2021-ieji darbdavių požiūriu 2022-ieji darbdavių požiūriu

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "2021-ieji darbdavių požiūriu 2022-ieji darbdavių požiūriu"

Transkriptas

1 s-a2seb

2 Santrauka Darbdavių apklausos rezultatai rodo, kad šalyje daugėja su darbuotojų trūkumu susiduriančių įmonių m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.), 2021 m. apsirūpinimo reikiama darbo jėga sunkumų patyrė kas antras (50,5 proc.) darbdavys. Darbuotojų trūkumo problema 2021 m. aktualiausia buvo pramonės sektoriui: 66 proc. apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių teigė negalėjusios rasti tinkamų darbuotojų arba susidūrusios su sunkumais pritraukiant juos į įmonę. Statybų sektoriuje darbuotojų trūkumą patyrė 60,7 proc. įmonių, žemės ūkio 58,9 proc., paslaugų 45,7 proc. Pagrindine kliūtimi apsirūpinant darbo jėga darbdaviai įvardijo nepakankamą darbo ieškančių motyvaciją šį veiksnį nurodė daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio įmonių. Paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose darbo ieškančiųjų dideli lūkesčiai dėl atlygio už darbą opesnė problema nei kvalifikacijos stoka. Statybos ir pramonės sektoriuose atvirkščiai: daugiau įmonių teigė, kad darbuotojų trūkumą sąlygojo nepakankama darbo ieškančių kvalifikacija, o ne jų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio. Emigraciją, kaip trikdį apsirūpinti darbo jėga, nurodė kas penkta įmonė (22,5 proc.). Šalies darbdavių nuostatos pasitinkant 2022-uosius optimistiškesnės prie prieš metus, o išsakytos prognozės geresnės nei išreikšti lūkesčiai dėl 2021-ųjų. Visuose ūkio sektoriuose teigiamus pokyčius planuoja didesnė įmonių dalis nei 2021 m. pabaigoje, o neigiamus mažesnė. Optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai: kuo daugiau darbuotojų, tuo didesnė tokių įmonių dalis numato 2022 m. padidinti (lyginant su 2021 m.) gamybos ir/ar paslaugų apimtis, darbuotojų skaičių, lėšas darbuotojų mokymui bei technologijoms ir plėsti veiklą Lietuvoje arba užsienyje. Tarp įmonių, kuriose darbuotojų skaičius nesiekia 10 didžiausia dalis, ketinančių išlaikyti nekintančias gamybos ir paslaugų apimtį, darbuotojų skaičių ir investicijas į darbuotojų mokymą bei technologijas. Darbdaviai prognozuoja, kad didžiausi personalo valdymo iššūkiai 2022 m. bus kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymas. Šiuos veiksnius labiausiai tikėtinais iššūkiais artimiausiems metams įvardijo beveik pusė apklausoje dalyvavusių šalies įmonių (atitinkamai 49,2 proc. ir 47,3 proc.). Daugiausia įmonių, prognozuojančių patirsiančių sunkumų dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo statybos sektoriuje (94,9 proc.). Be minėtų dviejų iššūkių, beveik trečdalis (32,7 proc.) paslaugų sektoriaus darbdavių prognozuoja susidursiantys su darbuotojų motyvavimo sunkumais, daugiau nei ketvirtadalis pramonės ir statybos įmonių (atitinkamai 30,8 proc. ir 26,1 proc.) su jaunų specialistų pritraukimo problema, 44,5 proc. žemė ūkio sektoriuje veikiančių darbdavių su nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Darbo jėgos trūkumas, jaunų specialistų pritraukimas, talentų išlaikymas ir didelė darbuotojų kaita aktualesni iššūkiai didesniems darbdaviams. Mažesnėms įmonėms aktualesni konkurencingo darbo užmokesčio ir pokyčių valdymo iššūkiai m. investuoti į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą ketina 43 proc. darbdavių. Daugiausia tokių darbdavių pramonės sektoriuje (50 proc. pramonės įmonių), mažiausiai žemės ūkio (35,8 proc.). Darbuotojų mokymui skirti lėšų labiau nusiteikusios įmonės, turinčios daugiau darbuotojų, susidūrusius su darbuotojų trūkumu 2021 m., planuojančios veiklos plėtrą Lietuvoje ir/ar užsienyje bei personalo iššūkiais ateinančiais metais įsivardijusios jaunų specialistų pritraukimą, talentų išlaikymą ir kvalifikuotos jėgos trūkumą.

3 Turinys Apie apklausą ieji darbdavių požiūriu 4 Veiklos pokyčiai 2021-aisiais 5 Darbuotojų trūkumas 10 Darbuotojų trūkumas 2021 m. 10 Darbuotojų trūkumą sąlygojančios priežastys 12 Darbuotojų trūkumo sprendimo būdai įmonėse ieji darbdavių požiūriu 17 Darbdavių numatomi pokyčiai 2022-aisiais 18 Darbuotojų skaičiaus kaita 28 Naujų darbo vietų kūrimas 28 Darbo vietų naikinimas 28 Kvalifikacinės grupės 29 Profesijų grupės 30 Laukiami personalo valdymo iššūkiai 31 Darbuotojų mokymas 35 Priedai 37

4 Apie apklausą Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Užimtumo tarnybos) kasmetinis darbdavių nuomonės tyrimas yra skirtas geriau pažinti esamą situaciją darbo rinkoje ir numatyti būsimus pokyčius bei iššūkius. Darbdavių apklausa vyko 2021 m. spalio 19 d. lapkričio 18 d. Nuomonę išreiškė 2535 šalies įmonės. Apklausa apėmė visas savivaldybes. Apklausiamų įmonių kvotos sudarytos atsižvelgiant į apskrityse ir atskiruose ūkio sektoriuose veikiančių įmonių skaičių bei išlaikant proporcijas pagal įmonėse dirbančiųjų skaičių ir pagrindinės veiklos rūšį. Respondentų profilis pagal ūkio sektorius Sektorius Apklausta įmonių Paslaugos ,8% Pramonė ,3% Statyba ,1% Žemės ūkis 95 3,7% Respondentų profilis pagal apskritis Apskritis Apklausta įmonių Alytaus apskritis 83 3,3% Kauno apskritis ,2% Klaipėdos apskritis ,5% Marijampolės apskritis 102 4,0% Panevėžio apskritis 156 6,2% Šiaulių apskritis 224 8,8% Tauragės apskritis 54 2,1% Telšių apskritis 107 4,2% Utenos apskritis 71 2,8% Vilniaus apskritis ,8% Respondentų profilis pagal darbuotojų skaičių Darbuotojų skaičius Apklausta įmonių iki ,5% ,6% ,3% 250 ir daugiau 67 2,6% Apklausą vykdė Užimtumo tarnyba. Pastaba: Apklausos ataskaitoje minima kita aptarnavimo veikla apima kirpyklų ir grožio salonų veiklą, kompiuterių ir ryšių įrangos, buitinių aparatų ir prietaisų, namų bei sodo įrangos, avalynės, baldų ir interjero reikmenų taisymo, tekstilės ir kailių gaminių skalbimo ir valymo bei panašias paslaugas (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių).

5 2021-ieji darbdavių požiūriu

6 Veiklos pokyčiai 2021-aisiais Gamybos ir paslaugų apimtys 2021 m. Darbdavių teigimu, gamybos ir paslaugų apimtys 2021 m. nekito kas antroje šalies (49 proc.), 28,7 proc. mažėjo, 22,3 proc. augo. Pramonės ir statybos sektoriuose daugiau įmonių gamybos ir/ar paslaugų apimtis padidino nei sumažino. Žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose atvirkščiai daugiau įmonių gamybos ir/ar paslaugų apimtys mažėjo nei didėjo. Lyginant su pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriais, paslaugų sektoriuje didžiausia dalis įmonių, sumažinusių gamybos ir/ar paslaugų apimtis (30 proc.) ir mažiausia dalis tokias apimtis didinusių (18,8 proc.). Darbdavių, nurodžiusių gamybos ir/ar paslaugų apimčių kaitą 2021 m., dalis Ūkio sektoriuose Skirtingo dydžio įmonėse Žemės ūkis 20,0% 55,8% 24,2% 250+ darb. 52,2% 32,8% 14,9% Statyba 31,9% 44,7% 23,3% darb. 38,1% 42,3% 19,6% Pramonė 34,9% 37,9% 27,2% darb. 30,0% 42,7% 27,3% Paslaugos 18,8% 51,3% 30,0% iki 10 darb. 14,7% 53,6% 31,6% Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo Paslaugų sektoriuje daugiausia įmonių, kuriose didėjo veiklos apimtys tarp transporto ir saugojimo (25,9 proc.) bei informacijos ir ryšių (24,2 proc.) paslaugas teikiančių įmonių. Daugiausia paslaugų įmonių, kuriose mažėjo veiklos apimtys tarp apgyvendinimo ir maitinimo (63,1 proc.), meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo (40,5 proc.) bei kitą aptarnavimo veiklą (40 proc.) vykdančių įmonių. Nekitusias paslaugų apimtis saugiausia išlaikė tarp finansinę ir draudimo veiklą bei nekilnojamo turto operacijų veiklą vykdančios įmonės. Gamybos ir/ar paslaugų apimtis 2021-aisiais didino daugiau didelių nei mažų įmonių. Kas antra apklausoje dalyvavusi įmonė, kurioje darbuotojų daugiau nei 250, teigė padidinusi gamybos ar paslaugų apimtis lyginant su 2020 m. Tuo tarpu tokių įmonių, kuriose darbuotojų skaičius nesiekia 10, buvo 14,7 proc. Tarp mažesnių darbdavių daugiau tokių, kuriose gamybos ir/ar paslaugų apimtys mažėjo. Beveik trečdalis (31,6 proc.) įmonių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, gamybos ir/ar paslaugų apimtis mažino. Teritoriniai skirtumai. Daugiausia įmonių, 2021 m. išlaikiusių nekitusias gamybos ir/ar paslaugų apimtis Vilniaus ir Panevėžio apskrityse (atitinkamai 61,2 proc. ir 50 proc.). Daugiausia įmonių, nurodžiusių paaugusius gamybos ir/ar paslaugų mastus 2021 m. Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse (atitinkamai 33,3 proc., 28 proc. ir 27,9 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose gamybos ir/ar paslaugų mastai mažėjo Klaipėdos ir Utenos apskrityse (atitinkamai 42,6 proc. ir 42,3 proc.).

