Slide 1

Transkriptas

1 AKTUALŪS VIDAUS LIGŲ KLINIKINIO KODAVIMO KLAUSIMAI Tatjana Golubajeva VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA VILNIUS,

2 PLANAS Pagrindinės diagnozės kodavimas Gretutinių diagnozių kodavimas Atsitiktiniai radiniai Simptomų kodavimas Kai kurių vidaus ligų skyriuose gydomų būklių kodavimas (miokardo infarktas (MI), hipertenzinė širdies liga (HŠL), hipertenzinė inkstų liga (HIL), lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bronchinė astma, insultas, anemija, cukrinis diabetas, navikai) Nekoduojamos intervencijos Dažniausiai koduojamos intervencijos 2

3 MOKYMŲ PLANAS 2014 Nr. Mokymų tema Laikotarpis Preliminari vieta 1. Klinikinis kodavimas anesteziologijoje ir intensyvioje terapijoje I ketvirtis Valstybinė ligonių kasa 2. Simptomų kodavimas I ketvirtis Valstybinė ligonių kasa 3. Aktualūs vidaus ligų klinikinio kodavimo klausimai II ketvirtis Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai 4. Aktualūs bendrosios chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos klinikinio kodavimo klausimai II ketvirtis Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai 5. Neonatologijos klinikinio kodavimo klausimai III ketvirtis Valstybinė ligonių kasa 6. Aktualūs akušerijos ginekologijos kodavimo klausimai III ketvirtis Valstybinė ligonių kasa 7. Cukrinio diabeto kodavimas IV ketvirtis Valstybinė ligonių kasa 8. Navikų klinikinis kodavimas IV ketvirtis Valstybinė ligonių kasa 3

4 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (1) (ACS 0001) Po ištyrimo suformuluota diagnozė, kurios nustatymas daugiausiai lėmė, kad buvo taikomas stacionarinis gydymas... ir tai atspindi suteiktas kodas. Pagrindinė diagnozė turi būti susijusi su hospitalizacijos priežastimi, tačiau nebūtinai turi sutapti su hospitalizavimo diagnoze, kadangi yra tikslinama gydymo stacionare metu 4

5 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (2) SUKELIANTI BŪKLĖ Kai pacientas atvyksta skųsdamasis kokia nors problema ir gydymo metu yra nustatoma problemą sukelianti būklė, tai sukelianti būklė yra koduojama kaip pagrindinė diagnozė, o problemai kodas nesuteikiamas. Problema papildomai koduojama kaip gretutinė diagnozė, kai ji yra savaime svarbi ir reikalauja specifinio (dažnai invazinio) gydymo arba ištyrimo. Problema apima ne tik simptomus (skausmą, karščiavimą, kosulį), bet ir kitas pagrindinės ligos sukeltas būkles (pvz. acidozę, funkcijos nepakankamumą, dehidrataciją, t.t.) 5

6 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (3) SUKELIANTI BŪKLĖ 1 pav. 70 m. pacientas hospitalizuotas dėl bendro silpnumo, sąmonės netekimo epizodų. Atlikus tyrimus nustatytas sinusinio mazgo silpnumas Pagrindinė diagnozė: I49.5 Sinusinio mazgo silpnumo sindromas Gretutinė diagnozė: Alpimai nekoduojami 2 pav. 64 m. pacientė hospitalizuota dėl hematurijos. Atlikta cistoskopija, rastas šlapimo takų navikas, paimta biopsija, histologiškai pereinamųjų ląstelių karcinoma Pagrindinė diagnozė: C67.3 Šlapimo pūslės priekinė siena Gretutinė diagnozė: M8130/3 Papilinė pereinamųjų ląstelių karcinoma Hematurija nekoduojama 6

7 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (4) PROBLEMA Jei pacientas atvyksta skųsdamasis kokia nors problema, o būklė sukėlusi problemą buvo diagnozuota iki hospitalizavimo, tačiau gydoma tik problema, tai problema turi būti koduojama kaip pagrindinė diagnozė. Problemą sukelianti būklė turi būti koduojama kaip gretutinė diagnozė. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai sukeliančios ligos gydyti nebereikia arba gydymas buvo paskirtas ir pritaikytas ankščiau 7

8 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (5) PROBLEMA Pacientė hospitalizuota dėl didėjančio ascito. Prieš 3 metus diagnozuota kiaušidės piktybinis navikas, Mts pilvaplėvėje, buvo taikytas operacinis, chemoterapinis gydymas. Dėl besikaupiančio ascito periodiškai hospitalizuojama punkcijai. Hospitalizacijos metu atlikta ascito punkcija, išleista amb. gydymui. PD: C78.6 Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės metastazinis piktybinis navikas (Piktybinis ascitas, neklasifikuojamas kitaip) GD: M8441/6 Serozinė cistadenokarcinoma, neklasifkuojama kitaip, metastazinė GD: C56 Kiaušidės piktybinis navikas GD: M8441/3 Serozinė cistadenokarcinoma, neklasifkuojama kitaip ACHI: Abdominalinė paracentezė 8

9 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (6) Pagrindinė diagnozė turi būti nurodyta, įvertinus visą gydymo etapą, o ne tik gydymą skyriuje, iš kurio pacientas buvo išrašytas Pacientas atvyko dėl pilvo skausmo po deš. šonkaulių lanku, pykinimo, subfebrilaus karščiavimo. Diagnozuotas ūminis kalkuliozinis cholecistitas, hospitalizuotas į chirurgijos skyrių, atlikta laparoskopinė cholecistektomija. Antrą parą po operacijos pradėjo karščiuoti, kosėti, atsirado sunkumas krūtinėje. Rentgenologiškai ir kliniškai patvirtinta pneumonijos diagnozė, tolimesniam gydymui perkeltas į terapijos skyrių, gydytas 10 dienų, išrašytas į namus. Chirurgijos skyriuje gydytas 2 dienas, terapijos skyriuje 10 dienų. PD: K80.00 Tulžies pūslės akmuo, su ūminiu cholecistitu, obstrukcija nenurodyta GD: J18.9 Pneumonija, nepatikslinta ACHI: Laparoskopinė cholecistektomija ACHI: Bendroji anestezija, ASA 20 9

