CERNOBYLIETIS_NR_5_2013_psl_1_8.pmd

Transkriptas

1 LIETUVOS JUDËJIMO ÈERNOBYLIS LAIKRAÐTIS 2013 m. spalis lapkritis. Nr. 5 (89) Leidþiamas nuo 1991 metø Imitatoriai Nors ir praëjo metai po referendumo dël naujos atominës elektrinës statybos, manæs visiðkai nestebina, kad valdþia neatsiþvelgia á referendumo rezultatus ir toliau rezga kaþkokius planus atgaivinti jos statybas, imituoja Lietuvos energetinæ nepriklausomybæ. Daugiau kaip prieð metus, dar prieð referendumà, paruoðiau ir nusiunèiau buvusiam LR Seimo Atominës energetikos komiteto pirmininkui Rokui Þilinskui klausimynà dël naujos atominës elektrinës statybos tikslingumo, ketindamas vëliau iðspausdinti atsakymus Èernobylietyje. Klausimai buvo maþdaug tokie: Kodël uþ dykà gauta Ignalinos AE ið Sovietø Sàjungos beveik visà laikà dirbo nuostolingai? Kodël turëdami savo AE uþ elektros energijà mokëjome brangiau nei visos aplinkinës ðalys? Kodël nebuvo sukauptas elektrinës uþdarymo fondas, o jei buvo, tai kur jis dingo? Dar daug ávairiø kodël uþdaviau komiteto pirmininkui, taèiau nei á vienà klausimà atsakymo negavau, nors R. Þilinskas telefonu patikino, kad atsakymai bus. Matyt, kreipiausi ne á tà instancijà. Gal reikëjo atsakymø ieðkoti prokuratûroje, taèiau, manau, ne kitoks atsakymas ir ið ten bûtø atëjæs. Dabar neatsimenu, koks ekonomistas kalbëjo, kad nepastatys atominiø elektriniø nei Kaliningrado srityje, nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje nuostolingi projektai, kuriuos gali leisti sau vykdyti tik turtingos ðalys. O ir sudëjus visus statybos, uþdarymo bei branduoliniø atliekø saugojimo (tûkstanèius metø) kaðtus iðeina kaþkoks marazmas. Tie ekonomisto þodþiai pasitvirtina: Kaliningrade neribotam laikui statyba sustabdyta, Baltarusijoje vyks iki tol, kol Rusija skolins pinigus, o Lietuvoje jos ið viso nebus, nes esame elgetø kraðtas, kuriam dar neaiðku, ið kur rasti pinigø Ignalinos AE uþdarymui. Uþdarymas greièiausiai tæsis dar kokius 25-erius metus, ir neduok Dieve, kad uþdarant neávyktø koks nenumatytas branduolinis incidentas. Tai kodël visos valdþios institucijos kartu su vadinamosiomis kairës, centro ir deðinës partijomis taip suinteresuotos naujos AE propagavimu? Manau, dël to, kad jos yra neágalios spæsti Lietuvoje susikaupusiø problemø. Jos imituoja kaþkokiø planø vykdymà, kirðindama visuomenæ ir atitraukdama dëmesá nuo bedarbystës, emigracijos, socialiniø bei kitø negeroviø sprendimo. Institucijos, imituodamos problemø spendimus, taip nusiðneka, kad vienas Seimo narys net pasiûlë visoje Lietuvoje uþdrausti rûkyti... Kaip þinome, nuo kvailumo vaistø nëra. Beje, kol partinë priklausomybë svarbesnë uþ kompetencijà ir profesionalumà, tai mes dar ilgai tûpèiosime vietoje. Gali bûti, kad sulauksime tos dienos, kai mus aplenks ir treèiojo pasaulio ðalys. Kol kas atrodome visai kaip sovietiniais laikais, kada buvo statomas komunizmas ir skelbiamos ávairios komunistinës statybos paprasèiausiai imituojame Lietuvos visuomenës gerovës kûrimà, nors sëdësime melo, skurdo ir nevilties liûne. Kæstutis Kazlauskas IÁ NOCIÛNAI IÁ NOCIÛNAI Këdainiø rajonas, Nociûnai, Pirmûnø g. 8 Tel Darbus galima pamatyti tinklalapyje Gaminu paminklus pagal individualius uþsakymus Kalu raides kapinëse Atlieku visus kapavieèiø tvarkymo darbus (betonavimas, borteliai, trinkeliø klojimas, skalda) Atlieku meniná akmens apdirbimà sodybose, ámonëse. Bûkime kartu J. J. Grandville. Ðeðëliai. Ið La Caricature, 1830, nr. 3. UÞSIPRENUMERUOKITE ÈERNOBYLIETÁ 2014 METAMS! Laikraðtá Èernobylietis 2014 metais galima uþsiprenumeruoti visuose Lietuvos paðto skyriuose. Laikraðèio indeksas Laikraðtis leidþiamas kas du mënesiai, 8 puslapiø, 2 spaudos lankø. Dviejø mënesiø prenumeratos kaina su PVM ir pristatymu á namus 2.89 lito, 4 mënesiø 5,78 lito, 6 mënesiø 8,67 lito, 8 mënesiø 11,56 lito, 10 mënesiø 14,45 lito, 12 mënesiø 17,34 lito. Laikraðtá galima uþsisakyti ir internetu, adresas: Artëjanèios Vëlinës ne tik gamtos apmirimo, susikaupimo ir tamsiojo periodo pradþia. Tai metas, kada paminklø gamintojai ir kapavieèiø tvarkytojai skuba uþbaigti savo darbus ir sustoja apþvelgti visa tai, kas nuveikta per sezonà. Ne vienus metus padirbëjæs uþsienyje, gráþau á Lietuvà. Kadangi akmens apdirbimas yra vienintelis darbas, kurá tikrai moku, pradëjau kurti savo ámonëlæ IÁ NOCIÛNAI. Anksèiau tik Þemaitijoje klestëjæs paminklø verslas, dabar ir vidurio Lietuvoje yra uþëmæs tvirtas pozicijas. Taigi pradþia buvo tikrai sunki: didelë konkurencija, savadarbës staklës, rinkos ir tiekëjø paieðka... Þmonës sako: kas ieðko, tas randa. Ir ið tikrøjø pamaþu vienas kitas gerai atliktas darbas tapo geriausia mano darbo reklama. Ðiuolaikinës technikos ir kompiuteriø amþiuje þmonës nebemoka bendrauti, o að, bûdamas seno kirpimo þmogus, stengiuosi kuo daþniau ðnekëtis su þmonëmis. Tik bendraudamas supranti, ko reikia þmogui, taigi ðitaip gimsta paminklo, kokio nors sodybos elemento, gyvenvietæ ar sodybà þenklinanèio paminklinio akmens uþsakymai. Daugybæ ádomiø minèiø, graþiø svajoniø suþinai ið visai nepaþástamø þmoniø, o kai jø svajonës tampa realybe tada pati geriausia reklama meistrui. Nukelta á 8 psl.

