!!" #
Turinys vadas 5 1. BU-LRAIC modelio formavimo eiga ir snaud objektai... 6 2. Pagrindini BU-LRAIC metodini princip apžvalga... 7 2.1 Tinklo paklausa... 7 2.2 Tinklo rangos pajgum vertinimas... 7 2.3 Paslaug snaud nustatymas... 7 3. Modelio naudojimosi instrukcija... 9 3.1 Modelio struktra... 9 3.2 Puslapis Meniu... 9 3.3 vesties parametr puslapiai... 10 3.3.1 Puslapis D1 Paslaug apimtys... 10 3.3.2 Puslapis D2 Paslaug... 10 3.3.3 Puslapis D3 Tinklo element pajgumai... 10 3.3.4 Puslapis D4 Tinklo... 11 3.3.4.1 Sritis Aprpties parametrai... 11 3.3.4.2 Sritis Srauto paskirstymas tarp tinkl... 11 3.3.4.3 Sritis UMTS tinklo srautas... 11 3.3.4.4 Sritis GSM tinklo srautas... 12 3.3.4.5 Sritis Node B pajgumas apjungta... 12 3.3.4.6 Sritis Radijo jungties rezervas... 12 3.3.4.7 Sritis UMTS aikšteli konfigracija... 12 3.3.4.8 Sritis BTS pajgumas... 12 3.3.4.9 Sritis GSM aikšteli konfigracija... 12 3.3.4.10 Sritis Perdavimo tinklas... 12 3.3.4.11 Sritis Kita... 13 3.3.5 Puslapis D5 Vienarši snaud kategorij (HCC) duomenys... 13 3.3.6 Puslapis D6 Priedai bendrosioms snaudoms padengti... 13 3.3.7 Puslapis D7 Paslaug matrica... 14 3.4 Skaiiavimo puslapiai... 14 3.4.1 Puslapis C1 Paslaug paklausa... 14 3.4.1.1 Sritis Paslaug perskaiiavimas ir paslaug apimtys... 14 3.4.1.2 Sritis Paslaug ir tinklo element matricos... 15 3.4.1.3 Sritis Paskirstymo rodikliai... 15 3.4.2 Puslapis C2 Projekcija... 15 3.4.2.1 Lentel Sraut projekcija... 15 3.4.2.2 Lentel Paslaug paklausos augimas... 15 3.4.3 Puslapis C3 Tinklo projektavimas... 15 3.4.3.1 Sritis NodeB skaiiavimai... 16 3.4.3.2 Sritis BTS skaiiavimai... 17 3.4.3.3 Sritis Sektoriai... 18 3.4.3.4 Sritis Imtuvas/sistuvas (TRX)... 19 3.4.3.5 Sritis Perdavimo tinklas... 19 3.4.3.6 Sritis Bazins stoties valdiklis (BSC)... 20 3.4.3.7 Sritis Perkodavimo valdiklis (TRC)... 20 3.4.3.8 Sritis Radijo tinklo valdiklis (RNC)... 20 3.4.3.9 Sritis MSC tarnybin stotis (MSS) ir terpi ssaja (MGW)... 20 3.4.3.10 Sritis Judriojo telefono ryšio komutacin stotis (MSC)... 21 3.4.3.11 Sritis Intelektualus tinklas (IN)... 22 3.4.3.12 Sritis Balso pašto paslaug blokas (VMS)... 22 3.4.3.13 Sritis Tinklo abonent registras (HLR)... 22 3.4.3.14 Sritis Trumpj žinui centras (SMSC)... 23 3.4.3.15 Sritis Vaizdo žinui centras (MMSC)... 23 3.4.3.16 Sritis Paket kontrols blokas (PCU) ir GPRS paslaug mazgas (SGSN)... 23 3.4.3.17 Sritis Pagrindinis SDH perdavimo tinklas... 23 3.4.3.18 Sritis Skirtosios linijos... 23 UAB Ernst & Young Baltic 3
3.4.4 Puslapis C4 Tinklo verts nustatymas... 24 3.4.5 Puslapis C5 Priedai bendrosioms snaudoms padengti... 24 3.4.6 Puslapis C6 HCC NC... 25 3.4.7 Puslapis C7 Rezultatai... 25 3.4.8 Puslapis C8 Erlang lentel... 25 4. Tinkl sujungimo taško suteikimo (POI) modelis... 26 4.1 Modeliavimo prielaidos... 26 4.2 Rezultatai... 26 Priedas A vesties duomen atnaujinimo metodika... 28 UAB Ernst & Young Baltic 4
vadas 2004 metais Lietuvos Respublikos Ryši reguliavimo tarnyba (toliau RRT) inicijavo didmenini balso skambui užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkos tyrim Lietuvoje ir remiantis gautais rezultatais nustat, kad: Lietuvoje yra 3 dominuojantys judriojo ryšio operatoriai, turintys didel taka (angl. Significant market power, toliau SMP) balso skambui užbaigimo individualiuose judriojo telefono ryšio tinkluose rinkoje; Skambui užbaigimo kainos rinkoje dominuojani judriojo telefono ryšio operatori tinkluose nra pakankamai žemos, lyginant su atitinkamomis mažmeninmis kainomis (daugeliu atvej jos yra net aukštesns); tai sukuria jimo rink barjerus naujiems operatoriams ir paslaug teikjams ir tokiu bdu mažina konkurencij rinkoje. Siekdama paskatinti efektyvi konkurencij, RRT pareigojo didel tak rinkoje turinius Lietuvos judriojo telefono ryšio operatorius (toliau Operatorius) nustatyti tokius judriojo telefono ryšio skambui užbaigimo tarifus, kurie išsprst anksiau mintas konkurencijos problemas. RRT, vertinusi pagrindines kain kontrols metod alternatyvas, nusprend, jog tinkamiausias skambui užbaigimo kain kontrols metodas yra BU-LRAIC, kuris yra plaiai paplits rankis skambui užbaigimo judriojo telefono ryšio tinkluose paslaug kain reguliavimui Europos Sjungos šalyse. Pagrindinis BU-LRAIC modelio tikslas nustatyti skambui užbaigimo snaudas, kurias patirt efektyviai konkurencinje rinkoje veikiantis operatorius. Šios BU-LRAIC dokumentacijos tikslas aprašyti MS Excel suformuot BU-LRAIC model, jo struktr, techninius-technologinius veikimo ir vadybinius ekonominius snaud skaiiavimo principus, bei pateikti jo naudojimosi instrukcij. Svokos naudojamos šiame dokumente yra suderintos su svokomis apibržtomis metodinse gairse ilgo laikotarpio vidutini padidjimo snaud apskaitos modelio judriajame telefono ryšio tinkle ruošimui. UAB Ernst & Young Baltic 5
1. BU-LRAIC modelio formavimo eiga ir snaud objektai BU-LRAIC modelio krimas buvo vykdomas keliais etapais, kurie yra pateikti žemiau esanioje schemoje: 1 Schema. BU-LRAIC modelio formavimo eiga. BU-LRAIC modelyje modeliuojam snaud objekt srašas yra suderintas su RRT nustatytais paslaug apibržimais. Modeliuojam paslaug srašas ir apibržimai yra pateikiami žemiau esanioje lentelje. 1 lentel. BU-LRAIC modelyje modeliuojam snaud objekt srašas Eil. Nr. Snaud objektas Apibržimas 1. Balso skambui inicijavimas 2. Balso skambui užbaigimas 3. Balso skambuiai tinklo viduje Skambuio perdavimas nuo tinklo galinio taško, kuriame šis skambutis yra pradedamas iki vietins telefono stoties (imtinai), esanios ariausiai inicijuojanio abonento ir kurioje yra arba gali bti suteiktas tinkl sujungimas. Matuojama minutmis. Skambuio perdavimas nuo vietins telefono stoties (imtinai), esanios ariausiai abonento, kuriam skambinama, kurioje yra arba gali bti suteiktas tinkl sujungimas, iki tinklo galinio taško, kuriame šis skambutis yra užbaigiamas. Matuojama minutmis. Skambuio perdavimas nuo tinklo galinio taško (tinklo viduje), kuriame šis skambutis yra pradedamas iki tinklo kito galinio taško (tinklo viduje), kuriame šis skambuti yra užbaigiamas. Matuojama minutmis. 4. Duomen perdavimas WAP Duomen perdavimas naudojant WAP duomen perdavimo technologij. Matuojama megabaitais. 5. Duomen perdavimas EDGE Duomen perdavimas naudojant EDGE duomen perdavimo technologij. Matuojama megabaitais. 6. Duomen perdavimas UMTS Duomen perdavimas naudojant UMTS duomen perdavimo technologij. Matuojama megabaitais. 7. Duomen perdavimas HSDPA Duomen perdavimas naudojant HSDPA duomen perdavimo technologij. Matuojama megabaitais. 8. Duomen perdavimas CSD Duomen perdavimas perjungiamais kanalais. Matuojama minutmis. 9. Duomen perdavimas HSCSD Duomen perdavimas didels spartos perjungiamais kanalais. Matuojama minutmis. 10. Trumpoji žinut (SMS) Trumposios žinuts išsiuntimas. Matuojama SMS vienetais. 11. Vaizdo žinut (MMS) Vaizdo žinuts išsiuntimas. Matuojama MMS vienetais. UAB Ernst & Young Baltic 6
