TE_10.1_Pradzia.indd

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "TE_10.1_Pradzia.indd"

Transkriptas

1 ISSN (PRINT), ISSN (ONLINE) TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: / 1 Vytis LEMBUTIS Mindaugas BUTKUS Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis Tyrimu siekiama paneliniams duomenims pritaikyti Granger priežastingumo principą ir sukurti ekonometrinį modelį, kuriuo būtų galima nustatyti komercinių bankų sektoriaus poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms. Nagrinėjama, kaip šį poveikį lemia komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnis bei ekonomikos ciklo fazė. Raktažodžiai: komercinių bankų sektorius, vartojimo išlaidos, kapitalo formavimo išlaidos, Granger priežastingumas. With this research we aim to adapt Granger causality test to panel data analysis and prepare an econometric model suitable to evaluate what impact commercial banking sector has on households final consumption expenditures and gross capital formation and also investigate how this impact differs in terms of banking sector concentration degree and business cycle faze. Keywords: commerce banking sector, final consumption expenditures, gross capital formation, Granger causality. JEL Classifications: G21/F43/C23. Įvadas Vienas iš pagrindinių valstybės tikslų stabilus ekonomikos augimas neįmanomas be patikimos komercinių bankų veiklos. Ryšys tarp komercinių bankų sektoriaus ir ekonomikos augimo kelia mokslininkų susidomėjimą. Vyksta diskusijos, kurių metu kaskart pateikiamos naujos idėjos ir samprotavimai komercinių bankų sektoriaus vaidmens šalies ekonomikoje bei jo nustatymo klausimais. Pavieniai komerciniai bankai formuoja komercinių bankų tinklą, kuris veikia šalies ekonomikos augimą, o globalizacijos ir integracijos procesai šį poveikį dar labiau sustiprina m. naujoms valstybėms prisijungus prie ES, jos palaipsniui perėmė ne tik didžiųjų ES Vytis LEMBUTIS socialinių mokslų srities ekonomikos krypties doktorantas. Adresas: S. Daukanto g. 28, LT Kaunas; tel.: ; el. paštas: vytis.lembutis@yahoo.com. Mindaugas BUTKUS socialinių mokslų srities ekonomikos krypties daktaras; Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros lektorius. Adresas: S. Daukanto g. 28, LT Kaunas; tel.: ; el. paštas: mindaugo.butkaus@gmail.com.

2 130 valstybių socialinę ir politinę patirtį, bet kartu prisijungė ir prie vieningos bankų sistemos. Sparti šio sektoriaus plėtra ir papildomos užsienio bankų investicijos leido suaktyvinti naujai prisijungusių ES šalių ūkinių subjektų santykius ir sudarė sąlygas spartesniam tų valstybių ekonomikos augimui. Tačiau XXI a. pirmojo dešimtmečio neramumai pasaulinėje finansų rinkoje, reorganizacijos ir restruktūrizavimo procesai parodė, kad komercinių bankų sektoriai valstybėse turi trūkumų, o savalaikis šių trūkumų neidentifikavimas gali turėti reikšmingų padarinių šalių ekonomikoms. Šio tyrimo objektas komercinių bankų sektoriaus veiklos poveikis šalies ekonomikai, kuris tradiciškai analizuojamas per paskolų ir indėlių apimčių, kapitalo augimo, sektoriaus liberalizacijos ir tarptautinės integracijos, bankinės sistemos transformacijos įtaką ekonomikos augimui (matuojamas BVP vienam gyventojui arba visuminių išlaidų augimu) ir infliacijai. Šį tyrimą autoriai taip pat grindžia pagrindiniais komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatus atspindinčiais rodikliais, tačiau tyrimas nuo kitų skiriasi keliamais probleminiais klausimais: (i) ar analizuojant poveikį visuminėms išlaidoms gali būti nepastebėti specifiniai efektai? todėl šiame tyrime vertinimas atliekamas atskiriems visuminių išlaidų elementams (namų ūkių galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms) ir tyrime tikrinama hipotezė (H1), kad tokie patys bankinio sektoriaus veiklos rezultatai gali turėti nevienodą poveikį atskiriems ekonomikos sektoriams (namų ūkiams, verslo įmonėms, vyriausybei, užsienio sektoriui); (ii) ar komercinių bankų veiklos rezultatų poveikis priklauso nuo paties sektoriaus charakteristikos, t. y. ar liberalizacija, tarptautinė integracija ir kitos šio sektoriaus charakteristikos gali būti traktuojamos ne tik kaip poveikį darantys veiksniai, bet ir kaip kanalai, per kuriuos tas poveikis pasireiškia? todėl tyrime tikrinama hipotezė (H2), kad komercinių bankų sektoriaus koncentracija yra viena iš tų charakteristikų, kuri per konkurenciją keičia šio sektoriaus poveikį namų ūkių galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms; (iii) ar komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikis priklauso nuo ekonomikos subjektų lūkesčių ir nuotaikų? todėl tyrime tikrinama hipotezė (H3), kad komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikis namų ūkių galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms ekonomikos ciklo fazėse skiriasi. Apibendrinant aukščiau pateiktas hipotezes iškeltas šio tyrimo tikslas sudaryti modelį, kuris leistų kiekybiškai įvertinti poveikį, kurį komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatai daro namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms bei nustatyti, kaip šį poveikį lemia komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnis bei ekonomikos ciklo fazė. Šis modelis empiriškai bus patikrintas ES šalių duomenimis. Šiam tyrimo tikslui pasiekti iškelti uždaviniai, kurie kartu apibrėžia ir tolesnę straipsnio struktūrą: (i) pateikti teorinį komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų ir ekonomikos augimo per namų ūkių galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidas ryšį; (ii) sudaryti modelį, tinkantį kiekybiškai įvertinti komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms, kai šį poveikį potencialiai gali lemti komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnis bei ekonomikos ciklo fazė; (iii) pristatyti empirinio tyrimo imtį apžvelgiant ES šalių bankinio sektoriaus veiklos rezultatų, namų

3 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis 131 ūkių vartojimo bei bendrojo kapitalo formavimo išlaidų dinamiką; (iv) patikrinti iškeltas hipotezes atliekant empirinį tyrimą pritaikyti sudarytą modelį ES šalių grupei. Teoriniam tyrimo pagrindimui ir empirinio tyrimo išvadoms formuluoti taikyti mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo ir interpretavimo metodai. Tyrimo modelis sudarytas naudojant ekonometrinius metodus. Empiriniai skaičiavimai atlikti atvirojo kodo Gretl programa. Komercinių bankų sektoriaus poveikio šalies privačioms vidaus išlaidoms teorinės prielaidos Šioje tyrimo dalyje teoriškai pagrindžiamas tiriamas komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikis namų ūkių galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms, pradedant diskusinio klausimo, ar komercinių bankų sektoriaus veikla daro poveikį šalies ekonomikai, ar šalies ekonomika veikia komercinių bankų sektorių, nagrinėjimu. Pirmieji empiriniai tyrimai analizavę komercinių bankų sektorių ir jo svarbą ekonomikai atlikti J. A. Schumpeter (1911). Išvadose teigiama, kad komercinių bankų sektorius, siekdamas didini savo valdomą kapitalą, atlieka kapitalo perskirstymo funkcijas ir tokiu būdu skatina ekonomikos augimą. Prielaidos apie finansinio turto augimo poveikį ekonomikos plėtrai nebuvo priimtos vienareikšmiškai kilo diskusijos apie poveikio stiprumą ir kryptį, liko neaišku, ar ekonomikos augimas veikia komercinių bankų sektoriaus veiklą, ar komercinių bankų sektorius skatina ekonomikos augimą. Santykinai ilgai vyravo nuomonė, kad gerai funkcionuojantis komercinis bankų sektorius yra tik ekonomikos augimo pasekmė. Pagrindine komercinių bankų sektoriaus paskirtimi buvo laikomas tarpininkavimas tarp ūkio subjektų, fizinių asmenų taupymo ir investavimo klausimams spręsti bei lėšų tarp ekonominės veiklos sričių perskirstymas. J. Robinson (1952) argumentavo, kad pirma auga ekonomika, o komercinių bankų sektorius seka paskui augančią ekonomiką, nes bankų rinka ir institucijos atsiranda tuomet, kai ekonomika sukuria jų poreikį, todėl jų plėtra yra ekonomikos augimo pasekmė, o ne rezultatas. Augant ekonomikai didėja komercinių bankų sektoriaus teikiamų paslaugų paklausa, o su ja kartu plečiasi ir visas sektorius. Ši idėja davė pradžią H. Miller, F. Modigliani (1958) teorijai, kuri grindžiama kapitalo struktūros indiferentiškumo požiūriu tobuloms finansų rinkoms kapitalo struktūra nesvarbi, o ir suformuoti optimalią kapitalo struktūrą nėra galimybės. Teorijos šalininkų teigimu, nei įmonės vertė, nei įmonės veiklos rezultatai nepriklauso nuo jos finansavimo šaltinių: paskolų, akcijų ir / ar obligacijų, todėl komerciniai bankai, teikdami paskolas ir tarpininkaudami finansiniuose sandoriuose nesukuria pridėtinės vertės, jų veikla neaiški ir neapibrėžta, o finansinių investicijų reikalaujančios įmonės pačios yra pajėgios pritraukti lėšas iš finansų rinkų. Ilgą laiką šiai teorinei krypčiai atstovaujančiuose empiriniuose tyrimuose (pvz.: Friedman, Schwartz, 1963; Hicks, 1969) buvo laikomasi nuomonės, kad komercinių bankų sektorius neturi reikšmingos įtakos ekonomikos augimui, komercinių bankų sektorius seka paskui augančią ekonomiką, o ne priešingai. XX a. antroje pusėje tokia nuomonė ėmė keistis į priešingą stiprus ir stabilus komercinių bankų sektorius gali būti ir

