pozicijomis, žmonės vartoja jiems viešoje erdvėje, dažniausiai žiniasklaidoje pristatomus ir reklamuojamus produktus. Nors žmonės vartojimo procese yra aktyvūs perka produktus, naudojasi paslaugomis, tačiau taip pat yra pasyvūs vartotojai, nes elgiasi pagal jiems viešoje erdvėje pateikiamus elgesio modelius. Kalbant apie vartotojišką visuomenę, būtina aptarti tai, kad vartojimas yra siejamas su aplinkoje kylančiomis problemomis ir rizikomis. Aplinkos būklės blogėjimas yra atsekamas vartotojų elgesyje, tiek veikiant aplinką tiesiogiai atsikratymas atliekomis, automobilių naudojimas, tiek netiesiogiai gaminant prekes, siekiant patenkinti vartotojų poreikius (Orecchia, 2007). Todėl galima teigti, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp globalių rizikų ir vartojimo kultūros. Kaip Durning (1992) teigia, tik gyventojų skaičiaus augimas nukonkuruoja vartotojiškumą kalbant apie ekologinį nuosmukį. Gyventojų augimas pasaulyje yra suvokiamas kaip problema darniam visuomenės vystymuisi, tačiau prekių vartojimas, priešingai, matomas kaip teigiamas dalykas nacionalinių valstybių ekonomikoje (Durning, 1992). Todėl, galima teigti, kad populiarioji kultūra, vartojimas nulemtas pelno siekimo yra priešprieša darnaus visuomenės vystymosi principams. Siekiant spręsti vartojimo sukeliamas problemas būtina paminėti žaliojo vartotojiškumo sampratą, kuri plačiau bus pristatyta 1.4 poskyryje. Vegetarizmas šiame darbe suvokiamas ne tik kaip darnaus visuomenės vystymosi principas, bet ir kaip populiariosios kultūros dalis. Šis mitybos būdas pamažu tarsi tampa mada, masine tendencija. Žiniaskladoje pristatant teigiamus (paprastų, garsių žmonių teigiamas patirtis) vegetarizmo pavyzdžius, formuojamas vaizdas, kad būti vegetaru yra madinga, todėl galima manyti, kad dažnu atveju vegetarizmą žmonės renkasi ne dėl kažkokių motyvų (kurie bus pristatyti sekančiame poskyryje), bet dėl mados, dėl pritapimo prie grupės, dėl savo įvaizdžio kūrimo, o tai yra populiariosios kultūros ašis. Vegetarizmui tampant madinga tendencija, gali būti užgožtas šio mitybos būdo poveikio aplinkai pristatymas. Toliau darbe bus kalbama apie aplinkosauginius judėjimus, kurių veikla yra nukreipta į globalių rizikų, šiuo atveju susijusių su aplinka sprendimą bei esminius vegetarizmo principus, palaikomas vetybes. 19

20 1.3. Aplinkosauginių judėjimų ir vegetarizmo principai bei palaikomos vertybės Gamtai ginti, gyvenimo kokybei gerinti, žemei išsaugoti ateities kartoms vyriausybės ir institucijos kuria programas, įvairias specialiąsias agentūras bei įstatymus. Daugiakryptis aplinkosaugos judėjimas, didžiojoje pasaulio dalyje susiformavęs XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje bei turintis stiprias pozicijas Jungtinėse Valstijose ir Šiaurės Europoje, daug prisidėjo prie mūsų mąstymo apie ekonomikos, visuomenės bei gamtos santykio esminės transformacijos bei naujos kultūros atsiradimo (Castells, 2004, p. 171). Remiantis Castells, aplinkosaugos judėjimu yra laikomos visos kolektyvinio elgesio formos, kurių diskursas ir praktika yra nukreipti į destruktyvių žmogaus veiklos ir natūralios aplinkos ryšio formų koregavimą, priešinantis vyraujančiai struktūrinei, institucinei logikai. Pagal šį apibrėžimą vegetarizmą būtų galima priskirti aplinkosaugos judėjimui, nes vegetarai siekia pasipriešinti institucinei logikai dėl gyvulinės kilmės produktų vartojimo. Tokių produktų nevartojimas praktika kuri siekia pakeisti, pakoreguoti natūralios aplinkos formas. Aplinkosaugos judėjimai taip pat apibūdinami kaip platūs žmonių ir organizacijų tinklai, kurie užsiima kolektyviniais veiksmais siekdami naudos aplinkai (Rootes, 1999). Pasak Rootes, aplinkosaugos judėjimai gali būti suvokiami labai įvairiai, jų organizacinė forma pradedant labai organizuotais ir formaliai institucionalizuotais (kaip žaliosios partijos) judėjimais, iki visiškai neformalių, jų veikla - pradedant lokalia, iki globalios, jų interesų pobūdis nuo vienos problemos, iki visa apimančių globalių aplinkos problemų. Remiantis tokiu aplinkosaugos apibrėžimu, vegetarizmo idėjos ir principai, kaip matysime toliau skyrelyje, atitinka svarbiausius aplikosauginių judėjimų principus. Kalbant apie institucionalizaciją, vegetarizmą galima laikyti institucionalizuotu. Veikla vegetarizmas yra globalus reiškinys. Šiandien internete bei socialiniuose tinkluose kuriasi globalios vegetarų bendruomenės. Vegetarizmo interesų laukas apima ne tik individualius mitybos pasirinkimus (dėl moralinių, sveikatos ar religinių motyvų), bet ir apima svarstymus apie globalias aplinkos problemas. Diskutuojama kokias pasekmes turi gyvulininkystės ūkiai, gyvulinės kilmės produktų vartojimas, rašomi straipsniai, ataskaitos, informuojančios visuomenę. Globalios vegetarų bendruomenės Vegetarian Society, The Vegetarian Resource Group, The Vegan Society ir t.t. apima kolektyvines elgesio formas, todėl vegetarizmą galima prilyginti aplinkosaugos judėjimui. Yra išskiriama radikali aplinkosauginė veikla, pragmatiškoji veikla, gamtos apsaugos aktyvistai, asmeninio pavyzdžio aplinkosauginė veikla. Pragmatiškoji veikla tai aplinkosauginių organizacijų veikla, kai yra atliekami įvairūs su aplinka susiję tyrimai aplinkos stebėsena, gyventojų nuomonės apklausos, renkama statistika, kuri vėliau skelbiama. Gamtos apsaugos veikla aktyvistai ar gamtos apsaugos darbuotojai tiesiogiai savo pastangomis ir veiksmais sprendžia 20

21 fizines gamtos apsaugos problemas prižiūri nacionalinius parkus, organizuoja švarinimosi talkas. Asmeninio pavyzdžio aplinkosauginė veikla įvairūs asmenys, veikėjai asmeninio gyvenimo pavyzdžiu, stengdamiesi paveikti visuomenės gyvensenos standartus ir nuostatas propaguoja ekologiškai draugišką gyvenseną (pvz., vegetarai) (Telešienė, Kriaučiūnaitė, 2008). Taigi šiuo atveju matoma, kad vegetarizmas apima ne tik kolektyvines elgesio formas, bet atsižvelgiant į individualų lygmenį, yra asmeninio pavyzdžio aplinkosauginė veikla. Grįžtant prie globalių aplinkosauginių judėjimų, būtina paminėti, kad Greenpeace yra didžiausia pasaulyje aplinkosaugos organizacija. Organizacija neprievartinėmis, į medijas orientuotomis kampanijomis prisidėjo prie globalinių aplinkosaugos problemų populiarinimo. Greenpeace savo priešu laiko tokį plėtros modelį, kuris nepaiso padarinių mūsų planetos gyvybei. Dėl to organizacija siekia rezultatų įvairiose savo veiklos srityse, pavyzdžiui tam, kad apsaugoti ozono sluoksnį, priversti Vokietijos šaldytuvų pramonę pritaikyti palankaus aplinkai šaldymo technologiją, prisideda prie banginių medžioklės apribojimo ir jų draustinio įsteigimo Antarktyje (Castells, 2004). Anksčiau egzistavusi riba tarp aplinkosaugos judėjimų ir gyvūnų teisių aktyvistų nyksta. Kadangi pasirinkus vegetarinį mitybos būdą, dažniausiai yra nevalgomi gyvulinės kilmės produktai, vegetarus, pasirinkusius tokį mitybos būdą dėl moralinių motyvų, galima priskirti žmonėms, pasisakantiems už gyvūnų teises. Aplinkosaugos judėjimai vis dažniau pasirenka poziciją prieš mėsos valgymą (angl. anti-meat position). Greenpeace išleido ataskaitą, kurioje išanlizuoti žemdirbystės padariniai, ypatingai gyvulininkystės produkcijos įtaka globaliniam atšilimui. Ataskaitoje teigiama, kad gyvulinkystės produkcija yra atsakinga už 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Byrne, Leslie, 2008). EarthSave International kita už aplinkos išsaugojimą kovojanti aktyvistų grupė, įkurta 1988 m., pasisako tik už augalinės kilmės produktų vartojimą, kuria ataskaitas, pranešimus, kuriuose globalinis atšilimas yra siejamas su gyvulininkyste, vadovai yra atsakingi už vienos iš veganų internetinės svetainės valdymą, turinio kūrimą (Byrne, Leslie, 2008). Vegetarizmas gali daryti įtaką aplinkai. Vidutiniškai žemės poreikis mėsos produkcijai yra 10 kartų didesnis nei augalų produkcijai. Apie 40% grūdų derliaus yra sumaitinama gyvuliams. Pusės grūdų derliaus užtektų tam, kad pamaitinti visus alkanus pasaulio žmones. Gyvulių mėšlas iš pramoninio žemės ūkio sukelia aukštą lygį kancerogeninių nitratų geriamajame vandenyje ir daržovėse. Gyvulininkystė reikalauja nemažai energijos ir vandens išteklių, o tai skatina miškų naikinimą, intensyvų ganymą, per didelius žvejybos mastus (Leitzmann, 2003). Žemdirbystėje Jungtinėse Valstijose suvartojama 17 % viso iškastinio kuro nafta, anglis, gamtinės dujos. Didžioji dalis šio kuro sunaudojama mėsos gamybai. Iškastinis kuras taip pat naudojamas pagaminti trąšas, pesticidus, laistyti, nurinkti derlių, jį nugabenti gyvuliams, kuras taip pat reikalingas gyvulių 21

22 transportui ir skerdimui, mėsos transportui ir šaldymui. Gyvuliai auginami intensyvios gyvulininkystės ūkiuose, tačiau jų pašaras yra auginamas kitur ir atgabenamas. Šie gyvuliai suvartoja 70 % visų grudų, 80 % sojų užauginamų Jungtinėse Valstijose. Intensyvi gyvulininkystė prisideda prie globalinio atšilimo. Gyvuliai kvėpuodami išskiria anglies dioksidą, išskiria metaną su dujomis, mėšlu. Metanas 21 kartą labiau prisideda prie atmosferos šiltėjimo, nei anglies dioksidas. Kasmet ūkiuose užauginama apie 56 milijardus gyvulių, taigi išskiriami labai dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kaip Strombom ir Rose (2011) teigia, remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir Žemdirbystės ataskaita, gyvulių auginimas prie globalaus atšilimo prisideda kur kas daugiau nei kartu sudėjus visus pasaulio automobilius, autobusus, lėktuvus, laivus. Taigi, šiuo atveju siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kaip išeitis yra siūlomas vegetarizmas. Kadangi gyvulininkystė prisideda prie globalaus klimato atšilimo, o vegetarizmas gali padėti mažinti gyvulininkystės neigiamą įtaką klimato kaitos (sritis, kuri kelia iššūkius darniam visuomenės vystymuisi) atžvilgiu, šį mitybos būdą galima laikyti darnaus visuomenės vystymosi principu. Lietuvos Respublikos terminų banke vegetarizmas apibrėžiamas kaip mitybos, nevalgant mėsos, sistema. Terminų banke teigiama, kad yra griežtas kai valgomi tik augalinės kilmės produktai ir pusiau griežtas valgomi kai kurie gyvūniniai produktai vegetarizmas. Verta paminėti, kad toks apibrėžimas vegetarizmą apibūdina labai abstrakčiai, nėra tiksliai aišku kaip maitinasi vegetarai. Vegetaras žmogus, kuris atsisako bet kokios gyvūnų mėsos jautienos, vištienos, žuvies ar kitų gyvūnų mėsos. Tokia mityba paremta augalinės kilmės maisto produktų vartojimu, kuri nereikalauja nekaltų gyvūnų kančios ir mirties (Daugherty, 2004). Šiame apibrėžime akcentuojami vegetarinės mitybos moraliniai motyvai. Tačiau šis apibrėžimas nėra visai tikslus, nes nėra išskiriami skirtingi vegetarinės mitybos tipai. Nors apibrėžimai, kas yra vegetarizmas įvairiuose šaltiniuose skiriasi, tačiau visus juos jungia tai, kad esant vegetaru nevalgoma mėsa arba gyvulinės kilmės produktai. Daugelis vegetarų ne visiškai atsisako gyvulinės kilmės produktų, tačiau raudona mėsa, produktas kurio būnant vegetaru yra visada atsisakoma. Galima išskirti 8 vegetarizmo tipus: (1) Veganai žmonės, kurie nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų. Yra valgomas tik augalinės kilmės maistas: vaisiai, daržovės, ankštiniai produktai (džiovintos pupelės, žirniai, lęšiai), grūdai, sėklos, riešutai. Veganizmas tai vegetarizmo tipas, kuris atsispindi ne tik mityboje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Produktai, prieš kurių vartojimą pasisako veganai: apranga, papuošalai pagaminti iš gyvulinės kilmės medžiagų, kosmetikos priemonės, vaistai, kurių sudėtyje yra ingredientai gaunami iš gyvūnų. Taip pat pasisakoma ir prieš laisvalaikio, sporto pramogas, kuriose nukenčia gyvūnai (Batt, 1964). (2) Lakto vegetarai - žmonės valgantys augalinės kilmės produktus bei pieno produktus (pienas, sūris). (3) Lakto-ovo vegetarai valgo augalinės kilmės, pieno produktus bei kiaušinius. 22

23 (4) Semi vegetarai nevalgo raudonos mėsos, bet neatsisako paukštienos, žuvies, pieno produktų bei kiaušinių (Bellows, 2012). (5) Pesko vegetarai atsisako mėsos ir paukštienos, bet į savo mitybos racioną įtraukia žuvį, kitas jūros gerybes, bei kiaušinius. (6) Ovo vegetarai atsisako mėsos ir pieno produktų, bet valgo kiaušinius. (7) Polo vegetarai nevalgo raudonos mėsos, žuvies, jūros gerybių, tačiau valgomi kiti gyvūlinės kilmės produktai paukštiena, kiaušiniai, pieno produktai. (8) Žaliavalgystė valgomas tik augalinės kilmės maistas, apdorotas ne aukščiau nei 42 C temperatūroje (Meister, 1997). Veganizmas ir žaliavalgystė kraštutiniausi vegetarizmo tipai. Veganizmo atveju nevalgomi jokie gyvulinės kilmės produktai, žaliavalgystės valgomas žalias - silpnai apdorotas maistas. Motyvai dėl ko žmonės renkasi vegetarinę mitybą yra įvairūs metais mėsos atsisakymas buvo retas ir siejamas su religiniais įsitikinimais. Šeštame ir septintame dešimtmetyje žmogus, kuris nevalgė mėsos, buvo priskiriamas pasipriešinimo judėjimams, savo mitybos pasirinkimus naudojant tam, kad išreikšti politinį, ar kitokį pareiškimą. XXI amžiuje vegetarizmas yra labiau paplitęs ir priimtinas visuomenėje. Motyvai kodėl žmonės renkasi vegetarizmą įvairūs (religiniai įsitikinimai, sveikatos motyvai, gyvūnų gerovės siekimas) (Meister, 1997). Religiniai. Mitybos tradicijos daugelyje pasaulio kultūrų yra susiję su religiniais įsitikinimais. Daugelyje pasaulio religijų kalbama apie tai, kas nederama, kas yra laikoma nuodėme žudyti gyvus organizmus žmones, gyvūnus. Žmonės, kurie giliai išpažįsta savo tikėjimą, dažnai dėl religinių priežasčių pasirenka nevalgyti mėsos. Hinduizmo religijoje būdinga atsisakyti jautienos, nes karvė yra laikoma šventu gyvūnu. Tikima, kad bet koks smurtas prieš gyvūnus sukuria blogą karmą. Kadangi tikima reinkarnacija, žmonės tiki, jog negalima daryti bloga, nes tai grįš. Taigi Hinduizme vegetarizmas yra paremtas dvasiniu pagrindu. Budizmui taip pat būdinga tikėjimas karma. Budizme yra pasisakoma prieš bet kokį smurtą prieš gyvūnus (žvejybą, gyvūnų ūkininkavimą, gyvūnų žudymą) (Davidson, 2003). Tačiau ne visi budistai yra vegetarai. Džainizmas kita senovės Indijos religija, kurios esminis principas yra išvengti bet kokio smurto prieš bet kokį gyvą organizmą žemėje, todėl džainizme mėsa niekada nevalgoma. Šiose trijose religijose tikima reinkarnacija bei karma, manoma, kad žmogus kitame gyvenime gali atgimti gyvuliu, todėl šiose religijose yra vengiama daryti bloga kitam (pvz., žudyti gyvūnus). Vegetarinis mitybos būdas šiose religijose yra labai paplitęs (Lusk, Norwood, 2009). Islamo religijoje mėsa valgoma tik švarių gyvulių, kurie yra tinkamai paskersti, atsisakoma kiaulienos, plėšrūnų mėsos, sudraskyto gyvulio mėsos, fabrikuose paskerstų galvijų mėsos. Judaizmo religiją išpažįstančių žmonių, tik mažuma nevalgo mėsos (Davidson, 2003). Visose pasaulio religijose yra skatinama meilė, gailestingumas gyvoms būtybėms, tačiau, ne visi žmonės išpažįstantys tam tikras religijas atsisako mėsos valgymo. 23