2. Pagrindini BU-LRAIC metodini princip apžvalga BU-LRAIC modelio tikslas yra nustatyti paslaug snaudas, kurias patirt naujas efektyviai veikiantis operatorius konkurencingoje rinkoje, darant prielaid, kad tinklas yra sumodeliuotas taip, kad tenkint esam ir ateit orientuot paklaus. 1 paveikslas iliustruoja pagrindin BU-LRAIC modeliavimo princip ir eig, kuria remiasi ir šiuo dokumentu aprašomas modelis. Tinklo paklausa Tinklo rangos pajgumo vertinimas Tinklo verts nustatymas Paslaug snaud nustatymas 1 paveikslas. Pagrindinis BU-LRAIC modeliavimo principas ir eiga. 2.1 Tinklo paklausa Tinklo paklausos dalis modelyje btina tam, kad vertinus tinklo paklaus, atitinkamai bt modeliuojama tinklo infrastruktra. Kadangi tinklo rangos pajgumai yra vertinami atsižvelgiant piko laiko srautus, dl to tinklo paklausos dalyje vertintas tinklo srautas yra perskaiiuojamas piko laiko sraut. Nei vienas tinklas nra kuriamas dabartiniam rinkos poreikiui tenkinti. Tinklas kuriamas atsižvelgiant rinkos ateities poreikius. Dl tolimos ateities neapibržtumo, BU-LRAIC modeliavimas atliekamas 2006 2010 m. laikotarpiui, taiau toks modeliavimo laikotarpis nereiškia, jog tinklas nustos egzistuoti (bus išjungtas) 2010 m. 2.2 Tinklo rangos pajgum vertinimas vertinus tinklo paklaus, identifikuojama reikiama tinklo ranga, kuri palaiko nustatyt paklausos lyg piko metu. Tai yra daroma naudojant inžinerin model, kuris atsižvelgia agreguot tinkl rangos prigimt ir nustato kiekvien apibdinto tinklo elemento komponent. Naudojant kintamj snaud struktras, tai leidžia nustatyti snaudas kiekvienam elementui. Tinklo verts nustatymas Identifikavus visus btinus tinklo rangos elementus, nustatomos vienarši snaud kategorijos (angl. Homogenous Cost Categories, toliau HCC). HCC yra snaud grup, turinti t pat veiksn bei t pat snaud-kiekio sryš (angl. cost volume relationship, toliau CVR) ir kuri apimtis vienodai veikia technologiniai pokyiai. HCC verts yra nustatomos skaiiuojant metines CAPEX snaudas tinklo elementams ir pridedant pried bendrosioms snaudoms padengti (CAPEX ir OPEX snaudoms). Rezultatai, gauti vertinus tinklo rangos pajgum, atspindi j bendrj atkuriamj vert (angl. Gross Replacement Cost, toliau GRC). Norint apskaiiuoti ilgojo laikotarpio padidjimo snaudas modeliuojamoms paslaugoms, GRC turi bti paskirstyta metais atsižvelgiant : Kapitalo snaudas (CAPEX); Veiklos snaudas (OPEX). CAPEX snaudas sudaro kapitalo snaudos ir ilgalaikio turto nusidvjimas. OPEX snaudas sudaro darbo užmokestis (traukiant socialin draudim), medžiag bei išorini paslaug snaudos (transportavimas, apsauga, mokjimai kitiems Operatoriams ir kt.) CAPEX snaudos yra perskaiiuojamos metinius dydžius naudojant tiesiogiai proporcingo nusidvjimo metod, taiau modelis turi galimyb apskaiiuoti metines CAPEX snaudas ir kitais dviem pamintais metodais, apibržtais metodinse gairse. OPEX snaudos yra padengiamos kaip priedas bendrosioms snaudoms padengti. 2.3 Paslaug snaud nustatymas Nustaius tinklo vert, snaudos paskirstomos tinkl komponentams, tinklo komponentai suderinami su tinklo paslaugomis ir tokiu bdu nustatomos snaudos (žr. 2 paveiksl). Vienarši snaud kategorijos Tinklo komponentai Paslaugos UAB Ernst & Young Baltic 7
2 paveikslas: Snaud paskirstymo principas Nustaius HCC, jos yra paskirstomos tinklo komponentams (angl. Network Components, toliau NC). NC yra loginiai elementai, kurie jungia pagal funkcin paskirt vienaršius tinklo elementus. Toliau NC snaudos yra nustatomos sumuojant priskirtas snaudas (HCC). NC snaudos yra padalijamos iš paslaug apimties ir taip gaunamos NC vieneto snaudos. Galiausiai, paslaug snaudos yra apskaiiuojamos pagal tinklo komponento vieneto snaudas bei NC naudojimosi statistikos duomenimis. UAB Ernst & Young Baltic 8
3. Modelio naudojimosi instrukcija BU-LRAIC modelis yra sukurtas MS Excel 2003 programinje rangoje (MS Office Professional programins rangos paketo dalis). Tam, kad vartotojas matyt vis šioje naudojimosi instrukcijoje aprašom funkcionalum, btina turti ne žemesn nei MS Excel 2003 programins rangos versij. Tuo atveju, jei naudojama žemesn nei MS Excel 2003 versija, dalis BU-LRAIC modelio funkcionalumo gali neveikti. Toliau pateikiamas BU-LRAIC modelio aprašymas. 3.1 Modelio struktra BU-LRAIC modelis susideda iš trij pagrindini dali: Meniu puslapis; vesties parametr puslapiai; Skaiiavimo puslapiai. Šios dalys yra išskirtos skirtingomis modelio puslapi spalvomis: meniu mlyna, vesties parametrai smlio ir skaiiavimai žalia. Žemiau pateikta schema iliustruoja modelio struktr ir modelio puslapi tarpusavio ryšius. 2 Schema. BU-LRAIC modelio struktra ir ssajos Pastaba. Jungtys iš D2 C6 ir iš D2 C3 šioje schemoje nenurodytos. Rodykl, jungianti puslapius nurodo vieno puslapio (iš kurio išeina rodykl) vesties parametr ar skaiiavim rezultat naudojim kitame puslapyje ( kur nukreipta rodykl). Pavyzdžiui, C1 Paslaug paklausa puslapyje skaiiavimai atliekami naudojant duomenis iš D1 Paslaug apimtys ir D2 Paslaug puslapi. 3.2 Puslapis Meniu Puslapis Meniu skirtas modelio puslapi valdymui. Puslap Meniu sudaro du mygtuk blokai vesties parametrai ir skaiiavimai (žirti 2 schem) ir pasirenkamj reikšmi laukelis, kuriame nurodomi nuo kuri met projektuojamos paslaug apimtys ateit. Paspaudus mygtuk, esant mintuose blokuose, atveriamas atitinkamas modelio puslapis. Taip pat, paspaudus mygtuk, esant modelio puslapio kairiame viršutiniame kampe Intro, gržtama atgal puslap Meniu atveriamas puslapis Meniu. UAB Ernst & Young Baltic 9