2 2 puslapis 2013 m. Nr. 5 (89) Metai po referendumo dël VAE: tæsiasi cinizmas ir nepagarba savo þmonëms Referendumui dël naujos atominës elektrinës statybos Lietuvoje sukako metai. Lietuvos þaliøjø partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigia esantis nusivylæs, kad Lietuvos valdþia per metus nesugebëjo priimti sprendimo dël referendumo rezultatø ágyvendinimo ir iki ðiol ignoruoja pilieèiø iðsakytà valià. Linas Balsys. Nuotr. V. Skaraièio Pasak L. Balsio, ðiandieninë situacija Lietuvoje dël referendumo rezultatø ignoravimo tampa panaði á padëtá tokiose demokratijos stokojanèiose valstybëse kaip Rusija ar Baltarusija. Kas praëjus metams po referendumo padaryta? Nieko. Lygiai prieð metus áregistravau Seime 10-ies ástatymø pataisas, kurios leistø ávykdyti referendumo rezultatus, paskelbiant negaliojanèiais Visagino atominæ elektrinæ áteisinanèius ástatymus. Deja, jie taip ir guli, neátraukti á Seimo darbø planus. Dabartinë centro kairës Vyriausybë, nusileisdama atominës energetikos oligarchø ir jiems pataikaujanèios Prezidentûros spaudimui, bando ciniðkai ir atvirai ignoruoti tautos referendume pareikðtà valià, apsimesdama, kad vykdo kaþkokias tolimesnes logiðkai nepaaiðkinamas derybas dël ðio þlugusio projekto. Praëjusiais metais ávykæs referendumas, kuriame daugiau nei 62 proc. balsavusiøjø pasisakë prieð atominës elektrinës statybas Lietuvoje, parodë, kad mûsø pilieèiai yra iðsivadavæ nuo sovietinio mentaliteto ir sugeba bûti saugikliu, neleidþianèiu valdþiai elgtis taip, kaip ji ir jà spaudþianèios interesø grupës nori. Apgailëtina, kad sovietinis diktatûrinis mentalitetas vis dar yra bûdingas ðalies prezidentei bei Lietuvos Vyriausybei. Protu sunku suvokti, kad tai vyksta demokratinëje valstybëje, kuri ðiuo metu pirmininkauja pilieèiø teises ginanèiai Europos Sàjungai, kalbëjo L. Balsys. Pasak L. Balsio, ðiandien Vyriausybës atstovai turëtø ne slapukauti ir vengti atsakomybës vykdyti pilieèiø valià, o atstovauti savo rinkëjams bei pagalvoti apie Lietuvos, pirmininkaujanèios ES Tarybai, ávaizdá, kuris kenèia dël demokratijos principø nepaisymo. Lietuvos þaliøjø partijos Energetikos komiteto pirmininkas, Lietuvos atsinaujinanèiø iðtekliø energetikos konfederacijos prezidentas Mar- tynas Nagevièius pritaria, kad ðiandien kalbant apie Visagino atominës elektrinës statybas svarbus ne tik ekonominio atsiperkamumo bei saugumo, bet ir pilietinës demokratijos klausimas. Net jei Hitachi pasiûlytø pastatyti atominæ elektrinæ visai veltui, ar tai atpirktø þmoniø nusivylimà demokratija? Mano nuomone ne. Per metus situacija pasaulyje energetikos sektoriuje taip pasikeitë, kad jau dabar aiðkiai matosi, jog prieð metus rinkëjai, balsavæ prieð branduolinæ energetikà, pasielgë teisingai. Tarptautinë energetikos agentûra pripaþásta, kad branduolinë energetika pastaraisiais metais dël ávedamø saugumo reikalavimø tiek pabrango, kad ji jau tapo brangesnë ir uþ gerokai patobulëjusià atsinaujinanèià energetikà. Per metus Europos Sàjungoje nebuvo pradëtas nei vienas naujas atominës elektrinës projektas, o tø keliø jau seniai vykdomø atominiø elektriniø projektø oficialiai deklaruojamas statybø pabaigos laikas ðiandien yra dar labiau nutolæs, nei buvo prieð metus. Atsinaujinanti energetika milþiniðku greièiu pradëjo vystytis ne tik Europos Sàjungoje, bet ir JAV bei Kinijoje, sakë M. Nagevièius. M. Nagevièiaus teigimu, atsinaujinanèios energijos (ypaè biomasës, vëjo) potencialas Lietuvoje yra labai didelis, todël reikëtø iðnaudoti tai, kà mes turime. Esame Energetikos ministerijai pateikæ Nacionalinës energetikos strategijos be atominës elektrinës gaires, kurios árodo, kad galime apsirûpinti elektros energija ir ðiluma ið savo iðtekliø, kurie yra daug efektyvesni ir pigesni, sakë M. Nagevièius. Parengë Jonas Baltakis Jaroslavas Neverovièius prasitarë, kas buvo nuslëpta nuo Hitachi reikalingos VAE integracijai, klausimu. Deja, tenka konstatuoti, kad projektas buvo vykdomas, neávertinant jo sàlyèio taðkø ir sàlygø su kitais valdþios deklaruotais aukðèiausio svarbumo tikslais. Konkreèiai tai sinchronizacija. Pasimatë, kad Hitachi, kaip strateginiam investuotojui, nebuvo pristatyta visa informacija (...) Kad paaiðkintume, kokia yra ðito þingsnio reikðmë, tik dabar prieiname prie pokalbiø ir jie rodo, kad tas kalbëjimas buvo fragmentiðkas, bet ne visapusiðkas, kritika mëtësi energetikos ministras. Kaip teigë J. Neverovièius, dabar þadama dar padirbëti prie projekto atpiginimo ir Lietuvos ánaðo pervertinimo. Tam Hitachi neprieðtarauja. Taip pat, ministro teigimu, japonai sutiko prisidëti prie sinchronizacijai reikalingos VAE integracijos studijos atlikimo. Ugnë Karaliûnaitë Jaroslavas Neverovièius Nuotr. K. Kavolëlio (Alfa.lt) Kodþis Tanaka Nuotr. V. Kopûsto (Delfi) Antradiená Vyriausybëje ávyko premjero Algirdo Butkevièiaus, energetikos ministro Jaroslavo Neverovièiaus ir Japonijos kompanijos Hitachi viceprezidento Kodþio Tanakos (Koji Tanaka) susitikimas. Susitikime buvo aptartas Visagino atominës elektrinës (VAE) klausimas bei galimi pakeitimai projekte. Buvo labai konstruktyvi diskusija. Kalbëjome apie tai, kas jau nuveikta ir kas sutarta su Energetikos ministerija ir Lietuvos energija, po susitikimo kalbëjo socialdemokratø lyderis A. Butkevièius. Pasak premjero, susitikime aptartos naujos atominës elektrinës projekto finansavimo galimybës ir maþesnë galima statybos kaina. Taip pat ministras pirmininkas informavo Hitachi atstovus, kad VAE klausimas bus siûlomas átraukti ir á lapkrièio mënesá vyksianèio Baltijos ðaliø ministrø pirmininkø susitikimo darbotvarkæ. Energetikos ministras J. Neverovièius teigë, kad dabar jau galima kalbëti apie realistiðkesnes ir labiau prieinamas VAE projekto sàlygas. Pasak ministro, buvusi konservatoriø valdþia, bendraudama su Hitachi, japonams pateikdavo ne visà informacijà, pavyzdþiui, elektros tinklø sinchronizacijos,

3 2013 m. Nr. 5 (89) 3 psl. Ar galëtume gyventi be konservantø? Kelias dienas namuose ant virtuvës stalo palaikius maisto produktus ar neplautà lëkðtæ, jø pavirðiø netrukus padengs pelësis. Tai grybas, tik jo greièiausiai nevalgysite, nebent specialiai gamintumëte pelësiná sûrá. Kad apsaugotø maisto produktus nuo per greito gedimo, þmonës nuo seno ëmësi priemoniø, stabdanèiø pelësiø ir sveikatai pavojingø bakterijø dauginimàsi. Gydytoja dietologë Lina Viniarskaitë á klausimà, kas yra konservantas, atsako paprastai: Konservantas yra medþiaga, naudojama produktø galiojimo laikui pratæsti. Visø konservantø veikimo principas panaðus neleisti daugintis mikroorganizmams, kurie sukelia produktø gedimà, puvimà ir panaðiai. Seniausias bûdas apsaugoti maistà nuo gedimo laikyti já sandariuose moliniuose induose. Taip pat maistas bûdavo dþiovinamas. Viduramþiais pradëtas naudoti konservantas buvo druska. Tik XIX amþiuje imta pasterizuoti maistà kaitinti ir konservuoti stiklainiuose. Ðá bûdà atrado Luji Pasteras (Louis Pasteur), ið jo pavardës ir kilæs terminas pasterizacija. Ðaldymas taip pat populiarus konservavimo bûdas, jam nereikia jokiø papildomø priedø. Dietologë L. Viniarskaitë uþsimena ir apie ateities konservavimo bûdus: Pradëta kalbëti ir apie radioaktyviøjø spinduliø ir hidrostatinio slëgio naudojimà konservavimui. Tiesa, ðie bûdai kol kas iki galo neiðtirti ir dar nenaudojami. Taèiau akivaizdu, kad þmonës màsto apie kitas konservavimo alternatyvas. Konservantai tradiciðkai skirstomi á dvi rûðis sintetinius ir natûralius. Apie sintetinius konservantus plaèiai kalbama spaudoje ir bûtent jie yra labiausiai demonizuojami. Sulfitai ir