10 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (7) Pagrindinė diagnozė gali nesutapti su mirties priežastimi (kai mirė dėl komplikacijos ar gretutinės ligos) Pacientas hospitalizuotas dėl karščiavimo su šaltkrėčiu, dizurijos. Po ištyrimo nustatytas ūminis pielonefritas. Taip pat serga KŠL, arterine hipertenzija, lėtiniu širdies nepakankamumu. Skirtas medikamentinis antibakterinis gydymas, koreguota hipertenzija. Būklė pagerėjo, bet 5 parą staiga atsirado skausmai krūtinėje, dgn ūminis miokardo infarktas, kardiogeninis šokas. Taikyta trombolizinė terapija, bet paciento būklės stabilizuoti nepavyko, pacientas mirė. PD: N10 Ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas GD: I10 Pirminė (esencialinė) hipertenzija GD: I21.0 Ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas GD: I50.0 Stazinis širdies nepakankamumas GD: R57.0 Kardiogeninis šokas ACHI: Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas, trombolitinis preparatas 10

11 PAGRINDINĖ DIAGNOZĖ (8) ŪMINĖS IR LĖTINĖS LIGOS Jei liga yra apibūdinama ir kaip ūminė (poūmė), ir kaip lėtinė, koduoti reikia abi diagnozes išlaikant eiliškumą, kai ūminė (poūmė) būklė yra koduojama pirmiausia PAVYZDYS: Hospitalizavimas dėl lėtinio pankreatito paūmėjimo. Pagrindinė diagnozė: K85.9 Ūminis pankreatitas, nepatikslintas Gretutinė diagnozė: K86.1 Kitas lėtinis pankreatitas Šie kriterijai neturėtų būti naudojami, kai: TLK-10-AM nurodo elgtis kitaip. Pavyzdžiui, koduojant lėtinės mieloidinės leukemijos paūmėjimą reikia naudoti tiktai lėtinį kodą, C92.1 Lėtinė mieloleukemija TLK-10-AM nurodo, kad reikalingas tik vienas kodas. Pavyzdžiui, J44.1 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su paūmėjimu, nepatikslinta 11

12 GRETUTINĖ DIAGNOZĖ Gretutinė diagnozė tai būklė arba sveikatos sutrikimas, nustatomas pacientui greta pagrindinės ligos (pagrindinės diagnozės) jam gydantis stacionare ar kreipiantis į gydymo įstaigą Koduojamos tik tos gretutinės diagnozės, kurios yra svarbios konkrečiu hospitalizacijos atveju Gretutinių diagnozių kodavimas nėra skirtas bendrai stacionare gydomo paciento sveikatos būklei apibūdinti. Koduojant gretutines būkles neregistruojamos visos paciento lėtinės ligos, nustatytos per gyvenimą ir paminėtos hospitalizacijos metu. Gretutinės būklės diagnozės nustatymas ir kodavimas turi būti pagrįstas ligos istorijoje! 12

13 GRETUTINĖ DIAGNOZĖ (2) Kodavimo tikslais gretutinės diagnozės turėtų būti interpretuojamos kaip būklės, darančios įtaką paciento dabartinei hospitalizacijai, kai reikia kurio nors iš žemiau nurodytų dalykų: skiriamas papildomas gydymas arba pagrįstai keičiamas gydymas; atliekamos diagnostinės procedūros; prireikia didesnės priežiūros ir (arba) stebėsenos Prieš koduojant gretutinę diagnozę turi būti atsakyta į klausimą: Ar šios būklės (diagnozės) nustatymas pakeitė 13 paciento tyrimų bei gydymo planą?

14 GRETUTINĖ DIAGNOZĖ (3) Pacientas daug metų serga KŠL, prieš 5 m. persirgo MI, diagnozuota išeminė KMP, LŠN, atvyko dėl progresuojančio dusulio, kojų tinimo, bendro silpnumo, sumažėjusios diurezės. Atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą nustatyti staziniai pakitimai plaučiuose, deš. hidrotoraksas (iki 2 šonkaulio), ultragarsu nustatytos padidėjusios kepenys, nedidelis laisvo skysčio kiekis pilvo ertmėje, 3 cm cista kair. inkste. EKG- ritmas sinusinis, randiniai pokyčiai priekinėje sienelėje. Širdies echoskopija sumažėjusi IF (25 proc.), reliatyvus TV ir MV nepakankamumas, hipokinezė priek. sienelėje. Biochemija: padidintas kreatininas, šlapalas (anamnezėje LIL).Taikytas medikamentinis ŠN gydymas, punktuota deš. pleuros ertmė, matuota diurezė, inkstų biocheminių rodiklių dinamika. PD: I50.0 Stazinis širdies nepakankamumas GD: I25.5 Išeminė kardiomiopatija GD: I25.2 Senas miokardo infarktas GD: J94.8 Kitos patikslintos pleuros būklės (hidrotoraksas) GD: N18.3 Lėtinė inkstų liga, 3 stadija ACHI: Terapinė torakocentezė 14

15 GRETUTINĖ DIAGNOZĖ (4) Pacientas atvyko dėl progresuojančio dusulio, kosulio, skrepliavimo, karščiavimo iki 38,5 C. Daug metų serga LOPL, PAH, GPH, pastoviai vartoja inh. KS, AM, antihipertenzinius vaistus. Diagnozuotas LOPL paūmėjimas, deš. plaučio uždegimas. Skirtas antibakterinis gydymas, KS, aminofilino infuzija, tęstas antihipertenzinis gydymas. Po 4 dienų išsivystė šlapimo susilaikymas, kateterizuoti šlapimo pūslės nepavyko, atlikta perkutaninė epicistostoma. PD: J44.0 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su ūmine apatinių kvėpavimo takų infekcija GD: J18.9 Pneumonija, nepatikslinta GD: R33 Šlapimo susilaikymas (retencija) GD: N40 Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija ACHI: Perkutaninė cistotomija [cistostoma] Jei antihipertenzinis gydymas nekoreguotas ir neturėjo įtakos hospitalizacijai, I10 nekoduojama 15