3.3 vesties parametr puslapiai Modelyje yra šie vesties parametr puslapiai: 1. Puslapis D1 Paslaug apimtys (angl. D1 Service Volumes ) 2. Puslapis D2 Paslaug (angl. D2 Service Statistics ) 3. Puslapis D3 Tinklo element pajgumai (angl. D3 Headroom Allowance ) 4. Puslapis D4 Tinklo (angl. D4 Network Statistics ) 5. Puslapis D5 Vienarši snaud kategorij (HCC) duomenys (angl. D5 HCC Data ) 6. Puslapis D6 Priedai bendrosioms snaudoms padengti (angl. D6 Mark-ups ) 7. Puslapis D7 Paslaug matrica (angl. D7 Service matrix ). Kaip ir nurodyta 2 schemoje, kiekvieno puslapio duomenys yra naudojami konkreiuose skaiiavim arba kituose vesties parametr puslapiuose. vesties parametr puslapiuose yra dviej skirting rši vesties duomenys: 1. Operatori duomenys pateikti klausimynuose (puslapio lstels nuspalvintos rožine spalva ) 2. vesties parametrai nurodyti metodinse gairse (puslapio lstels nuspalvintos šviesiai mlyna spalva ) 3.3.1 Puslapis D1 Paslaug apimtys Šiame puslapyje pateikti abonent kiekio (9-13 eiluts) ir paslaug apimi duomenys nuo 2006 iki 2012 (skaitytinai) (14-37 eiluts). Ši duomen lentel sudaryta iš duomen tipo (B stulpelis), matavimo vieneto (D stulpelis) ir apimi 2006-2012 metams (F-L stulpeliai) stulpeli. Žemiau patiekiamas pagrindini paslaug srašas: Balso skambui srautas (14-18 eiluts) Vaizdo skambui srautas (19-22 eiluts) Trumpj žinui (SMS) srautas (23-26 eiluts) Vaizdo žinui (MMS) srautas (27-30 eiluts) Duomen perdavimo srautas komutuojamomis ryšio linijomis (31-32 eiluts) Paketinio duomen perdavimo srautas (33-37 eiluts) Detals paslaug tip apibržimai pateikti apklausos klausimyno (toliau klausimynas) aprašyme. Šio puslapio duomenys naudojami C2 Projekcija skaiiavim puslapyje, duomen naudojimas skaiiavimuose aprašomas 3.4.2 Projekcija skyriuje. 3.3.2 Puslapis D2 Paslaug Šis vesties parametr puslapis susideda iš dviej lenteli: Maršrutizavimo matricos (6-33 eiluts) Modeliavimo parametr lentel. Ši lentel sudaryta iš toki stulpeli: Parametrai (B stulpelis), Matavimo vienetas (D stulpelis) ir Bendros verts tinklui (E stulpelis). Taip pat lentelje išskiriamos atskiros dalys: Apmokestinto ir neapmokestinto srauto parametrai (39-44 eiluts) Paslaug srauto vertinimo netipinmis dienomis parametrai (45-48 eiluts) SMS/MMS perskaiiavimo parametrai (49-52 eiluts) Duomen perdavimo perskaiiavimo parametrai (53-63 eiluts) Vaizdo ir balso skambui perdavimo spartos parametrai (64-66 eiluts) Tinklo parametrai (67-73 eiluts) Mint duomen naudojimas skaiiavimuose aprašomas 3.3.7 Puslapis D7 Paslaug matrica, 3.4.1 Puslapis C1 Paslaug paklausa, 3.4.3 Puslapis C3 Tinklo projektavimas ir 3.4.6 Puslapis C6 HCC NC skyriuose. 3.3.3 Puslapis D3 Tinklo element pajgumai Šis vesties parametr puslapis yra tinklo element ir j pajgum parametr lentel. Lentel susideda iš toki stulpeli: Tinklo elemento tipas (B stulpelis) Matavimo vienetas (D stulpelis) Pagrindins dalies pajgumai (jei taikytina) (F stulpelis) UAB Ernst & Young Baltic 10
Papildomos dalies pajgumai (jei taikytina) (G stulpelis) Maksimalus techninis pajgumas (skaitant galimus elemento papildymus) (H stulpelis) Tinklo panaudojimo koeficientas, (einamuoju planavimo etapu) (I stulpelis) Planavimo laikotarpis (J stulpelis) Tinklo paklausos grup (L stulpelis) Rezervas paklausos augimui patenkinti (N stulpelis) Darbin tinklo elemento pajgumo dalis (O stulpelis) Pagrindins dalies darbinis pajgumas (Q stulpelis) Pltinio darbinis pajgumas (R stulpelis) Maksimalus darbinis pajgumas (S stulpelis) Nuo F iki J stulpeliuose esantys duomenys surinkti klausimynuose. L stulpelyje (Tinklo paklausos grup) nustatoma viena iš trij galim tinklo paklausos grupi pagal konkretaus tinklo elemento planavimo pobd. Kituose lentels stulpeliuose naudojant puslapio C2 Projekcija lentelje Paslaug paklausos augimas gautus rezultatus atliekami skaiiavimai, kurie aprašyti Metodini gairi 7.1. Pagrindins element dalys ir j pltiniai skyriuje. 3.3.4 Puslapis D4 Tinklo Šis vesties parametr puslapis susideda iš ši pagrindini srii: Aprpties parametrai (8-45 eiluts) Srauto paskirstymas tarp tinkl (46-55 eiluts) UMTS tinklo srautas (56-76 eiluts) GSM tinklo srautas (77-97 eiluts) Node B pajgumas apjungta (98-132 eiluts) Radijo jungties rezervas (133-139 eiluts) UMTS aikšteli konfigracija (140-160 eiluts) BTS pajgumas (161-181 eiluts) GSM aikšteli konfigracija (182-205 eiluts) Perdavimo tinklas (206-235 eiluts) Kita (236-240 eiluts) 3.3.4.1 Sritis Aprpties parametrai Aprpties parametr srit galime išskirti dvi dalis. Pirma dalis nurodo kok bendr Lietuvos Respublikos plot apima modeliuojamas tinklas (10 eilut), kokiomis proporcijomis padalinta ši teritorija pagal geografines sritis (12-14 eiluts) ir koki ploto dal padengia UMTS (16-19 eiluts) bei GSM (21-24 eiluts) tinklai pagal atitinkamas geografines sritis. Šie duomenys modelyje naudojami apskaiiuoti bazini stoi skaii aprpties reikalavimams patenkinti. Antra dalis yra tam tikros judriojo ryšio technologijos ar požymio buvimo tinkle nustatymas (25-44 eiluts). Pavyzdžiui, jei modeliuojamame GSM tinkle yra EDGE technologija, tai atitinkamame laukelyje vedamas 1, jei nra tokios technologijos vedamas 0. 3.3.4.2 Sritis Srauto paskirstymas tarp tinkl Srauto paskirstymo tarp tinkl srityje nustatomas kaip paskirstomas paslaug srautas (netraukiant paketini duomen srauto) tarp UMTS radijo tinklo ir GSM radijo tinklo (48-50 eiluts). Bendra UMTS radijo tinklo ir GSM radijo tinklo proporcij suma (procentais) turi bti lygi 100% (48 eilut). Taip pat nustatoma kaip paskirstomas tas pats paslaug srautas pagrindiniame tinkle: kokia srauto dalis aptarnaujama judriojo ryšio komutacinje stotyje (MSC, 2G architektra, 53 eilut) ir kokia MSC tarnybinje stotyje bei terpi ssajoje (MSS+MGW, 3G architektra, 54 eilut). Ši srauto 2G ir 3G dali suma turi bti lygi 100% (52 eilut). 3.3.4.3 Sritis UMTS tinklo srautas UMTS tinklo srauto srities pirmose (59 ir 60) eilutse vertinamas paslaug srautas piko laiku: Balso ir vaizdo paslaug srautas erlangais. Jis lygus bendram UMTS tinklo srautui be paketini duomen perdavimo dalies. UAB Ernst & Young Baltic 11