4 132 ekonomikos augimo priežastis. J. Robinson (1952) ir H. Miller, F. Modigliani (1958) išvadoms prieštaravo neoklasikai (Patrick, 1966; Goldsmith, 1969), kurie produktyvumo, kapitalo, gyventojų skaičiaus augimo ir technologijų pažangos veiksniais aiškino ilgalaikį ekonomikos augimą. Pabrėždami santaupų ir kapitalo investicijų svarbą skatinant ekonomikos augimą, jie darė prielaidą, kad ekonomikos pajėgumai gali būti išplėsti, jeigu visuomenė išsaugo dalį savo išteklių ir juos naudoja ekonomikos plėtrai, o šį finansinių srautų perskirstymą per tam tikrą laiką gali atlikti komercinių bankų sektorius. H. Patrick (1966) pagilino diskusiją apie ryšį tarp ekonomikos augimo ir komercinių bankų sektoriaus, suskaidydamas jį į dvi dedamąsias pasiūlos-vedamąją ir paklausos-sekamąją. Pasiūlos-vedamojoje dedamojoje teigiama, kad komercinių bankų kaip finansinių tarpininkų ir su jais susijusių paslaugų plėtra skatina investicijas ir ekonomikos augimą. Remiantis paklausos-sekamąja dedamąja, ekonomikos augimo metu komercinių bankų sektorius reaguoja į finansinių paslaugų paklausos didėjimą ir tuo pačiu seka ekonomikos augimą. Tyrime daroma išvada, kad ryšys tarp komercinių bankų sektoriaus ir ekonomikos augimo keičiasi augant ekonomikai: pradinėje stadijoje komercinių bankų sistema gali pagreitinti ekonomikos augimą perskirstydama lėšas iš tradicinių į modernius ekonomikos sektorius. Augant ekonomikai pasiūlos-vedamoji jėga palaipsniui silpnėja, o komercinių bankų sektorius pradeda sekti ekonomikos augimo formuojamą paklausą. Požiūris, kad komercinių bankų sektorius veikia ekonomikos augimą, bet ne atvirkščiai, pateikiamas R. W. Goldsmith (1969) tyrime. Autorius teigė, kad trumpalaikes finansines priemones paversdami ilgalaikiais finansavimo instrumentais komerciniai bankai suformuoja pagrindą ekonomikos augimui. Tačiau kartu tvirtino, kad tokiais atvejais labai svarbu ekonomikos augimo metu išlaikyti likvidumą. Likvidumas ekonomikos sistemoje gali būti užtikrintas, jei vieni rinkos dalyviai turi lėšų perteklių (vieni sutaupo daugiau, nei investuoja), o kiti jaučia trūkumą (kiti nori investuoti daugiau, nei sutaupo), o komercinių bankų sektorius atlieka tarpininko vaidmenį. H. Patrick (1966), R. W. Goldsmith (1969) bei R. I. McKinnon (1973) ir E. S. Shaw (1973), gynusių poziciją, kad ekonomikos augimo vaidmuo tenka ir finansiniam tarpininkavimui, ne tik fiskalinei ir monetarinei politikai, pokyčiams politikoje ir teisėje, gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos augimui, tyrimų pagrindu susiformavo kryptis, teigianti, kad komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatai nėra tik ekonomikos augimo pasekmė, tačiau vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių ekonomikos augimą. R. J. Barro ir G. S. Becker (1989) empirinio tyrimo, apėmusio 87 šalis ir sociodemografinius veiksnius, pagrindu buvo padaryta išvada, kad komercinių bankų sektoriaus plėtra skatina gimstamumo lygio mažėjimą, didina užimtumą modernių paslaugų sektoriuje ir tokiu būdu prisideda prie ekonomikos augimo. D. Acemoglu, F. Ziliboti (1997) tyrimo išvados rodo, kad tam tikri aukšto pajamingumo investiciniai projektai negali būti dalomi, todėl reikalauja didelės kapitalo koncentracijos ir pokyčių komercinių bankų sektoriuje, kurie ilguoju laikotarpiu skatina ekonomikos augimą. Mokslininkai teigė, kad komercinių bankų sektorius turėtų kaupti reikalingas kapitalo atsargas tam, kad būtų finansuojami didelio masto projektai. Esant ribotoms ūkio subjektų finansavimo galimybėms,

5 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis 133 komercinių bankų sektorius turės nežymų ar net neigiamą poveikį ekonomikos augimui. B. Zsolt, W. Ping (1997) teigė, kad atlikdami finansinio tarpininko vaidmenį, komerciniai bankai skatina ekonomikos augimą, sukurdami namų ūkiams palankias sąlygas veiklai plėtoti, kurių jie negalėtų pasiekti savo jėgomis. Nuo to, kaip efektyviai komerciniai bankai atlieka šią funkciją, priklauso ekonomikos augimo tempai. R. G. King, R. Levine (1999), R. Levine ir kt. (2000) tyrimai atskleidė stiprų ryšį tarp ekonomikos augimo ir komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų. Mokslininkai pateikė išvadas, kad komercinių bankų sektorius sudaro sąlygas ekonomikos augimui. Ypač didelio tyrėjų susidomėjimo komercinių bankų sektorius sulaukė lėtėjant ekonomikai. J. Stiglitz (2001), G. Hogart ir kt. (2002), J. H. Boyd ir kt. (2005), D. Serwa (2007), R. S. Kroszner ir kt. (2007), G. Del Ariccia ir kt. (2008) tyrė ekonomikos ir komercinių bankų sektoriaus ryšį šalims pereinant į recesiją. Autoriai pateikė išvadas komercinių bankų krizės paprastai sutampa arba pasireiškia dar prieš ekonomikos sulėtėjimą, tačiau griežtos išvados, kad komercinių bankų sektorius sąlygoja ekonomikos sulėtėjimą, nepateikė. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir kiti autoriai (Kaminsky, Reinhart, 1999; Demirgüç-Kunt, Detragiache, 2005; Hilbers ir kt. 2005). Tyrimo išvadose jie konstatavo, kad krizės komercinių bankų sektoriuje ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiai sutampa, bet ar ekonomikos depresiją sąlygoja komercinių bankų sektoriaus veikla, nėra iki galo aišku, nes labai sunku atskirti priežastis nuo pasekmių. Apžvelgti empiriniai tyrimai vėl paskatino diskusijas klausimu, ar komercinių bankų sektoriaus veikla daro poveikį šalies ekonomikai, ar šalies ekonomika veikia komercinių bankų sektorių (Benink, Benston, 2005; Gupta, 2005; Goodhart ir kt. 2006). Ekonomikos augimo ir komercinių bankų sektoriaus ryšys ir šiandien kelia dar daug diskusijų. S. Law ir kt. (2013) atlikę tyrimą padarė išvadą, kad komercinių bankų sektorius skatina ekonomiką augti tik pasiekęs tam tikrą institucinės plėtros lygį. P. Monnin, T. Jokipii (2014) atlikę komercinių bankų sektoriaus rodiklių ir ekonomikos rodiklių tarpusavio ryšio tyrimą daro išvadą, kad jų ryšys yra glaudus, 1 pav. Šalies ekonomikos ir komercinių bankų sektoriaus (KBS) sąveika laiko aspektu Šaltinis: sudaryta tyrimo autorių.

