Slaugos studentų žinių apie periferinės venos kateterių priežiūrą vertinimas

Transkriptas

1 Contents lists available at Slaugos studentų žinių aie eriferinės venos kateterių riežiūrą vertinimas Diana Janiušina Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas Lina Sirgienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas Santrauka. Tyrimo tikslas įvertinti slaugos studentų žinias aie eriferinės venos kateterių riežiūrą. Metodai. Kiekybinis tyrimas buvo vykdytas LSMU Slaugos fakultete 2020 m. sausį vasarį. Tyrime dalyvavo 106 Slaugos fakulteto irmosios studijų akoos II ir IV kursų studentai. Naudota tyrimo autorių sudaryta anketa. Gautas LSMU Bioetikos ritarimas vykdyti tyrimą Nr. BEC-1L(B)-50. Rezultatai. Dauguma slaugos II ir IV kursų studentų (atitinkamai 72,4 ir 81,3 roc.) nurodė teisingai, kad ilgiausiai įkištą eriferinės venos kateterį galima laikyti 72 val. Geriausiai II ir IV kurso studentai žinojo (atitinkamai 94,8 ir 97,9 roc.), kad įkišant eriferinės venos kateterį reikia dėvėti medicinines diagnostines irštines, tačiau II kurso 3,4 roc. studentų atsakė, jog irštinių dėvėti nereikia. Dauguma slaugos II ir IV kurso studentų (atitinkamai 63,8 ir 72,9 roc.) teisingai atsakė, kad eriferinės venos kateterio fiksacijai geriausiai tinka skaidrus oliuretano tvarstis. Slaugos studentai žinojo, kad rižiūrint kateterį reikia dokumentuoti kateterio įkišimo datą (98,1 roc.) ir laiką (90,6 roc.), išlauti kateterį (92,5 roc.). Mažiausiai slaugos studentai žinojo aie įkišimo vietos dokumentavimą (71,7 roc.), retelasto ar kitos medžiagos uždėjimą (73,6 roc.), tačiau aie retelasto ar kitos medžiagos uždėjimą geriau žinojo II kurso slaugos studentai nei IV kurso (atitinkamai 81,0 ir 73,6 roc.). Visi slaugos studentai teisingai atsakė, kad eriferinės venos kateterio įkišimo vietą reikia ažiūrėti ir vertinti, kai acientas skundžiasi skausmu eriferinio kateterio vietoje. Slaugos IV kurso studentai (93,8 roc.) dažniau nei II kurso studentai (75,9 roc.) žinojo, kad eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį reikia keisti, kai acientas išsimaudė su tvarsčiu. Išvados. Slaugos II ir IV kurso studentai turėjo akankamai žinių aie eriferinės venos kateterių riežiūrą. Slaugos IV kurso studentai geriau žinojo aie įkišto eriferinės venos kateterio laikymo trukmę, kateterio fiksaciją, medicininių diagnostinių irštinių naudojimą, kada reikia keisti eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį, o slaugos II kurso studentai geriau žinojo, kada ažiūrimas eriferinės venos kateteris, kada gali atsirasti irmųjų infekcijos ožymių, įkišus eriferinės venos kateterį. Reikšminiai žodžiai: eriferinės venos kateteris, slaugos studentai, kateterio riežiūra. Evaluations of Nursing students Knowledge of Periheral Veins Cathere Care Abstract. The aim of the study. To evaluate nursing students' knowledge of eriheral vein catheter care. Methods. Quantitative research was conducted at LSMU Faculty of Nursing in January February, Second and fourth year nursing students (n=160) of the first study cycle of the Faculty of Nursing articiated in the study. A questionnaire was made by the study authors. LSMU Bioethical aroval for study No. BEC-1L (B) -50 was obtained. Results. The majority of second- and fourth-year nursing students (resectively, 72.4% and 81.3%) correctly indicated that the longest eriheral venous catheter inserted could be stored for 72 hours. Second and fourth year students knew best (resectively, 94.8% and 97.9 %,) that medical diagnostic gloves should be worn when inserting a eriheral venous catheter, but 3.4% of second year students did. Students relied that gloves were not required. The majority of second- and fourth-year nursing students (resectively, 63.8% and 72.9 %,) correctly answered that a transarent olyurethane bandage is best suited for eriheral venous catheter fixation. Nursing students were aware of documenting the date of insertion (98.1%), flushing the catheter (92.5%), and documenting the time of insertion (90.6%) during eriheral venous catheter maintenance. Nursing students were least aware of the documentation of the site of administration (71.7%), the alication of retelast bandage or other material (73.6%). However, second-year students were better aware of the alication of retelast bandage or other material than fouth-year students (81.0% and 73.6%, resectively). All (100%) nursing students correctly answered that the eriheral venous catheter insertion site should be insected and evaluated when a atient comlains of ain at the eriheral catheter site. Fourth-year students were more likely (93.8%) to know that the bandage used to fix the eriheral venous catheter needed to be changed when the atient bathed with the bandage than second-year students in the nursing rogram (75.9%). Conclusions. The second and fourth year nursing students had sufficient knowledge of eriheral venous catheter care. Fourth year nursing students knew better about the duration of insertion of the inserted eriheral vein catheter, catheter fixation, use of medical diagnostic gloves when changing the bandage used to fix the eriheral vein catheter, but when the eriheral vein catheter was insected, time of ossible infection better knew second year students. Key words: eriheral vein catheter, nursing students, catheter care. Coyright 2020 Diana Janiušina, Lina Sirgienė. Published by Vilnius University Press. This is an Oen Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which ermits unrestricted use, distribution, and reroduction in any medium, rovided the original author and source are credited 1

2 Įvadas Periferinio intraveninio kateterio įkišimas yra labiausiai alitusi invazinė medicinos rocedūra visame asaulyje [1]. Kasmet anaudojama daugiau nei milijardas eriferinės venos kateterių [1]. Prancūzijoje kasmet įkišama iki 25 milijonų, Šiaurės Amerikoje aie 150 milijonų eriferinės venos kateterių [2, 3]. Ši rocedūra reikalauja įgūdžių, rofesinės kometencijos, žinių aie kraujagyslių sistemos anatomiją ir fiziologiją [2]. Periferinės venos kateteris skiriamas skysčiams į veną, kraujo erylimui, chemoteraijai ir kitiems vaistams lašinti ar leisti [4]. Iki 50 roc. įkištų kateterių reikia ašalinti dėl atsiradusių komlikacijų [5]. Nors eriferinės venos kateteriai yra dažnai naudojami ir manoma, kad jie kelia nedidelę riziką acientui, tačiau eriferinės venos kateteriai yra susiję su komlikacijomis, kurios gali turėti įtakos gydymui ir aciento sveikatai [6, 7]. Klinikinėje raktikoje registruojama įvairių komlikacijų: eriferinio kateterio užsikimšimas, hematoma, flebitas, tromboflebitas, infiltracija, ekstravazacija, infekcija [5, 6, 7]. Nustatyta, kad infekcijos dažnis 0,1 0,2 / 100 kateterių arba 0,2 0,9 / 1000 kateterio dienų [8], flebito dažnis 6,2 roc., ekstravazacijos 12,4 roc., infiltracijos 7,4 roc. [9]. Komlikacijos gali sukelti avojų aciento gyvybei, gali rireikti skubios medicinos agalbos [8, 10]. Viena didžiausių flebito asireiškimo rizikų yra susijusi su neakankamai amokytų darbuotojų eriferinės venos kateterio įkišimu ir eriferinės venos kateterio riežiūra [11]. Su eriferinės venos kateteriu susijusią infekciją ar kitas komlikacijas gali sukelti ilgas aciento buvimas ligoninėje, sergamumas, ligoninės išlaidos [12]. Slaugytojai yra atsakingi už saugios, į acientą orientuotos ir veiksmingos acientų riežiūros teikimą [13]. Slaugytojų vaidmuo yra svarbus užtikrinant injekcijų, susijusių su eriferinės venos kateteriu, revenciją [13]. Daugelis intervencijų ir revencijos strategijų, tokių kai eriferinio veninio kateterio įkišimas, stebėjimas ir įvertinimas, yra įrastos slaugos dalis [2]. Studentų žinios aie eriferinių kateterių riežiūrą buvo vertintos kitų šalių tyrimuose [14, 15, 16]. Nors slaugos studentai turėjo akankamai žinių, tačiau ne visi žinojo visus intraveninių kateterių riežiūros yatumus. Slaugos