65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

Transkriptas

1 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje Projekto vadovė: dr. Laura Nedzinskienė Atsakinga vykdytoja: Vaida Aguonytė, Jolanta Valentienė Tyrimo dalyvės: dr. Aušra Beržanskytė, Eimantė Zolubienė, Aistė Gedminienė 2014 m. balandžio 24 d., Gargždai

2 Sveikatos netolygumai Sveikatos būklės skirtumai šalyse ir tarp šalių; Skirtingos populiacijos yra nevienalytės sveikatos atžvilgiu, t.y. vienos populiacijos sveikatos būklė yra geresnė, negu kitos; Visuomenės lygis Bendruomenės lygis Tarpusavio santykių lygis Individualus lygis

3 65 m. ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Dėl geresnių gyvenimo salygų ir pagerėjusios sveikatos priežiūros ilgėja gyvenimo trukmė daugėja vyresnio amžiaus asmenų (Europos regione); Vyresnio amžiaus asmenys priskiriami prie pažeidžiamų visuomenės grupių, todėl jie turi potencialiai didesnę tikimybę patirti neigiamas sveikatos netolygumų pasekmes; Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės sveikatos apsaugos sistema susiduria su rimtais iššūkiais tolygaus finansavimo, ligų prevencijos, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų plėtros bei kokybiškų paslaugų prieinamumo užtikrinimu.

4 Tyrimo tikslas - nustatyti 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumus Lietuvoje. Uždaviniai: 1.Nustatyti ir įvertinti sergamumo, ligotumo m. ir mirtingumo m. pagrindinėmis ligomis, kuriomis sirgo 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, netolygumus Lietuvoje. 2.Įvertinti ambulatorinių sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumus 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų požiūriu. 3.Nustatyti demografinių, socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajas su 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų subjektyviu savo sveikatos vertinimu.

5 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje Sergamumo, ligotumo, mirtingumo analizė (1 užd.) Duomenų, gautų atlikus anoniminę anketinę apklausą, analizė (2, 3 užd.)

6 Sergamumo, ligotumo ir mirtingumo analizė (1 uždavinys) Tiriamoji populiacija: 65 m. ir vyresni asmenys; Pagal prieinamus paskutinių metų duomenis (sergamumo, ligotumo 2012 m.; mirtingumo 2011 m.) pasirinktos pagrindinės dažniausių ligų grupės. Iš jų pasirinkta po tris pagrindinius ligų pogrupius. Netolygumų įvertinimas Tendencijų įvertinimas tiesinės regresijos modelis (MS Excell); Netolygumų tarp savivaldybių įvertinimas kartografinis standartizuotų rodiklių vaizdavimas (Mapviewer 7).

7 Anoniminė anketinė apklausa (2 ir 3 uždaviniai) Tiriamoji populiacija: Lietuvos 65 metų ir vyresni gyventojai; Tyrimo imtis: su 3 % paklaida ir 95 % tikimybe Tyrimo metu surinkta 2001 anketa, analizei tinkamų anketų skaičius buvo 1786 (89,3 proc.), Klaipėdos raj. 329 anketos; Lietuvos savivaldybėse apklausas vykdė VSB, Vilniuje HI darbuotojai; Anketų įvedimui į elektroninę laikmeną naudotas programinis įrankis EpiData; Statistinė tyrimo duomenų analizė buvo atliekama naudojant programinį statistinių duomenų paketą SPSS 17.0 for Windows; SPP analizuotas vertinant tik tų respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. naudojosi ambulatorinėmis SPP, atsakymus; Subjektyvus sveikatos vertinimas analizuotas pagal socialinius, demografinius ir ekonominius respondentų požymius. Skaičiuotos koreliacijos, naudotas Spearman o koreliacijos koeficientas;

8 Sergamumo, ligotumo, mirtingumo analizė

9 Sergamumas Vyrai Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos Pneumonijos Kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos Dantų ligos Gastritas ir duodenitas Stemplės ligos Kraujotakos sistemos ligos Hipertenzinės ligos Laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos Krūtinės angina Moterys Kvėpavimo sistemos ligos Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos Pneumonijos Virškinimo sistemos ligos Kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos Dantų ligos Gastritas ir duodenitas Tulžies pūslės akmenligė Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos Gonartrozė Dorsalgija Minkštųjų audinių ligos