24 Ekonominiai. Žmonės, kurie atsisako valgyti mėsą dėl ekonominių priežasčių dažniausiai grįžta prie mėsos valgymo įpročių kai turi tam pakankamas finansines galimybes. Kalbant apie žmones, kurie vegetarinį mitybos būdą pasirenka savo noru dažnai tokiems žmonėms vegetarizmas yra saviraiškos ir kūrybiškumo atskleidimo būdai. Tokie žmonės ieško naujų receptų, perka naujus maisto produktus, aptarinėja juos su šeimos nariais, draugais. Galiausiai žmonės save identifikuoja priskirdami save vegetarams (Mauer, 2002). Etikos/moraliniai motyvai. Žmonėms kelia rūpestį gyvūnų gyvenimo kokybė, jaučiama kaltė susijusi su gyvūnų žudymu. Vis daugiau žmonių susimąsto apie gyvūnų gerovę. Yra įkurta daug organizacijų kovojančių už gyvūnų teises. Jų tikslas gauti griežtesnę vyriausybės kontrolę gyvūnų auginimo sąlygoms, jų naudojimui laboratorijose, transportavimui bei skerdimui. Viena žinomiausių organizacijų PETA (angl. People for the ethical treatment of animals) Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais didžiausia tarptautinė gyvūnų teisių organizacija pasaulyje, apimanti tris milijonus narių ir rėmėjų bei apie 300 darbuotojų. Organizacija įkurta 1980 metais, jos įkūrėja ir prezidentė Ingrid Newkirk yra veganė. Organizacija pasisako prieš bet kokį gyvūnų išnaudojimą (medžioklę, žvejybą, gyvūnų naudojimą moksliniams bandymams, maistui, kailiniams, cirkuose, šunų kaip vedlių akliesiems naudojimą, kenksmingų vabzdžių naikinimą). Todėl organizacija PETA džniausiai yra siejama su vegetarizmu (Puskar-Pasewicz, 2010). Tai patvirtina anksčiau skyrelyje minėtą ryšį tarp vegetarizmo, gyvūnų teisių aktyvistų ir aplinkosaugos judėjimų. Grupės įtaka. Kai kurie žmonės vegetarinę mitybą renkasi norėdami pamėgdžioti, ar sekti kito žmogaus pavyzdžiu, norėdami save priskirti vegetarų grupei (Janda, Trocchia, 2001). Aplinkos apsaugos motyvai. Vis daugiau dėmesio skiriant aplinkos taršos problemoms, kai kurie žmonės mano, jog pasirinkę vegetarizmą gali prisidėti prie kovos su žemės ūkio tarša (Lusk, Norwood, 2009). Sveikatos motyvai. Žmonės, rinkdamiesi vegetarinę mitybą, tiki jog vegetariškas maistas turi mažiau cholesterolio, tai daro įtaką žemesniam kraujo spaudimui, mažina tikimybę susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat žmonės mano, jog gyvūnai auginami antisanitarinėmis sąlygomis, naudojant augimo hormonus, kurie kenkia žmogaus sveikatai. Kalbant apie vegetarizmo ir sveikatos sąsajas verta paminėti, kad įvairūs moksliniai tyrimai yra įrodę vegetarizmo daromą poveikį žmogaus sveikatai. Teigiami tokio mitybos būdo poveikiai, rezultatai: (1) Svoris. Vegetarai vartodami daugiau augalinės kilmės produktų daržovių, pasižymi mažesniu kūno svoriu, atitolina nutukimą, kuris yra daugelio lėtinių ligų (aukšto kraujospūdžio, širdies, cukrinio diabeto, kai kurių rūšių vėžio) rizikos faktorius; (2) Kraujo spaudimas. Vegetarams būdingas žemesnis kraujospūdis. Tam įtaką daro ir mažesnis svoris, kurį lemia vegetarinis mitybos būdas; (3) Širdies ir kraujagyslių ligos remiantis įvairiais tyrimais, teigiama, kad vegetarai rečiau serga širdies ligomis, nei nevegetarai. Mirtingumas 24

25 dėl vainikinių arterijų ligos tarp vegetarų yra mažesnis nei tarp nevegetarų; (4) Veganų cholesterolio kiekis kraujyje yra mažesnis 35 proc; (5) Vėžys vegetarai rečiau serga onkologinėmis ligomis ypatingai reti storosios žarnos vėžio atvejai, mažesnė tikimybė susirgti krūties, prostatos vėžiu (Key, Appleby, Rosell, 2006). Kadangi vegetarai dažnai renkasi sveiką gyvenimo būdą, pastarieji rečiau rūko, todėl rečiau serga plaučių vėžiu. (6) Cukrinis diabetas moksliniais tyrimais patvirtinta, kad vegetarai rečiau serga cukriniu diabetu (American Dietetic Association, 2009). Tačiau moksliniais tyrimais pagrįsta ir nevisavertės mitybos žala organizmui. Nesubalansavus mitybos atsisakius tam tikrų produktų, vegetarizmo atveju gyvulinės kilmės, reikalinga pakeisti juos kitais produktais, kad užtikrinti pakankamą kiekį medžiagų būtinų žmogaus organizmui. Kalbant apie vegetarizmo keliamą grėsmę nesubalansavus mitybos vegetarams dažniausiai trūksta tam tikrų vitaminų ar mineralų: (1) Geležies stoka, galinti lemti mažakraujystę. Atsisakius gyvulinės kilmės produktų, geležies kiekis kraujyje gali pasikeisti. Tačiau atliktų tyrimų duomenimis, geležies trūksta tik neturtingų, besivystančių valstybių vegetarams, kurių mitybą daugiausiai sudaro ryžiai ir kiti produktai, kuriuose yra mažai geležies. Tuo tarpu vakarų valstybių vegetarai pasižymi dideliu geležies kiekiu kraujyje, nes vartoja daug vaisių ir daržovių; (2) Vitaminų B12 ir B9-folio rugšties trūkumas. Stiprus vitamino B12 trūkumas daro negrįžtamą neurologinį pablogėjimą ir kelia grėsmę sveikatai. (3) Kalcis. Kalcio trūkumas retai būna pas laktovegetarus, nes yra vartojama daug pieno produktų. (4) Vitaminas D (Dwyer, 1988). Vegetarams, ypatingai veganams, gyvenantiems šiaurinėse valstybėse, kur mažiau saulės, gali atsirasti vitamino D trūkumas (McEvoy, Temple, Woodside, 2011). Visų šių medžiagų galima gauti ir būnant vegetaru. Tam tikriems vegetarizmo tipams (veganams), kai yra atsisakoma bet kokių gyvulinės kilmės produktų patariama gerti papildus su vitaminais (Meister, 1997). Negalima teigti, kad vegetarizmas yra sveikas, arba kenkiantis žmonėms. Tai priklauso nuo individualių žmonių domėjimosi sveikata, mityba. Neatsisakius gyvūlinės kilmės produktų, tačiau nesidomint mityba, jos nesubalansavus taip pat galimas tam tikrų medžiagų trūkumas, kaip ir būnant vegetaru. Kita vertus, esant vegetaru ir subalansavus savo mitybą žmogui toks mitybos būdas nėra žalingas ir daugeliu atveju gali pagerinti sveikatą. Viskas priklauso nuo individualių žmonių pasirinkimų, jų žinių. Taigi, neginčytina, jog vegetarizmas gali daryti įtaką žmogaus sveikatai, kuri yra visuomenės darnaus vystymosi varomoji jėga (Jociūtė, 2013, p. 35). Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijos preambulėje pateiktas sveikatos apibrėžimas: sveikata yra visapusė fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas (Constitution of the World Health Organization, 2006, p. 1). Žmogaus sveikata apima ne tik objektyvius veiksnius, bet ir subjektyvius (žmogaus įsivertinti). Kai kurie žmonės vegetarinį mitybos būdą renkasi dėl moralinių priežasčių, jiems kyla neigiamos emocijos, jaučiama kaltė dėl gyvūnų mėsos valgymo. 25

26 Galima teigti, kad žmonės, kurie atsisako mėsos valgymo dėl moralinių priežasčių, išvengia nemalonių emocijų, neigiamos nuotaikos, o tai atspindi Pasaulio sveikatos organizacijos teikiamą sveikatos apibrėžimą. Minėtieji subjektyvūs sveikatos rodikliai atspindi 1.1 posykyrje aprašytus darnaus visuomenės vystymosi indikatorius, kurie apima ryšius tarp ekonomikos, aplinkos ir visuomenės (bendrasis laimės indeksas, laimingos planetos indeksas). Taigi vegetarizmas darydamas įtaką žmogaus sveikatai prisideda prie darnaus visuomenės vystymosi. Kadangi žiniasklaida yra viena iš priemonių, kuria informacija pasiekia didžiają dalį žmonių, o vegetarizmas mitybos būdas, kuris gali būti suvokiamas kaip teigiamas dalykas (gerinantis žmogaus sveikatą) arba neigiamas (keliantis grėsmę žmogaus sveikatai), darbe pasirinkta išanalizuoti, kaip Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje yra pristatomas šis mitybos būdas. Netiksli, klaidinanti ar ne visus sveikatos aspektus apimanti informacija žiniasklaidoje gali daryti įtaką žmogaus mitybos pasirinkimui, o tai gali lemti valgymo sutrikimus kenkiančius žmogaus sveikatai. Vegetarizmas visų pirma paliečia žmogaus sveikatą, gyvenimo būdą, o tai daro įtaką mus supančiai aplinkai. Todėl praktinėje darbo dalyje aiškinamasi ar vegetarizmo daromas poveikis pristatomas individualiu lygmeniu poveikis žmogaus sveikatai, ar globaliu poveikis aplinkai. Apibendrinant vegetarizmo principus bei palaikomas vertybes, galima matyti, kad šis mitybos būdas gali daryti įtaką žmogaus sveikatai, aplinkai, prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo. Vegetarizmas mitybos būdas, kurio metu atsisakoma tam tikrų produktų vartojimo, bet vartojami kiti produktai. Praeitame poskyryje pristatyta populiariosios kultūros samprata pabrėžia vartotojiškos visuomenės sampratą. Vartojimas daro neigiamą įtaką aplinkai ir taip prisideda prie globalių rizikų formavimosi, todėl vartojimas prieštarauja darnaus visuomenės vystymosi principams. Kadangi vegetarinis mitybos būdas dažnai pasirenkamas dėl neigiamų masinio vartojimo (šiuo atvejų gyvulinės kilmės produktų) pasekmių aplinkai, būtina prisatyti žaliojo vartotojiškumo sampratą Žaliasis vartotojiškumas arba darnaus vystymosi principų atspindžiai populiariojoje kultūroje Vegetarizmas yra žaliojo vartotojiškumo forma, tačiau kai kuriais atvejais prieštarauja žaliajai politinei teorijai, nes pasisakydamas prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, atsisako rūbų, kuriuose naudojamos natūralios (gyvūninės kilmės medžiagos) ieškodami sintetinių alternatyvų, kurios remia cheminio perdirbimo pramonę (Wissenburg, 2002). Žaliasis vartotojiškumas, samprata nurodanti į aplinką besirūpinančius vartotojus. Žaliasis vartotojiškumas apibūdina žmones, jų veiklas, kurias galima laikyti atsakingomis už aplinką. Ši atsakomybė reiškia, kad žmonės stengiasi sumažinti negatyvų poveikį aplinkai nulemtą produktų 26

27 gamybos, pirkimo, naudojimo ir išmetimo. Esant žalių produktų paklausai, daug įmonių pradėjo gaminti prekes, kurios yra ekologiškos, žalios, aplinkai draugiškos (angl. environmentally friendly) (Pettit, Sheppard, 1992). Šiuolaikinės gamtosaugos pradžia vakarų Europoje atsekama nuo ųjų kaip gamybos ir vartojimo poveikio aplinkai rūpestis. Tačiau šis poveikis buvo suvoktas kaip pramoninių teršalų poveikis žmogaus sveikatai arba ekonomikos ir gyventojų skaičiaus augimo poveikis. Po 40 metų žaliasis vartojimas yra suvokiamas kaip aplinkos apsaugos reforma. Jis apima vatotojų atsakomybės arba bendros atsakomybės su gamintojais prisiėmimą dėl aplinkos problemų, priimant aplinkai palankesnį gyvenimo būdą (Connolly, Prothero, 2008). Žmonės renkasi keisti savo veiklos įpročius link žaliojo vartotojiškumo dėl demografinių, ekonominių, psichologinių ir socialinių priežasčių. Rūpestis dėl aplinkos tampa vis labiau matomas ir populiarus šiandieninėje kultūroje. Aplinkosauginiai judėjimai yra suvokiami kaip teigiamas socialinis fenomenas. Tokie judėjimai paprastai yra siejami su teigiamais vaizdiniais, simboliais, todėl narystė tokiuose judėjimuose yra suprantama kaip socialiai patraukli, pageidaujama. Taigi, noras priklausyti skatina žmones keisti savo veiklos įpročius. Teigiama žaliųjų produktų socialinė vertė skatina elgesį už aplinkos išsaugojimą yra madinga būti žaliuoju vartotoju (Pettit, Sheppard, 1992). Vegetarizmo atveju, atsisakant gyvulinės kilmės produktų yra palaikomos žaliojo vartotojiškumo idėjos, nes nenaudojami produktai, kurių gamybos priemonės neigiamai veikia aplinką, tačiau vartojami aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darantys, ekologiški produktai. Dėl šios priežasties, galima daryti prielaidą, kad vegetarizmas kaip mitybos būdas taip pat yra pasirenkamas tik dėl mados, siekiant save sutapatinti su pageidaujama naryste grupėje (vegetarais). Kaip teigia Castells (2004), - tapatumas žmonėms yra prasmės ir patirties šaltinis (p. 22). Galima daryti prielaidą, kad vegetarinis mitybos būdas gali būti pasirenkamas ir dėl žaliojo vartotojiškumo mados, ir dėl siekio save sutapatinti su teigiamai suvokiamomis žaliomis aplinką tausojančiomis idėjomis. Žaliojo vartotojiškumo samprata yra tarsi sprendimo būdas, atsvara vartotojiškai visuomenei, kuri nors ir skatina vartoti, tačiau tai skatinama daryti atsakingai, akcentuojamos vartojimo pasekmės aplinkai. Žaliasis vartojimas gali būti laikomas vartojimo keliamų problemų sprendimo būdas darnaus visuomenės vystymosi plėtroje. *** U. Beck pasiūlyta rizikos visuomenės samprata nurodo globalių rizikų, kurios kerta valstybių sienas ir paliečia visus pasaulio gyventojus, nepaisant jų socialinės padėties, susiformavimą. Tokiomis globaliomis rizikomis laikoma ekologinių katastrofų grėsmė (ozono 27

28 sluoksnio nykimas, klimato kaita, oro, vandens užterštumas). Daugeliui ekologinių rizikų reikšmės turi populiarioji kultūra ir jos nulemtas masinis vartojimas. Siekiant išvengti globalių rizikų imamasi įvairių veiksmų - bandoma sumažinti atliekų kiekį, jas perdirbti bei panaudoti pakartotinai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas. Dėl globalių ekologinių rizikų yra siekiama rizikos visuomenės perėjimo prie darnios visuomenės plėtros. Darnus visuomenės vystymasis samprata nurodanti į veiksmų sprendžiant globalias rizikas kompleksą. Todėl darnaus visuomenės vystymosi principai prieštarauja vartotojiškai kultūrai. Prie darnaus visuomenės vystymosi prisideda aplinkosauginiai judėjimai, kurių veikla yra susijusi su vegetarizmo principais bei palaikomomis idėjomis. Vegetarizmas mitybos būdas, tačiau jis nulemtas tam tikrų įsitikinimų, motyvų, todėl jo poveikis yra ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai. Dėl poveikio aplinkai vegetarizmas gali būti laikomas darnaus visuomenės vystymosi plėtros principu. Dėl vegetarinės mitybos, žmonės atsisako tam tikrų produktų (gyvulinės kilmės) ir renkasi vartoti kitus produktus. Todėl vegetarizmas gali būti laikomas žaliojo vartotojiškumo forma. Žaliasis vartotojiškumas samprata, kuri nurodo vartojimą, tačiau atsižvelgiant į produktų ir jų gamybos poveikį aplinkai. Rūpinimasis aplinkos problemomis kuria teigiamą socialinę vertę, vyrauja tendencija, kad būti žaliuoju vartotoju yra madinga. Kadangi žaliasis vartotojiškumas skatina vartoti, atsižvelgiant į vartojimo poveikį aplinkai, žaliojo vartotojiškumo samprata gali būti laikoma darnaus visuomenės principų atspindžiu populiarioje kultūroje. Čia išryškėja dvipusis ryšys tarp populiariosios kultūros ir darnaus visuomenės vystymosi. Viena vertus populiarioji kultūra (vartotojiškumo kultūra arba žaliasis vartotojiškumas) perima darnios plėtros principus propaguoja darnią plėtrą, ekologiškumą, vegetarizmą. Populiarioji kultūra, puoselėdama tokias vertybes tarsi paneigia ir prieštarauja savo pačios vertybėms. Kita vertus, galima manyti, jog paimdama darnios plėtros vertybes (ekologiškumas, darnumas ir t.t) populiarioji kultūra, - panaikina svarbiausias ir esmines ekologiškumo, darnumo reikšmes. Jos užgožiamos vartotojiškumo - kitaip tariant, žmonės deklaruoja, kad gyvena ekologiškai, darniai ir yra vegetarai, tačiau visa tai daroma toliau be perstojo vartojant ir iš esmės nesuprantant darnios plėtros principų. Apie supantį pasaulį, globalias rizikas, žmonės sužino iš žiniasklaidos. Vegetarizmas gali būti prilygintas darnaus visuomenės plėtros principams, tačiau, kita vertus, populiarioji kultūra šiuos principus perima (šiuo atveju vegetarizmą) ir tarsi panaikina esmines darnumo reikšmes (neigiamas gyvulininkystės poveikis aplinkai). Dėl šių priežasčių, vegetarizmas žiniasklaidoje gali būti pristatomas kaip madinga žaliojo elgesio visuomenės tendencija - populiariosios kultūros išraiška, arba kaip globalus reiškinys darantis įtaką aplinkai darnios visuomenės plėtros principų atspindys. Kadangi darbe siekiama ištirti vegetarizmo diskursus Lietuvos internetiniame naujienų portale Delfi.lt, kitame skyriuje bus pristatyta žiniasklaidos svarba komunikuojant temas susijusias su sveikata, globaliomis rizikomis. 28