benzoatai populiariausi sintetiniø konservantø pavyzdþiai. Ádomu tai, kad nors þodis sulfitas skamba kaip cheminis priedas, gali bûti visai prieðingai. Pavyzdþiui, vyno gamybos procese sulfitai iðsiskiria natûraliai. Natûralius konservantus rasime kiekvienø namø virtuvëje. Druska, cukrus, actas yra plaèiausiai naudojami konservantai. Taèiau natûraliems konservantams priskiriamos ir tokios medþiagos kaip medus, medþio dûmas, citrinos rûgðtis, apyniai, aðtrûs prieskoniai ir net atskirai pridedami vitaminai C ir E. Jei verdate uogienæ su cukrumi ar marinuojate agurkus, jûs jau konservuojate. Paklausta, kaip veikia natûralûs konservantai, gydytoja dietologë L. Viniarskaitë pateikia iðties ádomø atsakymà: Tai priklauso nuo konservuojamosios medþiagos. Pavyzdþiui, ið konservuojamosios medþiagos, druskos ar cukraus, yra sukuriamas hipertoninis (t. y. labai didelës koncentracijos, didelio osmosinio slëgio) tirpalas. Toks tirpalas sugeria gedimà sukelianèiø mikroorganizmø làsteliø vandená. Be vandens në viena gyvybë negali egzistuoti, todël mikroorganizmams tokiu bûdu yra uþkertamas kelias daugintis. Þinoma, natûralûs konservantai veikia silpniau nei sintetiniai. Taèiau reikia prisiminti, kad kuo ilgesnis produkto galiojimo laikas, tuo daugiau jame konservantø, o tai nenaudinga mûsø organizmui, pastebi Viniarskaitë. Ðiandien be konservantø tiesiog negalime apsieiti, be jø nebûtø prekybos centrø, didelio pasirinkimo, prie kurio esame pripratæ, o uþimta, dirbanti visuomenë susidurtø su dideliais nepatogumais, jei maisto gamybai ir pirkimui tektø skirti tiek laiko kaip anksèiau. E produktuose Verta paminëti, kad E raidë maisto produktø etiketëse slepia ne tik sintetinius, bet ir natûralius konservantus. Jie þymimi E numeriais nuo 200 iki 299. Keli natûraliø konservantø ir jø þymëjimo pavyzdþiai: E260 acto rûgðtis, E270 pieno rûgðtis, E296 obuoliø rûgðtis. Todël negalima sakyti, kad uþraðas be jokiø konservantø ant gaminio pakuotës yra lygus uþraðui be jokiø E. Pagal konservanto numerá galite suþinoti, koks tai konservantas natûralus ar sintetinis. Beje daugelá nustebintø faktas, kad kai kuriuose maisto produktuose, kuriuos áprasta laikyti nesveikais, sintetiniø konservantø apskritai nëra. Sintetiniø konservantø neaptiksite viename populiariausiø energiniø gërimø kokakoloje, kai kuriose pieniðkø deðreliø, majonezo ir net bulviø traðkuèiø rûðyse. Þinoma, norint vadovautis visavertës mitybos principais, renkantis maisto produktus reikëtø atkreipti dëmesá á ingredientø visumà, nurodomà kalorijø ir atskirø sudëtiniø komponentø kieká, ir nepamirðti, kad vartoti galima viskà, jei tai daroma saikingai. Bernardinai.lt Britai, skirtingai nei lietuviai, nebebijo branduolinës energijos: ðalyje iðdygs pirmoji atominë jëgainë Didþiosios Britanijos valdþia iðdavë oficialø leidimà statyti pirmà atominæ jëgainæ ðalyje per pastaruosius trisdeðimt metø. Ðá komerciná projektà ágyvendina privaèios kompanijos, informuoja BBC. Atominæ jëgainæ Hinkley Point C Somerseto grafystëje pietvakariø Anglijoje statys konsorciumas, vadovaujamas Prancûzijos energetikos milþinës EDF (Électricité de France); konsorciumui taip pat priklausys ir kinø kompanijos. EDF nurodë turësianti 45 50% akcijø, Kinijos visuotinë branduolinë korporacija (CGN) ir Kinijos nacionalinë branduolinë korporacija (CNNC) ðiame projekte turës 30 40%, o Areva 10%. Taip pat dar deramasi dël kitø suinteresuotø partneriø átraukimo, kuriems galëtø atitekti iki 15% akcijø. Ðis kontraktas bûtø vykdomas 35 metus nuo eksploatacijos pradþios. Britø ministrø kabineto pareiðkime teigiama, kad paleidus ðià jëgainæ pavyktø apriboti á atmosferà iðmetamo anglies dvideginio kieká, taip pat sumaþinti elektros energijos kainà ateityje. Pirmà kartà istorijoje atominë jëgainë mûsø ðalyje bus statoma ne ið biudþeto pinigø, sakë energetikos ministras Edvardas Davis (Edward Davey). Atominës jëgainës statyba kainuos 16 mlrd. svarø sterlingø (apie 65,32 mlrd. Lt). Bus statomi du Prancûzijos branduoliniø technologijø bendrovës Areva suprojektuoti suspausto vandens reaktoriai (EPR), kuriø eksploatavimo terminas sieks iki 60 metø. Hinkley Point A (reaktoriai dvyniai) ir B (deðinëje). Derybos su EDF ir kitais investuotojais truko metus; daugiausia buvo deramasi dël iðgaunamos energijos minimalios kainos, kurià garantuos vyriausybë. Kaip praneða BBC kores- pondentas, atominë jëgainë, kuri bus pastatyta per deðimt metø, preliminariais duomenimis, uþtikrins apie 7 procentus Didþiosios Britanijos elektros energijos. Naujos atominës jëgainës statybos metu bus sukurta apie 25 tûkst. naujø darbo vietø, taip pat numatyta, kad paèioje jëgainëje per 60 metø dirbs 900 þmoniø. Atominë jëgainë Somersete bus pirmoji Didþiojoje Britanijoje iðkilusi atominë jëgainë nuo 1995 metø. Ðalyje veikia ðeðiolika branduoliniø reaktoriø, taèiau iki 2023 metø penkiolika jø turi bûti sustabdyti. Britø valdþia, pasinaudodama uþsienio investicijomis, tikisi aktyviau plëtoti atominæ energetikà ir statyti naujosios kartos atomines jëgaines, kurios laikomos saugesnëmis. Statydama naujàsias atomines jëgaines Didþioji Britanija tikisi ateityje apsisaugoti nuo energijos trûkumo ir galimø elektros energijos tiekimo sutrikimø. Alfa.lt

4 4 puslapis 2013 m. Nr. 5 (89) Jungtiniø Tautø neágalumo teisiø konvencija serga Lietuvoje... Tæsinys. Pradþia Nr. 2 (86) 19 straipsnis Gyvenimas savarankiðkai ir átrauktis á bendruomenæ Ðalys, pripaþásta visø neágaliøjø lygias teises gyventi bendruomenëje, lygias galimybes su kitais rinktis ir imasi veiksmingø ir atitinkamø priemoniø, kad sudarytø sàlygas neágaliesiems visapusiðkai ágyvendinti ðià teisæ ir bûti visiðkai átrauktiems á bendruomenæ bei dalyvauti joje, taip pat uþtikrintø, kad: a) neágalieji turëtø galimybæ lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamàjà vietà ir tà vietà, kur jie nori gyventi ir su kuo norëtø, ir kad jie neprivalëtø gyventi konkreèioje gyvenamojoje aplinkoje; b) neágalieji turëtø galimybæ pasinaudoti ávairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis ir kitomis pagalbinëmis bendruomenëje teikiamomis paslaugomis, áskaitant asmeninæ pagalbà, bûtinà padëti gyventi ir integruotis á bendruomenæ ir uþkirsti kelià izoliavimui ar atskyrimui nuo bendruomenës; c) neágaliesiems lygiai su kitais asmenimis bûtø suteikta galimybë naudotis bendruomenei skirtomis bendro naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti jø poreikis. 20 straipsnis Asmens mobilumas Ðalys, imasi veiksmingø priemoniø, kad uþtikrintø kuo savarankiðkesná neágaliøjø mobilumà, áskaitant ðias priemones: a) sudaryti sàlygas neágaliøjø mobilumui tokiais bûdais ir tokiu laiku, kuriuos jie patys pasirenka, ir uþ prieinamà kainà; b) sudaryti sàlygas neágaliesiems gauti kokybiðkas mobilumà palengvinanèias priemones, árenginius, pagalbines technologijas ir pagalbininkø bei tarpininkø pagalbà, áskaitant galimybæ jais pasinaudoti uþ prieinamà kainà; c) organizuoti mobilumo gebëjimø mokymà neágaliesiems ir specializuotam personalui, dirbanèiam su neágaliaisiais; d) skatinti, kad ámonës, gaminanèios mobilumà palengvinanèias priemones, árenginius ir pagalbines technologijas, atsiþvelgtø á visus neágaliøjø mobilumo aspektus. 