Panevezio miesto kulturiniai poreikiai2.doc

Transkriptas

1 PANEVĖŽIO MIESTO GYVENTOJŲ KULTŪRINIAI POREIKIAI TYRIMO ATASKAITA Panevėžys, 2007

2 2 Tyrimo užsakovas Panevėžio miesto savivaldybė Kultūros ir meno skyrius Laisvės a. 20, LT , Panevėžys Tel. (8~45) Faks. (8~45) El. paštas l.krasauskiene@panevezys.lt Tyrimą atliko Panevėžio kolegija Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas Klaipėdos g. 29, LT , Panevėžys Tel. (8~45) Faks. (8~45) El. paštas laima@panko.lt Tyrimo grupė: Daiva Andrašūnienė, Pedagogikos katedros lektorė Birutė Dalmantienė, kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Reda Jonušauskienė, Pedagogikos katedros lektorė Dalia Paušaitė, Socialinių mokslų katedros lektorė Edita Sargautytė, Meno studijų katedros vedėja Laima Užaitė, SSPE fakulteto prodekanė Jūratė Vylienė, Meno studijų katedros lektorė Tyrimo grupės vadovė Laima Užaitė Tyrimo ataskaitą parengė: Birutė Dalmantienė, Reda Jonušauskienė, Dalia Paušaitė, Laima Užaitė Tyrimas atliktas Panevėžio mieste 2006 m. lapkričio mėn. Ataskaita pateikta Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriui 2007 m. sausio mėn.

3 3 TURINYS ĮVADAS GYVENTOJŲ KULTŪRINIŲ POREIKIŲ TYRIMO PRISTATYMAS GYVENTOJŲ KULTŪRINIŲ POREIKIŲ TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ Kultūrinių poreikių patenkinimas Požiūris į poreikių tenkinimo galimybes Kultūros informacijos sklaida Naudojimasis kultūros įstaigų paslaugomis ir jų vertinimas Bibliotekos Muziejai Teatrai Kinas Koncertai Kultūros centrai Įvairios šventės ir renginiai Pasiūlymai miesto kultūrinio gyvenimo gerinimui...36 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...38 PRIEDAI...42

4 4 ĮVADAS Kultūra tai įvairialypis ir daugiakryptis procesas. Valstybės numatoma ir kultūros institucijų įgyvendinama kultūros politika tik viena bendro kultūros proceso dalis. Antroji dalis skleidžiasi spontaniškomis gyventojų kultūrinės elgsenos bei saviorganizacijos apraiškomis. Abu šie aspektai glaudžiai susiję: pirmoji pusė organizuoja kultūros vertybių kūrimą ir materializavimą, antroji vartoja kultūrą pagal savo poreikius. Kultūros poreikių tyrimai naudingi ne tik nusakant kultūros būklę, pažįstant gyventojų poreikius. Nuosekliais tyrimais nustatomi vykstantys pakitimai, gyventojų poreikių plėtojimosi tendencijos. Tai leidžia įvertinti kultūros institucijų veiklos pasekmes bei numatyti perspektyvas. Atlikti tyrimai laiduoja grįžtamąjį ryšį tarp kultūros paslaugų vartotojų ir kultūros institucijų, o tai leidžia tobulinti kultūros įstaigų veiklą. Šios ataskaitos tikslas supažindinti su 2006 m. lapkričio mėn. Panevėžio kolegijos atliktu Panevėžio miesto gyventojų kultūrinių poreikių tyrimu, kuris paremtas anoniminės anketinės apklausos duomenimis, pateikiančiais reprezentatyvią ir statistiškai patikimą kiekybinę informaciją (buvo apklausti 464 nuolatiniai Panevėžio miesto gyventojai). Kultūrinių poreikių tyrimas, remdamasis nuolatinių Panevėžio miesto gyventojų apklausa, pateikia informaciją apie gyventojų laisvalaikio praleidimo formas ir poreikius įvairių kultūros renginių ir institucijų kontekste, įvertina įvairių kultūros įstaigų (bibliotekų, muziejų, teatrų, parodų galerijų, kultūros centrų) populiarumą ir veiklos ypatumus bei apibendrina gyventojų pasiūlymus ir pretenzijas institucijoms, atsakingoms už miesto kultūrinio gyvenimo organizavimą. Tokio pobūdžio tyrimas Panevėžyje atliktas pirmą kartą, todėl jis apėmė platų tiriamų klausimų ratą nuo laisvalaikio praleidimo formų iki kultūros įstaigų teikiamų paslaugų vertinimo. Norint išsamiau išnagrinėti kiekvienos kultūros įstaigos veiklos vertinimo ypatumus, ateityje tikslinga būtų atlikti ekspertų apklausą ir specializuotus tyrimus. Rengiant tyrimo metodiką ir šią tyrimo ataskaitą buvo susipažinta su 2003 m. atliktu Lietuvos Socialinių tyrimų instituto Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių tyrimu bei atskirose šalies savivaldybėse atliktais panašaus pobūdžio tyrimais (Vilniaus, Kauno, Alytaus, Druskininkų miestų, Klaipėdos, Molėtų rajonų). Tyrimo ataskaitos struktūra. Mokslo taikomojo tyrimo ataskaitą sudaro trys pagrindinės dalys: 1. Tyrimo pristatymas 2. Tyrimo rezultatų analizė 3. Išvados ir pasiūlymai

5 5 1. GYVENTOJŲ KULTŪRINIŲ POREIKIŲ TYRIMO PRISTATYMAS Tyrimo tikslai: Ištirti Panevėžio miesto gyventojų esamus ir perspektyvinius kultūros poreikius. Išanalizuoti gyventojų požiūrį į Panevėžio miesto kultūrinį gyvenimą. Nustatyti, kiek Panevėžio miesto savivaldybei priklausančios kultūros institucijos yra žinomos, patrauklios ir reikalingos miesto gyventojams. Tyrimo metu buvo analizuojami Panevėžio miesto gyventojų laisvalaikio praleidimo būdai; informacijos šaltinių apie kultūros renginius vertinimas; pirmenybės teikimas vietinėms arba ne vietinėms meno ir kultūros paslaugoms; lankymasis miesto kultūros įstaigose ir renginiuose; įvairių kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų vertinimas; veiksniai, skatinantys ir trukdantys lankytis kultūriniuose renginiuose ir įstaigose; nuomonės apie iškiliausius miesto renginius ir miesto kultūrinį identitetą; gyventojų pasiūlymai Panevėžio miesto kultūrinio gyvenimo tobulinimui. Tyrimo metodika ir organizavimas Atlikta anketinė anoniminė apklausa naudojant tyrimo atlikėjų parengtą ir su užsakovu suderintą 48 klausimų klausimyną (1 priedas). Anketą sudaro 10 tyrimo problemos segmentų, kurie atspindi duomenis apie tyrimo dalyvius, jų kultūrinius poreikius bei atskiras miesto kultūrinio gyvenimo sritis ir įstaigas: gyventojų kultūrinių poreikių vertinimas (1 10 klausimai), bibliotekų veiklos vertinimas (11 15 klausimai), muziejų veiklos vertinimas (16 19 klausimai); teatrų veiklos vertinimas (20 22 klausimai); kinas (23 26 klausimai); koncertai (27 29 klausimai), šventės (30 32 klausimai), kultūros centrų veiklos vertinimas (33 38 klausimai), apibendrinimas (39 40 atviri klausimai), duomenys apie respondentą (41 48 klausimai).

