JONAVOS,,NERIES PAGRINDINĖ MOKYKLA M. M. UGDYMO ORGANIZAVIMO ANALIZĖ m. m. ugdymo planą rengė direktorės įsakymu Nr.

Transkriptas

1 JONAVOS,,NERIES PAGRINDINĖ MOKYKLA M. M. UGDYMO ORGANIZAVIMO ANALIZĖ m. m. ugdymo planą rengė direktorės įsakymu Nr. V-164 sudaryta ugdymo plano rengimo darbo grupė. Rengiant mokyklos ugdymo planą dalyvavo visa mokyklos bendruomenė. Jo projektas buvo svarstomas metodinėse grupėse, mokytojų tarybos posėdyje. Sudarant ugdymo planą, atsiţvelgta į mokyklos finansines galimybes ir mokinių poreikius m. m. mokyklos bendruomenė dirbo pusmečiais. Pusmečių trukmę nustatė mokykla, įsakymu patvirtino mokyklos direktorė. Mokykla numatė ir įvykdė 5 dienų kultūrinę paţintinę veiklą 5-10 klasėse. Mokslo metų eigoje koregavome šios veiklos datas.( Jonavos,,Neries pagrindinės mokyklos direktorės įsakymas Nr. V-73) Mokinių savarankiškas mokymas m. m. nebuvo organizuotas. Visus mokslo metus namuose buvo mokomas 10 kl. mokinys G. Laimikis (skirta 15 pamokų). Nuo iki namuose buvo mokoma 7b kl. mokinė G. Jasiulionytė (skirta 12 pamokų), nuo iki namuose buvo mokomas 5c kl. mokinys A. Pupeikis, nuo iki a kl. mokinė A. Bučiūnaitė (skirta 13 pamokų). Remiantis Bendraisiais ugdymo planais m. m. ir Jonavos,,Neries pagrindinės mokyklos ugdymo plano ХI skyriaus,,mokinių mokymas namuose ir savarankiško mokymosi organizavimas 37 punktu, mokiniams buvo sudarytas individualus ugdymo planas, mokytojai parengė individualius dalykų mokymo planus. Mokiniai nesimokė dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Mokinių pasiekimai įrašyti Savarankiško mokymosi, mokymo namuose ir gydymo įstaigoje dienynuose. Organizuojant bei vykdant mokinių mokymosi krūvių bei skiriamų namų darbų apimčių kontrolę, mokslo metų eigoje lankytasi mokytojų pamokose. Metodinėse grupėse aptartos krūvių maţinimo galimybės, dalyvauta seminaruose ir mokymuose. Mokykloje veikė 24 būreliai ( skirta 49,5 val.). Neformaliojo ugdymo valandos paskirstytos Metodinės tarybos posėdyje, dalyvaujant visiems mokytojams, rengusiems ir pateikusiems programas. Pagrindinio ugdymo mokinių paţanga ir pasiekimai mokslo metų eigoje buvo sistemingai aptariami su tėvais susirinkimų ir individualių pokalbių metu. Per mokslo metus organizuotos trys atvirų durų dienos tėvams, bendri susirinkimai 5-10 kl. mokinių tėvams, taip pat atskiras susirinkimas su 9-10 kl. mokinių tėvais, susitikimas su Jonavos Politechnikos mokyklos administracijos atstovais. Penktokams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą buvo skirtas adaptacinis laikotarpis pirmas pusmetis. Penktų klasių mokinių tėvams ir globėjams pusmečio eigoje organizuoti susirinkimai, tėvai informuoti apie šio laikotarpio rezultatus, mokinių

