APIE MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLAIPĖDA KURŠĖNAI PROJEKTĄ

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "APIE MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLAIPĖDA KURŠĖNAI PROJEKTĄ"

Transkriptas

1 TURINYS 1. ĮVADAS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS PLANAVIMO PAGRINDAS PLANAVIMO TIKSLAI PLANAVIMO UŽDAVINIAI PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS PLANUOJAMA TERITORIJA PLANAVIMO ORGANIZATORIUS PLANO RENGĖJAS APIE MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLAIPĖDA KURŠĖNAI PROJEKTĄ PLANAI GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUJE GAMTINIŲ DUJŲ PAKLAUSA, RINKOS APIMTYS IR DINAMIKA GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIAUS DINAMIKOS PROGNOZĖS GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO ŠALTINIŲ PATIKIMUMAS GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS ES PROJEKTO ATITIKIMAS LR ENERGETIKOS POLITIKAI MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO PROJEKTAS IR KELIAMI TIKSLAI SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO ETAPAI PARENGIAMASIS ETAPAS SPECIALIOJO PLANO RENGIMO ETAPAS BAIGIAMASIS ETAPAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS TERITORIJOS ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS GEOLOGINĖ-GEOMORFOLOGINĖ SANDARA NAUDINGŲ IŠKASENŲ TELKINIAI DIRVOŽEMIS KRAŠTOVAIZDIS SAUGOMOS TERITORIJOS KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS Sprendiniai pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Sprendiniai pagal Plungės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Sprendiniai pagal Rietavo savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Sprendiniai pagal Telšių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Sprendiniai pagal Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ŽEMĖNAUDA Lapas 1 iš 65 Laida 0 201

2 .11. MIŠKAI INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA Automobilių keliai Geležinkeliai Sąsajos su esama dujų perdavimo sistemos infrastruktūra Elektros tiekimas Šilumos tinklai Telekomunikacijų tinklai SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI. TECHNINIAI REIKALAVIMAI MAGISTRALINIAM DUJOTIEKIUI IR JO PRIKLAUSINIAMS BENDRIEJI DUOMENYS Technologiniai dujų vamzdyno įrengimo reikalavimai Dujotiekio stiprumo bandymas MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLOJIMO TECHNOLOGIJA Dujotiekio klojimas atviru būdu Dujotiekio klojimas uždaru būdu Horizontalus kryptinis gręžimas Horizontalus prastūmimas REIKALAVIMAI PARENKANT MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASĄ Atstumas iki (gyvenamųjų) statinių Poveikis miškams Poveikis kultūros paveldo vertybėms Archeologiniai tyrimai dujotiekio trasoje Galimas poveikis kultūros paveldo objektams Poveikio kultūros paveldui sumažinimo priemonės Inžinerinės infrastruktūros objektų apsauga Kelių apsaugos zonos Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona Magistralinių dujotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos Elektros tinklų apsaugos zonos Ryšių linijų apsaugos zonos Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos įrenginių apsaugos zonos 8 6. SPECIALIOJO PLANO KONCEPCIJA MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASOS ALTERNATYVŲ ANALIZĖ Lokalinė alternatyva Lokalinė alternatyva 2A Lokalinė alternatyva 2B Lokalinė alternatyva 2C Lokalinė alternatyva Lokalinė alternatyva SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS BENDRIEJI DUOMENYS Magistralinio dujotiekio trasa Kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kameros Čiaupų aikštelės (ČA) MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASOS VIETOS NUSTATYMAS TERITORIJOS REZERVAVIMAS Lapas 2 iš 65 Laida 0 201

3 9. SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS SPECIALIOJO PLANO VIEŠINIMAS PARENGIAMASIS ETAPAS KONCEPCIJOS RENGIMAS BAIGIAMASIS ETAPAS TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ŪKIO ŠAKŲ PLĖTROS PROGRAMOS, STRATEGINIAI DOKUMENTAI: ĮSTATYMAI: NUTARIMAI, ĮSAKYMAI, NORMOS, TAISYKLĖS, TECHNINIAI REGLAMENTAI: VIEŠO SVARSTYMO PROCEDŪRAS UŽTIKRINANTYS TEISĖS AKTAI:. 65 Lapas 3 iš 65 Laida 0 201

4 1. ĮVADAS Remiantis 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 37/2013 nuostatomis, 2013 m. spalio 1 d. Europos komisija paskelbė pirmąjį Europos Sąjungos (toliau - ES) bendro intereso projektų sąrašą, į kurį įtrauktas magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai projektas. Šio sąrašo tikslas išskirti energetikos infrastruktūros projektus, kurie būtini bendrai ES vidaus rinkai sukurti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.IX-115, techninės infrastruktūros sprendiniais, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.XI-2133 ir patvirtintais Klaipėdos, Plungės, Telšių, Šiaulių rajonų savivaldybių bei Rietavo savivaldybės (toliau Savivaldybės) bendraisiais planais, yra inicijuotas gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto,,magistralinis dujotiekis Klaipėda Kuršėnai įgyvendinimo procesas. Šiuo projektu siekiama Savivaldybių bendruosiuose planuose numatytu energetikos objektų trasų koridoriumi nutiesti magistralinio dujotiekio antrą giją (DN 800, ilgis apie 110 km ) šalia esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys Šiauliai Klaipėda (DN 300). LR Vyriausybė 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr Magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS Magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai (toliau Specialusis planas) PLANAVIMO PAGRINDAS Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr.1-113,,Dėl magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai specialiojo plano rengimo PLANAVIMO TIKSLAI 1. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės gamtinių dujų sektoriuje tikslus, užtikrinti alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius ir tiekimo būdą (suskystintų gamtinių dujų terminalas), padidinti Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos ir jungties su Latvija saugumą bei pajėgumus, stiprinant vidinius dujų perdavimo tinklo vamzdynus; Lapas iš 65 Laida 0 201

5 2. Parinkti tinkamiausią trasą naujos dujų tiekimo linijos statybai, užtikrinant darnią dujų perdavimo sistemos tinklų plėtrą; 3. Rezervuoti teritorijas specialiojo planavimo objekto statybai, nustatyti jų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. 1.. PLANAVIMO UŽDAVINIAI 1. Nutiesti reikalingas naujas dujų tiekimo linijas nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) jungties prijungimo taško iki gamtinių dujų perdavimo sistemos sužiedinimo Klaipėdoje (magistralinio dujotiekio Šakiai - Klaipėda su magistraliniu dujotiekiu Šiauliai - Klaipėda) ir magistralinio dujotiekio Klaipėda - Kuršėnai antrąją liniją, užtikrinant projektui Europos Sąjungos finansavimą, siekiant efektyviai išnaudoti prie Lietuvos perdavimo sistemos prijungtą SGDT, padidinti perdavimo sistemos pajėgumus Latvijos kryptimi; 2. Liberalizuoti dujų rinką, laikantis Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo nuostatų; 3. Užtikrinti diversifikuotą dujų tiekimą, padidinti tiekimo saugumą PLANAVIMO LYGMUO IR RŪŠIS Regiono lygmens specialusis teritorijų planavimas PLANUOJAMA TERITORIJA Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, Plungės rajono savivaldybės teritorija, Rietavo savivaldybės teritorija, Telšių rajono savivaldybės teritorija, Šiaulių rajono savivaldybės teritorija PLANAVIMO ORGANIZATORIUS AB Amber Grid, Gudelių g. 9, LT-022 Vilnius. Tel. (8 5) , (8 5) , faksas (8 5) , 8 (5) El. paštas: Internetinė svetainė: Lapas 5 iš 65 Laida 0 201

6 1.8. PLANO RENGĖJAS UAB Ardynas, Gedimino g. 7, LT-22 Kaunas Tel.: (8 37) , faksas: (8 37) , El. paštas: Internetinė svetainė: 2. APIE MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLAIPĖDA KURŠĖNAI PROJEKTĄ 2.1. PLANAI GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUJE Lietuva būdama ES nare įgyvendina ES Europos Sąjungos energijos rinkos energetikos politiką. Tačiau Lietuvos istorinės aplinkybės lėmė šalies energetikos rinkos priklausomybę nuo vieno išorinio Rusijos gamtinių dujų tiekėjo (Gazprom). Ši priklausomybė dar labiau padidėjo 2009 m., uždarius Ignalinos AE. Dėl infrastruktūros, kurios dėka galima būtų diversifikuoti dujų srautus, nebuvimo, Lietuva tapo 80 proc. priklausoma nuo tiekimų iš Rusijos energijos šaltinių. Tad neturint derybinio pranašumo su Rusija, Lietuvai tenka mokėti aukštesnes gamtinių dujų kainas nei kitoms ES valstybėms m. patvirtintoje Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma siekti trijų pagrindinių tikslų - energetinės nepriklausomybės, konkurencingumo bei darnios plėtros. Tikimasi iki 2020 m. įgyvendinti pirmąjį energetinės nepriklausomybės tikslą. Šiam tikslui įgyvendinti buvo planuojami keli svarbiausi energetikos sektoriaus projektai Lietuvos Švedijos elektros tinklų jungtis NordBalt, Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas (rinkos liberalizavimas atsiejant energijos tiekimo įmones nuo tiekimo infrastruktūros valdymo), SGD terminalo ir jam būtinos infrastruktūros, įskaitant tinkamo pralaidumo jungtis su esama dujų perdavimo sistema, statyba bei Lietuvos - Lenkijos energetinė jungtis. Gamtinių dujų sektoriuje Lietuva siekia užsitikrinti diversifikuotą dujų tiekimą ir ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti šio kuro naudojimą. Nacionalinėje strategijoje SGD terminalo ir jam būtinos infrastruktūros statybos projektas įvertintas kaip geriausia ir greičiausia alternatyva sprendžiant dujų priklausomybės problemą. SGD terminalo statybos projektui 2011 m. yra suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas. SGD terminalo projekto įgyvendinimas suteiks šiuos privalumus : 1) gamtinių dujų tiekimas bus diversifikuotas ir šalis nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo; 2) bus sudarytos sąlygos įgyvendinti ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, pradėsiantį galioti nuo 201 m. gruodžio mėnesio; Lapas 6 iš 65 Laida 0 201

7 3) Lietuva galės savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti; ) šalis galės dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose; 5) bus suformuotos prielaidos susiformuoti šalies vidinei dujų rinkai; 6) palyginti su kitais gamtinių dujų projektais SGD terminalas yra greičiausiai (iki 201 m. pabaigos) įgyvendinama dujų tiekimo priklausomybės mažinimo alternatyva. Siekiant išnaudoti statomo SGD terminalo potencialą, yra būtina jį jungiančios infrastruktūros su esama perdavimo sistema plėtra ir esamos infrastruktūros atnaujinimas GAMTINIŲ DUJŲ PAKLAUSA, RINKOS APIMTYS IR DINAMIKA Lietuvos pagrindiniai dujas vartojantys sektoriai yra energetikos sektorius, pramonė, dujas naudojanti kaip žaliavą, kita pramonė, buitiniai vartotojai. Didžioji dalis gamtinių dujų sunaudojama šiluminėje energetikoje (nuo 1,5 iki 6 mln. Nm 3 per dieną, priklausomai nuo sezono). Pramonei, naudojančiai gamtines dujas kaip žaliavą, tenka stabilesnis (mažai sezoniškas) gamtinių dujų srautas, sudarantis apie 2- mln. Nm 3 per dieną. Likusiai pramonei tenka apie 1- mln. Nm 3 per dieną. Suminis Lietuvos gamtinių dujų poreikis vidutiniškai sudaro 5 mln. Nm 3 /d šiltuoju ir apie 13 mln. Nm 3 /d šaltuoju metų laiku. Kadangi didžioji dalis gamtinių dujų yra sunaudojamos šiluminėje energetikoje, metinis gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje svyruoja ir priklauso nuo sezono. Didžiausi šalies elektros ir šilumos energijos poreikiai būna žiemos ir pereinamaisiais laikotarpiais, o vasaros metu suvartojimas pasiekia savo minimumą ir siekia tik apie 50% žiemos suvartojimo. Elektros ir šilumos poreikiai daugiausia priklauso nuo klimatinių sąlygų, bet metinis gamtinių dujų poreikio pasiskirstymas tarp atskirų mėnesių išlieka pastovus skirtingais metais GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIAUS DINAMIKOS PROGNOZĖS Pagal 2010 m. kompanijos McKinsey&Company atliktos studijos duomenis prognozuojama, kad dujų paklausa 2020 m. gali svyruoti nuo 1,6 iki 3,7 mlrd. Nm 3. Tokiam svyravimui daugiausiai įtakos gali turėti trąšų pramonės poreikių kaita (dėl AB Achema didelės suvartojamos gamtinių dujų dalies) bei biokuro vartojimo augimo dinamikos. Dėl šių priežasčių sudėtinga pateikti tikslią prognozę. Kaip minėta aukščiau, AB Achema (vienintelė pramonės įmonė, naudojanti gamtines dujas kaip žaliavą) suvartojimas vidutiniškai sudaro apie trečdalį bendro Lietuvos dujų kiekio. Šios įmonės prognozuojamas dujų poreikis svyruoja nuo 0 iki 1,5 mlrd. Nm 3 (kadangi 80 proc. produkcijos kainos sudaro gamtinių dujų kaina). AB Achema produkcijos apimtys taip pat priklauso nuo situacijos Lapas 7 iš 65 Laida 0 201

8 pasaulinėje trąšų rinkoje. Europos gamtinių dujų apžvalgos metu jau buvo pastebima, kad itin žemos dujų kainos (dėl gamtinių dujų perprodukcijos) JAV suteikė jos trąšų gamintojams komercinį pranašumą bei neigiamai paveikė ES šalių trąšų ir chemijos gamintojus. Tad tikėtina, kad tokia situacija nėra palanki ir AB Achema. Kita vertus, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra bei efektyvesnis energijos išteklių naudojimas yra ilgalaikiai Lietuvos energetinės politikos prioritetai m. balandžio mėn. Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Siekiama, kad atsinaujinantys energijos ištekliai 2020 m. sudarytų elektros energijos gamybos 20 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos 60 proc., o visų rūšių transporto 10 proc. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu siekiama užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 proc., ir ši dalis toliau būtų didinama, panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2010 m. bendro galutinio energijos suvartojimo atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarė 19,7 proc. Atitinkamai pagal sektorius atsinaujinančių išteklių energijos dalis 2010 m. šildymo sektoriuje buvo 1-18 proc., elektros energijos gamybos sektoriuje - 7, proc., transporto sektoriuje - 3,5 proc. Tad galimas ir tikėtinas šilumos katilinių bei kombinuotų šilumos ir elektros jėgainių perėjimas prie didesnės biokuro dalies naudojimo. Šiuo metu Lietuvoje 20 proc. šilumos yra generuojama iš biomasės, o potencialiai būtų galima pasiekti maksimalų 50 proc. rodiklį. Taip pat, šilumos katilinių ir jėgainių darbą įtakos ir populiacijos dinamikos bei su ja susijęs gyvenamųjų būstų statybos augimas ar jų atnaujinimo programa. Tikimasi, kad būsto renovacijos programos dėka bendras šalyje sutaupomas kuro kiekis šilumai generuoti bus 2,1 proc. Prognozuojama, kad šilumos katilinėse bus suvartojama apie 0,15-0,3 mlrd. Nm 3, lyginant su 0,3 mlrd. Nm 3 šiuo metu, o kombinuoto ciklo šilumos ir elektros jėgainėse nuo 0,5 iki 0,9 mlrd. Nm 3 lyginant su 1 mlrd. Nm 3 šiuo metu. 2.. GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO ŠALTINIŲ PATIKIMUMAS Pasaulinė gamtinių dujų rinka dar tik formavimosi stadijoje, o dabartinė gamtinių dujų prekyba vyksta regioninėse rinkose. Tad šalims prieinamiausi gamtinių dujų šaltiniai yra gretimos regiono šalys. Pagrindiniai šiuo metu Lietuvai patraukliausi gamtinių dujų šaltiniai galėtų būti ES ir Eurazijos regionai. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, dėl istorinių aplinkybių yra susiklostę taip, kad esama Lietuvos dujų transportavimo infrastruktūra šiuo metu šalį sieja išskirtinai su Rusijos gamintojais. Su ES regionu sujungsianti infrastruktūra yra vystymo stadijoje, jungtys prie kitų Eurazijos regiono šalių infrastruktūros yra per brangios. Darytina išvada, kad šiai dienai Lietuvos priklausomybė nuo vieno gamtinių dujų tiekėjo yra maksimali, o tai sąlygoja žemą Lietuvos energetinio saugumo lygį. Pagal Lapas 8 iš 65 Laida 0 201

9 2010 m. duomenis Lietuva buvo -a energetiškai nesaugiausia ES valstybė (po Suomijos, Švedijos ir Estijos), tad šalies saugumas yra vienas iš žemiausių ES. Vertinant plačiau, visa Europa yra stipriai priklausoma nuo Rusijos pagrindinio Eurazijos regiono gamtinių dujų tiekėjo. Ir mažai tikėtina, kad ši situacija greituoju laiku pasikeis. Kita vertus, ši priklausomybė nėra vienpusė, todėl svarbu tiek Europai, tiek ir Lietuvai užsitikrinti derybinius privalumus, leisiančius derėtis dėl palankesnių kainų. Rusijai Europa yra svarbiausia gamtinių dujų pardavimo rinka- beveik pusė 2011 m. Gazprom eksportuotų dujų keliavo į ES šalis. 28 proc. dujų eksporto sudarė pardavimai į NVS šalis, kurių daugelis nėra labai patikimi pirkėjai, ir dažnai perka subsidijuojamomis kainomis. Likusi dalis Rusijos dujų keliavo į kitas Europos (bet ne ES) šalis ir į Turkiją ( siekiančią ES narystės), bei Azijos valstybes. Žemas energetinio saugumo lygis dėl priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų sietinas su šios šalies polinkiu naudotis savo monopolistine pozicija siekiant daryti įtaką kitoms (pavyzdžiui, regioninio saugumo) politikos sritims. Dujos Lietuvai tiekiamos pagal ilgalaikes su dujų pirkėjais sudarytas dujų tiekimo sutartis, kuriose aptartos dujų tiekimo sąlygos, konkretūs kiekiai, atsiskaitymai, galimi kiekių koregavimai, atsakomybė ir kiti klausimai. Dujų tiekimo sutartys, esant reikalui, gali būti koreguojamos (keletą kartų per metus), papildomais susitarimais tikslinami gamtinių dujų metiniai kiekiai, importuojamų dujų kiekių paskirstymas ketvirčiais ir t.t. Dujų pirkimo kainos formulė įprastai peržiūrima metų pabaigoje. Tačiau, neatsižvelgiant dujų tiekimą reguliuojančius sutartinius santykius, yra didelė rizikos tikimybė, kad nutrūkus tiekimui iš Rusijos ir nesant dujų tiekimo jungčių su kitais regiono gamtinių dujų tiekėjais, visa šalis liktų be gamtinių dujų. Todėl ir Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje pažymima, kad tokia padėtis sukuria papildomų grėsmių energijos vartotojams ir nacionaliniam saugumui. Lyginant su šalimis, kurios yra diversifikavusios energijos tiekimą ir gali apsirūpinti alternatyviais energijos ištekliais, Lietuvos vartotojų interesai yra kur kas labiau pažeidžiami įvykus importuotų dujų ir elektros energijos tiekimo sutrikimams arba labai svyruojant iškastinio kuro kainoms. Todėl energetinio saugumo užtikrinimui, siekiant sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekimo šaltinio yra būtinos jungtys su ES regiono perdavimo sistema. SGD terminalas ir jo infrastruktūros plėtra, įskaitant ir tinkamo pralaidumo jungtis su esama perdavimo sistema, ir yra vienas svarbiausių bei greičiausiai įgyvendinamas energetinio saugumo problemos sprendimų GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS ES Atsižvelgiant į dujų svarbą Europos Sąjungos energijos rūšių balanse, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.99/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių (toliau Reglamentas, kuriuo panaikinta Tarybos direktyva 200/67/EB) (OL 2010 L 295, p. 1) ir kuriuo Lapas 9 iš 65 Laida 0 201