29 2. ŽINIASKLAIDA, DISKURSŲ FORMAVIMAS IR SOCIALINĖS TIKROVĖS KONSTRAVIMAS Analizuojant vegetarizmo diskursus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje svarbu išsiaiškinti tradicinės ir naujosios žiniasklaidos vaidmenį, komunikuojant globalias rizikas. Svarbu įvardinti naujosios žiniasklaidos esminius bruožus, kurie pagrindžia kodėl darbe pasirinkta tirti internetinę žiniasklaidą. Kadangi žmonės daugelį dalykų sužino ne tik iš tiesioginės patirties su jais supančiu pasauliu, įvykiais, bet ir iš žiniasklaidos, skyriuje aptariamos teorijos (darbotvarkės formavimo, rėmų, socialinės amplifikacijos), kuriose žiniasklaida ne tik informacijos perdavėjas, bet ir aktyvus komunikacijos proceso veikėjas, nuo kurio priklauso kaip ir kokia informacija pasieks visuomenę Tradicinės ir naujosios žiniasklaidos vaidmuo komunikuojant globalias rizikas ir jų sprendimus Masinė komunikacija procesas, kurio metu vyksta informacijos, pranešimų perdavimas plačiai auditorijai. Viena iš masinės komunikacijos priemonių gali būti laikoma žiniasklaida (Nevinskaitė, 2011). Žiniasklaida yra svarbus komunikacijos kanalas, plečiant švietimą, ugdymą apie įvairias rizikas, skatinant ligų prevenciją, formuojant viešąją politiką. Didelė dalis žmogaus suvokimo apie rizikas yra kilusi ne iš jų pačių tiesioginės patirties, bet tarpininkaujant žiniasklaidai. Pavyzdžiui, sveikatos ir ligų reprezentacijos žiniasklaidoje formuoja žmonių suvokimus apie sveikatą, jos priežiūrą, ligas ir daro įtaką įsitikinimams, sveikatos elgsenai (Ahmed, Bates, 2013). Žiniasklaida yra svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Kaip Balčytienė (2000) teigia, kievieno mūsų kasdieninė veikla yra neatsiejama nuo vienokio ar kitokio informacijos kūrinio. Tai gali būti knyga, dienraštis, televizijos ar radijo laida - tradicinės žiniasklaidos priemonės. Jų esminis bruožas vienkryptis informacijos skleidimas. Kaip Ožalas (2005) teigia, vienpusė, didelės apimties, asimetriška komunikacija yra būdinga masinei komunikacijai. Auditorija tokioje komunikacijoje apibūdinama kaip neinteraktyvi, anonimiška, turinti labai mažai galimybių keisti komunikacijos procesą. Dėl vienkrypčio informacijos perdavimo tradicinę žiniasklaidą galima priskirti masinės komunikacijos procesui. Kalbant apie naująją žiniasklaidą, reikia paminėti, kad internetas yra naujosios žiniasklaidos forma. Internetas yra naujausia elektroninės komunikacijos rūšis (Krupavičius, Lukošaitis, 2004, p ). Lietuvoje internetas kaip žiniasklaidos terpė išbandyta 1997 metais, ir jau 2000-aisiais pradėjo veikti internetinė žiniasklaida bei vienas skaitomiausių žinių portalų ir šiandien Delfi.lt (Krupavičius, Lukošaitis, 2004). Internetinių naujienų portalų įvairovė Lietuvoje yra didelė. Skaitomiausi naujienų portalai: Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, Balsas.lt, Vz.lt, Alfa.lt. 29

30 Lietuvoje laikotarpiu 7-74 amžiaus gyventojų skaičius siekė Vieno skaitomiausių naujienų portalo delfi.lt realių vartotojų skaičius (Gemius, 2014). Tai parodo, kad daugiau nei pusė įvardinto amžiaus valstybės gyventojų naudojasi internetinės žiniasklaidos prieigomis. Kadangi šiandien itin išaugęs interneto vaidmuo, sveikatos komunikacijos procesas vis daugiau vyksta pasitelkiant internetinę žiniasklaidą m. duomenimis internetu Lietuvoje naudojasi 76,72 procentai visų metų amžiaus gyventojų. Septyniasdešimt aštuoni procentai internetu besinaudojancǐų asmenų naudojosi juo kasdien, 17 procentų bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi, reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 96 procentai internautų, arba 69 procentai visų metų amžiaus gyventojų. Kalbant apie interneto naudojimo tikslus informacijos susijusios su sveikatos priežiūra 2010 m. ieškojo 30,2 proc, 2011m. 37,2 proc, 2013 m. 40,7 proc. interneto vartotojų. Taigi matomas informacijos susijusios su sveikata poreikio augimas internete. Tuo tarpu skaitė, siuntėsi naujienas, laikraščius, žurnalus 2013 m. 62,2 interneto vartotojų (Lietuvos statistikos departamentas, 2014). Taigi matoma, kad daugiau nei pusė internetu besinaudojančių žmonių skaito internetinę žiniasklaidą. Vienas svarbiausių internetinės žiniasklaidos skirtumų nuo tradicinės yra tas, kad internete žmonės gali reikšti savo nuomonę, komentuoti. Kai kuriuose naujienų portaluose yra sukurtos skiltys, kuriose rašomi piliečių straipsniai. Galima teigti, kad keičiasi auditorijos vaidmuo. Anksčiau auditorijos tik priimdavo pranešimus skleidžiamus žiniasklaidos, ar kitų informacijos šaltinių, dabar auditorija gali aktyviai įsitraukti į komunikaciją komentuoti, rašyti pranešimus, atsirinkti įdomią ir aktualią informaciją (Nevinskaitė, 2011). Todėl informacijos perdavimas internete gali būti ne tik vienkryptis bet dvikryptis (Nevinskaitė, 2011). Internetinius naujienų portalus galima laikyti naujosios žiniasklaidos forma. Tačiau nepaisant to, galima įžvelgti ir tradicinės žiniasklaidos principų, nes straipsnio, parašyto ne paprasto piliečio publikavimas internetiniame naujienų portale perduoda simbolišką turinį didelei, heterogeniškai ir labai išsisklaidžiusiai auditorijai (Ožalas, 2005 iš McQuail, 1994, p. 10) ir taip atitinka masinės komunikacijos apibrėžimą. Nors naujoji žiniasklaida gali padėti lengviau auditorijai įsitraukti į komunikaciją, tačiau Balčytienė (2000) teigia, kad naujoji žiniasklaida paverčia skaitytojus pasyviais stebėtojais. Tam, kad žmogus aktyviai vertintų žinias, patariama aktyviai dirbti su žiniomis, kreipti dėmesį į aktyvaus veiksmo prigimtį. Jei žiniasklaida ir jos perduodami pranešimai padės vertinti, klausti, tuomet bus pasiektas racionalus pažinimas ir veiksmingas ugdymasis reflektyvusis pažinimas. Kitu atveju, naujoji žiniasklaida gali būti laikoma pramogų industrijos įrankiu, kuris tenkindamas malonumo poreikius, skatina paviršutiniškumą. Naujoji žiniasklaida, šiuo atveju, darbe pasirinkta analizuoti internetinė žiniasklaida, susilaukia ir daugiau kritikos. Prieiga prie interneto gali lemti tai, kad 30

31 žmones pasiekia nekompetetinga, klaidinga informacija, ir tai gali nulemti žmonių klaidingus įsitikinimus bei veiksmus sveikatos atžvilgiu (National Center for Health Statistics, 2012). Vegetarizmas kaip mitybos būdas taip pat gali daryti įtaką žmogaus sveikatai, todėl informacija internete apie vegetarizmą gali paveikti žmonių mitybos pasirinkimus ir nulemti tam tikrus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui maisto medžiagų trūkumą. Kadangi, remiantis statistiniais duomenimis, matomas akivaizdus internetinės žiniasklaidos populiarumas, darbe pasirinkta išanalizuoti, kaip pristatomas vegetarizmas ne tradicinėje žiniasklaidoje, bet Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimui pasirinktas populiariausias naujienų portalas Lietuvoje Delfi.lt, nes tai geriausiai atspindi, kokia informacija pasiekia didesniąją dalį visuomenės. Kadangi vegetarizmas gali daryti įtaką ne tik žmogaus sveikatai, bet taip pat aplinkai ir gali būti laikomas darnios visuomenės plėtros principų atspindžiu, žiniasklaidoje gali būti akcentuojami ne tik sveikatos aspektai, bet ir globalios rizikos (pvz., klimato kaita), prie kurių mažinimo, kaip aptarta poskyryje 1.3, gali prisidėti vegetarizmas. Rizikos komunikacija paprastai apibrėžiama kaip informacijos mainai komunikuojantysis turi suteikti informaciją auditorijai apie tam tikro elgesio laukiamų pasekmių tipą (geras, blogas) ir svarbą (stiprus, silpnas). Rizikos komunikacija apima diskusijas apie nepageidaujamus rezultatus ir tikimybę tokiems rezultatams susikurti (U.S. Department of Health and Human Services, 2012). Rizikos komunikacija taip pat apibrėžiama kaip tikslingi informacijos apie rizikas mainai tarp suinteresuotųjų šalių. Komunikuojant rizikas tarp suintersuotojų šalių Pasaulio sveikatos organizacijos išskiriamas informacijos diapazonas: 1) Sveikatos ir aplinkos rizikų lygmuo; 2) Sveikatos ir aplinkos rizikų reikšmė; 3) Veiksmai, sprendimai kurių siekiama valdant ir kontroliuojant sveikatos ir aplinkos rizikas. Šis skirstymas svarbus tuo, kad parodoma sveikatos ir aplinkos sąsaja. Darbe analizuojamas vegetarizmas yra susijęs tiek su sveikatos sritimi, tiek su aplinkosaugos. Vegetarizmas daro poveikį aplinkai, todėl praktinėje darbo dalyje siekiama išsiaiškinti ar Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vegetarizmo diskursai pristato aplinkos problemas, ar tokios globalios rizikos kaip klimato kaita, tam tikrų rūšių biologinės įvairovės mažėjimas, siejamos su šiuo mitybos būdu. Kalbant apie rizikos komunikaciją, išskiriamos suinteresuotosios šalys vyriausybė, įvairios agentūros, korporacijos, sąjungos, profesionalų organizacijos, mokslininkai, interesų grupės, atskiri piliečiai, žiniasklaida (Lang, Fewtrell, Bartram, 2001). Šiame darbe analizuojama žiniasklaidos kaip informacijos apie rizikas perdavėjo bei visuomenės suvokimo apie jų keliamas problemas formuotojo vaidmuo. Žiniasklaidos poveikis žmonėms, jų nuomonei, pasirinkimams nuolatinis mokslinių darbų probleminis klausimas. Atlikta daug tyrimų, kuriuose įrodyta, jog žiniasklaida ne tik atlieka esminę informcijos teikimo funkciją, 31

32 bet ir prisideda prie nuostatų, nuomonės, požiūrio į tam tikrus dalykus formavimo. Todėl kitame poskyryje bus pristatyti pagrindiniai žiniasklaidos diskurso formavimo įrankiai ir principai Pagrindiniai žiniasklaidos diskurso formavimo įrankiai ir principai Kadangi žmonės apie juos supantį pasaulį sužino ne tik iš tiesioginės patirties, bet ir žiniasklaidos, visų pirma poskyryje reikalinga pristatyti socialinės tikrovės konstravimo žiniasklaidoje sampratą. Toliau poskyryje pristatytos teorinės prieigos (darbotvarkės, rėmų, socialinės amplifikacijos), kuriose akcentuojamas žiniasklaidos kaip aktyvaus komunikacijos proceso veikėjo vaidmuo Socialinės tikrovės konstravimas žiniasklaidoje Berger ir Luckmann (1966) pristatė socialinės tikrovės konstravimo sampratą, kurios esmė žmonės ir grupės, sąveikaudami socialiniame pasaulyje, patys kuria tikrovę. Žmonės mokosi veikdami ir kontaktuodami aplinkoje. Berger ir Luckmann daug dėmesio skiria kalbai. Kalba atlieka svarbų vaidmenį sudarant ir palaikant socialinę tikrovę bei asmenų tapatybes. Kasdienės žinios tai žinios, objektyvizuotos (angl. objectified) ir sukauptos pagal lingvistines kategorijas ir tipologizuotas schemas (angl. typificatory schemes). Kasdienybės tikrovė, asmens tapatybė yra priklausomos nuo kalbos. Kalba yra svarbiausias turinys ir pagrindinė socializacijos priemonė. Ne tik socialinė tikrovė, bet ir suvokimas daugiausiai yra suformuotas kalbos. Kalbos suvokimas yra esminis kasdienio gyvenimo tikrovės suvokimui (Berger, Luckmann, 1966). Taigi, kalba atlieka svarbų vaidmenį žmonėms realybės pažinimo, mokymosi procese. Berger ir Luckmann knygoje Socialinis tikrovės konstravimas akcentuoja tiesioginę žmonių sąveiką akis į akį (angl. face to face). Tačiau kaip Bulck (1999) teigia, yra nuvertinamas tarpininkavimas. Tai reiškia, kad žmonės apie tikrovę retai sužino tiesiogiai. Kai patirtis yra atskirta nuo tiesioginės sąveikos su konkrečiais įvykiais, kuriasi normos ir vertybės. Patirtys tuomet turi tapti abstrakčios ir labiau apibendrinančios, kad jomis būtų galima pasidalinti su žmonėmis, kurie neturėjo tokios patirties. Todėl tokiu atveju reikalinga komunikacija. Bulck (1999) remdamasis Habermas teigia, kad žiniasklaidos iškilimas sustiprina šį procesą, nes kuo daugiau žiniasklaida kalbos pagalba sukuria bendrą suvokimą, sutarimą, tuo labiau kompleksiška tampa žiniasklaidos valdoma (angl. media steered) sąveika. Tai reiškia žiniasklaidos tarpininkavimą tarp visuomenės, kuri nėra susidūrusi su žiniasklaidoje kalbamu ir pristatomu konkrečiu įvykiu, problema, tema. Kaip teigia Juraitė (2009), remiantis socialinio konstruktyvizmo teorija, žiniasklaida konstruoja socialines reikšmes ir siūlo jas visuomenei, kuri, atsižvelgdama arba ne į pateikiamas 32