16 ATSITIKTINIAI RADINIAI (1) Atsitiktinis radinys tyrimo metu atsitiktinai nustatyta patologija, kuri, dažniausiai, nesusijusi su stacionare gydoma būkle ir neturinti įtakos dabartinei hospitalizacijai. Atsitiktiniai radiniai dažnai nustatomi įvairių tyrimų metu: Laboratorinių tyrimų (Hb, kreatinino ) Radiologinių tyrimų Ultragarsinių tyrimų (inkstų cistos, inkstų, t. pūslės akmenys) Kompiuterinės tomografijos, kt. Atsitiktiniai radiniai neturi būti savaime koduojami kaip gretutinė diagnozė Atsitiktiniai radiniai gali būti koduojami tik tada, jei atitinka gretutinės diagnozės kriterijus ir tai aprašyta ligos istorijoje! 16

17 ATSITIKTINIAI RADINIAI (2) Pacientė gydyta dėl hipertenzinės krizės. Kraujo tyrime sumažėjęs Hb, eritrocitų sk. Dėl galimos anemijos nebuvo skirti tyrimai, gydymas anemija neturi būti koduojama Jei dėl įtariamos anemijos buvo skirti tyrimai (feritinas, FGDS, kt.) ir tai motyvuotai aprašyta ligos istorijoje, anemija gali būti koduota kaip gretutinė diagnozė 17

18 ATSITIKTINIAI RADINIAI (3) Pacientui dėl pilvo skausmų atliktas ultragarsinis pilvo tyrimas, nustatyti kalkuliozinio cholecistito požymiai, deš. inksto 4 cm cista. Taikytas konservatyvus cholecistito gydymas Cholecistitas koduojamas (paaiškino skausmų priežastį, taikytas gydymas) Inksto cista nekoduojama (tyrimo paskyrimui tai neturėjo įtakos, kitų tyrimų papildomai nebuvo atlikta, gydymas netaikytas) 18

19 SIMPTOMAI IR POŽYMIAI (R00 R99) Kaip pagrindinė diagnozė simptomas gali būti koduojamas tik šiais atvejais: 1. Simptomas yra pagrindinė hospitalizacijos priežastis ir po ištyrimo nepavyko suformuluoti tikslesnės diagnozės (nustatyti simptomą sukėlusios priežasties) Pvz.: Pacientas atvyko į ligoninę dėl pilvo skausmo ir vėmimo. Atlikus tyrimus, simptomų priežastis nustatyta nebuvo. PD: R10.4 Kitas ir nepatikslintas pilvo skausmas, GD: R11 Pykinimas ir vėmimas. 2. Hospitalizacijos metu žinoma simptomą sukėlusi būklė, bet gydomas tik simptomas (problema) Pvz. pacientas atvyko į ligoninę dėl šlapimo susilaikymo, hospitalizacijos metu žinoma, kad pacientui nustatyta prostatos adenoma. Atlikta perkutaninė epicistostoma. PD: R33 Šlapimo susilaikymas (retencija) GD: N40 Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija ACHI: Perkutaninė cistotomija [cistostoma] 19

20 SIMPTOMAI (2) Kaip gretutinė diagnozė simptomas gali būti koduojamas tik šiais atvejais: 1. Būklė atitinka gretutinės diagnozės kriterijus ir nepavyko suformuluoti tikslesnės diagnozės 2. Tam tikri simptomai, kurie yra patys savaime svarbūs ir reikalauja papildomo gydymo (dažniausiai invazinio) arba medicininės priežiūros. Pvz. pacientas atvyko į ligoninę dėl šlapimo susilaikymo. Atlikus tyrimus pirmą kartą nustatyta prostatos adenoma. Atlikta perkutaninė epicistostoma. PD: N40 Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija GD: R33 Šlapimo susilaikymas (retencija) ACHI: Perkutaninė cistotomija [cistostoma] 20

21 SIMPTOMŲ KODAVIMO STANDARTAI Požymiai ir simptomai(1802) Ataksija (1804) Kritimai (1806) Skausmo diagnozės ir skausmo gydymo procedūros (1807) Šlapimo ar išmatų nelaikymas (1808) Karščiavimo traukuliai (1809) Odos įplyšimai ir susilpnėjusi oda (1810) 21

22 ŠLAPIMO IR IŠMATŲ NELAIKYMAS (ACS 1808) Nelaikymas yra kliniškai reikšmingas, kai: kliniškai nelaikomas fiziologiškai normaliu kliniškai nelaikomas natūralios raidos išdava, arba išlieka pacientui su reikšmingu neįgalumu arba protiniu atsilikimu Šlapimo ir išmatų nelaikymo kodai (R32 Šlapimo nelaikymas, nepatikslintas, R15 Išmatų nelaikymas) turėtų būti suteikiami tik tais atvejais, kai nelaikymas jau buvo nuolatinis iki hospitalizavimo, išlieka išrašymo metu arba tęsiasi mažiausiai 7 dienas Sauskelnių naudojimas šlapimo (išmatų) nelaikymui 22

23 DEHIDRATACIJA (ACS1120) Jei hospitalizuojama gastroenteritui ir dehidratacijai gydyti, gastroenteritas turi būti nurodomas pirmas kaip pagrindinė diagnozė, o dehidratacija (E86 Kraujo tūrio sumažėjimas) kaip gretutinė diagnozė Ši kodavimo taisyklė turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai dehidratacija yra diagnozuota ir gydoma dėl kitų priežasčių Ši kodavimo taisyklė turėtų būti taikoma ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimų (elektrolitų apykaitos sutrikimai, acidozės) kodavimo atveju Kodai neturi būti priskiriami tik pagal laboratorinių tyrimų duomenis. Koduojamos būklės turi atitikti gretutinės diagnozės kriterijus 23

24 ŪMINIS KVĖPAVIMO NEPAKANKAMUMAS (J96.0) Diagnozė turi būti pagrįsta ir atitikti gretutinės diagnozės kriterijus ŪKN Arterinio kraujo dujų tyrimo diagnostiniai kriterijai, jei nebuvo lėtinio KN: SaO2 < 92%, PaO2 < 60 mmhg, PaCO2 > 50 mmhg 24

