VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Veršinskas FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS TEISĖS SISTEMOJE. Magistro baigiamasis darbas

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Veršinskas FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS TEISĖS SISTEMOJE. Magistro baigiamasis darbas"

Transkriptas

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Tomas Veršinskas FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS TEISĖS SISTEMOJE Magistro baigiamasis darbas Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 60101S103 Vadovas (-ė)_dr. Paulius Čerka (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010

2 TURINYS SANTRAUKA : 2 p. SUMMARY : 3 p. ĮVADAS : 5 p. I. SKYRIUS FINANSŲ TEISĖS SĄVOKOS EVOLIUCIJA : 6 p. II. SKYRIUS FINANSŲ TEISĖS KAIP TEISĖS ŠAKOS SAVARANKIŠKUMO : 8 p. POŽYMIAI 1. Poskyris Teisės šakos savarankiškumo požymiai : 8 p. 2. Poskyris Finansų teisės reguliavimo objektas : 10 p. 3. Poskyris Finansų teisės šaltinių specifiškumas : 11 p. 4. Poskyris Finansų teisės vientisumas : 14 p. 5. Poskyris Finansų teisės ir civilinės teisės santykis : 16 p. 6. Poskyris Finansų teisės metodas : 19 p. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS : 20 p. LITERATŪROS SĄRAŠAS : 21 p. 1 p.

3 SANTRAUKA Šiame darbe analizuojama finansų teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje. Darbe finansų teisė suprantama ne kaip viešosios teisės dalis, bet kaip privatinės teisės dalis, reguliuojanti visuomeninius santykius finansų rinkose. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvos finansų teisė nėra susiformavusi kaip savarankiška teisės šaka. Tyrimo pradžioje pateikiama trumpa finansų teisės sąvokos evoliucijos apžvalga. Vėliau bendrai apžvelgiami teisės šakos savarankiškumo požymiai ir nagrinėjama, kokiais savarankiškumo požymiais pasižymi finansų teisė. Tyrimo išdavoje padaroma išvada, kad Lietuvos finansų teisė nėra iki galo savarankiška teisės šaka, tačiau jos savarankiškumo požymiai yra vystymosi stadijoje. Analizuojant finansų teisės šakos savarankiškumo požymius darbe remiamasi ne tik Lietuvos bet ir užsienio (ypač Prancūzijos) teisininkų darbais. 2 p.

4 SUMMARY Financial markets in the world are developing extremely rapidly, constantly increasing their impact to the economies of separate states as well as to global economy. Inappropriate or insufficient regulation of financial markets as well as the fact that financial innovations are constantly ahead of legislatures, significantly contribute to the rise of crisis in the said markets. Current global financial crisis may be an illustration of such mismatch. Despite their inherent risks, financial markets play a crucial role in global economy and its development. Today, no one imagines the world economy without credit, risk coverage, trade in equities, etc. Thus, recognizing the risks, related to the financial markets as well as the benefits that such markets bring to the economy, a clear task for legislatures and international organizations arises, which is to regulate and supervise financial markets in such a way, that the risks related to them were minimised or even eliminated, and the benefits brought by the financial markets were the largest possible. To achieve the said goals relevant national, supranational and international legal acts are adopted. Together with the evolution of financial markets, a body of legal acts, regulating such markets, started to distinguish itself into certain quasi autonomous system of legal acts, whose limits and general principles of functioning become more and more distinguishable. Rapid development of economy in general and of financial markets in particular, influences legal systems of countries, makes a strong impact on the development of their legal systems. As the level of development of financial markets varies from country to country, in some states there are efforts to name such body of legal acts, regulating financial markets, as a separate branch of law. Signs of autonomy of such branch are analysed by legal scholars in the respective countries. In this paper a particular attention is made to the French legal doctrine as an exemplary doctrine, analysing the issue of autonomy of the financial law. Methods and models used by the French authors are considered while defining the level of autonomy of the financial law, evaluating the relationships between civil law and other branches of law. In this paper a place of financial law within the system of Lithuanian law is analysed. In this work financial law is understood not as a part of public law, but as a part of private law, regulating social relationships on financial markets. A hypothesis of the work is that the Lithuanian financial law has not yet developed into an autonomous branch of law. In the beginning of the work a short evolution of the notion of financial law is presented. Further on general criteria of autonomy of a branch of law are defined and the analysis of what are the existing signs of autonomy of the financial law is 3 p.

5 made. The main conclusion of the research is that Lithuanian financial law is not yet a purely autonomous branch of law. However, its signs of autonomy are under development phase. 4 p.

6 ĮVADAS Darbo problematika ir aktualumas. Finansų rinkos pasaulyje vystosi itin sparčiai ir daro vis didesnę įtaką globaliai ir atskirų šalių ekonomikai. Netinkamas ar nepakankamas finansų rinkų reglamentavimas bei tai, kad finansinės inovacijos lenkia teisės aktų leidėjus, ženkliai prisideda prie finansų rinkų krizių kilimo. Tokios krizės pavyzdžiu gali būti ir šio darbo rašymo metu pasaulį apėmusi finansų krizė. Nors, atsižvelgiant į esamas aktualijas, pirmojoje šio darbo pastraipoje, kalbama apie riziką, susijusią su finansų rinkomis, minėtos rinkos vaidina itin svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje bei jos vystyme. Šiandien niekas neįsivaizduoja pasaulinės ekonomikos be skolinimo, rizikų draudimo, prekybos akcijomis ir pan. Taigi, pripažįstant pavojus, susijusius su finansų rinkomis bei teigiamus finansų rinkų aspektus, iškyla aiškus uždavinys šalių įstatymų leidėjams bei atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms reglamentuoti bei prižiūrėti finansų rinkas taip, kad su jomis susiję pavojai būtų kiek įmanoma sumažinti ar net eliminuoti, o nauda, kurią finansų rinkos teikia ekonomikai, būtų maksimali. Aukščiau minėtiems tikslams pasiekti leidžiami atitinkami teisės aktai, sudaromos tarptautinės sutartys ir pan. Finansų rinkoms vystantis itin sparčiai, teisės aktų, reglamentuojančių šias rinkas visuma ėmė išsiskirti į tam tikrą savarankišką teisės aktų sistemą, kurios ribos bei funkcionavimo principai tampa vis aiškesni bendros teisės sistemos rėmuose. Atitinkamai, toks ekonomikos bendrai ir finansų rinkų konkrečiai vystymasis daro įtaką ir šalių teisės sistemoms, veikia kaip stiprus veiksnys, įtakojantis teisės sistemų evoliuciją. Finansų rinkų išvystymo lygis skirtingose valstybėse skiriasi ir kai kuriose šalyse minėtą teisės normų, reglamentuojančių finansų rinkas, visumą bandoma įvardinti kaip atskirą teisės šaką. Atitinkamų šalių doktrinoje analizuojami finansų teisės kaip teisės šakos savarankiškumo požymiai. Nagrinėjamas finansų teisės santykis su civiline teise. Šiame darbe ypatingas dėmesys skiriamas Prancūzijos doktrinai - kaip pavyzdinei, nagrinėjant finansų teisės savarankiškumo problematiką. Darbe atsižvelgiama į Prancūzijos autorių naudotus tyrimo metodus ir modelius, siekiant nustatyti finansų teisės savarankiškumo laipsnį, finansų teisės sąsajas su civiline teise ir kitomis susiformavusiomis teisės šakomis. Tyrimo tikslai. Šio darbo tikslai yra nustatyti: (i) ar Lietuvos finansų teisė yra savarankiška susiformavusi teisės šaka; bei (ii) kokie yra Lietuvos finansų teisės savarankiškumo požymiai. Tyrimo uždaviniai. Siekiant aukščiau nurodytų darbo tikslų, keliami tokie šio tyrimo uždaviniai: 5 p.

