LIETUVOS VENGRIJOS DVIŠALĖ PREKYBA

Transkriptas

1 LIETUVOS VENGRIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 2021 m. balandžio 21 d.

2 I. Vengrijos ekonomika ir tarptautinė prekyba Svarbiausias Vengrijos ekonomikos sektorius pagal sukuriamą pridėtinę vertę 2020 m. buvo verslo paslaugos. Čia didžiausią pridėtinės vertės dalį sudarė didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir apgyvendinimo ir maitinimo veiklos (17%), nekilnojamojo turto veikla (10%), profesinė, mokslinė ir techninė bei administracinė bei aptarnavimo veikla (10%). Viešojo sektoriaus paslaugos viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas taip pat sudarė nemenką Vengrijos ekonomikos dalį (17%), kaip ir apdirbamojo gamyba (21%). Statybos sektoriaus indėlis į pridėtinę vertę buvo kiek mažesnis (6%) m. Vengrijos prekių eksportas siekė 105 mlrd. EUR. Prekyba su ES rinka sudarė apie 81% Vengrijos prekių eksporto (į Vokietiją 28%, į Slovakiją 5%, į Rumuniją 5%), o iš ES nepriklausančių šalių 3% eksporto vertės tenka JAV, 2% Ukrainai, ir 2% Serbijai m. Vengrijos importas siekė 101 mlrd. EUR ir 72% importo vertės teko ES valstybėms narėms (iš Vokietijos 24%, iš Austrijos 6%, iš Lenkijos 6%), o iš ES nepriklausančių šalių 9% importo atvežama iš Kinijos, 4% iš Korėjos, 2% iš Rusijos. Šaltiniai: Eurostat, ICT Trade Map II. 1 lentelė. Prekybos tarp Lietuvos ir Vengrijos pagrindiniai rodikliai m Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Dalis, % Vieta Prekės Šalies dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte 0.8 % % % 25 Šalies dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte 0.8 % % % 27 Šalies dalis Lietuvos prekių reeksporte 0.8 % % % 20 Šalies dalis Lietuvos prekių importe 0.8 % % % 23 Paslaugos Šalies dalis Lietuvos paslaugų eksporte 0.3 % % % 32 Šalies dalis Lietuvos paslaugų importe 0.8 % % % 28 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir VŠĮ Versli Lietuva skaičiavimai. III. Prekyba prekėmis 2020 m. Vengrija buvo 25-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 0.7% (206 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 51% Lietuvos prekių eksporto į Vengriją 2020 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (49%) prekių reeksportas. Palyginti su 2019 m. Lietuvos prekių eksportas į Vengriją padidėjo 4.2%, daugiausiai dėl plastikų ir jų dirbinių eksporto didėjimo. Per 2021 m. sausiovasario mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Vengriją palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu didėjo 20% arba 7.04 mln. EUR.

3 pav. Lietuvos prekių eksportas į Vengriją, m. 1-2 mėn., mln. EUR Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ Versli Lietuva skaičiavimai Lietuviškos kilmės prekėms Vengrija 2020 m. buvo 27-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 0.6% (105 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Vengriją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė plastikai ir jų dirbiniai 27% arba 28 mln. EUR (15-a didžiausia eksporto rinka), elektros mašinos ir įrenginiai 22% arba 23 mln. EUR (9-a didžiausia eksporto rinka), baldai 9.6% arba 10 mln. EUR (24-a didžiausia eksporto rinka), trąšos 5.8% arba 6.05 mln. EUR (18-a didžiausia eksporto rinka), popierius ir kartonas 3.2% arba 3.32 mln. EUR (16-a didžiausia eksporto rinka). Palyginti su 2019 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Vengriją sumažėjo 1.9% arba 2.06 mln. EUR. Labiausiai mažėjimą lėmė elektros mašinos ir įrenginiai. Per 2021 m. sausio-vasario mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vengriją palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu didėjo 16% arba 2.84 mln. EUR. 2 pav. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Vengriją struktūra 2020 m M M1-2 Lietuviškos kilmės prekių eksportas Prekių reeksportas Bendras prekių eksportas 39 Plastikai ir jų dirbiniai 32% 27% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 94 Baldai 3% 6% 10% 22% 31 Trąšos 48 Popierius ir kartonas; popieriaus masės, popieriaus arba kartono dirbiniai Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas m. Vengrija buvo 23-a didžiausia Lietuvos prekių importo rinka ir jai teko 0.8% (229 mln. EUR) viso Lietuvos prekių importo. Iš Vengrijos 2020 m. daugiausia importuota farmacijos produktų 31% arba 72 mln. EUR (6-a didžiausia importo rinka), mašinų ir mechaninių įrenginių 8.8% arba 20 mln. EUR (22-a didžiausia importo rinka), plastikų ir jų dirbinių 8.2% arba 19 mln. EUR (19-a didžiausia importo rinka),