Paketini duomen perdavimo srautas, BHMB. Šis dydis vertinamas išrenkant didesn BHMB UMTS sraut iš srauto bazins stoties kryptimi (angl. up-link) (toliau duomen perdavimas aukštyn) ir srauto mobiliojo prietaiso kryptimi (angl. down-link) (toliau duomen perdavimas žemyn). Kitose trijose šios srities dalyse (62-75 eiluts) pateikiamas UMTS srauto pasiskirstymas pagal geografines sritis ir lsteli tipus. Šie duomenys toliau naudojami apskaiiuoti UMTS tinklo element kiekius puslapyje C3 Tinklo projektavimas. 3.3.4.4 Sritis GSM tinklo srautas GSM tinklo srauto srities pirmose (80 ir 81) eilutse vertinamas paslaug srautas piko laiku: Balso paslaug srautas erlangais. Jis lygus bendram GSM tinklo srautui be paketini duomen perdavimo dalies. Paketini duomen perdavimo srautas erlangais. Šis dydis apskaiiuojamas susumuojant GSM duomen perdavimo aukštyn ir perdavimo žemyn srautus (jau perskaiiuotus minutes) Kitose trijose šios srities dalyse (83-96 eiluts) pateikiamas GSM srauto pasiskirstymas pagal geografines sritis lsteli tipus. Šie duomenys toliau modelyje naudojami apskaiiuoti GSM tinklo element kiekius puslapyje C3 Tinklo projektavimas. 3.3.4.5 Sritis Node B pajgumas apjungta Šios srityje pradžioje nurodomas pagal operatoriaus naudojamus UMTS ryšio dažnius apskaiiuotas UMTS tinklo (1900 MHz) spektro juost ploio (2x5 MHz) kiekis (101 eilut). Toliau pateikiamos NodeB lstels spindulio (103-106 eiluts) ir perdavimo spartos prielaidos pagal lsteli tipus ir geografines sritis (108-131 eiluts). Šie duomenys toliau modelyje naudojami apskaiiuoti NodeB kiekius. 3.3.4.6 Sritis Radijo jungties rezervas Šioje srityje pateikiamas lstels panaudojimo rezervo piko laiku verts pagal lsteli tipus (135-138 eiluts). Šis parametras toliau modelyje naudojamas apskaiiuoti NodeB kiekius. 3.3.4.7 Sritis UMTS aikšteli konfigracija Šioje srityje pateikiamos makro lstels kieki pasiskirstymo pagal sektori ir teritorij tipus proporcijos (142-155 eiluts) bei mikro (158 eilut) ir piko (159 eilut) lsteli vidutinis skaiius aikštelje. Šie parametrai toliau modelyje naudojami apskaiiuoti NodeB kiekius. 3.3.4.8 Sritis BTS pajgumas Šios srities pradžioje nurodomas pagal operatoriaus naudojamus GSM ryšio dažnius apskaiiuotas 900 MHz (GSM ir EGSM) ir 1800 MHz (DCS) ryšio dažni juost ploio (2x MHz) kiekis (164 ir 165 eiluts) bei pateikiami 900 MHz ir 1800 MHz pakartotinio sektoriaus panaudojimo koeficientai (167 ir 168 eiluts). Toliau pateikiamos bazins stoties imtuvo/sistuvo bangos ilgio (170 eilut), lstels spindulio (172-175 eiluts) ir fizinio pajgumo sektoriuje (177-180 eiluts) pagal lsteli tipus ir geografines sritis modeliavimo prielaidos. Šie duomenys toliau modelyje naudojami apskaiiuoti BTS kiekius. 3.3.4.9 Sritis GSM aikšteli konfigracija Šioje srityje pateikiamos makro lstels kieki pasiskirstymo pagal sektori ir teritorij tipus proporcijos (184-199 eiluts) bei mikro (203 eilut) ir piko (209 eilut) lsteli vidutinis skaiius aikštelje. Šie parametrai toliau modelyje naudojami apskaiiuoti BTS kiekius. 3.3.4.10 Sritis Perdavimo tinklas Šios srities pradžioje nurodomas PDH mikrobang aikšteli kiekio santykis su bendru aikšteli kiekiu visame tinkle (208 eilut) ir SDH mikrobang aikšteli kiekio santykis su bendru aikšteli kiekiu visame (211 eilut). Toliau pateikiamas pasirenkamj reikšmi laukelis (216 eilut), kuriame galima pasirinkti BTS/NodeB-BSC/RNC jungi padalinimo pagal skirtingas PDH mikrobangas scenarij: vidutinio modeliavimo arba Monte-Karlo modeliavimo. Vidutinio modeliavimo scenarijaus atveju skaiiavimai atliekami remiantis operatoriaus klausimyne pateiktomis mikrobang proporcijomis (221-224 eiluts). Monte-Karlo modeliavimo scenarijaus mikrobang proporcijos apskaiiuojamos kaip nurodyta Metodini gairi skyriuje 7.18 Perdavimo tinklas. 226 eilutje, kaip modelio prielaida, pateikiamas vidutinis BTS/NodeB aikšteli kiekis vienai jungiai (PDH mikrobanga) UAB Ernst & Young Baltic 12
Paskutin šios srities dalis apibržia BSC/RNC-MSC arba BSC/RNC-MGW jungi proporcijas pagal pajgumus: kokia sraut dalis tenka mikrobang ir skirtj linij jungtims (230-232 eiluts). Taip pat nurodomas vidutinis BSC/RNC aikšteli skaiius vienoje perdavimo tinklo jungtyje (234 eilut) Šie duomenys toliau modelyje naudojami apskaiiuoti PDH mikrobang kiekius tinkle. 3.3.4.11 Sritis Kita Šioje srityje pateikiama prielaida dl vidutinio IN transakcij kiekio per vien išankstinio apmokjimo paslaugos vartotojo skambut (išeinantys ir skambuiai savame tinkle) (239 eilut). Šis parametras naudojamas apskaiiuoti paslaug valdymo taško kiekius (SCP). 3.3.5 Puslapis D5 Vienarši snaud kategorij (HCC) duomenys Šiame vesties parametr puslapyje pateikiami vienarši snaud kategorij finansiniai duomenys: Einamoji tinklo rangos kaina, LT (D stulpelis) Einamoji tinklo rangos kaina, EUR (E stulpelis) Bendra einamoji tinklo rangos kaina, LT (F stulpelis) Naudingas tarnavimo laikotarpis (G stulpelis) Paskutini penki met kain indeks vidurkis (H stulpelis) Buhalterins verts (NBV) ir sigijimo verts (GBV) santykis (I stulpelis) Detals HCC duomen, pateikt viršuje, apibržimai pateikti BU-LRAIC klausimyno aprašyme. HCC finansiniai duomenys toliau yra naudojami C4 Tinklo verts nustatymo skaiiavimo puslapyje. Šiame vesties parametr puslapyje taip pat pateikiamas LT/EUR valiutos kursas (lstel C9), kuris yra naudojamas E stulpelio Einamoji rangos kaina, EUR reikšmi apskaiiavimui. Taip pat šiame puslapyje yra pateikiama Vidutin svertin kapitalo kaina (WACC) (lstel C10) ir tinklo investicij vertimo metines snaudas metodikos pasirinkimas (lstel C11). Šie du paskutiniai parametrai yra naudojami skaiiavim puslapyje C4 Tinklo verts nustatymas. 3.3.6 Puslapis D6 Priedai bendrosioms snaudoms padengti Šiame vesties parametr puslapyje pateikiamos pried bendrosioms snaudoms padengti reikšms. BU-LRAIC modelyje naudojami priedai bendrosioms snaudoms padengti yra nustatyti remiantis Operatori pateiktais duomenimis (tinklo veiklos snaudos, tinklo valdymo sistemos veiklos snaudos, administracijos ir palaikymo veiklos snaudos, administracijos ir palaikymo kapitalo snaudos), sumodeliuota atstatomja tinklo verte (GRC) ir Operatori finansinmis atskaitomybmis. OPEX priedas buvo nustatytas dalijant tinklo veiklos snaudas iš sumodeliuotos atstatomosios verts, OPEX (administracija ir palaikymas) priedas buvo nustatytas dalijant administracijos ir palaikymo veiklos snaudas iš OPEX priedo, Tinklo valdymo sistem priedas buvo nustatytas dalijant tinklo valdymo sistemos veiklos snaudos iš sumodeliuotos atstatomosios verts, CAPEX (administracija ir palaikymas) priedas buvo nustatytas dalijant administracijos ir palaikymo kapitalo snaudas iš OPEX priedo. BU-LRAIC modelyje naudojami ir šiame vesties parametr puslapyje yra pateikiami šie pried bendrosioms snaudoms padengti pjviai: Priedai tinklo veiklos snaudoms padengti (lstel B10) Aikšteli infrastruktra Bazini stoi sistemos (BSS) infrastruktra Perdavimo tinklas MSC/MGW ir kiti tinklo elementai Priedai tinklo valdymo sistemos snaudoms padengti (lstel B16) BSS infrastruktra Perdavimo tinklas MSC/MGW ir kiti tinklo elementai Priedai administracijos ir palaikymo veiklos snaudoms padengti (lstel B23) Bendra tinklo infrastruktra Priedai administracijos ir palaikymo kapitalo snaudoms padengti (lstel B26) Bendra tinklo infrastruktra UAB Ernst & Young Baltic 13
