Žiedinės ekonomikos plėtros priemonės ir sprendimai. situacijos apžvalga ir rekomendacijos politikos formuotojams

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Žiedinės ekonomikos plėtros priemonės ir sprendimai. situacijos apžvalga ir rekomendacijos politikos formuotojams"

Transkriptas

1 Žiedinės ekonomikos plėtros priemonės ir sprendimai situacijos apžvalga ir rekomendacijos politikos formuotojams 2021

2 Publikaciją Žiedinės ekonomikos plėtros priemonės ir sprendimai: situacijos apžvalga ir rekomendacijos politikos formuotojams parengė Lietuvos inovacijų centras. Viešoji įstaiga Lietuvos inovacijų centras (toliau LIC) yra nepelno organizacija, teikianti inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms. Nuo 1996 metų veikianti organizacija vienija verslo, mokslo, politikos ir visuomenės interesus, siekiant padidinti tarptautinį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. LIC teikia ekspertinę konsultacinę pagalbą institucijoms, įgyvendinančioms inovacijų ir technologijų plėtros politiką, vykdo tyrimus prioritetinėse Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų politikos srityse ir teikia įžvalgas bei rekomendacijas, skatinant įrodymais ir patirtimi pagrįstų sprendimų priėmimą. LIETUVOS INOVACIJŲ CENTRAS,

3 ĮVADAS 4 ŽIEDINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE SITUACIJOS VERTINIMAS 6 TARPTAUTINĖS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PLĖTROS TENDENCIJOS IR REKOMENDACIJOS 14 Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros politikos tendencijos 14 Žiedinės ekonomikos skatinimo kryptys ir būdai 15 UŽSIENIO ŠALIŲ PRAKTIKA REMIANT ŽIEDINĘ EKONOMIKĄ 20 Finansinės priemonės 20 Žinių perdavimo ir bendradarbiavimo centrai 25 REKOMENDACIJOS 27 Siūlymai žiedinės ekonomikos plėtrą šalyje skatinančioms politikos priemonėms 28 3

4 Įvadas Lietuvos strateginiuose dokumentuose žiedinės ekonomikos (toliau ŽE) plėtros prioritetą apibūdina metų Nacionalinio pažangos plano 1.4 uždavinys Perorientuoti pramonę į žiedinę ekonomiką ir skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą. Šį uždavinį papildo aštuoni progresą matuojantys rodikliai: MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP; Inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių; Atgautų medžiagų panaudojimas; Ekologinių inovacijų indeksas; Pramonės sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu; Sutaupytas energijos kiekis pramonės sektoriuje; Pramonės sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu; Pramonės sektoriuje išmetamo SO2 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu. Šiuo metu aktyviai formuojamos Nacionalinio e- nergetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonės ir prasidėjęs Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodžio rengimas turėtų ženkliai prisidėti prie siektinų rodiklių reikšmių. Todėl toliau pateikiamos žiedinės ekonomikos situacijos Lietuvoje apžvalgos ir rekomendacijų tikslas numatyti ir pasiūlyti priemones, kurios galėtų prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1.4 uždavinio įgyvendinimo ir papildytų aukščiau įvadintose strategijose numatytus veiksmus. Atsižvelgiant į naujausias tarptautines ŽE plėtros tendencijas, yra būtina formuoti politikos priemones, įgalinančias įmonių perėjimą link žiedinės ekonomikos principais paremtos veiklos. Įmonių investavimas į naujas gamybos technologijas ir procesus turėtų būti vertinamas ir iš ekologinės perspektyvos, t. y. įmonės turėtų investuoti į naudojamų technologinių procesų atnaujinimą ir tobulinimą, siekiant mažinti neigiamą jų veiklos poveikį aplinkai. Jau naudojamų technologijų gyvavimo trukmės prailginimas ir jų žalinimo procesai taip pat gali padėti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Be to, klimatui palankią ir žiediniais principais paremtą gamybą galima įgyvendinti ir koreguojant žaliavų naudojimą neekologišką išteklių naudojimą keičiau aplinkai mažiau kenksmingomis praktikomis. Technologijų atnaujinimas, pasinaudojant skaitmeninimo galimybėmis, taip pat yra labai svarbi žiedinės ekonomikos dalis, todėl yra būtina skatinti ir naujų technologijų diegimą. Viešosios investicijos turėtų skatinti įmones, norinčias įsigyti ir įgyvendinti skaitmeninius sprendimus bei technologijas, kurios galėtų sudaryti sąlygas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimui. Taip pat reikėtų apsvarstyti paramos schemas, kurios padėtų diegti ekologines ir netechnologines inovacijas, padedančias sumažinti pramoninių atliekų kiekį ir padidinti antrinių medžiagų naudojimą. Žiedinės ekonomikos kontekste naujų verslo modelių skatinimas taip pat yra labai aktualus. Kadangi dauguma įmonių vadovaujasi tradiciniu linijiniu verslo modeliu, būtina skatinti jų perėjimą prie žiedinių verslo modelių (1 pav.), kurie prisideda prie žiedinės ekonomikos laikantis pagrindinių jos principų. Todėl aktualiomis tampa tos politikos priemones, kurių tikslas būtų įmonių konsultavimas apie galimybes taikyti naujas skaitmeninių technologijų valdymo žinias. Taip pat svarbu keistis žiniomis ir gerąja patirtimi, kaip verslas taiko žiedinius verslo modelius, todėl reikia apsvarstyti paramos priemones, kurios skatintų dalyvavimą žinių sklaidos tinkluose. Tokie tinklai galėtų apimti politikos formuotojus, mokslo atstovus, nevyriausybines organizacijas ir tarpininkus, kuriems būtų suteikta galimybė išplėsti savo kompetencijas, taip geriau pasirengiant prisidėti prie žiedinės e- konomikos transformacijos. Šioje ataskaitoje yra pristatomas Lietuvos statistinių rodiklių, susijusių su žiedinės 4

5 ekonomikos situacija šalyje, jų dinamikos vertinimas bei šalies pozicija Europos Sąjungos valstybių kontekste. Statistinę analizę papildo susistemintos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, skirtos skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą. Ataskaitoje taip pat yra pateikiamos tarp Europos valstybių aptinkamos paramos priemonės ir sprendimai, skatinantys žiedinės ekonomikos plėtrą. Paskutinėje šio dokumento dalyje politikos formuotojams yra pateikiamos į MVĮ veiklos skatinimą orientuotos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas prisidėtų prie žiedinės ekonomikos plėtrai šalyje palankios aplinkos kūrimo. 1 pav. Žiedinės ekonomikos verslo modeliai pagal tipines vertės grandines (Šaltinis: EBPO) 5