25 ŪMINIS MIOKARDO INFARKTAS (I21) I21 Ūminis miokardo infarktas apimą ūminį arba trunkantį iki keturių savaičių (28 dienų) nuo infarkto pasireiškimo pradžios MI Kodai I21.0 I21.3 nurodo transmuralinį arba miokardo infarktą su ST segmento pakilimu Kodai I21.4 nurodo subendokardo infarktą, taip pat žinomą kaip miokardo infarktas be Q bangos, be ST pakilimo arba ne transmuralinis. Subendokardo infarktui reikia suteikti vieną I21.4 kodą. Pažeista sritis arba sienelė nekoduojama. 25

26 ŪMINIS TRANSMURALINIS MI I21.0-I21.3 tik transmuralinio, su ST pakilimu MI kodavimui I21.0 Ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas Transmuralinis infarktas (ūminis) (lokalizacija) (MI su ST segmento pakilimu): priekinis (priekinės sienelės), neklasifikuojamas kitaip priekinis viršūninis priekinis šoninis priekinis pertvarinis I21.1Ūminis transmuralinis apatinės miokardo sienelės infarktas Transmuralinis infarktas (ūminis) (lokalizacija) (MI su ST segmento pakilimu): diafragminės sienelės apatinis (apatinės sienelės), neklasifikuojamas kitaip apatinis šoninis apatinis užpakalinis I21.2Ūminis transmuralinis kitos lokalizacijos miokardo infarktas Transmuralinis infarktas (ūminis) (lokalizacija) (MI su ST segmento pakilimu): viršūninis šoninis bazinis šoninis aukštas šoninis šoninis (šoninės sienelės), neklasifikuojamas kitaip užpakalinis (izoliuotas), kt. I21.3Ūminis transmuralinis nepatikslintos lokalizacijos miokardo infarktas Miokardo infarktas su ST segmento pakilimu [STEMI] } neklasifikuojamas kitaip Transmuralinis miokardo infarktas } 26

27 SENAS MI (ACS 0940) Senas miokardo infarktas I25.2 niekada neturi būti nurodomas kaip pagrindinė diagnozė Senas miokardo infarktas I25.2 Senas miokardo infarktas yra faktiškai kodo anamnezė Jis turi būti suteikiamas kaip papildomas kodas tik tais atvejais, kai atitinka visus sekančius kriterijus: senas miokardo infarktas įvyko seniau nei prieš keturias savaites (28 dienas); šiuo metu pacientas negydomas (apima stebėjimą, įvertinimą arba gydymą) dėl jo senojo miokardo infarkto; senas miokardo infarktas atitinka kriterijus, esančius ACS 2112 Asmeniui buvusios būklės (Šie kodai turėtų būti suteikiami tik kaip gretutinės diagnozės kodai, kai būklė visiškai išnyko, tačiau buvusi liga tiesiogiai susijusi su dabartiniu gydymo epizodu) 27

28 HIPERTENZINĖ ŠIRDIES LIGA (ACS 0926) Tam tikros širdies būklės: I50.- Širdies nepakankamumas I51.4 Miokarditas, nepatikslintas I51.5 Miokardo degeneracija I51.6 Kardiovaskulinė liga, nepatikslinta I51.7 Kardiomegalija I51.8 Kitos nepakankamai patikslintos širdies ligos I51.9 Širdies liga, nepatikslinta priskiriamos kategorijai I11 Hipertenzinė širdies liga, kai nurodytas priežastinis tarpusavio ryšys (pvz., dėl hipertenzijos arba hipertenzinis ). Tokiais atvejais suteikite tik kodą iš kategorijos I11.- Tos pačios širdies būklės su hipertenzija, bet be nurodyto priežastinio tarpusavio ryšio, koduojamos atskirai. Skirstykite pagal gydymo epizodo aplinkybes. 28

29 HIPERTENZIJA IR ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS Kai stazinis ŠN nustatomas dėl HŠL, pakanka nurodyti tik vieną kodą I11.0 Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) Nereikia papildomai koduoti I50.- Širdies nepakankamumas Jei yra diagnozuota arterinė hipertenzija ir ne hipertenzinis stazinis širdies nepakankamumas (ŪMI, aritmija), nurodomi kodai I50.- Širdies nepakankamumas I10 Pirminė hipertenzija Kodų I11.- ir I50.- naudojimas kartu neturi prasmės, nes dubliuoja arba neigia vienas kitą 29

30 HIPERTENZINĖ ŠIRDIES LIGA SU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU Pacientas hospitalizuotas dėl progresuojančio dusulio, kojų tinimo. Diagnozuotas širdies nepakankamumas (ŠN), skystis deš. pleuros ertmėje. Anamnezėje daug metų serga PAH, prieš 2 m. diagnozuota hipertenzinė širdies liga su ŠN. Prieš 4 mėn. operuotas dėl prostatos Ca. Taikytas ŠN medikamentinis gydymas, punktuota deš. pleuros ertmė. PD: I11.0 Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) GD: J94.8 Kitos patikslintos pleuros būklės (hidrotoraksas) ACHI: Terapinė torakocentezė Nors hidrotoraksas yra dėl ŠN, jis gali būti koduojamas kaip gretutinė diagnozė, kadangi taikytas papildomas invazinis gydymas Prostatos Ca nekoduojama, nes neatitinka gretutinės diagnozės kriterijų 30

31 ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS (I50.-) Kai nustatyta plaučių edema be išsamesnio sukėlusios priežasties paaiškinimo, suteikite kodą I50.1 Kairiojo skilvelio nepakankamumas (ACS 0920). Jei ūminis kairio skilvelio nepakankamumas (plaučių edema) išsivysto lėtinio ŠN fone, koduojama tik I50.0 Stazinis širdies nepakankamumas. Tokiu atveju papildomai nurodyti I50.1 nereikia 31

