LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (3)

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (3) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I , 4, 7, 8, 10, 23, 25 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2232(3) P-34 Vilnius 1. posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė pirmininkė, L. Staniuvienė vietoj R. Baškienės, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėja D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, D. Petrauskaitė Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja, V. Augustinavičius Vyriausybės kanceliarijos vyr. patarėjas A. Aranauskienė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, I. Buškutė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja, M. Sinkevičius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, G. Šimkus Lietuvos banko Finansų rinkų politikos departamento direktorius 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies Pritarti. Būtina suderinti su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo I ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto

2 2 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, pakeitimą reikėtų tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo I ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. XIIIP-1619(2)) nuostatomis, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas bus paneigtas. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti skliausteliuose nurodytos išimties (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti tam tikrų grupių asmenys yra draudžiami visų rūšių (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų) socialiniu draudimu, todėl skliausteliuose nurodyta nuostata dėl pakitusio teisinio reguliavimo nenustato išimties. 2. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijų, ligos ir motinystės įmokas turės mokėti apdraustieji asmenys, jie tuo pačiu bus ir draudėjai (žiūr. 2 straipsnio 1, 3 dalis), todėl keičiamo įstatymo 12 straipsnyje ir kitur, taip pat kartu teikiamuose įstatymų projektuose reikėtų aiškiai atriboti ne tik apdraustuosius ir draudėjus, bet ir socialinio draudimo įmokų administratorių, t. y. subjektą, kuriam nustatyta pareiga priskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti apdraustojo ir draudėjo mokamas įmokas. Tinkamai neapibrėžus šių subjektų XIIIP-1619(2) ir projekto XIIIP-1622 (2) nuostatomis. Pritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktam projektui, kuriame nėra keičiami nurodytų sąvokų apibrėžimai.

3 3 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (10) 1 (7) gali kilti neaiškumų dėl apdraustųjų, draudėjų ir socialinio draudimo įmokas administruojančio subjekto atsakomybės už netinkamą apdraustojo ir draudėjo mokamų įmokų priskaičiavimą, išskaitymą ir sumokėjimą. 3. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies formuluotę Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, < > siūlytina tikslinti, nes galima suprasti, kad tuo atveju, kai apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, privalo apskaičiuoti ir sumokėti iš savo lėšų tik nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Be to, neaišku koks darbo užmokestis apibrėžiamas kaip faktinis asmeniui priskaičiuotas. Svarstytina, ar čia nereikėtų nustatyti, pavyzdžiui, Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:,,1.pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir

4 4 taip: Kai apdraustajam nustatytas bruto darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo nustatyto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ir apdraustojo bruto darbo užmokestis, < >. draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį: 1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu

5 5 valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį; 2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; 3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24

6 6 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, didesnes už VDU sumą, lygią šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieno draudėjo, jo socialinio draudimo įmokų, išskyrus Pritarti iš dalies. metai); 4) turi nustatytą 0 55 procentų darbingumo lygį; 5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:,,3. Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi: 9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuojamas socialinio draudimo įmokas, įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais yra VDU suma, 2020 metais

7 7 privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazė nustatoma pagal kiekvieną draudėją atskirai. Šios nuostatos tobulintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, socialinio draudimo įmokoms apskaičiuoti (kai joms apskaičiuoti nustatytas atitinkamas VDU skaičius, pavyzdžiui 12 VDU) įmokų bazės dydis tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių tvirtinimo įstatymu, pavyzdžiui vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2018 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis 808,7 euro. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo (t.y. apibrėžus įmokų bazę) būtų nustatyta taisyklė, pagal kurią visi keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas privalėtų skaičiuoti nuo vienodos draudžiamųjų pajamų sumos, t. y. nuo nustatytos įmokų bazės. Pažymėtina, kad pagal keičiamo straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo įmokos šiems asmenims skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Todėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje reikėtų nustatyti ne bazę, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, o 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nuo sumos, didesnėes negu atitinkamų metų VDU sumaą, lygią šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies VDU suma įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra

8 8 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, maksimalų vidutinių šalies darbo užmokesčių skaičių, nuo kurio skaičiuojamos įmokos. Šioje dalyje pateikta socialinio draudimo įmokų skaičiavimo pagal atskiras socialinio draudimo rūšis schema ( Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, didesnes už VDU sumą, lygią šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. ) nesuprantama, todėl iš esmės taisytina. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys tikslintinas bendrinės kalbos požiūriu Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje pakanka teikti išimtį į šio įstatymo 2, 5 straipsnius ir šio straipsnio 2-3 dalis, nes šio įstatymo 2 straipsnis turi vieną dalį, o 5 straipsnis dvi dalis. Pritarti iš dalies. draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieno draudėjo, jo socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų, socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazė nustatoma pagal kiekvieną draudėją atskirai. 1.Pritarti ir patikslinti išimtį į šio įstatymo 2 straipsnį (žr. pasiūlymą dėl projekto 9 straipsnio; prie 6 TD pastabos); 2.Netikslinti išimties į įstatymo 5 straipsnį, nes 5 straipsnis turi 4 dalis, kurios nustato Įstatymo projekto nuostatų skirtingas įsigaliojimo

9 9 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Atsižvelgiant į tai, kad įprastai darbo užmokestis apskaičiuojamas ir mokamas už kalendorinį mėnesį, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatomos papildomos asmenų grupės, kurioms taikoma šio straipsnio išimtis, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad šio straipsnio pakeitimai įsigaliotų mėnesio 1 dieną arba nustatyti jų taikymą nuo tam tikro mėnesio 1 d., antraip šios nuostatos įsigaliotų jas oficialiai paskelbus ir galėtų kelti sunkumų jas įgyvendinant, nes mėnesio darbo užmokestis turėtų būti apskaičiuojamas pagal skirtingas taisykles. Pritarti. s. Papildyti projekto 9 straipsnį nauja 2 dalimi, kartu atsižvelgiant į 5 TD pastabą (dėl 9 straipsnio 1 dalies patikslinimo), ir jį išdėstyti taip:,,9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnįio 1 dalį, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, šio straipsnio 2 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2018 m. liepos 1d Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio

10 10 valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo

11 11 įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius ir draudžiamus valstybiniu socialiniu draudimu Įsigaliojus šiam įstatymui, 2018 metų ar 2018 metų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto Kai įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ar kitas

12 12 darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto vidutinio šalies darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą traukiama atitinkamais mėnesiais iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota vidutinio šalies darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

13 13 draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ir atsižvelgdama į darbo užmokesčio padidinimą 1,289 karto, nustato proporcingai perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Apdraustojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas yra 19,5 proc. dydžio, draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas 1,47 proc. dydžio. 3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: 1. Seimo narė G. Skaistė, Argumentai: Nustatytų Sodros įmokų grindų tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo Nepritarti. Išimčių sąrašas neturėtų būti dar labiau plečiamas,

14 14 27 įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas ne pilną darbo dieną dirbantiems žmonėms sulaukus pensinio amžiaus. Visgi, nevyriausybinių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios Sodros įmokų grindys nevyriausybinėms organizacijoms sukuria naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra. Siūloma, kad nevyriausybinių organizacijų valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį (5 straipsnio 1 dalį) ir jį išdėstyti taip: 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kas ketvirtas darbo rinkos dalyvis išeina į pensiją nesukaupęs būtinojo stažo, o tai lemia, kad jų pensija vidutiniškai perpus mažesnė nei tų, kurie sukaupia pilną stažą pensijai gauti. Vienų metų tam tikros socialinio draudimo rūšies (pensijų, ligos ir kt.) stažas sukaupiamas, jeigu tos rūšies socialinio draudimo įmokos mokėtos nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumos.

15 15 užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį: 1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį; 2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; 3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai); 4) turi nustatytą 0 55 procentų darbingumo lygį; 5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką; 6) dirbo pagal darbo sutartį nevyriausybinėje organizacijoje, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros

16 16 įstatyme. 4. Balsavimo rezultatai: už 7, prieš 4, susilaikė 0. pirmininkas (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė biuro patarėja D. Jonėnienė