6 Žiedinės ekonomikos Lietuvoje situacijos vertinimas Iki šiol Europos Sąjungoje vis dar nėra visuotinai funkcionuojančios bendros žiedinės ekonomikos rodiklių stebėsenos sistemos, kuri leistų įvertinti kiekvienos ES narės progresą šioje srityje ar palyginti šalis tarpusavyje. Tiesa, Europos Komisija yra pristačiusi tokią sistemą dar 2015 metais, tačiau jos taikymas yra labai ribotas ir nepatogus. Naujajame ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane 1 yra numatyta patobulinti šį įrankį. Planuojama, kad stebėsenos sistema bus atnaujinta 2021 metais. Kiekvienais metais vertinimų, susijusių su žiedinės ekonomikos makro, t. y. valstybės ekonomikos masto, analize, daugėja. Tokiose analizėse pagrindinis dėmesys yra skiriamas medžiagų srautams tarp ekonomikos ir aplinkos (pavyzdžiui, žaliavų gavyba ir emisijos), taip pat tarptautinės prekybos mainams (medžiagų ir produktų importas bei eksportas) ir medžiagų sankaupoms vidaus ekonomikoje (pavyzdžiui, atliekos ir antrinės žaliavos), tačiau tokios analizės nevertina medžiagų srautų tarp vidaus e- konominių sektorių. Tai labiau būdinga mezo lygio vertinimams, apimantiems tam tikrų pramonės sektorių analizes, kurios yra naudingos formuojant žiedinės ekonomikos strategijas ir veiksmų planus. Atsižvelgus į dažniausiai mokslininkų bei tarptautinių organizacijų naudojamus rodiklius 2 ir duomenų prieinamumą bei naujumą, Lietuvos situaciją žiedinės ekonomikos aspektu pasirinkta apžvelgti remiantis šiais statistiniais duomenimis: šalies medžiagų vidaus vartojimas; tiesioginės medžiagų sąnaudos; susidariusių komunalinių atliekų kiekis; perdirbtų komunalinių atliekų kiekis; gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų surinkimas ir tvarkymas; valstybės biudžeto išlaidos MTEP veiklai pagal socialinius ekonominius tikslus; priemonių Eco-inovacijos LT ir Eco-inovacijos LT+ rezultatai; su žiedine ekonomika susijusių startuolių kiekis ir pobūdis. Šie rodikliai suskirstyti į tris kategorijas: medžiagų naudojimas; atliekų susidarymas; mokslas, inovacijos ir investicijos. Pirmosios kategorijos rodikliai svarbūs nustatant šalies priklausomybę nuo iškastinių ir pirminių žaliavų. Pereinant prie žiedinės ekonomikos tokių žaliavų suvartojimas mažėja, t. y. didėjant medžiagų cirkuliacijai rinkoje, iškastinių ir pirminių žaliavų poreikis mažėja, o tai atsispindi medžiagų vidaus vartojimo ir tiesioginių medžiagų sąnaudų rodikliuose. Antrosios kategorijos rodikliai parodo ekonomikoje generuojamų atliekų mastą, koks kiekis medžiagų yra prarandamas gamybos metu, bei kaip šios medžiagos yra panaudojamos toliau. Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos veiksmų plane atliekos yra laikomos ištekliais, todėl jų tvarkymas ir tolimesnis panaudojimas yra svarbi žiedinės ekonomikos analizės dalis. Trečiosios kategorijos rodikliai apžvelgia su žiedine ekonomika susijusių investicijų ir inovacijų pobūdį bei apimtį, kartu su įmonių veikla ŽE srityje. Šie rodikliai leidžia įvertinti verslo tendencijas žiedinės ekonomikos ir inovacijų klausimais ypač svarbius elementus plėtojant įmonėms palankią žiedinės ekonomikos plėtros politiką. Vertinant Lietuvos situaciją Europos Sąjungos kontekste yra apžvelgiami du tarptautiniu mastu pripažinti dokumentai Ekologinių inovacijų indekso rodiklių ataskaita kartu su Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) pateiktu šalies vertinimu Nagrinėtos šios žiedinės ekonomikos indikatorius analizuojančios publikacijos:

7 Medžiagų naudojimas Medžiagų vidaus vartojimas (nustatomas sudedant medžiagų vidaus gavybą bei importą ir a- tėmus eksportą) ir tiesioginės medžiagų sąnaudos (rodiklis, apimantis visas gamybai ir paslaugoms teikti sunaudojamas medžiagas, įskaitant medžiagas, naudojamas eksportuojamiems gaminiams ir apskaičiuojamas sudedant medžiagų vidaus gavybą bei importą) yra šalies e- konominės veiklos sąnaudas apibūdinantys rodikliai, plačiai naudojami ir žiedinės ekonomikos analizėje metų laikotarpiu tiek medžiagų vidaus vartojimas, tiek jų tiesioginės sąnaudos augo atitinkamai 22 proc., t.y tūkst. tonų, ir 17 proc. arba tūkst. tonų. Įvertinus tai, kad analizuojamu laikotarpiu šalies bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui augo, galima daryti išvadą, jog ekonominiam šalies augimui svarbios įtakos turi išgaunamos arba įsivežamos medžiagos, t.y. žaliavos. Iki 2050 metų Europos Komisija yra pasiryžusi pasiekti nuo išteklių naudojimo atsietą ekonominį augimą, kuris yra kertinis žiedinės ekonomikos principas, tačiau Lietuva, kartu su kitomis ES valstybėmis, turi skirti dideles lėšas gamybos transformacijai, siekiant įgyvendinti šį EK nustatytą tikslą. Šalyje nuo išteklių naudojimo atsietas ekonominis augimas nėra išskirtas atskiru strateginiu prioritetu, todėl jo skatinimas daugiausiai vykdomas remiant efektyvų išteklių naudojimą. 3 pav. Tiesioginės medžiagų sąnaudos ir BVP vienam gyventojui Lietuvoje metais (Šaltinis: LSD) Tiesioginės medžiagų sąnaudos, tūkst. tonų [skalė kairėje] BVP vienam gyventojui, EUR [skalė dešinėje] pav. Medžiagų vidaus vartojimas ir BVP vienam gyventojui Lietuvoje metais (Šaltinis: LSD) Medžiagų vidaus vartojimas, tūkst. tonų [skalė kairėje] BVP vienam gyventojui, EUR [skalė dešinėje]

8 Atliekų susidarymas ir tvarkymas Šalyje susidariusių komunalinių atliekų kiekis metų laikotarpiu augo. Svarbu pastebėti, kad ženkliam komunalinių atliekų sumažėjimui 2016 metais įtakos turėjo pradėjusi veikti depozito sistema, dėl kurios didžioji dalis plastikinių, stiklinių ir aliumininių gėrimų pakuočių nebepateko į komunalinių atliekų konteinerius. Lyginant komunalinių atliekų augimą su mažėjančiu šalies gyventojų skaičiumi matyti, jog susikaupusių atliekų kiekis vienam gyventojui didėja metais šis rodiklis siekė 464 kg, tačiau teigiamai atsiliko nuo Europos Sąjungos vidurkio 492 kg. Komunalinių atliekų susidarymui įtakos turi tiek šalies gyventojai, tiek individualios įmonės. Gyventojų atžvilgiu, susidarančių atliekų augimą lemia didesnis vartojimas ir aukštesnis pragyvenimo lygis. Savo pobūdžiu ši problema yra panaši į ekonominio augimo ir medžiagų suvartojimo dilemą gerėjanti gyvenimo kokybė tiesiogiai koreliuoja su augančiomis komunalinėmis atliekomis. Individualių įmonių atžvilgiu, augančiam atliekų kiekiui įtakos gali turėti didėjančios gamybos apimtys. Deja, bet nėra įmanoma nustatyti, kokiomis proporcijomis už susidarančių komunalinių atliekų kiekį yra atsakingi gyventojai ir verslas, todėl atliekų mažinimo ir prevencijos priemonės turi būti orientuotos į abi grupes. Atsakingo vartojimo skatinimas yra dažniausiai pasitaikanti priemonė, skirta keisti visuomenės įpročius, o įmonės turėtų būti skatinamos propaguoti ekologinį produktų projektavimą, investuoti į beatliekę gamybą ir vengti perteklinių įpakavimų. 4 pav. Susidariusių komunalinių atliekų kiekis ir gyventojų skaičius Lietuvoje metais (Šaltinis: AAA ir LSD) Susidariusių komunalinių atliekų kiekis I tūkst. tonų [skalė kairėje] Gyventojų skaičius I mln. [skalė dešinėje] 5 pav. Perdirbtų komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje metais (Šaltinis: AAA) 48.03% 48.10% 52.58% 49.45% 30.47% 33.08% Perdirbtos komunalinės atliekos, palyginti su susidariusiomis komunalinėmis atliekomis 8