studentai, baigdami slaugos studijas, turi mokėti tinkamai atlikti eriferinės venos kateterio riežiūrą, žinoti su eriferinės venos kateteriu susijusias komlikacijas bei gebėti jas astebėti [17, 18], turi žinoti aie vietinių ir sisteminių komlikacijų revenciją, gydymą ir valdymą, naudotis įrodymais agrįstomis rekomendacijomis [18]. Ne visi slaugos studentai klinikinėje raktikoje turi vienodų galimybių įkišti acientui eriferinės venos kateterį ir neįgyja akankamai atirties, todėl rekomenduojama studentus skirti vis į skirtingas raktikos vietas [17]. Nustatyta, kad su intraveniniu kateteriu susijusių infekcijų galima gerokai sumažinti naudojant veiksmingą mokymo rogramą [18, 19]. Todėl aktualu išsiaiškinti, kokios yra slaugos rogramos studentų žinios aie eriferinio intraveninio kateterio riežiūrą. Tikslas įvertinti ir alyginti slaugos studentų žinias aie eriferinės venos kateterių riežiūrą. Tyrimo metodika Tyrimo organizavimas. Tyrimas vyko Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Slaugos fakultete, 2020 m. sausį vasarį. Anketos studentams buvo dalijamos jiems atogiu metu rieš ar o askaitų, suderinus laiką su dėstytojais. Slaugos studentai buvo akviesti dalyvauti tyrime vadovaujantis savarankiškumo rinciu, tyrimo dalyviai laisva valia sutiko atsakyti į anketoje ateiktus klausimus. Slaugos studentai buvo suažindinti su tyrimo tikslu bei anketos ildymu. Tyrimo imtis. Resondentų įtraukimas buvo vykdomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: studentai, studijuojantys slaugos rogramą, studentai, studijuojantys II ir IV slaugos kurse bei sutikę dalyvauti tyrime ir užildę anketas. Slaugos fakultete, slaugos rogramos studijose II ir IV kurse tyrimo metu iš viso studijavo 119 studentų: II kurso slaugos rogramą 60 studentų, IV kurso slaugos rogramą 59 studentai. Buvo išdalintos 119 anketų sugrįžo 113 anketų (atsako dažnis 94,6 roc.), iš jų 7 sugadintos. Iš viso tyrime dalyvavo 106 slaugos studentai. 2

3 Tyrimo anketa. Anketą arengė tyrimo autorės. Anketą sudarė bendrieji resondentų duomenys bei klausimai, susiję su eriferinės venos kateterių riežiūra. Šioje dalyje ateikti klausimai aie eriferinės venos kateterio laikymo trukmę, diagnostinių irštinių naudojimą įkišant eriferinės venos kateterį, eriferinės venos kateterio įkišimo laiko, vietos, datos dokumentavimą, eriferinės venos kateterio fiksavimą, fiksavimo tvarsčių riežiūrą, eriferinės venos kateterio išlovimą. Bandomasis tyrimas. Sudarius anketą buvo atliktas bandomasis tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti klausimyne ateiktų klausimų aiškumą. Anketos buvo išdalintos IV kurso slaugos studentams (n = 48). Visiems IV kurso slaugos studentams klausimai buvo aiškūs, todėl anketa nebuvo koreguojama. Tyrimo etika. Vykdomo tyrimo metu buvo laikomasi visų tyrimo etikos rincių, užtikrinant tiriamųjų anonimiškumą ir konfidencialumą. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro ritarimas Nr. BEC-1L(B)-50. Statistinė analizė. Gauti duomenys suvesti ir analizuoti naudojant statistines rogramas SPSS 20.0 (angl. Statistical Package for Social Science) ir Microsoft Excel Buvo atlikta arašomoji duomenų analizė. Kokybinių ožymių analizės rezultatai ateikti rocentais, skaičiuotas kiekybinių ožymių vidurkis, standartinis nuokryis. Požymių ryšys vertinamas naudojant Chi kvadrato testą. Lyginamųjų gruių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai < 0,05. Rezultatai Tyrimo imtį sudarė 106 slaugos II ir IV kurso studentai, 54,7 roc. (n = 58) studijavo II kurse, 45,3 roc. (n = 48) IV kurse. Didesnę tiriamųjų dalį (96,2 roc.) (n = 102) sudarė moterys, vyrai sudarė 3,8 roc. (n = 4). Slaugos studentų amžiaus vidurkis buvo 21,4 ± 2,3 metai. Slaugos studentų II ir IV kurso atsakymai aie įkišto eriferinės venos kateterio laikymo trukmę, galimos infekcijos atsiradimo laiką, kateterio fiksaciją, irštinių naudojimą ateikti 1 lentelėje. Dauguma slaugos II ir IV kursų studentų (atitinkamai 72,4 ir 81,3 roc.) nurodė teisingai, kad ilgiausiai įkištą eriferinės venos kateterį galima laikyti 72 val. Maža (3,4 roc.) slaugos studentų II kurso dalis nurodė, kad ilgiausiai įkištą eriferinės venos kateterį galima laikyti iki 24 valandų. Dauguma slaugos II ir IV kursų studentų (atitinkamai 86,2 ir 85,4 roc.) teisingai nurodė, kad įkišus eriferinės venos kateterį irmieji infekcijos ožymiai gali atsirasti o 24 val. Maža studentų dalis (2,8 roc.) asirinko neteisingą atsakymą ir nurodė, kad įkišus eriferinės venos kateterį irmieji infekcijos ožymiai gali atsirasti o 72 val. Dauguma II ir IV kurso slaugos studentų (atitinkamai 63,8 ir 72,9 roc.) teisingai atsakė, kad geriausiai eriferinės venos kateterio fiksacijai tinka skaidrus oliuretano tvarstis. Geriausiai II ir IV kurso studentai žinojo (atitinkamai 94,8 ir 97,9 roc.), kad įkišant eriferinės venos kateterį reikia dėvėti medicinines diagnostines irštines, tačiau 3,4 roc. II kurso studentų atsakė, jog irštinių dėvėti nereikia (1 lentelė). 3

4 1 lentelė. Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymų asiskirstymas aie įkišto eriferinės venos kateterio laikymo trukmę, galimos infekcijos atsiradimo laiką, kateterio fiksaciją, irštinių naudojimą Kursas, studentai, n (roc.) Parametrai II k. n = 58 IV k. n = 48 Iš viso, n (roc.) n = 106 Iki 24 val. 2 (3,5) 0 (0,0) 2 (1,9) Kiek laiko galima laikyti įkištą eriferinės venos kateterį, jeigu askirti intraveniniai vaistai 48 val. 8 (13,8) 7 (14,6) 15 (14,2) 0, val. 42 (72,4) 39 (81,3) 81 (76,4) 96 val. 6 (10,3) 2 (4,1) 8 (7,5) Po kiek laiko gali atsirasti irmųjų infekcijos ožymių, įkišus eriferinės venos kateterį Kuris tvarstis geriausiai tinka eriferinės venos kateterio fiksacijai Po 24 val. 50 (86,2) 41 (85,4) 91 (85,8) Po 48 val. 7 (12,1) 5 (10,4) 0, (11,3) Po 72 val. 1 (1,7) 2 (4,2) 3 (2,9) Fiksuoti nereikia 2 (3,4) 1 (2,1) Skaidrus oliuretano tvarstis 3 (2,9) 37 (63,8) 35 (72,9) 0, (67,9) Linus leistras 19 (32,8) 12 (25,0) 31 (29,2) Reikia 55 (94,8) 47 (97,9) 102 (96,2) Ar reikia dėvėti medicinines diagnostines irštines įkišant eriferinės venos kateterį Nereikia 2 (3,4) 0 (0,0) Pagal reikalą 1 (1,7) 1 (2,1) 0,647 2 (1,9) 2 (1,9) Kartais 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) Pastaba. Teisingi atsakymai ažymėti ilkai Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymai į klausimą aie veiksmus, atliekant eriferinės venos kateterio riežiūrą, ateikti 2 lentelėje. Slaugos studentai, atliekant eriferinės venos kateterio riežiūrą, geriausiai žinojo aie kateterio įkišimo datos dokumentavimą (98,1 roc.), kateterio išlovimą (92,5 roc.), įkišimo laiko dokumentavimą (90,6 roc.). Mažiausiai slaugos studentai žinojo aie eriferinės venos kateterio įkišimo vietos dokumentavimą (71,7 roc.), retelasto ar kitos medžiagos uždėjimą (73,6 roc.), o aie retelasto ar kitos medžiagos uždėjimą geriau žinojo II kurso studentai nei IV (atitinkamai 81,0 ir 73,6 roc.) (2 lentelė). 4

5 2 lentelė. Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymų asiskirstymas į klausimą aie veiksmų atlikimą atliekant eriferinės venos kateterio riežiūrą Veiksmai Įkišimo datos dokumentavimas Įkišimo vietos Įkišimo laiko dokumentavimas dokumentavimas Kateterio fiksavimas Fiksavimo tvarsčių riežiūra Kateterio išlovimas Tvarsčio ant kateterio uždėjimas Retelasto ar kitos medžiagos uždėjimas Kursas, studentai n (roc.) II kursas, n = 58 IV kursas, n = 48 Pastaba. Teisingi atsakymai ažymėti ilkai Iš viso, n = 106 Tai Ne Kartais Tai Ne Kartais Tai Ne Kartais 57 (98,3) 1 (1,7) 0 (0,0) 47 (97,9) 1 (2,1) 0 (0,0) 104 (98,1) 2 (1,9) 0 (0,0) 0, (87,9) 4 (6,9) 3 (5,2) 45 (93,8) 3 (6,3) 0 (0,0) 96 (90,6) 7 (6,6) 3 (2,8) 0, (69,0) 12 (20,7) 6 (10,3) 36 (75,0) 11 (22,9) 1 (2,1) 76 (71,7) 23 (21,7) 7 (6,6) 0, (87,9) 5 (8,6) 2 (3,4) 43 (89,6) 3 (6,3) 2 (4,2) 94 (88,7) 8 (7,5) 4 (3,8) 0, (89,7) 5 (12,5) 1 (1,7) 41 (85,4) 6 (12,5) 1 (2,1) 93 (87,7) 11 (10,4) 2 (1,9) 0, (91,) 