2 2 pasiekimus. Mokyklos psichologė atliko tyrimą,,penktų klasių mokinių savijauta mokykloje ir jos sąsaja su mokyklos aplinka, pristatė jo rezultatus m. m. mokykloje buvo ugdomi 26 specialiųjų poreikių mokiniai. Spec. pedagogė logopedė V. Tatarūnienė ir komisijos nariai per mokslo metus stebėjo spec. poreikių mokinių ugdymąsi, lankomumą. SUK nariai atliko tyrimą,,biblioteka man padeda mokytis, parengti lankstinukai,,į pagalbą mokytojams. Mokytojai aktyviai dalyvavo respublikiniuose, rajoniniuose ir mokykliniuose renginiuose, organizavo renginius su kitomis rajono mokyklomis. Metodinėse grupėse aptarti organizuoti renginiai, vykdyta sklaida. Mokslo metų pabaigoje Metodinės tarybos iniciatyva organizuota mokytojų gerosios patirties sklaidos konferencija,,sėkmingiausia pamoka. Patirtis ir aktualijos, mokytojų metodinių darbų paroda m. m. mokykloje mokėsi: pradţioje -462 mokiniai, pabaigoje- 454 mokiniai. Labai gerai besimokančių 25(5,5%), nepaţangių -70 (15,4%). Vidutinis metinis paţymys 7,03. Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos pasiekimų patikrinime dalyvavo 13 ( 62,3%) mokinių: išlaikė 8, vidutinis paţymys- 3,7. Matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 11 mokinių (73,27%): išlaikė- 8 mokiniai, vidutinis paţymys- 4,75.,,Santarvės sk. pagrindinio ugdymo programą baigė 3 mokiniai mokslo metais nuo balandţio 11 iki 15d. mokykloje vyko veiklos kokybės išorės vertinimas. Remiantis jų vertinimo ataskaita ir įvertinus m.m ugdymo procesą galima išskirti šias stipriąsias mokyklos veiklos sritis: 1. Mokykla svetinga ir atvira 2. Ieškodama naujų ugdymo (-si) formų ir metodų mokykla tobulina savo veiklą 3. Bendruomenė rūpinasi mokymo (-si) aplinkos jaukumu ir tinkamumu 4. Dauguma mokytojų ir mokinių bendradarbiauja mokymo (-si) procese 5. Mokiniai pasiekia gerų rezultatų projektuose, olimpiadose, konkursuose ir varţybose (3.2.1.). 6. Veiksmingai rūpinamasi mokiniais 7. Mokiniai tinkamai konsultuojami pamokose 8. Pakankamai kryptinga socialinė pagalba bei laiku nustatomi mokinių specialieji poreikiai 9. Mokyklos administracija veiksmingai bendrauja su mokytojais, pedagoginę pagalbą teikiančiais specialistais ir aptarnaujančiu personalu 10. Labai gerai planuojamos biudţeto bei sėkmingai pritraukiamos kitos lėšos ugdymo aplinkai gerinti. Vadovaudamiesi išorės audito išvadomis m. m. dėmesį skirsime šioms mokyklos veiklos sritims: 1. Mokyklos įvaizdţio tinkamas formavimas vietos bendruomenėje 2. Uţdavinio įgyvendinimo rezultato kaip išmokimo stebėjimas pamokoje 3. Skirtingų gebėjimų ir poreikių mokinių ugdymo diferencijavimas bei individualizavimas 4. Vertinimo būdų, formų, metodų taikymas pamokoje bei naudojimas planuojant tolimesnį mokymą (-si)

3 3 I MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PLANO BENDROSIOS NUOSTATOS Ugdymo planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birţelio 07 d. įsakymu Nr. V 1016,,Dėl metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų ir Lietuvos higienos norma HN 21:2010 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birţelio 22 d. įsakymu Nr. V Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų pagrindu parengti ir metodinėse grupėse suderinti dalykų teminiai planai ar programos, pagal bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius ugdymo planus parengtas, mokyklos tarybos ir steigėjo suderintas bei direktoriaus patvirtintas šis mokyklos ugdymo planas. 2. Ugdymo planu siekiama: 2.1. įtvirtinti ugdymo turinio individualizavimą ir ugdymo diferencijavimą; 2.2. skatinti mokyklos mokytojų bendruomenę sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiajam įgyti kompetencijų- ţinių, gebėjimų ir nuostatų; 2.3. maţinti mokymosi krūvius tikslingai planuojant ir organizuojant ugdymą. 3. Pagrindinės ugdymo plano sąvokos: Dalyko modulis apibrėţta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas ţinių, gebėjimų, įgūdţių demonstravimas arba mokinio ţinioms, gebėjimams, įgūdţiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne maţiau kaip 30 minučių. Laikinoji grupė mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. Mokyklos ugdymo planas mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. forma. Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo Specialiosios pratybos švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Ţin., 1991, Nr , 2011, Nr ) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