6 134 o tai reiškia, kad pasikeitus vienos grupės rodikliams atitinkamai keisis ir kitos grupės rodikliai. Mokslininkai nenurodė akivaizdžios poveikio krypties, bet liko prie nuostatos, kad stabili komercinių bankų sektoriaus veikla yra vienas iš veiksnių, skatinančių ekonomikos augimą. Apibendrinant apžvelgtus tyrimus galima pateikti schemą, kuri vaizduoja ekonomikos ir komercinių bankų veiklos rezultatų ryšį laiko atžvilgiu (1 pav.). 1 paveiksle daroma prielaida, kad tarp šalies ekonomikos ir komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų yra abipusis ryšys, tačiau pasinaudojus Granger priežastingumo principu (Granger, 1969) yra atskiriama, kada šis ryšys pasireiškia laiko atžvilgiu ir kaip galima jį empiriškai patikrinti. Kadangi analizuojant ekonomikos ir komercinių bankų veiklos rezultatus tuo pačiu laiku tiek ekonomika gali veikti komercinių bankų sektorių, tiek pastarasis gali veikti ekonomiką, priežasties pasekmės ryšį įvertinti darosi sudėtinga. Granger priežastingumo koncepcija grindžiama idėja, kad anksčiau įvykę įvykiai gali būti vėliau vykstančių įvykių priežastis, bet ne pasekmė, leidžia, į analizę įtraukus tiriamus ekonominius reiškinius ir laiko dimensiją, nutraukti galimą abipusį ryšį. Šiame tyrime, siekiant nustatyti bankinio sektoriaus veiklos rezultatų poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms, analizuojami veiksniai į modelį bus įtraukiami su vėlavimu, o tiriamos pasekmės esamuoju laiko momentu, kaip kad pavaizduota 1 pav. kairėje pusėje. Prieš pristatant tyrimo metodiką, teorinis tyrimo pagrindimas užbaigiamas aptariant komercinių bankų veiklos rezultatus, kurie gali turėti poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms. Analizuojant ir vertinant komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms, prieš tai būtina akcentuoti, kad jis pasireiškia per komercinių bankų atliekamas operacijas. J. Greenwood, B. Jovanovic (1990), D. Kidwell ir kt. (1993), M. J. Fry (1995), A. Gaytan, R. Ranciere (2001), D. Gross (2002), vertindami skirtingus komercinių bankų veiklos aspektus, išskiria įvairius jų poveikio kanalus, iš kurių pagrindiniais laiko finansinių išteklių bei rizikos paskirstymą. Empiriniai tyrimai (King, Levine, 1999; Rajan, Zingales, 2000) rodo, kad tinkamai veikiantis komercinių bankų sektorius gali efektyviausiai organizuoti finansinių išteklių paskirstymą. Sukaupdami dideles lėšų apimtis per priimamus indėlius iš namų ūkių ir jas paversdami paskolomis tiems patiems namų ūkiams bei investicijomis verslo sektoriui komerciniai bankai veikia ekonomiką. Per lėšų pasiūlos ir paklausos mechanizmą finansų rinkoje tikslingiau paskirstomas kapitalas bei suformuojama racionalesnė skolintų ir investicinių lėšų struktūra, sumažinama kredito, investicijų portfelio ir likvidumo rizika. Namų ūkiams ir verslo įmonėms veikti finansų rinkoje be komercinių bankų dažnai būna sunku ir rizikinga. Komerciniai bankai turi sukaupę investicinės veiklos patirtį, disponuoja gausesne ir išsamesne informacija, kuri nuolat atnaujinama. Turėdami aukštos kvalifikacijos specialistų ir rinkos ekspertų, komerciniai bankai atlieka finansų rinkos tyrimus, ir tai leidžia priimti pagrįstesnius bei ne tokius rizikingus sprendimus. Apibendrinus F. Fabozzi, F. Modigliani (1992), R. G. King, R. Levine (1999), R. G. Rajan, L. Zingales (2000), A. Gaytan, R. Ranciere (2001), K. Bain,

7 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis 135 P. Howells (2004) įžvalgas dėl komercinių bankų sektoriaus vaidmens šalies ekonomikoje, išskiriami šie pagrindiniai jų veiklos aspektai, turintys poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms: (i) investicinio efektyvumo didinimas; (ii) ilgalaikių paskolų likvidumo užtikrinimas; (iii) finansinių išteklių perskirstymo efektyvumas ir tikslumas; (iv) finansinių išteklių paskirstymo rinkoje kaštų mažinimas; (v) finansinių išteklių pritraukimas ir pinigų masės ekonomikoje didinimas. Investicinio efektyvumo didinimas yra siejamas su informacijos srautų apie investicines galimybes disponavimu ir valdymu bei investicinės rizikos paskirstymu. Komerciniai bankai, turėdami informacijos apie atskiras įmones, pramonės šakas bei šalies ekonomikos tendencijas, gali vertinti investicinius projektus bei tinkamai paskirstę finansinius išteklius, užtikrinti jų pelningumą. Komercinių bankų sektorius palaiko likvidumą, sudarydamas skolintojams galimybes skolinti trumpam laikui, o skolininkams skolintis ilgam laikui. Dažnai skolininkai pageidauja skolintis ilgesniam laikui, nei skolintojai nori skolinti. Nors ilgalaikėms paskoloms naudojamos indėlininkų lėšos, esant įprastoms sąlygoms kredito įstaigos gali užtikrinti indėlių grąžinimą bet kuriuo metu. Pritraukdami finansinius išteklius komerciniai bankai vykdo kartotinį indėlių kūrimą ir tokiu būdu didina pinigų masę ekonomikoje. Veikiant pinigų multiplikatoriui, pinigų masės prieaugis yra sąlygojamas kiekvieno papildomo piniginio vieneto patekimo į bankų sistemą. Konkurencijos sąlygomis per finansų rinkos mechanizmą piniginės lėšos patenka produktyviausiems jų naudotojams bei visuomenės prioritetinėms sritims, tokiu būdu efektyviau bei saugiau vykdomos finansinės kreditinės operacijos visos šalies mastu. D. Wright, W. Valentine (1992) teigia, kad vertinant komercinių bankų sektoriaus poveikį reikia atsižvelgti ne tik į vaidmenį, kurį atlieka komercinių bankų visuma, bet ir įvardinti paslaugas, per kurias pastarasis poveikis pasireiškia. Šios paslaugos yra būtinos šiuolaikinei ekonomikai funkcionuoti. Susisteminus (Kropas, Katkus, 1997; Gilles, 1999; Schardax, Reininger, 2001; Cecchetti, 2003) nuomones, galima išskirti pagrindines komercinių bankų teikiamas paslaugas, turinčias poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms: (i) galimybė naudotis atsiskaitymų sistema (taupymui ir skolinimuisi reikalingos institucijos, kurios vykdytų lėšų pervedimą tarp ūkio subjektų, fizinių asmenų ir pan.); (ii) likvidumo palaikymas (likvidžios lėšos reikalingos ūkio subjektams, fiziniams asmenims bei ūkio vystymosi užtikrinimui); (iii) funkcijų, susijusių su tradicine bankininkyste, vykdymas nustatyti, įvertinti ir valdyti riziką; (iv) informacijos teikimas (finansinio konsultavimo paslaugos, informacijos apie produktus ir paslaugas teikimas); (v) valstybinių garantijų išsaugojimas (finansų tarpininkai draudžia indėlius, tarpininkauja teikiant valstybės subsidijas ir kita). Apibendrinus analizuotų mokslinių tyrimų rezultatus galima teigti, kad komercinių bankų sektoriaus poveikis namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms pasireiškia per investicinio efektyvumo didinimą, ilgalaikių paskolų likvidumo užtikrinimą, finansinių išteklių pritraukimą, perskirstymą, skolinimo kaštų mažinimą bei pinigų masės ekonomikoje didinimą.

8 136 Komercinių bankų sektoriaus poveikio šalies privačioms vidaus išlaidoms vertinimo ekonometrinis modelis Prieš pradedant konstruoti modelį, kuris leistų kiekybiškai įvertinti komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms, atsižvelgus į komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnį bei ekonomikos ciklo fazę, reikia paminėti, kad šis modelis bus adaptuojamas tiriant panelinio tipo duomenis. Šio tipo duomenys atliekamo tyrimo kontekste pranašesni nei laiko eilutės ar tarpgrupiniai duomenys dėl keleto priežasčių: (i) tarpgrupiniai duomenys neturi laiko dimensijos, todėl analizuojant juos neįmanoma sumodeliuoti Granger priežastingumo, kuris grindžiamas veiksnių poveikio vėlinimu; (ii) laiko eilutės tinka Granger priežastingumo testavimui, tačiau tam būtinos ilgos laiko eilutės, o ypač tada, jei į modelius įtraukiami ir kontroliuojami kintamieji, kurie naudojami tam, kad nebūtų pervertintas analizuojamų veiksnių poveikis tiriamam reiškiniui. Kadangi dažnai prieinami gana trumpo laiko makrolygmens duomenys, derinant tarpgrupinius duomenis su laiko eilutėmis, t. y. analizuojant panelinius duomenis, išvengiama problemų, susijusių su mažomis tyrimo imtimis. Paneliniai duomenys yra informatyvesni, nes juose daugiau stebėjimų (daugiau kintamumo, daugiau laisvės laipsnių), todėl įverčiai yra efektyvesni, nes atsiranda galimybė tirti variaciją tiek laike, tiek ir tarp grupių. Panelinio tipo duomenys taip pat turi ir trūkumų: (i) daroma prielaida, kad tiek laike, tiek ir tarp tiriamų objektų nustatyti veiksnių poveikiai nesiskiria. Šis trūkumas bus šalinamas modeliuojant dėl komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnio (tarpgrupiniai skirtumai) ir dėl verslo ciklo fazės (laikotarpių skirtumai) atsirandančius analizuojamų veiksnių poveikio skirtumus; (ii) apskaičiuoti įverčiai, nusakantys tiriamų veiksnių poveikį, gali būti nesuderinti, jeigu nestebimi atsitiktiniai efektai koreliuoja su kitais nepriklausomais kintamaisiais. Ši problema, vadinama endogeniškumu, bus sprendžiama transformuojant duomenis ir šalinant nestebimą objektų heterogeniškumą. Modelių priklausomi, nepriklausomi ir kontroliuojamieji kintamieji 1 lentelė Priklausomi modelių kintamieji Vartojimas (C) Investicijos (I) Nepriklausomi modelių kintamieji KBS veiklos rezultatus Kontroliuojamieji kintamieji atspindintys rodikliai Paskolos (L) Indėliai (D) Turtas (A) Marža (m) Bendrosios pajamos (INC) Bendrasis taupymas (S) Vartotojų pasitikėjimo indeksas (E) Vidutinė paskolų verslui palūkanų norma (r) Mokesčių našta verslui (TAX) Efektyvus darbo užmokestis (EW) Verslo pasitikėjimo šalies politika indeksas (ICI) Šaltinis: sudaryta tyrimo autorių.

