LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS TSR ISTORIJOS PROBLEMINE MOKSLINE TARYBA LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS METAI.

Transkriptas

1 LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS TSR ISTORIJOS PROBLEMINE MOKSLINE TARYBA LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS 1974 METAI :±Erfuis LEIDYKLA MOKSLAS" VILNIUS. 1976

2 ''1, INSTITUTE OF HISTORY OF THE ACADEMY OF SCIENCES OF THE LITHUANIAN SSR THE SC-IENTIFIC PROBLEMICAL BOARD OF THE HISTORY OF THE LITHUANIAN SSR THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORL 1974 VILNIUS 1976 INSTITUT FUR. GESCHICHTE DEB AKADEMIE DEB WISSENSCHAFTEN DER LITAUISCHEN SSR PROBLEMISCHER-WISSENSCHAFTLICHER RAT FUR GESCHICHTSVORSCHLTNG DEB LITAUISCHEN SSR J A H R 8 \U C H FUR LITAU`ISCHE GESCHICHTE 1974 \ /, I, VILNIUS 197S

3 HHCTHTyT HCTOPHH AKAj EMH14 HAyK 7114TOBCKora ccp HAytlHblH COBET Ilo HPOBJIEMAM HCTOPHH JIHTOBCKOH CCP EXEroAHMK HCTOPRIRI ^MTBbl H3J ATEJlbcTBO «MOKCJIAC» 814JlbHIOC. 197,6

4 Redakcine kolegija Jonas DOBROVOLSKAS, Juozas JURGINIS, Nijole KUNCYTE, Vytautas MERKYS, Vacys MILIUS, Rita STRAZDONAITE (sekretore), lienrikas SADZIUS (`'yr. redaktoriaus pavaduotoj as), Adoi{as TAUTAVICIUS, Antanas TYLA, Bronius VAITKEVICIUS (vyr. redaktorius), Regina ZEPKAITE M Z-75 M 854(10)-76 LTSR MA Istorijos institutas. 19`76

5 LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS, 1974 METAI, VILNIUS, 1976 EXEroAIIHK HCToprm ^HTBbl, roa ig74, BH,usHloc, ig76 UDK 9(474.5) 16 RUSIJOS MOKSLU AKADEMIJA IR LIETUVIU SPAUDA in. VYTAUTAS MERKYS t TSRS Mokslu akademija per savo 250 metu amziu nuejo sudetinge bei svarbng, o antagonistines klasines visuomenes salygomis ir gama vingiuota kelia. Net sunkiausiu savo veiklos laikotarpiu-caro patvaldystes salygomis -Rusijos Moksli2 akademija daug nusipelne lietuviu` kulttiros raidai. Tarybiniai lietuvil2 filologai -Juozas Bal6ikonis, Jonas Palionis, Birute Tolutiene-apibtidino akademijos ir Rusijos universiteti! kalbininkng ina? i lietuvii! kalbos moksla. Tarybiniai lietuvit! istorikai atkreipe demesi i rusi! mokslininkng pastangas legaliai spausdinti lietuvi5kas 'mo'kslo knygas, kai iiet'uvit! spauda buvo u,zdirauista I. Vis delto istorine ios Mokslu akademijos veiklos reik me liko tik uz5iuopta, bet ne i5ai5kinta. Siuo straipsniu siekiama nustatyti teisines akademijos galimybes spausdinti lietuvi kus ra tus, akademiku pastangas leisti lietuvi kus leidinius, atskleisti Siu pastangng mokslinius tikslus, taip pat objektyvia 5iu legaliu lietuvi ku ra tl! reik me lietuviu tautos kovoje del nacionalines spaudos, i ai kinti akademijos mokslininku pozitiri i caring lietuviu spaudos draudimo politika apskritai in. rugsejo 23 d.2 vidaus reikalng ministrui i leidus aplinkra - t!, draudziantj lietuving spauda lotyni ku-lenki ku" raidynu, RusijQs Mokslu akademija su juo, atrodo, supazindinta nebuvo ir jos minetasis aplinkra tis nevarze. Nevarze jos iuo atzvilgiu ir cenztiros istaigos, nes Mokslu akademijos leidiniams nereikejo isankstines cenztiros. Del to Mokslu akademija, tesdama lietuvit! kalbos bei aplamai lietuvi kq ra ti! tyrinejimo tradicij?, emesi leisti K. Donelai io ktiryba ( Metai", 6 pasake6ios, 2 lai kai), spaudai paruo ta vokie5ing kalbininko Rusijos Moksli! akademijos nario korespondento Augusto sleicherio ( ). I Lietuvos TSR istorija, t. 11, Vilnius, 1963, p ir kt. 2 Cia ir toliau visos datos paliekamos pagal senaji-julijaus-kalelldoril!. 33

6 Visi lietuviski rankras io tekstai buvo pateikti lotyni komis-1ietuvi komis raidemis. Akademija 1865 in. spalio men. Si veikala pasira e spaudai. Netrukus knyga i ejo3. Lietuviskt! ra tu draudziamu raidynu pasirodymas Rusijos imperijoje susilauke griezto Sios reakcines politikos alininkng protesto. Dienra tis Ruskij invalid" tuoj dave vietos balsui i Lietuvos". Straipsnio autorius, nedrisdamas atmesti jau mokslo pripazintos Donelai6io ktirybos, sakesi dziaugesis, kai suzinojes, jog pagaliau ir mtisng Mokslu akademija ryzosi savo darbais pasitarnauti lietuving tautai ir kalbai", kad emesi leisti Donelaiti, vieninteli originalng lietuviu poeta, ir puikt! poets, kuris btitng igijes garsia glove, jei btitu rages labiau i plitusia kalba". Donelai6io ra tai turi btiti skirti skaityti liaudziai. Ta6iau didziausi? nusivylim? sukele tai, kad akademija izdo pinigais ra tus i leidusi modifikuotomis lenki komis raidemis" ir su vokiskais paai - kinimais bei Zodynu. Lietuviu raidynas jau esas pakeistas ir naujasis sekmingai naudojamas mokykloje bei religiniuose ra tuose. Ar tik Mokslng akademija nenorinti stoti pries ia naujove? Ar akademija, i laikoma izdo lesomis, neturinti tarnauti valstybei? Autorius baige reikalavimu, kad akademija pasiai kinti±4. Mokslng akademija per spaud? atsake, kad K. Donelai io ra tai svarbtis visiems, kurie tyrineja lietuviu kalba ir paeia tauta lietuviu-slavi! kalbu grupes" praeit!. kad vadovaudamasi moksliniu metodu, iuos ra tus ji skelbe originalo raidynu, priimtu visng filologt!. Baigiant sakoma, kad A. Sleicheris, o kartu su juo ir akademija, negalejo ne pamanyti, kad kazkam Saus i galva visiskai nemoksjiniu pozitiriu smerkti grynai moksliskai pagrista ir visi kai ne lenki ka ortogra{ijos bade. Taigi misle, kurig mato balso is Lietuvos" autorius, yra gana paprasta, jei i Donelaieio isleidima Zitiresime sveiku mokslininko Zvilgsniu, o ne per apgaulinga isanks[iniu pseudopatrir}- tiniu nusistatymu prizme" 5. Uzsipuolimas ai kiai buvo inspiruotas lietuviu spaudos draudimo vykdytoju. Pasirodo, kad protestuotojas" pries Si ivlokslu akademijos leidini buvo M. Muravjovo ir atitinkamng Lenkijos Karalystes istaigu talkininkas, primetant lietuvit! ra tijai kirilica, Stanislovas Mikuckis. Savo nepasitenkinim? jis perdave valstybes sekretoriui Lenkijos Karalystes reikalams Nikolajui Miliutinui, o Sis jau veike per pati cara6. Lietuviu spaudos draudimui sustiprinti buvo imtasi skubiu priemoniu. N. Miliutinas 1866 in. sausio 30 d. ra tu Nr. 273 prane e liaudies Svietimo ministrui A. Golovninui, jog caras isake ateityje visus valdinius leidinius lietuving kalba spausdinti kirilica ( rusi ku riftu"), kaip jau esa priimta privatiems lietuvi5kiems leidiniams. Toliau caras tare Zodi ir del Mokslng akademijos leidinii2. N. Miliutinas rage: Drauge auk. iausiaji pasieke Zinia, kad Imperatori5koji mokslu akademija ne- `seniai i leido lietuviu poeto Donelai5io eilera iu rin.hini lotyni komis raid6mis. Neliesdamas filologining tyrinejimu, pridetu prie io leidinio ir turin iu atskira reik me, jo didenybe teikesi pastebeti, kad Rusijoje spausdinti izdo saskaita pilnus lietuvi kus ra tus lotyni ku raidynu del 3 Christian Donaleitis, Litauische Dichtungen. Erste volstandige Ausgabe nit Gloesar von Aug. Schleicher, St. Petersburg, 1865, 3,3,6.p. 4 rojloic H3 JIIITBbl [8. HaMaHciKHfi], o HOBOM H3 ahhh jlhtobckoro 1103Ta J onajlefi"tca, Icj,ejla,HHOM PyccKolo AKajieM,IIero HayK, «Py`ccKHft HHBa7mA», 18'6'5, J\fi )I{ypHaj MHHHCTepcTBa Hapo;iHoro npocbelliehhfl, T. 129, ot;i. IV, Crl6, 1866, p j. Baudouin de Courtenay, Rosyjskiem i jej rozwiazanie, Krak6w, 1904, p. 12, 17. Kwestya alfabetu litewskiego w paristwie 34