4 4 II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ M.M. 4. Ugdymo procesas m. m. organizuojamas: mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiami atitinkamai: Klasė Mokslo metų Mokslo dienų Mokslo metų pabaiga Trukmė savaitėmis pradţia skaičius Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. 4.3.Mokslo metai pagal pagrindinio ugdymo programą skirstomi pusmečiais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė: 5- kl. (163mokslo dienos) I pusmetis (82) II pusmetis (81) 6-10 kl. (178 mokslo dienos) I pusmetis ( 87) II pusmetis (91) Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius kl. mokiniams skiriamos atostogos: Atostogos,,Neries pagr. mokyklos Prasideda Baigiasi mokiniams Rudens Ţiemos ( Kalėdų) Pavasario( Velykų) Papildomos atostogos 5 kl. mokiniams : (5 dienos) (5 dienos) kl. mokiniams skiriama 1 papildoma ţiemos atostogų diena d. 5. Kai oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar ţemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar ţemesnei temperatūrai 6 10 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, dienyne ţymimos datos ir parašoma Pamokos nevyko dėl.... Šiais atvejais teminis planas koreguojamas.

5 5 6. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio uţkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, mokyklos direktorius, suderinęs su mokyklos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ 7. Mokyklos ugdymo planas grindţiamas demokratiškumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais. Į jo rengimą įtraukti mokytojai ir mokiniai. Mokykloje susitarta dėl plano formos ir turinio. Mokyklos ugdymo planą parengė direktoriaus įsakymu Nr. V-164 sudaryta plano rengimo grupė. Mokyklos ugdymo planas parengtas vieniems mokslo metams. 8. Penkios pamokinės veiklos dienos ( 30 val.) skiriamos kultūrinei, meninei, paţintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, projektinei ar prevencinei veiklai, siejamai su mokyklos tikslais (Priedas Nr. 1). Šios dienos įskaičiuotos į mokymosi dienų skaičių. 9. Rengiant mokyklos ugdymo planą, priimti sprendimai dėl: 9.1. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos ir rengimo (Mokytojų tarybos posėdţio protokolas , Nr.12 ); 9.2. pagilinto dalykų mokymo pagal gilesnę programą nei bendroji dalyko programa, antrosios uţsienio kalbos mokymo (Mokytojų tarybos posėdţio protokolas , Nr.2S-10); 9.3. mokinių socialinės veiklos organizavimo, atsiţvelgus į mokinių, mokyklos ir vietos bendruomenės poreikius (Mokytojų tarybos posėdţio protokolas , Nr.2S-10 ); 9.4. dalykams įgyvendinti Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamų pamokų skaičiaus didinimo ar maţinimo ( perskirstymo) derinant su Bendrųjų programų turiniu ir atsiţvelgus į praėjusių mokslo metų mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą ir galimybes; (Mokytojų tarybos posėdţio protokolas , Nr.2S-10); 9.5. dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko, dalyko modulio, mokėjimo lygio pakeitimo tvarkos (Mokytojų tarybos posėdţio protokolas , Nr.2S-10); 9.6. klasių dalijimo, laikinųjų ( mobiliųjų) grupių sudarymo ir skaičiaus, atsiţvelgiant į skirtas mokymo lėšas (Mokytojų tarybos posėdţio protokolas , Nr.2S-10 ); 9.7. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių įgijimo ir naudojimo keliamiems mokyklos tikslams įgyvendinti (Mokytojų tarybos posėdţio protokolas , Nr.2S-10); 9.8. ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių (Metodinės tarybos posėdţio protokolas Nr. 5).