7 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus 22,9% 38,6% 27,9% 32,0% 16,1% 42,6% 25,5% 32,4% 18,6% 31,4% 22,3% 36,6% 33,3% 33,3% 28,0% 22,4% 18,3% 42,3% 20,7% 18,1% Darbdavių, nurodžiusių gamybos ir/ar paslaugų apimčių kaitą 2021 m., dalis (šalies apskrityse) Didėjo Mažėjo Tarp penkių didžiųjų šalies miestų daugiausia įmonių, išlaikiusių nepakitusius gamybos ir/ar paslaugų mastus Vilniuje (66,5 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose gamybos ir/ar paslaugų apimtys mažėjo Klaipėdoje (45,1 proc.). Daugiausia įmonių, kuriuose veiklos apimtys didėjo Kaune (27,8 proc.). Darbuotojų skaičiaus kaita 2021 m. Darbdavių teigimu, trijose iš penkių (60,9 proc.) įmonių darbuotojų skaičius 2021 m. nekito. Beveik penktadalyje (19,6 proc.) padidėjo, tiek pat (19,4 proc.) mažėjo. Didžiausia darbuotojų skaičiaus dinamika augimas ir mažėjimas fiksuotas statybos sektoriuje. Čia 27,6 proc. įmonių darbuotojų skaičių padidino, 24,5 proc. sumažino. Mažiausiai įmonių, didinusių darbuotojų skaičių paslaugų sektoriuje (17,8 proc.). Čia daugiausia darbdavių, didinusių darbuotojų skaičių tarp transporto ir saugojimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo bei informacijos ir ryšių veiklą vykdžiusių įmonių. Beveik ketvirtadalyje tokią veiklą vykdančių įmonių darbuotojų skaičius 2021 m. padidėjo (lyginant su 2020 m.). Paslaugų sektoriuje mažiausiai įmonių, kuriose augo darbuotojų skaičius tarp vykdančių meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo (2,9 proc.) bei finansinę ir draudimo (6,3 proc.) veiklą. Darbdavių, nurodžiusių darbuotojų skaičiaus kaitą 2021 m., dalis Ūkio sektoriuose Skirtingo dydžio įmonėse Žemės ūkis 18,9% 64,2% 16,8% 250+ darb. 38,8% 38,8% 22,4% Statyba 27,6% 47,9% 24,5% darb. 34,3% 46,9% 18,9% Pramonė 24,0% 54,4% 21,6% darb. 27,4% 54,2% 18,3% Paslaugos 17,8% 63,7% 18,5% iki 10 darb. 12,8% 67,3% 19,9% Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo

8 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus 15,7% 20,5% 21,6% 22,2% 16,1% 33,4% 24,5% 27,5% 22,4% 19,2% 16,5% 20,5% 25,9% 16,7% 30,8% 18,7% 16,9% 19,7% 18,5% 12,3% Daugiausia darbdavių, išlaikiusių stabilų darbuotojų skaičių (nei augusį, nei mažėjusį) 2021 m. tarp įmonių, kuriose dirbančiųjų skaičius nesiekia 10 (67,3 proc.). Tokios įmonės mažiausiai didino dirbančiųjų skaičių (12,8 proc. tokių darbdavių nurodė augusį darbuotojų skaičių ). Didžiausia darbuotojų skaičiaus dinamika fiksuota tarp didesnių įmonių: daugiau nei trečdalis (38,8 proc.) samdomų darbuotojų skaičių didino, penktadalis (22,4 proc.) mažino. Teritoriniai skirtumai. Daugiausia darbdavių, nurodžiusių 2021 m. nekitusį darbuotojų skaičių Vilniaus apskrityje (69,2 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose darbuotojų skaičius mažėjo Klaipėdos apskrityje (33,4 proc.), didėjo Telšių apskrityje (30,8 proc.). Darbdavių, nurodžiusių darbuotojų skaičiaus įmonėse kaitą 2021 m., dalis (šalies apskrityse) Didėjo Mažėjo Tarp didžiųjų šalies miestų, didžiausia dalis įmonių, kuriose darbuotojų skaičius nekito Vilniuje (72,3 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose dirbančiųjų skaičius padidėjo Panevėžyje (24,4 proc.), sumažėjo Klaipėdoje (43,9 proc.). Vidutinis darbo užmokestis įmonėse 2021 m. Darbdavių teigimu, daugiau nei pusėje (57,5 proc.) įmonių vidutinis darbo užmokestis 2021 m. išliko nepakitęs. Kas trečias darbdavys (37,2 proc.) nurodė 2021 m. didėjusį vidutinį darbo užmokestį, 5,3 proc. sumažėjusį. Mažiausiai įmonių, kuriose vidutinis darbo užmokestis didėjo tarp tų, kuriose dirbančiųjų skaičius nesiekia 10, daugiausiai tarp įmonių, turinčių daugiau nei 250 darbuotojų (65,7 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose vidutinis darbo užmokestis didėjo pramonės sektoriuje (46,4 proc.), mažiausiai paslaugų (34,5 proc.). Paslaugų sektoriuje daugiausia įmonių, kuriose vidutinis darbo užmokestis didėjo tarp vykdančių žmonių sveikatos ir socialinio darbo (52,9 proc.), informacijos ir ryšių (40,3 proc.), transporto ir saugojimo (39,3 proc.) veiklą. Daugiausia darbdavių, nurodžiusių mažėjusį vidutinį atlygį už darbą tarp vykdančių kitą aptarnavimo veiklą ir teikiančių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas (atitinkamai 12,2 proc. ir 10,4 proc.).

9 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus 43,4% 3,6% 43,7% 4,5% 24,9% 14,8% 53,9% 3,9% 39,1% 3,2% 42,4% 6,3% 38,9% 0,0% 50,5% 0,0% 31,0% 12,7% 32,9% 3,2% Darbdavių, nurodžiusių vidutinio darbo užmokesčio kaitą 2021 m., dalis Ūkio sektoriuose Skirtingo dydžio įmonėse Žemės ūkis 38,9% 57,9% 3,2% 250+ darb.% 65,7% 28,4% 6,0% Statyba 43,6% 49,8% 6,6% darb. 57,7% 38,1% 4,2% Pramonė 46,4% 47,6% 5,9% darb. 47,9% 48,1% 4,0% Paslaugos 34,5% 60,4% 5,1% iki 10 darb. 27,6% 66,4% 6,0% Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo Teritoriniai skirtumai. Daugiausia įmonių, kuriose vidutinis darbo užmokestis nekito Vilniaus apskrityje (63,9 proc.). Daugiausia darbdavių, nurodžiusių 2021 m. padidėjusių vidutinį darbo atlygį įmonėse Marijampolės apskrityje (53,9 proc.), sumažėjusį Klaipėdos apskrityje (14,8 proc.). Tarp šalies didžiųjų miestų daugiausia darbdavių, didinusių vidutinį darbo užmokestį Šiauliuose (45,2 proc.), mažiausiai Klaipėdoje (16,5 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose vidutinis darbo užmokesti nekito Vilniuje (67,3 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose darbo užmokestis mažėjo Klaipėdoje (22,6 proc.). Darbdavių, nurodžiusių vidutinio darbo atlygio, kaitą 2021 m. (šalies apskrityse) Didėjo Mažėjo Investicijos į darbuotojų mokymą ir kvalifikaciją 2021 m. Daugumoje įmonių (71,6 proc.) darbuotojų mokymui ir kvalifikacijai skirtų lėšų dydis 2021-aisis nekito. Tokias lėšas sumažino daugiau darbdavių nei padidino (atitinkamai 15,2 proc. ir 13,2 proc. įmonių). Paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose buvo daugiau įmonių, sumažinusių darbuotojų mokymams skirtas lėšas, nei padidinusių. Pramonės sektoriuje šiek tiek daugiau įmonių, padidinusių tokias lėšas nei sumažinusių (atitinkamai 14,8 proc. ir 14,5 proc.).

10 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus 7,2% 15,7% 15,2% 18,1% 8,5% 20,8% 19,6% 12,7% 9,0% 16,0% 11,6% 16,5% 20,4% 9,3% 17,8% 10,3% 5,6% 23,9% 14,2% 11,8% Paslaugų sektoriuje daugiausia įmonių ir organizacijų, didinusių darbuotojų mokymui skirtas lėšas tarp viešojo valdymo, švietimo bei žmonių sveikatos ir socialinio darbo paslaugas teikiančių organizacijų. Daugiausia darbdavių, sumažinusių tokias lėšas tarp apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių. Tarp didesnių įmonių daugiau darbdavių, kurie darbuotojų mokymui skirtas lėšas didino nei mažino. Ir atvirkščiai tarp mažesnių įmonių buvo daugiau darbdavių, kurie sumažino darbuotojų mokymui ir kvalifikacijai skirtas lėšas, nei padidino. Darbdavių, nurodžiusių išlaidų darbuotojų mokymui ir kvalifikacijai kaitą 2021 m., dalis Ūkio sektoriuose Skirtingo dydžio įmonėse Žemės ūkis 7,4% 83,2% 9,5% 250+ darb. 28,4% 61,2% 10,4% Statyba 14,0% 68,1% 17,9% darb. 29,7% 60,5% 9,8% Pramonė 14,8% 70,7% 14,5% darb. 15,6% 69,8% 14,6% Paslaugos 13,1% 71,7% 15,2% iki 10 darb. 8,4% 75,0% 16,6% Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo Didėjo Iš esmės nekito Mažėjo Teritoriniai skirtumai. Utenos apskrityje daugiausia darbdavių, mažinusių išlaidas darbuotojų mokymui (23,9 proc.), ir mažiausia įmonių, tokias išlaidas didinusių (5,6 proc.). Tauragės apskrityje daugiausia įmonių, didinusių darbuotojų mokymui ir kvalifikacijai skirtas lėšas (20,4 proc.), ir mažiausiai, tokias išlaidas sumažinusių (9,3 proc.) Darbdavių, nurodžiusių išlaidų darbuotojų mokymui ir kvalifikacijai kaitą 2021 m., dalis Didėjo Mažėjo Tarp didžiųjų šalies miestų daugiausia darbdavių, padidinusių išlaidas darbuotojų mokymui Kaune (15,8 proc.). Mažiausiai tokias išlaidas didinusių Klaipėdoje (7,3 proc.). Daugiausia įmonių, kuriose darbuotojų mokymui skirtos lėšos mažėjo Klaipėdoje (28 proc.).