10 siekiama įrodyti dujų vartotojams, kad buvo imtasi visų priemonių, būtinų užtikrinti nenutrūkstamą dujų vartotojams tiekimą, ypač sunkių klimato sąlygų ir tiekimo sutrikimų atveju. Pripažįstama, kad šie tikslai turėtų būti pasiekti ekonominiu požiūriu veiksmingiausiomis priemonėmis, išvengiant poveikio šio kuro konkurencingumui lyginant su kitų rūšių kuru. Siekiant, kad dujų vidaus rinka veiktų gerai, labai svarbu, kad ir priemonės, kuriomis užtikrinamas dujų tiekimo saugumas, neiškraipytų konkurencijos ar netrikdytų veiksmingo dujų vidaus rinkos veikimo. Reglamentas, patvirtintas 2010 m. spalio 20 d. ir įsigaliojęs 2010 m. gruodžio 2 d., įpareigoja valstybes ES nares iki 201 m. gruodžio 3 d. įdiegti teisinius instrumentus, įgalinančius įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų dujų tiekimo saugumą joms. Šis Reglamentas įpareigoja valstybes ES nares užsitikrinti dujų tiekimo šaltinių alternatyvą. Reglamente išskiriama ypatingai pažeidžiamų vartotojų grupių, dar vadinamų saugotinais vartotojais, apsaugojimo svarba. Prie tokių vartotojų priskiriami namų ūkiai ir vartotojai, kurių pagrindinė paskirtis užtikrinti tam tikrų esminių visuomeninių paslaugų, būtinų valstybei funkcionuoti (pvz. šildymo), teikimą. Reglamentas nurodo vertinti valstybių narių atitiktį reikalavimams taikant taip vadinamą N-1 standartą, kuris modeliuoja didžiausio gamtinių dujų tiekimo šaltinio netektį. Tokiu infrastruktūros veikimo sutrikimu galima naudotis kaip lyginamuoju standartu, rodančiu, kokio dujų kiekio tiekimą valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti, ir tai yra tinkamas atskaitos taškas kiekvienos valstybės narės dujų tiekimo saugumo analizei atlikti. Reglamentu reikalaujama, kad valstybė narė užtikrintų gamtinių dujų tiekimą saugomiems vartotojams bent trimis išskirtiniais atvejais: a) kai fiksuojama mažiausia septynių dienų, pasitaikančių vieną kartą per 20 metų, aplinkos temperatūra; b) trisdešimties kalendorinių dienų periodui, kai fiksuojamas itin didelis dujų vartojimas, pasitaikantis vieną kartą per 20 metų; c) trisdešimties kalendorinių dienų periodui, jeigu nutrūksta tiekimas iš didžiausio gamtinių dujų tiekimo šaltinio statistiškai vidutiniškomis žiemos sąlygomis. Vertinant Lietuvos situaciją, analizuotos Lietuvos paklausos ir pasiūlos ypatybės. Remiantis gautais rezultatais paaiškėjo, kad norint užtikrinti sąlygas, kurioms esant Lietuvos dujų ūkio saugumo lygmuo pagal šį scenarijų būtų lygus 100%, reikia padidinti dujų tiekimo šaliai pajėgumus atitinkamai bent iki 3,3 mln Nm 3 /d., taikant vartojimo apribojimus, arba 11,38 mln. Nm 3 /d., jų netaikant. Lapas 10 iš 65 Laida 0 201

11 2.6. PROJEKTO ATITIKIMAS LR ENERGETIKOS POLITIKAI Kaip jau minėta ankstesniuose skyriuose, pagrindinis magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai projekto tikslas sukurti pakankamus pajėgumus gamtinių dujų transportavimui iš SGD terminalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis (Latviją bei Estiją), taip sukuriant galimybes Baltijos šalių rinkos dalyviams diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, padidinant suskystintų gamtinių dujų importo per terminalą galimybes, bei didinti rinkos konkurencingumą. Įgyvendinus projektą papildomai būtų pasiekti ir šie tikslai - užtikrinti stabilų statomo SGD terminalo Klaipėdoje darbą, pilnai išnaudoti šio terminalo pajėgumus bei padidinti dujų transportavimo Lietuvos vartotojams patikimumą. Šie tikslai atspindi LR energetikos politiką ir atitinka 2012 m. Lietuvos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus - iki 2020 m. diversifikuoti energijos tiekimą ir padidinti tiekimo saugumą. Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai projektas yra įtrauktas į Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planą (priemonė Nr. 3). Remiantis išdėstytais motyvais, akivaizdu, kad magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai statybos projektas tiesiogiai siejamas su aukščiau išvardintų politikos tikslų energetikos sektoriuje įgyvendinimu. T. y., šio projekto sėkme grindžiamas valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažinto SGD terminalo projekto, o tuo pačiu ir LR Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų, sėkmingas įgyvendinimas MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO PROJEKTAS IR KELIAMI TIKSLAI Formuojant SGD terminalo Klaipėdoje prijungimo prie perdavimo sistemos sąlygas, buvo atlikta esamos dujų perdavimo sistemos pralaidumo analizė. Remiantis ja nustatyta, kad esama perdavimo sistema, įskaitant naujai pastatytą magistralinių dujotiekių sužiedinimo dalį (magistralinis dujotiekis Šakiai Klaipėda), negali užtikrinti visų SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumų panaudojimo. Šiuo metu šiaurinėje Lietuvos dalyje dujos tiekiamos į Klaipėdą vienintele prieš 5 metus (maksimalus dujotiekio tarnavimo laikas - 55 metai) pastatyta 300 mm skersmens (toliau - DN 300) dujotiekio gija nuo Kuršėnų iki Klaipėdos. Dėl nustatytų vamzdynų defektų maksimalus slėgis joje ribojamas iki 7 bar. Pastačius SGD terminalą Klaipėdoje, esant vienintelei dujotiekio Kuršėnai - Klaipėda gijai (DN 300), dujų transportavimo galimybės Lietuvos vartotojams ir Latvijos kryptimi būtų pakankamai ribotos, ir iš SGD terminalo į perdavimo sistemą galima būtų patiekti tik iki 5,3 mln. m3 dujų per parą. Atsižvelgiant į skyriuje išdėstytą informaciją dėl infrastruktūros standarto pagal,,n-1 scenarijų Lapas 11 iš 65 Laida 0 201

12 tenkinimo, galima teigti, kad eksploatuojant tik esamą vamzdyną šis ES teisės aktuose nurodytas tiekimo saugumo rodiklis nebus pasiektas. O tuo pačiu, bus apribotos SGD transportavimo Latvijos kryptimi galimybės. Atliktų hidraulinių skaičiavimų pagrindu buvo vertinamos galimybės išplėsti esamo dujotiekio Klaipėda Kiemėnai pajėgumus, pastatant magistralinio dujotiekio antrąją giją nuo susijungimo su SGD terminalu vietos Klaipėdos rajone iki Kuršėnų (schema žemiau). Apibendrinant svarstytus esamos infrastruktūros ir jos plėtros galimybių variantus, darytina išvada, kad yra būtinybė plėsti Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą, didinant magistralinių dujotiekių pajėgumus, t. y. papildomai nutiesiant 800 mm skersmens magistralinio dujotiekio giją. Pagrindinis magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai projekto tikslas sukurti pakankamus pajėgumus transportuoti gamtines dujas iš SGD terminalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis (Latviją bei Estiją), taip sukuriant galimybes Baltijos šalių rinkos dalyviams diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, padidinant suskystintų gamtinių dujų importo per terminalą galimybes, ir didinti rinkos konkurencingumą. Projekto įgyvendinimas papildomai siejamas ir su šiais tikslais: užtikrinti stabilų numatomo statyti SGD terminalo Klaipėdoje darbą, sukurti galimybę pilnai išnaudoti terminalo pajėgumus; padidinti dujų transportavimo Lietuvos vartotojams patikimumą. Įgyvendinus šį projektą, SGD terminalas Klaipėdoje bus pilnai įjungtas į veikiantį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos tinklą. Numatoma technologinė prijungimo vieta prie naujai pastatyto magistralinio dujotiekio Tauragė Klaipėda ties antrąja Klaipėdos dujų skirstymo stotimi Kiškėnų kaime. Planuojama, kad SGD terminalas Klaipėdoje pradės funkcionuoti 201 metų pabaigoje. Maksimalūs SGD terminalo Klaipėdoje išdujinimo pajėgumai pagal SGDT projektą įgyvendinančios AB Klaipėdos nafta pateiktus duomenis siektų Nm3/val. Nutiesus magistralinio dujotiekio antrąją giją, iš SGD terminalo galėtų būti tiekiama iki 11 mln. Nm3 dujų per parą, iš jų nemažiau kaip 6 mln. Nm3 per parą galima būtų transportuoti Latvijos kryptimi, o taip pat, atsirastų galimybės pasinaudoti Inčiukalnio požemine dujų saugykla. Tolimesnėje perspektyvoje naujoji dujotiekio gija į perdavimo sistemą galėtų integruoti požeminę gamtinių dujų saugyklą Syderiuose, kurios įrengimo galimybės šiuo metu yra vertinamos. Pagrindiniai numatomo magistralinio dujotiekio techniniai duomenys: dujotiekio ilgis apie 110 km; dujotiekio skersmuo 800 mm; projektinis slėgis 5, MPa. Parinktas 800 mm dujotiekio skersmuo leis išnaudoti maksimalius dujotiekio Klaipėda - Kuršėnai pajėgumus ir be esamo dujotiekio, kurio skersmuo 300 mm. Nauja 800 mm dujotiekio gija patikimai Lapas 12 iš 65 Laida 0 201

13 užtikrins galimybes ilgu laikotarpiu aprūpinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojus dujomis iš SGD terminalo Klaipėdoje, maksimaliai išnaudojant jo pajėgumus. Todėl magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai statybą svarbu baigti kaip numatyta m. pabaigoje, įskaitant visus projekto įgyvendinimo (planavimo, projektavimo ir statybos) etapus. 3. SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO ETAPAI 3.1. PARENGIAMASIS ETAPAS Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai regiono lygmens specialiojo plano (specialiojo teritorijų planavimo) parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, gaunamos parengtos planavimo sąlygos, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, viešai paskelbiama apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią. Planavimo sąlygų sąrašas regiono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Lentelė 1 Eil. Nr. Planavimo sąlygas išdavusios organizacijos pavadinimas AB Amber Grid gautų planavimo sąlygų/raštų reg. data ir Nr. 1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Gedimino pr.38/vasario 16-osios g. 2, LT-0110 Vilnius Nr Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros Nr.(1-1)-D8-900 departamentas A.Jakšto g. /9, LT Vilnius 3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Klaipėdos g. 2, LT Gargždai Nr. (5.1.51)-A Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Laisvės a. 3, LT Rietavas Nr. SP-9 5. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilniaus g. 263, LT Šiauliai Nr. SSA-209(16.5) 6. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytauto g. 12, LT Plungė Nr. SP-1 7. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Lapas 13 iš 65 Laida 0 201

14 Žemaitės g. 1, LT Telšiai 8. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras Liepų g. 17, LT Klaipėda 9. Šiaulių visuomenės sveikatos centras Vilniaus g. 229, LT-7633 Šiauliai 10. Telšių visuomenės sveikatos centras J. Biliūno g. 3, LT Telšiai 11. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinis padalinys Gėlių g. 1, LT Telšiai 12. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys Aušros al. 15, LT Šiauliai 13. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys Tomo g. 2, LT-9125 Klaipėda 1. AB Klaipėdos nafta Burių 19, A. d. 81, LT Klaipėda 15. AB Klaipėdos vanduo Ryšininkų g. 11, LT Klaipėda 16. TEO LT, AB Lvovo g. 25, LT Vilnius 17. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Gedimino pr. 19, LT Vilnius 18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius Respublikos g. 32, LT Telšiai 19. LITGRID AB A. Juozapavičiaus g. 13, LT Vilnius 20. AB Lesto Žvejų g. 1, LT Vilnius 21. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos J. Basanavičiaus g. 36/2, LT Vilnius Nr.PS/ SP Nr. E Nr. PST Nr. STP Nr.( Te)2Te Nr. ( Š)2Š Nr. (12.12-Kl)2Kl-I Nr. (22.3)A Nr.2013/S.6/ Nr Nr. SD-(8.2) Nr. 37 PLS Nr. SD Nr. TS Nr. PS-16 Lapas 1 iš 65 Laida 0 201

15 22. VĮ Telšių regiono keliai S. Daukanto g. 66, LT-8710 Telšiai 23. VĮ Šiaulių regiono keliai Tilžės g. 86, LT-7811 Šiauliai 2. VĮ Klaipėdos regiono keliai Tilžės g. 5, LT Klaipėda 25. AB Lietuvos geležinkeliai Mindaugo g. 12, LT Vilnius 26. UAB Manifoldas Klaipėdos g. 30, LT Gargždai 27. UAB Minijos nafta Gamyklos g. 11, p. d. 12, LT Gargždai 28. AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas Birutės g. 8, LT Klaipėda 29. AB Lietuvos dujos Aguonų g 2, LT Vilnius 30. UAB TELE2 Sporto g. 2, LT Vilnius 31. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyris Jūros g. 1, LT Klaipėda Nr. PS/ (13-38) Nr (7.35) Nr. V Nr Nr Nr Nr. 587 Raštas Nr SD Nr S SPECIALIOJO PLANO RENGIMO ETAPAS Specialiojo plano rengimo etapas turi keletą stadijų: 1) Esamos būklės analizės stadija surenkama, analizuojama ir įvertinama visa reikiama informacija (teritorijų planavimo dokumentų registrų išrašai, duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius žemės sklypus, valstybinės reikšmės miškų plotai ir t.t.) apie numatomą planuoti teritoriją ir jos gretimybes, apsvarstomos magistralinio dujotiekio trasos vietos parinkimo galimybės, problematika, parengiamas(-i) esamos būklės analizės brėžinys(-iai), aiškinamajame rašte aprašomos nagrinėtos teritorijos, pateikiamas esamos situacijos bei pradinių duomenų įvertinimas ir apibendrinama informacija apie pasirinktas nagrinėti teritorijas magistralinio dujotiekio trasos vietos nustatymui; Lapas 15 iš 65 Laida 0 201

16 2) Koncepcijos rengimo stadija remiantis esamos būklės analize, planuojama magistralinio dujotiekio trasos vieta ir/ar jos alternatyvos, tekstinėje dalyje aprašomi trasos vietos ir/ar jos alternatyvų parinkimą įtakojantys faktoriai (veiksniai). Koncepcija suderinama su planavimo organizatoriaus specialistais, su koncepcija supažindinama suinteresuota visuomenė, išnagrinėjami ir įvertinami gauti pasiūlymai, pasirenkamas prioritetinis koncepcijos variantas; 3) Sprendinių konkretizavimo stadija pagal pasirinktą prioritetinį koncepcijos variantą nustatoma optimali magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trasos vieta, grafiškai (brėžiniuose) konkretizuojami koncepcijos sprendiniai, apibrėžiamos magistralinio dujotiekio, įskaitant jo priklausinius, statybai rezervuojamos teritorijos, nustatomos šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonės ir kiti reikalavimai, specialiojo plano sprendiniai pagrindžiami ir aprašomi tekstinėje dalyje Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo metu, specialiojo plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau - SPAV) atliekamas vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (žin., 200, Nr ) galiojančia redakcija. SPAV procedūrų metu nustatyta tvarka parengiamas parengtas SPAV apimties nustatymo dokumentas, parengta bei suderinta su SPAV subjektais SPAV ataskaita, atliktos viešumą užtikrinančios procedūros, parengta SPAV vertinimo subjektų išvadų derinimo pažyma, kurią 201m. vasario 12 d. patvirtino Planavimo organizatorius AB Amber Grid generalinio direktoriaus potvarkiu Nr BAIGIAMASIS ETAPAS 1) Specialiojo plano svarstymo ir derinimo stadija konsultavimasis ir viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas teisės aktų nustatyta tvarka; 2) Specialiojo plano tvirtinimo stadija specialiojo plano tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, specialiojo plano tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ.1. NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS Magistralinis dujotiekis (toliau ir MD) Klaipėda-Kuršėnai planuojamas šalia jau esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys - Šiauliai Klaipėda. Lapas 16 iš 65 Laida 0 201

17 Klaipėdos rajono teritorijoje dujotiekio trasos pradžia numatoma Klaipėdos 2-osios dujų skirstymo stoties teritorijoje į rytus nuo Kiškėnų kaimo (Dovilų seniūnija, Klaipėdos r.). Magistralinio dujotiekio trasa nuo Šlapšilės gyvenvietės planuojama lygiagrečiai esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys Šiauliai - Klaipėda trasai, aplenkiant Gargždų miestą iš šiaurės pusės. Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių teritorijose trasa planuojama rečiau apgyvendintose teritorijose, artimiausios gyvenvietės Stalgėnai, Daugėdai, Medingėnai, Keturakiai. Telšių rajono savivaldybėje magistralinio dujotiekio trasa planuojama taip pat per rečiau gyvenamas teritorijas, nepriartėja prie didesnių miestų. Ties Telšių ir Šiaulių rajonų savivaldybių riba dujotiekio trasa iš šiaurės pusės priartėja prie Žeimuvėnų gyvenvietės. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje trasa iš šiaurės pusės aplenkia Dirvonėnus. Trasos pabaiga numatoma į vakarus nuo Kuršėnų miesto, esamoje čiaupų aikštelės Nr.12M (Lapkasių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių raj.) teritorijoje..2. TERITORIJOS ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS Magistralinį dujotiekį Klaipėda - Kuršėnai planuojama nutiesti 3-jų apskričių Klaipėdos, Telšių ir Šiaulių, administracinėse ribose. Regiono lygmens Specialusis planas rengiamas Klaipėdos, Telšių ir Plungės rajonų savivaldybių dalių, Rietavo savivaldybės dalies, Šiaulių rajono savivaldybės dalies teritorijose. Planuojamo magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trasa kerta 5 savivaldybes, 17 seniūnijų: Šiaulių r. sav. (Kuršėnų kaimiškoji sen., Raudėnų sen.); Telšių r. sav. (Upynos sen., Luokės sen., Viešvėnų sen., Ryškėnų sen., Žarėnų sen.); Plungės r. sav. (Žlibinų sen., Stalgėnų sen., Kulių sen.); Rietavo sav. (Medingėnų sen., Daugedų sen., Rietavo sen.); Klaipėdos r. sav. (Dovilų sen, Dauparų-Kvietinių sen., Vėžaičių sen., Endrijavo sen.)..3. GEOLOGINĖ-GEOMORFOLOGINĖ SANDARA Geomorfologinio rajonavimo požiūriu planuojamos magistralinio dujotiekio trasos vakarinė dalis (Gargždų apylinkėse ir ryčiau jų) eina Vakarų Žemaičių žemuma, trasos didesnioji dalis kerta visą Žemaičių aukštumą, o jos rytinė dalis siekia Šiaurės Lietuvos žemumą (Kuršėnų apylinkės). Tad didesnioji trasos dalis kerta stambiai ir vidutiniškai kalvotą reljefą Žemaičių aukštumoje, ir tik vakarinė trasos dalis plyti banguotoje lygumoje. MD trasa kerta Minijos, Virvyčios bei kelių kitų smulkesnių upių slėnius. Didesniojoje trasos dalyje žemės paviršiuje slūgso kvartero periodui priskiriamos paskutiniojo kontinentinio apledėjimo ledyno bei jo tirpsmo vandenų suformuotos labai įvairios litologinės sudėties nuogulos bei nuosėdos, upių slėniuose smėlingos aliuvinės nuosėdos, vietomis pelkėse Lapas 17 iš 65 Laida 0 201