9 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis 137 Komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikio namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms vertinimą bei nustatymą, ar šį poveikį lemia komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnis bei ekonomikos ciklo fazė, siūloma suskaidyti į du etapus. Todėl toliau bus pateikiami du modeliai: pirmasis sudarytas taip, kad būtų galima nustatyti, kurie analizuojami veiksniai ir kada daro poveikį; antrasis sudarytas taip, kad būtų galima įvertinti, ar veiksnių, kurie nustatyti kaip reikšmingi pirmajame tyrimo etape daromas poveikis namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms, priklauso nuo komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnio bei ekonomikos ciklo fazės. 1 lentelėje pateikiami kintamieji, kurie bus naudojami sudaromuose modeliuose. Tyrimui tinkamo modelio formavimas pradedamas pateikiant nestebimų atsitiktinių efektų (UE) modelius komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikio namų ūkių galutinio vartojimo (1) ir bendrojo kapitalo formavimo (2) išlaidoms vertinti: C i,t =α+ar(1)+δ 2+q td2+q t + + δ T tdt t +β 1,1 L i,t-1 + +β 1,q L i,t-q +β 2,1 D i,t-1 + +β 2,q D i,t-q + β 3,1 A i,t-1 + +β 3,q A i,t-q +β 4,1 m i,t-1 + +β 4,q m i,t-q +c 1,1 INC i,t-1 + +c 1,q INC i,t-q +c 2,1 S i,t-1 + +c 2,q S i,t-q +c 3,1 E i,t-1 + +c 3,q E i,t-q +a i +u i,t (1) (1) I i,t =α+ar(1)+δ 2+q td2+q t + + δ T tdt t +β 1,1 L i,t-1 + +β 1,q L i,t-q +β 2,1 D i,t-1 + +β 2,q D i,t-q + β 3,1 A i,t-1 + +β 3,q A i,t-q +β 4,1 m i,t-1 + +β 4,q m i,t-q +c 1,1 r i,t-1 + +c 1,q r i,t-q +c 2,1 TAX i,t-1 + +c 2,q TAX i,t-q +c 3,1 EW i,t-1 + +c 3,q EW i,t-q +c 4,1 ICI i,t-1 + +c 4,q ICI i,t-q +a i +u i,t (2) čia: AR(1) atspindi autoregresinę priklausomojo kintamojo elgseną. Originaliame Granger priežastingumo teste (Granger, 1969) kaip vienas iš modelio veiksnių įtraukiamas ir vėluojantis priklausomas kintamasis, o veiksnys vadinamas tiriamo reiškinio Granger priežastimi, jei jo vėluojančių reikšmių įtraukimas leidžia geriau paaiškinti tiriamo reiškinio kitimą. α modelio konstanta, δ laiko (nuo 2+q iki T) pseudokintamojo įvertis, β tiriamo komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatą atspindinčio rodiklio (nuo 1 iki 4) poveikio įvertis, c kontroliuojamo kintamojo (nuo 1 iki 3 (1 modelyje) ir 4 (2 modelyje)) veikiančio tiriamą priklausomą kintamąjį poveikio įvertis, q maksimalus tiriamų veiksnių poveikio vėlinimas. i tiriamo objekto (šalies) numeris iki N, t tiriamo laikotarpio numeris iki T. a i apima tiriamų objektų nestebimus atsitiktinius efektus (šalių heterogeniškumą). u i,t idiosinkratinė (laiko atžvilgiu kintanti) modelio paklaida. Jei a i apima nestebimus efektus (pvz.: istoriškai susiklosčiusi šalies bankų sistemos specifika), kuriuos empiriškai įvertinti sudėtinga ir jie nebus kontroliuojami, apskaičiavus modelių įverčius OLS (mažiausiųjų kvadratų) metodu a i atsidurs paklaidoje. Modelius (1) ir (2) galima perrašyti forma, kurioje nėra a i, bet modelis turi sudėtinę paklaidą v i,t, kuri lygi u i,t +a i. Jei a i koreliuos su nepriklausomais kintamaisiais, modelis bus endogeniškas ir

10 138 jo įverčiai bus nesuderinti. Jei darysime prielaidą, kad šis nestebimas tiriamų šalių heterogeniškumas yra pastovus (laike nekintantis arba kintantis labai lėtai dėl šios prielaidos a i neturi laiko indekso, nes yra pastovus laiko atžvilgiu), galima pritaikyti keletą transformacijos metodų, padedančių iš modelio pašalinti a i. Šioms transformacijoms įprasta taikyti pirmos eilės skirtumų (FD) arba fiksuotų efektų (FE) metodą. FE metodas tinkamesnis, kai N didelis, o T mažas, nes kai N mažas, o ypač kai T didelis, FE transformacija labai jautri klasikinių regresijos modelio prielaidų pažeidimui. Tyrime naudojant makroekonominių rodiklių laiko eilutes, kurioms būdingas bendras poslinkis (angl. trend) (kai laiko eilutėms dėl poslinkio būdingas nestacionarumas, sąlygojantis klaidinančius regresinės analizės rezultatus), FD transformacija yra priimtinesnė. Kartu su FD transformacija, kuri suveda laiko eilutes į stacionarų pavidalą ir panaikina laiko atžvilgiu nekintantį, nestebimą tiriamų objektų heterogeniškumą, bus taikoma ir log transformacija (išskyrus kintamuosius m, r ir TAX, nes jie išreiškiami procentais), kuri leis gautus koeficientų įverčius interpretuoti kaip elastingumo koeficientus ir potencialiai netiesinius ryšius tarp priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų suvesti į tiesinius. Po anksčiau aprašytų transformacijų empirinio tyrimo pirmam etapui pritaikomi modeliai turi tokią formą: Δln(C i,t )=α+ar(1)+δ 3+q td3+q t + +δ T tdt t +β 1,1 Δln(L i,t-1 )+ +β 1,q Δln(L i,t-q )+ β 2,1 Δln(D i,t-1 )+ +β 2,q Δln(D i,t-q )+ β 3,1 Δln(A i,t-1 )+ +β 3,q Δln(A i,t-q )+β 4,1 Δ(m i,t-1 )+ + β 4,q Δ(m i,t-q )+c 1,1 Δln(INC i,t-1 )+ +c 1,q Δln(INC i,t-q )+c 2,1 Δln(S i,t-1 )+ + c 2,q Δln(S i,t-q )+c 3,1 Δln(E i,t-1 )+ +c 3,q Δln(E i,t-q )+Δu i,t Δln(I i,t )=α+ar(1)+δ 3+q td3+q t + +δ T tdt t +β 1,1 Δln(L i,t-1 )+ +β 1,q Δln(L i,t-q )+ β 2,1 Δln(D i,t-1 )+ +β 2,q Δln(D i,t-q )+ β 3,1 Δln(A i,t-1 )+ +β 3,q Δln(A i,t-q )+β 4,1 Δ(m i,t-1 )+ + β 4,q Δ(m i,t-q )+c 1,1 Δ(r i,t-1 )+ +c 1,q Δ(r i,t-q )+c 2,1 Δ(TAX i,t-1 )+ + c 2,q (ΔTAX i,t-q )+ c 3,1 Δln(EW i,t-1 )+ +c 3,q Δln(EW i,t-q )+c 4,1 Δln(ICI i,t-1 )+ +c 4,q Δln(ICI i,t-q )+Δu i,t (3) (4) Apskaičiuojant modelio įverčius OLS metodu, turime laikytis prielaidos, kad paklaidos (Δu i,t ) nekoreliuoja laiko atžvilgiu, t. y. ρ(δu i,t ;Δu i,t-1 )=0. Šią prielaidą galima patikrinti tokiu būdu: jei modelio paklaidos įverčiui būdingas AR(1) procesas, paklaidoms būdinga autokoreliacija, o jei atsitiktinis klaidžiojimas (paklaidų sklaida laiko atžvilgiu yra atsitiktinė) paklaidos laiko atžvilgiu nekoreliuoja. Jei modeliui nebūdinga autokoreliacija, gali būti pritaikyti įprastiniai paklaidų heteroskedastiškumo identifikavimo (White testas, pasiūlytas H. White (1980)) ir koregavimo (PCSE, pasiūlytas N. Beck, J. N. Katz (1995)) metodai. Kadangi paneliniai duomenys turi ir laiko ir objektų dimensijas, bendriausiu atveju galima tikėtis, kad stabilizuotiems modelio įverčiams gauti reikės koreguoti ir heteroskedastiškumą ir autokoreliaciją (naudoti HAC įverčių kovariacijos matricą). A. C. Cameron, P. K. Trivedi (2005) pateikia įrodymus, kad įprastinio PCSE naudojimas gali lemti neteisingai mažas standartines koeficientų įverčių paklaidas naudojant panelinius duomenis su autokoreliacija. Tokiais atvejais patartina taikyti M. Arellano (2003), pasiūlytą HAC įverčių kovariacijos matricą.