11 45,7% 66,0% 60,7% 58,9% 39,1% 63,8% 72,4% 79,5% 96,4% Darbuotojų trūkumas Darbuotojų trūkumas 2021 m. Kas antra (50,5 proc.) darbdavių apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu patyrė sunkumų apsirūpinant reikiama darbo jėga. Darbdaviams daugiausiai sunkumų kilo ieškant tokių darbuotojų: Kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų darbuotojų grupėje: virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, suvirintojų, siuvėjų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių, tinkuotojų, pastatų ir kitokių elektrikų, elektromechanikų ir elektromonterių, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, baldžių dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, betonuotojų, įrankininkų, kepėjų ir konditerių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių ir kt. Specialistų grupėje: reklamos ir rinkodaros specialistų (iš jų daugiausia pardavimo ir logistikos vadybininkų), sandėliavimo tarnybos tarnautojų, gydytojų, slaugos specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, buhalterių, statybos vadovų ir inžinierių, psichologų, elektros inžinierių ir kt. Darbuotojų trūkumo problema 2021 m. aktualiausia buvo pramonės sektoriui: 66 proc. apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių įvardijo negalėjusios rasti tinkamų darbuotojų arba susidūrusios su sunkumais pritraukiant juos į įmonę. Statybų sektoriuje darbuotojų trūkumo problema buvo aktuali 60,7 proc. įmonių, žemės ūkio 58,9 proc., paslaugų 45,7 proc. Paslaugų sektoriuje darbuotojų trūkumo problema 2021 m. buvo aktualiausia viešojo valdymo, transporto ir saugojimo, švietimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir įstaigoms. Daugiau nei 60 proc. tokią veiklą vykdančių darbdavių 2021 m. teigė patyrę sunkumų apsirūpinant darbo jėga. Paslaugų sektoriuje mažiausiai ši problema buvo aktuali nekilnojamo turto operacijų veiklą vykdančios įmonėms su darbuotojų trūkumu susidūrė kas penkta tokią veiklą vystanti įmonė. Darbdavių, 2021 m. susidūrusių su darbuotojų trūkumu, dalis Ūkio sektoriuose Skirtingo dydžio įmonėse 50,5% Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis iki 10 darb darb darb darb darb. Šalyje Darbuotojų trūkumas 2021 m. buvo aktualesnis didesnėms įmonėms: daugiau nei keturi penktadaliai (86,6 proc.) įmonių, kuriose darbuotojų skaičius viršija 250, patyrė sunkumų 2021 m. apsirūpinant darbo jėga. Tuo tarpu įmonių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, su šia problema susidūrė kiek mažiau nei du penktadaliai (39,1 proc.).

12 Tauragės Marijampolės Utenos Kauno Panevėžio Alytaus Telšių Šiaulių Vilniaus Klaipėdos Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 77,8% 70,6% 59,2% 59,1% 55,8% 54,2% 54,2% 49,1% 44,5% 37,5% 41,2% 57,7% 24,4% 47,9% 54,9% Apdirbamoji gamyba Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas Švietimas Transportas ir saugojimas Statyba Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas Kasyba ir karjerų eksploatavimas Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas Finansinė ir draudimo veikla Administracinė ir aptarnavimo veikla Didmeninė ir mažmeninė prekyba Kita aptarnavimo veikla Profesinė, mokslinė ir techninė veikla Informacija ir ryšiai Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla Nekilnojamo turto operacijos 66,7% 64,3% 62,7% 62,4% 60,7% 59,4% 58,9% 58,3% 50,0% 46,0% 43,8% 43,3% 40,1% 37,8% 37,1% 29,0% 28,6% 20,8% Darbdavių, 2021 m. susidūrusių su darbuotojų trūkumu, dalis (pagal pagrindinės veiklos rūšį) 50,5% Įmonės pagrindinės veiklos rūšis Šalyje Teritoriniai skirtumai. Tarp šalies apskričių darbuotojų trūkumo problema 2021 m. aktualiausia buvo Tauragės ir Marijampolės regionams sunkumų apsirūpinant darbo jėga patyrė daugiau nei 70 proc. šių apskričių darbdavių. Klaipėdos apskrityje mažiausia darbdavių dalis, susidūrusi su darbuotojų trūkumu (37,5 proc.). Darbdavių, 2021 m. susidūrusių su darbuotojų trūkumu, dalis Apskrityse Didžiuosiuose šalies miestuose 50,5% Šalyje Tarp didžiųjų šalies miestų darbuotojų trūkumo problema 2021 m. buvo aktualiausia Kaunui ir Panevėžiui čia apsirūpinimo darbo jėga sunkumų kilo daugiau nei pusei darbdavių (atitinkamai 57,7 proc. ir 54,9 proc.).

13 Palyginti su praėjusių metų apklausos duomenimis, išaugo įmonių, susidūrusių su darbuotojų trūkumu, dalis: 2020 m. apsirūpinimo darbo jėga sunkumų patyrė kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.) įmonių, šiemet pusė (50,5 proc.). Labiausiai išaugo žemės ūkio ir pramonės sektoriuose veikiančių darbdavių, patyrusių darbuotojų trūkumą, dalys. Su sunkumais 2021 m. apsirūpinant darbo jėga susidūrusių įmonių dalis augo visose apskrityse, išskyrus Klaipėdos. Darbuotojų trūkumą patyrusių įmonių dalis labiausiai augo Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Darbuotojų trūkumą sąlygojančios priežastys Pagrindinėmis darbuotojų trūkumą sąlygojančiomis priežastimis darbdaviai įvardijo nepakankamą darbo ieškančių motyvaciją (53,8 proc.) ir didelius lūkesčius dėl darbo užmokesčio (46,9 proc.). Darbo ieškančiųjų kvalifikacijos stoką nurodė du penktadaliai (40 proc.) įmonių, patyrusių sunkumų apsirūpinant darbo jėga. Darbuotojų trūkumą sąlygojantys veiksniai (darbdavių nuomonė) Nepakankama darbo ieškančių asmenų motyvacija 53,8% Dideli darbo ieškančių lūkesčiai dėl darbo užmokesčio 46,9% Nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija Didelė konkurencija su kitais darbdaviais Reikiamų specialistų Lietuvoje parengiama nepakankamai 29,2% 35,3% 40,0% Darbo jėgos emigracija 22,5% Nepalanki demografinė situacija įmonės veiklos teritorijoje Darbuotojams nepatogus susisiekimas su įmone 5,5% 8,4% Darbuotojų trūkumą sąlygojančią priežastį nurodžiusių įmonių dalis Nepakankama darbo ieškančių motyvacija įvardijama pagrindine kliūtimi apsirūpinant darbo jėga visuose sektoriuose ją nurodė daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio įmonių. Paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose darbo ieškančiųjų lūkesčiai dėl atlygio už darbą opesnė problema nei kvalifikacijos stoka. Statybos ir pramonės sektoriuose atvirkščiai: daugiau įmonių teigė, kad darbuotojų trūkumą sąlygojo nepakankama darbo ieškančių kvalifikacija, o ne jų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio. Kvalifikacijos problemą kaip priežastį, sąlygojančią darbuotojų trūkumą, įvardijo atitinkamai 52,6 proc. ir 48,9 proc. statybos ir pramonės darbdavių. Emigraciją, kaip trikdį apsirūpinti darbo jėga, nurodė kas penkta įmonė (22,5 proc.). Šio veiksnio įtaka didžiausia statybos sektoriuje: čia du penktadaliai (39,7 proc.) darbdavių teigė, kad darbuotojų trūkumą 2021 m. sąlygojo emigruojanti darbo jėga. Pramonės sektoriuje emigraciją kaip veiksnį, dėl kurio trūko darbuotojų, įvardijo 24,7 proc. įmonių, paslaugų 19,1 proc., žemės ūkio 17,9 proc. darbdavių.

14 Įmonių įvardintos darbuotojų trūkumą 2021 m. sąlygojusios priežastys Paslaugos Pramonė Nepakankama darbo ieškančių asmenų motyvacija Dideli darbo ieškančių lūkesčiai dėl darbo užmokesčio 50,5% 47,6% Nepakankama darbo ieškančių asmenų motyvacija Nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija 62,8% 48,9% Didelė konkurencija su kitais darbdaviais 37,6% Dideli darbo ieškančių lūkesčiai dėl darbo užmokesčio 46,2% Nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija 36,4% Didelė konkurencija su kitais darbdaviais 31,8% Reikiamų specialistų Lietuvoje parengiama nepakankamai 29,4% Reikiamų specialistų Lietuvoje parengiama nepakankamai 29,1% Darbo jėgos emigracija 19,1% Darbo jėgos emigracija 24,7% Nepalanki demografinė situacija įmonės veiklos teritorijoje 6,8% Nepalanki demografinė situacija įmonės veiklos teritorijoje 13,0% Nepatogus susisiekimas su įmone 4,5% Nepatogus susisiekimas su įmone 9,0% Statyba Žemės ūkis Nepakankama darbo ieškančių asmenų motyvacija Nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija Dideli darbo ieškančių lūkesčiai dėl darbo užmokesčio 59,6% 52,6% 44,9% Nepakankama darbo ieškančių asmenų motyvacija Dideli darbo ieškančių lūkesčiai dėl darbo užmokesčio Nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija 51,8% 44,6% 23,2% Darbo jėgos emigracija 39,7% Darbo jėgos emigracija 17,9% Didelė konkurencija su kitais darbdaviais 35,3% Nepalanki demografinė situacija įmonės veiklos teritorijoje 16,1% Reikiamų specialistų Lietuvoje parengiama nepakankamai Nepalanki demografinė situacija įmonės veiklos teritorijoje Nepatogus susisiekimas su įmone 35,3% 8,3% 2,6% Didelė konkurencija su kitais darbdaviais Darbuotojams nepatogus susisiekimas su įmone Reikiamų specialistų Lietuvoje parengiama nepakankamai 14,3% 14,3% 10,7%

