MENAS ir sveikata

Transkriptas

1

2 MENAS SVEIKATA

3 Programa Menas žmogaus gerovei Paraiškos priimamos nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. kovo 14 d.

4 Leonardo da Vinci MENAS

5 MENAS Christo 1995 Vokietija

6 Kultūros namai MENAS Muziejus MENAS Koncertų salė Galerija Teatras

7 Mokykla Vaikų globos namai Ligoninė MENAS MENAS Nepilnamečių kolonija Senelių globos namai Poliklinika

8 SVEIKATA Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimas (1948): Sveikata tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.

9 SVEIKATA Tradicinis deficitinis sveikatos modelis kai visas sveikatos priežiūros darbuotojų dėmesys skiriamas ligonių problemoms ir poreikiams, individų ar gyventojų grupių trūkumams, yra ribotas. (biologinis ar elgesio mokslų dalyko suvokimas) Šiuolaikinė sveikatos samprata pripažįsta ir socialinius sveikatą lemiančius veiksnius. Pavyzdžiui, elgsenos, kaip galimos sveikatos sutrikimų priežasties, analizėje reikšminga ne tik fizinė, bet socialinė ir psichologinė aplinka.

10 SVEIKATA Sveikata kaip gebėjimas prisitaikyti ir patiems įveikti kasdieninius socialinius, fizinius ir emocinius iššūkius (Huber, 2011). Ši samprata apima asmens įgalinimo konceptą sveikais laikomi asmenys, įgalūs susidoroti su nesveikatos būklės sukeltais iššūkiais kasdieniame gyvenime.

11 SVEIKATA Sveikatos išteklių (angl.assets) modelis. Sveikata kaip adaptacijos procesas, gebėjimas prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje, augant ir senstant, atsikuriant pažeidimo atveju (Illich, 2003). Ši samprata remiasi sveikatą kuriančiais veiksniais: vidine darna, t.y. asmens požiūriu į gyvenimą ir atsparumo ištekliais žinios, pinigai, patirtys, socialinė parama, kultūra, tradicijos, intelektas ir ideologija. Orientuojamasi į galimybes padidinti jau turimus sveikatos išteklius.

12 Pagal sveikatos išteklių modelį sveikatą kuriantys SVEIKATA saliutogeniniai veiksniai (angl. salutogenic) yra ne mažiau reikšmingi nei patogeniniai (ligas generuojantys) veiksniai. Pavyzdžiui, įrodyta, kad įprasti patogeniniai rizikos veiksniai nulemia tik proc. ankstyvo mirtingumo atvejų. Kita vertus, kai sveikata suprantama ne tik per biologinę būklę, reikšmingą vietą užima kūrybiškumas. Tada sveikata net apibrėžiama per kūrybą kaip kūrybos potencialas" (Seedhouse, 2001). Tokia moderni sveikatos samprata labai palanki meno taikymui sveikatos priežiūros sektoriuje, nes tai tiesiogiai prisideda prie asmens įgalinimo įveikti ' sveikatos būklės suformuotus iššūkius.

13 SVEIKATA Išskiriamos trys sveikatos išteklių kategorijos, apimančios individų, bendruomenės ir platesnės socialinės sistemos lygmenis.

14 SVEIKATA Sveikatos išteklių modelio taikymas keičia politikos ir intervencijų turinį: nuo ligų prevencijos siekiant mažinti mirtingumą ir sergamumą nuo atskirų ligų priežastingumo nagrinėjimo nuo individus veikiančių intervencijų iš pasyvių sveikatos programų rezultatų gavėjų vaidmens į teigiamesnius sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo tikslus; į daug dimensijų turintį dinaminį sveikatos ir jos veiksnių modelį; į bendruomenės, net visos sistemos lygmens intervencijas; į aktyvesnį gyventojų dalyvavimą veikiant sveikatos labui (Scottish Goverment, 2012).