Priedai bendrosioms snaudoms padengti yra pateikti procentine išraiška ir toliau yra naudojami C5 Pried bendrosioms snaudoms padengti skaiiavimo puslapyje, kuriame apskaiiuojamos absoliutins pried bendrosioms snaudoms padengti reikšms. 3.3.7 Puslapis D7 Paslaug matrica Šiame vesties parametr puslapyje nustatomi vidutiniai paslaug panaudojimo koeficientai, norint vliau apskaiiuoti paslaug snaudas tenkanias kiekvienam tinklo komponentui. B stulpelyje Paslaug tipas pateikiamos modeliuojamos tinklo paslaugos, lstelse C5 W5 tinklo komponentai, lstelse C9:V20 paslaug panaudojimo koeficientai. Vidutini paslaug panaudojimo koeficient apskaiiavimui imami duomenys iš vesties parametr puslapio D4 Tinklo ir skaiiavimo puslapio C1 Paslaug paklausa. Skaiiavimai remiasi principais, pateiktais ir patvirtintais Metodinse gairse. 3.4 Skaiiavimo puslapiai vesties parametr puslapi aprašyme ir modelio puslapiuose apibržiami duomen šaltiniai, bendrai nurodomas tolimesnis gaut rezultat naudojimas. Šioje dalyje aprašomi modelio skaiiavimo dalies veikimo principai, skaiiavimo puslapi sudtins dalys. Modelis susideda iš ši skaiiavimo puslapi: 1. Puslapis C1 Paslaug paklausa (angl. C1 Demand ) 2. Puslapis C2 Projekcija (angl. C2 Projection ) 3. Puslapis C3 Tinklo projektavimas (angl. C3 Network Design ) 4. Puslapis C4 Tinklo verts nustatymas (angl. C4 Revaluation ) 5. Puslapis C5 Priedai bendrosioms snaudoms padengti (angl. C5 Mark-ups ) 6. Puslapis C6 HCC NC (angl. C6 HCC NC ) 7. Puslapis C7 Rezultatai (angl. C7 NC-Services ) 8. Puslapis C8 Erlang lentel (angl. C8 Erlang ) Skaiiavimo puslapiuose kiekvienoje lstelje atliekami skaiiavimai (jose vestos formuls), todl jos negali bti ištrintos ar kitaip keiiamos. Nesilaikant šio reikalavimo, modelis gali veikti ne pilna apimti arba nepateikti joki rezultat. 3.4.1 Puslapis C1 Paslaug paklausa Šiame skaiiavimo puslapyje išskiriamos trys pagrindins sritys: Paslaug perskaiiavimas ir paslaug apimtys (paruošiamoji paklausos skaiiavim dalis) Paslaug ir tinklo element matricos (toliau Matrica) Paskirstymo rodikliai 3.4.1.1 Sritis Paslaug perskaiiavimas ir paslaug apimtys Šioje srityje atliekami paruošiamieji paslaug ir tinklo element matricos skaiiavimai. Paslaug apimtys, kurios matuojamos ne minutmis perskaiiuojamos ekvivalentines minutes. ekvivalentines minutes perskaiiuojamos ši paslaug apimtys: SMS žinut (vnt.) MMS žinut (vnt.) GPRS duomen perdavimas (MB) EDGE duomen perdavimas (MB) GSM duomen perdavimas (MB) UMTS duomen perdavimas (MB) Vaizdo skambuio minut (min) Perskaiiavimai atliekami remiantis metodini gairi 6.3. Paslaug paklausos perskaiiavimas skyriuje aprašytomis formulmis ir D2 Paslaug vesties parametr puslapyje pateiktais duomenimis. Toliau apskaiiuojamas laukimo laikas vienai skmingo skambuio minutei (42 eilut) ir išrenkamos Meniu puslapyje nustatyt met apimtys (43-71 eiluts). UAB Ernst & Young Baltic 14
3.4.1.2 Sritis Paslaug ir tinklo element matricos Šios srities skaiiavimai atliekami remiantis metodini gairi 6.3. Paslaug paklausos perskaiiavimas skyriuje aprašytomis formulmis ir D2 Paslaug vesties parametr puslapyje pateiktais duomenimis. Paslaug ir tinklo element matrica yra ta pati D2 Paslaug puslapyje apibržta maršrutizavimo matrica tik papildyta balso ir vaizdo skambui kieki eilutmis. Pirmoje, svertini paslaug apimi, Matricoje vertinamos svertins paslaug apimtys, t.y. sudauginamos metins paslaug apimtys su atitinkamais paslaug ir tinklo element maršrutizavimo koeficientais iš D2 Paslaug puslapio. Atliekant svertini sraut skaiiavimus kartu atliekamas balso ir vaizdo skambui kiekio apskaiiavimas (102-110 eiluts). Antroje, svertini paslaug ekvivalentinmis minutmis apimi, Matricoje pirmos Matricos rezultatai padauginami iš atitinkam paslaug perskaiiavimo koeficient ir gaunamos ekvivalentini minui apimtys. Treioje, piko laiko srauto, Matricoje apskaiiuojami paslaug srautai piko laiku, t.y. vertinamas erlang ir megabait (piko laiku) kiekis. Treios Matricos rezultatai gaunami antros Matricos rezultatus padauginus iš srauto perskaiiavimo piko laiku sraut parametr ( D2 Paslaug puslapio 44-48 eiluts). Antros Matricos rezultatai toliau modelyje naudojami C6 HCC-NC puslapyje, treios Matricos rezultatai C3 Tinklo projektavimas puslapyje. Detalesnis ši rezultat naudojimas aprašomas atitinkamuose skyriuose. 3.4.1.3 Sritis Paskirstymo rodikliai Ši sritis skirta vertinti duomen perdavimo ir kit paslaug proporcijas. 200-216 eilutse vertinamos duomen perdavimo ir kit paslaug (balso skambui minuts, SMS ir MMS žinuts, bei HSCSD/CSD duomen perdavimo minuts) svertini apimi ekvivalentinmis minutmis proporcijos GSM ir UMTS radijo tinkluose. 202-208 eilutse gautos srauto apimtys naudojamos apskaiiuoti srauto pasiskirstymo proporcijas (210-216 eiluts). 218-226 eilutse vertinamos duomen perdavimo ir kit paslaug (balso ir vaizdo skambui minuts, SMS ir MMS žinuts, bei HSCSD/CSD duomen perdavimo minuts) svertini sraut proporcijos (kilobitais per sekund) pagrindiniuose GSM ir UMTS tinkluose. 220-222 eilutse gautos srauto apimtys naudojamos apskaiiuoti srauto pasiskirstymo proporcijas (224-226 eiluts). Mintos proporcijos toliau modelyje naudojamos C6 HCC-NC puslapyje paskirstyti snaudas tinklo komponentams. 3.4.2 Puslapis C2 Projekcija Šis puslapis susideda iš dviej lenteli: Sraut projekcija Paslaug paklausos augimas Paslaug (ekvivalentinmis minutmis) projektavimas atliekamas pagal paklausos grupes, kurios apibržtos metodini gairi 7.1. Pagrindins element dalys ir j pltiniai skyriuje. 3.4.2.1 Lentel Sraut projekcija Ši lentel sudaro Paklausos grup (B stulpelis), Einamasis laikas (D stulpelis) ir Apimtys (F-J stulpeliai) stulpeliai. 13-15 eilutse apskaiiuojamos analizuojam met ( Meniu puslapyje nustatyt met) paklausos grupi verts naudojant D1 Paslaug apimtys puslapio rezultatus. Tose paiose eilutse stulpeli grupje Apimtys apskaiiuojamos atitinkam met paklausos grupi verts naudojant C1 Paslaug paklausa ir D1 Paslaug apimtys puslapi duomenis. 9-11 eilutse stulpeli grupje Apimtys apskaiiuojamos paklausos grupi veri 2006 2010 met projekcijos nuo analizuojam met, t.y. vertinamas konkrei met verts ir analizuojam met verts santykis. 3.4.2.2 Lentel Paslaug paklausos augimas Ši lentel sudaro Paklausos grup (B stulpelis) ir planavimo laikotarpi (D-J stulpeliai) stulpeliai. 21 eilutje apskaiiuojama koki 19 eilutje nurodytas planavimo laikotarpis dal sudaro vienuose metuose (planavimo laikotarpiui 1 ir 2 metams priek ši dalis lygi 1). 21-23 eilutse vertinamas bendras paslaug projekcijos ir planavimo laikotarpio efektas, t.y. apskaiiuojamas paklausos augimo rodiklis (Metodinse gairse žymimas rsdg). Paklausos augimo rodiklis (tam tikrai paklausos grupei ir planavimo laikotarpiui) naudojamas D3 Tinklo element pajgumai puslapyje apskaiiuoti tinklo elemento rezerv paklausos augimui patenkinti. 3.4.3 Puslapis C3 Tinklo projektavimas Šiame puslapyje atliekami tinklo element kieki skaiiavimai. Išskiriamos šios pagrindins puslapio dalys: UAB Ernst & Young Baltic 15
Sritis NodeB skaiiavimai Sritis BTS skaiiavimai Sritis Sektoriai Sritis Imtuvas/sistuvas (TRX) Sritis Perdavimo tinklas Sritis Bazins stoties valdiklis (BSC) Sritis Perkodavimo valdiklis (TRC) Sritis Radijo tinklo valdiklis (RNC) Sritis MSC tarnybin stotis (MSS) ir terpi ssaja (MGW) Sritis Judriojo telefono ryšio komutacin stotis (MSC) Sritis Intelektualus tinklas (IN) Sritis Balso pašto paslaug blokas (VMS) Sritis Tinklo abonent registras (HLR) Sritis Trumpj žinui centras (SMSC) Sritis Vaizdo žinui centras (MMSC) Sritis Paket kontrols blokas (PCU) ir GPRS paslaug mazgas (SGSN) Sritis Pagrindinis SDH perdavimo tinklas Sritis Skirtosios linijos 3.4.3.1 Sritis NodeB skaiiavimai NodeB skaiiavimai yra UMTS tinklo radijo dalies element modeliavimas. Šie skaiiavimai suskirstomi šešias dalis, kurios žemiau aprašomos. 1. Lsteli kiekis balso pajgum reikalavimams patenkinti A. Šioje dalyje pirmiausia apskaiiuojamas bendras pajgumas (erlangai) tenkantis UMTS tinklui pagal geografines sritis. Jis apskaiiuojamas sudauginant konkreios geografins srities UMTS aprpties proporcij ( D4 Tinklo 17-19 eiluts), srauto proporcij UMTS tinkle ( D4 Tinklo 63-65 eiluts) ir balso bei vaizdo paslaug sraut erlangais (bendras UMTS tinklo srautas be paketini duomen perdavimo, D4 Tinklo 59 eilut). B. Antra, skaiiuojami pajgumai pagal lsteli tipus. A dalyje aprašyti pajgumai pagal geografines sritis dauginami iš atitinkam UMTS tinklo proporcij pagal lsteli tipus ( D4 Tinklo 67-75 eiluts). C. Treia, B dalyje gauti rezultatai dauginami iš lstels panaudojimo rezervo piko laiku atitinkamai pagal lstels tipus ( D4 Tinklo 133-138 eiluts). D. Šioje dalyje perkeliamos prielaid dl sektori pajgumo UMTS tinkle pagal lsteli tipus verts. E. Užbaigiant apskaiiuojamas sektori kiekis tenkinantis pajgum reikalavimus dalinant C dalyje gautus rezultatus iš atitinkam D dalies rezultat ir rezultat suapvalinant iki didesnio sveikojo skaiiaus. Pirmoje dalyje aprašyti skaiiavimai atliekami nuosekliai, t.y. sekantis skaiiavimas atliekamas užbaigus ankstesnius skaiiavimus. 2. Lstels. Duomen perdavimo pajgumai A. Pirmiausia apskaiiuojamas duomen perdavimo bendras pajgumas (BH megabaitai) tenkantis UMTS tinklui pagal geografines sritis. Jis apskaiiuojamas sudauginant konkreios geografins srities UMTS aprpties proporcij ( D4 Tinklo 17-19 eiluts), srauto proporcij UMTS tinkle ( D4 Tinklo 63-65 eiluts) ir paketini duomen paslaug sraut BH megabaitais ( D4 Tinklo 60 eilut). B. Antra, skaiiuojami pajgumai pagal lsteli tipus. A dalyje aprašyti pajgumai pagal geografines sritis dauginami iš atitinkam UMTS tinklo proporcij pagal lsteli tipus ( D4 Tinklo 67-75 eiluts). C. Treia, B dalyje gauti rezultatai dauginami iš lstels panaudojimo rezervo piko laiku atitinkamai pagal lstels tipus ( D4 Tinklo 133-138 eiluts) ir gautas BH megabait skaiius perskaiiuojamas Mbit/s skaii. D. Šioje dalyje perkeliamos prielaid dl sektori pajgumo UMTS tinkle pagal lsteli tipus verts. E. Užbaigiant apskaiiuojamas sektori kiekis tenkinantis pajgum reikalavimus dalinant C dalyje gautus rezultatus iš atitinkam D dalies rezultat ir gautus dalmenis suapvalinant iki didesnio sveikojo skaiiaus. UAB Ernst & Young Baltic 16
Antroje dalyje aprašyti skaiiavimai atliekami nuosekliai, t.y. sekantis skaiiavimas atliekamas užbaigus ankstesnius skaiiavimus. 3. Aikšteli kiekis tenkinantis pajgum reikalavimus A. Pirma, apskaiiuojamas aikšteli kiekis atitinkantis reikalavimus miesto srityje. Jis apskaiiuojamas sudedant šioje Dokumentacijos aukšiau aprašytuose skyriuose 1.E ir 2.E gautus atitinkamus rezultatus. Makro lsteli kiekiai išskiriami pagal skirtingus sektorizacijos lygius. B. Antra, apskaiiuojamas aikšteli kiekis atitinkantis reikalavimus priemiesio srityje. Jis apskaiiuojamas sudedant šioje Dokumentacijos aukšiau aprašytuose skyriuose 1.E ir 2.E gautus atitinkamus rezultatus. Makro lsteli kiekiai išskiriami pagal skirtingus sektorizacijos lygius. C. Treia, apskaiiuojamas aikšteli kiekis atitinkantis reikalavimus kaimo srityje. Jis apskaiiuojamas sudedant šioje Dokumentacijos aukšiau aprašytuose skyriuose 1.E ir 2.E gautus atitinkamus rezultatus. Makro lsteli kiekiai išskiriami pagal skirtingus sektorizacijos lygius. D. Užbaigiant, tam tikru pjviu susumuojami aikšteli kiekiai ir gaunamas bendras aikšteli kiekis, atitinkantis pajgum reikalavimus. Treioje dalyje aprašyti skaiiavimai atliekami nuosekliai, t.y. sekantis skaiiavimas atliekamas užbaigus ankstesnius skaiiavimus. 4. Aikšteli skaiiaus pataisa dl aprpties reikalavim A. Pirmiausia apskaiiuojamas UMTS tinklo aprpties plotas sudauginant bendr aprpties teritorij (puslapis D4 Tinklo, 10 eilut), ploto proporcij ir aprpties proporcij pagal geografines sritis. B. Antra, perkeliamos prielaid dl NodeB aprpties spinduli pagal geografines sritis verts. C. Treia, pagal šešiakampio ploto formul apskaiiuojamas lstels aprpties plotas pagal geografines sritis. D. Užbaigiant, apskaiiuojamos aikšteli skaiiaus korekcijos pagal geografines sritis iš A dalyje aprašyt plot dalinant lsteli aprpties plotus (C dalies rezultatai) ir iš šio dalmens atimant šios Dokumentacijos aukšiau aprašytame skyriuje 3.D dalyje apskaiiuotus atitinkamus rezultatus (133-135 eiluts). Ketvirtoje dalyje aprašyti skaiiavimai atliekami nuosekliai, t.y. sekantis skaiiavimas atliekamas užbaigus ankstesnius skaiiavimus. 5. Bendras aikšteli kiekis Šioje dalyje apskaiiuojamas bendras NodeB aikšteli kiekis pagal lsteli tipus ir geografines sritis. 6. Bendras sektori kiekis A. Pirma, paruošiamas aikšteli kieki miesto srityje pjvis pagal lsteli tipus ir sektorizacijos lygius. B. Antra, paruošiamas aikšteli kieki priemiesio srityje pjvis pagal lsteli tipus ir sektorizacijos lygius. C. Treia, paruošiamas aikšteli kieki kaimo srityje pjvis pagal lsteli tipus ir sektorizacijos lygius. D. Šioje dalyje apskaiiuojamas vidutinis sektori kiekis aikštelje makro lstelse pagal geografines sritis. Mikro ir piko lstelms perkeliamos vidutini sektori kiekio aikštelje prielaidos iš puslapio D4 Tinklo. E. Užbaigiant apskaiiuojamas bendras sektori kiekis pagal lsteli tipus. Šeštoje dalyje aprašyti skaiiavimai atliekami nuosekliai, t.y. sekantis skaiiavimas atliekamas užbaigus ankstesnius skaiiavimus. 3.4.3.2 Sritis BTS skaiiavimai BTS skaiiavimai yra GSM tinklo radijo dalies element modeliavimas. Ši sritis suskirstoma 11 dali, kurios žemiau aprašomos. 1. GSM lstels aprpties plotas Šioje dalyje pagal šešiakampio ploto formul apskaiiuojamas lstels pagal geografines sritis aprpties plotas. 2. GSM tinklo plotas pagal geografines sritis UAB Ernst & Young Baltic 17