15 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 28,9% 52,8% 51,3% 36,1% 33,3% 28,2% 35,7% 37,9% 42,9% 56,0% 58,9% 53,0% 55,0% 34,3% 35,6% Paslaugų sektoriuje emigruojančios darbo jėgos problema aktualiausia transporto ir saugojimo (36,5 proc.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklą (30 proc.) vykdančioms įmonėms. Nepatogų susisiekimą su įmone, kaip darbuotojų trūkumą lemiantį veiksnį, įvardijo 5,5 proc. įmonių. Daugiausia žemės ūkio (14,3 proc.) ir pramonės (9 proc.) sektoriuose. Mažiausiai šis veiksnys aktualus statybos įmonėms 2,6 proc. Kitomis darbuotojų trūkumą sąlygojančiomis priežastimis darbdaviai įvardijo: Išmokų sistemą, neskatinusią ieškoti darbo ir dirbti bei ugdžiusią darbo jėgos pasyvumą; Nelegalų darbą, Darbo ieškančiųjų žalingus įpročius, Kai kurių profesijų nepatrauklumą jaunimui, kuomet į pensiją besitraukiančią darbo jėgą nėra kuo pakeisti; Nepatrauklų darbo pobūdį (pvz., naktinis darbas, darbas pamainomis ir kt.). Teritoriniai skirtumai. Visose šalies apskrityse, išskyrus Utenos ir Vilniaus, daugiausia įmonių darbuotojų trūkumo priežastimi nurodė nepakankamą darbo ieškančiųjų motyvaciją. Utenos apskrityje daugiausia darbdavių įvardijo darbo ieškančiųjų kvalifikacijos stygių, Vilniaus didelius darbo ieškančiųjų lūkesčius dėl darbo užmokesčio. Darbo ieškančiųjų lūkesčiai dėl atlygio už darbą opesnė problema Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių darbdaviams šią priežastį nurodė daugiau nei pusė šių apskričių darbdavių, patyrusių sunkumų 2021 m. apsirūpinant darbo jėga. Darbdavių, kurie darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo didelius darbo ieškančiųjų lūkesčius dėl darbo užmokesčio, dalis Apskrityse Didžiuosiuose šalies miestuose 40,0% Šalyje Didelė konkurencija su kitais darbdaviais opesnė Vilniaus apskrities darbdaviams. Šią priežastį įvardijo beveik kas antra įmonė (48,6 proc.), susidūrusi su darbuotojų pritraukimo sunkumais. Darbo jėgos emigracija opiausia Klaipėdos apskrities įmonėms beveik trečdalis (31,9 proc.) įvardijo dėl jos negalėję apsirūpinti tinkama darbo jėga. Vilniaus miesto darbdaviai pagrindinėmis darbuotojų trūkumo priežastimis įvardijo didelius darbo ieškančiųjų lūkesčius dėl darbo užmokesčio ir didelę konkurenciją su kitais darbdaviais, Kauno ir Klaipėdos miestų darbo ieškančiųjų motyvacijos stygių ir didelius lūkesčius dėl darbo užmokesčio, Šiaulių ir Panevėžio motyvacijos ir kvalifikacijos stoką. Tarp šių miestų emigraciją kaip priežastį, sąlygojusią darbuotojų trūkumą 2021 m., daugiausiai nurodė Klaipėdos darbdavių (32,5 proc.), mažiausiai Vilniaus (15,5 proc.). Nepatogaus susisiekimo priežastį daugiausia vardijo Panevėžio darbdaviai (11,1 proc.).

16 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 24,4% 23,3% 31,9% 26,4% 23,0% 26,4% 26,2% 19,0% 21,4% 17,5% 15,5% 23,2% 32,5% 25,7% 17,8% Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 37,8% 42,4% 42,0% 36,1% 43,7% 46,4% 47,6% 48,3% 52,4% 32,9% 32,0% 45,1% 52,5% 51,4% 44,4% Darbdavių, kurie darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo nepakankamą darbo ieškančiųjų kvalifikaciją, dalis Apskrityse Didžiuosiuose šalies miestuose 40,0% Šalyje Darbdavių, kurie darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo emigraciją, dalis Apskrityse Didžiuosiuose šalies miestuose 22,5% Šalyje Palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo nepakankamą darbo ieškančių kvalifikaciją įvardijusių darbdavių dalis (-2,9 proc. punkto). Darbo ieškančiųjų motyvacijos stokos problemą šiemet įvardijo ženkliai daugiau įmonių: 2020 m. pabaigoje tokių įmonių buvo 26,3 proc., 2021 m. pab. 53,9 proc. Darbuotojų trūkumo sprendimo būdai įmonėse Sprendžiant darbuotojų trūkumo klausimą 2021 m., kas antra įmonė didino darbo užmokestį (52,6 proc.), beveik trečdalis perskirstė esamų darbuotojų darbo funkcijas (31,5 proc.) ar didino išlaidas darbuotojų pritraukimui (29,6 proc.). Beveik ketvirtadalis darbuotojus perkvalifikavo ar papildomai apmokė (23,5 proc.). Didžiausia dalis įmonių, didinusių darbo užmokestį siekiant spręsti darbuotojų trūkumo problemą pramonės sektoriuje (58,3 proc.). Statybos sektoriuje darbo užmokestį dėl darbuotojų trūkumo didino 53,2 proc., paslaugų 51,5 proc., žemės ūkio 44,6 proc.

17 Darbuotojų trūkumo sprendimo būdą taikiusių įmonių dalis Padidintas darbo užmokestis 52,6% Gerintos darbo sąlygos 41,0% Perskirstytos esamų darbuotojų darbo funkcijos Padidintos išlaidos darbuotojų pritraukimui Darbuotojai papildomai apmokyti, perkvalifikuoti ir pan. 23,5% 31,5% 29,6% Pritraukta darbuotojų iš užsienio 12,0% Naudotasi laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų nuomos paslaugomis Dalis įmonės veiklų perkelta į užsienį 1,4% 5,2% Darbuotojų trūkumo sprendimo būdą taikiusių įmonių dalis Didžiausia dalis įmonių, kurios dėl darbuotojų trūkumo papildomai investavo į perkvalifikavimą ir papildomus darbuotojų mokymus statybos (27,6 proc.) ir pramonės (26,9 proc.) sektoriuose. Paslaugų sektoriuje darbdavių, pasirinkusių šį darbo jėgos trūkumo sprendimo būdą, buvo 22,2 proc., žemės ūkio 17,9 proc. Darbo funkcijų perskirstymą esamiems darbuotojams, susidūrus su darbuotojų trūkumu, taikė 32,8 proc. paslaugų ir 33,9 proc. žemės ūkio įmonių. Pramonės ir paslaugų sektoriuose tokių įmonių buvo kiek mažiau atitinkamai 28,7 proc. ir 27,6 proc. Be įvardintų sprendimo būdų dalis įmonių dėl darbo jėgos trūkumo: Ieškojo iki tol nenaudotų darbo jėgos šaltinių (pritraukta studentų, susigrąžinta dalis į pensiją išleistų darbuotojų, darbininkų ieškota pataisos namuose, kitose savivaldybėse, konkuruojančiose įmonėse); Pasiūlė papildomų naudų darbuotojams; Pradėjo naudotis nuotolinio darbo galimybėmis pritraukiant darbuotojus iš nutolusių regionų arba tokiu būdu pasiūlant patrauklesnes darbo sąlygas vietiniams; Subkontraktuota dalis veiklų; Automatizuota dalis procesų; Atsisakyta veiklos plėtros planų. Teritoriniai skirtumai. Darbo užmokesčio didinimas kaip darbuotojų trūkumo problemos sprendimas populiariausias (lyginant su kitais įvardintais sprendimo būdais) visose apskrityse, išskyrus Tauragės. Susidūrę su darbuotojų trūkumu, darbo užmokestį padidino daugiausiai Vilniaus apskrities darbdavių (3 iš penkių įmonių arba 59,9 proc.), mažiausiai Tauragės apskrities (23,8 proc.). Pastarojoje didžiausia dalis įmonių, kurios susidūrusios su darbuotojų trūkumu papildomai apmokė arba perkvalifikavo darbuotojus (40,5 proc.). Daugiausia darbdavių, kurie susidūrę su darbuotojų trūkumu gerino darbo sąlygas Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 47,1 proc. ir 46,4 proc.), mažiausiai Alytaus (22,2 proc.). Daugiausia įmonių, kurie darbuotojų trūkumo problemą sprendė, didindami išlaidas darbuotojų pritraukimui Kauno ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 34,7 proc. ir 32,2 proc.), mažiausiai Alytaus (17,8 proc.). Daugiausia darbdavių, darbuotojų trūkumą sprendusių samdant darbuotojus iš užsienio Tauragės apskrityje (19,1 proc.), mažiausiai Utenos (2,4 proc.).