9 tūkst. tonų Bendras perdirbtų komunalinių atliekų, apskaičiuojamų pagal perdirbtų, eksportuotų perdirbti ir kompostuotų atliekų dalį, santykis su visomis susidariusiomis komunalinėmis atliekomis laikotarpiu augo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 3 reikšmingą įtaką šiam augimui turėjo 2016 metais daugiau nei padvigubėjęs kompostuojamų atliekų kiekis 132 tūkst. tonų 2015 metais ir 299 tūkst. tonų aisiais. Tačiau perdirbimo įmonėse apdorojamų komunalinių atliekų dalis metais beveik nesikeitė ir siekė 24 proc., t.y. vidutiniškai 313 tūkst. tonų per metus. Nors 4 pastaraisiais metas didelis progresas ir nebuvo pasiektas, tačiau Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių u- žima sąlyginai aukštą poziciją 2018 metų duomenimis pagal komunalinių atliekų perdirbimą ir kompostavimą šalis buvo 6-oje vietoje. Atsižvelgiant į griežtėjančius ES atliekų perdirbimo reikalavimus ir tikslus, Lietuvos rezultatai nėra pakankamai geri, todėl šioje srityje yra būtini tolimesni veiksmai. Didesnį komunalinių atliekų perdirbimą galėtų paspartinti kokybiškas atliekų rūšiavimas (visuomenės ir verslo švietimas) ir tinkama perdirbimo infrastruktūra. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos metų laikotarpiu padidėjo 17 proc. arba 802 tūkst. tonų. Šis pokytis gan artimai koreliuoja su tuo pačiu laikotarpiu augusiomis tiesioginėmis medžiagų sąnaudomis ir vidaus medžiagų vartojimu, t.y. panašia proporcija šalyje augo tiek medžiagų suvartojimas, tiek susidariusių atliekų kiekis. Tai reiškia, kad šalyje žymesni pokyčiai, nukreipti į atliekų susidarymo mažinimą ir prevenciją gamybos ir kitos ūkinės veiklos sektoriuose, nebuvo pasiekti. Todėl atsižvelgiant į Europos Komisijos žaliajame kurse pateiktas gamybos ir atliekų politikos kryptis, Lietuvoje reikalinga sustiprinti priemonių, skirtų mažinti atliekų susidarymą gamyboje, paketą. Ypač aktualia sritimi (kaip ir sprendžiant komunalinių atliekų susidarymo klausimą) turėtų tapti ekologinio dizaino, beatliekės gamybos skatinimas ir kiti inovatyvūs sprendimai. Analizuojamu laikotarpiu sąvartynuose šalinamų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų dalį perėmė jų apdorojimas perdirbant ar panaudojant kitur metais šios dalys atitinkamai sudarė 51,5 proc. ir 43,6 proc., o 2018 metais 43,2 proc. ir 51,6 proc. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, bendra sąvartynuose šalinamų atliekų dalis išlieka aukšta 2018 metais tokiu būdu buvo sutvarkyta 2355 tūkst. tonų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų. Vis dar reikšminga sąvartynuose šalinamų atliekų dalis aktualizuoja būtinybę plėsti inovatyvią ir lanksčią perdirbimo infrastruktūrą bei ieškoti naujų atliekų perdirbimo sprendimų. 6 pav. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų surinkimas ir tvarkymas Lietuvoje metais 6000 (Šaltinis: AAA) Pašalinta sąvartynuose Pašalinta kitais būdais Sudeginta Apdorota (panaudota ar perdirbta) 3 9

10 Mokslas, inovacijos ir investicijos Pagal prioritetines šalies MTEPI investicijų kryptis (Sumani specializacija), žiedinės ekonomikos kontekste aktualiausi prioritetai yra nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos bei energetika ir tvari aplinka metų valstybės biudžeto išlaidos šioms MTEP kryptims yra pateiktos 7 paveiksle. MTEPI veikla gamybos ir technologijų srityje u- žima labai svarbų vaidmenį kuriant bei diegiant inovatyvius tvarios gamybos sprendimus ir taip mažinant neigiamą pramonės poveikį aplinkai. Siekiant šio tikslo, šalies įmonės gali pasinaudoti metų ES fondų investicijų veiksmų programos 1-ojo prioriteto finansinėmis priemonėmis, skatinančiomis MTEPI. Išsamus vertinimas, kaip šios priemonės prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo tarp įmonių, nepatenka į šio tyrimo apimtį, kadangi tai atskiro pobūdžio analizės reikalaujantis darbas. Ekologinių inovacijų 4 plėtrą šalyje nuo 2016 metų skatina verslo paramos priemonės Ecoinovacijos LT ir Eco-inovacijos LT+, pagal kurias MVĮ gali diegti atitinkamai netechnologines ir technologines ekologines inovacijas. Eco-inovacijos LT priemone finansuojamos veiklos apima aplinkosaugos vadybos ir valdymo sistemų diegimą bei ekologinį projektavimą ir ekologinį ženklinimą. Eco-inovacijos LT+ finansuoja investicijas į švaresnės gamybos inovacijas (proceso modernizavimą (optimizavimą) su tikslu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius, beatliekę gamybą, atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą, atliekamos šilumos panaudojimą, srautų atskyrimą ir kt.) metų laikotarpiu Eco-inovacijos LT priemone buvo finansuoti 97 projektai, kurių bendra vertė siekė beveik 3,7 mln. EUR (8 pav.). Augantį įmonių susidomėjimą šia priemone lėmė tinkamai pakoreguotos finansavimo sąlygos padidintas galimas maksimalus finansavimas projektui, nustatyti fiksuoti įkainiai aplinkos valdymo sistemų diegimui ir sertifikavimui bei įtraukta nauja finansuojama veikla e- kologinis ženklinimas (IV kvietimas). 7 pav. Valstybės biudžeto išlaidos MTEP veiklai pagal socialinius ekonominius tikslus Lietuvoje metais, mln. EUR (Šaltinis: LSD) Aplinka Energetika Gamyba ir technologija 4 Ekologinės inovacijos tai technologinės ir netechnologinės inovacijos, padedančios siekti darnaus vystymosi tikslus, mažinant poveikį aplinkai, didinant atsparumą aplinkos poveikiui arba efektyviau ir atsakingiau naudojant gamtos išteklius. (Sprendimas Nr.1639/2006/EC) 10

11 8 pav. Eco-inovacijos LT priemonės rezultatai (Šaltinis: LVPA ir EIM) pav. Eco-inovacijos LT+ priemonės rezultatai (Šaltinis: LVPA ir EIM) (I kvietimas) 2017 (II kvietimas) 2018 (III kvietimas) Pasirašytos sutartys Paramos vertė I tūkst. EUR 2020 (IV kvietimas) Eco-inovacijos LT metais taip pat sulaukė nemažo susidomėjimo tarp šalies įmonių (9 pav.) ji buvo viena iš populiariausių ir daugiausiai paraiškų sulaukusių verslo paramos priemonių metų laikotarpiu taip pat galima pamatyti ženkliai padidėjusią vidutinę vienos pasirašytos sutarties vertę (nuo 356 tūkst. iki 629 tūkst. EUR), o tai rodo, jog investicijos buvo nukreiptos į didesnės apimties gamybinės infrastruktūros atnaujinimą, kurį lėmė pasikeitusios priemonės finansavimo sąlygos (didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma padidėjo nuo 900 tūkst. iki 1,5 mln. EUR). Svarbu atkreipti dėmesį, kad Eco-inovacijos LT ir Eco-inovacijos LT+ priemonės priklauso 3 (MVĮ konkurencingumo skatinimas), o ne 1 (MTEPI skatinimas) prioritetui. Pagal tai galima spręsti, jog šalyje žiedinės ir žaliosios inovacijos yra skatinamos remiant įmonių įrangos bei procesų atnaujinimą ir taip didinant jų konkurencingumą. Naujų žiedinių sprendimų, paremtų MTEPI veiklomis, kūrimas nėra išskiriamas atskiromis paramos priemonėmis. Todėl vertinimas, kokiu mastu įmonės pasinaudoja 1- ojo prioriteto priemonėmis, kuriant naujus žiedinius sprendimus yra imlus laikui ir taip pat nepatenka į šios analizės apimtį (I kvietimas) 2018 (II kvietimas) 2019 (III kvietimas) Pasirašytos sutartys Paramos vertė I mln. EUR 2020 (IV kvietimas) Dažnai žiedinės ekonomikos principai lengviau gali būti taikomi mažesnėse įmonėse jų lankstumas yra didelis pranašumas gebant prisitaikyti ir išbandyti naujas ŽE kuriamas galimybes. Todėl svarbų vaidmenį pereinant link žiedinės ekonomikos užima startuoliai, kurie ne tik gali lanksčiai prisitaikyti prie ŽE principų, bet ir patys kurti sprendimus kitoms įmonėms. Startuoliai turi potencialą kurti pokyčių inovacijas itin svarbų ŽE plėtros elementą. Startup Lithuania duomenų bazėje 6 iš viso galima galima rasti 1035 startuoliams priskiriamas įmones. Iš jų 15 yra priskiriama švarios energetikos sub-sektoriui, 3 paieškos, pirkimo ir nuomos paslaugoms, 14 energijos efektyvumo sub-sektoriui, 4 priežiūros ir aptarnavimo paslaugoms, 6 atliekų tvarkymo sprendimams. Vertinant šiuos nedidelius skaičius svarbu nepamiršti, jog žiedinė ekonomika yra labiau horizontalus nei vertikalus ekonomikos plėtros modelis, todėl žiedinius principus taikantys ar siūlantys startuoliai gali veikti ir netiesiogiai su ŽE susijusiuose sektoriuose, kaip pavyzdžiui, mobilumas, elektroninė prekyba, biotechnologijos ir kita. Nepaisant to, penkiuose pakankamai glaudžiai su žiedine ekonomika susijusiuose sub-sektoriuose esančių startuolių skaičius yra mažas ir todėl negalima teigti, kad šalyje startuoliai u- žima svarbią poziciją skatinant ŽE plėtrą. 5 LVPA

