2012 visuomenes informavimo ataskaita

Panašūs dokumentai
Transkriptas:

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA ATASKAITA Visuomenės informavimas apie nuotekų ir dumblo tvarkymą pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 16 straipsnį Lietuva, 2012

Nuotekų ir nuotekų dumblo tvarkymas Lietuvoje Pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį (toliau Sutartis) Lietuva įsipareigojo įgyvendinti 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau Direktyva), kurios pagrindinis tikslas apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų miesto nuotekų poveikio. Pagal Sutartį Lietuvai buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis šiems Direktyvos reikalavimams įgyvendinti: aglomeracijų 1, kurių dydis 10 000 ar daugiau g. e. 2, nuo 2007 m. gruodžio 31 d. nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus; aglomeracijose, kurių dydis didesnis kaip 2 000 g. e., nuo 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos; aglomeracijų, kurių dydis nuo 2 000 g. e., nuo 2009 m. gruodžio 31 d. nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus; naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai turi būti vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento. Pagal Direktyvos reikalavimus, vadovaujantis pateiktomis rekomendacijomis, visa Lietuvos teritorija buvo nustatyta eutrofikacijai 3 jautria zona, kurioje nuotekoms išleisti taikomi griežtesni reikalavimai visose aglomeracijose, kurių dydis viršija 10 000 g. e., nuotekos turi būti valomos tretiniu valymu (t. y. biologiniu su papildomu azoto ir fosforo šalinimu). Bendra aglomeracijoje susidaranti nuotekų apkrova išreiškia aglomeracijos dydį techniniais terminais ir yra pirmas ir pagrindinis kriterijus nustatant nuotekų surinkimo bei valymo reikalavimus. Aglomeracijoje susidaranti apkrova arba aglomeracijos dydis yra išreiškiami g.e. 2004 m. Aplinkos ministerija identifikavo 95 aglomeracijas, kurių dydis viršija 2000 g.e. 2011 m., peržiūrėjus aglomeracijų dydį, tokių aglomeracijų skaičius sumažintas iki 75. 1 lentelėje pateiktos aglomeracijos pagal dydį suskirstytos į 5 grupes. 1 lentelė. Aglomeracijų skaičius ir apkrova, išreikšta gyventojų ekvivalentu (g.e.), 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Nuotekų išleidimo vieta Aglomeracijos grupė Upės, ežerai ir Baltijos jūros Visose vietose Kuršių marios pakrantės vandenys Aglom. b.g.e. * Aglom. b.g.e. * Aglom. b.g.e. * skaičius skaičius skaičius 2 000 g.e. 10 000 37 1) 164803 37 164803 10 000 > g.e. 15 000 8 2) 99884 8 99884 15 000 > g.e. 150 000 24 3) 838574 1 4) 19976 25 858550 g. e. > 150 000 5 5) 1526393 5 1526393 Iš viso: 75 2649630 Pastabos: *- bendra aglomeracijų apkrova išreikšta g. e., vieną prie nuotekų surinkimo sistemų neprijungtą gyventoją prilyginant 1 g.e. Aglomeracijos: 1) Akmenė, Ariogala, Baisogala, Eišiškės, Gelgaudiškis, Ignalina, Juodkrantė, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Kudirkos Naumiestis, Lazdijai, Molėtai, Nemenčinė, Nemėžis, Nida, Pabradė, Pagėgiai, Pakruojis, Pravieniškės, Raudondvaris, Rietavas, Rukla, Skaidiškės, Skuodas, Šakiai, Šalčininkai, Šeduva, Šilalė, Širvintos, Švenčionėliai, Švenčionys, Veisiejai, Venta, Vilkija, Zarasai, Žiežmariai. 1 Aglomeracija - tam tikras plotas, kuris yra gana tankiai apgyvendintas ir (arba) kuriame gana sutelkta ūkinė veikla, dėlto reikia surinkti miesto nuotekas ir jas nukreipti į miesto nuotekų valymo įrenginius. 