32 32

33 LĖTINĖ INKSTŲ LIGA (ACS 1438) Prieš apibūdinant lėtinę inkstų ligą, reikia paminėti, kad terminas lėtinis inkstų nepakankamumas apibūdina silpnėjančius arba nusilpusius inkstus, ir toliau klasifikuojant išsamesnio apibūdinimo nereikia. Naujajame lėtinės inkstų ligos apibrėžime inkstų nepakankamumas lėtinės ligos kontekste neapibūdinamas tol, kol inkstų funkcija nesutrinka (visiškai nenutrūksta), t. y. atsiranda nepakankamumas. Tai yra lėtinės inkstų ligos 5 stadija, nustatyta pagal glomerulų filtracijos greitį (GFG) arba pagal inkstų persodinimo būtinybę, arba pagal galutinio inkstų nepakankamumo dokumentaciją. Todėl nepakankamumo būklė turi būti patvirtinta dokumentais ir (arba) GFG (sgfg) lygiu prieš suteikiant kodus, priskirtus su inkstų nepakankamumu, pvz., I12.0 Hipertenzinė inkstų liga su inkstų veiklos nepakankamumu. Prior to the defining of chronic kidney disease, the term 'chronic renal failure' described both 'failing' and 'failed' kidneys and no further description was required when classifying. Under the new definition of chronic kidney disease, 'kidney failure' in a chronic context, is not described until the kidneys have ceased to function, that is, failed. This is CKD stage 5, as measured by the glomerular filtration rate (GFR) or the requirement for ongoing kidney replacement therapy, or by documentation of 'end-stage' kidney failure. Therefore, 'failure' status must be validated by documentation and/or GFR (egfr) level before assigning codes qualified by 'with kidney failure', for example, I12.0 Hypertensive kidney disease with kidney failure. 33

34 HIPERTENZINĖ INKSTŲ LIGA (HIL) Hipertenzinė inkstų liga su inkstų nepakankamumu apima tik atvejus, kai diagnozuojama HIL yra kartu su lėtine inkstų liga (LIL) 5 stadijos I12.0 Hipertenzinė inkstų liga su inkstų nepakankamumu Jei hipertenzinė inkstų liga su LIL (5 st.) yra kartu su HŠL, koduojama I13.1 Hipertenzinė širdies ir inkstų liga su inkstų nepakankamumu I13.2 Hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies ir inkstų nepakankamumu Hipertenzinė inkstų liga be inkstų nepakankamumo apima atvejus, kai diagnozuojama HIL yra kartu su lėtine inkstų liga (LIL) 1-4 stadijos arba nepatikslinta Lėtinės inkstų ligos stadijai nurodyti naudokite papildomą kodą (N18.1 N18.4, N18.9) I12.9 Hipertenzinė inkstų liga be inkstų nepakankamumo Jei hipertenzinė inkstų liga su LIL (1-4 st.) yra kartu su HŠL, koduojama I13.0 Hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies nepakankamumu (staziniu) 34

35 INSULTAS (ACS 0604) Kartu su insulto kodu (I60-I64) koduojamos neurologinio deficito būklės, jei jos atitinka gretutinės diagnozės kriterijus (ACS 0002) ir specialiuosius kriterijus (ACS 0604), pvz.: Disfagija (R13) reikia suteikti, jei būtinas nazogastrinis vamzdelis arba maitinimas per zondą, arba išrašymo metu yra disfagija, arba praėjus 7 dienoms po insulto ją dar reikia gydyti Hemiparezė, hemiplegija (G81)- jei atitinka gretutinės diagnozės kriterijus (taikomas papildomas gydymas, slauga, kt.) Visų diagnozių kodavimas turi būti pagrįstas ligos istorijoje 35

36 INSULTO PASEKMĖS (ACS 0604, 0008) I69.- Cerebrovaskulinių (smegenų kraujagyslių) ligų pasekmės Kodus reikia naudoti tik insulto gydymui pasibaigus, funkcijos nepakankamumas vis dar pasireiškia ir jis atitinka gretutinės (arba pagrindinės) diagnozės kriterijus Negalima suteikti kodo I69.- vieno, t. y. jis visada turi eiti su kodu, nurodančiu vėlyvojo poveikio požymius (pvz., hemiplegija, afazija) Pradžioje turi eiti konkrečios būklės, dėl kurios taikomas gydymas, kodas, po to I69.- I69.- neturi būti nurodytas kaip pagrindinė diagnozė 36

37 LOPL (J44.-) J44.0 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su ūmine apatinių kvėpavimo takų infekcija J44.1 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su paūmėjimu, nepatikslinta J44.8 Kita patikslinta lėtinė obstrukcinė plaučių liga (be paūmėjimo ar infekcijos) J44.9 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nepatikslinta LOPL su pneumonija Koduojamos dvi būklės: J44.0 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su ūmine apatinių kvėpavimo takų infekcija J18.- Pneumonija Diagnozių eiliškumas priklauso nuo būklės, atitinkančios pagrindinės diagnozės apibrėžimą 37

38 ASTMA (ACS 1002) J45.- Astma priskiriama tokioms diagnozėms kaip: astma, sunki astma, ūminė astma ar bet kuris kitas termino variantas, kuris neįtrauktas į kodą J46 Astminė būklė J46.- Astminė būklė priskiriama tik tada, kai astma dokumentuota kaip ūminė sunki ar atspari gydymui. Astminė būklė užsitęsęs labai sunkus astmos priepuolis Pacientai su astmine būkle dažniausiai kenčia nuo jų bazinės būklės pablogėjimo, kai nėra atsako į įprastinį medikamentinį gydymą. J46- gali būti taikomas tik pacientams, kuriems diagnozuota sunki, ūminė astma Astma nurodyta kaip lėtinė obstrukcinė ar astma dokumentuota su LOPL turėtų būti koduojama tik J44.-. Kodas J45.- Astma tokiais atvejais nėra tinkamas, kaip įrodyta išimtyse J45 kategorijoje. J45 Astma: Išskyrus: ūminę sunkią astmą (J46) lėtinį astminį (obstrukcinį) bronchitą (J44.-) lėtinę obstrukcinę astmą (J44.-) astminę būklę (J46) Vienoje formoje negali būti kartu kodai J44/J45/ J46 38

