KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI. Reglamento Nr. 139/2004 veikimo ataskaita {SEC(2009)808}

Transkriptas

1

2 EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, KOM(2009) 281 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI Reglamento Nr. 139/2004 veikimo ataskaita {SEC(2009)808}

3 KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI Reglamento Nr. 139/2004 veikimo ataskaita 1. PAGRINDINIAI FAKTAI 1. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 (toliau EB susijungimų reglamentas) įsigaliojo 1990 m. rugsėjo 21 d. EB susijungimų reglamentas taikomas Bendrijos masto koncentracijoms, t. y. kai susijusių šalių apyvarta atitinka Reglamento 1 straipsnyje nustatytus ribinius dydžius. 2. Vienas iš pagrindinių EB susijungimo reglamento principų išimtinė Komisijos jurisdikcija nagrinėti Bendrijos masto koncentracijas. Koncepcija, kad Komisija turėtų turėti išimtinę kompetenciją nagrinėti Bendrijos masto koncentracijas, pagrįsta subsidiarumo principu. Europos verslo bendruomenės manymu, išimtine Komisijos jurisdikcija taip pat užtikrinamas vieno langelio principo taikymas, dėl kurio iš esmės galima užtikrinti racionalias reguliavimo išlaidas, susijusias su tarpvalstybiniais sandoriais. Be to, Komisijos išimtinė jurisdikcija uždrausti tokius susijungimus yra svarbus elementas užtikrinant vienodas sąlygas visoms koncentracijoms, kurios atsiranda dėl sukurtos vidaus rinkos. Šis principas laikomas veiksmingiausia priemone užtikrinti, kad visiems reikšmingo tarpvalstybinio poveikio susijungimams būtų taikomos vienodos taisyklės. 3. Nuodugniai apžvelgus sukauptą patirtį, 1998 m. EB susijungimų reglamentas iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu Nr. 1310/97. Reglamento 1 straipsnio 3 dalis papildyta nauju punktu, kuriuo nustatyta alternatyvus apyvartos ribinis dydis. Šia nuostata siekta spręsti problemą, kylančią dėl to, kad daugelis bylų neatitinka 1 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir todėl apie jas būtina pranešti keliose valstybėse narėse. Daugelis tokių koncentracijų turėjo reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, tačiau joms negalėjo būti taikomas vieno langelio principas. Todėl EB susijungimų reglamentu nebuvo sėkmingai užtikrintas vienodų sąlygų ir nuoseklių taisyklių taikymas tokios rūšies byloms m. sausio 20 d. priėmus EB susijungimų reglamento naują redakciją 1 (toliau taip pat EB susijungimų reglamentas), mėginta dar labiau patobulinti susijungimo bylų skirstymą tarp Komisijos ir valstybių narių. Atsižvelgta į nuodugnią peržiūrą ir 2001 m. Komisijos žaliąja knyga 2 paskatintas išsamias diskusijas su visomis susijusiomis šalimis. 5. Į EB susijungimų reglamento naują redakciją įtraukta esminių ir procedūrinių pokyčių. Atlikus peržiūrą paaiškėjo, kad nepaisant 1 straipsnio 3 dalimi nustatytų ribinių dydžių, toliau galima tobulinti bylų skirstymą tarp Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI). Todėl Reglamento 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, OL L 24, , p COM (2001) 745/6,