18 susiformavusios durpės. Didžiausia nuogulų bei nuosėdų litologinių atmainų kaita ir įvairovė būdinga trasos ruožui kertančiam Žemaičių aukštumą... NAUDINGŲ IŠKASENŲ TELKINIAI Planuojama trasa nekerta kvartero storymėje esančių plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus du smulkius ir neeksploatuojamus durpynus (Kagės ir Šėmų) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Trasa praeina virš Plungės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje esančio eksploatuojamo Ablingos naftos telkinio, kurio naudotojas yra UAB Manifoldas. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr ) naftos telkinių kontūre taikomos su išlygomis, t.y. tik naftos gavybos aikštelėje, o ne visame telkinio plote, tad su pastarąją bendrove turi būti derinama trasos konfigūracija virš telkinio. Pačiame vakariniame trasos pakraštyje ji praeina visai greta detaliai išžvalgyto (išskirti sklypai) Birbinčių smėlio ir žvyro telkinio, kurio ištekliai šiuo metu yra eksploatuojami ir panaudojami kelių tiesimo reikmėms. Telkinio naudotojai yra UAB Kraštovaizdžio tvarkymas, UAB Orgstatyba ir UAB Vakarų verslo projektai. Pav 2. Naudingųjų išteklių telkiniai dujotiekio trasoje. Lapas 18 iš 65 Laida 0 201

19 .5. DIRVOŽEMIS Planuojamoje trasos vietoje sutinkama didelė dirvožemių įvairovė, tačiau didesnėje trasos dalyje akivaizdžiai vyrauja lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio balkšvažemiai, kuriuos atskirose trasos ruožuose keičia smėlingi bei priesmėlingi smėlžemiai, o taip pat (upių slėniuose) salpžemiai. Rytinėje dujotiekio trasos dalyje plyti lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio išplautžemiai. Pagal Lietuvos higienos normoje HN 60:200 (Žn. Nr ) pateikiamą klasifikaciją, didžioji dalis plote vyraujančių dirvožemių priskiriami vidutiniškai atspariems (priemolis) bei atspariems (smėlis ir priesmėlis) dirvožemių cheminės taršos poveikiui..6. KRAŠTOVAIZDIS Magistralinis dujotiekis Klaipėda-Kuršėnai numatomas tiesti per Vakarų Pabaltijo Žemumų (B), Kuršo-Žemaičių aukštumų (C) bei Vidurio Pabaltijo žemumų (D) morfologinius rajonus (Lietuvos morfologinis rajonavimas; LNA, 2008). Vakarų Pabaltijo Žemumų ruože planuojama MD trasa patenka į Vakarų Žemaičių šiaurinės agrarinės lygumos (BIII7) molingų lygumų gamtinį kraštovaizdį (L ) ir tik labai trumpa atkarpa, ties Minijos upe, kerta slėniams būdingą (S) kraštovaizdį. Kuršo-Žemaičių aukštumų ruože dujotiekio trasa planuojama Vakarų Žemaičių miškingos agrarinės plynaukštės (CV10), Vidurio Žemaičių agrarinio kalvyno (CV11) bei Šiaurės Žemaičių agrarinės plynaukštės (CV12) srityse. Vidurio Pabaltijo žemumų ruože Klaipėda-Kuršėnai dujotiekis patenka į Ventos vidurupio miškingą agrarinę lygumą (DVI1), kurioje vyrauja molingų lygumų gamtinis kraštovaizdis Lapas 19 iš 65 Laida 0 201

20 Pav 3. Kraštovaizdžio morfologinis rajonavimas. Ištrauka iš Lietuvos nacionalinio atlaso (www. geoportal.lt).7. SAUGOMOS TERITORIJOS Žemiau pateikiamas saugomų teritorijų ir Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 teritorijų sąrašas, į kurias patenka arba eina greta analizuojama magistralinio dujotiekio trasa: Saugoma teritorija Atstumas, m Minijos upė (BAST) kerta Minijos ichtiologinis draustinis kerta Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustininis 15 Minijos upės slėnis (PAST) kerta Minijos upės slėnis (BAST) 15 Rietavo miškai (BAST) kerta Ablingos geomorfologinis draustinis 658 Minijos pralaužos kraštovaizdžio draustinis kerta Lauko Sodos botaninis-zoologinis draustinis 363 Varnių regioninis parkas kerta Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinis 12 Lapas 20 iš 65 Laida 0 201

21 .8. KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS Analizuojama magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai trasa nepatenka į registruotų nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje trasa kerta Kvietinių pilkapyno (6187) ir Kvietinių k. senųjų kapinių (2378) apsaugos zoną. Kultūros vertybių registro duomenimis planuojamos dujotiekio trasos ir jos lokalių alternatyvių variantų aplinkinėse teritorijose identifikuotos 5 kultūros vertybės, kurių teritorijos, apsaugos zonos ar jos pozoniai yra nutolę į abi puses nuo trasos iki 50 m atstumu (Žiūr. SP brėžinius). Remiantis Kultūros vertybių registro internetine duomenų baze, lentelėje žemiau pateikiama trumpa informacija apie šias kultūros vertybes. Lentelė 2. Kultūros paveldo objektai Unikalus Objekto kodas Pavadinimas Adresas Teritorijos plotas Apsaugos zonos pozonio plotas Vizualinio Fizinio Atstumas iki kultūros vertybės apsaugos zonos Birbinčių k. senosios 2361 kapinės Kvietinių k. senosios 2378 kapinės 6187 Kvietinių pilkapynas Gerduvėnų k. senosios 227 kapinės Gerduvėnų piliakalnis su gyvenviete Klaipėdos r. sav., Birbinčių k. (Dovilų sen.) Klaipėdos r. sav., Kvietinių k. (Dauparų - Kvietinių sen.) Klaipėdos r. sav., Kvietinių k. (Dauparų - Kvietinių sen.) Klaipėdos r. sav., Gerduvėnų k. (Vėžaičių sen.) Klaipėdos r. sav., Gerduvėnų k. (Vėžaičių sen.) m Esamas dujotiekis ir planuojama trasa kerta kultūros m m 2 - vertybės apsaugos zoną m m m 2-19 m Lapas 21 iš 65 Laida 0 201

22 .9. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS Specialiojo plano sprendiniai numatyti LR teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-115, techninės infrastruktūros sprendiniuose, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Specialiojo plano sprendiniai rengiami, remiantis Klaipėdos r. sav., Telšių r. sav., Plungės r. sav., Rietavo ir Šiaulių r. sav. Patvirtintais bendraisiais planais. Magistralinio dujotiekio didžioji trasos dalis planuojama esamo MD Panevėžys- Šiauliai-Klaipėda apsaugos zonos ribose. Regiono lygmens rengiamas vadovaujantis šių dokumentų nuostatomis ir sprendiniais: Bendrieji planai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, reg. Nr ; Rengiamas Gargždų miesto bendrasis planas; Rengiamas Vėžaičių miestelio bendrasis planas; Patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas ( Šiaulių rajono Lentelė 3 savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-199), teritorijų planavimo dokumento reg. Nr (pridedamas fragmentas iš Šiaulių rajono bendrojo plano); Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrieji planai, patvirtinti d.Nr. Tl-139; Rietavo savivaldybės tarybos sprendimas Nr. Tl-2 Dėl Rietavo savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimo Nr.l patvirtinimo"; Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos seimo IX-115, patvirtintas ; Telšių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas NUTA LR vyriausybės nutarimas (Žin., 2010, Nr ) ; Telšių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas Nr ; Telšių miesto teritorijos bendrasis planas. Specialieji planai Nacionalinio lygmens Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems kroviniams vežti naujos Visagino atominės elektrinės statybai (parengtas Vadovaujantis LR energetikos ministro ir susisiekimo ministro 2010m. vasario 2d. įsakymu Nr.3-93/1 Dėl specialiojo plano rengimo Žin.2010, Nr ). Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 190 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 115 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo, 1 priedas; Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) Lapas 22 iš 65 Laida 0 201

23 korektūra, reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-110; Energetikos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Gargždų mieste, reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-97; Gargždų miesto Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Specialiojo plano patvirtinimas; reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-20; Gargždų miesto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų ir įrenginių ; reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-28; Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-781; Gargždų miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo, reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-327; UAB Klaipėdos aerouostas" vykdomos ūkinės veiklos (orlaivių pakil. ir nusileid. oro uoste) Dirvupių k., sanitarinės apsaugos zonos ribų, reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-209; Dauparų-Gobergiškės gyvenviečių aplinkos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos vystymo, reg. Nr ; sprendimas Nr. Tl 1-368; Minijos Senslėnio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas; Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr patvirtintas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas; Rengiamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ; Vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Šiaulių rajone. Bubių ir Aukstrakių vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) (Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-107), teritorijų planavimo dokumento reg. Nr ; Mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymas Šiaulių rajone ( Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-250), teritorijų planavimo dokumento reg. Nr ; Šiaulių rajono vandenviečių SAZ (patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-216), teritorijų planavimo dokumento reg. Nr ; Šiaulių rajono susisiekimo sistemos (patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-132), teritorijų planavimo dokumento reg. Nr ; Šiaulių rajono šilumos ūkio (patvirtintas Šiaulių rajono Lapas 23 iš 65 Laida 0 201

24 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-5); Telšių rajono žemės reformos kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektai ir jų papildymai, prilyginti specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams; Telšių rajono savivaldybės teritorijos mišku išdėstymo žemėtvarkos schema; Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribų planas LR Vyriausybės nutarimas (Žin Nr ); Varnių regioninio parko tvarkymo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-26 (Žin., 2006, Nr ); Telšių rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema; UAB Tele 2 mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje specialųjį planą, Nr ; Gyvenamosios urbanistinės infrastruktūros išvystymo Telšių mieste ir priemiesčio zonose specialųjį planą, patvirtintą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr.T1-322; Telšių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, Nr ; Telšių rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo schema Nr ; Telšių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-123; Teritorijos, esančios Degaičių, Eigirdžių, Patausalės. Dirmeikių, Tryškiu, Ubiškės. Dūseikių kadastrinėse vietovėse Telšių rajone, (vėjo jėgainių); Pėsčiųjų-dviračių takų išvystymo Telšių rajone ir Telšių mieste su priemiestinėmis gyvenvietėmis Nr ; Šilumos tinklu išvystymo Telšių mieste ir priemiestinėse gyvenvietėse patvirtintas Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-55; Lietaus tinklų išvystymo Varnių ir Telšių miestuose su priemiestinėmis gyvenvietėmis specialusis planas patvirtintas Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. Nr. T Strateginiai plėtros planai Rengiamas Telšių rajono strateginis plėtros planas ( m.); Plungės rajono metų plėtros strateginis planas; Telšių apskrities regiono metų plėtros planas patvirtintas Telšių regiono plėtros tarybos 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. P.25-18; Rengiamas Varnių regioninio parko tvarkymo planas (keitimas); Lapas 2 iš 65 Laida 0 201

25 Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26d. nutarimu Nr. XI-2133 (Žin. 2012, Nr );33p. 1d.; 80p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013m. kovo 13d. nutarimas Nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įvedimo prioritetinių priemonių patvirtinimo (Žin., 2013, Nr ); 21 p.; 2013 m. balandžio 17d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.37/213; 2013 m. spalio 1d. Europos komisijos paskelbtas pirmasis Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas. Kiti Telšių apskrities Telšių rajono savivaldybės Luokės, Upynos seniūnijų Luokės, Kaunatavos kadastro vietovių dalių žemės konsolidacijos projektas, NR. 11G-KE PR001; Telšių apskrities Telšių rajono savivaldybės Upynos seniūnijos, Upynos kadastro vietovės dalies žemės konsolidacijos projektas, NR. 1IG-KE PR001; Telšių apskrities Telšių rajono savivaldybės Degaičių, Tryškių seniūnijų Eigirdžių, Dūseikių kadastro vietovės dalies žemės konsolidacijos projektas, NR. 1IG-KE PR001; Varnių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsauginės zonos ribų planas (keitimas); Varnių regioninio parko tvarkymo planas (keitimas); Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo Sprendiniai pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano techninės infrastruktūros vystymo dalyje numatyta magistralinio dujotiekio tinklo plėtra, naujos dujų skirstymo stoties (DSS) įrengimas. Numatoma plėsti magistralinių dujotiekių ir jų priklausinių tinklą: Nutiesti magistralinį dujotiekį Tauragė-Klaipėda; Nutiesti magistralinį dujotiekį į Klaipėdos dujų skirstymo stotį (DSS) Nr. 2 nuo magistralinio dujotiekio Tauragė-Klaipėda; Įrengiant Klaipėdos dujų skirstymo stotį (DSS) Nr.2; Nutiesti antrą magistralinio dujotiekio į Klaipėdos DSS Nr.1 liniją; Pastatyti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje kontrolinio įtaiso priėmimo kameros aikštelę esamo magistralinio dujotiekio į Klaipėdą ir kontrolinio įtaiso priėmimo kameros bei čiaupų aikšteles magistralinio dujotiekio Tauragė-Klaipėda trasose. Lapas 25 iš 65 Laida 0 201

26 Bendrojo plano Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje vaizduojami esami ir numatomi magistraliniai bei skirstomieji dujotiekiai, dujų skirstymo stotys. Vaizduojamos dujų skirstymo stočių sanitarinės apsaugos zonos, magistralinių dujotiekių vietovės klasės vieneto teritorijos, kuriose ribojama gyvenamųjų pastatų statyba. Naujai numatomi skirstomieji dujotiekiai vaizduojami schematiškai. Tikslesnė šių inžinierinių statinių vieta turi būti nusakoma specialiaisiais ir detaliaisiais planais. Siekiant sukurti gamtinių dujų tiekimo alternatyvų šaltinį, sudaryti prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis bei sudaryti galimybę perspektyvoje tiekti gamtines dujas kaimyninėms valstybėms, Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr patvirtintas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos. Rengiant šį planą buvo parinktas tinkamiausias SGD termino, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos variantas, rezervuotos teritorijos šiam projektui, suformuoti reikalavimai joms naudoti, tvarkyti ir saugoti Sprendiniai pagal Plungės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros vystymo Plungės rajone iki 2018 metų sprendiniuose numatyta: Rezervuoti teritoriją magistralinio dujotiekio Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda antros gijos tiesimui komunikaciniame koridoriuje; Užtikrinant saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, planuojant kitas teritorijas taikyti specialiąsias ir ūkinės veiklos ribojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 33 Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Planuojamas magistralinis dujotiekis pažymėtas Plungės rajono bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžinyje Sprendiniai pagal Rietavo savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Rietavo savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatyta: Nutiesti magistralinį dujotiekį į Rietavo dujų skirstymo stotį ir skirstomąjį dujotiekį iki Rietavo miesto. Šiam tikslui rezervuotinos teritorijos dujotiekio nutiesimui ir jo priklausinių įrengimui; Lapas 26 iš 65 Laida 0 201

27 Dujofikuoti Rietavo miestą, Tverų miestelį ir savivaldybės kaimus, nutiesiant gamtinių dujų vamzdynus. Dėl to, sudarant detaliuosius planus, turi būti rezervuojamos teritorijos dujotiekiu paklojimui ir jų priklausiniu įrengimui; Riboti užstatymo intensyvumą po 200 metrų atstumu į abi puses nuo esamo magistralinio dujotiekio vamzdžių ašies, kurie suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus. Šioje vietovės klasėje galimas pastatų, skirtų žmonėms būti, kiekis neturi viršyti 10 pastatų 1600 metrų išilgai vamzdyno ašies..9.. Sprendiniai pagal Telšių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Telšių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatyta: Rezervuojama teritorija magistralinio dujotiekio Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda 2 gijos tiesimui komunikaciniame koridoriuje. Rezervuojama teritorija pažymėta Telšių rajono bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžinyje. Užtikrinant saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, planuojant kitas teritorijas taikyti specialiąsias ir ūkinės veiklos ribojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 33 Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Nustatoma 500 m sanitarinė apsaugos zona Telšiu dujų skirstymo stočiai pagal LR sveikatos apsaugos ministro 200 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintas Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklės. Sanitarinės zonos dydis gali būti tikslinamas (mažinamas arba didinamas), atliekant poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą. Telšių rajono savivaldybės administracija ir Telšių visuomenės sveikatos centras vykdo šios sanitarinės apsaugos zonos įgyvendinimo kontrolę. Vietovėse prie magistralinių dujotiekių turi būti ribojamas užstatymo intensyvumas atstumu po 200 m i abi puses nuo esamų magistralinių dujotiekių ašies. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje magistraliniai dujotiekiai suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus. Šioje vietovės klasėje galimas pastatų, skirtų žmonėms būti, neturi viršyti 10 pastatų 1600 m išilgai vamzdyno ašies Sprendiniai pagal Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą: toliau tęsiamas magistralinio dujotiekio Šiauliai-Klaipėda antrosios linijos tiesimas; Lapas 27 iš 65 Laida 0 201

28 tiesiama magistralinio dujotiekio Šiauliai-Klaipėda atšaka nuo Kuršėnų, pro Akmenę link Mažeikių; tiesiama magistralinio dujotiekio Šiauliai-Klaipėda atšaka į Kelmę; įrengti antrą Šiaulių dujų skirstymo stotį, augantiems apskrities centro poreikiams tenkinti..10. ŽEMĖNAUDA Planuojamo MD trasoje yra apie 600 privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bei apie 20 valstybinio miško sklypų. Dauguma privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų yra žemės ūkio paskirties, mažesnė dalis - miškų ūkio paskirties. Klaipėdos r. savivaldybės teritorijoje, prie Dauparų ir Šlapšilės kaimų, yra rengiami, parengti bei patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Šiais teritorijų planavimo dokumentais formuojamos gyvenamosios paskirties, komercinės paskirties, sodybinio užstatymo teritorijos. Klaipėdos r. savivaldybės teritorijoje į planuojamo MD įtakos zoną patenka 8 žemės sklypai, kuriems rengiami, parengti ar patvirtinti detalieji planai, keičiantys žemės paskirtį į inžinerinės infrastruktūros teritorijas, 18 žemės sklypų į gyvenamąsias teritorijas, 12 žemės sklypų į komercinės paskirties objektų teritorijas, 2 žemės sklypai į sodybinio užstatymo teritorijas VĮ Registrų centras duomenimis, į planuojamo dujotiekio apsaugos zoną patenka 2 gyvenamosios paskirties (mažaaukštei statybai) žemės sklypai. Visi kiti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Plungės, Telšių, Šiaulių rajonų bei Rietavo savivaldybių teritorijose suplanuotų kitos paskirties žemės sklypų nėra. MD trasa bus klojama per žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemę..11. MIŠKAI plotų. Planuojamo magistralinio dujotiekio trasa kirs apie 53 km valstybinės reikšmės bei kitų miškų Klaipėdos r. sav. teritorijoje MD planuojamas per Kiškėnų, Dauparų Beržyno, Gerdaujos miškus. Prie Minijos MD praeina per II gr. Specialiosios paskirties miškus (Ekosistemų apsaugos miškai), toliau kerta Jurjonų bei Vėžaitinės valstybinės reikšmės miškus. Bendras planuojamos MD atkarpos miško žemėje ilgis Klaipėdos r. sav. teritorijoje apie 8,8km. Plungės r. sav. teritorijoje MD numatomas per Peklinės, Mižuikų, Užluknių, Stalgėnų, Medingėnų, Keturakių valstybinės reikšmės miškus. Peklinės ir Mižuikų miškuose trasa numatyta per III gr.apsauginius miškus (Vandens telkinių apsaugos zonos miškai). Lapas 28 iš 65 Laida 0 201

