LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Ernesta Sakalauskienė MITYBA NĖŠTUMO METU IR JOS SĄSAJOS SU NĖŠTUMO EIGA IR VAISIAUS VYSTYMUSI Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina Studentas Ernesta Sakalauskienė Mokslinis vadovas Prof. Ričardas Radišauskas KAUNAS, 219

2 TURINYS SANTRAUKA... 3 SUMMARY... 4 SANTRUMPOS... 5 ŽODYNĖLIS... 6 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA Įprastinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Rekomenduojamos maisto medžiagos bei jų šaltiniai nėštumo laikotarpiu Nerekomenduojami maisto produktai nėštumo laikotarpiu Vegetarinė ir veganinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Įprastinės, vegetarinės ir veganinės mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Cukrinis diabetas Arterinė hipertenzija Nėščiųjų mažakraujystė Nėščiųjų nutukimas TYRIMO METODIKA Tyrimo vykdymo eiga ir organizavimas Tiriamoji imtis ir jos charakteristikos Tyrimo priemonė Statistinės duomenų analizės metodai Etiniai tyrimo aspektai REZULTATAI Įprastos nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Įprastos ir vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajų su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi palyginimas REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS LITERATŪROS ŠALTINIAI PRIEDAI

3 SANTRAUKA Sakalauskienė E., Mityba nėštumo metu ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi, magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. Ričardas Radišauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, p. Darbo tikslas: išanalizuoti nėščiųjų mitybą ir jos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Darbo uždaviniai: išanalizuoti įprastos nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Išanalizuoti vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Palyginti įprastinę nėščiųjų mitybą su vegetarine/ veganine nėščiųjų mityba ir jų sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Tyrimo metodika: tyrimo objektas nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. LSMUL KK Akušerijos ir Ginekologijos klinika, Moterų konsultacija; rezultatų pateikimas: SPSS/w 17. ir Excel 21 programomis. Tyrimo rezultatai: daugiau nei pusės abiejų grupių moterų, 52,1 proc. (n=16), įprastine mityba besimaitinančių, 64,3 proc. (n=45) vegetarių/ veganių moterų savijauta nėštumo metu yra gera. Didžiosos daugumos vegetarių/ veganių, 8 proc. (n=56), ir įprastine mityba besimaitinančių moterų, 84,4 proc. (n=259), tyrimų rodikliai buvo normos ribose. Vegetarėms/ veganėms, 2,9 proc. (n=2), vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu buvo rečiau pastebėta patologinių vaisiaus žymenų ar nukrypimų nuo normos ribų nei toms, kurių mityba yra įprastinė, 11,5 proc. (n=35). Vegetarės/ veganės trečiajame nėštumo trečdalyje (29 4 sav.) priaugo mažiau svorio palyginus su nėščiosiomis, kurių mityba yra įprastinė. Vegetarių/ veganių, 1 proc. (n=7), arterinis kraujo spaudimas yra statistiškai reikšmingai dažniau didesnis nėštumo metu nei įprastai besimaitinančių moterų, 3,6 proc. (n=11) (p<,5). Tyrimo išvados: daugiau nei pusės abiejų grupių tiriamųjų savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera. Vegetarės, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, nėštumo laikotarpiu visiškai atsisako gyvulinės kilmės maisto produktų ir dažniau yra linkusios keisti mitybą nėštumo laikotarpiu bei statistiškai reikšmingai dažniau mano, jog jų mityba yra visavertė nei moterys, kurių mityba įprastinė. Vegetarės/veganės dažniau nevartoja folio rūgšties iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu nei moterys, kurių mityba įprastinė, tačiau ultragarsu vaisiaus vystymosi sutrikimai joms nustatomi rečiau nei moterims, kurių mityba įprastinė. Moterys, kurių mityba yra įprastinė, dažniau nežino savo mitybos vertės nei vegetarės/veganės. Didžiosios daugumos moterų, kurių mityba vegetarinė/veganinė, kraujo ir šlapimo tyrimų rodikliai, svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu ir vaisiaus vystymasis tiriant ultragarsu atitinka normos ribas. Svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu yra didesnis tarp moterų, kurių mityba įprastinė, nors valgymų dažnis didesnis tarp vegetarių/veganių. Vegetarės/veganės dažniau nesidomi/nežino savo kraujo tyrimų rezultatų bei šlapimo tyrimuose dažniau randama nukrypimų nuo normos nei moterų tyrimuose, kurių mityba įprastinė. Maisto papildų vartojimas dažnesnis tarp vegetarių/veganių nei tarp moterų, kurių mityba įprastinė. 3

4 SUMMARY Sakalauskiene E., Nutrition during the pregnancy and how this impacts pregnancy progress and fetus growth and development, master s thesis / supervisor prof. Ricardas Radisauskas; Lithuania University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas, p. Aim of study: to analyse the nutrition of pregnant women and how this impacts pregnancy progress and fetus growth and development. Objectives: to analyse how the regular nutrition of pregnant women is related to pregnancy progress and fetus growth and development. To analyse how the vegetarian/vegan diet of pregnant women is related to pregnancy progress and fetus growth and development. To compare the regular nutrition and vegetarian/vegan diet of pregnant women and how this impacts pregnancy progress and fetus growth and development. Methods: the object of this research is pregnant women nutrition and its associations with pregnancy progress and fetus growth and development. LUHS KK Department of Obstetrics and Gynaecology, Outpatient Women s consultation service; results are present using SPSS/w 17. and Excel 21 programs. Results: more than half of participants, 52.1 % (n=16), with regular nutrition, as well as half of participants, 64.3 %. (n=45), with vegetarian/vegan diet, are feeling well during the pregnancy. Mostly of both, 8% (n=56) of vegetarian/vegan diet and 84.4% (n=259) of regular nutrition, groups women health check results are within the norm. Women who were on a vegetarian/vegan diet were less often, 2.9% (n=2), diagnosed with pathological fetal signs and deviation from the norm, comparing with women who were on a regular diet, 11.5% (n=35). Comparing the weight gain on third pregnancy semester (29-4 weeks), women who were on a vegetarian/vegan diet gain less weight than women who were on a regular diet. Comparing the arterial blood pressure, the ones who ate vegetarian/vegan food during the pregnancy, 1% (n=7), had statistically significant higher arterial blood pressure than those who ate regular, 3.6% (n=11) (p<.5). Conclusions: more than half of women with regular nutrition as well as the women with vegetarian/vegan diet are feeling well during the pregnancy, the recommended weight gain during the pregnancy is within the norm, the fetal growth and development is also at the limits of the norm and there are no health issues during the pregnancy. Women with regular nutrition are tend to gain more weight during the pregnancy than women who are on a vegetarian/vegan diet, although the eating frequency is higher among vegetarians/vegans. Vegetarians/vegans who had certain health problems before pregnancy completely refuses products of animal origin during pregnancy and are more likely to change their diet during pregnancy. Vegetarians/vegans do not take folic acid more often before pregnancy and during pregnancy, but pathological fetal signs and deviation from the norm are more often diagnosed for women with regular nutrition than for women with vegetarian/vegan diet. Consumption of food supplements is more common among vegetarians/vegans than among women with regular diet. 4

5 SANTRUMPOS AKS Arterinis kraujo spaudimas CD cukrinis diabetas DKS diastolinis kraujo spaudimas Et. all ir kiti g. gramai kcal - kalorijos kg - kilogramai KMI kūno masės indeksas Kt. kita, kiti m. - metai mg. - miligramai pav. paveikslas proc. - procentai PSO Pasaulio Sveikatos Organizacija SKS sistolinis kraujo spaudimas SPSS Statistical Package for Social Sciences Vit.- vitaminai 5

6 ŽODYNĖLIS Anemija patologinė organizmo būklė, kurią lemia sumažėjęs hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekis organizme ir dėl to pablogėjęs kraujo tūrio vieneto gebėjimas pernešti audiniams deguonį. Eklampsija vienas ar daugiau traukulių priepuolių, kai yra preeklampsija ar nėra kitos neurologinės patologijos, galinčios sukelti traukulius prieš gimdymą, gimdymo metu ar po jo. Glikemija gliukozės koncentracija kraujyje. Hemoragija kraujavimas. Makrosomija vaisiaus svorio padidėjimas. Preeklampsija nėštumo sukelta hipertenzija, kartu su proteinurija. Proteinurija būklė, kai po 2 nėštumo savaičių iki tol sveikai moteriai nustatoma daugiau nei 3 mg. baltymo paros šlapime arba 1 gramas baltymo vienkartiniame šlapimo mėginyje. 6

7 ĮVADAS Mityba vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, kurie veikia sveikatą. Siekiant išvengti komplikacijų nėštumo metu bei užtikrinti tinkamas sąlygas vaisiaus vystymuisi svarbu ne tik vartoti sveikus maisto produktus, bet ir išmanyti sveikos mitybos pagrindus bei principus (1). Nėštumo laikotarpiu kiekviena moteris yra atsakinga ne tik už savo sveikatą, bet ir už vaisiaus vystymąsi bei jo sveikatą jam gimus. Mitybos sąlygotam svorio prieaugiui nėštumo metu įtakos turi trys veiksniai suvalgomo maisto kiekis ir kokybė bei mitybos įpročiai. Daugelį problemų kelia neracionali mityba, tam tikrų maisto medžiagų ar mikroelementų trūkumas (2). Nepakankamai kokybiško maisto vartojimas bei maisto valgymas dideliais kiekiais yra rizikos veiksniai nutukimui bei kitoms gretutinėms ligoms nėštumo laikotarpiu. Taip pat tai padidina riziką vaisiaus vystymosi sutrikimams, dideliam vaisiaus svoriui ar atvirkščiai bei kitoms problemoms jau gimus naujagimiui (1, 2). Kiekviena besilaukianti moteris turi laikytis sveikos gyvensenos ir mitybos principų bei taisyklių, kurias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, siekiant užtikrinti savo sveikatą bei vaisiaus vystymąsi (2). Temos aktualumas ir naujumas. Netinkami gyvensenos įpročiai, tokie kaip sumažėjęs fizinis aktyvumas, neracionali, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai ir kt. yra pagrindiniai išoriniai veiksniai, kurie turi įtakos blogėjančiai Lietuvos demografinei situacijai, nuolat mažėjančiam gimstamumui, dideliam nėščiųjų sergamumui gretutinėmis ligomis nėštumo laikotarpiu bei vaisiaus raidai (3). Moterų visavertės mitybos ir sveikos gyvensenos įpročiai iki nėštumo bei nėštumo laikotarpiu priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių, kaip socialinė-ekonominė padėtis, išsilavinimas, amžius nėštumo laikotarpiu. Dėl išvardintų ir kitų priežasčių moterys nėštumo laikotarpiu dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigiamai veikia ne tik jų sveikatą, bet ir vaisiaus vystymąsi (4). Darbo tikslas: Išanalizuoti nėščiųjų mitybą ir jos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti įprastos nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. 2. Išanalizuoti vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. 3. Palyginti įprastinę nėščiųjų mitybą su vegetarine/ veganine nėščiųjų mityba ir jų sąsajas su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi. 7

8 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Įprastinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Sveika mityba tai vienas iš pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių (2). Sveika, įvairi ir subalansuota mityba yra svarbi kiekvienu gyvenimo laikotarpiu, o ypatingai nėštumo metu. Mitybos rekomendacijos nėštumo laikotarpiu yra beveik tokios pačios kaip ir visiems suaugusiems. Mitybos įtaka sveikatai yra neabejotina, tačiau analizuojant pasaulyje atliktų tyrimų duomenis atsispindi tai, kad didžioji dalis gyventojų, įskaitant ir nėščiąsias, maitinasi nesveikai: nėra laikomasi mitybos režimo, organizmo aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra neadekvatus ir dažnai nepakankamas (2). Labai svarbu nėštumo metu, kaip ir iki nėštumo, palaikyti tinkamą kūno svorio prieaugį (iki nėštumo KMI 2-25), kadangi per didelis arba per mažas KMI iki nėštumo ir didelis svorio prieaugis nėštumo metu gali turėti įtakos nėštumo eigai bei moters sveikatai po nėštumo (1). Rekomenduojamas svorio prieaugis nėštumo metu yra kg, esant normaliam KMI iki nėštumo. Labiausiai nėščiosios kūno masė didėja nuo 13 iki 36 nėštumo savaitės. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu moteris vidutiniškai priauga apie 1,6 kg. Vidutinis nėščiųjų svorio prieaugis svyruoja nuo kg (1). Taip pat yra nustatytas glaudus ryšys tarp nėščiosios kūno masės prieaugio ir naujagimio gimimo svorio (5). Kadangi Lietuvoje nėščiųjų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, nėštumo svorio prieaugis neatitinka rekomenduojamų normų bei didėja rizika gretutinėms ligoms nėštumo laikotarpiu bei po jo ir vaisiaus vystymuisi bei naujagimio sveikatos būklei po gimimo (2). Vis dar vyrauja paplitusi nuomonė, kad nėščia moteris turi valgyti už du, tačiau, išties, besilaukiančiai moteriai pakanka gauti 2 kcal daugiau nei įprastai, ne nėštumo metu. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog nėščiųjų maisto davinio energinė vertė yra nepakankama ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų (2). Gaunamų maisto medžiagų kiekis neatitinka PSO rekomenduojamų mitybos normų (5). Mityba prieš pastojant ir nėštumo metu reikšmingai veikia tiek moters sveikatą, tiek vaisiaus vystymąsi. Tinkamai besimaitinančios nėščiosios yra sveikesnės, jų imuninė sistema yra stipresnė, rečiau nėštumo laikotarpiu patiria komplikacijų bei serga infekcinėmis ligomis, svorio prieaugis atitinka rekomenduojamas normas (1, 6, 7). Taigi, kiekviena nėščia moteris privalo valgyti sveiką, subalansuotą ir įvairų maistą, palaikyti optimalų kūno masės indeksą bei kontroliuoti gaunamų medžiagų kiekį ir svorio prieaugį nėštumo metu, kadangi šiuo gyvenimo laikotarpiu yra atsakinga ne tik už savo sveikatą, bet ir už vaisiaus vystymąsi ir naujagimio sveikatą jam gimus Rekomenduojamos maisto medžiagos bei jų šaltiniai nėštumo laikotarpiu Nėščiosios paros maisto racione turėtų būti pakankamas kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų. Nėščios moters mityba turi būti reguliari, įvairi ir subalansuota (2). Kaip jau minėta anksčiau, 8

