KRITINĖ TARPTIKYBINĖ PEDAGOGIKA: PRO IR CONTRA
|
|
- Ugnė Ambrasas
- prieš 1 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 CORE Metadata, citation and similar papers at core.ac.uk ISSN KRITINĖ TARPTIKYBINĖ PEDAGOGIKA: PRO IR CONTRA Vilniaus universitetas Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, 410, LT Vilnius El. paštas: Straipsnyje kritinės pedagogikos požiūriu aptariama religinio ugdymo situacija pasaulyje ir Lietuvoje. Pirmiausia apžvelgiama kritinės pedagogikos, kaip naujos, perspektyvios pedagogikos krypties, ypatumai, jos neomarksizmu ir moderniąja filosofija grįstos nuostatos. Gilinamasi į kritinės pedagogikos pastangas keisti religinį ugdymą, ypač religinį ugdymą į tarptikybinį kritinį ugdymą. Šios galimybės svarstomos platesniame religijos ir religinio ugdymo kontekste: šiuolaikinių filosofų požiūriu, tarptautinių organizacijų religinio ugdymo strategijų perspektyvoje, atsižvelgiant į Lietuvos religinio (katalikų tikybos) ugdymo programas. Pagrindiniai žodžiai: religinis ugdymas, kritinė pedagogika, bendrosios bendrojo lavinimo programos, Lietuva. Kritinės pedagogikos iššūkiai švietimui Jau trečias dešimtmetis pasaulyje populiarėja kritinė pedagogika. Jos pagrindėjai tai būrys neomarksistiškai nusiteikusių švietimo tyrėjų, kurių vedlys yra P. Freire as, o sekėjai: M. Apple as, H. Giroux, P. McLarenas. Vienus jų galime drąsiai vadinti neomarksistais (Freire ą, McLareną, Apple ą), o kiti šalinasi šių prieskyrų ir, neapsibrėždami griežtų ribų, veikia kairuoliškos politikos dvasia (Giroux). Savo idėjoms atsidavę tyrėjai daro akivaizdžią įtaką švietimo teorijai ir praktikai. Net ir tie, kuriems jų teorija simpatijų nekelia, savo kritika gana aktyviai dalyvauja ją aptariant, patiria šių pažiūrų sklaidos impulsų. Mat, minėtoji vienminčių grupė rodo aukštą meistriškumo lygį, analizuojant šiuolaikinio pasaulio problemas susiejus jas su švietimu: atskleidžia technologijų galią ir įtaką švietimui, naujųjų medijų įsigalėjimą, vartotojiškumą, skurdo ir turto disproporcijas, tautų diskriminaciją ir religines kovas, prisidengus neišvengiama globalizacijos įtaka. Jų teorijų pagrindas yra neomarksizmas, kritinė filosofija, Frankfurto mokyklos (M. Horkheimeris, Th. Adorno, M. Marcuse) svarstymai, nuo kurių pereita prie postmodernistinių ir poststruktūralistinių įžvalgų adaptavimo savo teorijoms (M. Foucault), taip pat šiuolaikinės hermeneutikos (H. G. Gadameris) ir fenomenologijos (E. Husserlis) taikomų pasaulio percepcijos ir aiškinimo priemonių. Kritinės pedagogikos kuriamos teorijos ne tik provokuoja veikti pedagogikos srityje, bet ir kviečia apmąstymamas, dialogui, refleksijai, taigi liudija brandą, o
2 Kritinė tarptikybinė pedagogika... Religija ir visuomenė 99 ne paauglišką impulsyvų revoliucingumą keičiant pasaulį. Freire as, Giroux, Apple as, McLarenas, kalbėdami apie socialinę lygybę ir teisingumą, viešina socialinės netvarkos priežastis, priešiškai pasisako dėl įsigalinčios iškreiptos demokratijos, asmens laisvių varžymo ir ribojimo, politinės ir ekonominės valdančiųjų galios įtakos švietimo sistemai, užtikrinant žinių ir elgesio reprodukciją, o ne pagarbą asmeniui, kūrybiškumą ir švietimo naujoves. Svarbu pabrėžti, kad šie teoretikai kovoja už socialinę lygybę visais požiūriais: prieš rasinę, tautinę, religinę, kultūrinę ir kitas diskriminacijos rūšis. Bendrojo lavinimo mokyklos lygmeniu teoretikams rūpi sąmoningo piliečio ugdymas, pagarbą mokiniui rodantis mokyklos personalas, kova su paslėptomis programomis, bankiniu ugdymu (informacijos kaupimu), beprasme socialine kontrole ir pigios darbo jėgos monopolistams rengimu. Daugeliui jų sekėjų kritinė pedagogika atrodo daug žadanti globalizacijos ir naujų iššūkių pasaulyje. Natūralu, kad šie kairuoliškai nusiteikę tyrėjai yra kritikuojami konservatyviųjų ir liberaliųjų atstovų. Kai kurie iš minėtųjų asmenų yra atsidūrę labiausiai nepageidaujamų JAV akademinėje visuomenėje profesorių sąraše, o tai jiems suteikė dar daugiau populiarumo. Būdama gana radikali, kritinė pedagogika yra kritikuojama ir kitu, labiau dalykiniu, o ne politiniu požiūriu. Jį išsamiai pristato L. Keesing-Styles 1. Paminėsime kelis jos pateiktos kritikos argumentus. 1. Manoma, kad kritinės pedagogikos bėda yra jos pastaruoju metu išryškėjęs posūkis į teoriją, o pradžia, t. y. Freire o teorija, liudijo praktinį jos pobūdį, žadėjo realias pertvarkas. 2. Kritinė pedagogika, pasitelkusi modernizmo priemones, kalba apie ugdytojo autonomiją, nors, kita vertus, daugeliu teiginių priešinasi modernizmui, neigia jo vertybes, kalbą, dažnu atveju palaikydama postmodernistų tradiciją, o ypač Foucault panoptikono modelį, taigi balansuoja tarp postmodernistų ir antimodernistų, labiau artėdama prie antrųjų. Anot N. Burbules ir S. Rice, kritinė pedagogika, neigdama aiškias metodologijas ir atverdama prieigas visiškam reliatyvizmui, visų metanaratyvų dekonstrukcijai, negali užtikrinti pagarbos skirtybėms ir tarpkultūrinio dialogo, kurį deklaruoja savo tekstuose Iš feministinės tradicijos perspektyvos reiškiama kritika dėl to, kad kritinės pedagogikos atstovai kalba apie universalias vertybes, lygybę globaliu mastu, o neįžvelgia kokrečių neteisingumo atvejų lokalinėse erdvėse. Nepaisant gana argumentuotos kritikos, šurmulys aplink šiuos teoretikus yra toks didelis, kad apeiti kritinės pedagogikos atstovų šiandien jau negalime. Tai tokio masto judėjimas, koks buvo XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje ir vadinosi Aktyviųjų mokyklų judėjimu, naująja pedagogika. Šio judėjimo įtaką Lietuvos pedagogikai 1 L. Keesing-Styles. The relationship between critical pedagogy and assessment in teacher education. In: Radical Pedagogy, CAAP, N. Burbules, S. Rice. Dialogue across differences: continuing the conversation. In: Harvard Educational Review. Vol. 61, No. 4, 1991.