7 dabartining aplinkybing neturi btiti leidziama ir todel auk iausiasis teikesi paliepti itai paskeibti Mokslu akademijai vadovautis"7. Sis caro!sakas vie5ai paskelbtas nebuvo, formaliai teisiniu pozitiriu jis neturejo jstatymo galios, ta6iau su juo buvo supazind.inta Mokslu akademijos vadovybe, visos spaudos leidima prizitirin6ios istaigos bei pareigtinai, ir fakti kai jo reikejo laikytis kaip istatymo. Nuo to laiko prasidejo visi5kas lietuvii! spaudos lotyni ku raidynu draudimas. Lietuviu kalbos Zodzing ir istisi! tekstng reikejo lyginamosios kalbotyros darbams. Smarkiai ple6iantis moksliniam susidomejimui tautosaka, reik6jo nauju lietuving liaudies ktirybos publikaciju rn. akademija pasirase spaudai nauja A. Sleicherio veikal?8, kuriame lietuvi ki Zodziai pateikti lotyni ku raidynu. Zinoma, ir lotyni kas raidynas, ir kirilica buvo lygiaver iai, jie kaip pagrindas tiko bet kurios kalbos, taigi ir lietuviu, garsams grafi kai reik5ti. Pasiprie5inim? lietuving tautoje sukele caro valdzios prievartos priemones ir reakciniai tikslai, kuriais kirilica buvo ivedama lietuvii! ra tui. Be to, kirilica nebuvo ne modifikuota, derinant j? prie lietuving kalbos y.patybiq. Pateikti mokslo reikalams pilnaver6ius tekstus lietuviu kalba buvo du btidai: sukurti ger? lietuvisk? raidyn?, remiantis kirilica, arba i sirtipinti leidima toliau naudoti jau atitinkamai modifikuota lotyniska raidyn?. Cia vel kurti nauja raidyna emesi, kaip kadaise M. Muravjovo laikais, Jonas \,, \ ~ fe;;nt::::`e::s#::::i::ie:i:gnis;* s:p,fufif.f.s;pa:ria;:ir,;:i:d:aefuayf#l.u rd3[ii r;,:#i:o::bi32:a;i;dr#uta3:,:i: inlta tik viena j)9. Akademija, leisdama i J. Juskos darba, atrodo, neturejo tikslo palaikyti smurtinip administracijos priemoning, o tik sieke ie koti btidu, kaip mokslo visuomenei duoti naujos medziagos i lietuviu kalbos. Tuo, matyt, paaiskinamos ir jaunt! Maskvos universiteto aukletining 1-ilologu Filipo Fortunatovo ( , veliau profesorius, o nuo 1898 in.-akademikas) ir Vsevolodo,Milerio ( , nuo 1911 in. akademikas) pastangos 1872 in. skelbti lietuviu tautosaka kirilica]. Beje, bet koki moksli k? kirilicos pritaikyma lietuviu kalbos fonetikai, prasilenkianti su metu valdilliuose leidiniuose praktikuojamuoju, valdzios istaigos laike politine diversija, skirta lietuving spaudos draudimui griauti in. Varsuvos Ill berniukng gimnazijos mokytojui Jurgiui Gyliui pateikus Mokslq akademijai lietuviu-ruse kalbng Zodyn?, kuriame lietuvi ki Zodziai buvo rasyti Eearanneamu sgfof, k 3:ame jr{jfecr?inamm oks]kuafpakifde:fv'! k a]bnoessp2 unsodj::'afsefifeg{ainv,,refg}amaa. Tuo pa6iu metu, kai A. Baranauskas baige savo recenzija, Kazanes universiteto lyginamosios indoeuropie ing kalbng gramatikos prof. Janas Boduenas de Kurtene (Jan Baudouin de Courtenay, nuo 1897 in. akademijos narys korespondentas) dejo visas imanomas pastangas, kad mokslo reikalams taptu prieinamas didziulis An- 7 Lietuvit! spaudos draudimo panaikinimo byla, spaudai parenge A. Tyla, V ]n!ua'. I?LZ3ri 8.H5x5.e p, TeMb] HMeH qhcj HTej bhb x (Koj HqecTBeHHblx H nopfljikobblx) 8 ulhtobcko-cjlabflhckom H HeMeuKOM H3blKax. IlpH/IoxeHHe K X-My TOMy 3anHCoK HMrl. AKazieMHH HayK, N9 2, CH6, 1866, 69 p. 9 JIHTOBCKHe HapojiHble HecHH. C IIepeBolioM Ha pycckhh H3blK H. A. I0illKeBHtla. HPHjloxeHHe K XII-My TOMy 3allHcoK HMn. AKa; emhh HayK, N9 I,,CH6, 1867, P. I-4. ]. a op T y H a T o 8, BceB. M H jljl e`p, JIHTOBCKIIe HapojiHHe inechh, MocKBa, Atsp,iu :SB a:r :Cg ub:kkh:syhhrbae PtcaTeT:K2 ev;ibnei:tsth.isjo7,2.pt9i2'82'(a..baranauskol876. V. 4(16) ir 1878.V.9(2l) laiskai J. Bodi.ienui dc Kurtenei). 35

8 }3g fa*#itke t% fee :X{a%,]ja: {ei:tefaatj:r`osr{i:f5:iyksa.s :3fa.neNS{k:inafjvuesrs{±eut]:6{jst {ij8 2S4-E±?i%8;-, Y, :sd udd:mpa:::ra g V:;ifj3taajm;[rdmu:jt±a4te 3:jn[: Str {nkrnyei;asiobt;nfseknuz.i]re tstivi!& 8r i.dygneu8r2: Netrukus Sis universitetas, nors ir susidurdamas su cenztiros trukdymais, pradejo spausdinti A. Ju kos Lietuvi kng dainu" I toma]3. Deja, didele spausdinimo islaidu dali teko padengti patiems Juskoms. Nuo 1876 metu J. Ju ka rtipinosi, kad Mokslng akademija imtngsi leisti A. Ju kos lietuvii2-1enku kalbu (veliau buvo duoti atitikmenys ir ruisu.kajlba) Zodyn?. Tu,o rei,kalu jis tkrei,pesi i fi,lolog-a ir istiorika Peterburgo universiteto prof. akad. Izmaila Sreznevski ( ). Sis, i-.fives Zodyno dalj, ra yt? tradicilliu raidynu, vertino ja palankiai ir itiei'ke akade'mijos Rusu kalibos iir lite,ra'ttiros skyriui, i`ku.riam vadovavo a`kad. Jakovas Grotas ( ). Skylriaus pavedimu Sia Zodyno dali recenzavo Charkovo u`nivers'iteto prof., akademijos narys [kore,spondentas Ale'ksandras Potebnia ( ). Recenzentas Zodyn?, iek tie`k pa,itaisius,,pasiiti'le is,lieisiti. Su tuo,su`tiiko jr pat`s skyrius in. ge\gu- Zes 26 d. tai buvo prane ta Juskoms. Kilus vil iai, kad akademija pades leisti ir A. Ju kos surinktas dainas, broliai Ju kos 1878 in. jai pasiitile 1000 dainu lriinkini. J. G,rotas, tmatydamas daimas su,ra5ytas tradiciniu lietuvii2 raidynu, nesiryzo jng spausdinti be atitinkamo valdzios leidimo 14. Jis kreipesi i Liaudies 5vietimo ministra grafa D. Tolstoju, pra ydamas i,sirtipinti, kad akademijai vel btitt2 lei,sta spausdinti molkslin,iu lotyini 'ku Sriftu (daugiausia pagal Sleicherio si`stema) moksl,inio iir li`terattirinio po'btitdzito ligtuvitf vei\kalus, ne vie,ttos liaudziai stkirt?,lit,erattiira, nes dabarti'ni`s drauidi,mas labai nenaudi,ngas, daznai ver5i,a atmes'ti ip.ra ymus, kurie venti,pa`1enki,nimo". Toliau saikioma, katd Mokslng akademijai Kazanes Ill gimnazijos mokytojas Jonas Ju ka pristate Zodyno lietuvii -rusi2 kalba ir senu dainng, turin iif dideles istorines vertes", rinkinio rankra 6ius. Toliau J. Grotas ai kino, kodel ie rankra 5iai ra yti lotyni ku-lietuvisku raidynu ir ;kodel juos btitinai reikia i5leisti. Matyt, kad nekristu i aki samoningas 1866 in. caro isakymo del privalomo kirilicos taikymo valdiniams lietuvi kiems ra tams nepaisymas, J. Grotas griebesi,,diplomatijos". Jis ai kino, jog sudarytojas, nezinoidamas esan5io p`otva,rlkio, `'kuo atidziausiai pa;ruo e iuos da,rbus i51eisti moksliniu,]otyni ku ril`tu, o peri`asyti rusisku raidynu jis ne-!stengia, ir todel Sie veikalai gali mokslo pasauliui Ztiti". Vienas i pra- 12 A. J u k e v i 5 i, Lietuvi kos dajnos. K`a3aHb. 1878, atspaudas i «yqehble 3anHCKH Ka3aHCKoro yhhbepchteta». J878, Nr. 5-6, p A. Juskevi 6, Lietuvi kos dajnos uzrasy[os... apigardoj.e Pu ala iu ir Veluonos i Zodziu lietuviu dajnjninku jr dajniriinkiu, [T.1], Ka3aHI], Ligi 1882 in. Sis universitetas i 1eido ir 11 bei Ill dainu tomus Tolutiene, Antanas Ju ka leksikografas, Literattira ir kalba, t. V, Vilnius, 1961, p ,