7 (i) apžvelgti bendrus teisės šakos savarankiškumo požymius; (ii) apibrėžti finansų teisės reguliavimo objektą; (iii) nustatyti finansų teisės šaltinių specifiškumo įtaką finansų teisės savarankiškumui; (iv) nustatyti pagrindinius finansų teisės principus bei jų svarbą finansų teisės vientisumui; (v) išanalizuoti civilinės teisės ir finansų teisės tarpusavio sąveiką; (vi) nustatyti, ar egzistuoja tik finansų teisei būdingas reguliavimo metodas. Tyrimo metodai. Šiame darbe naudojami lyginamasis, loginis, analizės, sisteminis, istorinis bei aprašomasis metodai. Hipotezė. Šiame tyrime keliama tokia hipotezė: Lietuvos finansų teisė nėra susiformavusi kaip savarankiška teisės šaka. I. SKYRIUS - FINANSŲ TEISĖS SĄVOKOS EVOLIUCIJA Finansų teisės sąvoka ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėse suvokiama įvairiai, o pats terminas ir jo turinys evoliucionavo vystantis šalių ir pasaulio ekonomikoms. Tarpukario Lietuvoje finansų teisės sąvoka buvo vartojama apibrėžti teisės šakai, kurią būtų galima pavadinti šiuolaikine Mokesčių teise (nors dėl Mokesčių teisės savarankiškumo taip pat karštai diskutuojama 1 ). Kaip savo knygoje Finansų teisė nurodo Vytautas Staugaitis, finansų teisė nagrinėja mokesčius teisinių normų požiūriu, rūpinasi kad viešasis ūkis kuo mažiausia siaurintų privataus ūkio teises, skelbia mokesčių prievoles. 2 Autorius tiesiogiai pripažįsta, kad jo dėstomam kursui gal dalinai tiktų ne finansų teisės pavadinimas, bet įmonių mokesčių mokslas Betriebliche Steuerlehre. 3 Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje finansų teisė dažnai suprantama kaip teisės šaka, kurios (...) reguliavimo objektas žmonių santykiai, atsirandantys sudarant valstybės biudžetą, jį naudojant, taip pat nustatant mokesčių mokėjimo pagrindus ir tvarką, teikiant kreditus, vykdant bankų operacijas, leidžiant vertybinius popierius ir kita. Šių santykių subjektai - valstybė, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nes jie saistomi su valstybe pareigos mokėti mokesčius formuoti biudžetą, ir teisės gauti iš jos tam tikrų paslaugų saugumo nuo išorinės ir vidinės agresijos, švietimo, medicinos, socialinio draudimo ir kitose srityse. 4 1 Žr., pavyzdžiui, Lasry, Le Conseil d'etat, juge de l'impôt, Etudes et documentation du Conseil d'etat 1955, p. 58, citata tekste: Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 33, 41 punktas. 2 Vytautas Staugaitis, Finansų teisė, Prekybos institutas, Klaipėda, , 1 p. 3 Ten pat. 4 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p Taip pat žr. Antanas Marcijonas, Bronius Sudavičius, Mokesčių teisė, Teisinės informacijos centras, Vilnius 2003, p. 28, kur mokesčių teisė pripažįstama kaip finansų teisės institutas, bet ne kaip savarankiška teisės šaka. 6 p.

8 Taigi, finansų teisė dažniausiai buvo suvokiama kaip valstybės finansų teisė, kaip viena viešosios teisės šakų 5. Šiuo metu toks finansų teisės suvokimas nėra visuotinis. Tai, kad finansų teisės sąvokos turinys keičiasi, rodo šalių, kuriose finansų rinkos yra itin gerai išvystytos, praktika. Kaip nurodo Prof. Le Cannu, Prancūzijoje universitetinėje kalboje finansų teisės sąvoka atsirado apie 1980-uosius metus. 6 Aprėpti visus viešuosius finansus bei reguliuojamas finansų rinkas vienos teisės šakos rėmuose darosi itin sudėtinga. Taigi, buvusi finansų teisė ir teisės aktų leidėjų, ir doktrinos, ir teismų praktikoje vis dažniau skaidoma į mokesčių teisę, vertybinių popierių teisę 7, biudžeto teisę, biržos teisę, bankų teisę 8, finansų rinkų teisę 9 (ar tiesiog finansų teisę 10 ) ir kt. Akivaizdu, kad vieningos nuomonės dėl šių teisės šakų savarankiškumo nėra 11, o kai kurios naujos sąvokos vartojamos labiau patogumui nei pripažįstant tam tikros teisės šakos savarankiškumą. Vienok, daugelyje valstybių šiais klausimais vyksta aktyvi diskusija. Naujų teisės šakų atsiradimą pripažįsta ir Lietuvos autoriai. Prof. Vaišvila nurodo, kad dėl mokslo ir technikos pažangos formuojasi naujos teisės šakos: kosmoso naudojimo teisė, kompiuterių teisė ir kitos. 12 Kalbant apie finansų teisės savarankiškumą, prancūzų autoriai nurodo, jog šiuo metu galima nustatyti teisės normų visumą, kuri reguliuoja finansų rinkas 13, tačiau nėra teigiama, kad finansų rinkų teisė jau yra savarankiška. Šiuo metu galima stebėti jos savarankiškumo požymius, ir atitinkamai, kyla klausimas, ar finansų rinkų teisės specifiškumas ir ypatumai gali privesti prie visiško šios teisės savarankiškumo. 14 Šiame darbe finansų teisė 15 suprantama ne kaip viešosios teisės dalis, bet kaip privatinės teisės dalis, reguliuojanti visuomeninius santykius finansų rinkose. 5 Alain Couret, De quelques apports conceptuels du droit financier contemporain, Le droit de l'entreprise dans ses relations externes à la fin du XXe siècle, Mélanges en l'honneur de Claude Champaud, DALLOZ, 1997, p. 195, 2 punktas; Žr. taip pat, rusų autorius: Н.Д. Эриашвили ir kt., Бюджетное право, Юнити-Дана, 2003; М.В. Карасева, Финансовое право / Oбщая часть, Юристъ, Maskva Paul Le Cannu, Le «droit financier» existe-t-il?, Petites affiches, , Nr. 3, p Aleksander Kappes ir kt., Prawo cywilne i handlowe w zarysie, Zakamycze, 2004, p. 402 ir kt. 8 Christian Gavalda, Jean Stoufflet, Droit bancaire : institutions, comptes, opérations, services, Litec, 2008, 7 leidimas; Ross Cranston, Principles of Banking Law, Oxford University Press, 2002, 2 leidimas. 9 Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, Marie-Laure Coquelet, Alain Couret ir kt., Droit financier, Dalloz, 2008,1 leidimas. 11 Žr., pavyzdžiui, Wojciech Kocot ir kt., Elementy prawa, Warszawa 2004, p. 234 ir kt. ir Aleksander Kappes ir kt., Prawo cywilne i handlowe w zarysie, Zakamycze, 2004, p. 402 ir kt.; Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 12 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 31, 36 punktas. 14 Ten pat, p. 34, 42 punktas. 15 Atsižvelgiant į tai, kad doktrinoje nėra vieningos nuomonės dėl finansų teisės pavadinimo, darbe be finansų teisės termino vartojamas ir finansų rinkų teisės terminas, jei cituojamas autorius vartojo būtent tokią sąvoką. 7 p.

9 II. SKYRIUS - FINANSŲ TEISĖS KAIP TEISĖS ŠAKOS SAVARANKIŠKUMO POŽYMIAI 1. Poskyris Teisės šakos savarankiškumo požymiai Kaip jau buvo minėta, klausimas, ar teisės normų, taikomų finansų rinkoms, visuma nesudaro savarankiškos teisės šakos, doktrinoje iškiloje ne taip seniai. 16 Prancūzų autoriai nurodo, kad, viena vertus, minėtas savarankiškos teisės šakos klausimas kyla dėl finansų rinkas reglamentuojančių teisės aktų visumos vystymosi - daugumą šių teisės aktų priima priežiūros bei rinkos institucijos, o ne įstatymų leidėjas. Kita vertus, šis teisės šakos savarankiškumo klausimas kyla atsižvelgiant į reglamentuojamoms finansų rinkoms taikomus reguliavimo principus bei finansų tarpininkų reglamentavimo specifiškumą restruktūrizavimo ir bankroto atvejais. Tačiau, kaip teigiama, vien šių faktų nepakanka, kad būtų nustatytas teisės šakos savarankiškumas. Visi principai išlieka civilinės teisės principais: rinkose sudaromos sutartys, pagrindiniai principai prisideda prie bendro teisės, kuri siekia apginti silpnesniąją šalį informavimo priemonėmis bei užtikrinti visų dalyvių lygiateisiškumą, vystymosi. Nurodoma, kad šaltinių gausa neturėtų suklaidinti ir sumenkinti įstatymo ar jurisprudencijos vaidmens. 17 Lietuvos autoriai teisės šaką apibrėžia kaip plačiausios apimties teisės normų grupę, apimančią teisės institutus, teisės pošakius ir reguliuojančią vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdingu metodu. 18 Pasak Prof. Vaišvilos, sudėtingėjant ir intensyvėjant socialiniams santykiams, atitinkamai sudėtingėja ir jų teisinis reguliavimas, daugėja tam tikro teisės instituto teisės normų. Todėl to instituto viduje vyksta nauja teisės normų diferenciacija ir integracija atsiranda naujų teisės institutų arba, plečiantis apimčiai, esami teisės institutai virsta nauju, bendresniu teisinės integracijos dariniu - teisės pošakiu ar net atskira, savarankiška teisės šaka, kuri reguliuoja ne tik naują socialinių santykių sritį, bet ir nauju, tik jai būdingu metodu. 19 Prancūzų autorių nuomone, finansų teisės kaip teisės šakos savarankiškumas pasireikštų tarpusavyje suderintų (koherentiškų), nepriklausomų (pranc. - suffisant à elles seules) ir nuo civilinės teisės atskirtų teisės normų visumos egzistavimu. 20 Pasak Prof. Vaišvilos, Teisės normos jungiamos į teisės institutus, teisės pošakius ir teisės šakas 16 Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 17 Žr. Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 18 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p Ten pat, p Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 8 p.

