Šią knygelę ir kitų glaustų, suprantamų paaiškinimų apie ES rasite internete adresu europa.eu.int/comm/publications

Transkriptas

1 Europos Sąjunga

2 Šią knygelę ir kitų glaustų, suprantamų paaiškinimų apie ES rasite internete adresu europa.eu.int/comm/publications Europos Komisija Spaudos ir ryšių generalinis direktoratas Leidiniai B-1049 Briuselis Rankraštis parengtas 2005 m. gegužės mėn. Viršelio iliustracijos ir vaikų nuotraukos knygoje: Reporters Europos Komisija dėkoja Europos mokyklos Voliuvėje (Belgija) darbuotojams ir moksleiviams, prisidėjusiems prie šio leidinio rengimo. Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2006 ISBN p. 21 x 29,7 cm Europos Bendrijos, 2006 Leidžiama perspausdinti. Printed in Germany SPAUSDINTA BALTAME NEBALINTAME POPIERIUJE

3 PAŽINKIME EUROPĄ! Sveiki atvykę į Europą mūsų namus. Tai nuostabi vieta, kurioje visada gausu įvykių. Ką tu žinai apie Europą? Eime kartu ir susipažinkime su Europa! Šioje nuotykingoje kelionėje laiku ir erdve atrasi daugybę įdomiausių dalykų. Kelionės metu pasitikrink, kiek naujų dalykų sužinojai. Apsilankyk mūsų tinklalapyje ir atsakyk į kiekvieno skyriaus klausimus. Gerai praleisi laiką ir žaisdamas žaidimus bei dalyvaudamas kitoje Europa Go tinklalapio siūlomoje veikloje. Pasirengęs? Tad eime! 1

4 Šios knygos turinys Puslapis Neatrastas žemynas 3 Kelionės 6 Klimatas ir gamta 8 Ūkininkavimas 11 Jūra 14 Kelionė laiku 18 Keturiasdešimt įžymių žmonių, nuo A iki Z 27 Europos kalbos 30 Didelė šeima 31 Vėl kartu: Europos Sąjungos istorija 32 Ką veikia ES 36 Europos Sąjunga ir jos kaimynės 39 Kaip ES priima sprendimus 42 Rytoj... ir vėliau 44 2

5 Arto Hämäläinen Neatrastas žemynas Europa yra vienas iš septynių pasaulio žemynų. Kiti tai Afrika, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Antarktida, Azija, Australija ir Okeanija. Europa driekiasi nuo Arkties vandenyno šiaurėje iki pat Viduržemio jūros pietuose ir nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Azijos žemyno rytuose. Čia daug įvairių upių, ežerų ir kalnų. Žemėlapyje (p. 4) rasi keleto didžiausių iš jų pavadinimus. Aukščiausias Europoje yra Elbruso kalnas Kaukazo kalnyne, tarp Rusijos ir Gruzijos. Jo aukščiausia viršūnė iškilusi m virš jūros lygio. Aukščiausia Vakarų Europos viršūnė yra Monblano kalnas Alpėse, Prancūzijos ir Italijos pasienyje, iškilęs m virš jūros lygio. Elbrusas, aukščiausias Europos kalnas. Alpėse plyti ir Ženevos ežeras didžiausias gėlavandenis ežeras Vakarų Europoje. Jis tyvuliuoja tarp Prancūzijos ir Šveicarijos. Šio ežero gylis 310 m, o tūris apie 89 trilijonai litrų. Ženevos ežeras Alpėse. Switzerland Tourism By-line: ST/swiss-image.ch Didžiausias ežeras Vidurio Europoje yra Balatonas Vengrijoje. Jis driekiasi 77 km ir užima apie 600 kvadratinių kilometrų plotą. Šiaurės Europoje galima rasti ir dar didesnių ežerų, pvz., Saimos ežerą Suomijoje (plotas km 2 ) ir Venerno ežerą Švedijoje (daugiau kaip km 2 ). Saimos ežeras Suomijoje. 3

6 Europos žemynas Norvegijos jūra Koleno kalnai Uralo kalnai Onegos ežeras Saimos ežeras Venerno ežeras Ladogos ežeras Map: Lowell Johns Ltd. Bathymetry: The British Oceanographic Data Centre Atlanto vandenynas Težas Lamanšo sąsiauris Luara Pirėnai Šiaurės jūra Ženevos ežeras Reinas V Elbė Alpės Monblanas 4808m i d u r ž Dunojus e m Baltijos jūra Vysla Balatono ežeras i o j ū r a Dauguva Dniepras Juodoji jūra Volga Elbrusas 5642m Kaukazo kalnai 4

7 Viena iš ilgiausių Europos upių yra Dunojus. Jis prasideda Švarcvaldo regione ir teka pietų link per 10 šalių (Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją, Moldaviją ir Ukrainą) į Rumuniją, kur suformuoja deltą Juodosios jūros pakrantėje. Bendras šios upės ilgis yra apie km. Pelikanai Dunojaus deltoje, Rumunijoje. Iš kitų didelių upių galima paminėti Reiną, kurio ilgis apie km, Elbę (apie km) ir Luarą (daugiau kaip km). Ar rasi juos šiame žemėlapyje? Luaros slėnis garsėja nuostabiomis pilimis. Didelės upės sėkmingai naudojamos kroviniams gabenti. Įvairios prekės sukraunamos ant baržų ir plukdomos upe aukštyn arba žemyn tarp Europos jūrų uostų ir tolimų sausumos miestų. Krovininė barža plaukia Reinu aukštyn. 5

8 Kelionės Keliai ir geležinkeliai kelionėms Europoje naudojami dar sėkmingiau nei upės. Ar žinai, kad geležinkelis buvo išrastas Europoje? 1825 m. Džordžas Stivensonas sukonstravo pirmąjį keleivinį traukinį Europoje. Jo žinomiausias traukinys vadinosi Raketa ir pasiekdavo daugiau negu 40 kilometrų per valandą (km/h) tais laikais tai buvo tikrai labai didelis greitis. Stivensono Raketa. Dabartiniai greitieji elektriniai traukiniai Europoje labai skiriasi nuo pirmųjų garvežių. Jie labai patogūs ir važiuodami specialiai jiems nutiestais bėgiais pasiekia iki 330 km/h greitį. Tam, kad žmonės galėtų kuo greičiau keliauti tarp didžiųjų Europos miestų, buvo nutiesta daug geležinkelio bėgių. Kartais keliai ir geležinkelio bėgiai turi kirsti kalnų viršūnes, plačias upes ir netgi jūras. Todėl inžinieriai sukonstravo keletą labai ilgų tiltų ir tunelių. Ilgiausias Europos kelio tunelis yra Lerdalo tunelis Norvegijoje, tarp Bergeno ir Oslo. Jis atidarytas 2000 m. lapkritį, o jo ilgis yra daugiau kaip 24 kilometrai. Ilgiausias Europos geležinkelio tunelis yra po Lamanču. Juo rieda greitieji Eurostar traukiniai po jūra tarp Kalė, Prancūzijoje, ir Folkestouno, Anglijoje. Šio tunelio ilgis daugiau kaip 50 km. Eurostar traukiniai Vaterlo stotyje (Londone). 6

9 Aukščiausias pasaulio tiltas (245 metrai) yra Mijo viadukas Prancūzijoje, atidarytas 2004 m. gruodį. Du iš ilgiausių Europos tiltų yra Oresundo kelio ir geležinkelio tiltas (16 km ilgio) tarp Danijos ir Švedijos bei Vasko de Gamos kelio tiltas (ilgesnis kaip 17 km) per Težo upę Portugalijoje. Vasko de Gamos tiltas pavadintas garsaus atradėjo vardu. Apie jį gali pasiskaityti skyriuje Kelionė laiku. Aukščiausias pasaulio tiltas Mijo viadukas (Prancūzija). Po Europą žmonės keliauja ir lėktuvais, nes kelionės oru yra greitos. Kai kurie geriausieji pasaulio lėktuvai konstruojami Europoje pavyzdžiui, Airbus. Atskiros Airbus detalės pagaminamos įvairiose Europos šalyse, o tada inžinierių grupė sumontuoja visą lėktuvą. Didžiausias pasaulio lėktuvas yra Airbus A380, galintis skraidinti 840 keleivių. Pirmasis jo skrydis įvyko 2005 m. balandžio mėn. Didžiausias pasaulyje keleivinis lėktuvas Airbus A380. Visų laikų greičiausią keleivinį lėktuvą Concorde sukūrė prancūzų ir britų inžinierių komanda. Concorde galėjo skristi km/h greičiu du kartus greičiau, nei sklinda šviesa ir perskristi Atlanto vandenyną greičiau nei per tris valandas! (Dauguma lėktuvų tokį atstumą nuskrenda per 8 valandas.) Greitesnės už bet kokį lėktuvą yra kosminės raketos, pvz., Ariane bendras kelių Europos šalių projektas. Ariane raketa žmonės neskraido, ji naudojama paleisti į kosminę erdvę palydovus, reikalingus televizijos ir mobiliojo telefono ryšio tinklams, moksliniams tyrimams ir kitoms reikmėms. Šiuo metu dauguma pasaulio palydovų paleidžiami naudojant šias Europoje pagamintas raketas. ESA Ariane 5 raketa skraidina palydovus į kosmosą. Concorde, Airbus ir Ariane rezultatai parodo, kiek Europos šalys gali pasiekti, kai dirba išvien. 7

10 Klimatas ir gamta Europoje vyrauja vidutinis klimatas nei per karštas, nei per šaltas. Šalčiausios vietos yra atokioje šiaurėje ir aukštai kalnuose, kur temperatūra žiemos naktimis nukrinta iki 40 C. Šilčiausia būna toli pietuose ir pietryčiuose, kur vasaros dienomis temperatūra gali pakilti iki + 40 C. Šilčiausia ir sausiausia būna vasarą (nuo birželio iki rugsėjo), o šalčiausias oras būna žiemą (nuo gruodžio iki kovo). Tačiau orai Europoje labai permainingi ir daugelyje vietų gali lyti bet kuriuo metų laiku. Žiemos rūpesčiai Šaltuose regionuose gyvenančius laukinius gyvūnus dažniausiai šildo storas kailis ar plunksnos, o balta jų spalva padeda pasislėpti sniege. Kai kurie gyvūnai pramiega visą žiemą, taip taupydami energiją. Tai vadinama žiemojimu.... ir baltoji pelėda gerai pasislėpę. Poliarinė lapė 8 Švilpikas... ir Europos rudoji meška gyvena kalnuose ir žiemą pramiega.

