M. PLĖTROS PROGRAMOS M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS, ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS, SPORTO PLĖTROS PAGRINDIMAS
|
|
- Živilė Ambrasas
- prieš 1 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 M. PLĖTROS PROGRAMOS M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS, ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS, SPORTO PLĖTROS PAGRINDIMAS PLĖTROS PROGRAMOS PASKIRTIS Nacionalinio pažangos plano (toliau NPP) uždavinys, kodas ir pavadinimas 4.4 uždavinys. Siekti gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus. 1 problema. Sporto sistema neužtikrina aukščiausių sporto pasiekimų. Sporto plėtros programa apima dvi pagrindines sistemines sporto sritis fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo, kurias tolygiai plėtojant galima dėlioti piramidės principu: pagrindą sudarytų vaikų ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, o centrinė ir viršutinė dalis aukšto meistriškumo sportas, kurį vainikuoja geriausi aukšto meistriškumo sportininkų pasiekimai. Įgyvendinant Sporto plėtros programą ir užtikrinant tam tikrus fundamentalius pokyčius, siekiama stabilizuoti sporto piramidės pagrindą didinti fizinį aktyvumą ir gerinti aukšto sportinio meistriškumo pasiekimus, o programa aprėpia tiek sveikų, tiek ir negalią turinčių asmenų sporto problematiką. Šiuo metu sporto sistema neužtikrina aukščiausių sporto pasiekimų stabilaus didėjimo. Lietuvos sportininkų laimimų medalių skaičius pasaulio, Europos suaugusiųjų čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse kasmet mažėja, nors valstybės skiriamos biudžeto lėšos sporto sričiai didėja metais skirta tūkst. Eur ir iškovota 10 medalių, 2015 metais skirta tūkst. Eur ir iškovota 12 medalių, 2016 metais skirta tūkst. Eur ir iškovota 18 medalių (pasaulio, Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse), 2017 metais skirta tūkst. Eur ir iškovoti 9 medaliai, 2018 metais skirta tūkst. Eur ir iškovota 13 medalių, 2019 metais skirta tūkst. Eur ir iškovoti 2 medaliai, 2020 metais Eur ir iškovoti 6 medaliai 1. Sporto finansavimo didėjimas neturėjo didelės įtakos medalių ar rengiamų aukšto meistriškumo sportininkų skaičiui didėti, todėl, siekiant užtikrinti sporto pasiekimų ir dalyvių skaičių augimą, reikia identifikuoti pagrindines problemų priežastis ir jas išspręsti. Sprendžiamos problemos priežastys: 1. Sportininkų rengimo ir išlaikymo sporte sistema neužtikrina sportininkų, galinčių atstovauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, skaičiaus didėjimo ir aukšto meistriškumo sporto programos proveržio siekiant rezultatų Nerezultatyvios ir nekoordinuotos aukšto meistriškumo sporto finansinės priemonės. Nuo 2018 metų vykdoma Lietuvos sporto reforma. Ją įgyvendinant atsisakyta centralizuoto individualių sporto šakų sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms Lietuvos sporto centre ir sudarytos vienodos pasirengimo sąlygos visoms sporto šakoms, lyderystę pavedant nacionalinių sporto šakų federacijoms. Lėšos sportininkams pasirengti yra skiriamos nacionalinių sporto federacijų parengtoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, o finansavimo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos sporto įstatyme. Įgyvendinamas aukšto meistriškumo programų finansavimo modelis vis dar leidžia
2 2 nepasiekus numatytų tikslų vėl gauti finansavimą tokiai pat programai, nėra programos vykdymo, valdymo, kontrolės proceso, trūksta įvairių sričių (mokslo, medicinos, tyrimų) ir kompetencijų (vadybos, finansinio, teisinio išprusimo, sporto ir treniruočių metodologijos) pagalbos. Esamą situaciją apsunkina sporto srities stebėsenos nebuvimas. Finansuojamoms aukšto meistriškumo programos kasmet skiriama apie 6 7 mln. eurų (2018 m. 6,3 mln. Eur, 2019 m. 6,8 mln. Eur, 2020 m. 7,03 mln. Eur), dotuojant sporto šakų federacijas, kurių finansavimas dalijamas nuo minimalių iki maždaug eurų. Per šešerius metus ( m.) finansavimas sportui padidėjo 1,8 karto ir 2020 m. siekė daugiau negu 51 mln. eurų. Minimalaus finansavimo kartelė nacionalinėms sporto šakų federacijoms nėra keliama, 2021 metais didinant finansavimą federacijoms metais iki eurų skiriama 3 nacionalinių sporto šakų federacijoms, iki iš viso 6 federacijoms, iki iš viso 13 federacijų, iš viso finansuojama 61 sveikųjų sporto federacija 2. Siekiant išlaikyti ir parengti Lietuvoje vieną aukšto meistriškumo sportininką, sudarant finansines sąlygas kompensuoti maitinimo, apgyvendinimo, transporto išlaidas mokomųjų treniruočių metu bei suteikiant minimalų medicininį aptarnavimą (neskaičiuojant trenerio, vadybininko, mediko ar mokslininko atlyginimų, inventoriaus ar dalyvavimo varžybose kaštų), reikalinga pasirengimo suma vidutiniškai sudaro apie eurų per metus, o esant būtinybei rengtis užsienyje dvigubėja. Sportininkų, turinčių negalią finansiniai poreikiai dar trečdaliu didesni nei sveikųjų. Dalis federacijų, negaunančių minimaliai reikalingos dotacijos, negali užtikrinti aukšto meistriškumo sportininkų pasirengimo ir lėšas nukreipia sporto šakos plėtrai, vaikams, jauniams pritraukti ir išlaikyti sporte. Finansuojant nacionalines sporto šakų federacijas ir negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, atsiskaitymas nėra susietas su nustatytais tikslais ir rezultatais 3. Analizuojant vystančius pokyčius, stebėsena nesudaro sąlygų operatyviai priimti pagrįstus sprendimus aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistemai tobulinti, atsižvelgiant į nacionalinių sporto šakų federacijų rezultatų laimėjimus ar nuopolius. Nepakankamai vertinant pasiektus veiklos rezultatus, nėra skatinamas federacijų atsakingumas ir skaidrumas. Fizinio aktyvumo skatinimo veikla yra aukšto meistriškumo piramidės pagrindas ir yra būtina sąlyga, tačiau takoskyros sporto piramidėje nėra, finansavimo kryptys ir šaltiniai susimaišę, nėra aišku, kada dar yra plėtojamas fizinis aktyvumas, o kur prasideda aukšto meistriškumo sportas, teisinis sporto srities finansavimo reglamentavimas yra persikėlęs į pernelyg aukštą vyriausybinį lygį ir negali būti greitai adaptuojamas besikeičiančioms problemoms, poreikiams ar pokyčiams įgyvendinti Nėra sukurto sporto organizacijų sporto kokybės stebėsenos, atsiskaitymo už pasiektus rezultatus ir jų skatinimo mechanizmo. Neturint detalių duomenų apie aukšto meistriškumo sportininkus, trenerius, specialistus, sporto stebėsenos sistema neatspindės visumos, nebus sudarytos sąlygos stebėti vykdomų priemonių poveikio. Neįdiegus sporto registro ar nuolat tikrinamų sporto stebėsenos rodiklių, sporto šakų finansavimo kriterijai sietini su pagrindžiamais duomenimis sporto laimėjimais. Sporto šakos populiarumas, masiškumas abejotinai pamatuojamas be sporto registro, todėl šiuo metu yra sudėtinga įvertinti sporto šakos svarbą ir strategiškumą. Be kokybiškos stebėsenos nevyksta kryptingos konsultacijos ar metodinės pagalbos teikimas federacijoms, diegiant gero valdymo principus, nėra įsteigtas kompetencijų centras, galintis teikti metodinę pagalbą sporto organizacijoms atsižvelgiant į iškylančius poreikius. Nacionalinės sporto šakų federacijos daugiausia kliaujasi savo sporto šakos specialistų pritraukimu, tuo tarpu sporto vadybai, teisiniam ar finansiniam raštingumui neskiriant reikiamo dėmesio. Tik sportinio rezultato sekimas be teisėkūros adaptavimo, strateginių sprendimų tobulinimo, naujų siekių modeliavimo neįgyvendins pažangos plano rodiklių ilgalaikiu laikotarpiu.