18 2022-ieji darbdavių požiūriu

19 Darbdavių numatomi pokyčiai 2022-aisiais Darbdavių apklausos rezultatai rodo, kad besibaigiant 2021-iesiems įmonių nuotaikos buvo optimistiškesnės nei praėjusių metų pabaigoje iesiems išsakytos prognozės geresnės nei prieš metus įmonių išreikšti lūkesčiai dėl 2021-ųjų: visuose ūkio sektoriuose teigiamus pokyčius planuoja didesnė įmonių dalis nei 2021 m. pabaigoje, o neigiamus mažesnė. Nurodytoje srityje augimą planuojanti įmonių dalis 50,0% 24,8% 36,5% 28,1% 26,5% 19,4% 18,6% 15,2% 24,0% 29,5% Gamybos ir paslaugų apimtys Darbuotojų skaičius Investicijos į įrengimus ir technologijas Prognozė 2021-iesiems (Išsakyta 2020 m. pab.) Prognozė 2022-iesiems (išsakyta 2021 m. pab.) Investicijos į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą Vidutinis darbo užmokestis Nurodytoje srityje mažėjimą planuojanti įmonių dalis 19,4% 17,7% 15,3% 7,9% 9,8% 5,7% 8,0% 7,0% 5,4% 2,0% Gamybos ir paslaugų apimtys Darbuotojų skaičius Investicijos į įrengimus ir technologijas Investicijos į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą Vidutinis darbo užmokestis Prognozė 2021-iesiems (Išsakyta 2020 m. pab.) Prognozė 2022-iesiems (išsakyta 2021 m. pab.) Gamybos ir/ar paslaugų apimtys Kiek daugiau nei pusė (55,6 proc.) šalies įmonių prognozuoja, kad 2022 m. gamybos ir/ar paslaugų apimtys nekis. Kas trečia (36,5 proc.) tikisi didesnių gamybos ir paslaugų apimčių nei 2021 m., 7,9 proc. mažesnių. Palyginti su praėjusių metų apklausos rezultatais, išaugo gamybos ir/ar paslaugų apimčių augimo besitikinčių įmonių dalis ir sumažėjo prognozuojančių gamybos ir paslaugų mastų traukimąsi m. pabaigoje gamybos ir paslaugų apimčių mažėjimą per artimiausius 12 mėn. prognozavo kas penkta įmonė (19,4 proc.), augimą kas ketvirta (24,8 proc.). Didžiausia dalis darbdavių, išreiškusių planus didinti gamybos ir/ar paslaugų apimtis tarp pramonės įmonių (46,4 proc.), mažiausia tarp žemės ūkio (28,4 proc.). Gamybos ir/ar paslaugų apimčių augimo tikisi 40,9 proc. statybos ir 34,5 proc. paslaugų sektoriaus darbdavių.

20 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 37,3% 38,0% 20,5% 40,2% 42,9% 34,8% 33,3% 44,9% 38,0% 39,2% 37,9% 39,8% 16,5% 28,8% 48,8% Daugiausia gamybos ir/ar paslaugų apimčių sumažėjimą prognozuojančių įmonių žemės ūkio sektoriuje (9,5 proc.). Mažėsiančių veiklos apimčių tikisi 8,6 proc. statybos, 7,8 proc. paslaugų ir 7,7 proc. pramonės įmonių. Įmonių, prognozuojančių gamybos ir/ar paslaugų apimčių pokyčiai lyginant su 2021 m., dalis (pagal ūkio sektorius) Žemės ūkis 28,4% 62,1% 9,5% Statyba 40,9% 50,6% 8,6% Pramonė 46,4% 45,9% 7,7% Paslaugos 34,5% 57,7% 7,8% Didės Iš esmės nekis Mažės Paslaugų sektoriuje didžiausia mažėsiančias veiklos apimtis prognozuojančių darbdavių dalis tarp apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių (16,9 proc.). Daugiausia darbdavių, besitikinčių paslaugų mastų didėjimo tarp vykdančių finansinę ir draudimo (50 proc.), meninę, pramoginė ir poilsio organizavimo (42,9 proc.) bei transporto ir saugojimo veiklą (41,2 proc.). Gamybos ir/ar paslaugų apimčių didinimą planuoja daugiau didesnių darbdavių. Tokį didėjimą numato 58,2 proc. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir 32,3 proc. įmonių, kuriose darbuotojų skaičius nesiekia 10. Gamybos ir paslaugų mastų mažėjimą numato 8,7 proc. įmonių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, ir 3 proc. įmonių, kuriose darbuotojų daugiau nei 250. Teritoriniai skirtumai. Tarp šalies apskričių Klaipėdos apskrityje didžiausia dalis darbdavių, prognozuojančių nekisiančias gamybos ir paslaugų apimtis (63,4 proc.) ir mažiausia dalis, numatančių gamybos ir paslaugų mastų augimą (20,5 proc.). Gamybos ir/ar paslaugų apimčių didėjimą 2022 m. prognozuojančių įmonių dalis 36,5% Apskrityse 36,5% Didžiuosiuose šalies miestuose Šalies vidurkis

21 Daugiausia darbdavių, besitikinančių gamybos ir paslaugų apimčių augimo Telšių apskrityje (44,9 proc.). Daugiausia prognozuojančių gamybos ir paslaugų mastų mažėjimą Klaipėdos apskrityje (16,1 proc.), mažiausiai Vilniaus apskrityje (1,2 proc.). Tarp penkių didžiųjų šalies miestų optimistiškiausiai gamybos ir paslaugų apimčių atžvilgiu nusiteikę Panevėžio darbdaviai: čia augimą planuoja beveik pusė (48,8 proc.) įmonių, pesimistiškiausiai Klaipėdos miesto darbdaviai čia veiklos augimo tikisi 16,5 proc. įmonių, mažėjimo 11,6 proc. Darbuotojų skaičiaus kaita Nekisiantį darbuotojų skaičių prognozuoja 66,2 proc. darbdavių, padidėjimo (lyginant su 2021 m.) tikisi 28,1 proc., mažėjimo 5,7 proc. įmonių. Daugiausia darbdavių, planuojančių didinti darbuotojų skaičių statybos ir pramonės sektoriuose. Čia kas trečia įmonė (atitinkamai 36,6 proc. ir 33,7 proc.) planuojanti didinti darbuotojų skaičių. Mažiausiai didėjimą prognozuoja žemės ūkio sektoriaus darbdavių (21,1 proc.). Darbdavių, numatančių darbuotojų skaičiaus pokyčius 2022 m., dalis (pagal ūkio sektorius) Žemės ūkis 21,1% 72,6% 6,3% Statyba 36,6% 55,6% 7,8% Pramonė 33,7% 60,1% 6,2% Paslaugos 26,3% 68,5% 5,3% Didės Iš esmės nekis Mažės Paslaugų sektoriuje augsiantį darbuotojų skaičių planuoja 26,3 proc. darbdavių. Daugiausiai finansinę ir draudimo veiklą bei transporto ir saugojimo veiklą vykdantys darbdaviai (atitinkamai 43,8 proc. ir 35,7 proc.). Mažiausiai nekilnojamo turto operacijų įmonės, švietimo ir viešojo valdymo organizacijos (atitinkamai 11,3 proc., 13,3 proc. ir 14,3 proc.). Tarp darbuotojų skaičių didinti planuojančių įmonių daugiau didesnių darbdavių. Kas antra (50,7 proc.) apklausta įmonė, kurioje dirba daugiau nei 250 darbuotojų, numato didinti darbuotojų skaičių. Įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų, darbuotojų skaičių didinti ketina ketvirtadalis (24,1 proc.). Teritoriniai skirtumai. Daugiausia darbuotojų skaičiaus didėjimą prognozuojančių darbdavių Panevėžio apskrityje (36,5 proc.). Mažiausiai įmonių, planuojančių didinti darbuotojų skaičių Klaipėdos apskrityje (14,2 proc.). Daugiausia įmonių, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių Klaipėdos apskrityje (10,4 proc.), mažiausiai Vilniaus (3,3 proc.). Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų daugiausia darbdavių, numatančių didinti darbuotojų skaičių Panevėžio mieste (43,9 proc.), mažiausiai Klaipėdoje (11 proc.). Daugiausia įmonių, planuojančių darbuotojų skaičiaus mažėjimą Klaipėdos mieste (9,1 proc.), mažiausiai Vilniuje (3,1 proc.).

22 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 28,9% 27,9% 14,2% 28,4% 36,5% 17,9% 25,9% 33,6% 35,2% 32,9% 31,7% 28,9% 11,0% 15,1% 43,9% Darbuotojų skaičiaus didėjimą 2022 m. prognozuojančių įmonių dalis Apskrityse Didžiuosiuose šalies miestuose 28,1% 28,1% Šalies vidurkis Vidutinio darbo užmokesčio kaita Vidutinio darbo užmokesčio augimą 2022-aisiais prognozuoja kas antra įmonė (50 proc.), mažėjimą 2 proc. 48 proc. darbdavių prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis išliks nepakitęs. Didžiausia darbo užmokesčio augimą planuojančių įmonių dalis pramonės sektoriuje (trys iš penkių pramonės darbdavių arba 60,4 proc. išsakė prognozes dėl augsiančio vidutinio darbo užmokesčio ), mažiausia paslaugų sektoriuje (47,3 proc.). Darbdavių, numatančių vidutinio darbo užmokesčio pokyčius 2022 m., dalis (pagal ūkio sektorius) Žemės ūkis 55,8% 44,2% Statyba 53,3% 42,0% 4,7% Pramonė 60,4% 37,6% 2,1% Paslaugos 47,3% 50,9% 1,7% Didės Iš esmės nekis Mažės Paslaugų sektoriuje daugiausia darbdavių, planuojančių augsiantį vidutinį darbo užmokestį tarp žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas teikiančių ir finansinę bei draudimo veiklą vykdančių įmonių, mažiausiai vidutinio atlygio augimą prognozuojančių tarp nekilnojamo turto operacijų įmonių. Vidutinį darbo užmokestį didinti numato 77,6 proc. įmonių, kuriose darbuotojų skaičius didesnis nei 250, ir 41,9 proc. įmonių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Pastarųjų daugiau nei pusė (55,7 proc.) numato, kad vidutinis darbo užmokestis nedidės.