9 Symo motyvng buvo toks: veikalng ir dokumentng i 1ietuving mokslo literattiros spausdinimas rusi5ku 5riftu padarytng juos neprieinamus uzsienio tyrinetojams, kai pastaruoju metu lietuviu kalba tapo uzsienyje. ypa6 Vokietijoje, aktyvaus 'tyrin6ji'mio objektu" ]5. Tu,rint galvoje, kad kirilica lietuvi5kam rastui dar nebuvo patenkinamai pritaikyta, kad ji, kaip caro.politikos priemone, Lietuvoje sutiko masini pasiprie inim?, kad lietuviu kalbos lr literattiros ra ytiniai paminklai i liko lotyni ku rl- J~^+jx1,.--- _=.I---_-- I,,,, * -_- -`,-J ``\+ *\ raidynu, pastarasis Mokslq akademijos atstovng motyvas bu- ar gotisku vo svarus. Liaudies 5vietimo ministras atsiklause vidaus reikalu ministro nuomones. Sis btig tavo, kad legaliai leidziamos mokslines knygos lietuving kalba gah paplisti Lietuvoje ir suardyti caring visuotinio lietuvic spaudos tradiciniu raidynu draudimo sistema. Jis i5 esmes neatmete akademijo.s pra5ymo, ta iau pasitile, kad liaudies vietimo ministras, rtipindaquasls i caro atitinkamos draudimo isimties, pridurtl!, jog neleistina siuos leidinius lietuving kalba platinti lietuving gyvenamoje teritorijoje - Siaures vakaru ir Pavislio kra5tuose l in. balandzio 22 d. caras, liaudies vietimo ministro grafo D. Tolstojaus teikimu, su velni.ridamas savo 1866 in. isakym?, patenkino Mokslu akademijos pra yma, bet su minet?ja vidaus reikalu ministro pataisa. Apie tai balandzio 27 d. Iiaudies vietimo viceministras informavo Mokslng akademijos prezident? 17 ir vidaus reikalng ministr? 18, 9.pastarasis geguzes 7 d.-vilniaus ir Var uvos generalgubernatorius 19. ;i]jeutkant;t:;#%msut:bet%#:.rnat rfus. gubernatoriai -spaustuviu, itogra. Pasinaudojus Mokslu akademijos autoritetu, J. Groto i sirtipintas lietuviu ra to legalus!sileidimas i mokslo veikalus pramu e ioki? toki? sprag? lietuviu spaudos draudimo sistemoje in. vidaus ireikalng ministras I. Goremykinas savo prane imo carui projekte, kuriame sitile lietuviu spaudos draudim? jtvirtinti atitinkamu caro paliepimu cenzaros jstai- 15 J. Groto prasymo turiiiys atsispindi liaudies Svietimo ministro D. Tolstojaus raste vidaus reikalu ministrui (TSRS CVIA, I. 776, ap. 20, b. 235, I. 2, 3e,r;at:;a TruusF ar:,ida: esturrfng br]#arjat5:o5skosp.3#et: s, aprakg:laag,as ;92Lfjks:, I o+j±]g;g ].. Tolutiene, min. veik., p ; R. Vebra, Kodel 1880 in. padaryta nuolaida?- Kulttiros barai", 1973, Nr. 9, p. 45. '6 TSRS CVIA, f. 776, ap. 20, b. 235, I. 4 (Vidaus reikalq ministro l880.iv.6 ra - to liaudies 5vietimo ministrui patvirtintas nuora as). 17 Lietuviq spaudos draudimo panaikinimo byla, p. 55, TSRS CVIA, I. 776, ap. 20, b. 235, i. 5 (Liaudies vietimo ministerijos valdytp rja ne ic:sm] nj±ds:: s rek #%a#l :i:tru3.. Sjrinskio-Sichmatovo l880.iv.27 konfidencia us 'a9u53enns3npqat'<n\=n6:hz r( 3Sdo :=S :.e`f Ak:a,+ng^.m±F:STt.I.P. i_. ap?apr_?. 1`8. P.y.7 pt an.e.ysfng.a, I avsyl3. Vyriausiosios spaudos reikalq valdybos blankuose, pasit!sti Vilniaus ir Var uvos generalgubernatoriams). 37

10 goms, mane, jog isimti Mokslu akademijai vis delto reikia palikti2. Beje, ministras Cia ai5kiai sieke susiaurinti 1880 in. i imti, nes ji liete ne tik Mokslu akademijos leidinius, bet ir aplamai mokslo veikalus. Kaip Zinoma, tuomet auk iausiose caro valdzios institucijose rimtai iskilo klausimas del lietuviu spaudos draudimo tikslingumo, ir I. Goremykino nusistatymas nebeturejo reik mes. Mokslng akademijos issirtipintoji teise visu pirma palengvino jau Kazanes universiteto pradeta A. Ju kos,,lietuviski! daini2" 1eidima. Pati akademija eme publikuoti J. Groto kreipimesi minimus veikalus -Antano Juskos,,Lietuvi kas svotbines dainas" 2[ ir lietuvil!-rusu-lenkl! kalbu Zodyna 22. Ligi spaudos draudimo panaikinimo Zpdyno buvo speta i spausdinti tik A-D raides. Sis dali skelbti padejo Peterburgo universiteto lyginamosios istorines kalbotyros prof. akad. Vatroslavas Jagi5ius ( ), Tartu universiteto prof. J. Boduenas de Kurtene ir Maskvos universiteto lyginamosios kalbotyros prof. F. Fortunatovas 23. Mokslng akademijos domejimasis lietuviu kalba buvo plataus pobi-idzio. Akademija ne tik publikavo Zodynus ir tautosaka, i kuri? Zitirejo daugiausia kaip i kalbos altini24, bet taip pat buvo suinteresuota senngju kalbos paminklng skelbimu, dideli ar mazi jie btitu. Antai, kai Vilniaus centrinio archyvo archyvaro padejejas Janis Sprogis ( ) rado Upytes Zemes teismo aktu knygoje lietuviska priesaika i 1651 metu ir pasiunte Mokslu akademijai, i tuoj ja i spausdino savo 1884 in. Uzra- Suose" 25. Veliau akademijos leidinys paskyre vietos dar dviem J. Sprogio apti'ktoms \l'ietuvi koms priesai`koms is 1705 ir 1750 in.2c.,sios pu,blikacijos atkreipe mokslininkng demesj i tarn tikr? lietuving kalbos bei ra to vaidmeni ano meto valstybiniame gyvenime. Kovoje pries lietuviu spaudos draudima ypa svarbtis buvo kalbininko ir tautosakininko Peterburgo universiteto slavistikos katedros privatdocento i,ir Mok,slng akademijos bi'bliotekos da,rbuotojo Eduardo Volterio ( ) paruosti ir Mokslu akademijos i leisti Mikalojaus Dauk os ra tai in. E. Volteris, surades Vilniaus Vie ojoje bibliotekoje mokslui ne- 20 TSRS CVIA, i. 1282, ap. 2, 1898 in., 1974 in., (Vidaus reikalu ministro Pran2: if jcua:uf ep: j:ket,aslfre?:#lr ak : ss' sbjeote::::nl)d.ajnos, petropyle, 1883, XXIV, 898 P. 22 A. O IKeBHq, no/ii]ckom fl3blkax, Bblll. I,%HHT;,B:#, S,n xb VE.I;.39C2 pt.ourkoba"em CJIOB Ha pycckom H 23 Ten Pat. P. '. 24 J. Bal6ikonis, Rusq mokslininku ina as i lietuving kalbos moksla, Lietuvos TSR Mokslu akademijos Zinynas, t. IX, Vilnius, 1952, p H. fl. CrlporHc, IOpHjiHqecKIIH akt Ha 3alla; Ho-pyccKOM HapeqHH c nphchro]c Ha jl'htobckom fl'3blke, 3al"icKH H`MnepaTop'cKofi AKa;ieMHH HayK, T. 49, CH6, 1884, p H. H. Cnporllc, JIHTOBCKHH fl3blk 8 namhthhkax rophjihqeckoh nhcbmehhocth, M3BecTHH HMnepaTopcKOH AKa;ieMHH HayK, 1896, T. IV, N9 4, p (yra atspaudas). 38 ir atskiras