9 nėščiosios svorio prieaugis neturi būti labai didelis, nėščioji neturi vadovautis valgymo už du principu didelis svorio prieaugis padidina riziką tiek nėščiosios sveikatai, tiek vaisiaus vystymuisi (5). Esant viršsvoriui ar nutukimui bei nėštumo metu priaugus daug svorio padidėja aukšto kraujo spaudimo, preeklampsijos ir eklampsijos rizika bei nėščiųjų diabeto ar cukrinio diabeto po gimdymo rizika (5). Besilaukiančios moters organizme padidėja tam tikrų maisto medžiagų poreikis - vitaminų, baltymų, mikroelementų (magnio, geležies, cinko, folio rūgšties, kalcio). Rekomenduojama valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, siekiant užtikrinti, kad besivystantis vaisius gautų pakankamą kiekį B grupės vitaminų, vitamino C, vitamino D ir kalcio bei kt. Vitaminas D turi ypatingą reikšmę vaisiaus kaulų formavimuisi (8). Moterims, kurios planuoja nėštumą, rekomenduojama mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo ir pastojus iki pirmojo nėštumo trečdalio pabaigos vartoti folio rūgštį (paros dozė 4 mg), siekiant sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defekto išsivystymo riziką (9, 1). Tyrimo duomenimis, folio rūgšties nevartojimas iki nėštumo ir nėųštumo laikotarpiu yra didžiausias rizikos veiksnys nervinio vamzdelio defektui (11). Besilaukiančioms moterims taip pat labai svarbu vartoti kalciu praturtintus maisto produktus, ypatingai pieno produktus, kurie yra ne tik kalcio, bet ir vitamino D bei baltymų šaltinis (1). Taip pat moteris su maistu turi gauti pakankamą kiekį geležies, kad išvengtų nėščiųjų mažakraujystės. Viena iš pagrindinių nėščiųjų mažakraujystės priežasčių yra netinkama mityba, dėl kurios organizmas nėra aprūpinamas pakankamu geležies kiekiu (12). Apie 4 proc. moterų nuo metų amžiaus tarpsnyje gauna nepakankamą kiekį geležies su maistu, todėl nėštumo metu rizika negauna nepakankamą kiekį geležies su maistu, todėl nėštumo metu rizika nėščiųjų mažakraujystei tik dar labiau padidėja. Todėl nėštumo metu turi vartoti maisto produktus, kurie yra praturtinti geležimi bei kitais b grupės vitaminais (1). Nėščiųjų mažakraujystės išeitys tiek motinai tiek vaisiui yra nepalankios: nepakankamas vaisiaus augimas gimdoje, prasidėjęs gimdymas esant neišnešiotam vaisiui, padidėjusi rizika kraujo perpylimui esant dar negimusiam naujagimiui vaisiui gimdoje. Pagrindiniai gydymo metodai tokiais atvejais geriamieji geležies preparatai bei intraveniniai geležies preparatai. Todėl gaunant pakankamą kiekį geležies su maistu galima išvengti šių komplikacijų tiek nėščiajai, tiek vaisiui (13). Nėščios moters mityboje taip pat labai svarbūs yra baltymai, kurie yra atsakingi už vaisiaus audinių ir organų formavimąsi. Tyrimo duomenimis, antruoju nėštumo trečdaliu baltymai yra ypatingai reikšmingi ir jų suvartoti reikia daugiau nei pirmuoju nėštumo trečdaliu, kadangi vaisiaus augimas šiuo laikotarpiu yra spartesnis (14). Riebalai ir cholesterolis taip pat yra svarbūs nėščiosios mityboje ir vaisiaus vystymuisi, tačiau pagrindinę su maistu gaunamų riebalų dalį turėtų sudaryti augalinės kilmės riebalai (15). Didėjantis energijos poreikis nėštumo metu 3 35% turėtų būti patenkinamas iš riebalų. Teigiama, kad augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį, tačiau maisto racione svarbūs ir gyvulinės kilmės riebalai, o ypatingai gaunami iš žuvies (16). 9

10 Taip pat, ypatingai svarbios nėštumo laikotarpiu yra polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač Omega 3 riebalų rūgštys. Omega 3 (alfa linoleno) ir Omega 6 (linolo) rūgštys yra reikalingos visais vaisiaus vystymosi etapais (15, 16). Šios riebalų rūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes organizmas pats jų negamina. Šios maisto medžiagos yra labai svarbios vaisiaus ir naujagimio smegenų, nervinės sistemos vystymuisi bei regos formavimuisi. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbus ląstelių membranų struktūrinis elementas, todėl yra labai svarbios formuojantis naujiems audiniams (15). Nėštumo metu vaisiaus vystymuisi. Sparčiausiai vaisiaus smegenys vystosi trečiuoju nėštumo trečdaliu, todėl manoma, kad motinos organizme esančios šių medžiagų atsargos gali turėti įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi (16). Yra įrodyta, kad tinkamas Omega 3 riebalų rūgščių kiekis nėščiosios organizme teigiamai veikia būsimo naujagimio imuninę sistemą bei turi įtakos aukštesniam jo intelektui (17). Tinkamiausias Omega 3 riebalų šaltinis riebi žuvis. Žuvų taukuose esančias Omega 3 riebalų rūgštis organizmas pasisavina greičiausiai ir lengviausiai. Nėščioji turėtų du kartus per savaitę į savo mitybą įtraukti žuvį. Taip pat daug Omega 3 riebalų rūgščių yra randama rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejuose. Maisto gaminime nėščiosioms rekomenduojama vartoti augalinį aliejų, kuris yra praturtintas Omega 3 ir Omega 6 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis (16). Taigi, neracionali moters mityba iki nėštumo ir nėštumo metu bei žalingi įpročiai ir netinkama gyvensena turi įtakos vaisiaus raidai ir vystymuisi. Intensyvi šių veiksnių profilaktika ir sveika gyvensena iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu padeda išvengti fizinės bei psichikos raidos sutrikimų Nerekomenduojami maisto produktai nėštumo laikotarpiu Nėštumo laikotarpiu moterims kyla daug pagundų, tačiau kai kurių maisto produktų reikėtų vengti. Moteris turėtų vengti savo mitybos racione pelėsinių sūrių, tam, kad išvengti kenksmingų mikroorganizmų, kurie gali daugintis šiuose maisto produktuose (1). Taip pat, moterims, kurios planuoja nėštumą bei nėštumo laikotarpiu reikėtų vengti maisto produktų, kurie yra praturtinti retinoliu (vit. A), pvz.: kepenėlės ir kepenėlių produktai, kadangi dideli kiekiai šio vitamino yra toksiški vaisiui. Reikėtų mažinti suvartojamo kofeino kiekį bei visiškai atisakyti alkoholio. Mitybos racione reikėtų vengti rūkytų maisto produktų. Mažinti gausų cukraus kiekį turinčių produktų vartojimą bei riboti druskos kiekius maiste (6, 18). Rekomenduojama vengti termiškai neapdorotų maisto produktų ir pusfabrikačių (1). 1

11 vystymusi 1.2. Vegetarinė ir veganinė nėščiųjų mityba ir jos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus Nuo pat Hipokrato laikų buvo sakoma tegul maistas būna mūsų vaistai. Kuomet dietų pagalba pradėta gydyti lėtines neinfekcines ligas, vis daugiau pasaulio gyventojų pasirenka maitintis vegetarine ar veganine mityba (19). Šis mitybos pasirinkimas sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Šie mitybos įpročiai/ dietos bei gyvenimo būdas nėra išimtis ir nėštumo laikotarpiu (2). Nėštumas yra vienintelė būsena, kuomet moteris yra atsakinga ne tik už savo sveikatą, bet ir už vaisiaus vystymąsi bei būsimo naujagimio sveikatą. Gerai subalansuota vegetarinė ar veganinė mityba yra tinkama ir priimta visais gyvenimo tarpsniais, taip pat ir nėštumo laikotarpiu (21, 22). Veganiška mityba tai mityba, kurioje nėra jokių gyvulinės kilmės produktų ir jų gaminių. Vegetariška mityba tai mityba, kurioje išlieka gyvulinės kilmės produktai, tokie kaip kiaušiniai, medus, pienas ir pieno produktai. Vegetarinė mityba skirstoma į semivegetarinę (nevartojama raudona mėsa, tačiau vartojami pieno produktai, pienas ir kiaušiniai, ovolaktovegetarinę (nevartojama žuvis, mėsa, tačiau vartojami pieno produktai, pienas ir kiaušiniai), laktovegetarinę (vartojami pienas ir pieno produktai) (23). Nustatyta, kad nėščiosios, kurių mityba vegetarinė veganinė, su augaliniu maistu pasisavina daugiau folio rūgšties, kurios vartojimas iki nėštumo ir nėštumo pirmajame laikotarpyje yra ypatingai svarbus dėl nervinio vamzdelio defekto rizikos sumažinimo vaisiui bei magnio (24). Kadangi penktadalis nėščiųjų folio rūgšties nevartoja pirmuoju nėštumo laikotarpiu, moterys, kurios maitinasi vegetarine veganine mityba, praturtinta gausiu kiekiu daržvovių bei vaisių, savaime savo mityba sumažina riziką vaisiaus nervinio vamzdelio defekto išsivystymui (11). Tyrimų duomenimis, moterų, kurių mityba yra vegetarinė veganinė, gyvensena yra sveikesnė ir jos turi mažiau žalingų įpročių nei įprastine mityba besimaitinančios moterys (24). Tačiau, įrodyta, kad vegetarinė veganinė mityba nėštumo metu yra susijusi su mažesniu naujagimio gimimo svoriu, kadangi su maistu gaunama mažiau geležies, energijos, baltymų, kai kurių mikroelementų ir maisto medžiagų (22). Tačiau jeigu šią mitybą propaguojanti nėščioji išmano sveikos mitybos principus, mityba yra subalansuota, įvairi, visavertė ir tam tikrų mikroelementų, maisto medžiagų, pavyzdžiui, tokių kaip geležis ir B grupės vitaminai, kiekis yra kompensuojamas kitokiais metodais ar gaunama jų pakankamai su maistu, šis mitybos tipas yra tinkamas bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu nėštumas nėra išimtis (22). Esant nevisavertei, netinkamai subalansuotai mitybai ar negaunat visų reikiamų maisto medžiagų, reikėtų pagalvoti apie kompensacinius medžiagų šaltinius. Nėštumo metu maisto papildus vartoja dauguma nėščiųjų. Audinių atsinaujinimui, sveikam augimui labai svarbus Cinkas. Cinko gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūros produktuose (25). Nėščiajai reikėtų suvartoti po 15 mg cinko per dieną. Cinko trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Šiuo atveju, esant veganinei mitybai, su maistu nėščioji 11

12 cinko gauna mažai, todėl reikalinga kompensuoti šio mikroelemento trūkumą. Būsimajai mamai kasdien antrame ir trečiame nėštumo trimestre reikėtų suvartoti po 3 mg geležies (25). Geriausiai organizmas ją pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų. Jei būsima mama retai valgo mėsą, ypač vegetarėms, yra rekomenduojama kasdien papildyti savo racioną maisto papildais su geležimi. Odai, skeleto audiniams, placentos formavimuisi, bei mamos ir vaiko regėjimui labai svarbus vitaminas A. Rekomenduojama jo paros dozė - 8 mikrogramų (25). Viršyti ją pavojinga, kadangi vitamino A stygius, kaip ir perteklius, gali lemti apsigimimus, kūdikio fizinio ir protinio vystymosi sutrikimus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vitamino D bei kalcio šaltinius, kadangi maitinantis vegetarine veganine mityba šių maisto medžiagų mitybos racione taip pat gali trūkti (8, 24). Vitaminas D labai svarbus skeleto formavimuisi. Tačiau jo perteklius sutrikdo mineralų apykaitą, skatina kalcio kaupimąsi audiniuose, negrįžtamus inkstų ir širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimus. Toksinis šio vitamino pertekliaus poveikis pasireiškia vartojant 45 mikrogramų per dieną. Rekomenduojama vitamino D paros dozė 5 mikrogramų. Saulėtu metų laiku papildų su vitaminu D vartoti nereikia, nes jo pakankamai pasigamina organizme veikiant saulės spinduliams (25). Apibendrinant galima teigti, kad moteris, kuri išmano sveikos mitybos principus bei geba savo mitybą išlaikyti subalansuotą, įvairią ir visavertę, bei kompensuoti su maistu negaunamų medžiagų kiekį šis mitybos pasirinkimas yra tinkamas bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, net ir nėštumo metu. vystymusi 1.3. Įprastinės, vegetarinės ir veganinės mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus Tyrimo duomenimis, vegetarių nėščiųjų naujagimiai gimsta mažesnio svorio nei įprastine mityba besimaitinančių moterų (26). Taip pat, tyrimų duomenimis, moterų, kurios maitinasi vegetarine ar veganine mityba naujagimiams padidėja hipospadijų rizika. Nėščiosioms, kurios pasirinkusios vegetarinę ir veganinę mitybą padidėja virusinių infekcijų rizika pirmajame nėštumo trimestre bei geležies trūkumas (27). Hipertenzinių būklių (preeklampsijos ir eklampsijos) rizika nėštumo metu išlieka didesnė nėščiosioms, kurių mityba yra įprastinė. Atlikto tyrimo duomenimis, šių būklių rizika moterims, kurios maitinasi vegetarine ar veganine mityba yra apie 17 proc., o toms, kurių mityba yra įprastinė rizika padidėja iki 19,5 proc. (28). Taip pat, proteinurijos rizika nėštumo metu išlieka didesnė 12 proc. moterims, kurių mityba yra įprastinė, o vegetarėms ir veganėms moterims ši rizika sumažėja iki 4 proc. Tačiau preeklampsijos rizika išlieka didesnė vegetarine bei veganine mityba besimaitinančioms nėščiosioms (29). Svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu tarp abiejų moterų grupių, tiek veganių vegetarių, tiek įprastinę mitybą propaguojančių išlieka panašus, tačiau įprastine mitybą propaguojančių moterų KMI išlieka šiek tiek didesnis (26). Su maistu 12

13 gaunamų medžiagų kiekiai skiriasi tarp minimų grupių nėščiųjų, B grupės vitaminų mažesnis pasisavinimas ir mažakraujystės rizika yra didesnė nėščiosioms, kurios iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu su maistu negauna arba gauna mažiau šių mikroelementų. Šiuo atveju didesnė rizika šiai problemai išlieka moterims, kurių mityba yra vegetarinė veganinė (25). Tačiau nustatyta, kad nėščiosios, kurių mityba vegetarinė veganinė, su maistu pasisavina daugiau folio rūgšties, kurios vartojimas iki nėštumo ir nėštumo pirmajame laikotarpyje yra ypatingai svarbus dėl nervinio vamzdelio defekto rizikos sumažinimo vaisiui bei magnio (24). Tyrimų duomenimis, moterų, kurių mityba yra vegetarinė veganinė, gyvensena yra sveikesnė ir jos turi mažiau žalingų įpročių nei įprastine mityba besimaitinančios moterys (24). Apibendrinant galima teigti, kad tiek įprastinė, tiek vegetarinė/ veganinė nėščiųjų mityba veikia nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi. Todėl kiekviena nėščia moteris turi kontroliuoti gaunamų maisto medžiagų ir reikalingų mikroelementų kiekį iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu, tam, kad apsaugoti savo sveikatą bei užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymąsi ir jo sveikatą po gimimo Cukrinis diabetas Moterims, kurioms nėštumo metu yra nustatomas nėščiųjų diabetas, padidėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Šioms moterims taip pat padidėja ir tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu po gimdymo (15, 3). Vienas iš nėščiųjų diabeto rizikos veiksnių nutukimas. Sergant nėščiųjų diabetu padidėja vaisiaus makrosomijos, traumų, hipoksijos, hipoglikemijos, plaučių brendimo atsilikimo, policitemijos, hiperbilirubinemijos, apsigimimų rizika (31). Pagrindinė vaisiaus komplikacija sergant nėščiųjų diabetu yra makrosomija, kuri lemia didesnę kitų komplikacijų hipoglikemijos, hipoksijos ir traumos riziką (15, 31). Makrosomija tai per didelio svorio naujagimis. Vieni autoriai nurodo, kad makrosomija yra tuomet, kai naujagimis sveria daugiau nei 4 g, kiti 45 g, treti kai svoris, kuris didesnis negu 9 procentilė, atsižvelgiant į nėštumo laiką (31). Tokiam naujagimiui vaikystėje gali būti psichoneurologinių sutrikimų, vėliau nutukimas ir diabetas (15). Kadangi insulinas yra anabolinis hormonas, vaisiaus hiperinsulinizmas skatina baltymų, lipidų ir glikogeno sintezę, kas lemia vaisiaus makrosomiją. Glikemijos riba, nuo kurios prasideda vaisiaus makrosomija, yra labai arti viršutinės gliukozės koncentracijos kraujyje normos ribos. Nėščiųjų diabeto atvejais net ir nedaug padidėjusi motinos glikemija gali lemti ryškią vaisiaus makrosomiją. Šiai komplikacijai turi įtakos ir kiti veiksniai, pvz., motinos svoris, svorio prieaugis, gimdymų skaičius bei genetiniai veiksniai (32). Sergančių ir sveikų moterų naujagimių makrosomijos pobūdis skiriasi. Sergančių moterų stambiems naujagimiams būdinga platesnė pečių ir galūnių apimtis, mažesnis galvutės ir pečių santykis, gerokai didesnis kūno riebalinio audinio kiekis, storesnės viršutinių galūnių odos raukšlės. Tai labai rimta komplikacija, nes padidėja ne tik vaisiaus svoris, bet kyla ir sunkių organų bei jų funkcijų sutrikimų (32). Sunkiausia komplikacija, kylanti moterims, 13