39 SEPSIS Sepsis gali būti kaip pagrindinė diagnozė arba kaip gretutinė Sepsio diagnozę dažniausiai atspindi atitinkamas TLK-10- AM kodas (A40.-, A41.-, A39.4, P36.-, kt.) Akušerinio arba poprocedūrinio sepsio atveju po kodų O03 O07 Abortu pasibaigęs nėštumas O08.0 Lytinių takų ir dubens organų infekcija po aborto, negimdinio nėštumo ir nėštumo su pūsline išvisa O75.3 Kita infekcija gimdant O85 Kraujo užkrėtimas (sepsis) po gimdymo T80.2 Infekcijos po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos T81.42 Sepsis po procedūros reikia nurodyti papildomą sepsio kodą iš A40.- Streptokokinis sepsis ar A41.- Kitas sepsis. Susijusioms būklėms reikia suteikti išorinės priežasties kodą (ypač komplikacijų kodus nuo Y60.- iki Y84.9)

40 ANEMIJA Anemijos kodavimui taikomos bendros kodavimo taisyklės (ACS 0001, 0002) Kai pacientas atvyksta dėl anemijos ištyrimui ir tyrimo metu nustatoma anemiją sukėlusi priežastis, ji ir nurodoma kaip pagrindinė diagnozė, anemija nurodoma kaip gretutinė liga Kai anemiją sukėlusi priežastis žinoma, o pacientas hospitalizuojamas anemijos gydymui (eritrocitų transfuzijoms), anemija nurodoma kaip pagrindinė diagnozė, o sukėlusi liga kaip gretutinė Jei atitinkamos anemijos kodas TLK-10-AM nurodytas su žvaigždute (*), sukelianti būklė visada nurodoma pirmiau, o anemijos kodas žymimas po sukeliančios ligos (pvz. C00 D48 ir D63.0*) 40

41 ANEMIJA (2) Pacientas kreipėsi dėl silpnumo, sąmonės netekimo epizodo, anamnezėje prieš kelias dienas stebėjo meleną. Priėmimo skyriuje diagnozuota anemija (Hb-75 g/l). Atlikta FGDS, rasta dvylikapirštės žarnos opa, padengta krešuliu. Skirtas medikamentinis opos gydymas. Dėl anemijos atlikta eritrocitų masės transfuzija. PD: K26.9 Dvylikapirštės žarnos opa, nepatikslinta kaip ūminė ar lėtinė, be kraujavimo ar perforacijos GD: D50.0 Geležies stokos anemija dėl nukraujavimo (lėtinė) ACHI: Panendoskopija iki dvylikapirštės žarnos Eritrocitų masės transfuzija 41

42 ANEMIJA (3) Pacientas hospitalizuotas dėl anemijos. Atlikta FGDS be patologijos, atlikta FKS riestinėje žarnoje rastas polipas, paimta biopsija, nustatyta tubulinė adenoma. Anemijos priežasties nustatyti nepavyko. PD: D64.9 Anemija, nepatikslinta GD: D12.5 Riestinė gaubtinė žarna GD: M8211/0 Tubulinė adenoma, neklasifikuojama kitaip ACHI: Panendoskopija iki dvylikapirštės žarnos ACHI: Fibrokolonoskopija iki kepenų linkio, kartu su biopsija ACHI: Eritrocitų masės transfuzija 42

43 ANEMIJA (4) Pacientas, sergantis skrandžio kūno vėžiu (diagnozuotas prieš 3 mėn.) hospitalizuotas dėl anemijos, atlikta eritrocitų transfuzija PD: C16.2 Skrandžio kūnas GD: M8144/3 Adenokarcinoma, žarninio tipo (pagal dokumentaciją) GD: D63.0* Anemija sergant navikine liga ACHI: Eritrocitų masės transfuzija 43

44 LĖTINĖ INKSTŲ LIGA (1438) Kodas N18.- Lėtinis insktų nepakankamumas turi būti suteikiamas visiems gydymo epizodams, kai lėtinės inkstų ligos (arba lėtinio inkstų nepakankamumo) diagnozė dokumentuota ir atitinka gretutinės diagnozės kriterijus (žr. ACS 0002 Gretutinės diagnozės) Jei dokumentuota, kodą suteikite pagrindinei inkstų ligą sukėlusiai priežasčiai (pvz., IgA nefropatija). Jei hospitalizacijos metu gaunama daugelis biocheminių tyrimų reikšmių, stadiją suteikite pagal žemiausią glomerulų filtracijos greitį (sgfg), t. y. aukščiausią ligos stadiją, išskyrus tuos atvejus, kai hospitalizavimas būtinas dėl staiga pablogėjusios inkstų funkcijos arba taip atsitinka hospitalizavimo metu. Tokiais atvejais kodą suteikite lėtiniam ligos komponentui pagal GFG (sgfg) rodmenis, arčiausius išrašymo datai, ir nurodančius inkstų funkcijos pagrindinį lygį 44

45 CUKRINIO DIABETO KODAVIMAS Koduojant cukrinį diabetą ar gliukozės reguliacijos sutrikimus, pirmiausiai nurodomas diabeto (GRS) kodas Koduojant diabetą visada turi būti nustatytas CD tipas Be gliukozės reguliacijos sutrikimo ir cukrinio diabeto kodo (-ų) iš E09 E14, jei būtina, suteikite kitų skyrių kodus, kad klinikinė diagnozė būtų pilnai aprašyta. Šie papildomi kodai turėtų sekti PO E09 E14 kodo (-ų) Visos esamos dokumentuotos diabeto komplikacijos turi būti koduojamos, kad atspindėtų atvejo sunkumą 45

46 CUKRINIS DIABETAS SU INKSTŲ NEPAKANKAMUMU Pacientas, sergantis II tipo cukriniu diabetu, hospitalizuotas dėl ūminio inkstų nepakankamumo PD: E tipo cukrinis diabetas su kita patikslinta inkstų komplikacija GD: N17.9 Ūminis inkstų nepakankamumas, nepatikslintas 46