12 Lietuva ES kontekste Pagal 2019 metų Ekologinių inovacijų indeksą 7, Lietuva užima 18 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. Lyginant su ankstesniais metais, šalies pozicija šiek tiek nukrito, tačiau dėl besikeičiančios indekso skaičiavimo metodologijos negalima daryti detalesnių išvadų dėl Lietuvos progreso šioje srityje. Kita vertus, net ir vykstant indekso apskaičiavimo pokyčiams, Lietuva vis dar užima pozicijas, esančias žemiau Europos Sąjungos vidurkio, ir svyruoja tarp besivejančių ir vidutinio progreso šalių grupių. Naujausios metų apžvalgos duomenimis, 8 tarp 5 ekoinovacijų indekso sričių Lietuva geriausią poziciją užima socio-ekonominių rezultatų srityje (išskirtinai aukštas eko-industrijos užimtumo rodiklis) čia šalis lenkia ES vidurkį. Taip pat Lietuvai neblogai sekasi didinti išteklių efektyvumą, t.y. šalies rodikliai lygiuojasi su Europos sąjungos vidurkiu (išskirtinai aukštas vandens produktyvumo rodiklis). Likusiose srityse (ekoinovacijų sąnaudos, ekoinovacijų veiklos ir ekoinovacijų rezultatai) Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio. Tačiau pažvelgus į visų 16 rodiklių visumą ir jų poveikį penkioms sritims, yra matoma pakankamai ryški problema kiekvienoje iš jų vyrauja vienas labai aukštas rodiklis, kuris lemią didesnį bendrą tos srities vidurkį (taip pat ir palyginamąją poziciją tarp Europos Sąjungos valstybių), o skirtumai tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio atskiroje srityje siekia nuo 87 iki 278 indekso vienetų. Šiuo metu esanti situacija yra labai netvari, kadangi progresas nėra tolygus. Vertinant tai, kad ekoinovacijų indeksas kaip žiedinės e- konomikos pokyčių matavimo rodiklis yra įtrauktas į svarbius valstybės strateginius dokumentus, yra būtina užtikrinti įvairiapuses priemones, kurios padėtų pasiekti tolygesnį ir tvaresnį augimą link siekiamų rezultatų. 10 pav. Lietuvos ekologinių inovacijų indekso rodikliai 2019 metais (Šaltinis: Eco-Innovation Observatory)

13 2019 metų Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) ataskaitos duomenimis 9, Lietuva Europos Sąjungos valstybių kontekste u- žima santykinai aukštesnes pozicijas, susijusias su atliekų tvarkymo klausimais, tačiau atsilieka skatinant MVĮ atliekų mažinimą ir bendrą žiedinį išteklių naudojimą (1 lentelė). Ši Lietuvos pozicija pakankamai aiškiai gali būti susieta su anksčiau apžvelgtais statistiniais šalies rodikliais. Bendrai su atliekų tvarkymo klausimais susijusi situacija šalyje gerėja, tačiau vis dar trūksta stipresnio impulso žiedinių inovacijų kūrimo ir jų taikymo įmonėse srityje. Tai rodo nemažėjantys gamybos atliekų ir medžiagų suvartojimo rodikliai bei vangus ekologinių inovacijų skatinimas. 1 lentelė. Lietuvos žiedinės ekonomikos rodikliai ES kontekste pagal Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) vertinimus Rodiklis Reikšmė Vieta ES Ekoinovacijų indekso išteklių efektyvumas - 15 POLITICO žiedinės ekonomikos indeksas - 20 MVĮ, mažinančios atliekų kiekį 20 proc. 27 Komunalinių atliekų kiekis vienam žmogui 444 kg 12 Deginamų atliekų kiekis vienam žmogui 96 kg 9 Komunalinių atliekų perdirbimas 48 proc. 8 Pakuočių perdirbimas 70 proc. 7 Žiedinis išteklių naudojimas 5 proc. 20 Ryškiausios statistinės apžvalgos tendencijos Lietuvoje medžiagų vartojimo tendencijos neatitinka žiedinės ekonomikos principų, o išteklių e- fektyvumo rodikliai atsilieka nuo ES valstybių vidurkio. Šalies įmonės vis dar neišnaudoja potencialo optimizuoti gamybos procesus, į juos įtraukti didesnę dalį antrinių žaliavų ir naudojant tuos pačius resursus sukurti didesnę pridėtinę vertę. ES kontekste Lietuvos atliekų tvarkymo rodikliai yra aukščiau vidurkio, tačiau didėjantis komunalinių ir gamybos atliekų kiekis rodo, jog auganti šalies ekonomika per silpnai prisideda prie švaresnės gamybos ir sąmoningo vartojimo sprendimų skatinimo. Šalyje daugėja įmonių, diegiančių technologines ir netechnologines ekologines inovacijas, o valstybės MTEP investicijos į gamybą išlieka pastovaus dydžio. Tačiau lyginant su ES šalimis, Lietuva atsilieka pagal įmonėse diegiamus sprendimus, skirtus padidinti išteklių efektyvumą ar sumažinti atliekų kiekį, bei į rinką pristatomus tvarius produktus

14 Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros tendencijos ir rekomendacijos Šioje dalyje yra pateikiama Europos Sąjungos šalyse egzistuojančių žiedinės ekonomikos strategijų apžvalga, išskiriant ryškiausias plėtros tendencijas. Apžvalgą papildo tarptautinių ir užsienio organizacijų parengtų į žiedinės ekonomikos plėtrą nukreiptų rekomendacijų santrauka. Toliau pristatomi dokumentai yra atrinkti pagal jų pasiūlymų pobūdį, t.y. pasirinkta įtraukti tas rekomendacijas, kurios yra susijusios su verslo aplinkos gerinimu ir parama įmonėms. Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros politikos tendencijos Po 2015 metais pristatyto pirmojo ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano žiedinės ekonomikos plėtros politika Europos Sąjungos valstybėse ženkliai suaktyvėjo (11 pav.). Strateginiu lygmeniu yra aiškiai matoma tendencija formuoti priemones, nukreiptas į ŽE plėtrą tiek valstybėse, tiek regionuose. Augantis žiedinės ekonomikos strategijų skaičius tiesiogiai atliepia Europos Komisijos nubrėžtą tvaraus augimo prioritetą. Lietuva kartu su Latvija ir Estija vis dar neturi strateginių ŽE dokumentų, tačiau jų formavimas yra prasidėjęs ir rezultatus tikimasi pristatyti 2021 metais metų Pasaulio tvarios verslo plėtros tarybos duomenimis, 10 naujai pristatomos žiedinės ekonomikos strategijos ir veiklos kryptys daugiausiai apima žiedinių išteklių užtikrinimą, t.y. antrinių žaliavų gavimo ir panaudojimo vystymą, kadangi šiai veiklos krypčiai didelę įtaką turi pamažu jaučiamas išteklių trūkumas ir vis griežtėjantis ES reglamentavimas. Taip pat yra pastebima tendencija žiedinės ekonomikos strategijas orientuoti į konkrečius sektorius ir formuoti jiems pritaikytas vertikalias priemones. Dažniausiai ES valstybių nacionalinėse ir regioninėse ŽE strategijose yra aptinkamos priemonės statybų, atliekų, maisto, nacionalinės ir regioninės ŽE strategijos Europos valstybėse (preliminarus vertinimas) 11 pav. Nacionalinių ir regioninių žiedinės ekonomikos strategijų kūrimo dinamika Europoje metais (Šaltinis: EESC)