14 kurioms nustatytas nėščiųjų diabetas, yra ketoacidozė, tačiau tai pasitaiko retai (33). Taip pat, moterims, kurioms pasireiškia nėščiųjų diabetas, padidėja jo rizika kitų nėštumų metu, o ateityje, rizika susirgti II tipo CD, hipertenzija bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis (34). Taigi, siekiant išvengti šių komplikacijų motinai ir vaisiui nėštumo laikotarpiu, kiekviena besilaukianti moteris iki nėštumo ir nėštumo metu privalo palaikyti optimalų kūno masės indeksą, kontroliuoti savo mitybą ir gaunamą maisto medžiagų bei energijos kiekį Arterinė hipertenzija Arterinė hipertenzija yra dažniausia nėštumo komplikacija ir viena iš pagrindinių priežasčių, kurios lemia nėščiųjų ir perinatalinį sergamumą bei mirštamumą (35). Arterinė hipertenzija yra viena iš pagrindinių nėščiųjų ir perinatalinio mirštamumo bei sergamumo priežasčių. Neryški nėštumo metu atsiradusi arterinė hipertenzija ar preeklampsija normalios nėštumo, gimdymo eigos paprastai nekeičia. Ženklesnės hipertenzijos atvejais dažniau prireikia gimdymo sužadinimo ar atlikti cezario pjūvio operaciją. Naujagimiai gimsta mažesnio svorio, ūgio. Didelio laipsnio hipertenzijos, preeklampsijos, eklampsijos atvejais nėščiųjų mirštamumas siekia,2 5 proc. (35, 36). Nėščiųjų prognozę blogina prisidėję traukuliai, plaučių edema, ūminis inkstų ar kepenų nepakankamumas, kepenų hemoragija, hemoraginis insultas, diseminuotos intravazalinės koaguliacijos sindromas. Dėl priešlaikinio placentos atsidalijimo vaisius gali žūti gimdoje, o jam gimus prieš laiką, mirties priežastis gali būti nekrotinis enterokolitas, kvėpavimo nepakankamumo sindromas ir kt. Svarbu ir įdomu tai, kad pastarųjų metų duomenimis, moterys, kurioms buvo nėštumo metu atsiradusi hipertenzija, ypač preeklampsija, eklampsija, vėliau turi padidėjusią riziką susirgti hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis (37). Apibendrinant šiuos duomenis arterinė hipertenzija yra viena iš dažniausių gretutinių patologijų nėštumo metu, keliančių riziką nėščiosios ir vaisiaus būklei, o didelis svorio prieaugis ir netinkama mityba yra rizikos veiksniai, kuriuos kontroliuojant būtų galima išvengti šios patologijos nėštumo metu bei jos sukeltų komplikacijų nėščiajai ir vaisiui Nėščiųjų mažakraujystė Nėščiųjų anemija tai patologinė organizmo būklė, kurią lemia sumažėjęs hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekis organizme ir dėl to pablogėjęs kraujo tūrio vieneto gebėjimas pernešti audiniams deguonį. Tai liga, kuri pasireiškia nėštumo laikotarpiu dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies stoka (7). Skiriamos trys geležies stokos organizme stadijos: prelatentinė, latentinė ir geležies stokos. Pirmųjų dviejų stadijų atveju, hemoglobino koncentracija kraujyje išlieka normali (kinta geležies kiekio organizme rodmenys), jei yra geležies stoka mažėja ir hemoglobino koncentracija. Geležies stokos anemija nepasireiškia tol 14

15 kol neišnaudojamos visos geležies atsargos. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 11 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir mažesnė nei 15 g/l antrąjį nėštumo trečdalį. Mažesnė nei 1 g/l hemoglobino koncentracija po gimdymo reiškia, kad yra anemija (7). Pasaulyje geležies stoka diagnozuojama 3 4 proc. nėščiųjų. Anemijos dažnis įvairiose pasaulio šalyse yra 4 2 proc. išsivysčiusiose šalyse, 4 8 proc. besivystančiose šalyse. Lietuvoje anemija nustatoma proc. nėščiųjų. Anemija nėštumo metu yra rizikos veiksnys priešlaikiniam gimdymui, priešlaikiniam sulėtėjusiam vaisiaus augimui, placentos atšokai, nukraujavimui gimdymo metu bei mažam naujagimio gimimo svoriui ir perinatalinėms mirtims (7). Motinos geležies stoka ir anemija didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija bei yra siejama su lėtine psichomotorine ir (ar) protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais bei galimai įvairiomis ligomis suaugus. Nėščiosioms padidėja rizika sirgti šlapimo takų uždegimu, pielonefritu bei padidėja preeklampsijos rizika (36). Nėčiosioms, kurios maitinasi vegetarine veganine mityba, būtina vartoti geležį papildomai, kadangi tyrimais įrodyta, kad preeklampsijos rizika išlieka didesnė vegetarine bei veganine mityba besimaitinančioms nėščiosioms, o tai, kaip jau anksčiau minėta, yra siejama su geležies trūkumu bei nėščiųjų anemija (29). Tyrimų duomenimis, moterims, kurios vartoja maisto produktus, kurie yra gausiai praturtinti geležimi, mažakraujystės rizika nėštumo metu yra mažesnė nei toms, kurios su maistu negauna reikiamo geležies kiekio. Kiekviena nėščioji kasdien antrame ir trečiame nėštumo trečdalyje turėtų suvartoti po 3 mg geležies. Geriausiai organizmas ją pasisavina iš gyvulinės kilmės produktų, todėl jei nėščioji yra vegetarė ar veganė, rekomenduojama kasdien papildyti savo racioną geležies preparatais (13) Nėščiųjų nutukimas Nutukimas tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema pasaulyje ir Lietuvoje. Tyrimų duomenimis, nutukusių moterų yra ženkliai daugiau nei vyrų. Nepaisant to, daugėja ir nutukusių vaisingo amžiaus moterų visose išsivysčiusiose šalyse (38). Lietuvoje 214 metais nutukusios (KMI>3) vaisingo amžiaus (18 54 m.) moterys sudarė 12,2 proc., o turinčios antsvorį (KMI 25, 29,9) 26,3 proc. visų šio amžiaus moterų (39). Per 1 metų turinčiųjų antsvorį moterų padaugėjo beveik 6 proc., o nutukusių beveik 2 proc. (39). Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 5 proc. vaisingo amžiaus moterų yra nutukusios (4). Nėščių nutukusių moterų per metus padaugėjo beveik dvigubai (33, 41). Jungtinėje Karalystėje nutukusių nėščių moterų rodiklis yra 4,9 proc., kuris reiškia, jog beveik nėščios moterys per metus yra nutukusios (42). Tyrimų duomenimis, nutukimo problema tarp moterų didėja su amžiumi, KMI >3 paplitimas tarp nėščiųjų, kurių amžius 2 24 metai yra 11,3 proc., o vyresnių nei trisdešimt penkerių metų amžiaus nėščiųjų, kurių amžius vyrauja apie 4 metų nutukimo rodiklis išauga iki 18,6 proc. (15). Mokslinių tyrimų duomenimis, nėštumo ir nutukimo derinys padidina riziką nėščiosios ir naujagimio sveikatos 15

16 sutrikimams (43). Nėščiųjų nutukimas taip pat padidina ir gretutinių moters susirgimų, nėštumo komplikacijų bei vaisiaus apsigimimų tikimybę. Manoma, kad nutukimas turi įtakos didesniam ankstyvųjų persileidimų dažniui. Nėščiųjų nutukimas yra savaiminio persileidimo bei nepaaiškinamos vaisiaus mirties gimdoje rizikos veiksnys (44). Nutukusioms nėščiosioms tikimybė pagimdyti negyvą kūdikį išauga dvigubai lyginant su normalaus svorio nėščiosiomis (45). Nėščiųjų nutukimas turi įtakos tiek nėščiųjų, tiek cukrinio diabeto išsivystymui. Kaip jau minėta anksčiau, tai dažniausia endokrininė patologija, komplikuojanti nėštumą (46). Lyginant su normalaus svorio moterimis (KMI<25 kg/m 2 ), tikimybė susirgti nėščiųjų diabetu padidėja 2,14 karto turinčioms antsvorį, 3,56 karto nutukusioms ir 8,56 karto labai nutukusioms moterims (47). Nėščiosioms, kurioms diagnozuotas nėščiųjų diabetas, yra didesnė arterinės hipertenzijos, preeklampsijos, dažnesnės cezario pjūvio operacijos (48). Atlikto tyrimo duomenimis, svorio prieaugis per metus 1,1 1,2 kg penkių metų laikotarpyje iki nėštumo padidina nėščiųjų diabeto išsivystymo riziką, o nėščiųjų diabeto išsivystymas padidina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per 7 metus po gimdymo. Arterinės hipertenzijos tikimybė 2,72 karto lyginant su sveikomis nėščiosiomis. Motinos nutukimas taip pat didina hipertenzijos ir preeklampsijos išsivystymo riziką (49). Tyrimais įrodyta, jog didelis svorio prieaugis nėštumo metu ir po gimdymo sąlygoja vėlesnį moters nutukimą (46). Esant moters nutukimui padidėja gimdymo komplikacijų rizika. Nustatyta, jog sėkmingo gimdymo natūraliais takais tikimybė yra atvirkščiai proporcinga motinos KMI. Kaip jau anksčiau minėta, motinos nutukimas turi įtakos vaisiaus apsigimimams. Vienas jų nervinio vamzdelio defekto išsivystymas. Taip pat, nutukusių moterų kūdikių kūno masės kompozicijoje yra daugiau riebalinės masės (5). Kūdikių, gimusių normalaus svorio motinoms, riebalinė masė sudarė 9,7 proc. (334 g), o nutukusioms 11,6 proc. (416 g). Tyrimo duomenimis, nutukimas nėštumo metu 3,6 karto padidina nutukimo tikimybę vaikystėje. Tikimybę vaikams būti nutukusiems didina tiek moters nutukimas prieš pastojant, tiek per didelis svorio prieaugis nėštumo metu (51). Apibendrinat galima teigti, jog nutukimas yra didelė problema, kurios rodikliai visame pasaulyje kasmet didėja, o nėštumo ir nutukimo derinys yra labai rizikingas nėštumo metu. Todėl kiekviena nėščioji turi palaikyti optimalų KMI bei kontroliuoti savo mitybą ir vadovautis sveikos mitybos principais. 16

17 2. TYRIMO METODIKA 2.1. Tyrimo vykdymo eiga ir organizavimas Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, moterų konsultacijoje nuo 218 m. kovo mėnesio 1 d. iki 218 m. birželio mėn. 1 d. Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos visos moterys, kurios lankosi moterų konsultacijoje dėl nėštumo. Per metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, moterų konsultacijoje apsilanko apie 94 moterų. Tyrimo imtis = 369 respondentai (95 proc. tikslumas, 5 proc. paklaida). Per tiriamąjį laikotarpį kriterijus atitiko ir dalyvauti tyrime buvo pakviestos 42 moterų. Buvo išdalinta 42 anketų. Užpildytų anketų sugrįžo 394, iš jų tinkamos analizei 377 anketos, 17 anketų buvo sugadintos, neatsakyta į visus klausimus. Atsako dažnis 96 proc. (377x1/394 = 95,7 proc.). Tyrimo organizavimo etapai pateikiami 1 pav. Mokslinės literatūros paieška ir analizė Anketos sudarymas LSMU bioetikos centro leidimo gavimas Anketinės apklausos vykdymas Išvados Rezultatų pateikimas Statistinė duomenų analizė Duomenų bazės sudarymas 1 pav. Tyrimo organizavimo etapai 2.2. Tiriamoji imtis ir jos charakteristikos Dalyvauti tyrime buvo pakviestos moterys, kurios atitiko šiuos kriterijus: Nėščios moterys, kurių mityba yra įprastinė; Nėščios moterys, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė; Moterys, kurios mokėjo rašyti ir skaityti; Moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime. Atmetimo kriterijai: Jau pagimdžiusios moterys; Moterys, kurios nesutiko dalyvauti tyrime. 17

18 1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografiniai, gestaciniai ir antropometriniai požymiai (N=377) Požymiai Įprasta mityba (n=37) Vegetarinė / veganinė mityba (n=7) Amžius, metai (m±sn) 3,84±5,3 29,4±4,8 Ūgis, cm (m±sn) 168,45±6,1 17,16=3,7 Kūno masė prieš nėštumą, kg (m±sn) 68,79±13,4 61,49±8,3 Sveikatos problemos prieš nėštumą, n (proc.) Cukrinis diabetas 3 (1,) - Arterinė hipertenzija 2 (,7) 3 (4,3) Anemija 12 (3,9) 11 (15,7) Kitos sveikatos problemos 42 (13,7) 13 (18,6) Neturėjo sveikatos problemų 248 (8,8) 43 (61,4) Išsilavinimas, n (proc.) Vidurinis 64 (2,8) 1 (14,3) Aukštasis neuniversitetinis 175 (57,) 47 (67,1) Aukštasis universitetinis 68 (22,1) 13 (18,6) Nėštumo laikas, n (proc.) 12 savaičių 92 (29,9) 8 (11,4) savaitės 138 (45,) 35 (5,) 29-4 savaičių 77 (25,1) 27 (38,6) Pastojimo būdas, n (proc.) Natūralus 295 (96,1) 68 (97,1) Dirbtinis apvaisinimas 12 (3,9) 2 (2,9) Tarp tyrime dalyvaujančių nėščiųjų, kurių mityba įprastinė (n=37) amžiaus vidurkis buvo 3,84 metai, o tarp moterų, kurių mityba yra vegetarinė ar veganinė (n=7) amžiaus vidurkis buvo 29,4 metai. Pagal kūno masę iki nėštumo: moterų, kurių mityba yra įprastinė vidutinė kūno masė buvo 68,79, o nėščiųjų, kurios propaguoja veganinę ar vegetarinę mitybą savo gyvensenoje kūno masės vidurkis iki nėštumo buvo 61,49. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma tyrimo dalyvių, 57 proc. (n=178), kurių mityba yra įprastinė yra įgijusios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Taip pat ir tarp moterų, kurių mityba yra vegetarinė ar veganinė, didžioji dauguma, t.y. 67,1 proc. (n=47) yra įgijusios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Tyrimo dalyvių sveikata iki nėštumo, tiek įprastinę mitybą vartojančių, tiek vegetarių ar veganių moterų, buvo be jokių sveikatos problemų. 8,8 proc. (n=248) moterų, kurių mityba įprastinė teigė, kad iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos problemų. Taip pat didžioji dauguma tyrime dalyvavusių veganių ir vegetarių nėščiųjų, 47 proc. (n=67,1), teigė, kad iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos problemų. Analizuojant tiriamųjų pasiskirstymą pagal nėštumo laikotarpį, didžioji dauguma tiriamųjų, kurių mityba įprastinė, 45 proc. (n=138), vykdant apklausą buvo antrajame nėštumo trečdalyje (13-28 sav.). Šiek tiek mažesnės dalies moterų, kurių mityba įprastinė, 29,9 proc. (n=92), nėštumas 18