6 6 Apklausos duomenų analizė buvo atlikta naudojant MS Word ir MS Office Excel programas. Tyrimo rezultatų analizė pateikiama procentais ir absoliučiais skaičiais, paklaida iki 0,5 procento. Naudojant matematinės statistinės analizės metodus tyrimo rezultatų analizė grafiškai vaizduojama diagramose ir lentelėse. Anketinės apklausos duomenų lentelės sudarytos pagal tam tikras respondentų socialines charakteristikas (amžius, lytis, išsilavinimas), kuriose išryškėja statistiškai reikšmingi skirtumai. Tyrimo ataskaitos prieduose pateikiama detali tyrimo duomenų bazė, kur lentelėse pateikiamos respondentų atsakymų į kiekvieną anketos klausimą suvestinės pagal atskiras demografines charakteristikas. Apklausa atlikta Panevėžio mieste 2006 m. lapkričio mėn. Tyrimo duomenų analizė buvo atliekama 2006 m. gruodžio mėn. Tikslinė grupė ir respondentų apibūdinimas Tyrime dalyvavo vyresni nei 16 metų amžiaus (16 75 m.) Panevėžio miesto gyventojai, pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu, atsižvelgiant į jų demografinių duomenų įvairovę (lytį, amžių, gyvenamąją vietą (miesto mikrorajoną), išsilavinimą, šeiminę ir socialinę padėtį bei pajamas vienam šeimos nariui). Įvairių profesijų ir amžiaus žmonėms buvo išplatinta 530 anketų. Grąžinta 83,6 proc. išdalintų anketų, t.y. atsakė 464 respondentai, iš jų 333 (71,8 proc.) moterų ir 131 (28,2 proc. vyrų). Aktyviausiai apklausoje dalyvavo vidutinio amžiaus metų (29,7 proc.) ir metų (21,3 proc.) panevėžiečiai, mažiau aktyvūs buvo vyresni nei 50 metų amžiaus miesto gyventojai (18,8 proc.), metų (17,9 proc.) ir iki 18 metų amžiaus (12,3 proc.) miesto gyventojai. Pagal gyvenamąją vietą respondentai pasiskirstė visuose sąlyginiuose miesto mikrorajonuose (mikrorajonai nėra tiksliai apibrėžti miesto plane). Daugiausia tyrime dalyvavo Klaipėdos ir Kniaudiškių mikrorajonų bei centrinės miesto dalies gyventojų. Pagal išsilavinimą trečdalis respondentų (33,2 proc.) buvo su aukštuoju išsilavinimu, daugiau nei po ketvirtadalį turėjo aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) bei vidurinį išsilavinimą (atitinkamai 26,9 proc. ir 26,1 proc.), likę 13,8 proc. pradinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Apklaustųjų tarpe didžioji dalis buvo dirbantys 65,9 proc.(jų tarpe buvo ir tokių, kurie ir dirba, ir mokosi) ir besimokantys ar studijuojantys 35,1 proc., mažumą sudarė nedirbantys (4,3 proc.) ir pensininkai (7,5 proc.). Įvertinant respondentų pasiskirstymą pagal pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, tyrimo duomenys rodo, kad vienam šeimos nariui tenka nuo 500 iki 1000 Lt./mėn. teigia 38,8 proc., nuo 200 iki 500 Lt/mėn. 31,3 proc., nuo 1000 iki 1500 Lt/mėn. nurodė 14,4 proc. apklaustųjų. Tačiau buvo ir tokių, kurių mėnesinės pajamos išsiskiria yra labai mažos (iki 200 Lt 9,3 proc.) arba labai didelės daugiau kaip 1500 Lt (5,4 proc.). Detalesnis apklaustųjų pasiskirstymas pagal analizuojamus demografinius rodiklius pateikiamas 1 lentelėje.

7 7 Respondentų charakteristika Demografiniai rodikliai Respondentai Skaičius Procentai Lytis Vyrai ,2% Moterys ,8% Amžius Iki 18 metų 57 12,3% metai 83 17,9% metai 99 21,3% metų ,7% Daugiau kaip 50 metų 87 18,8% Gyvenamoji vieta (mikrorajonas) Centras 66 14,2% Klaipėdos 75 16,2% Marijonų 31 6,7% Kniaudiškių 71 15,3% Rožių 33 7,1% Smėlynės 13 2,8% Stetiškių 14 3,0% Tulpių 26 5,6% Žemaičių 37 8,0% Kita 98 21,1% Išsimokslinimas Pradinis 7 1,5% Nebaigtas vidurinis 57 12,3% Vidurinis ,1% Aukštesnysis, specialusis vidurinis ,9% Aukštasis ,2% Šeiminė padėtis Vedęs ,3% Nevedęs ,8% Kita 46 9,9% Socialinė padėtis Mokausi/studijuoju ,1% Dirbu (tame tarpe kartu ir studijuojantys) ,9% Nedirbu 20 4,3% Esu pensininkas 35 7,5% Pajamos vienam šeimos nariui per mėn. Lt Iki 200 Lt 43 9,3% Nuo 201 iki 500 Lt ,3% Nuo 501 iki 1000 Lt ,8% Nuo 1001 iki 1500 Lt 67 14,4% Daugiau kaip 1500 Lt 25 5,4% 1 lentelė

8 8 Žinoma, kad individo kultūrinių poreikių patenkinimui ir plėtotei įtakos turi ne tik išsilavinimas ar amžius, bet ir asmeniniai motyvai. Išanalizavus tyrimo dalyvių atsakymus apie domėjimąsi atskiromis kultūros ir meno sritimis, paaiškėjo, kad daugiausia domimasi muzika, kinu, teatru, literatūra, mažiausiai architektūra, fotografija ir daile (žr. 1 pav.). Muzika 4,7% 38,4% 56,9% Teatras 10,3% 38,4% 51,3% Kinas 13,6% 37,3% 49,1% Literatūra 21,8% 30,0% 48,3% Dailė 15,9% 33,8% 50,2% Fotografija 10,6% 43,3% 46,1% Architektūra 8,4% 33,4% 58,2% Kita 2,8% 31,0% 66,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Labai domisi Šiek tiek domisi Nesidomi 1 pav. Domėjimasis atskiromis kultūros ir meno sritimis Detaliau išanalizavus tyrimo dalyvių interesus atskiroms kultūros sritims ir lyginant pagal demografinius rodiklius išryškėja tam tikri skirtumai. Pastebėta, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys labiau domisi teatru ir literatūra, negu žemesnį išsilavinimą turintys. Tuo tarpu muzika, kinu, fotografija labiau domisi asmenys, turintys nebaigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą. Jaunimą (16 35 m.) labiausiai domina muzika ir kinas, metų amžiaus žmones muzika ir teatras bei literatūra, kinas tik trečdalį šios amžiaus grupės asmenų. Vyresnius nei 50 metų amžiaus žmones panašiai domina tiek teatras, tiek muzika, tiek literatūra. Analizuojant vyrų ir moterų atsakymus, nustatyta, kad moterims žymiai artimesnės kultūros sritys yra teatras, dailė, literatūra, vyrams artimesnė tik architektūra. Abiejų lyčių respondentų panašūs interesai domėtis muzika, kinu, fotografija. Apibendrinant respondentų domėjimąsi atskiromis kultūros ir meno sritimis, akivaizdu, kad visus respondentus labiausiai domina muzika, teatras, kinas ir literatūra, mažiausiai architektūra ir fotografija. Vertinimo skirtumai daugiausia priklauso nuo respondentų amžiaus, lyties ir išsilavinimo.

9 9 2. GYVENTOJŲ POREIKIŲ TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 2.1. Kultūrinių poreikių patenkinimas Kultūros vartojimas svarbiausias jos politikos rezultatas. Analizuojant kultūrinius poreikius pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į žmonių laisvalaikio formas, nes laisvalaikiu ir tenkinami kultūriniai poreikiai. Tyrimo duomenimis, panevėžiečiai didžiausią laisvalaikio dalį skiria bendravimui su šeima, draugais, giminėmis (66,4 proc.). Laisvalaikį kultūrinei veiklai (koncertams, knygoms, kinui ir kt.) skiria tik trečdalis (33,8 proc.) miesto gyventojų. Po ketvirtadalį (25 proc.) respondentų nurodė, kad laisvalaikį praleidžia gamtoje ar tiesiog ilsisi ir nieko neveikia. Taigi panevėžiečiai labiau linkę laisvalaikį praleisti pasyvokai namų aplinkoje. Laisvalaikį ne savo namų aplinkoje jie labiau sieja su kultūrine veikla, nei su poilsiu gamtoje. Todėl nenuostabu, kad savo laisvalaikiu visiškai patenkinti tik 28,7 proc. gyventojų, iš dalies 64 proc., likę 4,7 proc. nepatenkinti ir 2,6 proc. nežino ar juos tenkina įprasti laisvalaikio praleidimo būdai. Pasidomėjus kas paskatintų daugiau dėmesio ir laiko skirti kultūrinei veiklai, iš pateiktų aštuonių veiksnių paprašius pažymėti du svarbiausius, dažniausiai buvo minimi keturi: įdomesni kultūriniai renginiai, geresnė finansinė padėtis ir daugiau pinigų, mažesnis nuovargis darbe ir daugiau laiko domėtis kultūra, daugiau informacijos apie mieste vykstančius renginius. Kas penktas apklaustasis nurodė, kad skirtų daugiau laiko ir dėmesio kultūrinei veiklai, jei vyktų daugiau renginių. Kas dešimtas respondentas nurodė, kad labiau domėtųsi kultūra, jei kultūros įstaigų darbuotojai būtų kvalifikuotesni ir sugebėtų geriau pritraukti žmones (žr. 2 lentelė). Veiksniai, skatinantys daugiau dėmesio ir laiko skirti kultūrinei veiklai 2 lentelė Veiksniai Respondentai Vyrai Moterys Iš viso Vyktų daugiau kultūrinių renginių 19,8% 22,8% 22,0% Vykstantys kultūriniai renginiai būtų įdomesni 43,5% 38,4% 39,9% Mažiau pavargčiau nuo darbo, liktų daugiau laiko domėtis kultūra 22,9% 33,9% 30,8% Kultūros įstaigų darbuotojai būtų kvalifikuotesni, sugebėtų pritraukti žmones 11,5% 9,6% 10,1% Patogesnis būtų kultūros įstaigų darbo laikas 6,9% 4,5% 5,2% Būtų daugiau informacijos apie mieste vykstančius renginius 22,1% 32,1% 29,3% Turėčiau daugiau pinigų 29,0% 35,7% 33,8% Kultūrinė veikla man nėra svarbi, neturiu noro jai skirti daugiau dėmesio 9,9% 1,8% 4,1% Kita 3,1% 1,8% 2,2% Lyginant duomenis pagal lytį paaiškėjo, kad vyrai ir moterys turėjo skirtingą nuomonę. Moterys dažniau nei vyrai nurodė, kad daugiau laiko ir dėmesio skirti kultūrinei veiklai paskatintų

10 10 tai, jei mažiau pavargtų darbe ir būtų daugiau informacijos apie mieste vykstančius renginius. Vyrai dažniau nei moterys nurodė, kad dalyvautų miesto kultūriniame gyvenime, jei vykstantys kultūriniai renginiai būtų įdomesni, o kas dešimtas vyras apskritai nurodė, kad jiems kultūrinė veikla nėra svarbi ir jie neturi noro jai skirti daugiau dėmesio metų amžiaus žmonės dažniau nei kiti norėtų daugiau laiko skirti domėjimuisi kultūra. Pastebėta, kad kuo žemesnis respondentų išsilavinimas, tuo daugiau pageidaujančių, kad vyktų daugiau kultūrinių renginių ir kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo daugiau pageidaujančių įdomesnių kultūrinių renginių. Vadinasi, galima prielaida, kad miesto kultūriniai renginiai daugiau tenkina žemesnio išsilavinimo asmenų kultūrinius poreikius. Apibendrinant galima teigti, kad panevėžiečiai savo laisvalaikį dažniausiai linkę praleisti su šeima, kitais artimaisiais ir draugais. Tik trečdalis gyventojų daugiausia laiko laisvalaikiu skiria kultūrinei veiklai, kiti laisvalaikį praleidžia gamtoje, ilsisi ir nieko neveikia, pramogauja kavinėse. Kaip pagrindines priežastis, paskatinančias daugiau dėmesio ir laiko skirti kultūrinei veiklai gyventojai nurodė įdomesnius kultūrinius renginius bei geresnę savo finansinę situaciją. Kas trečias pageidautų daugiau informacijos apie mieste vykstančius renginius ir norėtų daugiau laiko skirti kultūrai Požiūris į poreikių tenkinimo galimybes Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išanalizuoti, kaip panevėžiečiai vertina miesto kultūrinį gyvenimą, mieste esančias kultūrinių poreikių tenkinimo galimybes bei kiek mieste esančios kultūros įstaigos tenkina gyventojų kultūrinius poreikius. Tyrimo dalyviai miesto kultūrinį gyvenimą apibūdina ir vertina labai įvairiai. Pastebėta, kad dauguma tyrimo dalyvių vertindami miesto kultūrinį gyvenimą 5 balų vertinimo skalėje rinkosi 2 4 balų įverčius, todėl teigtina, kad respondentai charakterizuodami miesto kultūrinį gyvenimą neturi tvirtos ir aiškios nuomonės. Teigiamai vertinantys nurodo, jog jis gerina miesto įvaizdį, tenkina asmens kultūrinius poreikius, plačiai žinomas, gausiai lankomas ir paklausus, aktyvus ir gyvybingas, platus ir visapusiškas. Deja, nemaža dalis teigia, kad miesto kultūrinis gyvenimas yra nepriimtinas, pasigendama įvairumo, netikėtumų, aktyvumo, gyvybingumo, spalvingumo ir savitumo. Daugiau nei trečdalis panevėžiečių nurodė, kad miesto kultūrinis gyvenimas jų poreikių netenkina ar menkai tenkina. Apibendrinant galima teigti, kad Panevėžio miesto gyventojai miesto kultūrinį gyvenimą linkę vertinti prieštaringai dalis vertina teigiamai, kita dalis priešingai (žr. 3 lentelė).

11 11 Miesto kultūrinio gyvenimo charakterizavimas 3 lentelė Vertinimas Požymiai (1- tokio požymio nėra, 5 požymis labai stipriai išreikštas) Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Originalumas, savitumas 74 15,9% ,5% ,4% ,6% 35 7,5% Aktyvumas, gyvybingumas 51 11,0% ,0% ,1% ,2% 40 8,6% Respondentui priimtinas 93 20,0% ,7% ,0% 60 12,9% 25 5,4% Spalvingas 45 9,7% ,9% ,0% ,2% 33 7,1% Brangus ir neprieinamas 81 17,5% ,0% ,0% 64 13,8% 22 4,7% Plačiai žinomas 45 9,7% ,6% ,4% ,4% 46 9,9% Įvairus, kupinas netikėtumų 56 12,1% ,4% ,3% ,8% 25 5,4% Sustingęs 53 11,4% ,2% ,9% ,6% 32 6,9% Gilus ir subtilus 34 7,3% ,1% ,3% ,8% 21 4,5% Stebintinas 51 11,0% ,6% ,8% 84 18,1% 21 4,5% Gausiai lankomas ir paklausus 29 6,3% ,6% ,3% ,7% 38 8,2% Nesuprantamas ,2% ,9% ,1% 31 6,7% 10 2,2% Orientuotas į pačius ,1% ,5% ,2% 49 10,6% 17 3,7% menininkus Platus ir visapusiškas 35 7,5% 97 20,9% ,7% ,9% 37 8,0% Gerinantis miesto įvaizdį 23 5,0% 56 12,1% ,2% ,4% 90 19,4% Pelningas 29 6,3% 77 16,6% ,9% 83 17,9% 25 5,4% Tenkinantis mano kultūrinius poreikius 63 13,6% ,6% ,6% ,3% 55 11,9% Tyrimo dalyvių paprašius išvardinti dvi tris reikšmingiausias miesto kultūros įstaigas, atsakė tik 59,9 proc. respondentų. Tyrėjus ypač nustebino tai, kad dažniausiai buvo minimos tik aštuonios miesto kultūros įstaigos: J. Miltinio dramos teatras, Bendruomenių rūmai, kultūros centras Garsas, Muzikinis teatras, G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Dailės galerija, teatras,,menas, Lėlių vežimo teatras (žr. 2 pav.). Kitos kultūros įstaigos buvo paminėtos tik po vieną ar du kartus, todėl tokius duomenis toliau analizuoti nėra tikslinga. Taigi, Panevėžio mieste, kaip ir kituose didmiesčiuose, kur esama įvairių kultūros sklaidos formų (teatrų, interneto kavinių, parodų, klubų ir pan.), kai kurios kultūrinės paskirties įstaigos aiškiai netekusios išskirtinės svarbos.

12 12 Lėlių vežimo teatras "Menas" Dailės galerija G.Petkevičaitės- Bitės biblioteka 1,9% 2,6% 0,9% 4,3% 3,2% 1,1% 4,3% 3,2% 1,3% 5,6% 4,1% 2,2% Muzikinis teatras "Garsas" 4,1% 9,1% 8,2% 8,4% 9,5% 9,5% Bendruomenių rūmai 8,4% 16,6% 17,2% J.Miltinio dramos teatras 14,0% 20,0% 27,2% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 2 pav. Svarbiausios miesto kultūros įstaigos (respondentų nuomonė) Pasidomėjus,,Ar pakanka kultūros įstaigų Panevėžio mieste?, tik kas ketvirtas (23,9 proc.) nurodė,,taip, beveik pusė apklaustųjų (48,5 proc.) teigia iš dalies pakanka, 17,7 proc. nurodo, kad nepakanka, o 9,9 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Paprašius nurodyti kokio tipo kultūros įstaigų pasigendama, atsakymus pateikė tik 23,2 proc. tyrimo dalyvių, nurodžiusių, kad mieste nepakanka kultūros įstaigų. Respondentai dažniausiai minėjo įvairias pramogų industrijos įstaigas, tai ledo areną ar čiuožyklą (6,1 proc. visų tyrime dalyvavusių asmenų), vandens pramogų parką (2,4 proc.). Kultūrinės paskirties įstaigų pasigedo labai nedidelė respondentų dalis po 3,7 proc. tyrimo dalyvių pageidavo koncertų salės, operos ir baleto teatro. Kadangi tik mažesnė gyventojų dalis yra patenkinti miesto kultūriniu gyvenimu, natūralu, kad turėtų būti vykstama į kituose miestuose vykstančius kultūrinius renginius. Keletą kartų per metus taip laisvalaikį praleidžia nuo 13,6 iki 26,7 proc. (priklausomai nuo renginių pobūdžio), maždaug kartą per metus 21,8 33 proc. apklaustųjų. Dažniausiai kituose miestuose lankomasi koncertuose, masinėse šventėse, operos ir baleto spektakliuose. Dalis apklaustųjų (nuo 21,1 iki 41,2 proc.) teigia, kad niekada nevažiuoja kitur patenkinti savo kultūrinių poreikių (žr. 4 lentelė).

13 Kultūros įstaigos ir renginiai 13 Vizitai į kituose miestuose vykstančius kultūrinius renginius 4 lentelė Lankymosi dažnis Keletą kartų per metus Maždaug kartą per metus Beveik niekada Niekada Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Į operos ir baleto teatro spektaklius 81 17,5% ,2% ,2% ,1% Į kitų teatrų spektaklius 65 14,0% ,6% ,4% ,9% Į koncertus ,7% ,7% 92 19,8% ,7% Į parodas 63 13,6% ,8% ,5% ,2% Į masinių švenčių renginius 90 19,4% ,0% ,6% ,1% Į kitus kultūrinius renginius 82 17,7% ,2% ,4% ,7% Analizuojant ir lyginant skirtingo amžiaus ir išsilavinimo tyrimo dalyvių atsakymus aiškėja, kad į kituose miestuose vykstančius operos ir baleto teatro spektaklius bei parodas dažniau vyksta vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems daugiau kaip 36 metai, o į masinių švenčių renginius ir koncertus jaunesnio amžiaus žmonės. Tyrimas parodė, kad labai aktyviai įvairiuose kituose miestuose vykstančiuose renginiuose dalyvauja metų jaunimas, vos ne kas penktas iš jų kelis kartus per metus išvyksta į kitų miestų kultūrinius renginius. Pastebėta, kad respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą apskritai dažniau nei kiti vyksta į įvairaus pobūdžio renginius (išskyrus masines šventes) kituose miestuose. Renkantis kultūrinius renginius daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių (61,4 proc.) visada pirmenybę teikia menininko lygiui, 28,2 proc. vietos menininkams ir kolektyvams. Kas penktas (22,2 proc.) pirmenybę atiduoda menininkams ir kolektyvams, atvykusiems iš užsienio, likusieji atvykusiems iš Vilniaus (17 proc.) bei kitų Lietuvos miestų (12,1 proc.). Tai rodo, kad žmonių kultūriniai interesai labai skirtingi, o kultūriniai poreikiai išlavėję ir įnoringi (žr. 5 lentelė). Prioritetai renkantis kultūrinius renginius 5 lentelė Prioritetų teikimas Menininkai ir kolektyvai Visada Retkarčiais Niekada Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Vietos menininkams ir kolektyvams ,2% ,5% 66 14,2% Atvykusiems iš Vilniaus 79 17,0% ,3% 82 17,7% Atvykusiems iš kitų Lietuvos miestų 56 12,1% ,3% 77 16,6% Atvykusiems iš užsienio ,2% ,1% 96 20,7% Man svarbiausia menininko lygis ,4% ,2% 53 11,4% Lyginant respondentų atsakymus pagal atskirus demografinius rodiklius, išryškėjo, kad asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą dažniau nei kiti prioritetus atiduoda menininkams,

14 14 atvykusiems iš Vilniaus. Tyrėjus nustebino, kad asmenys turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą dažniau nei kiti prioritetus atiduoda menininkams, atvykusiems iš užsienio. 36 metų amžiaus ir vyresni tyrimo dalyviai dažniau nei kiti nurodė, kad pirmenybę teikia vietos menininkams ir kolektyvams. Apibendrinant panevėžiečių požiūrį į poreikių tenkinimo galimybes, galima teigti, kad Panevėžio miesto gyventojai kultūrinį gyvenimą apibūdina ir vertina labai įvairiai. Nemaža dalis gyventojų mano, kad miesto kultūrinis gyvenimas jiems nepriimtinas, pasigendama aktyvumo, gyvybingumo ir spalvingumo. Daugiau nei trečdalis panevėžiečių nurodė, kad miesto kultūrinis gyvenimas jų poreikių netenkina ar menkai tenkina. Svarbiausiomis miesto kultūros įstaigomis panevėžiečiai laiko J. Miltinio dramos teatrą, Bendruomenių rūmus, kultūros centrą,,garsas, Muzikinį teatrą, G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką, Dailės galeriją, teatrą,,meną, Lėlių vežimo teatrą. Renkantis kultūrinius renginius respondentai visada pirmiausia prioritetus visada atiduoda menininko lygiui, po to vietos kolektyvams ir menininkams bei atvykusiems iš užsienio. Į kituose miestuose vykstančius kultūrinius renginius keletą kartų per metus vyksta kas penktas šeštas miesto gyventojas. Dažniausiai lankomasi koncertuose, masinėse šventėse, operos ir baleto teatrų spektakliuose. Teikiant pasiūlymus dėl naujų kultūros įstaigų atsiradimo mieste, gyventojai nebuvo aktyvūs ir daugiausia pageidavo pramogų industrijos, o ne kultūrinės paskirties įstaigų Kultūros informacijos sklaida Tyrimo duomenimis, panevėžiečiai dažniausiai apie mieste vykstančius kultūrinius renginius sužino iš spaudos (64,2 proc.), draugų ir pažįstamų (51,3 proc.). Iš afišų, plakatų, skrajučių informaciją gauna kas trečias panevėžietis (31 proc.). Reklama per radiją ir televiziją veikia kas ketvirtą panevėžietį (23,1 proc.). Internete informacijos ieško kol kas labai nedaug kas dešimtas (10,6 proc.) miesto gyventojas (žr. 3 pav.).

15 15 70% 64,2% 60% 50% 51,3% 40% 30% 23,1% 31,0% 20% 10% 10,6% 2,2% 0,9% 0% Spauda Radijas ir televizija Draugai, pažįstami Afišos, plakatai, skrajutės Internetas Patys tikslingai ieško Kita 3 pav. Šaltiniai, iš kurių dažniausiai sužinoma apie mieste vykstančius kultūrinius renginius Suprantama, kad labiausiai apsilankyti kultūriniuose renginiuose paskatina tie patys informavimo būdai, tai spauda (39,9 proc.) ir draugai bei pažįstami. Kas trečiam ketvirtam (28,2 proc.) svarbu ne informavimo būdas, bet renginio pobūdis. Kultūrinių renginių afišos, plakatai, skrajutės paskatina rinktis kultūrinius renginius tik kas penktą respondentą (23,3 proc.). Mažiausiai paveikia informacija apie kultūrinius renginius skelbiama per radiją ir internete. Tai patvirtina faktą, kad atsakingos institucijos kultūros renginių reklamą turi gerai apgalvoti ir profesionaliai planuoti. Panevėžiečių kultūrinių poreikių formavimo svarbiausi šaltiniai yra spauda, draugų ir pažįstamų perduodama informacija. Iš afišų, plakatų, skrajučių informaciją gauna beveik trečdalis panevėžiečių. Reklama per radiją ir televiziją veikia mažiau. Internete informacijos ieško kol kas dešimtas miesto gyventojas. Analogiški informacijos šaltiniai paskatina dažniau apsilankyti mieste vykstančiuose kultūriniuose renginiuose Naudojimasis miesto kultūros įstaigų paslaugomis ir jų vertinimas Kultūros raiška apima ne tik kūrybą, bet ir įvairių kultūros institucijų veiklą. Šiame poskyryje apžvelgiamos visos pagrindinės Panevėžio miesto kultūros įstaigos (bibliotekos, muziejai, teatrai, kultūros centrai, parodų galerijos, koncertų salės) ir pateikiamas gyventojų požiūris į šių kultūros įstaigų lankomumą bei jų teikiamas paslaugas. Pateikiami apibendrinti apklausos rezultatai, nusakantys lankymosi įvairiose miesto kultūros įstaigose ar renginiuose dažnį. 6 lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo duomenys apie lankymosi dažnį įvairiose mieste esančiose kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Aprašomoji tyrimo rezultatų analizė pateikiama toliau analizuojant gyventojų lankymąsi atskirose kultūros įstaigose.

16 16 Lankymosi atskirose kultūros įstaigose ir renginiuose dažnis Kultūros įstaigų pavadinimai Bibliotekos G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje 6 lentelė Lankymosi dažnis 1 2 k./mėn. ir Keletą kartų per Kartą per Niekada dažniau metus kelerius metus nesilankau Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc ,7% ,0% 90 19,4% ,0% Kniaudiškių 25 5,4% 31 6,7% 33 7,1% ,8% Parko 6 1,3% 25 5,4% 22 4,7% ,6% Šiaurinėje 7 1,5% 8 1,7% 15 3,2% ,5% Smėlynės 10 2,2% 20 4,3% 18 3,9% ,7% Šaltinėlis 8 1,7% 19 4,1% 26 5,6% ,6% Židinys 7 1,5% 13 2,8% 20 4,3% ,4% Žiburėlis 2 0,4% 10 2,2% 16 3,4% ,0% Muziejai Kraštotyros 15 3,2% 76 16,4% ,4% ,0% J. Miltinio palikimo studijų centras 10 2,2% 33 7,1% 85 18,3% ,4% Pasipriešinimo sovietų okupacijai ir 3 0,6% 16 3,4% 54 11,6% ,3% Sąjūdžio Teatrai J. Miltinio dramos 66 14,2% ,7% ,9% 47 10,1% Menas 22 4,7% ,6% ,8% ,8% Lėlių vežimo 10 2,2% 68 14,7% ,9% ,3% Muzikiniame 51 11,0% ,0% ,3% ,7% Koncertai Bendruomenių rūmuose 46 9,9% ,3% ,9% ,8% Kultūros centre Garsas 48 10,3% ,3% ,4% ,9% Kultūros centre Panevėžio linelis 11 2,4% 26 5,6% 48 10,3% ,7% Muzikos mokykloje ir kitose 44 9,5% 68 14,7% 65 14,0% ,9% mokyklose Dailės galerijoje 28 6,0% ,8% ,2% ,0% Menų namuose 7 1,5% 20 4,3% 63 13,6% ,6% Bažnyčiose 65 14,0% ,8% 66 14,2% ,0% Laisvės aikštėje ,4% ,8% 55 11,9% 51 11,0% Parodos Dailės galerijoje 36 7,8% ,8% ,8% ,7% Fotografijos galerijoje 14 3,0% 97 20,9% ,4% ,6% Baltoskandijos akademijoje 2 0,4% 22 4,7% 35 7,5% ,3% Galerijoje XX 28 6,0% ,3% 89 19,2% ,5% Galerijoje Arda 4 0,9% 18 3,9% 39 8,4% ,9% Galerijoje 2-asis aukštas 19 4,1% 60 12,9% 65 14,0% ,0% Šventės, mugės Laisvės aikštėje, Senvagėje ,1% ,9% 62 13,4% 17 3,7% Skaistakalnio parke 42 9,1% ,6% ,6% ,8% Bendruomenių rūmų lauko estradoje 34 7,3% ,6% ,2% ,9% Miesto kultūros ir poilsio parke 29 6,3% ,7% ,5% ,5%

17 Bibliotekos Nuo seno knyga buvo šviesos ir gėrio skleidėjas. Šiandieniniame technologijų amžiuje knygos įgauna kitą prasmę, o bibliotekų funkcijos labai pasikeitė ir išsiplėtė. Bibliotekos vis labiau orientuojasi į informacinę ir komunikacinę funkcijas, sudarydamos skaitytojams galimybes interneto pagalba susipažinti su naujausiais pasaulio informacijos šaltiniais. Veiklios bibliotekos gali padaryti didelę įtaką bendruomenės kultūriniam gyvenimui. Biblioteka turėtų tapti vis svarbesniu, gausiai lankomu kultūros ir švietimo židiniu. Pabrangus leidiniams tik čia daug kam prieinama knyga ir periodinė spauda. Be abejonės dažniausiai lankomasi G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, nors joje niekada nesilankė net trečdalis (30 proc.) apklaustųjų. Kitose septyniose įvairiuose miesto mikrorajonuose išsidėsčiusiose bibliotekose lankosi labai mažai miesto gyventojų, t. y. nuo 6 8 proc. (,,Žiburėlio, Šiaurinėje,,,Židinio bibliotekose) iki proc. (,,Šaltinėlio, Smėlynės, Parko, Kniaudiškių bibliotekose) miesto gyventojų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai bibliotekose lankosi pernelyg retai, todėl galbūt moksleiviams ir studentams patogiau naudotis savo mokyklų bibliotekomis, suaugusiems gyventojams darbo vietose esančių specializuotų profesinių bibliotekų ir skaityklų paslaugomis. Tokiems tyrimo rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad tyrimo dalyvių skaičius atskiruose miesto mikrorajonuose nebuvo tolygiai pasiskirstęs. Tyrimo dalyvių nuomone (teigia du trečdaliai, 71,1 proc.), bibliotekų Panevėžio mieste užtenka, kas dešimtas (9,1 proc.) teigia, kad bibliotekų turėtų būti daugiau, nuomonės šiuo klausimu neturėjo net 18,8 proc. respondentų (žr. 4 pav.) 80% 70% 71,1% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Taip, pakanka 9,1% Bibliotekų turėtų būti daugiau 1,1% Bibliotekų yra per daug 18,8% Nežinau 4 pav. Bibliotekų pakankamumo vertinimas

18 18 Atlikto tyrimo duomenimis, stipriausią įtaką miesto kultūriniam gyvenimui daro viena didžiausių bibliotekų Lietuvoje, atsinaujinusi Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Visos kitos bibliotekos, trečdalio tyrimo dalyvių nuomone, jokios įtakos miesto kultūrinam gyvenimui neturi. Išanalizavus respondentų, gyvenančių skirtinguose miesto mikrorajonuose atsakymus, paaiškėjo, kad bibliotekos, išsidėsčiusios atskirose miesto vietose, tyrimo dalyviams nėra reikšmingos (žr. 7 lentelė). Bibliotekos pavadinimas Bibliotekų įtaka miesto kultūriniam gyvenimui 7 lentelė Įtakos vertinimas (1 labai stipri įtaka, 5 įtakos beveik nėra) Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. G. Petkevičaitės-Bitės viešoji ,4% 70 15,1% 58 12,5% 21 4,5% 44 9,5% Parko 34 7,3% 74 15,9% ,2% 92 19,8% ,0% Šiaurinė 28 6,0% 63 13,6% ,1% 96 20,7% ,0% Kniaudiškių 47 10,1% 74 15,9% ,9% 90 19,4% ,0% Šaltinėlis 29 6,3% 62 13,4% ,3% ,6% ,8% Židinys 35 7,5% 50 10,8% ,6% ,5% ,9% Žiburėlis 31 6,7% 55 11,9% ,1% ,5% ,2% Bibliotekų ištekliai ir teikiamos paslaugos nuolat plėtojamos, todėl gyventojai čia lankosi įvairiais tikslais: dažniausiai ieško informacijos rūpimu klausimu (47 proc.), grožinės literatūros (31,7 proc.), skaito laikraščius ir žurnalus (12,7 proc.). Tik nedidelė apklaustųjų dalis dalyvauja bibliotekų organizuojamuose renginiuose (8,4 proc.), bibliotekose naudojasi internetu ar/ir elektroniniu paštu (8 proc.). 17,7 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad bibliotekose iš viso nesilanko. Duomenys pateikiami 8 lentelėje. Lankymosi bibliotekoje tikslai 8 lentelė Tikslai Respondentai Skaičius Procentai Grožinės literatūros ,1% Periodikos: laikraščių, žurnalų 59 12,7% Įvairių mokslo sričių literatūros ,2% Informacijos man rūpimu klausimu (enciklopedijos, žinynai ir pan.) ,0% Dalyvauti bibliotekos organizuojamuose renginiuose 39 8,4% Naudotis internetu, elektroniniu paštu 37 8,0% Bibliotekoje nesilankau 82 17,7% Kita 10 2,2% Apklausos duomenimis, dažniausiai miesto bibliotekų lankytojai naudojasi šiomis bibliotekų teikiamomis paslaugomis: knygų ir kitų dokumentų skolinimusi į namus 58,1 proc., skaityklos

19 19 paslaugomis 31,9 proc., kas penktas apklausos dalyvis naudojasi tarpbibliotekiniu abonementu ir elektroninėmis paslaugomis. Nustebino, kad tyrimo dalyviai nežino (nurodė, kad tokia paslauga neteikiama), jog visose miesto bibliotekose knygos ir kiti dokumentai yra išduodami į namus, taip pat sudaromos galimybės skaityti bibliotekos skaitykloje (žr. 9 lentelė.) Naudojimosi bibliotekų teikiamomis paslaugomis vertinimas Bibliotekų paslaugos Dažnai naudojuosi šia paslauga Naudojimosi paslaugomis vertinimas Retai naudojuosi šia paslauga Šia paslauga nesinaudoju 9 lentelė Tokia paslauga neteikiama Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Skaič. Proc. Knygų ir kt. dokumentų skolinimas į namus ,1% 92 24,1% 54 14,1% 14 3,7% Galimybė skaityti bibliotekoje (skaitykla) ,9% ,3% 78 20,4% 9 2,4% Galimybė naudotis tarpbibliotekiniu abonementu 64 16,8% 87 22,8% ,7% 26 6,8% Naudojimasis elektroninėmis paslaugomis (internetu, duomenų 79 20,7% 84 22,0% ,6% 22 5,8% bazėmis, elektroniniu paštu) Kopijavimo paslaugos 79 20,7% ,4% ,4% 21 5,5% Paprašius iš devynių nurodytų teiginių išskirti du svarbiausius bibliotekų trūkumus ar nesilankymo jose priežastis, svarbiausiais respondentai pažymėjo keletą teiginių. Kas trečias teigia, jog neturi poreikio, intereso ir įpročio (29,5 proc.). Kas ketvirtas (24,4 proc.) nurodo, kad skurdus bibliotekų fondas, trūksta dominančių knygų, naujausios periodikos. Kas šeštas (16,4 proc.) teigia, kad nepatogi bibliotekos vieta taip daugiausia teigia gyvenantys Marijonų, Rožių, Klaipėdos mikrorajonuose (žr. 5 pav.). 35% 30% 25% 22,7% 29,0% 24,2% 20% 15% 16,7% 12,7% 14,3% 15,4% 14,3% 10% 5% 5,4% 0% Centras Klaipėdos Marijonų Kniaudiškių Rožių Stetiškių Tulpių Žemaičių Kita 5 pav. Nesilankymas bibliotekoje dėl nepatogios jos vietos

20 20 15,5 proc. apklaustųjų nežino bibliotekos galimybių, darbo tvarkos, nemoka susirasti to, ko jam reikia. Tokių, kurie būtų nepatenkinti bendra bibliotekų aplinka ir galimybėmis ar darbuotojų kvalifikacija ir aptarnavimo kultūra buvo po keletą procentų (žr. 10 lentelė). Svarbiausi bibliotekų trūkumai ir nesilankymo joje priežastys 10 lentelė Priežastys Respondentai Skaičius Procentai Nežinau bibliotekos galimybių, darbo tvarkos, nemoku susirasti to, ko man reikia 72 15,5% Neturiu poreikio, intereso ir įpročio ,5% Nepatinka bendra bibliotekų aplinka ir atmosfera, ten nejaukiai jaučiuosi 36 7,8% Nepakankama bibliotekos darbuotojų kvalifikacija, blogas ir nemalonus aptarnavimas 29 6,3% Skurdus bibliotekų fondas, trūksta mane dominančių knygų, naujausios periodikos ,4% Nepakankamos galimybės naudotis kompiuteriais, internetu 28 6,0% Per brangios bibliotekų paslaugos (skaitytojo bilieto mokestis, interneto įkainiai ir pan.) 39 8,4% Nepatogus bibliotekų darbo laikas 67 14,4% Nepatogi bibliotekos vieta 76 16,4% Kita (laiko stoka) 56 12,1% Apibendrinant galima teigti, kad didelė gyventojų dalis bibliotekose nesilanko, todėl, kad jos netenkina jų klientų poreikių renkantis knygas ir periodiką, o ir patys lankytojai ne visada domisi ir žino bibliotekų galimybes, darbo tvarkos ypatumus ar nemoka/sunkiai geba naudotis bibliotekų teikiamomis paslaugomis. Nepatenkintų bibliotekų aplinka, darbuotojų kvalifikacija ir aptarnavimo kultūra yra labai nedaug. Miesto kultūriniam gyvenimui didžiausią įtaką daro G. Petkevičaitės- Bitės viešoji biblioteka Muziejai Muziejai šiuolaikinei visuomenei sudaro galimybes susipažinti su tautos istorija, tradicijomis ir kultūros vertybėmis, leidžia pamatyti senovės ir dabarties sąsajas. Analizuojant muziejų lankomumą, anketoje buvo paminėti trys miesto muziejai (Kraštotyros, Juozo Miltinio palikimo studijų centras, Pasipriešinimo sovietų okupacijai ir Sąjūdžio), paaiškėjo, kad niekada minimuose muziejuose nesilankė didžioji dalis respondentų. Pažymėtina, kad dažniausiai lankomasi Kraštotyros muziejuje, nors ir jame niekada nesilankė beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų, kituose muziejuose niekada nesilankė daugiau nei du trečdaliai (72,4 84,3 proc.) respondentų. Pasidomėjus apie minimų muziejų įtaką miesto kultūriniam gyvenimui, respondentų nuomone, stipriausią įtaką miesto kultūriniam gyvenimui daro Kraštotyros muziejus, kiek mažesnę

21 21 J. Miltinio palikimo studijų centras, mažiausią - Pasipriešinimo sovietų okupacijai ir Sąjūdžio muziejus (žr. 6 pav.). Įtakos neturi 12,9% 12,1% 27,8% Nestipri 12,7% 15,9% 23,1% Ne tiek stipri 25,0% 24,8% 28,2% Stipri 14,2% 24,6% 22,2% Labai stipri 9,7% 18,1% 28,0% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% Pasipriešinimo sovietų okupacijai ir Sąjūdžio J. Miltinio palikimo studijų centras Kraštotyros 6 pav. Muziejų įtaka miesto kultūriniam gyvenimui Tyrimo duomenimis, muziejų ekspozicijose nesilanko arba nuomonės apie jas neturi 23,7 proc. respondentų. Daugiau kaip pusės tyrimo dalyvių nuomone (61 proc.), muziejų ekspozicijos vertinamos kaip iš dalies įdomios ir labai įdomios 11,2 proc., 4,1 proc. panevėžiečių muziejų ekspozicijos yra visai neįdomios (žr. 7 pav.). 70% 60% 61,0% 50% 40% 30% 23,7% 20% 10% 11,2% 4,1% 0% Labai įdomios Iš dalies įdomios Neįdomios Nežinau, nesilankau 7 pav. Muziejų ekspozicijų vertinimas

22 22 Analizuojant priežastis, skatinančias dažniau lankytis muziejuose, ryškiausia priežastimi buvo įvardinta,,daugiau informacijos ir reklamos apie tai, ką ten galima pamatyti, kokie renginiai vyksta ir pan. nurodė daugiau kaip pusė respondentų. Nemaža dalis (28 proc.) pageidautų dažniau atnaujinamų ar keičiamų ekspozicijų, norėtų, kad muziejai plėstų savo veiklą ir rengtų parodas, paskaitas, šventes, organizuotų užsiėmimus jaunimui (24,1 proc.) bei lankytojams teiktų daugiau ir įvairesnių paslaugų. Neliko nepastebėta ir nepakankama muziejų materialinė padėtis ir jaukesnė aplinka, pageidavimai rengti šiuolaikiškesnes ekspozicijas su vaizdo, garso įrašais ir pan. Tam tikros socialinės grupės pageidautų mažesnės bilietų kainos ir lengvatų neįgaliesiems, pensininkams, moksleiviams ir studentams (žr. 11 lentelė). Priežastys, paskatinančios dažniau apsilankyti muziejuose 11 lentelė Priežastys Respondentai Skaičius Procentai Daugiau informacijos ir reklamos apie tai, ką ten galima pamatyti, kokie renginiai vyksta ir pan ,8% Geresnė muziejų materialinė padėtis, jaukesnė aplinka 72 15,5% Paslaugesni, komunikabilesni muziejų darbuotojai 13 2,8% Dažniau atnaujinamos ar keičiamos ekspozicijos ,0% Muziejai plėstų savo veiklą: rengtų parodas, paskaitas, šventes, organizuotų užsiėmimus jaunimui ,1% Muziejai rengtų šiuolaikiškesnes ekspozicijas (su vaizdo, garso įrašais ir pan.) 66 14,2% Muziejuose vyktų mokomosios, švietėjiškos programos 43 9,3% Mažesnės bilietų kainos/lengvatos neįgaliesiems, pensininkams, moksleiviams ir studentams 49 10,6% Patogesnis muziejų darbo laikas 18 3,9% Muziejai siūlytų daugiau paslaugų gidas, skrajutės, kavinė, suvenyrų parduotuvė ir pan ,7% Kita (daugiau laisvo laiko) 9 1,9% Miesto savivaldybei priklausančių muziejų nėra daug, todėl buvo įdomu sužinoti ar gyventojai nepasigenda kokio muziejaus. Paprašius įvardinti siūlymus naujo muziejaus atsiradimui, atsiliepė tik 11,2 proc. tyrimo dalyvių. Sulaukta įvairių atsakymų. Dažniausiai buvo siūloma mieste kurti šiuolaikinio meno muziejų (1,7 proc. respondentų, teikusių pasiūlymus), gamtos arba zoologijos muziejų (1,3 proc.), istorijos, muzikos, vaškinių figūrų (po 0,4 proc.). Iš parodų galerijų daugiausia respondentų dėmesio nusipelno Dailės galerija, Galerija XX ir Fotografijos galerija, mažai populiarios parodos, rengiamos galerijoje,,arda, Baltoskandijos akademijoje, galerijoje,,2 asis aukštas. Apibendrinant gyventojų lankymąsi muziejuose ir jų veiklos vertinimą, teigtina, kad muziejuose lankosi mažiau kaip pusė gyventojų. Miesto kultūrinam gyvenimui didžiausią įtaką daro

23 23 Kraštotyros muziejus. Muziejų lankytojai ekspozicijas vertina teigiamai (labai įdomios ir iš dalies įdomios), tačiau kas ketvirtas neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Žmones dažniau lankytis muziejuose paskatintų daugiau informacijos ir reklamos apie muziejų ekspozicijas, dažniau atnaujinamos ekspozicijos bei prasiplėtusi muziejų edukacinė bei švietėjiška veikla. Gyventojai siūlo mieste įkurti šiuolaikinio meno, gamtos arba zoologijos, istorijos, muzikos, vaškinių figūrų muziejus Teatrai Panevėžio miesto gyventojų apklausos duomenys rodo, kad atskiruose miesto teatruose lankosi nuo 43,7 iki 89,9 proc. miesto gyventojų. Džiugina, kad keturiuose miesto teatruose (J. Miltinio dramos, Lėlių vežimo,,,meno ir Muzikiniame) lankomasi dažniau nei bibliotekose ar muziejuose. Dažniausiai lankomasi J. Miltinio dramos ir Muzikiniame teatre. Įvertinant tyrime dalyvavusių asmenų amžių (nuo 16 m.) natūralu, kad mažiau lankomi yra,,meno ir Lėlių vežimo teatrai. Įprastai teatruose lankomasi keletą kartų per metus ar kartą per kelerius metus. Vieną du kartus per mėnesį ir dažniau teatruose lankėsi nuo 11 proc. (Muzikiniame teatre) iki 14,2 proc. (J. Miltinio dramos teatre) apklaustųjų. Respondentų nuomone, stipriausią įtaką miesto kultūriniam gyvenimui daro J. Miltinio dramos teatras teigia 64,4 proc., perpus mažesnę (34,1 proc.) Muzikinis teatras. Kitų dviejų teatrų,,meno ir Lėlių vežimo teatro įtaka dar mažesnė teigia atitinkamai 20,7 ir 23,3 proc. tyrimo dalyvių (žr. 8 pav.). Moterų ir vyrų nuomonės šiuo klausimu beveik neišsiskiria, tačiau ryškiai išsiskiria atsakymai pagal amžių. Asmenys, vyresni nei 25 metų amžiaus svarbiausiais teatrais laiko J. Miltinio dramos teatrą ir Muzikinį teatrą, jaunimas ir vaikai (nuo 16 iki 18 m.) teatrą,,menas ir Muzikinį teatrą.

24 24 Įtakos neturi 7,8% 7,3% 6,7% 5,8% Nestipri 10,3% 14,0% 9,7% 5,4% Ne tiek stipri 6,7% 19,4% 28,0% 25,4% Stipri 17,7% 28,4% 27,4% 37,5% Labai stipri 23,3% 20,7% 34,1% 64,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% J. Miltinio dramos teatras Teatras,,Menas" Lėlių vežimo teatras Muzikinis teatras 8 pav. Teatrų įtaka miesto kultūriniam gyvenimui Paprašyti nurodyti ne daugiau kaip dvi priežastis iš šešių išvardintų, tyrimo dalyviai nurodė, kad labiausiai skatina apsilankyti teatre ir pažiūrėti spektaklį: noras pasižiūrėti naują ar gastrolinį spektaklį, apie kurį daug kalba ar rašoma (48,3 proc.) ir domėjimasis teatro menu bei pomėgis žiūrėti spektaklius (45,3 proc.). Tai ypač ryšku moterų atsakymuose. Mažesnę įtaką turi pasitaikiusi proga, kai kas nors pasikviečia ar atsiranda galimybė nemokamai nueiti (27,6 proc.), kiti nurodė, kad patinka pati teatro atmosfera, pakili nuotaika, noras pasitempti, pasipuošti (24,6 proc.) (žr. 12 lentelė). Priežastys, skatinančios apsilankyti teatre pažiūrėti spektaklį 12 lentelė Priežastys Respondentai Skaičius Procentai Domitės teatro menu, mėgstate žiūrėti spektaklius ,3% Patinka teatro atmosfera, pakili nuotaika, noras pasitempti, pasipuošti ,6% Norite pažiūrėti naują ar gastrolinį spektaklį, apie kurį daug kalbama ar rašoma ,3% Einate į teatrą su vaikais (į vaikiškus spektaklius) 72 15,5% Tiesiog pasitaiko proga kas nors pasikviečia ar turite galimybę nemokamai nueiti ,6% Teatre/spektakliuose nesilankau 30 6,5% Kita 9 1,9%

25 25 Moterys dažniau nei vyrai domisi teatro menu ir mėgsta žiūrėti spektaklius bei labiau nori pažiūrėti naują ar gastrolinį spektaklį. Tokios pačios tendencijos išryškėja ir labiau išsilavinusių žmonių tarpe kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo ryškesni motyvai lankytis teatre ir pasižiūrėti spektaklį metų amžiaus respondentai nurodė, kad į teatrą eina su vaikais pasižiūrėti vaikiškų spektaklių. Vyresni kaip 50 metų amžiaus žmonės dažniau nei jaunesni svarbia priežastimi, paskatinančia apsilankyti teatre pasižiūrėti spektaklį nurodė pasitaikiusią progą kai kas nors pasikviečia ar turi galimybę nemokamai nueiti. Iš atsakymų paaiškėjo, kad teatre/spektakliuose nesilankė iš viso 6,5 proc. respondentų. Teatro lankymas nėra įprastas ir ten nejaukiai jaučiasi 12,1 proc. respondentų, daugiau vyrai bei asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą. Svarbiausių nesilankymo teatre priežasčių analizė pateikiama 9 pav. Beveik pusė tyrimo dalyvių (48,5 proc.) nurodo, kad tam didžiausios įtakos turi brangūs bilietai metų ir vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių grupėse taip teigė daugiau nei pusė visų respondentų. Kas trečias (29,7 proc.) mini pasenusį ir neįdomų repertuarą. Tai dažniau kartojasi moterų, nei vyrų atsakymuose. Taip pat vaikų (iki 18 m.) ir m. amžiaus respondentų atsakymuose. Kas dešimtas (9,5 proc.) teigia, kad yra nusivylęs Panevėžio teatrais teigia daugiau aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys ir vyrai. Kas ketvirtas (25 proc.) pažymėjo kitas priežastis (laiko trūkumą ir pan.) 60% 50% 48,5% 40% 30% 29,7% 25,0% 20% 10% 12,1% 9,5% 0% Teatro lankymas man nėra įprastas Panevėžio teatrais esu nusivylęs Pasenęs neįdomus repertuaras Brangūs bilietai Kita 9 pav. Pagrindinės teatrų nelankymo priežastys Apibendrinant respondentų atsakymus į klausimus apie lankymąsi teatruose ir jų teikiamų paslaugų kokybės vertinimą, galima teigti, kad teatruose dažniau lankosi moterys, nei vyrai. Apskritai teatruose lankomasi dažniau nei bibliotekose ir muziejuose. Svarbiausią įtaką miesto

26 26 kultūriniam gyvenimui daro J. Miltinio dramos ir Muzikinis teatrai. Beveik pusė tyrimo dalyvių teigia, kad teatruose nesilanko dėl to, kad brangūs bilietai, kas trečias yra nepatenkintas pasenusiu ir neįdomiu repertuaras Kinas Šiandien kinas, kaip meno šaka įgauna kitą prasmę ir reikšmę. Daug ir dažnai diskutuojama apie mieste esančio kultūros centro Garsas funkcijas ir reikšmę miesto kultūriniam gyvenimui. Šiame kultūros centre be kitų kultūros paslaugų yra demonstruojami ir kino filmai. Apklausos rezultatai parodė, kad kultūros centre Garsas visiškai nesilanko kas ketvirtas apklausos dalyvis, kuo vyresnis amžius, tuo mažiau besilankančių 65,5 proc. vyresnių nei 50 metų amžiaus nurodė, kad šiame centre nesilanko. Tuo tarpu iki 18 metų amžiaus grupėje tokių asmenų buvo labai nedaug tik 3,5 proc. Įdomu, kad kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažiau besilankančių Garse. Kas penktas tyrimo dalyvis nurodė esąs visiškai patenkintas šio centro veikla. Beveik pusė respondentų nurodė, kad nėra visiškai patenkinti,,garso veikla ir teigia, kad ją būtų galima tobulinti. Labiausiai centras netenkina metų amžiaus asmenų interesų. Iš respondentų, turinčių vidurinį išsilavinimą, centro veikla visiškai netenkina tik 1,7 proc., tuo tarpu respondentų su aukštuoju išsilavinimu tarpe netenkina 4,5 proc. interesų (žr. 10 pav.). 45% 40% 40,1% 35% 30% 25% 20% 21,1% 25,4% 15% 10% 5% 10,3% 3,0% 0% Taip, esu visiškai patenkintas Nesu visiškai patenkintas, jo veiklą galima būtų tobulinti Jo veikloje yra daugiau manęs netenkinančių, negu patinkančių dalykų Ne, manęs visiškai netenkina kultūros centro veikla Nesilankau šiame centre 10 pav. Pasitenkinimas kultūros centro,,garsas veikla Kadangi pasitenkinimas centro veikla yra nepakankamas, svarbu įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Pasidomėjus apie demonstruojamų filmų reikalingumą ir paprašius pažymėti tik vieną

27 27 teiginį iš keturių nurodytų, paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų (58,2 proc.) teigia, kad ypatingo poreikio kinui neturi, bet mano, jog kultūros centras Garsas yra reikalingas. Kas penktas tyrimo dalyvis (19 proc.) nurodė, kad kultūros centras labai reikalingas, nes kinas yra mėgstamiausia laisvalaikio praleidimo forma. Taip teigia daugiausia jauni žmonės (iki 18 m.) 38,6 proc. ir 26,3 proc. asmenų, kurių amžius yra metai. Analizuojant skirtingo išsilavinimo asmenų atsakymus, ryškių skirtumų nepastebėta. Tokių, kurie teigtų, kad nemėgsta eiti žiūrėti kino ir mano, kad jis nereikalingas bendrai buvo tik 5,6 proc., vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių tarpe dvigubai daugiau (12,6 proc.) (žr. 13 lentelė). Kultūros centre,,garsas demonstruojamų filmų reikalingumas 13 lentelė Požiūriai Respondentai Skaičius Procentai Kultūros centras labai reikalingas, kinas tai mano mėgstamiausia 88 19,0% laisvalaikio praleidimo forma Ypatingo poreikio kinui neturiu, bet manau, jog kultūros centras ,2% Garsas yra reikalingas Kino demonstravimas kultūros centre praranda prasmę per 67 14,4% televiziją, video galima pamatyti gerus filmus Nemėgstu eiti žiūrėti kino, manau, kad jis nereikalingas 26 5,6% Kita 13 2,8% Analizuojant respondentų, turinčių skirtingą išsilavinimą, atsakymus pastebėta, kad asmenys, turintys aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį, aukštąjį išsilavinimą turi mažesnį poreikį kinui, nei asmenys, turintys pradinį, nebaigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą, tačiau nežiūrint to didžioji dalis respondentų mano, kad kultūros centras,,garsas yra reikalingas. Lyginant skirtingo amžiaus respondentų atsakymus, pastebima, kad kinas yra daugiau jaunų žmonių mėgstama laisvalaikio praleidimo forma, nei vyresnio amžiaus asmenų. Manančių, kad kino demonstravimas kultūros centre praranda prasmę, nes per televiziją ir video galima pamatyti gerus filmus, skaičius panašus skirtingose amžiaus grupėse, išskyrus tai, kad asmenys iki 18 metų amžiaus tai nurodo rečiau, nei kiti. Kino filmų demonstravimo kokybė ir jų tematika visiškai tenkina kas trečią respondentą (33 proc.), kiti 27,2 proc. nurodė, jog,,problemų dėl filmų demonstravimo kokybės nėra, bet filmų tematika manęs netenkina, nedidelė dalis (atitinkamai 5,8 proc. ir 4,7 proc.) teigia, kad,,rodomų filmų pasirinkimas mane tenkina, bet jų demonstravimo kokybė yra bloga ar,,manęs netenkina nei rodomų filmų demonstravimo kokybė, nei tematika. 29,3 proc. tyrimo dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu (žr. 11 pav.).