21 straipsnis Saviraiðkos laisvë ir laisvë reikðti nuomonæ, galimybë gauti informacijà Ðalys, imasi visø atitinkamø priemoniø, skirtø uþtikrinti, kad neágalieji galëtø naudotis saviraiðkos laisve ir laisve reikðti savo nuomonæ, áskaitant laisvæ ieðkoti, gauti ir skleisti informacijà ir idëjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonëmis, apibrëþtomis ðios Konvencijos 2 straipsnyje, áskaitant: a) plaèiajai visuomenei skirtos informacijos teikimà neágaliesiems laiku, be papildomo mokesèio, prieinama forma ir technologijomis, kurios atitiktø skirtingà neágalumo pobûdá; b) gestø kalbos, Brailio paðto, patobulintø ir alternatyviø bendravimo bûdø, taip pat visø kitø neágaliøjø pasirinktø prieinamø bendravimo priemoniø, bûdø ir formø pripaþinimà ir sàlygø juos naudoti oficialiuose santykiuose sudarymà; c) privaèiø ámoniø, teikianèiø paslaugas visuomenei, áskaitant internetu teikiamas paslaugas, raginimà teikti informacijà ir paslaugas neágaliesiems prieinamomis ir tinkamomis formomis; d) visuomenës informavimo priemoniø, áskaitant informacijos internetu teikëjus, raginimà padaryti savo paslaugas prieinamas neágaliesiems; e) gestø kalbos pripaþinimà ir vartojimo skatinimà. 22 straipsnis Privataus gyvenimo nelieèiamumas 1. Negali bûti savavaliðkai ar neteisëtai kiðamasi á në vieno neágaliojo privatø ar ðeimos gyvenimà, negali bûti paþeista tokiø asmenø bûsto nelieèiamybë, susiraðinëjimo ar kitokiø formø bendravimo slaptumas ar neteisëtai kësinamasi á jø garbæ ir reputacijà, nepaisant tokio asmens gyvenamosios vietos ar gyvenimo sàlygø. Neágalieji turi teisæ á ástatymo apsaugà nuo tokio kiðimosi ar kësinimosi. 2. Ðalys, lygiai su kitais asmenimis saugo neágaliøjø asmenø duomenø, susijusiø su sveikatos bûkle ir reabilitacija, konfidencialumà. 23 straipsnis Bûsto ir ðeimos nelieèiamumas 1. Ðalys, imasi veiksmingø ir atitinkamø priemoniø, kad paðalintø neágaliøjø diskriminavimà visais klausimais, susijusiais su santuoka, ðeima, tëvyste (motinyste) ir asmeniniais santykiais, lygiai su kitais asmenimis, siekdamos uþtikrinti, kad: a) bûtø pripaþinta visø neágaliøjø, kurie yra sukakæ santuokiná amþiø, teisë susituokti ir sukurti ðeimà esant laisvam ir visiðkam asmenø, kurie ketina susituokti, sutikimui; b) bûtø pripaþintos neágaliøjø teisës laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dël savo vaikø skaièiaus ir jø gimimo laikotarpiø, taip pat teisë gauti informacijà pagal amþiø, teisë á ðvietimà reprodukcijos ir ðeimos planavimo klausimais ir bûtø suteiktos priemonës, kurios leistø jiems pasinaudoti ðiomis teisëmis; c) neágalieji, áskaitant vaikus, lygiai su kitais asmenimis iðsaugotø savo vaisingumà. 2. Ðalys, uþtikrina neágaliøjø teises ir ásipareigojimus, susijusius su globa, rûpyba, ávaikinimu ar panaðiais institutais, jeigu tokios sàvokos yra nacionalinës teisës aktuose; visais atvejais pirmenybë teikiama vaiko interesams. Ðalys, teikia atitinkamà pagalba neágaliesiems, kai jie vykdo su vaikø auklëjimu susijusius ásipareigojimus. 3. Ðalys, uþtikrina, kad neágaliems vaikams bûtø suteiktos lygios teisës, susijusios su ðeimos gyvenimu. Siekdamos ágyvendinti ðias teises ir uþkirsti kelià, kad neágalûs vaikai nebûtø nuslëpti, palikti, izoliuoti ir kad nebûtø vengiama juos priþiûrëti, valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, ásipareigoja teikti ankstyvà ir iðsamià informacijà, paslaugas ir paramà neágaliems vaikams ir jø ðeimoms. 4. Ðalys, uþtikrina, kad vaikas nebûtø atskirtas nuo savo tëvø prieð jø valià, iðskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kuriø sprendimus gali perþiûrëti teismas, pagal galiojanèius ástatymus ir procedûras nusprendþia, kad toks atskyrimas yra bûtinas dël vaiko interesø. Vaikas jokiu bûdu negali bûti atskirtas nuo tëvø dël savo neágalumo arba dël vieno ar abiejø tëvø neágalumo. 5. Tais atvejais, kai artimieji giminaièiai negali pasirûpinti neágaliu vaiku, valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, deda visas pastangas, kad suteiktø jam alternatyvià tolesnës eilës giminaièiø globà, o jeigu to nepavyksta padaryti vietà bendruomenëje gyvenimo ðeimoje sàlygomis. 24 straipsnis Ðvietimas 1. teisæ á mokslà. Siekdamos ágyvendinti ðià teisæ nediskriminuojant ir lygiomis galimybëmis, valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, uþtikrina visiems tinkamà visø lygiø ðvietimà ir mokymàsi visà gyvenimà, kuriais bûtø siekiama: a) visapusiðkai ugdyti þmogiðkàjá potencialà ir orumà bei savigarba, taip pat didinti pagarbà þmogaus teisëms, pagrindinëms laisvëms ir þmoniø ávairovei; b) suteikti neágaliesiems galimybæ ugdyti savo asmenybæ, talentus ir kûrybiðkumà, taip pat savo protinius ir fizinius gebëjimus didþiausiu ámanomu mastu; c) suteikti neágaliesiems galimybæ veiksmingai dalyvauti laisvos visuomenës gyvenime. 2. Ágyvendindamos ðià teisæ, valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, uþtikrina, kad: a) neágalieji dël savo neágalumo nebûtø ðalinami ið bendros ðvietimo sistemos ir neágaliems vaikams nebûtø atimta galimybë ágyti nemokamà ir privalomà pradiná arba viduriná iðsilavinimà; b) neágalieji turëtø galimybæ ágyti visiems tinkamà, kokybiðkà ir nemokamà pradiná iðsilavinimà ir vidutiná iðsilavinimà lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenëse, kur jis gyvena; c) bûtø tinkamai pritaikytos sàlygos pagal asmens poreikius; d) neágalieji gautø bûtinà paramà bendroje ðvietimo sistemoje, siekiant sudaryti sàlygas jø veiksmingam ðvietimui; e) aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademiná ir socialiná vystymàsi, bûtø teikiamos veiksmingos individualizuotos paramos priemonës, suderinamos su visiðkos átraukties tikslu. 3. Ðalys, suteikia neágaliesiems galimybæ ágyti gyvenimo ir socialinio vystymosi ágûdþiø, kad sudarytø sàlygas jiems visapusiðkai ir lygiai su kitais dalyvauti ðvietimo procese ir bendruomenës gyvenime. Ðiuo tikslu valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, imasi atitinkamø priemoniø, tarp jø: a) sudaryti sàlygas mokytis Brailio raðto, kitø specialiai pritaikytø ðriftø, patobulintø ir alternatyviø bendravimo ir orientavimo bûdø, priemoniø ir formø, sudaryti sàlygas ágyti mobilumo ágûdþiø ir kitø neágaliøjø teikiamai paramai ir mentoriø paslaugoms. b) sudaryti sàlygas mokytis gestø kalbos ir skatinti kurèiøjø bendruomenës kalbiná identitetà; c) uþtikrinti, kad neregiø, kurèiø arba kurèneregiø asmenø, o visø pirma toká neágalumà turinèiø vaikø, ðvietimas vyktø asmeniui tinkamiausiomis kalbomis, bendravimo bûdais ir priemonëmis ir aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademiná ir socialiná vystymàsi. 4. Siekdamos padëti uþtikrinti ðios teisës ágyvendinimà, valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, imasi atitinkamø priemoniø, kad ádarbintø mokytojus, áskaitant neágalius mokytojus, mokanèius gestø kalbà ir (arba) Brailio abëcëlæ, ir apmokytø visuose ðvietimo lygmenyse dirbanèius specialistus ir personalà. Toks mokymas turi apimti informavimà apie neágalumà ir atitinkamø patobulintø ir alternatyviø bendravimo bûdø, priemoniø ir formø, ðvietimo metodikos ir medþiagos naudojimà, siekiant suteikti paramà neágaliesiems. 5. Ðalys, uþtikrina, kad neágalieji turëtø galimybæ gauti bendràjá aukðtàjá iðsilavinimà, profesiná mokymà, suaugusiøjø mokymà ir galimybæ mokytis visà gyvenimà jø nediskriminuojant ir lygiai su kitais asmenimis. Ðiuo tikslu valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, uþtikrina, kad neágaliesiems bûtø tinkamai pritaikytos sàlygos. 25 straipsnis Sveikata Ðalys, pripaþásta, kad neágalieji turi teisæ á aukðèiausià ámanomà sveikatos lygá jø nediskriminuojant dël neágalumo. Ðalys, imasi visø atitinkamø priemoniø, kad uþtikrintø neágaliøjø galimybæ gauti sveikatos paslaugas, atsiþvelgiant á lytá, áskaitant su sveikata susijusià reabilitacijà. Pirmiausia valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, ásipareigoja: Nukelta á 5 psl.