19 apklausos metu buvo pirmajame nėštumo trečdalyje ( 12 sav.). 25,1 proc. (n=77) respondenčių, kurių mityba įprastinė, nėštumas buvo trečiajame nėštumo trečdalyje (29 4 sav.). Tyrimo dalyvių, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, didžiosios daugumos moterų, 5 proc. (n=35), nėštumas apklausos metu buvo antrajame nėštumo trečdalyje, šiek tiek mažesnės dalies moterų, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, 38,6 proc. (n=37), nėštumas apklausos metu buvo trečiajame nėštumo trečdalyje (29 4 sav.). 11,4 proc. (n=8) tyrimo dalyvių, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, nėštumas tyrimo metu buvo pirmajame nėštumo trečdalyje ( 12 sav.). Tiriamųjų pastojimo būdas pasiskirstė apylygiai, tiek įprastine mityba besimaitinančių, 96,1 proc. (n=295), tiek vegetarine ar veganine mityba besimaitinančių, 97,1 proc. (n=68), tyrimo dalyvių pastojo natūraliu būdu, be pagalbinių apvaisinimo metodų (1 lentelė). Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, koks mitybos tipas, šiuo atveju įprastinė mityba, vegetarinė ar veganinė vyrauja tarp nėščiųjų, kurios lankosi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės, Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijoje. Rezultatų analizė atskleidė, kad iš visų tyrime dalyvavusių moterų, didžiosios daugumos, (n=377) 81,4 proc. (n=37) moterų mityba yra įprastinė (2 pav.). Įprasta mityba Vegetarinė/veganinė mityba 18,6 proc. 81,4 proc. 2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirtymas pagal mitybos prieš nėštumą tipą (N=377) Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti moterų, kurių mityba vegetarinė ar veganinė mitybos tipą. Iš visų moterų, 18,6 proc. (n=7), pasirinkusių vegetarinį/ veganinį mitybos tipą, 47,1 proc. (n=33) nėščiųjų mityba yra semivegetarinė; 2,9 proc. (n=2) nėščiųjų mityba yra ovolaktovegetarinė; laktovegetarine mityba maitinasi 15,7 proc. (n=11) moterų, kurios dalyvavo tyrime; 34,3 proc. (n=24) nėščiųjų, kurios tyrimo metu lankėsi moterų konsultacijoje teigia, jog maitinasi veganine mityba (3 pav.). 19

20 procentai ,1 34,3 15,7 2,9 Semivegetarinė Ovolaktovegetarinė Laktovegetarinė Veganinė Vegetarinės / veganinės mitybos tipai 3 pav. Tyrimo dalyvių vegetarinės / veganinės mitybos tipų pasiskirstymas (N=7) 2.3. Tyrimo priemonė Mitybai nėštumo metu tirti buvo naudojama tyrimo autorės sukurta anoniminė anketa, parengta išanalizavus mokslinę literatūrą šia tema. Anketoje pateikti 29 klausimai: 1,2,3 ir 29 klausimai susiję su tyrimo dalyvių socialinėmis ir demografinėmis statistikomis anketos klausimais siekta išsiaiškinti nėščiųjų mitybos įpročius klausimais analizuojama nėštumo eiga ir svarbiausi rodikliai nėštumo metu. Dauguma klausimų buvo uždaro tipo, kai pateikiami galimi atsakymo variantai ir į juos galimas vienas atsakymo pasirinkimas. Į devynis iš anketos klausimų reikėjo įrašyti tam tikrus skaičius (ūgį/svorį, maisto papildus, kuriuos vartoja, arterinį kraujo spaudimą, nėštumo laikotarpį, vaisiaus svorį, savo amžių). Penkioliktame, dvidešimt trečiame, dvidešimt ketvirtame ir dvidešimt aštuntame klausimuose nėščioji galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus bei prie dešimto, penkiolikto, šešiolikto, dvidešimt pirmo ir dvidešimt antro pateikti savo atsakymo variantus. Vienas klausimas anketoje buvo visiškai atviro tipo. Ketvirtame, dešimtame, penkioliktame, šešioliktame, dvidešimt pirmame, dvidešimt antrame, dvidešimt penktame, dvidešimt šeštame ir dvidešimt aštuntame klausimuose nėščioji galėjo įrašyti savo atsakymo variantą, jei iš pateiktų atsakymo variantų ne vienas nebuvo tinkamas Statistinės duomenų analizės metodai Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą SPSS/w 17.. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji 2

21 duomenų statistika absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalusis skirstinys tikrintas naudojant Kolmogorovo-Smirnovo testą. Aprašant intervalų skalės kintamuosius, pasiskirsčiusius pagal Normalųjį skirstinį, taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Dviejų kokybinių požymių priklausomybei nustatyti taikytas susijusių požymių lentelių metodas ir apskaičiuotas chi kvadratas (χ²), proporcijų lygybė vertinta z testu. Dviejų nepriklausomų imčių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas. Kai skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo Normaliojo, dviejų nepriklausomų imčių kintamųjų skirstiniai palyginti naudojant Mann- Whitney U testą. Ryšio tarp ranginių ar netenkinančių Normaliojo skirstinio prielaidos kiekybinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą (r). Jei < r,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei,3< r,8, vidutiniškai priklausomi, jei,8< r 1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Binarinių kintamųjų priklausomybei nuo nepriklausomų kintamųjų vertinti naudotas binarinės logistinės regresijos metodas, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) su jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Kai reikšmingumo lygmuo p<,5, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse Etiniai tyrimo aspektai Atliekant tyrimą buvo laikomasi esminių etikos principų: teisės būti nepažeistam, teisės nebūti išnaudojamam, tyrimo naudingumo, pagarbos asmens orumui, konfidencialumo, privatumo, teisingumo, savanoriškumo ir geranoriškumo. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC - GM (M) 68. Moterys tyrime dalyvavo savo noru ir neverčiamos. Tyrimo dalyvės buvo supažindinamos su atliekamo darbo tema ir tikslu. Joms buvo paaiškinama, kad gauti duomenys bus naudojami tik baigiamojo darbo rengimo metu, darbo tikslui pasiekti ir pateikiami bus apibendrintai. Supažindinus nėščiąsias su tyrimu buvo pasirašoma Informuoto sutikimo forma. Tyrimas buvo atliekamas anoniminės anketinės apklausos metodu. Anketos buvo pateikiamos moterims, kurios lankėsi moterų konsultacijoje. 21

22 procentai 3. REZULTATAI 3.1. Įprastos nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kokie mitybos įpročiai vyrauja tarp skirtingai besimaitinančių nėščiųjų. Rezultatų analizė atskleidė, kad moterys, kurių mityba įprastinė, vidutiniškai valgo apie 4,2 karto per dieną ir jų mitybos įpročiai nėštumo metu išliko tokie patys, kaip ir iki nėštumo; 33,9 proc. (n=14) tyrimo dalyvės nebevartoja tik kai kurių maisto produktų, apklausoje įvardina tam tikrus maisto produktus, tokius, kaip raudona mėsa, pienas, šaldyti maisto produktai, saldumynai ir kt.; 4,9 proc. (n=15) nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, šio nėštumo metu nebevartoja gyvulinės kilmės maisto produktų (4 pav.) , , ,9 Nebevartoja gyvulinės kilmės produktų Mitybos įpročiai išliko tokie patys Nebevartoja tik kai kurių produktų 4 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas (n=37) Didžiosios daugumos nėščiųjų, kurioms nebuvo sveikatos problemų iki nėštumo, 62,9 proc. (n=156), mitybos įpročiai nesikeitė, tačiau taip pat didžiosios dalies respondenčių, 54,2 proc. (n=32), kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, mitybos įpročiai išliko tokie patys, kaip iki nėštumo; beveik pusė moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, 4,7 proc. (n=24), šio nėštumo metu nebevartoja kai kurių maisto produktų; taip pat 5,1 proc. (n=3) nėščiųjų, kurio susidūrė su sveikatos problemomis iki nėštumo, savo maisto racione nebevartoja gyvulinės kilmės produktų (5 pav.). Mitybos įpročių pokytis nėštumo metu 22

23 procentai Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą 7 Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą 62,9 6 54, ,3 4, ,8 5,1 Nebevartoja gyvulinės kilmės produktų Mitybos įpročiai išliko tokie patys Nebevartoja tik kai kurių produktų Mitybos įpročių pokytis nėštumo metu χ²=1,59, lls=2, p=,452 5 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (n=37) 2 lentelė. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių kasdienių produktų vartojimo dažnumo ir priaugtos kūno masės atskirais nėštumo laikotarpiais sąsajos (Spearman koreliacija (r)) Maisto produktai 12 savaičių savaitės 29-4 savaičių Bulvės,29 -,232* -,261* Ryžiai,114 -,58 -,88 Kruopos,27 -,29,214 Saldumynai,351*,379**,55** Žuvis -,99,17 -,21 Kiauliena -,77 -,27 -,36 Vištiena,15,8,94 Jautiena,154,112,12 Daržovės -,146 -,28** -,115 Vaisiai -,66 -,144 -,73 Termiškai neapdoroti maisto produktai -,175,259*,22 Soja -,192,46 - Rūkyti maisto produktai -,88,228* -,35 *- p<,5; **- p<,1 Tyrimo metu buvo vertintos sąsajos tarp kasdienių maisto produktų vartojimo dažnumo ir respondenčių priaugtos kūno masės skirtingais nėštumo laikotarpiais. Gauti statistiškai reikšmingi teigiami vidutinio stiprumo koreliacijos koeficientai tarp priaugtos kūno masės nėštumo metu bei saldumynų vartojimo dažnumo. Kuo dažniau moterys valgė saldumynų, tuo daugiau kilogramų priaugo visais nėštumo laikotarpiais (p<,5) neštumo savaičių tyrimo dalyvės priaugo daugiau, kai dažniau valgė termiškai neapdorotų bei rūkytų maisto produktų buvo gauti statistiškai 23

24 procentai reikšmingi teigiami silpni koreliacijos koeficientai. Tačiau po 13-tos nėštumo savaitės dažniau valgiusios bulves, kitas daržoves tyrimo dalyvės priaugo mažiau kilogramų apskaičiuoti statistiškai reikšmingi neigiami silpni koreliacijos koeficientai (2 lentelė). Respondenčių buvo klausiama apie jų subjektyvią savijautą šio nėštumo metu. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių, 52,1 proc. (n=16), kurių mityba yra įprastinė, savijauta šio nėštumo metu yra gera; beveik pusė tyrimo dalyvių, 41 proc. (n=126), teigia, kad nėštumo metu retkarčiais jaučia silpnumą (6 pav.) ,1 41, 2 1 6,9 Gera savijauta Nuolat jaučia silpnumą Retkarčiais jaučia silpnumą Savijauta nėštumo metu 6 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių bendros savijautos vertinimo nėštumo metu pasiskirstymas (n=37) Tiriamųjų buvo klausiama ar vartojo folio rūgštį iki nėštumo, sužinojus apie nėštumą ir vėlesniame nėštumo laikotarpyje. Daugiau nei pusė moterų, 54,4 proc. (n=167), kurių mitybos tipas yra įprastinis, folio rūgštį pradėjo vartoti iki pastojimo 3 mėn; 23,5 proc. (n=72) tyrimo dalyvių folio rūgštį pradėjo vartoti tuomet, kai sužinojo apie nėštumą (apie 5 8 nėšt. sav.); 22,1 proc. (n=68) tyrime dalyvavusių moterų, kurių mityba yra įprastinė, folio rūgšties nevartojo nei iki pastojimo, nei sužinojusios, kad laukiasi (7 pav.). 24

25 Arterinis kraujo spaudimas (mm / Hg) procentai ,4 22,1 23,5 3 mėnesius iki nėštumo Nevartojo Tik kai sužinojo apie Folinės rūgšties vartojimas nėštumą 7 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių folinės rūgšties vartojimo ypatumų pasiskirstymas (n=37) Vertinant tiriamųjų arterinį kraujo spaudimą nėštumo metu paaiškėjo, kad įprastine mityba besimaitinančių moterų vidutinis sistolinis kraujo spaudimas visais trimis nėštumo trečdaliais reikšmingai nesiskyrė (p>,5), bet vidutinis diastolinis kraujo spaudimas buvo statistiškai reikšmingai (p<,1) didesnis nėštumo pabaigoje, nei esant mažesniam nėštumui (8 pav.) SKS DKS 114,64 114,9 117,64 71,77 69,96 74,42 12 savaičių savaitės 29-4 savaičių Nėštumo trukmė *- p<,1, palyginus su 12 ir savaičių nėštumo tiriamųjų grupių DKS 8 pav. Įprastos mitybos skirtingos nėštumo trukmės tyrimo dalyvių arterinio kraujo spaudimo palyginimas (m±sn) Tiriamųjų buvo klausiama apie sveikatos problemas iki nėštumo ir apie nėštumo laikotarpiu atliktuose privalomuose (kraujo, šlapimo) tyrimuose rezultatų rodiklius (ar jie buvo normos ribose). Daugiau nei du trečdaliai tyrimo dalyvių, 88,3 proc. (n=219), teigė, kad iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų ir kad atliktų tyrimų rodikliai nėštumo metu buvo normos ribose. Daugiau nei pusė moterų, 67,8 proc. (n=4), kurių mitybos tipas yra įprastinis, teigė, kad iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, tačiau atliktų tyrimų rodikliai nėštumo laikotarpiu buvo normos ribose; 15,2 proc. (n=9) tyrime dalyvavusių moterų, kurios teigė, kad iki nėštumo buvo sveikatos problemų, tyrimų rodikliai 25

26 procentai buvo pakitę (pvz.: nustatyta nėščiųjų mažakraujystė ar išlikusi mažakraujystė, jei buvo iki nėštumo); taip pat ir moterims, kurioms iki nėštumo sveikatos problemų nebuvo, 9,7 proc. (n=24), tyrimų rodikliai nėštumo laikotarpiu buvo pakitę (ne normos ribose); 5,1 proc. (n=3) moterų, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, nežino ar nesidomėjo savo tyrimų rezultatais; įprastine mityba nėštumo metu ir iki nėštumo besimaitinančių moterų, bet prieš nėštumą turėjusių sveikatos problemų, statistiškai reikšmingai rečiau atliktų tyrimų rodikliai yra normos ribose, taip pat šios moterys dažniau nežino, teigia, kad nebuvo informuotos ar netgi nesidomėjo savo tyrimų atsakymais (p<,5) (9 pav.) ,3 67,8 Rodikliai normos ribose Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą ** 11,9 2, Nežino, nebuvo informuotos 5,1 Nežino, nesidomėjo Kraujo tyrimų rezultatai 9,7 15,3 Rodikliai buvo pakitę χ²=19,28, lls=3, p=,5 z testas, *- p=,2, **- p=,22, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų prieš nėštumą 9 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių privalomųjų kraujo tyrimų rodiklių palyginimas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (N=37) Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad daugiau nei dviem trečdaliams tyrimo dalyvių, 79,1 proc. (n=196), kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, nėštumo metu taip pat jokių sveikatos problemų nebuvo; 62,6 proc. (n=37) moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, teigė, kad nėštumo metu jokių sveikatos problemų nėra. Gauti statistiškai reikšmingi tyrimų rezultatai (p<,5), kad moterims, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, kraujo spaudimas dažniau yra padidėjęs nei toms, kurioms iki nėštumo sveikatos problemų nebuvo; 11,9 proc. (n=7) respondenčių, kurioms buvo sveikatos problemų iki nėštumo ir teigia, kad nėštumo metu susiduria su tam tikromis problemomis (pykinimas, vėmimas, inkstų funkcijos sutrikimai, kvėpavimo sistemos ligos). Vaisiaus vystymosi problemos tolygiai pasiskirstė tarp abiejų grupių įprastai besimaitinančių tyrimo dalyvių (tiek tarp moterų, kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, 5,2 proc. (n=13), 26

27 Vaisiaus masė procentai tiek tarp moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, 5,1 proc. (n=3); 5,1 proc. (n=3) tyrimo dalyvių, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, nėštumo metu diagnozuotas nėščiųjų diabetas; taip pat nėščiųjų diabetas diagnozuotas 4,4 proc. (n=11) tyrimo dalyvių, kurioms iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos sutrikimų (1 pav.) ,1 62,6 Sveikatos problemų nebuvo Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą 1,511,9 Kitos problemos 4,4 5,1 5,2 5,1 Nėščiųjų diabetas Vaisiaus vystymosi sutrikimai Sveikatos problemos nėštumo metu,8 15,3 Padidėjęs kraujo spaudimas *- z=3,7, p=,2, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų prieš nėštumą 1 pav. Įprastos mitybos tyrimo dalyvių sveikatos problemų nėštumo metu palyginimas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (N=37) Tyrimo metu buvo gautas statistiškai reikšmingas teigiamas stiprus koreliacijos koeficientas tarp įprastos mitybos respondenčių nėštumo trukmės bei jų vaisiaus masės (p<,1) (11 pav.) Nėštumo savaitės 11 pav. 18 nėštumo savaičių įprastos mitybos tyrimo dalyvių nėštumo trukmės bei vaisiaus masės sąsajos (Spearman koreliacija) 27