33 simbolines žiniasklaidos konstrukcijas, toliau konstruoja socialinę tikrovę. Šis teiginys parodo, kad tikrovė yra socialinis konstruktas, kurį kuria, formuoja žmonės ir žiniasklaida Darbotvarkės formavimo, įrėminimo ir socialinės amplifikacijos teorinės prieigos Su socialinio konstruktyvizmo žiniasklaidoje teorija siejasi ir darbotvarkės formavimo teorija. Ši teorija yra viena iš dažniausiai naudojamų teorijų aiškinanti žiniasklaidos poveikį visuomenės nuomonės formavimuisi (Juraitė, 2009). Darbotvarkės formavimo teorija kildinama iš W. Lippmann knygos Viešoji nuomonė (1922). Lippman knygoje nustatė ryšį tarp pasaulio įvykių, žiniasklaidos ir įvaizdžių visuomenės sąmonėje. Darbotvarkės formavimo teorija buvo suformuluota amerikiečių žiniasklaidos tyrinėtojų M. McCombs ir D. Shaw (1972). Pagal darbotvarkės formavimo teoriją, žiniasklaida nukreipia dėmesį į tam tikrus klausimus, kurie nuolat pristatant objektus, siūlo apie ką žmonės turi galvoti, žinoti, jausti. Tačiau žiniasklaida negali nurodyti žmonėms, ką galvoti, dažniausiai ji skaitytojams nurodo apie ką galvoti (McCombs, Shaw, 1972). Galima teigti, kad ši teorija siūlo ir žiniasklaidos kritiką, nes dėmesio sukoncentravimas į tam tikrus klausimus, priverčia visuomenę suvokti juos kaip svarbesnius nei tuos, apie kuriuos nėra kalbama. Žiniasklaida žiuo atveju tampa ne tik informacijos perdavėja, bet ir temų apie kurias visuomenė mąstys parinkėja. Rėmų teorija. E. Goffman pasiūlė rėmų sąvoką. Pasak sociologo, žmonės informaciją suvokia pagal tam tikras interpetacijos schemas, kurios padeda supaprastinti mąstymo, suvokimo procesus ir lemia į kuriuos realybės elementus ar aspektus bus atkreiptas dėmesys (Nevinskaitė, 2011). Taigi, remiantis E. Goffman rėmų samprata, tai kognityvinės struktūros, kurios diktuoja tikrovės suvokimą ir reprezentaciją. Rėmai nėra kuriami sąmoningai, jie nesąmoningai priimami vykstant komunikaciniams procesams (Koenig, 2004). Tuo tarpu Entman (1993) siūlo apibrėžimą, kuriame rėmai aktyvi struktūra, procesas, kurio metu vyksta informacijos parinkimas. Įrėminti išrinkti suvokiamos realybės keletą aspektų ir išryškinti juos komunikuojamame tekste tokiu būdu, kad būtų pateikiama: (1) Tam tikras problemos apibrėžimas; (2) Priežastinė interpretacija; (3) Moralinis vertinimas ir / arba (4) Elgesio rekomendacija. Taigi, rėminimas atlieka 4 funkcijas, tačiau nebūtinai visos jų randamos analizuojamame tekste. Rėmai taip pat atsispindi 4 komunikacijos proceso vietose: (1) Komunikuojantysis, komunikatorius sąmoningai ar nesąmoningai atspindi rėminimo funkcijas, nuspręsdami apie ką kalbėti; (2) Tekste sukuriami tam tikri rėmai, naudojant ar atsisakant tam tikrų raktažodžių, stereotipizuotų vaizdų, informacijos šaltinių, tam tikri sakiniai, išsireiškimai sustiprina vertinimus, nuomones; (3) Rėmai esantys gavėjo mąstyme gali atspindėti, tačiau taip pat gali ir neatspindėti komunikatoriaus rėmų intencijų ir tekste esančių rėmų; (4) Kultūra atspindi 33

34 dažniausiai pasitelkiamus rėmus socialinių grupių mąstyme (Entman, 1993). Taigi, rėmai išryškindami tam tikrą informaciją net tik ją padaro labiau matomą, parenka, kokiu aspektu bus nagrinėjama tema, bet ir gali lemti kokių priemonių bus imamasi sprendžiant įrėmintą klausimą (Nevinskaitė, 2011). Nors žmonės informacijos suvokime nėra atskirti, nes informacijos suvokimas priklauso ir nuo asmeninių žmogaus vertybių, įsitikinimų, tačiau rėmų teorijoje žiniasklaidai suteikiama daug galios formuojant visuomenės suvokimus, nes yra apibrėžiama ne tik problema, bet ir jos vertinimas bei sprendimo būdas. Žiniasklaidos naudojami rėmai gali būti nustatyti analizuojant specifinius žodžius, raktažodžius, dėmesį patraukiančius posakius, frazes, vaizdus. Išskiriama 11 punktų, kategorijų, pagal kurias galima nustatyti rėmus žiniaklaidoje: 1. Antraštės; 2. Paantraštės; 3. Nuotraukos 4. Nuotraukų antraštės 5. Vedinukai (straipsnių pradžia, paryškintas tekstas); 6. Šaltinių parinkimas; 7. Citatų parinkimas; 8. Išryškintos citatos; 9. Logotipai; 10. Statistika, diagramos, grafikai; 11. Apibendrinanti straipsnį išvada, ar pastraipa (Tankard, J. W. 2001). Šios kategorijos gali padėti ištirti kaip tam tikri klausimai, įvykiai yra vaizduojami naujienose. Remiantis šiomis kategorijomis galima tirti vegetarizmo diskursus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Antraščių analizė gali parodyti, koks sukuriamas pirmasis įspūdis apie dėstomą temą. Vizualinė informacija gali sukurti tam tikrą emocinį atspalvį. Svarbus šaltinių parinkimas, ar vegetarizmas pristatomas remiantis statistiniais duomenimis, ar medikais, ar paprastais piliečiai, jų asmenine patirtimi. Kaip T. C Campbell (2013) teigia, dažnai publikuojama iš konteksto ištrauktas tiesas, kurios visuomenę tik klaidina (p. 220). Taip pat dažnai publikuojama dviprasmiška ir prieštaraujanti informacija. Viename straipsnyje yra teigiama tam tikro produkto nauda, kitame to paties produkto žala. Tai klaidina visuomenę ir priverčia abejoti. Kadangi žiniasklaidoje straipsnius dažniausiai rašo ne sveikatos mokslininkai, o žurnalistai, gali pasitaikyti netikslios, klaidingos informacijos (Thompson, Parrott, Nussbaum, 2003). Taip pat žurnalistų šališkumui įtaką daro žiniasklaidos priemonių savininkai, įvairios organizacijos, reklamos užsakovai. Tokioje srityje kaip sveikata reklamos užsakovų straipsniai yra didelė grėsmė objektyvumui. Visų pirma, sergant tam tikromis ligomis, gali būti reklamuojami vaistai, kalbant apie mitybą, maistą gali būti maisto 34

35 pramonės verslininkų interesai. Straipsniuose apie mitybą ar vaistus, dažnai žurnalistai kalbina tos srities atstovus. Tokia informacija visuomenei atrodo patikimesnė, tačiau čia taip pat gali būti paslėpti pramonės atstovų interesai (Campbell, 2013). Todėl svarbu analizuoti ne tik informacijos šaltinius, bet ir autorius. Kadangi vegetarizmas susijęs su žmogaus sveikata, būtina paminėti, kad vegetarizmo pristatymas tam tikru būdu, naudojant tam tikrus rėmus gali daryti įtaką žmonių sveikatai ir lemti sveikatos sutrikimų atsiradimą. Kalbant apie žiniasklaidos, kaip aktyvaus komunikacijos veikėjo teorines prieigas, būtina paminėti ir socialinės amplifikacijos teoriją. Komunikacijos teorijoje amplifikacija reiškia stiprinimo arba silpninimo procesą, perduodant informaciją nuo informacijos šaltinio iki perdavėjo, galiausiai iki gavėjo (Kasperson, 1988). Socialinės amplifikacijos teorija dažniausiai pritaikoma kalbant apie rizikų komunikaciją. Rizikos socialinė amplifikacija nurodo procesą, kurio metu, įvykiai, susiję su pavojais sąveikauja su psichologiniais, socialiniais, instituciniais ir kultūriniais procesais, taip padidindami arba sumažindami visuomenės rizikos suvokimą ir formuodami elgesį rizikos atsaką. Tuomet tokie elgesio modeliai sukuria šalutines socialines ir ekonomines pasekmes draudimo išlaidos, pasitikėjimo institucijomis mažėjimas, atsitolinimas nuo bendruomenės reikalų (Renn, 1992). Socialinės amplifikacijos stotys generuoja ir perduoda informaciją įvairiais komunikacijos kanalais telefonu, laiškais, tiesioginio pokalbio metu. Vienu iš komunikacijos kanalų laikoma žiniasklaida (Kasperson, 1988). Kaip teigia Rimaitė (2008), žiniasklaidos vaidmuo komunikuojant krizes išryškėja, kai visuomenė su rizika nėra tiesiogiai susijusi, tuomet žiniasklaida tampa informacijos perdavimo visuomenei tiltu (p. 95). Žiniasklaida ne tik praneša apie įvykius, bet ir apibrėžia, formuoja problemas. Dažnai kartojamos istorijos, nukreipia visuomenės dėmesį į konkrečias rizikos keliamas problemas. Nors socialinės amplifikacijos teorija akcentuoja ne tik informacijos perdavimo, informacijos gavėjo ir kitų socialinių, psichologinių procesų įtaką rizikos suvokimui ir yra konstruktyvus reiškinys, žiniasklaida šioje teorijoje taip pat yra aktyvus komunikacijos veikėjas, kuris vienas pirmųjų apibrėžia riziką, o visuomenė atsako į žiniasklaidoje pristatomo diskurso ženklus (Rimaitė, 2008, p. 95). Apibendrinant minėtuosius žiniasklaidos diskurso įrankius ir jų prinicpus, galima teigti, kad tikrovė yra socialinis konstruktas. Jo formavimui įtaką daro socialiniai, psichologiniai, kultūriniai, instituciniai procesai. Nuo socialinės tikrovės konstravimo neatsiejama komunikacija, o žiniasklaida yra viena iš informacijos teikimo priemonių. Žiniasklaida yra ne tik tarpininkas tarp realaus pasaulio įvykių ir visuomenės, bet taip pat ir aktyvi komunikacijos proceso veikėja, nuo kurios priklauso kokiai informacijai bus skirta daugiausiai dėmesio, kaip ji bus pristatyta visuomenei. 35

36 3. TYRIMO METODIKA Žiniasklaida neatsiejama žmonių gyvenimo dalis, iš jos ne tik sužinomos naujienos, informacija, tačiau žiniasklaidos plėtojami viešieji diskursai veikia visuomenės mąstymą ir dalyvauja konstruojant socialinę tikrovę (Jančevskaitė, Telešienė, 2013). Diskurso samprata apibrėžiama daugelio mokslininkų (Grimshaw, 2003; Kress, 1985; Chimombo, 1998). Nors diskursas paprasčiausiai apibrėžiamas kaip tam tikras šnekėjimo, kalbėjimo būdas, pasak Telešienės (2005) diskurso samprata yra kur kas sudėtingesnė ir apima daugiau faktorių. Diskursą Telešienė apibrėžia, kaip specifinių idėjų, sąvokų, kategorijų apie tam tikrą objektą derinį, kuris yra pasakytas tam tikrų socialinių veikėjų, tam tikruose kontekstuose. Diskurso analizės tyrime išskiriami esminiai elementai tekstas ir jo turinys (dėmesio objektas, pagrindinė, gretutinė temos, objektą aprašantys ir vertinantys teiginiai), diskurso dalyviai (teksto autorius, teksto adresatas), diskurso kontekstas (istorinis, socialinis, kultūrinis, politinis, ekonominis). Taigi, svarbu ne tik kas ar kaip yra sakoma, bet ir kalbantysis, kontekstas. Kaip Telešienė (2008) teigia, diskurso analizė dažniausiai taikoma, kai siekiama atsekti, ką apie tam tikrą dėmesio objektą sako skirtingi socialiniai veikėjai, kaip jų pasisakymai yra nulemti sociokultūrinių veiksnių bei tokių pasisakymų įtaką esamai socialinei realybei. Darbe pasirinkta išanalizuoti vegetarizmo diskursus. Kadangi vegetarinis mitybos būdas gali daryti įtaką žmogaus sveikatai, svarbu išsiaiškinti ne tik kaip šis mitybos būdas pristatomas, bet ir kas teikia tokią informaciją (medikai, kurių žinios grįstos mokslu, žmonės, kurių žinios remiasi patirtimi). Dėl internetinės žiniasklaidos populiarumo, darbe pasirinkta išanalizuoti vegetarizmo diskursą internetiniame naujienų portale Delfi.lt. Tyrinėjant žiniasklaidoje išreikštą diskursą plačiausiai taikoma kiekybinė turinio analizė (Morkevičius, 2005). Todėl siekiant ištirti vegetarizmo diskursus Lietuvos internetiniame portale Delfi.lt, pasirinktas kiekybinis turinio analizės metodas. Pasak Balčytienės (2000), šis metodas yra populiariausias tyrimo metodas, kurio rezultatai atskleidžia žiniasklaidos priemonėmis siunčiamus pranešimus ir leidžia spręsti apie pranešimo autoriaus išskirtines savybes. Tai nuoseklus informacijos tyrimo metodas, kuomet parenkami tiriamojo reiškinio kriterijai detalizuojama į atitinkamas vertinimo kategorijas ir skaičiuojamas tų kategorijų dažnumas įvairaus pobūdžio žiniasklaidos tekstuose (Balčytienė, 2000). Toliau skyriuje bus pristatyta kaip tyrimui atrinkti straipsniai, kokie straipsniai į tyrimo imtį nepakliūna, pristatytos analitinės kategorijos, pagal kurias atrinkti straipsniai išanalizuoti. Tik pristačius tyrimo metodiką, galima pereiti prie atlikto tyrimo gautų rezultatų analizės. 36

37 3.1. Straipsnių atranka Analizei pasirinktas populiariausias naujienų portalas Lietuvoje Delfi.lt. Remiantis interneto rinką analizuojančių bendrovių TNS LT ir GEMIUS BALTIC duomenimis, Delfi.lt 15 metų turi geriausius vartotojų rodiklius, todėl yra interneto žiniasklaidos lyderis Lietuvoje. Darbo dienomis portalą skaito žmonių. 1 pav. Internetinių naujienų portalų skaitomumo rodikliai (Delfi, 2015)!#%""#"""!#$""#"""!#!""#"""!#"""#""" +""#""" *""#""" )""#""" (""#""" '""#""" &""#""" %""#""" $""#"""!""#""" $""' $""( $"") $""* $""+ $"!" $"!! $"!$ $"!% $"!&,-./ !'89:673 Tyrimui straipsniai internetiniame žinių portale atrinkti pagal 9 raktažodžius. Raktažodžiai pasirinkti neatsitiktinai. Kadangi darbe siekiama išsiaiškinti, kaip internetinėje žiniasklaidoje pristatomas vegetarizmas, parinkti raktažodžiai, kurie geriausiai atitinka vegetarizmo sampratą. Raktažodžiais pasirinkti teorinėje darbo dalyje išskiriami vegetarizmo tipai: veganizmas ; lakto vegetarizmas ; lakto ovo vegetarizmas ; ovo vegetarizmas ; pesko vegetarizmas ; semi vegetarizmas ; polo vegetarizmas ; žaliavalgystė ir vegetarinius mitybos būdus apibendrinantis raktažodis vegetarizmas. 1 lentelė. Raktažodžiai (lentelėje pateiktas straipsnių skaičius įvedus raktažodį į paieškos lauką, su pasikartojančiais straipsniais, tam, kad matytųsi bendras straipsnių kiekis paieškoje) Raktažodis Straipsnių skaičius Vegetarizmas 108 Veganizmas 30 Lakto vegetarizmas 0 Lakto ovo vegetarizmas 1 Ovo vegetarizmas 2 Pesko vegetarizmas 0 Polo vegetarizmas 0 Semi vegetarizmas 1 Žaliavalgystė

38 Iš viso straipsnių pagal raktažodžius rasta 293, tačiau neskaičiuojant pasikartojančių straipsnių naudojant skirtingus raktažodžius tyrimui atrinkti 257 straipsniai. Tyrimo laikotarpis nuo 2000 metų vasario 3 dienos iki 2015 metų spalio 15 dienos. Pasirinkta išanalizuoti kaip vegetarizmas naujienų portale delfi.lt yra pristatomas nuo portalo veikimo pradžios. Toks laikotarpio pasirinkimas tyrime leidžia pastebėti tendencijas, kada pradėta kalbėti apie vegetarinį mitybos būdą, ar ši tema Lietuvoje tampa populiaresnė, ar keitėsi vegetarizmo vertinimas pateikiamas straipsniuose Analitinės kategorijos Įvykdžius straipsnių atranką, buvo išskirtos analitinės kategorijos, pagal kurias išanalizuoti straipsniai ir atliktas kiekybinis tyrimas. Straipsnių analizei buvo sukurta kodų knyga. Ją sudaro 27 analitinės kategorijos, suskirstytos į 4 grupes. I. BENDROJI INFORMACIJA. Šioje grupėje išskirtos kategorijos analizuojant straipsnius padeda išsiaiškinti bendrąją informaciją. Straipsnio publikavimo data, kuri, kaip minėta praeitame poskyryje, gali atskleisti vegetarizmo pristatymo tendencijas pagal laikotrapį. Bendrajai informacijai priskiriama rubrika, kurioje straipsnis publikuotas. Ji parodo, kokiai tematikai priskiriami analizuojamieji straipsniai. Straipsnio ilgis nurodo, ar analizuojama tema pristatoma siaurai, akcentuojant tik faktus, žinią, vieną požiūrį, ar išsamiau, pristatant kelių žmonių, ekspertų, įvairių sričių atstovų požiūrius, faktus statistinius duomenis. Straipsnių ilgis išskirtas į: trumpas straipsnis (iki 200 žodžių), vidutinis (iki 600 žodžių), ilgas (daugiau nei 600 žodžių). II. STRAIPSNIŲ TURINYS IR VEGETARIZMO PRISTATYMAS. Šioje grupėje išskirtos kategorijos, kurios padeda išanalizuoti straipsnių turinį bei vegetarizmo pristatymą. Šiandien, XXI amžiuje, dominuojant greitam gyvenimo būdui bei dideliems informacijos srautams, žmonės susiduria su laiko stoka. Ne visi žmonės turi laiko skaityti straipsnius, dažnu atveju perskaitomos tik straipsnių antraštės. Jei antraštė atkreipia žmogaus dėmesį, tikėtina, kad bus perskaitytas visas straipsnis. Dėl tokių priežasčių žurnalistai stengiasi kurti sensacingas, dėmesį atkreipiančias antraštės. Antraščių analizei išskirtos 3 kategorijos. Kokia yra antraštė labiau teigiama, labiau neigiama, neutrali. Ar antraštė atspindi dėstomą temą; Ar antraštėje naudojama vegetarizmo sąvoka. Analizuojant straipsnių turinį, labai svarbi kategorija pagrindinė tema. Ši kategorija padeda atskleisti kokiomis temomis šnekama pristatant vegetarinį mitybos būdą. Išskirta ir vegetarizmo kaip temos svarba straipsnyje, ar šis mitybos būdas pateikiamas kaip pagrindinė straipsnio tema, šalutinė, ar tiesiog paminima atsitiktinai. 38