6 6 III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 10. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, mokomam namie m.m. toks planas sudarytas 7c kl. mokinei G. Jasiulionytei. 11. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris patiria mokymosi sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus. 12. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas laisva rašytine forma nustatytam laikotarpiui. IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA 13. Mokyklos mokymosi aplinka tai mokyklos aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. 14. Mokymosi aplinka tarnauja mokinių aktyviam ugdymuisi individualiai ir įvairaus dydţio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. 15. Visa mokyklos bendruomenė atsako uţ atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir aplinką mokykloje. V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 16. Ugdymo diferencijavimo tikslas- sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 17. Diferencijavimas taikomas: mokiniui individualiai; mokinių grupei: mokinių priskyrimas grupei, nepaţeidţiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas- tik tam tikro dalyko pamokoms, tik tam tikroms uţduotims atlikti. Jis neturi daryti ţalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. VI. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 18.. Dalykai intensyvinami šiose klasėse: a, 7b, 7c kl.- I pusm. - IT 1 val., II pusm. - ţm. saugai 1 val c kl.- I pusm. - techn. 2 val., ţm.saugai - po 1 val a, 8b kl.- I pusm. ţm.saugai - po 1 val., II pusm. - techn. 2 val kl.- I pusm. - techn.-2 val., II pusm.- ţm. sauga. -1 val., techn. 1 val. 19. Dalyko mokymo intensyvinimo metu neviršijamas maksimalus mokiniui privalomų pamokų skaičius per savaitę.

7 7 VII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 20. Mokykla integruoja: į IT kursą 8a ir 8b klasėse integruojamas kursas,,ugdymas karjerai ; į matematikos kursą 8b klasėje integruojamas IT dalykas (integruota matematikos/it programa ugdymui diferencijuoti); 21. Integruotų pamokų apskaitai uţtikrinti integruojamų dalykų pamokų turinys įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. VIII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 22. Planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais, atsiţvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo tvarka mokykloje patvirtinta mokyklos direktorės įsakymu Nr. V Vertinant mokinių paţangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis ir Mokinių paţangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 256 (Ţin., 2004, Nr ), mokyklos susitarimais: mokinius dalykų mokytojai su vertinimo kriterijais supaţindina įvadinės dalyko pamokos metu, įrašydami apie tai klasių dienynuose; pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema; dailės, kūno k., muzikos, technologijų, pilietiškumo pagrindų bei IT dalykų ţinios ir gebėjimai vertinami 10 balų vertinimo sistemos paţymiais; pasirenkamųjų dalykų -lietuvių k. ir matematikos modulių, etikos, tikybos, ţmogaus saugos, ekonomikos, choreografijos dalykų, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai vertinami įrašu,,įskaityta arba,,neįskaityta. Įrašas,,Atleista įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą, įrašas,,neatestuota - jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti; dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų pusmečio įvertinimai neįskaitomi į dalyko įvertinimą; mokinių tėvai ar globėjai apie mokymosi sėkmingumą informuojami pagal mokykloje patvirtintą Tėvų informavimo tvarką (Mokyklos direktorės d. įsakymas Nr. V- 144).