28 procentai Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad respondenčių, kurių mityba įprastinė, savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera ir mitybos įpročius nėštumo laikotarpiu labiau linkusios keisti tos moterys, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų. Folio rūgštį daugiau nei pusė respondenčių pradėjo vartoti 3 mėn. iki nėštumo, kaip ir rekomenduojama tam, kad sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defekto riziką. Didžiosios daugumos moterų tyrimų rodikliai, rekomenduojamas svorio prieaugis ir vaisiaus vystymasis atitinka normos ribas ir nėštumo laikotarpiu nėra sveikatos problemų Vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajos su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi Rezultatų analizė atskleidė, kad moterys, kurių mityba vegetarinė ar veganinė, vidutiniškai valgo apie 4,64 karto per dieną. Taip pat tyrimo analizė parodė, kad iš visų vegetarine/veganine mityba besimaitinančių (n=7) moterų, 48,5 proc. (n=34) mitybos įpročiai nėštumo metu išliko tokie patys, kaip ir iki nėštumo; 38,6 proc. (n=27) tyrimo dalyvės nebevartoja tik kai kurių maisto produktų; 12,9 proc. (n=9) moterys, kurių mityba iki nėštumo buvo vegetarinė, teigia, kad nebevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų (12 pav) ,5 38, ,9 Nebevartoja gyvulinės kilmės produktų Mitybos įpročiai išliko tokie patys Mitybos įpročių pokytis nėštumo metu Nebevartoja tik kai kurių produktų 12 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas (n=7) Gauti statistiškai reikšmingi analizės duomenys (p<,5), kad nėščiosios, kurių mityba yra vegetarinė ir kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, 25,9 proc. (n=7), nėštumo metu nebevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų. Mažiau nei pusė moterų, 39,5 proc. (n=17) kurioms iki nėštumo nebuvo jokių sveikatos problemų, nebevartoja tik kai kurių maisto produktų, 28

29 procentai taip pat panaši respondenčių dalis, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų 37, proc. (n=1), nebevartoja tam tikrų maisto produktų šio nėštumo metu. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių, kurių mityba vegetarinė/veganinė, 55,8 proc. (n=24), kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, mitybos įpročiai išliko tokie patys, kaip ir iki nėštumo; 37,1 proc. (n=24) respondenčių, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų teigia, kad jų mitybos įpročiai nėštumo metu taip pat išliko tokie patys (13 pav.) ,7 Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą 55,8 25,9 Nebevartoja gyvulinės kilmės produktų Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą Mitybos įpročiai išliko tokie patys 37, 39,5 37, Mitybos įpročių pokytis nėštumo metu Nebevartoja tik kai kurių produktų χ²=12,12, lls=2, p=,2 z testas, p=,22, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų 13 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu pasiskirstymas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (n=7) 3 lentelė. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių kasdienių produktų vartojimo dažnumo ir priaugtos kūno masės atskirais nėštumo laikotarpiais sąsajos (Spearman koreliacija (r)) Maisto produktai 12 savaičių savaitės 29-4 savaičių Bulvės -,14 -,4 -,684** Ryžiai -,77 -,383* -,73** Kruopos,24,213 -,488* Saldumynai,333*,461*,475* Žuvis -,577**,15,17 Daržovės -,72 -,491* -,623** Vaisiai,58,234 -,641** Termiškai neapdoroti maisto produktai,2,177,67 Soja -,272,23 -,667** Rūkyti maisto produktai,33,196,611** *- p<,5; **- p<,1 29

30 procentai Tyrimo metu buvo vertintos sąsajos tarp kasdienių maisto produktų vartojimo dažnumo ir respondenčių priaugtos kūno masės skirtingais nėštumo laikotarpiais. Gauti statistiškai reikšmingi teigiami silpni koreliacijos koeficientai tarp priaugtos kūno masės nėštumo metu bei saldumynų vartojimo dažnumo. Kuo dažniau moterys valgė saldumynų, tuo daugiau kilogramų priaugo visais nėštumo laikotarpiais (p<,5). Iki 12 nėštumo savaitės dažniau valgiusios žuvį priaugo mažiau kilogramų gauti statistiškai reikšmingi neigiami stiprūs koreliacijos koeficientai. Taip pat po 13-tos nėštumo savaitės dažniau valgiusios bulves, kitas daržoves, ryžius, vaisius ir soją tyrimo dalyvės priaugo mažiau kilogramų apskaičiuoti statistiškai reikšmingi neigiami stiprūs koreliacijos koeficientai. Taip pat gauti statistiškai reikšmingi neigiami silpni koreliacijos koeficientai, kad moterys, kurios nėštumo savaitę valgė daugiau ryžių ir daržovių bei tos, kurios 29 4 nėštumo savaitę valgė daugiau kruopų, priaugo mažiau kilogramų (3 lentelė). Respondenčių buvo klausiama apie jų savijautą šio nėštumo metu. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių, 64,3 proc. (n=45), kurių mityba vegetarinė/veganinė, savijauta šio nėštumo metu yra gera; 27,1 proc. (n=19) teigia, kad nėštumo metu retkarčiais jaučia silpnumą; 8,6 proc. (n=6) nėščiųjų nuolat jaučia silpnumą šio nėštumo metu (14 pav.) ,3 27,1 8,6 Gera savijauta Nuolat jaučia silpnumą Retkarčiais jaučia Savijauta nėštumo metu silpnumą 14 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių bendros savijautos vertinimo nėštumo metu pasiskirstymas (n=7) Tiriamųjų, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, taip pat buvo klausiama ar vartojo folio rūgštį iki nėštumo, sužinojus apie nėštumą ir vėlesniame nėštumo laikotarpyje. Mažiau nei pusė moterų, 34,3 proc. (n=24), kurių mitybos tipas yra vegetarinė/veganinė mityba, folio rūgštį pradėjo vartoti iki pastojimo 3 mėn; 22,8 proc. (n=16) tyrimo dalyvių folio rūgštį pradėjo vartoti tuomet, kai sužinojo apie nėštumą (apie 5-6 nėšt. sav.); šiek tiek mažiau nei pusė vegetarių/veganių nėščiųjų, 42,9 proc. 3

31 Arterinis kraujo spaudimas (mm / Hg) procentai (n=68), folio rūgšties nevartojo nei iki pastojimo, nei sužinojusios, kad laukiasi bei teigia, kad pakankamai folio rūgšties gauna su maistu (15 pav.) ,9 34,3 22,8 3 mėnesius iki nėštumo Nevartojo Tik kai sužinojo apie Folinės rūgšties vartojimas nėštumą 15 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių folinės rūgšties vartojimo ypatumų pasiskirstymas (n=7) Vertinant tiriamųjų arterinį kraujo spaudimą nėštumo metu paaiškėjo, kad vegetarine/ veganine mityba besimaitinančių moterų vidutinis sistolinis kraujo spaudimas visais trimis nėštumo laikotarpiais reikšmingai nesiskyrė (p>,5) (16 pav.). SKS DKS ,5 11,8 111,7 76,75 69,97 7,74 12 savaičių savaitės 29-4 savaičių Nėštumo trukmė p>,5 16 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos skirtingos nėštumo trukmės tyrimo dalyvių arterinio kraujo spaudimo palyginimas (m±sn) 31

32 Vaisiaus masė procentai Tiriamųjų buvo klausiama apie sveikatos problemas iki nėštumo ir apie nėštumo laikotarpiu atliktuose privalomuose (kraujo, šlapimo) tyrimuose rezultatų rodiklius (ar jie buvo normos ribose). 1 proc. (n=43), kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, tyrimų rodikliai nėštumo metu buvo normos ribose. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<,5), kad beveik pusei moterų, 48,1 proc. (n=13), kurios teigė, kad iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, atliktų tyrimų rezultatai nėštumo metu yra normos ribose; 37,1 proc. (n=1) tyrime dalyvavusių moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, tyrimų rodikliai buvo pakitę; 14,8 proc. (n=4) nėščiųjų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, nežino/ nesidomėjo savo tyrimų rezultatais (17 pav.). Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą ,1 Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą 14,8 χ²=22,4, lls=2, p=,1 z testas, p=,1, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų prieš nėštumą 17 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių privalomųjų kraujo tyrimų rodiklių palyginimas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (N=7) 37,1 Rodikliai normos ribose Nežino, nesidomėjo Rodikliai buvo pakitę Kraujo tyrimų rezultatai Tyrimo metu buvo gautas statistiškai reikšmingas teigiamas stiprus koreliacijos koeficientas tarp vegetarinės/ veganinės mitybos respondenčių nėštumo trukmės bei jų vaisiaus masės (p<,1) (18 pav.). 4 r=,788, p<, Nėštumo savaitės 18 pav. 18 nėštumo savaičių vegtarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių nėštumo trukmės bei vaisiaus masės sąsajos (Spearman koreliacija) 32

33 procentai Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, daugiau nei dviem trečdaliams tyrimo dalyvių, 74,4 proc. (n=32), kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, nėštumo metu taip pat jokių sveikatos problemų nebuvo; 59,3 proc. (n=16), moterų, kurioms iki nėštumo buvo sveikatos problemų, teigė, kad nėštumo metu jokių sveikatos problemų nėra. Gauti statistiškai reikšmingi tyrimų rezultatai (p<,5), kad moterims, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, 29,6 proc. (n=8), nėštumo dažniau yra ir kitų sveikatos problemų, o tos, kurioms iki nėštumo sveikatos problemų nebuvo, statistiškai reikšmingai dažniau nėštumo metu taip pat nesusiduria su jokiomis sveikatos problemomis (19 pav.). Nebuvo sveikatos problemų prieš nėštumą 8 74, *- z=2,28, p=,23, palyginus su neturėjusiomis sveikatos problemų prieš nėštumą 19 pav. Vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių sveikatos problemų nėštumo metu palyginimas priklausomai nuo sveikatos problemų prieš nėštumą (N=7) Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad respondenčių, kurių mityba vegetarinė/veganinė, savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera, nors ir beveik trečdalis tyrimo dalyvių retkarčiais jaučia silpnumą. Tos moterys, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų statistiškai reikšmingai dažniau nėštumo laikotarpiu nusprendžia atsisakyti gyvulinės kilmės maisto produktų. Beveik pusė tiriamųjų nėštumo laikotarpiu visiškai nevartoja folio rūgšties ir atliekant apklausą teigia, kad mano, jog pakankamai jos gauna su maistu. Didžiosios daugumos moterų, kurių mityba vegetarinė/veganinė, kraujo ir šlapimo tyrimų rodikliai, rekomenduojamas svorio prieaugis nėštumo laikotarpiais ir vaisiaus vystymasis atitinka normos ribas ir nėštumo laikotarpiu nekelia sveikatos problemų. 59,3 Sveikatos problemų nebuvo 29,6 7, 9,3 9,3 Kitos problemos Buvo sveikatos problemų prieš nėštumą Vaisiaus vystymosi sutrikimai Sveikatos problemos nėštumo metu 11,1 Padidėjęs kraujo spaudimas 33

34 Valgymų per dieną kartai 3.3. Įprastos ir vegetarinės/ veganinės nėščiųjų mitybos sąsajų su nėštumo eiga ir vaisiaus vystymusi palyginimas Lyginant moterų, kurių mityba yra įprastinė (n=37), valgymo dažnumą su moterų, kurių mityba vegetarinė/veganinė (n=7), nustatyti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<,1), kad vegetarės ir veganės valgo dažniau, vidutiniškai 4,64 kartus per dieną, nei tyrimo dalyvės, kurių mityba įprastinė valgo vidutiniškai 4,2 kartus per dieną (2 pav.) * ,2 Įprasta mityba 4,64 Vegetarinė / veganinė mityba *- z=2,3, p=,1 2 pav. Įprastos ir vegetarinės / veganinės mitybos tyrimo dalyvių valgymo per dieną kartų palyginimas (m±sn) Palyginus nėščiųjų, kurių mityba įprastinė (n=37), mitybos įpročių pokyčius nėštumo metu su nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/veganinė (n=7), mitybos įpročių pokyčiais šio nėštumo metu paaiškėjo, kad mitybos įpročiai pasikeitė priklausomai nuo moterų mitybos tipo prieš nėštumą. Respondentės, kurių mityba iki nėštumo buvo vegetarinė, statistiškai reikšmingai dažniau nėštumo laikotarpiu nustojo valgyti tam tikrus maisto produktus, palyginus su moterimis, kurių mityba iki nėštumo buvo įprastinė (p<,5). Apie pusės tyrimo dalyvių, 48,5 proc. (n=34), kurių mityba iki nėštumo buvo vegetarinė/veganinė, mitybos įpročiai nėštumo laikotarpiu nepakito. Taip pat ir nėščiųjų, kurių mityba iki nėštumo buvo įprastinė, daugiau nei pusės 61,2 proc. (n=188), mitybos įpročiai nėštumo metu išliko tokie patys, kaip prieš nėštumą. Beveik tris kartus daugiau moterų, kurių mityba iki nėštumo buvo vegetarinė, 12,9 proc. (n=9), nebevartoja gyvulinės kilmės maisto produktų šio nėštumo metu, nei moterys, kurių mityba įprastinė, 4,9 proc. (n=15) (21 pav.). 34

35 procentai procentai Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba 61,2 48,6 33,9 38,6 4,9 12,9 Nebevartoja gyvulinės Mitybos įpročiai išliko Nebevartoja tik kai kilmės produktų tokie patys kurių produktų Mitybos įpročių pokytis nėštumo metu χ²=9,4, lls=2, p=,8, z testas, *- p=,48, palyginus su įprasta mityba 21 pav. Tyrimo dalyvių mitybos įpročių pokyčio nėštumo metu palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Lyginant nėščiųjų mitybą tarp įprastinę mitybą vartojančių ir vegetarinę/veganinę mitybą vartojančių tyrimo dalyvių ir jų subjektyvią nuomonę apie mitybos visavertiškumą paaiškėjo, kad moterys, kurių mityba vegetarinė/veganinė, 82,9 proc. (n=58), statistiškai reikšmingai (p<,5) dažniau mano, kad jų mityba yra visavertė, nei moterys, kurių mityba yra įprastinė, 61,9 proc. (n=19). Nėščiosios, kurių mityba yra įprastinė, 2,8 proc. (n=64), beveik du kartus dažniau nežino ar jų mityba yra visavertė, nei tos, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė, 12,8 proc. (n=9). Moterys, kurių mityba yra įprastinė, 17,3 proc. (n=53), daugiau nei 4 kartus dažniau teigia, kad jų mityba yra nevisavertė, nei nėščiosios, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė, 4,3 proc. (n=3) (22 pav.) ,9 Įprasta mityba 82,9 Vegetarinė / veganinė mityba ,3 2,8 12,9 4,3 Mityba visavertė Mityba nevisavertė Nežino mitybos vertės Mitybos vertė nėštumo metu χ²=8,6, lls=2, p=,13, z testas, *- p=,1, palyginus su įprasta mityba 22 pav. Tyrimo dalyvių subjektyvaus mitybos vertinimo nėštumo metu palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Palyginus nėščiųjų, kurių mityba įprastinė (n=37), svorio prieaugį su nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/veganinė (n=7), svorio prieaugiu skirtingais nėštumo trečdaliais gauti statistiškai 35