23 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 54,2% 55,4% 32,5% 62,7% 62,8% 53,6% 59,3% 72,9% 52,1% 45,0% 41,1% 56,7% 21,3% 53,4% 67,1% Teritoriniai skirtumai. Daugiausiai darbdavių, planuojančių vidutinio darbo užmokesčio augimą Telšių apskrityje (72,9 proc.), mažiausiai Klaipėdos apskrityje (32,5 proc.). Pastarojoje apskrityje daugiausia įmonių, numatančių nesikeisiantį vidutinį darbo užmokestį (61,8 proc.) arba jį mažėsiantį (5,7 proc.). Tarp šalies didžiųjų miestų daugiausia įmonių, numatančių augsiantį vidutinį darbo užmokestį Panevėžyje (67,1 proc.). Mažiausiai prognozuojančių darbo užmokesčio augimą Klaipėdos mieste (21,3 proc.). Vidutinio darbo užmokesčio didėjimą 2022 m. prognozuojančių įmonių dalis Apskrityse Didžiuosiuose šalies miestuose 50,0% 50,0% Šalies vidurkis Investicijos į darbuotojų mokymą ir kvalifikaciją Didesnes investicijas į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą 2022 m. planuoja 24 proc. įmonių (pernai 15,2 proc.). Mažinti tokias investicijas ketina 7 proc. darbdavių (pernai 15,3 proc.). Didžiausia investicijų į darbuotojų mokymą augimą planuojančių darbdavių dalis pramonės ir statybos sektoriuose (atitinkamai 29 proc. ir 27,2 proc.). Darbdavių, numatančių investicijų į darbuotojų mokymą pokytį 2022 m., dalis (pagal ūkio sektorius) Žemės ūkis 16,8% 77,9% 5,3% Statyba 27,2% 64,2% 8,6% Pramonė 29,0% 63,6% 7,4% Paslaugos 23,0% 70,1% 6,8% Didės Iš esmės nekis Mažės

24 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys 20,5% 23,6% 16,1% 33,3% 21,8% 16,5% 24,1% 29,0% 29,6% 27,4% 26,9% 25,0% 12,2% 19,2% 22,0% Paslaugų sektoriuje didinti šias investicijas ketina 23 proc. Čia didžiausia darbdavių, planuojančių investicijų į darbuotojų mokymą ir kvalifikaciją augimą, dalis tarp finansinę ir draudimo veiklą bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas teikiančių įmonių (atitinkamai 56,3 proc. ir 36,8 proc.), mažiausia tarp apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių (14,1 proc.) m. daugiau investuoti į darbuotojų mokymą ketina 52,2 proc. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir 19,5 proc. įmonių, kuriose darbuotojų skaičius nesiekia 10. Teritoriniai skirtumai. Daugiausia darbdavių, numatančių didinti investicijas į darbuotojų mokymą Utenos apskrityje (29,6 proc.), mažiausiai ketinančių didinti tokias investicijas Klaipėdos apskrityje (16,1 proc.). Tarp penkių didžiųjų šalies miestų daugiausiai įmonių, ketinančių daugiau investuoti į darbuotojų mokymus ir kvalifikaciją Vilniuje (26,9 proc.), mažiausiai Klaipėdoje (12,2 proc.). Investicijų į darbuotojų mokymą didėjimą 2022 m. planuojančių įmonių dalis Apskrityse Didžiuosiuose šalies miestuose 24,0% Šalies vidurkis Investicijos į technologijas ir įrengimus Investicijas į įrengimus ir technologijas 2022 m. didinti ketina kas ketvirta (26,5 proc.) įmonė, mažinti 8 proc. Didžiausia dalis darbdavių, planuojančių didėsiančias tokias investicijas pramonės sektoriuje (34,3 proc.) ir mažiausia tarp paslaugų (24,5 proc.). Paslaugų sektoriuje daugiausia įmonių, ketinančių didinti tokias investicijas tarp finansinę ir draudimo ir veiklą vykdančių įmonių. Daugiausia darbdavių, planuojančių tokias investicijas mažinti tarp vykdančių apgyvendinimo ir maitinimo veiklą. Didėsiančias investicijas į technologijas ir įrengimus prognozuoja kas antra įmonė (52,2 proc.) įmonė, kurioje dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir kas penkta (21,2 proc.), turinti iki 10 darbuotojų. Teritoriniai skirtumai. Didžiausia dalis įmonių, numatančių investicijų į technologijas didinimą Marijampolės apskrityje (37,3 proc.), mažiausia Klaipėdos (19,9 proc.). Tarp šalies penkių didžiųjų miestų daugiausia darbdavių, planuojančių didinti investicijas į technologijas Kaune (31 proc.), mažiausia Klaipėdoje (13,4 proc.).

25 19,5% 25,9% 37,4% 52,2% 21,2% 31,3% 40,6% 43,3% 25,1% 29,3% 36,4% 50,7% 41,9% 58,6% 67,1% 77,6% 23,0% 29,0% 27,2% 16,8% 24,6% 34,3% 29,6% 29,5% 26,3% 33,7% 36,6% 21,1% 47,3% 60,4% 53,3% 55,8% Nurodytoje srityje didėjimą 2022 m. prognozuojančių darbdavių dalis (ūkio sektoriuose) Darbuotojų skaičius Vidutinis darbo užmokestis 28,1% 50,0% Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis 24,0% Investicijos į darbuotojų mokymus ir kvalifikaciją Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis 26,5% Investicijos į įrengimus ir technologijas Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis Šalyje Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis Nurodytoje srityje didėjimą 2022 m. prognozuojančių darbdavių dalis (skirtingo dydžio įmonėse) Darbuotojų skaičius Vidutinis darbo užmokestis 28,1% 50,0% Iki 10 darb darb darb darb. Iki 10 darb darb darb darb. Investicijos į darbuotojų mokymą ir kvalifikaciją Investicijos į įrengimus ir technologijas 24,0% 26,5% Iki 10 darb darb darb darb. Iki 10 darb darb darb darb. Šalyje

26 19,4% 25,0% 29,4% 37,3% 33,7% 24,5% 23,1% 20,9% Plėtros planai Ketinimus 2022-aisiais veiklą plėsti Lietuvoje ir/ar užsienyje išsakė kas penkta apklausoje dalyvavusi įmonė (22,4 proc.). Beveik pusė (47,8 proc.) teigė neturintys galutinio sprendimo, 29,8 proc. nurodė apsisprendimą veiklos artimiausiais metais neplėsti. Veiklos plėtros užsienyje ketinimus nurodė 5,4 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Daugiausiai veiklą plėsti planuojančių įmonių statybos sektoriuje (29,2 proc.), mažiausiai žemės ūkio (17,9 proc.). Daugiausiai tvirtai nusprendusių veiklos 2022 m. neplėsti žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose (atitinkamai 34,7 proc. ir 32,1 proc.). Paslaugų sektoriuje daugiausia plėtrą planuojančių darbdavių tarp finansinę ir draudimo bei informacijos ir ryšių veiklą vykdančių įmonių, mažiausia tarp viešojo valdymo, švietimo bei apgyvenimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių. Darbdavių prognozės dėl veiklos plėtros 2022 m. Žemės ūkis 17,9% 34,7% 47,4% Statyba 29,2% 17,5% 53,3% Pramonė 24,9% 25,4% 49,7% Paslaugos 21,2% 32,1% 46,7% Planuoja veiklos plėtrą Lietuvoje ir/ar užsienyje Tikrai ne Nenuspręsta Daugiau veiklos plėtros planų turinčių darbdavių tarp didesnių įmonių, o turinčių tvirtą apsisprendimą artimiausiais metais veiklos neplėsti tarp mažesnių. Veiklą plėsti ketina 37,3 proc. įmonių, kurių darbuotojų skaičius viršija 250, ir 19,4 proc. įmonių, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Veiklos plėsti neketina kas trečia įmonė, turinti iki 10 darbuotojų, ir kas penkta, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Veiklos plėtrą planuojančių darbdavių dalis Apsisprendusių veiklos 2022 m. neplėsti darbdavių dalis 29,80% 22,4% iki 10 darb darb darb darb. Šalyje iki 10 darb darb darb darb. Šalyje Mažiausiai veiklos plėtrą planuojančių darbdavių Šiaulių apskrityje (12,5 proc.), daugiausia Telšių (29 proc.).

27 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus 37,0% 23,5% 44,5% 15,8% 48,4% 10,5% 47,4% 11,3% 44,2% 18,2% 43,7% 13,1% 43,4% 11,3% 56,3% 16,5% 59,2% 14,1% 49,3% 20,2% Numatomas Covid-19 pandemijos poveikis Prognozuodami galimą Covid-19 pandemijos poveikį veiklos rezultatams 2022 m., daugiau darbdavių numato prastesnius veiklos rezultatus bei geresnius. Prastesnių veiklos rezultatų nei 2021-aisiais (toliau nuosmukio) tikisi beveik pusė (47,4 proc.) apklausoje dalyvavusių įmonių, geresnius veiklos rezultatus (toliau augimo) planuoja 16,6 proc. Pesimistiškiausiai šiuo klausimu nusiteikę paslaugų sektorius ir nedidelės įmonės. Kas antra (51,2 proc.) paslaugų įmonė prognozuoja pandemijos sąlygotus prastesnius veiklos rezultatus. Nuosmukį prognozuoja ir kas antra (53,7 proc.) įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų. Darbdavių numatomas įmonės veiklos rezultatų 2022-aisiais pokytis dėl Covid-19 pandemijos Ūkio sektoriuose Skirtingo dydžio įmonėse Žemės ūkis 6,6% 52,7% 40,7% 250+ darb. 26,6% 54,7% 18,8% Statyba 15,9% 44,8% 39,3% darb. 23,6% 42,2% 34,2% Pramonė 17,8% 47,3% 34,9% darb. 16,1% 42,7% 41,3% Paslaugos 17,0% 31,8% 51,2% iki 10 darb. 15,1% 31,2% 53,7% Augimas Nei nuosmukis, nei augimas Nuosmukis Augimas Nei nuosmukis, nei augimas Nuosmukis Paslaugų sektoriuje pesimistiškiausiai šiuo klausimu nusiteikę apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas tiekiančios bei kitą aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės iš atitinkamai 69,5 proc. ir 60,6 proc. numato prastėsiančius veiklos rezultatus dėl pandemijos. Geresnių veiklos rezultatų dėl pandemijos daugiausiai tikisi finansinę ir draudimo veiklą vykdančios įmonės (31,3 proc.). Teritoriniai skirtumai. Daugiausia darbdavių, numatančių veiklos rezultatų prastėjimą dėl Covid-19 pandemijos Utenos ir Telšių apskrityse. Čia kas antra įmonė (atitinkamai 59,2 proc. ir 56,3 proc.) numato prastesnius 2022-ųjų veiklos rezultatus bei 2021 m. Daugiausia įmonių, prognozuojančių 2022-uosius baigti geresniais rezultatais Alytaus ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 23,5 proc. ir 20,5 proc.). Darbdavių numatomas įmonės veiklos rezultatų 2022 m. pokytis dėl Covid-19 pandemijos (šalies apskrityse) Nuosmukis Augimas