Šioje dalyje apskaiiuojamas GSM tinklo aprpties plotas pagal geografines sritis. 3. Aikšteli kiekis pagal geografines sritis. Aprpties reikalavimai Makro lsteli aikšteli kiekis, patenkinti aprpties reikalavimus apskaiiuojamas 2 dalies rezultatus dalinant iš atitinkam 1 dalies rezultat. Mikro ir piko lsteli aikšteli kiekis, patenkinti aprpties reikalavimus prilyginamas nuliui, nes ši lsteli kiek takoja tik tinkle perduodamos paslaug srauto apimtys. 4. Sektoriaus pajgumo skaiiavimai Šioje dalyje skaiiavimai atliekami viengubai 900 MHz (H stulpelis) ir dvigubai dažni 1800 MHz (I stulpelis) juostoms. A. Viengubos dažni juostos spektrinis loginio sektoriaus pajgumas (imtuv/sistuv kiekis) apskaiiuojamas remiantis Metodini gairi formule Nr. 31, dvigubos formule Nr. 32. B. Viengubos dažni juostos fizinis loginio sektoriaus pajgumas (imtuv/sistuv kiekis) makro lstelms apskaiiuojamas iš D4 Tinklo puslapyje 178 eilutje nustatytos fizinio pajgumo sektoriuje prielaidos atimant 0,5. Mikro ir piko lstelms tiesiog perkeliamos atitinkamos fizinio pajgumo sektoriuje prielaidos. Dvigubos dažni juostos fizinis loginio sektoriaus pajgumas (imtuv/sistuv kiekis) makro lstelms apskaiiuojamas prie viengubos dažni juostos fizinio loginio sektoriaus pajgumo pridedant skirtum tarp D4 Tinklo puslapyje 178 eilutje nustatytos fizinio pajgumo sektoriuje prielaidos ir 0,5. Mikro ir piko lstelms tiesiog perkeliamos atitinkamos fizinio pajgumo sektoriuje prielaidos. C. Efektyvusis sektoriaus pajgumas (imtuv/sistuv kiekis) vertinamas išrenkant mažesn reikšm iš spektrinio loginio sektoriaus pajgumo (4.A dalies rezultatas) ir fizinio loginio sektoriaus pajgumo (4.B dalies rezultatas) veri. D. Sektoriaus pajgumas apskaiiuojamas remiantis erlang lentele. 5. Bendras srautas piko laiku Šioje dalyje apskaiiuojamas bendras GSM tinklo srautas (vertintas erlangais) ir šio srauto paskirstymas pagal geografines sritis, bendr sraut padauginant iš konkreios geografins srities GSM aprpties proporcijos ( D4 Tinklo 22-24 eiluts) ir srauto proporcijos GSM tinkle ( D4 Tinklo 84-86 eiluts). 6. Srauto detalizavimas pagal lsteli tipus ir geografines sritis Šioje dalyje smulkiais pjviais išskaidomas GSM tinklo srautas. 7. Sektori kiekis reikalingas aptarnauti srautus Šioje dalyje vertinami sektori kiekiai pagal lsteli tipus ir geografines sritis. Šie kiekiai apskaiiuojami sraut, apibržt šio skyrelio 6 dalyje, dalinant iš sektoriaus pajgumo, apskaiiuoto šio skyrelio 4.D dalyje, ir iš atitinkamos lstels rangos darbins pajgumo dalies (puslapis D3 Tinklo element pajgumai, 10-11 eiluts ). Piko lstels skaiiavimuose naudojami puslapio D3 Tinklo element pajgumai mikro lstels duomenys. 8. Bazini stoi kiekis tenkantis sektori kiekiui Šioje dalyje vertinamas makro lsteli pagal geografines sritis ir sektorizacijos lygius bazini stoi kiekis. Jis apskaiiuojamas šio skyrelio 7 dalyje gautus rezultatus dauginant iš atitinkam lsteli procentini dali pagal sektori ir teritorij tipus bei gaut rezultat dalinant iš tam tikro sektori kiekio (priklausomai su kokio sektorizacijos lygio lstele atliekami skaiiavimai). 9. Galutinis bazini stoi kiekis Viengubo/dvigubo dažni juostos filtras yra viengubo ir dvigubos dažni juostos buvimo geografinse srityse prielaid lentel. Dauginant atitinkamas filtr lentels reikšmes iš šio skyrelio 8 dalyje apskaiiuot bazini stoi kieki, gaunamas galutinis bazini stoi kiekis. 10. Bazini stoi kiekis pagal sektori skaii Šioje dalyje detalesniu pjviu pateikiami bazini stoi kiekiai juos papildomai išskiriant pagal sektorizacijos lygius. 11. Aikšteli kiekis pagal tip Šioje dalyje pateikiami galutini BTS aikšteli kiekiai pagal lstels tipus ir geografines sritis. Tokiu pjviu suršiuoti kiekiai toliau modelyje naudojami C4 Tinklo verts nustatymas puslapio skaiiavimuose. 3.4.3.3 Sritis Sektoriai Šioje srityje vairiais aikšteli pjviais apskaiiuojami sektori kiekiai. Tai yra parengiamosios TRX kiekio skaiiavim lentels. 1. Vidutinis sektori kiekis per BTS UAB Ernst & Young Baltic 18
Šioje dalyje apskaiiuojamas vidutinis sektori kiekis makro lstelse pagal geografines sritis. Mikro ir piko lstelms perkeliamos vidutini sektori kiekio aikštelje prielaidos iš puslapio D4 Tinklo. 2. Sektori kiekis Šioje dalyje apskaiiuojamas bendras sektori kiekis dauginant Dokumentacijos 3.4.3.2 aprašytos srities BTS skaiiavimai 9 dalyje gautus rezultatus iš vidutini sektori kiekio aikštelje (šio skyrelio 1 dalies rezultatai). 3.4.3.4 Sritis Imtuvas/sistuvas (TRX) Šioje srityje apskaiiuojami reikaling patenkinti tinklo paslaug paklaus imtuvo/sistuv kiekiai. Skaiiavimai atliekami keliomis dalimis, aprašytomis žemiau. 1. Vidutinis srautas sektoriuje (Erl) apskaiiuojamas srities BTS skaiiavimai 6 dalyje apibržtas vertes dalinant iš sektori kiekio pagal atitinkamus lsteli tipus. 2. TRX kiekis sektoriuje srautui aptarnauti A. TRX kiekis sektoriuje srautui aptarnauti apskaiiuojamas vidutin sraut sektoriuje (Erl) dalinant iš TRX kort darbins pajgumo dalies ( D3 Tinklo element pajgumai puslapio O9 lstel) ir gaut rezultat, remiantis erlang lentele, perskaiiuojant i TRX kiek. B. Minimalus TRX kiekis sektoriuje pagal lsteli tipus lygus 1, jei atitinkami sektori kiekiai (427-431 eiluts) yra didesni nei 0, priešingu atveju minimalus TRX kiekis sektoriuje pagal lsteli tipus lygus 0. C. TRX kiekis sektoriuje srautui aptarnauti vertinamas išrenkant didesn reikšm iš TRX kiekio sektoriuje srautui aptarnauti (A dalies rezultatas) ir minimalus TRX kiekio sektoriuje (B dalies rezultatas). 