4 (6,9) 1 (1,7) 45 (93,8) 3 (6,3) 0 (0,0) 98 (92,5) 7 (6,6) 1 (0,9) 0, (84,5) 7 (12,1) 2 (3,4) 41 (85,4) 6 (12,5) 1 (2,1) 90 (84,9) 13 (12,3) 3 (2,8) 0, (81,0) 2 (3,4) 9 (15,5) 31 (64,6) 10 (20,8) 7 (14,6) 78 (73,6) 9 (8,5) 16 (15,1) 0,286 Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymai į klausimą aie eriferinės venos kateterio įkišimo vietos vertinimą ateikti 3 lentelėje. Dauguma II ir IV kurso studentų (atitinkamai 96,6 ir 97,7 roc.) atsakė teisingai, kad eriferinės venos kateterio įkišimo vieta yra ažiūrima ir vertinama, kai leidžiami vaistai. II kurso slaugos studentai (74,1 roc.) geriau nei IV kurso studentai (60,4 roc.) žinojo, kad reikia ažiūrėti ir vertinti eriferinės venos kateterio įkišimo vietą, kai keičiami infuzijos buteliai. Visi slaugos studentai teisingai atsakė, kad eriferinės venos kateterio įkišimo vietą reikia ažiūrėti ir vertinti, kai acientas skundžiasi skausmu eriferinio kateterio vietoje. Visi slaugos II kurso studentai atsakė teisingai, kad eriferinės venos kateterio įkišimo vietą reikia ažiūrėti ir vertinti, kai acientas skundžiasi kateterio įkišimo vietoje atsiradusiu araudimu, tuo taru slaugos IV kurso studentų dalis (2,1 roc.) atsakė, kad reikia tik kartais ažiūrėti ir vertinti eriferinės venos kateterio įkišimo vietą. Didesnė IV kurso studentų dalis (85,4 roc.) atsakė teisingai, kad eriferinės venos kateterio įkišimo vietą reikia ažiūrėti ir vertinti, kai acientas skundžiasi galūnės šalimu. Į šį klausimą teisingai atsakė 81,0 roc. II kurso studentų. 5

6 3 lentelė. Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymų asiskirstymas į klausimą aie eriferinės venos kateterio įkišimo vietos ažiūrėjimą ir vertinimą Veiksmai Kateteris ažiūrimas Kateteris ažiūrimas acientui skundžiantis Leidžiant vaistus Pajungiant infuzinę sistemą Keičiant infuzijos butelius Skausmu Paraudimu Galūnės šalimu Odos deginimo jausmu Niežuliu Kursas, studentai n (roc.) II kursas, n = 58 IV kursas, n = 48 Tai 56 (96,6) 56 (96,6) 43 (74,1) 58 (100,0 ) 58 (100,0 ) 47 (81,0) 57 (98,3) 54 (93,1) Pastaba. Teisingi atsakymai ažymėti ilkai Ne 2 (3,4) 0 (0,0) 1 (1,7) 1 (1,7) 7 (12,1) 8 (13,8) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 6 (10,3) 5 (8,6) 0 (0,0) 1 (1,7) 4 (6,9) 0 (0,0) Tai 47 (97,7) 45 (93,8) 29 (60,4) 48 (100,0 ) 47 (97,9) 41 (85,4) 48 (100,0 ) 47 (97,9) Ne 0 (0,0) 1 (2,1) 2 (4,2) 1 (2,1) 10 (20,8) 9 (18,8) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (2,1) 5 (10,4) 2 (4,2) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (2,1) 0 (0,0) Iš viso, n = 106 Tai 103 (97,2) 101 (95,3) 72 (67,9) 106 (100,0) 105 (99,1) 88 (83,0) 105 (99,1) 101 (95,3) Ne Kartais Kartais Kartais 2 (1,9) 1 (0,9) 0,877 3 (2,8) 2 (1,9) 0, (16,0) 17 (16,0) 0 (0,0) 0 (0,0) - 0,209 0 (0,0) 1 (0,9) 0, (10,4) 7 (6,6) 0,423 0 (0,0) 1 (0,9) 0,365 5 (4,7) 0 (0,0) 0,249 Visi slaugos IV kurso studentai atsakė teisingai, kad eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį reikia keisti, kai tvarstis kruvinas. Slaugos II kurso studentai (94,8 roc.) geriau nei IV kurso studentai (87,5 roc.) žinojo, kad eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį reikia keisti, kai tvarstis susiteė. Slaugos IV kurso studentai (93,8 roc.) dažniau nei slaugos II kurso studentai (75,9 roc.) ( < 0,05) žinojo, kad eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį reikia keisti, kai acientas išsimaudė su tvarsčiu (4 lentelė). 4 lentelė. Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymų asiskirstymas į klausimą, kada reikia keisti eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį Veiksniai Kursas, studentai n (roc.) II k. n = 58 IV k. n = 48 Iš viso n = 106 (roc.) Tvarstis kruvinas tai 57 (98,3) 48 (100,0) 105 (99,1) ne 1 (1,7) 0 (0,0) 1 (0,9) Ant tvarsčio nubėgo vaistų tai 44 (75,9) 35 (72,9) 79 (74,5) ne 14 (24,1) 13 (27,1) 27 (25,5) Tvarstis atsiklijavęs tai 56 (96,6) 47 (97,9) 103 (97,2) ne 2 (3,4) 1 (2,1) 3 (2,8) Pacientas išsimaudė su tvarsčiu tai 44 (75,9) 45 (93,8) 89 (84,0) ne 14 (24,1) 3 (6,3) 17 (16,0) Tvarstis susiteė tai 55 (94,8) 42 (87,5) 97 (91,5) ne 3 (5,2) 6 (12,5) 9 (8,5) Pastaba. Visi atsakymai teisingi 0,361 0,729 0,673 0,012 0,178 6