10 atsižvelgiant į tai, kokią socialinių santykių sritį konkreti norma reguliuoja (teisinio reguliavimo objektas) ir kokiu būdu reguliuoja (teisinio reguliavimo metodas). 21 Pasak Prof. Grua, remiantis savarankiškumo idėja turi būti galima pagrįsti tai, kad atitinkama teisės šaka geba atsiskirti nuo kitų teisės šakų taisyklių; savarankiškumas taip pat reiškia ir iš kitų teisės šakų kylančių taisyklių atmetimą ar bent atranką, sutinkamai su nagrinėjamos teisės šakos vidine logika. 22 Taigi, finansų teisės šakos savarankiškumas reikalauja, kad būtų sukurta specifinė teisinė sistema, atsiribojanti nuo civilinės teisės, idant būtų patenkinti aiškūs tikslai, pagrįsti tik finansų rinkoms būdingais principais. 23 Doktrinoje pripažįstama, kad teisės šakos savarankiškumo nustatymas išlieka sudėtingas procesas, o savarankiškumo kriterijai nėra itin aiškūs. F. Peltier nurodo, kad galima remtis mokesčių teisės pavyzdžiu ir analizuoti, ar teisės šaka turi: savo šaltinius, savo institucijų ir procedūrų sistemą. (...) Vienok, ar šis specifiškumas reiškia teisės šakos savarankiškumą?. 24 Finansų rinkų teisės savarankiškumas reiškia jos atskyrimą nuo civilinės teisės ir, konkrečiau, nuo įmonių teisės. (...) Būtina nustatyti realų specifinių normų, kurios neatitiktų bendrosios teisės, poreikį siekiant reglamentuoti finansų rinkas. 25 Kaip finansų rinkų teisės savarankiškumo požymiai nurodomi labai specifinės finansų rinkų reguliavimo sistemos buvimas (itin plačios finansų rinkų reguliavimo teisės suteiktos atitinkamoms institucijoms) bei šia teise siekiami tikslai, kuriais, iš esmės siekiama suderinti rinkos efektyvumą ir rinkos dalyvių apsaugą. Finansų rinkų teisės tikslai, be abejo, yra specifiniai ir, atrodo, remiasi tamt tikrais ribotais principais, atitinkančiais šiuos tikslus. Taip pat egzistuoja tam tikros vidinės logikos prielaidos, tam tikro teisingumo idealo prielaidos, kurios yra teisės savarankiškumo pagrindas. 26 Taigi, nors teisės šakos savarankiškumo nustatymo procesas ir atitinkami savarankiškumo požymiai nėra itin aiškūs (tai liudija ir gausios teisinės diskusijos), atsižvelgdami į Lietuvos ir užsienio teisės doktriną, išskirsime šiuos pagrindinius teisės šakos savarankiškumo požymius, kuriais remsimės analizuodami finansų teisė savarankiškumo klausimą: (i) aiškiai apibrėžiamas teisės šakos objektas (reguliuojami socialiniai santykiai); (ii) teisės šakos šaltinių specifiškumas; (iii) specifinių atitinkamos teisės šakos principų, užtikrinančių teisės šakos vientisumą, egzistavimas; 21 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p F.Grua, Les divisions du droit, RTD civ., , Specialus Nr. 20, citata tekste: Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 37, 48 punktas. 23 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 38, 48 punktas. 24 Ten pat, p. 32, 38 punktas. 25 Ten pat, p. 38, 49 punktas. 26 Ten pat, p. 40, 50 punktas. 9 p.

11 (iv) teisės šakos gebėjimas atsiriboti nuo kitų teisės šakų taisyklių, jas atmesti ar bent riboti jų veikimą; (v) tik atitinkamai šakai būdingas minėtų socialinių santykių reguliavimo metodas. 2. Poskyris Finansų teisės reguliavimo objektas 27 Teisės šakos objektas yra itin svarbus teisės šakos savarankiškumo požymis ir parodo, kokius socialinius santykius reguliuoja konkreti teisė (...). 28 Nors finansų rinkų išvystymo lygis skiriasi įvairiose valstybėse, Lietuvos finansų rinkos struktūra atspindi pagrindinius Vakarų valstybių finansų rinkų elementus, o reguliuojant finansų rinkas vienas svarbiausių teisės šaltinių Europos Sąjungos teisė. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, nustatydami Lietuvos finansų teisės reguliavimo objektą, galime remtis kontinentinės teisės šalių finansų teisės objekto analize. Kaip nurodo prancūzų autoriai, finansų teisė susijusi su uždaru pasauliu, kuris neapsiriboja tam tikra profesine šaka, kaip, pavyzdžiui, yra bankų teisėje. Finansų teisė taikoma tam tikriems specifiniams ekonominiams santykiams santykiams finansų rinkose. Šiuo požiūriu yra daug panašumų tarp finansų rinkų teisės bei konkurencijos teisės ir vartojimo teisės, kurios yra savotiška prekių ir paslaugų rinkos teisė. (...) Taigi, pasak Frédéric Peltier, finansų teisė reguliuoja ekonominius santykius, kylančius finansų rinkose. 29 Kiti prancūzų autoriai nurodo, kad biržos ir finansų rinkų teisė reglamentuoja finansų rinkų veiklą 30. Finansų teisės objektas apibrėžiamas ir dar plačiau, nurodant, kad finansų teisė reguliuoja visus finansinės ir investicinės veiklos aspektus. Šiuo atveju, finansų teisės reguliavimo objektą mėginta atskirti nuo finansavimo teisės reguliavimo objekto Lietuvos teisės aktai nepateikia finansų rinkų apibrėžimo. Finansinių priemonių rinkų įstatyme 33 pateikiamas tik reguliuojamos [finansinių priemonių aut.] rinkos apibrėžimas, kuriame nurodoma, 27 Dėl terminų objektas ir dalykas vartojimo, žr.: Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 23, 12 išnaša: Nevartotini iš rusų kalbos nekritiškai perimti, nors mūsų teisės literatūroje ir plačiai paplitę, terminai teisės teorijos dalykas, prievolių dalykas ir kiti kaip daugiareikšmiai ir netiksliai orientuojantys. 28 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 34, 43 punktas. 30 Hubert de Vauplane, Jean-Pierre Bornet, Droit des marchés financiers, Litec, 2001, 3 leidimas 1 p., 1 punktas. 31 Finansavimo teisės reguliavimo objektas Alain Couret apibrėžtas kaip operacijų, susijusių su įmonių finansavimu, visuma. Žr. Alain Couret, De quelques apports conceptuels du droit financier contemporain, Le droit de l'entreprise dans ses relations externes à la fin du XXe siècle, Mélanges en l'honneur de Claude Champaud, DALLOZ, 1997, p. 214, 77 punktas. 32 Alain Couret, De quelques apports conceptuels du droit financier contemporain, Le droit de l'entreprise dans ses relations externes à la fin du XXe siècle, Mélanges en l'honneur de Claude Champaud, DALLOZ, 1997, p. 214, 77 punktas. 33 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024). 10 p.