8 8 24. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias uţduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma. Diagnostinio vertinimo informaciją mokytojai kaupia ir mokymo(si) tikslus. panaudoja analizuojant mokinių paţangą ir poreikius, keliant tolesnius 25. Mokytojai informuoja mokinių tėvus ( globėjus, rūpintojus) apie mokinių daromą paţangą, mokymosi pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka. ( Tėvų ( įtėvių), globėjų ar rūpintojų informavimo tvarka patvirtinta mokyklos direktorės įsakymu Nr. V-144) IХ. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 26. Mokyklos direktorius: organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę; organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendţiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus (Priedas Nr. 2) uţtikrina, kad mokiniams nebūtų per dieną skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai nerašomi po atostogų ar šventinių dienų. Sudaromas kontrolinių darbų rašymo tvarkaraštis kiekvienam mėnesiui. 27. Didinamas valandų skaičius dalykams, kurių pasiekimai bus tikrinami PUPP, t.y. lietuvių k., matematikai ( 9,10 kl. moduliai) ir pagilintam I osios uţsienio k. (anglų) mokymui. 28. Namų darbų skyrimą ir kontrolinių uţduočių atlikimo laiką klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje, aptardami metodinėse grupėse. 29. Mokiniai, besimokantys dailės, choreografijos, muzikos ar menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ir baigusieji menų mokyklas, jų pageidavimu gali būti atleidţiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, vadovaujantis tokia tvarka: - tėvai mokyklos direktoriui rašo prašymą; - klasės auklėtojui pritarus, prašymas svarstomas mokytojų taryboje; - mokytojų tarybai pritarus, dalyko mokytojas paruošia atsiskaitymo programą; - programa aptariama MT ir tvirtinama mokyklos direktoriaus; - su programa supaţindinami mokinys ir jo tėvai; -mokiniams sudaromos galimybės ugdytis mokyklos bibliotekoje, skaitykloje, IT kabinete. Х. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

9 9 30. Neformaliojo švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji atliekama įgyvendinant: neformaliojo ugdymo programas Jonavos meno mokykloje, Sporto centre, derinant tarpusavyje mokinių sąrašus; neformaliojo švietimo programas mokykloje. 31. Neformaliojo ugdymo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms meniniams, sportiniams, technologiniams, socialiniams ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, gamtos ir kituose būreliuose. 32. Neformaliojo ugdymo valandos paskirstomos, atsiţvelgiant į tikslingumą, turimas lėšas, mokinių poreikius. (Priedas Nr.3) 33. Neformaliojo ugdymo programos pristatomos Metodinei tarybai, nurodant mokinių skaičių, programos tikslus, uţdavinius, turinį bei valandas. 34. Neformaliojo ugdymo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį. 35. Neformaliojo ugdymo būreliai, klubai laisvai pasirenkami. 36. Neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne maţiau kaip 12 mokinių. 37. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos nustatyta tvarka: ir kt. - mokinių atostogų metu, mokiniams pageidaujant, veikla vykdoma; - nesusirinkus mokiniams, mokytojas tuo metu tvarko dokumentaciją, ruošia medţiagą ХI. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 38. Ugdymo karjerai veikla organizuojama ir vykdoma dalyvaujant: - klasių vadovams, integruojant į klasių vadovų veiklą; - dalykų mokytojams, organizuojant projektinę veiklą; -mokyklos psichologei, atliekant tyrimus; -mokyklos socialinei pedagogei, atliekant tyrimus; - mokinių tėvams, organizuojant jų švietimą; - integruojant,,ugdymo karjerai kursą į IT dalyką. ХII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA 39. Mokykloje Santarvės skyriuje Bendrosios programos įgyvendinamos tautinės maţumos kalba ( kl.), dalis programų ( 8 kl.) lietuvių kalba. 40. Santarvės skyriuje mokiniai mokosi vienos uţsienio kalbos (anglų).

10 10 ХIII. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 31. Uţsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės uţsieniečio, išeivio uţsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripaţįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus mokykla organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi- sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti. 32. Apie atvykusius iš kitų šalių mokinius informuojamas mokyklos steigėjas. ХIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS 33. Mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis namie. Mokymas namuose organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Ţin., 2000, Nr ): mokykla, suderinusi su mokinio tėvais ar globėjais ir atsiţvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų jo mokymo namuose planą mokytojai rengia savo dalyko individualų planą mokymo namuose laikui; mokiniai, gydytojui leidus, dalį pamokų gali lankyti mokykloje. 34. Visus m. m. namuose bus mokoma 7c kl. mokinė G. Jasiulionytė 13 val. (mokinė atleista nuo dailės, muzikos, technologijų ir kūno k. pamokų mokyklos direktorės įsak. Nr. M-190) 35. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą. ХV. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 36.,,Santarvės tautinių maţumų skyriuje veikia du jungtinių klasių komplektai: 5-6 kl. 1 kompl., 7-8 kl. 1 kompl. 37. Jungtinių klasių ugdymo planą mokykla rengė pagal Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo programų dalykams ir jungtinei klasei nustatytą savaitinių pamokų skaičių (Priedas Nr. 4, lentelės 1-2). 38. Jungtiniam komplektui skiriama neformaliojo ugdymo valandų: 5-6 kl. - 4, 7-8 kl. 4.