29 Bendras planuojamos MD atkarpos miško žemėje ilgis Plungės r. sav. teritorijoje apie 18k m. Rietavo savivaldybėje MD planuojamas per dalį Užluknių miško, taip pat per miškus prie Daugėdų, Gudalių. Telšių r. sav. teritorijoje MD trasa numatyta per Klaišių, Gailiškės, Kereliškės, Lelų, Jomantų, Skliausčių, Biržuvėnų miškus, dalis iš jų Gailiškės, Jomantų, yra valstybinės reikšmės. Bendras planuojamos MD atkarpos miško žemėje ilgis Telšių r. sav. teritorijoje apie m. Šiaulių r. sav. teritorijoje MD planuojamas per Užpelkių ir Paežerių valstybinės reikšmės miškus, trasos ilgis miškuose apie 8500 m. Planuojamoje trasos teritorijoje išskiriami keli augalijos kompleksai: pievos, miškai, agrokultūrinės teritorijos. Miškais apaugę plotai sudaro reikšmingą teritorijos dalį. Didžiausių miškų masyvai penkių savivaldybių teritorijoje, kuriuos analizuojama dujotiekio trasa kerta arba eina greta, yra šie: Dauparų miškas, mšk. Bereniškė. mšk.beržynas, Gerdaujos miškas, Jurjonų miškas, mšk., Vėžaitinė, Viržintų miškas, mšk. Peklinė, Mižuikų miškas, Pyvorų miškas, mšk. Užlukniai, Stalgėnų miškas, Medingėnų miškas, mšk. Degsnės, Keturakių miškas, Klaišių miškas, Antanavos miškas, Ariškės miškas, Gailiškės miškas, Pranckų miškas, Kereliškės miškas, Lelų miškas, Jomantų miškas, Skliausčių miškas, Biržuvėnų miškas, Jokšų miškas, Girlaukės miškas, Užpelkių miškas, mšk. Ilgšilis, Paežerių miškas..12. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA Automobilių keliai Planuojamo magistralinis dujotiekio trasa susikerta: 1) 1 kartą su magistraliniu keliu; 2) 7 kartus su krašto keliais; 3) 9 kartus su rajoniniais keliais; ) su vietinės reikšmės keliais. Saugaus eismo priemonių įgyvendinimas susikirtimuose su valstybinės reikšmės keliais bus nagrinėjamas rengiant MD Klaipėda Kuršėnai techninį projektą. Lapas 29 iš 65 Laida 0 201

30 Kertamų valstybinės reikšmės kelių sąrašas pateiktas lentelėje. Eil. Nr. Kelio Nr. Kelio pavadinimas Klaipėdos rajono savivaldybė Jokai - Dovilai Laugaliai Dauparai - Gargždai Vėžaičiai 3 A1 Vilnius - Kaunas Klaipėda 216 Gargždai Kretinga Vėžaičiai - Mikoliškiai Kartena Plungė Vėžaičiai Plungės rajono savivaldybė 7 16 Mažeikiai - Plungė Tauragė Plungė - Žlibinai Žarėnai Rietavo savivaldybė Rietavas - Lioliai - Mažieji Mostaičiai Plungė Medingėnai Telšių rajono savivaldybė Žarėnai - Lieplaukė Alsėdžiai Telšiai - Žarėnai - Tverai Laukuva Telšiai - Varniai Laukuva Viešvėnai - Luokė - Upyna Dirvonėnai Užventis - Tryškiai Viekšniai Šiaulių rajono savivaldybė Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai Tryškiai Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai Tryškiai Lentelė Geležinkeliai Planuojamo dujotiekio trasa Klaipėdos rajone susikerta su geležinkeliu Rimkai-Gargždai Sąsajos su esama dujų perdavimo sistemos infrastruktūra Numatoma, kad MD Klaipėda Kuršėnai didžioji trasos dalis bus tiesiama esamo MD Panevėžys Šiauliai Klaipėda apsaugos zonoje. Esamo MD sąlyginis skersmuo (DN) mm. Esamas magistralinis dujotiekis pastatytas daugiau kaip prieš 0 metų, jo būklė Lapas 30 iš 65 Laida 0 201

31 patenkinama. Dėl techninės esamo MD vamzdynų būklės MD trasos atkarpoje tarp 155,8 km (ties čiaupų aikštele ČA-8) ir 221,8 km (ties Klaipėdos DSS-1) leistinas slėgis apribotas iki 7 bar. Esama MD turi atšakas į Gargždų DSS (DN 300), Palangos DSS (DN 250), Plungės DSS (DN 250), Rietavo DSS (DN 150), Telšių DSS (DN 300), N. Akmenės DSS (DN 300). Numatoma, kad planuojamas MD Klaipėda Kuršėnai su esamu MD (DN 300) susikirs 6 vietose (susikirtimų vietos - Klaipėdos r., Plungės r.).taip pat numatomi susikirtimai su esamomis MD atšakomis į Palangą (DN 250 ) ir Rietavą (DN 150). Susikirtimų vietose naują dujotiekio giją numatoma kloti žemiau esamų MD tinklų, išlaikant minimalų 0,5 m vertikalų atstumą tarp dujotiekių vamzdynų Elektros tiekimas Planuojamas MD susikerta su esamomis aukštos įtampos elektros oro linijomis (toliau EOL): 1) 330 kv 2 vnt. 2) 110 kv 1 vnt. 330 kv ir 110 kv elektros oro linijų susikirtimo kampas su magistraliniu dujotiekiu turi būti ne mažesnis kaip Šilumos tinklai tinklais. Planuojamo magistralinio dujotiekio trasa nagrinėjamoje teritorijoje nesusikerta su šilumos Telekomunikacijų tinklai Planuojamoje dujotiekio klojimo teritorijoje nutiestos pagrindinės telekomunikacijų linijos pateikiamos 5 lentelėje. Mobiliojo ryšio bokštų greta planuojamos teritorijos nėra. Kertamų telekomunikacijų linijų sąrašas pateiktas 5 lentelėje. Lapas 31 iš 65 Laida 0 201

32 Lentelė 5 Eil. Nr. Vietovė, kur nutiestos telekomunikacijų linijos Klaipėdos rajono savivaldybė 1 šalia krašto kelio Nr. 227 Jokai - Dovilai Laugaliai 1 vnt. 2 Šalia geležinkelio Rimkai - Gargždai 1 vnt. 3 Šalia krašto kelio Nr. 216 Gargždai Kretinga 2 vnt. Plungės rajono savivaldybė Šalia krašto kelio Nr. 16 Mažeikiai - Plungė Tauragė 3 vnt. 5 Šalia Šatrijos raganos g. 1 vnt. 6 Šalia rajoninio kelio Nr Plungė - Žlibinai Žarėnai 1 vnt. Telšių rajono savivaldybė 7 Šalia rajoninio kelio Nr. 605 Viešvėnai - Luokė - Upyna Dirvonėnai 2 vnt. 8 Šalia krašto kelio Nr. 19 Užventis - Tryškiai Viekšniai 2 vnt. Šiaulių rajono savivaldybė 9 Šalia rajoninio kelio Nr. 006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai Tryškiai 2 vnt. 5. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI. TECHNINIAI REIKALAVIMAI MAGISTRALINIAM DUJOTIEKIUI IR JO PRIKLAUSINIAMS 5.1. BENDRIEJI DUOMENYS Planuojamo magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai preliminarus ilgis apie 110 km, skersmuo DN 800 mm. Dujotiekio pradžia - šalia Klaipėdos antrosios dujų skirstymo stoties teritorijos, Kiškėnų km., Dovilų sen., Klaipėdos rajone. Dujotiekio pabaiga esama čiaupų aikštelė Nr.12M, Lapkasių km., Kuršėnų sen, Šiaulių rajone. Didžioji dujotiekio trasos dalis planuojama greta jau esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys - Šiauliai Klaipėda (DN 300), pagal norminius ir technologinius reikalavimus išlaikant leistinus atstumus tarp esamo ir naujo vamzdynų ir jų priklausinių. Didžiausias projektinis slėgis - 5, MPa; mažiausias projektinis slėgis 2,0 MPa, dujų temperatūra t (0+15) C. Lapas 32 iš 65 Laida 0 201

33 Technologiniai dujų vamzdyno įrengimo reikalavimai Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0,9 m gylyje laukuose ir 1,2 m gylyje miškuose nuo vyraujančio žemės paviršiaus. Susikirtimuose su automobilių keliais dujotiekis klojamas apsauginiame dėkle. Susikirtimuose su vietinės reikšmės ir lauko keliukais dujotiekis klojamas ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje, be dėklo. Mažiausias vertikalus atstumas nuo dujų vamzdžio/dėklo viršaus iki kelio dangos viršutinio sluoksnio, klojant atviru būdu - 1,5 m. Klojant dujotiekį uždaru būdu mažiausias vertikalus atstumas nuo dėklo viršaus iki kelio dangos viršutinio sluoksnio - 2,5 m. Susikirtimas su upeliais ir melioracijos grioviais vykdomas pagal tipinius sprendinius, o vamzdyno įrengimo gylis nurodomas techninio projekto technologinės dalies brėžiniuose. Įrengiant laikinus kelius statybos metu, susikirtimų su melioracijos grioviais vietose numatomos gelžbetoninės pralaidos, užpiltos gruntu iš tranšėjos. Baigus darbus, laikini statiniai ir įrenginiai demontuojami. Susikirtimų su esamomis požeminėmis inžinerinėmis komunikacijomis vietose dujotiekio vamzdynas po esamais tinklais bus atitinkamai igilintas pagal leistinus norminius atstumus. Dujotiekio vamzdžiai turi teigiamą plūdrumą, todėl stabilios vamzdžio padėties užtikrinimui ant vamzdžio dedami balastiniai elementai (gelžbetoniniai arba kitos norminių teisės aktų reikalavimais leidžiamos konstrukcijos). Balastiniai elementai dedami ir tose vietose, kur dujotiekio vamzdis klojamas į durpę, smėlio ir organinių priemaišų gruntą. Dujų tiekimui sustabdyti avarijos ar remonto metu numatyta atjungimo armatūra linijiniai čiaupai. Planuojamo dujotiekio tiesinyje preliminariai numatomos įrengti 8 aikštelės (10x10 m ploto) čiaupų įrengimui. Čiaupų konstrukcija užtikrina distancinį čiaupų atidarymą/uždarymą iš centrinio valdymo pulto. Čiaupų aikštelėse įrengiami linijiniai čiaupai, dujotiekio nudujinimo žvakės. Čiaupų aikštelės elektros energija bus aprūpinamos iš esamų elektros tinklų arba planuojamų lokalių saulės-vėjo jėgainių aikštelės ribose. Magistralinio dujotiekio pradžioje ir pabaigoje projektuojamos kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kameros. Kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kameros paskirtis dujotiekio techninės būklės monitoringui naudojamo kontrolinio įtaiso priėmimas/paleidimas iš/į magistralinio dujotiekio. Kontrolinis įtaisas elektronikos pagalba fiksuoja magistralinio dujotiekio vamzdyno techninę būklę, taip pat apsauginės izoliacijos būklę. Vienos kameros preliminari įrengimo vieta šalia Klaipėdos dujų skirstymo stoties Kiškėnų km., Dovilų sen., Klaipėdos rajone, antrosios - prie esamos čiaupų aikštelės Nr.12M Lapkasių km., Kuršėnų sen., Šiaulių rajone. Lapas 33 iš 65 Laida 0 201

34 Vamzdyno apsaugai nuo korozijos numatoma pasyvi ir aktyvi dujotiekio plieninių vamzdžių apsauga. Pasyvi apsauga dujotiekio plieninių vamzdžių padengimas gamykline polimerine izoliacija. Aktyvi apsauga nuo korozijos katodinių apsaugos stočių (KAS) su anodiniais įžeminimo kontūrais įrengimas. Planuojamo dujotiekio trasoje preliminariai numatoma įrengti KAS. KAS vietos parenkamos atlikus išsamius geologinius tyrimus ir įvertinus grunto savybes Dujotiekio stiprumo bandymas Magistralinio dujotiekio statybos metu, pilnai užpylus dujotiekio tranšėją, atliekamos sekančios procedūros: vamzdžio vidinio paviršiaus išvalymas; hidraulinis išbandymas; vidinio paviršiaus išsausinimas. Dujotiekio išvalymas atliekamas praplovimo būdu, vandenį paimant iš statinio projektinėje dokumentacijoje nurodytų vandens telkinių. Prie vandens paėmimo vietos sumontuojamas vandens paėmimo ir slėgio pakėlimo mazgas. Dujotiekio stiprumo (mechaninio atsparumo) ir hidraulinis bandymas atliekamas vandeniu iš artimiausių vandens telkinių. Dujotiekio trasa (apie 110 km) preliminariai suskirstoma į bandymų ruožus, priklausomai nuo vandens telkinių lokacijos ir darbų vykdymo grafiko. Hidraulinis bandymas laikomas pavykusiu, jei per bandymo laiką dujotiekyje užfiksuojamas nulinis slėgio kritimas. Numatoma, kad bendras vandens kiekis, reikalingas bandymams įvykdyti bus apie m3 vandens. Atlikus bandymus vanduo iš vamzdyno išleidžiamas atgal į vandens telkinį, iš kurio buvo paimtas. Išdžiovinimui skirti poliuretaniniai kamščiai suspaustu oru prastumiami vamzdynais, kad drėgmė būtų pašalinta iš dujotiekio MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO KLOJIMO TECHNOLOGIJA Dujotiekio klojimas atviru būdu Prieš pradedant tranšėjos kasimo darbus, dujotiekio trasos darbų zonoje nustumiamas/nukasamas derlingas dirvos sluoksnis, kuris supilamas ir saugomas statybos darbų zonoje. Vamzdyno paklojimui ekskavatoriumi iškasama tranšėja, kurios vidutinis gylis apie 2 m, plotis iškasos dugne apie 1,6 m, viršutinėje dalyje - apie 3,0 m. Gruntas supilamas šalia iškasos. Lapas 3 iš 65 Laida 0 201

35 Vamzdžiai išdėstomi ant medinių padėklų greta iškasos ir suvirinami į vientisą vamzdyną. Klotuvais suvirintos vamzdžio gijos nuleidžiamos į tranšėją ir užkasamos. Toliau vykdomas dujotiekio stiprumo bandymas, kurio rezultatus patvirtina specialiai sudaryta komisija Dujotiekio klojimas uždaru būdu Horizontalus kryptinis gręžimas Tose trasos vietose, kur dėl technologinių arba gamtinių kliūčių vamzdžio negalima pakloti atviru būdu yra numatyta panaudoti horizontalaus krytinio gręžimo technologiją. Gręžimo procedūros vykdymui būtinas darbų vykdymo projektas, kurį paruošia gręžimą vykdanti įmonė. Projekte yra įvertinamas kliūties pobūdis. Jei kertamas vandens telkinys, įvertinamas vandens baseino režimas, ištiriama dugno ir šlaitų geologinė sandara atliekant gręžinius. Gręžinių gylis turi būti ne mažesnis negu numatomas gręžimo gylis. Gręžimo ilgis nustatomas atsižvelgiant į kliūties plotį, dujų vamzdžio mechanines savybes ir geologinių tyrinėjimų duomenis. Geodezinė tarnyba tiksliai nužymi gręžimo ašį plane. Gręžimas atliekamas trimis etapais: I etapas - pirminis (pilotinis) gręžimas; II etapas - angos išplatinimas iki reikiamo skersmens ir angos stabilizavimas; III etapas- darbinio vamzdžio įtraukimas. I etapas - prie pilotinės galvutės-zondo, pagamintos iš ketaus, yra pritvirtintas vidinis magnetometras ir štangos. Vykdomas gręžimas projektinės (nužymėtos) ašies kryptimi. Gręžimo ašies koordinatės kas -5m nuskaitomos magnetometro pagalba ir kabelio pagalba perduodamos į valdymo pultą. Tai leidžia pirminio etapo gale pateikti faktinę ašies padėtį. II etapas - angos išplatinimas iki reikiamo skersmens ir angos stabilizavimas. Gręžimo operacijos metu sukamas zondas ir įpurškiamas specialus kisieliaus konsistencijos technologinis skystis - betonitas. Dalis angoje atsiradusio išpjaustyto ir išplauto grunto ir technologinio skysčio mišinio išstumiama ant kranto, dalis lieka angoje. Angoje likusi mišinio dalis padeda stabilioje padėtyje išlaikyti apvalią angos formą, o taip pat tarnauja kaip pagalbinė priemonė dujų vamzdžio įtraukimo į angą metu. Išplatinimo angos dydis yra % nuo darbinio vamzdžio dydžio. III etapas - reikiamo ilgio ir skersmens darbinio vamzdžio įtraukimas. Dujotiekio vamzdis užkabinamas troso pagalba ir traukiamas į kitą pusę. Gręžimui yra naudojama speciali gręžimo platforma su įmontuotu siurbimo agregatu, platformos galingumas kv. Lapas 35 iš 65 Laida 0 201

36 Technologinės aikštelės. Darbų vykdymui vienoje kliūties pusėje įrengiama aikštelė, skirta technologinei gręžimo proceso įrangai sumontuoti bei medžiagoms saugoti. Taip pat šioje aikštelėje įrengiamos technologinės ir buitinės patalpos. Aikštelės dydis apie (50x50)m priklausomai nuo naudojamos įrangos. Kitoje kliūties pusėje ant specialių šliaužiklių padedamas įtraukiamas vamzdis. Įtraukiamo vamzdžio ilgis yra nustatomas Projekte Horizontalus prastūmimas Susikirtimų su keliais vietose, kai kelio kirtimą būtina vykdyti nepažeidžiant esamos kelio dangos ir vamzdžio įgilinimas keičiasi nežymiai, yra numatyta panaudoti horizontalaus prastūmimo technologiją. Susikirtimo vietoje, abiejose kelio pusėse iškasamos prieduobės. Prieš kasimo darbus darbų zonoje yra nuimamas derlingas žemės sluoksnis, kuris sandėliuojamas projekte nurodytoje vietoje. Po to iškasamos prieduobės, kurių dugno matmenys (5x3)m, gylis apie metrus. Viena prieduobė yra skirta prastūmimo agregato stovėjimui, antra prieduobė - stumiamo dėklo priėmimui. Dujų vamzdis po keliu yra montuojamas apsauginiame dėkle DN1000, kuris paklojamas prastūmimo būdu. Įvykdžius dėklo prastūmimo procedūrą, toliau į dėklą įveriamas pagrindinis dujų vamzdis DN800. Prieduobės užkasamos - pirmiausiai gruntu, viršuje derlingas žemės sluoksnis. Užbaigus dujotiekio ir kelio susikirtimo darbus, kelio šlaitai atstatomi į pirminę padėtį REIKALAVIMAI PARENKANT MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASĄ Atstumas iki (gyvenamųjų) statinių Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/16 patvirtinto sritinio norminio dokumento Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės numatyta, kad parenkant magistralinio dujotiekio trasą turi būti įvertinta vietovės klasė ir projektinis faktorius (f), parinktas tinkamas atstumas nuo MD trasos iki statinių, dujotiekio statybos projekte pažymėtos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir zona, numatyti ženklai dujotiekio trasai ženklinti. T.y., statinio projektiniuose sprendiniuose ir statybos metu turi būti įvertinti saugos reikalavimai ir Lapas 36 iš 65 Laida 0 201