47 CUKRINIS DIABETAS SU ATSPARUMO INSULINUI POŽYMIAIS KLASIFIKAVIMAS E11.72, E13.72, E14.72 * Cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais arba E09.72 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su atsparumo insulinui požymiais, reikia suteikti atitinkamai, jei dokumentuotas vienas arba daugiau iš toliau nurodytų požymių: juodoji akantozė; būdinga dislipidemija (padidėjusi trigliceridų koncentracija nevalgius ir sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija); hiperinsulinizmas; hipertenzija; padidėjęs intraabdominalinis visceralinių riebalų kaupimasis; atsparumas insulinui nealkoholinis kepenų suriebėjimas (pokyčiai); nutukimas (susitikimo metu patvirtinti kriterijai, pvz.: nutukimas 1, 2 ar 3 laipsnio, arba viršsvorio, nutukimo, liguisto nutukimo patvirtinimas dokumentais) Juodajai akantozei, dislipidemijai, hipertenzijai, hiperinsulinizmui, nealkoholiniam kepenų suriebėjimui (pokyčiams) arba nutukimui reikia suteikti atitinkamus gretutinės diagnozės kodus. 47

48 DIABETAS IR HIPERTENZIJA Pacientė hospitalizuota dėl arterinės hipertenzijos pablogėjimo. Ji taip pat serga II tipo cukriniu diabetu, hospitalizacijos metu stebėtas gliukozės kiekis kraujyje PD: E tipo cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais GD: I10 Pirminė hipertenzija 48

49 INSULINO NAUDOJIMO ŽYMĖJIMAS Pacientams, kurie serga II tipo (E11), kitu patikslintu (E13) arba nepatikslintu (E14) CD, ir šiuo metu gydomi insulinu, suteikite papildomą kodą Z92.22 Buvęs ilgalaikis (dabartinis) kitų medikamentų vartojimas, insulinas. Kodo Z92.22 papildomai nereikia suteikti, jei pacientui diagnozuotas I tipo CD E10.- arba nėščiųjų CD O

50 CUKRINIS DIABETAS SU DAUGYBINĖMIS KOMPLIKACIJOMIS (1) KLASIFIKAVIMAS E1-.71 * Cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis reikia suteikti, jei pacientas turi būklę, kurią galima priskirti prie dviejų arba daugiau toliau pateiktų penkių kategorijų: 1.Inkstų komplikacijos (E1-.2-) 2.Akių komplikacijos (E1-.31 E1-.35, E1-.39) 3.Neurologinės komplikacijos (E1-.4-) 4.Diabetinė kardiomiopatija (E1-.53) 5.Viena iš toliau pateiktų odos ir poodinio audinio komplikacijų (E1-.62): diabetinė: pūslė (bullosis diabeticorum) dermopatija (dėmės blauzdoje) eritema paraudimas diabetinė lipoidinė nekrobiozė (necrobiosis lipoidica diabeticorum) apynaginės teleangiektazijos 1 3 kategorijos apibūdinamos kaip mikrovaskulinės komplikacijos. Tačiau 4 ir 5 kategorijoms dar reikia išaiškinti tikslesnę etiologiją. Pagrindinei diagnozei suteikite E1-.71, jei tik nė viena komplikacijų neatitinka pagrindinės diagnozės apibūdinimo. Specifinėms komplikacijoms taip pat reikia suteikti papildomus kodus. 50

51 CUKRINIS DIABETAS SU DAUGYBINĖMIS KOMPLIKACIJOMIS (2) 6 PAVYZDYS: Pacientas hospitalizuotas 2-ojo tipo diabeto sukeltai diabetinei nefropatijai gydyti. Pacientas taip pat turi tinklainės išemiją, susijusią su diabetu. Pagal ACS 0001 Pagrindinė diagnozė, E11.22 nurodyta kaip pagrindinė diagnozė. Kodai: E tipo cukrinis diabetas su nustatyta diabetine nefropatija E tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis H34.2 Kiti tinklainės arterijų nepraeinamumai 7 PAVYZDYS: 1-ojo tipo diabetu sergantis pacientas hospitalizuotas su nefrozinio sindromo, tinklainės išemijos ir šlaunies nervo neuropatijos komplikacijomis. Šiuo atveju nė viena diabeto komplikacija nėra hospitalizavimo priežastis, todėl E10.71 nurodytas kaip pagrindinė diagnozė. Kodai: E tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis N04.9 Nefrozinis sindromas, nepatikslintas H34.2 Kiti tinklainės arterijų nepraeinamumai 51 G57.2 Šlaunies nervo pažeidimas

52 CUKRINIS DIABETAS IR HIPOGLIKEMIJA KLASIFIKAVIMAS Hipoglikemijos epizodus, kuriuos sukėlė arba neteisingas insulino/peroralinių hipoglikeminių vaistų paskyrimas, arba netinkamas jų vartojimas, reikia koduoti kaip toliau nurodyta: Pagrindinė diagnozė: E1-.64 * Cukrinis diabetas su hipoglikemija Gretutinė diagnozė: T38.3 Apsinuodijimas insulinu ir geriamais hipoglikeminiais [antidiabetiniais] vaistais Išorinė priežastis: X44 Atsitiktinis apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais medikamentais ir biologinėmis medžiagomis bei jų poveikis. Atitinkamai suteikite įvykio vietos kodą (Y92.-) ir veiklos kodą (U73.-). Hipoglikemijos epizodus, kurie atsirado teisingai dozuojant insuliną arba peroralinius hipoglikeminius vaistus arba keičiant jų dozę, reikia koduoti kaip toliau nurodyta: Pagrindinė diagnozė: E1-.64 * Cukrinis diabetas su hipoglikemija Išorinė priežastis: Y42.3 Insulinas ir peroraliniai hipoglikeminiai vaistai [vaistai diabetui gydyti] Įvykio vieta: Y92.22 Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sritis Hipoglikemijai, kuri pasireiškia pacientams, sergantiems diabetu ir turintiems kasos vidinės sekrecijos sutrikimų, suteikite E16.1 Kita hipoglikemija ir E16.9 Nepatikslinti kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai, atitinkamai suteikite E13 kodą su atitinkamu kodu iš E