11 Zinom? M. Dauksos versta,iji J. Ledesmos.ka`te.kizma, sumane pa,karitotimai jj perspausdinti su Mokslu akademijos pagalba. E. Volterio iniciatyv3 pareme akademijos bibliotekos direktorius istorikas ir filologas akad. Aristas Kunikas ( ) in. sausio 22 d. E. Volteris veikala pateike akademijai. Pripazinus leidinio moksline verte, kai kuriems akademijos vadovams i kilo klausimas, ar Siai senai tikybinio turinio knygai reikalingas papildomas Vidaus reikalng ministerijos kitatikiu reikalng departamento leidimas. Akademijos nuolatinis sekretorius Konstantinas Veselovskis ( ) tuo reikalu rastiskai kreipesi i akademijos prezident? D. Tolstoji (jis tuomet buvo ir vidaus reikalu ministras). Ra t3 ministras perdave departament,o direktoriui. 0 tuo tarpu akademijo,s s'paustuves vedejas P. Jakovlevas pats rtipinosi M. Dauk os veikalo spausdinimu. Jis atskirai kreipesi i departamento direktoril!, kad grei5iau duotu atsakyma 28. Pra5yma asmeni kai svarste ministerijos valdytojas Policijos departamento direktorius P. Durnovas. Jis, turedamas galvoje administracijos vykdoma lietuving spaudos draudima, i i leidini pazitirejo nepalankiai. Aikademija buvo `numa iusi M. Dauks'os veikala i,spausdinti eiliniame savo «3allllcKH» tome ir, be to, E. Volteriui pagaminti 200 egz. atspaudt!. Departamentas akademijai prane e, kad nors sumanytajam leidiniui neprie tarauja, ta iau apriboja atspaudng tiraz? loo egzempliorii! ir neleidzia veikalo plaitinti Siaures vakaru ir Pavislio kra tuose29. Akademijos spaustuve tuoj eme teksta rinkti, ir akademijos nuolatinis sekretorius 1886 ni. rugsejo menesj j, kalbos paminkl? pasira5e Spaudai 30. Noredamas pazymeti J\1. Dauk os postiles pasirodymo 300 metu sukakti, 1898 in.,spalio 22 d. E. Volteris pasidle Akademijai pakartotinai i leisti ir i kalbos paminkl?. gavgs kartaus patyrimo, spausdinant M. Dauk os katekizma, E. Volteris postiles leidimo projekte pazymejo, kad ji jau ne`bea'ktuali reli,g`iniu pozitiriu, bet svarbi liietuviu akcentologijos, 1eksikos tyrinejimams31. E. Volterio projekt? svarste Rusu kalbos ir literattiros skyrius (referavo F. Fortunatovas). Skyrius sitilym? prieme ir veikalo leidima prizidreti ipdreigojo akademiikus F. Fortunatova ir Alekseju 27 J. Lebedys, Mikalojus Dauk a. V..1963, p. 372; Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslines bibliotekos rankras iu skyrius, I. 6, b. 34, I. 7 (E. Volterio 1884.XII.6 lai kas J. Sprogiui). [domu tai, kad masinei lietuving spaudai E. Volteris dar tuomet rekomendavo kirilica («BHjleHCKHfi BecTH,14K»,1886. N9 256,1887, NIN9 4, 37). 28 TSRS.CVIA, i. 821, ap. 125, b. 364, I. 10 (P. Jakovlevo 1885.Ill.15 ra tas). Sioje byloje yra ir Katekizmo" titulinio lapo korekttirinis atspaudas (1.16). 29 Ten pat, I. 21 (Kitatikiu reikait! departamento direktoriaus 1885.IV.16 prane imas Mokslu akademijos konferencijai); Vaizgantas (J. Tunas), Ra tai, t. XIV, Kaunas, 1929, p H. A aykma, JIHTOBCKHH KaTexH3Hc. Flo H3AaHHro 1595 rozia BHOBb rlepeheqatah- HblH H cha6xehhblfi o6bh`chehhflmh 9. BojlbTepoM, CH6, 1886 (`IlpHjloxeHHe K LIII-My T My3[33THLC:Kb #ny.s?kffne.m#jk,a 3N793,3)3'74Y]]'LXXXV"LP. 39

12 Sachmat,ova ( )32. Vis delto postiles, is pradzing numatyto,s i - spausdinti per dvejus metus, leidimas labai uztruko. Pirmaji jos sasiuvini akademijos nuolatinis sekretorius spaudai pasira e tik 1904 in. rugpiti- io menesi33. Vis delto anks5iau E. Volteris buvo spejes Ru,sijos mokslo visuome'ne iek tiek 'supaziindinti,su Siino lietuviu kalbos paminklu in. spalio 20 d. jis akademijos istorijos-filologijos skyriaus posedyje dare prane5im? apie savo praejusios vasaros moksling kelione po Lietuva. Netrukus io prane imo medziaga kartu su istraukomis i lietuving kalbos bei literattiros paminkli! akademija paskelbe atskiru leidiniu, kuriame Perspausdino keleta puslapiu ir is AJl. Daukso,s po,stiles 34. Mokslu akademija palankiai vertino ir naujaja lietuviu literattira. Jau 1887 in. i5spausdintoje E. Volterio mokslines keliones po Lietuva ataskaitoje buvo pridetos i traukos i Motiejaus Valan iaus Pasakojimo Antano tretininko" ir Simono Dauka,nto Istorijos Zemaiti kos"35. Be to,1901 in. akademijos spaustuve isspausdino Peterburgo univei.siteto istorijos-fi- 1ologijos fakulteto leidziama E. Volterio,,Lietuvi kos chrestomatijos" I dali, o 1904 in.-ir 11 jos dalti. I dalyje grleta istrautku i lietuvisktf in. ra tq bei tautosakos ktirining E. Volteris paskelbe Kristijono Donelai6io, Simono Stanevi6iaus, Simono Daukanto, Motiejaus Valanr iaus, Antano Baranausko ir Antano Kri iukai io (Ai bes) ktirybos pavyzdziu36, o 11 dalyje dar pateike ir Stanislovo Dagilio, Vinco Kudirkos, Petro Armino, Zemaites, Prano Vai5ai io originaliu rastng ir rusng bei len- `ku literattiros vertimng i traukng37. Be to,1904 in. sausio menes! Mokslng akademijos nuolatinis sekretorius istorikas akad. Nikolajus Dubrovinas ( ) pasirase spaudai E. Volterio paruo tng rust literattiros klasiku vertimu i lietuvii2 kalba rinkinj, skirta Prano Vai6ai io atminimui. Greta io poeto i verstng A. Pu kino dramu,,sykstusis riteris" ir Undine" pateike dar S. Dagilio vertimng: i trauka i A. Pu5kino Eugenijaus Onegino", M. Lermontovo Tris palmes" ir A. Kolcovo Tinginiui"8. 1 viso akademija spaudos draudimo metais i 1eid e ias ir pradejo BecTHfl HMrlepaTopcKofi AKalieMHK HayK, T. 14, C116, 1901, p. XLV, LVII-LX (3a"cKa 9. A. BojlbTepa). 33 H. j aykiiia, Postilla catholicka" HKy6a ByfiKa 8 jlktobickom IIepeBo;ie... nepelleqatahhom IIOA Ha6JIIOHeHHeM a. a. OPTyrlaTOBa 9. A. BojlbTepoM, 81>111.I, C116, 1904, 2, XX, 208 p A. Bo/ I,Tep, 06 9THorpadyHqecKofi rloe3;ike Ho JIHTBe H )I{My; H JleTOM 1887 rojia, C116, 1887 (HPHJloxeHHe K LVI-My TOMy 3arlHcoK MMIIep. AKafleMHH HayK, N9 5), p., Cia buvo isspausdinta ir didele i trauka i Samuelio Chilinskio biblijos (p ). 35 Ten pat, p , E. Volteris, Lietuviska chrestomatija, d.i, Spb,1901, p E. Volteris, Lietuviska chrestomatija, d. 2, Spb,1904, p A3.8 EgHmb :ga,b CHH6T, B:8,8Z4, g.epa 4fl8e. CAt:E:LKdHans4H, 5.HP g:;:e#fl%htqehne: :flhpcyhc cbkhoerj: fl3blka H c7iobechoc" MMnepaTopcKol I AKa;ieMHH HayK, T. LXXVII. 40

