NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002

Transkriptas

1

2 NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002

3 UDK 613.8(03) Na-187 Parengë: Ona GRIMALAUSKIENË Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë Laimutë BULOTAITË Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentë Emilis SUBATA Vilniaus universiteto docentas, Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius Zenonas JAVTOKAS Visuomenës sveikatos ugdymo centro direktorius Onutë DAVIDONIENË Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorë Rita VAINAUSKIENË Klaipëdos miesto valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistë maisto produktø inspektorë Konsultavo Roland ANDERSSON Vidurio Ðvedijos universitetas Recenzavo prof.habil.m.dr. Algirdas DEMBINSKAS Ðis leidinys, skiriamas pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojams, padës geriau suprasti narkomanijos problemà ir narkotikø vartojimo prevencijos svarbà. Jame pateikiama þiniø apie narkotikø vartojimo reiðkiná, narkotikø kontrolës politikà, narkomanijos prieþastis, pagrindinius narkotikus ir jø poveiká þmogaus psichikai. Knygoje iðdëstytos pagrindinës narkotikø vartojimo prevencijos kryptys, todël ji turëtø tapti gera priemone seminarø organizatoriams. Iðleista Europos Tarybos, Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos m. programos, Visuomenës sveikatos ugdymo centro lëðomis. Visuomenës sveikatos ugdymo centro leidykla Sveikata, Uþ autoriniø teisiø paþeidimus atsakingi straipsniø rengëjai. ISBN

4 TURINYS Pratarmë 7 I SKYRIUS (O. Grimalauskienë) 1. SOCIALINËS IR EKONOMINËS NARKOTIKØ VARTOJIMO PRIELAIDOS NARKOTIKØ VARTOJIMO REIÐKINIO SAMPRATA NARKOTIKØ PLITIMO PRIEÞASTYS NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA NARKOTIKØ KONTROLË IR NARKOMANIJOS PREVENCIJA: TARPTAUTINËS SUTARTYS, BENDRADARBIAVIMAS NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA INTEGRUOJANTIS Á EUROPOS SÀJUNGÀ NARKOTIKØ KONTROLËS ÁSTATYMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOLOGINËS PRIEÞIÛROS ÁSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIØ APSAUGOS PAGRINDØ ÁSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLËS ÁSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLËS ÁSTATYMAS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA EUROPOS SÀJUNGOS KOVOS SU NARKOTIKAIS METØ STRATEGIJA DALYVAVIMAS TARPTAUTINËSE PROGRAMOSE KOORDINAVIMO STRUKTÛROS NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS NARKOTIKØ LEGALIZAVIMO TENDENCIJOS 38 1 priedas. NAUDINGOS NUORODOS 43 2 priedas. PSICHOLOGINË PAGALBA TELEFONU 45 II SKYRIUS (O. Grimalauskienë) 3. PRIKLAUSOMYBÆ SUKELIANÈIØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO EPIDEMIOLOGIJA IR PADARINIAI NARKOTIKØ VARTOJIMO RAIDOS KRYPTIS NARKOTIKØ VARTOJIMO PADARINIAI NETEISËTA NARKOTIKØ APYVARTA 62 Priedas. INFORMACIJA JAUNIMUI 69 III SKYRIUS (E. Subata, L. Bulotaitë, O. Grimalauskienë) 4. PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ POVEIKIO VERTINIMAS BENDROJI PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ KLASIFIKACIJOS SAMPRATA NARKOTIKØ POVEIKIS ELGSENAI PRIKLAUSOMYBËS TEORIJOS INDIVIDUALÛS POLINKIO Á PRIKLAUSOMYBÆ SKIRTUMAI KITOS PRIKLAUSOMYBËS TEORIJOS 77 IV SKYRIUS (O. Grimalauskienë) 5. PAGRINDINËS NARKOTINËS IR KITOS PSICHOAKTYVIOSIOS MEDÞIAGOS OPIOIDAI KANABINOIDAI 88

5 5.3. STIMULIANTAI KOKAINAS HALIUCINOGENAI LAKIOSIOS MEDÞIAGOS RAMINAMIEJI IR MIGDOMIEJI KELIØ NARKOTIKØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO POVEIKIS TABAKAS ALKOHOLIS 118 V SKYRIUS (E. Subata) 6. NARKOTINIØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO PIRMINË IR ANTRINË PREVENCIJA BEI PIRMINË SVEIKATOS PRIEÞIÛRA ÞALINGAS PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMAS IR PIRMINË SVEIKATOS PRIEÞIÛRA GYDYTOJO IR PACIENTO BENDRAVIMO PIRMINËS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS GYDYTOJO KABINETE PAGRINDAS POKALBIO TERAPIJA: TRIJØ FUNKCIJØ APKLAUSOS MODELIS INFORMACIJOS TEIKIMAS, PACIENTØ MOKYMAS IR JO POVEIKIS GYDYMO SUTARTYS EFEKTYVAUS GYDYTOJO IR PACIENTO BENDRAVIMO KLIÛTYS ÞALINGO PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO ANKSTYVOJI DIAGNOSTIKA ALKOHOLIO IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ VARTOJIMO ATRANKINIS TYRIMAS NELEGALIØ NARKOTIKØ IR KITØ PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ (RAMINAMØJØ, MIGDOMØJØ) VARTOJIMO ANKSTYVOJO NUSTATYMO METODAI PAPILDOMA INFORMACIJA IÐ KITØ ÐALTINIØ PACIENTO BÛKLËS ÁVERTINIMAS SVEIKATOS BÛKLËS ÁVERTINIMAS PAGALBA NUO PSICHOAKTYVIØJØ MEDÞIAGØ PRIKLAUSOMAM ASMENIUI DETOKSIKACIJA AMBULATORINIS MEDIKAMENTINIS PRIKLAUSOMYBËS LIGØ GYDYMAS SOCIALINIO IR PSICHOLOGINIO POBÛDÞIO PRIEMONËS PIRMINËJE SVEIKATOS PRIEÞIÛROJE PALAIKOMASIS GYDYMAS IR REABILITACIJA SIUNTIMAS Á SPECIALIZUOTAS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ÁSTAIGAS 150 VI SKYRIUS (L. Bulotaitë) 9. PIRMINË ALKOHOLIO BEI KITØ NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA PIRMINË PREVENCIJA TRADICINË PREVENCIJOS SAMPRATA 151