53 NAVIKŲ KODAVIMAS Pagrindinis svarbus dalykas, kurį reikia žinoti koduojant navikus pirminis navikas visada koduojamas, kai taikomas su naviku susijęs gydymas (net, jei navikas yra pašalintas) Naviko kodas suteikiamas pagal naviko lokalizaciją ir pobūdį (gerybinis, in situ, piktybinis (pirminis, metastazinis), neaiškios eigos) Morfologiją atspindi kodas TLK-O-AM (TLK-10-AM A priedas), kuris nurodomas po pagrindinio naviko kodo Morfologijos kodas turi būti nurodytas po kiekvieno atitinkamo naviko TLK-10-AM Kai koduojamas pirminis navikas ir metastaziniai navikai kaip taisyklė turi būti du morfologijos kodai: vienas po pirminio naviko ir antras po metastazinio (-ių) naviko (ų) 53

54 NAVIKŲ KODAVIMAS (2) Jei hospitalizacija pirminio naviko gydymui : Pagrindinė diagnozė pirminis navikas Gretutinė diagnozė metastaziniai navikai (pagal sritis) Jei hospitalizacija metastazinio naviko gydymui: Pagrindinė diagnozė metastazinis navikas Gretutinė diagnozė pirminis navikas (nepriklausomai nuo to, ar pirminis prieš tai buvo pašalintas) Kiti metastaziniai navikai koduojami, kai atitinka gretutinės diagnozės kriterijus Jei hospitalizacija recidyvavusio naviko gydymui: Pagrindinė diagnozė pirminis navikas (pagal pirminio naviko lokalizaciją) Gretutinė diagnozė metastaziniai navikai 54

55 NAVIKŲ KODAVIMAS (3) Jei hospitalizacija tolimesniam naviko gydymui po jo pašalinimo (chemoterapijai, radioterapijai): Pagrindinė diagnozė pirminis navikas Jei hospitalizacija paliatyviam metastazinių navikų gydymui: Jei taikomas lokalus gydymas: Pagrindinė diagnozė metastazinis navikas pagal gydomą sritį Jei taikomas sisteminis gydymas (chemoterapija): Pagrindinė diagnozė prognostiškai blogiausia metastazinio naviko lokalizacija 55

56 NAVIKŲ KODAVIMAS (4) Jei hospitalizuotas dėl komplikacijų, susijusių su naviku ar jo gydymu (išskyrus anemiją): Pagrindinė diagnozė komplikacija Gretutinė diagnozė navikas Jei hospitalizuotas naviko gydymui ir įvyko komplikacija: Pagrindinė diagnozė navikas Gretutinė diagnozė komplikacija Jei hospitalizuotas simptominiam išplitusio naviko gydymui (pirminis navikas nepašalintas) arba naviko sukeltos anemijos gydymui, koduojamas pirminis navikas 56

57 NEKODUOJAMOS PROCEDŪROS (1) (ACS0042) Šios procedūros įprastai nekoduojamos, nes jos dažniausiai savaime būna įprastos, atliekamos daugeliui pacientų ir (arba) gali būti atliekamos daug kartų vieno gydymo epizodo metu ir jų atlikimas atsispindi klinikinėje diagnozėje Nekoduojamas procedūras reikia koduoti, jei joms atlikti būtina anestezija (išskyrus vietinę) 57

58 NEKODUOJAMOS PROCEDŪROS (2) Gydymas vaistais (įskaitant vaistų įvedimo prietaiso pripildymą), išskyrus: Chemoterapiją, skiriamą ne per os Gydymą vaistiniais preparatais nurodytais specialiuosiuose standartuose (pvz. ACS 1615 Specifinės intervencijos sergančiam naujagimiui) Vaistinio preparato invazinį įvedimą lokaliam poveikiui sukelti (pvz. blokas [1552], blokas [63] ir pan. vaistų suleidimas į sąnarį, sielių liauką; anestezinės medžiagos injekcija aplink nervą ir pan.) Sisteminę trombolizę 58

59 NEKODUOJAMOS PROCEDŪROS (3) Kraujo paėmimas diagnostikos tikslais Periferinės venos kateterizavimas Kraujagyslės kateterio plovimas Vaistų įvedimo prietaiso aptarnavimas Išskyrus: [738] Centrinės venos kateterizavimas [738] Perkutaninis centrinės venos kateterizavimas 59

60 NEKODUOJAMOS PROCEDŪROS (4) Matavimas arba stebėjimas: kraujospūdžio (t.p. centrinio veninio spaudimo, arterinio), širdies veiklos, Neinvazinai tyrimai: elektrokardiografija (EKG) elektroencefalografija, (EEG), išskyrus: radiografinį arba video EEG stebėjimą ilgiau, nei 24 valandas elektromiografija (EMG) rentgenas be kontrasto (paprastas) ištyrimas ultragarsu (UG) Išskyrus: 1. Transezofaginę echokardiografiją 2. Ultragarsinį tyrimą, kurio kontrolėje atliekama intervencija, operacija (pvz. punkcija, biopsija ir pan.) 60

61 NEKODUOJAMOS PROCEDŪROS (5) Vertinimas (fiziologinis įvertinimas, priešoperacinis anestezijos vertinimas ir t. t.) Slaugos proceso veiksmai Šlapimo takų kateterizacija. Išskyrus: jei yra suprapubinis kateteris arba pacientas išrašomas su kateteriu Perrišimai, siūlų pašalinimas Deguonies terapija (išskyrus naujagimių) Zondo įvedimas į skrandį, aspiracija ir enterinis maitinimas (išskyrus naujagimių) Fototerapija (išskyrus naujagimių) 61

62 PAGRINDINĖS (DAŽNIAUSIOS) TERAPIJOS SKYRIUOSE KODUOJAMOS INTERVENCIJOS Kraujo komponentų, preparatų perpylimas Diagnostinė ar terapinė torakocentezė, pleuros ertmės drenavimas Abdominalinė paracentezė Hemodializės Perkutaninė cistostomija Endoskopiniai tyrimai (FGDS, FBS, kolonoskopija) KT, BMR, rentgenologiniai tyrimai, naudojant kontrastą Kardiopulmoninis gaivinimas, kardioversija Reabilitacija, bendrosios sveikatos intervencijos 62

63 Ačiū už dėmesį 63