15 pramonės ir transporto sektoriams. Sektorių pasirinkimą daugiausiai lemia juose susidarantis atliekų ar taršos kiekis ir strateginė jų svarba e- konomikai. Pavyzdžiui, Lenkijos žiedinės ekonomikos kelrodyje 11 yra numatytos priemonės ypač taršiam energetikos ir šilumos sektoriui, kuriame dominuoja vietoje išgaunamas iškastinis kuras akmens anglis. Horizontalūs prioritetai, nukreipti į visų vertės grandinių žiediškumo didinimą, yra neatskiriama Europos valstybių ŽE strategijų dalis, tačiau didesnė jų integracija yra matoma šiaurės ir vakarų regionuose, kuriuose žiedinės ekonomikos idėjos pradėtos įgyvendinti anksčiausiai. 12 Horizontalūs prioritetai ir jų įgyvendinimui skirtos priemonės yra skirstomi į 4 kategorijas 13 : 1. techniniai sprendimai reglamentavimas, viešieji pirkimai, parama inovacijoms, platformos. 2. produktai taisymo ir atnaujinimo paslaugos, ženklinimas, ekologinis projektavimas. 3. bendradarbiavimas tinklų kūrimas, tarptautinis bendradarbiavimas, socialinis verslas, žinių perdavimas ir informuotumu didinimas. 4. teritorinis vystymas miestų vystymas, tvarus augimas. Efektyvi visų keturių kategorijų įgyvendinimui skirta žiedinės ekonomikos politika taip pat turi pasižymėti ir įtraukumu. Labiausiai įtraukios ŽE strategijos apima subalansuotą suinteresuotų grupių įsitraukimą ne tik į strategijų formavimo procesus, bet ir į tolimesni jų koordinavimą bei įgyvendinimą. Labiausiai įtraukias nacionalines ŽE strategijas įgyvendina Suomija ir Danija, o regioninį ir vietinį bendradarbiavimą plačiausiai apima Flandrijos regiono (Belgija) bei Porto (Portugalija) ir Mariboro (Slovėnija) miestų ŽE veiksmų planai. Žiedinės ekonomikos skatinimo kryptys ir būdai Europos Komisijos nustatytą tvaraus ekonominio augimo tikslą aktyviai įgyvendinti padeda Europos investicijų bankas (EIB), kuris teikia skolinimo paslaugas įvairiems žiedinės ekonomikos projektams. Ilgametę paramos ŽE projektams patirtį turinti organizacija labiausiai o- rientuojasi į atliekų perdirbimo ir jų bei šalutinių produktų vertės atgavimo infrastruktūros vystymo projektus. Nuo 2015 metų EIB finansuoja investicinius žiedinės ekonomikos projektus pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio ir bioekonomikos bei vandentvarkos sektoriuose. Tačiau dėl pastaraisiais metais vis labiau intensyvėjančios žiedinių technologijų ir verslo modelių plėtros bei labiau kompleksiško žiedinės ekonomikos suvokimo strateginiuose lygiuose, EIB investicijos į ŽE projektus tapo labiau diferencijuotos. EIB pateikiamose gairėse 14, dabartinės organizacijos teikiamos finansinės paramos priemonės žiedinės ekonomikos projektams yra skirstomos pagal keturias kategorijas: žiedinis dizainas ir gamyba, žiedinis naudojimas, žiedinis vertės atgavimas, žiedinės paslaugos (2 lentelė). Šios kategorijos glaudžiai persipina su E- konominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos žiedinės ekonomikos verslo modelių (toliau ŽE verslo modeliai) klasifikavimu (1 pav.). Atsižvelgiant į tai, kad EIB veiklos ir finansavimo principai skiriasi nuo nacionalinių paramos priemonių verslui, žemiau pateikta lentelė, apibendrinanti tipines EIB investicijų į ŽE kryptis, yra skirta identifikuoti galimų ŽE paramos priemonių spektrą. Kaip šis spektras atsispindi Europos valstybių paramos priemonių praktikoje yra pateikiama 3 skyriuje. Viena iš svarbių EIB investicijų stiprybių yra tai, jog jos apima paramą skirtingiems žiedinės e- konomikos verslo modeliams. EIB investicijos orientuotos ne tik į atliekų perdirbimą, bet ir į i- novatyvius gamybos bei projektavimo metodus, Ten pat

16 paslaugų plėtrą ir įvairių, ŽE verslo modelius stiprinančių ir įveiklinančių, priemonių bei įrankių kūrimą. Nors EIB investicijos yra nukreiptos į didelio masto infrastruktūrinius projektus, tačiau principai, kuriais yra remiamasi vykdant projektų atranką taip pat galėtų atsispindėti ir mažesnės vertės investiciniuose projektuose ar verslo paramos priemonėse nacionaliniu mastu. 2 lentelė. Tipinės EIB investicijų į žiedinės ekonomikos projektus kryptys Projektų kryptis Projektais siekiami įgyvendinti ŽE principai Tipinės investicijos Žiedinis dizainas ir gamyba Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas atitinkančių produktų kūrimas ir gamyba [padidinto išteklių efektyvumo, patvarumo, funkcionalumo, modulinio dizaino, atnaujinamumo, lengvo surinkimo ir taisymo principai; pakartotinai panaudojamų, perdirbamų ir kompostuojamų medžiagų naudojimas] Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas atitinkančių technologijų kūrimas ir panaudojimas Naujų medžiagų, tinkamų perdirbti, panaudoti iš naujo ar kompostuoti, kūrimas ir tvari jų gamyba Produktuose esančių pavojingų medžiagų pakeitimas arba žymus jų sumažinimas Iškastinių žaliavų pakeitimas perdirbtomis antrinėmis žaliavomis ar šalutiniais produktais MTEPI programos ir infrastruktūra, įskaitant pilotinę ir bandomąją infrastruktūrą ir įrenginius Naujų technologijų ar/ir komercinio masto infrastruktūros plėtra ir įsitvirtinimas (scale-up & deployment) Naujų pastatų ir infrastruktūros kūrimas ir statyba, naudojant ŽE principus atitinkančias medžiagas, statybos procesus ir technologijas Žiedinis naudojimas Nebetinkamų naudoti ar nebenaudojamų produktų bei jų komponentų pakartotinis naudojimas, taisymas, atnaujinimas ir perdirbimas Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas įgyvendinančių verslo modelių plėtra (produktas kaip paslauga (PaS), nuoma, prenumerata, užstato sistemos ir kt.) Atnaujinimo, modifikavimo ar perdarymo paslaugos Gamybos patalpų, pagalbinės įrangos ir technologijų, skirtų atlikti atnaujinimo ir perdarymo darbus, statymas, plėtra ir modifikavimas Mažų įmonių ar ne pelno siekiančių organizacijų, teikiančių taisymo ir pakartotinio naudojimo paslaugas, kūrimas Investicijos į verslus, taikančius dalijimosi ar nuomos paslaugas, atitinkančias ŽE verslo modelius Žiedinis vertės atgavimas Atskiras atliekų, nebenaudojamų produktų ir jų dalių surinkimas ir atgalinė jų logistika Atskirai surinktų atliekų paruošimas medžiagų atgavimo procesams Pakartotinis nuotekų naudojimas Įranga, transporto ir pastatų infrastruktūra, reikalinga produktų ir medžiagų atgaliniam srautui organizuoti į atitinkamas remonto, atnaujinimo ar perdirbimo patalpas Technologijos ir įranga, skirta rankiniams, pusiau automatizuotiems ir (arba) visiškai automatizuotiems 16

17 mechaniniams procesams, skirtiems atliekų paruošimui atgauti medžiagas Įranga ir technologijos, skirtos surinkti, apdoroti ir paskirstyti tinkamas pakartotinai naudoti nuotekas Žiedinės paslaugos Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas padedančių įgyvendinti įrankių, priemonių ir paslaugų kūrimas ir įgyvendinimas IRT įrankiai, skirti numatyti būtiną produktų aptarnavimą ir prailginto naudojimo laikotarpiui reikalingas taisymo paslaugas Skaitmeniniai įrankiai ir programos, skirti diegti atvirkštinę logistiką, padidinti išteklių efektyvumą ir sumažinti atliekų susidarymą Virtualios antrinių žaliavų ar atnaujintų/sutaisytų produktų prekybos vietos Skaitmeniniai medžiagų pasai, skirti žymėti, sekti ir parduoti nebenaudojamuose produktuose esančias antrines žaliavas Metodinės sistemos ir įrankiai, skirti matuoti ir stebėti pažangą pereinant prie žiedinės ekonomikos Skaitmeniniai įrankiai ir programos, skirti didinti vartotojų informuotumą žiedinės ekonomikos klausimais Konsultacinės paslaugos įmonėms ir viešosioms institucijoms savo veikloje siekiančioms įgyvendinti perėjimą link žiedinės ekonomikos Horizontas 2020 finansuoto projekto R2π transition from linear 2 circular: Policy and Innovation išvados 15 rodo, jog žiedinės ekonomikos verslo modelių plėtrą labiausiai skatinantys politiniai veiksniai yra: šalyje egzistuojanti strateginė žiedinės ekonomikos plėtros kryptis ir aiškūs įsipareigojimai, kurie paskatintų įmonių sprendimą pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelių; ekonominės iniciatyvos, remiančios ŽE modelį taikančius verslus ir ribojančios jų netaikančius (žalieji mokesčiai, produktų rinkliavos, subsidijos ir kt.); ES politika, svarbi atliekų tvarkymo, medžiagų atgavimo ir ženklų aplinkosauginį poveikį turintiems verslams. Projekto metu taip pat identifikuoti ir politiniai barjerai, su kuriais susiduria ŽE principus norintys taikyti verslai: į linijinę ekonomiką orientuota politika ir inovatyvius ŽE verslo modelius apkraunantys biurokratiniai procesai; aplinkosaugos kaštus apimančių mokestinių priemonių trūkumas; daiktų atnaujinimo procesams taikoma nenuosekli bei pakankamai komplikuota standartų ir reikalavimų sistema; skirtingas ES teisės aktų taikymas, ribojantis ŽE verslų tarptautinę plėtrą. Apibendrinant Horizontas2020 projekto rezultatus galima teigti, kad svarbiausi politikos formuotojų veiksmai turėtų būti orientuoti į