11 11 ХVI. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 39. Laikinosios ( mobiliosios) grupės dydis mokykloje - 10 mokinių. 40. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams mokyti: (Priedas Nr.5, lentelės1-8) doriniam ugdymui (tikybos arba etikos), jei mokoma abiejų dalykų; uţsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje yra ne maţiau kaip 21 mokinys; informacinėms technologijoms kompiuterių klasėje; technologijoms; kūno k. 9 ir 10 klasėje. III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS 1. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 41. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu LR švietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK 2433 (Ţin., 2008, Nr ); mokytojas dalyko ugdymo turinį planuoja pagal ugdymo plano mokslo metams lentelėse nurodytą dalyko programai skiriamą pamokų skaičių. Ilgalaikiai planai suderinami dalyko Metodinėse grupėse. (Priedas Nr.6, lentelės1-6) klasių mokiniams socialinė veikla privaloma. Ją sudaro 5 pamokų trukmės veikla per mokslo metus. Socialinė veikla siejama su mokyklos bendruomenės projektais, pilietiškumo ugdymu, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Mokykla siūlo šias socialinės veiklos kryptis: a) labdaros ir kt. akcijos; b) mokyklos aplinkos tvarkymas, talkos; c) pagalba mokytojams, organizuojant renginius; d) projektinė veikla; e) mokyklos tradicijų kūrimas ir puoselėjimas; f) darbas bibliotekoje ir kt. g.) mokinių budėjimas mokykloje. 43. Mokykla siūlo mokiniams pasirinkti pagilinto I uţs. kalbos (anglų) 5 kl. dalyko mokymosi programą.

12 kl. sudaromos sąlygos pasirinkti lietuvių k. ir matematikos modulius. Dalykų modulius mokiniai renkasi laisvai. Jie tampa privalomais. 45. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis pirmas pusmetis: pirmąjį pagrindinio ugdymo programos vykdymo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių paţinimo metodus; adaptacinio laikotarpio mokinių vertinimo tvarka: mokiniai paţymiais vertinami. Nepatenkinami paţymiai nerašomi tik rugsėjo mėnesį, išskyrus atvejus: - kai mokinys sistemingai neatlieka namų darbų; - kai mokinys sistemingai nedirba pamokose; - kai mokinys sistemingai neturi reikalingų priemonių. 46. Mokytojas, planuodamas ir įgyvendindamas ugdymo turinį, gali didinti ar maţinti iki 10 procentų dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu. II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 47. Dorinis ugdymas: dorinio ugdymo dalyką mokiniui iki 14 metų parenka tėvai ( globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. 48. Lietuvių kalba : jei mokinys atvyko iš kitos valstybės, lietuvių kalbos bus mokoma pagal sudarytą individualų planą 49. Užsienio kalbos: antrosios uţsienio kalbos pradedama mokyti nuo 6 kl. Tėvai ( globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka antrąją uţsienio kalbą, o nuo 14 iki 16 metų mokinys tėvų ( globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją uţsienio kalbą m. m. 6 klasėse pasirinkta: 6a kl. rusų k mokiniai, vokiečių k.- 5 mokiniai, 6b kl. rusų k. 28 mokiniai, vokiečių k. -3 mokiniai, 6c kl. rusų k. 21 mokinys, vokiečių k. 10 mokinių mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, pageidaujant tęsti pradėtos uţsienio kalbos mokymąsi, bus sudarytos sąlygos jos mokytis pagal BUP , , 103 punktus. 50. Informacinės technologijos: informacinių technologijų pradedama mokyti 5-oje klasėje kl. skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymo krūvio, organizuojamas integruotas informacinių technologijų mokymas: 8 kl. skiriama 0,5 val. IT ir 8a, 8c kl. 0,5 val. integruojamas,,ugdymas karjerai kl. IT skiriama 1 val., 10 kl. 1 val.