5 2013 m. Nr. 5 (89) 5 psl. Atkelta ið 4 psl. a) suteikti neágaliesiems tokios pat pasiûlos, kokybës ir lygio nemokamas ar uþ prieinamà kainà sveikatos prieþiûros paslaugas ir programas, kurios teikiamos ar taikomos kitiems asmenims, áskaitant seksualinës ir reprodukcinës sveikatos srities programas ir gyventojams skirtas visuomenës sveikatos apsaugos programas; b) teikti ðias sveikatos paslaugas, kurios yra bûtinos neágaliesiems bûtent dël jø neágalumo, áskaitant ankstyvà diagnozæ ir prireikus intervencijà, ir paslaugas skirtas kuo labiau sumaþinti tolesnio asmenø, áskaitant vaikus ir vyresnio amþiaus þmones, neágalumo tikimybæ ir uþkirsti tam kelià; c) teikti ðias sveikatos paslaugas kuo arèiau þmoniø bendruomeniø, taip pat ir kaimo vietovëse; d) reikalauti, kad sveikatos prieþiûros specialistai teiktø neágaliesiems tokios pat kokybës paslaugas kaip ir kitiems asmenims, taip pat remiantis laisvu ir informacija pagrástu sutikimu, inter alia pleèiant neágaliøjø þinias apie þmogaus teises, orumà, savarankiðkumà ir poreikius per mokymà ir priimant etinius valstybinës ir privaèios sveikatos prieþiûros standartus; e) uþdrausti neágaliøjø diskriminavimà teikiant sveikatos draudimo paslaugas ir gyvybës draudimo paslaugas, jei tokià draudimo rûðá leidþia nacionalinë teisë, ir pasirûpinti, kad tokios paslaugos bûtø teikiamos sàþiningai ir pagrástai; f) uþkirsti kelià diskriminuojanèiam atsisakymui dël neágalumo teikti sveikatos prieþiûrà ar sveikatos paslaugas, tiekti maistà ar skysèius. 26 straipsnis Gebëjimø ir funkcijø lavinimas ir reabilitacija 1. Ðalys, imasi veiksmingø ir atitinkamø priemoniø, áskaitant kitø neágaliøjø teikiamà paramà, kad neágalieji galëtø ágyti ir iðlaikyti didþiausià ámanomà savarankiðkumà, visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebëjimus, taip pat bûtø visiðkai átraukti á visas gyvenimo sritis ir jose dalyvautø. Ðiuo tikslu valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, organizuoja, stiprina ir pleèia kompleksines gebëjimø ir funkcijø lavinimo ir reabilitacijos paslaugas bei programas, visø pirma sveikatos, uþimtumo, ðvietimo ir socialiniø paslaugø srities, taip, kad tokios paslaugos ir programos: a) prasidëtø kuo anksèiau ir bûtø pagrástos daugiadalykiu atskirø asmenø poreikiø ir stipriøjø pusiø ávertinimu; b) remtø dalyvavimà ir átraukti á bendruomenæ ir visuomenæ visais aspektais, bûtø savarankiðkos ir prieinamos neágaliems kuo arèiau jø bendruomeniø, taip pat ir kaimo vietovëse. 2. Ðalys, remia pradinio ir tæstinio specialistø ir personalo, dirbanèiø gebëjimø ir funkcijø lavinimo bei reabilitacijos paslaugø teikimo srityje, mokymo plëtrà. 3. Ðalys, skatina pagalbiniø priemoniø ir technologijø, skirtø neágaliesiems ir susijusiø su jø funkcijø ir gebëjimo lavinimu ir reabilitacija, prieinamumà, naudojimà ir þinios apie juos. 27 straipsnis Darbas ir uþimtumas 1. teisæ á darbà lygiai su kitais asmenimis; ði teisë apima teisæ á galimybæ uþsidirbti pragyvenimui ið laisvai pasirinkto darbo ar ið laisvai priimto darbo pasiûlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neágaliesiems. Ðalys, uþtikrina ir skatina ágyvendinti teisæ á darbà, áskaitant teisæ á darbà tø asmenø, kurie tampa neágalûs dirbdami, imdamosi atitinkamø priemoniø, áskaitant ir teisës aktø priëmimà, kuriomis inter alia bûtø: a) uþdrausta diskriminacija dël neágalumo visais klausimais, susijusias su visomis uþimtumo formomis, áskaitant ádarbinimo sàlygas, priëmimà á darbà ir darbà, darbo iðsaugojimà, kilimà tarnyboje ir saugias bei sveikas darbo sàlygas; b) lygiai su kitais asmenimis ginamos neágaliøjø teisës á teisingas ir palankias darbo sàlygas, áskaitant lygias galimybes ir vienodà atlyginimà uþ tokios pat vertës darbà, saugias ir sveikas darbo sàlygas, áskaitant apsaugà nuo priekabiavimo ir skundø patenkinimà; c) uþtikrinama, kad neágalieji galëtø ágyvendinti savo darbo ir profesiniø sàjungø teises lygiai su kitais asmenimis; d) neágaliesiems suteikiama galimybë veiksmingai dalyvauti bendrose techninio ir profesinio orientavimo programose, ádarbinimo tarnybose ir profesiniame bei tæstiniame mokyme; e) skatinamos neágaliøjø uþimtumo galimybës ir kilimas tarnyboje darbo rinkoje, taip pat pagalba ieðkant, gaunant, iðlaikant darbà ir sugráþtant á darbà; f) skatinamos savarankiðko darbo, verslumo, kooperatyvø plëtros ir nuosavo verslo pradëjimo galimybës; g) suteikiama galimybë neágaliuosius ádarbinti vieðajame sektoriuje; h) skatinamas neágaliøjø ádarbinimas privaèiajame sektoriuje, nustatant atitinkamas politikos kryptis ir priemones, kurios gali apimti pozityviø veiksmø programas, paskatinimà ir kitokias priemones; i) uþtikrinta, kad neágaliesiems darbo vietoje bûtø tinkamai pritaikytos sàlygos; j) skatinamas neágaliøjø darbo patirties ágijimas atviros darbo rinkos sàlygomis; k) skatinama neágaliøjø profesinë ir kvalifikacinë reabilitacija, darbo vietø iðsaugojimas ir sugráþimo á darbà programos. 2. Ðalys, uþtikrina, kad neágalieji nebûtø laikomi vergijoje ar nelaisvi ir lygiai su kitais asmenimis bûtø apsaugoti nuo priverèiamojo ar privalomojo darbo. 28 straipsnis Pakankamas gyvenimo lygis ir socialinë apsauga 1. teisæ á pakankamà gyvenimo lygá sau ir savo ðeimos nariams, áskaitant pakankamà maistà, aprangà ir bûstà, ir á nuolatiná gyvenimo sàlygø gerinimà ir imasi atitinkamø veiksmø, kad uþtikrintø ir skatintø ðios teisës ágyvendinimà nediskriminuojant dël neágalumo. 2. teisæ á socialinæ apsaugà ir á ðios teisës ágyvendinimà nediskriminuojant dël neágalumo ir imasi atitinkamø priemoniø, kad uþtikrintø ir skatintø ðios teisës ágyvendinimà, áskaitant ðias priemones: a) uþtikrinti neágaliøjø lygias galimybes gauti ðvarø vandená ir uþtikrinti galimybæ uþ prieinamà kainà gauti atitinkamas paslaugas, árenginius ir kitokià pagalbà, susijusià su neágaliøjø poreikiais; b) uþtikrinti neágaliøjø, visø pirma neágaliø moterø ir mergaièiø bei neágaliø vyresnio amþiaus asmenø galimybæ dalyvauti socialinës apsaugos programose ir skurdo maþinimo programose; c) uþtikrinti skurde gyvenanèiø neágaliøjø ir jø ðeimø galimybæ gauti valstybës paramà, skirtà su neágalumu susijusioms iðlaidoms apmokëti, áskaitant pakankamà mokymà, konsultavimà, finansinæ paramà ir laikinà slaugà; d) uþtikrinti neágaliøjø galimybæ dalyvauti valstybës aprûpinimo bûstu programose; e) uþtikrinti neágaliøjø lygias galimybes á pensijø iðmokas ir programas. 