13 3pausdinti viena knyga, kuriose dominavo lietuvi ki tekstai; visi jie buvo pateikti draudziamuoju raidynu. Be to, akademijos spaustuve, turedama atitinkama rift?, i spausdino dvi ir pradejo spausdinti viena Peterburgo universiteto leidziamas lietuvi kas knygas. Mokslng akademija tapo pati svarbiausia tokiu legaling mokslining lietuvi kng knygu leideja; greta jos stojo Kazanes ir Peterburgo universitetai, Rusijos geografng draugija. Sing legaling lietuvi ku leidining, atrodytu, isejo ne tiek jau daug, ta- iau jng reik5me buvo didele. Lietuvi5ki2,ra tu publikacijos Mokslu akademij? domino kaip filologine medziaga lietuviu kalbos raidai tyrineti. Drauge su tuo Sis senl!jng lietuviu kalbos paminklng ir naujosios literatti- 1-os pavyzdziu lei'dimas buivo lleigalus i,dejiniis ginklas lie,,ituving `tautlois kovoje ddl :avosios ispaudos, ko,voje p,rie pirieva,rtines tlietuving asimili,a\cijos priemloinlt2 :ktirejus ibei vy,k'dytojus, t'viritinusius, jog loty,ni5.kas-1ietuvi kas raidynas giliu istoriniu tradicijng neturi, o lietuving literattiros, isskyrus, gal btit, K. Donelaiti, nera. Rusijos filologai F. Fortunatovas, Var5uvos universiteto prof. Grigorijus Uljanovas ( ), Maskvos universiteto prof. Viktoras Pozezinskis ( ), kalbini,nkas Niklolaju,s So- `kolovas ( ), akad. A. Slacbmatovas, A. Potebnia, J. Boduenas de Kurten6, Kazanes universiteto prof. Alekeandras Aleksandrovas ( ) ir kt. tyrinejo lietuviu kalb?, jos faktus naudojo lyginamosios kalbotyros studijoms. Beje, tarybinis lietuviu filologas Jonas Palionis at. kreipe demesi i tai,,kad ru,'su mckslinin`kai savo li'tuanistiniais tyrinejimais yra i`ne e didziuli indel! ne tik i lietuving kalbos moksla: tais tyrinejimais jie yra daug prisideje ir prie lietuving kal.bos ugdymo apskritai. Patys tyrin6dami lietuving kalba, ypa tuo metu, kai carizmas vykde smarki? nerusu tautu nacionalinio engimo politika ir kai lietuviams buvo uzdrausta spauda jng iprastiniais ra menimis..., tuo pa iu ir populiarino t? kalba, kale jos verte" 39. Kyla klausimas, kaivp. pla6iai 5ie moksliniai leidiniai buvo Zinomi pa6ioje Lietuvoje. Kaip 1884 in. pranese rusng spauda, A. Juskos dainng leidiniai buvo tuoj i pirkti4. P8a8Sjr :'vkffndfa::] Sgejnuer:a:: %rirat!or ::tudva%'usbu :ropdayr ]aavfg:j:fk ifntza.adzft adkzeyogyfni:&soes \knygyna Kaune, jame buvo rasti atskiri egzemplioriai A. Ju5kos Lietuvi kng dainng.. ir Lietuvi kng svotbining dainu"i.!d.omq tai, kad vietos administracija laike jas le- 8:i8:smri:u;ri]geitzL?voT :ktaz:s:paata:r:aei],p kauedr?%]es:r ;'eefu:183osia:s:ezi%l;±fi];s,g{::t;;:j:::ilrap:[xai:! o{.jte;):d;i::i:aa ;:3; Cia buvo ir 4 knygos, i leistos Kazanes universiteto, t.y. visi trys A. Ju kos Lie- 33 J. Palionis, Rusu kalbininkq indelis i iituanistik?, Kaunas,1963, p PycicKHri jlhtobeu [H. fl6jloh.ckhic], JIHTBa H a36yka j jlfl Hac, {KicoBpe- MeHHI]Ie H3BecTHH», 23.Ill.1884, Ng Lietuvos TSR CVIA, i. 378, PS, 1885 in., b. 130, I. 4, 5, 9 (Kauno gubernatoaiaus 1885.VII.6 ir 31 d. prane imai Vilniaus generalgubernatoriui). 41

14 tuvi kng dainq" tomai in. Marijampoles ir Naumies io Zandaru valdybos virsininkas siunte cenztiruoti pailntas A. Juskos Lieluvi kas dainas" (d. I-~3) ir Lietuviskas svotbines dainas" 43 E. Volterio Lietuvi kos chrestomatijos" I dalies tirazas (612 egz.) buvo i platintas per du menesius44, ir antroji laida imta spausdinti jau 1212 egz. tirazu45. Mokslu akademija, jos nariai savo lietuvi kais leidiniais, patekusiais ir i pa6ia Lietuva, prisidejo prie krasto vietimo, prie nacionalines inteligentijos paruo imo in. Iiepos 10 d. Var5uvos vietimo apygardos globejui per Suvalku 5vietimo fileskcij8do%%;ie:i,us Vkei eqrfure { akyi j#yt:e#::iju Sk ]ebdoas9 8#tei:rib:iemneunrt o yut, svkaa[ dti= nius (chrestomatija) ir gramatika, Veiveriu mokytojt! seminarijos pedagogu taryba` atsake, kad tokiu vadoveliu, spausdintu kirilica, nera, o mok}'mui naudojami vokie6iu leisti vadoveliai, spausdinti lotyni5ku raidynu ir su komentarais vokie6iu kalba". Glo-- bejas, gaves Si nelaukta atsakyma, tuoj pareikalavo pristatyti it! vadoveliu sara?. E:g:%jt:5Zefghepfeod:,gL:gauu[::fi b%r3lafiea t:k katsr;{g,tu[r8e5jg,gra[#aut os: huess]e{edsfenb ::hkuafg Glossar" (Prag, 1857), Kristijono Donelai6io ra5tus, Rusijos Mokslu akademijos i -- leistus 1865 in in. pavasari Svietimo apygardos globejas, atvykes i Marijampole, i skundng' suzinojo, kad vietos gimnazijos lietuviu kalbos mokytojai Petras Kriau itinas ir Juo- Zas Jasiulaitis per pamokas taip pat naudoja Peterburge isleistus Donelai6io rastus47. Rusijos Mokslng akademijos nario koresp. A. Sleicherio veikalai ir pa6ioje Rusijo- J;er}k J: St rdm #6jfa m5a5jtuajsb: 3d:? gaitiosky [eoi8rai:but :rkpaavco:fnzg::b:js:rojduo,nekga[eji:, kai kurie mokytojai, pavyzdziui, Marijampoles miesto liaudies mokyklos mokytojas Tomas Zi kauskas, 1885 in. moke lietuving rasto lotynisku raidynu ir, Svietimo apy-- gardos globejo del to perspetas, viesai ra tu irodinejo savo `teisetuma Lietuvos TSR CVIA, i. 1242, ap. I, b. 79, I. 4 (Rygos uzsienio cenztlros komiteto vyriausiojo cenzoriaus 1889.I.12 prane imas Vilniaus atskiram cenzoriui uzsienio cenzdrai), I. '/8 (einarieio Kazanes universiteto rektoriaus pareigas l889.vii.12 prane- Stma4S3 Yi:Eiavuoss aisskira8 vfx?z?.r T24u[isjg. i,ce#.ztiiroa7j,) (vi niaus atskiro cenzoriaus vidaus cenztirai 1897.V.10 pranesimas Marijampoles ir Naumies io Zandaru valdybos` vir5ininkui). 44 TSRS CVIA. i ap. 21, b. 533, 1. 31, 32 (Suvalku berniukng gimnazijos mokytojo I. Liutostanskio 1902 in. rugpii-i io 2 d. paduotas prasymas). E. Volteris dali tirazo i siuntinejo tiems, kurie jam talkininkavo per mokslines keliones po Lietuva,^ ta6iau, kaip tuoj po 5ios knygos i 6jimo rage Tevynes sargas" (1901 rn. Nr p. 34), Sio tirazo egzempliorius lietuvisko skaitymo i alke lietuviai baigia jau pirkti", juos gaudami tiesiog i paties autoriaus (is Peterburgo) ir mokedami net po. i,8 rb. 45 TSRS CVIA, I. 776, ap. 2i, b. 533, (Peterburgo miesto virsininko (gradona- 6alniko) 1902.VIII.20 pranesimas Vyriausiajai spaudos reikalng valdybai). 46 TSRS CVIA, I. 970, ap. i, b. 557, I. 17, 18 (Suvalkt! gubernatoriaus K. BoZovS- k O 7897#.)Gin:?raa]PtdfusTaB'epraassfqskf Sauv6::i:. SG?:7:ir]::gsu,b:rang?i?,r : o)kumentai,kaunas- Marijampole, 1926, p TSRS CVIA, i. 970, ap. 1, b. 557,I.19 (K. BoZovskio memorandumas). 42