18 žiedinės ekonomikos verslų konkurencingumo didinimą. Tai gali būti įgyvendinama derinant skirtingas priemones, skirtas kurti palankesnę reguliacinę aplinką žiedinės ekonomikos verslo modeliams, ir priemones, kurios griežtintų reikalavimus linijinio verslo modeliams. Naujausioje Jungtinių Tautų aplinkos programos finansavimo iniciatyvos publikacijoje 16 paramą žiedinei ekonomikai yra siūloma integruoti į po pandemines ekonomikos atsigavimo priemones. Ekonominio atsigavimo planai viešajame ir privačiajame sektoriuose turėtų būti sutelkti į atsparų ir tvarų augimą, kuris atsižvelgia į socialinius visuomenės poreikius ir skatina žiedinės ekonomikos vystymąsi. Publikacijoje siūlomi sprendimai apima nacionalinių ar regioninių žiedinės ekonomikos konsultacinių centrų kūrimą, tvarių produktų politikos įtvirtinimą, vartotojų informuotumo didinimą, tikslinių politikos priemonių daugiausiai išteklių naudojantiems sektoriams kūrimą. Tai pat yra rekomenduojama žiediškumo principus integruoti į nacionalines skaitmeninimo strategijas, kadangi pastarasis procesas turi reikšmingą įtaką ŽE plėtrai. Bendra parama skaitmeninimui ir žiedinei ekonomikai yra siūloma ir 2018 metų Europos politikos studijų centro apžvalgoje 17 apie verslo reikšmę žiedinės ekonomikos plėtrai. Apžvalgoje siūloma atkreipti dėmesį į veiksmus, galinčius paremti skaitmeninės ekosistemos, kuri e- fektyviai generuotų duomenis žiedinės ekonomikos verslo modeliams, sukūrimą: įvairių pramonės šakų bendradarbiavimo platformų kūrimo skatinimas; verslo paramos priemonių ir programų kūrimas; duomenų privatumui ir nuosavybei skirtos teisinės bazės tobulinimas. Lietuvoje žiedinė ekonomika jau yra įtraukta į atnaujintą Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodį m. 18, kaip viena iš svarbių plėtros tendencijų. Tačiau nepaisant šio teigiamo žingsnio, šalyje vis dar trūksta didesnio susitelkimo įgyvendinant plataus masto žiedinės ekonomikos plėtros politiką. Todėl tarptautinių organizacijų publikacijose galima aptikti Lietuvai adresuotas rekomendacijas, kurias įgyvendinus šalyje būtų pagerinta verslo aplinka, orientuota į žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą metų ekologinių inovacijų Lietuvoje apžvalgoje 19 pagrindiniais barjerais, stabdančiais tokių inovacijų plėtrą šalyje, yra įvardijami: žemas žiedinis medžiagų naudojimas; pramonėje vyraujanti linijinė gamyba; lėti pokyčiai kuriant išsamų ir tikslingą požiūrį į ekologines inovacijas bei žiedinę ekonomiką politiniu lygmeniu. Nurodytoje apžvalgoje taip pat pastebima, kad nors įmonės Lietuvoje vis aktyviau investuoja į antrinių žaliavų technologijas, daugiausiai plastiko ir medienos (aukštas 1.3 rodiklis eco-inovacijų paveiksle), tačiau tiek bendras šalies žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis (4,8 proc.), tiek MVĮ tiekiamos tvarios produkcijos lygis (2.2 rodiklis eco-inovacijų paveiksle) yra labai žemi. Toks rodiklių disbalansas rodo, kad nepaisant šalyje esančios sąlyginai palankios investicinės aplinkos, Lietuva turėtų aktyviau skatinti MVĮ ne tik diegti ekologinių inovacijų technologijas, bet ir tiekti tokiais principais paremtus produktus į rinką metų Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) rekomendacijos 20 Lietuvai a- pima šiuos su verslo aplinkos gerinimu ir žiedinės ekonomikos plėtra susijusius pasiūlymus: 1. pasinaudojant Europos Sąjungos fondų parama sukurti MVĮ paramos programą, nukreiptą į ŽE veiklas, ir žiedinės ekonomikos centro (angl. hub) kūrimą; 2. taikyti PVM lengvatas taisymo paslaugoms ir perparduodamiems produktams. Mokestinės lengvatos taip pat siūlomos Jungtinių Tautų aplinkos programos finansavimo

19 iniciatyvos publikacijoje. 21 Joje esančiose rekomendacijose valstybėms siūloma atkreipti dėmesį į fiskalinės politikos kūrimą, kurioje mokestinė našta būtų perkeliama nuo darbo jėgos į sunaudojamų išteklių kiekį, PVM režimas padėtų pašalinti rinkos trūkumus, o investicijų skatinimas būtų nukreiptas ekonomikos žiediškumo didinimą. Ryškiausios tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros ir rekomendacijų tendencijos Žiedinė ekonomika sparčiai tampa svarbia Europos valstybių nacionaline ir regionine plėtros kryptimi, kuriai yra skiriamos atskiros strategijos. Tokiose strategijos yra formuojamos tiek sektorinės (vertikalios), tiek visas vertės grandines apimančios (horizontalios) priemonės, kurių įgyvendinimas prisideda prie laipsniško perėjimo link žiedinės ekonomikos. Europos investicinis bankas, įgyvendindamas Europos Komisijos suformuotą žiedinės ekonomikos plėtros politiką, investuoja į skirtingus žiedinės ekonomikos verslo modelius apimančius infrastruktūrinius projektus, kurie ženkliai prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. EIB investicijų kryptys tikslingai apima daugelį žiedinės ekonomikos veiklų, todėl jų integracija į nacionalines paramos priemones verslui yra vienas iš būdų tinkamai nukreipti viešąsias investicijas, skirtas žiedinės ekonomikos plėtrai. Tarptautinių organizacijų rekomendacijose žiedinės ekonomikos plėtrai yra aptinkami skirtingus procesus apimantys pasiūlymai, įskaitant aiškių strateginių tikslų nustatymą, ekonominės iniciatyva verslui, bendradarbiavimo platformų kūrimą bei teisinės bazės ir mokestinės sistemos tobulinimą. Taip pat yra rekomenduojama žiedinės ekonomikos prioritetą integruoti į skaitmeninimo ir ekonominio atsigavimo strategijas. Lietuvai adresuotos rekomendacijos yra nukreiptos į MVĮ skatinimą aktyviau diegti ekologines inovacijas, į rinką tiekti žiediniais principais paremtus produktus ir plėsti daiktų taisymo ir jų perpardavimo paslaugas. Taip pat yra rekomenduojama šalyje įkurti žiedinės ekonomikos žinių centrą, kuris galėtų veikti kaip suinteresuotų grupių bendradarbiavimo platforma