3 100 Religija ir visuomenė yra aptarusi S. Valatkienė 3. Tiesa, tas judėjimas pamažu nurimo, kai kurios mokyklos peraugo į kitas, mažiau ryškias pedagogines sroves arba susiliejo su naujai užgimstančiomis dabarties mokyklomis. Kritinės pedagogikos populiarėjimo, sklaidos atveju dauguma baiminasi revoliucinės bangos, o kita vertus nuo seno įgytų galiai demonstruoti pozicijų, prieš kurias pasisako kritinės pedagogikos atstovai, praradimo. Jų idėjos ne tik sklando, bet ir įgyvendinamos JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje (kur jos ir gimė), kitose Lotynų Amerikos šalyse ir sparčiai plinta Europoje. Galime pasyviai sekti šio judėjimo eigą užsienyje ir sykiu svarstyti, ar tas kelias gali būti įdomus ir reikalingas Lietuvai, ar turime galimybių ir valios į kai kuriuos to kelio ženklus atsižvelgti. Lietuvos švietimas ir kritinė pedagogika Akivaizdu, kad šiuo metu kritinės pedagogikos teorijos mažiausiai įdomios Lietuvai. Ir tai galima paaiškinti, pasitelkus dvi priežastis. 1. Lietuvos švietime juntamos dvi: konservatoriškos ir liberalios politikos kryptys, ir nors dokumentuose figūruoja antroji, bendrojo lavinimo mokyklos liberalizavimas vyksta gana griežtai prižiūrint kaitą. O kairuoliškumo bijoma dėl taip neseniai patirtų valstybės traumų, skaudžiai išgyvento valstybingumo praradimo, šviesuolių deportacijos, socialistinės ideologijos prievartinės sklaidos ir panašių dalykų. 3 S. Valatkienė. Naujojo ugdymo sąjūdis vakaruose, jo idėjų atspindys Lietuvoje ( ). Vilnius, Kritinės pedagogikos teoretikų įžvalgos remiasi sudėtingomis šiuolaikinėmis sociologinėmis, filosofinėmis, antropologinėmis teorijomis, todėl dažnai Lietuvos švietėjams, prieraišiems prie klasikinės pedagogikos teorijos, yra gana neparankios savo intelektualiniais, iš pirmo žvilgsnio sofistiškai atrodančiais, išvedžiojimais. Šiandien Lietuva pergyvena sunkų švietimo etapą, dažnai spaudoje įvardijamą krize. Siūloma įvairių išeičių. Viena jų kuo skubiau reaguoti į Europos Sąjungos nurodymus ir užtikrinti naujų kompetencijų, ypač verslumo ir daugiakultūriškumo, ugdymą (neoliberalistinė pozicija), kita socialinio teisingumo užtikrinimas (kairuoliška pozicija), trečia stiprinti tautinį sąmoningumą ir religingumą, kurio praradimas šeimoje ir mokykloje lemia blogus vaisius, o puoselėjimas padės iškęsti švietimo kaitos sunkumus ir rasti tinkamiausią išeitį (neokonservatoriška pozicija). Pastarojoje konstatuojama, kad šiandien susilpnėjo visi institutai: šeima, bažnyčia, mokykla, vadinasi, tik vienas kitą paremdami, sutartinai gali sugrąžinti visavertį gyvenimą valstybės piliečiams ir išvengti E. Durkheimo įvardytos anomijos. Tačiau akivaizdu ir kita kad prie senų tradicijų senais keliais negrįšime, taigi turime ieškoti naujų būdų, siūlymų. Lietuvoje jau prigijo tendencija klausyti Briuselio nurodymų ir gana klusniai strateguoti plataus spektro kompetencijų ugdymą, nors Lietuvos, kitaip nei Europos Sąjungos, strategijose kur kas radikaliau kalbama apie religinių ir tautinių vertybių svarbą, ypač krikščioniškąsias vertybes, grįžimą prie senųjų, pamatinių tradicijų. Kompetencijų, pasiekimų, standartų, nuolatinės stebėsenos ir kitų ugdymo koky-
4 Kritinė tarptikybinė pedagogika... Religija ir visuomenė 101 bę laiduojančių parametrų užtikrinimas, diegimas ir kontrolė leidžia Lietuvos švietime vis labiau įsitvirtinti ekspertams. Tai ir gerai, ir sykiu blogai. Viena vertus, ekspertai gali suteikti daugiau alternatyvų ir padėti darant sprendimus, kita vertus, ekspertai tampa ugdymo kokybės vertinimo ir projektavimo monopolistais, kurių nuomonei turi paklusti dauguma. Matome ne stipresniųjų ekonominės galios primetimą, apie kurį kalba kritinės pedagogikos atstovai (Freire as, Apple as, McLarenas), o valdininkijos (nemaža dalis vyriausybinių žinybų darbuotojai tampa ekspertais), posovietinės nomenklatūrinės galios (kai kurie vyriausybinių žinybų darbuotojai yra buvusios sovietinės valdininkijos atstovai) reliktus, kurių pakanka užtikrinti švietimo tinklo valdymą. Tai leidžia kalbėti apie dar vis iškreiptą demokratiją, kai kuriais aspektais primenančią demokratiją su atributais, hibridinį režimą, o ne realią demokratiją 4. Tokiam reiškiniui analizuoti nepamainoma yra kritinės pedagogikos mokykla, nors gali atrodyti kiek paradoksalu tai, kad neomarksizmo ideologų teorijomis yra kovojama su marksizmo-leninizmo ideologija. Kritinės pedagogikos pranašumas yra jos siūlymas pirmiausia atpažinti tai, kas vyksta socialiniame gyvenime, diagnozuoti neteisybės židinius, o tuomet kurti savo socialinės gerovės vizijas ir dėl jų mokytis, diskutuoti, veikti. Ji nepakanti tuščiam 4 M. Wiest. Ribotas pliuralizmas. In: Europos kultūros profiliai. Kultūros barai, 2007; V. Radžvilas. Tradicijos ir moderno sąveika: postmoderniosios ir postkomunistinės transformacijos kontekstas. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. Vilnius, formalizmui, valdininkijos ir biurokratijos savivalei, viskam, kas užtikrina adaptuotą individą. Anot kritinės pedagogikos teoretikų, revoliucingai skelbiančių reformas, reforma suteikia galimybę mokytojams dirbti tokiomis sąlygomis, kurios leidžia kritiškai reflektuoti, organizuoti grupinius tyrimus, įsitraukti į dialogą su savo mokiniais, geriau pažinti bendruomenę, kurioje lokalizuota mokykla 5. Akivaizdu, kad kritinė pedagogika labiausiai rūpinasi pasaulietine visuomene, jos sandara, santarve ir ugdymu, tačiau ką ji galėtų pasiūlyti ugdymui religiniu požiūriu, kuris, matyt, šiuo metu išgyvena ne maženę krizę, nei visas švietimas. Kritinė pedagogika ir religija Aptariant religinio ugdymo vietą kritinės pedagogikos perspektyvoje, pirmiausia svarbu apibūdinti šiandienos religijų egzistavimo padėtį. J. Derrida naująją religijos situaciją sieja su laukimu, pasitikėjimu, pažadu, auka, t. y. neracionalizuojamomis formomis, ir sykiu sako, kad religingumo sugrįžimas sudėtingo ir superdeterminuoto reiškinio mūša nėra paprastas sugrįžimas, nes jo pasaulinis mastas ir pavidalai (teletechnomediamoksliniai, kapitalistiniai ir politiniai-ekonominiai) yra originalūs ir neturintys precedento 6. Šioje mūšoje 5 H. A. Giroux, P. L. McLaren. Critical pedagogy: the state and cultural struggle (SUNY series. Empowerment and teacher reform). Paperback, 1989, xxiiii. 6 J. Derrida. Tikėjimas ir žinojimas: du religijos šaltiniai paprasto proto ribose. In: J. Derrida, G. Vattimo ir kiti. Religija. Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 59.
5 102 Religija ir visuomenė vyksta gana įvairus religijų politikos ir religijų atmainų radimosi procesas, neišskiriant ir radikalios religingumo destrukcijos tendencijos. Taigi laukimas reikalauja tam tikro budrumo, pasirengimo tos mūšos naikinančiajai ir kuriančiajai jėgai. Šios abi vieno šaltinio versmės yra sunkiai atskiriamos, tačiau teikiančios viltį aptikti ir leisti tarpti pozityviajai kuriančiajai jėgai. Apibendrindamas Kaprio saloje vykusios filosofų J. Derrida, G. Vattimo ir kitų diskusiją, H. G. Gadameris įspėjo, kad pripažįstant religijos reikalingumą, nėra net kalbos apie grįžimą prie bažnytinio mokymo 7. Religingumo turėtų būti laukiama kitu pavidalu, kuriame neskiriamos religijos, nes yra ne religijos, o religija, ne dogmos, o sakralumo patirčių pėdsakai, nuotrupos, kurios šiandien naujai išgirstamos, renkamos, dėliojamos, perinterpretuojamos. Ar naujas religingumas pasmerktas kritinės pedagogikos perspektyvoje, nes kritinei pedagogikai savitas revoliucingumas? Ar religinis ugdymas gali reikštis kokiais kitais, atliepiančiais kritinę pedagogiką, pavidalais? Kitaip tariant, kaip religingumo ar religinis ugdymas įmanomas šiandien, retoriškai klausiame švietėjų Giroux, McLareno ir kitų kritinės pedagogikos atstovų, nuo kurių straipsnyje pradėta svarstyti švietimo problematika, iššūkiai ir pertvarkos siūlymai. Tradiciškai religingumo ugdymas siejamas su religiniu ugdymu. Pastaruoju metu religinis ugdymas yra kritikuojamas dėl to, kad neatsižvelgia į postmodernios 7 H.G. Gadamer. Du tūkstančiai metų be naujo Dievo: pasikalbėjimas Kapryje. In: J. Derrida, G. Vattimo ir kiti. Religija. Vilnius: Baltos lankos, 2000, p visuomenės kontekstą, nepaiso kvietimo savirefleksijai. Hipotetiškai mąstant, kritinės pedagogikos atstovai kaip tik ir turėtų suteikti daugiau erdvės, naujumo religiniam ugdymui. Svarstydami religijos ir marksizmo, kaip kai kurių kritinės pedagogikos prielaidų šaltinio, santykį, turime pripažinti, kad marksizmas visiškai neigė religiją arba pats siekė užimti jos vietą. Tačiau šiandien pasaulyje jau galime rasti ir tokių religinių judėjimų, kurie derina marksistines kovos su ekonomine priespauda formas su bibliniu mokymu, savaip perinterpretuodami Bibliją. Išsilaisvinimo teologija pasivadinęs Lotynų Amerikoje užgimęs judėjimas skelbia teologiją, kuri yra pastoracinė, orientuota į praxis, t. y. aktyvią veiklą, siekiant padėti skurstantiesiems, engiamiesiems, suteikti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, kurias užtikrino Jėzaus auka. Šio judėjimo ideologas teologas Gustavo Gutiérrezas, revoliucinėmis nuotaikomis ir griežtais pasisakymais užsitarnavo engiamųjų prielankumą, o išsilaisvinimo teologijos bendruomenių skaičiaus didėjimas išgąsdino Romos katalikų bažnyčią. Šis krikščioniško pobūdžio judėjimas, egzistuojantis jau ne vieną dešimtmetį, pastaruoju metu atslūgo, tampa kur kas nuosaikesnis, daugiau svarsto apie dvasingumą ir asmens transformaciją nei kovą 8. Su šiuo judėjimu siejami ir kritinės pedagogikos apologetai Freire as, McLarenas. Labiausiai juos sieja nesitaikymo su neteisybe ir socialine nelygybe problemų 8 R. Rhodes. Christian revolution in Latin America: the changing face of liberation theology. Part one in a three-part series on liberation theology, 1991, net/~ronrhodes/liberation.html.