29 straipsnis Dalyvavimas politiniame ir visuomenës gyvenime Valstybës ðios Konvencijos ðalys, uþtikrina neágaliesiems politines teises ir galimybæ jas ágyvendinti lygiai su kitais asmenimis ir ásipareigoja: a) uþtikrinti, kad neágalieji galëtø veiksmingai ir visapusiðkai dalyvauti politiniame ir visuomenës gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, áskaitant neágaliøjø teisæ ir galimybæ balsuoti ir bûti iðrinktiems inter alia: i) uþtikrinant, kad balsavimo procedûros, patalpos ir medþiaga bûtø atitinkamos, prieinamos ir jas bûtø galima suprasti ir naudoti; ii) apsaugant neágaliøjø teisæ rinkimuose ir vieðuose referendumuose balsuoti slaptai be ábauginimo, taip pat kandidatuoti rinkimuose, faktiðkai eiti pareigas ir atlikti visas vieðàsias funkcijas visais valdymo lygmenimis, prireikus sudarant jiems sàlygas naudotis pagalbinëmis ir naujausiomis technologijomis; iii) uþtikrinant neágaliøjø, kaip rinkëjø, galimybæ laisvai pareikðti savo valià ir ðiuo tikslu prireikus jø praðymu leidþiant kitam neágaliojo pasirinktam asmeniui padëti neágaliajam balsuoti; b) aktyviai skatinti sudaryti sàlygas, kuriomis neágalieji galëtø veiksmingai ir visapusiðkai dalyvauti valstybës valdyme nediskriminuojami ir lygiai su kitais asmenimis, ir skatinti juos dalyvauti valstybës gyvenime, áskaitant: i) dalyvavimà nevyriausybinëse organizacijose ir asociacijose, kuriø veikla susijusi su valstybës vieðuoju ir politiniu gyvenimu, ir politiniø partijø veikloje ir valdyme; ii) neágaliøjø organizacijø sukûrimà ir dalyvavimà jose, siekiant atstovauti neágaliesiems tarptautiniu, nacionaliniu, regionø ir vietos lygmenimis. 30 straipsnis Dalyvavimas kultûriniame gyvenime, aktyvus poilsis, laisvalaikis ir sportas 1. teisæ lygiai su kitais asmenimis dalyvauti kultûriniame gyvenime ir imasi visø atitinkamø priemoniø, kad uþtikrintø, jog neágalieji: a) turëtø galimybæ prieinamomis formomis pasinaudoti kultûrine medþiaga; b) turëtø galimybæ prieinamomis formomis þiûrëti televizijos programas, filmus, teatro spektaklius ir dalyvauti kitokioje kultûrinëje veikloje; c) turëtø galimybæ dalyvauti kultûriniuose renginiuose ar gauti kultûros paslaugas, pavyzdþiui, teatrø, muziejø, kino, bibliotekø ir turizmo paslaugas, ir, kiek tai yra ámanoma, turëtø galimybæ lankyti paminklus ir nacionalines kultûros vertybes. 2. Ðalys, imasi atitinkamø priemoniø, kad suteiktø neágaliesiems galimybæ lavinti ir panaudoti savo kûrybines, menines ir intelektines galias ne tik jø paèiø labui, bet ir visai visuomenei turtinti. 3. Ðalys, imasi atitinkamø veiksmø pagal tarptautinæ teisæ, kad uþtikrintø, jog ástatymuose dël intelektinës nuosavybës apsaugos nebûtø nepagrástø ar diskriminuojanèiø kliûèiø neágaliøjø galimybei gauti kultûrinæ medþiagà. 4. Neágalieji lygiai su kitais asmenimis turi teisæ á savo konkretaus kultûrinio ir kalbinio tapatumo pripaþinimà, áskaitant gestø kalbà ir kurèiøjø kultûrà. 5. Siekdamos suteikti neágaliesiems galimybæ lygiai su kitais asmenimis dalyvauti rekreacinëje, laisvalaikio ir sporto veikloje, valstybës, ðios Konvencijos Ðalys, imasi atitinkamø priemoniø: a) skatinti ir raginti neágaliuosius kuo plaèiau dalyvauti bendro profilio sporto veikloje visais lygmenimis; b) uþtikrinti neágaliøjø galimybæ organizuoti, plëtoti ir dalyvauti jiems skirtoje sporto ir rekreacinëje veikloje ir ðiuo tikslu skatinti atitinkamà parengimà, mokymà ir iðtekliø suteikimà lygiai su kitais asmenimis; c) uþtikrinti, kad neágalieji turëtø galimybæ patekti á sporto, rekreacinius ir turizmo objektus; d) uþtikrinti, kad neágalûs vaikai turëtø vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti þaidimuose, rekreacinëje, laisvalaikio ir sporto veikloje, áskaitant tokià veiklà mokyklø sistemoje; e) uþtikrinti, kad neágalieji turëtø galimybæ gauti paslaugas asmenø, organizuojanèiø rekreacinæ, turizmo, laisvalaikio ir sporto veiklà. (Tæsinys kitame numeryje) VðÁ DALAS vadovas Algirdas Aðmontas

6 6 puslapis 2013 m. Nr. 5 (89) Apgamai iðeiginiø nepripaþásta Onkologas Juozas Pruðinskas Konkretumas pasibeldë á mus pasikeitus daugeliui gyvenimo aspektø: darbas tapo ne pasisëdëjimu ir paðalpos atsiëmimu, nedarbingumo lapelis pasidarë ne pagirias ir pravaikðtas pateisinantis dokumentas, tarpusavio santykiuose rekomendacija ir þodis ágavo konkreèiø iðraiðkà ir t. t. Nieko nëra konkreèiau uþ ligà, o juo labiau uþ piktybinæ. Jos nekolektyvizuosi, nepadovanosi ir neparduosi. Piktybinë liga yra labiausiai privatizuota. Gal tik keletu atvejø giminystës ryðiø prilaikyta ar profesiniø aspektø lydima ji tampa kolektyvine. Pasimetimas, bejëgiðkumas, pirmøjø ligos simptomø slëpimas, pagalbos ieðkojimas ðarlatanø pasaulyje, savø ir svetimø kaltinimas visa tai ið karto uþvaldo þmogø. Slenka laikas. Liga, pasijutusi savarankiðka, negailestingai ir pedantiðkai sudarinëja organizmo niokojimo planà. Todël ir pavëluota pagalbos paieðka yra lengviau paaiðkinama. Ðiuo poþiûriu tampa aktualus ir evoliucinis aspektas, t. y. ar pats þmogus per tûkstantmeèius iðsiugdë daug áspëjamøjø þenklø, kurie ið tolo perspëja já apie artëjanèià bëdà. Nostradamas. Ið Les Propheties de M. Michel Nostradamus Miðelis Nostradamas (Michel de Nostredame, ) numatë, kad ypaè metais ávyks didelës permainos þmonijos gyvenime ir tai lyg ðleifas tæsis dar keletà metø tolyn iki neprognozuojamo pasaulinio nesusipratimo tiek tarp artimø draugø, tiek ir tarp nesutaikomø prieðø. Dabar vis labiau kalbama apie 2025 metus. Ar nepastebime kasdienëje spaudoje ir mokslininkø prognozëse, kad lûþis sveikatos sistemoje taip pat datuojamas tais metais? Po 6 7 metø ozono sluoksnis suplonës iki katastrofinës ribos. AIDS tapo áprasta liga. Vëþinës ligos saugiai jauèiasi kiekvienoje ðeimoje, kaip kad dabar odos vëþys yra toks savas australo ðeimoje, kaip ir gripas lëtapëdþio lietuvio aplinkoje. Vaikai, kuriø tëvai rûkë ar dirbo maþø radiacijos doziø aplinkoje, gims su jau subrandintomis kûno ir sielos negaliomis. Pavydas pasieks apogëjø, já paveldës kaip plaukø spalvà... Navikiniø ligø profilaktikos centras Apgamas, kurio iðtakos siekia 1980 metus, turi sukaupæs labai daug ir ádomios medþiagos apie maþo ir graþaus, ið pirmo þvilgsnio nekalto ir bejausmio apgamo, daugelio vadinamo odos priedu, kelionæ per Lietuvà ir per asmeninius gyvenimus tø, kurie turëjo supiktybëjusá apgamà (melanomà) ir dabar