2 Gyventojų ekvivalentas (g. e.) tai organinė biologiškai skaidoma apkrova, kuriai oksiduoti poreikis BDS 7 yra 70 g per dieną. 3 Eutrofikacija - tai vandens telkinio produktyvumo didėjimas, sukeliantis jo degradaciją. Eutrofikacijos požymiai: aukšta biogeninių medžiagų koncentracija vandenyje, vandens žydėjimas, deguonies deficitas, žuvų dusimas, bioįvairovės mažėjimas. Antropogeninė eutrofikacija vyksta, kai dėl žmogaus ūkinės veiklos į vandens telkinius patenka daug fosforo ir azoto junginių. 2

2) Birštonas-Prienai, Joniškis, Jurbarkas, Kelmė, Kupiškis, Raseiniai, Varėna, Vilkaviškis. 3) Alytus, Anykščiai, Biržai, Druskininkai, Elektrėnai-Vievis, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai, Kretinga, Kuršėnai, Marijampolė, Mažeikiai, Naujoji Akmenė, Pasvalys, Plungė, Radviliškis, Rokiškis, Šilutė, Tauragė, Telšiai, Trakai- Lentvaris, Ukmergė, Utena, Visaginas. 4) Palanga. 5) Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius. Nuotekos iš visų aglomeracijų, išskyrus Palangą, yra išleidžiamos į paviršinius vidaus vandens telkinius, t. y. upes, ežerus, Kuršių marias. Palangos aglomeracijoje susidariusios nuotekos išleidžiamos į Baltijos jūros pakrantės vandenis. 1 pav. pavaizduoti vandens telkiniai, į kuriuos nuotekos išleidžiamos iš aglomeracijų, kurių dydis viršija 10 000 g. e. 1 pav. Pagrindiniai vandens telkiniai, į kuriuos išleidžiamos nuotekos iš aglomeracijų, kurių dydis viršija 10 000 g. e. Nuotekų surinkimas Direktyvoje nuotekų surinkimo sistema apibrėžiama taip: Nuotekų surinkimo sistema tai vamzdynų sistema, kurioje surenkamos ir per kurią teka miesto nuotekos. Valstybės narės turi užtikrinti, kad visose didesnėse nei 2 000 g. e. aglomeracijose būtų įrengtos miesto nuotekų surinkimo sistemos, kurių projektavimas, statyba ir priežiūra turi būti vykdomi vadovaujantis geriausiais techniniais pasiekimais, atsižvelgiant: į miesto nuotekų tūrį ir pobūdį; į nuotekų sistemų sandarumą, kad būtų apsisaugota nuo nuotekų prasisunkimo į gruntą; į galimybę riboti priimančių vandenų užteršimą, esant smarkioms liūtims, t.y. surinkimo sistema turi būti įrengta taip, kad galėtų veikti visomis įprastinėmis vietinėmis oro sąlygomis, įskaitant visus įprastinius sezoninius nuotekų tūrio kitimus. Išimtinais atvejais, kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas, naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios turi užtikrinti tokį pat aplinkos apsaugos lygį, kaip ir miesto nuotekų surinkimo sistemos. Lietuvoje pagal Sutartį miesto nuotekų surinkimo sistemos turėjo veikti nuo 2009 m. gruodžio 31 d. 2 lentelėje pateiktas Direktyvos reikalavimus atitinkančių nuotekų surinkimo sistemų skaičius ir 3

pajėgumai 2009 ir 2011 metų pabaigai. 2 lentelė. Reikalavimus atitinkančių nuotekų surinkimo sistemų skaičius ir pajėgumas nurodytų metų pabaigai Aglomeracijos grupė Metai 2 000<= g.e.<= 10 000 10 000< g.e.<= 15 000 15 000< g.e.<= 150 000 g.e.>150 000 Visose grupėse Sk. b.g.e. Sk. b.g.e. Sk. b.g.e. Sk. b.g.e. Sk. b.g.e. 2009 15 54 100 5 50 500 21 688 300 5 1 457 400 46 2 250 300 2011 27 78 100 8 85 000 25 743 800 5 1 457 000 65 2 363 900 2011 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 65, kai tuo tarpu, 2009 m. 46 Direktyvos reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis 2006 2010 metais buvo nutiesta 1505 km (24 proc.) nuotekų tinklų, o bendras nuotekų surinkimo sistemų ilgis 2010 m. siekė 7668 km (2009 m. 7408 km). Svarbus parametras, parodantis nuotekų surinkimo sistemos apkrovimą, yra besinaudojančių šia sistema gyventojų skaičius. 