11 Daugelis paukščių rūšių minta vabzdžiais, smulkiais vandens gyvūnais ar kitu maistu, kurio šaltais žiemos mėnesiais sunku rasti. Todėl rudenį jie išskrenda į pietus ir sugrįžta tik pavasarį. Kai kurie iš jų nuskrenda tūkstančius kilometrų per Viduržemio jūrą ir Sacharos dykumą, norėdami praleisti žiemą Afrikoje. Šis sezoninis keliavimas vadinama migracija. Kregždės ir netgi flamingai pavasarį parskrenda į Europą. Pavasario ir vasaros džiaugsmai Kai Europoje prasideda pavasaris (nuo kovo iki gegužės), oras tampa šiltesnis. Ištirpsta sniegas ir ledas. Upeliuose ir kūdrose knibždėte knibžda mažų žuvyčių ir vabzdžių lervų. Migruojantys paukščiai sugrįžta sukti lizdų ir perėti vaikų. Pražysta gėlės, ir nuo vieno žiedo prie kito skraido bitės ir renka žiedadulkes. Medžiai išleidžia naujus lapus ir jais sugeria saulės šviesą, kurios energija padeda medžiui augti. Kalnų regionuose ūkininkai gena karvių bandas į aukštikalnių pievas, kur šiuo metu pilna šviežios žolės. Vasarą labai gražu kalnų pievose. 9

12 Saulės energija reikalinga ir šaltakraujams gyvūnams, kaip antai ropliams. Vasaros metu, ypač pietų Europoje, dažnai galima išvysti saulėje besišildančius driežus ir išgirsti žiogų ar cikadų čirškimą. Jeroem Speybroeck Driežai mėgsta šiltą orą. Ruduo permainų laikas Vėlyvą vasarą ir rudenį dienos trumpėja, o naktys tampa šaltesnės. Šiuo metų laiku prisirpsta daugybė skaniausių vaisių ir ūkininkai skuba nuimti derlių. Rudenį sunoksta riešutai, tad voverės renka juos ir krauna atsargas žiemai. Vapsvos irgi mėgsta vaisius! Rudenį dauguma medžių numeta lapus, nes esamos saulės šviesos nebepakanka ir lapai medžiams nebereikalingi. Palengva jie keičia žalią spalvą į geltoną, raudoną, auksinį ir rudą atspalvius. Lapai krinta, nuklodami žemę spalvotais kilimais. Nukritę jie pūva, praturtindami dirvožemį ir suteikdami maisto būsimoms augalų kartoms. Voverės ruošia riešutų atsargas žiemai. Šis besikartojantis metų laikų ciklas ir jo atnešamos permainos daro Europos kaimo kraštovaizdį nuostabų ir įvairų. 10 Ruduo nuspalvina medžius.

13 Ūkininkavimas Aukštai kalnuose ir tolimoje Europos šiaurėje ūkininkauti neįmanoma, nes ten per šalta derliui subręsti. Tačiau amžinai žaliuojantys medžiai, t. y. pušys ir eglės, išgyvena šaltas žiemas. Todėl šalčiausias Europos vietoves dengia amžinai žaliuojantys miškai. Medieną iš šių miškų žmonės naudoja daug kur: stato namus, meistrauja baldus, gamina popierių ir kartoną. Mediniai namai Bergene, Norvegijoje. Toliau į pietus didžioji dalis žemės tinka ūkininkauti. Joje galima auginti įvairius augalus, įskaitant kviečius, kukurūzus, cukrinius runkelius, bulves ir daug rūšių vaisių bei daržovių. Getty Images Apelsinai auginami šiltose šalyse, pvz., Ispanijoje, ir yra labai naudingi sveikatai dėl juose esančio vitamino C. EPA PHOTO / LIBOR ZAVORAL Saulėtose ir retai šalnų gaunančiose vietovėse, pvz., netoli Viduržemio jūros, ūkininkai gali auginti apelsinus, citrinas, vynuoges ir alyvuoges. Iš alyvuogių spaudžiamas aliejus, naudojamas maistui gaminti. Iš vynuogių spaudžiamos sultys, kurios vėliau gali būti naudojamos vynui gaminti. Europa garsėja vynais, kurie pardavinėjami visame pasaulyje. Vynuogių skynimas Čekijoje. Iš šių vynuogių bus daromas raudonas vynas. Getty Images 11

14 Viduržemio jūros šalių ūkininkai augina ir daug kitų vaisių bei daržovių. Pietų saulėje labai gerai noksta pomidorai. Tačiau daržovėms reikia daug vandens, tad ūkininkai sausuose regionuose dažnai drėkina savo laukus upių ar požeminių vandens telkinių vandeniu. Tai vadinama irigacija. Derliui sausuose regionuose reikia drėgmės. Žolė gerai veši lietingose vietovėse, netgi jeigu dirvožemis nederlingas. Daug Europos ūkininkų augina žolėdžius gyvulius karves, avis ir ožkas. Iš jų gaunama pieno, mėsos ir kitų naudingų produktų, pvz., vilnos ir odos. Avys Ispanijos ganyklose. Dauguma ūkininkų augina kiaules ir vištas. Šiuos gyvūnus galima auginti beveik bet kur, nes jie gali gyventi uždarose patalpose ir maitintis specialiu pašaru. Iš vištų gaunama ne tik mėsos, bet ir kiaušinių. Kai kuriuose ūkiuose kasdien surenkama po kelis tūkstančius kiaušinių. Kiaules galima laikyti ir uždarose patalpose. Vištos deda kiaušinius, kuriuose yra daug baltymų, padedančių mums išlikti sveikiems. Zefa 12

15 Van Parys Media Europos ūkiai būna labai įvairaus dydžio. Kai kurių laukai labai dideli, todėl šiuose ūkiuose labai paprasta nuimti derlių didelėmis žemės ūkio mašinomis. Kitų ūkių, tarkim kalnuotose vietovėse, laukai nedideli. Tarp laukų esantys įtvirtinimai ar gyvatvorės saugo, kad vėjas ir lietus neišnešiotų žemės; jie taip pat saugo laukus nuo laukinių gyvūnų. Europos laukų mozaika. Dauguma miestiečių mėgsta leisti savaitgalius arba atostogauti Europos kaimo vietovėse, mėgaudamiesi peizažu, ramybe ir šviežiu oru. Mes visi turime rūpintis kaimo kraštovaizdžiu ir stengtis, kad jis išliktų toks, koks yra dabar. Visi gali mėgautis kaimo vietovėmis. 13

16 Jūra Nepaprastai graži, gamtos suformuota Europos pakrantė driekiasi tūkstančius kilometrų. Joje rasime aukštų akmenuotų uolų ir nuostabių smėlio ar spalvoto žvirgždo paplūdimių, kuriuos jūra sukūrė šimtmečius bangomis plakdama pakrantės uolas. Šias kalkines uolas suformavo jūra. Šį fiordą išraižė ledynas. Norvegijoje ledynai suraižė pakrantę į aštriabriaunius slėnius, vadinamus fiordais. Kitose šalyse jūra ir vėjas suplakė smėlį į kopas. Didžiausia Europos kopa (117 metrų aukščio) yra Pyla, Prancūzijoje, netoli Arkašono. Pylos smėlio kopa aukščiausia Europoje. Ruonis vienuolis, vienas rečiausių Europos gyvūnų, gyvena Viduržemio jūroje. Bios 14

17 Konteinervežiai gabena prekes iš Europos ir į ją. Jūrose aplink Europos pakrantes veisiasi daug žuvų ir kitokių gyvūnų. Jais maitinasi jūros paukščiai ir jūriniai žinduoliai, pvz., ruoniai. Ten, kur upės įteka į jūrą, atoslūgio metu pulkai ilgakojų paukščių sulekia palesti dumble gyvenančių smulkių gyvūnų. Bill Paton/ Pufinai suka lizdus ant uolų ir nardo, gaudydami žuvį. Pulkai ilgakojų paukščių ieško maisto upės žiotyse. Andrew Ros/ Žmonės ir jūra Žmonėms jūra taip pat labai svarbi. Romėnams Viduržemio jūra buvo tokia svarbi, kad jie vadino ją Mare nostrum mūsų jūra. Per šimtmečius europiečiai perplaukė pasaulio vandenynus, atrado ir ištyrinėjo naujus žemynus, prekiavo su jų gyventojais ir juose apsigyveno. Skyriuje Kelionė laiku rasi daugiau informacijos apie šias didžių atradimų keliones. Krovininiai laivai iš viso pasaulio gabena įvairiausias prekes (dažnai konteineriais) į svarbius Europos uostus. Čia kroviniai perkraunami į traukinius, sunkvežimius ir baržas. Tada į laivus pakraunamos čia pagamintos prekės, kurios bus parduodamos kituose žemynuose. 15