6 9.3. PREVENCIJA PSICHOSOCIALINIU POÞIÛRIU PAGRINDINIAI PREVENCIJOS PRINCIPAI ÁVAIRIØ AMÞIAUS GRUPIØ INFORMAVIMO YPATUMAI INFORMAVIMO APIE NARKOTIKUS IR JØ VARTOJIMO PASEKMES PROBLEMOS SOCIALINIØ ÁGÛDÞIØ UGDYMAS PREVENCIJOS PRIEMONIØ BEI PROGRAMØ VYKDYTOJAI PREVENCIJOS PROGRAMØ RENGIMAS ANKSTYVOJI INTERVENCIJA. DARBO SU PAAUGLIAIS YPATUMAI PAAUGLIØ ALKOHOLIO IR KITØ NARKOTIKØ VARTOJIMO MOTYVAI NARKOTIKØ VARTOJIMO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROBLEMOS IR GALIMYBËS MOTYVACIJOS KÛRIMAS NARKOTIKØ VARTOJIMO PROBLEMOS ÁVERTINIMAS KONSULTANTO PASIRENGIMAS DIRBTI SU PAAUGLIAIS PAGRINDINIAI PAGALBOS PAAUGLIAMS, VARTOJANTIEMS ÁVAIRIUS NARKOTIKUS, PRINCIPAI INTERVENCIJOS PRIEMONËS ÁVAIRIØ INSTITUCIJØ BENDRADARBIAVIMAS 175 VII SKYRIUS (Z.Javtokas) 11. PREVENCINËS VEIKLOS METODAI IR STRATEGIJA PREVENCINËS VEIKLOS TIKSLAI IR OBJEKTAI PREVENCINËS VEIKLOS PRIORITETAI PREVENCIJOS BENDRUOMENËJE STRATEGIJOS PREVENCIJOS PROGRAMØ ÁGYVENDINIMAS SVEIKATOS STIPRINIMO STRATEGIJA PREVENCIJOS PROGRAMØ RENGIMO PRINCIPAI SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMOS SVEIKATÀ STIPRINANTI MOKYKLA SVEIKATOS STIPRINIMAS DARBO VIETOJE SVEIKATÀ STIPRINANÈIOS LIGONINËS 193 VIII SKYRIUS (Z.Javtokas) 15. PREVENCIJOS PROGRAMØ ÁVERTINIMAS PROGRAMOS ÁVERTINIMO SUDËTINËS DALYS PROGRAMOS PLANO ÁVERTINIMAS PROGRAMOS VYKDYMO ÁVERTINIMAS PROGRAMOS REZULTATØ ÁVERTINIMAS REZULTATØ PASKELBIMAS 202

7 IX SKYRIUS 16. PRIEDAI NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PATIRTIS KLAIPËDOJE (R.Vainauskienë) KAI KURIOS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS IR NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKOS SRITYJE VARTOJAMOS SÀVOKOS IR SUTRUMPINIMAI (Z.Javtokas ir B.P.Morkûnienë) LIGOTUMO ALKOHOLINËMIS PSICHOZËMIS, NARKOMANIJA BEI TOKSIKOMANIJA DINAMIKA LIETUVOS RESPUBLIKOJE M PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRAI PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI 2002 M SERGAMUMAS IR LIGOTUMAS PRIKLAUSOMYBËS LIGOMIS LIETUVOS MIESTUOSE IR RAJONUOSE 2001 M NUO NARKOTIKØ VARTOJIMO NUKENTËJUSIØ ASMENØ REABILITACIJOS ÁSTAIGØ ADRESAI LITERATÛRA SUMMARY 223

8 Pratarmë Leidinys parengtas vykdant Europos Tarybos Pompidou grupës, kovojanèios su narkomanija ir neteisëta narkotikø apyvarta, projektà Specialistø rengimas narkotikø paklausai maþinti ir bendradarbiaujant su mûsø ðalies ekspertø grupe. Projekto nacionalinë koordinatorë Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë Ona GRIMALAUSKIENË. Projekto ágyvendinimo grupës nariai, atstovaujantys Lietuvai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentë Laimutë BULOTAITË, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorë Onutë DAVIDONIENË, Visuomenës sveikatos ugdymo centro direktorius Zenonas JAVTOKAS, Vilniaus universiteto docentas, Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius Emilis SUBATA, Klaipëdos miesto valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistë maisto produktø inspektorë Rita VAINAUSKIENË. Ðis þinynas nebûtø iðspausdintas be kruopðtaus ekspertø darbo. Leidëjai dëkoja ekspertams, recenzentui prof.habil.m.dr. Algirdui Dembinskui ir kitiems leidinio rengëjams. Reiðkiame padëkà Europos Tarybos Pompidou grupës ekspertui konsultantui ponui Roland Andersson ið Vidurio Ðvedijos universiteto, kuris rûpinosi ðio leidinio parengimu ir bûdamas Lietuvoje konsultavo jo rengëjus. Taip pat nuoðirdþiai dëkojame Europos Tarybos Pompidou grupës projekto koordinatoriams ponams Arne Schanche Andresen, Richard Ives, projekto sekretorei Marinai Lajoinie, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigûnams, rëmusiems ðio projekto ágyvendinimà: ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevièiui, Visuomenës sveikatos skyriaus virðininkui Romualdui Sabaliauskui, anglø kalbos vertëjai Vidai Augustauskienei ir daugeliui kitø. Ona Grimalauskienë, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistë, Europos Tarybos Pompidou grupës nacionalinë projekto koordinatorë Europos Tarybos Pompidou grupës sekretoriatas

9 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 9 I SKYRIUS 1. SOCIALINËS IR EKONOMINËS NARKOTIKØ VARTOJIMO PRIELAIDOS Parengë Ona Grimalauskienë, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos skyriaus vyriausioji specialistë 1.1. NARKOTIKØ VARTOJIMO REIÐKINIO SAMPRATA Tam, kad narkomanijos prevencija bûtø sëkminga, reikia suprasti, kad narkotikø vartojimas sudëtingas reiðkinys. Neretai kalbant apie narkotikus vyrauja medicininis poþiûris: narkomanija vertinama kaip piktnaudþiavimo tam tikromis pavojingomis sveikatai medþiagomis rezultatas. Jei narkotikø vartojimas tolygus narkomanijai, iðeitø, kad narkomanijos prevencija turi uþsiimti vien medikai. Taèiau ásidëmëtina, kad narkotikø prekyba pasaulyje uþima antràjà vietà po ginklø prekybos bei finansiniu atþvilgiu pranoksta naftos produktø prekybà. Narkotikai duoda milþiniðkà pelnà ir daro didþiulæ átakà ðio verslo plëtrai. Socialiniø ir ekonominiø narkotikø vartojimo prieþasèiø gana daug. Neteisëtà narkotikø plitimà lemia tam tikri rinkos dësniai. Tad narkotikø vartojimas, kaip socialinis reiðkinys, yra susijæs su specifinëmis socialinëmis problemomis, kuriø vieni medikai nebepajëgûs spræsti bûtina ir kitø þinybø veikla. Visa, kas susijæ su narkotikais, yra apibrëþta ástatymø narkotikai gali bûti vartojami tik medicinos ir mokslo tikslams. Kai ástatymai paþeidþiami, nusikalstama vykdoma neteisëta (nelegali) veikla: neteisëtas narkotikø vartojimas (be gydytojo paskyrimo), smulkiø ar stambiø prekeiviø verslas narkotikø platinimas. Nelegali narkotikø veikla, vykdoma nusikalstamø organizacijø, glaudþiai susijusi su kitomis nelegalios veiklos rûðimis: prostitucija, prekyba þmonëmis, net ginklø prekyba; ið ðios neteisëtos veiklos gaunamas pelnas,,pinigø plovimo bûdu investuojamas á legalià ekonominæ veiklà ir tampa priemone nusikalstamoms struktûroms palaikyti. Neteisëta veikla, susijusi su narkotikais, daþniausiai iðeina uþ valstybës ribø ir ágyja regioniná, tarptautiná mastà. Tokiu atveju narkotikø vartojimo reiðkiná reikia vertinti kaip globaliná. Narkotikai tai ne tik narkomanija, tai neðvarûs pinigai, ginklai, terorizmas, prostitucija, prekyba þmonëmis.