6 Kritinė tarptikybinė pedagogika... Religija ir visuomenė 103 viešinimas ir priešinimosi ekonomiškai stipresniems politika. Žvelgdami į konkrečius kritinės pedagogikos teoretikų darbus, matome, kad jų požiūris į įvairias religijas tolerantiškas, nes jiems rūpi ne tiek netvarka atskirose religinėse bendruomenėse, kiek sekuliarizuotoje ar įvairių religijų bendruomenėje. Tiesa, Freire as, kviesdamas dialogui, kuriam būdinga meilė, pasitikėjimas ir viltis, o tik paskui kritiškumas (Freire, 2000), parodo, kad švietimo reforma savo pradinių nuostatų prasme yra neatsiejama nuo krikščioniškos perspektyvos ir tuo, ko gero, yra artimiausia išsilaisvinimo teologijai 9. Freire as netoleruoja kai kurių religingumo formų: jis priešiškas fanatizmui, sektantizmui, magijos naudojimui manipuliacijos tikslais, tačiau atviras tam, kas slypi krikščioniško religinio santykio ištakose. Kitiems kritinės pedagogikos atstovams, ypač jaunesniems Freire o sekėjams, labiau rūpi visuomenės religinių įsitikinimų įvairovė, kuri turi rasti sau vietos pasaulietinėje mokykloje. Joje gerbiamas kiekvienas asmeninis ar bendruomeninis tikėjimas, išpažinimas, sykiu neišskiriant ir to, kuris pagrįstas senosiomis religinėmis tradicijomis. Būtent pagarba mažesnių bendruomenių religingumui, kad ir kokios archajinės formos jame reikštųsi, yra svarbus kritinės pedagogikos principas. McLarenas mano, kad nevalia leisti kiekvienam sumaniusiam ir politiškai stipresniam atimti ar pažeisti žmogui sakralius dalykus (tai, kuo jis tiki, kas jam brangu, ką jis vertina) 10. Be to, religiniai, 9 P. Freire. Kritinės sąmonės ugdymas. Vilnius: Tyto alba P. McLaren. The educational researcher as kaip ir rasiniai, skirtumai ir jų aptartis su mokiniais bei tolerancijos tos įvairovės atžvilgiu mokymas, anot McLareno, yra pamatiniai ugdymo turinio elementai. Taigi, vėlesnieji kritinės pedagogikos atstovai labiau orientuojasi į tarpreliginį dialogą, nei išsilaisvinimo teologiją krikščioniškoje bendruomenėje. Kritinė pedagogika, kadaise patyrusi religinių judėjimų įtaką, šiandien yra sustiprėjusi ir pati daro įtaką religinio ugdymo judėjimams. Vienas iš pavyzdžių gali būti Pasaulinio religijų parlamento atstovų, 2001 m. susibūrusių į grupę, siūlymas pradėti tarptikybinį ugdymą (angl. interfaith education). Tarptikybinio ugdymo principai yra panašūs į tarpkultūrinio ugdymo principus: jie yra paremti dialogo filosofija, o sykiu kviečia refleksijai 11. Vyraujanti tarptikybinio judėjimo šalininkų nuomonė kad mokyklose reikia ne religijų ekspertų ir ne šventraščių (biblinių istorijų) skaitymo, nes kiekvienas asmuo šiandien yra ekspertas, o asmeninių (sakralumo išgyvenimo) istorijų pasakojimų, padedančių suprasti įvairias religines patirtis ir asmenims tarpusavyje bendrauti 12. Šios sampratos šalininkai siūlo tarptikybinį ugdymą sieti su kritine pedagogika. Anot T. Puett, taip critical social agent: Some personal reflections on marxist criticism in post-modern times of fachionable apostasy. In: Multicultural Research: A Reflective Engagement with Race, Class, Gender and Sexual Orientation. Ed. by C. A. Grant. London: Falmer Press, 1999, p L. Duoblienė. Tarpkultūrinis ugdymas: tautinio tapatumo ir / ar dialogo su kitu paieškos. In: Lietuva globalėjančiame pasaulyje. Vilnius: Logos, T. Puett. On transforming our world: Critical pedagogy for interfaith education, www. crosscurrents.org/puett2005.htm
7 104 Religija ir visuomenė gimsta kritinė tarptikybinė pedagogika. Ši pedagogika kelia galios dinamikos tarp centro ir periferijų vienoje religijoje ir tarp skirtingų religijų klausimus 13. Kritiniame tarptikybiniame mokyme yra svarbios ne revoliucinės nuotaikos, o fenomenologinės, hermeneutinės ir egzistencinės nuostatos, sykiu ir dialogas, konstruojamas sakralaus santykio, ir tik paskui kritinio diskurso priemonėmis. Kitoks žvilgsnis į kritinę pedagogiką religinio ugdymo požiūriu išryškėja P. Wexlerio samprotavimuose 14. Wexleris, remdamasis M. Weberio religijos sociologija, įrodinėja, kad visos edukacinės formos yra neatsiejamos nuo autoritetų mistinių, maginių, religinių ar biurokratinių, institucinių. Bet kuriuo atveju visi socialiniai veiksmai ir socialinė kontrolė tai sociumo absorbuotas religinis autoritetas ir jo panaudojimas. Taigi, galiausiai edukacija neturėtų būti atkirsta nuo religinių formų, o atvirkščiai jos turėtų būti įžvelgiamos, analizuojamos, puoselėjamos ir plėtojamos. Kitaip nei Puett, Wexleris neliaupsina kritinės pedagogikos atstovų ir radikalios jų kritikos, bet mano, kad socialinės reprodukcijos kritika remiasi jų teorija, o kova su reprodukcija yra kova su visomis veiklos formomis (religinėmis ir nereliginėmis, nes postmoderno pasaulyje visos formos yra sumišusios). Taigi čia Wexleris labiau įspėja 13 T. Puett. On transforming our world: Critical pedagogy for interfaith education, www. crosscurrents.org/puett2005.htm 14 P. Wexler. Religion as socio-educational critique: A Weberian example. In: Critical Pedagogy: Where are we now? Studies in the Postmodern Theory of Education. Ed. by P. McLaren, J. L. Kincheloe. Vol Peter Lang, kritinės pedagogikos atstovus dėl pernelyg tiesmuko supratimo ir neįvertinimo to, kas sakralu, magiška, neracionalu. Wexleris pabrėžia, kad sakralumo mokytojas yra revoliucionierius, bet jo revoliucingumas yra vidinis, nematomas. Žinoma, jis ieško būdų, kaip sakralumą išreikšti, ir kai tik prasideda jo racionali raiška, sakralumas virsta kažkuo kitu, tampa biurokratiškas, toks, kuris provokuoja kovoti su juo 15. Taigi charizma, kaip dvasingumo religiniame ugdyme laiduotoja, kaip tas ypatingas, subtilusis fenomenas, vis dar yra didysis iššūkis žinių visuomenėje, jai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys postmoderniame pasaulyje. Šis, kritiškas Wexlerio požiūris į kritinės pedagogikos revoliucingumą, jo samprotavimai apie akivaizdų neįmanomumą pagrįsti vienokį ar kitokį religingumo puoselėjimo metodą tam tikra prasme atspindi ir tai, kas buvo kalbėta filosofų diskusijoje Kaprio saloje šiuolaikinės religijos tema 16. Atrodo, kad kritinė tarptikybinė pedagogika yra ta trajektorija, kuri brėžiama jungiant dogmatinį religinių tradicijų mokymą su tolerantišku religiniu ir religijų mokymu ir paliekant galimybę ateityje pasukti į religingumą be dogmos. Nors būtent pastarasis postmodernusis kelias atrodo mažiausiai tikėtinas ir, matyt, dar ilgai lauks savo apologetų ugdyme. Religinis ugdymas Lietuvoje Lietuvoje reforma arba paprasčiau vadinama švietimo kaita jau tapo normalus būvis. 15 Ibid, p J. Derrida, G. Vattimo ir kiti. Religija. Vilnius: Baltos lankos, 2000.