28 5,4% 17,0% 11,8% 17,8% 5,9% 15,9% 4,0% 6,6% 72,1% 51,2% 56,0% 34,9% 60,3% 39,3% 59,6% 40,7% Tarp šalies didžiųjų miestų daugiausia įmonių, ketinančių išlaikyti stabilius veiklos rezultatus Šiauliuose (59,7 proc.). Vilniuje numatoma didžiausia dinamika: tarp penkių didžiųjų miestų čia daugiausia darbdavių, ketinančių 2022-uosius pabaigti geresniais rezultatais nei 2021-uosius (21,2 proc.) ir didžiausia dalis, planuojančių prastesnius rezultatus nei praėjusiais metais. Geresnių rezultatų tikisi finansinę ir draudimo bei informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės, prastesnių apgyvendinimo ir maitinimo bei žmonių sveikatos ir socialinio darbo paslaugas teikiančios įmonės. Palyginti su praėjusių metų apklausoje išsakytomis darbdavių prognozėmis, 2022-uosius įmonės pasitinka gerokai optimistiškiau nei 2021-uosius: visuose ūkio sektoriuose daugiau įmonių planuoja 2022-aisiais pasiekti geresnių veiklos rezultatų, mažiau patirti nuosmukį. Veiklos rezultatų 2022 m. pokytį prognozuojančių darbdavių dalis (pagal ūkio sektorius) Augimas Nuosmukis Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis 2021 m m. Paslaugos Pramonė Statyba Žemės ūkis 2021 m m. Pramonės darbdaviai nusiteikę optimistiškiau nei kitų sektorių statybos, žemės ūkio, paslaugų įmonės. Tarp pramonės įmonių daugiau darbdavių, planuojančių didesnes nei 2021 m. gamybos ir/ar paslaugų apimtis, augsiančias investicijas į įrengimus ir technologijas bei darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, vidutinio darbo užmokesčio didėjimą. Statybos sektoriuje daugiausia darbdavių planuoja augsiantį darbuotojų skaičių ir veiklos plėtrą. Žemės ūkio ir paslaugų sektoriaus darbdavių prognozės nuosaikesnės: palyginti su pramonės ir statybos įmonėmis, augsiančias gamybos ir/ar paslaugų apimtis, didėsiantį darbuotojų skaičių, vidutinį darbo užmokestį ir investicijas į įrengimus bei kvalifikacijos kėlimą planuoja mažesnė darbdavių dalis. Paslaugų sektoriuje optimistiškiausiai nusiteikusios finansų ir draudimo veiklą vykdančios įmonės, pesimistiškai apgyvenimo ir maitinimo paslaugas tiekiančios įmonės.

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Ligita Valalytė /Užimtumo tarnybos direktorė 2018/10/25 Darbo rinkos tendencijos 2018 m. sausio 1 d. registruota 152481 darbo neturinčių Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika 2017 m. skatino darbo jėgos

Detaliau

VILNIAUS APSKRITIES 2017 METŲ I-III KETVIRČIŲ DARBO RINKOS TENDENCIJOS Moterų nedarbas išliko maženis nei vyrų. Darbo daugiausiai ieškojo metų a

VILNIAUS APSKRITIES 2017 METŲ I-III KETVIRČIŲ DARBO RINKOS TENDENCIJOS Moterų nedarbas išliko maženis nei vyrų. Darbo daugiausiai ieškojo metų a VILNIAUS APSKRITIES 2017 METŲ I-III KETVIRČIŲ DARBO RINKOS TENDENCIJOS Moterų nedarbas išliko maženis nei vyrų. Darbo daugiausiai ieškojo 30-49 metų amžiaus asmenys, tyrintys profesinę kvalifikaciją ir

Detaliau

Darbo rinkos tendencijos 2017 m. I ketv.

Darbo rinkos tendencijos 2017 m. I ketv. Šiaulių teritorinė darbo birža Darbo rinkos tendencijos 2017 m. I ketv. 2016 m. I-III ketv. INFORMACINIS LEIDINYS BESIDOMINTIEMS DARBO RINKA: APIBENDRINIMAI IR ĮŽVALGOS, STATISTINĖ INFORMACIJA GRAFIŠKAI,

Detaliau

Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. I pusmetis Vilnius

Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. I pusmetis Vilnius Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. I pusmetis Vilnius Turinys Užimtumo tendencijos... 3 Registruoto nedarbo tendencijos... 5 Regioniniai skirtumai... 7 Darbo jėgos pasiūla kas ieškojo darbo?...

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai

Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai 2019 m. balandžio 05 d. A n o t a c i j a Apžvalgoje informacija apie Lietuvos regionų ekonomikos rodiklius, jų tarpusavio palyginimas. Daugiau informacijos ieškokite

Detaliau

Nelaimingų atsitikimų darbe analizė 2018 metais užregistruoti pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai (toliau NA dar

Nelaimingų atsitikimų darbe analizė 2018 metais užregistruoti pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai (toliau NA dar Nelaimingų atsitikimų darbe analizė metais užregistruoti pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai (toliau NA darbe). Įmonėse įvyko lengvi, sunkūs ir mirtini NA darbe. metų mirtinų

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m

I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: 2019.05.30 Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės metinis augimas sudarė 7,7%. Iš viso eksportuota prekių

Detaliau

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra

Detaliau

Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vyst

Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vyst Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2018 2020 metų bendrojo plano 1 priedas TINKLO

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA

60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA 60 TYRIMO KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ, DARBDAVIŲ IR KITŲ SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIS ATASKAITA UŽSAKOVAS: KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA VALSTYBINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS (institucijos ar įstaigos pavadinimas) 2008 METŲ TARNYBAI PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS ANALIZĖ 2009 m. kovo 6 d. VD

Detaliau

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČI

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČI VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA REKOMENDACIJŲ DĖL DIDŽIAUSIO LEISTINO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, PAREIGYBIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE ĮGYVENDINIMO

Detaliau

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų eiga

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų eiga AUDITO, APSKAITOS, TURTO VERTINIMO IR NEMOKUMO VALDYMO TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO BEI FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO PROCESŲ 2019 M. SAUSIO KOVO

Detaliau

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija GAMTINIŲ DUJŲ RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2011 M. I KETV. Vilnius, 2011 2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Algirdo g. 27, LT-03219

Detaliau

Slide 1

Slide 1 ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VANDENTVARKOS VEIKLOS EFEKTYVINIMO GAIRĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VADOVYBEI IR SAVIVALDYBĖS KOMITETAMS Direktorius Vaidas Litinskas Vandentvarkos ūkis 2014 metais

Detaliau

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2017 M. I KETV. Vilnius, 2017 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT Zarasų miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTATYMO TYRIMAS Tyrimo ataskaita 2015 m. Turinys 1 pav.

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos šilumos ūkio apžvalga Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2009 m. sausio 23 d. Viešbutis Reval Hotel Lietuva h Europos šalys,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS,

PATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS, PATVIRTINTA Klaipėdos,,Žaliakalnio gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V- 207 KLAIPĖDOS,,ŽALIAKALNIO GIMNAZIJOS, 290438420 2019 2021-ŲJŲ METŲ STRATEGINIS PLANAS VEIKLOS KONTEKSTAS

Detaliau

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1 PRIORITETINĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS KRYPTYS 1) Plėsti socialines paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams. 2) Gerinti

Detaliau

(Microsoft Word - Ai\360kinamasis ra\360tas.docx)

(Microsoft Word - Ai\360kinamasis ra\360tas.docx) VIEŠOJI ĮSTAIGA DAINŲ PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRAS Kodas 145371299 Aido g. 18, LT-78242 Šiauliai, Tel., faks. (8-41) 552791 2018 METŲ 3 MĖNESIŲ TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS RINKINIO SUTRUMPINTAS

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k

Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų atsiliepti skambučiai. Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, k Išgelbėtos gyvybės valstybei leidžia sutaupyti milijonus litų 277 038 atsiliepti skambučiai Virš 6 milijonų bandymų prisiskambinti Šiuos skaičius, kalbėdama apie 2011- uosius metus, įvardija Lietuvos telefoninių

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS),

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS), Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PEG-11 (MĖNESINĖS) ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO PEP-11 (MĖNESINĖS) ELEKTROS

Detaliau

Présentation PowerPoint

Présentation PowerPoint Imigracija ir Darbo migracija ES ir Lietuvoje Audra Sipavičienė TMO, EMN Migracijos svarba pasaulyje 2,9% 2,8% 2,8% 2,9% 3,2% 3,3% 3,4% 3,5% Iš kurių 75+ milijonai arba maždaug 1/3 yra Europoje 153 mln

Detaliau

STATISTIKOS DEPARTAMENTO

STATISTIKOS DEPARTAMENTO Įsakymas netenka galios 2015-03-20: Lietuvos statistikos departamentas, Įsakymas Nr. DĮ-354, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19823 Dėl Verslo paslaugų įmonės veiklos statistinės ataskaitos

Detaliau

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai, LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius 1 TURINYS I. TYRIMO METODIKA...3 II. TYRIMO REZULTATAI...6 III. APIBENDRINIMAI...12 2 I. TYRIMO METODIKA Visuomenės

Detaliau

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni

LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemoni LIETUVOS DARBO BIRŽA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemonių įgyvendinimo priežiūros komisijai MOTYVUOTA IŠVADA

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS ELEKTROS ENERGIJOS PERSIUNTIMO PASLAUGOS KAINŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS PASKELBIMO 2018 m. lapkričio 16