2 pav. pavaizduota kokia gyventojų dalis aglomeracijų grupėse naudojosi šia paslauga 2007 2010 m. laikotarpiu. 2 pav. Gyventojų, prijungtų prie nuotekų surinkimo sistemų, dalis aglomeracijų grupėse 2007 2010 m. Daugiausiai gyventojų prie miesto nuotekų surinkimo sistemų prijungta Visagino, Nidos, Ruklos, Pravieniškių, Marijampolės aglomeracijose, mažiausiai Pabradės, Eišiškių, Kudirkos Naumiesčio, Vilkijos aglomeracijose. Nuotekas gyventojai gali tvarkyti ir individualiai, tačiau tai reikia daryti laikantis nustatytų reikalavimų, turėti ne tik tinkamus individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, bet ir sandarius nuotekų rezervuarus, iš kurių nuotekos turi būti išvežamos į nuotekų surinkimo sistemą. 2010 m. Lietuvoje buvo apie 500 tūkstančių tokių rezervuarų. Gyventojai sprendžia patys, kokį nuotekų tvarkymo būdą, individualų ar centralizuotą, pasirinkti. Tačiau Lietuvai įsisavinant Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo paramos lėšas vis daugiau gyventojų supranta, kad pigiausias ir aplinkai palankiausias būdas nuotekas išleisti į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas, kurios užtikrina stabilų ir patikimą nuotekų surinkimą ir valymą, o atsitikus nenumatytoms avarijoms pareikalauja mažesnių finansinių sąnaudų. Pagal patvirtintas ES Sanglaudos fondų ir ES 2007 2013 m. struktūrinės paramos strategijas, reikalavimų neatitinkančios ar susidėvėjusios nuotekų surinkimo sistemos rekonstruojamos ar plečiamos (žr. skyrių Investicijos). 4

Nuotekų valymas Į gamtinę aplinką 2011 m. buvo išleista 181,6 mln. m 3 valytinų buitinių ir gamybinių nuotekų. Iš 75 aglomeracijas aptarnaujančių nuotekų valymo įrenginių išleidžiama 87 proc. šio nuotekų kiekio. Taigi, bendra nuotekų išvalymo kokybė Lietuvoje daugiausia priklauso nuo nuotekų tvarkymo šiose aglomeracijose. Likusi valytinų buitinių ir gamybinių nuotekų dalis išleidžiama iš pramonės įmonių, mažų gyvenviečių ir kitų objektų. Valstybės narės turi užtikrinti, kad visose didesnėse nei 2 000 g.e. aglomeracijose miesto nuotekos, patenkančios į nuotekų surinkimo sistemas, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus. Lietuvoje šis Direktyvos reikalavimas pagal Sutartį turėjo būti įgyvendintas iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2 lentelėje pateikta Direktyvos reikalavimus atitinkančių nuotekų valymo įrenginių skaičius ir pajėgumas 2009 ir 2011 metų pabaigai. 3 lentelė. Reikalavimus atitinkančių nuotekų valymo įrenginių skaičius ir pajėgumas nurodytų metų pabaigai Aglomeracijos grupė Metai 2 000<= g.e.<= 10 000 10 000< g.e.<= 15 000 15 000< g.e.<= 150 000 g.e.>150 000 Visose grupėse Sk. g.e. Sk. g.e. Sk. g.e. Sk. g.e. Sk. g.e. 2009 35 261 500 6 108 000 19 993 500 5 2 000 000 65 3 363 000 2011 37 274 500 8 150 000 25 1 406 500 5 2 000 000 75 3 831 000 Šiuo metu visose 75 aglomeracijose, didesnėse nei 2 000 g.e., nuotekų valymo įrenginiai atitinka Direktyvos keliamus reikalavimus, t.y. šiose aglomeracijose įrengti nauji arba rekonstruoti seni miesto nuotekų valymo įrenginiai. Lietuvoje dėka pastatytų ar rekonstruotų nuotekų valymo įrenginių nuotekų išvalymo kokybė sparčiai auga. 2011 m. išvalytų iki nustatytų normų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų kiekis siekė 92,7 