3 Esama aukšto meistriškumo sportininkų pamainos identifikavimo, talentų pritraukimo sistema lemia, kad turime 2,5 3 kartus mažesnį nei kitose šalyse sportininkų skaičių. Nepakankama aukšto meistriškumo sportininkų pamainos identifikavimo ir rengimo sistema. Lietuvos sporto gimnazijos įsteigtos Vilniuje (2020 m. 198 mokiniai), Šiauliuose (2020 m. 206 mokiniai) ir Panevėžyje (2020 m. 226 mokiniai), tačiau pasinaudoti galimybe sportuoti ir mokytis sporto gimnazijose gali visos Lietuvos sportininkai, nepriklausomai nuo teritorinių skirtumų. Sporto gimnazijose ugdomų sportininkų skaičius yra 2,5 3 kartus mažesnis (santykinai pagal šalių gyventojų skaičių) nei kitose Europos ir Skandinavijos šalyse (išlaikant tą pačią proporciją Lietuvoje sporto gimnazijose, sporto grupių ir sporto klasių principu galėtų būti rengiama iki sportininkų) 4. Veikiančių gimnazijų kasmetinių ataskaitų duomenimis, neigiamos kokybinės įtakos turi vangiai vykdoma tikslinė sportininkų atranka į sporto gimnazijas regionuose, kuriuose yra maža prieiga rinktis sporto šakas, nes nėra jaunų talentų identifikavimo ir skatinimo programos, nesukurta motyvacinė trenerio skatinimo bazė. Treneriai, atiduodami savo auklėtinius į gimnazijas, kartu su sportininku praranda savo atlygį ir yra priversti papildomai dirbti siekdami papildyti savo treniruojamų sportininkų ratą naujais atletais. Nevykdoma ir sporto gimnazijose ugdomų sportininkų nuolatinė sportinio meistriškumo augimo stebėsena (remiantis moksline prieiga), nėra sportininkų perkvalifikavimo į kitas sporto šakas. Bendradarbiavimo sutartį su medicinos ir mokslo laboratorija sudariusi tik viena gimnazija. Skiriamas finansavimas neužtikrina galimybės sportuoti pasitelkiant kokybišką sporto inventorių. Neatlikta studija, ar sporto klasės diegimas ir išlaikymas mokyklose galėtų būti alternatyva naujoms gimnazijoms kurti mažiau apgyvendintuose regionuose, nėra atliekamas veiklos auditas pačiose gimnazijoje, keliami uždaviniai ar siekiai yra trumpalaikiai (metams). Nepakankamas sporto mokymo įstaigų sportininkų aprūpinimas sporto inventoriumi ir įranga bei sportinio ugdymo treniruočių stovyklose ir varžybose finansavimas. Apie savivaldybių valstybės biudžeto lėšų (pagal 2017 m. Statistikos metraštį), skirtų savivaldybių sporto mokymo įstaigoms, skiriamos sporto mokymo įstaigoms administruoti, išlaikyti, trenerių atlyginimui mokėti ir tik procentų atitenka sportiniam ugdymui. Nepakanka lėšų pagrindinei veiklai sportiniam ugdymui organizuoti, užtikrinant tam tikrą treniruočių dienų skaičių stovyklose ir varžybose, kaip tai nurodo Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijos, suderintos su Lietuvos sporto mokslo ekspertų taryba. Nepakankamas olimpinės pamainos (jaunimo amžiaus grupės ir studentų) sportininkų rengimo aprūpinimas priemonėmis, valstybės stipendijas gaunančių jaunimo amžiaus sportininkų skaičius yra per mažas (pasaulio ir Europos čempionatų 1, 2 vietų laimėtojai) stabdo programos įgyvendinimą lygiaverčiai kaip ir nenuoseklus sportinio ugdymo turinys, pvz., apribotas finansų dėl mažo varžybų skaičiaus, lėtina meistriškumo augimą, sportininko fizinį, techninį ir psichologinį tobulėjimą, o kartu ir trenerio bei sportininko atitinkamus profesinius gebėjimus ir motyvaciją m. Valstybės kontrolės išankstinės išvados duomenimis, nesiimant priemonių ugdyti perspektyvią sportininkų pamainą, gali būti neužtikrintas sportininkų, galinčių atstovauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, skaičiaus didėjimas ir aukšto meistriškumo programos tęstinumas ar rezultato proveržis. Įvertinus devynių atsirinktų federacijų 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programas, nustatyta, kad tik trys federacijos numatė rengti perspektyvių sportininkų pamainą, tačiau konkrečių priemonių nenumatė Nėra įgyvendinamų priemonių, leidžiančių sportininkams kuo ilgiau tęsti karjerą ir integruotis į darbo rinką. Aukšto meistriškumo sportininko karjera vidutiniškai trunka nuo 10 iki 25 ar daugiau metų, todėl neįgyvendinama dvikryptė sportininko karjeros
4 4 programa arba ilgalaikės motyvacinės sistemos stoka paskatina dalį sportininkų baigti karjerą anksčiau, nei reikėtų. Problema aktuali visoms sporto šakoms visoje Lietuvoje. Neretai, baigęs sėkmingą sportininko karjerą, vidutiniškai 35-erių metų sportininkas (20 metų skyręs sportui ir atstovaudamas Lietuvai tarptautinėse varžybose) neturi išsilavinimo ir specialybės, kartais jau sukūręs šeimą, augina vaikus ir yra paliekamas tolimesnei savarankiškai integracijai į darbo rinką. Šiuo metu galimybės derinti studijas ir treniruotes sunkiai įgyvendinamos, lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis, su kuriomis tenka varžytis dėl medalių. JAV aukšto meistriškumo sportininkams apmokamos bendrabučio išlaidos, skiriama stipendija ir lanksti studijų ir socialinių garantijų bei aprūpinimo programa. Lietuvoje aukšto meistriškumo sportininkui, studentui, dalį dienos skiriančiam mokymuisi, o kitą dviem treniruotėms, nepakanka laiko per parą dirbti, kad užsitikrintų minimalų finansinį pagrindą sumokėtų už studijas, bendrabutį, paslaugas, gautų socialines garantijas ar paskolą. Sporto ir mokslo derinimas, aukštųjų mokyklų dėmesys sportui ir fiziniam aktyvumui, atstovavimas universitetui nėra pakankamai vertinamas, todėl turi neigiamą įtaką siekiant ir sporto karjeros ir studijų, būtinybei esant pasirinkti vieną iš dviejų. Neįteisinti sutartiniai ar darbo santykiai nacionalinėse sporto federacijose nesuteikia sportininkui darbo stažo, o patyrus traumą, nelieka galimybės gauti netekto darbingumo išmokų, baigti mokamas studijas ir gauti išsilavinimą. Studentų aukšto meistriškumo finansavimo modelis, turintis visas analogiškas atstovavimo Lietuvai galimybes (pasaulio Europos čempionatuose, Universiadoje), neišgrynintas, veiklos pasyvios. Nėra aukšto meistriškumo sportininkų minimalios kvalifikacijos pripažinimo (suteikimo), baigus ilgalaikę sportininko karjerą. 