15 Bendruomenės svarba mažinant neigiamas socialinės nelygybės pasekmes: SVEIKATA Socialinis statusas yra didžiausias atskiras sveikatą lemiantis veiksnys, netgi ekonominių sąlygų ir gyvensenos įpročių skirtumų kontekste. Autonomija ir socialinis dalyvavimas yra tokie svarbūs sveikatai, kad jų nesant, sveikata prastėja. Taip radosi supratimas, kad būtina kurti sąlygas orumui ir savigarbai stiprinti. Šiame kelyje būtent bendruomenės ir identiteto jutimas gali gydyti žemo socialinio statuso problemas. Be to, būtent bendruomenėje esama sveikatos veiksnių kompleksų ir atitinkamai - veiksmingų sveikatą gerinančių intervencijų. Kultūrinė plėtra turi vaidmenį mažinant sveikatos netolygumus ir gerinant sveikatos priežiūros institucijų bei visuomenės sąveiką

16 MENŲ TERAPIJA Menų terapija tai sveikatos priežiūros veikla, integruojanti menų terapijos, meno, medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialaus ugdymo bei socialinio darbo disciplinų žinių bei praktikos aspektus. Menų terapeutas menų terapijos specialistas, įgijęs menų terapeuto profesinę kvalifikaciją dirbti vienoje iš menų terapijos sričių: muzikos, dailės, šokio ir judesio, dramos. Menų terapeutas meninę komunikaciją ir terapinius santykius pasitelkia paciento / kliento fizinei, psichinei, socialinei sveikatai bei gerovei stiprinti. Menų terapijos metodų taikytojai menų terapijos metodus profesinėje veikloje integruotai gali taikyti įvairių profesijų sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų specialistai: psichologai, pedagogai (socialiniai pedagogai, specialiojo ugdymo pedagogai), socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai ir kiti.

17 MENŲ TERAPIJOS ISTORINĖ RAIDA XX a. viduryje kintant sveikatos suvokimui nuo biologinio arba elgesio mokslų dalykų, pripažįstant socialinių veiksnių įtaką sveikatai ir formuojantis holistiniam požiūriui į sveikatos priežiūros sistemą bei keičiantis meno sampratoms, susiformavo meno ir sveikatos sektorių sąveikos prielaidos. Profesionalūs menininkai tikslingai imasi projektų, kurių tikslas - meno priemonėmis gerinti gydymo įstaigų aplinką, pacientų emocinę būklę, įtraukti bendruomenes į meninę veiklą.

18 MENŲ TERAPIJOS ISTORINĖ RAIDA Psichoterapeutai ir menininkai ėmė suprasti, jog nežodinė saviraiška, pavyzdžiui, tapyba, muzika ar judesiai gali būti naudingi sunkiomis psichikos ligomis sergantiems žmonėms, ypač tais atvejais, kai žodinis bendravimas buvo neįmanomos Psichiatrijos ligoninėse pradėta taikyti meninę veiklą kaip papildomą gydymo priemonę: - ir kaip užimtumo terapijas, - ir kaip psichoterapinio gydymo būdus.

19 MENŲ TERAPIJOS ISTORINĖ RAIDA Plėtojantis meno ir sveikatos sąveikai Lietuvoje palaipsniui formuojasi dvi veiklos kryptys: menas sveikatai (angl. art for health) ir menų terapija 2009 m. LR Ministras Pirmininko įsakymu sudarytos tarpžinybinės darbo grupės atliktas darbas buvo labai svarbus žingsnis, plėtojant galimybes taikyti meninę ir kūrybinę veiklą sveikatinimo srityje Šios grupės veiklos rezultatas yra 2009 m. gruodžio 31 d. parengta medžiaga MENŲ TERAPIJA: sveikatinimo menu Lietuvoje situacijos analizė ir siūlomos priemonės. Dokumente apibrėžtos : menų terapijų, menų terapijos metodų taikymo ir menas sveikatai veiklos bei pateikti siūlymai dėl menų terapijų ir menas sveikatai paslaugų vystymo Lietuvoje.