proc., kai tuo tarpu, 2001 m. tik 17,8 proc. Išleidžiamų nuotekų atitikimą normoms lemia pagrindinių teršalų: biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), bendrojo azoto ir bendrojo fosforo, išvalymo ir išleidimo parametrai. Lietuvoje 2011 m., lyginant su 2001 metais, šių teršalų su buitinėmis, gamybinėmis ir komunalinėmis nuotekomis išleidimas į paviršinius vandenis atitinkamai sumažėjo 72,9 proc., 43 proc. ir 70,7 proc. 4 pav. parodyta, kaip mažėjo išleidžiamų pagrindinių teršalų kiekis proporcingai nevalytų ir nepakankamai išvalytų nuotekų daliai 2001 2011 m. 4 pav. 2001-2011 m. į paviršinius vandens telkinius išleistų pagrindinių teršalų kitimo dinamika 5

4 lentelėje pateikiama informacija apie teršalų kiekius, išleistus į paviršinius vandenis tose aglomeracijose, kuriose 2009 2011 m. buvo įgyvendinti aplinkosauginiai projektai. 4 lentelė. Iš aglomeracijų, kuriose buvo įgyvendinti aplinkosauginiai projektai, į aplinką patekusių teršalų kiekiai 2009 ir 2011 metais bei jų sumažėjimas Aglomeracija BDS7, t Sumažėjimas, Bendrasis N, t Sumažėjimas, Bendrasis P, t Sumažėjimas, 2009 2011 proc. 2009 2011 proc. 2009 2011 proc. Šalčininkai 38.2 2.5 93 23.4 4.9 79 2.8 0.8 71 Visaginas 6.9 4.8 31 16.8 7.6 55 8.9 2.1 77 Birštonas 6.4 4.2 34 19.5 9.0 54 2.5 1.5 39 Kuršėnai 3.6 2.2 38 26.3 4.0 85 3.4 0.8 76 Kazlų Rūda 3.6 1.8 51 8.5 4.0 53 0.9 0.6 36 2010-2011 m. pastatyti ar rekonstruoti Birštono, Visagino, Pasvalio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Kuršėnų, Akmenės, Ukmergės, Širvintų, Šalčininkų, Eišiškių, Elektrėnų-Vievio, Kazlų Rūdos, Veisiejų nuotekų valymo įrenginiai. 2012 m. nuotekų valymo įrenginių statybos darbai baigti Ruklos, Ventos, Kudirkos Naumiesčio aglomeracijose. Šiuo metu yra įgyvendinami projektai arba numatytas finansavimas projektams nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai ar statybai atlikti Kaišiadorių, Kupiškio, Raudondvario, Kalvarijos, Pabradės aglomeracijose (žr. skyrių Investicijos). Dumblo šalinimas Valant nuotekas kaip šalutinis produktas (atlieka) susidaro nuotekų dumblas. Plečiant miestuose ir kitose urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo efektyvumą, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo palaipsniui daugėja. Lietuvoje 2011 m. susidarė virš 51307 t nuotekų dumblo (2009 m. nepilnai 49261 t). 2011 m. vienam Lietuvos gyventojui teko beveik 17 kg nuotekų dumblo, kai tuo tarpu 2009 m. apie 15 kg (paskaičiuota sausomis medžiagomis). 2008-2011 m. sutvarkyto dumblo kiekio pasiskirstymas pagal tvarkymo būdus pavaizduotas 5 ir 6 pav. 5 pav. 2011 m. sutvarkyto dumblo kiekio pasiskirstymas pagal tvarkymo būdus, procentais 6

6 pav. 2008 2011 m. sutvarkyto dumblo kiekio pasiskirstymo pagal tvarkymo būdus kitimas Pasaulinėje praktikoje nėra kokių nors vyraujančių nuotekų dumblo utilizavimo būdų: vienur jis deginamas, kitur sandėliuojamas sąvartynuose, kompostuojamas, taip pat naudojamas biokuro gamybai, žemės ūkyje, energetinių kultūrų (greitai augančių želdinių, kurių paskirtis tiesioginis panaudojimas biokuro gamybai) auginimui bei pažeistų teritorijų (karjerų, išeksploatuotų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir kt.) rekultivavimui. Todėl, pasirenkant dumblo tvarkymo būdus, atsižvelgiama į šalies ekologinę ekonominę padėtį. Nuotekų dumblo tvarkymas tarptautinė problema, kurios sprendimo būdai, remiami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir šalies biudžeto lėšomis, jau skinasi kelią ir Lietuvoje. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; Žin., 2007, Nr. 122-5003), akcentuota, kad siekiant sukurti ekonomiškai efektyvią komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo tvarkymo sistemą, vienas iš strateginių atliekų tvarkymo tikslų iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus. Įgyvendinant Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslus, Lietuvoje kuriami regioniniai dumblo tvarkymo centrai, kurių našumo pakaktų apskrityje susidarančiam dumblui tvarkyti ir kuriuose dumblas būtų tvarkomas pūdymo, džiovinimo ir kompostavimo įrenginiuose. Vykdoma eilė projektų, kurių tikslas įdiegti arba modernizuoti dumblo apdorojimo įrenginius, papildant juos trūkstamomis grandimis: sausinimu, pūdymu ir džiovinimu. Šiuose nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiuose iš dumblo pūdymo proceso metu išsiskiriančių biodujų būtų gaminama šiluma ir elektros energija, o išdžiovintą ir granulėmis virtusį dumblą galima panaudoti šildymui, dirvoms tręšti, karjerams rekultivuoti bei kitoms reikmėms. Tokie projektai jau įgyvendinti Vilniuje (numatoma apdoroti Vilniaus miesto ir rajono, Elektrėnų, Trakų, Šalčininkų rajonų dumblą) ir Šiauliuose (skirti Šiaulių miesto ir rajono, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonų dumblui apdoroti). Šiuo metu įgyvendinami arba numatytas finansavimas tokiems projektams Kaune Kauno miesto ir rajono, Prienų rajono dumblui apdoroti, Klaipėdoje Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Palangos miestų, Šilutės, Kretingos ir Skuodo rajonų dumblui apdoroti, Panevėžyje Panevėžio miesto ir rajono, Kupiškio rajono dumblui apdoroti, Alytuje Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų ir Varėnos rajonų dumblui apdoroti, Telšiuose Telšių, Plungės ir Rietavo rajonų dumblui apdoroti, Marijampolėje Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos, Šakių, Kazlų Rūdos rajonų dumblui apdoroti, Utenoje Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų dumblui apdoroti, Tauragėje Tauragės, Jurbarko, Pagėgių, Šilalės rajonų dumblui apdoroti, Visagine Visagino ir Zarasų rajonų dumblui apdoroti, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Šilutėje. Nuotekų dumblo kompostavimo aikštelės, kuriose dumblas kompostuojamas kartu su žaliosiomis atliekomis (šakomis, lapais, žole, sodų (daržų) atliekomis), įrengtos arba statomos Švenčionėliuose Švenčionių, Ignalinos rajonų dumblui apdoroti, Akmenės rajone Akmenės rajono ir Žagarės 7

gyvenvietės dumblui apdoroti, Ukmergės rajone Ukmergės ir Širvintų rajonų dumblui apdoroti, Biržuose Biržų ir Pasvalio rajonų dumblui apdoroti, Kelmėje, Kaišiadoryse, Raseiniuose, Druskininkuose, Jonavos rajone. Didžioji dalis lėšų šiems projektams įgyvendinti skiriama iš Sanglaudos fondo. Šių projektų įgyvendinimas prisideda prie 2007 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo, kurioje numatoma, kad įgyvendinus programą apie 80% Lietuvoje susidarančio dumblo bus tvarkoma taikant modernias technologijas. Investicijos Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo sutvarkyti vandens ūkį taip, kad jis atitiktų ES Bendrosios vandens politikos direktyvos (Europos parlamento ir tarybos 2000 m. spalio 23 d. direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus) bei kitų direktyvų reikalavimus, nustatančius geriamojo vandens tiekimo, nuotekų valymo bei kitus standartus. Šiems tikslams pasiekti iš Europos Sąjungos fondų buvo pradėta gauti parama šalies vandens ūkiui modernizuoti. Miestų ir rajonų savivaldybėms bei vandens tiekimo įmonėms buvo pradėta teikti finansinė ir techninė parama įvairiems ūkio modernizavimo projektams įgyvendinti. Pirminis paramos instrumentas buvo PHARE programa, kuri daugiausiai buvo skirta techninei paramai ir konsultacijoms. Jos bendra parama siekė apie 84 mln. lt. Antrasis paramos šaltinis buvo ISPA programa, pagal kurią jau buvo įgyvendinamos konkrečios modernizavimo priemonės. Lietuvai 2004-aisiais tapus Europos Sąjungos nare, ES ISPA fondą pakeitė Sanglaudos fondas. Siekiant panaudoti Sanglaudos fondo paramą vandentvarkos sektoriuje, Aplinkos ministerija išskyrė penkis gamtiniu principu suformuotus upių baseinus. Kiekvienam iš jų buvo parengtos investicinės programos 20 metų laikotarpiui. Investicijos apima nuotekų valymo įrenginių statybą ir rekonstrukciją, nuotekų bei geriamo vandens tinklų renovaciją ir plėtrą, geriamo vandens gerinimo įrenginių statybą ir rekonstrukciją bei dumblo tvarkymą. Šių investicijų pagalba įgyvendinti 16 2004 2006 m. programos vandentvarkos projektų, kurie sėkmingai užbaigti iki lėšų tinkamumo termino pabaigos, t.y., 2011 m. gruodžio 31 dienos. Šių projektų įgyvendinimo metu buvo pastatyti ir rekonstruoti 47 nuotekų valymo įrenginiai, nutiesta 798 km nuotekų tinklų, taip pat rekonstruota 102 km nuotekų tinklų. Bendra šių vandentvarkos projektų vertė siekia beveik 384 mln. eurų, iš jų Sanglaudos fondo parama sudaro beveik 280 mln. eurų. Lietuvos vandentvarkos sektoriaus projektams iš Europos Sąjungos fondų 2004 2006 m. laikotarpiu buvo panaudota 1,3 mlrd. litų. 2007 2013 m. ES struktūrinės paramos lėšos skiriamos pagal patvirtintos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto Aplinka ir darnus vystymasis priemonę Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra. Šios priemonės tikslas modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. 2007 2013 m. laikotarpiu vandentvarkai buvo numatyta skirti apie 2,1 mlrd. litų iš ES paramos bei valstybės biudžeto. Dėl šiuo metu jau įvykdytų ar vykdomų projektų pasirašytos finansavimo sutartys, numatančios 95 proc. skirtų paramos lėšų įsisavinimą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis 2011 metais į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą buvo investuota 527 mln. litų, iš kurių 69 proc. lėšų buvo skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybės lėšos investicijų finansavimo struktūroje sudarė 17 proc., 14 proc. pačių vandens tiekėjų lėšos. Investicijos buvo skiriamos paslaugų plėtrai, tiekimo patikimumui didinti ir sąnaudoms mažinti. Užbaigus šiuo metu įgyvendinamus projektus, Lietuva maksimaliai sumažins žalingą miesto nuotekų poveikį aplinkai ir tenkins Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus. Trumpai... 1. Šiuo metu identifikuotos 75 aglomeracijos, kuriose nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus, iš jų 38 aglomeracijose, kurių dydis viršija 10 000 g. e., nuotekos turi būti valomos tretiniu valymu (t. y. biologiniu su papildomu azoto ir fosforo šalinimu). 2. Visų miestų nuotekos, išskyrus Palangos, yra išleidžiamos į vidaus vandens telkinius (upes, 8