10 10 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Narkotikø pasiûla priklauso ekonomikos srièiai. Ekonomikos atþvilgiu narkotikai sudaro specifinæ rinkà. Narkotikø pasiûlà sunku reguliuoti dël transnacionalinio ir tarptautinio jos pobûdþio, didþiuliø ðiam juodajam verslui skiriamø kapitaliniø ádëjimø, kurie gerokai virðija kovai su narkotikais skiriamas lëðas, áskaitant Nacionalinæ narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programà. Todël kovai su narkotikais vienijasi ne tik Europos, bet ir viso pasaulio pajëgos. Kovos su narkotikais veiksmai koordinuojami sudarant tarptautines sutartis, rengiant bendrà strategijà. Antra vertus, didelá pavojø kelia tai, kad á narkotikø verslà ar á netiesioginá jo rëmimà átraukiamos kai kuriø ðaliø politinës struktûros. Narkotikai yra prekë, kurià labai lengva pagaminti, perdirbti ir sandëliuoti. Nedidelës perveþimo sànaudos ir tai, kad narkotikai yra nuolatinis paklausos objektas pasaulio rinkoje, sudaro sàlygas ðiam verslui monopolizuoti. Nuolatinis narkotikø tiekimo tinklas beveik visada susidaro spontaniðkai ir lengvai atsikuria já suardþius. Didelá pelnà, gaunamà ið narkotikø prekybos, lemia antkainis, á kurá áeina rizika (bûdinga nelegaliai veiklai) ir nuostoliai, patiriami dël prekiø konfiskavimo. Narkotikø rinka siekia uþtikrinti nuolatiná poreiká. Narkotikø ásiûloma jauniems þmonëms; kuo daugiau jø tampa priklausomi, tuo didëja narkotikø paklausa. Kadangi pasiûla nulemia paklausà, vienas svarbiausiø narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos tikslø maþinti narkotikø pasiûlà. Narkotikø platintojai narkotikus pateikia kaip neiðvengiamà gyvenimo sudëtinæ dalá, skirtà atsipalaidavimui, dvasios penui, sàmonës gelmiø paþinimui. Narkotikø pasiûla gali ágyti lyg ir teisëtà formà, kai gydytojai nepagrástai skiria narkotikø ar psichotropiniø medþiagø, sukelianèiø priklausomybæ. Narkotikø poreikis yra socialinio pobûdþio, kurá lemia ne vien narkotikø rinka, bet ir politinë, ekonominë, socialinë, demografinë bei kultûrinë ðalies padëtis. Narkotikø poreikis yra tam tikrø politiniø ir ekonominiø pokyèiø padarinys. Kaip socialinis reiðkinys, narkomanija atskleidþia socialiniø ryðiø netobulumà ir verèia atsiþvelgti á socialiniø struktûrø tokiø, kaip ekonomika, teisë, auklëjimas, ðeima visumà. Be to, narkotikai yra labai stipriai veikianèios psichikà medþiagos, galinèios sukelti ne tik pasibjaurëjimà (atmetimà), bet ir potrauká, kai jos vartojamos ne pagal paskirtá, siekiant patirti naujø pojûèiø, iðsivaduoti nuo realybës. Negalime paneigti, kad narkotikø vartojimas, kaip socialinis reiðkinys, tampa tam tikra prasme priimtinas visuomenëje, kaip migdomøjø, raminamøjø vartojimas. Migdomuosius bei raminamuosius vaistus skiria gydytojai, daþnai nesigilindami á socialines problemas. Psichotropiniø vaistø galima nusipirkti vaistinëje. Farmacininkai kartais juos parduoda ir be recepto, paþeisdami ástatymà. Tai daroma dël pelno. Gydytojo receptas gali pastûmëti á priklausomybæ nuo psichikà veikianèiø medþiagø (raminamøjø, migdomøjø), todël gydytojai, skirdami pacientams tokiø vaistø, turi prisiimti atsakomybæ dël galimø pasekmiø.

11 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 11 Visuomenë patiria didelius ekonominius bei socialinius sukrëtimus, kurie sukelia vertybiø perkainojimà, paþiûrø ir elgsenos pokyèius, skatina individualizmà, konkuravimà. Ekonomika tampa bet kokio socialinio gyvenimo vyraujanèiu kriterijumi, o laisvosios rinkos ideologija, daþnai sutapatinama su demokratija, stiprina pinigø, kaip vertybës, iðskirtinumà ir skatina visa, kas padeda jø ágyti. Visi ðie reiðkiniai tiesiogiai nesusijæ su narkomanijos faktu, taèiau narkomanijos reiðkinys tam tikra prasme natûraliai papildo tokià aplinkà. Bûtinybë spræsti problemà. Visose gyvenimo srityse didesnës problemos reikalauja politiniø sprendimø. Globalinio narkomanijos reiðkinio samprata reiðkia, kad narkomanijos problemà, kaip neigiamà visuomenës sveikatos veiksná, bûtina spræsti globaliai. Dirbant narkotikø kontrolës ir narkomanijos srityje vis geriau suvokiama, kad reikia plëtoti veiklà, imtis bendros atsakomybës, vadovautis bendra strategija. Vykdant ðià uþduotá svarbu, kad vienø þmoniø pastangø nepanaikintø kitø veikla, o taip, deja, dar pasitaiko. Bûtina suvienyti visas jëgas siekiant geriausiai panaudoti net ir menkus iðteklius (þmoniø, organizacinius ir finansinius), skiriamus ðiai veiklai. Problemos sudëtingumas ir poreikis veikti viena kryptimi reikalauja naujø metodø, naujø veiklos formø. Reikia parengti ir patvirtinti bendrà kovos su narkotikais strategijà ðalies ir bendruomenës mastu, kad visi þinotø savo vietà, uþduotis, veiklos pobûdá. Esminis klausimas ko siekia visuomenë: gyventi be narkotikø ar taikstytis su jø vartojimu? Bûtina, kad politikai (ypaè savivaldybëse) imtøsi atsakomybës, nes bendruomenës programos rengimas bei narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos struktûrø plëtra labai atsilieka nuo sparèiai didëjanèios problemos, atitolina jos sprendimà. Formuojantiems kovos su narkotikais strategijà reikia áþvalgumo, profesionalumo ir geranoriðkumo, gebëjimo remtis kitø patirtimi. Pasitaiko, kad naujos narkotikø kontrolës ir prevencijos struktûros nepajëgia plëtoti savo veiklos ir dirba formaliai, nes trûksta lëðø. Tai didina narkotikø platintojø galimybes. Visuomenë moka labai didelæ kainà praranda jaunus þmones, gausëja ávairiø sveikatos sutrikimø, didëja nusikalstamumas, sparèiai daugëja kaliniø ir ligoniø, kuriuos iðlaikyti vis sunkiau. Jei neskiriama investicijø, problemos sprendimas apsiriboja tik politine deklaracija. Todël, kaip minëta, narkomanijos problemai spræsti reikia sutelkti visas pajëgas ir koordinuoti jø veiklà, plëtoti horizontaliuosius bendruomenës organizacijø ryðius, steigti tarpþinybines koordinavimo komisijas. Koordinuoti reiðkia harmonizuoti sistemas, kurios ir toliau veiks tam tikra prasme nepriklausomai. Á problemos sprendimà bûtina átraukti valstybës institucijas, profesionalus, nevyriausybines organizacijas, bendruomenæ.