7 Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymų asiskirstymas į klausimą, kada eriferinės venos kateteris turi būti ištraukiamas iš venos, ateiktas 5 lentelėje. 5 lentelė. Slaugos II ir IV kurso studentų atsakymų asiskirstymas į klausimą, kada eriferinės venos kateteris turi būti ištraukiamas iš venos Kursas, studentai n (roc.) Iš viso n = 106 Veiksniai II k. n = 58 IV k. n = 48 (roc.) Praėjo 3 aros o kateterio įkišimo Baigtas gydymas intraveniniais vaistais Pastebima alinkinių audinių infiltracija Parausta oda Kateteris nefunkcionuoja Atsiranda venos uždegimo ožymių Pacientas išrašomas iš gydymo įstaigos Pastaba. Visi atsakymai teisingi tai 49 (84,5) 44 (91,7) 93 (87,7) ne 9 (15,5) 4 (8,3) 13 (12,3) tai 55 (94,8) 42 (87,5) 97 (91,5) ne 3 (5,2) 6 (12,5) 9 (8,5) tai 56 (96,6) 47 (97,9) 103 (97,2) ne 6 (10,3) 3 (6,3) 9 (8,5) tai 52 (89,7) 45 (93,8) 97 (91,5) ne 6 (10,3) 3 (6,3) 9 (8,5) tai 54 (93,1) 43 (89,6) 97 (91,5) ne 4 (6,8) 5 (10,4) 9 (8,5) tai 56 (96,6) 44 (91,7) 100 (94,3) ne 2 (3,4) 4 (8,3) 6 (5,7) tai 57 (98,3) 47 (97,9) 104 (98,1) ne 1 (1,7) 1 (2,1) 2 (1,9) 0,262 0,178 0,673 0,452 0,518 0,279 0,892 Dauguma (97,9 roc.) slaugos IV kurso studentų nurodė teisingai, kad eriferinės venos kateteris turi būti ištraukiamas iš venos, kai acientas išrašomas iš gydymo įstaigos ir astebima audinių infiltracija. Dauguma slaugos II kurso studentų nurodė teisingai, kad eriferinės venos kateteris turi būti ištraukiamas iš venos, kai acientas išrašomas iš gydymo įstaigos (98,3 roc.), asirodo venos uždegimo ožymių (96,6 roc.), kateteris nefunkcionuoja (93,1 roc.), baigtas gydymas intraveniniais vaistais (94,3 roc.). Rezultatų atarimas Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad slaugos studentai turėjo žinių aie eriferinio venos kateterio riežiūrą, nedidelė studentų dalis ne visai tiksliai atsakė į visus su intraveninio kateterio riežiūra susijusius klausimus. IV kurso slaugos studentai turėjo daugiau raktinių įgūdžių klinikinėje alinkoje, tad jų žinios buvo geresnės. Tyrimo metu nustatėme, kad dauguma slaugos studentų žinojo, jog ilgiausiai eriferinės venos kateterį galima laikyti 72 val. Mūsų tyrimo rezultatai buvo anašūs su Italijos trijų regionų universitetų irmosios akoos slaugos studentų žinių aie eriferinės venos kateterio riežiūrą rezultatais, kurio metu nustatyta, kad dauguma irmo, antro ir trečio slaugos kursų studentų (95,6 roc.) žinojo, kad ilgiausiai eriferinės venos kateterį galima laikyti 72 val. [11]. Dauguma slaugos rogramos II ir IV kursų studentų žinojo, kad geriausiai eriferinės venos kateterio fiksacijai tinka skaidrus oliuretano tvarstis. Tiriant atologinių mikroorganizmų skaičiaus skirtumą eriferinės venos kateterio vietoje naudojant skaidrų oliuretano tvarstį, nustatyta, kad mikrobų skaičius eriferinės venos kateterio įkišimo vietoje yra žymiai mažesnis kateterį fiksuojant skaidriu oliuretano tvarsčiu, tai at oliuretano tvarstis asaugo eriferinės venos kateterio įkišimo vietą nuo atologinių mikroorganizmų kontaminacijos bei leidžia stebėti eriferinės venos kateterio įkišimo vietą [22]. Slaugos abiejų kursų studentai žinojo, kad eriferinės venos kateteris turi būti ažiūrimas ir vertinama jo įkišimo vieta, kai yra leidžiami vaistai, ajungiama infuzinė sistema, keičiamas infuzijos butelis, tai at kateteris ažiūrimas ir vertinamas, kai acientas skundžiasi skausmu, araudimu, galūnės šalimu, odos deginimo jausmu 7