po sekinanèiø chemoterapijos kursø bei daugialypiø operacijø negali suprasti, kas sudëjo á ðá vos uþ degtuko galvutæ didesná odos juoduliukà tiek blogos energijos, jog jo negali áveikti në viena pasaulio klinika. Mirðta prezidentø dukros ir galingiausiø bankø valdytojai. Neáveikia ðios vëþio karalienës nei popmuzikos þvaigþdþiø jaunumas, nei senatvës poilsiui sukaupti milijardieriø pinigai. Daugiau nei 30 metø patirtis leidþia iðsakyti nuomonæ, kad melanoma tai ne odos piktybiniø ligø karalienë. Melanoma visø vëþiø karalienë. Neseniai skaityta knyga vadinosi Visø ligø karalius. Tai lyg vëþio biografija. Taèiau savo klasta, nenuspëjamu ligos plitimu kûne, sugebëjimu iðkreipti þmogaus psichikà, þiauriu daugialypiu savo pasireiðkimu melanoma sukaupë savyje pagrindiniø organø piktybiniø ligø pasireiðkimo niuansus: plauèiø vëþio, kaip imuninës laboratorijos sunaikinimo jëgà; kraujo vëþio, kaip pagrindinio kelio plisti galimybes; limfos vëþio, kaip naujos vietos pasirinkimo terpæ; smegenø vëþio, kaip neurogeninio stimuliavimo centrà. Dar 1986 metais vienas labiau patyrusiø Europoje melanomø diagnostikos srityje Klausas Garbë (Claus Garbe) pateikë nelabai guodþianèius savo stebëjimø rezultatus: neþiûrint á pasirinkto gydymo metodus, ið 1-àja stadija serganèiøjø penkerius metus iðgyvena nuo 90 iki 50 procentø. Apie kitas stadijas jau nebëra kà ir kalbëti. Lietuvos onkologø duomenimis, per pirmus tris metus nuo kreipimosi á onkologijos centrà mirðta apie 80 procentø susirgusiø melanoma. Liga jaunëja ne metais, ji skverbiasi á vos dvi deðimtis ðiame gyvenime praleidusiøjø kûnus. Þiûrësime, kà naujo atgabens Klausas Garbë á Baltijos ðaliø konferencijà. O naujo kaip ir nëra. Ðiandien norisi pateikti daugiau þiniø ne tiems, kurie jau paþino save per apgamus ir jø pasikeitimo kelius, o tiems, kurie stovi dar truputá atokiau nuo ðios beatodairiðkai lendanèios á visø namus ligos. Kodël ir ið kur atsirado penktadieniniai apgamai? Laisvëje mes esame sveiki, o uþdaroje aplinkoje susergame: pradþioje tampame neurostenikais, vëliau, sugrauþti nervø, aptinkame organinæ negandà. Estijos profesoriaus N. V. Elðteinas knygoje Dialogas apie medicinà skaitome: Tikro poilsio nerandame ir namuose. Jau keletas metø medikai atkreipë dëmesá á vadinamàsias iðeiginiø dienø neurozes. Darbo dienomis ðeimos nariai susitinka dvi tris valandas po darbo. O èia iðeiginiø ið karto dvi dienos. Kaþkà erzina skalbimo maðinos triukðmas, trikdantis klausytis muzikos, o kità kad reikia skalbti. Ir taip toliau. Nëra reikalo pasakoti, kas vyksta ðeimoje, kada ji visa kartu. Ne vienam norisi pabûti su savimi, su savo mintimis, pagalvoti apie pasikeitusius darbo ir asmeninës veiklos santykius. Praëjo laikai, kada nedarbas buvo paðiepiamas kaip kapitalizmo iðkovojimas. Ateities tikrumas tapo ðios dienos realiu pagrindu. Þinomas rusø þurnalistas Michailas Taratuta per televizijà transliuotoje laidoje apie Amerikà vienoje ið didmiesèiø gatviø pateikinëjo þmonëms atvirà klausimà: ar jûs pavydite? Þurnalistas nekonkretizavo pavydo prieþasties. Klausimas buvo bendras visiems. Ir iðgirdome, kad...amerikieèiai taip pat pavydûs, bet jø pavydas yra proto ribose. Lietuviui tai tikrai staigmena. Buvo klausta ir Lietuvos þmoniø per vienà ið populiariø radijo laidø, buvo straipsnis Respublikoje. Amerikieèiø apklausos iðvados buvo labai paprastos: Pavydþiu dvasinës laimës, þinoma, man tai sunku pasiekti, bet að niekam nelinkiu pavydo. Þinoma pavydþiu, bet reikia kritiðkai vertinti savo galimybes. Mano tai mano, jos tai jos. Þinau, kad ji daugiau turi, bet tai jai sunkiau sekësi pasiekti. Visada reikia pagalvoti, ar pavyduoliai nëra tie, kurie sëdi ir pavydi tiems, kurie dirba ir pasiekia daugiau. Jie paprasèiausiai pavydi dël to, kad daugiau nieko nemoka. Mûsø pavydas riebesnis jis praskiestas pagieþa ir átampa bei polinkiu kenkti. Nervai átempti iki kraðtutinumo. Hormonai kunkuliuoja, erzindami ramius apgamus, negyjanèias opas, traumuotas sritis, iðveðëjusius randus. Organizmas kaþkuriam laikui pasimeta. Genetiniuose kompiuteriuose pabunda virusas. Apgamas pasijunta savarankiðkas. Jis skuba. Keièiasi spalva, jis didëja, jame atsiranda sukietëjimai, ribos tampa nelygios, nyksta pavirðiaus pieðinys. S. Vohoros duomenimis 35 ligas mes uþsiauginame ar suteikiame joms pagreitá ið nuolatinio baimës jausmo. Argi mes negauname to impulso poilsio dienomis? Kodël kinta apgamai greièiau, negu medicininë literatûra sugeba suteikti informacijà medikams ir visuomenei? Gal dël to, kad ilgà laikà pigmentinës ligos buvo tabu net odos ligø specialistams. Ar girdëjote, kad odos ligø klinikos uþsiiminëtø odos piktybiniø ligø profilaktika ir sëkmingai gydytø þmones, serganèius odos vëþiu ir melanoma. Dabartiniai odos dispanseriai lenktyniauja sifilio ir AIDS susirgimø aikðtynuose, stengdamiesi... kuo daugiau parduoti prezervatyvø. Kuo toliau, tuo liûdniau darosi gerbiamø odos ligø korifëjø susirinkimuose, o bendraujant specifinëse srityse, net nykuma uþvaldo. Apskritai Lietuvos medicinoje ðiuo metu nematyti konkreèiø gairiø odos vëþio profilaktikos ir gydymo srityse. Jei centriniø ir net specializuotø medicinos ástaigø gydytojai metø metais augina vëþius ar globoja melanomas iki 3 ir 4 stadijø, tai pirmiausia reikia perþiûrëti ðios disciplinos dëstytojø kontingentà, kad neruoðtø tokiø perliukø ateièiai. Tiesa, matyti ir teigiamø poslinkiø ðiame kelyje tai kaunieèiø iniciatyva iðsiaiðkinti apgamø ir melanomø praktinio paplitimo niuansus. Amerikieèiai pateikë 10-ies apgamø sàraðà, ið kuriø daþniausiai vystosi melanoma. Ðtai èia jau galvojama apie melanomos profilaktikà. Kà kalbëti apie mûsø medicinos proto ðedevrus, kurie gyvena 50 metø senumo programomis. Po truputá periferiniø ástaigø odos specialistai nusimeta bevertes iðdidumo kaukes ir nukreipia þmogø daugiau þinanèiam. O dar geriau, jei pats gydytojas kartu su pacientu atvyksta pasikonsultuoti. Pasitarimas ir diskusija su geriau iðmananèiu yra paties tobulëjimas, o ne neþinojimo slëpimas. Gilioje senovëje Rytø þmonës sakydavo: Dieve, suteik man stiprybës, kad susitaikyèiau su tuo, ko negaliu pakeisti, suteik man jëgø, kad galëèiau kovoti su tuo, kà að privalau pakeisti, ir suteik man iðmintingumo, kad sugebëèiau atskirti vienà nuo kito. Nesëkime pagieþos ir neapykantos penktadiená, nereiks pirmadiená pjauti neþinomybës ir nevilties.