18 Kai kurie iš puikiausių pasaulio laivų pastatyti Europoje. Vienas iš jų yra Queen Mary 2 didžiausias pasaulyje keleivinis garlaivis. Pirmoji jo transatlantinė kelionė įvyko 2004 m. sausį. Andrew Ross Didžiausias pasaulyje keleivinis laivas Queen Mary 2. Europos pakrančių kurortai nuostabi vieta poilsiui. Čia galima mėgautis įvairiausiomis vandens sporto šakomis, nuo banglenčių ir irklavimo iki slidinėjimo vandens slidėmis ir povandeninio nardymo. Arba paprasčiausiai pailsėti pasimėgauti saulės voniomis paplūdimyje ir atsigaivinti jūroje. Povandeninis nardymas Maltos pakrantėje. Žvejyba Žvejyba europiečių gyvenime visada vaidino labai didelį vaidmenį. Aplink žvejybos uostus iškilo ištisi miestai. Tūkstančiai žmonių užsidirba pragyvenimui gaudydami ir parduodami žuvis arba dirbdami žvejų ūkiuose. Europiečiai mėgsta įvairių rūšių žuvis. Tunai yra vieni iš didžiausių! Šiuolaikiniai žvejybos laivai, pvz., traleriai, gali sugauti milžinišką kiekį žuvų. Norėdamos užtikrinti, kad jūroje liktų pakankamai žuvies, Europos šalys nustatė taisykles, kiek žuvies galima pagauti ir kokius tinklus galima naudoti, kad jaunos žuvys galėtų pasprukti. Reporters 16 Modernus traleris šaldytuvas Roterdame (Olandija).

19 Zefa Žuvis taip pat galima auginti ūkiuose ir taip užtikrinti, kad jos nestigtų. Šiaurės Europos pakrantėse, dideliuose jūroje laikomuose aptvaruose, auginamos lašišos. Vėžiagyviai, kaip antai: midijos, austrės ir moliuskai, taip pat gali būti taip auginami. Žvejybai ne visada reikia laivo! Lašišų ūkis Škotijoje. Europos pakrančių apsauga Europos pakrantės ir jūra labai svarbios laukinei gyvūnijai ir žmogui. Todėl jomis reikia pasirūpinti. Būtina užkirsti kelią jų teršimui fabrikų ir miestų atliekomis. Naftos tanklaiviai kartais patiria avarijas ir išlieja daug naftos į jūrą. Tai gali labai užteršti paplūdimius ir nužudyti tūkstančius jūros paukščių. Europos šalys veikia išvien, norėdamos užkirsti kelią tokiems dalykams ir užtikrinti, kad ir ateities kartos galėtų mėgautis mūsų nuostabiomis pakrantėmis. Vakariniame Europos pakraštyje Portugalija. 17

20 Kelionė laiku Per tūkstančius metų Europa neatpažįstamai pasikeitė. Tai nepaprastai įdomi istorija! Bet ji labai ilga, tad papasakosime apie ją tik svarbiausius dalykus. Akmens amžius Patys seniausi europiečiai buvo medžiotojai ir gyveno urvuose. Ant kai kurių urvų sienų jie puikiai atvaizdavo medžioklės scenas. Ilgainiui jie išmoko ūkininkauti, auginti gyvulius ir gyventi bendruomenėmis. Priešistoriniai urvų piešiniai Lasko, Prancūzijoje. Ginklus ir įrankius gamindavosi iš akmens, pvz., iš titnago. Kaip naudoti metalą bronzos ir geležies amžiai Akmens amžiaus titnago ginklai. Dumfries and Galloway Coucil - Stranraer Museum Keletą tūkstančių metų prieš Kristaus gimimą žmonės išmoko išgauti įvairius metalus labai karštoje liepsnoje kaitindami skirtingas uolienas. Bronza vario ir alavo lydinys buvo pakankamai kieta ginklams ir įrankiams gaminti. Auksas ir sidabras buvo minkšti, tačiau labai gražūs ir tiko papuošalams gaminti. Bronziniai kirvių antgaliai. Vėliau žmonės atrado dar tvirtesnį metalą geležį. Geriausia geležies rūšis buvo plienas, kurį perlaužti buvo ne taip paprasta, tad jis puikiai tiko kardams gaminti. Tačiau plieno gamyba buvo labai sudėtinga, tad gerų kardų buvo labai nedaug ir jie buvo labai vertinami! 18

21 Senovės Graikija apytikriai m. prieš Kristų Maždaug prieš metų Graikijoje buvo pradėta statyti miestus. Iš pradžių juos valdė karaliai. Vėliau, apie 500 m. prieš Kristų, Atėnuose buvo įvesta demokratija tai reiškia žmonių valdžia. (Užuot turėję karalių, Atėnų gyventojai patys priimdavo sprendimus balsavimo būdu.) Demokratija yra svarbus europiečių atradimas, paplitęs po visą pasaulį. Iki mūsų dienų išlikusios senovės Graikijos šventyklos (Atėnai). Iš senovės graikų mes taip pat paveldėjome: nuostabias istorijas apie dievus ir didvyrius, karus ir nuotykius; elegantiškas šventyklas, marmuro statulas ir puikius keramikos dirbinius; olimpines žaidynes; puikiai suprojektuotus teatrus ir genialių autorių dramas, kurios vaidinamos iki šiol; mokytojus, kaip antai Sokratą ir Platoną, išmokiusius žmones loginio mąstymo; matematikus Euklidą ir Pitagorą, kurie sukūrė matematikos mokslo taisykles ir metodus; mokslininkus, kaip antai Aristotelį, studijavusį augalus ir gyvūnus, ir Eratosteną, įrodžiusį, kad žemė yra rutulio formos, ir apskaičiavusį jos dydį. Senovės Graikijos vaza su dievo Eroto atvaizdu. Platonas, vienas garsiausių pasaulio mąstytojų. 19

22 Romos imperija apytikriai 500 m. prieš Kristų 500 m. po Kristaus Iš pradžių Roma tebuvo paprastas Italijos miestas. Tačiau romėnai buvo labai gerai organizuoti, puikiai kovėsi ir palengva užkariavo visas Viduržemio jūros šalis. Ilgainiui Romos imperija išsiplėtė nuo Šiaurės Anglijos iki Sacharos dykumos ir nuo Atlanto vandenyno iki Azijos. Senovės Romos dalis taip atrodė romėnų kariai. Romėnus mums primena: geri, tiesūs keliai, jungiantys visas imperijos dalis; nuostabūs namai su vidiniais kiemais ir mozaikinėmis grindimis; stiprūs tiltai ir akvedukai, skirti vandeniui pratekinti; arkinės konstrukcijos dėl jų romėnų statiniai tokie solidūs ir ilgaamžiai; naujoviškos statybos medžiagos cementas ir betonas; naujoviški ginklai, kaip antai katapultos; įstatymai, kuriuos dauguma Europos šalių taiko iki šiol; lotynų kalba; didieji rašytojai, pvz., Ciceronas ir Vergilijus. Iki dabar išlikęs romėnų akvedukas Pont du Gardas, Prancūzija. 20 Mitinio pobūdžio romėnų mozaika.

23 Viduramžiai apytikriai 6 16 amžiai Žlugus Romos imperijai, įvairios gentys užėmė skirtingas Europos dalis. Pavyzdžiui... Keltai. Dabar dauguma jų palikuonių gyvena Bretanėje (Prancūzija), Kornvalyje (Anglija), Galicijoje (Ispanija), Airijoje, Škotijoje ir Velse. Šiose Europos vietovėse keltų kalba ir kultūra yra labai gyvybingos. 8 a. keltų menas. Germanai. Ne visi iš jų apsigyveno Vokietijoje. Anglai ir saksai persikėlė į Angliją ir valdė ją iki 1066 m. 6 9 amžiuje frankai užkariavo didelę Europos dalį, įskaitant Prancūziją. Žymiausias jų karalius buvo Karolis Didysis. Gotai (vizigotai ir ostrogotai) įkūrė karalystes Ispanijoje ir Italijoje. Vikingai gyveno Skandinavijoje mūsų eros amžiais jie plaukdavo laivais į kitus kraštus, grobdavo lobius, prekiaudavo ir apsistodavo derlingose vietovėse. Vikingai buvo tokie šaunūs jūrininkai, kad net sugebėjo nuplaukti iki Amerikos (bet niekam apie tai nepasakojo!). Normanai buvo vikingai, apsigyvenę Prancūzijoje (teritorijoje, kuri vadinama Normandija) ir 1066 m. užkariavę Angliją. Bajo (Prancūzija) miesto muziejuje saugomas garsus normanų gobelenas, vaizduojantis šią pergalę. Mūšio scena Bajo (Bayeux) gobelene. 21

24 Slavai apsigyveno daugelyje rytų Europos vietovių ir tapo dabartinių slavų kalbomis kalbančių tautų baltarusių, bulgarų, kroatų, čekų, lenkų, rusų, serbų, slovakų, slovėnų ir ukrainiečių protėviais. Madjarai įsikūrė rytų Europoje ir 900 m. įkūrė Vengrijos karalystę. Šiuo metų jų palikuonys gyvena Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse. Viduramžiais Europos karaliai ir aukštuomenė dažnai kivirčydavosi, todėl kildavo daug karų. (Tais laikais šarvuoti riteriai kovojo raiti ant žirgų.) Norėdami apsisaugoti nuo užpuolikų, karaliai ir didikai dažniausiai gyveno įtvirtintose pilyse už storų akmeninių sienų. Kai kurios iš tų pilių buvo tokios tvirtos, jog išliko iki mūsų dienų. Viduramžiais pilys buvo statomos gynybai nuo priešų. Viduramžiais krikščionybė tapo pagrindine Europos religija. Bažnyčios buvo statomos beveik visur. Kai kurios jų labai įspūdingos, ypač didingos katedros aukštais bokštais ir spalvingais vitražiniais langais. Gotikinė architektūra (pvz., Šartro katedroje, Prancūzijoje) buvo puikus viduramžių išradimas. Pietų Ispanijoje vyravo islamas, tad ten valdovai pastatydino dailių mečečių ir minaretų. Garsiausi iš jų, išlikę iki mūsų laikų, yra mečetė Kordoboje ir Giraldos minaretas Sevilijoje. Didelės viduramžių mečetės Kordoboje (Ispanija) dalis. 22