8 bei niežuliu. Panašūs rezultatai buvo gauti ir 2019 m. Neale, tiriant slaugytojų bei dar studijuojančių slaugos studentų žinias aie eriferinės venos kateterio riežiūrą, kurio metu nustatyta, kad dauguma (85,7 roc.) resondentų turi žinių aie tinkamą eriferinės venos kateterio riežiūrą bei eriferinės venos kateterio įkišimo vietos įvertinimą [12] m. Tokijuje atliktu tyrimu buvo vertinamas eriferinės venos kateterio riežiūros rotokolo veiksmingumas užtikrinant kateterio nefunkcionavimo revenciją sumažinant mechaninį dirginimą. Tyrimu nustatyta, kad iš 233 sveikatos riežiūros įstaigoje acientams įkištų eriferinės venos kateterių net 68 (29,2 roc.) eriferinės venos kateteriai nustojo funkcionuoti ir turėjo būti ištraukti iš venos dėl mechaninių kliūčių, tokių kai savaiminis eriferinės venos kateterio išsitraukimas iš venos, acientas išsimaudė su eriferinės venos kateteriu, netinkama eriferinės venos kateterio fiksacija [20]. Mūsų tyrime slaugos IV kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau nei slaugos II kurso studentai žinojo, kad eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį reikia keisti, kai acientas išsimaudė su tvarsčiu. Mokymasis yra tęstinis rocesas, slaugos studentai, baigę studijas ir radėję dirbti, tai at nuolat turi tobulinti ir atnaujinti žinias. Egite tiriant mokymo rogramas, kurias sudarė daug raktinių užsiėmimų, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai agerėjo bendras slaugytojų žinių lygis aie eriferinės venos kateterių riežiūrą iškart o mokymo rogramos įdiegimo ir raėjus 6 mėnesiams ar daugiau o mokymo rogramos gairių įgyvendinimo, kai slaugytojai taikė išmoktas naujas žinias raktiškai [2]. Slaugos studentai aie eriferinės venos kateterių riežiūrą, galimas komlikacijas ir jų revenciją mokosi jau irmame studijų kurse. Praktikos laikotariu slaugos rogramos IV kurso studentai turėjo galimybę savarankiškai įkišti daugiau eriferinės venos kateterių, savarankiškai juos rižiūrėti bei atažinti atsiradusias su eriferinės venos kateteriu susijusias komlikacijas. Slaugos IV kurso studentų žinios aie eriferinės venos kateterių riežiūrą yra geresnės negu II slaugos kurso studentų, nes slaugos IV kurso studentai turėjo daugiau slaugos raktikos, galėjo taikyti žinias raktikos metu, slaugos studentus mokė slaugos raktikos mokytojai. Tolimesniems tyrimams rekomenduotume tirti slaugos studentų žinias aie eriferinės venos kateterio sukeltas komlikacijas, revencijos riemones. IŠVADOS 1. Slaugos II kurso studentai geriausiai žinojo, kad įkišant eriferinės venos kateterį reikia dėvėti medicinines diagnostines irštines, atliekant eriferinės venos kateterio riežiūrą reikia dokumentuoti eriferinės venos kateterio įkišimo datą, laiką ir vietą. Beveik ketvirtadalis slaugos II kurso studentų nežinojo, kad eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamas tvarstis turi būti keičiamas acientui išsimaudžius su tvarsčiu. 2. Slaugos rogramos IV kurso studentai geriausiai žinojo, kad eriferinės venos kateterį ilgiausiai galima laikyti 72 val., kada eriferinės venos kateteris yra ištraukiamas iš aciento venos. Slaugos IV kurso studentams trūko žinių, kad eriferinės venos kateteris yra ažiūrimas acientui skundžiantis skausmu, deginimo ojūčiu, niežuliu kateterio įkišimo vietoje. 3. Slaugos II ir IV kurso studentai turėjo akankamai žinių aie eriferinės venos kateterių riežiūrą. Slaugos IV kurso studentai geriau žinojo aie įkišto eriferinės venos kateterio laikymo trukmę, kateterio fiksaciją, medicininių diagnostinių irštinių naudojimą, kada reikia keisti eriferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį, o slaugos II kurso studentai geriau žinojo, kada ažiūrimas eriferinės venos kateteris, kada gali atsirasti irmųjų infekcijos ožymių, įkišus eriferinės venos kateterį. 8