37 priemonės, kad paklojus dujotiekį būtų išvengta dujotiekio pažeidimų dėl trečiųjų šalių, atliekančių darbus netoli veikiančio dujotiekio. MD statinio projekte turi būti pažymėtos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta - žemės juosta išilgai vamzdynų trasos po 3 metrus abipus vamzdyno ašies, ir apsaugos zona žemės juosta išilgai vamzdynų trasos po 25 metrus abipus vamzdyno ašies. (žr. Pav..): Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir apsaugos zona Pav. Apsaugos juosta žemės juosta išilgai magistralinio dujotiekio, kurioje draudžiama kloti kitas požemines komunikacijas, sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus, statyti statinius. Apsaugos juostoje draudžiama: 1. lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu kloti kitus požeminius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, kurie gali būti klojami tik su magistralinio dujotiekio savininko leidimu; 2. sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus. Apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 0,30 m. Magistralinio dujotiekio savininkas privalo savomis išlaidomis išvalyti 6 metrų pločio prošvaisą virš trasos. Apsaugos zona tai saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju. Apsaugos zonoje draudžiama: 1. statyti bet kokius statinius; Lapas 37 iš 65 Laida 0 201

38 2. savininkui, naudotojui arba trečiajai šaliai be magistralinio dujotiekio savininko sutikimo ir priežiūros kasti ar gilinti griovius, užpilti ar iškasti dirvožemį, tiesti naujus kelius, naudoti mechaninius įrankius gruntui kasti ar gręžti ir pan. Magistralinio dujotiekio savininkas turi teisę techniškai prižiūrėti ir remontuoti vamzdyną bei jo įrenginius, kompensuodamas žemės naudotojui (savininkui) už darbų metu padarytą žalą. Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno (žr. Pav.5.). Pav.5. Vietovės klasės nustatymas Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kaip nurodyta tolesniuose punktuose. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti. 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. 2 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 6 pastatus, skirtus žmonėms būti; 3 klasės vietovė yra: - vietovės klasės vienetas, turintis 6 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti; Lapas 38 iš 65 Laida 0 201

39 - vietovės klasės vienetas, kur dujotiekio vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui); klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, kur yra nors vienas keturių aukštų arba aukštesnis pastatas. Vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo artimiausio pastato (žr. Pav.8). Tiesti magistralinių dujotiekių vamzdynus klasės vietovėje leidžiama tik gavus savivaldybės ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Projektuojant magistralinio dujotiekio trasą, turi būti įvertinta vietovės klasė. Atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies iki pastatų, skirtų žmonėms nuolat būti ir dirbti, turi būti pakankamas, kad apsaugotų jų sveikatą ir gyvybę nuo įrenginių skleidžiamo triukšmo, vibracijos, oro taršos, nemalonių kvapų, taip pat įvykus magistralinio dujotiekio avarijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. -38/D1-58 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 86/16 Dėl sritinio norminio dokumento Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės patvirtinimo pakeitimo vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriamas 1 klasei. Atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankritų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 m. Mažiausiojo atstumo nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio išorinės sienutės iki pastatų, skirtų žmonėms būti (Lentelė 6): Lentelė 6 Mažiausias atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki pastatų, skirtų žmonėms būti Vietovės klasė 1 Vietovės klasė 2 Vietovės klasė 3 Vietovės klasė f = 0,72 f = 0,60 f = 0,5 f = 0, Skersmuo, mm atstumas, m atstumas, m atstumas, m atstumas, m ,6 29,7 2,8 19, ,6 3,7 28,9 23, ,5 39,6 33,0 26, Lapas 39 iš 65 Laida 0 201

40 PASTABA. Visais atvejais mažiausiasis atstumas iki pastatų, skirtų žmonėms būti, turi būti ne mažesnis kaip 25 m. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 33, numato, kad rengiantis statyti bet kokius statinius, įrenginius ar kitus objektus 350 m atstumu nuo dujotiekio trasos, projektinius pasiūlymus (jei jie rengiami) ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su dujotiekius eksploatuojančia įmone (VII sk., p.25.) Poveikis miškams Tiesiant magistralinį dujotiekį per miško žemę turės būti kertamas miškas, suformuojant dujotiekio statybai ir eksploatacijai reikalingą inžinerinės infrastruktūros koridorių. Miško žemė bus paverčiama kitomis naudmenomis. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr (Žin., 2011, Nr ). Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik tuo atveju ir po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas atliekamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr (Žin., 2007, Nr ; 2010, Nr ). Išsamiau apie miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis žr. priedą Nr Poveikis kultūros paveldo vertybėms Archeologiniai tyrimai dujotiekio trasoje Magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai pagrindinė alternatyva planuojama šalia (į pietus) nuo esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys Šiauliai Klaipėda Kuršėnų Klaipėdos ruožo, jo apsaugos zonoje. Taip pat analizuojamos lokalinės dujotiekio trasos alternatyvos, nutolusios nuo esamo dujotiekio linijos, Klaipėdos rajono Dauparų Kvietinių seniūnijos ribose (1 alternatyva), Klaipėdos bei Plungės rajonų sandūroje (LA 2A, LA 2B ir LA 2C alternatyvos) ir Telšių rajone (LA 3 ir LA ). Lapas 0 iš 65 Laida 0 201

41 Esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys Šiauliai Klaipėda Kuršėnų Klaipėdos ruožas buvo nutiestas m. be jokių archeologinių tyrimų. Duomenų, kad tiesiant šį dujotiekį buvo rasta kokių nors archeologinių radinių, nėra. Poveikio aplinkai vertinimo metu atlikti archeologiniai tyrimai analizuojamoje dujotiekio trasoje apima dujotiekio apsaugos juostą (6 m pločio po 3 m į abi puses nuo dujotiekio vamzdžio ašies) ir zoną (50 m po 25 m į abi puses nuo dujotiekio vamzdžio ašies). Poveikio aplinkai vertinimo metu tikslingiausia archeologinių tyrimų rūšis yra archeologiniai žvalgymai, kurie esant pirminiams ir alternatyviems sprendimams leidžia įvertinti bendrą archeologijos paveldo tikimybę nagrinėjamose alternatyvose nevykdant žemės kasimo darbų, kuriuos reiktų derinti su daugybe savininkų ir net esant reikalui jiems kompensuoti tyrimų nuostolius, jeigu žemės kasimo darbai būtų atliekami žemės ūkio kultūromis užsėtuose plotuose. Numatomos tiriamų teritorijų apimtys bus detalizuotos techniniame projekte. Teisės aktų numatyta tvarka, detalūs archeologiniai tyrimai PAV ataskaitoje identifikuoti ir techniniame projekte detalizuotose vietose bus atlikti statybos darbų metu prieš pradedant žemės kasimo darbus. Apsaugos juostoje dujotiekio statybos metu bus vykdomi žemės kasimo darbai, apsaugos zonoje įrengiami laikini privažiavimo keliai, statybos aikštelės ir kitokia veikla, nesusijusi su gilesniais žemės kasimo darbais. Potencialių archeologijos vertybių paieškai archeologinių tyrimų metu praeita visa projektuojamo dujotiekio trasa pradedant nuo Klaipėdos rajono, atlikta archyvinių duomenų (įskaitant kartografinius) analizė, vietos gyventojų apklausos, vizualus paviršiaus žvalgymas, naudotas metalo detektorius, gręžiniai, zondažai. Atliktų tyrimų tikslas - planuojamos dujotiekio trasos 50 m pločio juostoje nustatyti potencialias archeologijos vertybes. Fiksavus tokių vertybių požymius, nustatoma jų preliminarus užimamas plotas dujotiekio juostoje, pateikiamos paminklosauginės išvados dėl jų išsaugojimo ar ištyrimo. Dabartinis tiriamos teritorijos vaizdas: esamas dujotiekis, nuo kurio į pietų pusę planuojama tiesti naują vamzdį, nutiestas per laukus ir miškus (pastaruosiuose apsaugos juostos iškirstos), pažymėtas ženklais. Tyrimai atlikti 2013 m. lapkričio antroje pusėje gruodžio pradžioje. Tyrimus atlikto Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (Kultūros paveldo departamento leidimas LA 30, išduotas ). Archeologinių tyrimų rezultatai. Išanalizuota 110 km ilgio dujotiekio trasa, kuri planuojama m atstumu į pietus nuo esamos dujotiekio trasos (pagrindinė alternatyva) bei 3 lokalinės alternatyvios vietos Klaipėdos, Plungės Rietavo ir Telšių rajonuose, kur ji gali būti labiau nutolusi Lapas 1 iš 65 Laida 0 201

42 nuo esamos trasos skaičiuojant nuo esamos trasos ašinės linijos. Minimalus galimas atstumas tarp esamo ir planuojamo dujotiekio yra 12 m (miškuose) ir 15 m (laukuose). Numatoma magistralinio dujotiekio statybos darbų zona - 1 m (miškuose) 2 m (laukuose). MD apsaugos zona yra į abi puses yra po 25 m nuo ašinės linijos, kas natūroje šiaurinėje dalyje iš esmės sutampa su esamo dujotiekio maždaug 10 m pločio juostos (miškuose ji iškirsta) šiauriniu kraštu. Tokiu būdu natūroje buvo žvalgoma apie 50 m pločio juosta (archeologinių žvalgymų metu ji buvo dalinai mineralizuota). Archeologinių žvalgymų metu naujai projektuojamo dujotiekio trasoje (pagrindinėje bei lokalinėse trasos alternatyvose) aptikta 1 vietų, turinčios archeologinių ar kitokių kultūros vertybių požymių: 1. Saulažolių (Klaipėdos r.) Lietuvos Prūsijos sienos vieta griovys ir pylimėlis. Trasos vietoje (pagrindinė alternatyva ir LA 1) išlikęs 2 m pločio 0,5 m gylio griovys ir į vakarus nuo jo esantis 2,5 m pločio 0,3 m aukščio pylimėlis. Prieš dujotiekio statybos darbus numatomas teritorijos ištyrimas 5x2 m plote detalūs archeologiniai tyrimai. 2. Saulažolių (Klaipėdos r.) spėjama senoji gyvenvietė. Vietovę kerta pagrindinė MD alternatyva ir LA 1. Arime esamos trasos juostoje apie 1,5 m skersmens tamsaus kultūrinio sluoksnio dėmė. Dujotiekio statybos darbų metu numatomi teritorijos žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 100x5 m plote. Numatytoje tyrimų teritorijoje, atliekant archeologinius žvalgymus, kur bus klojamas vamzdis, ruožą (ne siauresniame kaip 5 m plotyje), ir jų metu aptikus archeologinių radinių ar struktūras, šias vietas ištirti detaliaisiais archeologiniais tyrimais. 3. Saulažolių (Klaipėdos r.) bunkeris (greta esamo MD Kuršėnai Klaipėda). Gargždupio dešiniojo kranto šlaito vidurinėje dalyje 3 m į pietus nuo esamo dujotiekio betoninis 1,2 m skersmens 19 m. statytas bunkeris 30 cm storio sienelėmis. Paliekamas neardomas.. Kvietinių (Klaipėdos r.) kariniai įtvirtinimai prieštankinis griovys ir pylimas. Teritorija kerta esamas MD Kuršėnai Klaipėda ir planuojamo MD pagrindinė alternatyva. Minijos dešiniojo kranto šlaito viršuje trasos vietoje išlikęs 6,5 m pločio viršuje 2 m pločio dugne iki 2 m gylio griovys ir už jo į rytų pusę supiltas apie 6,5 m pločio 1 m aukščio pylimas. Įtvirtinimas įrengtas 19 m. vokiečių, priklausė Klaipėdos miesto išoriniam gynybiniam žiedui. Dujotiekio statybos darbų metu numatomas šios teritorijos žvalgymas 15x2 m dydžio plote. 5. Kvietinių (Klaipėdos r.) pilkapių ar gyvenvietės vieta. Dujotiekio trasa (pagrindinė alternatyva) praeis per 50 m į pietus nuo saugomo Kvietinių pilkapyno (unikalus kodas 6187) pietinio pilkapio (jų iš viso priskaičiuojama 11). Pilkapyno pietinę dalį yra nulyginusi esamo Lapas 2 iš 65 Laida 0 201

43 dujotiekio apsaugos zona. Prieš dujotiekio statybos darbus jo apimamoje teritorijoje 180x2 m plote, išlikusioje Minijos nenuplautoje apatinėje terasoje į pietvakarius nuo pilkapyno numatomi žvalgomieji archeologijos tyrimai ištiriant ne mažesnį nei 65 m 2 dydžio plotą arba dujotiekio vamzdžio nukėlimas toliau į pietus (dar per 60 m jo apsauginės zonos šiaurinė riba). Žvalgomieji tyrimai bus atliekami siekiant nustatyti ar bus reikalingi detalūs archeologiniai tyrimai minėtai teritorijai. 6. Gerduvėnų (Klaipėdos r.) spėjama senoji gyvenvietė. Minijos dešiniojo kranto šlaito apatinėje dalyje į rytus nuo plento Vėžaičiai Lapiai. Dujotiekio (pagrindinė alternatyva) statybos darbų metu numatomi teritorijos žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 100x5 m plote. Numatytoje tyrimų teritorijoje, atliekant archeologinius žvalgymus, kur bus klojamas vamzdis, ruožą (ne siauresniame kaip 5 m plotyje), ir jų metu aptikus archeologinių radinių ar struktūras, šias vietas ištirti detaliaisiais archeologiniais tyrimais. 7. Gudalių (Rietavo s.) spėjama senoji gyvenvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva. Minijos dešiniojo kranto viršutinė terasa. Vykdant dujotiekio statybas numatomi žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 100x5 m plote. 8. Sendvarių (Rietavo s.) dvarvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva. Dirvos paviršiuje abipus bevardžio upelio XVII XIX a. radiniai. Prieš dujotiekio statybos darbus jo apimamoje teritorijoje 200x2 m plote numatomi žvalgomieji archeologijos tyrimai ištiriant ne mažesnį nei 72 m 2 dydžio plotą. 9. Sendvarių (Rietavo s.) spėjama senoji gyvenvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva. Dirvos paviršiuje abipus bevardžio upelio XVII XIX a. radiniai. Prieš dujotiekio statybos darbus jo apimamoje teritorijoje 200x2 m. plote numatomi žvalgomieji archeologijos tyrimai ištiriant ne mažesnį nei 72 m 2 dydžio plotą. 10. Klibių (Telšių r.) spėjama senoji gyvenvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva ir LA. Tūtakos dešiniojo kranto terasa. Vykdant dujotiekio statybas numatomi žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 100x5 m. 11. Staviškių (Telšių r.) spėjama senoji gyvenvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva. Vaidžio dešiniojo kranto terasa. Vykdant dujotiekio statybas numatomi žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 100x5 m. 12. Upynos (Telšių r.) spėjama senoji gyvenvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva. Upynos dešiniojo kranto terasa. Vykdant dujotiekio statybas numatomi žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 100x5 m. Lapas 3 iš 65 Laida 0 201

44 13. Sauslaukės (Šiaulių r.) spėjama senoji gyvenvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva. Kalvelė tarp šlapių miškų. Vykdant dujotiekio statybas numatomi žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 100x5 m. 1. Dirvonėnų (Šiaulių r.) spėjama senoji gyvenvietė. Teritoriją kerta MD trasos pagrindinė alternatyva. Plataus Upynos slėnio krantai su šlaitais. Vykdant dujotiekio statybas numatomi žvalgymai viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu 1000x5 m Galimas poveikis kultūros paveldo objektams Poveikis nekilnojamoms kultūros paveldo vertybėms statant magistralinį dujotiekį gali būti: - tiesioginis jų sunaikinimas ar pažeidimas atliekant įvairius žemės kasimo darbus. Tačiau planuojama dujotiekio trasa ir jos alternatyvos yra parinktos taip, kad nepažeistų registruotų kultūros vertybių ir nepatektų į nustatytas jų ribas, o potencialių ar galimų kultūros vertybių pagrindinę apsaugą reglamentuoja LR Kultūros paveldo įstatymo 9 straipsnis; - aplinkos pakeitimas, keliantis ar iššaukiantis grėsmes kultūros paveldui; - objekto aplinkos tarša technogeniniais įrenginiais. Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (patvirtinta LRV nutarimu Nr. 33) XIX straipsnio 90 punktu Nekilnojamųjų vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Dujotiekio trasos pagrindinė alternatyva, planuojama greta esamo magistralinio dujotiekio, Klaipėdos rajono savivaldybėje kerta Kvietinių k. senųjų kapinių (2378) ir Kvietinių pilkapyno (6178) vizualinę apsaugos zoną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 gegužės 12 d. patvirtintu nutarimu Nr. 33 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo XIX skyriaus 88 punktu Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai apžvalgai. Archeologinių žvalgymų duomenimis, 9 atvejais šalia esamos dujotiekio trasos ir jos artimoje aplinkoje aptiktos kultūros vertybių požymių turintys ar šiaip saugotini objektai. Į šiaurę nuo esamos trasos yra Gerduvėnų (Klaipėdos r.) ir Keturakių (Plungės r.) kapinės, 20 m į šiaurę nuo trasos Vilkaičių (Telšių r.) kapinės, 9 m į pietus nuo trasos Dargvainių (Telšių r.) kryžius, 50 m į šiaurę nuo trasos 1932 m. statytas Kvietinių (Klaipėdos r.) betoninis tiltas per Gargždupį, apie 50 m į pietus Ražiukų (Telšių r.) memorialinis akmuo, apie 70 m į šiaurę Gerduvėnų kapinynas (Klaipėdos r.), apie 100 m į šiaurę Kvietinių (Klaipėdos r.) kapinės ir Stalgo (Plungės Lapas iš 65 Laida 0 201

45 r.) kapinės. Šiose vietose archeologinių tyrimų nereikia, nes projektuojama trasa nekerta šių vertybių teritorijų ir nenumatoma, kad trasos pasirinktos alternatyvos priartės prie aukščiau išvardintų potencialių kultūros paveldo vertybių. 3 vietose reikalingi žvalgomieji archeologiniai tyrimai: - Kvietinių pilkapių; - Sendvario dvarvietės; - Sendvario gyvenvietės; Vienoje vietoje reikalingi detalūs archeologiniai tyrimai: - Saulažolių sienos Poveikio kultūros paveldui sumažinimo priemonės Planuojamo magistralinio dujotiekio trasa ir jos alternatyvos yra pasirinktos taip, kad nepatektų į registruotų kultūros vertybių teritorijas, taip išvengiant neigiamo poveikio kultūros paveldui. Dujotiekio statyboms reikalingos statybinės technikos sandėliavimo aikštelės, dujotiekio čiaupų aikštelės negali būti numatytos kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos nuo fizinio poveikio zonose. Poveikio aplinkai vertinimo metu remiantis PTR :2011 reglamentu yra atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu yra identifikuotos potencialios archeologinių ar kultūros vertybių požymių turinčios vietovės, kuriose numatyti tolimesni reikalingi tyrimai statybos darbų metu. Siekiant, kad nebūtų sunaikintos, ne tik į Kultūros vertybių registrą įrašytos, archeologijos vertybės, poveikio aplinkai vertinimo metu remiantis PTR :2011 reglamentu yra atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu yra identifikuotos potencialios archeologinių ar kultūros vertybių požymių turinčios vietovės, kuriose numatyti tolimesni reikalingi tyrimai statybos darbų metu. Remiantis LR Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str., 3 dalimi (Žin.,200, Nr ): jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Departamentą. Departamentas gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą. Lapas 5 iš 65 Laida 0 201