11 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis 139 Antrame tyrimo etape bus naudojamas modelis, kuris leis įvertinti, ar veiksnių, kurie nustatyti kaip reikšmingi pirmajame tyrimo etape, daromas poveikis namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms priklauso nuo komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnio bei ekonomikos ciklo fazės. Komercinių bankų sektoriaus koncentracijos laipsnio įtakos analizuojamų veiksnių poveikio skirtumams sumodeliuoti gali būti naudojami sąveikos kintamieji. Sąveikos sukuriamos tarp veiksnio, kuris pirmame analizės etape nustatytas kaip statistiškai reikšmingas ir pseudokintamojo, kuris atspindi tam tikros komercinių bankų sektoriaus koncentracijos šalių grupę. Jei šalys suskirstomos į keletą grupių, tai vienos iš grupių sąveika į modelį neįtraukiama ir ši grupė tampa palyginamąja, o koeficientų įverčiai prie sąveikos kintamųjų parodo atitinkamoje komercinių bankų sektoriaus koncentracijos šalių grupėje tiriamo veiksnio poveikio skirtumą lyginant su palyginamąja grupe. Vadovaujantis panašia logika modeliuojama ir ekonomikos ciklo fazės įtaka komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų poveikio namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidų skirtumams. Tiriamas laikotarpis suskirstomas į ekonomikos ciklo fazes ir sukuriami pseudokintamieji, atspindintys jas. Naudojant šiuos pseudokintamuosius ir pirmame analizės etape nustatytus statistiškai reikšmingus veiksnius sukuriamos sąveikos, kurios, išskyrus vieną, įtraukiamos į modelį. Į modelį neįtraukta per sąveiką ciklo fazė taps palyginamąja, o koeficientų įverčiai prie sąveikos kintamųjų atspindės atitinkamoje ekonomikos ciklo fazėje tiriamo komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultato poveikio namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms skirtumą lyginant su palyginamąja ekonomikos ciklo faze. Modeliai, kuriuose įtraukti sąveikos kintamieji, bus pateikti empirinėje dalyje, po pirmojo tyrimo etapo nustačius, kurie komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatai ir kada daro statistiškai reikšmingą poveikį namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms. Empirinio tyrimo imties pristatymas: ES šalių bankinio sektoriaus veiklos rezultatų, namų ūkių vartojimo bei bendrojo kapitalo formavimo išlaidų dinamika Ankstesnėje tyrimo dalyje pristatytas modelis bus pritaikytas ES-28 šalių grupei analizuojant ketvirtinius m. duomenis, todėl tyrimui naudojami duomenys einamosiomis kainomis perskaičiuoti eliminuojant sezoniškumo efektą. Šioje dalyje pateikiama apibendrinta analizuojamų duomenų dinamika: (i) kiekvienu tiriamu laikotarpiu visai EU-28 šalių grupei namų ūkio galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidų dinamika; (ii) pokyčiai per visą tiriamą laikotarpį kiekvienai analizuojamai EU-28 grupės šaliai komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatų dinamika. 2 paveiksle matyti, kad visą analizuojamą laikotarpį ES šalių namų ūkių vartojimo išlaidos per kalendorinį ketvirtį išaugo nuo 1,25 trilijono EUR iki 2,01 trilijono EUR ir perkopė 60 proc. augimo ribą. Bendras ES šalių namų ūkių vartojimo augimas visą tiriamąjį laikotarpį vyko nuosekliai, išskyrus du periodus: m. finansinės krizės laikotarpį ir 2012 m. vartojimo augimo sulėtėjimą dėl neigiamų vartotojų ateities lūkesčių.

12 140 2 pav. ES-28 namų ūkių galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidos Šaltinis: sudaryta tyrimo autorių, remiantis Eurostat duomenimis. Lyginant namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų pokyčius ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidų pokyčius pastebimi akivaizdūs skirtumai: namų ūkių vartojimo išlaidos visą tiriamąjį laikotarpį augo nuosekliai ir, nepaisant ekonomikos sulėtėjimo krizės laikotarpiu, sumenko nežymiai, o bendrojo kapitalo formavimo išlaidos kito netolygiai ir jautriai reagavo į bet kokius pokyčius ES ekonominėje erdvėje. Iki 2008 m. vyko nuosaikus investicinių išlaidų augimas visose ES valstybėse, tačiau 2008 I ketvirtį prasidėjus pasaulinei finansų krizei ES šalyse, bendrojo kapitalo formavimo išlaidos sumažėjo m. Europos ekonomikai atsigaunant, augo ir ES šalių investicijų srautai, tačiau investicinės išlaidos kito labai netolygiai. Nepaisant aiškių ekonomikos atsigavimo ženklų 2013 m., investicinių išlaidų apimtys iki pat tyrimo laikotarpio pabaigos nepasiekė ikikrizinio lygio. Investicinių išlaidų nepastovumas rodo ir nevieningą ES politiką, kurią ir komerciniai bankai, ir verslo subjektai vertino labai atsargiai ir investuoti neskubėjo. Įvertinus visus minėtus faktus, formuojama išvada, kad ES visuomenės polinkis vartoti sparčiai auga, o polinkis formuoti bendrojo kapitalo išlaidas, nukreiptas į naujų darbo vietų ir produktų kūrimą, yra labai nepastovus ir sunkiai prognozuojamas. Dėl šios priežasties didėja atotrūkis tarp vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidų, o per visą tyrimo laikotarpį šis skirtumas padidėjo nuo 2,5 iki 3 kartų. Labiausiai namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos augo vėliausiai prie ES prisijungusiose narėse (Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos ir Estijos), jų namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos per visą tyrimo laikotarpį augo daugiau nei 100 proc. Komercinių bankų veiklos rezultatus atspindinčių rodiklių dinaminė analizė pradedama komercinių bankų sektoriaus

13 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis pav. ES šalių komercinių bankų išduotų paskolų m. ketvirčių vidurkiai ir pokyčiai per visą tiriamą laikotarpį Pastaba: Bulgarijos duomenys nepateikti. Šaltinis: sudaryta tyrimo autorių, remiantis Eurostat duomenimis. suteiktų paskolų klientams vertinimu. Paskolos komercinių bankų veikloje vienas pagrindinių bankų pajamų ir pelno šaltinių, o šalies ūkio veikloje vienas pagrindinių ekonomikos skatinimo impulsų. Per visą analizuojamą laikotarpį komercinių bankų suteiktų paskolų apimtys ES valstybėse išaugo beveik 3 kartus: nuo 6,95 trilijono eurų iki 19,22 trilijono eurų. Bendras m. suteiktų paskolų augimas siekė 176,57 proc., tačiau augimo tendencija visu analizuojamu laikotarpiu nebuvo nuosekli m. ekonominė krizė tiesiogiai paveikė ES finansų rinką ir joje dirbančių komercinių bankų veiklą. Komerciniai bankai ekonominės krizės laikotarpiu patyrę didelių finansinių nuostolių griežtino paskolų išdavimo procesą ir ribojo suteikiamų paskolų apimtis. Griežtesnę priežiūros politiką taikė ir daugelio ES šalių centriniai bankai, dėl šios priežasties iki 2007 m. pabaigos augusi komercinių paskolų rinka 2008 m. perėjo į recesiją, o ryškesni jos atsigavimo ženklai pastebimi tik 2011 m. pabaigoje, bankų sistemai pradėjus švelninti paskoloms taikomus apribojimus ir sankcijas. Paskolų pokyčiai nebuvo tolygūs ir atskirų ES narių viduje: vienų valstybių ketvirčio paskolų augimas buvo labai didelis, kitų minimalus, dar kitų neigiamas (3 pav.). Didžiausiu augimu išsiskyrė Ispanijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės valstybės: jų ketvirčio paskolų augimas viršijo 120 proc. ribą. Tokį spartų skolintų pinigų poreikio augimą įtakojo vykdomos ES paramos programos ir naujų ES narių įstojimas 2004 ir 2007 m. Didžiausias komercinių bankų suteiktų paskolų apimčių sumažėjimas fiksuojamas Graikijoje, Airijoje ir Kipre, tačiau objektyviai vertinti šio sumažėjimo priežastis trukdo santykinai riboti šių šalių atsakingų institucijų pateikiami statistiniai duomenys. Dar vienas reikšmingas komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatus atspindintis rodiklis indėliai. Jie leidžia