12 kad reguliuojama rinka rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, sąlygojantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą. 34 Prancūzijoje finansų rinkų priežiūros institucijos kompetencijoje yra visų finansų rinkų (įskaitant nereguliuojamas rinkas) priežiūra. Lietuvoje Vertybinių popierių komisija (toliau - VPK) apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros institucija 35. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 69 straipsnyje nurodoma, kad finansinių priemonių rinkas reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija. 36 Jau nustatydamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo paskirtį įstatymų leidėjas neapsiribojo vien reguliuojamomis rinkomis, bet nurodė, kad įstatymu siekiama reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą. 37 Vertybinių popierių įstatyme nurodyta, kad juo siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais. 38 Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo paskirtis užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai. 39 Kitaip tariant, šio įstatymo paskirtis - apsaugoti tam tikrą investuotojų finansų rinkose grupę. Taigi, Lietuvos finansų teisės objektą būtų galima apibrėžti kaip visuomeninius santykius, kylančius finansinių priemonių rinkose. 3. Poskyris Finansų teisės šaltinių specifiškumas Finansų teisės šaltinių specifiškumas buvo pabrėžiamas Prancūzijos autorių, kuomet itin didelį svorį finansų rinkų reglamentavime turėjo nepriklausomos institucijos, tokios kaip, pavyzdžiui, Conseil des marchés financiers ir Commission des opérations de bourse. 40,41 Taigi, nepriklausomos 34 Ten pat, 3 str. 30 d. 35 Ten pat, 3 str. 41 d. 36 Ten pat, 69 str. 1 d. 37 Ten pat, 1 str. 1 d. 38 LR Vertybinių popierių įstatymas (2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023), 1 str. 2 d. 39 LR Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709), 1 str. 40 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 41 ir kt. 41 Šiuo metu Conseil des marchés financiers ir Commission des opérations de bourse bei Conseil de discipline de la gestion financière apjungti į Autorité des marchés financiers. 11 p.

13 finansų rinkos priežiūros institucijos turėjo plačią galią leidžiant finansų rinkas reguliuojančius teisės aktus. Buvo vartojama net finansų rinkų savireguliavimo 42 sąvoka. Didžiausią galią reguliuojant finansų rinkas turėjo Commission des opérations de bourse, kuri buvo nepriklausoma institucija, t.y. ji tiesiogiai atstovavo valstybę, Commission des opérations de bourse, ji nebuvo valdoma kokios nors kitos administracinės institucijos. Commission des opérations de bourse buvo įkurta 1967 metais, JAV Securities and Exchange Commission pavyzdžiu. 43 Conseil des marchés financiers įstatymo buvo įvardinta kaip profesinė institucija, kurios sudėtį tvirtindavo Ekonomikos ir finansų ministerija, o ją sudarydavo finansų rinkose veikiančių suinteresuotų šalių atstovai (finansų tarpininkai, emitentai, investuotojai, kt.), kurių kiekvienai grupei būdavo skiriamas nustatytas vietų skaičius. 44 Prancūzijos Conseil d'etat Conseil des marchés financiers priskyrė nepriklausomoms administracinėms institucijoms. Būtent šių nepriklausomų administracinių institucijų autonomija ir leidžiami teisės aktai suteikė finansų teisei stiprų išskirtinumą, o finansų teisės šaltiniams suteikė atitinkamą specifiškumą. Kaip nurodo prancūzų autoriai, finansų teisės savarankiškumo įspūdį itin sustiprina labai specializuotos, tik finansinių priemonių rinkoms būdingos reguliavimo sistemos įdiegimas. Tokia sistema yra pačios finansinės rinkos specifiškumo pasekmė ir yra didžiausias finansų rinkų teisės savarankiškumo pagrindas. 45 Lietuvoje finansų teisės šaltiniai taip pat pasižymi tam tikra specifika, nors ir ne taip stipriai išreikšta kaip Prancūzijoje. Lietuvoje be įstatymų, ES teisės aktų, tarptautinių teisės šaltinių, teismų praktikos, verslo praktikos, itin svarbią vietą užima VPK ir jos priimami teisės aktai. Nors VPK galios kyla iš atitinkamų įstatymų (Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 46, kt.), jai suteikiama didelė diskrecija reguliuojant finansų rinkas. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71 straipsnis nustato VPK uždavinius ir funkcijas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad VPK veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, skundžiama tiesiogiai, o ne kokiai nors kita valstybinei institucijai, kuri būtų įgaliota vykdyti VPK priežiūrą. Minėto straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad VPK privalo rengti ir pateikti visuomenei ir Seimui metų darbo ataskaitą, kas papildomai nurodo, kam ši institucija yra atskaitinga. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kiekviena reguliuojama rinka privalo turėti objektyviais kriterijais 42 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 41, 51 punktas. 43 Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p , punktai. 44 Ten pat, p , punktai. 45 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 42, 54 punktas. 46 LR Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, 2003 m. liepos 4 d. Nr. IX p.

14 pagrįstas aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles. Šias taisykles rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius, t.y. privati įmonė. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos operatorius privalo jas suderinti su Vertybinių popierių komisija. 47 Finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles, reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje. 48 Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės. 49 Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles. 50 Sutinkamai su Finansinių priemonių rinkų įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, reguliuojamos rinkos operatorius privalo: 1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą bei atsiskaitymus; 2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka bei kitiems nesąžiningiems veiksmams; 3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi; 4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę. 51 Nors aukščiau minėtas taisykles rinkos operatorius privalo suderinti su VPK, jas rengiantis ir tvirtinantis subjektas yra privatinės teisės subjektas, o ne valstybės institucija ar įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje tėra vienintelė reguliuojama rinka AB NASDAQ OMX Vilnius, o FIRST NORTH daugiašalė prekybos sistema 52 taip pat priklauso tam pačiam operatoriui, šio privataus operatoriaus išleistos taisyklės įgauna dar didesnį svorį. Įmonė, siekianti platinti savo finansines priemones biržoje neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik paklusti vienintelės reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytoms taisyklėms. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, akivaizdu, kad Lietuvos finansų teisės šaltiniai pasižymi tam tikru specifiškumu, lyginant su kitų teisės šakų šaltiniais, nes Lietuvos finansų teisėje svarbu vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius finansų rinkose vaidina ir pakankamai nepriklausoma valstybinė institucija, ir privatus rinkos operatorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į išskirtinai didelę ES teisės reikšmę bei tarptautinių teisės šaltinių reikšmę Lietuvos finansų rinkų reglamentavimui. Finansų rinkos yra viena iš labiausiai globalizacijos procesų įtakojama sritis, o finansų rinkų reglamentavimo suderinimas yra viena iš šių 47 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 53 str. 1 d. 48 Ten pat, 54 str. 1 d. 49 Ten pat, 56 str. 1 d. 50 Ten pat, 57 str. 1 d. 51 Ten pat, 47 str. 1 d. 52 Sutinkamai su LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo ( , Nr. X-1024), 3 str. 2 d., daugiašalė prekybos sistema apibrėžiama kaip finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą. 13 p.