8 Kritinė tarptikybinė pedagogika... Religija ir visuomenė 105 Jos paiso ir religinis ugdymas. Religinio ugdymo pertvarkai, be abejonės, svarbiausia yra Lietuvos švietimo politika, tačiau reikia atsižvelgti ir į tarptautinę, Europos patirtį. Tarptautinių organizacijų dokumentuose religinio ugdymo klausimais valstybės yra kreipiamos labiau į religijų, nei į religinį mokymą, kviečia ugdytis požiūrį į Kitą, kaip kitokį, ir toleranciją Kitam, kviečia atkreipti dėmesį į šalių konteksto ypatumus, kultūrų šaknis, kaip religijos tiesos gali derėti su kitų mokslų (psichologijos, sociologijos, fizikos ir kt.) pasiekimais 17, nors, be abejonės, puoselėjamas ir religinis ugdymas. Daugelis Europos valstybių turi tvirtas religines tradicijas, gilias šaknis; dažnai vienoje valstybėje dominuoja ir net konkuruoja kelios religijos. Išryškinant bendras religinio ugdymo tendencijas Europoje, sutariama dėl to, kad ankstesnis religinis mokymas netenka galios, jis transformuojasi, kaip ir religijų formos. Viena vertus, suvokiant tarpreliginių sienų trynimą, iškeliama dvasingumo ir religingumo reikšmė, kita vertus, teigiama, kad reikia skirti daugiau dėmesio moksleivius supažindinti su religijomis iš šalies (mokyti apie religijas). Vadinasi, valstybinėse mokymo įstaigose siūloma ugdymą konstruoti dviem būdais religinio ugdymo (kuriame būtų pabrėžiamas konfesinis, bet nepamirštant ir tarptikybinio aspekto) arba religijų mokymo (mokymo apie religijas). Ką gi renkasi Lietuvos ugdymo specialistai? Kiek pasirengta religinio ugdymo 17 Religion and schooling in open society. A framework for informed dialoque. Ed. by Zdenko Kodelja, Terrice Bassler. Open Society Institute, 2004; P. Schreiner. Religiuos Education in Europe. Oslo university, kaitai? Ar Lietuvos teoretikai ir praktikai dalykiškai ir dvasiškai revoliucingi, nuosaikūs ar nuoseklūs? Svarstant Lietuvos švietimo ir ypač bendrųjų programų kaitą, matant reikmę nuolat atsinaujinti, kyla daug abejonių dėl esminių tos kaitos pokyčių. Esama kaita yra veikiau socialinės reprodukcijos status quo užtikrinimo, naudojant įvairius kontrolės mechanizmus, būdas, apie kurį kalba kritinės pedagogikos atstovai ir kuriam trūksta sąžiningo žvilgsnio į save, nuoširdžios, o ne imituojamos refleksijos, kuria serga dauguma posovietinių šalių. Vadinasi, tikrai reformai reikia kur kas daugiau pilietinės drąsos, politinės valios. Žvelgdami į Lietuvos religinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, galime matyti nemažai pozityvių slinkčių ir sykiu bandymo prisitaikyti prie bendros švietimo politikos, kitaip tariant, integruotis į bendrojo ugdymo turinio kaitos procesą. Beje, apie tai, kad religinio ugdymo programos yra sudedamoji visų bendrojo lavinimo programų dalis ir joms būtina tokia pati pertvarka, atnaujinimas, teigiama ir tarptautinių tyrimų ataskaitoje 18. Lietuvos ilgame pertvarkų etape buvo parengtos katalikų ir stačiatikių, vėliau evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, o pastaruoju metu dar ir karaimų tikybos programos. Iš pasaulietinės perspektyvos religijos gali būti analizuojamos / pristatomos dėstant pasirenkamuosius religijotyros (XI XII klasėse), religijos filosofijos (XI klasėse) dalykus, arba juos integruojant į etikos, istorijos, geografijos dalykus. Sunku apibendrintai kalbėti apie visas Lietuvos religinio ugdymo programas, 18 P. Schreiner. Religious Education in Europe. Oslo university, 2005.