15 Rusijos Mokslng akademijios bei kitng miokslo!staigu legaltis lietuviski leidiniai buvo gana svarbi atrama, patiems lietuviams rtipinantis legalizuoti spauda. Jau 1881 in. Peterburgo universiteto studentas Jonas Kymantas savo pra yme Vyriausiosios spaudos reikalng valdybos vir ininkui pabreze, jog Rusijos Mokslt! akademija praktikuoja lietuvit! spauda tik lotyni ku raidynu, todel yra rimtas pagrindas pastaraji legalizuoti49. Sis motyvas veliau kartojosi dauge]yje pavieniu asmenu pra ymng. Antai Peterburgo verslininkas Antanas Smilga savo 1896 in. rugsejo 12 d. ir ]899 in. gruodzio 2 d. pra ymuose vidaus reikalu ministrui, kuriais sieke gauti leidime 5 leidiniams, jng tarpe ir laikra 6iui Ukes reikalai", rage, jog noretu spausdinti tokiu raidynu, kokiu isspausdinti A. Juskos lietuviu liaudies daim! rinkiniai bei kiti atitinkami Mokslng akademijos leidiniai 50. 5ymepet:::::8 reftkaar]nngaui jna]sstrlu]?d okraesdafanats nge i6t]±us]e Sda]#?] :;gumt;jg,: ]Pnzeesa3 Ledbadp::: jen5ius ritmetinese gubernijose", pabreze, jog ja nori i spausdinti visu priimtu lietuvi ku riftu, kuriuo rankra tis parasytas ir kuriuo ia kalba spausdina leidinius lmperi koji Mokslq akademija" 51 Pagaliau inzinierius Petras Vileisis savo 1902 in. kovo 22 d. memorandume, pasil!stame finansl! ministrui S. Vitei lietuviu spaudos draudimo panaikinimo reikalu, pabreze Mokslng akademijos autoritetinga nuomone del lietuving raidyno, pareik t?jai rtipinantis gauti 1880 in. caro i imtini leidima. Anot P. Vilei io, Siuo atveju Mokslu akademija buvo kompetentingesne uz M. Muravjovo ikvepej? akad. Aleksandra Hilferdinga 52. XIX a. pabaigoje valstie5iai savo prasymuose carui bei jo pareighnams eme pahrezti, jog jie nori gauti spaud? istorijos ir mokslo pripazintu raidynu53. Virbalisking vls6., Ukmerges aps., ir Skapi kio vls6., Zarast! aps., valstie iai prase cars leisti #aaumsg.!n5 i T#easfr:?e:jse Pine::;?rrg:;arsatg 3ujfrnotksTu kas± ana:ka]ros' i]:#nvifngi fa:?::s Zjj[- leido Peterburge lietuving kalba. XIX a. pabaigoje Mokslng akademijos lietuvi ki! leidining ir masines nelegalios lietuvi kos spaudos raidynas i esmes sutapo` Vyriausioji spaudos reikalng valdyba, 1898 in. rugsejo 7 d. apzvelgdama valstie5ii! prasymus, pabreze, had juose pra5oma ]eisti ne oficialiai uzdraust? lotyni k?-1enki5k? raidyn?`., o 1otynisk?-1ietuvi k?, t.?'..,t? pats mokslini lotyni k?ji, kuris paminetas 1880 in. Mokslng akademijai duotoje i imtyje" 55 Rusijos mokslininkai, kurie palaike lietuving ra tij? tradiciniu raidynu, vadovavosi ne vien moksliniais interesais. J. Boduenas de Kurtene 49 A. Tyla, Meginimai legaliai leisti lietuvi kus leidiiiius spauclos draudimo metu, IS lietuviu kulttiros istorij.os, t. 7. Spauda ir spaustuves, V., 1972, p. 31; TSRS CVIA, i. 776, ap. 20, b. 235, I. 21 (J. Kymanto pra ymas, be datos, Vyriaus`iosios spaudos reikalu valdybos gautas 1887.XI.7). 50 TSRS CVIA, I.1284, ap.190, b. 83a, i. 215 (1896.XI.12 prasymas); i. 1282, ap. 2, 1898 in., b.1974,1.163 (1899.XII.2 prasynlas). 51 TSRS CVIA, I. 776, ap. 21, d. I, b. 143, I. 22 (1899.V.2l pra ymas). 52 TSRS CVIA, i. 776, ap. 20, b. 585,I. 86 (P. Vilei io memorandumas). 53 TSRS CV A, I. 1282, ap. 2, 1898 in., b. 1974! I. 64 (Sjau] u fp85 V(a3Si{ue,i±U vp]rsa : 5ymas vidaus reikalu ministrui, be datos, gautas 1898.IX.10), Zadzitinu ir kitng kaimng valstie6ing pra ymas vidaus reikalq ministrui, be datos, gautas l898.ix.10). 54 TSRS CVIA, f. i284, ap.190. b. 83a,1.lil (1895.X.26 prasymas). 55 TSRS CVIA, f. 1282, ap. 2, 1898 in.. b. 1974,

16 1904 in. para e specialng darba,,lietuviq raidyno klausimas Rusijos valstybeje ir jo i sprendimas", kuriame apzvelge visa lietuving spaudos draudimo bei jo Zlugimo istorija, irodinedamas, kad i administracijos priemone negali btiti pateisinta nei teisiniu, ekonominiu, nei moraliniu ar politiniu aspektais. Baigdamas jis pridtire: Padeka ir garbe vyrams, kurie nu viete ir nutiese kelia Siam apverktinam klausimui i spresti"56, ir jau vien tuo parode savo pilietine pozicija. Sio darbo J. Boduenas de Kurtene carineje Rusijoje i tisai paskelbti negalejo ne po spaudos draudimo panaikinimo. Rusijos mokslininkams, leidziantiems lietuvi kas knygas, teko atremti reakcionieriu pastangas nutraukti i darba. Greit jie atvirai parei ke savo nusistatyma ir viso lietuviu spaudos draudimo klausimu in. spalio 30 d. Rusijos geografq draugijos etnografijos skyriaus posedyje E. Volteris dare pranesima Apie Dainavos ir Stiduvos liaudies dainas ir melodijas". Jis sak6si surinkes daug lietuviu dainu sitile skyriui imti.s jas skelbti ir, Zinoma, lotyni ku raidynu. Pries 3i raidyna Cia grieztai stojo Peterburgo pravoslavng dvasines akademijos Rusijos istorijos katedros ved6jas prof. Michailas Kojalovi ius ( )57. E. Volteri palai.ike!zymus tiurkologas, Mokslu akademijos Azijos muziejaus direktorius akad. Vasilijus Radlovas ( ), parei kes, kad kiekviena tauta turi tureti savo foneti kai tinkama abecele58. Siuo posedziu diskusija nesibaig6. Didejant mcksliniam susidomejimui lietuvit2 tauto,saka, ja rim,kes Rrisijos geogr!afu draugijos tikrasis narys Viilkavi5kio teisejas Julijus Kuznecovas ( ) suartejo su tautiosakos pateikejais bei aplamai vietos valstie iais ir neliko abejingas taip pat jlf siekiams tureti savo legali? spauda in. 1apkri io 27 d. J. Kuznecovas geograft! draugijos etnografij,os,skyriaus posedyje padare prane iima Apie d,raudimo lietuvi kas knygas spausdinti lotyni ku riftu gala". Jis ai kino, kad lietuviu spaudos draudimas fakti kai Zlugo ir dave neigiamng poli`tiiniq rezul'ta`tl2, jng tarpe pakenke pa5iai ivaldziai, paa5trino jos santykius su liaudimi. Po to kalbejo tikrieji draugijos nariai -akademikas A. Kunikas, rusng literattiros istorikas, akademi.jos narys korespondentas Leonidas Maikovas ( , 1893 in. i rinktas Mokslng akademijos viceprezidentu) 59. Jie, atrodo, palaike pagrindine prane ejo minti. Kalbejo taip pat posedyje dalyvaves Peterburgo universiteto fizikos ir matematik6s fakulteto studentas Rokas Slitipas. Jis veliau sakesi, kad Cia jam prisiejo padeti sumu ti prie inin- 56 J. 8 a u d o u i n d e C o u r t e n a y, min. veik., p M. 0. KOHjloBHq, PyccKIIH Hjm jlathhckhfi ajl abht?-«c-hetep6yprckhe Bej omocth»,1887, XI,14(26), Ng H3BecTIIH HMnepaTopcKoro PyccKoro reorpadyhtleckoro o6h ectba, T. XXIII, 1887, Bblll. vl, crl6, i'888, p Ten pat, p