3. Bendras TRX kiekis pagal lsteli tipus ir geografines sritis lygus TRX kiekio sektoriuje srautui aptarnauti (šio skyrelio 2.C dalyje aprašytas rezultatas) ir sektori kiekio sandaugai (atitinkam lsteli verts, apskaiiuotos 427-431 eilutse). 3.4.3.5 Sritis Perdavimo tinklas 483 636 eilutse yra nustatomos PDH tip proporcijos ir kiekiai srauto perdavimo tinkle. Skaiiavimai yra suskirstyti tris dalis: Perdavimo tinklas (NodeB RNC) (eiluts 486-530) Perdavimas (BTS BSC srauto perdavimo tinklas) (eiluts 532-572) Apjungtas perdavimo tinklas (eilut 574-636) 1. NodeB RNC dalyje yra apskaiiuojami du pagrindiniai parametrai UMTS aikšteli generuojamas perdavimo tinklo pralaidumas pagal atskirus teritorijos, lstels ir sektoriaus tipus (lstels F503 - F513) ir UMTS aikšteli skaiius pagal atskirus teritorijos, lstels ir sektoriaus tipus (lstels F519 F529). Remiantis gautais duomenimis yra apskaiiuojamas bendras UMTS aikšteli generuojamas perdavimo tinklo pralaidumas, kuris yra naudojamas vidutinio aikšteli pralaidumo parametro (lstel F594) nustatymui. 2. BTS BSC dalyje yra apskaiiuojami du pagrindiniai parametrai GSM aikšteli generuojamas perdavimo tinklo pralaidumas pagal atskirus teritorijos, lstels ir sektoriaus tipus (lstels F545 - F555) ir GSM aikšteli skaiius pagal atskirus teritorijos, lstels ir sektoriaus tipus (lstels F561 F571). Remiantis gautais duomenimis yra apskaiiuojamas bendras GSM aikšteli generuojamas perdavimo tinklo pralaidumas, kuris yra naudojamas vidutinio aikšteli pralaidumo parametro (lstel F594) nustatymui. 3. Apjungtas perdavimo tinklas dalyje pirmiausia yra apskaiiuojamas bendras (GSM ir UMTS) aikšteli skaiius (lstel F592). Bendras aikšteli skaiius yra apskaiiuojamas sudedant aikšteli pagal atskirus teritorijos, lstels ir sektoriaus tipus kiekius (lstels F581 F591). F581 F591 lstelse esantys bendri aikšteli kiekiai pagal atskirus teritorijos, lstels ir sektoriaus tipus yra nustatomi imant didesn reikšm tarp UMTS aikšteli kiekio (lstels F519 F529) ir GSM aikšteli kiekio (lstels F561 F571). Turint visus reikalingus parametrus, apskaiiuojamas vidutinis aikšteli pralaidumas (lstel F594). F606 F609 lstelse apskaiiuojama vis tip mikrobang talpa, remiantis prielaida, jog bazin 2 Mbit/s mikrobangos talpa yra lygi 2048 kbit/s (lstel F600). F613 F616 lstelse, remiantis vidutiniu aikšteli pralaidumu (lstel F594) ir vis tip mikrobang talpa (lstels F606 F609), apskaiiuojamas maksimalus aikšteli skaiius, kur galima sujungti atitinkamu PDH mikrobang tipu perdavimo tinklo jungtyje. UAB Ernst & Young Baltic 19
F618 F621 lstelse nustatomas aikšteli skaiius, kur galima sujungti atitinkamu PDH mikrobang tipu perdavimo tinklo jungtyje. Aikšteli skaiius yra nustatomas pasirenkant mažesn reikšm tarp F613 F616 lsteli ir vidutinio aikšteli skaiiaus perdavimo tinklo jungtyje (lstel F596). F596 lstels reikšm yra imama iš vesties parametr puslapio D4 Tinklo. Remiantis apskaiiuotais parametrais, F626 F629 ir F631 634 lstelse nustatomos PDH tip proporcijos ir kiekiai srauto perdavimo tinkle. Lstelje F636 apskaiiuojamas papildom perdavimo tinklo PDH mikrobang jungi kiekis, dauginant papildom PDH mikrobang proporcij (vesties duomen puslapis D4 Tinklo, lstel F208) iš bendro PDH mikrobang kiekio (sumuojamos F631 F634 lsteli reikšms). 3.4.3.6 Sritis Bazins stoties valdiklis (BSC) Bazins stoties valdiklio kiekio skaiiavim dal sudaro keturios eiluts: TRX kiekis (skaiiavimai aprašyti 3.4.3.4 Imtuvas/sistuvas (TRX) skyrelyje) BSC pajgumas (TRX kiekis) apskaiiuotas D3 Tinklo element pajgumai puslapio S16 lstelje. Pagrindini BSC dali kiekis apskaiiuojamas dalinant TRX kiek iš BSC maksimalaus darbinio pajgumo ir gaut skaii suapvalinus iki didesnio sveikojo skaiiaus. BSC pltini kiekis apskaiiuojamas remiantis metodini gairi formulje Nr. 24 apibržtu algoritmu, jei BSC pltinio darbinis pajgumas ir BSC pagrindini dali kiekis nra lygus nuliui, kitu atveju BSC pltini nra. 3.4.3.7 Sritis Perkodavimo valdiklis (TRC) Perkodavimo valdiklio kiekio skaiiavim dal sudaro septynios eiluts: Bendras pralaidumas (kbit/s) apskaiiuojamas remiantis Metodini gairi formulje Nr. 93 apibržtu algoritmu. Bendras 2 Mbit/s jungties pajgumas (E1 Asub jungtys) apskaiiuojamas bendr pralaidum dalinant iš bazins 2 Mbit/s mikrobangos talpos (600 eilut). TRC pralaidumo suspaudimo koeficientas yra metodini gairi prielaida. Bendras 2 Mbit/s jungties pajgumas (E1 A jungtys) lygus TRC pralaidumo suspaudimo koeficiento ir bendro 2 Mbit/s jungties pajgumo sandaugai. TRC pajgumas apskaiiuotas D3 Tinklo element pajgumai puslapio S17 lstelje. Pagrindini TRC dali kiekis apskaiiuojamas dalinant bendr E1 A jungi (bendras 2 Mbit/s jungties pajgumas) kiek iš TRC maksimalaus darbinio pajgumo ir gaut skaii suapvalinus iki didesnio sveikojo skaiiaus. TRC pltini kiekis apskaiiuojamas remiantis metodini gairi formulje Nr. 24 apibržtu algoritmu, jei TRC pltinio darbinis pajgumas ir TRC pagrindini dali kiekis nra lygus nuliui, kitu atveju TRC pltini nra. 3.4.3.8 Sritis Radijo tinklo valdiklis (RNC) Radijo tinklo valdikli kiekis priklauso nuo Iub jungi pajgumo (Mbit/s), sektori kiekio UMTS tinkle ir NodeB aikšteli kiekio. RNC kiekio skaiiavimo lentel galima suskirstyti tris dalis: Maksimalus RNC sudedamj dali darbinis pajgumas ( D3 Tinklo element pajgumai puslapio S31-S33 lstels) RNC sudedamj dali kieki poreikis modeliuojamame tinkle: Iub jungi pajgumas apskaiiuojamas sudauginant 503-513 ir 519-529 eilutes ir dalinant iš 1000. Sektori kiekis UMTS tinkle apskaiiuotas 214 eilutje ir aprašytas 3.4.3.1 NodeB skaiiavimai skyrelyje. NodeB aikšteli kiekis apskaiiuotas 177 eilutje ir aprašytas 3.4.3.1 NodeB skaiiavimai skyrelyje. RNC pagrindin dalis ir pltiniai Pagrindini RNC dali kiekis apskaiiuojamas dalinant RNC sudedamj dali poreikio kiekius iš atitinkam maksimali darbini pajgum, išrenkant iš j didžiausi skaii ir j suapvalinant iki didesnio sveikojo skaiiaus. RNC pltini kiekis apskaiiuojamas remiantis metodini gairi formulje Nr. 24 apibržtu algoritmu, jei RNC pltinio darbinis pajgumas ir RNC pagrindini dali kiekis nra lygus nuliui, kitu atveju RNC pltini nra. 3.4.3.9 Sritis MSC tarnybin stotis (MSS) ir terpi ssaja (MGW) Ši lentel sudaro MSC tarnybins stoties (677-685 eiluts) ir terpi ssajos (687-717 eiluts) kieki skaiiavim lentels. MSC tarnybin stotis 677-682 eilutse pateikiamos modelio prielaidos ir pagalbiniai skaiiavimai. 684 ir 685 eilutse atliekami skaiiavimai: UAB Ernst & Young Baltic 20