2. Trūksta sportininkams rengti reikalingų kvalifikuotų sporto specialistų Šiuolaikinių aukšto meistriškumo sporto tendencijų neatliepianti trenerių rengimo, motyvacijos ir kvalifikacijų kėlimo sistema, jų profesinio tobulinimo trūkumas. Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančių šalių Europos Sąjungoje pagal dirbančiuosius sporto srityje. Kaip rodo 2020 metų Eurostat 6 duomenys, Lietuvoje sporto srityje dirba tik 0,4 proc. visų dirbančiųjų (2015 metais dirbo 0,5 proc.) ir mažiau su sportininkais dirba tik Rumunijoje 0,2 proc. Palyginimui Švedijos rodikliai siekia 1,6 proc., Suomijos 1,4 proc., bendras Europos Sąjungoje išvestas vidurkis 0,7 proc. Didėjant sporto rinkai, auga įvairaus sporto profilio ir išsilavinimo specialistų paklausa, tačiau rengiamų specialistų skaičius kasmet mažėja: per m. parengta 141, per m. parengta 122, per m. parengta 115 sporto krypčių grupės absolventų. Profesinis sporto specialistų rengimas tampa būtinybe 7 užsibrėžiant siekį didinti gyventojų fizinį aktyvumą. Lėtai adaptuojami trenerių rengimo metodai, lyginant su kintančiais ir augančiais šiuolaikinio aukšto meistriškumo sporto reikalavimais, nelanksti sporto specialistų kompetencijų kėlimo sistema, stebimas keleto sporto šakų teigiamas dominavimas, kurios užsitikrinusios finansavimą nuolatiniais sportiniais rezultatais, seka pokyčius profesionaliame sporte, diegia trenerių rengimo tobulinimo ir treniravimo naujoves, kelia jų kvalifikaciją savarankiškai ieškodamos sprendimų. Pririšus sportininko pasiekimą (sportinį rezultatą) prie trenerio atlyginimo, pastebimas atvirkščias rezultatas ryški sportinės formos forsavimo problema ir neigiama įtaka sportininko sveikatai. Priemonių, kaip sporto srities specialistus, ypač jaunesnio amžiaus, pritraukti į mažesnius miestus ir regionus vis dar trūksta. Teigiami dopingo vartojimo atvejai parodo, kad tiek treneriai, tiek sportininkai vis dar ieško, kaip neteisėtu būdu greitai pasiekti rezultatą m. vis dar fiksuoti dopingo vartojimo pažeidimai 22 sprendimai (10 bylų draudžiamos medžiagos ir / ar metodo vartojimo, 12 bylų susijusios su kitais pažeidimais) 2020 m. priimti 6 sprendimai, susiję su sportininko pagalbiniu personalu, 15 su sportininkais 8.
5 Mokslininkų paslaugomis naudojasi vos ketvirtadalis rengiamų sporto šakų sportininkų ir trenerių. Trūksta užsakomųjų tyrimų ir jų rezultatų taikymo traumų prevencijai, nėra taikomos mokslinės diagnostikos priemonės, paslaugos nėra mobilios. Vis dar nevertinamas mokslo potencialas nesukuria darbo vietų rinkoje tokiems specialistams kaip biochemikai, biomechanikai, technikai ir kt. Mokslininkų paslaugomis naudojasi vos ketvirtadalis rengiamų sporto šakų sportininkų ir trenerių, nes pagrindinės laboratorijos yra universitetuose Vilniuje (nuo 1993 m. tiriami 15 sporto šakų atstovai iš finansuojamų 65, aptarnauja 2,5 etato mokslininkų) ir Kaune (nuo 1992 m. laboratorija aptarnauja 8 federacijas ir 7 kt. sporto organizacijas, dirba su federacijomis 15 mokslininkų, iš viso dirbančių 36). Mažai išreikštas aukšto meistriškumo sportininkus rengiančių institucijų poreikis moksliniam pasirengimo procesui valdyti ir aptarnauti nesukuria stiprios sporto mokslo platformos, kuri būtina jau nuo pirmųjų sportininko žingsnių (sporto šakos pasirinkimo) ir vėliau sportinės formos gerinimo procese. Mokslo asistavimas visiškai eliminuotas ir neįgaliųjų sporte Sporto medicinos specialistų ir paslaugų apimčių ir mobilumo trūkumas. Po sporto sistemos reformos visos lėšos sportininkams rengti skiriamos tiesiogiai federacijoms jos pačios perka medicinos, masažuotojų, kinezeterapeutų ir kt. paslaugas, tačiau dalis paslaugų tapo neprieinamos dėl mažo sporto medicinos paslaugų paketo. Šiuo metu Lietuvoje medicinos ir sporto medicinos paslaugas teikia medikai tik 5 miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, tai apsunkina šių paslaugų prieinamumą kitų savivaldybių sportuojantiems vaikams ir jaunimui. Penkiuose sporto medicinos centruose dirba 23 sporto medicinos gydytojai, besidalijantys 17,5 etato (Vilniuje 7, Kaune 9, Klaipėdoje 2, Šiauliuose 2, Panevėžyje 3); kitų specialybių gydytojų 34, besidalijantys 15,5 etato; masažuotojai, kineziterapeutai ir laboratorijų darbuotojai 32 (besidalijantys 21,75 etato) ir 33 bendrosios praktikos slaugytojos, besidalijančios 28,5 etato. Sporto medicinos paslaugų mobilumo ir paslaugų spektro užtikrinimo federacijoms trūksta tiek Lietuvos ribose, tiek jis neužtikrinamas ir užsienio stovyklų ar renginių metu. Būtinybė gauti tokio pobūdžio centralizuotas sporto medicinos paslaugas ypač aktuali federacijoms, turinčioms mažesnį sportininkų skaičių dėl elementarių ekonominių naudos paskaičiavimo rodiklių perkant paslaugą, o ne samdant atskirus specialistus. Trūksta sportininkų sveikatos sekimo, prevencinių priemonių bei naujų technologinių sprendimų ar inovacijų išnaudojimo, dirbant ar suteikiant paslaugas nuotoliniu būdu. 3. Sporto bazių ir treniruočių kompleksų stoka ir neatitiktis fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto poreikiams Sporto objektų statybos nėra pagrįstos regioniniu, demografiniu ir sporto šakų poreikių paskaičiavimu, nesiremia sisteminiu esamų objektų skaičiaus ir būklės vertinimu. Sportas svarbus Lietuvos ekonomikai ir dėl naujų diegiamų darbo vietų, dėl vidutiniškai sukuriamo 3,5 proc. metinio BVP. Sporto politika yra formuojama siekiant spręsti ir aukšto meistriškumo, ir fizinio aktyvumo sporto uždavinius, siekti bendrų sporto tikslų, todėl būtinas sporto paslaugų spektro tolygumas ir prieinamumas. Sporto objektų statybos nėra sistemiškai pagrįstos regioniniu ar demografiniu paskaičiavimu, nėra įvertintas potencialių sportuojančiųjų skaičius statybų planavimo procese, neaiškus sporto objektų skaičius ir būklė. Nėra sporto infrastruktūros ateities plėtros vizijos, sporto objektų registro, todėl infrastruktūra statoma vertinant atskirų objektų statytojų iniciatyvumą 9.