25 Renesansas apytikriai amžiai Viduramžiais dauguma žmonių nemokėjo nei skaityti, nei rašyti ir žinojo tik tai, ką išgirsdavo bažnyčioje. Tik keletas protingų mokytojų universitetuose turėjo senovės graikų ir romėnų parašytų knygų kopijų. Tačiau amžiais studentai vėl atrado antikos knygas. Jie susižavėjo šių knygų idėjomis bei jų išmintimi ir ėmė jas skleisti. Išsilavinę ir pasiturintys žmonės, pvz., Florencijoje (Italija), tuo labai susidomėjo. Jie galėjo sau leisti prabangą pirkti knygas ypač po to, kai 1445 m. Prancūzijoje buvo išrastas spausdinimas ir paprasčiausiai įsimylėjo antikos laikų Graikiją ir Romą. Jie statėsi namus romėnų rūmų pavyzdžiu ir kvietėsi talentingus dailininkus bei skulptorius dekoruoti juos scenomis iš graikų ir romėnų istorijų bei dievų, didvyrių ir užkariautojų statulomis. Viena garsiausių pasaulio skulptūrų Mikelandželo Dovydas. Atrodė, jog atgimė prarastas grožio ir išminties pasaulis. Todėl šis periodas vadinamas Renesansu, t. y. Atgimimu. Pasauliui jis padovanojo: genialių dailininkų ir skulptorių, kaip antai Mikelandželą ir Botičelį; talentingų architektų, kaip antai Bruneleskį; nepakartojamą atradėją ir dailininką Leonardą da Vinčį; didžių mąstytojų, pvz.: Tomą Morą, Erazmą ir Montenį; mokslininkų, kaip antai Koperniką ir Galilėjų, atradusius, jog žemė ir kitos planetos sukasi aplink saulę; nuostabių statinių, pvz., pilį Luaros slėnyje; ir susidomėjimą tuo, ko žmogus gali pasiekti. Leonardas da Vinčis sukonstravo savo helikopterį prieš 500 metų! Garsus Renesanso paveikslas Botičelio Venera. 23

26 Didieji atradimai ir naujos idėjos amžiai Renesanso laikais prekyba su tolimomis šalimis tapo labai svarbi Europos amatininkams. Pavyzdžiui, jie parduodavo savo prekes atokioje Indijoje ir parsiveždavo iš ten vertingų prieskonių ir brangakmenių. Bet kelionės sausuma buvo sudėtingos ir ilgai trukdavo, tad pirkliai norėjo pasiekti Indiją jūros keliu. Keblumų kėlė tai, kad kelią jiems pastodavo Afrika o ji labai didelė! Vis dėlto, jei Žemė iš tikrųjų yra apvali (kaip žmonės jau buvo pradėję tikėti), europiečių laivai turėjo pasiekti Indiją plaukdami į vakarus. Tad 1492 m. Kristupas Kolumbas ir jo jūreiviai išplaukė iš Ispanijos ir perplaukė Atlanto vandenyną. Tačiau užuot pasiekę Indiją, jie atrado Bahamų salas Karibų jūroje, prie Amerikos pakrantės. Dviejų Kristupo Kolumbo laivų kopijos. Jais greit pasekė kiti atradėjai m. Portugalijos jūrų karininkas Vasko da Gama buvo pirmasis europietis, apiplaukęs Afriką ir pasiekęs Indiją m. kitas europietis keliautojas Ferdinandas Magelanas vadovavo pirmajai ekspedicijai, apiplaukusiai visą pasaulį! Vasko da Gama vadovavo primajai ekspedicijai, nuplaukusiai iš Europos į Indiją. Europiečiai ėmė tyrinėti Karibų jūros salas ir Ameriką (vadino ją naujuoju pasauliu ) ir kūrė ten savo kolonijas. Kitaip tariant, jie perėmė žemes, tvirtindami, kad dabar jos priklauso jų tėvynei Europoje. Kartu jie atsinešė savo tikėjimą, papročius ir kalbas tai todėl anglų ir prancūzų kalbos yra labiausiai paplitusios Šiaurės Amerikoje, o ispanų ir portugalų Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Dodo, neskraidantis paukštis, anksčiau gyvenęs Indijos vandenyno saloje. Europos kolonistai šiuos paukščius išnaikino. Ilgainiui europiečiai leidosi į dar tolimesnes keliones jūra į Kiniją, Japoniją, Pietryčių Aziją, Australiją ir Okeaniją. Iš tų tolimų kraštų sugrįžę jūreiviai pasakojo apie matytas keistas būtybes, visiškai nepanašias į tas, kurios gyvena Europoje. Tai paskatino mokslininkus ištirti tuos kraštus ir atgabenti tenykščių gyvūnų bei augalų Europos muziejams. 19 a. europiečių tyrinėtojai nukeliavo į Afrikos gilumą. Iki 1910 m. Europos tautos buvo kolonizavusios visą Afrikos kontinentą. 24

27 Tuo metu Europoje mokslininkai jau įminė daugumą visatos mįslių. Geologai, tyrinėjantys suakmenėjusias iškasenas ir uolienas, bandė atsakyti į klausimą, kaip susiformavo Žemė ir koks jos tikrasis amžius. Du garsūs mokslininkai, Žanas Batistas Lamarkas ir Čarlzas Darvinas, ilgainiui padarė išvadą, kad gyvūnai ir augalai evoliucionavo per milijonus metų vystėsi iš vienos rūšies į kitą. Čarlzas Darvinas 1859 m. paskelbė savo evoliucijos teoriją. 18 a. žmonės ieškojo atsakymų ir į kitus svarbius klausimus: kaip valdyti šalis, kokias teises ir laisves žmonės privalo turėti. Prancūzų rašytojas Žanas Žakas Ruso teigė, kad visi turi būti lygūs. Kitas prancūzų rašytojas, Volteras, manė, jog pasaulis būtų geresnis, jei protas ir žinios pakeistų neišprusimą ir prietarus. Šis naujų idėjų amžius, vadinamas Švietimo epocha, paskatino revoliucijas kai kuriose šalyse, pvz., 1789 m. Prancūzijos revoliuciją, kurios metu karalienei, karaliui ir daugumai didikų buvo nukirstos galvos. Volteras, garsus Šviečiamojo amžiaus rašytojas. Pramonės revoliucija apie m. Prieš 250 metų Europoje kilo visiškai kitokio pobūdžio revoliucija pramonės pasaulyje. Viskas prasidėjo nuo energetikos krizės. Tūkstantmečiais žmonės kūreno medieną ir medžio anglis. Tačiau dabar kai kuriose Europos dalyse pradėjo nykti miškai! Ką dar būtų galima panaudoti kaip kurą? Atsakymas anglį. Anglies Europoje buvo daug ir kalnakasiai pradėjo ją kasti. Naujai išrasti garo varikliai buvo varomi anglimis. Anglis taip pat buvo galima deginti ir naudoti koksui gaminti. Jis yra daug švaresnis kuras, idealiai tinkantis geležies ir plieno gamybai. Henris Besemeris šiuolaikinės plieno gamybos išradėjas. Prieš 150 metų Henris Besemeris sukonstravo specialią aukštakrosnę, galinčią pigiai išlydyti daug plieno. Europoje imta lydyti labai daug plieno, ir tai pakeitė pasaulį! Turint pigaus plieno buvo galima statyti dangoraižius, didelius tiltus, vandenynų lainerius, automobilius, šaldytuvus... Deja, ir galingus ginklus bei bombas. 25

28 Šiuolaikinis pasaulis apytikriai nuo 1880 m. iki dabar Kiti europiečių atradimai, padaryti nuo 1870 m., padėjo sukurti tokį pasaulį, koks yra dabar. Pavyzdžiui: Telefonas 1875 Televizija ir greitkeliai 20 a. 3 dešimtmetis Vidaus degimo variklis 1886 Radiolokatorius ir šratinukas 1935 Pirmieji radijo pranešimai 1901 Tirpi kava 1937 Bakelitas, pirmasis plastikas 1909 Pirmasis reaktyvinis lėktuvas 1939 Neono šviesos 1912 Pirmasis kompiuteris 20 a. 5 dešimtmetis Šiuo metu apie ketvirtadalis visų Europoje dirbančių žmonių gamina šiuolaikiniam pasauliui reikalingus daiktus maistą ir gėrimus, mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, drabužius ir baldus, skalbykles ir televizorius, lengvuosius automobilius, autobusus, sunkvežimius ir daug kitų dalykų. Maždaug septyni iš dešimties dirbančių europiečių dirba paslaugų srityje, kitaip tariant, parduotuvėse ir paštuose, bankuose ir draudimo įmonėse, viešbučiuose ir restoranuose, ligoninėse bei mokyklose ir t. t. jie arba pardavinėja daiktus, arba teikia žmonėms reikalingas paslaugas. Pirmasis telefonas: jį išrado Škotijoje gimęs Aleksandras Grahamas Belas. Dabar Europoje gaminami moderniausi mobilieji telefonai. Istorijos pamoka Deja, Europos istorija mini ne tik garsius atradimus, kuriais mes galime didžiuotis. Joje yra ir nemažai gėdingų dalykų. Šimtmečiais Europos tautos nuožmiai kovojo viena su kita. Karų priežastis dažniausiai buvo galia ir turtas arba religija. Europos kolonistai nužudė milijonus vietinių žmonių kituose žemynuose, kariaudami su jais, išnaudodami juos arba platindami iš Europos atsineštas ligas. Taip pat išvežė į vergiją milijonus afrikiečių. Iš šių baisių nusikaltimų privalu pasimokyti. Vergų prekyba Europoje buvo panaikinta 19 a. pradžioje. Kolonijos atgavo laisvę 20 a. pradžioje. Pagaliau Europoje įsiviešpatavo taika. Jei nori sužinoti apie tai daugiau, pasiskaityk skyrių Vėl kartu: Europos Sąjungos istorija. 26 Kareivių kapinės Flandrijoje (Belgija). Daugiau kaip aštuoni milijonai kareivių žuvo vien per Pirmąjį pasaulinį karą.