39 Kitos analitinės kategorijos buvo išskirtos atsižvelgiant į darbo teorinę dalį. Išskirtos dvi kategorijos susijusios su vegetarizmo samprata: ar straipsnyje kalbama apie vegetarizmą abstrakčiai ar išskiriami vegetarizmo tipai; jei išskiriami, kokie? Vegetarizmo tipai, kaip minėta teorinėje dalyje yra skirtingi, todėl šių kategorijų išskyrimas padeda ištirti ar vegetarizmo tema, samprata yra analizuojama giliau, ar pateikiamas sampratos apibendrinimas, nesigilinama kokie tipai egzistuoja. Dar viena kategorija susijusi su vegetarizmo samprata - vegetarinės mitybos pasirinkimo motyvai minimi straipsniuose. Kita tyrimui svarbi analitinė kategorija ar yra siūlomos elgesio ir veiksmų rekomendacijos. Siūlomi vegetarinės mitybos principai (kokius maisto produktus vartoti) gali patvirtinti teorinėje dalyje pristatytą populiariosios kultūros sampratą, vartotojiškos visuomenės bruožus, kai žiniasklaida siūlydama tam tikrus elgesio modelius skatina žmones elgtis tam tikru būdu. Tiriant ar vegetarizmo pristatymas žiniasklaidoje gali būti laikomas populiariosios kultūros išraiška išskirta dar viena kategorija ar straipsnyje minimi įžymūs žmonės, pasirinkę vegetarinį mitybos būdą. Kaip Černevičiūtė (2009) minėjo, populiariosios kultūros įvaizdžiai primeta žmonėms įvairius vaidmenis, lyčių modelius, tinkamas arba netinkamas elgsenos formas, stilius, madą, o tai paskatina žmones mėgdžioti arba tapatintis su tam tikromis subjekto pozicijomis. Todėl pristatant žymius žmones pasirinkusius vegetarinį mitybos būdą, žmonės gali būti skatinami lygiuotis į juos, perimti jų elgesio modelius. Tiriant ar vegetarizmas žiniasklaidoje pristatomas kaip darnaus visuomenės vystymosi principas išskirtos 4 analitinės kategorijos. Visų pirma, svarbu išsiaiškinti aplinkos apsaugos problemų ir vegetarizmo sąsajų pristatymą. Ši kategorija padeda atskleisti ar kalbama apie aplinkos apsaugą, kylančias problemas bei sprendimo būdus, ar vegetarizmas yra siejamas su aplinkos apsauga. Antra, vegetarizmo daromos įtakos lokalizacija, kuri parodo, ar vegetarizmas pristatomas kaip lokalus reiškinys, darantis įtaką žmogaus sveikatai indidividualus lygmuo, ar kaip globalus reiškinys, darantis įtaką aplinkai globalus lygmuo. Išskirta kategorija, kuri parodo, ar vegetarizmas yra pristatomas kaip darnaus visuomenės vystymosi principas, išeitis. Ši kategorija rodo, ar vegetarizmas yra pristatomas kaip globalių rizikų sprendimo būdas. Tokios kategorijos išskyrimas padeda atsakyti darbo įvade suformuluotą hipotezę - vegetarizmas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje nėra pristatomas kaip darnaus visuomenės vystymosi principų atspindys. Taip pat išskirta ir kategorija, kuri leidžia ištirti ar yra pristatoma žaliojo vartotojiškumo samprata. Ši kategorija rodo, ar straipsniuose kalbama apie pernelyg didelį vartojimą, kuris daro įtaką globalioms rizikoms bei žaliąjį vartojimą, kuris nors ir skatina vartoti tačiau atsižvelgiant į aplinkoje kylančias problemas. Galiausiai išskirta analitinė kategorija, kuri padeda ištirti vegetarizmo pristatymo emocinį atspalvį. Ši kategorija padeda patvirtinti arba paneigti darbo įvade 39

40 suformuluotą kitą hipotezę, ar vegetarizmas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje yra pristatomas neigiamai. III. STRAIPSNIŲ TURINIO FORMAVIMAS. Trečioji grupė skirta straipsnių turinio formavimo analizei. Kadangi tyrimu siekiama ištirti vegetarizmo diskursus Lietuvos internetiniame naujienų portale Delfi.lt, svarbu išskirti straipsnio autoriaus ir informacijos šaltiniai kategorijas. Pirmoji kategorija svarbi, nes tyrime analizuojami straipsniai apie vegetarizmą, taigi, jei straipsnis parašytas piliečio tai gali atskleisti ir straipsnyje pateikiamų faktų iškraipymą, ar pateikimą per to asmens suvokimo prizmę. Antrosios kategorijos išskyrimas parodo, kokiais šaltiniais remiamasi straipsnyje. Jeigu tai žurnalistai, ar remiamasi kitomis informacijos priemonėmis vegetarizmas pristatomas iš vienos pusės, jei tai gydytojai, dietologai vegetarizmas pristatomas iš medicininės, sveikatos perspektyvos. Jei informacijos šaltiniai kitų sričių specialistai, ekspertai su vegetarizmu supažindinama išsamiau, pristatant kitas sritis susijusias su šiuo mitybos būdu, pateikiamas situacijos vertinimas. Taigi, šios kategorijos parodo, kas formuoja straipsnių apie vegetarizmą turinį, kokiais šaltiniais remiamasi, grindžiama pateikta informacija. Straipsnio pobūdis kategorija, nurodanti kokio tipo yra parašytas straipsnis. Buvo išskirti 4 straipsnių pobūdžiai: 1) Informacinis pranešama naujiena, žinia, faktai; 2) Diskusinis yra polemizuojama, visuomenė skatinama mąstyti, kviečiama į diskusiją; 3) Nuomonė išreiškiama nuomonė, požiūris apie tam tikrą įvykį, ar situaciją, jos vertinimas; 4) Interviu tam tikra apklausa, ar pokalbis su asmeniu (gydytoju, dietologu, ar kitų sričių specialistais). Grįžtamojo ryšio kategorija komentarų skaičius, parodo ar žiniasklaidos priemonė, straipsnis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Didesnis atsiliepimų skaičius gali parodyti ir temos aktualumą. IV. VIZUALINĖ INFORMACIJA. Šioje grupėje išskirtos kategorijos padedančios išanalizuoti straipsnių vizualinę informaciją. Neginčytina vaizdinės medžiagos įtaka žmogui. V. Pruskus rašė: vaizdas visada yra daugiaplanis ir emocionaliai artimesnis, priimtinesnis mūsų patirčiai ir sąmonei (Kačerauskas, 2010, p ). Analizuojant vegetarizmo diskursus svarbu ištirti ne tik tekstus, bet ir vizualinę informaciją, kuri yra straipsnio sudėtinė dalis. Išskirtos tokios kategorijos: iliustracijų skaičius; ar iliustracijos siejamos su vegetarizmo tema; kas vaizduojama iliustracijose bei iliustracijų emocinis atspalvis. Pagal pristatytas analitines kategorijas sekančiame skyriuje bus pateikti kiekybinės turinio analizės rezultatai. 40

41 4. VEGETARIZMO DISKURSŲ LIETUVOS INTERNETINIAME NAUJIENŲ PORTALE DELFI.LT ANALIZĖ Šiame skyriuje išanalizuoti tyrimo metu gauti rezultatai. Iš pradžių, poskyryje 4.1 aprašoma atlikta kiekybinė turinio analizė. Tokia gautų rezultatų analizė padeda nustatyti bendras tendencijas būdingas vegetarizmo pristatymui internetinėje žiniasklaidoje, paneigti arba patvirtinti darbo įvade suformuluotas hipotezes, atsakyti kaip vegetarizmas internetinėje žiniasklaidoje įrėminamas ar kaip globalus reiškinys, darnaus vystymosi principų atspindys, ar populiariosios kultūros apraiška. Poskyryje 4.2 diskutuojama vegetarizmo pristatymo internetinėje žiniasklaidoje tendencijų reikšmė Kiekybinės turinio analizės rezultatai Poskyryje visų pirma pristatoma bendroji informacija apie straipsnius straipsnio publikavimo data, rubrika, kurioje pubikuotas straipsnis, jo ilgis. Toliau analizuojamas straipsnių turinys ir vegetarizmo pristatymas juose straipsnių antraštės, pagrindinė tema, vegetarizmo tipai, motyvai, straipsniuose siūlomi elgesio modeliai, vegetarizmo daromos įtakos lokalizacija, emocinis atspalvis, įžymių žmonių minėjimas, aplinkos apsaugos problemų akcentavimas. Toliau pereinama prie straipsnių turinio formavimo autoriaus, informacijos šaltinių, straipsnio pobūdžio, grįžtamojo ryšio. Galiausiai analizuojama vizualinė straipsnių informacija iliustracijų skaičius, kas vaizduojama iliustracijose, jų emocinis atspalvis Bendroji informacija Kaip minėta darbo metodikoje, pasirinktas laikotarpis nuo 2000 metų vasario 3 dienos (Delfi.lt veiklos pradžia) iki 2015 metų spalio 15 dienos. Atlikus tyrimą, pastebėta, kad pagal minėtuosius atrankos kriterijus straipsnių rasta nuo 2004 metų spalio 8 dienos. Taigi, galima sakyti, jog apie vegetarizmą naujienų portale Delfi.lt pradėta kalbėti 2004 metais. Šiais metais rastas vienas straipsnis, kuriame nepristatomas vegetarinis mitybos būdas, tik įkelta nuotrauka susijusi su vegetarizmu ir antras, kuriame pristatomas vegetarizmas metais parašytas tik vienas straipsnis, 2006-aisiais - du. Paieškoje naudojant raktažodį vegetarizmas pirmasis straipsnis parašytas 2004 metais. Su raktažodžiu veganizmas 2006-aisiais, tuo tarpu apie žaliavalgystę kaip vegetarizmo tipą pradėta kalbėti 2009 metais. Tačiau šiais metais parašytas tik vienas straipsnis, apie žaliavalgystę daugiau pradėta kalbėti tik 2011 metais. Taigi, žaliavalgystė kaip vegetarizmo tipas nauja tema Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Remiantis gautais rezultatais, 41

42 matoma, kad straipsnių apie vegetarizmą ir jo tipus skaičius išaugo 2011 metais. Vėliau su vegetarizmu susijusių straipsnių skaičius pradėjo augti. Tokie rezultatai parodo, kad vegetariniam mitybos būdui žiniasklaidoje skiriama vis daugiau dėmesio, ši tema tampa aktualesnė, tačiau 2015 m. akivaizdus straipsnių sumažėjimas. 2 pav. Straipsnių kiekis pagal datą Straipsniai iš viso pateikti 33-ose rubrikose. Daugiausiai straipsnių publikuota rubrikoje Delfi gyvenimas/grožis ir sveikata; Delfi sveikata/sveikatos naujienos. Lentelėje išskirta 14 rubrikų kuriose patalpinta bent po tris straipsnius susijusius su vegetariniu maitinimosi būdu. Likusios rubrikos nepažymėtos lentelėje, nes straipsnių jose po vieną, arba du: Delfi mokslas/technologijos; Delfi gyvenimas/myli nemyli; Delfi žinios/dienos naujienos/lietuviai svetur; Delfi/Naujausios žinios; Verslas/Mano Eurai; Delfi gyvenimas/namai; DelfiTV/Pramogos/Žmonės; 5braškės.lt/Skanios; Grynas.lt/Gamta; Verslas/Kaimo naujienos; Delfi žinios/dienos naujienos/lietuvoje; Delfi pramogos/muzika; Delfi pramogos/įvairenybės; Delfi pramogos/kultūros parkas; Delfi pramogos/kinas; 5braškės.lt/Karštos; Delfi verslas/verslo naujienos; Delfi žinios/dienos naujienos/jaunimo sodas; DelfiTV/Be cukraus/laidos. Tokie rezultatai rodo, su kokiomis temomis yra siejamas vegetarinis mitybos būdas. Dažniausiai vegetarizmas siejamas su sveikata bei grožiu, asmeninėmis žmonių gyvenimo istorijomis, maisto gaminimo receptais. Didelė dalis straipsnių publikuota Grynas.lt/Gyvenimas naujienų portalo Delfi.lt aplinkos ir ekologijos naujienų kanale. 3 pav. Rubrikos 42

43 Atlikus tyrimą pastebėta, kad daugiau nei pusė straipsnių 61 % (158) yra ilgi viršijantys 600 žodžių. Tokiuose straipsniuose dažniausiai pristatoma ne tik informacija apie vegetarinį mitybos būdą, bet ir medikų, mitybos specialistų komentarai, nuomonės. Dažnai ilgo pobūdžio straipsniuose pasakojamos asmeninės žmonių istorijos, patirtys pasirinkus vegetarinį mitybos būdą. Tokiuose straipsniuose pateikiama daugiau iliustracijų. Tik 11 % (28) straipsnių trumpo pobūdžio. Juose pristatomas vegetarinis mitybos būdas, tačiau apibendrintai, neanalizuojant aplinkos apsaugos problemų ir vegetarizmo sąsajų, neiškiriami skirtingi vegetarizmo tipai, tokio mitybos būdo pasirinkimo motyvai. Vidutinio ilgio straipsnių 28 % (71) Straipsnių turinys ir vegetarizmo pristatymas Antraštė viena iš straipsnio sudedamųjų dalių, kurios formuluotė nurodo, apie ką straipsnyje bus kalbama. Kiek mažiau nei pusėje analizuotų straipsnių 46 % (118), antraštė atspindi dėstomą temą. 54 % (139) straipsnių neatspindi, arba atspindi temą tik iš dalies. Daugiau nei pusės 55 % analizuotų straipsnių antraštės neutralios. Jose dažniausiai vegetarizmas nėra pagrindinė tema. 30 % (77) straipsnių antraštės yra neigiamos, 15 % (38) teigiamos. Kadangi vegetarizmas gali būti pristatomas ir teigiamai, ir neigiamai, teigiama arba neigiama antraštė gali sukurti atitinkamą pirmąjį įspūdį. Daugiau nei pusėje analizuotų straipsnių 58 % (150) antraščių vegetarizmo sąvoka nėra naudojama. Kadangi daugiau straipsnių antraščių neatitinka dėstomos temos ir jose nėra minima vegetarizmo sąvoka, pagal straipsnio antraštę sunku suprasti, apie ką bus kalbama. 2 lentelė. Antraštės Labiau teigiama Labiau neigiama Neutrali A. Mamontovas: vegetarizmas - tai tam tikra dvasinio prablaivėjimo forma JTO: mūsų planetą išgelbės vegetarizmas 7 veganiškos dietos privalumai Veganė: Lietuvoje nesunku būti žaliavalgiu Tyrimai rodo: vegetarai gyvena ilgiau Augalinė mityba gali atstoti vaistus nuo širdies ligų Ar verta baimintis vegetarinės mitybos? Šalutiniai vegetarizmo efektai D. Liekis. Darosi bloga nuo šmikių, kurie save vadina vegetarais Vegetarizmas kenkia širdžiai Vegetarizmas - ne visada į sveikatą Idėjinių vegetarų košmaras: augalai jaučia ir mąsto Veganai ir vegetarai - kas jie ir kuo jie skiriasi? Pastovios pajamos Lt: kaip gyvena mūsų šeima Vegetarai patiekalus sau kavinėse "kuria" patys Jei norite tapti vegetarais Ar reikia tapti žaliavalgiu norint gyventi sveikiau: svarbiausias patarimas visiems Kodėl žmonės tampa vegetarais? 43