12 12 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Narkomanijos reiðkinio plitimas, ypaè tarp jaunimo, verèia ieðkoti naujø socialinio poveikio formø, siekiant sustabdyti ðià epidemijà. Veiklos pobûdá daþnai lemia vyraujantis poþiûris á narkomanijos reiðkiná, todël bûtina ðá poþiûrá atitinkamai formuoti. Bûtina stabdyti narkomanijos plitimà tarp jaunimo, átraukiant já á prevencijos veiklà NARKOTIKØ PLITIMO PRIEÞASTYS Narkotikø plitimo prieþasèiø analizë rodo, kad jas ið esmës lemia sparèiai vykstanèios socialinës ir ekonominës permainos visuomenëje, rinkos ekonomikos dësniai, tai, kad narkotikai viena ið brangiausiø prekiø ðioje rinkoje ir tai, kad visuomenëje, apimtoje netikrumo ar nepasitikëjimo, randasi galimybiø ir noro patirti naujø pojûèiø. Didëja narkotikø poreikis. Didëja ir pasiûla, nes mûsø valstybës geografinë padëtis lemia, jog per Lietuvà eina tranzitas ið Rytø á Vakarus. Esame tarp dviejø skirtingai iðsivysèiusiø pasauliø Rytø ir Vakarø, o á Vakarus pergabenti narkotikai tampa labai pelninga preke. Gabenant narkotikus, tam tikra jø dalis lieka mûsø ðalyje. Lietuvos sienos dar nëra gerai apsaugotos, trûksta patirties ir iðtekliø kovai su kontrabanda. Narkotikø plitimà lemia rinkos dësniai. Uþ ðià prekæ gaunamas lengvas pelnas, o didelë rizika jà parduodant visuomet dosniai atlyginama. Socialinës sàlygos nedarbas ar þemas pragyvenimo lygis kartais skatina jaunuolius imtis ðios rizikingos veiklos narkotikø platinimo tarp bendraamþiø. Narkotikai skverbiasi ir ten, kur visuomenë nepajëgi jiems atsispirti (1 pav.). Narkotikams nëra skirtumo tarp turtingøjø ar beturèiø, nëra amþiaus, lyties, socialinës padëties, iðsimokslinimo, rasës apribojimø. Ði problema kiekvienà gali uþklupti netikëtai. Jaunimas ið narkotikø platintojø gauna teigiamos informacijos apie tai, kad narkotikai teikia daug maloniø pojûèiø, padeda atsiskleisti asmenybei. Ne visada jaunimas þino apie narkotikø vartojimo pasekmes. Anksèiau apie narkotikus, kaip ir apie jø vartotojus, buvo kalbama pernelyg neigiamai, gàsdinamai, ir tai neabejotinai maþino tikëjimà ðiomis kalbomis. Reikia sakyti tiesà: taip, vartojantysis narkotikus patiria malonumà, taèiau uþ já tenka labai brangiai mokëti, daþnai visà likusá gyvenimà. Savivaldybiø lygmens narkomanijos prevencijos strategija, narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos veiksmø koordinavimo struktûros ir ðiandien dar nëra galutinai suformuotos, o problema didëja. Suvokimas, jog reikia politiniø sprendimø, ateina pavëluotai. Ástatymø nuostatoms ágyvendinti trûksta iðtekliø.

13 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 13 1 pav. Pinklës jaunimui. Virðuje ranka su brilianto þiedu simbolizuoja mafijà, á kurios pinkles pakliuvæs jaunimas susieja savo likimà su narkotikø prekeiviais ir tampa priklausomas nuo narkotikø. Ið Europos Bendrijos PHARE programos Narkomanijos prevencija bendruomenëje. Psichologinë átampa bei socialiniai skirtumai visuomenëje didëja. Ðis procesas labiausiai veikia vaikus ir jaunimà. Veiksniai, darantys didþiausià átakà vaiko alkoholio, tabako ir narkotikø vartojimui, yra ðeima, tëvai, mokykla, bendraminèiai draugai ir bendruomenë (2 pav.).

14 14 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir sociologiniai tyrimai bei studijos rodo, kad labiausiai paþeidþiama visuomenës dalis jaunimas. Daugelis jaunuoliø nespëja susivokti ir prisitaikyti prie politiniø, ekonominiø bei socialiniø pokyèiø ar reformø. Tëvø nedarbas, skurdas, skyrybos ir panaðûs reiðkiniai taip pat labai þeidþia vaikus bei jaunimà, veikia jø psichikos sveikatà, savijautà, elgesá. Neturintys gyvenimo patirties jaunuoliai patenka á pinkles ir anksti pradeda vartoti alkoholá, narkotikus. 2 pav. Veiksniai, darantys átakà alkoholio ir narkotikø vartojimui.

15 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 15 Kitos svarbios prieþastys yra brangstantis pragyvenimas, mokamas mokslas, neigiamø Vakarø kultûros reiðkiniø átaka. Jauni þmonës tà paèià situacijà gali vertinti labai skirtingai. Ypaè kenèia tie, kurie negali tæsti mokslo, negauna darbo. Tokie atsiduria ant rizikos slenksèio, jie jauèiasi niekam nereikalingi ir nelaimingi. r Narkomanijos prevencija tai ne vien þinios apie neigiamas narkotikø vartojimo pasekmes, tai reali socialinë politika jaunimo atþvilgiu. r Narkotikø vartojimui daugiausia átakos turi ðeima: tëvø pasirengimas narkotikø vartojimo prevencijai, jø poþiûris á sukelianèias priklausomybæ medþiagas alkoholá, tabakà, narkotikus, ir tai, ar jie ðias medþiagas patys vartoja. r Svarbi ir mokyklos vykdoma politika, ir, be abejo, draugai, socialinë politika, narkotikø prieinamumas. r Narkotikø poveikio pasekmës yra globalios: socialinës, medicininës, juridinës, ekonominës ir politinës. Atliekant tyrimà Moksleiviø gyvenimo bûdas ir sveikata (L. Bulotaitë, 1996) moksleiviø buvo klausiama, ar jie jauèiasi laimingi. Ið 11 metø moksleiviø nesijauèia laimingos 28,3 proc. mergaièiø ir 22,6 proc. berniukø; ið trylikameèiø 43,7 proc. mergaièiø ir 31,4 proc. berniukø; ið penkiolikmeèiø 50,4 proc. mergaièiø ir 36,1 proc. berniukø. Taigi su amþiumi nelaimingøjø skaièius didëja. Mieste nesijauèia laimingi 38,7 proc., o kaime net 43,9 proc. ðio amþiaus moksleiviø. Statistikos departamento parengtame straipsniø rinkinyje Jaunimas Lietuvoje apþvelgiami jaunimo gyvenimo pokyèiai per Nepriklausomybës deðimtmetá, analizuojamos ðeimos kûrimo, gyvenimo lygio, iðsilavinimo, uþimtumo ir nedarbo tendencijos, sveikatos ir nusikalstamumo problemos. Jaunimo padëtis turi tendencijà blogëti: 2000-øjø pradþioje Lietuvoje gyveno 735 tûkst metø þmoniø. Tai sudaro 20,4 proc. visø gyventojø. Didþioji jø dalis (70 proc.) gyvena miestuose. Visose amþiaus grupëse vaikinø daugiau nei merginø. Jaunimas reèiau tuokiasi. Jaunos moterys gimdo nesantuokinius vaikus. Per trejus metus (nuo 1997 iki 1999 metø) dirbanèio jaunimo skaièius Lietuvoje nuo 401 tûkst. sumaþëjo iki 391 tûkst. Palyginti su 1990 metais, jaunø nusikaltëliø padaugëjo beveik du kartus. Tarp visø nusikaltimais kaltinamø asmenø beveik kas antras jaunesnis nei 30-ties metø.

16 16 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 2000-øjø pradþioje ðalyje daugiau nei pusë (56 proc.) visø nuteistøjø, taip pat kalinèiøjø laisvës atëmimo ástaigose, buvo jaunesni nei 30-ties metø. Daugiau informacijos apie vaikus ir jaunimà besikeièianèioje visuomenëje galima rasti internete ðiais adresais: metø Jungtiniø Tautø Bendrosios narkotiniø medþiagø konvencijos 3 rezoliucijoje Socialinës sàlygos ir narkomanijos prevencija ðalims rekomenduojama: r ávertinti faktà, kad narkomanija daþniausiai yra nesveikos socialinës atmosferos, kurioje gyvena linkæ piktnaudþiauti narkotikais asmenys, rezultatas; r visomis iðgalëmis kovoti su nelegaliø narkotiniø medþiagø platinimu ir vartojimu; r organizuoti jaunimo laisvalaiká ir kitas veiklos rûðis, reikalingas tinkamai fizinei ir dvasinei jaunimo raidai.