29 Keturiasdešimt įžymių žmonių, nuo A iki Z Daug garsių pasaulio menininkų, kompozitorių, pramogų pasaulio žvaigždžių, mokslininkų ir sportininkų yra kilę iš Europos. Kai kuriuos mes jau paminėjome ankstesniuose skyriuose. Šioje knygoje jų visų išvardyti negalime, tad čia rasi tik 40 iš jų, surašytų abėcėlės tvarka. Šie žmonės kilę iš įvairių Europos šalių, o kai kurių iš jų pridedamos ir nuotraukos. 29 p. tau palikome tuščios vietos, kad galėtum įrašyti savo mėgstamiausią įžymų žmogų. Ten gali įrašyti įžymų savo šalies žmogų arba tavo mėgstamą Europos sporto klubą, ar popgrupę. Galbūt rasi jų nuotrauką ir įklijuosi tuščioje vietoje kartu su keletu sakinių apie šiuos žmones. Pavardė Tautybė Nuopelnai ABBA švedų Popgrupė: 8-ajame dešimtmetyje jų dainos buvo labai populiarios visame pasaulyje. Štefanas Baničius slovakų Išradėjas: 1913 m. suprojektavo parašiutą. The Beatles britų Popgrupė: 7-ajame dešimtmetyje jų dainos buvo labai populiarios visame pasaulyje. Timas Berneris Li CERN Henris Bekerelis prancūzų Mokslininkas: 1896 m. atrado radioaktyvumą. Ludvikas vokiečių Kompozitorius: sukūrė daug nuostabios muzikos. Odė džiaugsmui van Bethovenas (Europos Sąjungos himnas) yra jo Devintosios simfonijos ištrauka. Timas Berneris Li britų Išradėjas: išrado pasaulinį žiniatinklį, kurio pagrindu sukurtas internetas. Nilsas Boras danų Mokslininkas: 1922 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija už atomų struktūros tyrimus. Robertas Boilis airių Mokslininkas: išgarsėjo dujų savybių tyrimais ir Boilio dėsnio atradimu. Nadia Komaneči Čarlis Čaplinas britų Kino režisierius ir vienas juokingiausių pasaulio aktorių. Sukūrė daugybę puikių filmų. Vienas iš jų Modernūs laikai. Friderikas Šopenas lenkų Kompozitorius ir pianistas: sukūrė daug kūrinių pianinui, tarp jų ir garsųjį Preliudą. Nadia Komaneči rumunų Atletė: pirmoji pasaulyje gavusi aukščiausius įvertinimus (10 iš 10) 1976 m. olimpinėse žaidynėse. Marija Kiuri lenkų Mokslininkė: kartu su vyru Pjeru atrado radioaktyvųjį (Marija Sklodovska) metalą radį m. jie buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija. Salvadoras Dali ispanų Dailininkas: garsus keistais, svajingais siurrealistinio stiliaus paveikslais. Marija Kiuri 27

30 Pavardė Tautybė Nuopelnai Marlena Dytrich vokiečių Aktorė: filmavosi daugelyje filmų, tarp jų ir originalioje Aplink pasaulį per 80 dienų versijoje. Antoninas Dvoržakas čekų Kompozitorius: vienas garsiausių jo kūrinių yra Naujojo pasaulio simfonija. Marlena Dytrich Albertas Einšteinas vokiečių Mokslininkas: atrado reliatyvumą, kitaip tariant, tai, kaip materija, energija ir laikas susiję vienas su kitu. Federikas Felinis italų Kino režisierius: tarp garsiųjų jo filmų yra La Strada ( Gatvė ), apdovanota penkiais Oskarais. Milošas Formanas čekų Kino režisierius: apdovanotas Oskarais už filmus Amadeus ir Skrydis virš gegutės lizdo. Albertas Einšteinas Zigmundas Froidas austrų Psichiatras: sukūrė psichoanalizę metodą, paaiškinantį mūsų sąmonės veiklą. Žiustina Anen-Arden belgų Teniso žaidėja: 2004 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį. Eržė (Žoržas Remi) belgų Dailininkas ir rašytojas: sukūrė Tintino nuotykius ir daug kitų komiksų serijų. Federikas Felinis Heinrichas Hercas vokiečių Mokslininkas: 1888 m. įrodė radijo bangų egzistavimą. Žoržas Anri Lemetras belgų Mokslininkas: 1933 m. sukūrė didžiojo sprogimo teoriją, kuria paaiškino, kaip atsirado visata. Reuters Ferencas Listas vengrų Kompozitorius: sukūrė kelis iš sudėtingiausių pasaulyje kūrinių pianinui, tarp jų Transcendentiniai etiudai. Klodas Monė prancūzų Dailininkas: garsus impresionizmo stiliaus paveikslais, tarp jų keletu Vandens lelijų serijų. Volfgangas Amadėjus austrų Kompozitorius: sukūrė daug nuostabios Mocartas muzikos, įskaitant operą Stebuklingoji fleita. Izaokas Niutonas britų Mokslininkas: 17 a. ištyrė, kaip veikia gravitacijos jėga ir kaip planetos juda erdvėje. 28 Žiustina Anen-Arden Ferencas Listas

31 Pavardė Tautybė Nuopelnai Alfredas švedų Mokslininkas: 1866 m. išrado dinamitą, taip pat įsteigė Nobelis Nobelio premiją, skiriamą už didelius laimėjimus. Pablas Pikaso Erkis Nolas estų Atletas: 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo daugiakovės aukso medalį. Luji Pasteras prancūzų Mokslininkas: atrado, kad daugumą ligų sukelia mikrobai m. išrado pasterizavimą metodą, kaip sunaikinti mikrobus maiste. Pablas Pikaso ispanų Dailininkas: garsus savo kubizmo stiliaus paveikslais, tarp jų Avinjono merginos U2 Markas Polas kroatas/ Garsus keliautojas: daugiau kaip prieš 700 m. jis keliavo venecijietis per Aziją į Kiniją ir atgal. Rembrantas olandų Dailininkas: jo drobės garsios tuo, kad gausios spalvų ir šešėlių. Vienas žymiausių jo paveikslų yra Nakties sargyba. Michaelis vokiečių Lenktynininkas: keletą metų paeiliui tapo pasaulio Šumacheris čempionu. Janas Sibelijus suomių Kompozitorius: tarp jo garsių kūrinių yra Finlandija. Zinedinas Zidanas U2 airių Roko grupė: nuo 1980 m. jų dainos labai populiarios visame pasaulyje. Vincentas olandų Dailininkas: tarp daugumos jo kūrinių yra ir Van Gogas Saulėgrąžos. Antonijus italų Kompozitorius: parašė daug muzikos kūrinių, tarp jų Vivaldis Keturis metų laikus. Alesandras italų Mokslininkas: apie 1799 m. išrado elektros bateriją. Volta Zinedinas prancūzų Futbolo žaidėjas: oficialiai paskelbtas Zidanas 1998 ir 2000 m. geriausiu žaidėju. DAR VIENA GARSENYBĖ: MANO PASIRINKIMAS Mano pasirinkimas: 29

32 Europos kalbos Europoje žmonės kalba daugybe kalbų. Dauguma jų priklauso trims didelėms kalbų grupėms, arba šeimoms: germanų, slavų ir romanų. Kiekvienos grupės kalbos yra giminingos, nes turi tuos pačius protėvius. Pavyzdžiui, romanų kalbos yra kilusios iš lotynų kalbos, kuria kalbėjo romėnai. Štai kaip sakoma labas rytas arba labas kai kuriomis iš šių kalbų. germanų romanų danų Godmorgen prancūzų Bonjour olandų Goedemorgen italų Buongiorno anglų Good morning portugalų Bom dia vokiečių Guten Morgen ispanų Buenos días švedų God morgen slavų čekų lenkų slovakų slovėnų Dobré ráno Dzień dobry Dobré ráno Dobro jutro Šiuose pavyzdžiuose nesunku pastebėti kalbų giminystę. Tačiau kai kurios Europos kalbos yra daug mažiau arba visiškai nesusijusios viena su kita. Štai kaip sakoma labas rytas arba labas kai kuriomis iš šių kalbų. baskų Egun on vengrų Jó reggelt bretonų Demat airių Dia dhuit estų Tere hommikust latvių Labrīt suomių Hyvää huomenta lietuvių Labas rytas Škotijos gėlų Madainn mhath maltiečių L-Ghodwa t-tajba graikų Kalimera velsiečių Bore da Romų, žmonių, gyvenančių įvairiose Europos dalyse, kalba labas rytas skamba taip: Lasho dyes. Mokytis kalbų gali būti labai smagu, o tokiame žemyne kaip mūsų ir labai svarbu. Daugumai iš mūsų patinka važiuoti atostogauti į kitas Europos šalis ir susipažinti su tų kraštų žmonėmis. Tai puiki proga panaudoti frazes, kurias jau išmokome kitomis kalbomis. 30