7 2013 m. Nr. 5 (89) 7 psl. Radioaktyviøjø medþiagø yra ir plataus vartojimo gaminiuose Þinios apie jonizuojanèiosios spinduliuotës poveiká þmogaus organizmui ir didëjantis radioaktyviøjø medþiagø naudojimas gyventojams skirtuose gaminiuose (vartojamuosiuose gaminiuose) paskatino tarptautinæ bendruomenæ skirti daugiau dëmesio gyventojø radiacinës saugos uþtikrinimui ir kontroliuoti tokiø gaminiø naudojimà. Bandymai naudoti radioaktyviàsias medþiagas plataus vartojimo gaminiuose uþfiksuoti dar XIX a., kai urano junginiø savybës pradëtos taikyti stiklo pramonëje, nes leido iðgauti naujas dirbiniø spalvas. Atradus radioaktyviosios medþiagos radþio ( 226 Ra) liuminescencines (ðvytëjimo) savybes, ðis radionuklidas buvo pradëtas naudoti ávairios paskirties prietaisø (laikrodþiø, barometrø, laivø ir lëktuvø prietaisø skaliø ir pan.) gamybai. Vystantis technologijoms gaminiø, kuriuose panaudotos radioaktyviosios medþiagos, skaièius gerokai iðaugo. Vartojamiesiems gaminiams priskiriami gaminiai, kuriuose yra labai maþas radioaktyviøjø medþiagø kiekis, pvz.: dûmø jutikliai, ðvytinèios skalës (ciferblatai), ávairaus apðvietimo lempos bei jø komponentai ir kt. Radiacinës saugos centras (toliau RSC) kontroliuoja vartojamøjø gaminiø importà, kaupia informacijà apie tai, kiek ir kokiø gaminiø áveþama á Lietuvà, kur ir kaip jie saugomi bei tvarkomi. Á Lietuvos rinkà patenkanèiø vartojamøjø gaminiø kiekiai labai maþi, todël rimtesnio pavojaus radiacinës saugos poþiûriu nekelia. Neþiûrint á tai, informacija apie vartojamuosius gaminius nuolat renkama ir analizuojama. Ðiandien plaèiai paplitæ vartojamieji gaminiai, savo sudëtyje turintys radioaktyviøjø medþiagø, ávairios paskirties apðvietimo lempos bei jø komponentai. Europos Komisijos atliktos studijos patvirtino, kad pavojaus gyventojams tokie gaminiai nekelia, jø sàlygota apðvita nesiekia 10 mikrosivertø (µsv) per metus. Tokie gaminiai parduodami ir Lietuvoje, jø suminis aktyvumas kasmet sudaro nuo keleto iki keliasdeðimt megabekereliø (MBq). Panaudotos lempos surenkamos ir iðveþamos perdirbti á Latvijà m. RSC specialistai panaudotø lempø surinkimo aikðtelëse atliko dozimetrinius matavimus siekdami ávertinti ðiø aikðteliø darbuotojø gaunamà apðvità ir galimà átakà gyventojø sveikatai. Tyrimo metu nustatyta, kad dozës galia darbo vietose nevirðija gamtinio fono, darbo pavirðiai neuþterðti radioaktyviosiomis medþiagomis, taigi darbo sàlygos yra saugios. RSC specialistai atlieka sendaikèiø, kuriø sudëtyje yra radioaktyviøjø medþiagø, paieðkà turguose, sendaikèiø mugëse, antikvariatuose, tiria gyventojø atneðtus sendaik- èius bei renka informacijà apie tokiø daiktø paplitimà prekyboje. Nustatyti keli atvejai, kai prietaisø pavirðiuje dozës galia virðijo gamtiná fonà, taèiau ribos, kai bûtina prekybà reguliuoti radiacinës saugos poþiûriu, nesiekë. Nepaisant to, prekeiviams suteiktos rekomendacijos dël gaminiø laikymo, sutvarkymo. Prieðgaisriniai dûmø jutikliai KI-1 ir RID-6M su plutoniu ( 239 Pu), americiu ( 241 Am) anksèiau plaèiai naudoti gamyklose, muziejuose, koncertø salëse ir baþnyèiose. Spinduliuotës lygis ðiø prietaisø pavirðiuje paprastai siekia iki 0,5 µsv per valandà (gamtiná fonà virðija 5 kartus). Dël savo specifikos ir naudojimo vietos jie laikomi nepavojingais, taèiau paþeidus korpuso sandarumà galima radioaktyvioji tarða. Naujais dûmø jutikliais su radioaktyviosiomis medþiagomis Lietuvoje neprekiaujama. Liko tik viena ámonë, vis dar naudojanti tokio tipo dûmø jutiklius, VÁ Ignalinos atominë elektrinë. Kasmet pasitaiko atvejø, kai gyventojai praneða aptikæ dûmø jutikliø, paþenklintø jonizuojanèiosios spinduliuotës þenklu. Þmoniø gera valia visi radiniai perduodami VÁ Radioaktyviøjø atliekø tvarkymo agentûrai. Tokiø daiktø negalima iðmesti á sàvartynà, bûtina juos saugiai sutvarkyti. Kur kreiptis Þmogaus sveikata priklauso ir nuo jo poþiûrio, tad kvieèiame: radus daiktà, paþymëtà jonizuojanèiosios spinduliuotës þenklu, skambinti RSC darbo dienomis tel. (8-5) , ne darbo metu mob. tel , , arba trumpuoju pagalbos tel. 112; átarus ar turint abejoniø, kad ásigytas gaminys gali bûti uþterðtas radioaktyviosiomis medþiagomis arba turëti jø savo sudëtyje, patariame neardyti, vengti buvimo ðalia, kreiptis á RSC ar artimiausià jo teritoriná skyriø ir nemokamai gaminá patikrinti. RSC kontaktai: Radiacinës saugos centras, Kalvarijø g. 153, Vilnius, tel. (8-5) , faks. (8-5) RSC Kauno radiacinës saugos prieþiûros ir kontrolës skyrius, Auðros g. 44, Kaunas, tel , faks. (8-37) RSC Klaipëdos radiacinës saugos prieþiûros ir kontrolës skyrius, Bijûnø g. 6, Klaipëda, tel , faks. (8-46) Rsc.lt Mûsø kraðtieèiai turës daugiau galimybiø gydytis uþsienyje Seime pritarta siûlymams á nacionalinæ teisæ perkelti Europos Sàjungos (ES) direktyvø nuostatas. Ásigaliojus minëtoms nuostatoms, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims atsirastø daugiau galimybiø gydytis ES ir Europos ekonominës erdvës (EEE) ðalyse, o ðiø ðaliø pilieèiams naudotis sveikatos prieþiûros paslaugomis mûsø ðalyje. Pakeitimai, kurie turëtø ásigalioti iki ðiø metø spalio 25 d., yra átvirtinti siûlomuose Sveikatos draudimo ástatymo pakeitimuose. Jiems ásigaliojus, mûsø ðalies apdraustieji galës vykti á minëtas valstybes, kur jiems bus suteiktos sveikatos prieþiûros paslaugos, kuriø iðlaidas ligoniø kasos kompensuos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudþeto lëðomis. Apdraustieji Lietuvos gyventojai, gavæ sveikatos prieþiûros paslaugas svetur ir uþ jas ten sumokëjæ, turës ne vëliau kaip per vienus metus kreiptis á teritorinæ ligoniø kasà ir pateikti praðymà kompensuoti jiems suteiktø sveikatos prieþiûros paslaugø iðlaidas. Bus galima praðyti kompensacijos ir uþ iðduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones. Savo ruoþtu ragintume þmones dël kompensacijos kreiptis kuo anksèiau, sugráþus ið uþsienio ir nelaukiant, kol baigsis praðymo pateikimo terminas. Siûlome atkreipti dëmesá á tai, kad minëtose ðalyse suteiktø sveikatos prieþiûros paslaugø iðlaidos bus kompensuojamos tokiais pat ákainiais, sàlygomis ir apimtimi, kaip bûtø kompensuojamos Lietuvoje. Tiksliau, bus kompensuojamos tik tokiø sveikatos prieþiûros paslaugø, kurios teikiamos ir Lietuvoje, iðlaidos. Pacientui svarbu þinoti tai, kad gydymo kainos senosiose ES ðalyse, lyginant su mûsø ðalies gydymo kainomis, skiriasi 5 kartus. Naujosiose ES narëse kainø skirtumai yra maþesni, lyginant su Lietuva. Beje, susidaræs skirtumas tarp Lietuvos sveikatos prieþiûros paslaugø ákainiø ir ES ðalies paslaugø ákainiø kompensuojamas nebus. Numatyta, kad artimiausiu metu bus sukurtas nacionaliniø kontaktiniø centrø (NKC) tinklas, kuris uþtikrins pacientams nuolatiná patikimos informacijos apie tarpvalstybines sveikatos prieþiûros paslaugas teikimà. Toks centras veiks ir Lietuvoje. Jame pacientus konsultuos Valstybinës akreditavimo sveikatos prieþiûrai tarnybos ir Valstybinës ligoniø kasos specialistai. Visose ES ðalyse veikiantis ðiø centrø tinklas padës valstybëms dalintis patirtimi, skleisti informacijà apie galimybes suteikti pacientams geriausià gydymà, naujausiø technologijø naudojimà ir iðlaidø uþ suteiktas sveikatos prieþiûros paslaugas kompensavimà. Tikimasi, kad ásigaliojus ðiems pakeitimams pagerës mûsø ðalyje teikiamø sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumas, be to, uþsienio ðaliø pacientai gaus daugiau þiniø apie aukðtà mûsø medikø kvalifikacijà. Visa tai prisidës prie palankesniø Lietuvos sveikatos prieþiûros sistemos vertinimø ir mûsø ðalies ávaizdþio gerinimo. Dël minëtø Sveikatos draudimo ástatymo pakeitimø turi apsispræsti ðalies Prezidentë. Lietuva, kaip ir kitos ES narës, ðias direktyvas turi perkelti á savo nacionalinæ teisæ iki spalio 25 d., taigi Lietuva ne iðimtis ir ne vienintelë, kuri tai daro ðiuo metu. Daugiau informacijos: Lina Buðinskaitë, Valstybinës ligoniø kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryðiø su visuomene skyriaus vedëja. Tel. (8-5) , Mob. tel El. paðtas lina.businskaite@vlk.lt Tinklalapis Laikas ir ávykiai Beveik pagal Fiodorà Dostojevská 3 veiksmø istorinë tragikomedija, veikëjai Eurazijos gyventojai. I veiksmas XIX amþius: nusikaltimas ir bausmë. (Veiksmas vystosi pats. Girdëti ánirtingi kirvio kirèiai.) II veiksmas I scena XX amþius: bausmë be nusikaltimo. (Veiksmas vystosi pats. Girdëti galingas u-u-ra-a.) II scena XX amþius: nusikaltimas ir nuslëpimas. (Veiksmas vystosi pats. Girdëti audringi plojimai.) III scena XX amþius: nusikaltimas ir atgaila. (Veiksmas vystosi pats. Girdëti netikrø aðarø lietaus ðniokðtimas.) III veiksmas XXI amþius: nusikaltimai be bausmiø. (Veiksmas vystosi pats. Kol kas nieko nesigirdëti, visi lyg apakæ ir apkurtæ.) Uþdanga (bûtinai geleþinë) Kæstutis Kazlauskas