ežerus, Kuršių marias). Siekiant neleisti prastėti vandens ekosistemų ir ekosistemų, tiesiogiai priklausančių nuo vandens būklei, ją apsaugoti ir (arba) pagerinti, labai svarbu, kad į vandens telkinius patektų kuo mažiau teršalų. 3. 2011 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 65 Direktyvos reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos. Lietuvoje bendras nuotekų surinkimo sistemų (nuotakynų) ilgis 2010 m. siekė 7668 km. Daugiausiai gyventojų prie nuotakynų prijungta Visagino, Nidos, Ruklos, Pravieniškių, Marijampolės aglomeracijose, mažiausiai Pabradės, Eišiškių, Kudirkos Naumiesčio, Vilkijos aglomeracijose. Vis daugiau gyventojų supranta, kad pigiausias ir aplinkai palankiausias būdas nuotekas išleisti į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas 4. Šiuo metu visose 75 aglomeracijose, didesnėse nei 2 000 g.e., nuotekų valymo įrenginiai atitinka Direktyvos keliamus reikalavimus, t.y. šiose aglomeracijose įrengti nauji arba rekonstruoti seni miesto nuotekų valymo įrenginiai. 2010 2011 m. pastatyti ar rekonstruoti Birštono, Visagino, Pasvalio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Kuršėnų, Akmenės, Ukmergės, Širvintų, Šalčininkų, Eišiškių, Elektrėnų Vievio, Kazlų Rūdos, Veisiejų nuotekų valymo įrenginiai. 2012 m. nuotekų valymo įrenginių statybos darbai baigti Ruklos, Ventos, Kudirkos Naumiesčio aglomeracijose. Šiuo metu yra įgyvendinami projektai arba numatytas finansavimas projektams nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai ar statybai atlikti Kaišiadorių, Kupiškio, Raudondvario, Kalvarijos, Pabradės aglomeracijose. 5. 2011 m. Lietuvoje susidarė virš 51307 t, o vienam Lietuvos gyventojui teko beveik 17 kg nuotekų dumblo. Vienas iš strateginių atliekų tvarkymo tikslų iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus. Vykdoma eilė projektų, kurių tikslas įdiegti arba modernizuoti dumblo apdorojimo įrenginius, kuriuose dumblas turi būti tvarkomas pūdymo, džiovinimo ir kompostavimo įrenginiuose. Šių projektų įgyvendinimas prisideda prie 2007 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo, kurioje numatoma, kad įgyvendinus programą apie 80% Lietuvoje susidarančio dumblo bus tvarkoma taikant modernias technologijas. 6. Lietuvos vandentvarkos sektoriaus projektams iš Europos Sąjungos fondų 2004-2006 m. laikotarpiu buvo panaudota 1,3 mlrd. litų. 2007 2013 m. laikotarpiu vandentvarkai buvo numatyta skirti apie 2,1 mlrd. litų iš ES paramos bei valstybės biudžeto. Dėl šiuo metu jau įvykdytų ar vykdomų projektų pasirašytos finansavimo sutartys, numatančios 95 proc. skirtų paramos lėšų įsisavinimą. Užbaigus šiuo metu įgyvendinamus projektus, Lietuva maksimaliai sumažins žalingą miesto nuotekų poveikį aplinkai ir tenkins direktyvos Dėl miesto nuotekų valymo reikalavimus. Kuo jūs galite prisidėti... Didesnė dalis suvartojamo geriamojo vandens tenka gyventojų poreikiams tenkinti. Kuo mažiau šį vandenį užteršime eutrofikacijos procesus skatinančiais teršalais, įvairiais chemikalais, kurie trikdo biologinį nuotekų valymą (pvz., rūgštys, šarmai), taip pat atliekomis (įvairūs sanitariniai higienos reikmenys, smulkūs daiktai, statybinės medžiagos, tepalai ir t. t.), tuo labiau prisidėsime prie švarios aplinkos išsaugojimo. Protingai vartodami vaistus, skalbimo ir plovimo priemones, į kurių sudėtį įeina neigiamą poveikį vandeniui darančios medžiagos, ar pasirinkdami alternatyvias ir mažiau aplinkai ir žmonėms kenksmingas buityje naudojamas priemones, palengvinsime darbą ne tik valymo įrenginiams, bet ir į aplinką pateks mažiau teršalų. 9