17 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA 2.1. NARKOTIKØ KONTROLË IR NARKOMANIJOS PREVENCIJA: TARPTAUTINËS SUTARTYS, BENDRADARBIAVIMAS Narkotikai kelia didelæ grësmæ ne tik þmoniø sveikatai bet ir tautø likimui. Jungtinës Tautos primena, kad narkotikø padariniai praþûtingi visoms tautoms, taèiau ypaè maþoms, nes gali jas tiesiog iðnaikinti (3 pav.). Narkotikø kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybës skiria ypatingà dëmesá. Narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politika yra kiekvienos ðalies uþsienio ir vidaus politikos sudëtinë dalis, ágaunanti tarptautiná pobûdá. Jungtinës Tautos primena, kad narkotikø vartojimo padariniai ypaè pavojingi maþoms tautoms, jø iðlikimui. Narkotikai tai ne tik narkomanija, bet ir didþiuliai pinigai, ginklai, prekyba þmonëmis, prostitucija, smurtas, nusikaltimai. Tik narkotikø pasiûlos ir poreikio maþinimas, kova su jø kontrabanda, visuomenës imuniteto narkotikams ugdymas prevencijos programomis bendruomenëje bei visokeriopa pagalba sergantiesiems narkomanija, jø integravimas á visuomenæ gali sustabdyti ðio pragaiðtingo reiðkinio plitimà. 3 pav. Jungtiniø Tautø nuostatos dël narkotikø poreikio maþinimo. Narkotikø kontrolës, narkomanijos prevencijos, narkomanø gydymo, kovos su neteisëta narkotikø apyvarta tarptautinës narkotikø politikos reikalavimai nustatyti Jungtiniø Tautø konvencijose dël narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës bei kovos su neteisëta jø apyvarta (1961, 1971, 1988). Konvencijø reikalavimais vadovaujasi visos ðalys, tarptautinës organizacijos. Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimø vykdymà kontroliuoja Jungtiniø Tautø narkotikø kontrolës struktûros: Tarptautinis narkotikø kontrolës komitetas (INCB, Tarptautinë narkotikø kontrolës programa ( bei kitos. Ðios institucijos analizuoja narkotikø apyvartà, vartojimà, prevencijos, gydymo, reabilitacijos sàlygas, narkotikø politikà; pagal ataskaitas analizuoja padëtá atskirose ðalyse, þemynuose ir pasaulyje, priima sprendimus, reguliuoja narkotikø apyvartà, nustato kvotas narkotiniø medþiagø gamybai, áveþimui á vienà ar kità ðalá, ar iðveþimui ið jos, nustato kontroliuojamø medþiagø sàraðus, vykdo ávairias programas, stebëjimà ir tyrimà, teikia visokeriopà informacijà apie ðaliø reikalavimus, naujas narkotines medþiagas ir panaðiai.

18 18 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Jungtinës Tautos deda pastangas, kad visos ðalys prisijungtø prie narkotikø kontrolës konvencijø, taptø jø narëmis ir jas vykdytø. Prisijungiama pagal tam tikrà procedûrà. Kai ðalis nusprendþia prisijungti prie konvencijø, ji nustatyta tvarka pateikia Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjos sekretoriui ðalies viduje suderintà pareiðkimà. Pareiðkimas svarstomas ir, jei jis patenkinamas, ðalis tampa konvencijø nare, uþtikrinanèia, kad vykdys tarptautiniø narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos sutarèiø sàlygas. Ðalis konvencijø sàlygas átvirtina ástatymais, kurie atitinka ðalies sàlygas. Pvz., vienos ðalys, auginanèios narkotines þaliavas farmacijai ar pramonei, veikia pagal tam tikras numatytas sàlygas, kad bûtø galima procesà kontroliuoti. Lietuvoje narkotiniø þaliavø auginimà draudþia ástatymas. Kiekvienos valstybës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politika yra labai svarbi bendriems Europos ir pasaulio siekiams. Jeigu ðalis nesilaiko konvencijø reikalavimø, prieð jà gali bûti imamasi tam tikrø sankcijø, pvz., nuðalinti tokià ðalá nuo tarptautinës prekybos ir panaðiai. Lietuvos valstybë nuo pirmøjø Nepriklausomybës metø, padedama Jungtiniø Tautø Tarptautinës narkotikø kontrolës programos, nacionalinius narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politikos pagrindus formavo pagal Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimus. Lietuva yra visø trijø Jungtiniø Tautø konvencijø, reglamentuojanèiø narkotiniø, psichotropiniø medþiagø apyvartà, narkomanijos prevencijà, kovà su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta, narë. r r r 1994 metais Lietuva prisijungë prie Jungtiniø Tautø Bendrosios narkotiniø medþiagø konvencijos (pasiraðytos 1961 m. kovo 30 d. Niujorke su jos papildomuoju protokolu, pasiraðytu 1972 m. kovo 25 d. Þenevoje) ir Jungtiniø Tautø Psichotropiniø medþiagø konvencijos (pasiraðytos 1971 m. vasario 21 d. Vienoje) metø kovo 12 dienà Lietuvos Respublikos Seimas savo ástatymu ratifikavo Jungtiniø Tautø konvencijà Dël kovos su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta (pasiraðytà 1988 m. gruodþio 20 d. Vienoje) metais Lietuva ratifikavo Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijà (priimta Jungtiniø Tautø Generalinëje Asamblëjoje 1989 m. lapkrièio 20 d.), kurios 33 straipsnis ápareigoja apsaugoti vaikus nuo narkotikø: Ðalys narës imasi visø reikiamø priemoniø, áskaitant teisines, administracines, socialines ir ðvietimo, saugoti vaikus nuo neteisëto narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø, áraðytø atitinkamose tarptautinëse sutartyse, vartojimo ir neleisti jø átraukti á neteisëtà tokiø medþiagø gamybà bei prekybà.

19 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 19 Jungtinës Tautos sistemingai kreipia dëmesá á narkotikø poreikio ir pasiûlos maþinimo politikà. Akivaizdus pavyzdys 1998 m. birþelio mën. Generalinëje Asamblëjoje priimta Jungtiniø Tautø deklaracija dël svarbiausiøjø narkotikø poreikio maþinimo principø. Visas ðalis veikia praþûtingi narkotikø vartojimo padariniai: suþalota þmoniø sveikata, padidëjæs nusikalstamumas, smurtas ir korupcija. Griaunamos kultûros, socialinës ir ekonominës valstybës struktûros, alinami þmoniø, gamtos ir finansiniai iðtekliai, kurie galëtø bûti panaudoti individo, ðeimos bei bendruomenës raidai. Jungtiniø Tautø deklaracija, priimta 1998 m. birþelio mën. Generalinëje Asamblëjoje. Narkotikø politika formuojama ir bendradarbiavimo su kitomis politinëmis organizacijomis metu. Akivaizdus pavyzdys Europos Tarybos bendradarbiavimas su Pompidou grupe, kovojanèia su piktnaudþiavimu narkotikais ir neteisëta jø apyvarta metais Lietuva tapo Europos Tarybos nare. Europos Taryba yra politinë Europos ðaliø organizacija, kuri daug dëmesio skiria narkotikø poreikio ir pasiûlos maþinimui. Narkotikø politikà Europos Taryba vykdo bendradarbiaudama su 1971 metais ásteigta Pompidou grupe. Ðios grupës vykdomasis organas yra sekretoriatas ( kuris organizuoja Europos ministrø konferencijas, priima deklaracijas, nustato politikos prioritetus, vykdo narkotikø poreikio ir þalos maþinimo programas, rengia ávairius dokumentus. Daugelis Europos Tarybos ðaliø nariø yra ðios grupës tikrosios narës. Lietuva Europos Tarybos Pompidou grupës nare tapo 2002-øjø sausio 7 dienà. Europos Taryba rengia tarptautinius dokumentus ir sutartis, atitinkanèias Jungtiniø Tautø organizacijos konvencijø nuostatas m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Europos Tarybos konvencijà Dël pinigø, gautø ið nusikalstamos veiklos, plovimo prevencijos (Strasbûro konvencija, 1990 m. lapkrièio 8 d.). Ði konvencija yra labai svarbi kovai su neteisëta narkotikø apyvarta ir ið jos gaunamais pinigais. Ðios konvencijos nuostatos turi ryðá su 1988 m. Jungtiniø Tautø konvencija.