4 ribiniai dydžiai liko nepakeisti, o,,kad būtų galima toliau didinti sistemos veiksmingumą kontroliuojant Bendrijoje egzistuojančias koncentracijas 3, nustatyti mechanizmai teikti savanorišką prašymą perduoti arba neperduoti klausimą Komisijos kompetencijai. Pagrindiniai sistemos principai priimant sprendimus dėl klausimų perdavimo reikėtų atsižvelgti ypač į tai, kuri institucija tinkamiau atliktų tyrimą, vieno langelio sistemos taikymo naudingumą, bei teisinio apibrėžtumo, kiek tai susiję su kompetencijos pasiskirstymu, svarbą ATASKAITOS APRĖPTIS IR TIKSLAS 6. Šia ataskaita siekiama apžvelgti patirtį, kad būtų galima suprasti ir įvertinti, kaip jurisdikcijos ribos ir jų korekcinis mechanizmas buvo taikomi nuo EB susijungimų reglamento naujos redakcijos įsigaliojimo 2004 m. gegužės 1 d., kaip numatyta Reglamento 1 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 6 dalyje. Ataskaitą reikėtų skaityti kartu su pridėtu Komisijos tarnybų darbo dokumentu, kuriame pateiktas išsamesnis vertinimas. 7. Šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į kelių sričių aspektus, kuriuos reikėtų toliau panagrinėti, tačiau klausimas, ar tikslinga iš dalies keisti esamas taisykles ar jų taikymo praktiką, lieka neatsakytas. Ataskaita bus pagrindas, kuriuo Komisija remsis kitame etape vertindama tolesnių politikos iniciatyvų tikslingumą. 3. JURISDIKCIJOS RIBŲ SISTEMA IR KOREKCINIAI MECHANIZMAI 8. Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencija nustatoma taikant Reglamento 1 straipsnyje nurodytus apyvartos ribinius dydžius 5 ir apima tris EB susijungimų reglamento 16 konstatuojamoji dalis. Kitos minėtinos priemonės yra: Komisijos pranešimas dėl klausimų, susijusių su koncentracijomis, perdavimo (OL C 56, , p. 2 23), kuriame nustatomi pagrindiniai klausimų perdavimo sistemos principai m. liepos 10 d. Komisija priėmė Suvestinį pranešimą dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (Komisijos suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pataisytas versijas prancūzų ir vokiečių kalbomis, taip pat kitomis pranešimo kalbomis Komisija priėmė 2008 m. kovo 17 d.). Suvestiniu pranešimu dėl jurisdikcijos pakeičiami keturi ankstesni pranešimai, kuriuos Komisija priėmė 1998 m. pagal ankstesnį EB susijungimų reglamentą. Suvestinis pranešimas dėl jurisdikcijos apima visus jurisdikcijos klausimus, susijusios su Komisijos kompetencijos nustatymu pagal EB susijungimų reglamentą, taip pat koncentracijos, kontrolės ir savarankiškų bendrųjų įmonių sąvokas ir apyvartos apskaičiavimą. Komisijos pranešimo dėl klausimų, susijusių su koncentracijomis, perdavimo 8 dalis, OL C 56, , p EB susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: Koncentracija veikia Bendrijos mastu, kai: a) visų konkrečių įmonių bendra pasaulinė apyvarta viršija milijonų eurų; ir b) kiekvienos iš bent dviejų konkrečių įmonių bendra apyvarta Bendrijos mastu viršija 250 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai kiekvienos įmonės apyvarta vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje yra ne mažesnė kaip du trečdaliai jos bendrosios apyvartos Bendrijos mastu. 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta: Koncentracija, kuri neatitinka 2 dalyje nustatytų ribų, veikia Bendrijos mastu, kai: a) visų konkrečių įmonių bendra pasaulinė apyvarta viršija milijonų eurų; b) kiekvienoje iš bent trijų valstybių narių, bendra visų konkrečių įmonių apyvarta viršija 100 milijonų eurų; c) kiekvienoje iš bent trijų b punkte minėtų valstybių narių, kiekvienos iš bent dviejų konkrečių įmonių bendra apyvarta viršija 25 milijonus eurų; ir d) kiekvienos iš bent dviejų konkrečių įmonių bendra apyvarta Bendrijos mastu viršija 100 milijonų eurų; išskyrus atvejus, kai kiekvienos įmonės apyvarta vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje yra ne mažesnė kaip du trečdaliai jos bendrosios apyvartos Bendrijos mastu. 3