33 Didelė šeima Mes, europiečiai, gyvename skirtingose šalyse su skirtingomis tradicijomis, kalbomis, papročiais ir tikėjimu. Tačiau dėl daugelio priežasčių esame tarsi viena didelė šeima. Štai keletas tokių sričių. Mes gyvename šiame žemyne jau tūkstančius metų. Mūsų kalbos dažnai yra viena su kita susijusios. Daug žmonių, gyvenančių vienoje šalyje, yra kitų šalių žmonių palikuonys. Mūsų tradicijos, papročiai ir šventės dažnai yra tos pačios kilmės. Mes mėgaujamės nuostabia muzika ir menu, žaidimais ir pasakojimais, kuriuos per šimtmečius visos Europos žmonės sukaupė ir perteikė mums. Beveik visi europiečiai tiki tokiais dalykais, kaip antai: sąžiningumas, kaimyniškumas, laisvė turėti savo nuomonę, pagarba kitiems ir pagalba patekusiesiems į nelaimę. Mes džiaugiamės tuo, kas išskiria mūsų šalį ir regioną iš kitų, tačiau vertiname ir tai, kas mus sieja kaip europiečius. Karas ir taika Deja, Europos šeima išgyveno daug kivirčų. Dažnai jie kildavo dėl nesutarimų, kas turėtų valdyti kurią nors šalį arba kuriai šaliai priklauso tam tikra žemė. Kartais valdovas norėdavo įgyti daugiau galios užkariaudamas savo kaimynus. Kad ir dėl kokių priežasčių, baisūs karai Europoje tęsėsi šimtmečius. 20 a. du dideli karai kilo šiame žemyne, tačiau išsiplėtė ir įtraukė viso pasaulio šalis. Todėl jie vadinami pasauliniais karais. Buvo išžudyta milijonai žmonių, o iš Europos beliko griuvėsiai ir skurdas. Europa 1945 m. Ar galima padaryti ką nors, kad šie dalykai nebepasikartotų? Ar europiečiai kada nors išmoks susėsti kartu ir susitarti, užuot kovoję? Taip, jie gali tai padaryti. Tai kito skyriaus tema Europos Sąjungos istorija. 31

34 EC Vėl kartu: Europos Sąjungos istorija Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m. Tai buvo baisių griovimų ir žudynių laikai. Ir visa tai prasidėjo Europoje. Kaip Europos šalių vadovai galėtų užkirsti kelią, kad tokie baugūs dalykai daugiau nebepasikartotų? Jiems reikėjo sukurti tokį gerą planą, kokio iki šiol niekas nebuvo sugalvojęs. Nauja idėja Prancūzas Žanas Monė labai daug mąstė apie tai. Jis suprato, kad yra du dalykai, kurių šaliai reikia, norint sukelti karą: geležies plienui gaminti (tankams, ginklams, bomboms ir kt.) ir anglies kuro fabrikams ir traukiniams. Europoje buvo daug anglies ir plieno, todėl europiečiams buvo labai paprasta pasigaminti ginklų ir pradėti karą. Žanas Monė. Tad Žanui Monė šovė į galvą labai drąsi idėja. Jis sugalvojo, kad Prancūzijos ir Vokietijos, o galbūt ir kitų Europos šalių vyriausybės, nebeturėtų pačios valdyti savo anglies ir plieno pramonės. Vietoj jų šių pramonės šakų veiklą turėtų organizuoti žmonės iš visų šalių, jie turėtų susėsti prie vieno stalo, aptarti reikalus ir priimti sprendimus kartu. Veikiant tokiu būdu, karas tarp jų būtų neįmanomas. Žanas Monė jautė, kad šis planas tikrai pavyktų, jei Europos šalių vadovai jam pritartų. Jis pasitarė su savo draugu Robertu Šumanu, Prancūzijos vyriausybės ministru. Robero Šumano nuomone, tai buvo puiki mintis, ir jis paskelbė ją savo 1950 m. gegužės 9 d. kalboje. EC Roberas Šumanas. 32

35 Ši kalba įtikino ne tik Prancūzijos ir Vokietijos, bet ir Belgijos, Italijos, Liuksemburgo bei Nyderlandų vadovus. Jie nusprendė sujungti savo anglies ir plieno pramonę ir įkurti klubą, kurį pavadino Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB). Jos veikla turėjo tarnauti taikiems tikslams ir padėti atstatyti Europą iš karo griuvėsių. EAPB buvo įkurta 1951 m. Bendroji rinka Dirbti kartu šioms šešioms šalims sekėsi taip gerai, jog gana greitai jos nusprendė įkurti kitą klubą, kurį pavadino Europos ekonomine bendrija (EEB). Ji buvo įkurta 1957 m. Ekonominė reiškia susijusi su ekonomika, kitaip tariant, su pinigais ir verslu, darbu ir prekyba. Viena iš pagrindinių idėjų buvo bendra EEB šalių rinka, kuri turėjo palengvinti tarpusavio prekybą. Iki tol sunkvežimiai, traukiniai ir baržos, gabenantys prekes iš vienos šalies į kitą, turėdavo sustoti prie šalies sienos. Ten buvo tikrinami dokumentai ir mokami vadinamieji muitinės mokesčiai. Tai ilgai trukdavo ir iš užsienio atgabentos prekės tapdavo brangesnės. Keystone Nusibodo laukti prie sienos... Tokios eilės buvo Europos kasdienybė. Bendrosios rinkos įkūrimo idėja buvo atsikratyti šios sienų kontrolės gaišaties bei muitinės mokesčių ir leisti šalims prekiauti vienai su kita, tarsi jos būtų viena šalis. Maistas ir ūkininkavimas Dėl Antrojo pasaulinio karo Europoje tapo labai sudėtinga gaminti maisto produktus arba atsigabenti juos iš kitų žemynų. Maisto produktų Europoje trūko netgi šeštojo dešimtmečio pradžioje. Tad EEB priėmė susitarimą dėl išmokų ūkininkams, kad šie gamintų daugiau maisto produktų ir būtų tikri, jog galės padoriai gyventi dirbdami žemę. Šis susitarimas buvo pavadintas bendrąja žemės ūkio politika (arba BŽŪP). Tai pavyko. Tai pavyko taip gerai, kad galų gale ūkininkai pradėjo gaminti per daug maisto produktų ir susitarimą reikėjo pakeisti! Dabar BŽŪP ūkininkams dažniausiai moka pinigus už kaimo kraštovaizdžio priežiūrą. Tokios mašinos naudojamos nuimant kviečius ir kitokį derlių. 33

36 Nuo EEB iki Europos Sąjungos Dėl bendros rinkos gyvenimas EEB šalyse greitai labai pagerėjo. Žmonės turėjo daugiau pinigų, daugiau maisto ir parduotuvėse buvo daugiau prekių. Tai matydamos kai kurios kaimyninės šalys septintojo dešimtmečio pradžioje pradėjo prašytis priimamos į klubą. Po ilgamečių diskusijų 1973 m. įstojo Didžioji Britanija, Danija ir Airija m. atėjo Graikijos eilė, 1986 m. ja pasekė Portugalija ir Ispanija, o 1995 m. Austrija, Suomija ir Švedija. Tad klube jau buvo 15 narių. Įstojimas į klubą. Danija pasirašo dėl stojimo į ES. EC Per tuos metus klubas pasikeitė. Baigiantis 1992 m. buvo sukurta bendroji rinka, tokia, kokia yra dabar, ir atlikta daug kitų darbų. Pavyzdžiui, EEB šalys veikė kartu saugodamos aplinką ir tiesdamos geresnius kelius ir geležinkelius visoje Europoje. Turtingesnės šalys rėmė skurdesnes šalis kelių tiesimo ir kituose svarbiuose projektuose. EC Į aplinkos apsaugą įeina ir oro taršos mažinimas, pvz., vėjo energijos naudojimas elektrai gaminti. Daugelis EEB šalių, norėdamos padėti keliautojams, panaikino pasų kontrolę pasieniuose. Bet kurios šalies narės gyventojas galėjo gyventi ir dirbti bet kurioje kitoje šalyje narėje. Valdžios atstovai diskutavo ir kitais naujais klausimais, pvz., kaip skirtingų šalių policininkai galėtų padėti vieni kitiems gaudyti nusikaltėlius, narkotikų kontrabandininkus ir teroristus. Eurekaslide Policininkas su šunimi tikrina, ar bagaže nėra narkotikų. Trumpai tariant, klubas taip smarkiai pasikeitė ir jo narius siejo tiek daug dalykų, kad 1992 m. buvo nuspręsta pervardyti jį į Europos Sąjungą (ES). 34