46 5.3.. Inžinerinės infrastruktūros objektų apsauga Kelių apsaugos zonos Nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos šios kelių apsaugos zonos (Lentelė 7). Lentelė 7 Kelių apsaugos zonos Eil. Nr. Kelio reikšmė Kelių apsaugos zonos plotis*, m 1. Valstybinės reikšmės magistraliniai keliai Valstybinės reikšmės krašto keliai Valstybinės reikšmės rajoniniai keliai 20. Vietinės reikšmės keliai 10 *- kelių apsaugos zonos nustatomos nuo kelių briaunų į abi puses. Automobilių kelių apsaugos zonose galioja apribojimai pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų II-o skyriaus reikalavimus. Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ir įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderinus projektus. Kelių apsaugos zonose draudžiama vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Visi objektai ir jų komunikacijos bei susijusi infrastruktūra turi būti planuojama už valstybinės reikšmės kelių juostų ribų (8 lentelė). Įvažiavimai ir išvažiavimai iš planuojamos teritorijos turi būti numatyti tik iš vietinės reikšmės kelių Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų III-o skyriaus reikalavimais, geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelių valdytojo, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje be želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama kasti žemę giliau kaip 0,3 m, mechanizuotai lyginti gruntą, tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, ryšių linijas. Lapas 6 iš 65 Laida 0 201

47 Jei geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose nustatytos ir kitų objektų apsaugos zonos, kuriose galioja panašūs apribojimai kaip minėtose geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, taikomi tos zonos apribojimai, kur jie nustatyti griežtesni Magistralinių dujotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII-o skyriaus reikalavimus, nustatomos šios magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonos: išilgai vamzdynų trasos - žemės juosta, kurios plotis - po 25 metrus abipus vamzdyno ašies; išilgai kelių eilių vamzdynų trasos - žemės juosta, kurios plotis - po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies; aplink magistralinių dujotiekių ir naftotiekių įrenginius - 25 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų teritoriją. Rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija Elektros tinklų apsaugos zonos Lentelė 8 Elektros tinklų apsaugos zonos Eil. Nr. Elektros tinklas Elektros tinklo apsaugos zona, m Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos: 1. Išilgai elektros oro linijų - žemės juostos ir oro erdvė apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti), atsižvelgiant į šios linijos įtampą: 1.1 Iki 1 kv ir 10 kv kv kv ir 00 kv kv 0 Lapas 7 iš 65 Laida 0 201

48 2. Išilgai požeminių elektros kabelių linijų - žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų 3. Išilgai povandeninių elektros kabelių linijų vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno apribotas vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti inžinerinius tinklus vykdyti žemės kasybos bei lyginimo darbus, kirsti medžius ir krūmus, važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje). Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų Ryšių linijų apsaugos zonos Ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 m abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 m aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, vykdyti statybos darbus, lyginti gruntą buldozeriais ar kita technika. Telekomunikacijų tinklai neturi patekti po planuojamais statiniais ir į projektuojamo dujotiekio trasos apsaugos zoną. Priešingu atveju numatyti esamų telekomunikacijų tinklų ir įrengimų iškėlimo trasas Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos įrenginių apsaugos zonos Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 00 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte - ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių - ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių. Mažiausias atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio krašto iki melioracijos griovio krašto 15 m. Lapas 8 iš 65 Laida 0 201

49 6. SPECIALIOJO PLANO KONCEPCIJA 6.1. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASOS ALTERNATYVŲ ANALIZĖ Lokalinė alternatyva 1 1 alternatyva numatyta neturint galimybės planuojamo MD trasą numatyti greta esamo magistralinio dujotiekio dėl esamo užstatymo. Pastatyti 2 gyvenamieji namai, nutolę nuo esamo MD 5 m atstumu. Pav.6. MD trasa su lokaline alternatyva 1 Lapas 9 iš 65 Laida 0 201

50 Lokalinė alternatyva 2A 2A alternatyvoje siūloma aplenkti esamą sodybą. Esamas MD nutolęs nuo gyvenamo namo 50 m atstumu. Šioje atkarpoje siūloma alternatyva planuojamą MD tiesti 15 m atstumu nuo esamo MD, t. y. 35 m atstumu nuo gyvenamojo namo. MD trasa praeis kertinės miško buveinės (šlapieji juodalksnynai ir beržynai) ties Didžiaisiais Mostaičiais pakraščiu. Pav.7. MD trasa su lokalinėmis alternatyvomis 2A ir 2B Lokalinė alternatyva 2B 2B sprendinių variante, parenkant MD trasos vietą, svarstytos galimybės aplenkti aukščiau minėtą sodybą ir pelkes. Nagrinėjamoje planuojamos teritorijos dalyje yra 3 didelės pelkės, kurioms poveikis dėl MD tiesimo bus išnagrinėtas SPAV metu. Pagal šios alternatyvos sprendinius, apeinant pelkes MD būtų tiesiamas per mišką, ir šioje vietoje reikėtų iškirsti apie.0 ha miško ploto. Pasirinkus šį variantą, MD trasa kirstų invertorizuotas Natura 2000 buveines (natūralios pievos) ties Mostaičiais bei kertinę miško buveinę (pelkiniai brandūs pušies su beržais medynai) Peklinės miške. Lapas 50 iš 65 Laida 0 201

51 6.1.. Lokalinė alternatyva 2C,,2C alternatyvoje planuojamo MD trasa kerta esamą MD ir pereina į kitą pusę. Apeinama ta pati sodyba, kaip ir,,2a alternatyvoje. Planuojamas MD būtų tiesiamas apie 9 km kitoje pusėje esamo MD, 12 m atstumu nuo jo. Klojant MD kitoje esamo MD pusėje taip pat bus apeita Natura 2000 BAST teritorija (Kraujalakio melsvio apsaugai svarbi teritorija), kertinė miško buveinė (ąžuolynas) Vėžaitinės miške, kertinė miško buveinė (šlapieji juodalksnynai ir beržynai) ties Didžiaisiais Mostaičiais. Pav.8. MD trasa su lokaline alternatyva,, 2C Lapas 51 iš 65 Laida 0 201

52 Lokalinė alternatyva 3 3 lokalinės alternatyvos sprendiniais nagrinėtas sprendinių variantas tiesti MD aplenkiant vandens telkinį, turintį apsaugos zonas. Pav.9. MD trasa su lokaline alternatyva Lokalinė alternatyva,, Apeinama pelkė. Poveikis dėl MD paklojimo išnagrinėtas SPAV metu. Pav.10. MD trasa su lokaline alternatyva Lapas 52 iš 65 Laida 0 201

53 Rengiant teritorijų planavimo dokumentą, parengtas specialiojo plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau - SPAV), kuris atliekamas vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (žin., 200, Nr ) galiojančia redakcija. SPAV procedūrų metu nustatyta tvarka parengtas SPAV apimties nustatymo dokumentas, parengta bei suderinta su SPAV subjektais SPAV ataskaita, atliktos viešumą užtikrinančios procedūros, parengta SPAV vertinimo subjektų išvadų derinimo pažyma, kurią 201m. vasario 12 d. patvirtino Planavimo organizatorius AB Amber Grid generalinio direktoriaus potvarkiu Nr Apibendrinus magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trasos alternatyvų analizės rezultatus ir išvadas, Planavimo organizatorius patvirtino Specialiojo plano koncepciją, parinkdamas pagrindinę trasos alternatyvą su lokalinėmis alternatyvomis,,1 ir 2c. 7. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS 7.1. BENDRIEJI DUOMENYS Magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai projektu numatoma: Specialiojo plano sprendiniuose numatyta trasa nutiesti magistralinį dujotiekį Klaipėda Kuršėnai, kuriuo dujos iš SGD terminalo tiekiamos gamtinių dujų vartotojams; įrengti dvi kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kameras - viena dujotiekio pasijungimo vietoje (prie DSS-2), antra - planuojamo dujotiekio pabaigoje; įrengti aštuonias dujotiekio uždarymo (čiaupų) įtaisų aikšteles (ČA). Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo metu atliktas Specialiojo plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau - SPAV), vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (žin., 200, Nr ) galiojančia redakcija. SPAV procedūrų metu nustatyta tvarka parengtas SPAV apimties nustatymo dokumentas, parengta bei suderinta su SPAV subjektais SPAV ataskaita, atliktos viešumą užtikrinančios procedūros, parengta SPAV vertinimo subjektų išvadų derinimo pažyma. 201m. vasario 12 d. Planavimo organizatorius AB Amber Grid generalinio direktoriaus potvarkiu Nr.2-15 patvirtino magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai specialiojo plano Lapas 53 iš 65 Laida 0 201

54 koncepciją ir parengtą subjektų išvadų dėl magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai specialiojo plano SPAV ataskaitos derinimo pažymą. Vadovaujantis aukščiau išvardintais dokumentais parinkta magistralinio dujotiekio pagrindinė trasa su su lokalinėmis alternatyvomis,,1 ir 2c Magistralinio dujotiekio trasa Vadovaujantis STR :2003 nuostatomis, magistralinis dujotiekis priskirtas prie Inžinerinių tinklų grupės 10.2 pogrupio: dujų tinklai (dujotiekiai). Planuojamo dujotiekio prisijungimo taškas - gamtinių dujų skirstymo stotis DSS-2. Nuo DSS- 2 planuojamas dujotiekis bus tiesiamas šalia esamo magistralinio dujotiekio Tauragė Klaipėda (apie 2 km), toliau - Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija (apie 23 km) iki esamo dujotiekio Panevėžys Šiauliai- Klaipėda. Visa likusi trasa apie 110 km bus tiesiama šalia esamo dujotiekio Panevėžys Šiauliai- Klaipėda, m atstumu. Trasos pabaiga Šiaulių r. savivaldybės teritorijoje, Lapkasių k. Bendras dujotiekio trasos ilgis 110 km: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje apie 26 km; Plungės rajono savivaldybės teritorijoje apie 25 km; Rietavo savivaldybės teritorijoje apie 10 km; Telšių rajono savivaldybės teritorijoje apie 37 km; Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje apie 12 km. Magistralinio dujotiekio apribojimų zonos: apsaugos juosta žemės juosta išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis po 3 m abipus vamzdyno ašies; apsaugos zona žemės juosta išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis po 25 m abipus vamzdyno ašies; vietovės klasės vienetas teritorija po 200 m į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir ji tęsiasi 1600 m išilgai vamzdyno; rengiamos projektinės dokumentacijos derinimo eksploatuojančioje organizacijoje zona po 350 m abipus vamzdyno ašies. Magistralinio dujotiekio statybai rezervuojamos teritorijos plotai bus tikslinami konkretizuojant Specialiojo plano sprendinius (masteliu M1:2000). Lapas 5 iš 65 Laida 0 201

55 Kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kameros Dujotiekio prisijungimo vietoje Kiškėnų kaime Klaipėdos rajono savivaldybėje ir dujotiekio trasos pabaigoje - Lapkasių kaime Šiaulių rajono savivaldybėje bus įrengiamos kontrolinio įtaiso priėmimo/paleidimo kameros. Šios kameros reikalingos dujotiekio diagnostikai, kontrolinio įtaiso įleidimui į dujotiekio vamzdį ar priėmimui atlikus vamzdyno diagnostiką. Kontrolinio įtaiso priėmimo/paleidimo kamera užima 0,7-1,0 ha ploto žemės sklypą, aikštelė turi būti aptverta 2 m. aukščio tvora, įrengtas privažiavimo kelias Čiaupų aikštelės (ČA) Dujotiekio trasoje numatomos įrengti 8-ios uždaromųjų įtaisų (čiaupų) aikštelės. Žemės plotas, reikalingas ČA įrengimui, - apie 1 a, t. y. iki 10 m x10 m. Aikštelės bus įrengiamos planuojamo dujotiekio apsaugos zonos ribose, esant galimybei šalia esamų čiaupų aikštelių. Greta ČA pagal poreikį bus įrengti magistralinio dujotiekio prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdžiai. Privažiavimui prie uždaromųjų įtaisų aikštelių bus projektuojami vietinės reikšmės keliukai. Įrengus naujas aikšteles greta esamų ČA, bus naudojamasi esamais privažiavimo keliais MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASOS VIETOS NUSTATYMAS Remiantis patvirtinta Specialiojo plano koncepcija ir konkretizavus Specialiojo plano sprendinius, magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trasos vieta parinkta esamų inžinerinių komunikacijų esamo magistralinio dujotiekio, koridoriuje. Pagrindiniai trasos vietos nustatymo kriterijai planuojamo magistralinio dujotiekio tiesimui nustatyti technologiniai įrengimo/statybos reikalavimai, numatant kad MD bus tiesiamas metrų atstumu nuo esamo magistralinio dujotiekio. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje planuojamas magistralinis dujotiekis nuo Klaipėdos DSS-2 Kiškėnų k. apie 2 km bus tiesiamas m atstumu nuo esamo magistralinio dujotiekio Tauragė Klaipėda. Parenkant planuojamo magistralinio dujotiekio trasą, kaip sudėtingiausią planuojamo dujotiekio trasos vietos nustatymui teritorijos dalį galima išskirti apie 2 km ilgio MD atkarpą, planuojamą tiesti greta gyvenamųjų teritorijų prie Dauparų k. Parenkant trasos vietą šioje teritorijos dalyje buvo siekiama kiek įmanoma mažiau įtakoti jau užstatytas ar statybai suplanuotas teritorijas. Toliau trasa numatoma šalia esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys Šiauliai Klaipėda, apeinant Gargždus, kertant Minijos upę, apeinant Gerduvėnų, Lapas 55 iš 65 Laida 0 201

56 Pagerdaujo, Perkūnų kaimus, pietinę Jurjonų miško dalį. Šalia Viržintų k. planuojamas dujotiekis įeina į Plungės r. sav. teritoriją. Didžioji trasos dalis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje numatyta žemės ūkio paskirties žemėje, nedidelė trasos dalis planuojama per miško paskirties žemę, tuo pačiu, nesant kitų trasos vietos parinkimo galimybių, trumpomis atkarpomis MD numatoma tiesti ir kitos paskirties žemėje. Trasos ilgis Klaipėdos r. sav. teritorijoje apie 26 km, kerta apie 227žemės sklypus. Plungės r. sav. teritorijoje dujotiekio trasa suplanuota šalia esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys Šiauliai Klaipėda. Už Mižuikų miško planuojama MD trasa kerta Rietavo savivaldybės teritorijos dalį, praeina šalia Luknėnų kaimo. Toliau tęsiasi per Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalį, planuojama per Užluknių mišką, praeina šalia Stalgų kaimo. Ties Vitkų kaimu MD trasa antrą kartą patenka į Rietavo sav. teritorijos administracines ribas. Aplenkusi Daugėdų kaimą, kirtusi Daugėdų tvenkinį, toliau Rietavo savivaldybėje MD trasa praeina miškingomis ir neapgyvendintomis vietovėmis. Trasos ilgis Rietavo sav. teritorijoje apie 10 km. Preliminariai kerta apie 69-ių žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų ribas,. Prie Medingėnų miško MD trasa tęsiama per Plungės r. sav. teritoriją iki Telšių rajono savivaldybės administracinių ribų, aplenkiant Medingėnų, Keturakių kaimus. Trasos ilgis Plungės r. sav. teritorijoje apie 25 km. Preliminariai kerta apie 106 žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypus, statyboms suplanuotų teritorijų nėra. MD trasos atkarpa Telšių r. sav. teritorijoje suplanuota Minijos Pralaužos kraštovaizdžio draustinio pakraščiu, apeina Klaišių, Ariškės, Gailiškės kaimus. Kereliškės miške numatyta MD trasos lokalinė alternatyva apeinant pelkę. Dar viena lokalinė alternatyva numatyta prie Lelų miško, atsitraukiant nuo vandens telkinio. Išnagrinėjus lokalines alternatyvas ir įvertinus daromą poveikį gamtai, bus priimtas sprendimas dėl MD trasos vietos. Telšių r. sav. teritorijoje apie 1/2 MD trasos praeina miškingomis vietovėmis, 1/2 dalis mažai apgyvendintomis vietomis, žemės ūkio paskirties žeme. Trasos ilgis Telšių r. sav. teritorijoje apie 37 km. Preliminariai kerta apie 251 žemės sklypą. Planuojamo MD trasa baigiasi Šiaulių r. sav. teritorijoje, šios atkarpos ilgis apie 12 km, didžiąja dalimi numatoma miškingomis vietovėmis, aplenkiant Dirvonėnų bei Būdvydžių kaimus. Preliminariai kerta apie 3 žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypus. Trasos pabaigos vieta, kurioje įrengiama kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kamera - Lapkasių kaime. Lapas 56 iš 65 Laida 0 201

57 8. TERITORIJOS REZERVAVIMAS Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai Specialusis planas yra rengiamas vadovaujantis Infrastruktūros plėtros (šilumos, dujų, ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklėmis bei kitais teritorijų planavimo rengimą reglamentuojančiais dokumentais. vienas iš Specialiojo Plano uždavinių rezervuoti teritorijas magistralinio dujotiekio, jo priklausinių bei susijusios infrastruktūros statybai, eksploatavimui ir tinkamam aptarnavimui. Valstybinės žemės patikėtinių sklypuose, taip pat savivaldybių ir privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose dėl planuojamo magistralinio dujotiekio bus nustatyti servitutai ir ūkinės veiklos apribojimai. Servitutų nustatymą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, LR Žemės įstatymas ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 200 m. spalio 1 d. nutarimu Nr Vadovaujantis LR Žemės įstatymu, žemės servitutas yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiu daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Žemės naudojimą gamtinių dujų sistemos objektams reglamentuoja LR Gamtinių dujų įstatymo 13 str.., šio straipsnio 1p. nurodo :...operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba LR įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. LR Gamtinių dujų įstatymas, reglamentuojantis gamtinių dujų sektoriaus organizavimą, nenumato kitų žemėnaudos reguliavimo būdų. Specialiuoju planu formuojamas tokios apimties, dydžio ir ploto servitutas, kuris užtikrintų viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą ir eksploataciją ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu. Servitutus su privačių žemės sklypų savininkais bus siūloma nustatyti notarinių sutarčių pagrindu, atlyginant apskaičiuotus nuostolius už numatomo magistralinio dujotiekio tiesimą, aptarnavimą ir naudojimą. Iki Specialiojo plano patvirtinimo su privačių žemės sklypų savininkais bus pasirašomos notarinės servitutų nustatymo sutartys, aptariant siūlomas nuostolių atlyginimo sąlygas. Valstybinės žemės sklypams ir privačios nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, su kurių savininkais dėl įvairių priežasčių nepavyks pasirašyti notarinės servituto nustatymo sutarties, servitutai bus nustatomi administraciniu aktu, vadovaujantis LR Civilinio kodekso.12 straipsnio 1 dalimi, LR Žemės įstatymo 23 straipsniu ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu Lapas 57 iš 65 Laida 0 201