17 kus", t. y. Iietuving tra.dicinio raidyno prie ininkus6. Kokie buvo tie prie- ininkai? A tiriausiai J. Kuznecov? kri'tikavo tas pats M. KioJjaloviEius, jis ragino neabejoti valdzios politikos del lietuviu spaudos btitinumu 6]. Kaip paprastai, pirmininkavo Peterburgo uliiversiteto pi.ofesorius istorikas Vladimiras Lamanskis ( ), veliau, 1900 in., i rinktas akademiku. Jis, baigdamas diskusij?, parei ke, kad iuo atveju reikia duoti lietuviams visi ka laisve susidaryti vienoki ar kitoki raidy`na" 62. Sia savo minti V. Lamanskis veliau argumentavo tuo, had akad. A. Hilferdingo kabinetinis sumanymas pritaikyti lietuving ra tui kirilic? sukele blogng pasekmii!, viena i jng ta, kad drauge su nekenksmingomis knygomis plinta visi kai prie i ki Rusijos vyriausybei leidiniai. Pats V. Lamanskis, nebtidamas pazangiu politining pazitiri!, laikesi nuomones, had lietuviams `reikia leisti spauda (suprantama, cenztiruota) jau vien valstybiniais interesais. Dievazi, ham gi mums,-rage V. Lamanskis,-skleisti ramiioje, geroje tautoje nepasi,t nkinima, neapykanta Rusijai?" 63. Sia savo mints V. Lamanskis deste ir Pirmajame rusng spaudos darbuotoju suva- Ziavime Peterburge 1895 in. Suvaziavimas, kaip Zinoma, vieningai nutare kreiptis i vyriausybe, kad btitng panaikintas lietuving spaudos draudimas tradiciniu raidynu64. V. Lamanskis, btidamas Geograft! draugijos testinio leidinio «XHBaH ctapkha» steigejas ir redaktorius, jame paskelbe keleta jvairing autoring straipsnii!,!rodinejan ing lietuving spatldos legalizavimo btitinun?. Pats Moksli! akademijos Rusng kalbos ir literattiros skyrius vie ai parei ke savo nusistatyma, savo leidinyje i spausdines Antano Baranausko straipsni Pastabos apie lietuving kalba ir Zodyn?", para yta gerokai anksi iau J. Gyliaus ir M. Miezinio lietuvi kng Zodynu recenzijt! pagrindu. Spaudo,s draudimas, kaip,rage autorius, labai Zalingas ne tik tautos 5vietimui, bet ir mokslui bei pa6ios valsty'bes interesams 65. Svart! Zodi teko tarti Mokslu akademijai, susidarius skirtingoms Liaudies vietimo ministerijos (ji sitile nuimti draudima tik nuo kalendorii, mokslining ir religining ra tt!) ir Vidaus reikalng ministerijos (visi - kai panaikinti draudima) nuomonems del lietuving spaudos `draudimo panaikinimo. Mokslt! akademija stiprino minti, kad lietuving ra to tradici- 60 Lietuvos TSR Mokslu akademijos Centrines bibliotekos rankra 6iu skyrius, I. 163, b.151,i. 6 (Roko Slitipo 1887.XII.2 lai kas Stanislovui Slitipui). 6] H3BecTIIfl HMHepaTopcKoro PyccKoro reorpa HtlecKoro o6il ectba, T. XXIII, Bbln. VI, p. 772, Ten pat, p a. JI a M a H CKII fi, TPH MHpa A3HHCKo-eBpoHeHCKoro MaTepllKa, Crl6,1892, p Tpyj bl IIepBoro ct,e3fla pycckhx liefltejlefi rlo HetlaTI]oMy jiejly a C-rleTep6ypre `(5-6]52Aa.npBeHaflp]a orb.)c' KCHHfi6,' 3&g:TE.H4%.,]HTOBCKOM fl3b Ke H cjlobape, CjH6, 1898 (Atspaudas is: C6opHHK OTjiejleHHfl pycckoro H3blKa H c7iobechoc" HMIIepaTopcKOH AKa- AeMIIH HayK, T. LXV), p

18 niu raidynu draudimo politikos btitina atsisakyti. Vilniaus generalgubernatorius P. Sviatopol.kas-Mirs`kiis atiftinkamos medziagos Vidaus rei,kalu mini,sterijoje ruo5imo metu i spausdino ir issiuntinejo vyriausybes nariams bei jvairiems pareigdnams savo atskir? memoranduma, kuriame spaudos draudima laike jau Zlugusiu. Viena egzemplioring 1903 in. vasario 28 d. pasiunte ir Mokslu akademijos prezidentui didziajam kunigaik 5iui Konstantinui Romanovui 66. Prezidentas memorandums perdave Rusng kalbos ir 1`iterattiros skyriui. Nutarimo projekta ruo ti tieho F. Fortuinatovui. Akademi`kas rase: Pripazilndamas, lkad ra` ti- (P. Sviatopotlko-Mirskio memorandume-v. M.) i destyta nuomone yra teisinga, skyrius visi kai sutinka ir su i vada, kuria padar6 ra to autorius: i tikrngjng btltinai reikia kuo grei iau atpalaiduoti lotyni ka-1ietuvi k? raidyna nuo bet kokio uzdraudimo bei varzymo ir leisti Rusijoje spausdinti iuo raidynu lietuvi kas knygas bei ivairii! rti ing periodinius leidinius. Neteisingas lotyni3ko-lietuvi5ko raidyno uzdraudimas negalejo duoti jokiu kitu rezultatu, isskyrus neigiamus..."67 Skyrius, kurio izymtis, mokslininkai jau ankstesniais darbais buvo i rei ke savo pozicija lietufviu spaudos draudimo klausimu, dabar, 1903 in. kovo 15 d., pirmininkaujant Peterburgo universiteto literattiros istorijos profesoriui akademikui Aleksandrui Veselovskiui ( ), prieme nutarima, tiesa, savo forma smarkiai besiskirianti nuo F. Fortunatovo projekto. Svarbu tai, jog ir 5iame nutarime sakoma, kad,,skyrius sveikintu lotyni ko-1ietuvi ko rifto klausimo issprendim?, panaikinant jo draudima, kaip naujos eros pradzia, kuria prasides, tiesiogiai veikiant rusu literattirai ir rusu vietimui, teisingas giminingos mums tautos dvasinis augimas" 68. Ta pa ia diena Si atsiliepima Mokslu akademijos prezidentas pasiunte Vilniaus generalgubernatoriui, jo nuorasas buvo itrauktas i Vidaus reikalu ministerijo= Ministru komitetui pristatyta byl? del 1ietuviu spaudos. Paskui,1904m. balandzio 13 d., Ministru komiteto posedyje svarstant lietuviu spaudos klausima, prezidentas akademijos nuomone pakartojo, nors ir akcentuodamas, kad, draudima panaikinus, atsivers vyriausybei didesnes galimybes veikti gyventoju protus" norima linkme 69. Akademijos pozicija buvo svarbi, nes ji smarkiai sumenkino Liaudies vietimo ministerijos projekto, kad verta tik i dalies panaikinti lietuviu spaudos draudima, reik5me, ji 66 Lietuvos TSR CVIA, i. 378, BS, 1902 in., b. 207, I. 53 (Vilniaus generalgub.rnatoriaus rasto Nr.1431 Konstantinui Romanovui projektas). 67A. Tyla, Z. Zinkevi6ius, Ra yta F. Fortunatovo ranka, Literattira ir menas", 1972.IV.I, Nr. 14, p. 11. Rasto vertimas i lietuvil! k., originalas yra TSRS Mokslu akademijos archyve Leningrade, i. 90, ap. 2, b Lietuvit! spaudos draudimo pa:iaikinimo b}'la, p Protokolo l ra o originalas yra Lietuvos TSR CVIA. i. 378, BS, 1902 in., b. 207, I Sio dokumento \-ertimas i lietuviu k., R. V6bra, Filologt] Zodis. Svyturys".1972, Nr.14. p Lietuvos TSR CVIA. i. 378, BS, 1902 in., b. 207, I. 83 (Israsas is Ministrl! komiteto 1904.IV.13 ir 27 d. Zurnali! (spausdintas). 46