44 Ligas įveikusi vegetarų guru K. Vaištarienė atšventė garbingą jubiliejų Būkime vegetarai...du kartus per savaitę! Patarimai pradedančiam vegetarui Specialistai: kuo pavojinga žaliavalgystė ir kaip saugiai išsivalyti organizmą Kada vegetarai kenkia patys sau? Raudonos mėsos nevalgančioms moterims - rizika susirgti depresija Aš vegetaras, o mano vaikas? Rekordas: nemokama vakarienė prie ilgiausio vegetariško stalo Mano diena ant delno: žaliavalgė Gražina Gum Gauti rezultatai parodė, kad kalbant apie vegetarinį mitybos būdą, dažniausiai straipsnių pagrindinė tema sveikata 26 % (76), mėsos valgymas 20 % (59) bei papasakota asmeninė žmogaus (žymių žmonių, paparastų piliečių) istorija 19 % (56). Jose dalinamasi asmenine patirtimi, kaip atsikratė viršsvorio, koks vegetarinės mitybos poveikis jų sveikatai, kitos sveikos gyvensenos elgesio patirtys. Straipsniuose dažniausiai vyrauja ne viena pagrindinė tema. Jei rašoma apie mėsos valgymą, tuomet kalbama apie sveikatą. 17 temų buvo priskirtos prie kategorijos kita, nes straipsnių su tokiomis temomis buvo po vieną. Temos labai įvairios: matinimasis kalėjimuose, gėlių auginimas, sėklų daiginimas, saldumynų valgymas, feminizmas, vabzdžių valgymas, joga. Pastebėta, kad vegetarizmas dažnai siejamas su išvaizda, svoriu, dietų laikymusi. Vegetarizmas pristatomas kaip dieta, būdas sumažinti kūno svorį, siekiant geros išvaizdos, todėl dažnai pateikiami vegetarinio maisto gaminimo patarimai, receptai. Neretai pristatomi vegetarų organizuojami renginiai. Tokiose publikacijose pristatomi, reklamuojami įvyksiantys renginiai susiję su vegetarizmu. Straipsniuose pristatomas tris kartus organizuotas žaliavalgių festivalis, reklamuojama, kad jame bus galima ne tik viską sužinoti apie šį populiarėjantį gyvenimo būdą, bet ir paragauti žaliojo maisto patiekalų, klausytis sveikos mitybos propaguotojų bei gydytojų paskaitų, žinomų žmonių pasakojimų apie jų pačių patirtį maitinantis termiškai neapdorotais produktais. Pristatant žaliavalgių renginį - festivalį Žalias Fest 2014 žadamos ir kitos laisvalaikio pramogos - žalio maisto patiekalų gaminimo pamokos bei galimybė įsigyti sveikų produktų, iš ūkininkų. Žadama, kad renginyje pasirodys ir žinomi atlikėjai bei didžėjai (Straipsnis Nr. 147 Žaliavalgių festivalis: nuo termiškai neapdorotų valgių iki auros tyrimų ). Remiantis tokiais straipsniais, galima matyti, jog siekiama pritraukti kuo daugiau renginio dalyvių, skatinama žmones pritraukti išbandyti žaliavalgystę. Tokių skatinimų tikslu galima laikyti žmonių mitybos pasirinkimo keitimą į termiškai silpnai apdorotų produktų vartojimą žaliavalgystę. Minėto straipsnio antroje dalyje renginio organizatorė medikė, žaliavalgystės pradininkė Lietuvoje G. Gum teigia, kad žaliavalgiškuose restoranuose lankosi vis daugiau žmonių - garsūs šalies menininkai, dainininkai, architektai, dizaineriai, verslininkai ir politikai. G. Gum teigia, kad: Norisi šiuo gėriu dalintis kuo plačiau. Taigi, kai pagrindinė straipsnio tema renginiai, matomas vienašališkas, teigiamas vegetarizmo vertinimas, siekis jį populiarinti. 44

45 Teorinėje darbo dalyje pristatyta, kad vegetarinis mitybos būdas yra glaudžiai susijęs su gyvūnų teisėmis, tačiau gauti rezultatai rodo, kad tik dviejuose straipsniuose gyvūnų teisės yra pagrindinė tema. Nors vegetarizmo poveikis ištirtas moksliniais tyrimais, tačiau naujienų portale Delfi.lt mokslinių tyrimų rezultatai pristatyti tik 3-uose straipsniuose. Šie tyrimai dviejuose straipsniuose susiję su vegetarizmu, tačiau ne tiesiogiai. Viename straipsnių kalbama apie senėjimą, kitame apie senovės lietuvių mitybos ypatumus. Trečiame - skelbiami statistiniai duomenys, kas gyvena ilgiau, ar vegetarinį mitybos būdą pasirinkę ir gyvūninės kilmės produktų atsisakę žmonės, ar visavalgiai mitybos produktų neribojantys žmonės. Tik 3 % (8) straipsnių pagrindinė tema aplinkosauga. 4 pav. Pagrindinė straipsnio tema Daugiau nei pusėje analizuotų straipsnių 63 % (161) yra išskiriami skirtingi vegetarizmo tipai, tačiau beveik visada kai išskiriami tipai minima žaliavalgystė. Žaliavalgystei Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio. Straipsnių paieškoje žaliavalgystę naudojant kaip raktažodį, rasta daugiausiai publikacijų iš 257 publikacijų 134-ios. Nemažoje dalyje straipsnių minimas ir veganizmas, tačiau likę vegetarizmo tipai minimi tik keletoje straipsnių. Vegetarinis mitybos būdas dažnai nėra skiriamas į tipus ir tiesiog apibendrintai vadinamas vegetarizmu 37 % (96) straipsnių. Kitu atveju kalbant apie vegetarizmą minima žaliavalgystė 63 % (136) (kaip kraštutinis mitybos būdas) arba veganizmas 23 % (49). 5 pav. Vegetarizmo tipai 45

46 Pristatinėjant vegetarizmą, dažniausiai akcentuojami etikos, moraliniai motyvai 42 % (57) publikacijų. Tokių motyvų akcentavimas gali būti laikomas apeliavimu į žmonių jausmus. Dažnai kalbama apie sveikatos motyvus 26 % (35) straipsnių. Sunku pasakyti, ar iš tiesų žmonės dažniausiai renkasi vegetarinį mitybos būdą dėl moralinių ir sveikatos įsitikinimų, tačiau žiniasklaidoje šie motyvai minimi daugiausiai. Tik 7 % (10) publikacijų minimi aplinkos apsaugos motyvai. Teorinėje darbo dalyje išskirta grupės įtaka, kai žmonės nori save sutapatinti su grupe, nėra minima. Retai pristatomi ir ekonominiai motyvai 4 % (5), tačiau pastebėta, kad straipsniuose vegetarizmo pasirinkimas pristatomas ir kaip dėl mados, teigiama, jog vegetarizmas dabar madingas. 6 pav. Vegetarizmo motyvai Net 33 % (85) straipsnių siūlomi tam tikri mitybos principai. 7 % (19) straipsnių siūlomi ne vegetarinės mitybos principai. Juose patariama valgyti visus produktus, tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės, raginama valgyti mėsą ir nesirinkti vegetariškos veganiškos mitybos, kurioje atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų. Dvidešimt šešiuose procentuose straipsnių (66) yra siūlomi vegetarinės mitybos principai. Tokiuose straipsniuose patariama mažinti raudonos mėsos ir jos gaminių, nes dėl jų didėja chroninių ligų rizika, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių ir šviežių daržovių. Pateikiamos tokios vegetarinės mitybos rekomendacijos kaip maisto produktų raciono papildymas grūdais, sėklomis, riešutais. Daugelyje straipsnių žaliavalgiai rekomenduoja šiuos produktus mirkyti vandenyje ir taip juos pažadinti (fermentai ir vitaminai tampa aktyvūs, iš jų vandenyje išeina dalis teršalų). Rekomenduojama valgyti daugiau ankštinių produktų lęšių, pupelių, grikių, avinžirnių. Patariama atsisakyti ne tik mėsos, bet ir pieno, kurio didelės žmonių dalies organizmai nevirškina. Siūloma vartoti mažiau ne tik minėtų gyvūninės kilmės produktų, bet ir cukraus, miltų. Straipsniuose ne tik pristatoma teigiama vegetarizmo įtaka, įvardinami produktai, kurių reikėtų valgyti, bet dažnai straipsnio pabaigoje pateikiami receptai kaip pasigaminti vegetarinius patiekalus. Pastebėta, kad daugiausiai vegetarinės mitybos rekomendacijų pateikiama, straipsnių paieškoje naudojant raktažodį žaliavalgystė. 46

47 Delfi.lt straipsnis (Nr. 109) Gražinos Gum detoksikacijos programa ir žaliųjų kokteilių receptai skirtas žaliųjų kokteilių poveikio sveikatai pristatymui ir jų gaminimo receptams. Straipsnyje pateikti 5 žaliavalgiškų kokteilių receptai. Šie receptai paimti iš Gražinos Gum knygos 3 dienų kokteilių programa + maistingų kokteilių receptai. Straipsnio pabaigoje nurodytas receptų šaltinis ir teigiama, kad daugiau receptų galima rasti šioje knygoje. Galima teigti, kad straipsnyje yra reklamuojama ši knyga, žmonės yra skatinami ne tik išbandyti kokteilius, tačiau ir netiesiogiai skatinama įsigyti knygą vartoti. Delfi.lt straipsnyje (Nr. 121) Ožkos metų sutikimui žali receptai reklamuojama dar viena Gražinos Gum knyga Žalias maistas. Žiemos švenčių receptai. Nors straipsnio pavadinimas nurodo, kad jame bus pateikti receptai, tačiau straipsnyje žalio maisto receptų nėra, reklamuojama knyga, kurioje yra minėtieji receptai. Kaip teorinėje darbo dalyje minėta, populiariosios kultūros įvaizdžiai primeta žmonėms tinkamas arba netinkamas elgsenos formas, o tai paskatina žmones mėgdžioti arba tapatintis su tam tikromis subjekto pozicijomis, todėl ir kultūroje atsiranda prekės, kurios gali kurti pelną. Masinės kultūros auditorija vartoja masinės gamybos ir masiškai siūlomus (per žiniasklaidą) kultūrinius produktus. Šiuo atveju tokiu masiniam vartojimui ir žiniasklaidos reklamuojamu produktu galima laikyti minėtuose dviejuose straipsniuose reklamuojamas knygas. Šešiasdešimt septyniuose procentuose (172) publikacijų nėra siūloma kaip maitintis, tiesiog įvardinamas tam tikrų maisto produktų poveikis organizmui arba apie juos nekalbama visai. 7 pav. Ar yra siūlomi elgesio modeliai? Kaip teorinėje darbo dalyje pristatyta, vegetarinis mitybos būdas gali būti siejamas su aplinkosaugos judėjimais, tačiau tik 4 % (11) straipsnių kalbama apie aplinkos apsaugą, kylančias problemas bei sprendimo būdus. Tokiuose straipsniuose vegetarizmas yra pristatomas kaip darnios visuomenės plėtros principų atspindys. 96 % (246) straipsnių vegetarizmas nėra siejamas su aplinkoje kylančiomis problemomis, nėra pristatomas kaip aplinkoje kylančių problemų sprendimo būdas. Visi straipsniai siejami su aplinkosauga rasti paieškoje naudojant raktažodžius vegetarizmas ir veganizmas. Naudojant raktažodį žaliavalgystė nerasta straipsnių, kuriuose būtų kalbama apie poveikį aplinkai. 47

48 Vegetarizmą pristatant kaip darnaus visuomenės plėtros atspindį, straipsniuose teigiama, kad tai nėra tik mitybos būdas, tačiau taip pat gyvenimo būdas, gyvenimo filosofija. Teigiama, kad vegetarai savo įstitikinimais bei palaikomomis vertybėmis kelia aktualius humanistinius klausimus. A. Aleksandrovič straipsnyje (Nr. 6) Veganai ir vegetarai kas jie ir kuo jie skiriasi? rašoma, kad yra įrodyta, jog gyvulininkystės pakeitimas augalų auginimu sumažintų badaujančių žmonių skaičių visame pasaulyje; baltyminių grūdų sunaudojimas gyvuliams yra kur kas didesnis nei iš jų vėliau gaunama mėsa. Šiame straipsnyje įvardinamos problemos badaujančių žmonių skaičiaus augimas, baltyminių grūdų per didelis sunaudojimas, nei vėliau iš to gaunama maisto produkcija, o vegetarizmas kaip priemonė mažinti gyvulininkystės mąstus ir juos pakeisti augalų auginimu. Šiuo atveju vegetarizmas atspindi darbo teorinėje dalyje išskirtą antrąjį ir devintąjį darnaus visuomenės vystymosi principus - darnus vystymasis reikalauja ekonominio augimo vietose, kuriose tokie poreikiai nėra patenkinami; nepalankūs, priešiški poveikiai oro kokybei, vandens ir kitiems gamtos elementams turėtų būti sumažinti. Straipsniuose rašoma, kad mėsos pramonė yra viena iš labiausiai prie klimato kaitos prisidedančių industrijų. Ji prisideda prie 14,5 proc. visų pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. K. Simonaitytės straipsnyje (Nr. 24) Kas nutiktų, jei staiga visi taptume vegetarais? rašoma, kad iki 2050 metų visiems žmonėms pasirinkus vegetarizmą (veganizmą), 17 proc. sumažėtų iš žemės ūkio kylančios anglies dvideginio išlakos, 4 proc. sumažėtų metano ir 21 proc. diazoto oksido išmetimas į aplinką. Straipsnyje rašoma, kad mokslininkų įrodyta, jog pasaulinis vegetarizmas leistų tokių rezultatų pasiekti pigiau nei kiti šiuo metu siūlomi problemos sprendimo būdai, dažniausiai susiję su energija, pavyzdžiui, efektyvumo skatinimas, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ar išmetamo CO2 apmokestinimas. Taigi, šiame straipsnyje vegetarizmas laikomas efektyvesnis nei daugelis darnaus visuomenės vystymosi principų. Dar viename straipsnyje (Nr. 50) PETA ir prieš klimato atšilimą kovoja nuogu kūnu kalbant apie klimato kaitos ir vegetarizmo ryšį pristatoma gyvūnų teisių apsaugos organizacijos PETA reklama, kurioje skatinama rinktis vegetarinę mitybą ir taip kovoti prieš klimato atšilimą. Straipsnyje publikuota ir reklamos iliustracija, kurioje ant nuogos aktorės kūno nupieštas pasaulio žemėlapis metafora, kad pasaulis priklauso nuo kiekvieno iš žmonių individualių veiksmų. Vegetarizmas straipsnyje atitinka teorinėje dalyje pristatytą ketvirtąjį darnaus visuomenės vystymosi principą kad neturi būti keliama grėsmė gamtos sistemoms, kurios palaiko gyvybę žemėje: atmosfera, vanduo, dirvožemiai, gyvos būtybės. Straipsnyje minimas didžiulis vandens suvartojimas, dirvos erozija, šiltnamio dujų išmetimai, didžiuliai ištekliai, sunaudojami gyvuliams užauginti visa tai apibrėžiama kaip mėsos pramonės padariniai. 48

49 8 pav. Iliustracija vegetarizmą siejanti su darniu visuomenės vystymusi Kitame straipsnyje V. Rykštaitė Kaip išsivirti ekologišką cappuccino? (Nr. 58) labai išsamiai ir plačiai pristatomas gyvulininkystės poveikis aplinkai, ypatingai akcentuojamas pasaulinis atšilimas, kuris yra didelė grėsmė žemei. Straipsnio antraštėje nėra minima nei vegetarizmo samprata nei kalbama apie aplinką. Žodis ekologišką vienintelė sąsaja su aplinkosauga. Nors straipsnyje iš tiesų pateiktos rekomendacijos kaip išsivirti ekologišką kavą, tačiau galima teigti, kad antraštė neatspindi dėstomos temos, arba atspindi tik iš dalies, nes tokią pačią straipsnio dalį (kaip kavos virimo rekomendacijos) sudaro ir tema apie aplinkosaugą bei jos sąsajas su vegetarizmu. Straipsnyje plačiai išanalizuotas mėsos pramonės poveikis. Teigiama, kad gyvūninių produktų vartojimo sumažinimas arba visiškas atsisakymas yra geriausias būdas greitai mažinti pasaulinį atšilimą. Pastebėta, kad straipsnyje (Nr. 62) Aš vegetaras, o mano vaikas? pateikta identiška informacija apie mėsos pramonės poveikį. Straipsnyje (Nr. 86) JTO: mūsų planetą išgelbės vegetarizmas remiamasi Žemės išteklių valdybos tarptautinės grupės ataskaita, kurioje teigiama, kad žmonės gali padėti planetai vartodami mažiau mėsos: Pasaulio žemės ūkio reforma ir vegetarų skaičiaus didinimas bei iškastinio kuro naudojimo ribojimas turėtų tapti prioritetais, stengiantis apsaugoti aplinką. Šiame straipsnyje vegetarizmas pristatomas kaip darnaus visuomenės vystymosi esminis principas: XXI a. plėtrą didžiąja dalimi nulems tai, kaip maitinsis pasaulis ir kokį kurą naudosime. Straipsnyje pateikta dviprasmiška iliustracija. Joje žmonės apsirengę viščiuko kostiumais, veidai uždengti dujokaukėmis (ant veido dedamos kaukės, stengiantis apsisaugoti nuo nešvaraus oro, nuodingų dujų, kitų kenksmingų medžiagų, kurios gali patekti į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus). Viščiukai laiko rankose lentelę, kurioje parašyta, kad mėsa yra toksiška, nuodinga, stenkis išvengti gripo, rinkis vegetarinį mitybos būdą. Taigi, galima matyti, jog iliustracijos pagrindinė mintis mėsos pramonė prisideda prie atmosferą, orą teršiančių medžiagų patekimo, nuo kurio reikia saugotis dujokauke arba rinktis vegetarinį mitybos būdą. 9 pav. Vegetarizmo skatinimo iliustracija 49