Detaliau

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012

Sveikatos rastingumo tyrimas-2012 LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO VISUOMENĖS SVEIKATOS INSTITUTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

, LIETUVOS SUVIRINTOJU ASOCIACIJA Erasmus + projektas Welder Training Quality development Nr LT01-KA SUVIRINIMO SPECIALISTŲ PROFES

, LIETUVOS SUVIRINTOJU ASOCIACIJA Erasmus + projektas Welder Training Quality development Nr LT01-KA SUVIRINIMO SPECIALISTŲ PROFES Erasmus + projektas Welder Training Quality development Nr. - 2014-1-LT01-KA202-000621 SUVIRINIMO SPECIALISTŲ PROFESINIO PARENGIMO IR RINKOS STUDIJA STATISTINIŲ TYRIMŲ ATASKAITA Parengė : N. Višniakov

Detaliau

Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS Antraštės pakeitimai: Nr. 1377,

Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS Antraštės pakeitimai: Nr. 1377, Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr. 121-5484 Neoficialus nutarimo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS Antraštės pakeitimai: Nr. 1377, 2004-11-03, Žin., 2004, Nr. 162-5917 (2004-11-06) DĖL

Detaliau

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv

Microsoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 M. IV KETV. Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

Nekilnojamojo turto sandorių apmokestinimas Rolandas Ragėnas

Nekilnojamojo turto sandorių apmokestinimas Rolandas Ragėnas Nekilnojamojo turto sandorių apmokestinimas Rolandas Ragėnas Nekilnojamojo turto sandoriai 1. Nuoma 2. Pardavimas (ar kitoks perleidimas nuosavybėn) 3. Paveldėjimas 4. Dovanojimas 5. Kiti Nuomos veiklos

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) stoties aptarnavimo kokybę bei efektyvumą, apklausos metu siekta sužinoti respondentų nuomonę apie GMP teikiamų paslaugų

Detaliau

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc 6. MOLĖTŲ RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMA Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra nustatyta trijų lygmenų integracijos ašių hierarchija (6.1 pav.). 6.1 pav. Ištrauka iš LR teritorijos bendrojo

Detaliau

1302_priedas

1302_priedas PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. B-TS-1302 INDIVIDUALIOS VEIKLOS, KURIA GALI BŪTI VERČIAMASI TURINT VERSLO LIUDIJIMĄ, RŪŠYS IR FIKSUOTI PAJAMŲ MOKESČIŲ

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos

Detaliau

PANEVEŽIO RAJONO

PANEVEŽIO RAJONO PATVIRTINTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-127 PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2016 2022 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 2 I dalis. Panevėžio rajono socialinės,

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakym

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakym PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 4-554 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.4-139 redakcija) Tikslo ir uždavinio pavadinimas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation STATYBA 2017 Ilgiausiai šalyje gyvuojanti paroda, kuri vietoje suburia verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, architektus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir galutinius vartotojus, kurie ne tik

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“ Kas ta „Sniego gniūžtė“?

Lietuvos krikščioniškojo jaunimo  blaivybės sąjunga „Žingsnis“   Kas ta „Sniego gniūžtė“? Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga Žingsnis PIRMININKO IR VALDYBOS METINĖ VEIKLOS ATASKAITA LKJBS Žingsnis Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga (LKJBS) Žingsnis yra prevencinė

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Invaldos LT pristatymas birzoje

Microsoft PowerPoint - Invaldos LT pristatymas birzoje AB Invalda LT raida orientuota į vertės kūrimą 2014 m. birželio 3 d. Listinguojamų bendrovių vadovų susitikimas su investuotojais Klausimai, į kuriuos atsakysime šioje prezentacijoje 1. Kas yra Invalda

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201 PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. BENDRA INFORMACIJA APIE

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik

IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublik IŠVADA DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO VŠĮ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ MOKYMO CENTRE DAINAVA Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr.

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 KOVAS 2

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 KOVAS 2 Lietuvos ekonomikos apžvalga 219 KOVAS 2 LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA 219 M. KOVAS ISSN 229-8358 (online) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito

Detaliau

ŠALČININKŲ DARBO BIRŽOS, ŠIRVINTŲ DARBO BIRŽOS, ŠVENČIONIŲ DARBO BIRŽOS, TRAKŲ DARBO BIRŽOS, VILNIAUS DARBO BIRŽOS IR UKMERGĖS DARBO BIRŽOS REORGANIZA

ŠALČININKŲ DARBO BIRŽOS, ŠIRVINTŲ DARBO BIRŽOS, ŠVENČIONIŲ DARBO BIRŽOS, TRAKŲ DARBO BIRŽOS, VILNIAUS DARBO BIRŽOS IR UKMERGĖS DARBO BIRŽOS REORGANIZA Projektas ALYTAUS TERITORINĖS DARBO BIRŽOS, KAUNO TERITORINĖS DARBO BIRŽOS, KLAIPĖDOS TERITORINĖS DARBO BIRŽOS, MARIJAMPOLĖS TERITORINĖS DARBO BIRŽOS, PANEVĖŽIO TERITORINĖS DARBO BIRŽOS, ŠIAULIŲ TERITORINĖS

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

3 VSAFAS projekto priedai

3 VSAFAS projekto priedai 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) Partizanų 46, Kaunas Įm

Detaliau

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2018 M. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM)

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2018 M. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2018 M. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) 2018 2020 metų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių

Detaliau

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK

UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASK UŽIMTUMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SKYRIAUS 2018 M. VEIKLOS ATASKAITA Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės

Detaliau

1_II_et_P_Sav_mokymai

1_II_et_P_Sav_mokymai 1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010

Detaliau

7S-18_priedas

7S-18_priedas 1 Projektinių pasiūlymų Utenos regiono plėtros tarybai projektinių pasiūlymų apibendrinimo Utenos regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarkos 3 priedas PATVIRTINTA Utenos regiono plėtros tarybos 2010

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

Metø ataskaita

Metø ataskaita Metø ataskaita 2012 2012 LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2012 VILNIUS 2013 ISSN 1648-9020 (online) Lietuvos banko valdyba 2012 m. ataskaitą patvirtino 2013 m. balandžio 25 d. Ją rengiant, panaudoti Lietuvos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - PGI_2015

Microsoft PowerPoint - PGI_2015 2015 m. Pilietinės galios indeksas Tyrimo pristatymas Vilnius, 2016-03-24 Pagrindiniai 2015 m. pilietinės galios indekso rodikliai Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa Tyrimo laikas: 2015 m. lapkričio

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

Detaliau

AR

AR Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos PALANGOS GINTARAS 2016 metų trečio ketvirčio aiškinamasis raštas 2016 m. spalio 25 d. I. BENDROJI DALIS Viešoji įstaiga Palangos vaikų reabilitacijos

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) Straipsniai FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pastabos Pateikimo valiuta ir tikslumas: Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena eurais Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIO 2017 M. GRUODŽIO 22 D. POTVARKIO NR. A3-241

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIS POTVARKIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS KANCLERIO 2017 M. GRUODŽIO 22 D. POTVARKIO NR. A3-241

Detaliau

COM(2018)409/F1 - LT

COM(2018)409/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO P

PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO P PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016 2020 METŲ BENDRASIS PLANAS I SKYRIUS

Detaliau

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lie

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lie Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lietuvos gyventojų buvo sėkmingi vertinant jų finansinės

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖT

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖT VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL ŪKININKO, KURIAM TAIKOMA KOMPENSACINIO PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO TARIFO SCHEMA, PATIEKTOS PRODUKCIJOS

Detaliau

_FR

_FR Finansų rinkų apžvalga 2012 m. Lapkritis Akcijų indekso DJIA (-0,54 proc. lapkritį ir +6,61 proc. 2012 m.) vertė praėjusį mėnesį krito, o indeksų S&P 500 (+0,28 proc. lapkritį ir +12,61 proc. 2012 m.)

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

Gyventoju pajamu apmokestinimo tvarka nuo

Gyventoju pajamu apmokestinimo tvarka nuo 1 Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2013 metų sausio 1 dienos Darbo santykiai Darbu otojas 15 proc. 6 proc. 3 proc. 0 proc*. Ne PVM objektas Darbd avys (Drau dėjas) A klasė 3 proc. 27,8 proc. +

Detaliau

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų,

1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 2017 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, 1. Druskininkų savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos apžvalga 217 m. Druskininkų savivaldybė yra suskirstyta į 16 nekilnojamojo turto verčių zonų, kuriose nekilnojamojo turto kainos yra skirtingos. segmente,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos gyventojų nuomonė apie teisėsaugą ir viešojo saugumo būklės vertinimas Dr. Eglė Vileikienė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas 2016.02.12 Tyrimo metodika Reprezentatyvi

Detaliau

PRITARTA

PRITARTA PRITARTA Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-6.114 ROKIŠKIO SOCIALINĖS PARAMOS CENTRO DIREKTORĖS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. Įstaigos pristatymas. Rokiškio

Detaliau

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009

Pilietinės Galios indeksas m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 Pilietinės Galios indeksas 2 0 0 8 m e t a i Civic Empowerment Index 2008 Mindaugas Degutis Ainė Ramonaitė Rūta Žiliukaitė Vilnius 2009 UDK 316.3(474.5) Pi67 Tyrimą remia: Ilgalaikė pilietinio ir tautinio

Detaliau

Microsoft Word - FA-37.doc.rtf

Microsoft Word - FA-37.doc.rtf LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTE PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS ATLIKTO FINANSINIO (TEISĖTUMO) AUDITO REZULTATŲ

Detaliau

~ ~ ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL ALYTAUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ TIKSLINIMO PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBA

~ ~ ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL ALYTAUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ TIKSLINIMO PAGAL PRIEMONĘ SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBA ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL ALYTAUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ TIKSLINIMO PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS" 2011 m. lapkričio 3

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

TVIEŠOSIOS

TVIEŠOSIOS VIEŠOJI ĮSTAIGA PRIENŲ LIGONINĖ 2015 M. VEIKLOS ATASKAITA VšĮ Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė PRIENAI 2016 LIGONINĖS MISIJA Teikti prieinamas, mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas,

Detaliau