19 parode, kad net pa iai ministerijai subordinuota draugija yra skirtingos nuomones. Siame Ministrng komiteto posedyje, kaip Zinoma, buvo nutarta lietuvii! spaudos draudimo visi kai atsisakyti. Reikia pabrezti, kad akademikt! ir kitu akademijos darbuotoju nuomong, jog reikia panaikinti lietuviu spaudos draudima, nuleme gama skirtingi veiksniai. Tokie akademijos veikejai, kaip prezidentas K. Romanovas, i dalies V. Lamanskis (o kartais 'net E. Volteris), btidami monarchistiniu nusistatymng, lietu.vit! spaud? sieke legalizuoti imperijos stiprinimo reikalais. Lietuving spauda palaikiusiems Zymiausiems ano meto Rusijos filologams svarbiausi buvo mokslo ir tautos Svietimo interesai. Kai kurie i iu mokslininku (J. Boduenas de Kurtene ir kt.) nepakente lietuvit! spaudos draudimo, kaip carines tautng engimo priemones, del savo ry - king demokratinii2 visuomeninil!-politiniq pazitirl2. POCCHHCKAfl AKAJ EMHfl HAyK H J]HTOBCKAfl HELIATb 8 i865-i904 rojiax a. MEPKMC p e 3 ro M e ro/lax uapckhm npabhtejlbctbom 6bljla 3aHpeH]eHa jlhtobckafl Hal Ho- HauibHaH IIeqaTb Tpaj HI HOHHblM jla"hckhm aui abhtom, H ak"qeckh Bce KHHroH3ziaTeTlbcKoe jiejlo IIollajlo 8 pykh MecTHOH a;imhhiictpahhh. TeM He MeHee 8 npohecce Hccjlejl`o- BaHHfl 7IHTOBCKoro fl3blka H IIHcbMeHHoc" PoccilficKaH AKajieMHH HayK a 1865 ro;iy H3zia- Jla cotlllheh" KjlaccHKa jlhtobckoh jlhtepatypbl K. J ohe7iah"ca Ha H3I]IKe.rloji/IHHHHKa, qto ibbl3bajlo HpoTecTbl peakhhh H IIOHB/IeHHe 8 flhbape 1866 ro; a uapckoro cjlobechoro yka3a o neqatahhh Ka3eHHblx 113jiaHHH Ha jllltobckom fl3blke He IIHaue, KaK KHPHjlj"ueH. C pa3bhthem cpabhhtejlbhoh jlllhrbhc"kh Bce 6ojlee olliyliia7iacb IIOTpe6HocTb 8 HaytlHblx IIy6/"KaliHflx jlhtobckhx jipebhhx H cobpemehhblx TeKCTOB. Ka3aHCKHfi yhhbepchtet no HHHlil4aTIIBe IIpo eccopa H. Boj y3ha lie KypTeH3 (c 1897 rojia -qjleha-.kop- PecnoHAeHTa AH) H Ha ochobahhh yhhbepchtetckoro npaba H3j abatb KHHrH 6e3 rlpeabaphtejlbhorl iieh3ypbl (He83HpaH Ha oco6bll I yka rojia) a 1878 rojiy HpllcTynlm K 113;iaHHlo c6oph'hka JIHTOBCKIIX HapojiHblx IIeceH, co6pahhblx A. IOIIIKOH. AKa; emhkh H. Cpe3HeBCKHfi H fl. rpot, t]uteh-koppecnohjieht A. HOTe6" ojio6plltejlbho oto3bajll4cb `] Heo6xoji.I"oc" 113j ahiih H octajlbhblx Tpy;ioB A. IomKII -c6ophhka uil4tobckhx Hapo; Hblx cbajie6hblx rleceh H jlhtobcko-pyccko-iio7ibckoro cjlobaph. AKajieMIIH HayK pelllh/ia xo; a- TaficTBOBaTb o6 otmehe yka3a 1866 rol a, Ha qto IIocjlez oba/i HOBblH l apckiih yka3 ot22 ejlh 1880 ro;ia o jiollyuehhh a yqehblx TpyAax Ilo jlhtobckomy H3blKy jlathh- TaKHM o6pa3om AKa;ieMHH HayK yjiajlocb rlpo6htb ohpejiejlehhyro 6pemb CKoro aanh3abhta. a chcteme Bceo6H ero 3aHpeTa jlhtobckoh netlath. B'IIocjlej ctbh`h AKajieMHfl HayK Ao 1904 ro a icmorfla H3]aTb mectb uthtobckhx KHHr (He ctlhtah MejlKHx ny6j"kauhh, 14, IIOMHMO Toro, oka3blbajla coflehctbiie 8 9TOM fie.ne HeTep6yprcKOMy yhhbepelltety). HaH6ojlee akthbho BKJIIotllljlHcb 8 pa6oty H. Bo; y9h jie KypTeH8, aka;iemiikh 8. HrHtl,. optyhatob H A. IIIaxMaTOB, 6H6."oTeKapb 9. Bojlb- Tep. 143IiaBaj" dyojlbkjlop, cjlobap'h, IIaMflTHIIKH IIHcbMeHHOc" XVI BeKa, xpectomat14h xyjioxectbehhoh jlhtepatypbl. BMecTe c TeM pycckhe Hjlojlo" BHec" 6o/IbmoH BKjla;I a j"tyah14cthky. AKajieMHqecKHe 143AaH" Ha jlhtob,ckom fl3blke PacnpocTpaHfl,T14cb 8 JIHTBe H qacto CjlyxHjlH yqe6hb"h IIOc06HflMH nph nperloj abahhh jllrrobckoro fl3i]]ka a cpej HHx IHKO- Jlax CyBa/IKCKOH ry6ephh14. 47

20 MHo"e pocchfickhe yqehble, cpeah HHx H. BOAy8H ;ie KypTeH9, 8. Paj JloB, A. Ky- HHK, JI. MaHKOB, 8. JlaMaHCKHH, KOTopble co;iehctbobaj" H3;iaHHlo jlhtobckoh HayqHoff KHHrH, OTKplmo BblcTynaj" npothb 3anpeTa jlhtobckoh neqath. 8 Tpyjiax OT;iejleHHfl PyccKoro H3blKa H cjlobechoc" AKa; emhh HayK 6bl/Ia nomeh eha ctatbh jlhtobckoro nh- CaTeJIH A. BapaHaycKaca, 8 KOTOPoH robophjlocb o Bpe;iHOM BJI.IIHHHH rt.pecjle;iobahhh jlhtobckoro ajl abiita H Ha npocbeurehhe HapoAa, H Ha pa3bhtiie HayKH. ozihh H3 3THx ytlehblx BblcKa3blBajlllcb npotiib 3anpeTa /IHTOBCKofi netla" H3-3a cbcmx ;iemokpathqeckhx y6exjiehhh, ;ipyrhe-h3 tl'hcto HayqHI]Ix H npocbethtejlbckhx coo6paxehhh, TpeTbH Xe a MepoHPIIHTHjlx no 3anpeTy, BH3BaBIIIHX MaccoBoe ConpoTHBjleHHe jlhtobckoro Hapoj a, BH- HeJmK #HauaBT:#;g:[HeTgur HTeBHeTHBE :Ayurqgec #H:x C:% ;Kx #a# Hneg#bocouenecoo6pa3HocTII 3aHpeTa j"tobckoh neqath, OT;ierleHHe pycckoro H3blKa H CjloBecHoC" AKaAeMHH HayK 6e3 KOJle6aHHH BI>ICKa3ajlocb 8 IIo/Ib3y jlhtobckoro TpaziHHIIOHHoro ajl abhta. 24 allpejlfl 1904 roz a jlhtobckah IIetlaTb ctajla /IerajlbHofi.