50 K. Simonaitytės straipsnyje (Nr. 247) Veganai: tapti šlamšto valgytojais nesunku, o veganizmui reikia išmonės ir kantrybės teigiama, kad tapę veganais ne tik prisidėtume prie gyvūnų kančių sumažinimo, bet ir sumažintume savo pačių ekologinį pėdsaką. Kaip teorinėje darbo dalyje minėta, ekologinis pėdsakas tai rodiklis, kuriuo lyginamas žmonių gamtos išteklių vartojimas su žemės ekologiniu pajėgumu atnaujinti išteklius. Tai reiškia, kad veganizmas šiuo atveju gali būti prilygintas teorinėje dalyje pristatytus penktąjį ir šeštąjį principus kad neįvyktų ekologinė katastrofa dėl per didelio vartojimo, pasaulis turi užtikrinti teisingą priėjimą prie išteklių; turi būti atsižvelgta į atsinaujinančius išteklius, įvertinus išteklių išnaudojimo padarinius visai sistemai. 10 pav. Ar straipsnyje kalbama apie aplinkos apsaugą? Ar vegetarizmas pristatomas kaip darnios visuomenės plėtros principas? Didžiojoje dalyje straipsnių 96 % (246), nėra minima žaliojo vartotojiškumo samprata. Tik 4 % (11) tokia samprata vartojama. Juose kalbama apie ekologiškas prekes, produktus, ekologinį aplinkai draugišką elgesį. Tačiau straipsniuose žaliojo vartotojiškumo samprata nepristatoma kaip populiariosios kultūros nulemto per didelio vartojimo, sprendimo būdas. Kalbėjimas apie ekologinius produktus, juos pristato kaip madingą tendenciją. Kita tyrimui svarbi kategorija įžymių žmonių minėjimas, jų istorijų pristatymas. Dvidešimt dviejuose procentuose (56) straipsnių minimi įžymūs žmonės pasirinkę vegetarinį mitybos būdą. Pristatomi garsūs žmonės įvairiose srityse, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip minėta anksčiau garsių žmonių pavyzdžių vaizdavimas gali būti laikomas populiariosios kultūros išraiška, kai žmonės matydami elgesio modelius juos perima. Straipsnyje (Nr. 16) Augalinė mityba gali atstoti vaistus nuo širdies ligų minimas buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas B. Clinton. Straipsnyje teigiama, kad jis po dviejų širdies priepuolių pradėjo praktikuoti žaliavalgystę. Straipsnyje minimi amerikiečių mediko tyrimo rezultatai, jog pažeistas kraujagysles vien mitybos pagalba galima atstatyti ir visiškai sugrąžinti sveikatą net sunkiausiems ligoniams. R. Šulčienės straipsnyje (Nr. 22) Ar verta baimintis vegetarinės mitybos rašoma, kad mėsos nevalgė filosofas ir rašytojas Vydūnas. Jis viename savo darbų yra rašęs, kad kiekvienas 50

51 daiktas, kuris žalias yra skanus, žalias turėtų būti ir valgomas. Straipsnyje minimi: graikų filosofas Pythagor, dailininkas Leonardo da Vinci, Alber Einstein, filosofas J. J Rousseau. Taip pat rašoma, kad Jėzus Kristus buvo vegetaras. Kaip matoma, šiame straipsnyje pristatomi įžymūs žmonės, kurie šiandien jau nėra gyvi. Straipsniuose, minimi įžymūs įvairių sričių atstovai užsienyje. Minima garsi sportininkė, teniso žvaigždė Venus Williams, kuriai sergant autoimunine liga Sjogreno sindromu, mėsos atsisakymas padeda sušvelninti ligos simptomus (Nr. 34 Dalinis vegetarizmas teisingiausias mitybos planas? ). Publikacijose minimi: muzikos atstovas P. McCartney, dizainerė S. McCartney, rašytojas ir sportininkas P. Braggo. Minima aktorė G. Paltrow ir jos pasirinkimo motyvas baimė susirgti vėžiu. R. Baltinaitės straipsnyje (Nr. 101) Vegetarizmas - ne visada į sveikatą rašoma, kad prie vegetarizmo populiarinimo bene aktyviausiai prisideda už etišką elgesį su gyvūnais kovojanti organizacija PETA. Organizacija kasmet internete kviečia balsuoti už seksualiausias įžymybes, kurios maitinasi vegetariškai. Taigi straipsnyje minimi ir šiuose rinkimuose laimėję vegetarai dainininkas Prince, televizijos laidų vedėja K. Bell. Taip pat straipsnyje kaip vegetaras pristatomas Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas, Londono vegetarų draugijos narys M. Gandhi ir garsioji jo citata: Mano įsitikinimu ėriuko gyvybė yra nė kiek ne mažiau vertinga negu žmogaus. Šiame straipsnyje akcentuojami darbo teorinėje dalyje pristatyti vegetarinės mitybos pasirinkimo motyvai etiniai, moraliniai, tačiau daugeliu atveju straipsnyje paminint visame pasaulyje žinomus žmones, motyvai nėra akcentuojami. Dažniau straipsniuose pristatomi Lietuvoje garsūs žmonės. Lietuvos muzikos atstovai grupės Skylė vokalistas R. Radzevičius, vokalistė A. Smilgevičiūtė, daininkė V. Perminaitė, grupės Amberlife narys E. Lubys, atlikėjai J. Didžiulis, A. Mamontovas. Jų minimi vegetarinės mitybos pasirinkimo motyvai ne tik geresnė savijauta (sveikatos motyvai), bet ir pasisakymas prieš gyvūnų žudymą pramoniniu būdu (moraliniai/etiniai motyvai). Pasak A. Mamontovo, vegetarizmas tai tam tikra dvasinio prablaivėjimo forma (Nr. 49, A. Zakrauskaitė, A. Mamontovas: vegetarizmas tai tam tikra dvasinio prablaivėjimo forma ). Minimas Armėnų kilmės dizaineris S. Gandžiumianas, kuriam vegetarizmas padėjo išgyti nuo sąnarių ligos ir yra gerą savijautą lemiantis mitybos būdas. Kaip vegetarai pristatomi: laidų vedėja G. Gurevičiūtė, modeliai E. Grėbliauskaitė; V. Židonytė, televizijos laidų vedėja Ž. Vaškytė, aktorius L. Pobedonoscevas, stilistė A. Valentaitė, verslininkas K. Verslovas. Minėtieji žinomi Lietuvoje įvairių sričių atstovai straipsniuose ne tik paminimi kaip propaguojantys vegetarinį mitybos būdą, tačiau pristatoma jų nuomonė, įsitikinimai plačiau, nes dažniausiai tokių straipsnių pobūdis interviu. Tuo tarpu užsienyje garsūs žmonės tiesiog paminimi kaip vegetarai, tokių straipsnių pobūdis informacinis. 51

52 Toks žinomų žmonių pristatymas primeta žmonėms įvairius vaidmenis, tam tikrą elgsenos formą, vegetarizmas parodomas kaip madingas, o tai paskatina žmones mėgdžioti arba tapatintis su tam tikromis subjekto pozicijomis. 11 pav. Ar straipsnyje minimi įžymūs žmonės? Vegetarizmas dažniausiai pristatomas kaip lokalus reiškinys darantis įtaką žmogaus sveikatai 93 % (252) publikacijų. Tik 7 % (20) straipsnių kalbama apie vegetarizmo daromą įtaką globaliu lygmeniu. Vegetarizmo daromos įtakos emocinis atspalvis 37 % (94) straipsnių teigiamas, 32 % (81) neutralus. Net 19 % (50) straipsnių vegetarizmo įtaka pristatoma ir teigiamai, ir neigiamai. Tuo tarpu straipsnių, kuriuose būtų griežtai neigiamas tokio mitybos būdo vertinimas 12 % (32). 12 pav. Vegetarizmo daromos įtakos lokalizacija ir emocinis atspalvis. Vegetarizmas straipsniuose dažniausiai pristatomas teigiamai, todėl darbo įvade suformuluota hipotezė, kad pristatant Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vegetarizmą, dominuoja neigiamas tokio mitybos būdo vertinimas nebuvo patvirtinta. Straipsniuose, kuriuose apie vegetarizmą kalbama teigiamai, juose akcentuojama tokio mitybos būdo teikiama nauda žmogaus organizmui. Vegetarinės mitybos privalumai pateikiami straipsniuose, atitinka teorinėje darbo dalyje pristatytus (remiantis moksliniais straipsniais): mažesnis svoris, mažesnė cholesterolio koncentracija kraujyje, mažesnis kraujospūdis, mažesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, mažesnė rizika sirgti tam tikromis vėžio formomis 52

53 (krūtų, storosios žarnos vėžiu). Dėl minėtųjų vegetarinės mitybos privalumų žmogaus organizmui, straipsniuose dažnai rašoma, kad vegetarų gyvenimo trukmė yra ilgesnė. Teigiamas vegetarizmo pristatymas matomas straipsniuose, kuriuose pasakojamos istorijos, kaip vegetarinis mitybos būdas padėjo išgyti nuo ligų. Delfi straipsnyje (Nr. 67) Ligas įveikusi vegetarų guru K. Vaištarienė atšventė garbingą jubiliejų rašoma, kad vegetarizmas K. Vaištarienei padėjo pagerinti sveikatą sergant reumatoidiniu artritu. R. Šulčienės straipsnyje (Nr. 22) Ar verta baimintis vegetarinės mitybos? teigiama, kad vegetarinė mityba yra susijusi su laimės pojūčiu. Žmonės, kurie valgo daugiau vaisių ir daržovių jaučiasi laimingesni. Rašoma, kad vegetarinį mitybos būdą pasirinkę žmonės tampa aktyvesni, energingesni. Teigiamuose straipsniuose dažnai įvardinami maisto produktai, kuriuose yra tam tikrų maisto medžiagų, kurių dažniausiai pasirinkus vegetarinį mitybos būdą žmonėms trūksta. Pavyzdžiui Delfi straipsnyje (Nr. 33) Patarimai pradedančiam vegetarui pristatomi produktai iš kurių gaunama baltymų (kanapių sėklos, migdolai) ir geležies (lęšiai, avinžirniai, linai, organiškas tofu, baltosios pupelės, jūros dumbliai, špinatai). Teigiamas vegetarizmo vertinimas būdingas straipsniams, kuriuose informacijos šaltinis įžymus žmogus, arba straipsniuose, kuriuose jie minimi kaip vegetarai. Straipsniuose, kurie parašyti skaitytojų, piliečių, taip pat matomas teigiamas vegetarizmo vertinimas. Dažniausiai juose žmonės pristato savo teigiamas patirtis, teigiamą vegetarizmo poveikį sveikatai. Nemažai straipsnių, kuriuose žmonės dalinasi kaip jiems tenka susidurti su priešiškai nusiteikusiais visavalgiais, taip pat neigiamu medikų požiūriu į vegetarus. Keturi straipsniai (Nr. 68, 69, 70, 73) vadinasi Vegetarės dienoraštis. Juose tos pačios moters vegetarės asmeninė patirtis, kokiuose restoranuose galima valgyti vegetariškai, koks šeimos narių požiūris į šį mitybos būdą, bei kaip ji maitinasi. Matomos ir teigiamos antraščių formuluotės, teigiami žodžiai, jų junginiai: auksinę mitybos taisyklę ; sveikesnė mityba ; mūsų planetą išgelbės vegetarizmas, vegetarai gyvena ilgiau (žr. į lentelę Nr. 2) Kai vegetarizmas straipsniuose pristatomas neigiamai, akcentuojamas jo neigiamas poveikis žmogaus organizmui. Dažniausiai minima, kad vegetarams būtinai trūksta tam tikrų maistinių medžiagų: geležies, cinko, kalcio, vitaminų B12, D. Nepakankamai suvartojama kalorijų, gaunama riebalų, baltymų. Teigiama, kad tokių medžiagų trūkumas organizme gali lemti anemiją, menstruacijų sutrikimą ar išnykimą, nevaisingumą, kaulų retėjimą, valgymo sutrikimų atsiradimą, žmogaus išsekimą, Alzheimerio ligą, dermatitą, egzemą. Organizmui trūkstant šių medžiagų, žmogus jaučiasi pavargęs, jaučiamas silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai. Rašoma, kad dėl 53

54 vegetarizmo ne tik atsiranda tam tikrų medžiagų trūkumas organizme, bet, kad žaliavalgystė neapdarotų maisto produktų vartojimas formuoja akmenis žmogaus organizme inkstuose, tulžyje. Straipsniuose paneigiama, jog vegetarinė mityba yra sveikas maitinimosi būdas būnant vegetaru vis tiek galima maitintis nesveikai, valgyti daug cukraus, miltų, pieno produktų. Todėl negalima dėti lygybės ženklo tarp vegetarinės (augalinės kilmės) mitybos ir sveikos mitybos. Neigiama ir tai, jog atsisakius gyvulinės kilmės produktų sumažėja kūno svoris; kad žmogaus virškinamasis traktas pritaikytas tik augalinės kilmės produktams; kad mėsoje esančias medžiagas galima pakeisti augalinėmis, ar dirbtinomis. Rašoma, kad vegetarizmo, žaliavalgystės imamasi tik siekiant padailinti kūno linijas (sumažinti savo svorį). Remiantis gydytojų pasisakymais, matoma, kad medikai netoleruoja vegetarinės mitybos principų: Visgi žaliavalgystė ir griežtas vegetarizmas, tyrimų duomenimis, nėra rekomenduojami kaip ilgalaikiai maitinimosi būdai. (Nr. 13, Ar reikia tapti žaliavalgiu norint gyventi sveikiau: svarbiausias patarimas visiems ). Remiamasi argumentu, dėl klimato juostų. Teigiama, kad Pietiečiams vegetarizmas tinka. Pagaliau klimatas ten karštas, mėsa greitai genda. Mes esame šiauriečiai ir mums reikia nepakeičiamų aminorūgščių, kurių nėra niekur kitur, tik mėsoje (Nr. 17, Saukienė, I Specialistai: kuo pavojinga žaliavalgystė ir kaip saugiai išsivalyti organizmą ). Pagal medikų rekomendacijas, mėsos visiškai atsisakyti nepatariama, teigiama, kad geriau rinktis mažiau arba tik tam tikros rūšies mėsą, nei jos visiškai atsisakyti. Kalbant apie vitaminų trūkumą, nors ir rašoma, kad trūkstamų medžiagų gaunamų iš gyvulinės kilmės maisto produktų galima gauti ir iš augalinės kilmės produktų, tačiau argumentuojama, kad pastarųjų medžiagų gaunama su augalinės kilmės maistu labai nedaug, todėl vis tiek organizmui jų trūksta (Nr. 13, Ar reikia tapti žaliavalgiu norint gyventi sveikiau: svarbiausias patarimas visiems ). Taigi, pristatant vegetarizmą neigiamai, matomas ne tik Lietuvos medikų neigiamas tokio mitybos būdo vertinimas, bet ir argumentai, kuriais remiantis - vegetarizmas gali daryti žalą žmogaus organizmui. Neigiamas vegetarizmo vertinimas matomas ir vaikų auginimo temoje. Straipsniuose dažnai rašoma, kad gydytojai atkreipia dėmesį, jog vegetarais tapti gali visi suaugusieji, pakankamai subalansavę savo mitybą, tačiau vaikams, jų vystymuisi mėsą duoti yra būtina. Teigiama, kad maistinių medžiagų: geležies, cinko, kalcio, vitaminų B12, D, - trūkumas vaikams - skatina augimo sutrikimus, psichomotorinės raidos sulėtėjimą. Suaugę žmonės gali patys rinktis kaip jiems maitintis, tuo tarpu už vaikų mitybą yra atsakingi jų tėvai, ar globėjai. Tėvams pasirinkus vegetarinės mitybos principą, kyla klausimas kaip matinti vaikus? Viename straipsnyje, publikuotame Delfi.lt, svarstoma, ar sprendimas vaikui neduoti mėsos yra tėvų, ar valstybės reikalas? Straipsnyje rašoma, kad Lietuvoje vis daugėja darželių kuriuose vaikai yra maitinami vegetariškai. Tačiau straipsnyje yra pateikiamos kelių vaikus 54

55 auginančių mamų patirtys. Moterims atskleidžiant savo patirtis su Lietuvos gydytojais, aiškėja, kad Lietuvoje medikai neigiamai vertina vegetarus, tokioms motinoms yra moralizuojama. Straipsniui informaciją teikia ir dviejų privačių darželių - Medutis ; Šviesos slėnis (vegetariški darželiai) direktorės, kurios teigia, susiduriančios su sveikatos įstaigų ir jų darbuotojų priešiškumu ir trukdymu įtvirtinti vegetariškus valgiaraščius darželiuose. Rašoma, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių ugdymo įstaigose yra įtvirtinti vegetariški valgiaraščiai, tėvai gali rinktis, kaip vaikai turėtų būti maitinami. Lietuvoje darželiams nepavyksta susitarti su sveikatos įstaigomis ir įtvirtinti vegetariškų valgiaraščių (Nr. 29, Saukienė I. Sprendimas vaikui neduoti mėsos tėvų ar valstybės reikalas?). Tokią situaciją, kai medikai ragina elgtis tam tikru būdu (šiuo atveju valgyti mėsą) galima įžvelgti tam tikrų institucijų ar organizacijų interesus. Mėsos įtraukimą į valgiaraščius ugdymo įstaigose galima laikyti ne tik medikų patarimu iš sveikatos pusės, bet ir įžvelgti mėsos pramonės interesus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis mėsos ir jos produktų suvartojimas Lietuvoje m. suvartota 83 kg, mėsos ir jos gaminių, vienam gyventojui per metus. Neigiamo vegetarizmo vertinimo straipsniams būdinga ironija. S. Orlovo straipsnyje (Nr. 7) Idėjinių vegetarų košmaras: augalai jaučia ir mąsto pateikiamas ironiškas požiūris į vegetarus: Jei pats esate vegetaras arba veganas, puikiai suprantate, jog savo pasiaukojimu stabdote ištisas nekaltų gyvūnų kraujo upes ir pasirūpinate tuo, jog nė vienas gyvas padaras nenukentėtų nuo peilio ir šakutės. Net pačioje antraštėje naudojami negatyvūs žodžiai vegetarų košmaras. Straipsnyje pašiepiamas etinis/moralinis vegetarinės mitybos motyvas, kai mėsos atsisakoma dėl gailesčio gyviems organizmams, nes pasak S. Orlovo, vegetarai nuvertina tai, kad augalai irgi yra gyvos būtybės: Kas gi tie augalai vien tik cheminės reakcijos ir jokių centrinės nervų sistemos užuomazgų. Į sriubą juos! (taip S. Orlovas ironiškai perteikia įsivaizduojamą vegetarų požiūrį į augalus). Straipsnyje (Nr. 92) Vegetarizmas: už ir prieš rašoma, kad vegetarizmu dabar serga nemažai žmonių. Nors straipsnyje minimi ir vegetarinės mitybos privalumai, tačiau šis mitybos būdas prilyginamas ligai, kuri yra užkrečiama ir ja sergama. Kitame straipsnyje teigiama, kad vegetarai, veganai yra sektos, kad daugelis su mityba susijusių įsitikinimų nėra paremti moksliniais įrodymais, tai tėra įsitikinimai. Išanalizavus straipsnius, pastebėta, kad neigiamas vegetarizmo vertinimas matomas straipsnių antraštėse: Kada vegetarai kenkia patys sau ; Ar verta baimintis vegetarinės mitybos?; Specialistai: kuo pavojinga žaliavalgystė ir kaip saugiai išsivalyti organizmą?. Pavadinimai dažniausiai yra klausiamojo pobūdžio. Minėtieji pavadinimai klausimais formuoja neigiamą požiūrį į vegetarizmą, kaip į tai, kas kenkia žmogui, kelia grėsmę ir yra pavojinga (Lentelė Nr. 2). Būtina paminėti, kad kiekybinės turinio analizės rezultatai atskleidė, kad didelė dalis straipsnių vegetarizmą pristato ir teigiamai, ir neigiamai tame pačiame tekste. Kaip minėta, 55