15 rinkų vystymo prioritetų. Finansų rinkoms itin didelę įtaką daro ir tarptautinė verslo praktika. Verslo praktika įtakoja ir užsienio šalių, ir tarptautinių organizacijų bei ES sudaromų sutarčių ar priimamų teisės aktų turinį. Galiausiai, pasaulinė finansų rinkų verslo praktika, atsižvelgiant į aukščiau minėtus tarptautinius teisės šaltinius, inkorporuojama ir į Lietuvos teisę. Tokį verslo praktikos perkėlimą į Lietuvos teisę atspindi, pavyzdžiui, finansinių priemonių sąrašas, pateikiamas Finansinių priemonių rinkų įstatyme 53. Didžioji dauguma finansinių priemonių, nėra naudojamos Lietuvoje (kalbant vidaus rinkos prasme) ir jomis nėra prekiaujama reguliuojamose finansinių priemonių rinkose. Taigi, įtakojama tarptautinės verslo praktikos, įtvirtintos tarptautinėse sutartyse ir ES teisės aktuose, Lietuvos finansų teisė, šiuo aspektu, yra gerokai aplenkusi atitinkamą Lietuvos verslo praktiką. Vienok, toks reglamentavimas puikiai atitinka globalizavimo procesų esmę bei ES vieningos finansų rinkos kūrimą. Tarptautiniai teisės šaltiniai bei tarptautinė verslo praktika įtakoja tam tikrą Lietuvos finansų teisės suderinimą su tarptautiniu reglamentavimu ir Lietuvos finansų sistemos integravimą į pasaulinę finansų sistemą. Finansų teisės šaltinių specifiškumą įtakos ir numatomi pakeitimai Lietuvos finansinių priemonių rinkų priežiūros institucijų struktūroje. Numatoma sujungti finansų rinkos priežiūros institucijas ir, panaikinus Vertybinių popierių komisiją, jos funkcijas perduoti Lietuvos bankui. Taip pat planuojama sudaryti atskirą patariamąją politikos formavimo bei stebėjimo instituciją Finansų rinkos reglamentavimo ir priežiūros patariamąją komisiją. 54 Taigi, Lietuvos finansų teisės šaltiniai pasižymi tam tikru specifiškumu, kuris sustiprina teisės šakos savarankiškumą. 4. Poskyris Finansų teisės vientisumas Kalbėdamas apie teisės sistemingumą, kaip teisės normų tarpusavio sąveiką, Prof. Vaišvila nurodo, kad teisės normos egzistuoja ne kaip mechaninė normų krūva, o kaip organiška jų sąsaja, kai visos teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu viena kitą papildo, parengia, garantuoja viena kitos funkcionavimą. 55 Taigi, šis teiginys, taikomas teisės sistemai, atitinkama prasme taikytinas ir atskirai šios sistemos šakai. Finansų teisė siekia tam tikrų tikslų, o jos veikimą užtikrina pagrindiniai finansų teisės 53 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 3 str. 4 d. 54 LR Finansų ministerijos informacija, ; < erp_item=naujiena_001371> [aplankyta ]. 55 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p p.

16 principai, atitinkantys minėtus tikslus 56. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą. Įstatyme taip pat nurodyta, kad prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje taisyklės turi užtikrinti, pavyzdžiui, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai 57. Kaip teigiama užsienio doktrinoje, pagrindiniai reguliuojamos finansų rinkos principai yra saugumas (skirtas mažinti individualią ir sisteminę riziką), skaidrumas (susijęs su atitinkamos finansinės ir apskaitos informacijos pateikimu rinkai), integralumas (susijęs su pateikiamos informacijos kokybe bei draudimu naudotis neatskleista informacija), lygybė (susijęs su investuotojų lygybe gauti informaciją ir lygybe dėl rinkos kainos) ir teisingumas (susijęs, pavyzdžiui, su mažųjų akcininkų interesų apsauga vykstant įmonių perėmimo operacijoms). 58 Saugumo arba operacijų saugumo principo esmė yra kaip įmanoma sumažinti individualią (pavyzdžiui, kitos šalies neatsiskaitymo) ir sisteminę riziką finansų rinkose. Ypatingas dėmesys skiriamas sisteminei rizikai 59, kuri atskirai įvardinta ir nurodant Finansinių priemonių rinkų įstatymo paskirtį. 60 Saugumo principo veikimo pavyzdys galėtų būti, pavyzdžiui, garantinio fondo sudarymas reguliuojamoje rinkoje 61. Skaidrumo principo taikymą iliustruoja, pavyzdžiui, įstatymo nuostata, kad vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai įstatymo nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą 62. Šį principą atspindi ir reikalavimas atskleisti periodinę, einamąją informaciją 63 bei informaciją apie emitento esminius įvykius 64, kt. Integralumo principą iliustruoja, pavyzdžiui, įstatymo draudimas 56 Žr. šia prasme Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 40, 50 punktas. 57 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 57 str. 2 d. 58 See: Th.Bonneau, F.Drummond, Droit des marchés financiers (Economica, 2001), p Sisteminė rizika, įstatymu apibrėžiama kaip tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams. (LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 3 str. 36 d.) 60 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 1 str. 1 d. 61 Žr. AB NASDAQ OMX Vilnius narystės ir prekybos taisyklės, patvirtintos AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos posėdyje d., Protokolo Nr , kur garantinis fondas apibrėžiamas kaip piniginis fondas, sudarytas iš Narių lėšų, kurias patikėjimo teise valdo NASDAQ OMX Vilnius Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. NASDAQ OMX Vilnius Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina NASDAQ OMX Vilnius valdyba, suderinusi su VPK. Garantinio fondo paskirtis užtikrinti, kad NASDAQ OMX Vilnius sudaryti automatinio įvykdymo sandoriai būtų įvykdyti pagal juose nurodytas sąlygas, t. y. kad pirkėjas gautų finansines priemones, o pardavėjas pinigus. 62 LR Vertybinių popierių įstatymas (2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023), 5 str. 63 Ten pat, 19 str. ir kt. 64 Ten pat, 18 str. 15 p.

17 naudotis viešai neatskleista informacija Lygybės principą atspindi, pavyzdžiui, emitento pareiga užtikrinti, kad visi jo išleistų lygiaverčių vertybinių popierių savininkai būtų vienodai traktuojami atsižvelgiant į visas teises, kurias suteikia šie vertybiniai popieriai 67. Viena iš teisingumo principo išraiškų - pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą 68. Įstatyme įtvirtintą prekybos finansinėmis priemonėmis sąžiningumo principą iliustruoja draudimas manipuliuoti rinka 69. Taigi, Lietuvos finansų teisės vientisumą užtikrina tam tikri specifiniai šiai teisės šakai būdingi principai, kurių dėka, dar kartą grįžtant prie Prof. Vaišvilos citatos, teisės normos egzistuoja ne kaip mechaninė normų krūva, o kaip organiška jų sąsaja, kai visos teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu (...) Poskyris Finansų teisės ir civilinės teisės santykis Finansų teisė itin stipriai susijusi su prievolių bei įmonių teise. Vienas pagrindinių argumentų, prieštaraujančių finansų teisės savarankiškumui nuo civilinės teisės yra tas faktas, kad finansinių priemonių rinkose tarp rinkos dalyvių sudaromi sandoriai. Apie sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą aiškiai nurodoma ir pačiame įstatyme, apibrėžiant reguliuojamą finansinių priemonių rinką 71. Tiesa, ir šioje srityje finansų teisės ir prievolių teisės santykis nėra visiškai aiškus. Pavyzdžiui, ar tuo atveju, jei finansų maklerio įmonė neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo pareigą informuoti klientą apie tam tikrą finansinę priemonę į kurią klientas investuoja (pareiga, numatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme 72 ), kyla finansų maklerio sutartinė ar deliktinė atsakomybė? Ar Finansinių 65 Viešai neatskleista informacija tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai. (LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 3 str. 40 d.) 66 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 62 str. 67 LR Vertybinių popierių įstatymas (2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023), 26 str. 68 Ten pat, 31 str. 69 Ten pat, 63 str. 70 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 3 str. 30 d. 72 Finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. (LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 22 str. 3 d.) 16 p.