20 MENŲ TERAPIJA LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinus dalį darbo grupės parengtų siūlymų buvo patvirtintas Profesinių kvalifikacinių reikalavimų meno terapeutui aprašas LR sveikatos apsaugos ministras, 2014, Įsakymo Nr. V Apraše apibrėžta dailės ir muzikos terapija, nustatyti specialistams keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

21 MENŲ TERAPIJA Menų terapijos yra profesijų grupė ir apima dailės terapiją, muzikos terapiją, šokio terapiją, dramos terapiją. Šios terapijos kaip atskiros šakos susiformavo atsižvelgiant į skirtingus meninės raiškos būdus ir priemones. Menų terapijos yra meninės raiškos, kūrybos proceso ir psichoterapinių santykių taikymas, siekiant remti, palaikyti ir gerinti psichosocialinę, fizinę, pažinimo ir dvasinę sveikatą visų amžiaus grupių atstovams. Šiame kontekste menas naudojamas kaip diagnostinis įrankis, ir kaip tarpininkas emociniams išgyvenimams išreikšti. Taigi menų terapijos yra psichoterapijos forma, kuri naudoja meninę raišką kaip pirminį išraiškos ir bendravimo būdą (Quality Assurance Agency for Higher Education, 2004);

22 MENŲ TERAPIJA Menų terapijos arba menų psichoterapijos pagrindas - tai mintis, kad menas veikia kaip simbolinio ryšio priemonė, padedanti išreikšti asmenybę, emocijas ir kitus žmogaus patirties aspektus. Šiuo požiūriu, meninė išraiška, jos priėmimas ir refleksija naudojama stiprinant savivoką ir žodinius mainus tarp terapeuto ir kliento. Santykiai menų terapeutas - klientas yra nulemti iš anksto; t.y. menų terapeutai sutelkia dėmesį į klientą patarnaujančiojo vaidmenyje" (Broderick, 2011)

23 MENŲ TERAPIJOS METODŲ TAIKYMAS Menų terapijos metodus kaip papildomą priemonę savo darbe su pacientais ir / ar klientais taiko ir kiti specialistai - psichologai, psichiatrai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai, edukologai ir kt. Ši veikla nėra priskiriama menų terapijoms, tiksliau ją įvardyti galima kaip menų terapijos metodų taikymą (jei menų terapijos metodas taikomas nuosekliai ir kompetentingai).

24 MENAS ir SVEIKATA MENAS + ŠVIETIMAS MENAS + MOKSLAS MENAS + VERSLAS

25 International Federation of Art Councils and Culture Agencies 2011

26 2014

27 The Value of Arts and Culture to People and Society, Arts Council England, 2014 EKONOMIKA SVEIKATA IR GEROVĖ VISUOMENĖ ŠVIETIMAS 2014

28 Studijoje Nauda ar puošmena socialinis dalyvavimo meninėse veiklose poveikis Francois Matarasso išskiria šias meno poveikio sritis: asmens savivertė ir vystymasis, socialinė sanglauda, bendruomenės stiprinimas, vietos įvaizdžio ir identiteto formavimas, sveikata bei gerovė. Matarasso F. Use or Ornament: The Social Impact of Participation in Arts, 1997

29 P O V E I K I O LYG M U O Individas (nauji įgūdžiai, patirtys, saviraiška, savivertė, asmenybės vystymasis,...) Bendruomenė (socialinis darnumas, bendruomenės įgalinimas, gyvybingumas,...) Organizacija (nauja patirtis, organizacijos augimas, inovacijos, socialinė atsakomybė,...)

30 POVEIKIO PRIELAIDOS PSICHOSOCIALINIS FAKTORIUS socialinis sveikatos aspektas, holistinė sveikatos samprata DALYVAVIMAS aktyvus ir pasyvus dalyvavimas participatory art MENINĖS INTERVENCIJOS KOKYBĖ IR TRUKMĖ profesionalumas, kompetencija, iššūkis, įtraukimas (empowerment) įgalinimas

31 Prieinamumas (angl. access to culture) pirmiausia suvokiamas kaip teisė dalyvauti kultūroje, ją dar 1948 metais pažymėjo JT žmogaus teisių deklaracija. Taip pat tai yra fizinio (neįgaliesiems pritaikytas patekimas ir pan.) ar materialinio (nebrangūs bilietai) dalyvavimo sąlygos ir galimybės, kultūros paslaugų infrastruktūra (pvz., muziejų, kultūros centrų, bibliotekų tinklas regionuose ir pan.), paslaugų kokybė ir kiti veiksniai. Dalyvavimas (angl. participation) apibrėžiamas kaip lankymas, stebėjimas, aktyvus dalyvavimas, kolektyvinė kūryba, mokymasis, kultūrinis tarpininkavimas ir kūrybinė saviraiška. Dalis autorių akcentuoja aktyvaus dalyvavimo aspektą, kai į sprendimų priėmimą, į kūrybinius procesus, į turinio konstravimą įtraukta auditorija pripažįstama kaip aktyvus veikėjas, su kuriuo konsultuojamasi ar jo dalyvavimo siekiama planuojant ir kuriant kultūros pasiūlą.

32

33 Kas dalyvauja? Ir kodėl? Kas nedalyvauja? Ir kodėl?

34 T I K S L I N Ė S G R U P Ė S Bendra populiacija Skirtingos demografinės grupės (vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, paaugliai ir t.t.) Socialinės rizikos grupės Pacientai Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai

35 I N S T I T U C I N Ė A P L I N K A N E I S T I T U C I N Ė A P L I N K A

36 Kaip dalyvauja? Šaltinis: The Values Study, Rediscovering the Meaning and Value of Arts participation,

37 Koks poveikis? Šaltinis: The Values Study, Rediscovering the Meaning and Value of Arts participation, 2004

38 "Kultūros ir meno poveikio bei sąveikos su sveikatos sektoriumi plėtros galimybių vertinimas"

39 P O V E I K I S VERTINIMAS / EVALUATION TYRIMAS / RESEARCH Mokslinis tyrimas - sistemingas ir kryptingas tikrovės objektų nagrinėjimas, taikant mokslo priemones bei metodus.

40 P O V E I K I S VERTINIMAS / EVALUATION UŽ PRIEŠ

41 P O V E I K I S - V E R T I N I M A S Kodėl tai darome? Poveikio vertinimo taikymas sprendimų priėmimo procese užtikrina įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą sprendimų priėmėjams sudaro sąlygas priimti geriau apgalvotus, aiškiais argumentais ir įrodymais pagrįstus viešosios politikos sprendimus.

42 Projekto vertinimas Etikos principai Projekto vertinimo duomenų konfidencialumas Vertinimo rezultatų svarba organizacijos tobulėjimui Socialinių meno projektų vertinimo objektas gali būti meninė, socialinė arba ekonominė projekto sukuriama vertė. Projekto vertinimas tai atsakymas į klausimą, koks yra projekto rezultatas ir koks jo poveikis. Surinkta ir apibendrinta vertinimo medžiaga leidžia nustatyti / įvertinti proceso rezultatus arba rezultatų pasiekimo lygį ir užtikrinti veiklos kokybę. Tai suteikia galimybę siekti gerų rezultatų, tobulėti ir sistemingai planuoti tolesnę veiklą.

43 VERTINIMO metodai Kiekybiniai: Anketinė apklausa Kokybiniai: Interviu Grupinė diskusija Dienoraštis

44

45 RECEPTO NĖRA... TIK REKOMENDACIJOS

46

47 MENAS ŽMOGAUS GEROVEI, 2012 LR Kultūros ministerijos užsakymu įgyvendintas bandomasis projektas MENO PROGRAMA TYRIMAS REKOMENDACIJOS

48 Projekto planavimas ir įgyvendinimas Platus ir kūrybiškas požiūris (angl. think outside the box) Įgyvendinimo proceso lankstumas ir dinamiškumas Dėmesys ir pagarba dalyviui Socialinio meno projekto planavimo ir įgyvendinimo proceso sėkmės pagrindas skirtingoms sritims atstovaujančių asmenų: kultūros vadybininkų, menininkų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjų ir vartotojų bei rėmėjų kūrybiškas ir lankstus bendradarbiavimas.

49 Kūrybinė partnerystė Kūrybiškas bendradarbiavimas Atvirumas, pasitikėjimas ir pagarba Bendra atsakomybė už projekto sėkmę Socialiniuose meno projektuose partnerystė yra procesas, kuriame dalyvauja labai įvairūs skirtingiems sektoriams priklausantys veikėjai, tai kūrybiško bendradarbiavimo santykiai tarp žmonių, sutinkančių pasidalyti atsakomybe už projekto sėkmę ir vieningai siekti tikslo. Kūrybinė partnerystė veiksminga, kai atsisakoma išankstinių nuostatų ir naujovių baimės, kai keičiantis žiniomis mokomasi ir tobulėjama, siekiama naujų veiklos modelių.

50 KULTŪROS MINISTERIJA SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

51 Veiklos vykdytojas MENAS SVEIKATAI MENŲ TERAPIJOS Profesionalus menininkas Dailės terapeutas Muzikos terapeutas Šokio terapeutas Dramos terapeutas

52 Veiklos taikymo sritis MENAS SVEIKATAI Tarpsritinė : MENŲ TERAPIJOS Asmens sveikatos priežiūros sritis Kultūra + asmens sveikatos priežiūros sritis Kultūra + visuomenės sveikatos sritis

53 Veiklos rezultatas -1 MENAS SVEIKATAI MENŲ TERAPIJOS Produkto lygmuo: Meno kūrinys Paroda Pasirodymas Produkto lygmuo (netaikoma)

54 Veiklos rezultatas -2 MENAS SVEIKATAI MENŲ TERAPIJOS Individo lygmuo: Individo lygmuo: Asmeniniai gebėjimai (pasitikėjimas, motyvacija, darbo grupėje įgūdžiai, kiti gebėjimai) Asmeninės žinios ir elgsenos pokyčiai (sveikatos rašti'ngumas, bendruomenė, menas) Savivertė, gyvenimo kokybė ir pan. Pagerėjusi savijauta Sustiprėjusi fizinė ir/ar psichikos sveikata

55 Veiklos rezultatas -3 MENAS SVEIKATAI MENŲ TERAPIJOS Bendruomenės lygmuo: Bendrumas Identitetas Pasitikėjimas aplinkiniais Tolerancija Įsitraukimas ir dalyvavimas Pilietiškumas Bendruomenės lygmuo: (netaikoma)

56 Veiklos rezultatas - 4 MENAS SVEIKATAI MENŲ TERAPIJOS Organizacija: Organizacija: (netaikoma) Mikroklimatas Streso sumažinimas Darbuotojų sutelkimas Darbo sąlygų gerinimas Darbuotojų išsilaikymas darbo vietoje

57 Veiklos poveikio lygmuo MENAS SVEIKATAI MENŲ TERAPIJOS Individas Bendruomenė Organizacija Individas

58 SKIRTUMAI Apibendrinant galima teigti, kad menų terapijos ir menas sveikatai skiriasi: - veiklos taikymo sritimi, - vykdytojų profesine kvalifikacija, - taikomais metodais, priemonėmis, rezultatais bei poveikio lygmeniu.

59