9 Literatūra 1. Bundgaard Madson E., Sloth E., Skov Illum B., Juhl-Olsen P. The clinical erformance of middle line catheters: An observational study. Acta Aenesthesiologica Scandinavica Mar; 64(3): Al Salmi S. I., Kadium M. G. An education intervention to imrove nurses knowledge to reduce catheter-related bloodstream infection in Hemodialysis Unit. International Journal of Science and Research Ar; 4(4): Fakih M., Jones K., Rey J., Berriel-Cass D., Kalinicheva T., Szunar S., et al. Sustained imrovements in eriheral venous catheter care in non-invasive care units: a quasi exerimental controlled study of education and feedback. Infection Control and Hosital Eidemiology May; 33(5) : Aghdassi S. J. S., Geffers C., Behnke M., Gromann A., Gastmeier P., Kramer T. S. Managment of eriheral venous catheters and imlementation of guidelines in Germany: a national survey. The Journal of Josital Infection Dec 27. Pii: S (19) Webster J., Osborne S., Rickard C. M., New K. Clinically-indicated relacement versus routine relacement of eriheral venous catheters. In: Webster J, editor. Cochrane Database Syst. Rev., vol. 4, Chichester, UK, England: John Wiley & Sons, Ltd; 2013,. CD Alexandrou E., Ray-Barruel G., Carr P. J., Frost S. A., Inood S., Higgins N., et al. Use of short eriheral intravenous catheters: characteristics, managment, and utcomes worldwide. Journal of Hosital Medicine May 30;13(5). 7. Malach T., Jerassy Z., Rudensky B., et al. Prosective surveillance of hlebitis associated with eriheral intravenous catheters. American Journal of Infection Control. 2006; 34(5): Gahlot R., Nigam C., Kumar V., Yadav G., Anuurba S. Catheter-related bloodstream infections. International Journal of Critical Illness and Injury Science. 2014; 4(2): Boyd S., Aggarwal I., Davey P., Logan M., Nathwani D. Periheral intravenous catheters: the road to quality imrovement and safer atient care. The Journal of Hosital Infection Jan; 77(1): Barruel-Ray G., Polit D. F., Murfield J. E., Rickard C. M. Infusion hlebitis assessment measures: a systematic review. Journal of Evaluation of Clinical Practice Ar; 20(2): Simonetti V., Comarcini D., Miniscalco D., Tirabassi R., Di-Giovanni P., Cicolini G. Assesing nursing students knowledge of evidence-based guidelines on the managment of eriheral venous catheters: A multicentre cross-sectional study. Nurse Education Today Feb; 73: Ruiz-Giardin J. M., Ochoa Chamorro I., Jaqueti Aroca J., Garcia Arata M. I., et al. Blood stream infections associated with central and eriheral venous catheters. BMC Infectious Diseases Oct 15; 19(1); WHO guidelines on hand hygiene in health care [interaktyvus] [žiūrėta 2019 sausio 5 d.]; Prieiga er internetą: htt://as.who.int/iris/bitstream/10665/44102/1/ _eng.df 14. Ohlén J., Furåker C., Jakobsson E., Bergh I., Hermansson E. Imact of the Bologna rocess in Bachelor nursing rogrammes: The Swedish case. Nurse Education Today Feb; 31(2): Nulty D., Mitchell M., Jeffrey C., Henderson A., Groves M. Best Practice Guidelines for use of OSCEs: Maximising value for student learning. Nurse Education Today Feb; 31(2): Collins M., Phillis S., Dougherty L., de Verteuil A., Morris W. A structured learning rogramme for veneuncture and cannulation. Nursing Standart Mar 8 14; 20(26): Chang A., Gardner G., Duffield C., Ramis M. A Delhi study to validate an advanced ractice nursing tool. The Journal of Advanced Nursing Oct; 66(10): Artan C. Artan M. O., Baykan Z. Knowledge Levels and Practices of Health Personnel about Health Risks and Hosital Infections. Duzce University Health Sciences Institute Journal Jan; 5(2): Yilmaz G., Caglayan R., Aydın K. The effect of education on the infection rate and risk factors regarding intravaskuler catheter related infections. Infection Control Hosital Eidemiology Jun; 28(6): Takahashi T., Murayama R., Abe-Doi M., Kaneno M. M. et al. Preventing eriheral intravenous catheter failure by reducing mechanical irritation. Scientific Reorts Jan 31; 10(1): Carson D., Dychter S., Gold D., Haller M. Intravenous theray: a review of comlications and economic considerations of eriheral access. Journal of Infusion Nursing. 2012; 35(2): Helm R. E., Klausner J. D., Klemerer J. D., Flint L. M., Huang E. Acceted but unaccetable: eriheral IV catheter failure. Journal of Infusion Nursing: the official ublication of the Infusion Nurses Society May/Jun; 42(3):