37 Reuters Vėl kartu Už ES sienų tuo metu vyko labai įdomūs dalykai. Daugelį metų rytinė ir vakarinė Europos dalys buvo atskirtos viena nuo kitos. Jos nekariavo, bet jų vadovai labai nesutarė. Rytinės dalies vadovai laikėsi valdymo sistemos, vadinamos komunizmu, kuri nesuteikė žmonėms daug laisvės. Dėl tokios valdymo sistemos šios šalys, palyginti su vakarų Europa, gyveno skurdžiai. Pasidalijimas tarp rytų ir vakarų buvo toks stiprus, jog dažnai jis buvo vadinamas geležine uždanga. Daugumoje vietų rytų ir vakarų valstybės buvo atskirtos aukštomis užtvaromis ar mūrinėmis sienomis, kaip antai Berlyno siena, dalijanti Vokietiją į dvi dalis. Buvo labai sunku gauti leidimą pereiti vakarų ir rytų valstybes skiriančią sieną. Pagaliau 1989 m. pasidalijimas ir nesutarimai baigėsi. Berlyno siena buvo nuversta ir geležinė uždanga liovėsi egzistavusi. Netrukus Vokietija buvo suvienyta. Rytinės Europos dalies valstybių gyventojai išsirinko naujas vyriausybes, kurios atsikratė senos griežtos komunizmo sistemos. Pagaliau jie tapo laisvi! Tai buvo nuostabus laikas švęsti. Laisvę atgavusios šalys pradėjo domėtis, ar jos negalėtų įstoti į Europos Sąjungą, ir gana greitai susidarė ištisa kandidačių šalių, laukiančių, kol galės tapti ES narėmis, eilė. Prieš įstodama į Europos Sąjungą šalis turi susitvarkyti savo ekonomiką. Taip pat ji turi būti demokratiška, t. y. jos žmonės turi būti laisvi rinktis valdžią. Šalis taip pat privalo gerbti žmogaus teises. (Žmogaus teisės apima teisę sakyti, ką galvoji, teisę nebūti uždarytam į kalėjimą be sąžiningo teismo, teisę nebūti kankinamam, taip pat ir daug kitų labai svarbių teisių.) 1989: Berlyno sienos nugriovimas. Reuters Kad įvykdytų šias sąlygas, šalys kandidatės daug dirbo, ir po kelerių metų 10 iš jų buvo pasirengusios. Jos įstojo į ES 2004 m. gegužės 1 d. Tai Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Tai pirmas kartas, kai tiek daug šalių vienu metu įstojo į ES, todėl ši proga buvo ypatinga. Žmonės ypač džiaugėsi todėl, kad rytinė ir vakarinė Europos dalys pagaliau vėl susijungė m. gegužės 1 d. švenčiama svarbi diena. 35

38 Reuters Ką veikia ES ES bando visose srityse padaryti gyvenimą geresnį. Štai keletas tokių sričių. Aplinka Aplinka yra visų, tad šalys turi veikti išvien, kad ją išsaugotų. ES nustatė taisykles dėl aplinkos teršimo sustabdymo ir dėl, pavyzdžiui, laukinių paukščių išsaugojimo. Šios taisyklės taikomos visoms ES šalims ir jų vyriausybės turi užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi. Saugodamos aplinką ES šalys veikia išvien, nes oro tarša peržengia valstybių sienas. Darbas Žmonėms labai svarbu turėti mėgstamą darbą, kurį jie gerai išmano. Dalis jų uždirbamų pinigų tenka ligoninėms, mokykloms ir senų žmonių globai. Kaip tik todėl ES stengiasi sukurti naujų ir geresnių darbo vietų visiems galintiems dirbti. Ji padeda žmonėms steigti naujas verslo įmones ir skiria pinigų mokyti žmones naujų profesijų. Getty Images Laisvė! Labai svarbu išmokyti žmones naujų profesijų. ES gyventojai gali laisvai pasirinkti, kurioje ES šalyje jie nori gyventi, dirbti ir mokytis, o ES stengiasi, kad jiems būtų kuo paprasčiau persikelti iš vienos šalies į kitą. Vykstant iš vienos ES šalies į kitą, pasienyje beveik niekur nebereikia rodyti paso. ES skatina studentus ir jaunus žmones studijuoti ar atlikti praktiką kitose Europos šalyse. Remiami ES, skirtingų šalių studentai studijuoja kartu. 36

39 Euras Praeityje kiekviena Europos šalis turėjo savo atskirus pinigus, t. y. valiutą. Dabar visos ES šalys gali turėti bendrą valiutą, eurą, jei jos to nori. Taip paprasčiau užsiimti verslu ir keliauti bei apsipirkti visoje ES, kadangi nereikia keisti vienos valiutos į kitą. Eurui įvesti prireikė devynerių metų sunkaus darbo ir kruopštaus planavimo. Banknotai ir monetos buvo išleisti į apyvartą 2002 m. sausio 1 d. Euras pakeitė 12 ES valstybių narių senąsias valiutas. Kitose šalyse jis dar nenaudojamas. Apžiūrėdamas eurų monetas pastebėsi, kad vienos pusės piešinys vaizduoja šalį, kurioje moneta nukaldinta, o kita visų monetų pusė yra vienoda. Eurai naudojami daugelyje ES šalių. Pagalba sunkumų patiriantiems regionams Ne visur Europoje gyvenimas lengvas. Kai kur žmonės neturi pakankamai darbo, nes šachtos ir fabrikai buvo uždaryti. Kai kuriuose regionuose dėl vietos klimato sunku ūkininkauti arba dėl kelių ir geležinkelių stygiaus sudėtinga prekiauti. ES stengiasi spręsti šias problemas, rinkdama pinigus iš visų valstybių narių ir panaudodama juos sunkumų patiriantiems regionams remti. Pavyzdžiui, ji padeda užmokėti už naujus kelius bei geležinkelio atšakas ir verslo įmonėms kurti naujas darbo vietas. EC/REGIO ES padeda finansuoti naujų kelių tiesimą. 37

40 Pagalba skurstančioms šalims Daugelyje pasaulio šalių žmonės miršta arba vargsta dėl karo, ligų ar gamtos katastrofų, pvz., potvynių ar sausrų. Dažnai šios šalys neturi pinigų mokykloms ir ligoninėms, keliams ir gyvenamiesiems namams statyti. ES šioms šalims skiria pinigų ir siunčia ten dirbti mokytojus, gydytojus, inžinierius ir kitus ekspertus. Ji taip pat perka daug šiose šalyse pagamintų prekių, nepriskaičiuodama muitinės mokesčių. Taip skurstančios šalys gali uždirbti daugiau pinigų. EC/ECHO ES tiekia maistą skurstantiesiems. Taika Europos Sąjungoje draugiškai gyvena daug Europos šalių. Jų nuomonės kartais skiriasi, bet tai visiškai normalu. (Ar tavo šeimos nariai visada dėl visko sutaria?) Gerai yra tai, kad ES šalių vadovai susėda prie stalo ir, užuot kariavę, aptaria reikalus, dėl kurių jų nuomonės nesutampa. Tad Žano Monė ir Robero Šumano svajonė išsipildė ES atnešė taiką jos nariams. Ji taip pat stengiasi išsaugoti taiką kaimyninėse ir kitose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, ES kariai ir policijos pareigūnai prisideda prie taikos išsaugojimo buvusioje Jugoslavijoje, kurioje prieš keletą metų dar vyko nuožmios kovos. Čia tik keletas dalykų, kuriuos daro ES, jų yra daug daugiau. Būti Europos Sąjungoje yra labai svarbu kiekvienu mūsų gyvenimo aspektu. Europa turi savo vėliavą ir himną Odę džiaugsmui iš devintosios Bethoveno simfonijos. Originalus tekstas yra vokiškas, tačiau žodžiai Europos himnui nenaudojami, grojama tik melodija. Gali jo pasiklausyti internete: europa.eu.int/abc/symbols/anthem/index_lt.htm. 38 Europos vėliava. EC

41 Europos Sąjunga ir jos kaimynės Azorai Islandija Madeira Kanaru salos c Gvadelupa Martinika Norvegija Suomija Svedija ^ Estija Gajana Surinamas Brazilija Reunionas Portugalija Airija Ispanija.. Jungtine Karalyste Olandija Danija Baltarusija Vokietija Lenkija Belgija ^ Ukraina Liuksemburgas Cekija Slovakija ^ Prancuzija Lichtensteinas Moldavija Šveicarija Austrija Vengrija. Slovenija Rumunija Kroatija San Marinas Bosnija ir Hercegovina Andora Monakas Serbija ir Italija Juodkalnija Bulgarija Vatikanas Albanija Latvija Lietuva R. Makedonija Rusija Turkija Kazachstanas ^ Gruzija Azerbaidzanas. Armenija Iranas Irakas Marokas ^ Alzyras Tunisas Malta Graikija Kipras Libanas Sirija Sutartiniai ženklai: Nuspalvintos šalys yra Europos Sąjungos (ES) narės. Brūkšneliais pažymėtos šalys planuoja įstoti į ES. Kitos šalys, įskaitant pažymėtas mažu apskritimu, yra ES kaimynės. Taškeliai rodo, kur yra sostinės. Vatikanas yra Romoje. Kai kurios salos ir teritorijos, priklausančios Prancūzijai, Portugalijai ir Ispanijai, yra ES dalis. Tačiau jos yra labai toli nuo valstybių žemyninių dalių Europoje, todėl turėjome įtraukti jas į šią lentelę. 39

42 Europos Sąjungos šalys Šalys išvardytos abėcėlės tvarka priklausomai nuo to, kaip kiekviena šalis vadinama jos gimtąja kalba (kaip parodyta skliausteliuose). Vėliava Šalis Sostinė Gyventojai Belgija Briuselis 10,4 mln. (België; Belgique) (Brussel; Bruxelles) Čekija Praha 10,2 mln. (Česká republika) (Praha) Danija Kopenhaga 5,4 mln. (Danmark) (København) Vokietija Berlynas 82,5 mln. (Deutschland) (Berlin) Estija Talinas 1,4 mln. (Eesti) (Tallinn) Graikija Atėnai 11,0 mln. (Έλλάδα/Ellada) (Aθήνα/Athinai) Ispanija Madridas 40,7 mln. (España) (Madrid) Prancūzija Paryžius 59,6 mln. (France) (Paris) Airija Dublinas 4,0 mln. (Ireland; Eire) (Dublin; Baile Atha Cliath) Italija Roma 57,3 mln. (Italia) (Roma) Kipras Nikosija 0,7 mln. (Κ προς/kypros) (Λευκωσία/Lefkosia) (Kibris) (Lefkosa) Latvija Ryga 2,3 mln. (Latvija) (Riga) Lietuva Vilnius 3,5 mln. (Lietuva) (Vilnius) 40