56 dažniausiai teigiamas vegetarizmo vertinimas būdingas kai informacijos šaltinis paprasti piliečiai, skaitytojai, įžymūs žmonės, kurie yra pasirinkę vegetarinį mitybos būdą. Neigiamas vegetarizmo vertinimas būdingas straipsniams, kuriuose informacijos šaltinis Lietuvos medikai, dietologai. Daugelyje straipsnių yra ne vienas informacijos šaltinis, todėl tokiems straipsniams būdingas ir teigiamas, ir neigiamas vertinimas tame pačiame tekste. T. Janonio straipsnyje (Nr. 120) Mėsos paragavęs žaliavalgis papasakojo, kaip jautėsi matomi 4 informacijos šaltiniai: žaliavalgis vaikinas, žalios mitybos specialistė, medikė G. Gum, pirmojo Lietuvoje žaliavalgių restorano Raw Raw įkūrėja, žaliavalgė O. Dzindzeleta ir gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė. Pirmieji trys informacijos šaltiniai žaliavalgystę pristato teigiamai. Papasakota vaikino istorija, kaip jam 15 metų nevalgant mėsos, vieną kartą jos suvalgius pasidarė bloga, organizmas buvo apnuodytas. Pateiktas žalios mitybos specialistės, medikės G. Gum teigiamas komentaras apie žaliavalgystę, moteris pasidalina savo patirtimi, kuo maitinasi per šventes Kūčias, Kalėdas. Reikia paminėti, kad žaliavalgė G. Gum priešingai nei kiti medicinos atstovai, dietologai, žaliavalgystę visuomet pristato teigiamai. Savo teigiama patirtimi straipsnyje pasidalina ir restorano įkūrėja. Tačiau kaip ir daugeliui teigiamo ir neigiamo vegetarizmo vertinimo straipsnių būdinga, pabaigoje pristatomas medikės komentaras, kuriame žaliavalgystė ilgesniam laiko tarpui nėra rekomenduojama. Medikė teigia, kad griežtas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas nėra subalansuotos mitybos pavyzdys, o tam kad žmogus būtų sveikas būtina subalansuota mityba. Straipsniai kurie buvo priskirti neutraliam vegetarizmo vertinimui tokie, kuriuose vegetarizmas tiesiog paminimas atsitiktinai. Jei vegetarizmas straipsnyje yra pagrindinė ar šalutinė tema dažniausiai matomas arba neigiamas (parodant žalą), teigiamas (privalumai) vertinimas arba neigiamas ir teigiamas kartu. Straipsniuose, kuriuose vegetarizmas pristatomas neutraliai būdingos neutralios iliustracijos. Jose įvairių sričių atstovai, specialistai, nuotraukos neutralaus emocinio atspalvio Straipsnių turinio formavimas Didžiojoje dalyje straipsnių 34 % autorius korespondentas, arba straipsniai kuriuose nenurodyta autorystė. Septynių procentų (18) straipsnių autoriai skaitytojai, piliečiai. Šiuose straipsniuose pasakojamos asmeninės piliečių patirtys pasirinkus tokį mitybos būdą, jų požiūris, vegetarizmo vertinimas. Tokiuose straipsniuose informacija nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, duomenimis, paremta tik asmenine patirtimi. Publikacijose, kuriose rašoma, kad asmuo pasirinkęs vegetarinį mitybos būdą išsigydė daugelį ligų gali klaidinti žmones, nes tokia informacija nėra pagrįsta medicininiais tyrimais, faktais. Tačiau tai, kad didžioji dalis straipsnių parašyta žurnalistų, 56

57 kurie remiasi medicininiais duomenimis, nereiškia, kad informacija yra patikima. Kaip teigia Campbell (2013), tai, kad žurnalistai pateikia informaciją remdamiesi moksliniais tyrimais suponuoja į šališkumo kriterijų, nes kiekvienas žurnalistas tai suvokia per savo prizmę. Todėl vienas iš svarbių kriterijų publikuojant straipsnius su sveikata būtų, kad tokie žurnalistai turėtų platesnes žinias apie sveikatos sritį, nuolat domėtųsi naujais tyrimais ar netgi konsultuotųsi su sveikatos specialistais. Pastebėta, kad daug straipsnių portale Delfi.lt publikuojama iš savaitraščių 7 % (17), žurnalų 5 % (13). Tokių straipsnių autorius taip pat žurnalistas, tačiau buvo išskirtos šios kategorijos, nes toks autorius kartojosi net 30-yje straipsnių. 13 pav. Autorius Informaciją straipsniams 24 % dažniausiai teikia gydytojai, dietologai, sveikatos specialistai. Informacija tokiuose straipsniuose pagrįsta medicininėmis žiniomis, tačiau pastebėta, kad skirtingi medikai, skirtingai vertina vegetarizmą bei gyvulinės kilmės produktų atsisakymą. Viename straipsnyje yra teigiama tam tikro produkto nauda, kitame to paties produkto žala. Todėl teorinėje darbo dalyje pristatytas T. C Campbell (2013) teiginys, kad tokia dviprasmiška informacija gali klaidinti visuomenę, gali būti pritaikytas atlikto tyrimo gautiems rezultatams. Net 19 % (57) straipsnių informacijos šaltinis - skaitytojai piliečiai. Pastebėta, kad dažnai straipsniuose pristatomas skaitytojų, piliečių teigiamas požiūris, patirtys pasirinkus vegetarinį mitybos būdą, o pabaigoje pateikiamas mediko komentaras, kuris dažniausiai yra neigiamas. Todėl kaip minėta anksčiau daugelyje publikacijų vegetarizmo daroma įtaka pristatoma ir teigiamai, ir neigiamai tame pačiame tekste. Straipsniuose žurnalistai dažnai remiasi kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Tai kituose užsienio naujienų portaluose pateikta ir išversta informacija. Net 11 % (32) straipsnių informacijos šaltinis įžymūs žmonės. Tokiuose straipsniuose ne tik paminimi garsūs žmonės pasirinkę vegetarinį mitybos būdą, tačiau yra pateikiamas jų komentaras, imamas interviu. Kaip darbo teorinėje dalyje minėta, tai gali daryti įtaką žmonių pasirinkimams, siekiant pamėgdžioti, perimti teigiamai formuojamus įvaizdžius. Pastebėta, kad neretai informacijos šaltinis yra vegetarinės mitybos restoranų savininkės. Tokių straipsnių 5 % (14). Juose penki restoranų įkūrėjai, savininkai: O. Dzindzeleta restorano Raw Raw, G. Gum Raw42, M. Dubauskaitė - Raw 57

58 Inn, P. Naujokas Grin Grin, A. Cibulskas Balti drambliai. Visi jie yra vegetarai, žaliavalgiai, todėl pateikiamas teigiamas vegetarizmo vertinimas, teigiami tokio mitybos būdo atsiliepimai. Šiuose straipsniuose pristatomi, reklamuojami jų restoranai, kuriuose gaminamas vegetarinis, žaliavalgiškas maistas. 11 % (32) straipsnių informacijos šaltiniai priskirti kategorijai kita, nes tokie šaltiniai minimi tik kartą ar du: ekologijos instituto doktorantė, sveikatos politikos ekspertas, ajurvedos centras, lygių teisių kontrolierė, etnologė, fotografas, sveikatingumo treneris, kulinaras, verslo atstovai, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, sveikuolių klubo atstovės, gidė, aprangos dizaineris, būrėja, rašytoja, ataskaita, fotografijų agentūra, maitinimo verslo organizatorė. 14 pav. Informacijos šaltiniai Didžioji dalis straipsnių 57 % (147) yra informacinio pobūdžio. Juose dažniausiai pateikiama žinia, pristatomi įvykiai, reiškiniai, procesai, apibūdinami išoriškai. Tai reiškia, kad pateikiama lengviausiai pastebimos žinios apie objektus. Tokiu atveju žurnalistas atsako į visuomenę dominančius klausimus kas? Kur? Kada įvyko? Informacinis pranešimas turi pateikti naujų žinių, duomenų faktų (Urbonas, 2005). Pristatant vegetarinį mitybos būdą daugiausiai straipsnių buvo priskirta informaciniam pobūdžiui, nes juose pristatoma vegetarizmo daroma įtaka sveikatai, pateikiama kokia nors žinia. Informuojama, kokios teigiamos, neigiamos tokios mitybos pasekmės, paminimi nauji faktai. Straipsnis laikomas nuomone, kai jame išreiškiamas tam tikro visuomenės veikėjo, kokios nors srities specialisto nuomonė, požiūris į vegetarinį mitybos būdą. Tokių straipsnių 12 % (30). Interviu pokalbis su sveikatos specialistu, sveikos gyvensenos propaguotoju, paprastu piliečiu arba įžymiu žmogumi. Interviu pobūdžio straipsnių 15 % (39). Tik 2 % (6) straipsnių priskirti diskusiniam pobūdžiui. Toks straipsnis nuo nuomonės skiriasi tuo, kad jame nėra reiškiamas kategoriškas požiūris, situacijos vertinimas, tačiau yra diskutuojama, keliami klausimai, į kuriuos nėra atsakymo, bet jie priverčia susimąstyti, diskutuoti. Išskirta ir kategorija informacinis/nuomonė, tai reiškia, kad tokiame straipsnyje yra pateikiama ir nauja žinia ar tam tikri faktai (informacinis), ir pateikta kokio nors asmens (pavyzdžiui vegetarinių restoranų įkūrėjų) nuomonė apie vegetarizmą. 58

59 15 pav. Straipsnio pobūdis Gauti rezultatai rodo, kad straipsniai sulaukia mažo grįžtamojo ryšio. Net 47 % (122) straipsnių komentarų skaičius vyrauja nuo 1 iki 50. Tačiau dideliu grįžtamuoju ryšiu pasižymi taip pat daug straipsnių 32 % (82). Didžiausias komentarų skaičius straipsnyje 628. Jame kalbama apie jauną merginą, kuri pradėjus maitintis vegetariškai žaliavalgiškai išsprendė daug sveikatos problemų (Nr. 142, Po metų žaliavalgystės medikai apstulbo pamatę sunkiai sirgusios merginos tyrimų rezultatus ). Didelio grįžtamojo ryšio sulaukta ir kitame straipsnyje, kuriame komentarų skaičius 571 (Nr. 197, Nėščia žaliavalgė: jei mama sveika ir laiminga - ir vaikas toks bus. ) Straipsnis parašytas 2013 metais. Jame kalbama apie kūdikio besilaukiančią ir vieną vaiką auginančią vegetarę žaliavalgę. Straipsnyje pateikiama asmeninė moters gyvenimo būdo istorija, kaip ji valgo ir maitina savo vaiką žaliavalgiškai. Galima manyti, kad šis straipsnis susilaukė didelio grįžamojo ryšio, nes išanalizavus straipsnius pastebėta, kad medikai Lietuvoje vegetarinio mitybos būdo nerekomenduoja besilaukiančioms moterims, o vaikams netgi draudžia. Taigi, tokia moters asmeninė patirtis galėjo sukelti diskusiją, nes jos elgesys priešatarauja nusistovėjusioms normoms. Trijuose procentuose (7) straipsnių nėra nei vieno komentaro. Juose pateikiami receptai, pristatytas renginys, televizijos laida. 16 pav. Grįžtamasis ryšys 59

60 Vizualinė informacija Tyrimo rezultatai rodo, kad straipsniuose įprastai pristatant vegetarinį mitybos būdą pateikiama viena arba dvi iliustracijos. Jose dažniausiai vaizduojami žmonės, kurie valgo daržoves, vaisius ir kitus negyvūninės kilmės produktus. Didelis iliustracijų skaičius būdingas tik 8 % (20) straipsnių. Straipsniai, kuriuose iliustracijų skaičius didelis viršijantis 11, dažniausiai pateikiamos nuotraukos iš renginių, švenčių, konferencijų. 17 pav. Iliustracijų skaičius. 18 pav. Kas vaizduojama iliustracijose? Iliustracijos, kuriose daržovės ir kiti ne gyvūninės kilmės produktai, mėsa bei kiti gyvūninės kilmės produktai, gyvūnai, augalai, gamta - susiję su vegetarizmo tema. Šešiasdešimt aštuonių procentų (174) straipsnių iliustracijos atspindi arba iš dalies atspindi dėstomą temą. Tuo tarpu iliustracijos kuriose vaizduojami žmonės, miestai, įvairūs istoriniai paveikslėliai nėra susiję su vegetarizmo tema. Tokių straipsnių 32 % (83). Kadangi iliustracijos dažniausiai neutralios žmonių nuotraukos, bei maisto produktai iliustracijų emocinis atspalvis neutralus. 19 pav. Iliustracijų emocinis atspalvis Trylikos procentų straipsnių (33) iliustracijų emocinis atspalvis neigiamas. Neigiamo emocinio atspalvio iliustracijose žmonės, pavargę, susiėmę už galvų, žmogus gulintis ligoninėje, senovės laikų žmogus, kuris medžioja gyvūną, beveik tuščios lėkštės (vegetarizmas dažnai asocijuojamas su nieko nevalgymu), gyvūnai auginami narvuose mėsos pramonei. Tokios iliustracijos formuoja negatyvias emocijas. Tokiuose straipsniuose dažniausiai matomas ir neigiamas vegetarizmo vertinimas. Tačiau I. Labutytės straipsnyje (Nr. 251) Žmonių ir gyvūnų dienos proga raginimai nemažinti PVM mėsai neigiamo emocinio atspalvio iliustracijos, tačiau 60

61 jose vegetarizmas nėra vertinamas neigiamai. Straipsnyje pateikta trylika iliustracijų, kurios yra iš Vinco Kudirkos aikštėje už gyvūnų teises kovojančių jaunuolių surengtos taikaus protesto akcijos. Akcijos metu ant aikštės laiptelių protestuotojai padėjo 14 gyvūnų nuotraukų. Jos buvo perjuostos juodomis gedulo juostomis, prie kiekvienos iš jų uždegta po žvakę. Taigi, tokios neigiamo emocinio atspalvio nuotraukos apeliuoja į skaitytojų jausmus, kelia liūdesį, kaltės jausmą dėl vartojamų gyvūninės kilmės produktų. D. Liekio straipsnyje (Nr. 42) D. Liekis: kodėl verta propaguoti vabzdžių valgymą Lietuvoje rašoma apie tai, kaip pasigaminti, paruošti vabzdžius valgymui. Iliustracijas galima laikyti neigiamą emocinį atspalvį turinčiomis, nes jose tarakonai lėkštėje su daržovėmis, tarakonai ant kepimo popieriaus, orkaitėje. 20 pav. Neigiamo emocinio atspalvio iliustracijos Apibendrinant kiekybinės turinio analizės rezultatus, matoma, kad naujienų portale Delfi.lt apie vegetarizmą pradėta šnekėti 2004-aisias, tačiau tema didesnio dėmesio susilaukia nuo 2011ųjų. Tokiai tendencijai gali būti pritaikyta darbotvarkės formavimo teorija, nes žiniasklaida šiuo atveju nukreipia dėmesį į tam tikrus klausimus (vegetarizmą, jo įtaką), kurie nuolat pristatant objektus, siūlo apie ką žmonės turi galvoti, žinoti, jausti. Dėmesio sukoncentravimas į tam tikrus klausimus, priverčia visuomenę suvokti juos kaip svarbesnius nei tuos, apie kuriuos nėra kalbama. Daugiausiai publikuojami ilgo pobūdžio informaciniai straipsniai, rubrikose, kuriose kalbama apie sveikatą, grožį, žmonių gyvenimus, nes dažniausiai straipsniuose vyrauja sveikatos, garsių ar paprastų žmonių gyvenimo istorijų tematika. Pristatant vegetarizmą dominuoja neutralios straipsnių antraštės bei neutralaus emocinio atspalvio iliustracijos. Pagrindiniai publikacijų autoriai korespondentai arba autorystė nenurodyta (portalo Delfi.lt straipsnis), informacijos šaltiniai gydytojai, dietologai, sveikatos specialistai, žurnalistai, kurie remiasi kitomis žiniasklaidos priemonėmis, skaitytojai, piliečiai. Publikacijose paprastai išskiriami du vegetarizmo tipai 61