36 Priaugta kūno masė (kg) reikšmingi rezultatai (p<,5), kad moterys, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė, trečiajame nėštumo trečdalyje (29-4 sav.) priaugo mažiau svorio palyginus su nėščiosiomis, kurių mityba yra įprastinė. Antrajame nėštumo trečdalyje (13-28 sav.) tyrimo dalyvės, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė priaugo mažiau svorio nei tos, kurių mityba yra įprastinė. Pirmajame nėštumo trečdalyje (iki 12 nėštumo savaitės) priaugto svorio santykis tarp nėščiųjų, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė ir tų, kurių mityba yra įprastinė, buvo panašus moterys, kurių mityba įprastinė, pirmajame nėštumo trečdalyje priaugo vidutiniškai apie 1,71 kg, o tos, kiurių mityba vegetarinė/veganinė pirmuoju nėštumo laikotarpiu priaugo vidutiniškai apie 2,75 kg. Tik pirmajame nėštumo trečdalyje respondentės, kurių mityba vegetarinė/ veganinė svorio priaugo daugiau nei moterys, kurių mityba įprastinė (23 pav.) Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba 11,36 8,63 1,71 2,75 5,16 4,13 12 savaičių savaitės 29-4 savaičių Nėštumo trukmė *- z=2,1, p=,33, palyginus su įprasta mityba 23 pav. Skirtingos nėštumo trukmės tyrimo dalyvių priaugtos kūno masės palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (m±sn) Tyrimo dalyvių buvo klausiama, kokius riebalus dažniausiai vartoja maisto ruošimui. Palyginus dažniausiai vartojamus respondenčių riebalus tarp moterų, kurių mityba įprastinė su moterimis, kurių mityba vegetarinė/veganinė paaiškėjo, kad dauguma nėščiųjų, tiek vegetarių/ veganių, 88,6 proc. (n=62), tiek įprastine mityba besimaitinančių, 87,3 proc. (n=268), dažniausiai maisto ruošimui vartoja aliejų. Vegetarės/veganės, 7,1 proc. (n=5), statistiškai reikšmingai dažniau vartoja riebalų mišinius (p<,5) nei moterys, kurių mityba įprastinė, 1,6 proc (n=5). 2,6 proc. (n=8) moterų, kurių mityba įprastinė, maisto ruošimui dažniausiai vartoja margariną, o vegetarės ir veganės margarino savo maisto ruošoje visiškai nevartoja (24 pav.). 36

37 procentai Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba 87,3 88,6 8,5 2,6 4,3 7,1 1,6 Aliejus Margarinas Sviestas Aliejaus ir kitų riebalų mišinys Dažniausiai vartojami riebalai χ²=7,6, lls=3, p=,18, z testas, *- p=,18, palyginus su įprasta mityba 24 pav. Tyrimo dalyvių dažniausiai maisto ruošimui vartojamų riebalų palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Tiriamųjų buvo klausiama apie pieno vartojimą ir jo rūšies pasirinkimą. Išanalizavus bei palyginus tyrimo dalyvių, kurių mityba įprastinė (n=37) pieno rūšies pasirinkimą ir vartojimą su nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/veganinė (n=7), pieno rūšies pasirinkimu ir jo vartojimu iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu, gauti statistiškai reikšmingi tyrimo rezultatai (p<,1), kad beveik pusė, 45,7 proc. (n=32) nėščiųjų, kurių mityba yra vegetarinė, visiškai nevartoja pieno, o besilaukiančių moterų, kurių mityba yra įprastinė ir kurios nevartoja pieno produktų procentas yra beveik 4 kartus mažesnis, 12,7 proc. (n=39). Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad moterys, kurių mityba vegetarinė, 31,4 proc. (n=22), statistiškai reikšmingai rečiau vartoja standartinį pieną nei moterys, kurių mityba įprastinė, 73,3 proc. (n=225). Tyrimo dalyvės, kurių mityba vegetarinė, 15,8 proc. (n=11), beveik du kartus dažniau vartoja natūralų pieną nei tos moterys, kurių mityba yra įprastinė, 8,5 proc. (n=26). Lieso pieno suvartojimas tarp besilaukiančių moterų, kurių mityba įprastinė ir tarp moterų, kurių mityba vegetarinė yra panašus. Tiek respondentės, kurių mityba įprastinė, 5,5 proc., tiek tos, kurių mityba vegetarinė, 7,1 proc. šios pieno rūšies suvartoja mažiausiai iš visų pateiktų galimų variant (25 pav.). 37

38 procentai procentai Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba 73,3 45,7 31,4 8,5 15,7 5,5 7,1 12,7 Natūralus Standartinis 3,2%- Liesas 1, % Nevartoja 2,5% riebumo riebumo Pieno vartojimas χ²=39,1, lls=3, p=,1, z testas, *- p=,1, palyginus su įprasta mityba 25 pav. Tyrimo dalyvių dažniausiai maisto ruošimui vartojamų riebalų palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusės abiejų grupių moterų savijauta nėštumo metu yra gera. Nėščiosios, kurios nuolat jaučia silpnumą šio nėštumo metu taip pat pasiskirstė tolygiai tarp abiejų mitybos tipų grupių, 6,8 proc. nėščiųjų, kurių mityba įprastinė ir 8,6 proc. vegetarių/veganių nuolat jaučia silpnumą. Tiek vegetarės/veganės nėščiosios, tiek įprastine mityba besimaitinančios moterys nėštumo metu jautėsi panašiai bendra savijauta statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>,5) (26 pav.) ,2 Įprasta mityba 64,3 Vegetarinė / veganinė mityba χ²=,1, lls=2, p=, pav. Tyrimo dalyvių bendros savijautos nėštumo metu palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Tiriamųjų buvo klausiama apie jų suvartojamą cukraus kiekį į kavą bei arbatą. Rezultatų analizė atskleidė, kad be cukraus kavą ir arbatą geria 47,5 proc. (n=179) respondenčių. Arbatą ir kavą saldinančios vegetarės/veganės deda vidutiniškai 1,58±,9 arbatinio šaukštelio, įprastai besimaitinančios vidutiniškai 1,3±,6 arbatinius šaukštelius cukraus (>,5). 6,8 Lyginant nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, folio rūgšties vartojimą iki nėštumo ir nėštumo metu su vegetarių/veganių nėščiųjų folio rūgšties vartojimu, gauti statistiškai reikšmingi duomenys 8,6 41, 27,1 Gera savijauta Nuolat jaučia silpnumą Retkarčiais jaučia Savijauta nėštumo metu silpnumą 38

39 procentai (p<,1), kad beveik du kartus dažniau folio rūgštį iki pastojimo vartojo moterys, kurių mityba įprastinė, 54,4 proc. (n=167), nei vegetarės/veganės moterys, 34,3 proc. (n=24). Taip pat gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<,1), kad nėščiosios, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, 42,9 proc. (n=3), beveik du kartus dažniau visisškai nevartojo folio rūgšties nėštumo laikotarpiu nei moterys, kurių mitybą įprastinė, 22,1 proc. (n=68). Sužinojusių apie nėštumą ir pradėjusių vartoti folio rūgštį skaičius pasiskirstė tolygiai tarp abiejų mitybos tipų grupių (vegetarės/veganės 22,8 proc. (n=16), įprastine mityba besimaitinančios 23,5 proc. (n=72) (27 pav.) Įprasta mityba 54,4 34,3 3 mėnesius iki nėštumo Vegetarinė / veganinė mityba 42,9 22,1 23,5 22,8 Nevartojo Tik kai sužinojo apie nėštumą Folinės rūgšties vartojimas χ²=1,3, lls=2, p=,1, z testas, *- p=,2, **- p=,1, palyginus su įprasta mityba 7 pav. Tyrimo dalyvių folinės rūgšties vartojimo ypatumų palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Palyginus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad moterų, kurios vartoja maisto papildus nėštumo metu skaičius abiejose mitybos tipų grupėse pasiskirstė apylygiai. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė, 6, proc. (n=42), nėštumo metu vartoja maisto papildus; taip pat kaip ir vegetarės/ veganės, daugiau nei pusė moterų, kurių mityba įprastinė, 51,8 proc. (n=158), nėštumo metu vartoja tam tikrus maisto papildus. Pagrindiniai maisto papildai, kuriuos paminėjo abiejų mitybos tipų grupių moterys - kompleksiniai vitaminai, kalcio, geležies, magnio preparatai, omega 3 ir 6 riebalų rūgštys, vit. C, E ir B grupės vitaminai. Tyrimo dalyvių skaičius, kurios teigia, kad maisto papildų nėštumo metu nevartoja, tarp abiejų mitybos tipų grupių taip pat pasiskirstė apylygiai: 48,2 proc. (n=147) moterys, kurių mityba yra įprastinė ir 4, proc. (n=28) moterys, kurių mityba vegetarinė/ veganinė nevartoja jokių maisto papildų šio nėštumo metu (28 pav.). 39

40 procentai procentai Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba 6, 51,8 48,2 4, Vartoja maisto papildus Nevartoja maisto papildų χ²=,1, lls=1, p=, pav. Tyrimo dalyvių maisto pildų vartojimo palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Tiriamųjų, kurių nėštumas apklausos metu buvo daugiau nei 24 nėštumo savaitės buvo klausiama ar joms buvo atliktas gliukozės tolerancijos testas šio nėštumo metu. Gautų rezultatų analizė parodė, kad nepaisant nėščiųjų mitybos, abiejose grupėse skaičiai pasiskirstė tolygiai ir GTT atlikimo dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė priklausomai nuo mitybos tipo (p>,5) (29 pav.) Įprasta mityba 7,1 71, GTT atliktas Vegetarinė / veganinė mityba 29,9 29, GTT neatliktas χ²=,8, lls=1, p=, pav. Gliukozės tolerancijos testo (GTT) atlikimo >24 nėštumo savaičių tyrimo dalyvėms palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=128) Lyginant moterų, kuroms buvo atliktas GTT, rezultatus paaiškėjo, kad 1 proc. (n=22) vegetarių/ veganių nėščiųjų ir beveik visų, 92,6 proc. (n=63), įprastine mityba besimaitinančių tyrimo dalyvių GTT rezultatai buvo normos ribose ir nėščiųjų diabetas šio nėštumo metu nebuvo diagnozuotas. Palyginus nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, arterinį kraujo spaudimą skirtingais nėštumo laikotarpiais, su vegetarių/veganių nėščiųjų arteriniu kraujo spaudimu skirtingais nėštumo laikotarpiais, paaiškėjo, kad nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, vidutinis SKS paskutinį 4

41 Sistolinis kraujo spaudimas (mm / Hg) nėštumo trimestrą buvo statistiškai reikšmingai mažesnis, nei moterų, kurių mityba yra įprastinė (p<,5) (3 pav.) Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba 114,64 115,5 114,9 11,8 117,64 111,7 12 savaičių savaitės 29-4 savaičių Nėštumo trukmė *- z=3,7, p=,18, palyginus su įprasta mityba 3 pav. Skirtingos nėštumo trukmės tyrimo dalyvių SKS palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (m±sn) Lyginant nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, arterinį kraujo spaudimą skirtingais nėštumo laikotarpiais, su vegetarių/veganių nėščiųjų arteriniu kraujo spaudimu skirtingais nėštumo laikotarpiais, paaiškėjo, kad nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, vidutinis DKS pirmąjį nėštumo trimestrą buvo statistiškai reikšmingai didesns, nei moterų, kurių mityba yra įprastinė (p<,5) (31 pav.). 41

42 Diastolinis kraujo spaudimas (mm / Hg) Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba ,77 76,75 69,96 69,97 74,42 7, savaičių savaitės 29-4 savaičių *- z=1,1, p=,37, palyginus su įprasta mityba 31 pav. Skirtingos nėštumo trukmės tyrimo dalyvių DKS palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (m±sn) Tiek įprastine mityba besimaitinančių nėščiųjų, tiek vegetarine/veganine mityba besimaitinančių nėščių moterų buvo klausiama apie nėštumo metu atliktus privalomuosius, SAM rekomenduojamus nėštumo metu atlikti, kraujo tyrimus ir ar jų rezultatai atitiko rekomenduojamas normos ribas. Atlikus statistinę tyrimo analizę ir išanalizavus rezultatus gauti statistiškai reikšmingi duomenys, kad moterys, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė, dažniau nesidomėjo savo tyrimų rezultatais palyginus su moterimis, kurių mityba yra įprastinė (p<,5). Didžiosios daugumos abiejų tiriamųjų grupių moterų, tiek vegetarių/ veganių nėščiųjų, 8, proc. (n=56), tiek įprastine mityba besimaitinančių nėščių moterų, 84,4 proc. (n=259), tyrimų rodikliai nėštumo metu buvo normos ribose. 14,3 proc. (n=1), nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/veganinė tyrimų rodikliai nėštumo metu buvo pakitę, neatitiko rekomenduojamų normos ribų; panašus skaičius nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, 1,7 proc. (n=33), taip pat teigė, kad tyrimų rodikliai šio nėštumo metu neatitiko nurodytų normos ribų (32 pav.). Nėštumo trukmė 42

43 procentai ,4 Įprasta mityba 8, Rodikliai normos ribose 3,9 Nežino, nebuvo informuotos Vegetarinė / veganinė mityba 1, Kraujo tyrimų rezultatai 5,7 Nežino, nesidomėjo 1,7 14,3 Rodikliai buvo pakitę χ²=14,8, lls=3, p=,5, z testas, *- p=,47, palyginus su įprasta mityba 32 pav. Tyrimo dalyvių privalomųjų kraujo tyrimų rodiklių palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Respondenčių buvo klausiama ar atlikti šlapimo tyrimai atitiko normos ribas. Esant neatitikimams pagal rekomenduojamas normas, buvo prašoma pažymėti tuos elementus, kurių buvo rasta atlikus šlapimo tyrimą. Didžioji dauguma abiejų grupių moterų, tiek vegetarių/veganių, 82,9 proc., tiek įprastine mityba besimaitinančių, 82,7 proc., teigė, kad šlapimo tyrimų rezultatai atitiko normos ribas. Gauti statistiškai reikšmingi tyrimo rezultatai (p<,5), kad moterų, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, 7,1 proc., šlapime dažniau rasta leukocitų nei tų moterų, kurių mitybą yra įprastinė, 1,2 proc. Nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, 5,9 proc., šlapime beveik du kartus dažniau randama ketonų, nei moterų, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė, 2,9 proc. 4,2 proc. moterų, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė, teigė, kad jų šlapime rasta eritrocitų, o įprastine mityba besimaitinančių moterų tarpe nei vienai moteriai šių elementų šlapime nerasta. Baltymo beveik du kartus dažniau randama nėščiųjų, kurių mityba yra įprastinė, 4,9 proc., nei tų, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė, 2,9 proc., šlapime. 2,9 proc. respondenčių, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, šlapime rasta gliukozės; panašus skaičius moterų, kurios maitinasi įprastine mityba, 2 proc., teigė, kad jų šlapime rasta gliukozės. Panašus skaičius abiejų grupių moterų (vegetarės/veganės 2,9 proc., įprastine mityba besimaitinančios 3,3 proc.) teigė, kad joms šio nėštumo metu neatliktas šlapimo tyrimas (33 pav.). 43

44 procentai Eritrocitai Leukocitai Gliukozė Tyrimas neatliktas Baltymas Ketonai Norma Vegetarinė / veganinė mityba Įprasta mityba 4,2 7,1 1,2 2,9 2 2,9 3,3 2,9 4,9 2,9 5,9 82,9 82, procentai *- z=2,9, p=,38, palyginus su įprasta mityba 33 pav. Tyrimo dalyvių šlapimo tyrimo palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<,5), kad moterims, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė, dažniau atliktas vaisiaus ultragarsinis tyrimas iki 11 nėštumo savaitės nei moterims, kurių mityba įprastinė sav. vaisiaus ultragarsinis tyrimas atliktas 1 proc. (n=7) vegetarių/veganių moterų, o tuo tarpu įprastine mityba besimaitinančioms, atliktas daugiau nei dviems trečdaliams moterų, 79,8 proc. (n=245) 18-2 sav. vaisiaus ultragarsinis tyrimas atliktas apie pusei abiejų grupių moterų, tiek vegetarėms/veganėms, 52,9 proc. (n=37), tiek įprastine mityba besimaitinančioms tyrimo dalyvėms, 47,6 proc. (n=146) (34 pav.) Įprasta mityba Vegetarinė / veganinė mityba 1 79,8 48,2 47,6 52,9 32,9 3, 22,9 < 11 savaičių savaičių 18-2 savaičių >2 savaičių Ultragarsinio tyrimo atlikimo laikas *- z=3,9, p=,1, palyginus su įprasta mityba 34 pav. Tyrimo dalyvių ultragarsinio tyrimo atlikimo laiko palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Respondenčių buvo klausiama, ar vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu buvo pastebėta nukrypimų nuo normos ribų esant tam tikrai nėštumo savaitei ir priklausomai ultragarsinei patikrai; 97,1 proc. (n=66) vegetarių/veganių respondečių teigė, kad vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu jokių patologinių 44