14 142 įvertinti ne tik komercinių bankų turimus finansinių išteklių rezervus, bet kartu rodo ir visuomenės pajamų pokyčių tendencijas bei taupymo lygį. Visu tyrimo laikotarpiu indėlių apimtys ES komerciniuose bankuose padidėjo 172,38 proc.: 1999 I ketvirtį ES komerciniuose bankuose buvo laikoma 11,45 trilijono eurų įvairių rūšių indėlių, o 2014 m. IV ketvirtį indėliai ES šalių komerciniuose bankuose siekė 31,25 trilijonus eurų. Analogiškai paskolų situacijai, indėlių pokyčiai nebuvo nuoseklūs: iki 2007 m. IV ketvirčio nuosekliai augusios 2008 m. indėlių apimtys pradėjo chaotiškai svyruoti. Sumaištis pasaulinėje finansų rinkoje keitė ir ES juridinių ir fizinių subjektų įpročius: vieni pinigus leido bijodami nuvertėjimo pirko prekes ir paslaugas, dengė kreditus ir leido santaupas; kiti dėl augančių indėlių palūkanų normų dar griežčiau taupė ir ribojo vartojimą bei nebūtinąsias išlaidas. Tokia nepastovi tendencija sąlygojo ketverius metus (2008 I ketvirtis 2012 I ketvirtis) trukusį neapibrėžtumo laikotarpį ES komercinių bankų indėlių rinkoje. Visiškai ES komercinių bankų indėlių rinka stabilizavosi tik 2013 m. pradžioje. Bendra ES tendencija neatspindi kiekvienos jos narės situacijos ir skirtingo kiekvienos šalies poveikio bendrai ES šalių indėlių rinkai. 4 paveiksle matyti, kad didžiausiais indėlių įnašais į bendrą ES šalių komercinių bankų indėlių rinką išsiskyrė 6 šalys: Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Italija ir Olandija. Šių šalių komerciniuose bankuose saugomi indėliai sudaro 80 proc. visų ES indėlių resursų. Didžiausiais augimo tempais (kaip ir paskolų rinkoje) išsiskyrė Ispanijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės valstybės: jų indėlių augimas viršijo 100 proc. ribą. Labiausiai komercinių bankų indėlių apimtys mažėjo Graikijoje, Airijoje ir Kipre, tačiau dėl jau anksčiau minėtų statistinių duomenų objektyvumo priežasčių, šių šalių situacija nėra detaliau analizuojama. 4 pav. ES šalių komercinių bankų priimtų indėlių m. ketvirčių vidurkiai ir pokyčiai per visą tiriamą laikotarpį Pastaba: Bulgarijos duomenys nepateikti. Šaltinis: sudaryta tyrimo autorių, remiantis Eurostat duomenimis.

15 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis 143 Trečias bankinio sektoriaus veiklos rezultatus atspindintis rodiklis komercinių bankų valdomas turtas. Šis rodiklis leidžia įvertinti pavienių ir visos šalies komercinių bankų dydį ir turimą finansinį potencialą. Skaičiavimai leidžia daryti išvadą, kad iš visų iki šiol tirtų komercinių bankų veiklos rodiklių, bankų turtas per visą tyrimo laikotarpį augo daugiausiai 210,44 proc. Nuo tyrimo pradžios iki visuotinio ekonominio sąstingio (2008 m.) šio rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei 2 kartus ir nepaisant tarpinių svyravimų, 2012 m. pabaigoje šio rodiklio reikšmė pasiekė aukščiausią ribą 55,22 trilijono eurų. Tokia tendencija rodo stiprėjančią finansinio kapitalo koncentraciją komercinių bankų sektoriuje ir augančią ES ekonomikos priklausomybę nuo komercinių bankų sistemos. Pavienių ES šalių tyrimo rezultatai naujų tendencijų neatskleidė (5 pav.). Didžiausia komercinių bankų turto dalis sukaupta didžiausiose ES valstybėse: Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Dar labiau verčia sunerimti tendencija, kad trys iš minėtų valstybių (Ispanija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) patenka į sparčiausiai komercinių bankų turtą padidinusių šalių (Ispanijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės valstybės) dešimtuką, kurių komercinių bankų valdomo turto viso laikotarpio augimas viršija 100 proc. Bulgarijos, Danijos ir Kroatijos bankų sukauptas turtas per visą tyrimo laikotarpį nepakito, o Italijos ir Rumunijos komercinių bankų turto dydžiai nežymia dalimi sumažėjo. Sparčiausiai krito Graikijos, Airijos ir Kipro bankų sukaupto turto dydis, tačiau dėl santykinai riboto statistinių duomenų kiekio ši tendencija nėra tiksli ir detaliau neanalizuojama. Komercinių bankų paskolų marža dydis, rodantis skolintų pinigų kainą ir banko uždirbamą pelną iš paskolų. Nuo komercinių bankų paskolų maržos dydžio priklauso fizinių ir juridinių asmenų 5 pav. ES šalių komercinių bankų valdomas turtas 2014 m. pabaigoje ir pokyčiai per visą tiriamą laikotarpį Pastaba: Bulgarijos duomenys nepateikti. Šaltinis: sudaryta tyrimo autorių, remiantis Eurostat duomenimis.

16 144 skolinimosi galimybės. Per visą tyrimo laikotarpį paskolų marža kito nevienodai. Auganti ES šalių ekonomika, didėjanti komercinių bankų konkurencija ir skolintų pinigų pasiūla vertė ES šalių komercinius bankus mažinti paskolų maržas ir švelninti paskolų išdavimo sąlygas. Visų šių veiksmų pasekmė: nuo 1999 m. iki 2008 m. I ketvirčio paskolų marža sumažėjo beveik 5 kartus. Tačiau per daug liberalios skolinosi sąlygos ir silpna komercinių bankų kontrolė 2008 m. komerciniams bankams atnešė daug nuostolių. Klientų nesugebėjimas grąžinti pasiskolintų pinigų ir pasaulinė ekonomikos recesija privertė komercinius bankus kelti skolintų pinigų kainą ir griežčiau kontroliuoti paskolų rizikos valdymo mechanizmus m. prasidėjęs paskolų maržos kilimo etapas ES valstybėse piką pasiekė 2009 m. III ketvirtį 4,57 proc. Nepaisant to, kad 2010 m. II ketvirtį įtampa finansų rinkoje pradėjo mažėti, iki pat tyrimo pabaigos vidutinė paskolų marža komerciniuose bankuose nenukrito žemiau negu 2,8 proc. riba. Kiekvienos ES šalies maržų vidutiniai dydžiai ir pokyčių tendencijos pateiktos 6 pav. Tyrimo laikotarpiu didžiausia vidutinė marža užfiksuota Vengrijoje (5,704 proc.), Rumunijoje (5,20 proc.), Bulgarijoje (4,82 proc.), Lenkijoje (4,74 proc.), Lietuvoje (4,54 proc.), Latvijoje (4,26 proc.) ir Kipre (4,46 proc.), o mažiausios paskolų maržos buvo Danijoje (1,55 proc.), Liuksemburge (1,51 proc.), Austrijoje (1,64 proc.), Suomijoje (1,36 proc.), Švedijoje (1,62 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (1,72 proc.). Vidutinė viso laikotarpio ES komercinių bankų išduodamų paskolų marža buvo 2,86 proc. Pusė ES valstybių šią vidutinę ribą viršijo, kita pusė buvo žemiau negu ši riba. Per visą laikotarpį labiausiai paskolų marža padidėjo Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Olandijoje ir Portugalijoje jose per tyrimo laikotarpį ji padidėjo daugiau nei 100 proc. Labiausiai paskolų marža sumažėjo Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje šiose šalyse ji krito daugiau nei 60 proc. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad visų analizuotų komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatus atspindinčių rodiklių pokyčiai nebuvo tolygūs m. sumaištis pasaulinėje finansų rinkoje keitė ir ES komercinių 6 pav. ES šalių komercinių bankų teikiamų paskolų vidutinės maržos m. ir pokyčiai per visą tiriamą laikotarpį Šaltinis: sudaryta tyrimo autorių, remiantis Eurostat duomenimis.