5 korekcinius mechanizmus. Pirmasis mechanizmas vadinamoji dviejų trečdalių taisyklė. Šia taisykle siekiama užtikrinti, kad Komisijos jurisdikcijai nepriklausytų tam tikros bylos, akivaizdžiai susijusios su viena konkrečia valstybe nare Antrasis korekcinis mechanizmas 2004 m. sukurta klausimo prieš pranešant apie koncentraciją perdavimo sistema. Remiantis šiuo mechanizmu, kai tenkinamos tam tikros sąlygos, jurisdikcija iš naujo priskiriama valstybėms narėms pagal 4 straipsnio 4 dalį arba Komisijai pagal 4 straipsnio 5 dalį 7. Iniciatyvos prieš teikiant pranešimą turi imtis susijusios šalys. Tačiau klausimo perdavimui turi pritarti valstybės narės ir Komisija pagal 4 straipsnio 4 dalį ir valstybės narės pagal 4 straipsnio 5 dalį. 10. Trečiasis korekcinis mechanizmas klausimo perdavimo pranešus apie koncentraciją sistema, pagal kurią viena arba kelios valstybės narės gali prašyti Komisijos įvertinti susijungimus, kurie tam tikromis sąlygos neviršija EB susijungimų reglamentu nustatytų ribinių dydžių (22 straipsnis) 8. Priešingai, valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali prašyti perduoti klausimą dėl koncentracijų, apie kurias pranešta pagal EB susijungimų reglamentą, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (9 straipsnis) JURISDIKCIJOS RIBOS 11. Panašu, kad 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti kriterijai riboms nustatyti ir esami korekciniai mechanizmai veiksmingai taikomi nustatant jurisdikciją. 12. Tačiau Komisija, atlikusi nacionalinėms konkurencijos institucijoms perduotų bylų analizę, nustatė, kad ir toliau lieka daug sandorių, apie kuriuos reikia pranešti daugiau negu vienoje valstybėje narėje. Remiantis turimais 2007 m. duomenimis matyti, kad buvo mažiausiai 100 sandorių, apie kuriuos reikėjo pranešti trijose arba daugiau valstybių narių 10. Nacionalinės konkurencijos institucijos atliko daugiau kaip 360 lygiagrečių tyrimų visoms šioms koncentracijoms nagrinėti Ribinis dydis nustatomas taip, kad net jeigu bendrieji ribiniai dydžiai pagal 1 straipsnio 2 ir 3 dalis yra pasiekti, pagal EB susijungimų reglamentą nereikalaujama pranešti, jeigu kiekvienos susijusios šalies du trečdaliai visos apyvartos ES mastu realizuojami vienoje konkrečioje valstybėje narėje(žr. ankstesnę išnašą). Pagal 4 straipsnio 4 dalį nebent valstybė narė nebūtų sutikusi, Komisija, kai ji mano, kad koncentracija gali daryti didelį poveikį konkurencijai valstybėje narėje esančioje rinkoje, kuri turi visus atskiros rinkos požymius, ji gali nuspręsti perduoti visą arba dalį šio klausimo svarstyti kompetentingoms tos valstybės narės institucijoms turint omenyje, kad bus taikomi valstybės nacionalinės konkurencijos teisės aktai. Pagal 4 straipsnio 5 dalį koncentracijos, kurios neveikia Bendrijos mastu ir kurias galima patikrinti remiantis mažiausiai trijų valstybių narių nacionalinės konkurencijos teisės aktais, gali būti perduotos Komisijai, nebent kuri nors valstybė narė, kurios kompetencijai pagal nacionalinės konkurencijos teisės aktus priklauso tikrinti koncentraciją, pareiškia savo nesutikimą. Norint Komisijai perduoti klausimą pagal 22 straipsnį koncentracija turi: i) daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir ii) kelti rimtą grėsmę konkurencijai šį prašymą teikiančios valstybės narės arba valstybių narių teritorijoje. Pagal 9 straipsnį valstybė narė gali prašyti perduoti klausimą bet kurioms toliau nurodytomis aplinkybėmis: i) koncentracija kelia didelę grėsmę konkurencijai rinkoje, kuri yra prašymą teikiančios valstybės narės teritorijoje, ir kuri turi visus atskiros rinkos požymius, arba ii) koncentracija kelia didelę grėsmę konkurencijai rinkoje, kuri yra prašymą teikiančios valstybės narės teritorijoje, ir kuri turi visus atskiros rinkos požymius ir kuri nėra svarbi bendrosios rinkos dalis m. mažiausiai 240 bylų laikytos nagrinėtinomis dviejose ar daugiau valstybių narių. 4