6 Tarptautinius standartus atitinkančių sporto bazių, reikalingų aukšto meistriškumo sportininkams ir sporto renginiams rengti, trūkumas m. sporto plėtros strategijoje planuotas 40 sporto infrastruktūros objektų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, nebuvo pasiektas 20 (2019). Planuojant ir projektuojant naujus sporto infrastruktūros objektus retai keliamas tikslas pritaikyti sporto bazes aukščiausio lygio tarptautiniams renginiams, nėra pasitelkiami sporto šakos specialistai ar tarptautiniai ekspertai, todėl pastatytos bazės netenkina tarptautinių standartų, o tai riboja ir sportininkų meistriškumo kėlimą. Vienos masiškiausių sporto šakų Lietuvoje futbolas, lengvoji atletika, plaukimas iki šiol neturi aukščiausio lygmens šių sporto šakų standartus atitinkančių bazių. Iš 60-ies m. valstybės vystytų ir numatytų vystyti sporto objektų tik du iš jų (S. Dariaus ir S. Girėno stadionas Kaune ir Panevėžio m. baseinas) yra aukščiausio lygio tarptautinio lygio sporto infrastruktūros objektai. Kita vertus, esami tarptautinius standartus atitinkantys sporto statiniai nėra išnaudojami prisitraukiant didelės reikšmės tarptautinius sporto renginius Lietuvoje, tokiu būdu nėra sudaromos galimybės įvairioms sporto šakoms dalyvauti pasaulinio lygio renginiuose Lietuvoje minimaliais finansiniais kaštais, lyginant su išvykomis į užsienį. Kasmet federacijos galėtų surengti nuo 2 iki 15 pasaulio ir Europos čempionatų Lietuvoje, su grįžtamąja ekonomine nauda pačiai valstybei. Valstybės ir savivaldybių lėšomis pastatyti objektai nėra racionaliai panaudojami didžiuosiuose miestuose, sporto bazių trūkumas lemia ribotą sporto infrastruktūros objektų prieinamumą aukšto meistriškumo sportininkams reikalingu metu. Bendruomenės galimybes sportuoti riboja tam tikrų sporto aikštynų ar lauko kompleksų aptvėrimai, darbo valandų ir poilsio dienų režimai. Kadangi vis dar trūksta ir aktyvaus laisvalaikio erdvių esamos sporto bazės perpildytos, paslaugų kokybė nėra tinkama, todėl aukšto meistriškumo komandos renkasi paslaugas užsienio valstybėse, kur yra daugiau sportininkui reikalingo lankstumo, prieinamumo ir pasiūlos. Vertinant nacionalinių sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo programas, pastebima tendencija, kad nacionalinių sporto šakų federacijų sportininkai, kuriems reikalingos specializuoto pasirengimo sporto bazės, vidutiniškai iš 12 mėnesių 4 5 mėnesius treniruojasi užsienyje Nepakankama ir ne visiems prieinama vystoma fizinio aktyvumo infrastruktūra, įskaitant ir viešas laisvalaikio erdves (parkus, dviračių takus ir kitų aktyvios veiklos vietas), neišnaudotos jų teikiamos galimybės, ne visa infrastruktūra adaptuota asmenims su negalia. Nevykdomas anksčiau pastatytų sporto infrastruktūros objektų prieinamumo asmenims su negalia gerinimas m. iš viso šalyje buvo apie 6 tūkst. sporto objektų. Išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia atlikti tyrimus ir analizes dėl šių objektų poreikio pagal sporto šakas, regionus ar galimybes organizuoti tarptautinius renginius, valstybės mastu nustatyti infrastruktūros vystymo kryptis. Fiziniam aktyvumui aktuali infrastruktūra (mokyklų aikštynai, parkai, dviračių takai ir kitos aktyvios veiklos vietos) kuriama lėtai (per 10 pastarųjų metų valstybės lėšomis atnaujinti tik 68 mokyklų aikštynai), ne visa sporto infrastruktūra adaptuota neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus žmonėms, nekoordinuojant žingsnių tarp skirtingų į šią sritį investuojančių institucijų, o esama tokio tipo infrastruktūra dažnai lieka nepanaudota dėl mokyklų aikštynų neprieinamumo, silpnos klubinės kultūros bei vietos bendruomenių pasyvumo ir neįsitraukimo. 4. Lietuva atsilieka nuo ES šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių. Lietuvos gyventojai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs 2018 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51 proc.) nesportavo ir nesimankštino, tuo mūsų šalis 5 procentiniais punktais atsiliko nuo ES šalių vidurkio (Specialaus sporto ir fizinio aktyvumo Eurobarometro tyrimas, 2018) (toliau
7 7 Eurobarometro tyrimas). Reguliariai sportavo ir mankštinosi tik 11 proc. šalies gyventojų, tačiau tokia pati dalis jų per dieną sėdėdami praleisdavo 8 ir daugiau valandų. Remiantis Valstybinio audito ataskaitoje ( Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas 10, 2019) (toliau Valstybinio audito ataskaita) pateiktais skaičiavimais, Lietuvos gyventojų fizinis neaktyvumas valstybei vidutiniškai kainuoja apie 300 mln. Eur. Ryškūs lyčių skirtumai (merginų 47 proc., vaikinų 22 proc.) niekada nesportuojančiųjų arba sportuojančiųjų tik retkarčiais jauniausioje m. amžiaus respondentų grupėje rodo nepakankamo moterų įsitraukimo ir dalyvavimo fizinio aktyvumo veikose situaciją bei neigiamas moterų dalyvavimo šiose veiklose tendencijas, o tai savo ruožtu potencialiai lemia riziką dėl nepakankamo motyvacijos aktyviam gyvenimo būdui formavimo bei ugdymo jų šeimose ateityje. Didelis procentas (71 proc.) niekada nesportuojančių arba tai darančių tik retkarčiais abiejų lyčių Lietuvos vyresnių nei 55 m. amžiaus gyventojų atspindi sisteminius nepakankamo šios amžiaus grupės žmonių į(si)traukimo į fizinio aktyvumo paslaugų sektorių trūkumus. Mažai skatinamas gyventojų dalyvavimas į savanoriškas sporto ir fizinio aktyvumo veiklas tuo užsiima tik 3 proc. šalies žmonių (Eurobarometro tyrimas) Neišnaudotos visų amžiaus grupių sveikatinimo fizinio aktyvumo priemonėmis galimybės, stokojama tarpinstitucinio bendradarbiavimo įvairiuose sektoriuose. Mažai ir netolygiai išnaudojamos visų amžiaus grupių gyventojų sveikatinimo fizinio aktyvumo priemonėmis galimybės, neformuojamas sveikos gyvensenos įprotis dalyvauti šeimos fizinio aktyvumo veiklose. Trūksta fizinio aktyvumo sporto srityje veiklų tolygumo skirtinguose Lietuvos regionuose, ypač nuo didžiųjų šalies centrų nutolusiose savivaldybėse. Liga arba negalia yra trečioji Lietuvos gyventojų nurodyta priežastis, dėl kurios jie nesportuoja ir nesimankština, tai rodo žmonėms su negalia pritaikytų sportavimo sąlygų bei sporto ir fizinio aktyvumo paslaugų stygių. Nors didžioji Lietuvos gyventojų dalis geba savarankiškai sportuoti ir mankštintis namuose, tačiau ši situacija išryškina ir nepakankamą paslaugų pasiūlą bei sporto ir laisvalaikio infrastruktūros prieinamumo gyventojams trūkumą. Net 40 proc. šalies gyventojų pasigenda aktyvesnio savivaldybės vadovų indėlio plėtojant fizinio aktyvumo veiklas jų gyvenamojoje vietovėje, o ketvirtis nurodo negaunantys jų poreikius atliepiančių fizinio aktyvumo paslaugų iš vietovėje veikiančių sporto klubų bei kitų sporto ir fizinio aktyvumo paslaugų teikėjų (Eurobarometro tyrimas). Stebimas skirtingų sektorių fragmentiškumas įgyvendinant fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną skatinančias priemones, trūksta bendro šias tarpinstitucines veiklas koordinuojančio mechanizmo. Teritoriniu principu mažai išplėtota sporto medicinos paslaugų sistema ir nesukurtas apmokėjimo už sporto medicinos gydytojo teikiamas profilaktines sveikatos patikrinimo paslaugas įvairaus amžiaus gyventojams, dalyvaujantiems fizinio aktyvumo veiklose, mechanizmas, tai kelia riziką intensyviu fiziniu aktyvumu užsiimantiems žmonėms patirti žalą sveikatai. Esama sporto ekonominių rodiklių rinkimo ir analizės sistema neužtikrina visaverčio sporto sektoriaus ekonominės reikšmės pagrindimo ir apsunkina sportu sukuriamos pridėtinės vertės kitiems sektoriams įvertinimą Nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui ugdymo įstaigose. Neatnaujintas fizinio ugdymo pamokų turinys, nepakankamai užtikrinamas tarpdalykinis fizinio aktyvumo integravimas įgyvendinant formalųjį ugdymą, mokiniams tenkantis didelis akademinis krūvis mažai motyvuoja mokinius dalyvauti fizinio ugdymo pamokose bei kitose judėjimą skatinančiose veiklose jų ugdymo įstaigose. Mokyklose fiziniam aktyvumui teikiama per mažai dėmesio, fizinė aplinka retai atitinka mokinių judėjimo poreikius, patiriamas sportuoti skirtų erdvių (ypač uždarų) bei sporto inventoriaus ir kokybiškų su fiziniu ugdymu susijusių higienos sąlygų (persirengimo kambarių, dušų) stygius
8 8 mokyklose, apsunkinantis kokybišką fizinio ugdymo turinio ir šio dalyko apimčių įgyvendinimą. 10,3 proc. ugdymo įstaigų neturi savo sporto salės, 28,6 proc. įstaigų fizinis ugdymas vykdomas bendroje sporto ir aktų salėje, kuri tik iš dalies tinka fiziniam ugdymui, o 19,4 proc. bendrojo ugdymo ir 25 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai neaprūpinami reikiamomis priemonėmis (Valstybinio audito ataskaita). Saugumo sumetimais fiziškai aktyvi veikla kitose nei sportuoti skirtose mokyklų erdvėse dažnai apsiriboja tik fizinio ugdymo pamokomis, mokiniai retai skatinami atlikti fiziškai aktyvias intervencijas (pertraukėles) pamokų metu. Tik pusė Lietuvos ugdymo įstaigų stebi ir užtikrina, kad vaikai kasdieniam fiziniam aktyvumui skirtų ne mažiau kaip 60 min., tokia pati dalis šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų neturi fizinio ugdymo specialisto. Vis dar mažai šalies ugdymo įstaigų pasiryžusios skatinti mokinių fizinį aktyvumą pagal europinį modelį, tik 10 proc. Lietuvos mokyklų atitinka aktyvios mokyklos kriterijus. Trūksta mokslinio bendradarbiavimo vertinant mokinių fizinio pajėgumo rodiklius, bendradarbiavimo tarp mokykloje dirbančio visuomenės sveikatos specialisto, fizinio ugdymo mokytojo ir tėvų teikiant mokiniams konsultacijas dėl fizinių ypatybių įvertinimo ir jų tobulinimo, tobulintina grįžtamojo ryšio technologinė sistema. Silpni gyventojų fizinės saviugdos skatinimo mechanizmai, trūksta fizinio raštingumo iniciatyvų atliepiant įvairaus amžiaus bei skirtingų socialinių grupių poreikius. Bendrojo ugdymo mokyklose nepakanka specialaus, mokiniams su negalia pritaikyto sportinio inventoriaus, mokyklos sporto infrastruktūra ne visa apimtimi tenkina šių mokinių judėjimo poreikius bei sunkina bendrųjų fizinio ugdymo gebėjimų ugdymą; fizinio ugdymo mokytojams trūksta specialiųjų žinių darbui su negalią turinčiais mokiniais. Mažai skatinamas mokinių aktyvus keliavimas (pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ir pan.) į mokyklą ir iš jos. Trūksta aktyvesnio bendradarbiavimo su mokinių šeimos nariais ir jų įsitraukimo į bendras fizinį aktyvumą skatinančias veiklas mokyklose tik 10 proc. vyresnių klasių mokinių tėvų įsitraukia į bendras sveikatinimo veiklas mokyklose (Valstybinio audito ataskaita). Nepakankamas didžiosios Lietuvos mokinių dalies fizinis aktyvumas prisideda ir prie prastesnės mokinių gyvenimo kokybės, didėjančio fizinio ir psichinio nuovargio, pasireiškiančio bloga nuotaika, nerimu, miego sutrikimais, bei turi neigiamą įtaką jų mokymosi pasiekimams Nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ugdymo galimybės. Maža dalis Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų yra pakankamai fiziškai aktyvūs laisvalaikiu: Higienos instituto metų duomenys rodo, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kasdienio judėjimo lygį po pamokų pasiekia tik mažiau nei 14 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Didelės sportavimo paslaugų kainos neužtikrina visų socialinių grupių, ypač vaikų iš nepasiturinčių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų, bei didesnio vaikų ir jaunimo su negalia įsitraukimo į fizinio aktyvumo priemones. Karantino laikotarpis dar labiau pablogino situaciją: Vilniaus universiteto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai ( Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu, parodė, kad karantino metu žymiai pailgėjo ne tik naudojimasis įvairiais informacinių technologijų prietaisais mokymosi tikslais, bet ir laisvalaikiui bei pramogoms skiriamas laikas prie ekranų. Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ar elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo, jie daugiau laiko leido prie ekranų, buvo mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau buvo lauke, neturėjo nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo, o jų tėvai jautė didesnę įtampą. Labiau pablogėjo emocinė būsena ar elgesys ir tų vaikų, kurie iki karantino turėjo emocinių ar elgesio problemų. Nustatyta, kad, ilgėjant bendram ekranų laikui, daugėja vaikų somatinių simptomų (galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų, nuovargio) bei mažėja miego trukmė ir bendra miego kokybė, mažesnis jų fizinis aktyvumas. Remiantis vaikų ir tėvų apklausa, padaugėjo vaikų galvos skausmų, regėjimo sutrikimų ir nutukimo, šie sutrikimai siejosi su ilgesniu prie ekranų praleidžiamu laiku, mažesniu fiziniu aktyvumu, prastesne emocine savijauta. Taip pat nustatytas