9 106 Religija ir visuomenė nes kai kurių jų atsiradimas buvo gana skubotas, nesisteminis, gal labiau tiktų sakyti eksperimentinis. Katalikų tikybos programos atvejis turi ilgesnę istoriją ir, matyt, yra daug sudėtingų jos radimosi niuansų. Galima aptarti tik tai, kas išoriškai matoma ir gali būti analizuojama kritinės pedagogikos požiūriu. Viena vertus, Lietuvos tikybos programų atnaujinimo kelias tai natūralus tinkamiausio religijų mokymo ir religinio ugdymo paieškų kelias, nuolat tobulinant programas, pastangos integruoti įvairias patirtis ir naujoves, kita vertus tai kelias, kuris kaip palaipsnio biurokratizavimo pavyzdys, tiktų analizuoti iš kritinės pedagogikos pozicijos metų tikybos programų projekte buvo pateiktos bendriausios gairės, leidžiančios mokytojams dirbti pagal savarankišką dėstymo bei mokymosi programą, atitinkančią pagrindinius katalikų tikybos elementus 19. Jos sukurtos nesivaikant biurokratinių reikalavimų, o tik laikantis bendriausių švietimo nurodymų ir, žinoma, Katalikų bažnyčios doktrinos bei principų ir 1998 metais ta pati programa buvo patvirtinta kaip bendroji katalikų tikybos programa. Tačiau ją netrukus buvo pradėta kritikuoti, nes ji netenkino naujojo mąstymo, šiuolaikinio pasaulio ir šiuolaikinės kartos iššūkių. Programa buvo labiau paremta katecheze, o ne evangelizacija. 2002, 2003 metais atnaujinant programas, katalikų tikybos programos faktiškai išliko nepakitusios, patvirtintos naujos tik kitų konfesijų programos Bendrosios programos. Projektas. 1994, p Bendrosios programos ir išsilavinimo standar metų programų projektas gana novatoriškas ir sykiu ekumeninis, išsiveržia iš siauros religinio ugdymo sampratos, orientuojasi į dialogą, labiau atliepia religinio mokymo tendencijas europiniu mastu, taip pat pabrėžia kritinį mąstymą ir toleranciją, iš dalies ir tai, ką Puett išryškina tarptikybinio mokymo teorijoje. Sykiu programose aiškiai apsibrėžiama krikščioniško ir ypač katalikiško tikėjimo kontūrai. Atrodo, programa buvo tikrai vykusi, o ir eksperimentas, atliktas kai kuriose Lietuvos mokyklose, tai patvirtino metų projekte buvo bandyta pereiti prie dialogo ne tik savo konfesinėje bendruomenėje (nors pirmiausia, žinoma, konfesinėje), bet ir su Kitais, t. y. skatinti krikščioniškąjį ekumenizmą ir pozityviai orientuotą tarpreliginį dialogą, ugdant toleranciją ir pagarbą kitokių įsitikinimų žmonėms 22. Šis projektas buvo pavirtintas kaip bendroji programa 2006 metais. Nepaisant to, programą reikėjo keisti, nes nauja bendrųjų programų kaitos banga 2007-aisiais reikalavo suvienodinti programų struktūras. Taigi šį projektą pakeitė naujas projektas, nors vargu ar tobulesnis. Išsibarstė tai, kas naujo buvo integruota 2004 metų programos projekte: pirmiausia, ypatingas dėmesys santykiui, dialogui; naujame projekte atsirado lentelės, kuriose turinio medžiagos skaidymas ir dauginimas atitinka tai, ką kritinės pedagogikos atstovai anglų kalba vadina reskilling ir tai. 2002; Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai G. Rugevičiūtė. Projekto Katalikų tikybos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai tyrimo ataskaita. Vilnius, Tikybos (katalikų) bendrosios programos projektas. 2004, p. 2.
10 Kritinė tarptikybinė pedagogika... Religija ir visuomenė 107 deskilling priemonėmis, sustiprinančiomis kontrolę ir biurokratizavimą 23. Atsiskleidė, kad religijos mokymo programos, darniai integruojamos į švietimo dokumentų kontekstą, prarado savitumą; jų rengėjai, priversti paklusti unifikuotai sistemai, valingai ar nevalingai pakluso ir biurokratinei kontrolei. Kritiškumą, refleksiją, dialogą tokiose lentelėse išskirti sunku: jie užgožti gremėzdiškos programų formos. Tikybos (katalikų) programas atnaujinant pagal bendrą Lietuvos programų principą kad kompetencijų, nuostatų, gebėjimų, ugdymo gairių, pasiekimų vardijimas ir klasifikavimas turi didesnę reikšmę nei turinys, buvo pasiduota nelabai konstruktyviai programų pertvarkos idėjai metų projektas, kuris 2008 metais buvo patvirtintas kaip programa 24, parodė, kad biurokratinis aparatas įtraukė tikybos mokymo programas į savo tinklą, jos paklūsta tiems mechanizmams ir kontrolei, apie kuriuos kalba kritinės pedagogikos atstovai. Ar galime tai traktuoti kaip sakralių formų raiškos mokykloje profanavimą, pabandžius jas racionalizuoti? Ar verta priešintis šiam biurokratizavimo procesui ar, sutinkant su Wexleriu, priimti tai kaip normalų, įprastą kelią ir kviesti atsipeikėti kritinės pedagogikos atstovus: su kuo jie kovoja? 23 M. W. Apple. Education and Power. London & New York: Routledge, Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, Nesiveliant į didelius ginčus ir polemikas galima teigti, kad Lietuvos švietimo kaita vyksta darniai visais lygmenimis, tačiau vienodai darniai naikinami programų ypatumai, specifika. Jos ilgiainiui tampa negyvos, virsta priemone, tinkančia deklaracijoms, bet ne darbui su sąmoninga, klausiančia, jautria, dar tik bręstančia būtybe. Pabaigai Kritinės pedagogikos revoliucingumas, kviečiantis reflektuoti savo veiklas, situaciją, perspektyvas, Lietuvoje yra vertas įsiklausyti, nors, žinoma, tai nėra vienintelis kelias. Šis kelias gali pasitarnauti religiniam ugdymui tuo aspektu, kad neleis užmigti, vers būdrauti, atpažinti, kai procesas po truputį tampa valdomas aukštesnių galių, t. y. didžiosios politikos, kuri vargu ar turi daug bendro su laukiamo religingumo sugrįžimu, religijų dialogu ar konkrečios katalikų tikybos tradicijos puoselėjimu. O juk religiniu lygmeniu sprendžiamas žmonijos išlikimo klausimas 25. Ir šiame religingumo sampratų kaitos ir puoselėjimo kelyje svarbų vaidmenį atlieka atsargus ir sykiu gyvas religijos mokymas. 25 G. Lanczkowski. Wprowadzenie do relogijoznawstwa. Warshawa: Werbinum, 1986; H. G. Gadamer. Du tūkstančiai metų be naujo Dievo: pasikalbėjimas Kapryje. In: J. Derrida, G. Vattimo ir kiti. Religija. Vilnius: Baltos lankos, 2000.
11 108 Religija ir visuomenė CRITICAL INTERFAITH PEDAGOGY: PRO & CONTRA Summary The article deals with the problem of religious education in the world and Lithuania from the critical pedagogy perspective. Firstly the situation of religious education in other states is analyzed, emphasizing new approach on religious education and it s relation with religion education. Some suggestions to transform religious education in correspondence to the new approach of contemporary philosophers (Derrida, Gadamer, Vattimo) and critical pedagogues (McLaren, Giroux, Kincheloe, Apple), basing their view on critical theory, are introduced. Special interest is shown to critical pedagogy approach to transform religious education into interfaith critical education. Such suggestion and possibility to realize it is interpreted in the broadest context of different world organizations of religious / religion education and their strategies. In this context the situation of religious education in Lithuania is describing also, trying to evaluate possibilities to change it in correspondence with the challenges of globalization. Keywords: religious education, critical pedagogy, school curriculum, Lithuania.
Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius
2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai
DetaliauPofsajungu_gidas_Nr11.pdf
2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai
DetaliauVERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Pilietiskumas_klasteris [Compatibility Mode]
Mokslo ir tyrimų klasteris Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje Pilietiškumo kaita, tapatumo iššūkiai: dalyvavimo ir įgalinimo strategijų ieškant Vadovas: prof. dr. Artūras Tereškinas,
Detaliauedupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl
edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos
DetaliauTikintieji ir netikintieji Lietuvoje.ppt
Tikintieji ir netikintieji Lietuvoje: tarp tolerancijos ir diskriminacijos dr. Milda Ališauskienė Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras milda@religija.lt Religinė įvairovė Lietuvoje ( duomenys
DetaliauPrivalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,
DetaliauPrienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt
Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas
DetaliauPer kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo
DetaliauKAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru
KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja
Detaliau2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P
2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:
DetaliauPATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į
PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.
DetaliauEkonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj
Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,
DetaliauPATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Vieš
PATVIRTINTA Vyriausiojo gydytojo 2017-12-05 įsakymu Nr.55 LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS TVARKA I SKYRIUS ĮVADAS 1. Viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012
Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau
Detaliauancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa
ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas tolerancij mas draugiškumas
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų
DetaliauMicrosoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx
TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės
DetaliauPriedas Nr.18 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2017 m. liepos.. d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VE
Priedas 18 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2017 m. liepos.. d. įsakymu V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIKLOS PLANAS 2017/2018m.m. VEIKLOS TURINYS 1. Tikslas Skatinti
DetaliauPowerPoint Presentation
KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija
DetaliauISSN ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA METODOLOGINIAI UGDYMO ASPEKTAI Postmodernios minties reikšmė švietimo kaitai Lilija Duoblienė Docen
ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2008 20 METODOLOGINIAI UGDYMO ASPEKTAI Postmodernios minties reikšmė švietimo kaitai Lilija Duoblienė Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus
DetaliauEtninės kultūros olimpiada
Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada: galimybės ir perspektyvos Daiva Briedienė Klaipėda 2014 03 14 Apžvalga: dalykinės olimpiados, konkursai Olimpiadų yra apie 20: lietuvių kalbos, matematikos,
DetaliauPriedas Nr.15 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2018 m..mėn... d. įsakymu Nr. V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIK
Priedas 15 PATVIRTINTA Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus 2018 m..mėn... d. įsakymu V- KAUNO VERŠVŲ GIMNAZIJA TOLERANCIJOS UGDYMO CENTRO VEIKLOS PLANAS 2018/2019m.m. VEIKLOS TURINYS 1. Tikslas Skatinti
DetaliauPATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI
PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS
DetaliauŠIRVINTŲ R
PATVIRTINTA Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 61-PC ŠIRVINTŲ R. BARTKUŠKIO MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS
DetaliauNLF
Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija
DetaliauMicrosoft Word - tp_anketa_f.doc
PRIEDAS. Tyrimo anketa. Moksleivių tėvų požiūris į dabartines švietimo problemas Sėkmingam Lietuvos švietimo reformos vyksmui labai svarbi ne tik politikų ir švietimo specialistų, bet ir Jūsų moksleivių
DetaliauŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat
ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra Mokslinė-praktinė konferencija
DetaliauPATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ
PATVIRTINTA VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-88 VŠĮ ALYTAUS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO
Detaliaukonferencija_gabiuvaiku_kazlauskiene
Savivaldus mokymasis kaip mokinių mokymosi skirtybių įgalinimo prielaida 2013-04-12 INOVATYVIOS UGDYMO/SI SISTEMOS MOKYMASIS GYVENIMUI AUTORIAI prof. dr. Aušra Kazlauskienė doc. dr. Erika Masiliauskienė
DetaliauMicrosoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx
IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra
DetaliauTAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA
TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šią tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją pasirašiusios valstybės, manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra
DetaliauLIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA
Projektas PATVRTNTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 08 m. lapkričio d. įsakymu Nr. (..)-V- LETUVŲ KALBOS R LTERATŪROS VALSTYBNO BRANDOS EGZAMNO UŽDUOTES VERTNMO KRTERJA. Literatūrinio rašinio
DetaliauModulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond
Modulio Mokymosi, asmenybės pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respondente, Kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos
DetaliauEuropos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalyk
Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. birželio 12 d. (OR. en) 9319/15 PRANEŠIMAS DĖL I/A PUNKTO nuo: kam: Ankstesnio dokumento Nr.: 9409/15 Dalykas: Tarybos generalinio sekretoriato Nuolatinių atstovų
DetaliauSlide 1
Naujosios (Z) kartos vaikai Sociologija. Kartų teorijos 1955-1965 1966-1976 1977-1994 1995-2012 Kūdikių bumo II karta X karta Y karta Z karta Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavę gyvena 4 kartos. Kiekviena
DetaliauVIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal
VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. (Pagal vidurinio ugdymo
DetaliauVILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:
VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti
DetaliauMicrosoft Word - Lygiu galimybiu politika.docx
PATVIRTINTA Alytaus lopšelio-darželio Girinukas direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu V-29 ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO GIRINUKAS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VYKDYMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti
DetaliauProjektas
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS
DetaliauSlide 1
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PUBP struktūra. Vertinimo normos ugdymo procesui (pagrindiniam ugdymo koncentrui) 1 Kalbos kurso uždaviniai Kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai Kalbos sistemos pažinimo
DetaliauKARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI
KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25
DetaliauPATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI
PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos
DetaliauSlide 1
Nr. VP1.-1.3-SADM-01-K-02-008 Įvadinio modulio tematikos trumpa apžvalga Bendrieji diskriminacijos pagrindai ir jų apraiškos Lyčių lygybės samprata, stereotipai Žiniasklaidos įtaka stereotipų formavimuisi
DetaliauViešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO
Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką
DetaliauPRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški
PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014
DetaliauSTUDIJŲ DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas KRIMINOLOGIJOS TEORIJOS Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: prof. dr. Aleksandras Do
STUDIJŲ DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas KRIMINOLOGIJOS TEORIJOS Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: prof. dr. Aleksandras Dobryninas Kitas (-i): doc. dr. Gintautas Sakalauskas
DetaliauMicrosoft Word - 02S2005_LT.dot
E U R O P O S P A R L A M E N T A S 2005 m. birželio 16-17 d. EUROPOS VADOVŲ TARYBA Briuselis PIRMININKO p. JOSEP BORRELL FONTELLES KALBA PIRMININKAVIMO IŠVADOS 02/S-2005 Vadovybė s generalinis direktoratas
DetaliauDoc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos
Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra
DetaliauINSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst
INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIUS PAŽYMA DĖL STRAIPSNIO-INTE
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIUS PAŽYMA DĖL STRAIPSNIO-INTERVIU KULTŪRINIS ELITAS YRA UZURPAVĘS KULTŪRĄ IR ATSIRIBOJĘS
DetaliauMOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen
1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą
DetaliauSantuokos apeigynas
... 7. Nuostatų analizė: autentiškos nuostatos Šios analizės iki-etinė reikšmė Remiantis apmąstymais apie bendrojo gėrio savitą reikšmę, t. y. apie santykį, kuris turi būti tarp dalyvavimo kaip asmenų
DetaliauVILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra
VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:
DetaliauUGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO DIREKTORIAUS 2016 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. VK-24 DĖL BENDROJO UGDYMO DALYKŲ VADOVĖLIŲ TURINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
DetaliauPATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI
PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS I.
DetaliauPRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta au
PRIEDAI 199 G priedas. Skirtingų kartų elektroninių vartotojų portretai G.1 lentelė. Kūkikių bumo kartos elektroninio vartotojo portretas (sudaryta autorės) Table G.1. Electronic customer profile of baby
DetaliauŠV. AUGUSTINO MALDA ŠVENTAJAI DVASIAI Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš mąstyčiau, kas šventa. Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš daryčiau, kas š
ŠV. AUGUSTINO MALDA ŠVENTAJAI DVASIAI Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš mąstyčiau, kas šventa. Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš daryčiau, kas šventa. Patrauk mane, Šventoji Dvasia, kad aš mylėčiau,
Detaliau„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“
VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS
DetaliauEuropean Commission
EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos
DetaliauByla Nr
Byla Nr. 23/98 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio,
DetaliauDalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu
Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo
DetaliauKritinio mąstymo užduotys Bažnytinio meno paskirtis Bažnyčiai, norinčiai perteikti Kristaus jai patikėtą Naujieną, reikia meno, nes jai privalu padary
Bažnytinio meno paskirtis Bažnyčiai, norinčiai perteikti Kristaus jai patikėtą Naujieną, reikia meno, nes jai privalu padaryti dvasios, neregimybės, Dievo pasaulį jusliškai suvokiamą, negana to, kiek įmanoma
DetaliauPANEVĖŽIO KOLEGIJA VALSTYBINĖ AUKŠTOJI MOKYKLA
PANEVĖŽIO KOLEGIJA VALSTYBINĖ AUKŠTOJI MOKYKLA LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMA Lietuvoje yra 46 aukštosios mokyklos: - 23 kolegijos (10 iš jų privačios) - 23 universitetai (8 iš jų privatūs) 2012 M. PANEVĖŽIO
DetaliauKauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.
Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA
DetaliauINTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos
INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Detaliau2014 m. lapkritis Nr. 3 Leidžia: Jaunųjų žurnalistų būrelis Adresas: Panevėžio g.53, Pumpėnai El.versija: pumpenu.pasvalys.lm.lt El.paštas:
2014 m. lapkritis Nr. 3 Leidžia: Jaunųjų žurnalistų būrelis Adresas: Panevėžio g.53, Pumpėnai El.versija: pumpenu.pasvalys.lm.lt El.paštas: ggrazinak@gmail.com TOLERANCIJOS DIENAI SKIRTAS SPECIALUS NUMERIS
DetaliauPowerPoint pristatymas
Lietuvos Respublikos Konstitucija pagrindinis šalies įstatymas Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.
DetaliauSTEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje
STEPS projektas ir jo aktualumas Dr. Rima Vaitkienė Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja STEPS projektas STEPS: angl. Strengthening Engagement in
DetaliauĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Eur
ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Europos informacijos biure Seimo Biudžeto ir finansų komiteto,
DetaliauSocialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, k
Socialiniai tinklai ir bendrinimas Dalyviai turės progą pagalvoti apie privatumą, kai internete bendrina informaciją ir bendrauja su kitais, o ypač, kai naudojasi socialiniais tinklais. Dalyviai gebės
DetaliauVADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga
VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos
DetaliauProjektas
BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės
DetaliauMicrosoft Word - VET-naujienos-55.doc
INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis
DetaliauPR_INI
EUROPOS PARLAMENTAS 2009 2014 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas 21.12.2011 2011/2155(INI) PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI)) Vidaus rinkos ir vartotojų
Detaliau1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d.
1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas (pakartota 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime)
DetaliauSkaidrė 1
Vidurinio ugdymo programos aprašas Individualus ugdymo planas Telšių Džiugo vidurinės mokykla Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė Svarbūs klausimai baigiantiems 10 klasę: Ko aš noriu? Ką
DetaliauLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: IFEB B029 Pavadinimas lietuvių kalba: Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Pavadinimas anglų kalba: Renewable energy systems. Dalyko apimtis: 6 kreditai, 160 valandos,
DetaliauRegioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar
Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos
DetaliauVABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)
VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO
DetaliauPANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2016 2018 M. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS IR JOS PRIEMONIŲ
DetaliauBaltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir
Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir informatikos fakulteto veiklos vertinimo ekspertų
DetaliauMicrosoft Word - B AM MSWORD
25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti
DetaliauVILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS LYTIES PAGRINDU UAB NATŪRALIOS IDĖJOS DARBO SKELBIME TYRIMO 2018 m. gruodžio 11 d. Nr. (18)SN-215)SP-123 Vilnius
DetaliauĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.
ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)
DetaliauECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio
ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Education and Training ECVET ) tai viena iš Europoje taikomų
DetaliauIX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į
IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas
DetaliauEkonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se
Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X sektoriaus įmonių specializacijos lygiui. Impact of Globalization
DetaliauPowerPoint Presentation
Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos
Detaliau2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarny
2016 m. gegužė, Nr. 3 Apie globą ir įvaikinimą Susidomėjimas įtėvių ir globėjų pasirengimo sistema Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tyrimas Globa abipusė nauda: tu įkrauni vaiką,
DetaliauMicrosoft Word - Plan metod. ob doc
Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių
DetaliauVadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 148 153 Viešojo administravimo studijų krypties
DetaliauEuropos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra
Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė
Detaliau