45 procentai darinių ar nukrypimų pagal normas nebuvo pastebėta; šiek tiek mažesnė dalis tyrimo dalyvių, kurių mityba yra įprastinė, 88,5 proc. (n=269) taip pat teigė, kad vaisiaus ultragarsiniai rodmenys atitiko rekomenduojamas normos ribas. Lyginant tyrimo rezultatus gauti statistiškai reikšmingi duomenys (p<,5), kad moterims, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė, 2,9 proc. (n=2), vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu buvo rečiau pastebėta patologinių vaisiaus žymenų ar nukrypimų nuo normos ribų nei toms moterims, kurių mityba yra įprastinė, 11,5 proc. (n=35) (35 pav.) Įprasta mityba 88,5 97,1 Vegetarinė / veganinė mityba Norma 11,5 2,9 Nukrypimai nuo normos Ultragarsinio tyrimo rezultatai χ²=7,2, lls=1, p=,32, z testas, *- p=,2, palyginus su įprasta mityba 35 pav. Ultragarsinių vaisiaus žymenų palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) Genetiniai tyrimai buvo atlikti 32,6 proc. (n=1) įprastai besimaitinančių respondenčių bei 31,4 proc. (n=22) vegetarių/veganių (p>,5). Palyginus nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, sveikatos problemas ir gretutines patologijas nėštumo metu su vegetarių/veganių nėščiųjų sveikatos problemomis ir gretutinėmis patologijomis nėštumo laikotarpiu, paaiškėjo, kad nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/veganinė, arterinis kraujo spaudimas yra statistiškai reikšmingai dažniau pakilęs (p<,5) lyginant su moterų, kurių mityba yra įprastinė. Nėščiųjų diabetas dažniau diagnozuojamas moterims, kurių mityba įprastinė, 4,6 proc. (n=14) nei toms, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, proc. (p>,5). Moterų skaičius, kurioms nėštumo metu nėra sveikatos problemų ar nediagnozuotos jokios gretutinės patologijos, pasiskirstė apylygiai abiejose tyrimo dalyvių grupėse pagal skirtingus mitybos tipus. Daugiau nei du trečdaliai abiejų grupių moterų teigė, kad sveikatos problemų šio nėštumo metu nebuvo (vegetarės/veganės 68,6 proc. (n=48), įprastine mityba besimaitinančios 75,9 proc. (n=233) (36 pav.). 45

46 Vegetarinė / veganinė mityba Įprasta mityba Padidėjęs kraujo spaudimas Vaisiaus vystymosi sutrikimai 3,6 5,7 5,2 1, Nėščiųjų diabetas 4,6 Kitos problemos 15,7 1,7 Sveikatos problemų nebuvo 68,6 75, procentai *- z=2,1, p=,36, palyginus su įprasta mityba 36 pav. Tyrimo dalyvių nėštumo metu atsiradusių sveikatos problemų palyginimas priklausomai nuo mitybos tipo (N=377) 4 lentelė. Gera savijauta nėštumo metu, priklausomai nuo gyvensenos/mitybos pasirinkimo (logistinės regresijos metodas) Požymiai GS 95 proc. PI p Mityba Įprasta 1 Vegetarinė/veganinė 1,65,97 2,83,754 Pieno vartojimo įpročiai Vartoja pieną 1 Nevartoja pieno 1,27,75 2,15,368 Maisto papildų vartojimas Nevartoja maisto papildų 1 Vartoja maisto papildus 1,84 1,9 2,47,34 Sveikatos problemos iki nėštumo Buvo sveikatos problemų 1 Nebuvo sveikatos problemų 2,32 1,42 3,8,24 Kraujo rodikliai nėštumo metu Pakitimai 1 Norma 1,82 1,5 1,82 <,46 UG pakitimai nėštumo metu Pakitimai 1 Norma 2,1 1,9 4,7 <,5 Atliekant tyrimo rezultatų analizę buvo apskaičiuotas galimybių santykis ir stebėta, kas lemia gerą savijautą nėštumo metu. Kaip priklausomas faktorius pasirinkta savijauta nėštumo metu, o kaip nepriklausomi faktoriai mityba, pieno vartojimo įpročiai, maisto papildų vartojimas, sveikatos 46

47 problemos iki nėštumo, kraujo tyrimų rodikliai nėštumo metu bei ultragarsu stebimi pakitimai nėštumo laikotarpiu. Nėščiosioms, kurioms iki nėštumo nebuvo sveikatos problemų, tikimybė, kad savijauta nėštumo laikotarpiu bus gera statistiškai reikšmingai padidėja 2,32 karto nei toms, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų (p<,5). Moterims, kurių kraujo tyrimų rodikliai nėštumo metu yra normos ribose, geros savijautos tikimybė statistiškai reikšmingai padidėja 1,82 karto nei toms, kurių kraujo tyrimų rodikliai yra pakitę (ne normos ribose) (p<,5). Normalūs ultragarsinio tyrimo rodikliai moterų geros savijautos tikimybė nėštumo metu statistiškai reikšmingai padidina iki 2,1 karto dažniau nei pakitę ultragarsinio tyrimo rodikliai (p<,5) (4 lentelė). Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad didžiosios daugumos vegetarių/veganių bei moterų, kurių mityba įprastinė, savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera, tačiau didesnė dalis moterų, kurių mityba įprastinė, teigia, kad retkarčiais nėštumo metu jaučia silpnumą nei vegetarės ar veganės moterys. Vegetarės/ veganės nėštumo laikotarpiu yra dažniau linkusios keisti savo mitybos įpročius nei įprastinę mitybą vartojančios moterys bei statistiškai reikšmingai dažniau mano, jog jų mityba yra visavertė. Moterys, kurių mityba yra įprastinė, du kartus dažniau nei vegetarės/ veganės teigia, kad nežino savo mitybos vertės. Nors ir tyrimo dalyvės, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, yra linkusios dažniau valgyti nei moterys, kurių mityba įprastinė, svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu yra didesnis tarp įprastinę mitybą vartojančių moterų. Vegetarės/veganės statistiškai reikšmingai dažniau nesidomi ar nežino savo kraujo tyrimų rezultatų bei šlapimo tyrimuose statistiškai reikšmingai dažniau randama leukocitų nei moterų tyrimuose, kurių mityba įprastinė. Maisto papildų vartojimas yra dažnesnis tarp vegetarių veganių nei tarpt įprastinę mitybą vartojančių moterų. Nors ir vegetarės/ veganės du kartus dažniau teigia, jog iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu nevartojo folio rūgšties, joms rečiau ultragarsu nustatomi vaisiaus vystymosi sutrikimai, nei moterims, kurių mityba įprastinė ir, kurios folio rūgštį vartoja. Vegetarėms/veganėms iki nėštumo dažniau yra sveikatos problemų, taip pat gretutinės sveikatos problemos joms dažniau būdingos ir nėštumo laikotarpiu nei moterims, kurių mityba įprastinė. 47

48 4. REZULTATŲ APTARIMAS Pagal sveikos mitybos rekomendacijas ir PSO parengtas mitybos rekomendacijas sveika mityba tai įvairi ir subalansuota mityba, kuri yra svarbi kiekvienu gyvenimo laikotarpiu, o ypatingai nėštumo metu (2). Mitybos įtaka sveikatai yra neabejotina, tačiau analizuojant pasaulyje atliktų tyrimų duomenis galima teigti, kad nėra laikomasi mitybos režimo, organizmo aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra neadekvatus ir dažnai nepakankamas (2). Nėštumo metu, kaip ir iki nėštumo svarbu palaikyti tinkamą kūno svorio prieaugį (iki nėštumo KMI 2-25), kadangi per didelis arba per mažas KMI iki nėštumo ir didelis svorio prieaugis nėštumo metu gali turėti įtakos nėštumo eigai bei moters sveikatai po nėštumo. Rekomenduojamas svorio prieaugis nėštumo metu yra kg, esant normaliam KMI iki nėštumo (6). Labiausiai nėščiosios kūno masė didėja nuo 13 iki 36 nėštumo savaitės. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu moteris vidutiniškai priauga apie 1,6 kg. Vidutinis nėščiųjų svorio prieaugis svyruoja nuo kg (6). Tiriant nėščiųjų mitybą, KMI iki nėštumo ir svorio prieaugį nėštumo metu tarp vegetarių/veganių bei įprastine mityba besimaitinančių moterų paaiškėjo, kad moterų, kurių mityba įprastinė KMI iki nėštumo yra didesnis. Pirmajame nėštumo trečdalyje (iki 12 nėštumo savaitės) priaugto svorio santykis tarp nėščiųjų, kurių mityba yra vegetarinė/veganinė ir tų, kurių mityba yra įprastinė, buvo panašus. Vidutinis svorio prieaugis tarp nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, pirmajame nėštumo trečdalyje yra apie 1,71 kg, o tų, kurių mityba vegetarinė/veganinė pirmuoju nėštumo laikotarpiu vidutinis svorio prieaugis yra apie 2,75 kg. Tik pirmajame nėštumo trečdalyje respondentės, kurių mityba vegetarinė/veganinė svorio priaugo daugiau nei moterys, kurių mityba įprastinė, tačiau, nepaisant to, svorio prieaugis atitiko rekomenduojamas normas. Antrajame nėštumo trečdalyje (13-28 sav.) tyrimo dalyvės, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė priaugo mažiau svorio nei tos, kurių mityba yra įprastinė. Taip pat moterys, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė, trečiajame nėštumo trečdalyje (29 4 sav.) priaugo mažiau svorio palyginus su nėščiosiomis, kurių mityba yra įprastinė (p<,5). Vidutinis svorio prieaugis nėštumo pabaigoje tarp nėščiųjų, kurių mityba yra įprastinė 11,36 kg, o tarp nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/ veganinė 8,63 kg. Remiantis pateiktomis atliktų tyrimų išvadomis (1, 6) bei šio tyrimo rezultatais, galima teigti, kad moterų KMI iki nėštumo ir mityba yra veiksniai, kurie turi įtakos svorio prieaugiui nėštumo laikotarpiu. Moterys, kurių KMI iki nėštumo yra mažesnis nėštumo metu svorio priauga mažiau. Esant antsvoriui ar nutukimui bei nėštumo metu priaugus daug svorio padidėja aukšto kraujo spaudimo, preeklampsijos ir eklampsijos rizika bei nėščiųjų diabeto ar cukrinio diabeto po gimdymo rizika (6). Šio tyrimo duomenimis, tiek nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, tiek tų, kurių mitybą vegetarinė/veganinė,vidutinis svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu atitinka rekomenduojamas normas. Palyginus nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, subjektyvią savijautą su vegetarių/ veganių nėščiųjų savijauta, rezultatai parodė, kad daugiau nei pusės abiejų grupių moterų savijauta nėštumo 48

49 metu yra gera. Palyginus nėščiųjų, kurių mityba įprastinė, sveikatos problemas ir gretutines patologijas nėštumo metu su vegetarių/veganių nėščiųjų sveikatos problemomis ir gretutinėmis patologijomis nėštumo laikotarpiu, paaiškėjo, kad nėščiųjų, kurių mityba vegetarinė/veganinė, arterinis kraujo spaudimas yra statistiškai reikšmingai dažniau pakilęs (p<,5) lyginant su moterų, kurių mityba yra įprastinė. Nėščiųjų diabetas dažniau diagnozuojamas moterims, kurių mityba įprastinė, 4,6 proc. (n=14) nei toms, kurių mityba vegetarinė/veganinė, proc. (p>,5). Moterų skaičius, kurioms nėštumo metu nėra sveikatos problemų ar nediagnozuotos jokios gretutinės patologijos, pasiskirstė apylygiai abiejose tyrimo dalyvių grupėse pagal skirtingus mitybos tipus. Daugiau nei du trečdaliai abiejų grupių moterų teigė, kad sveikatos problemų šio nėštumo metu nebuvo. Moterys, kurios turi viršsvorį ar yra nutukusios bei nėštumo metu priaugo daugiau svorio, šiuo atveju įprastine mityba besimaitinančioms moterims dažniau diagnozuotas nėščiųjų diabetas, tačiau nors ir vegetarės/veganės priaugo mažiau svorio nėštumo metu, jų arterinis kraujo spaudimas statistiškai reikšmingai dažniau pakilęs nei nėščiųjų, kurių mityba įprastinė ir kurių svorio prieaugio vidurkis nėštumo metu yra didesnis. Nėščiosioms, kurios maitinasi vegetarine/veganine mityba, būtina vartoti geležį papildomai, kadangi tyrimais įrodyta, kad preeklampsijos rizika išlieka didesnė vegetarine bei veganine mityba besimaitinančioms nėščiosioms, o tai, kaip jau anksčiau minėta, yra siejama su geležies trūkumu bei nėščiųjų anemija (28, 35). Moterims, kurios vartoja maisto produktus, kurie yra gausiai praturtinti geležimi, mažakraujystės rizika nėštumo metu yra mažesnė nei toms, kurios su maistu negauna reikiamo geležies kiekio. Besilaukiančios moters organizme padidėja tam tikrų maisto medžiagų poreikis vitaminų, baltymų, mikroelementų (magnio, geležies, cinko, folio rūgšties, kalcio). Rekomenduojama valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, siekiant užtikrinti, kad besivystantis vaisius gautų pakankamą kiekį B grupės vitaminų, vitamino C, vitamino D ir kalcio bei kt. Vitaminas D turi ypatingą reikšmę vaisiaus kaulų formavimuisi (1). O moterims, kurios planuoja nėštumą, rekomenduojama mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo ir pastojus iki pirmojo nėštumo trečdalio pabaigos vartoti folio rūgštį (paros dozė 4 mg), siekiant sumažinti vaisiaus nervinio vamzdelio defekto išsivystymo riziką (9). Išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiau nei dviems trečdaliams tyrimo dalyvių sveikatos problemų šio nėštumo metu nebuvo (vegetarės/veganės 68,6 proc. (n=48), įprastine mityba besimaitinančios 75,9 proc. (n=233). Taip pat atlikus vaisiaus ultragarsiniu tyrimus 97,1 proc. (n=66) vegetarių/veganių respondečių teigė, kad vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu jokių patologinių darinių ar nukrypimų pagal normas nebuvo pastebėta; šiek tiek mažesnė dalis tyrimo dalyvių, kurių mityba yra įprastinė, 88,5 proc. (n=269) taip pat teigė, kad vaisiaus ultragarsiniai rodmenys atitiko rekomenduojamas normos ribas. Taip pat išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad moterų, kurios vartoja maisto papildus nėštumo metu skaičius abiejose mitybos tipų grupėse pasiskirstė apylygiai, nepriklausomai nuo mitybos tipo. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių, kurių mityba yra 49