18 priemonių rinkų įstatyme nustatytu standartu, šiuo atveju, būtų galima remtis civilinėje byloje, reikalaujant atlyginti kliento patirtus nuostolius? Dalinį civilinės ir finansų teisės išsiskyrimą iliustruoja ir pačios vertybinių popierių sąvokos likimas. Finansinių priemonių inovacijos ir gausa šiuolaikinėje finansų rinkoje itin didelė, todėl vertybinių popierių, kaip jie apibrėžiami LR Civiliniame kodekse 73 (toliau CK), sąvoką finansų teisėje pakeitė finansinių priemonių sąvoka, nors, reikia pripažinti, kad CK pateikta vertybinių popierių sąvoka apibrėžiama labai lanksčiai. Tokią sąvokos evoliuciją galime stebėti ir pačios finansų teisės aktų prasme iki 2007 m. vasario 7 d. Lietuvoje galiojo Vertybinių popierių rinkos įstatymas. Pastarąjį pakeitė dabar galiojantis Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Finansų teisės ir civilinės teisės sandūroje daug neaiškumų kyla ir teisiškai kvalifikuojant tam tikrus reiškinius finansų rinkose. Pavyzdžiui, kyla klausimas, kaip turėtų būti kvalifikuojamos pakeitimo vertybiniais popieriais (angl. - securitisation) operacijos, ir kokios būtų teisinės tokio kvalifikavimo pasekmės, koks teisinis režimas turėtų būti taikomas. Pavyzdžiui, ar pakeitimo vertybiniais popieriais operacijos turėtų būti pripažįstamos kaip sandorių grupės, o gal sui generis civilinis sandoris ar atskira finansų teisės reguliuojama finansinė operacija? Šiuo atveju, kyla klausimas, ar civilinė teisė yra pajėgi ir tinkamiausia reguliuoti tokius finansinius santykius. Dabartinė finansinė krizė sąlygojo didelį teisminių procesų, susijusių su finansinėmis paslaugomis ir sandoriais (įskaitant ir pakeitimo vertybiniais popieriais operacijų), skaičių. Taigi, netolimoje ateityje jurisprudencija finansų teisės srityje bus žymiai gausesnė nei šiuo metu ir leis geriau įvertinti čia keliamus klausimus. Kalbant apie finansų teisės ir įmonių teisės santykį, finansų teisės savarankiškumo požymiai pasireiškia, pavyzdžiui, reguliuojant santykius, susijusius su finansinių tarpininkų nemokumu. Štai Dr. Kęstutis Laurinavičius pateikia nuorodą į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos nurodytas priemones, kurių nacionalinės institucijos galėtų imtis, siekdamos apsaugoti investuotojų interesus galimo finansų tarpininko bankroto atveju. Viena iš minėtos organizacijos nurodytų priemonių yra pasiūlymas įstatyme numatyti, kad finansų tarpininko įsipareigojimai investuotojui yra kitokie, nei kiti šio tarpininko įsipareigojimai 74, t. y. investuotojas laikomas privilegijuotu kreditoriumi arba investuotojo vertybiniai popieriai nepripažįstami finansų tarpininko turtu. 75 Lietuvos įstatymai taip pat numato, pavyzdžiui, kad VPK turi teisę neatidėliotinais atvejais, esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar 73 LR Civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864), str. 74 Mūsų pažymėta pasviruoju šriftu. 75 Kęstutis Laurinavičius, Nematerialiųjų vertybinių popierių teisinė prigimtis ir jų panaudojimas prievolių įvykdymui užtikrinti, daktaro disertacija, Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2005, p p.

19 lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei, paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai. Šiuo atveju finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo. 76 Lietuvos įstatymai taip pat draudžia neteisminį finansų maklerio įmonės veiklos nagrinėjimą, o VPK numatyta kaip subjektas, turintis teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai įmonei. 77 Finansinių priemonių rinkų 90 straipsnis taip pat nurodo, kad finansų maklerio įmonės bankroto atveju finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui. 78 Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai išreikšta taisyklė, kad reglamentuojant akcines bendroves, Vertybinių popierių įstatymas yra specialusis įstatymas LR Akcinių bendrovių įstatymo 79 požiūriu. Tai puikus sąsajos tarp bendrovių teisės ir finansų teisės pavyzdys. 80 Kita vertus, Akcinių bendrovių įstatymas aiškiai prisideda prie ribų tarp bendrovių teisės objekto ir finansų teisės objekto, nustatymo, nurodydamas, kad akcinių bendrovių akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais 81, t.y. teisės aktais, priskirtinais finansų teisei. Iš šio pavyzdžio matyti, kad Akcinių bendrovių įstatymas nėra skirtas reguliuoti visuomeninius santykius, atsirandančius iš viešo akcinių bendrovių akcijų platinimo ar prekybos. Viena iš esminių prekybos perleidžiamais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje reguliavimo nuostatų yra reikalavimas užtikrinti finansinių priemonių perleidžiamumą. Šiam principui įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę, nes be jo negalėtų egzistuoti ir moderni prekyba vertybiniais popieriais. Šis principas sustiprina finansų teisės savarankiškumo argumentus, nes finansų rinkų reglamentavime jis riboja, įgija viršenybę prieš tam tikrus bendrovių teisės principus, susijusius su bendrovių, kaip atskirų teisės subjektų, interesų gynimu. Šiuo atveju investuotojų interesai įgyja viršenybę prieš minėtus bendrovių interesus. Tokį finansų teisės ir bendrovių teisės principų susikirtimą iliustruoja, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnis, susijęs su turto įsigijimo iš akcinės bendrovės steigėjo apribojimais, ir nurodantis, kad 76 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas ( , Nr. X-1024), 88 str. 1 ir 2 d. 77 Ten pat, 90 str. 78 Ten pat, 90 str. 79 LR Akcinių bendrovių įstatymas ( , Nr. VIII-1835). 80 Ten pat, 1 str. 2 d.: Įstatyme nenustatytus akcinių bendrovių, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos vertybinių popierių emitentais, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių įstatymas. 81 Ten pat, 2 str. 3 d. 18 p.

20 šio straipsnio reikalavimai netaikomi (...) sandoriams dėl vertybinių popierių, sudaromiems reguliuojamoje rinkoje, išskyrus tiesioginius sandorius 82. Kitas pavyzdys susijęs su informacijos, susijusios su visuotinio akcininkų susirinkimais, pateikimu akcininkams. Informacijos pateikimas bendrovės akcininkams yra vienas iš kertinių ir bendrovių teisės, ir finansų teisės elementų. Finansų teisėje informacijos skaidrumas yra itin svarbus, nes jis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių finansų rinkų veikimą, sukuriantis pasitikėjimą finansų rinkų sistema. Todėl, šiuo atveju, taip pat matome, kaip akcininkų informavimo teisinio instituto turinys išsiskiria su investuotojų informavimo teisinio instituto turiniu, pastarajam nustatant griežtesnius skaidrumo reikalavimus 83. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau šiame poskyryje, galime teigti, kad tam tikrais aspektais finansų teisė pasižymi atitinkamu savarankiškumu nuo civilinės teisės, tačiau finansų teisė nėra galutinai atsiribojusi nuo civilinės teisės ir yra glaudžiai su ja susijusi. 6. Poskyris Finansų teisės metodas Prof. Vaišvila nurodo, kad teisės šakos savarankiškumui įrodyti, nepakanka, kad ji reguliuotų santykiškai izoliuotą socialinių santykių grupę. Būtina, kad šie socialiniai santykiai būtų reguliuojami ir atskiru metodu. Bankų teisė pateikiama kaip pavyzdys, kuomet, nors reguliuojama savarankiška visuomeninių santykių grupė, reguliavimo metodas nesiskiria nuo finansų teisės (finansų teisės kaip viešosios teisės teisės šakos) ir bankų teisė išlieka finansų teisės pošakiu. 84 Atrodo, kad finansų teisės likimas, šiuo požiūriu, panašus į aukščiau nurodytą bankų teisės situaciją ir specifinis reguliavimo metodas, būdingas tik finansų teisei dar nėra susiformavęs, nors imperatyvusis metodas, šiuo atveju, žymiai labiau persipynęs su dispozityviuoju, nei, pavyzdžiui, mokesčių teisėje. Taigi, reguliavimo metodas negali būti įvardijamas kaip Lietuvos finansų teisės savarankiškumo požymis. 82 Ten pat, 13 str. 5 d. 83 Ten pat, 26 str. 84 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p p.

21 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei atliktą analizę, galima daryti tokias išvadas, susijusias su finansų teisės savarankiškumu: (i) Lietuvos finansų teisės objektą galima apibrėžti kaip visuomeninius santykius, kylančius finansinių priemonių rinkose; (ii) Lietuvos finansų teisės šaltiniai pasižymi tam tikru specifiškumu, kuris sustiprina teisės šakos savarankiškumą; (iii) Lietuvos finansų teisės vientisumą užtikrina tam tikri specifiniai šiai teisės šakai būdingi principai; (iv) tam tikrais aspektais finansų teisė pasižymi atitinkamu savarankiškumu nuo civilinės teisės, tačiau finansų teisė nėra galutinai atsiribojusi nuo civilinės teisės ir yra glaudžiai su ja susijusi; (v) reguliavimo metodas negali būti įvardijamas kaip Lietuvos finansų teisės savarankiškumo požymis. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas išvadas galime teigti, kad tyrimo hipotezė, kad Lietuvos finansų teisė nėra susiformavusi kaip savarankiška teisės šaka, pasitvirtino, tačiau, būtina pabrėžti, kad finansų teisės savarankiškumo požymiai yra vystymosi stadijoje ir ši teisės šaka, vystantis finansų rinkoms bei jų reglamentavimui, ateityje taps savarankiška teisės šaka. Atitinkamai, turi būti toliau atliekama tolesnė finansų teisės vystymosi analizė bei nustatoma finansų teisės savarankiškumo požymių vystymosi įtaka Lietuvos teisės sistemai. 20 p.

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

Microsoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx

Microsoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx PRIIMTA AB Nasdaq Vilnius valdybos posėdyje 2015 m. kovo 16 d. Protokolo Nr. 15-120 Papildyta: 2019 m. sausio 15 d. Protokolo Nr.19-63 DĖL NASDAQ VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMOSI

Detaliau

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas TEISINĖ APLINKA NORITE ĮSTEIGTI ĮMONĘ, NUO KO PRADĖTI? TEISINIŲ FORMŲ JURIDINIAI ASMENYS individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė, asociacija,

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr , i. k ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 107-2688, i. k. 0971010ISTAVIII-480 TAR pastaba. Privatizavimo fondo lėšų likutis, padengus Privatizavimo fondo įsipareigojimus,

Detaliau

VI_2013_pusmet

VI_2013_pusmet VALDYMO ĮMONIŲ PUSMEČIO ATASKAITOS TURINYS I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. UAB MP PENSION FUNDS BALTIC 1.2. buveinė Savanorių pr. 349, Kaunas. 1.3. telefono (8 37)

Detaliau

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ]

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ] KLIENTO ANKETA JURIDINIAM ASMENIUI DĖL PREKYBOS DNB TRADE PLATFORMOJE Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio LR Finansinių priemonių rinkų

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

REIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS

REIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS WWW. Žiemos naujienlaiškis 2013 m. gruodis Šiame numeryje publikuojami straipsniai: 1. Solidarioji ir subsidiarioji prievolė: skirtumai ir panašumai 2. Fizinio asmens bankroto sąlygos Šiame numeryje publikuojami

Detaliau

MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respu

MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respu MOKESTINIŲ GINČŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAS DĖL BUAB A1 2017-03-29 SKUNDO Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidedanti iš: 2017 m. birželio

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X sektoriaus įmonių specializacijos lygiui. Impact of Globalization

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos SUTARTIES DĖL NEPRIKLAUSOMO STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIO VEIKLOS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD: (A) Stebėtojų tarybos narys [data] Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr.[...] buvo

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) / kuriuo iš dalies keičiamos Deleguoto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 06 07 C(2018) 3568 final KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) /... 2018 06 07 kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 nuostatos dėl bendrosios

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2 Suvestinė redakcija nuo 2010-06-30 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 22-696, i. k. 104505ANUTA00000001 Nauja redakcija nuo 2010-06-30: Nr. 03-58, 2010-05-25, Žin. 2010, Nr. 63-3141 (2010-05-31), i.

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-961 Vilnius 1 straipsni

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-961 Vilnius 1 straipsni LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-961 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo

Detaliau

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL GINČO TARP IR AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS NAGRINĖJIMO 2019 m. gegužės 20 d. Nr. O3E-147 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Detaliau

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ

Detaliau

9 Sutarties priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, KŪNO KULTŪROS IR SPO

9 Sutarties priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, KŪNO KULTŪROS IR SPO 9 Sutarties priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS, KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS,

Detaliau

Jūsų duomenys, jūsų teisės. Ericsson duomenų tvarkytojo įmonei privalomos duomenų apsaugos taisyklės Įžanga Ericsson veikla pasižymi sąžiningumu, skai

Jūsų duomenys, jūsų teisės. Ericsson duomenų tvarkytojo įmonei privalomos duomenų apsaugos taisyklės Įžanga Ericsson veikla pasižymi sąžiningumu, skai Jūsų duomenys, jūsų teisės. Ericsson duomenų tvarkytojo įmonei privalomos duomenų apsaugos taisyklės Įžanga Ericsson veikla pasižymi sąžiningumu, skaidrumu ir atsakomybe. Mes, kaip duomenų tvarkytojas,

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras (toliau Įstaiga) finansinių

Detaliau

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 01 22 2013 02 04 INVESTICINIAI LAKŠTAI Su Brent naftos kaina susieti investiciniai lakštai Emisija SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 m. sausio

Detaliau

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOJE PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ STEBĖSENA 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. L-01-6141 priedas Informacija apie 2015 m. rugsėjo 7 d. Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Valstybinės

Detaliau

Turinys I skyrius. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA Civilinės teisės samprata Privatinė teisė ir civilinė teisė Civilinės teis

Turinys I skyrius. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA Civilinės teisės samprata Privatinė teisė ir civilinė teisė Civilinės teis I skyrius. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA 19 1.1 Civilinės teisės samprata 19 1.1.1 Privatinė teisė ir civilinė teisė 19 1.1.2 Civilinės teisės reglamentuojami santykiai 20 1.1.2.1 Civilinio teisinio

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Ar sankcijos už nesąžiningų sąlygų naudojimą efektyvios? Dr. Danguolė Bublienė Nesąžiningų sąlygų kontrolės būdai Teisinių gynybos priemonių Preventyvi (NSD 7 str.) Ultrapreventyvi Abstrakti Atsitiktinė

Detaliau

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTO

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTO PATVIRTINTA Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V1-236 ADMINISTRACINĖS PASLAUGOS,,DOKUMENTŲ

Detaliau

UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento

UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento UAB VALENTIS PRIVATUMO POLITIKA Uždaroji akcinė bendrovė Valentis (toliau Valentis arba mes), įgyvendindama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų

Detaliau

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos

KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos KLAIPĖDOS NYKŠTUKO MOKYKLOS-DARŽELIO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2014 m. balandžio 7 d. Nr. V1-19 Klaipėda Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297)

Detaliau

19 Sąlygų priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teis ingumo minister

19 Sąlygų priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teis ingumo minister 19 Sąlygų priedas TIESIOGINIS SUSITARIMAS Nr. [susitarimo numeris] sudarytas tarp Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teis ingumo ministerijos, [Finansuotojo pavadinimas] ir [Privataus subjekto

Detaliau

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje Sąvoka mokėjimo sąskaita Galimas taupomosios sąskaitos,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Detaliau

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT

Microsoft Word ESMA CFD Renewal Decision (2) Notice_LT ESMA35-43-1562 ESMA pranešimas Pranešimas apie ESMA sprendimo dėl produktų intervencinės priemonės, susijusios su sandoriais dėl kainų skirtumo, atnaujinimo 2019 m. sausio 23 d. Europos vertybinių popierių

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2013 M. GEGUŽĖS 21 D. ĮSAKYMO NR. 1V-447 DĖL U

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2013 M. GEGUŽĖS 21 D. ĮSAKYMO NR. 1V-447 DĖL U LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2013 M. GEGUŽĖS 21 D. ĮSAKYMO NR. 1V-447 DĖL UŽSIENIO KALBŲ MOKĖJIMO TIKRINIMO PRIIMANT Į VALSTYBĖS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx)

(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx) Versta iš angliško vertimo iš danų k. Neoficialus vertimo tekstas Žiniasklaidos atsakomybės įstatymas 1 dalis Taikymo sritys 1 straipsnis. Šis įstatymas taikomas šioms žiniasklaidos priemonėms: 1) nacionaliniams,

Detaliau

G L v SEB bankas nuasmeninta

G L v SEB bankas nuasmeninta Ginčo byla Nr. 2018-00589 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL G. L. IR AB SEB BANKO GINČO NAGRINĖJIMO 2018 m. birželio 27

Detaliau

VšĮ Radviliškio ligoninė

VšĮ  Radviliškio ligoninė PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-180 (Viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-272

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

PAS30008

PAS30008 PATVIRTINTA Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V1-307 ADMINISTRACINĖS PASLAUGOS,,DOKUMENTŲ

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nuo ko pradėti investuoti? Aurimas Martišauskas auskas AB FMĮ FINASTA Direktorius Robertas Kijosakis Vargšai dirba dėl pinigų ir juos išleidžia, turtingųjų paslaptis gebėjimas pinigus priversti dirbti

Detaliau

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K.

Ginčo byla Nr LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K. Ginčo byla Nr. 2018-01296 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. M., K. M. IR BANKO LUMINOR BANK AB GINČO NAGRINĖJIMO 2018

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VAIKO GLOBOS ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. kovo 27 d. Nr. 405 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS 2018-07-12 Nr. 4D-2018/1-750 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

PATVIRTINTA Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TV- 78 INFORMACIJOS APIE PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO VEIKLĄ IR BYLAS T

PATVIRTINTA Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TV- 78 INFORMACIJOS APIE PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO VEIKLĄ IR BYLAS T PATVIRTINTA Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. TV- 78 INFORMACIJOS APIE PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMO VEIKLĄ IR BYLAS TEIKIMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJAMS TAISYKLĖS I

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PA

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PA LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 2 D. SPRENDIMU NR. T-20 PATVIRTINTŲ PANEMUNĖS PAPLŪDIMIO PASTATO PREKYBOS PAVILJONO A.SMETONOS AL. 4, KAUNE, NUOMOS

Detaliau

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš

PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro

Detaliau

Slide 1

Slide 1 BANKROTO ADMINISTRATORIAUS ATASKAITA BANKRUTAVUSIOS AKCINĖS BENDROVĖS SNORO BANKAS KREDITORIAMS UŽ 2017 M. 2018 m. kovo 16 d. Vilnius PAREIŠKIMAS DĖL ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO Šią Ataskaitą parengė bankrutavusios

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-91 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2013 m. gruodis 19 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija) ASOCIACIJŲ

Detaliau

MEDIO II SAA 08 Lt

MEDIO II SAA 08 Lt 2008 metų finansin atskaitomyb Turinys Informacija apie fondą 1 Nepriklausomo auditoriaus išvada UAB MP Pension Funds Baltic akcininkams 2 Balansas 4 Grynųjų aktyvų pokyčių ataskaita 5 Aiškinamasis raštas

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Viln

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Viln LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 4D-2019/1-384 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius

Detaliau

KONSTITUCINIS TEISMAS [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUS

KONSTITUCINIS TEISMAS [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUS 253 [8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA] [8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUSAS] 8.3. KONSTITUCINIO TEISMO ĮGALIOJIMAI 8.3.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra Nr. 10 2014 gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra draudimas diskriminuoti dėl negalios. Apžvelgsime

Detaliau

© dr. ASTA JAKUTYTĖ-SUNGAILIENĖ Adv. kontoros “Zabiela, Zabielaitė ir partneriai” advokatė MRU TF Civilinės justicijos instituto docentė

© dr. ASTA JAKUTYTĖ-SUNGAILIENĖ Adv. kontoros “Zabiela, Zabielaitė ir partneriai” advokatė MRU TF Civilinės justicijos instituto docentė Teisiniai mažosios bendrijos (MB) veiklos aspektai dr. ASTA JAKUTYTĖ-SUNGAILIENĖ Adv. kontoros Zabiela, Zabielaitė ir partneriai advokatė MRU TF Civilinės justicijos instituto docentė MB TEISINIS STATUSAS

Detaliau

Prekių pirkimo pardavimo taisyklės

Prekių pirkimo pardavimo taisyklės Kursų ir seminarų pirkimo pardavimo svetainėje sportoakademija.lt taisyklės 1. Sąvokos 1.1. Pardavėjas Lietuvos Respublikos VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registro Kauno filiale įregistruotas privatusis

Detaliau

Microsoft Word Priedas 2_ Valdybos nario veiklos sutartis_su atlygiu

Microsoft Word Priedas 2_ Valdybos nario veiklos sutartis_su atlygiu STANDARTINĖS SUTARTIES SĄLYGOS PATVIRTINTA AB Amber Grid visuotinio akcininkų susirinkimo 2019 m. balandžio [ ] d. sprendimu Nr. [ ] SUTARTIS DĖL AB AMBER GRID NEPRIKLAUSOMO VALDYBOS NARIO VEIKLOS VALDYBOJE

Detaliau

Mediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis

Mediacija gegužės penktadieniai.pdf_didelis I šeštadienis (2019-08-31) Mediacijos pagrindai Mokymų dieną veda CEDR (Didžioji Britanija) akredituota mediatorė doc. dr. Agnė Tvaronavičienė Ginčo samprata ir sprendimo būdų įvairovė Mediacijos samprata

Detaliau

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2019/  m. sausio 25 d. - dėl Rinkos infrastruktūros valdybos, kuriuo iš dalies kei

EUROPOS  CENTRINIO  BANKO  SPRENDIMAS  (ES)  2019/  m.  sausio 25 d.  -  dėl  Rinkos  infrastruktūros  valdybos,  kuriuo  iš  dalies  kei L 32/14 2019 2 4 EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2019/166 2019 m. sausio 25 d. dėl Rinkos infrastruktūros valdybos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2012/6 dėl TARGET2-Securities valdybos

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

Ginčo byla Nr. 2017-00724 LIETUVOS BANKO PRIEŽIŪROS TARNYBOS FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR RINKŲ PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL V. N. IR ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP GINČO NAGRINĖJIMO

Detaliau

UKĮ „Ottensten-Lietuva“

UKĮ „Ottensten-Lietuva“ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU AB PREMIA KPC DARBO SKELBIME TYRIMO 2016-07-29 Nr. (16)SI-35)SP-80 Vilnius Agneta Lobačevskytė 2016 m. gegužės 24 d. gavo

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

LLBAM VA 2013 Q1

LLBAM VA 2013 Q1 LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2013 m. I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

Nuolatinė buveinė ir Europos teismų praktika Mokesčių planavimo (minimizavimo) politika įmonių grupėse, kurių verslas neapsiriboja viena šalimi, per p

Nuolatinė buveinė ir Europos teismų praktika Mokesčių planavimo (minimizavimo) politika įmonių grupėse, kurių verslas neapsiriboja viena šalimi, per p Nuolatinė buveinė ir Europos teismų praktika Mokesčių planavimo (minimizavimo) politika įmonių grupėse, kurių verslas neapsiriboja viena šalimi, per pastaruosius metus darėsi vis agresyvesnė. Pasinaudodamos

Detaliau

Telia Lietuva AB

Telia Lietuva AB 2018 M. 9 MĖNESIŲ VEIKLOS REZULTATAI Telia Lietuva, AB, įmonių grupė TELIA LIETUVA #VISAKOTINKLAS TELEKOMUNIKACIJŲ, IT IR TV PASLAUGOS IŠ VIENŲ RANKŲ TELIA LIETUVA TAI: Platus paslaugų spektras Labiausiai

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17 2005 1 11 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos,

Detaliau

Posėdis: ______________

Posėdis: ______________ Byla Nr. 15/99-34/99-42/2000 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Detaliau

Sutartis aktuali nuo

Sutartis aktuali nuo VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ASMENS DUOMENŲ TEIKIMO SUTARTIS 201_ m. d. Nr. ADS- Vilnius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie

Detaliau

LOPULLISET EHDOT

LOPULLISET EHDOT Šios sąlygos yra originalo, parengto švedų kalba, vertimas į anglų kalbą. Kilus kokiems nors ginčams, pirmenybė teikiama galutinių sąlygų tekstui švedų kalba. GALUTINĖS SĄLYGOS Obligacija Nr. 4425 Susieta

Detaliau

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZAVIMO ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr , i. k ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr , i. k ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ Suvestinė redakcija nuo 2004-11-17 iki 2007-01-29 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 91-3891, i. k. 1021010ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ Į S T A T Y M A S 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr.

Detaliau

ŠIRVINTŲ R

ŠIRVINTŲ R PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS

Detaliau

LIETUVOS BANKO VALDYBOS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS Suvestinė redakcija nuo 2006-06-30 iki 2006-12-31 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 7-223, i. k. 100505ANUTA00000172 LIETUVOS BANKO VALDYBOS N U T A R I M A S DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ

Detaliau

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2 DOKUMENTŲ VALDYMO FUNKCIJOS EFEKTYVAUS ATLIKIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS Dokumentų valdymo funkcijos efektyvaus atlikimo rekomendacijų (toliau Rekomendacijos) tikslas nustatyti valstybės

Detaliau

Paslaugų teikimo aprašymas

Paslaugų teikimo aprašymas NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS TVIRTINU: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė Daiva Gineikaitė 2015-06-30 NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ (MIŠKĄ IR VANDENS

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau

Ataskaita

Ataskaita VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA AR UŽTIKRINAMA VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA 2019 m. liepos 16 d. Nr. VA-4 SANTRAUKA Audito svarba Kiekvienas fizinis asmuo vartotojas, nes savo poreikiams patenkinti perka prekių

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTUI TYRIMO 2016-03-24

Detaliau