9 9 vaikų nutukimo padidėjimas, kuris siejasi su dažniau patiriamais emociniais, elgesio ir mokymosi sunkumais, todėl viena pagrindinių mokslininkų pateikiamų rekomendacijų yra tinkamas laiko ir dėmesio skyrimas fiziniam aktyvumui, fiziniams pratimams bei buvimui lauke dienos šviesoje. Vis dar nepakankamai išnaudojamos sporto kaip prevencinės priemonės taikymo galimybės vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo metu, didelės sportavimo paslaugų kainos neužtikrina visų socialinių grupių, ypač vaikų iš nepasiturinčių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų bei didesnio vaikų ir jaunimo su negalia įsitraukimo į fizinio aktyvumo ir kitas veiklas neformaliojo švietimo veiklas. Neprasmingai leidžiamas laisvalaikio laikas, organizuotomis veiklomis neugdomi socialiniai įgūdžiai sudaro prielaidas jaunuoliams ieškoti kitų, dažnai nusikalstamo pobūdžio užsiėmimų: 2018 metais nepilnamečiai sudarė 3,3 proc. visų nuteistųjų Lietuvoje ( metų Higienos instituto tyrimo rezultatai parodė, kad per paskutinius metus net 22 proc. mokyklinio amžiaus vaikų vartojo alkoholinius gėrimus, 20 proc. rūkė elektronines cigaretes ar naudojo panašius elektroninius įtaisus, 13 proc. rūkė tabaką, 3,2 proc. vartojo kanapes, o 1,8 proc. kitus narkotikus Sisteminio valdymo žmogiškųjų išteklių fizinio aktyvumo ir pradinio lygmens sporto (angl. grassroots sport) srityje trūkumas. Esama fizinio aktyvumo instruktoriaus kvalifikacijos įgijimo sistema riboja sporto paslaugų sektoriuje dirbančių asmenų skaičiaus augimą, o nesukurta sporto sektoriaus specialistų kvalifikacijos tobulinimo įvairiuose kvalifikaciniuose lygmenyse sistema apsunkina naujų, inovatyvių, mokslu pagrįstų fizinio aktyvumo skatinimo ir sveikatos stiprinimo būdų įgyvendinimą. Veikianti šios srities specialistų rengimo sistema nesuderinta su pažangiu Europos fizinio aktyvumo ir sveikatingumo sektoriaus specialistų rengimo modeliu ir ne iki galo atliepia šios srities paslaugas gaunančių tikslinių gyventojų grupių poreikius, o esama sporto specialistų kvalifikacijos tobulinimo bei finansavimo tvarka neskatina sisteminio masinio vaikų įtraukimo į atitinkamos sporto šakos pradinio lygmens sporto pratybas per nevyriausybines sporto šakų organizacijas. Aukšti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, atliekantiems atitinkamų specialiųjų gebėjimų nereikalaujančias užduotis, neskatina sporto ir sveikatingumo darbuotojų nuoseklios rengimo sistemos taikant pameistrystės principą. Ilgai trunkančios neformaliojo fizinio aktyvumo specialistų rengimo programos aukštosiose mokyklose nepatrauklios dėl didelių finansinių kaštų, nėra šios srities specialistų profesinio rengimo programų pasiūlos, tai riboja jaunų ir motyvuotų specialistų įsiliejimo į sporto ir sveikatingumo paslaugų sektorių galimybes. Jaunų specialistų trūkumas ypač jaučiamas regionuose, kuriuose taip pat stebimas ir kvalifikuotų darbui su neįgaliais asmenimis turinčių sporto specialistų stygius, lemiantis regioninius netolygumus bei neįgalių žmonių socialinės atskirties didėjimą. Nepatraukli įsidarbinimo rinka, sporto ir sveikatingumo specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistemos nebuvimas lemia mažėjantį aukštosiose mokyklose parengtų specialistų skaičių: per m. parengta 18, per m. 19, per m. 11 fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos krypčių grupės absolventų. 1 ŠMSM informacija
10 10 4 Tarptautinės konferencijos Nachwuchsforderung (Vokietija 2015 m.) medžiaga ES tarybos išvados dėl trenerių vaidmens visuomenėje (14210/17) ŠMSM žemėlapis. 10 Valstybės kontrolės ataskaita (2019) Ar užtikrinamas vaikų sveikatos vystymas
VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo
VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro direktoriaus 2017
DetaliauSkaidrė 1
Biurų veikla ir perspektyvos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas mokyklose Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė
DetaliauRegioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar
Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos
DetaliauValstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių
Valstybės kontrolės 2017-02-21 rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių apsaugai, yra atlikusi ne vieną auditą ir teikusi rekomendacijas
DetaliauINTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos
INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo
DetaliauLBKIF & GS 2018 ataskaita
LBKIF & GS 2018 ATASKAITA R. PETRUKANECAS 2018 M. APŽVALGA 2018 LBKIF BUVO PERDUOTA PILNA BKI SPORTO VYSTIMO KONTROLĖ: VISA VEIKSMŲ LAISVĖ. TAČIAU PRISIDĖJO ŽYMIAI DAUGIAU PAREIGŲ BEI ATSAKOMYBIŲ. PERĖMĖME
DetaliauPATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta
PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas
DetaliauVILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti
DetaliauPATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip
PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos
DetaliauPATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gim
PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-7 1 priedas Vilkaviškio Aušros gimnazija (Ugdymo įstaigos pavadinimas) VISUOMENĖS SVEIKATOS
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO
DetaliauTikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika
PATVIRTINTA Direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-55 VILNIAUS LOPŠELIS- DARŽELIS,,MAŽYLIS SVEIKATOS STIPRINIMO IR PRIEŽIŪROS PLANAS 2018-2019 m. m. Tikslas padėti ugdytiniams saugoti ir stiprinti
DetaliauMicrosoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx
Reikalavimų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitai priedas IGNALINOS ČESLOVO KUDABOS PROGIMNAZIJA DANUTĖS JATULĖS METŲ VEIKLOS ATASKAITA Nr. (data) Ignalina I SKYRIUS
DetaliauPATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAU
PATVIRTINTA Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario d. sprendimu Nr. T- ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIAUS 2016 M. ATASKAITA Ataskaitą parengė Edvinas Pečiukėnas
DetaliauINSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst
INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS
DetaliauMicrosoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]
Projektas JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS Finansuojamas pagal 2009 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos
Detaliau2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P
2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ
DetaliauNeformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ
Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠKOS FORMA INFORMACIJA APIE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauProjektas
BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės
DetaliauKARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI
KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889
DetaliauTarptautinė mokslinė – praktinė konferencija „Sporto indėlio į ekonomiką ir užimtumą vertinimo aktualumas“ m. Gruodžio 16 d.
BALTIJOS JUODOSIOS JŪROS EKONOMIKOS FORUMAS SPORTAS IR EKONOMIKA Sporto ekonomikos vertinimo situacija Lietuvoje" dr. Vilma Čingienė, Mykolo Romerio universitetas 2018 m. spalio 25 d., Klaipėda Pristatymo
DetaliauViešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO
Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką
DetaliauV.Jonusio_veiklos programa_2
Kandidato į Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentus LASF veiklos programa 2011-2014 metams Vilnius 2011 m. kovo 21 d. LASF veiklos programa 2011-2014 Tarptautin s automobilių federacijos (FIA)
DetaliauEuropos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra
Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė
DetaliauPrienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt
Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas
DetaliauPRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški
PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014
DetaliauPATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į
PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.
DetaliauEuropean Commission
EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos
DetaliauSocialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar
Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio
DetaliauPATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS,
PATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS, 290438420 2019 2021-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS PLANAS VEIKLOS KONTEKSTAS
DetaliauMicrosoft Word - Plan metod. ob doc
Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių
DetaliauLIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,
LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius 1 TURINYS I. TYRIMO METODIKA...3 II. TYRIMO REZULTATAI...6 III. APIBENDRINIMAI...12 2 I. TYRIMO METODIKA Visuomenės
DetaliauTop margin 1
EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo
DetaliauSlide 1
Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų
DetaliauNLF
Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija
DetaliauPRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201
PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. BENDRA INFORMACIJA APIE
DetaliauVIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016
VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS Vilnius 2016 1 REKOMENDUOJAMŲ SAVIVALDYBĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ SĄRAŠAS 1. Savivaldybės strateginio tikslo/strateginių
DetaliauAtaskaita
VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA AR UŽTIKRINAMA VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA 2019 m. liepos 16 d. Nr. VA-4 SANTRAUKA Audito svarba Kiekvienas fizinis asmuo vartotojas, nes savo poreikiams patenkinti perka prekių
DetaliauPowerPoint Presentation
Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos
DetaliauPowerPoint Presentation
JAUNIMO UŽIMTUMO PRIEMONIŲ KOMUNIKACIJA 2015-03-26 Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2 INSTITUCIJOS Komunikacijos strategijų analizė ES ŠALYS Geroji užsienio šalių patirtis PASIŪLYMAI Išvados ir tolimesni
Detaliauedupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl
edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos
DetaliauPRITARTA Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 PRITARTA Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro
PRITARTA Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-60 PRITARTA Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro tarybos posėdžio 2019 m. kovo 1 d. protokolu Nr. V2-03
DetaliauFORMAI PRITARTA m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m.
FORMAI PRITARTA 2014 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1K-243 Dėl darbo grupės sudarymo,
DetaliauĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.
ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)
DetaliauVšĮ Futbolo mokykla "Ataka" Įmonės kodas , Vilnius 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Bendra informacija VšĮ Futbolo mokykla Ataka (toliau Įmonė ) b
VšĮ Futbolo mokykla "Ataka" Įmonės kodas 304280912, Vilnius 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Bendra informacija VšĮ Futbolo mokykla Ataka (toliau Įmonė ) buvo įsteigta ir pradėjo savo veiklą 2016 m. birželio
DetaliauAKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu
AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos
DetaliauIŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik
IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.
DetaliauMOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupci
MOTYVUOTA IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos
DetaliauUŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK
UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės
DetaliauPATVIRTINTA:
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.... mėn.... d. įsakymu Nr. ISAK -... MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA + (MTP+) I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS 1. Mokyklų tobulinimo programa
Detaliaumetų strateginio veiklos plano Švietimo programa (Nr. 21) TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ, PRIEMONIŲ, PRIEMONIŲ IŠLAIDŲ IR PRODUKTO KRITERIJŲ SUVESTINĖ (t
2017-2019 metų strateginio veiklos plano Švietimo programa (Nr. 21) TIKSLŲ, UŽAVINIŲ, PRIEMONIŲ, PRIEMONIŲ IŠLAIŲ IR PROUO KRITERIJŲ SUVTINĖ (tūkst. Eur) 21 Švietimo programa 01 Užtikrinti kokybišką ugdymą
DetaliauLYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO
LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių
DetaliauDalyvavusių skaičius (pagal tyrimo metus)
INTERVENCIJOS, SIEKIANT MAŽINTI PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMĄ TARP JAUNIMO Klaipėda, 2015 TEMOS AKTUALUMAS Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą
DetaliauPowerPoint Presentation
KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija
DetaliauPATVIRTINTA Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. TS-187 KAUNO R. GARLIAVOS JONUČIŲ PROGIMNAZIJOS NUOSTATAI I. BENDR
PATVIRTINTA Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. TS-187 KAUNO R. GARLIAVOS JONUČIŲ PROGIMNAZIJOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos
DetaliauDoc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos
Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra
DetaliauPANEVĖŽIO KOLEGIJA VALSTYBINĖ AUKŠTOJI MOKYKLA
PANEVĖŽIO KOLEGIJA VALSTYBINĖ AUKŠTOJI MOKYKLA LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMA Lietuvoje yra 46 aukštosios mokyklos: - 23 kolegijos (10 iš jų privačios) - 23 universitetai (8 iš jų privatūs) 2012 M. PANEVĖŽIO
DetaliauVABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)
VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012
Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau
DetaliauMicrosoft Word - B AM MSWORD
25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti
DetaliauPATVIRTINTA LLAF Tarybos posėdyje 2018 m. lapkričio 25 d. Protokolo Nr. 4 LIETUVOS LENGVOSIOS ATLETIKOS FEDERACIJA Lietuvos lengvosios atletikos feder
PATVIRTINTA LLAF Tarybos posėdyje 2018 m. lapkričio 25 d. Protokolo Nr. 4 LIETUVOS LENGVOSIOS ATLETIKOS FEDERACIJA Lietuvos lengvosios atletikos federacijos STRATEGINIS PLANAS 2019-2024 Vilnius 2018 1
DetaliauPATVIRTINTA Varėnos rajono visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 6 MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO KONKURSO VARĖNOS RAJ
PATVIRTINTA Varėnos rajono visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V- 6 MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO KONKURSO VARĖNOS RAJONO SVEIKIAUSIA MOKYKLA N U O S T A T A I 1. KONKURSO
DetaliauEkonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj
Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,
DetaliauKlaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu
Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras Tyrimo vykdytojas: UAB Eurotela Įvadas Daug įvairiausių
DetaliauPowerPoint Presentation
Ligita Valalytė /Užimtumo tarnybos direktorė 2018/10/25 Darbo rinkos tendencijos 2018 m. sausio 1 d. registruota 152481 darbo neturinčių Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika 2017 m. skatino darbo jėgos
DetaliauMYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1. T v i r t i n u Myk
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1. T v i r t i n u Mykolo Romerio universiteto Studijų programos komiteto
Detaliau1_II_et_P_Sav_mokymai
1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ
DetaliauDalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu
Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo
Detaliau7S-18_priedas
1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010
Detaliaumetų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr
2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo
DetaliauTVARKA
1 PATVIRTINTA Kauno Žiburio pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (1.3) V-73 KAUNO ŽIBURIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2018 METŲ VEIKLOS PLANAS I SKYRIUS ĮVADAS Kauno Žiburio pagrindinės
DetaliauBaltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir
Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų
DetaliauEil. Nr METŲ LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS Pajamų pavadinimas Patikslintas planas (tūkst. eurų) Vykdymas 1. Mokesčiai
Eil. Nr. 2018 METŲ LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS Pajamų pavadinimas Patikslintas planas (tūkst. eurų) Vykdymas 1. Mokesčiai 11682 11930 1.1. Gyventojų pajamų mokestis (gautas iš VMI) 10749
DetaliauVIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017
VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą
DetaliauPer kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
DetaliauPowerPoint Presentation
#HRSavaitėLietuva VDI IR DARBDAVIŲ TEISĖS BEI PAREIGOS NAUJAJAME DARBO KODEKSE 2017 Kas atsitiko: 1. Naujas teisinis reiškinys, iš esmės keičiantis darbo teisinių santykių reguliavimą. 2. Dialogo arba
Detaliau1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita
PRITARTA Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-65 ŠIRVINTŲ RAJONO ŠVIETIMO CENTRO DIREKTORIAUS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. BENDRA INFORMACIJA APIE ŠVIETIMO CENTRĄ Širvintų
DetaliauPRITARTA
PRITARTA Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-6.114 ROKIŠKIO SOCIALINĖS PARAMOS CENTRO DIREKTORĖS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. Įstaigos pristatymas. Rokiškio
DetaliauPowerPoint Presentation
Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo centro kompleksas 2015 m. liepos 8 d. Pristatymo turinys I. Projekto įgyvendinimo kontekstas ir vieta II. III. IV. Pagrindiniai duomenys apie projektą
DetaliauPowerPoint Presentation
ERASMUS+ programa: Tarptautinis studentų biuras Erasmus+ informacinė diena 2014 m. rugsėjo 18 d. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį
DetaliauMažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas
PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio
Detaliau2014–05–22 NVO susitikimo protokolas
Nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgalių vaikų ir jų šeimų interesus, susitikimas Susitikimo protokolas 5/22/2014 Nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgalių vaikų ir jų šeimų interesus,
DetaliauPATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA
PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZAVIMO ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
DetaliauPATVIRTINTA Plungės rajono Platelių gimnazijos direktorės 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (1.5)-V1-153 (pataisymai 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. (
PATVIRTINTA Plungės rajono Platelių gimnazijos direktorės 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (1.5)-V1-153 (pataisymai 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. (1.5)-V1-27) PLUNGĖS R. PLATELIŲ GIMNAZIJOS MOKINIŲ
DetaliauUKMERGĖS SPORTO CENTRAS METINĖ VEIKLOS PROGRAMA M. M. Ukmergė
UKMERGĖS SPORTO CENTRAS METINĖ VEIKLOS PROGRAMA 2018-2019 M. M. Ukmergė 2018 1 PATVIRTINTA Sporto centro direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. UKMERGĖS SPORTO CENTRO VEIKLOS PROGRAMA 2018-2019 M. M. 1. SITUACIJOS
DetaliauZarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT
Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.
DetaliauLIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni
LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemonių įgyvendinimo priežiūros komisijai MOTYVUOTA IŠVADA
Detaliau2 priedas
1 PRIEDAS Viešosios įstaigos.. Rietavo verslo informacijos centras (viešosios įstaigos pavadinimas) Eil. Nr. 2015 m. veiklos planas Priemonės pavadinimas* Priemonės aprašymas Įvykdymo terminas Rezultatas
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto
DetaliauPATVIRTINTA
PATVIRTINTA Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktoriaus sausio mėn. 13 d. įsakymu Nr. V1-12 KLAIPĖDOS PASLAUGŲ IR VERSLO MOKYKLOS 2017 2020 M. STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2019 METŲ VEIKLOS
DetaliauMOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen
1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą
DetaliauVšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (
VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo
Detaliau