58 aktu taisyklėmis, kai rengiant teritorijų planavimo dokumentus nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti. Sprendimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu priima Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įgalioti teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjai. Numatoma, kad pasirinktoje planuojamo magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trasos vietoje servitutas bus nustatomas pagal magistralinio dujotiekio ir susijusios infrastruktūros statybos darbų zonos, projektuojamos įvertinus MD statybos darbų organizavimo ir technologijos reikalavimus, ribas. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas, projektuodamas servitutus, apskaičiuoja nuostolių dydį, vadovaudamasis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 200 m. gruodžio 02 d. nutarimu Nr Nuostolių dydis, atlyginimo tvarka ir terminai nurodomi sprendime dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. 9. SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS Bendruoju atveju, tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai kiekvienam į planuojamą teritoriją patenkančiam žemės sklypui; žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamo turto kadastrą ir Nekilnojamo turto registrą LR Žemės įstatymo 22 straipsnio ir LR nekilnojamo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Rengiant magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai specialųjį planą, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustatomos magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje. Vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 33 (Žin., 1992; Nr ; 1996, Nr. 2-3) ir Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr (Žin., 2010, Nr ) nustatomi dujotiekio apsaugos zonoje numatyti apribojimai: Patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą (Specialųjį planą), vadovaujantis LR Žemės įstatymu, Nekilnojamo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios naudojimo sąlygos arba panaikinamos ankščiau sklypui taikytos Lapas 58 iš 65 Laida 0 201

59 sąlygos. Planavimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų dokumento patvirtinimo apie tai raštu informuoja žemės sklypų savininkus ar žemės naudotojus, nurodydamas konkrečias taikytinas sąlygas ir Nekilnojamo turto kadastro bei Nekilnojamo turto registro tvarkytojui pateikia informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą. 10. SPECIALIOJO PLANO VIEŠINIMAS Specialiojo plano viešinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr Pasiūlymus dėl specialiojo plano sprendinių galima teikti per visą planavimo laikotarpį iki susirinkimo pabaigos. Planavimo organizatorius į pateiktus pasiūlymus atsakys raštu ne vėliau kaip per 30 d. d. po pasiūlymo gavimo dienos PARENGIAMASIS ETAPAS LR energetikos ministro sprendimas dėl specialiojo plano rengimo paskelbtas,,valstybės žiniose ; Planavimo organizatoriaus informacija apie specialiojo plano rengimo pradžią, planavimo tikslus ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūras paskelbta: - AB,,Amber grid tinklalapyje; - UAB,,Ardynas tinklalapyje; - Klaipėdos r. sav. tinklalapyje; - Plungės r. sav. tinklalapyje; - Rietavo sav. tinklalapyje; - Telšių r. sav. tinklalapyje; - Šiaulių r. sav. tinklalapyje; - Klaipėdos r. sav. seniūnijų skelbimų lentose (Dovilų sen, Dauparų-Kvietinių sen., Vėžaičių sen., Endrijavo sen.); - Plungės r. sav. seniūnijų skelbimų lentose (Žlibinų sen., Stalgėnų sen., Kulių sen.); - Rietavo sav. seniūnijų skelbimų lentose (Medingėnų sen., Daugedų sen., Rietavo sen.); Lapas 59 iš 65 Laida 0 201

60 - Telšių r. sav. seniūnijų skelbimų lentose (Upynos sen., Luokės sen., Viešvėnų sen., Ryškėnų sen., Žarėnų sen.); - Šiaulių r. sav. seniūnijų skelbimų lentose (Kuršėnų kaimiškoji sen., Raudėnų sen.). - Klaipėdos r. sav. laikraštyje,,banga ; - Plungės r. sav. ir Rietavo sav. laikraštyje,,plungės žinios ; -Telšių apskrities laikraštyje,,telšių žinios ; - Šiaulių apskrities laikraštyje,,šiaulių kraštas KONCEPCIJOS RENGIMAS Planavimo organizatorius ir plano rengėjas konsultuojasi su suinteresuota visuomene dėl specialiojo plano koncepcijos stadijoje rengiamų sprendinių, supažindina su alternatyvomis, rengiamu SPAV dokumentu. Planavimo organizatoriaus informacija apie galimybę susipažinti su specialiojo plano koncepcija, skelbė: - AB,,Amber grid tinklalapyje; - UAB,,Ardynas tinklalapyje; - Klaipėdos r. sav. tinklalapyje; - Plungės r. sav. tinklalapyje; - Rietavo sav. tinklalapyje; - Telšių r. sav. tinklalapyje; - Šiaulių r. sav. tinklalapyje. Informaciją apie Specialiojo plano koncepcijos patvirtinimą planavimo organizatorius skelbė rajonų savivaldybių bei respublikinėje spaudoje, rajonų savivaldybių, Planavimo organizatoriaus bei Plano rengėjo tinklalapiuose. Patvirtinta Specialiojo plano koncepcija paskelbta Planavimo organizatoriaus tinklalapyje BAIGIAMASIS ETAPAS Informacija apie parengtą Specialųjį planą, susipažinimo, svarstymo vietą ir laiką buvo paskelbta Planavimo organizatorius - AB,,Amber grid tinklalapyje, Plano rengėjo,,ardynas tinklalapyje, respublikinėje bei rajonų savivaldybių spaudoje, rajonų savivaldybių tinklalapiuose, savivaldybių seniūnijų skelbimų lentose prieš 10 d. d. iki susipažinimo pradžios. Skelbime nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su parengto Specialiojo plano sprendiniais, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, SPAV ataskaita, kada vyks vieša ekspozicija, nurodytos UAB Lapas 60 iš 65 Laida 0 201

61 baigiamųjų susirinkimų konferencijų datos, vietos ir laikas, taip pat, kam ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento: Susipažinti su Specialiojo plano (SP) sprendiniais nuo 201 m. kovo 6 d. galima: Specialiojo plano organizatoriaus AB Amber Grid būstinėje Gudelių g. 9, 302 kab., Vilnius ir interneto tinklalapyje ; Specialiojo plano rengėjo UAB Ardynas būstinėje Gedimino g. 7, Kaunas ir interneto tinklalapyje Viešos Specialiojo plano sprendinių ekspozicijos nuo 201 m. balandžio d. iki baigiamųjų susirinkimų - konferencijų dienos vyks: Klaipėdos r. savivaldybėje Architektūros ir urbanistikos sk., SP byla 312 kab., Klaipėdos g. 2, Gargždai; Plungės r. savivaldybėje Architektūros sk. skelbimų lentoje, SP byla 19 kab., Vytauto g. 12, Plungė ; Rietavo savivaldybės skelbimų lentoje, SP byla 101 kab., Laisvės a. 3, Rietavas; Telšių r. savivaldybėje Architektūros sk. skelbimų lentoje, SP byla kab., Žemaitės g. 1, Telšiai; Šiaulių r. savivaldybėje II a. foje, SP byla kab., Vilniaus g. 125, Šiauliai. Parengto Specialiojo plano baigiamieji susirinkimai konferencijos vyks: 201 m. gegužės 7 d. 16 val. Klaipėdos r. savivaldybės tarybos posėdžių salėje Klaipėdos g. 2, Gargždai; 201 m. gegužės 8 d. 10 val. Plungės r. savivaldybės Didžiojoje posėdžių salėje Vytauto g. 12, Plungė ; 201 m. gegužės 8 d. 13 val. Rietavo savivaldybės 108 kab. Laisvės a. 3, Rietavas; 201 m. gegužės 8 d. 16 val. Telšių r. savivaldybės Didžiojoje salėje Žemaitės g. 1, Telšiai; 201 m. gegužės 9 d. 10 val. Šiaulių r. savivaldybės 306 kab. Vilniaus g. 125, Šiauliai. Lapas 61 iš 65 Laida 0 201

62 11. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ŪKIO ŠAKŲ PLĖTROS PROGRAMOS, STRATEGINIAI DOKUMENTAI: 1. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 Dėl Valstybės ilgalaikės strategijos (Žin., 2002, Nr ). 2. Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-106 Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo (Žin., 2007, Nr ). 3. Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. reglamentas (ES) Nr. 99/ Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 591 Dėl Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos patvirtinimo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo (Žin., 2013, Nr ) 6. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr (Žin., 2003, Nr ; 2009, Nr ). 7. Lietuvos Respublikos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas (Žin., 2003, Nr ). 8. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr ) ĮSTATYMAI: 9. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr ; 200, Nr ). 10. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr ; 2003, Nr ; 2005, Nr ; 2007, Nr ; 2008, Nr ; 2009, Nr ; 2010, Nr ; 2011, Nr ). 11. Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymas, (Žin., 2000, Nr ) Lapas 62 iš 65 Laida 0 201

63 12. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, (Žin., 1996, Nr , 2001, Nr ). 13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 200, Nr ). 1. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 199, Nr ). 15. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas ( Žin., 1996, Nr ). 16. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr ; 2005, Nr ). 17. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr ; 2001, Nr ). 18. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 200, Nr ). 19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (Žin., 1996, Nr ) NUTARIMAI, ĮSAKYMAI, NORMOS, TAISYKLĖS, TECHNINIAI REGLAMENTAI: 20. LR Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr Dėl magistralinio dujotiekio Klaipėda Kuršėnai projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu (Žin., 2011, Nr ). 21. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr Dėl magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai specialiojo plano rengimo (Žin., 2013, Nr ). 22. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkos ministrų 2011 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Žin., 2011, Nr ). 23. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 33 (Žin., 1992, Nr ). 2. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 200 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr.D1-967 (Žin., 200, Nr ). Lapas 63 iš 65 Laida 0 201

64 25. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.920 (Žin., 200, Nr ). 26. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. spalio 1 d. nutarimu Nr (Žin., 200, Nr ). 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. gruodžio 02 d. nutarimas Nr.151 Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo (Žin. 200, Nr ). 28. Magistralinių dujotiekių apsaugos zonos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr (Žin., 2010, Nr ). 29. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 86/16 Dėl sritinio norminio dokumento Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ). 31. LST EN 1776:2002 Dujų tiekimo sistemos. Gamtinių dujų matavimo stotys. Funkciniai reikalavimai. 32. LST EN 159:2009 Dujų tiekimo sistemos. Daugiau kaip 16 bar didžiausio eksploatavimo slėgio vamzdynai. Funkciniai reikalavimai. 33. LST EN ISO standartas 13686:2005 Gamtinės dujos. Kokybės žymėjimas. 3. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr (Žin., 2011, Nr ). 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms (Žin., 2002, Nr ). 36. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (Žin., 200, Nr ; 2011, Nr ). 37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 įsakymas Nr. D1-210 Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ). 38. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2002, Nr ). Lapas 6 iš 65 Laida 0 201

65 39. PTR :2007 Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės (Žin., 2007, Nr ). 0. PTR :2011 Archeologinio paveldo tvarkyba (Žin., 2011, Nr ). 1. Magistralinių naftotiekių ir produktotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr (Žin., 2010, Nr ) VIEŠO SVARSTYMO PROCEDŪRAS UŽTIKRINANTYS TEISĖS AKTAI: 2. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr (Žin., 1996, Nr ). 2007, Nr ). Lapas 65 iš 65 Laida 0 201

66

67

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005 1. ĮVADAS Suskystintųjų gamtinių dujų (toliau SkGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Detaliau

Microsoft Word - TYNDP

Microsoft Word - TYNDP GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS DEŠIMTIES METŲ (2018 2027 M.) TINKLO PLĖTROS PLANAS Vilnius, 2018 m. TURINYS ĮŽANGA... 3 1. GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO ŠALTINIAI IR PERDAVIMO PASLAUGŲ POREIKIS...

Detaliau

Det_pl_ir_jo_spr

Det_pl_ir_jo_spr 8.1. AIŠKINAMASIS RAŠTAS 8.1.1. ĮVADAS Detaliojo plano organizatorius: Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius, Dariaus ir Girėno g. 1, LT-99133 Šilutė, tel. 8-44179201, faks. 8-44151517.

Detaliau

1

1 8-19/31/17-1604.15.15 ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS TYRIMAS 1 DALIS TECHNINĖ EKONOMINĖ ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS ANALIZĖ SANTRAUKA Dr. A. Galinis

Detaliau

Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje specialusis planas Aiškinamasis raštas Projekto Nr Lai

Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje specialusis planas Aiškinamasis raštas Projekto Nr Lai 4.9.3. Sąsajos su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais... 32 4.9.4. Magistralinio dujotiekio trasos vieta apskričių ir savivaldybių bendrųjų planų kontekste....

Detaliau

PROJEKTAS

PROJEKTAS TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO 2017-2019 M. PATVIRTINIMO 2017 m. vasario d. Nr. T1- Telšiai Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos

Detaliau

Microsoft Word - 0a AISKINAMASIS

Microsoft Word - 0a AISKINAMASIS KITOS PASKIRTIES ( GYVENAMOSIOS TERITORIJOS, MAŽAAUKŠČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBOS ) SKLYPO, KADASTRINIS NR. 8840/0002:382 PAGRYNIŲ K., ŠILUTĖS SEN., ŠILUTĖS R. SAV. DETALUSIS PLANAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Detaliau

Microsoft Word - T_164_priedas.doc

Microsoft Word - T_164_priedas.doc PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-164 SAUGOTINŲ ŽELDINIŲ, AUGANČIŲ NE MIŠKO ŽEMĖJE, APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ŠIAULIŲ RAJONE TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k , PVM mokėtojo kodas LT , Pramonės g. 11

UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k , PVM mokėtojo kodas LT , Pramonės g. 11 UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k.183843314, PVM mokėtojo kodas LT838433113, Pramonės g. 11, LT-28216 Utena, tel. (8 389) 63 641, faks. (8 389)

Detaliau

Microsoft PowerPoint - PREZENTACIJA 05-04_KAUET [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint - PREZENTACIJA 05-04_KAUET [Compatibility Mode] Daugiaaukštės lengvųjų automobilių saugyklos Sukilėlių pr. 19 b projektiniai pasiūlymai Bendri duomenys Uždaroji akcinė bendrovė EKSPLOIT Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos

Detaliau

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc 6. MOLĖTŲ RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMA Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra nustatyta trijų lygmenų integracijos ašių hierarchija (6.1 pav.). 6.1 pav. Ištrauka iš LR teritorijos bendrojo

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ, KURIE PRIVALO BŪTI ATESTUOJAMI, SĄRAŠAS

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ, KURIE PRIVALO BŪTI ATESTUOJAMI, SĄRAŠAS INFORMACIJA APIE SERTIFIKAVIMO INSTITUCIJOSE IR ENERGETIKOS ĮMONĖSE ATESTUOTUS ENERGETIKOS DARBUOTOJUS (215 M.) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau Inspekcija), vadovaudamasi

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Suvestinė redakcija nuo 2017-12-02 Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 147-6900, i. k. 111203NISAK0001-293 LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PREKYBOS GAMTINĖMIS DUJOMIS TAISYKLIŲ

Detaliau

sprendiniu konkretizavimo stadija e3

sprendiniu konkretizavimo stadija e3 III. SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJA 3.1. BENDRIEJI DUOMENYS Planavimo organizatorius Vytautas Glodenis, Medžiotojų g. 3, Panevėžys. Detaliojo plano rengėjas UAB Palangos projektas, projekto vadovas

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr.

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Palyginamosioms sąnaudos pagal naują Aprašo projektą

Detaliau

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija GAMTINIŲ DUJŲ RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2011 M. I KETV. Vilnius, 2011 2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Algirdo g. 27, LT-03219

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos šilumos ūkio apžvalga Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2009 m. sausio 23 d. Viešbutis Reval Hotel Lietuva h Europos šalys,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

AM_zemes_gelmiu_naudojimo_planu_rengimo_aktualijos_2015_03_10_skaidyta

AM_zemes_gelmiu_naudojimo_planu_rengimo_aktualijos_2015_03_10_skaidyta ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO PLANO RENGIMO AKTUALIJOS LIETUVOS KARJERŲ ASOCIACIJA LIETUVOS DURPIŲ ĮMONIŲ ASOCIACIJA LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA Dr. Ginutis Juozapavičius,UAB GJ Magma Dr. Tatjana Kuzavinienė,

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2017 M. I KETV. Vilnius, 2017 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB

Microsoft Word - nutarimo+projektas_+VB VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL GINČO TARP IR AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS NAGRINĖJIMO 2019 m. gegužės 20 d. Nr. O3E-147 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Detaliau

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui

Detaliau

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand AB KLAIPĖDOS NAFTA 2017 M. 6 MĖN. NEAUDITUOTI FINANSINIAI REZULTATAI 2017 m. liepos 31 d. TURINYS Informacija apie Bendrovę Svarbiausi įvykiai Finansiniai rezultatai Kita informacija 2 INFORMACIJA APIE

Detaliau

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 M. IV KETV. Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

OBJEKTAS: GYVENAMO NAMO REKONSTRUKCIJA

OBJEKTAS: GYVENAMO NAMO REKONSTRUKCIJA UAB ŠARŪNO KIAUNĖS PROJEKTAVIMO STUDIJA ALEKSOTO G. -2, KAUNAS Direktorius Šarūnas Kiaunė kiaunes@yahoo.com 8 687 52 29-2 OBJEKTAS: STATYBOS VIETA: BYLA: TOMAS: STADIJA: KATEGORIJA: STATYTOJAS: PROJEKTO

Detaliau

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 011 M. KOVO D. ĮSAKYMO NR. V-199 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 80:011 ELEKTROMAGNETINIS

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

Microsoft Word - XIII SKYRIUS Kulturos pav ter.doc

Microsoft Word - XIII SKYRIUS Kulturos pav ter.doc TURINYS I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS...2 II SKYRIUS. NUORODOS...2 III SKYRIUS. SANTRUMPOS... 3 IV SKYRIUS. ŽINIOS APIE BENDROVĘ...4 V SKYR1US. KOKYBĖS VALDYMO SISTEMA... 4 I SKIRSNIS. KOKYBĖS VALDYMO

Detaliau

VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Vinco Kudirkos g. 18-3, LT Vilnius, tel. (5) , faks. (5) , el.p. NEKILN

VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Vinco Kudirkos g. 18-3, LT Vilnius, tel. (5) , faks. (5) , el.p. NEKILN VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Vinco Kudirkos g. 18-3, LT-03105 Vilnius, tel. (5) 2688 262, faks. (5) 2688 311, el.p. info@registrucentras.lt NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO CENTRINIO DUOMENŲ BANKO IŠRAŠAS

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS Projektas VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL ŠILUMOS TIEKĖJŲ, NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ, GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJŲ IR NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ

Detaliau

PRIEINAMAS TURIZMAS-TURIZMAS VISIEMS UNIVERSALUS DIZAINAS: TEORIJA IR PRAKTIKA

PRIEINAMAS TURIZMAS-TURIZMAS VISIEMS  UNIVERSALUS DIZAINAS: TEORIJA IR PRAKTIKA PRIEINAMAS TURIZMAS-TURIZMAS VISIEMS UNIVERSALUS DIZAINAS: TEORIJA IR PRAKTIKA RAMUNĖ STAŠEVIČIŪTĖ ARCHITEKTĖ KU DOCENTĖ 2018.10.18, KLAIPĖDA UNIVERSALUS DIZAINAS TAI TOKS GAMINIŲ IR APLINKOS KŪRIMAS (PROJEKTAVIMAS),