20 20 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 2.2. NARKOTIKØ KONTROLËS POLITIKA INTEGRUOJANTIS Á EUROPOS SÀJUNGÀ 1995 m. gruodþio mën. Lietuva áteikë paraiðkà tapti Europos Sàjungos nare, pasiraðë Europos sutartá, kurioje keliami reikalavimai narkotikø politikos formavimui. Pagrindinës narkotikø politikos gairës nurodytos Europos sutarties 101 straipsnyje Narkotikai. Pagal savo ágaliojimus ir kompetencijà ðalys turi bendradarbiauti, siekdamos didinti politinës veiklos veiksmingumà ir efektyvumà bei galimybes kovoje su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø gamyba, tiekimu ir prekyba, áskaitant narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø vartojimo ne pagal paskirtá prevencijà, taip pat narkotikø poreikio prevencijà. 1. Siekdamos ðiø tikslø, ðalys turi susitarti dël bûtinø bendradarbiavimo bûdø, áskaitant bendrø veiksmø ágyvendinimo modelius. 2. Bendradarbiavimas ðioje srityje turi remtis abipusëmis konsultacijomis ir bendra ðaliø veikla, ávairiomis priemonëmis siekiant tø paèiø tikslø. Siekiant sustabdyti neteisëtà narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø judëjimà, bendradarbiaujanèios ðalys turi teikti tarpusavio techninæ ir administracinæ pagalbà, áskaitant: nacionaliniø ástatymø kûrimà ir ágyvendinimà; institucijø, informaciniø centrø ir socialiniø sveikatos centrø kûrimà ir stiprinimà; institucijø, kovojanèiø su neteisëta narkotikø apyvarta, efektyvumo didinimà; personalo mokymà ir tyrimus; ne pagal paskirtá naudojamø narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø ir kitø esenciniø chemikalø, vartojamø nelegaliai narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø gamybai kontrolæ, kuriant standartus, lygiaverèius atitinkamø tarptautiniø organizacijø standartams. Pasiraðiusi sutartá Lietuva pradëjo vykdyti ðiuos reikalavimus. Pagal Europos sutarties 101 straipsná (Þin.,1998, Nr ), narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos klausimai átraukti á keletà derybiniø pozicijø dël narystës Europos Sàjungoje: socialinë politika ir uþimtumas, teisingumas ir vidaus reikalai, laisvas prekiø judëjimas, muitinë, mokesèiai, narkotikai ir pinigø plovimas bei kitas. Pagal taip vadinamà teisës aktø derinimo sistemà Acquis derinami ir narkotikø teisës aktai. Derinimo metu analizuojami Lietuvos narkotikø politikos pasiekimai ir trûkumai, priklausomai nuo narkotikø situacijos kitimo m. Lietuva buvo átraukta á Europos Bendrijos PHARE programos Kova su narkotikais Rytø ir Centrinës Europos ðalyse vykdymà. Ðis darbas padarë didelæ átakà ðalies narkotikø politikos formavimui.

21 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 21 Narkotikø problema akcentuojama ir Ðengeno sutarties ágyvendinimo konvencijoje. Bûtina nagrinëti bendràsias ðios srities problemas, stiprinti praktinio bei techninio bendradarbiavimo ryðius. Numatyta sugrieþtinti nacionaliniø ástatymø nuostatas dël neteisëtos narkotikø apyvartos kontrolës, sustiprinti teisësaugos institucijø, kovojanèiø su neteisëta narkotikø apyvarta siejamu nusikalstamumu bendradarbiavimà, bei sukurti neteisëtø narkotikø apyvartos informacinæ sistemà. Svarbiausias ðalies narkotikø politikos tikslas diegti narkomanijos prevencijos priemones, siekti laisvos nuo narkotikø visuomenës, uþkirsti kelià jaunø þmoniø piktnaudþiavimui narkotikais, padëti priklausomiems nuo narkotikø asmenims, sukurti jø gydymo, reabilitacijos ir integracijos á visuomenæ sistemà bei visomis iðgalëmis kovoti su neteisëta narkotikø apyvarta. Ðià valstybës politikà palaiko ir ðalies visuomenë. Prie jos ágyvendinimo turi prisidëti kiekviena bendruomenë NARKOTIKØ KONTROLËS ÁSTATYMAI Pagal Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimus rengiami ir ágyvendinami ðalies narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos ástatymai bei kiti teisës aktai. Vykdant Jungtiniø Tautø konvencijø sàlygas, 1995 metais Valstybinëje vaistø kontrolës tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos ásteigta Narkotikø komisija kontroliuoti narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø teisëtà apyvartà, kai narkotikai vartojami medicinos ar mokslo tikslams. Vidaus reikalø ministerijoje ásteigtas padalinys kontroliuoti nelegaliø narkotikø verslà. Pagal Jungtiniø Tautø konvencijomis kontroliuojamø medþiagø sàraðà 2002 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr.6 patvirtintas mûsø ðalyje kontroliuojamø medþiagø sàraðas ( m. sausio mën. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Lietuvos Respublikos Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymà (Þin.,1998, Nr ). Ástatymas nustato narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø klasifikavimo pagrindus bei jø teisëtos apyvartos sveikatos prieþiûros, veterinarijos bei mokslo tikslams tvarkà ir kontrolæ pagal tarptautiniø susitarimø reikalavimus, pateikia narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apibrëþimà. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos tai á Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamø medþiagø sàraðus áraðytos gamtinës ar sintetinës medþiagos, kurios dël kenksmingo poveikio ar piktnaudþiavimo jomis sukelia sunkø þmogaus sveikatos sutrikimà, pasireiðkiantá asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jø.

22 22 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje Narkotinës ir psichotropinës medþiagos klasifikuojamos pagal jø þalingà poveiká þmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudþiaujama, ir pagal tai, ar jos gali bûti vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams. Yra trys narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðai. Pirmasis sàraðas: augalai, narkotinës ir psichotropinës medþiagos, uþdraustos vartoti sveikatos prieþiûros tikslams dël þalingø padariniø, kai jomis piktnaudþiaujama. Á ðá sàraðà áraðyti amfetamino grupës preparatai, aguonø preparatai, kanapës. Antrasis sàraðas: augalai ir narkotinës medþiagos, vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø, kai ðiomis medþiagomis piktnaudþiaujama, labai pavojingos þmogaus sveikatai. Treèiasis sàraðas: augalai ir psichotropinës medþiagos, vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø, kai jomis piktnaudþiaujama, pavojingos þmogaus sveikatai. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymas: r draudþia Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti opijines ir aliejines aguonas, kanapes, kokamedþius; r skelbia, jog veikla su medþiagomis, átrauktomis á antràjá ir treèiàjá sàraðus, licencijuojama. Áveþti ðias medþiagas á Lietuvos Respublikà ar iðveþti ið jos reikalingi specialûs leidimai; r draudþia narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø reklamà; r nustato, kad narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø skyrimas, ásigijimas bei ið davimas vaistinëse ir sveikatos prieþiûros ástaigose turi bûti reglamentuotas Sveikatos apsaugos ministerijos; r paveda narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apskaitos tvarkymà ir kontrolæ Narkotikø komisijai, pagal Jungtiniø Tautø konvencijø reikalavimus. Yra keletas ðá ástatymà papildanèiøjø aktø m. spalio mën. sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr. 577 patvirtintas Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø (prekursoriø) sàraðas, o 1999m. birþelio mën. Seime patvirtintas Lietuvos Respublikos Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø (prekursoriø) kontrolës ástatymas (Þin., 1999, Nr ).

23 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 23 Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø (prekursoriø) kontrolës ástatymas nustato veiklos, susijusios su narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakais tvarkà ir kontrolæ Lietuvos Respublikoje. Ástatymo tikslas uþtikrinti, kad pirmtakai nebûtø naudojami neteisëtai narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø gamybai. Pirmtakai (prekursoriai) tai cheminës medþiagos, ðiø medþiagø druskos ar jø miðiniai, daþnai naudojami neteisëtai narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø (amfetaminø, ekstazi, LSD ir kitø) gamybai ir dël to kontroliuojami pagal 1988 m. Jungtiniø Tautø konvencijas Dël kovos su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta. Ástatymas buvo parengtas vadovaujantis Europos Sàjungoje galiojanèiais teisës aktais dël ðiø narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakø kontrolës ir yra labai svarbus tarptautinei prekybai, kadangi ðios kontroliuojamos medþiagos vartojamos ne tik farmacijos, bet ir parfumerijos, maisto bei kitose pramonës ðakose. Atsakomybæ uþ neteisëtà narkotiniø, psichotropiniø medþiagø apyvartà nustato Lietuvos Respublikos Baudþiamasis kodeksas ir Administraciniø teisës paþeidimø kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos Baudþiamàjá kodeksà narkotiniø, psichotropiniø medþiagø bei jø pirmtakø gaminimas, ásigijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas, ðiø medþiagø grobimas, lindyniø psichotropinëms narkotinëms medþiagoms vartoti organizavimas ar laikymas, lenkimas vartoti psichotropines ar narkotines medþiagas, o ypaè nepilnameèiø skatinimas ne medicinos tikslams vartoti apkvaiðimà sukelianèius vaistus ar kitas priemones, laikomas sunkiu nusikaltimu. Baudþiamasis kodeksas yra perþiûrimas, bausmës uþ nusikaltimus, susijusius su neteisëta narkotikø apyvarta, ypaè uþ kartotinius, kai átraukiami nepilnameèiai, grieþtinamos m. ásigalioja naujas Lietuvos Respublikos Baudþiamasis kodeksas m. balandþio mënesá buvo priimtas Lietuvos Respublikos Pinigø plovimo prevencijos ástatymas (Þin., 1997, Nr ). Tai pinigø, gautø ið nusikalstamos veiklos ir prekybos narkotikais, plovimo prevencija LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOLOGINËS PRIEÞIÛROS ÁSTATYMAS Jungtiniø Tautø konvencijose numatytos sàlygos narkomanijos prevencijai ir narkomanø gydymui m. kovo mën. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Lietuvos Respublikos Narkologinës prieþiûros ástatymà (Þin., 1997, Nr ), kuris reguliuoja narkologiniø ligoniø, asmenø, piktnaudþiaujanèiø alkoholiu, narkotinëmis, psichotropinëmis, kitomis psichikà veikianèiomis medþiagomis, sveikatos prieþiûrà, siekiant sustabdyti ligà ir jos socialinius darinius, sumaþinti þalà pacientams ir aplinkiniams. Ðis

24 24 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje ástatymas reglamentuoja priklausomybës ligø (narkologiniø susirgimø alkoholizmo ir narkomanijos) prevencijos, ankstyvo nustatymo, ligoniø sveikatos prieþiûros, jø socialinës reabilitacijos, integracijos á visuomenæ sàlygas. Ði pagalba organizuojama savanoriðkumo principu ir remiama valstybës (teikiama nemokamai). Svarbiausios Narkologinës prieþiûros ástatymo nuostatos r Teikiant narkologinës prieþiûros paslaugas, nustatyta tvarka turi bûti stebimi: narkologiniai ligoniai, sirgæ alkoholine psichoze; moterys ir vyrai, sergantieji alkoholizmu ir narkomanija, turintys nepilnameèiø vaikø; vaikai, sergantieji alkoholizmu ir narkomanija; narkologiniai ligoniai, uþsikrëtæ þmogaus imunodeficito virusu (ÞIV), sergantieji AIDS, aktyviàja tuberkulioze; narkologiniai ligoniai, turintieji negráþtamø psichikos pakitimø; narkologiniai ligoniai, kurie nesugeba paþinti savo ligos ir nesilaiko asmens sveikatos prieþiûros specialistø rekomendacijø; narkologiniai ligoniai, kuriø profesinë veikla ir darbas susijæ su pavojumi kitø kitø þmoniø sveikatai ar gyvybei. r Sveikatos prieþiûros specialistai privalo praneðti savivaldybiø psichikos sveikatos komisijoms, socialinës globos skyriams, vaikø teisiø apsaugos tarnyboms, kitoms kompetentingoms valstybës ar savivaldos institucijoms apie narkologinius ligonius bei asmenis, piktnaudþiaujanèius psichikà veikianèiomis medþiagomis, nesirûpinanèiais nepilnameèiais vaikais. r Visi asmens sveikatos prieþiûros specialistai privalo turëti narkologinës prieþiûros þiniø. r Prevencijos priemonës turi bûti taikomos visose asmens sveikatos prieþiûros ástaigose. r Visi sveikatos prieþiûros specialistai privalo informuoti pacientus ir visuomenæ apie: psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo pasekmes þmogaus sveikatai, ðeimai ir visuomenei; efektyvias priemones, kuriø galima imtis, kad sumaþëtø psichikà veikianèiø medþiagø daroma þala; narkologiniø ligoniø, asmenø, piktnaudþiaujanèiø psichikà veikianèiomis medþiagomis, sveikatos prieþiûros galimybes;

25 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos 25 Lietuvos Respublikos ástatymuose numatytas poveikio priemones, apribojimus, kuriuos galima taikyti narkologiniams ligoniams, asmenims, piktnaudþiaujantiems psichikà veikianèiomis medþiagomis; visi sveikatos prieþiûros specialistai turi stengtis, kad bûtø iðaiðkinti asmenys, piktnaudþiaujantys psichikà veikianèiomis medþiagomis, o teikdami sveikatos prieþiûros paslaugas, uþkirsti kelià narkologiniams susirgimams. r Dël piktnaudþiavimo psichikà veikianèiomis medþiagomis ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas ðiems asmenims: vaikams; nëðèiosioms ir vaikø turinèioms moterims; asmenims, kuriø profesinë veikla susijusi su pavojumi kitø þmoniø sveikatai ar gyvybei; asmenims, sergantiems pavojingomis uþkreèiamosiomis ligomis. Visos sveikatos prieþiûros ástaigos privalo teikti informacijà apie narkologiniø susirgimø, piktnaudþiavimo psichikà veikianèiomis medþiagomis pasekmes sveikatai LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIØ APSAUGOS PAGRINDØ ÁSTATYMAS Lietuvos Respublikos Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas (Þin., 1996, Nr ) susijæs su priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencija. Priimtas 1996 m. kovo mënesá. Ástatymo paskirtis gerinti vaikø teisinæ apsaugà ðalyje, nustatant su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinëmis teisës normomis bei principais suderintus vaiko teisiø ir laisviø gynimo bei piktnaudþiavimo psichikà veikianèiomis medþiagomis pagrindus. Ðis ástatymas atitinka Jungtiniø Tautø Vaikø teisiø konvencijos nuostatas, kuri be iðlygø ratifikuota mûsø ðalyje 1995 m. liepos 3 d. Bendrosios vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinës aplinkos átakos nuostatos yra tos, kad valstybës, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaikà nuo neigiamos socialinës aplinkos átakos. Sveikos gyvensenos propagavimas ir vaikø teisinis ðvietimas svarbios valstybës socialinës politikos ir veiklos kryptys. 44 straipsnis Vaiko apsauga nuo alkoholiniø gërimø bei rûkymo nurodo ugdyti vaikams nepakantumà rûkymui ir alkoholiniø gërimø vartojimui. Vaikams draudþiamas darbas, susijæs su tabako gaminiø, alkoholiniø gërimø gamyba ar realizavimu. Uþ vaiko nugirdymà, átraukimà á girtavimà taikoma ástatymø nustatyta administracinë ar baudþiamoji atsakomybë.

26 26 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje 45 straipsnis nurodo, kad vaikas turi bûti apsaugotas nuo neteisëto narkotiniø, nuodingøjø, kitø stipriai organizmà veikianèiø medþiagø vartojimo, jø pardavimo ar kitokio platinimo. 46 straipsnis Vaikai ir þaidimai, filmai, visuomenës informavimo priemonës draudþia propaguoti smurtà. Lietuvoje sukurta Vaikø teisiø apsaugos tarnyba, kurios padaliniai veikia kiekviename mieste ir rajone. Narkotikø vartojimo prevencija tarp vaikø ir jaunimo neatsiejama nuo kitø priklausomybæ sukelianèiø medþiagø vartojimo prevencijos, todël trumpai supaþindiname su teisës aktais dël tabako ir alkoholio kontrolës LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLËS ÁSTATYMAS Lietuvos Respublikos Tabako kontrolës ástatymas (Þin., 1996, Nr ) priimtas 1995 m. gruodþio mënesá. Ðio ástatymo paskirtis maþinti tabako gaminiø vartojimà ir jo kenksmingus padarinius gyventojø sveikatai. Ðis ástatymas reguliuoja santykius, susijusius su tabako auginimu, tabako gaminiø gamyba, vidaus prekyba tabako gaminiais, jø laikymu, importu, tabako reklama, tabako gaminiø vartojimu, bei nustato valstybës tabako kontrolës pagrindus. Svarbiausios Tabako kontrolës ástatymo nuostatos r Ginti þmogaus teises á gyvenimà be rûkymo. r Ginti nerûkanèiøjø teises á aplinkà be dûmø. r Mokesèiais maþinti rûkalø prieinamumà. r Didinti visuomenës informuotumà apie rûkalø vartojimo daromà socialinæ ir ekonominæ þalà sveikatai. r Skatinti rûkanèiuosius atsisakyti ðio þalingo áproèio. r Tabako gaminiø pardavimas asmenims iki 18 metø yra draudþiamas. r Visos ugdymo ástaigos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija, privalo átraukti á ugdymo programas þinias apie tabako gaminius, jø vartojimo þalà sveikatai, sveikatai palankios aplinkos, uþkertanèios kelià rûkymo daromai þalai, sveikos gyvensenos formavimà.

27 Socialinës ir ekonominës narkotikø vartojimo prielaidos LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLËS ÁSTATYMAS Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolës ástatymas (Þin., 1995, Nr ) priimtas 1995 m. balandþio mënesá. Svarbiausios Alkoholio kontrolës ástatymo nuostatos: r Maþinti bendràjá alkoholio suvartojimà, piktnaudþiavimà alkoholiu, jo daromà þalà sveikatai ir ûkiui; r Nustatyti alkoholio produktø gamybos ir prekybos valstybiná reguliavimà. Ðio ástatymo 26 straipsniu, pavadintu Visuomenës informavimas apie alkoholá, jo vartojimo þalà sveikatai ir ûkiui, nustatyta, kad: r r r Ðvietimo ir mokslo ministerija privalo parengti sveikatos ugdymo programas visoms bendrojo lavinimo mokykloms ir kitoms ðvietimo ástaigoms, o á leidþiamus vadovëlius átraukti sveikatos ugdymo klausimus; Lietuvos radijo ir televizijos laidose ne reèiau kaip du kartus per savaitæ ir ne maþiau kaip po 5 minutes bendrojo laiko televizijos þiûrovams ir radijo klausytojams patogiausiu metu turi bûti transliuojamos sveikatos ugdymo laidos; asmenys, vairuojantys transporto priemones, gali bûti tikrinami dël neblaivumo, girtumo ir alkoholio kiekio kraujyje (ði tvarka patvirtinta Vyriausybës nutarimu). Ðis ástatymas nustato ir narkologinës prieþiûros organizavimo principus. Alkoholiniø gërimø pardavimas asmenims iki 18 metø yra draudþiamas NARKOMANIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA Visose Europos valstybëse daugiausia dëmesio skiriama pirminei narkotikø vartojimo prevencijai arba narkotikø poreikio maþinimui, nes tai yra pats efektyviausias ir ekonomiðkiausias veiklos modelis. Narkotikø vartojimo pasekmës sunki ir deðimteriopai kainuojanti naðta visuomenei narkomanø gydymas, reabilitacija, infekcinës ligos, ankstyvos mirtys, nusikaltimai, nesaugi aplinka. 4 pav. pateikiama iliustracija ið Europos narkotikø ir narkomanijos monitoringo centro 1995 m. veiklos ataskaitos, kurioje narkotikø poreikio maþinimas pavaizduotas kaip piltuvëlis. Piltuvëlio plaèiojoje dalyje labai svarbios narkotikø vartojimo

28 28 Narkotikø vartojimo prevencija bendruomenëje prevencijos akcijos: prieðmokyklinës programos, þiniasklaidos kampanijos, bendruomenës programos, laisvalaikio renginiai. Toliau pagalbos telefonu tinklas, konsultavimo tarnybos, paslaugø projektai, infekcijos kontrolë ir tik apaèioje ambulatorinis, stacionarinis gydymas, detoksikacija. Siauriausioji piltuvëlio dalis reabilitacija. Jos trûkumas jauèiamas visose ðalyse, nes tai labai brangiai kainuojanti priemonë. 4 pav. Visuotiniai narkotikø vartojimo prevencijos prioritetai Lietuvos Respublikos Vyriausybës programa Pradëdama tam tikro laikotarpio veiklà, Lietuvos Respublikos Vyriausybë tvirtina programà. Vyriausybës programoje deramas dëmesys paskirtas narkomanijos ir alkoholizmo prevencijai Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos metø programa Nacionalinë Narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa yra Vyriausybës vykdomos politikos dalis. Jos tikslas narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos priemoniø ágyvendinimas. Programa sudaroma atsiþvelgiant á narkomanijos tendencijas ðalyje ir prioritetus.