6 13. Didžioji dauguma bylų, apie kurias reikėjo pranešti trijose arba daugiau valstybių narių, buvo susijusios su rinkomis, kurios didesnės negu nacionalinės rinkos, arba kurios susijusios keliomis nacionalinėmis arba siauriau apibrėžiamomis rinkomis. Todėl esama reikšmingo tarpvalstybinio poveikio sandorių, kurie, panašu, nepatenka į EB susijungimų reglamento taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad vieno langelio principą reikia dar peržiūrėti. 14. Remiantis turimais duomenimis taip pat galima daryti išvadą, kad apie 6 % visų bylų, apie kurias pranešta bent trijose valstybėse narėse, kelia su konkurencija susijusių problemų. Tai reiškia, kad laikantis tinkamesnės institucijos principo, Komisijai tikslinga nagrinėti daugiau koncentracijų. Iš tiesų tuo pačiu metu vykstančių tyrimų neigiamos pasekmės ir prieštaringos išvados tikimybė yra ypatingai svarbūs aspektai tose bylose, dėl kurių kyla svarbių su konkurencija susijusių klausimų. 15. Nagrinėjant esamų jurisdikcijos ribų ir jų korekcinių mechanizmų taikymą, kad būtų iki galo įgyvendintas tikslas sukurti vienodas sąlygas veikti bendrojoje rinkoje, per viešąsias konsultacijas pasiūlyta imtis veiksmų dar labiau suvienodinti susijungimų kontrolę reglamentuojančias įvairias nacionalines taisykles ir jas susieti su Bendrijos taisyklėmis, kad būtų išspręsti sunkumai, kylantys nagrinėjant pranešimus, pateiktus keliose valstybėse narėse. 5. DVIEJŲ TREČDALIŲ TAISYKLĖ 16. Per nagrinėjamą ataskaitinį laikotarpį 11 mažiausiai 126 byloms taikyta dviejų trečdalių taisyklė. Todėl palyginus su bendru kiekvienai valstybei narei 12 tenkančiu bylų skaičiumi, ne itin daug bylų atitiko šį ribinį dydį. Be to, ši taisyklė daugiausia taikyta koncentracijoms didelėse valstybėse narėse. Remiantis dviejų trečdalių taisykle, daugeliu atveju aiškiai atskirtos Bendrijos svarbos tarpvalstybinio poveikio koncentracijos ir kitos tarpvalstybinio poveikio koncentracijos. Tačiau yra keletas galimą tarpvalstybinį poveikį Bendrijoje turinčių bylų, kurios vis tiek dėl šios taisyklės priklauso nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijai. Atsižvelgiant į bylų esmę, bylose, kurios atitinka šį ribinį dydį, susijungimams, kurie galėjo kelti problemų dėl konkurencijos, pritarta labiau atsižvelgus į viešąjį interesą, negu konkurencijos politikos principus. Apskritai pageidautina, kad neatsižvelgiant į tai, kuri institucija nagrinėja susijungimą, susijungimų kontrole visoje ES būtų užtikrinta neiškreiptos konkurencijos apsauga. Atsižvelgiant į tai, tikslinga dabartinę dviejų trečdalių taisyklę nuodugniau apsvarstyti. 6. KLAUSIMO PRIEŠ PRANEŠANT APIE KONCENTRACIJĄ PERDAVIMO MECHANIZMAI 17. Komisijos patirtis, nacionalinių konkurencijos institucijų ir suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos patvirtina nuomonę, kad taikant 2004 m. sukurtus klausimo prieš pranešant apie koncentraciją perdavimo mechanizmus, ES užtikrintas didesnis susijungimų kontrolės veiksmingumas ir jurisdikcinis lankstumas. Taikant mechanizmus bylos tinkamiau skiriamos Komisijai ir valstybėms narėms, atsižvelgiant į vieno langelio ir tinkamesnės institucijos principus m. ataskaitinis laikotarpis. Per tą patį ataskaitinį laikotarpį vienai valstybei narei teko daugiau kaip bylų. 5