50 vegetarinė/veganinė, 6, proc. (n=42), nėštumo metu vartoja maisto papildus; taip pat kaip ir vegetarės/veganės, daugiau nei pusė moterų, kurių mityba įprastinė, 51,8 proc. (n=158), nėštumo metu vartoja tam tikrus maisto papildus. Pagrindiniai maisto papildai, kuriuos paminėjo abiejų mitybos tipų grupių moterys - kompleksiniai vitaminai, kalcio, geležies, magnio prepapratai, omega 3 ir 6 riebalų rūgštys, vit. C, E ir B grupės vitaminai. Tyrimo dalyvių skaičius, kurios teigia, kad maisto papildų nėštumo metu nevartoja, tarp abiejų mitybos tipų grupių taip pat pasiskirstė apylygiai: 48,2 proc. (n=147) moterys, kurių mityba yra įprastinė ir 4, proc. (n=28) moterys, kurių mityba vegetarinė/ veganinė nevartoja jokių maisto papildų šio nėštumo metu. Beveik du kartus dažniau folio rūgštį iki pastojimo vartojo moterys, kurių mityba įprastinė, 54,4 proc. (n=167) nei vegetarės/ veganės moterys, 34,3 proc. (n=24). Taip pat gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<,1), kad nėščiosios, kurių mityba vegetarinė/ veganinė, 42,9 proc. (n=3), beveik du kartus dažniau visisškai nevartojo folio rūgšties nėštumo laikotarpiu nei moterys, kurių mitybą įprastinė, 22,1 proc. (n=68). Tačiau nor sir vegetarės/ veganės moterys dažniau nevartojo folio rūgšties nėštumo metu gauti reikšmingi duomenys (p<,5), kad moterims, kurių mityba yra vegetarinė/ veganinė, 2,9 proc. (n=2), vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu buvo rečiau pastebėta patologinių vaisiaus žymenų ar nukrypimų nuo normos ribų nei toms moterims, kurių mityba yra įprastinė, 11,5 proc. (n=35). Taigi tikėtina, kad moterims, kurios vartoja rekomenduojamus maisto papildus ar gauna reikiamą medžiagų kiekį su maistu iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu, rečiau pasitaiko gretutinių patologijų, vaisiaus vystymosi sutrikimų bei kitų problemų nėštumo laikotarpiu ir po jo. Baigiant rezultatų aptarimą svarbu paminėti baigiamojo darbo privalumus ir trūkumus. Šis magistrinis darbas atliktas vienoje įstaigoje, tomis pačiomis sąlygomis bei remiantis objektyviais rodikliais, tokiais kaip ultragarsinio tyrimo žymenys, kraujo, šlapimo tyrimų rezultatai, svoris, AKS. Taigi didžiausias šio darbo privalumas, kad visi duomenys gauti panašiomis sąlygomis ir šie objektyvūs rodikliai siejasi su subjektyviais požymiais, kurie tiriami šio tyrimo metu. Tačiau galima įvardinti ir šio tyrimo trūkumus. Atliekant nėščiųjų apklausas nėštumo laikotarpiai buvo skirtingi bei moterų skaičius kievienu nėštumo laikotarpiu tyrimo eigoje taip pat išsiskyrė. Taip pat vienas didžiausių šio tyrimo trūkumų yra tas, kad šis tyrimas yra vienmomentinis, maža tikslinė tiriamųjų imtis, o nėštumo eigai ir sąsajoms su vaisiaus vystymusi reikėtų pakartotinio tyrimo, kurio metu būtų tiriama daugiau susijusių kintamųjų, vaisiaus ultragarsiniai tyrimai turėtų būti atliekami to paties asmens (šiuo atveju atlikta skirtingų gydytojų). Taip pat mityba, pokyčiai nėštumo laikotarpiu, moters fizinio aktyvumo lygis, kuris yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis bei kiti veiksniai (gretutinės ligos, komplikacijų dažnis, gydymas, savijauta) turėtų būti stebimi stacionaro sąlygomis ar tam tikroje numatytoje aplinkoje. 5

51 5. IŠVADOS 1. Daugiau nei pusės moterų, kurių mityba įprastinė, savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera ir mitybos įpročius nėštumo laikotarpiu dažniau yra linkusios keisti tos moterys, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų. Didžioji dauguma moterų vartoja folio rūgštį 3 mėn. iki pastojimo. Daugumos respondenčių kraujo ir šlapimo tyrimų rodikliai, svorio prieaugis ir vaisiaus vystymasis tiriant ultragarsu atitinka normos ribas ir nėštumo laikotarpiu nekelia sveikatos problemų. 2. Didžiosios daugumos vegetarių/veganių savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera. Vegetarės, kurioms iki nėštumo buvo tam tikrų sveikatos problemų, nėštumo laikotarpiu visiškai atsisako gyvulinės kilmės maisto produktų. Beveik pusė tiriamųjų nėštumo laikotarpiu nevartoja folio rūgšties ir mano, jog pakankamai jos gauna su maistu. Didžiosios daugumos vegetarių/veganių kraujo ir šlapimo tyrimų rodikliai, svorio prieaugis nėštumo laikotarpiais ir vaisiaus vystymasis tiriant ultragarsu atitinka normos ribas ir nėštumo laikotarpiu nekelia sveikatos problemų. 3. Vegetarėms/veganėms iki nėštumo dažniau yra sveikatos problemų nei moterims, kurių mityba įprastinė, tačiau daugumos abiejų grupių tiriamųjų savijauta nėštumo laikotarpiu yra gera. Vegetarės/veganės nėštumo laikotarpiu yra dažniau linkusios keisti savo mitybos įpročius nei įprastinę mitybą vartojančios moterys bei statistiškai reikšmingai dažniau mano, jog jų mityba yra visavertė. Moterys, kurių mityba yra įprastinė, dažniau nežino savo mitybos vertės nei vegetarės/veganės. Svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu yra didesnis tarp moterų, kurių mityba įprastinė, nors valgymų dažnis didesnis tarp vegetarių/veganių. Vegetarės/veganės statistiškai reikšmingai dažniau nesidomi ar nežino savo kraujo tyrimų rezultatų bei šlapimo tyrimuose statistiškai reikšmingai dažniau randama nukrypimų nuo normos nei moterų tyrimuose, kurių mityba įprastinė. Maisto papildų vartojimas yra dažnesnis tarp vegetarių veganių nei tarp įprastinę mitybą vartojančių moterų. Nors ir vegetarės/veganės dažniau teigia, jog iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu nevartojo folio rūgšties, joms rečiau ultragarsu nustatomi vaisiaus vystymosi sutrikimai, nei moterims, kurių mityba įprastinė ir kurios folio rūgštį vartoja. 51

52 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS Nėščiosioms: 1. Įgyti/gilinti žinias apie sveiką, subalansuotą ir įvairią mitybą tiek iki nėštumo, tiek nėštumo laikotarpiu; 2. Įgyti/gilinti žinias apie maisto papildų vartojimą ir jų naudą/žalą organizmui; 3. Tikrintis sveikatą iki nėštumo, siekiant sumažinti sveikatos problemas ir siekiant geros savijautos nėštumo laikotarpiu; 4. Palaikyti optimalų KMI suderinus mitybą su fiziniu aktyvumu. Gyvensenos medicinos specialistams: 1. Rengti konferencijas visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams įprastinės ir vegetarinės/ veganinės mitybos ir fizinio aktyvumo temomis iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu; 2. Pateikti pacientams tiek įprastinės, tiek vegetarinės/veganinės mitybos privalumus bei trūkumus, paaiškinti naudą ir žalą organizmui; 3. Šviesti visuomenę įvairių konferencijų metu apie maisto papildus, mitybos visavertiškumą; 4. Rengti praktinius užsiėmimus apie maisto produktų pasirinkimą, paruošimą ir apdirbimą namuose bei maisto medžiagų poreikį iki nėštumo ir nėštumo laikotarpiu; 5. Intensyviai bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais prižiūrint asmenį ir siekiant sumažinti sveikatos problemas. 52

53 7. LITERATŪROS ŠALTINIAI 1. Williamson CS. Nutrition in pregnancy, Practice Nursing. 26;17,5,(223). 2. Bartkevičiūtė R, Barzda A, Stukas R, Sveikos mitybos rekomendacijos. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. 21;1(2): Piccoli GB, Ferraresi M, Deagostini MC, Vigotti FN, Consiglio V, Scognamiglio S et al. Vegetarian low-protein diets supplemented with keto analogues: a niche for the few or an option for many? Nephrol Dial Transplant. 213;28(9): Bärebring L, Mullally D, Glantz A, Elllis J, Hulthén L, Jagner A et. al. Sociodemographic factors associated with dietary supplement use in early pregnancy in a Swedish cohort. B.J. of Nutrition. 218;119(1): Duvekot JJ. Pregnancy and obesity: practical implications. Eur Clinics Obstet Gynaecol. 25;1: Villamor E, Cnattingius S. Interpregnancy weight change and risk of adverse pregnancy outcomes: a population-based study. Lancet. 26;368(9542): Abraitis V, Arlauskienė A, Bagušytė L, Barčaitė E. ir kt. Metodika. Nėščiųjų anemija. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa Wagner CL, Taylor SN, Dawodu A, Johnson DD, Hollis BW. Vitamin D and its role during pregnancy in attaining optimal health of mother and fetus. Nutrients. 212;4(3): Hewitt SM, Crowe CM, Navin AW, Miller ME. Recommendations for the use of folic acid to reduce the number of cases of spina bifida and other neural tube defects. Atlanta GA USA Sep 11;41: Strazdienė V, Tamulaitienė M, Alekna V. Vitaminas D: apykaita, fiziologinis vaidmuo ir klinikinė reikšmė. Gerontologija. 211;12(1): Mohammad J, Firouzeh N. Risk factors for neural tube defects: A study at universityaffiliated hospitals in Tehran, Arch Iranian Med. 26;9(1): Christensen RD, Ohls RK. Anaemias unique to pregnancy and the perinatal period. Wintrobe's clinical hematology Volume. 24; Breymann C. Iron Deficiency Anemia in Pregnancy. In Seminars in hematology. 215;52(4): Andrea AL, Siega-Riz AM, Evenson KR. Physical Activity During Pregnancy and Risk of Hyperglycemia. Journal of Women's Health. 212; 21(7): Vinter CA, Tanvig MH, Christensen MH, Ovesen PG, Jørgensen JS, Andersen M et. al. Lifestyle intervention in Danish obese pregnant women with early gestational diabetes 53

54 mellitus according to WHO 213 criteria does not change pregnancy outcomes: results from the LiP (Lifestyle in Pregnancy) study. Diabetes care. 218;1;41(1): Ramonienė G, Nadišauskienė R, Maleckienė L. Nutukimas ir nėštumas. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 211;14,4: Valienė V. Omega 3 riebalų rūgščių įtaka vaiko raidai. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 21; 22(3). 18. Vingras A, Urbonas V. Maisto įtaka nervų ir psichikos vystymuisi. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 21;1(14): Chiu TH, Huang HY, Chiu YF, Pan WH, Kao HY, Chiu JP et al. Taiwanese vegetarians and omnivores: dietary composition, prevalence of diabetes and IFG. PLoS One. 214;9(2):e Fung TT, Hu FB. Plant-based diets: what should be on the plate? Am J Clin Nutr. 216;176 (1): American Dietetic Association; Dietitians of Canada. Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: vegetariandiets. J Am Diet Assoc. 23;13: Piccoli GB, Clari R, Vigotti FN, Leone F, Attini R, Cabiddu G, et al. Vegan vegetarian diets in pregnancy: danger or panacea? A systematic narrative review. BJOG. An I. J. of Obstet. & Gyn. 215;122(5): Plotnikoff GA. Nutritional assessment in vegetarians and vegans: questions clinicians should ask. Minn Med. 212;95(12): Koebnick C, Leitzmann R, Garcia AL, Heins UA, Heuer T, Golf S et al. Long-term effect of a plant-based diet on magnesium status during pregnancy. Eur J Clin Nutr. 25;59(2): Tyree S, Baker BR, Weatherspoon D. Veganism and Pregnancy. I. J. of Childbirth Education. 212;3(27); Wen X, Justicia-Linde F, Kong K, Zhang C, Chen W, Epstein L. Associations of diet and physical activity with the three components of gestational weight gain. Am. J. Epidemiol. 213;11:S1 S Thomas J, Ellis FR. The health of vegans during pregnancy. Abstract.Proc Nutr Soc. 1977; 36:46A. 28. Carter JP, Furman T, Hutcheson HR. Preeclampsia and reproductive performance in a community of vegans. South Med J. 1987;8: Reddy S, Sanders TAB, Obeid O. The influence of maternal vegetarian diet on essential fatty acid status of the newborn. Eur JClin Nutr. 1994;48: Rimkienė J, Mačiulienė K. Nutukimas ir nėštumas. Sveikatos mokslai. 213;23;4;

55 31. American College of Obstetricians and Gynecologists. Gestational diabetes mellitus. Practice Bulletin No Obstet Gynecol. 213;122: Drury P, Gatling W. Cukrinis diabetas. Vaistų žinios. 26; Centre for Maternal and Child Enquires. Maternal obesity in UK: findings from a national project. 212;1(1); Roberts JM, Pearson G, Cutler J, Lindheimer M. Summary of the NHLBI Working group on research on hypertension during pregnancy. Hypertension. 23;41(3): Salihu HM, Wilson RE, Alio AP, Kirby RS. Advanced maternal age and risk of antepartum and intrapartum stillbirth. J. Obstet. Gynecol. 28;34(5), Al-Suleiman SA, Al-Sibai MH, Al-Jama FE, ElYahia AR, Rahman J, Rahman MS. Maternal mortality: a twenty-year survey at the King Faisal Univ versity Hospital, Al-Khobar, Eastern Saudi Arabia. J Obstet Gynaecol. 24;24: Wilson BJ, Watson MS, Prescott GJ, Sunderland S, Campbell DM, Hannaford P, Smith WCS. Hypertensive diseases of pregnancy and risk of hypertension and stroke in later life: results from cohort study. BMJ. 23;326: O Brien TE, Ray JG, Chan WS. Maternal body mass index and the risk of preeclampsia: a systematic overview. Epidemiology. 23;14(3): Oficialiosios statistikos portalas (interaktyvus); (žiūrėta: 218 m. lapkričio 2 d.). Prieiga per Internetą: < 4. Leddy MA, Power ML, Schulkin J. The impact of maternal obesity on maternal and fetal health. Reviews in Obst. & Gyn. 28; 1(4): Usha Kiran TS, Hemmadi S, Bethel J, Evans J. Outcome of pregnancy in a women with an increased body mass index. BJOG. 25;112(6): Kaaja R. Preditors and risk factors of pre-eclampsia. Minerva Ginecol. 28;6(5); Choi SK, Park IY, Shin JC. The effects of prepregnancy body mass index and gestational weight gain on perinatal outcomes in Korean women: a retrospective cohort study. Reproductive Biology and Endocrinoly. 211;9: Gallagher A, Liu J, Probst JC, Martin AB, Hall JW. Maternal obesity and gestational weight gain in rural versus urban dwelling women in South Carolina. Rural Health. 213;29(1): Bellver J, Melo MA, Bosch E, Serra V, Remohí J, Pellicer A. Obesity and poor reproductive outcome: the potential role of the endometrium. Fertility and sterility. 27;88(2): Chu SY, Callaghan WM, Kim SY, et al. Maternal obesity and risk of gestational diabetes mellitus. Diabetes Care. 27;3(8):

56 47. Goueslard K, Cottenet J, Mariet AS, Giroud M, Cottin Y, Petit JM, Quantin C. Early cardiovascular events in women with a history of gestational diabetes mellitus. Cardiovasc. Diabetol. 216;15: Martin A, Maillet R. Les grossesses après 4 ans. CNGOF. Gynécologie et obstétrique. 25; Bukelskienė Ž, Naskauskienė G, Ramašauskaitė D, Visockienė Ž. Nėščiųjų diabetu sergančių moterų priežiūros, nėštumo komplikacijų ir gimdymo išeičių analizė. Medicinos teorija ir praktika. 216;22(5): Lee KK, Raja EA, Lee AJ, Bhattacharya S, Bhattacharya S, Norman JE, Reynolds RM. Maternal obesity during pregnancy associates with premature mortality and major cardiovascular events in later life. Hypertension. 215;66(5): Watkins ML, Rasmussen SA, Honein MA, Botto LD, Moore CA. Maternal obesity and risk for birth defects. Pediatrics. 23;111;

57 8. PRIEDAI 1 Priedas 57