Detaliau

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų,

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, 1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 217 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, kuriose nekilnojamojo turto kainos yra skirtingos. segmente,

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA DUJŲ IR ELEKTROS DEPARTAMENTAS DUJŲ SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos narys Vygantas Vaitkus Komisijos narys Darius Biekša Komisijos narys

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Microsoft Word - Aiskinamasisi_rastas_viesai_ekspozicijai_2013.doc

Microsoft Word - Aiskinamasisi_rastas_viesai_ekspozicijai_2013.doc LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA VALSTYBINö SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VĮ VALSTYBöS ŽEMöS FONDAS KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SKYRIUS PROJEKTAS: VALSTYBINIŲ

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO VANDENS SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos narė Viktorija Sankauskaitė 2016-05-31 PAŽYMA DĖL GERIAMOJO VANDENS

Detaliau

Žirm n g , Vilnius Tel.: (8~5) ; Faks.: (8~5) Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija

Žirm n g , Vilnius Tel.: (8~5) ; Faks.: (8~5) Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija Žirm n g.9 -, 9 Vilnius Tel.: (8~5) 7 8 ; Faks.: (8~5) 8 Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija Statinio grup UAB ARGINTA INVESTMENT DIDMENIN S PREKYBOS PASTATO, NALŠIOS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. KOVO 9 D. NUTARIMO NR. 260 DĖL NAUDOJAMŲ VALSTYBINĖS ŽE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. KOVO 9 D. NUTARIMO NR. 260 DĖL NAUDOJAMŲ VALSTYBINĖS ŽE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. KOVO 9 D. NUTARIMO NR. 260 DĖL NAUDOJAMŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRČIAI

Detaliau

Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas Faksas: El. paš

Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas Faksas: El. paš Europos Sąjunga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo leidinys 2, rue Mercier, 2985 Luxembourg, Liuksemburgas +352 29 29 42 670 ojs@publications.europa.eu Informacija ir elektroninės formos: http://simap.europa.eu

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode] AB Lietuvos energija pokyčiai įgyvendinant nacionalinę elektros energetikos strategiją Vilnius, 2010-09-30 1 Aloyzas Koryzna Darius Grondskis Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslai 1. Didinti

Detaliau

„PowerPoint“ pateiktis

„PowerPoint“ pateiktis TURIZMO GALIMYBĖS PLUNGĖS KRAŠTE Plungės TIC turizmo vadybininkė Kristina Narkutė - Beniušienė PLUNGĖS RAJONAS Plungės rajonas įsikūręs šalies šiaurės vakaruose. Rajonas apima nemažą Žemaitijos etnografinio

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

UAB Studija 33, Įm. kodas: PVM kodas: LT A.s. LT AB SEB Vilniaus bankas Adresas: Danės g. 43, Klaipėda Tel

UAB Studija 33, Įm. kodas: PVM kodas: LT A.s. LT AB SEB Vilniaus bankas Adresas: Danės g. 43, Klaipėda Tel UAB Studija 33, Įm. kodas: 30024086 PVM kodas: LT000079663 A.s. LT86 7044 0600 0496 3883 AB SEB Vilniaus bankas Adresas: Danės g. 43, Klaipėda Tel.: (8-46) 30063 Faks.: (8-46) 30062 www.s33.lt ; info@s33.lt

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370

Detaliau

Microsoft Word - ISTATYMAS.doc

Microsoft Word - ISTATYMAS.doc 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS 2006 m. liepos 13 d. Nr. X-764 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir

Detaliau

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. pasirašė projekto,,viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose" (toliau Projektas)

Detaliau

Slide 1

Slide 1 ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VANDENTVARKOS VEIKLOS EFEKTYVINIMO GAIRĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VADOVYBEI IR SAVIVALDYBĖS KOMITETAMS Direktorius Vaidas Litinskas Vandentvarkos ūkis 2014 metais

Detaliau

Microsoft Word - Plano aiskinamasis rastas 04-14

Microsoft Word - Plano aiskinamasis rastas 04-14 KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS RINGAUDŲ SENIŪNIJOS KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR AKADEMIJOS SENIŪNIJOS AKADEMIJOS MIESTELIO TERITORIJOS RIBŲ KEITIMO PLANAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. ĮVADAS

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS),

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS), Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS) ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO PEP-11 (MĖNESINĖS) ELEKTROS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2002 M. VASARIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 49 DĖL NETAURIŲJŲ METALŲ LAUŽO IR ATLIEKŲ SUPIRKIMO, APSKAITOS IR SAUGOJIMO TVARKOS

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS PASKELBIMO 2018 m. lapkričio 16

Detaliau

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213

Detaliau

Administracinės paskirties pastato, Aulaukio g. 31, Slengių k., Klaipėdos r. sav., statybos projektas. Projektiniai pasiūlymai PROJEKTINIO PASIŪLYMO A

Administracinės paskirties pastato, Aulaukio g. 31, Slengių k., Klaipėdos r. sav., statybos projektas. Projektiniai pasiūlymai PROJEKTINIO PASIŪLYMO A Administracinės paskirties pastato, Aulaukio g. 31, Slengių k., Klaipėdos r. sav., statybos projektas. Projektiniai pasiūlymai PROJEKTINIO PASIŪLYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. PAŽINTINIAI OBJEKTO DUOMENYS

Detaliau

Užduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai

Užduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai Užduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai 1. Kurios tautos gyvenamoji teritorija parodyta žemėlapyje? A berberų B fulbių C hausų D tuaregų 3. Ką vaizduoja šis neįprastu

Detaliau

UAB Tectum group Sudervės g. 3A-14, Avižienių k., Vilniaus raj. Planavimo organizatorius: Zenon Balcevič, Miroslav Balcevič Planuojamos teritorijos ad

UAB Tectum group Sudervės g. 3A-14, Avižienių k., Vilniaus raj. Planavimo organizatorius: Zenon Balcevič, Miroslav Balcevič Planuojamos teritorijos ad UAB Tectum group Sudervės g. 3A-14, Avižienių k., Vilniaus raj. Planavimo organizatorius: Zenon Balcevič, Miroslav Balcevič Planuojamos teritorijos adresas: Chodkevičiaus g. 29, Bajorų k., Avižienių sen.,

Detaliau

Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS Antraštės pakeitimai: Nr. 1377,

Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS Antraštės pakeitimai: Nr. 1377, Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr. 121-5484 Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS Antraštės pakeitimai: Nr. 1377, 2004-11-03, Žin., 2004, Nr. 162-5917 (2004-11-06) DĖL

Detaliau

Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui

Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui LAKD TNT skyriaus vedėjas Evaldas Petrikas Reglamentavimas Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT

Detaliau

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL DVIEJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ SUFORMAVIMO, TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMŲ NUSTATYMO VĖJO JĖGAINĖMS PASTATYTI PA

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL DVIEJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ SUFORMAVIMO, TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMŲ NUSTATYMO VĖJO JĖGAINĖMS PASTATYTI PA PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL DVIEJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ SUFORMAVIMO, TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMŲ NUSTATYMO VĖJO JĖGAINĖMS PASTATYTI PAKRUOJO R. SAV., PAKRUOJO SEN., AKMENĖLIŲ IR PAKRUOJO

Detaliau

LIETUVOS ITS POLITIKA IR ĮGYVENDINIMAS: STATUS QUO IR ESMINIAI POKYČIAI FORMUOJANT ITS DARBOTVARKĘ GRAŽVYDAS JAKUBAUSKAS Konferencija Intelektinės tra

LIETUVOS ITS POLITIKA IR ĮGYVENDINIMAS: STATUS QUO IR ESMINIAI POKYČIAI FORMUOJANT ITS DARBOTVARKĘ GRAŽVYDAS JAKUBAUSKAS Konferencija Intelektinės tra LIETUVOS ITS POLITIKA IR ĮGYVENDINIMAS: STATUS QUO IR ESMINIAI POKYČIAI FORMUOJANT ITS DARBOTVARKĘ GRAŽVYDAS JAKUBAUSKAS Konferencija Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI 2003 m. gruodţio 22 d. Nr. O3-116

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 204 STRAIPSNIO IR XIX SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 204 STRAIPSNIO IR XIX SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2008 M. BALANDŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 1V-148 DĖL REGIONINIŲ CENTRŲ KOMPLEKSINĖS PLĖTROS INVESTICINIŲ

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Vėjo energetikos plėtra ir tinkamiausių vietų nustatymas AEI technologijų taikymas pramonėje, miestuose Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Dr. Mantas Marčiukaitis

Detaliau

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MAGISTRALINIO KELIO A16 VILNIUS-PRIENAI-MARIJAMPOLĖ RUOŽO VILNIUS- TRAKAI NUO SANKRYŽOS SU GUNKLIŠKIŲ GATVE IKI SANKRYŽOS SU SAVA

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MAGISTRALINIO KELIO A16 VILNIUS-PRIENAI-MARIJAMPOLĖ RUOŽO VILNIUS- TRAKAI NUO SANKRYŽOS SU GUNKLIŠKIŲ GATVE IKI SANKRYŽOS SU SAVA ĮVADAS Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau SPAV) yra ruošiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalies valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė ruožo

Detaliau

A D M I N I S T R A C I N I S P A S T A T A S S Ė L I Ų G. 4 8, V I L N I U J E A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S

A D M I N I S T R A C I N I S P A S T A T A S S Ė L I Ų G. 4 8, V I L N I U J E A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S A D M I N I S T R A C I N I S P A S T A T A S S Ė L I Ų G. 4 8, V I L N I U J E A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S PASTATO IR SKLYPO BENDRIEJI RODIKLIAI SKLYPO PLOTAS 0,1253 ha UŽSTATYMO PLOTAS 744.19

Detaliau

METINIS PRANEŠIMAS 2017

METINIS PRANEŠIMAS 2017 METINIS PRANEŠIMAS 2017 TURINYS 7 BENDROJI INFORMACIJA 10 VEIKLOS APLINKA 10 STRATEGIJA 13 VEIKLA 18 FINANSINIAI REZULTATAI 22 RIZIKOS 23 VALDYMAS 29 DARBUOTOJAI 31 SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, APLINKOS APSAUGA

Detaliau

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKT

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKT VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS BENDROJO PLANO RENGĖJAS KAUNO SĮ KAUNO PLANAS

Detaliau

Eil. Nr. Įmonės kodas 2015 M. PLANUOJAMŲ TIKRINTI ŪKIO SUBJEKTŲ SĄRAŠAS Įmonės pavadinimas ir adresas Struktūrinio (teritorinio) padalinio pavadinimas

Eil. Nr. Įmonės kodas 2015 M. PLANUOJAMŲ TIKRINTI ŪKIO SUBJEKTŲ SĄRAŠAS Įmonės pavadinimas ir adresas Struktūrinio (teritorinio) padalinio pavadinimas Eil. Nr. Įmonės kodas 2015 M. PLANUOJAMŲ TIKRINTI ŪKIO SUBJEKTŲ SĄRAŠAS Įmonės pavadinimas ir adresas Struktūrinio (teritorinio) padalinio pavadinimas Planinio tikrinimo data (ketv., mėnuo) Tikrinama veikla

Detaliau

Esamos padėties analizė. Koncepcija Archbalt Žemės sklypo Pamario g. 11, Klaipėdoje, DETALUSIS PLANAS ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ KONCEPCIJA Planavimo org

Esamos padėties analizė. Koncepcija Archbalt Žemės sklypo Pamario g. 11, Klaipėdoje, DETALUSIS PLANAS ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ KONCEPCIJA Planavimo org Esamos padėties analizė. Koncepcija Archbalt Žemės sklypo Pamario g. 11, Klaipėdoje, DETALUSIS PLANAS ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ KONCEPCIJA Planavimo organizatorius UAB "Kopų žuvėdra" 2011 m. Žemės sklypo

Detaliau

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS PROJEKTĄ ĮGYVENDINA PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA PROJEKTĄ RENGIA UAB ATAMIS Pr

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS PROJEKTĄ ĮGYVENDINA PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA PROJEKTĄ RENGIA UAB ATAMIS Pr PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS PROJEKTĄ ĮGYVENDINA PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA PROJEKTĄ RENGIA UAB ATAMIS Projektas Nr. VP-13-723 SPL Panevėžio miesto želdynų

Detaliau

Slide 1

Slide 1 DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA VALIUS SERBENTA VILNIUS 2008 BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪRA Švitrigailos g. 7, Vilnius, Lietuva Tel. +3705 262 9853 Fax. +3705 262 2154 El.p. v.serbenta@bkagentura.lt

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

`

` 218 METŲ ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ APŽVALGA 2 TURINYS 1. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ RODIKLIAI... 3

Detaliau

Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL RADIJO RYŠIO PLĖTROS MHz RADIJO DAŽNIŲ JUOSTOJE PLANO PAT

Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL RADIJO RYŠIO PLĖTROS MHz RADIJO DAŽNIŲ JUOSTOJE PLANO PAT Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL RADIJO RYŠIO PLĖTROS 3400 3800 MHz RADIJO DAŽNIŲ JUOSTOJE PLANO PATVIRTINIMO 2019 m. d. Nr. 1V- Vilnius Vadovaudamasis

Detaliau

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL RADIJO DAŽNIŲ (KANALŲ) NAUDOJIMO TERMINO PRATĘSIMO TEO LT, AB 2014 m. lapkričio 28 d. 1V-1663 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Biomasės energetikos plėtra Lietuvoje Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA Prezidentas Virginijus Ramanauskas Asociacija LITBIOMA Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA įsteigta

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO VANDENS SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos narė Viktorija Sankauskaitė 2015-05-22 PAŽYMA DĖL GERIAMOJO VANDENS

Detaliau

I. PERKANČIOJI ORGANIZACIJA, ADRESAS IR KONTAKTINIAI DUOMENYS: I.1. Perkančiosios organizacijos pavadinimas ir įmonės kodas: Širvintų rajon

I. PERKANČIOJI ORGANIZACIJA, ADRESAS IR KONTAKTINIAI DUOMENYS: I.1. Perkančiosios organizacijos pavadinimas ir įmonės kodas: Širvintų rajon 2016-12-09 adresas(-ai) ir elektroninė prieiga prie informacijos (URL): Aušra Mažulienė, tel. 8 (382) 30 271, el. paštas ausra.mazuliene@sirvintos.lt II.1. Pirkimo pavadinimas: PROJEKTO DRUŽŲ K.V. (BUV.

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Hidraulinių bandymų reglamentavimas ir praktika LR teisės aktai reglamentuojantys hidraulinius bandymus 1. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles (patv. 2012-10-29 d. įs. Nr.1-211); 823.

Detaliau

STATYTOJAS A. Zakaro firma IĮ STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS Inţinerinių statinių Klaipėdos m., Minijos g. 44 B rekonstravimo ir statybos projektas STA

STATYTOJAS A. Zakaro firma IĮ STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS Inţinerinių statinių Klaipėdos m., Minijos g. 44 B rekonstravimo ir statybos projektas STA STATYTOJAS A. Zakaro firma IĮ STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS Inţinerinių statinių Klaipėdos m., Minijos g. 44 B rekonstravimo ir statybos projektas STATYBOS RŪŠIS Statinio rekonstravimas STATINIO KATEGORIJA

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Įsakymas paskelbtas: TAR , i. k PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS

Suvestinė redakcija nuo Įsakymas paskelbtas: TAR , i. k PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS Suvestinė redakcija nuo 2016-04-12 Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20869 PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS

Detaliau

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2 Turinys Santrauka... 3 Pagrindiniai 2014 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 4 Pirminės

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL VIENKARTINIŲ LEIDIMŲ PURKŠTI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUS IŠ ORO IŠDAVIMO IR GALIOJIMO PANAIKINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL VIENKARTINIŲ LEIDIMŲ PURKŠTI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUS IŠ ORO IŠDAVIMO IR GALIOJIMO PANAIKINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL VIENKARTINIŲ LEIDIMŲ PURKŠTI AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTUS IŠ ORO IŠDAVIMO IR GALIOJIMO PANAIKINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2017 m. rugpjūčio 1 d. Nr.

Detaliau

OBJEKTAS: ADMINISTRACINIŲ PATALPŲ ĮRENGIMAS SANDĖLIO PASKIRTIES PASTATE, ATLIEKANT KAPITALINIO REMONTO DARBUS, ŠILUTĖS PL. 107, KLAIPĖDOJE, PROJEKTINI

OBJEKTAS: ADMINISTRACINIŲ PATALPŲ ĮRENGIMAS SANDĖLIO PASKIRTIES PASTATE, ATLIEKANT KAPITALINIO REMONTO DARBUS, ŠILUTĖS PL. 107, KLAIPĖDOJE, PROJEKTINI OBJEKTAS: ADMINISTRACINIŲ PATALPŲ ĮRENGIMAS SANDĖLIO PASKIRTIES PASTATE, ATLIEKANT KAPITALINIO REMONTO DARBUS, ŠILUTĖS PL. 107, KLAIPĖDOJE, PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI ADRESAS: KLAIPĖDOS M., ŠILUTĖS PL. 107

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIO 2017 M. GRUODŽIO 22 D. POTVARKIO NR. A3-241

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Įsakymas paskelbtas: TAR , i. k Nauja redakcija nuo : Nr. B1-275, , paske

Suvestinė redakcija nuo Įsakymas paskelbtas: TAR , i. k Nauja redakcija nuo : Nr. B1-275, , paske Suvestinė redakcija nuo 2016-12-03 Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-01-22, i. k. 2014-00395 Nauja redakcija nuo 2016-04-15: Nr. B1-275, 2016-04-01, paskelbta TAR 2016-04-01, i. k. 2016-06961 VALSTYBINĖS MAISTO

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci

MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Detaliau

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , ,

Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas , , , , , Data Suma Pirkėjas Pirkimo objektas 2009.08.21 80.809,85 2009.09.08 2.977,87 2009.09.24 46.339,2 2009.09.29 23.829,94 2009.10.30 333,06 2009.11.03 3.909,87 2009.11.23 1.303,29 2010.05.11 59.892,55 2010.06.02

Detaliau

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič (Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkričio d. FORMAI PRITARTA 2014-2020 m. Europos Sąjungos

Detaliau

OBJEKTAS ADRESAS ŽEMĖS SKLYPO KADASTRO NUMERIS UŽSAKOVAS / STATYTOJAS STADIJA STATINIO STATYBOS RŪŠIS STATINIO KATEGORIJA DALYS VIENBUČIŲ GYVENAMŲJŲ N

OBJEKTAS ADRESAS ŽEMĖS SKLYPO KADASTRO NUMERIS UŽSAKOVAS / STATYTOJAS STADIJA STATINIO STATYBOS RŪŠIS STATINIO KATEGORIJA DALYS VIENBUČIŲ GYVENAMŲJŲ N OBJEKTAS ADRESAS ŽEMĖS SKLYPO KADASTRO NUMERIS UŽSAKOVAS / STATYTOJAS STADIJA STATINIO STATYBOS RŪŠIS STATINIO KATEGORIJA DALYS VIENBUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ KVARTALAS TARP ARIMŲ, TOLMINKIEMIO IR VĖLUVOS GATVĖS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation XIII tarptautinės geografijos olimpiada Pekine. Pasiruošimas, užduočių analizė, įžvalgos. Pasiruošimas iki pasaulinės olimpiados Teminis pasiruošimas Techninis pasiruošimas Individualus darbas su mokiniais

Detaliau

PAŽYMA

PAŽYMA LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ 2017-06-29 Nr. 4D-2017/2-465 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo

Detaliau