17 Komercinių bankų sektoriaus veikla kaip ES šalių privačių vidaus išlaidų Granger priežastis: panelinių duomenų modelis 145 bankų elgesį. Sumažėjus paskolų ir indėlių apimtims, mažėjo ir ES komercinių bankų valdomas turtas, o auganti įtampa finansų rinkoje sąlygojo paskolų maržos augimą. Nepaisant pokyčių ir svyravimų, paskolų rinka per visą laikotarpį augo 176,57 proc., indėlių ES komerciniuose bankuose padidėjo 172,38 proc., o bankų turto augimas viršijo 210 proc. ribą ir pasiekė 55,22 trilijonus eurų. Komercinių bankų paskolų marža krito ir, nepaisant intensyvių svyravimų, per visą tyrimo laikotarpį sumažėjo 38,75 proc. arba 1,88 procentiniais punktais (nuo 4,74 proc. iki 2,86 proc.). Komercinių bankų sektoriaus poveikio vertinimas ES šalių privačioms vidaus išlaidoms Empirinis tyrimas atliekamas ES-28 šalių grupėje su 1999K1 2014K4 laikotarpio duomenimis (panelinė struktūra 28X64). Tyrimo metu analizuojamų veiksnių poveikis bus vertinamas su galimu vėlavimu iki vienerių metų (q=4), todėl daromo poveikio įvertinimas apsiriboja labai trumpu ir trumpu laikotarpiu. Modeliai (5) ir (6) pritaikyti tiriamiems duomenims bei maksimaliam poveikio vėlavimui iki vienerių metų turės tokią formą: Δln(C i,t )=α+ar(1)+δ 7 td2000k3+ +δ 64 td2014k4+β 1,1 Δln(L i,t-1 )+ + β 1,4 Δln(L i,t-4 )+β 2,1 Δln(D i,t-1 )+ +β 2,4 Δln(D i,t-4 )+β 3,1 Δln(A i,t-1 )+ +β 3,4 Δln(A i,t-4 )+ β 4,1 Δ(m i,t-1 )+ +β 4,4 Δ(m i,t-4 )+c 1,1 Δln(INC i,t-1 )+ +c 1,4 Δln(INC i,t-4 )+ c 2,1 Δln(S i,t-1 )+ +c 2,4 Δln(S i,t-4 )+c 3,1 Δln(E i,t-1 )+ +c 3,4 Δln(E i,t-4 )+Δu i,t Δln(I i,t )=α+ar(1)+δ 7 td2000k3+ +δ 64 td2014k4+β 1,1 Δln(L i,t-1 )+ +β 1,4 Δln(L i,t-4 )+ β 2,1 Δln(D i,t-1 )+ +β 2,4 Δln(D i,t-4 )+β 3,1 Δln(A i,t-1 )+ +β 3,4 Δln(A i,t-4 )+β 4,1 Δ(m i,t-1 )+ + β 4,4 Δ(m i,t-4 )+c 1,1 Δ(r i,t-1 )+ +c 1,4 Δ(r i,t-4 )+c 2,1 Δ(TAX i,t-1 )+ + c 2,4 Δ(TAX i,t-4 )+ c 3,1 Δln(EW i,t-1 )+ +c 3,4 Δln(EW i,t-4 )+c 4,1 Δln(ICI i,t-1 )+ +c 4,4 Δln(ICI i,t-4 )+Δu i,t (5) (6) Apskaičiavus modelių parametrų įverčius OSL metodu su standartine įverčių kovariacijų matrica, nustatyta, kad abiejų modelių paklaidoms būdinga autokoreliacija ir heteroskedastiškumas, 2 lentelėje pateikti rezultatai gauti naudojant HAC įverčių kovariacijos matricą. Tyrimo imtys, su kuriomis atliekami modelių skaičiavimai, skiriasi dėl to, kad analizėje naudojami nesubalansuoti paneliniai duomenys (tyrimui neprieinami visi kiekvienos šalies duomenys tiriamu laikotarpiu). Analizės rezultatai rodo, kad trumpuoju laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidoms poveikį daro pajamų didėjimas (joms išaugus vienu procentu vartojimo išlaidos auga vidutiniškai 0,18 proc.) ir augantis vartotojų pasitikėjimas ekonomika (vienu procentu didesnis vartotojų pasitikėjimo ekonomika indeksas, atspindintis optimistinių lūkesčių formavimąsi, sukelia 0,08 proc. vartojimo išlaidų augimą). Nustatyta, kad santaupų apimčių pasikeitimas trumpuoju laikotarpiu vartojimo išlaidų pokyčiams įtakos nedaro. Trumpuoju laikotarpiu vidutinės paskolų verslui palūkanų normos, mokesčių naštos ir efektyvaus darbo užmokesčio poveikis bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms

18 146 2 lentelė Komercinių bankų sektoriaus veiklos rezultatus atspindinčių rodiklių poveikio namų ūkių galutinio vartojimo ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidoms ir jo pasireiškimo laiko nustatymas (7) modelis (9) modelis (5) modelis (6) modelis Koeficientų įverčiai 0,005 0,005 α 0,010 0,010 0,262*** 0,250 AR(1) 0,203 0,413*** 0,008* 0,008 td2000k3 0,011 0,246 0,014** 0,014** td2014k4 0, KBS koncentracijos laipsnio įtaką poveikio skirtumams atspindintys įverčiai Ekonomikos ciklo fazės įtaką poveikio skirtumams atspindintys įverčiai KBS veiklos rezultatus atspindinčių rodiklių poveikio įverčiai Δln(L i,t-1 ) 0,134* 0,139 t-2 0,060* 0,031 t-3 0,033* 0,010 t-4 0,035 0,234*** Δln(D i,t-4 ) 0,076*** 0,041** Δln(D i,t-1 ) 0,058 0,170 med 0,052** cris 0,090*** t-2 0,030 0,054 low 0,090*** aftercris 0,014 t-3 0,004 0,089 Δln(A i,t-3 ) 0,006 0,050** t-4 0,042** 0,147 med 0,000 cris 0,003 Δln(A i,t-1 ) 0,008 0,033 low 0,000 aftercris 0,004 t-2 0,005 0,034 Δln(A i,t-4 ) 0,012 0,018 t-3 0,046** 0,142 med 0,051** cris 0,001 t-4 0,020** 0,022 low 0,088*** aftercris 0,017 Δ(m i,t-1 ) 0,002 0,051 t-2 0,002* 0,052 t-3 0,001 0,043 t-4 0,001 0,411 Kontroliuojamų kintamųjų įverčiai Δln(IN- 0,005 0,008 C i,t-1 ) Δ(r i,t-1 ) 0,145*** 0,151*** t-2 0,181*** 0,053 t-2 t-3 0,037 0,029 t-3 t-4 0,087 0,407 t-4 Δln(S i,t-1 ) 0,009 0,003 Δ(TAX i,t-1 ) t-2 0,004 0,003 t-2 t-3 0,016 0,004 t-3 t-4 0,011* 0,002 t-4 0,032*** 0,025*** Δln(E i,t-1 ) 0,029** 0,110 Δln(E- W i,t-1 ) t-2 0,013 0,132 t-2 0,038*** 0,039*** t-3 0,032*** 0,144 t-3 0,005 0,003 t-4 0,019** 0,177 t-4 0,041*** Δln(ICIi,t-1 0,045 t-2 0,008 t-3 0,020 t-4

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2016 m. kovo mėn.

ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2016 m. kovo mėn. 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai 1 1 Euro zonos perspektyva: apžvalga ir pagrindinės ypatybės Tikimasi, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tęsis, tačiau bus lėtesnis,

Detaliau

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA... III. DRAUDIMO TARPININKŲ RINKOS APŽVALGA....7 L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A

Detaliau

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ NELYGYBĖS ŠALINIMAS 1. ĮVADAS Pastaraisiais metais paaštrėjo nelygybės problema. Ekonomikos krizė stipriai paveikė Europą ne vienus metus trukęs gyvenimo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros

Detaliau

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8

ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonomikos biuletenis 2017 / 8 Turinys Ekonominė ir pinigų aplinkos raida 2 Apžvalga 2 1 Išorės aplinka 5 2 Finansų raida 11 3 Ekonominis aktyvumas 16 4 Kainos ir sąnaudos 21 5 Pinigai ir kreditas 26 6

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2018 ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius www.lb.lt

Detaliau

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius

Detaliau

Microsoft Word - mb lt _2_.doc

Microsoft Word - mb lt _2_.doc BALANSAS Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke Grynieji pinigai 18.510 Lėšos centriniame banke 33.881 52.390 Lėšos bankuose 107.869 Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas

Detaliau

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA 2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2 Suvestinė redakcija nuo 2010-06-30 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 22-696, i. k. 104505ANUTA00000001 Nauja redakcija nuo 2010-06-30: Nr. 03-58, 2010-05-25, Žin. 2010, Nr. 63-3141 (2010-05-31), i.

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ]

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ] KLIENTO ANKETA JURIDINIAM ASMENIUI DĖL PREKYBOS DNB TRADE PLATFORMOJE Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio LR Finansinių priemonių rinkų

Detaliau

Microsoft Word - GF ATASKAITA.doc

Microsoft Word - GF ATASKAITA.doc LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ FONDE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ATLIKTO FINANSINIO (TEISĖTUMO) AUDITO REZULTATŲ 2009 m.

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nuo ko pradėti investuoti? Aurimas Martišauskas auskas AB FMĮ FINASTA Direktorius Robertas Kijosakis Vargšai dirba dėl pinigų ir juos išleidžia, turtingųjų paslaptis gebėjimas pinigus priversti dirbti

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 27 d įsakymo Nr. V-445 redakcija)

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

Statements of Income

Statements of Income AB SEB VILNIAUS BANKAS 2005 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ FINANSINĖ ATASKAITA 2 Pelno (nuostolių) ataskaita už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d. Grupė Bankas 2005 2004 2005 2004 218 440 167 299

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI

SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis INVESTICINIAI LAKŠTAI SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 01 22 2013 02 04 INVESTICINIAI LAKŠTAI Su Brent naftos kaina susieti investiciniai lakštai Emisija SEB IL Brent nafta Platinimo laikotarpis 2013 m. sausio

Detaliau

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global

Detaliau

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 (Cash flow) doc.a Paškevičius 1 2 -

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas 2017 m. spalio mėn. Turinys 1 Įvadas 2 2 Bendra koncepcija 3 2.1

Detaliau

LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I

LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I Turinys I. BENDRI II PAKOPOS PF RINKOS DUOMENYS... 4 II. II PAKOPOS PF INVESTICINĖS

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai doc.a Paškevičius 1 Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 Balansas (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 Pinigų

Detaliau

COM(2018)409/F1 - LT

COM(2018)409/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 05 23 COM(2018) 409 final Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2018 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Prancūzijos stabilumo

Detaliau

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d Projektas PATVIRTINTA Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. d. įsakymu Nr. NEKILNOJAMOJO TURTO OPERACIJŲ, FINANSINIŲ, APSKAITOS IR DRAUDIMO PASLAUGŲ SEKTORIAUS PROFESINIS

Detaliau

Metø ataskaita

Metø ataskaita Metø ataskaita 2012 2012 LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2012 VILNIUS 2013 ISSN 1648-9020 (online) Lietuvos banko valdyba 2012 m. ataskaitą patvirtino 2013 m. balandžio 25 d. Ją rengiant, panaudoti Lietuvos

Detaliau

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius,

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, 2017 1 UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA

Detaliau

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba PATVIRTINTA Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016

Detaliau

(Microsoft Word - Aur\353s.doc)

(Microsoft Word - Aur\353s.doc) DĖL GAUTOS INFORMACIJOS APIE ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ BANKUOSE IR KITOSE KREDITO ĮSTAIGOSE BEI FINANSŲ ĮMONĖSE, TEIKIMĄ KREDITŲ BIURAMS APIBENDRINIMO Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2009 m. sausio

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

BALSO SKAMBUČIŲ UŽBAIGIMO JUDRIOJO RYŠIO TINKLE SĄNAUDŲ APSKAIČIAVIMO PAAIŠKINIMAS IR SKAMBUČIŲ INICIJAVIMO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPŲ PAAIŠKINIMAS

BALSO SKAMBUČIŲ UŽBAIGIMO JUDRIOJO RYŠIO TINKLE SĄNAUDŲ APSKAIČIAVIMO PAAIŠKINIMAS IR SKAMBUČIŲ INICIJAVIMO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPŲ PAAIŠKINIMAS BALSO SKAMBUČIŲ UŽBAIGIMO JUDRIOJO RYŠIO TINKLE SĄNAUDŲ APSKAIČIAVIMO PAAIŠKINIMAS IR SKAMBUČIŲ INICIJAVIMO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPŲ PAAIŠKINIMAS I. ĮŽANGA Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos

Detaliau

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt Šį vadovą parengė nepriklausoma apskaitos įmonė 2018 m. rugsėjo LIETUVA SU TRUMPALAIKE NUOMA SUSIJĘ MOKESČIŲ KLAUSIMAI Toliau pateikta informacija yra gairės, padėsiančios susipažinti su kai kuriais mokesčių

Detaliau

LIETUVOS BANKO VALDYBOS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS Suvestinė redakcija nuo 2006-06-30 iki 2006-12-31 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 7-223, i. k. 100505ANUTA00000172 LIETUVOS BANKO VALDYBOS N U T A R I M A S DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės

Detaliau

Financial engineering from ERDF

Financial engineering from ERDF Ūkio ministerijos administruojamos finansų inžinerijos ir su ja susijusios priemonės Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto 3 uždavinys: Pagerinti SVV subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių,

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019 LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa 032819_EU_li 2019 4LIFE Europa Mūsų istorija Europoje Pagrindinį biurą Ispanijoje 4Life atidarė 2007 metais Barselonoje. Vėliau atidarėme dar du biurus Romoje ir Hamburge.

Detaliau

Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 p

Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 p Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 priedas 2019 m. balandžio 23 d. Dokumentą parengė UAB

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015

Detaliau

Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas , S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2016 m. kovo 18 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠ

Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas , S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2016 m. kovo 18 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠ Kelmės rajono Kražių gimnazija Įmonės kodas 190093592, S.Dariaus ir S. Girėno g.2, Kražiai, Kelmės rajonas 2016 m. kovo 18 d. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. BENDROJI DALIS Kelmės rajono Kražių

Detaliau

MergedFile

MergedFile VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2015 M. SAUSIO 15 D. NUTARIMO NR. O3-3 DĖL ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO, SKIRSTYMO

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

Automatinis skolinimas Automatinio skolinimo paslauga automatiškai teikia pasiūlymus paskolų prašymams pagal Jūsų pasirinkto portfelio rinkinio nustat

Automatinis skolinimas Automatinio skolinimo paslauga automatiškai teikia pasiūlymus paskolų prašymams pagal Jūsų pasirinkto portfelio rinkinio nustat Automatinis skolinimas Automatinio skolinimo paslauga automatiškai teikia pasiūlymus paskolų prašymams pagal Jūsų pasirinkto portfelio rinkinio nustatymus. Automatinio skolinimo paslauga yra efektyvi priemonė

Detaliau

Kaunas

Kaunas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2006 METŲ 2005 TURINYS 1. IŠVADOS, SIŪLYMAI IR AUDITO ATLIKIMO PRINCIPAI... 3 2. VALSTYBĖS PAJAMŲ IR ASIGNAVIMŲ SKOLOS VALSTYBĖS

Detaliau

POTENCIALI GRĄŽA FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR SU JOMIS SUSIJUSIŲ RIZIKŲ APRAŠAS Šis rizikos aprašas skirtas UAB FMĮ INVL Finasta klientams. Dokumente trump

POTENCIALI GRĄŽA FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR SU JOMIS SUSIJUSIŲ RIZIKŲ APRAŠAS Šis rizikos aprašas skirtas UAB FMĮ INVL Finasta klientams. Dokumente trump POTENCIALI GRĄŽA Šis rizikos aprašas skirtas UAB FMĮ INVL Finasta klientams. Dokumente trumpai aprašytos pagrindinės finansines priemonės ir joms būdingiausios rizikos. Rekomenduojame, peržvelgus dominančią

Detaliau

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių

Detaliau

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx 2012 M. GRUODŽIO 31 D. ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS BANKO FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU

Detaliau

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir

Detaliau

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS

N E K I L N O J A M O J O T U R T O R I N K O S D A L Y V I Ų A P K L A U S O S A P Ž V A L G A / 2 NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS NAMŲ ŪKIŲ FINANSINĖS ELG- SENOS APKLAUSOS APŽVALGA 1 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS APŽVALGA 213 217 m. I ketvirtis 213 ISSN 2424-5828 (ONLINE) 2 NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS DALYVIŲ APKLAUSOS

Detaliau

METŲ ATASKAITA 2004

METŲ ATASKAITA 2004 LT METŲ ATASKAITA EUROPOS CENTRINIS BANKAS METŲ ATASKAITA Visuose 2005 m. ECB leidiniuose naudojamas 50 eurų banknoto motyvas. METŲ ATASKAITA Europos centrinis bankas, 2005 m. Adresas Kaiserstrasse 29

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis "Giliukas", , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis Giliukas, , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu Elektroninio dokumento nuorašas FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

Microsoft Word - Palmolive_Drogas_full_rules_April_2019.doc

Microsoft Word - Palmolive_Drogas_full_rules_April_2019.doc Žaidimo Pirkite bet kurį PALMOLIVE produktą parduotuvėse Drogas ir laimėkite SPA Vilnius dovanų kuponą! rengimo taisyklės: 1. ŽAIDIMO UŽSAKOVAS, ORGAIZATORIUS IR PRIZŲ KOORDINATORIUS 1.1. Žaidimo užsakovas

Detaliau