4 elektros mašinų ir įrenginių 7.4% arba 17 mln. EUR (21-a didžiausia importo rinka). Palyginti su 2019 m. prekių importas iš Vengrijos sumažėjo 6.8%. 3 pav. Lietuvos importo iš Vengrijos struktūra 2020 m. 30 Farmacijos produktai 40% 31% 84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 5% 7% 8% 9% 85 Elektros mašinos ir įrenginiai 23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams Kitos prekės Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. IV. Prekyba paslaugomis 2020 m. Vengrija užėmė 32 vietą Lietuvos paslaugų eksporto rinkoje, kuriai teko 0.2% (20 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Vengrijos siekė 39 mln. EUR, tai sudarė 0.7% viso Lietuvos paslaugų importo 2020 m., o Vengrija buvo 28-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje. 4 pav. Lietuvos ir Vengrijos užsienio prekyba (paslaugos) mln. EUR Balansas Paslaugų eksportas Paslaugų importas Šaltinis: Lietuvos bankas m. iš Lietuvos į Vengriją daugiausia buvo eksportuota transporto paslaugų 67% arba 14 mln. EUR (29-a didžiausia eksporto rinka), kitų verslo paslaugų 22% arba 4.41 mln. EUR (28-a didžiausia eksporto rinka), telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų 5.1% arba 1.1 mln. EUR (48-a eksporto

5 rinka), kelionių 3% arba 0.6 tūkst. EUR (38-a eksporto rinka), asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugų 2.6% arba 0.5 tūkst. EUR (11-a didžiausia eksporto rinka). Per 2020 m. Lietuvos paslaugų eksporto vertė į Vengrijos rinką sumažėjo 22% iki 20 mln. EUR. 5 pav. Paslaugų eksporto iš Lietuvos į Vengriją struktūra 2020 m. 5% 3% 2% 1% Transporto paslaugos Kitos verslo paslaugos 22% 67% Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos Kelionės Asmeninės, kultūros ir poilsio paslaugos Kitos paslaugų rūšys Šaltinis: Lietuvos bankas m. iš Vengrijos į Lietuvą daugiausiai buvo importuota kitų verslo paslaugų 50% arba 20 mln. EUR (18-a didžiausia importo tiekėja), transporto paslaugų 38% arba 15 mln. EUR (30-a didžiausia importo tiekėja), telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų 6.4% arba 2.5 mln. EUR (26-a didžiausia importo tiekėja), kelionių 2.4% arba 960 tūkst. EUR (37-a importo tiekėja), finansinių paslaugų 1.5% arba 580 tūkst. EUR (28-a didžiausia importo tiekėja). Per 2020 m. paslaugų importo vertė iš Vengrijos sumažėjo 45% iki 39 mln. EUR. 6 pav. Lietuvos paslaugų importo iš Vengrijos struktūra 2020 m. 2% 2% 2% Kitos verslo paslaugos 6% Transporto paslaugos 38% 50% Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos Kelionės Finansinės paslaugos Kitos paslaugų rūšys Šaltinis: Lietuvos bankas.

6 V. PERSPEKTYVŪS SEKTORIAI Eksporto galimybių vertinimo modeliu (EGVM) 1 nustatyta apie 1313 prekių grupių (6 ženklų kombinuotosios nomenklatūros lygiu), turinčių geriausias galimybes lietuviškos kilmės prekių eksportui į Vengrijos rinką. Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui į Vengriją yra šie: maisto produktai, chemijos pramonės produktai, mašinos ir įrengimai, drabužiai ir tekstilės gaminiai bei kiti. 2 lentelė. Didžiausią eksporto potencialą Vengriją rinkoje turintys Lietuvos sektoriai pagal EGVM. Pramonės šaka (pagal EVRK 2 red.) Potencialios eksporto galimybės IŠ VISO Maisto produktų gamyba 143 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 136 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 120 Drabužių siuvimas (gamyba) 117 Tekstilės gaminių gamyba 104 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 92 Pagrindinių metalų gamyba 77 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 67 Elektros įrangos gamyba 61 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 52 Kitos 344 Šaltinis: UN Comtrade, Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ Versli Lietuva skaičiavimai. 1 Eksporto galimybių vertinimo modelis (EGVM) naudojamas perspektyvių eksporto galimybių identifikacijai. Modelis atsižvelgia į atskleistąjį santykinį pranašumą (produktus, kuriuose Lietuva turi santykinį pranašumą eksporto rinkose), nagrinėjamo produkto trumpalaikį ir ilgalaikį importo vertės augimą, importo rinkos dydį, rinkos koncentracijos laipsnį (kuo indeksas mažesnis, tuo lengvesnis produkto įvedimas į rinką) ir importo muitus.