13 kl. mokiniai mokosi privalomosios IT dalies ir rinkosi vieną iš dviejų siūlomų modulių- programavimo pradmenų ir kompiuterinės leidybos pradmenų. 51. Socialiniai mokslai: pilietiškumo pagrindams mokyti skiriama 1 val. 9 klasėje ir 1 val. 10 klasėje. 52. Menai: kl. sudaryta galimybė mokytis choreografijos 1 sav. pamoka. 53. Technologijos: kl. mokiniams skiriama 1,5 sav. pamokos technologijoms: I pusm. 2 sav. pamokos. Jų metu mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologinių programų. II pusm. 1 sav. pamoka. Jos metu mokoma pagal privalomą 17 pamokų integruotą technologijų kurso programą ,,Santarvės skyriaus jungtinių klasių technologijų ugdymo organizavimas (Priedas Nr. 7). 54. Kūno kultūra: kūno kultūrai skiriamos 2 val. per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje ar Kūno kultūros ir Sporto centre; specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose paţymiais nevertinami, įrašoma įskaityta arba neįskaityta : mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsiţvelgiant į savijautą; parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsiţvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą; mokiniams, atleistiems nuo kūno k. pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūlome stalo ţaidimus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje ar skaitykloje. 55. Žmogaus sauga: ţmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I VIII klasėms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. geguţės 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1030 (Ţin., 2006, Nr ), Civilinės saugos mokymo programa bendrojo ugdymo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Ţin., 2006, Nr ) ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birţelio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/IV-208 (Ţin., 2003, Nr ).. IV. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS 56. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba teikiama pagal mokykloje priimtą tvarką (direktorės įsakymas Nr. V-177).

14 Specialiąją pagalbą mokykloje teikia specialioji pedagogė logopedė, mokytojo padėjėja. 58. Mokyklos direktorės įsakymu Nr. M- 07 judesio sutrikimų turintys 7 b kl. mokinė G. Stundţiaitė, 9 kl. mokinys D. Abukevičius ir 9 kl. mokinė R. Aţukaitė atleidţiami nuo technologijų ir kūno k. pamokų, sudarant sąlygas šiems mokiniams ugdytis spec. pedagogės logopedės kabinete, bibliotekoje, skaitykloje. 59. Mokykloje mokomi 25 specialiųjų poreikių mokiniai (Priedas Nr.8). Mokyklos specialiojo ugdymo komisijai įvertinus jų gebėjimus bei interesus ir pasitarus su tėvais, jie mokosi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą arba pagal individualias dalykų programas, suderintas su bendrojo lavinimo ir atitinkamos specialiosios mokyklos konkrečios klasės ugdymo planu. Individualios programos aptariamos specialiojo ugdymo komisijoje ir suderinamos su direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Jas tvirtina mokyklos direktorė. 60. Mokiniams, kuriems rekomenduota mokytis pagal adaptuotas programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal mokytojo programose numatytus pasiekimus. Adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas specialiojo pedagogo-logopedo. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie mokinio, kuris mokosi pagal adaptuotą programą, pavardės parašoma ad. 61. Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams, mokomiems visiško integravimo būdu, teikiama per pamokas, o logopedinės pratybos ne pamokų metu. 62. Specialiųjų poreikių mokiniai mokysis visiško integravimo būdu fiziką, chemiją, uţsienio k. I- ąją ir II - ąją. SUDERINTA Mokyklos tarybos posėdţio. protokoliniu nutarimu ( Protokolas Nr. 12) SUDERINTA Jonavos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Deikienė

15 15 JONAVOS,,NERIES PAGRINDINĖS MOKYKLOS M. M. PAGRINDINIO UGDYMO PLANO PRIEDAI