43 Vėliava Šalis Sostinė Gyventojai Liuksemburgas Liuksemburgas 0,5 mln. (Luxembourg) (Luxembourg) Vengrija Budapeštas 10,1 mln. (Magyarország) (Budapest) Malta Valeta 0,4 mln. Malta (Valletta) Olandija Amsterdamas 16,2 mln. (Nederland) (Amsterdam) Austrija Viena 8,1 mln. (Österreich) (Wien) Lenkija Varšuva 38,2 mln. (Polska) (Warszawa) Portugalija Lisabona 10,4 mln. (Portugal) (Lisboa) Slovėnija Liubliana 2,0 mln. (Slovenija) (Ljubljana) Slovakija Bratislava 5,4 mln. (Slovensko) (Bratislava) Suomija Helsinkis 5,2 mln. (Suomi; Finland) (Helsinki; Helsingfors) Švedija Stokholmas 8,9 mln. (Sverige) (Stockholm) Jungtinė Londonas 59,3 mln. Karalystė (*) (London) (United Kingdom) (*) Visas šios šalies pavadinimas yra Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, bet dauguma žmonių sutrumpintai ją vadina Britanija, Jungtine Karalyste arba JK. Apie gyventojų skaičių pateikti 2004 m. sausio 1 d. duomenys Šaltinis: Eurostatas 41

44 Kaip ES priima sprendimus Turbūt gali įsivaizduoti, kad organizuojant ES darbą prireikia daugelio žmonių pastangų. Kas ką daro? Europos Komisija Kiekvieną trečiadienį Briuselyje susitinka 25 žmonės (po vieną iš kiekvienos ES šalies) aptarti, ką reikia padaryti. Šie žmonės vadinami komisarais, o visi kartu jie sudaro Europos Komisiją. Jų užduotis yra priimti sprendimą, kuris būtų geriausias ES kaip visumai, ir pateikti naujus įstatymus, galiosiančius ES. Jiems padeda ekspertai, teisininkai, sekretoriai, vertėjai ir daug kitų žmonių. Apsisprendę, kurį įstatymą siūlyti, jie siunčia savo pasiūlymą Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai. EC J. Manuel Barroso iš Portugalijos, Europos Komisijos Pirmininkas iki 2009 m. Europos Parlamentas Europos Parlamentas atstovauja visiems ES žmonėms. Kiekvieną mėnesį Strasbūre jis rengia didelius posėdžius, kurių metu aptariami Europos Komisijos pasiūlyti įstatymai. Jei Parlamentas nėra patenkintas pasiūlymu, jis gali paprašyti Komisijos jį pakeisti, kol Parlamentas bus patenkintas tikrai geru įstatymu. Europos Parlamente yra 732 nariai (EP nariai). Jie renkami penkeriems metams. Rinkimų metu visi suaugę ES piliečiai turi teisę atiduoti savo balsą už savo pasirinktą kandidatą. European Parliament 42 J. Borrell Fontelles iš Ispanijos, Europos Parlamento Pirmininkas iki 2007 m.

45 Europos Sąjungos Taryba Naujus ES įstatymus priima ne tik EP nariai. Juos taip pat privalo aptarti ir visų ES šalių vyriausybių ministrai. Šių ministrų susitikimas vadinamas Europos Sąjungos Taryba. Council of the European Union Aptarusi pasiūlymą, Taryba dėl jo balsuoja. Yra nustatytos taisyklės, kiek balsų turi kiekviena šalis ir kiek jų reikia norint priimti įstatymą. Kai kuriais atvejais taisyklės reikalauja, kad Taryba sprendimą priimtų vienbalsiai. ES vyriausybių ministrai susitinka priimti ES įstatymų. Tarybai ir Parlamentui priėmus naują įstatymą, ES šalių vyriausybės turi užtikrinti, kad jo būtų laikomasi jų šalyse. Teisingumo Teismas Jei šalis neteisingai taiko įstatymą, Europos Komisija ją įspėja ir gali pateikti skundą Europos Teisingumo Teismui, kuris įsikūręs Liuksemburge. Teismas privalo užtikrinti, kad ES įstatymų būtų laikomasi ir kad jie būtų vienodai taikomi visose šalyse. Jame dirba po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies. Yra ir daugiau žmonių (ekspertų komitetų ir kt.), kurie dirba priimant šiuos sprendimus, nes labai svarbu, kad viskas būtų atlikta teisingai. Norėdamas sužinoti daugiau apie šiuos žmones ir jų veiklą, pasiskaityk knygelę Kaip funkcionuoja Europos Sąjunga internete adresu: europa.eu.int/comm/publications/ booklets/eu_glance/53/index_lt.htm Ji parengta suaugusiesiems, bet tikrai nėra sudėtinga skaityti. Photothèque Cour de justice C.E. Teismas užtikrina, kad visi turėtų lygias teises pagal ES įstatymus. 43

46 Rytoj... ir vėliau Šiuo metu pasaulis susiduria su daug problemų. Pavyzdžiui: Kaip sustabdyti aplinkos teršimą, kuris keičia pasaulio klimatą? Kaip apsaugoti pasaulio miškus ir kitą natūralią aplinką? Kaip pagerinti skurstančių ir alkstančių žmonių padėtį? Kaip pasiekti taiką vis dar nesutarimų draskomuose pasaulio regionuose? Kaip kovoti su terorizmu? ES stengiasi išspręsti šias problemas, bet negali to padaryti viena. Ji turi veikti kartu su kitomis pasaulio šalimis. Žinoma, jų vadovai privalo kartu nutarti, ką reikia daryti. Kaip manai, ką ES turėtų nuspręsti dėl didžiausių pasaulio problemų? Gal turi kokių nors gerų idėjų? Pasikalbėk apie tai su savo šeima, draugais, mokytojais... Mes esame šiandienos Europos vaikai, o greitai būsime jos suaugusieji. Ateitį mes turime kurti kartu! Ateitis tavo rankose... 44

47 Kita informacija apie Europos Sąjungą Informacijos visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis galima rasti internete. Ji prieinama per EUROPA serverį: europa.eu.int Visoje Europoje yra šimtai vietinių ES informacijos centrų. Artimiausio centro adreso ieškokite šiame žiniatinklyje: europa.eu.int/comm/relays/index_en.htm EUROPE DIRECT tai tarnyba, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti nemokamai telefonu: arba mokamu telefonu, jei esate už ES ribų: (32 2) , arba elektroniniu paštu per europa.eu.int/europedirect Informacijos ir leidinių anglų kalba apie Europos Sąjungą jums gali parūpinti: EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBĖ LIETUVOJE Naugarduko g. 10 LT Vilnius Tel. (370 5) , faks. (370 5) Žiniatinklio adresas: EUROPOS PARLAMENTO INFORMACIJOS BIURAS LIETUVOJE Naugarduko g. 10 LT Vilnius Tel. (370 5) , faks. (370 5) EUROPOS INFORMACIJOS CENTRAI Kauno apskrities viešoji biblioteka Radastų g. 2 LT Kaunas Tel./faks. (370 37) Faks. (370 37) El. paštas: eic.kaunas@kvb.lt Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka Turgaus g. 8 LT Klaipėda Tel./faks. (370 46) El. paštas: eic@centras.lt Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Vasario 16-osios g. 10 LT Panevėžys Tel./faks. (370 45) El. paštas: eic.panevezys@centras.lt Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka Aušros al. 62 LT Šiauliai Tel./faks. (370 41) El. paštas: eic.siauliai@savb.lt Tauragės rajono savivaldybės viešoji biblioteka Respublikos g. 3 LT Tauragė Tel./faks. ( ) El. paštas: eic.taurage@centras.lt Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka Jotvingių g. 10 LT Alytus Tel./faks. ( ) El. paštas: eic@alytus.rvb.lt Marijampolės miesto P. Kriaučiūno viešoji biblioteka Vytauto g. 20 LT Marijampolė Tel./faks. ( ) El. paštas: meic@marijampole.mvb.lt Telšių K. Praniauskaitės viešoji biblioteka Respublikos g. 18 LT Telšiai Tel./faks. ( ) El. paštas: Eic.tvb@takas.lt Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka Maironio g. 12 LT Utena Tel./faks. ( ) El. paštas: Eic.utena@uvb.lt Visagino viešoji biblioteka Taikos pr. 52 LT Visaginas Tel./faks. ( ) El. paštas: veic@tts.lt Europos Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento biurai veikia visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija taip pat yra įsteigusi delegacijas kitose pasaulio valstybėse.

48 LT Europa nuostabus žemynas, turintis nepakartojamą istoriją. Iš čia yra kilę daug garsių pasaulio mokslininkų, atradėjų, dailininkų ir kompozitorių, populiarių pramogų pasaulio atstovų ir pergales skinančių sportininkų. Šimtmečiais Europa kentėjo nuo karų ir padalijimų. Tačiau pastaruosius 50 metų šio senojo žemyno šalys taikiai, draugiškai ir vieningai dirbo, kurdamos geresnę Europą ir pasaulį. Šioje knygelėje, skirtoje vaikams nuo 9 iki 12 metų, paprastai ir aiškiai pasakojama Europos istorija. Pasitelkus įdomių faktų ir spalvotų iliustracijų, čia pateikiama bendrųjų žinių apie Europą ir trumpai paaiškinama, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji veikia. Kiekvienas skyrius susietas su elektronine viktorina ( o Europa Go tinklalapyje galima rasti žaidimų ( Sėkmės tyrinėjant! NA LT-C Leidinių biuras