20 Užsienio šalių praktika remiant žiedinę ekonomiką Šiame skyriuje pateikiami užsienio šalyse veikiančių ir veikusių žiedinės ekonomikos paramos priemonių ir iniciatyvų pavyzdžiai. Priemonės atrinktos pagal jomis siekiamą paveikti naudos gavėją verslą. Kadangi šių priemonių atsiradimui didelę įtaką turėjo nacionalinių žiedinės ekonomikos strategijų ir veiksmų planų įgyvendinimas, žemiau pateiktoje apžvalgoje nėra pavyzdžių iš Lietuvai artimų ekonomikų, pavyzdžiui, Latvijos ar Estijos, nes jose dar nėra paruoštų atitinkamų dokumentų. Pagal savo pobūdį, visi pavyzdžiai yra skirstomi į finansines bei žinių perdavimo ir bendradarbiavimo priemones. Finansinės priemonės Žiedinę ekonomiką skatinančių ir jos principus atitinkančių projektų finansavimas yra dažnai pasitaikanti ekspertų ir tarptautinių organizacijų rekomendacija (skyrius Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros tendencijos ir rekomendacijos). Siekiant, kad žiedinės ekonomikos principais besiremiančios įmonės ir jų kuriami produktai taptų labiau konkurencingi, o naujos paslaugos ir verslo modeliai įsitvirtintų rinkoje, tiek viešosios, tiek privačios investicijos ir finansinė parama verslui yra labai aktualios žiedinės ekonomikos plėtros priemonės. Tokios finansinės priemonės yra numatomos daugelio valstybių žiedinės ekonomikos strategijose, o jų pobūdis formuojamas pagal vietinės ekonomikos poreikius ir išsikeltus strateginius tikslus. Finansinė parama žiedinės ekonomikos projektams glaudžiai siejama ir su inovacijų plėtra. I- novatyvūs žiediniai sprendimai dažnai yra kuriami tarp naujų galimybių ieškančių MVĮ, kurios savo sprendimus galėtų perkelti į didesnes įmones, tačiau tam yra svarbu sukurti tinkamas sąlygas. Todėl lankstesnės, tačiau fokusuotos, finansinės priemonės ne tik padėtų vystyti inovatyvių įmonių sprendimus, bet ir taikyti juos mažiau inovatyviose įmonėse. Taip būtų užtikrinamas ne tik inovacijų įsisavinimas, bet ir paspartinta ŽE plėtra įtvirtinus ŽE sprendimus kuriančių įmonių ekonominę veiklą, joms būtų lengviau gauti tolimesnes investicijas ir generuoti atitinkamą grąžą bei tapti labiau konkurencingais. Škotija Škotijos vyriausybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojama Zero waste Scotland organizacija administruoja žiedinės ekonomikos investicijų fondą 22, kurio tikslas inovatyvių žiedinės ekonomikos verslo modelių, prekių, paslaugų ir technologijų plėtra bei naujų rinkų jiems paieška. Nuo 2016 metų veikiantis žiedinės ekonomikos investicijų fondas remia projektus, kurie vykdo atliekų surinkimą, skatina daiktų pakartotinį naudojimą, taisymą, perdirbimą ir atkūrimą bei taiko inovatyvius žiedinės ekonomikos verslo modelius. Tiksliniai sektoriai: bioekonomika (maistas ir gėrimai), žuvies apdirbimas, statybos, energetika, perdirbimo, taisymo ir pakartotinio naudojimo paslaugos. Bendras fondo biudžetas beveik 20 mln. EUR, o vienam projektui skiriama suma svyruoja tarp 110 tūkst. ir 1,1 mln. EUR. Pareiškėjais gali būti MVĮ arba ne pelno siekiančios organizacijos (labdaros fondai ir socialinis verslas). Suomija metais Suomijos Ekonomikos ir u- žimtumo ministerija 23 žiedinės ekonomikos projektams skyrė 4 mln. EUR vertės dotacijas pagal de minimis paramos reikalavimus. Parama buvo skirta į rinką pristatyti naujus sprendimus, technologijas ar paslaugas, kurios atitiktų žiedinės ekonomikos principus ir susijusią bendrą valstybės strategiją. Paramą galėjo gauti ne tik įmonės, bet ir asociacijos, kooperatyvai, fondai ar individualia veiklia užsiimantys asmenys metų laikotarpiu Suomijoje veikia Bio ir žiedinės ekonomikos finansavimo

21 programa 24, orientuota į žiedinės ekonomikos sprendimų eksporto skatinimą (12 pav.). 300 mln. EUR vertės programą koordinuoja verslo paramos organizacija Business Finland, kurios dalį programoje sudaro 150 mln. EUR. Prioritetinės programos temos apima inovatyvių, į globalias rinkas orientuotų, sprendimų plastiko, pakavimo, tekstilės ir statybų sektoriuose tarptautinę plėtrą. Programos rėmuose taip pat finansuojamos verslo tarptautinimo, užsienio talentų, įmonių ir investuotojų pritraukimo paslaugos. Iki šiol programa projektams skyrė daugiau kaip 50 mln. EUR finansavimą. Kita nuo 2018 metų veikianti Žiedinės ekonomikos investicijų programa 25 finansuoja žiedinės ekonomikos projektus ir yra orientuota į įmonių augimą bei tarptautiškumo didinimą. Šią programą sudaro 50 mln. EUR Suomijos investicijų fondo Tesi lėšos ir planuojama pritraukti 25 mln. EUR privačių investicijų. Programos rėmuose žiedinės ekonomikos projektai yra suvokiami gan plačiai tai atsinaujinančių išteklių sprendimai, produktų naudojimo prailginimas, produktų kaip paslaugų verslo modeliai, dalijimosi ekonomika bei išteklių naudojimo efektyvinimas ir medžiagų perdirbimas. Įmonės Tesi investicijų fondo parama gali pasinaudoti pagal tris prioritetines fondo kryptis: 1. Rizikos kapitalo investicijos. Šios investicijos yra orientuotos į įmones, turinčias didelio tarptautinio augimo potencialą. Tokios investicijos paprastai siekia 2 15 mln. EUR ir visada yra suteikiamos kartu su privačiais profesionaliais investuotojais, daugiausia su vietiniais ir tarptautiniais rizikos kapitalo fondais. 2. Augimo investicijos. Šios investicijos yra orientuotos į augančias įmonės, turinčias mln. EUR apyvartą ir siekiančias didinti savo tarptautiškumą. Investicijos gali būti skiriamos įmonėms siekiant vystyti produktus ir paslaugas, atliekant balanso konsolidavimą, vykdant kompanijų, pramonės ar nuosavybės susitarimus ir kita. Tokio tipo investicijos sudaro mažiausią Tesi fondo dalį, o jų dydis vienai įmonei siekia 5-20 mln. EUR. 3. Pramonės investicijos. Šios investicijos yra skirtos didžiausioms Suomijos pramoninės įmonėms, kurių apyvarta yra nuo 100 mln. EUR, o veikla pasižymi sparčiu tarptautiniu augimu. Tesi fondas investuoja į naujų gamyklų statymą, įrangos įsigijimą ir kitas verslo plėtrai būtinas veiklas. Vidutinis investuojamos sumos dydis siekia 5-20 mln. EUR. 12 pav. Suomijos Bio ir žiedinės ekonomikos finansinė programa (Šaltinis: Business Finland) Inovacijų čekis (ekspertinės konsultacijos) Pagreitis (atsinaujinimas ir pasiruošimas tarptautiniam augimui) MTEP (paslaugos, produkto ar verslo modelio vystymas bei produkto funkcionalumo tikrinimas) Tikslas (ekspertinės konsultacijos inovacinės veiklos stiprinimui) Ekosistemų i- novacijų bendrakūra (MTEP veiklos naujų verslo modelių kūrimui skirtinguose tinkluose ir sektoriuose) Finansinės paramos dydis priklauso nuo įmonės poreikių ir turimų resursų MTEP ir Ekosistemų inovacijų bendrakūros finansavimas galimas ir didelėms įmonėms 100% subsidija EUR +PVM 75% subsidija iki EUR 50/70% paskola / iki 50% subsidija iki 50% subsidija Paskola/subsidija Viešosios MTEP investicijų priemonės Tyrimai, politiniai projektai ir tarptautiškumu skatinimas Tyrimai, vystymas, atsinaujinimas ir augimas Bendradarbiavimo tinklai

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m.

FORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1K-243 Dėl darbo grupės sudarymo,

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - pristatymas_viesas aptarimas_ pptx

Microsoft PowerPoint - pristatymas_viesas aptarimas_ pptx 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ INVESTICIJOS ŪKIO MINISTERIJA Rita Armonienė ES paramos koordinavimo departamentas Kultūros ir gamtos paveldo objektų rinkodara ir ženklinimas 120,951

Detaliau

Veiksmų programų administravimo

Veiksmų programų administravimo (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2015 m. gegužės 19 d. FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakym

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakym PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 4-554 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.4-139 redakcija) Tikslo ir uždavinio pavadinimas

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

Microsoft Word - Dokumentas1

Microsoft Word - Dokumentas1 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 Regio Invest LT+ projektų finansavimo

Detaliau

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , ,

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , , Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas 2009.08.21 80.809,85 2009.09.08 2.977,87 2009.09.24 46.339,2 2009.09.29 23.829,94 2009.10.30 333,06 2009.11.03 3.909,87 2009.11.23 1.303,29 2010.05.11 59.892,55 2010.06.02

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

2 priedas

2 priedas 1 PRIEDAS Viešosios įstaigos.. Rietavo verslo informacijos centras (viešosios įstaigos pavadinimas) Eil. Nr. 2015 m. veiklos planas Priemonės pavadinimas* Priemonės aprašymas Įvykdymo terminas Rezultatas