10 Ligotumas Vyrai Krūtinės angina Širdies veiklos nepakankamumas Laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos Pneumonijos Kvėpavimo sistemos ligos Kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos Kita lėtinė obstrukcinė plaučių liga Lyties ir šlapimo sistemos ligos Priešinės liaukos hiperplazija Šlapimo organų akmenligė Kitos šlapimo organų ligos Moterys Kraujotakos sistemos ligos Krūtinės angina Širdies veiklos nepakankamumas Laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos Gonartrozė Dorsalgija Deformuojančios dorsopatijos Akies ir jos priedinių organų ligos Vokų, ašarų sistemos, akiduobės, akių junginės ligos Senatvinė ir kitos kataraktos Glaukoma

11 Mirtingumas Vyrai Lėtinė išeminė širdies liga Smegenų infarktas Ūminis miokardo infarktas Broncho ir plaučių piktybinis navikas Priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas Skrandžio piktybinis navikas Pneumonija, sukelėjas nenustatytas Kita obstrukcinė plaučių liga Žarnų kraujotakos sutrikimai Moterys Kraujotakos sistemos ligos Navikai Lėtinė išeminė širdies liga Smegenų infarktas Kvėpavimo sistemos ligos Virškinimo sistemos ligos Ūminis miokardo infarktas Krūties piktybinis navikas Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas Skrandžio piktybinis navikas Pneumonija, sukėlėjas nenustatytas Kita obstrukcinė plaučių liga Žarnų kraujotakos sutrikimai

12 Vyrų ligotumas priešinės liaukos hiperplazija 2012 m. Didžiausias ligotumas: Šilutės r ,62 / gyv. Klaipėdos m ,15 / gyv. Neringa 27433,60 / gyv gyv Mažiausias ligotumas: Kalvarija 8775,6 / gyv. Vilniaus r. 9868,34 / gyv. Utenos r ,84 / gyv. Lietuvoje 21171,6 / gyv.

13 Moterų ligotumas širdies veiklos nepakankamumu 2012 m. Didžiausias ligotumas: Jonavos r. sav ,85 atv. / gyv. Klaipėdos r. sav ,02 atv. / gyv. Rokiškio r. sav ,60 atv. / gyv gyv Mažiausias ligotumas: Ignalinos r. sav. 9604,23 atv. / gyv. Vilniaus r. sav ,44 atv. / gyv. Utenos r. sav ,82 atv. / gyv. Lietuvoje atv./ gyv.

14 Moterų mirtingumas nuo gaubtinės (storosios) žarnos piktybinio naviko 2011 m. Didžiausias mirtingumas: Širvintų r. sav. 195,42 atv. / gyv. Klaipėdos m. 130,92 atv. / gyv. Pakruojo r. sav. 127,35 atv. / gyv gyv Mažiausias mirtingumas: Ukmergės r. sav. 16,88 atv / gyv. Raseinių r. sav. 17,62 atv. / gyv. Utenos r. sav. 18,74 atv. / gyv. Lietuvoje 117,54 atv. / gyv.

15 Moterų mirtingumas nuo žarnų kraujotakos sutrikimų (2011 m.) Didžiausias mirtingumas: Kalvarija 145,23 atv. / gyv. Klaipėdos m. 118,90 atv. / gyv. Šalčininkų r. 106,48 atv. / gyv gyv Mažiausias mirtingumas: Tauragės r. sav. 17,01 atv. / gyv. Raseinių r. sav. 18,48 atv. / gyv. Alytaus r. sav. 19,44 atv. / gyv. Lietuvoje 86,49 atv./ gyv.

16 Vyrų mirtingumas nuo pneumonijos, sukėlėjas nenustatytas (2011 m.) Didžiausias mirtingumas: Kupiškio r. 317,79 atv. / gyv. Palanga 186,61 atv. / gyv. Pasvalio r. 158,16 atv. / gyv gyv Mažiausias mirtingumas: Utenos r. sav. 30,48 atv. / gyv. Kretingos r. sav. 35,67 atv. / gyv. Klaipėdos r. sav. 35, 79 atv. / Lietuvoje 112,69 atv. / gyv.

17 Anketinė apklausa

18 Socialinės ir demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos (1) Lietuva (proc.) Klaipėdos rajonas (proc.) Moterys 72,6 Vyrai 27,4 Vedęs, ištekėjusi 48,1 Išsilavinimas Šeiminė padėtis Išsilavinimas Šeiminė padėtis Lytis Lytis Moterys 71,7 Vyrai 28,3 Vedęs, ištekėjusi 47,9 Našlys (-ė) 37,7 Našlys (-ė) 39,6 Išsituokęs (-usi) 8,3 Išsituokęs (-usi) 8,2 Negyveno santuokoje 3,8 Negyveno santuokoje 2,4 Neregistruota santuoka 2,1 Neregistruota santuoka 1,8 Aukštesnysis 25,9 Aukštesnysis 22,2 Vidurinis 25,6 Vidurinis 22,5 Pradinis 25,1 Pradinis 40,3 Aukštasis 22,7 Aukštasis 12,9 Nebaigtas vidurinis 0,7 Nebaigtas vidurinis 2,2

19 Mėnesinės pajamos Mėnesinės pajamos Užimtumas Užimtumas Gyvenamoji vieta Gyvenamoji vieta Socialinės ir demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos (2) Lietuva (proc.) Klaipėdos rajonas (proc.) Miestas 66 Miestas 57,5 Kaimas 34 Kaimas 42,5 Nedirba 90,1 Nedirba 86 Dirba 9,9 Dirba 14 iki iki 400 9, , , , , , ir daugiau 1, ir daugiau 1,8

20 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas

21 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo aspektai Sveikatos paslaugų prieinamumas Komunikacinis Ekonominis Organizacinis

22 Komunikacinis prieinamumas Lietuva Ar Jūs lengvai pasiekiate sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje gaunate paslaugas? (n=1625, proc.) Klaipėdos rajonas Ar Jūs lengvai pasiekiate sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje gaunate paslaugas? (n=338, proc.) 69,8 68,9 14,6 14,5 6,5 15,3 5,3 15 Taip Didelis atstumas iki įstaigos Dėl sveikatos problemų sunku nuvykti į gydymo įstaigą Didelės išlaidos kelionei Taip Didelis atstumas iki įstaigos Didelės išlaidos kelionei Dėl sveikatos problemų sunku nuvykti į gydymo įstaigą Asmenys, įgiję pradinį išsilavinimą Kaimo gyventojai Respondentai, kurių mėn. pajamos 1 š. n. yra ne didesnės už 815 Lt

23 Organizacinis prieinamumas 68,8 proc. respondentų Lietuvoje ir 71,7 proc. respondentų Klaipėdos raj. SPP teikimo organizavimas tenkina arba visiškai tenkina * Lietuvoje moteris dažniau nei vyrus visiškai tenkino sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas (p=0,003), Klaipėdos rajono savivaldybėje statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Ar kyla problemų registruojantis pas šeimos gydytoją? (proc.) Kiek dažniausiai tenka laukti nuo registracijos iki patekimo pas šeimos gydytoją? (proc.) Lietuva (n=1636) Klaipėdos raj. n=329 Daugiau nei 1 mėnesį 1,5 5,9 Nekyla 62,1 64,9 Taip, sunku prisikambinti 22,8 21,0 Daugiau nei 1 savaitę, bet trumpiau kaip 1 mėnesį Taip, reikia ilgai laukti eilėje 13,6 12,2 Iki 1 savaitės 38,5 57,9 Taip, didelė skambučio kaina 2,6 0,9 Visai nereikia laukti 12,2 20,8 Kita 0,7 0,9 Lietuva Klaipėdos rajonas Pvz.: Lėtas darbas su kompiuteriu Registruojama tik pirmadieniais Reikia laukti talonų 55,6 proc. respondentų Lietuvoje ir 63,9 proc. respondentų Klaipėdos rajone laukimo prie šeimos gydytojo kabineto tenkino arba visiškai tenkino.

24 Ekonominis prieinamumas Ar buvo atvejų, kai aptarus diagnostikos procedūras, jų atsisakėte dėl per didelės paslaugų kainos? Lietuva Klaipėdos rajonas 2% 1,9 1,3 5% Ne, neteko atsisakyti 23 26% 48% Ne, mokėti nereikėjo Taip, teko atsisakyti keletą kartų Taip, teko atsisakyti dažnai 50,3 19% Taip, teko atsisakyti visada 23,6 33 proc. respondentų Lietuvoje, 26,2 proc. respondentų Klaipėdos rajone teko bent kartą atsisakyti diagnostikos procedūrų dėl per didelės jų kainos Įgiję pradinį išsilavinimą Asmenys, kurių mėn. pajamos 1 š. n. ne didesnės kaip 815 Lt

25 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas

26 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Labai gera / gera 12,5 14,9 67,9 Vidutiniška 69,5 17,2 Labai bloga / bloga 18 Lietuva Klaipėdos rajonas

27 Lytis, p=0,023 Lytis Gyvenamoji vieta, p=0,012 Gyvenamoji vieta Subjektyvus savo sveikatos vertinimas pagal demografinius veiksnius Lietuva Klaipėdos rajonas 15,5 16,5 Miestas 69,5 Miestas 69, ,4 20,3 20,4 Kaimas 65,1 Kaimas 69,3 14,6 10,2 16,8 17,9 Moterys 69,6 Moterys 71,9 13,6 10,5 18,4 18,5 Vyrai 63,7 Vyrai 63 17,9 18,5 Labai bloga / bloga Vidutiniška Labai gera / gera Labai bloga / bloga Vidutiniška Labai gera / gera

28 Išsilavinimas, p<0,001 Išsilavinimas Užimtumas, p<0,001 Užimtumas, p=0,003 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas pagal socialinius veiksnius Lietuva Klaipėdos rajonas Dirbantys 4 28,6 67,4 Dirbantys 2,2 21,7 76,1 Nedirbantys 13,5 18,5 68 Nedirbantys 11,1 20,7 68,2 Aukštasis 7,3 20,7 72 Aukštasis 9,8 12,2 78 Aukštesnysis 15,3 12,2 72,5 Aukštesnysis 15,3 13,9 70,8 Vidurinis 15,6 17,8 66,6 Vidurinis 16,4 16,4 67,1 Pradinis 9 30,1 60,9 Pradinis 10 24,6 65,4 Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga

29 Gyvenimo sąlygos, p<0,001 Gyvenimo sąlygos Subjektyvus savo sveikatos vertinimas pagal ekonominius veiksnius Lietuva Klaipėdos rajonas Gyvenimas su pilnais patogumais 16,6 15,4 68 Gyvenimas su pilnais patogumais 13,7 17,2 69,1 7,9 6,9 Gyvenimas su daliniais patogumais 69,8 Gyvenimas su daliniais patogumais 75,9 22,3 17,2 5,3 0 Gyvenimas be patogumų 57,4 Gyvenimas be patogumų 50 37,2 50 Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga

30 Išvados m. ir vyresnių asmenų sergamumo ir ligotumo m. laikotarpiu ir mirtingumo m. laikotarpiu struktūra keitėsi, tačiau situacija šalyje, lyginant pagal savivaldybes, išliko netolygi. Klaipėdos raj. savivaldybėje moterų ligotumas širdies veiklos nepakankamumu vienas didžiausių visoje Lietuvoje, vyrų mirtingumas nuo pneumonijos vienas mažiausių. 2. Didžioji dauguma (69 proc.) apklaustų 65 m. ir vyresnių asmenų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą vertina palankiai. Respondentai, kurie gyvena kaime, turi pradinį išsilavinimą, gauna mažesnes pajamas dažniau nei kiti susiduria su ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kliūtimis, atsirandančiomis dėl didelio atstumo iki gydymo įstaigos, kelionę apsunkinančios sveikatos būklės bei didelių kelionės išlaidų. Trečdaliui apklaustųjų dėl didelės paslaugų kainos teko atsisakyti ir kai kurių diagnostikos procedūrų. Su šiais sunkumais dažniau nei kiti susiduria mažesnes pajamas gaunantys, nedirbantys bei žemesnį išsilavinimą įgiję respondentai susiduria. 3. Vyresnio amžiaus asmenys nėra visiškai patenkinti savo sveikata didžioji respondentų dalis (67,9 proc.) ją vertino vidutiniškai. Statistiškai reikšmingai dažniau savo sveikatą blogiau vertinti buvo linkę kaimo gyventojai, moterys, vyresni respondentai, įgiję žemesnį išsilavinimą, nedirbantys, gaunantys mažesnes pajamas, turintys mažiau patogumų namuose.

31 Dėkojame už dėmesį! Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos visuomenės sveikatos biurams, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetui, Lietuvos pensininkų sąjungai Bočiai ir kitoms organizacijoms tyrimo metu padėjusiems atlikti anketinę apklausą.