7 18. Remiantis turima informacija galima teigti, kad taikant šiuos mechanizmus bylas nagrinėja tinkamos institucijos, taip išvengiama nereikalingų tuo pačiu metu vykstančių tyrimų ir nenuoseklaus sprendimų vykdymo. Nustatyta, kad taikant šiuos mechanizmus m. pavyko sumažinti tuo pačiu metu tiriamų bylų skaičių nuo iki apytiksliai 150. Be to, per tą patį laikotarpį 40 bylų, pirmiau paskirtų Komisijai, perduota valstybėms narėms. Klausimą perduoti pagal 4 straipsnio 5 dalį atsisakyta 4 kartus, pagal 4 straipsnio 4 dalį vieną kartą. 19. Be to, išryškėjo keletas problemų, visų pirma susijusių su procedūriniais aspektais. Suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl klausimo perdavimo proceso bendros trukmės ir sudėtingumo. Daugeliu atveju dėl šių dviejų priežasčių šalys nusprendė neteikti prašymo perduoti klausimą. 20. Remiantis turimais duomenimis apie keliose valstybėse narėse teikiamų pranešimų skaičių ir atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas, tikslinga plačiau naudoti klausimo perdavimo mechanizmą pagal 4 straipsnio 5 dalį ir tokiu būdu veiksmingiau taikyti vieno langelio principą 13. Priešingai, taikant 4 straipsnio 4 dalį, klausimai galėtų būti dažniau perduodami valstybėms narėms. 7. KLAUSIMO PRANEŠUS APIE KONCENTRACIJĄ PERDAVIMO MECHANIZMAI 21. EB susijungimų reglamento 9 ir 22 straipsniu nustatyti klausimo pranešus apie koncentraciją perdavimo mechanizmai toliau lieka naudinga korekcine priemone net ir pradėjus taikyti klausimo prieš pranešant apie koncentraciją perdavimo mechanizmus. Klausimo pranešus apie koncentraciją perdavimo mechanizmo skirtingomis funkcijomis užtikrinama, kad valstybių narių arba Komisijos iniciatyva bylos būtų iš naujo lanksčiai perskirstomos. Tačiau verslo bendruomenės išreikštas susirūpinimas dėl klausimo perdavimo procedūrų bendros trukmės ir sudėtingumo taip pat taikytinas ir šiems mechanizmams. 8. IŠVADA 22. Šioje Tarybai skirtoje ataskaitoje apžvelgiamas EB susijungimų reglamento 1 straipsniu nustatytų ribinių dydžių, kuriuos viršijus būtina teikti pranešimą, taikymas skirstant susijungimo bylas į Bendrijos lygmens ir nacionalinio lygmens bylas, ir 4, 9 bei 22 straipsniuose numatytų klausimo perdavimo mechanizmų veikimas. Šioje ataskaitoje apžvelgta dabartinė padėtis nesiūlant jokių priemonių. Po šios ataskaitos ir atsižvelgiant visų pirma į Tarybos nuomonę, Komisija, remdamasi EB susijungimų reglamento 1 straipsnio 5 dalimi ir 4 straipsnio 6 dalimi, gali teikti pasiūlymus peržiūrėti klausimo perdavimo mechanizmus arba ribinius dydžius, kuriuos viršijus būtina teikti pranešimą. 13 Be to, tikslinga priminti, kad 4 straipsnio 5 dalimi valstybėms narėms suteikta galimybe nesutikti naudojamasi retai. Todėl daug suinteresuotųjų šalių, remdamosi per pastaruosius metus sukaupta patirtimi, mano, kad reikėtų iš naujo išnagrinėti galimybę pereiti prie automatinio pranešimo sistemos pagal EB susijungimų reglamentą, kai tenkinamas trijų ar daugiau valstybių narių kriterijus (arba rasti kitą tarpinį sprendimą), kaip buvo iš pradžių siūlyta rengiant dabartinę sistemą. Jų nuomone, tai padėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, sutrumpinti peržiūrai reikalingą laiką ir sumažinti išlaidas. 6

8 23. Komisija prieina prie išvados, kad apskritai EB susijungimų reglamentu nustatytos jurisdikcijos ribos ir korekciniai mechanizmai sudaro tinkamą teisinį pagrindą atskirti Bendrijos svarbos bylas nuo valstybių narių kompetencijai priklausančių bylų. Remiantis šiuo pagrindu daugeliu atveju veiksmingai nustatyta, kurios bylos yra Bendrijos svarbos, ir kurios bylos yra akivaizdžiai susijusios su viena valstybe nare, kad būtų pasiekta vieno langelio ir tinkamiausios institucijos principų taikymo tikslų. Nors sistema veikia sėkmingai, galima toliau įvairiais atžvilgiais tobulinti bylų skirstymo sistemą, kaip nurodyta šioje ataskaitoje. 24. Komisija ragina Tarybą susipažinti su šioje ataskaitoje pateikta informacija. Komisija šią ataskaitą taip pat teikia susipažinti Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. 7