Detaliau

PATVIRTINTA Asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. VIS/ ASOCIACIJOS KLAI

PATVIRTINTA Asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. VIS/ ASOCIACIJOS KLAI PATVIRTINTA Asociacijos žuvininkystės vietos veiklos grupė visuotinio narių 2019-04-29 susirinkimo protokolu Nr. VIS/2019-1 ASOCIACIJOS KLAIPĖDOS ŽUVININKYSTĖS VIETOS VEIKLOS GRUPĖ 2019 M. VEIKLOS PROGRAMA

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode] AB Lietuvos energija pokyčiai įgyvendinant nacionalinę elektros energetikos strategiją Vilnius, 2010-09-30 1 Aloyzas Koryzna Darius Grondskis Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslai 1. Didinti

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation PAKVIESTŲJŲ STUDIJUOTI KTK IR KITOSE LIETUVOS KOLEGIJOSE 1 PRIEDAS PAGAL PAGEIDAVIMO NUMERĮ REZULTATŲ DINAMIKA 2014 M., 2015 M., 2016 M. Atkreiptinas dėmesys į pakviestųjų pagal pageidavimo numerį rezultatą:

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation JAUNIMO UŽIMTUMO PRIEMONIŲ KOMUNIKACIJA 2015-03-26 Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2 INSTITUCIJOS Komunikacijos strategijų analizė ES ŠALYS Geroji užsienio šalių patirtis PASIŪLYMAI Išvados ir tolimesni

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 02 29 COM(2012) 82 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI PRIEINAMOS ŽALIAVOS

Detaliau

leidinys-v2.indd

leidinys-v2.indd 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas UDK 338.43(474.5) Li239 Leidinyje pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP FINANSŲ IR VEIKLOS APŽVALGA UŽ 2014 2015 FINANSINIUS METUS Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Tarybai MI 82 COMPET 40 MAP 5 TELECOM 37 Tarybos išvadų dėl

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

PROJEKTAS METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS PRIEMONĖS NR. J06-CPVA-V

PROJEKTAS METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS PRIEMONĖS NR. J06-CPVA-V PROJEKTAS 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS PRIEMONĖS NR. J06-CPVA-V IRT INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS IR SAUGA PROJEKTŲ

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation PARAIŠKOS DĖL PROJEKTO FINANSAVIMO PILDYMAS IR TEIKIMAS Indrė Dagilienė 2018 m. spalio 25-26 d. Vilnius-Kaunas Paraiškos pildymas Paraiška pildoma vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų Aprašo Nr. 4

Detaliau

Financial engineering from ERDF

Financial engineering from ERDF Ūkio ministerijos administruojamos finansų inžinerijos ir su ja susijusios priemonės Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto 3 uždavinys: Pagerinti SVV subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių,

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

VIEŠŲJŲ INVESTICIJŲ PLĖTROS AGENTŪRA

VIEŠŲJŲ INVESTICIJŲ PLĖTROS AGENTŪRA VALSTYBĖS INVESTICIJOS Į ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMĄ: TVARIŲ SPRENDIMŲ PAIEŠKOS 2017 gruodžio 4 d. BENDRABUČIŲ RENOVACIJA (JESSICA) 15 DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA (JESSICA) 30 VIPA FINANSINIAI INSTRUMENTAI

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS Projektas VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL ŠILUMOS TIEKĖJŲ, NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ, GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJŲ IR NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ

Detaliau

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation STATYBA 2017 Ilgiausiai šalyje gyvuojanti paroda, kuri vietoje suburia verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, architektus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir galutinius vartotojus, kurie ne tik

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. B-3 LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS (Asignavimų valdytojo 90 900

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo centro kompleksas 2015 m. liepos 8 d. Pristatymo turinys I. Projekto įgyvendinimo kontekstas ir vieta II. III. IV. Pagrindiniai duomenys apie projektą

Detaliau

Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 p

Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 p Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 priedas 2019 m. balandžio 23 d. Dokumentą parengė UAB

Detaliau

Slide 1

Slide 1 ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VANDENTVARKOS VEIKLOS EFEKTYVINIMO GAIRĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VADOVYBEI IR SAVIVALDYBĖS KOMITETAMS Direktorius Vaidas Litinskas Vandentvarkos ūkis 2014 metais

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

APROBUOTA: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro koordinavimo tarybos 2018 m. d. posėdyje (protokolo Nr. ) PATVIRTINTA: Kvalifikacijų ir p

APROBUOTA: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro koordinavimo tarybos 2018 m. d. posėdyje (protokolo Nr. ) PATVIRTINTA: Kvalifikacijų ir p APROBUOTA: ir profesinio mokymo plėtros centro koordinavimo tarybos 2018 m. d. posėdyje (protokolo Nr. ) PATVIRTINTA: ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V1-28

Detaliau

Slide 1

Slide 1 PANEVĖŽIO MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS PROJEKTO TIKSLAI Projekto įgyvendinimo tikslas yra užtikrinti kokybišką, efektyvų ir reikalavimus atitinkantį Savivaldybės gatvių apšvietimą. Projekto

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 05 20 COM(2014) 284 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl makroregioninių

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĘ Nr. 4D-2016/2-97 Vilnius I. SKUNDO ESMĖ 1

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĘ Nr. 4D-2016/2-97 Vilnius I. SKUNDO ESMĖ 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĘ 2016-04-29 Nr. 4D-2016/2-97 Vilnius I. SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (X)

Detaliau

PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų kon

PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų kon PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR. 03.1.1-IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos inovacijų centro, asociacijos

Detaliau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS SVEIKATINIMO, ŠVIETIMO, KULTŪROS IR UŽIMTUMO SKATINIMO

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 07 28 COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos Sąjungos

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) Straipsniai FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pastabos Pateikimo valiuta ir tikslumas: Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena eurais Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

UTENOJE LANKĖSI EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJOS EKSPERTAI

UTENOJE LANKĖSI EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJOS EKSPERTAI Utenos RVVG veiklos ataskaita už 2018 metus 2019-02-21 Kvietimai teikti projektų paraiškas Dalyvavimas Lietuvos VVG tinklo veikloje Kiti projektai Susitikimai Parodos Tarptautinis bendradarbiavimas Konferencijos,

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiškinamasis rastas

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamasis rastas TAURAGĖS AUŠROS PAGRINDINĖ MOKYKLA 2019 METŲ I KETVIRČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2019-04-23 BENDROJI DALIS 1. Duomenys apie subjektą, parengusį finansinių ataskaitų rinkinį Tauragės

Detaliau

3 VSAFAS projekto priedai

3 VSAFAS projekto priedai 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) Partizanų 46, Kaunas Įm

Detaliau

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 01 22 2013 02 04 INVESTICINIAI LAKŠTAI Su Brent naftos kaina susieti investiciniai lakštai Emisija SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 m. sausio

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius,

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, 2017 1 UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija (viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

Detaliau

LENTELIŲ APIE KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAS

LENTELIŲ APIE KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAS Informacijos apie regioniniuose tvarkymo planuose, Valstybiniame tvarkymo plane ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užduočių vykdymą tvarkymo srityje teikimo tvarkos aprašo 14 priedas Eil.

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 3 PRIORITETO SMULKIOJO IR VIDUTIN

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 3 PRIORITETO SMULKIOJO IR VIDUTIN LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 3 PRIORITETO SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMAS PRIEMONĖS NR.

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Procesų skaitmenizavimas gamybinėje įmonėje. MANTINGOS patirtis DUONOS, UŽKANDŽIŲ IR ŠALDYTŲ GAMINIŲ KOMPANIJA INFOBALT 2019.03.20 PRANEŠĖJAS Audrius Grybauskas, UAB Columbus Lietuva konsultantas Mob.:

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis "Giliukas", , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis Giliukas, , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu Elektroninio dokumento nuorašas FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Detaliau

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213

Detaliau

Microsoft Word Nr P-135.doc

Microsoft Word Nr P-135.doc MINISTERIJŲ UŽSAKOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TIKSLINGUMAS Vilnius 2005 m. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA 2 T U R I N Y S SANTRAUKA 3 ĮŽANGA 5 AUDITO REZULTATAI 8 Mokslinių tyrimų vertinimas 8 Ministerijų užsakomų

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos kaimo tinklo 2018 metų veiksmų planas

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJUS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ 2014 METŲ I -Ą KETVIRTĮ I. BENDROJI DALIS Trakų istorijos muziejus (toliau Muziejus) yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

COM(2018)409/F1 - LT

COM(2018)409/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau