1

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "1"

Transkriptas

1 8-19/31/ ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS TYRIMAS 1 DALIS TECHNINĖ EKONOMINĖ ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS ANALIZĖ SANTRAUKA Dr. A. Galinis 2015 m. lapkričio 16 d.

2 Turinys 1. Tyrimo tikslas, principai ir darbo eiga Energetikos sektoriaus esamos būklės charakteristika Ekonomikos augimo ir energijos poreikių scenarijai Energetikos sektoriaus raidos scenarijai Rekomenduojamos strateginės nuostatos

3 1. Tyrimo tikslas, principai ir darbo eiga Tyrimo tikslas. Atlikti šalies energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo analizę, leidžiančią pagrįsti strategines energetikos sektoriaus raidos kryptis ir parengti Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo projektą. Šios kryptys grindžiamos ekonomiškumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais, visapusiškai jas derinant su valstybės poreikiais ir naujausiomis ES direktyvomis bei šalies tarptautiniais įsipareigojimais. Principai. Šalies energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo analizė atlikta remiantis kompleksiniu atskirų sistemų raidos ir tarpusavio sąveikos vertinimu, pasitelkiant matematinį modeliavimą ir atsižvelgiant į svarbiausius pastarųjų metų ekonomikos ir energetikos pokyčius Lietuvoje, Baltijos regione ir globalioje aplinkoje, panaudojant sukauptą patirtį ir naujausią informaciją. Taip pat atsižvelgta į kitų Baltijos valstybių energetikos plėtros planus, pagrindinių energijos rinkų, energetikos ūkio valdymo ir aplinkosaugos srities pasaulines tendencijas. Pagrindinis dėmesys analizėje skirtas elektros energetikos ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų perspektyvinei raidai ir funkcionavimui bei perspektyviniam kuro ir energijos balansui. Energetikos sektoriaus optimalios plėtros ir funkcionavimo kryptys nustatytos remiantis minimalių bendrųjų diskontuotų energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidų ilgalaikėje perspektyvoje kriterijumi, kartu įvertinant ES ir šalies energetikos politikos nuostatas ir reikalavimus energetiniam saugumui. Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo projekto rengimas apima keturis etapus: 1) energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos scenarijų analizė, 2) perspektyvinės raidos scenarijų energetinio saugumo analizė, 3) energetikos sektoriaus scenarijų makroekonominės įtakos analizė, 4) atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos projekto rengimas. Šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos scenarijų analizei, kuria grindžiamos racionalios energetikos sektoriaus technologinės raidos ir šalies kuro ir energijos balanso kaitos kryptys, įvertinant išorinių ir vidaus veiksnių įtaką. Tai leidžia nustatyti, kada ir kokias technologijas energetikos sektoriuje tikslinga diegti į eksploataciją, kokias modernizuoti ir kokias išvesti iš eksploatacijos, kartu įvertinant racionalią pirminės energijos išteklių vartojimo kaitos nagrinėjamu laikotarpiu raidą, reikalingas investicijų ir eksploatacinių išlaidų apimtis, energijos mainų su užsienio šalimis apimtis, su energetikos sektoriaus veikla susijusias teršalų apimtis ir kita. 2

4 Parengti energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos scenarijai buvo vertinami energetinio saugumo aspektu, t.y. kiekvieno scenarijaus atveju nagrinėtas energetikos sektoriaus atsparumas išoriniams ir vidiniams trikdžiams. Geriausiai energetinio saugumo reikalavimus tenkinusiems energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos scenarijams atlikta makroekonominės įtakos analizė, nagrinėjant, kokią įtaką šie energetikos raidos scenarijai turi šalies makroekonominei raidai. Darbo eiga. Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos analizės rengimo principinės nuostatos, prielaidos ir analizės rezultatai apsvarstyti ir išdiskutuoti LR energetikos ministerijoje vykusiuose Darbo grupės Nacionalinės energetikos strategijai atnaujinti posėdžiuose: 1) 2015 m. birželio 18 d. buvo pristatytos analizei taikytinos prielaidos, jas vėliau koreguojant arba parengiant raštu išsamius paaiškinimus į pateiktas pastabas (2 priedas); 2) 2015 m. liepos 9 d. pristatyti strateginių siekių ir tikslų formavimo principai, kurie grindžiami išsamia kompleksine energetikos sektoriaus analize, įvertinant globalią aplinką ir įvairius neenergetinius veiksnius, apibūdinti pagrindiniai energetikos sektoriaus raidos scenarijai; 3) 2015 m. rugsėjo 21 d. išdiskutuoti pagrindiniai LR energetikos ministerijai pristatytoje tarpinėje atskaitoje Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros tyrimas pateikti atliktos analizės rezultatai. Į Darbo grupės atstovų pateiktus paklausimus ir pastabas buvo parengti ir raštu suformuluoti išsamūs atsakymai, papildomi paaiškinimai ir patikslinimai (3 priedas); 4) 2015 m. spalio 23 d. dar kartą buvo išdiskutuoti tarpinėje ataskaitoje ir jų pristatyme pateikti energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo ilgalaikėje perspektyvoje scenarijų analizės rezultatai, išdiskutuojant aktualius gamtinių dujų rinkos, aplinkosaugos reikalavimų vertinimo ir kt. klausimus. Papildomos diskusijos su LR aplinkos ministerijos specialistais 2015 m. lapkričio 4 d. pasitarnavo CO 2 ir kitų teršalų limitų 2020 metams korekcijai. Be to, išdiskutuotos energetikos sektoriaus scenarijų modeliavimo metu išryškėjusios problemos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų, susijusių su kuro deginimu, emisijų tikėtinų limitų 2030 ir 2050 metams vykdymo galimybių ir pasekmių. Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimui skirtos analizės principai ir vykdymo eiga buvo aptarta 2015 m. liepos 15 d. LR Seimo ekonomikos komiteto posėdyje, akcentuojant atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetus. 2. Energetikos sektoriaus esamos būklės charakteristika Lietuva turi gerai išplėtotus energetinius pajėgumus, tačiau išlieka priklausoma nuo dominuojančio pirminės energijos išteklių tiekėjo (visų šalyje pagamintų vietinių išteklių dalis 2014 metų energijos balanse sudaro tik apie 25 %) ir elektros energijos importo iš kaimyninių šalių. 3

5 Silpnosios šalies energetikos pusės: Lietuva yra pažeidžiama esant dideliems importuojamų energijos išteklių kainų šuoliams. Lietuvos elektros ir dujų tinklai dar neintegruoti į Vakarų Europos energetikos sistemas. Lietuvos elektrinės yra nekonkurencingos elektros rinkoje. Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje vyrauja neracionali vandens šildymo katilų, o ne termofikacinių elektrinių plėtros tendencija. Daugiau kaip 70 % daugiabučių gyvenamųjų namų ir nemaža dalis visuomeninių pastatų yra energetiškai neefektyvūs, o lėtas jų modernizavimas gali sukelti sunkių ekonominių ir socialinių padarinių. Stipriosios šalies energetikos pusės: Gerai išplėtoti elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai tenkina elektros energetikos sistemos poreikius. Lietuvos elektros energetikos sistema turi stiprius ryšius su kaimyninėmis šalimis, o naujos jungtys su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis padidins elektros energijos tiekimo patikimumą ir sudarys geras prielaidas integruotis į Šiaurės šalių ir Vakarų Europos elektros rinkas. Suskystintų gamtinių dujų terminalas sumažino priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo, o sustiprinti magistraliniai tinklai ir naujas dujotiekis, sujungsiantis Lietuvą su Lenkija, bei jungties tarp Lietuvos ir Latvijos sustiprinimas sudarys prielaidas regioninės dujų rinkos sukūrimui. Visuose miestuose veikia gerai išvystytos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kuriose, racionaliai panaudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, galima ženkliai sumažinti priklausomybę nuo pirminės energijos išteklių importo. Lietuvos energetikos politikoje ypač svarbu veiksmingai pasinaudoti integracijos į ES energetikos sistemas privalumais, išnaudoti naujas galimybes energijos rinkose ir solidariai prisidėti prie ambicingų ES direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo. 4

6 3. Ekonomikos augimo ir energijos poreikių scenarijai Nepaisant gilaus nuosmukio 2009 metais, vidutiniai Lietuvos ekonomikos augimo tempai m. siekė 4,3 % ir buvo gerokai spartesni nei kitose ES šalyse. Prognozuojant šalies ūkio augimo perspektyvas, pasirinkti trys galimi raidos scenarijai: 1) greito ekonomikos augimo scenarijus, 2) pagrindinis (labiausiai tikėtinas) scenarijus, 3) lėto ekonomikos augimo scenarijus. Taikyta prielaida, kad greito ekonomikos augimo scenarijaus atveju per laikotarpį iki 2050 metų išliks spartūs Lietuvos ekonomikos augimo tempai vidutiniškai 3,9 % per metus; pagrindinio scenarijaus, kuris pagrįstas labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtros tendencijomis, atveju vidutiniškai 3,0 %; lėto augimo scenarijaus atveju vidutiniškai 2,2 % per metus. Energijos poreikių prognozavimui pasitelktas ekonometrinis modelis. Energijos poreikiai bet kuriuo metu aprašomi kaip funkcija, kuri apibrėžia energijos vartojimo ryšius su pagrindiniais jų kitimą lemiančiais veiksniais. Siekiant korektiškai įvertinti ekonomikos augimo ir energijos sąnaudų tarpusavio ryšius, prognozės buvo parengtos remiantis detalia ūkio šakose sunaudojamos galutinės energijos ir jos komponenčių (elektros energijos, centralizuotai tiekiamos šilumos ir tiesiogiai galutinių vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro) elastingumo rodiklių analize metais Lietuvoje ir palyginamąja analize kitose Baltijos šalyse, taip pat atsižvelgiant į lyginamuosius energijos vartojimo ES šalyse rodiklius ir jų kitimo tendencijas. Prognozavimui taikyta tokia metodika: 1) atskirai analizuotos galutinės energijos komponentės, 2) poreikių prognozė remiasi detalia elektros energijos, centralizuotai tiekiamos šilumos ir tiesiogiai ūkio šakose suvartojamo kuro esamos būklės ir kaitos tendencijų bei ryšių su ekonominės veiklos raida analize, įvertinant energijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose ir pasirinktų ekonomikos raidos scenarijų prielaidas. Galutinės elektros energijos poreikiai greito augimo scenarijuje laikotarpiu iki 2050 metais augtų vidutiniškai 2,2 % per metus, pagrindinio scenarijaus atveju 1,7 % (2,0 % iki 2030 metų ir 1,5 % po 2030 metų), o lėto augimo scenarijaus atveju 1,2 % per metus. Dabartinį elektros energijos sąnaudų, tenkančių vienam gyventojui ES šalyse, lygį pagrindinio scenarijaus atveju galima pasiekti iki 2040 metų. Įgyvendinus prognozavimo prielaidose numatytas gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų atnaujinimo apimtis, suminiai centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, palyginti su 2014 m. suvartojimu, iki 2040 metų mažėja greito augimo scenarijuje 13,1 %, pagrindinio scenarijaus 5

7 atveju 16,0 %, o lėto augimo scenarijaus atveju 18,5 %. Vėliau, laikotarpiu iki 2050 metų, centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai mažai keičiasi. Prognozuojant galutinių vartotojų, kurie neprijungti prie šilumos tinklų, patalpoms šildyti suvartojamo kuro poreikius, buvo įvertintas ženklus taupymo efektas ir taikyta ta pati metodika, kaip ir centralizuotai tiekiamai šilumai. Technologinėms, transporto sektoriaus ir kitoms reikmėms suvartojamo kuro prognozės buvo susietos su ekonomikos augimo scenarijais. Ženkliai didesnis energijos vartojimo efektyvumas ateityje lems lėtus tiesiogiai suvartojamo kuro suminių poreikių augimo tempus: greito augimo scenarijuje per laikotarpį iki 2050 metų numatomi vidutiniai metiniai augimo tempai siekia 0,7 %, pagrindinio scenarijaus atveju vidutiniškai 0,5 %, lėto augimo scenarijuje atveju vidutiniškai 0,3 %. Galutinės energijos poreikių kaitos tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje lems jos komponenčių (elektros energijos, centralizuotai tiekiamos šilumos ir tiesiogiai ūkio šakose suvartojamo kuro) kaitai didelę įtaką turintys veiksniai. Bet kurio scenarijaus atveju prognozuojamas nuosaikus galutinės energijos poreikių augimas. Greito augimo scenarijuje laikotarpiu iki 2050 metų suminiai galutinių vartotojų energijos poreikiai augtų vidutiniškai 0,9 % per metus. Pagrindinio scenarijaus atveju poreikių augimo tempai būtų gerokai lėtesni vidutiniškai 0,6 % per metus. Lėto augimo scenarijaus atveju vidutiniai galutinės energijos poreikių augimo tempai tesiektų 0,3 %. Nuosaikius galutinės energijos poreikių augimo tempus galima užtikrinti tik tuo atveju, jei visose ūkio šakose bus realiai įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės, kurių įtaką apibūdina galutinės energijos intensyvumo, t.y. energijos, suvartojamos BVP vienetui sukurti, nuoseklus mažėjimas. Jeigu būtų įgyvendintos pagrindinio scenarijaus prielaidos, laikotarpiu iki 2025 metais energijos intensyvumas sumažėtų 36,9 %, o 2050 metais lyginamosios galutinės energijos sąnaudos BVP vienetui, palyginti su 2014 metais, būtų apie 2,4 karto mažesnės. 4. Energetikos sektoriaus raidos scenarijai Scenarijų charakteristika. Siekiant nustatyti, kokią įtaką turi besikeičiančios išorės ir vidaus sąlygos šalies energetikos sektoriaus raidai, analizei buvo pasirinkti scenarijai, apibūdinami aibe tokių esminių veiksnių, kurie labiausiai lemia optimalią energetikos sektoriaus raidos ir funkcionavimo ilgalaikėje perspektyvoje trajektoriją. Daugybės scenarijų, atspindinčių skirtingas vidaus ir išorės veiksnių kombinacijas, modeliavimas leidžia detaliai išnagrinėti, kuria kryptimi tikslinga kreipti šalies energetikos sektoriaus raidą, situacijai (ypač išorės sąlygoms) krypstant viena 6

8 ar kita linkme. Tokia analizė suteikia galimybę nustatyti, kokie technologiniai sprendimai (konkretaus tipo technologijų įdiegimas ir išvedimas iš eksploatacijos, kuro ir energijos vartojimo struktūra ir pan.) yra stabilūs besikeičiančiomis sąlygomis, kokie sprendimai yra dažni, o kokie būtų racionalūs tik esant išskirtinėms sąlygoms. Tik stabilūs ir dažnai pasikartojantys technologiniai sprendimai turėtų formuoti Nacionalinės energetikos strategijos pagrindą. Analizei pasirinkta Bazinio scenarijaus ir trys pagrindinių scenarijų grupės, sąlyginai vadinamos Integracijos, Izoliacijos ir Žaliųjų. Keletas Bazinio scenarijaus modifikacijų buvo nagrinėta siekiant įvertinti pagrindines energetikos sektoriaus raidos tendencijas ir parengti atskaitos taškus kitų scenarijų vertinimui. Kiekvienoje pagrindinių scenarijų grupėje buvo nagrinėjamos trys modifikacijos, besiskiriančios Visagino AE buvimu ar nebuvimu, tarpsisteminių jungčių panaudojimo galimybėmis ir skirtinga instaliuotų elektrinių galia (lyginant su šalies poreikiais) ar vietinės elektros energijos gamybos lygiu, t.y. veiksniais, kurie turi didelę reikšmę šalies energetiniam saugumui. Šie scenarijai tinkamai iliustruoja galimas vidaus ir išorės sąlygų kitimo ribas, o remiantis gautų energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos modeliavimo rezultatų analize, galima identifikuoti pagrindinius racionalius ir stabilius technologijų kaitos ir kuro-energetinio balanso pokyčių sprendinius. Integracijos scenarijuose yra siekiama analizuoti tokias Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinę raidą charakterizuojančias sąlygas, kurios gerai dera su dabartine Europos Sąjungos energetikos politika ir šalies energetiką orientuoja į kuo platesnę integraciją į tarptautines energijos rinkas bei kuo geresnį energetikos infrastruktūros panaudojimą. Šio ir kitų scenarijų atveju yra siekiama pasinaudoti susidariusia vidaus ir išorės situacija geriausiu būdu šalies interesų tenkinimui, t. y. minimizuojant šalies energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidas per ilgą laikotarpį. Izoliacijos scenarijuose siekiama analizuoti tokią vidaus ir išorės veiksnių kombinaciją, kuri dėl įvairiausių priežasčių gali riboti energijos mainus tarp kaimyninių šalių. Tai gali būti politinioekonominio klimato tarptautinėje plotmėje išraiška, o taip pat gali atspindėti ir šalies siekį didesniu mastu apsirūpinti elektros energija, gaminama šalies viduje. Žalieji scenarijai nuo Integracijos scenarijų skiriasi didesniu atsinaujinančių energijos išteklių lyginamuoju svoriu šalies energijos balanse. Šiais scenarijais siekiama imituoti tas galimas vidaus ir išorės sąlygas, kurios verstų atsinaujinančius energijos išteklius vartoti maksimaliai, t.y. didesne jų 7

9 dalimi galutinės energijos balanse nei šiuo metu numatyta ES energetikos politiką apibrėžiančiuose dokumentuose. Scenarijų modeliavimo rezultatų analizė. Modeliavimo rezultatų analizė aiškiai rodo bendrą suminių diskontuotų išlaidų kaitos tendenciją mažiausios išlaidos visuose scenarijuose tuo atveju, kai Lietuvos energetikos sektorius orientuojasi į žemesnį energetinio saugumo, apibūdinamo arba vietinės elektros energijos gamybos lygiu, arba instaliuotomis ir darbui parengtomis galiomis, lygį. Jei šalyje būtų palaikoma tiek galių, kad jos patenkintų 50 % šalies poreikių, ir būtų orientuojamasi į prekybą tarptautinėje elektros energijos rinkoje, suminės energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo diskontuotos išlaidos būtų 0,57-0,7 mlrd. eurų mažesnės, lyginant su tais atvejais, kai statoma Visagino AE ir šalyje gaminama ne mažiau nei 50% reikiamos elektros energijos. Lyginant su scenarijais, kuriuose siekiama turėti tiek darbui parengtų galių, kad jos patenkintų 100 % šalies elektros energijos poreikių, išlaidų ekonomija siekia 0,9-0,92 mlrd. eurų. Pagrindinių scenarijų, kuriuose verslo plane numatytomis sąlygomis pastatoma Visagino AE, bendrosios energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidos yra mln. eurų mažesnės, lyginant su energetinio saugumo užtikrinimo alternatyva, orientuota į 100 % galimybę patenkinti šalies elektros energijos poreikius įrengiant ir palaikant darbui parengtas galias. Tačiau praktikoje ši išlaidų ekonomija gali būti mažesnė ar net visai išnykti, nes bendrosios energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidos gali būti mažesnės dėl galimai ilgesnio dabar egzistuojančių elektrinių techninio tarnavimo laiko. Šiuo atveju įrenginių, pakeičiančių esamus agregatus, statyba gali būti ženkliai atitolinta ir taip sumažintos investicijos, o tuo pačiu ir bendrosios diskontuotos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidos. Šio klausimo patikslinimui reikia atlikti kvalifikuotą esamų elektrinių techninio stovio ir galimos tolesnės eksploatacijos laiko resurso įvertinimą, atsižvelgiant į tai, kad šių elektrinių eksploatacija dar kurį laiką tikrai nebus intensyvi. Lyginant nagrinėtus scenarijus pagal energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidų kriterijų, Lietuvai labiausiai nepalankūs būtų Izoliacijos scenarijai. Papildomos diskontuotos išlaidos šiuose scenarijuose mln. eurų viršytų išlaidas atitinkamų Integracijos scenarijų atvejais ir ~ mln. eurų Žaliųjų scenarijų atvejais. Europos Sąjungos energetikos politikoje teikiamas prioritetas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai verčia po 2040 m. maksimaliai išnaudoti šių išteklių panaudojimo galimybes Lietuvos energetikos sektoriuje. Šio siekio įgyvendinimas kartu su ta realybe, kad dauguma naujų 8

10 elektros energijos gamybos technologijų nėra konkurencingos energijos rinkose, lėmė palyginti stabilius sprendinius Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrai ir funkcionavimui. Atlikta analizė rodo, kad ekonominiu požiūriu, Lietuvos elektros energijos poreikius didele dalimi tikslinga tenkinti importuojama elektros energija. Tačiau įgyvendinant ES energetikos politikos nuostatas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje narinėjamo laikotarpio pabaigoje pasiekiamas gamybos ir vartojimo balansas. Elektros energijos rinkoje labiausiai konkurencingos yra biokuro, įskaitant ir komunalines atliekas naudojančios termofikacinės, vėjo, o ilgainiui ir saulės elektrinės. Elektros energijos importo apimtys iki 2020 metų išlieka gana stabilios visų nagrinėtų scenarijų atveju. Vėliau importuojamos elektros energijos apimtys palaipsniui mažėja, ypač Izoliacijos scenarijų atveju. Tačiau elektros energijos importo mažėjimui nemažą įtaką turi siekis maksimaliai panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, nes visa importuojama (eksportuojama) elektra nelaikoma žalia. Elektros energijos eksportas izoliacijos scenarijaus atveju taip pat turi mažėjimo tendenciją. Kitų scenarijų atveju jis arba išlieka gana stabilus, arba net turi didėjimo tendenciją. Remiantis modeliavimo rezultatų analize, centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos balanse visų pagrindinių scenarijų atveju vidutinėje perspektyvoje (iki ~2030 m.) tikslinga didinti termofikacinių elektrinių indėlį, o vandens šildymo katilai ilgainiui turėtų tarnauti tik pikiniams poreikiams šalčiausiomis paromis tenkinti. Tolimoje perspektyvoje biokuro termofikacinių elektrinių dalis centralizuotai tiekiamoje šilumoje taip pat pradeda mažėti dėl mažėjančio šilumos poreikio ir dėl išryškėjusio saulės kolektorių su sezoninėmis šilumos saugyklomis ekonominio patrauklumo. Pirminės energijos išteklių struktūroje tikslinga orientuotis į biokurą ir komunalines atliekas. Gamtinių dujų vaidmuo mažėja, ilgainiui jos naudojamos tik pikiniams šilumos poreikiams tenkinti, o taip pat tiekiant šilumą iš termofikacinių elektrinių balansuojančių nepastovią vėjo ir saulės elektrinių generaciją. Instaliuotų galių struktūroje taip pat auga termofikacinių elektrinių dalis. Tačiau vandens šildymo katilų dalis išlieka vyraujanti per visą nagrinėjamą laikotarpį. Vandens šildymo katilai, naudojantys kitus pirminės energijos išteklius, užtikrina reguliuojantį vaidmenį galimam biokuro kainų augimui ir suteikia galimybę išlaikyti pirminės energijos išteklių įvairovę bei šilumos gamybos patikimumą. 9

11 Pirminės energijos struktūra palaipsniui keičiasi: nuosekliai didėja atsinaujinančių energijos išteklių dalis, kuri 2050 m. pagrindinių scenarijų atveju viršija 49 %, o jų plėtrą lems sparčiai auganti elektros energijos ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba iš šių išteklių, taip pat didėjantis jų suvartojimas vartotojų įrenginiuose; reikšminga dalis apie 31 % tenka naftos produktams, kurių didžioji dalis suvartojama transporto sektoriuje; racionali gamtinių dujų dalis sudaro 20 %, o šio kuro poreikius lems suvartojimo elektros energijai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti ir pramonės technologinėms reikmėms bei decentralizuotame sektoriuje kaitos tendencijos, taip pat dujų suvartojimo neenergetinėms reikmėms apimtys. Kitų energijos išteklių vaidmuo nereikšmingas jų dalis neviršys 5 %. 5. Rekomenduojamos strateginės nuostatos Lietuva, būdama maža valstybe, neturi svertų, kuriuos būtų galima sėkmingai panaudoti koreguojant išorės veiksnius, todėl būtina racionaliai panaudoti ES narystės teikiamas galimybes šalies interesų atstovavimui, glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, Lenkija ir kitomis šalimis. Esminės naudos galima pasiekti orientuojant šalies energetikos sektorių kuo didesnio lankstumo, veiklos efektyvumo ir racionalumo linkme, siekti maksimaliai lanksčiai ir greitai prisitaikyti prie besikeičiančių vidaus ir išorės sąlygų. Lietuvos energetikos politikoje ypač svarbu veiksmingai panaudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, taip pat esamą energijos taupymo potencialą, tokiu būdu sumažinant energijos poreikių bei generuojančių šaltinių galios augimo tempus, importuojamų energijos išteklių apimtis ir palengvinant aplinkosaugos problemų sprendimą. Lietuvai tikslinga integruotis į bendrąsias Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje veikiančias ir toliau plėtojamas energijos rinkas, neardant ekonominių ryšių su ne Europos Sąjungos šalių energetikos sektoriais ir siekti kaip galima racionaliau pasinaudoti šių rinkų teikiamomis galimybėmis. Elektros energetikos sistemoje racionalu plėtoti labiausiai ekonomiškai pasiteisinančias biokuro ir komunalines atliekas naudojančias termofikacines, vėjo, o vėliau ir saulės elektrines, o trūkstamą elektros energijos dalį importuoti. Energetinį saugumą užtikrinti elektros energetikos sistemoje palaikant įrengtas ir darbui paruoštas instaliuotas galias, galinčias bet kuriuo metu pradėti gamybą ir užtikrinti visišką šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija. Būtina užtikrinti elektros energetikos sistemoje įrengtų elektrinių panaudojimo galimybę lanksčiai reaguoti į galimus pokyčius rinkoje. Šiuo metu yra visos galimybės gana patikimai apsirūpinti trūkstama elektros energija (kurios konkurencinėmis sąlygomis nepagamina Lietuvos elektrinės) iš tarptautinių rinkų, o budinčiųjų elektrinių vaidmenį gali užtikrinti šiuo metu esami 10

12 Lietuvos elektrinės ir didžiųjų miestų termofikacinių elektrinių įrenginiai, nereikalaujantys didelių investicijų jų dabartinio techninio lygio palaikymui. Augant poreikiui šiuos įrenginius labiau išnaudoti elektros energijos gamybai (dėl galimai mažėjančių importo apimčių ar augančių kainų), ar esamiems įrenginiams pasiekus techniškai ir ekonomiškai nebepasiteisinantį eksploatavimo lygį, šiuos įrenginius pakeisti ekonomiškai pagrindžiamais naujais įrenginiais. Pirmaeiliais kandidatais esamų įrenginių pakeitimui yra efektyvios ir manevringos dujų turbininės termofikacinės elektrinės, galinčios tiekti elektros energiją, gaminti centralizuotai tiekiamą šilumą ir rinkoje laikinai pakeisti vandens šildymo katilus ar net ir kitas, pigesnį kurą naudojančias, bet mažesnį elektrinės ir šiluminės galios santykį turinčias termofikacines elektrines. Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje tikslinga plačiau panaudoti konkurencingus vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, pirmenybę teikiant kombinuotai šilumos ir elektros gamybai, o tolimoje perspektyvoje pradėti naudoti ir saulės kolektorius su sezoninėmis šilumos saugyklomis. Dujinius ar krosnių kurą naudojančius vandens šildymo katilus racionalu naudoti pikiniams šilumos poreikiams tenkinti. Tokie katilai, naudojantys kitus pirminės energijos išteklius, užtikrina reguliuojantį vaidmenį galimam biokuro kainų augimui ir suteikia galimybę išlaikyti pirminės energijos išteklių įvairovę. Mažose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, daugiausia bazinių šilumos poreikių tenkinimui, tikslinga naudoti vidaus degimo variklių pagrindu veikiančias biodujų termofikacines elektrines, kartu sprendžiant ir gamtosaugos problemas. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų šilumos gamybos grandyje būtina įdiegti skaidrius ir nediskriminacinius konkurencinius santykius, visiems rinkos dalyviams užtikrinant lanksčias ir nediskriminacines veiklos sąlygas. Tikslinga nuolat tobulinti šilumos gamybos technologijų struktūrą, įgalinančią naudoti įvairias kuro rūšis, mažinti šilumos kainas ir gerinti paslaugų kokybę galutiniams vartotojams. Siekiant padidinti suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo panaudojimo rentabilumą, būtina ieškoti papildomų galimybių plėsti jo teikiamų paslaugų sritį. Tuo pačiu reikia užtikrinti, kad prioritetas būtų teikiamas pagrindinei jo paskirčiai būti Lietuvos valstybei vienu iš energetinio saugumo garantų. Ieškant naujų veiklos sričių ir sudarant ekonominius sandorius su verslo partneriais, neleistini tokie įsipareigojimai, kurie galėtų tapti kliūtimi užtikrinant šio terminalo tiesioginės paskirties funkcijų vykdymą. Lietuvai svarbu, kad vykdant energijos rinkų plėtrą ES dėmesys būtų kreipiamas ne tik į fizines priemones, kurios siejamos su tarpvalstybiniais infrastruktūros susijungimais ir energetinių salų ES viduje panaikinimu, bet ir į metodines, t.y. į reguliavimo, atskirose rinkose veikiančių 11

13 prekybos bei paramos sistemų harmonizavimą, pasinaudojimo tinklais taisyklių ir ypač pasinaudojimo tarpvalstybinėmis jungtimis prekybos tikslais su trečiosiomis šalimis reglamentavimą. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims būtų naudinga suformuoti ES lygmens universalią rinkų susiejimo su trečiosiomis šalimis metodiką, kurioje svarbų vaidmenį vaidintų pralaidumų tarp ES ir trečiųjų šalių valdymo klausimai. 12

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Siluma daugiabuciams_ar kariauti_Gatautis_

Microsoft PowerPoint - Siluma daugiabuciams_ar kariauti_Gatautis_ Šiluma renovuotiems daugiabučiams: kariauti negalima bendradarbiauti? Dr. Ramūnas Gatautis 2019 m. balandžio 16 d. Kaunas Daugiabučių modernizavimas Lietuvoje Apibrėžimas: daugiabutis 3 ir daugiau butų

Detaliau

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005 1. ĮVADAS Suskystintųjų gamtinių dujų (toliau SkGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS I SKYRIUS 2014 2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS

Detaliau

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr.

Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Palyginamosioms sąnaudos pagal naują Aprašo projektą

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx

Microsoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213

Detaliau

Microsoft Word - TYNDP

Microsoft Word - TYNDP GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS DEŠIMTIES METŲ (2018 2027 M.) TINKLO PLĖTROS PLANAS Vilnius, 2018 m. TURINYS ĮŽANGA... 3 1. GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO ŠALTINIAI IR PERDAVIMO PASLAUGŲ POREIKIS...

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS Projektas VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL ŠILUMOS TIEKĖJŲ, NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ, GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJŲ IR NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ

Detaliau

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai

Medienos ruošos VĮ miškų urėdijose praktiniai organizaciniai aspektai GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS BENJAMINAS SAKALAUSKAS VILNIUS 2013m. spalio 10 d. 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija

Detaliau

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius

2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2 Turinys Santrauka... 3 Pagrindiniai 2014 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 4 Pirminės

Detaliau

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019

ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370

Detaliau

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita

2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ, KURIE PRIVALO BŪTI ATESTUOJAMI, SĄRAŠAS

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ, KURIE PRIVALO BŪTI ATESTUOJAMI, SĄRAŠAS INFORMACIJA APIE SERTIFIKAVIMO INSTITUCIJOSE IR ENERGETIKOS ĮMONĖSE ATESTUOTUS ENERGETIKOS DARBUOTOJUS (215 M.) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau Inspekcija), vadovaudamasi

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI 2003 m. gruodţio 22 d. Nr. O3-116

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017

VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą

Detaliau

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx

Microsoft PowerPoint - SGdujos_ZaliosiosInovacijos_2016.pptx Žaliosios inovacijos suslėgtų gamtinių dujų gamybos technologiniuose procesuose Informacinis renginys: Žaliosios pramonės inovacijų programos įgyvendinimas 2016 m. rugsėjo 29 d., Vilnius Apie mus UAB SG

Detaliau

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma

Vietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui

Detaliau

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/  m. gruodžio 11 d. - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių e

EUROPOS  PARLAMENTO  IR  TARYBOS  DIREKTYVA  (ES)  2018/  m.  gruodžio 11 d.  -  dėl  skatinimo  naudoti  atsinaujinančiųjų  išteklių  e L 328/82 2018 12 21 DIREKTYVOS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/2001 2018 m. gruodžio 11 d. dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (Tekstas svarbus

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos šilumos ūkio apžvalga Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2009 m. sausio 23 d. Viešbutis Reval Hotel Lietuva h Europos šalys,

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA Biudetinè staiga, Gedimino pr. 38,01104 Vilnius. Tel. (8 706)64715, faks. (8 706)64 820, el. p.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA Biudetinè staiga, Gedimino pr. 38,01104 Vilnius. Tel. (8 706)64715, faks. (8 706)64 820, el. p. LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA Biudetinè staiga, Gedimino pr. 38,01104 Vilnius. Tel. (8 706)64715, faks. (8 706)64 820, el. p. info@enmin.lt, enmin.lrv.lt Duomenys kaupiarni ir saugomi Juridiniq

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Suvestinė redakcija nuo 2017-12-02 Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 147-6900, i. k. 111203NISAK0001-293 LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PREKYBOS GAMTINĖMIS DUJOMIS TAISYKLIŲ

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

Galutine ataskaita_

Galutine ataskaita_ ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA NACIONALINIŲ IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO PROGNOZIŲ RENGIMO METODINIŲ GAIRIŲ PARENGIMAS Galutinė ataskaita Dr. I. Konstantinavičiūtė

Detaliau

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode] AB Lietuvos energija pokyčiai įgyvendinant nacionalinę elektros energetikos strategiją Vilnius, 2010-09-30 1 Aloyzas Koryzna Darius Grondskis Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslai 1. Didinti

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

Slide 1

Slide 1 ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VANDENTVARKOS VEIKLOS EFEKTYVINIMO GAIRĖS ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VADOVYBEI IR SAVIVALDYBĖS KOMITETAMS Direktorius Vaidas Litinskas Vandentvarkos ūkis 2014 metais

Detaliau

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv

final_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija GAMTINIŲ DUJŲ RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2011 M. I KETV. Vilnius, 2011 2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Algirdo g. 27, LT-03219

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, XXX [ ](2013) XXX draft KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Rekomendacijos dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos varto

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, XXX [ ](2013) XXX draft KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Rekomendacijos dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos varto EUROPOS KOMISIJA Briuselis, XXX [ ](2013) XXX draft KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Rekomendacijos dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos

Detaliau

Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate

Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ateities sandorių kainos Sausį supanašėjo Estijos ir Suomijos

Detaliau

`

` 218 METŲ ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ APŽVALGA 2 TURINYS 1. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ RODIKLIAI... 3

Detaliau

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės 03.3.2-LVPA-K-832 Eco-inovacijos LT projektų finansavimo

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba

Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Taryba Europos Sąjungos Taryba Briuselis, 2015 m. vasario 19 d. (OR. en) 6197/15 PRANEŠIMAS nuo: Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I) kam: Dalykas: Tarybai MI 82 COMPET 40 MAP 5 TELECOM 37 Tarybos išvadų dėl

Detaliau

Verification Opinion Template

Verification Opinion Template Nepriklausomos pagrįsto patikinimo patikros ataskaitos išvada apyvartinių taršos leidimų prekybos ES ATLPS metinių ataskaitų teikimas DUOMENYS APIE VEIKLOS VYKDYTOJĄ Veiklos vykdytojo pavadinimas: VĮ Visagino

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Biomasės energetikos plėtra Lietuvoje Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA Prezidentas Virginijus Ramanauskas Asociacija LITBIOMA Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA įsteigta

Detaliau

COM(2016)769/F1 - LT

COM(2016)769/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 30 COM(2016) 769 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Energijos kainos ir

Detaliau

UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k , PVM mokėtojo kodas LT , Pramonės g. 11

UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k , PVM mokėtojo kodas LT , Pramonės g. 11 UAB Utenos šilumos tinklai (šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo pavadinimas) įm.k.183843314, PVM mokėtojo kodas LT838433113, Pramonės g. 11, LT-28216 Utena, tel. (8 389) 63 641, faks. (8 389)

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc

Microsoft Word - Moletu_Raj_Koncepcija_7_Redakcija doc 6. MOLĖTŲ RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMA Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra nustatyta trijų lygmenų integracijos ašių hierarchija (6.1 pav.). 6.1 pav. Ištrauka iš LR teritorijos bendrojo

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: IFEB B029 Pavadinimas lietuvių kalba: Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Pavadinimas anglų kalba: Renewable energy systems. Dalyko apimtis: 6 kreditai, 160 valandos,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

rk_energetika_2010x

rk_energetika_2010x Energetinės nepriklausomybėsir energetikos reguliavimoekonomika Raimondas Kuodis LPK konferencija 2010 m. lapkričio25 d. Turinys Energetinės nepriklausomybės ekonomika Prioritetai: energijos taupymas(renovacija)

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO ŠILUMOS SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos pirmininkė Inga Žilienė 2016-03-18 PAŽYMA DĖL AKCINĖS BENDROVĖS

Detaliau

PowerPoint design manual

PowerPoint design manual Biokuro kogeneracinės elektrinės Technologiniai ir ekonominiai duomenys Daniška patirtis Martynas Nagevičius Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas martynas@nagevicius.lt

Detaliau

Slide 1

Slide 1 PANEVĖŽIO MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO TINKLŲ MODERNIZAVIMAS PROJEKTO TIKSLAI Projekto įgyvendinimo tikslas yra užtikrinti kokybišką, efektyvų ir reikalavimus atitinkantį Savivaldybės gatvių apšvietimą. Projekto

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 05 20 COM(2014) 284 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl makroregioninių

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA DUJŲ IR ELEKTROS DEPARTAMENTAS DUJŲ SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos narys Vygantas Vaitkus Komisijos narys Darius Biekša Komisijos narys

Detaliau

Išmaniosios elektros energijos apskaitos tinklo vystymo Lietuvoje kaštų ir naudos analizė Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizė

Išmaniosios elektros energijos apskaitos tinklo vystymo Lietuvoje kaštų ir naudos analizė Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizė Išmaniosios elektros energijos apskaitos tinklo vystymo Lietuvoje kaštų ir naudos analizė Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizė 2012 m rugsėjis Turinys PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 6 1 VARTOJAMOS

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra

Detaliau

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation PAKVIESTŲJŲ STUDIJUOTI KTK IR KITOSE LIETUVOS KOLEGIJOSE 1 PRIEDAS PAGAL PAGEIDAVIMO NUMERĮ REZULTATŲ DINAMIKA 2014 M., 2015 M., 2016 M. Atkreiptinas dėmesys į pakviestųjų pagal pageidavimo numerį rezultatą:

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Energijos efektyvumas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje nuo gamybos iki galutinio vartotojo Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2018 m. vasario 21 d. Tarptautinė

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

Linas Agro Group Presentation

Linas Agro Group Presentation AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.

Detaliau

Lietuvos energetikos instituto

Lietuvos energetikos instituto LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTO ŠILUMINIŲ ĮRENGIMŲ TYRIMO IR BANDYMŲ LABORATORIJA AKREDITAVIMO SRITIS (Lanksti sritis) 1(11) puslapis 1. Membraniniai dujų skaitikliai, kurių didžiausias debitas Q max 16

Detaliau

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė ofici

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė ofici LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2019-01-28 I. IŠORINIAI POKYČIAI LHMT yra vienintelė oficiali šalyje patikimos inės informacijos, reikalingos

Detaliau

leidinys-v2.indd

leidinys-v2.indd 1 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimas UDK 338.43(474.5) Li239 Leidinyje pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO ŠILUMOS SKYRIUS Teikti Komisijos posėdžiui Komisijos pirmininkė Inga Žilienė 2016-03-17 PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS

Detaliau

2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2019 m. balandžio... d. Nr. R5- Vilnius

2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2019 m. balandžio... d. Nr. R5- Vilnius 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2019 m. balandžio... d. Nr. R5- Vilnius 2 TURINYS TURINYS... 2 ĮŽANGINIS ŽODIS... 4 1. Veiklos principai, esminiai faktai... 9 2. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17 2005 1 11 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 7/7 KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. sausio 7 d. dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos,

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2016 m. kovo mėn.

ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2016 m. kovo mėn. 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai 1 1 Euro zonos perspektyva: apžvalga ir pagrindinės ypatybės Tikimasi, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tęsis, tačiau bus lėtesnis,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europ EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2012 04 18 C(2012) 2384 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2012 04 18 kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl

Detaliau

55 C 35 C Logatherm WPL 31 A A ++ A + A B C D E F G A + A db kw kw 64 db /2013

55 C 35 C Logatherm WPL 31 A A ++ A + A B C D E F G A + A db kw kw 64 db /2013 55 C 35 C A B C D E F G 28 30 27 28 29 31 db kw kw 64 db 2015 811/2013 A B C D E F G 2015 811/2013 Duomenys atitinka Reglamentų (ES) 811/2013 ir (ES) 813/2013 reikalavimus. Gaminio parametrai Simbolis

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

ESO 10 m investiciju planas LTU_2018_taisytas TRUMPESNIS.indd

ESO 10 m investiciju planas LTU_2018_taisytas TRUMPESNIS.indd 2018 2027 m. AB Energijos skirstymo operatorius INVESTICIJŲ PLANAS TURINYS 1. GENERALINĖS DIREKTORĖS ŽODIS 3 2. SANTRAUKA 4 3. SUINTERESUOTOS ŠALYS IR JŲ LŪKESČIAI 6 4. INVESTICIJŲ PROGRAMOS 7 P1. Patikimas

Detaliau

No Slide Title

No Slide Title 4.2. ORGANIZCACIJOS STRUKTŪRA IR ĮTAKA STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMUI Šioje paskaitoje sužinosite: strategijos ir struktūros ryšio sudėtingumą; strategijos ir struktūros ryšio metodologines prielaidas; centralizacijos

Detaliau

Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui

Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui Rekomendacijos vietinės reikšmės kelių su žvyro danga taisymui LAKD TNT skyriaus vedėjas Evaldas Petrikas Reglamentavimas Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT

Detaliau

Kaunas

Kaunas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA ENERGIJOS TAUPYMO PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS 2005 m. gegužės 13 d. Nr. 2020-3-53 Vilnius ĮŽANGA Europos Sąjunga skiria ypatingą dėmesį darniam

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKAL EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 07 28 COM(2015) 366 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos Sąjungos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation RRT pirmininkavimas Europos pašto paslaugų reguliuotojų Prieigos reguliavimo grupei Kasmetinis susitikimas su pašto rinkos dalyviais 2019 m. birželio 10 d. EUROPOS PAŠTO PASLAUGŲ REGULIUOTOJŲ GRUPĖ (ERGP)

Detaliau

Ataskaita

Ataskaita 2014 m. specialiojo plano sprendinių keitimas (TPD reg. Nr. 00112000609) Planavimo organizatorius: Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Specialiojo plano rengėjas: Leidinio data 2014

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation XIII tarptautinės geografijos olimpiada Pekine. Pasiruošimas, užduočių analizė, įžvalgos. Pasiruošimas iki pasaulinės olimpiados Teminis pasiruošimas Techninis pasiruošimas Individualus darbas su mokiniais

Detaliau

Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio , Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel:

Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio , Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel: Nexa serija Stūmokliniai ir hidrauliniai dozavimo siurbliai su dviguba diafragma UAB Elega, Žalgirio 131-211, Vilnius, LT 08217, Lietuva, Tel: +370 5 2 715444; tel./faksas: +370 5 2 715445; mob. tel.:

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau