Microsoft Word Bet pradžioje taip nebuvo.doc

Transkriptas

1 BET PRADŽIOJE TAIP NEBUVO 1 Labas vakaras, draugai. Labai džiaugiuosi vėl sugrįžęs šiandien vakare į tarnavimą Viešpačiui Dievui. Ir tikiu Jo palaiminimais šiandieniniuose tarnavimuose. 2 Džiaugiuosi matydamas šiandien vakare brolį Robertą Dogertį ten, gale, kambaryje. Tai Brolis Dogertis buvo mano pirmos kompanijos rėmėjas. Aš prisimenu, kaip aš važinėjau pas jį. Čia dar sėdi kai kurie žmonės, kurie padėjo man ten nuvažiuoti. Ir štai brolis Kričas, aš manau, vienas iš jų. Regėjimas tik pradėjo pildytis, ir Viešpaties Angelas tik ką sutiko mane čia, Žaliajame malūne, pasakojo man, kas įvyks. Ir nepraėjo netgi dvi savaitės, kaip jis paskambino, kad aš atvažiuočiau į Sent Luisą. Jos dukrelei buvo kažkas panašaus į šventojo Vito šokį. 3 Ir mes nuvykome ten ir meldėmės, ir padarėme visokios rūšies pažadus, ir atrodė, kad nieko tiesiog neatsitiks. Aš tiesiog ruošiausi pasilikti, (nes prieš tai aš neturėjau kompanijos) kol tai

2 nepasibaigs, kol aš nesužinosiu, ką norėjo padaryti Viešpats. 4 Jūs žinote, brolis Robertas, aš manau, kad gerai, kad aš palikau visa tai, kaip yra. Nes, galbūt, ten nebūtų tiek daug išgelbėtų. Bet tiesiog pasilikti prie vieno atvejo, kol tai neišsispręs, kol nesužinosiu. 5 Ir tai buvo sekančią dieną, man atrodo, maždaug antrą ar trečią dienos valandą, ar tą pačią dieną. Aš dabar neprisimenu. Ir aš sėdėjau mašinoje prie pastoriaus namų. Ir ten buvo jo tėvas. O aš buvau vienas. Aš pajaučiau, kaip atėjo Šventoji Dvasia, ir aš išėjau iš pastoriaus namų ir atsisėdau ten. Ir mažoji Betti tiesiog klykė, kaip laukinė. Ir daktarai nieko negalėjo jai padėti. Ir mama, ir tėtis abu nekaip atrodė. Jie sėdėjo su ja ištisas dienas ir savaites. Ir štai ten atėjo regėjimas, tiesiog prieš mašiną, tiesiog priešais mašiną. Aš pamačiau regėjimą ir įbėgau, ir pasakiau broliui Robertui, ką daryti. Kad mergaitė pasveiks. 6 Aš manau, tu pasakei, kad rytoj vakare ji bus čia, ar ne taip, broli Robertai, kad paliudytų? Taigi, dabar, jeigu Tai buvo prieš keturiolika metų, man atrodo, prieš dvylika ar trylika metų. [Brolis Robertas Dogertis sako: Aš manau, trylika. Red.] Prieš trylika metų. Ir ji sveika, puikiai atrodo, jauna moteris. Bus čia rytoj vakare, jeigu leis Viešpats.

3 7 Dieviškasis išgydymas tęsiasi lygiai tiek, kiek tęsiasi tikėjimas, taip, kiek tęsiasi tikėjimas. 8 Ir, aš galvoju, aš matau brolį Fredą Sotmaną ir mano draugus iš Kanados, irgi sėdi štai čia. Džiaugiuosi jus visus matydamas šiandien vakare čia. Ir daug kitų draugų. Aš norėčiau, kad būtų laiko pasveikinti kiekvieną iš jūsų. Man atrodo, tiesiog iš čia aš negalėsiu, bet aš noriu, kad jūs žinotumėte, kad mes iš visos širdies sakome jums: Sveiki atvykę!. Čia brolis Boidas, man atrodo, aš prisimenu jį. Ir brolis menonitas. Taigi, mes laimingi, kad jūs čia dėl šio trumpo bendravimo aplink Dievo Žodį. Ir dabar, rytoj 9 Mes, taip pat, norime pranešti apie paskutines knygas. Taigi, mes čia ne 10 Aš negaliu prisiminti to brolio, menonito, kuris sėdi kartu su mumis. Aš negaliu [Brolis sako: Charsonas. Red.] Charsonas. Taip. 11 Knygos ten, gale, ten gale, ant stalo. Tai paskutiniai Žinios leidiniai. Jų dar niekada nenaudojo kompanijose. Jos ten gale, su juostomis, pačios paskutinės iš žinios ir taip toliau. Ir vaikinai išspausdino jas, ir jas galima įsigyti pastato gale, kai jūs šiandien išeisite. Ir aš galvoju, kad 12 Ir ryte, aš galvoju, kad pokalbiai prasidės maždaug aštuntą ar puse aštuonių, nuo ryto. Ir, tai bent! Aš pasakiau jam surengti pokalbius dėl tų, kas norėtų pasimatyti su manimi asmeniškai

4 dėl dvasinių dalykų. O, aš nesuvokiau, kad ši maža maldykla čia bus tai bus tokiu būdu. Bet ji buvo perpildyta. Tai bent! Taigi, gerai, tai gerai. Kartais Viešpats palaimintas tuo, ką mes bandome padaryti, padaryti kažką, kas padės broliams ir seserims kelyje. 13 Taigi, kiekvieną vakarą mes bandome surasti kažką, ko aš ieškau. Ir tai ką Viešpats per regėjimą parodė man: mano tarnavimas atliks trečią permainą. Ir aš laukiu šito, kad tai prasidėtų čia, bažnyčioje. Aš nežinau, įvyks tai ar ne, bet aš su nekantrumu laukiu, kad daryti tai. Ir aš tikiu, kad tai bus kažkokiu būdu, kad Aš būsiu pajėgus pamokslauti Evangeliją taip arba kažką daryti, kas padės kenčiančiai žmonijai ateiti prie žymiai laimingesnio gyvenimo būdo ir daug sveikesnio. Tai mano nuoširdus noras. Taigi, galbūt, kad ir šiandien 14 Aš paklausiau savo marčios dėl maldos kortelių, ir ji ten jų daugiau nebeturi. Ir jie, paprastai, pas Billą. Ir pas Džiną ir Leo jų nėra. Taigi, mes tiesiog turėsime tarnavime apseiti be jų, aš manau, kuo geriausiai, kaip tik galime, jeigu būsime šiandien vakare. Mes pažiūrėsime, kaip pavyks tai. 15 Paskui, po šių susirinkimų, mano sekantys susirinkimai turi būti Naujojoje Zelandijoje, ir paskui, taip pat, Australijoje, ir po visas šalies vietas.

5 16 Šiandien aš pasirinkau kai kurias vietas iš Šventojo Morkaus Evangelijos, 7 skyriaus, jeigu norite kreiptis į tai apmastymui iš Rašto. 17 Ir prieš tai, kaip mes padarysime tai, tiesiog minutėlei nulenkime galvas ir keipkimės į Jį. 18 Viešpatie, mes dėkojame Tau šiandien vakare už privilegiją dar kartą susirinkti kartu. Tu buvai toks geras mums iki šios dienos. Tu aprūpinai mus gyvybe ir jėga, mes turėjome galimybę vėl ateiti į Tavo tarnavimą ir pagarbinti Tave. 19 Ir mes dėkingi už mūsų šalį, kad vis dar yra galimybė ir atidarytos durys, kad žmonės gali garbinti Dievą pagal jų paties sąžinės balsą. Tegu tai tęsis kuo ilgiau, Viešpatie. Bet mes matome, pagal Biblijos pranašystes, kad greitai šios durys užsidarys, visame pasaulyje. Taigi, todėl šiandien vakare priimkime Dievo gerumą ir palaiminimus, ir visą Šviesą, ką tik mes galime, šiems Raštams, Viešpatie, kad mes galėtume būti pasiruošę tai valandai, kada ji ateis, kad mūsų širdyse būtų išsaugota Šventoji Dvasia, Kuri bus pajėgi apreikšti šiuos dalykus mūsų supratimui. 20 Mes ypatingai norime prašyti šiandien vakare, taip pat už tuos, kurie serga, kenčiantys ir ligoti. Kad Tavo didi gydanti Jėga ir malonė pasiliktų ant kiekvieno iš jų. Palaimink Savo sklindantį Žodį, Viešpatie, ir mes išaukštinsim Tave. Jėzaus vardu mes prašome tai. Amen.

6 21 Šventojo Morkaus, 7-me skyriuje, mes skaitome kelias tokias eilutes. Pas Jį susirinko fariziejų ir keli Rašto žinovai, atvykę iš Jeruzalės. Jie, pamatę kai kuriuos Jo mokinius valgant duoną suterštomis (tai yra neplautomis) rankomis, pradėjo priekaištauti. Mat fariziejai ir visi žydai, laikydamiesi prosenių tradicijos, valgo tik nusiplovę rankas. Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra daug kitų nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami tradicija, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo. Taigi fariziejai ir Rašto žinovai Jį klausė: Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis? Jis jiems atsakė: Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu. Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų

7 22 puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote. Ir Jis pridūrė: Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas! Ir Šventojo Mato Evangelijoje, 19-me skyriuje ir 8-je eilutėje, ir paskutiniąją šitos 8- tos eilutės dalį aš noriu perskaityti kaip temą. Ir štai kaip čia parašyta: bet pradžioje taip nebuvo. Ir tepalaimina dabar Viešpats perskaitytus Jo Žodžius. 23 Kada mūsų Viešpats buvo čia žemėje, Jis sutiko, Savo tarnavimo dienomis, žmones, kurie laikėsi savo žmogiškų tradicijų ir mokė to, kas buvo prieš Dievo įsakymus. 24 Šiandien aš iškeliu sau klausimą, kas jeigu Jis vėl ateitų šiandien matomu pavidalu, ar nerastų Jis maždaug tokį pat stovį? Kaip jie laikėsi šitų tradicijų, taip šventai, po to, kai jie priėmė Viešpaties įsakymus, na ką padarysi! Žmonių netenkina tai, ką Viešpats sako daryti; jiems reikia dar kažką prie to pridėti. 25 Ir kada žmogus įsikimba už kažko, jis iškreipia svarbiausią. Ir iškreipti ką nors tai daryti skirtingai nuo originalo.

8 26 Kaip neteisumas, neteisumas tai ne kas kita, kaip iškreiptas teisumas, kurį iškreipia iškreiptas žmogaus protas. 27 Dievas sukūrė žmogų, kad gyventų laimingai vienas su kitu. Iškreipimas keičia juos ir padaro priešais vienas kitam. Žmogus daro mus priešais vienas kitam, kai Dievas sukūrė mus vienas kitam broliais. 28 Žmogus padarė žmones amoraliais. Dievas sukūrė žmogų gyventi ištikimai su savo žmona. Bet ateina žmogus ir iškreipia tai, ir jis nepatenkintas savo paties žmona, bet nori gyventi su kitomis žmonomis. 29 Dievas davė mums gerą, švarų gėrimui vandenį. Prieš tai, kaip gerti jį, žmogus sumaišo jį su alkoholiu arba dar su kažkuo. Tai nuo pat pradžių iškreipimas. 30 Ir elgdamiesi taip, mes randame, kad tokie dalykai atsirado bažnyčioje, nes žmogus pradėjo kištis į Dievo reikalus, ir jis išvedžioja savo supratimą to, ką tai reiškia. Jis nepriima To tiesiog taip, kaip tai parašyta, bet jis sumaišo su tuo savo pačio idėjas. Ir paskui, per tai, jis padaro tradiciją, ir jis moko jos. Ir Jėzus pasakė, kada Jis buvo žemėje ir rado tai, Jis pasakė: Veltui jie Mane garbina. Taigi, tuomet yra galimybė, ir taip ir yra, kad nuoširdus Dievo garbinimas gali būti veltui. Veltui jie Mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu.

9 31 Dabar mūsų šiandieniniame Rašte, jeigu jūs skaitysite toliau, jūs rasite, kur Dievas pasakė: Gerbk savo tėvą ir motiną!, ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta! Bet Jis pasakė: Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį, sakydami: kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai: viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui tas gali negerbti tėvo ir motinos. 32 Jūs matote, kaip žmogus viską persuka? Bet jiems patinka garbinti, ir jie galvoja, kad jie garbina teisingai, kai jie garbina neteisingai. Ir aš tikras, po Kristaus išėjimo per du tūkstančius metų, kažkur kažkas nuėjo neteisingai, nes pas mus per daug idėjų. 33 Ir šiandien pasaulyje yra beveik devyni šimtai įvairių denominacinių bažnyčių, kurios yra Krikščioniškomis denominacijomis, įvairios idėjos. Ir kiekviena prisilaiko savo tradicijų. O, kaip jie mėgsta sakyti: Mano tradicija teisinga. Ir po to, kai viena bažnyčia paaiškina Tai tokiu būdu, ir, sakysim taip, padaro tai beveik tobulai, vadinasi, tarsi ta bažnyčia teisi. Ir mes perėjome per tai per paskutinius kelis vakarus, kalbėdami apie tai, kodėl mes ne denominacija. Ir kai prasideda denominacija, ji prasideda grįsdamiesi tuo, kad kažkas gavo apreiškimą apie kažką, kuris gali būti visai geru, bet jis iš šito padaro denominaciją, ir paskui jis negali daugiau eiti toliau.

10 34 Bet Dievas nori, kad mes pasiliktume laisvi. Jis nori, kad mes stovėtume ten, kur Jis duoda Šviesą, kad mes galėtume priimti Jį, ir gauti daugiau Šviesos, daugiau Šviesos ir tiesiog toliau eiti. Štai kodėl mums patinka pasilikti laisvais, kad mes galėtume tiesiog pamokslauti Bibliją taip, kaip Ji parašyta, ir tikėti Ja tik taip. 35 Ir šiandien mes pasinėrėme į tradicijas. Taigi, šiandien mūsų tekste mes randame, kad jie pasakė: Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo žmoną? Tai juk vos ne tas pats ir šiandien. Jeigu jie tiesiog nenori gyventi su savo žmonomis arba vyrais, jie tiesiog randa kokią nors priežastį ir išsiskiria. Ateina koks nors pamokslininkas arba taikos teisėjas, sutuokia juos su kita. Matote, tai tradicija. Ir taip, jie sako, mūsų bažnyčia tiki į tai tokiu būdu. 36 Taigi, ne taip svarbu, ką sako mūsų bažnyčia. Ką Biblija sako apie tai, štai kas svarbu. Dievas turi būti užbaigiamuoju Žodžiu bet kokiame sprendime, kurį mes priimame. 37 Prieš kelias dienas mane klausinėjo teisme, arba mane ruošėsi apklausti. Ir jie uždavė man kelis labai sunkius klausimus. Ir jie pasakė: Kodėl jūs perleidote pinigus iš kompanijos per savo bažnyčią, kaip fondą? 38 Gerai, aš pasakiau, tai atsitiko todėl, kad man taip pasakė valstybinių mokesčių rinkėjas,

11 kad man reikėjo taip padaryti tokiu būdu, nes tai buvo fondas. Ir tai tesėsi ir tesėsi. Ir jis pasakė: Šitas žmogus pasakė jums netiesą. 39 Aš pasakiau: Na ir kas, jis atstovavo vyriausybę. Jeigu aš siunčiu į miestą kompanijos valdytoją atstovauti mane ten penkiuose kompanijos vakariniuose susirinkimuose, o jis atstovauja mane aštuonis vakarus, aš privalau aštuonis vakarus, nes pasiuntinys pasakė, kad aštuoni vakarai. Ir vyriausybė turi laikytis to, ką sako jų atstovai. 40 Paskui jis pasakė: Na ką gi, tas tas žmogus daugiau nebe vyriausybėje. 41 Aš pasakiau: Ir jūs kartą nebebūsite vyriausybėje. Ir tie, kas parašė konstituciją, irgi daugiau ne joje. Abejoju, kad ji vis dar laikosi. Matote, jie bando rasti plyšį išsisukti, vietoj to, kad būti sąžiningais ir tvirtai laikytis principo. 42 Tokiu būdu žmonės elgiasi šiandien visuose gyvenimo dalykuose. Taip elgiasi bažnyčia; ši bažnyčia, kitos bažnyčios. Vietoj to, kad išeiti ir žiūrėti į daiktus tokius, kokie jie yra, kaip Dievas pasakė, mes bandome rasti plyšį pateisinti save. Ir tai netenkina Dievo. Ir kas nors tai pradėjo, ir po to mes tiesiog nežinome, kurgi tiesa. 43 Aš atsakiau į iškvietimą, prieš kelias dienas, žmogus, kuris stovėjo ir kartojo Apaštalinį Mokymą, taip vadinamą: Aš tikiu į Visagalį Dievą, Dievą Tėvą ir dangaus ir žemės

12 Sutvėrėją, ir taip toliau, ir aš tikiu į šventųjų bendravimą. 44 Taigi, žmogus negali iš tiesų, iš visos širdies, pasakyti šį mokymą ir būti teisinguose santykiuose su Dievu, ir žinoti Bibliją. Viskas, kas liečia bendravimą su šventaisiais spiritizmas, viskas, kas liečia bendravimą su mirusiaisiais. 45 Ir tas žmogus pasisuko ir pasakė: Su kuo gi jūs tada bendraujate? Aš atsakiau: Su Jėzumi Kristumi. Jis pasakė: Juk Jis mirė. 46 Bet, aš pasakiau, Jis prisikėlė vėl. Ir Jis ne miręs, bet Jis gyvena. Bet Marija ir visi kiti apaštalai, ir visi žmonės, su kuriais jūs sakote, kad bendraujate mirę ir išėję. Ir Biblija sako: Nėra tarpininko tarp Dievo ir žmogaus, tik Žmogus Jėzus Kristus. Todėl, su žmonių tradicijomis jūs padarėte Dievo įsakymus neveiksmingais. 47 Ir mes bandome patikti Dievui didelių bažnyčių statymu, aptraukdami kėdes, kad būtų gražu. Visa tai gerai. Jokių prieštaravimų dėl šito, bet tai tiesiog ne tas, ką pasakė Dievas. 48 Mes bandome padaryti mūsų bažnyčią truputi pranašesnę tarp kitų bažnyčių, įsigydami patį išsimokslinusį pastorių, kurį mes galime pastatyti už sakyklos, kuris gali dėstyti savo žodžius taip iškalbingai. Tai gerai, bet visa tai dar ne tas, ką pasakė Dievas. Ir įvairiose

13 bažnyčiose, jeigu Mūsų šiandien bažnyčios, jeigu žmogus neturi seminarinės patirties, susirinkimas jokiu būdu nepaims jo. Jis turi turėti seminarinį išsilavinimą. Bet tai ne tas, ką sako Biblija. Tai ne tas, ką darė Jėzus. 49 Jėzus išsirinko žmones, kurie nežinojo netgi abėcėlės, ir patepė juos Šventąja Dvasia. Dievo reikalavimu buvo ne įgyti išsilavinimą, bet gauti Šventąją Dvasią. Niekas neturi pamokslauti Evangelijos, kol negaus Šventosios Dvasios. Matote, kaip iškreipė Tuos įsakymus, o priėmė žmonių tradicijas? Jėzus iš Nazareto, prieš jam leidžiant mokiniams eiti ir pamokslauti (Luko Evangelija 24:49), Jis pasakė: Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite, luktelėkite minutėlę, prieš tai, kaip eisite. Nešokite, kol Aš kalbu tai. Bet, Jis pasakė, laukite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių. Tada jūs būsite liudytojais Man ir Jeruzalėje, ir Judėjoje, ir Samarijoje, ir tolimuose pasaulio kraštuose. 50 Bet šiandien mes tai pakeitėme. Ir padarėme tai taip, kad mes turime lankyti mokyklą, ir reikalinga ypatinga gramatika ir psichologija, ir tam tikru būdu elgtis prie sakyklos, ir daug įvairių nedidelių tradicijų. Ir mes negalime būti ribotais. Ir paskui ima bažnyčios mokymą, nagrinėji katekizmą, ką sako katekizmas. 51 Tu neišgelbstimas katekizmo žinojimu. Tu neišgelbstimas prisijungdamas prie bažnyčios.

14 Tu neišgelbstimas Biblijos žinojimu. Tu išgelbstimas žinodamas Jį, Kristų. Nes žinoti Jį Gyvenimas. 52 Todėl mes imame žmonių tradicijas ir padarome Dievo įsakymus neveiksmingais. Mūsų seminarijos taip elgiasi. Mūsų bažnyčios reikalauja šito. Mūsų bažnyčios neturi reikalauti šito, kol žmonės nepareikalaus šito. Žmonės turi tai patvirtinti, arba jie gali tiesiog laikytis nuošalį nuo šito ir melsti Dievo pakelti jiems ką nors. Jie tai daro. Žmonės tai daro. Jie neverčia jus tai daryti. 53 Ir dar, tomis dienomis fariziejai ir sadukiejai, ir religingieji tų dienų žmonės tikėjo, kad bažnyčia duoda jiems išgelbėjimą. Ką bekalbėtų bažnyčia, yra tiksliai taip, kaip tai turi būti, nes bažnyčia taip pasakė. 54 Juk tas pats ir šiandien. Žmonės laukia, kad bažnyčia duos jiems išgelbėjimą. Tu negauni išgelbėjimą per bažnyčią. Tu gauni išgelbėjimą per Kristų, nežinodamas kokios nors bažnytinės tvarkos arba kokio nors mokymo, arba tam tikros krikšto formos, arba tam tikrus darbus ar emocijas, kuriuos tu pergyveni. Tu žinai ir išgelbėtas per Kristų, ir tai iš malonės. Tikėjimu tu išgelbėtas, per Šventosios Dvasios kvietimą. Štai kaip tu žinai Jį. 55 Bet pas juos buvo tomis dienomis, ir kiek daugiau pas juos bus šito šiandien! Ir paskui žmonės pradeda klausinėti, po to, kai prireiktų

15 laiko, kad paaiškinti tai: Kodėl gi mes tokiame stovyje? Štai kodėl. 56 Jeigu rangovas išdėstė savo žmonėms namo statybos planą tokiu tai būdu, ir kiekvienas žmogus nepaisytų projekto, ir jie pastatytų namą pagal tai, kaip jie galvojo, kad kiekvienas žmogus turi taip statyti, kaipgi atrodytų tas namas? Jūs galvojate, jį priimtų? Po to, jei būtų taip, vienas panorėtų pastatyti tokiu būdu, o kitas tokiu būdu, ir kiekvienas žmogus eitų ir statytų pagal savo paties supratimą. Vieninteliu būdu, kaip tu gali pastatyti namą teisingai tai pagal projektą. 57 Ir vieninteliu būdu, kaip mes sugrįšime pas Dievą, ir Dievas bus tarp mūsų tai sugrįžti prie Biblijinio pagrindo. Tai tiesiog turi būti taip. Jėzus kalbėjo apie tai, kai Jis buvo čia, žemėje, ir sakė: Kodėl jūs neigiate arba apeinate Dievo įsakymus ir padarote juos neveiksmingais savo tradicijomis? Bet jie padarė tai. Ir kiek labiau jie daro tai šiandien! 58 Štai kur priežastis to, kad namo savininkas neapsigyvens jame. Jeigu jis numatė tam tikrą namo formą, kuriame jis nori gyventi, ir jis davė šias taisykles ir šiuos nurodymus, kad pastatyti tai tokiu būdu, taip, tuomet jis perduoda juos, statybininkai perduoda juos rangovui. Ir rangovas išdėsto juos brigadininkams ir taip toliau. Ir jeigu jis sugrįžtų atgal prie savo namo, kad įsikraustyti į jį, ir jis būtų pastatytas kreivai,

16 ir įvairiais būdais pagal kiekvieno žmogaus nuomonę, jis neįsikeltų. 59 Ir kai Šventoji Dvasia ateina į Dievo namus, Ji negali apsigyventi, kada jis pastatytas ant žmonių teorijos. Reikia kreiptis į Bibliją. Ji turi būti Projektu. Nes parašyta: Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus melagis. Mes visi norime galvoti, kad pas mus yra Tiesa. 60 Bet kaipgi tu skaitai Raštus su savo aiškinimu? Raštas sako, kad: Niekas negali aiškinti Rašto savavališkai. Jis duotas vieno Aiškintojo Šventosios Dvasios, Kuri parašė tai. 61 Tai primena man istoriją, kurią aš ką tik skaičiau šiandien. Tai buvo ankstyvasis mūsų Viešpaties gyvenimas, kai Jis gimė Betliejuje ir užaugo Judėjoje. Ir dvylikos metų, pas žmones buvo tam tikras paprotys, kurio laikėsi žmonės, tai buvo šventė. Aš manau, Paschos šventė. Ir Jo artimieji: Marija Jo motina ir Juozapas Jo įtėvis, visi jie keliavo į Jeruzalę, kad išsaugoti šią tam tikrą tradiciją, kiek įmanoma, laikydamiesi įstatymo. Ir kol jie buvo ten, jie išėjo į platų kelią, kalbėdamiesi su savo artimaisiais ir taip toliau. Ir kai jie nuėjo, jie nuėjo vienos dienos kelią, ir tada jie pradėjo visur ieškoti Jėzaus. Ir jie ieškojo Jo tarp savo artimųjų ir pažystamų, ir nerado Jo. 62 Nuostabu, jeigu tai nebuvo šiandieninės bažnyčios stoviu. Kai jie priėjo prie to, kad jie

17 suvokė, kad Jo su jais nėra. Aš nustebčiau, jeigu metodistas, baptistas ir sekmininkai, arba kas bebūtų šiandien čia neprieitų prie tokios vietos, kur jūs suvoktumėte, kad Jis ne su jumis. Nesvarbu, ką jūs padarėte. Jūs galėjote ateiti tam tikrais keliais ir pergyventi tam tikrus dalykus, bet visgi jūs žinote giliai širdyje, kad Jo ten nėra. Stebiuosi, jeigu čia pastate nėra tokio nusidėjėlio arba nupuolusio, kuris nesuvokia, kad Jis ne su tavimi šiandien. 63 Dabar, prašau, nepasielkite taip, kaip pasielgė Marija. Ir jūs, žmonės, kurie garbinate Mariją, kaip dėl šito? Ji pradėjo ieškoti Jo. Ir ji nuėjo pas savo gimines ir artimuosius, galvodama, kad suras Jį ten. 64 Ir taip jie daro ir šiandien. Jie eina į bažnyčią ir galvoja, kad, galbūt, jie suras Jį ten. Vienas bėga į Metodistų bažnyčią, sužino, kuo jie tiki. Ir jie bėga į Baptistų bažnyčią, ir į vieną bažnyčią, ir į kitą, ieškodami tarp bažnyčių. Ir kada tai viską išnaršo, jie suranda didžiulę krūvą mokymų, o Kristaus ten nėra. 65 Vienas iš didžiausių žmonių, žinomų man teologijos darbinėje veikloje, neseniai lankėsi pas mane namuose. Jis stovėjo kambaryje. Ir aš pagalvojau: Kaipgi toks didis žmogus atėjo aplankyti manęs? 66 Jis pasakė: Broli Branhamai, aš tik noriu pasakyti jums keletą žodžių.

18 67 Aš pasakiau: Gerai. Jūs prisėsite? Ir jis atsisėdo. Ir aš pasakiau: Aš jaučiu save visai mažu, kad kalbėti su tokiu žymiu asmeniu. Jis buvo didžiulės Sudano Misijos prezidentu, kuri yra didžiausia pasaulyje fundamentalistų misija. Ir su juo buvo draugas, kuris buvo asmeniniu Chaimano Eplmano draugu. Tai buvo ponas Ridchedas, štai kas tai buvo, daktaras Ridchedas. 68 Ir jis pasakė: Broli Branhamai, kai aš buvau mažu berniuku, aš stebėjau kartą lauke plaukiančius debesis. Ir aš pasakiau: O, ar yra kur nors virš šito Dievas? Jis tęsė: Aš nubėgau pas savo motiną. Ir ji, būdama gera Krikščione, pakėlė mane ant rankų ir pradėjo pasakoti apie Jėzų. Ir būtent Jis kvietė mane. Ir pasakė: Ji, būdama ištikima savo bažnyčiai, nuo septinių metų pradėjo mane mokyti apie Jėzų. Taigi, pasakė jis, laikydamas tai širdyje aš lankiau visas mokyklas, apie kurias žinojau. Ir pasakė: Pagaliau, aš gavau humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį. Aš galvojau, kai aš gavau savo laipsnį, kad Kristus bus tiesiog ten Ir pasakė: Kai man įteikė humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, jis pasakė, aš ne Nieko nepasikeitė. Jis pasakė: Kada aš gavau savo daktaro laipsnį, aš pagalvojau, kad Jis bus ten. Ir pasakė: Nebuvo skirtumo. Tiesiog keli žmonių priėjo ir pasakė kai ką, ir suteikė man laipsnį. Ir jis pasakė:

19 Broli Branhamai, pas mane užtektinai laipsnių, kad užklijuoti jūsų sieną. Bet kur Kristus? Štai kaip. Jis pasakė: Ką, mokytojai klydo? 69 Aš pasakiau: Broli Ridchedai, aš nenorėčiau sakyti, kad mokytojai klydo, nes aš neužimu tokios pozicijos, kad kalbėti tai. Bet leisk man pasakyti štai ką. Kristus neateina per humanitarinių mokslų bakalaurus arba teologijos daktarus. Bet Jis ateina per tavo dvasios atsinaujinimą, Šventąja Dvasia, nusileidžiančia iš Dangaus. Jis pasakė: Tu galvoji, kad tai ir dėl manęs? Aš pasakiau: Pagal Šitą palaimintą Bibliją, tai dėl kas trokšta, tegu jis ateina. Jis pasakė: Mane išmokė, kad tai buvo dėl praėjusio laiko. Aš pasakiau: Tada mokytojai, kurie mokė tave, klydo. Jis paklausė: Iš kur tu žinai, kad klydo? 70 Aš pasakiau: Aš gavau Ją. Ir Biblija pažadėjo Tai. Aš Štai kur Jis tai pažadėjo. Dabar pasakyk man ir parodyk man, kur Jis kada nors atsiėmė šį pažadą atgal. Jis davė Bažnyčiai jėgą daryti tai. Dabar, kurgi Jis kada nors atsiėmė tai atgal? Jeigu bažnyčia sako, kad šie dalykai praėjo, tuomet jie moko žmogiškų tradicijų, kaip mokymą, o ne Dievo. Jie ima Dievo įsakymus ir savo tradicijomis padaro juos neveiksmingais. Juk taip.

20 71 Tu nesurasi jo tarp savo giminaičių. Tu nesurasi Jo, jeigu nueisi ir pasakysi: Aš truputi pabūsiu metodistu, pažiūrėsiu, kas išeis. Aš truputi pabūsiu baptistu, pažiūrėsiu, kas išeis. Tu niekada jo ten nesurasi, kaip ir bet kurioje kitoje denominacinėje bažnyčioje. Bet į bet kurią bažnyčią, į kurią tu nori įeiti, ne denominaciją, bet įeik į bendravimą, ne tai kad bažnyčios, bet į Šventosios Dvasios bendravimą. Tuomet tu radai Jį. Tuomet bus tvirtas tikėjimas. 72 Jeigu tu metodistas, baptistas, katalikas, presbiterionas, kuo tu bebūtum, jeigu tu surasi Jėzų, kaip savo asmeninį Gelbėtoją, ne per rankų paspaudimą su pamokslininku arba mokymo doktrinas, bet ieškant Viešpatį Jėzų. Ir bažnyčios šiandien, darydamos savo mokymus, jie apvagia Dievą. Jie ima savo mokymus ir padaro Dievo įsakymus neveiksmingais. Jie nepaveikia žmonių. Kodėl? Nes mūsų žmogiška teologija, mūsų doktrinos ir mūsų mokymai aptvėrė nuo žmonių palaiminimus, ir jie neturi galimybės priimti Tai. Jie nieko apie Tai nežino. Jie tik žino, kad jie priklauso bažnyčiai. Ir štai kodėl pas mus nėra tarp bažnyčių bendravimo. Štai kodėl pas juos vyksta prabudimas, o kitos bažnyčios, tam tikros denominacijos, nebendradarbiaus su jomis, nes sako: Tai ne mano tikėjimas.

21 73 Yra tik vienas Tikėjimas. Biblija taip sako. Ne tikėjimas į mokymą; ne tikėjimas į denominaciją. Bet tikėjimas į Dievą. Tai vienintelis tikėjimas, kuris yra. Vienas tikėjimas, vienas Viešpats ir vienas krikštas. Raštai taip sako. 74 Ir dabar, praėjus vienai dienai, ieško tarp savų giminaičių, ir jie negalėjo rasti Jo. 75 Įdomu, šiandien, kiek žmonių čia nuėjo į baptistų bažnyčią ir tapo baptistais. Dabar, kažkas 76 Aš neatstumiu bažnyčios. Aš už kiekvieną iš jų. Bet tai, už ką aš, jie prieš šitą; jie sudaro savo mokymus ir braižo linijas ir ribas. Jeigu kiekviena bažnyčia stovėtų tvirtai ir teisingai ant Biblijos, ir tiesiog skaitytų Ją, ir neiškreiptų Jos, tiesiog paliktų Ją tokia, kaip Dievas parašė Ją! Bet jie praeina nedidelę atkarpą, sako: O, tai buvo dėl kito periodo. Tai ne kitas periodas. Dievas vakar, šiandien ir per amžius tas pats. 77 Taigi, tu nukeliausi visą dieną, ir tu apsižvalgysi ir pamatysi tam tikra mokymą, ir paskui tu pagalvosi: Na ką gi, galbūt, tai ir yra. Ir tu įeisi ir apsižvalgysi aplink. Ten bus kas nors, kas ką nors padarys. Tu pasakysi: Tai ne tas. 78 Tu paimsi laišką iš šios bažnyčios ir atiduosi kitai. Ir paskui tu būsi ten kelėta dienų, arba, gal, savaičių ir mėnesių, arba netgi metų. Kas nors sujauks visus jūsų planus, ir jūs išeisite iš

22 ten su savo laišku dar kur nors; ir iš ten kur nors. Jūs niekada nesate tvirti. Biblija sako: Jūs kaip klajoklės žvaigždės, laivas be burių, nešiojami bet kokio mokymo vėjo. Biblija draudžia mums taip elgtis. 79 Būk tvirtas. Žinok, kur tu stovi. Negrįsk tai taigi, tu gali būti tiek nuoširdžiai sąžiningas tame, būdamas tvirtas. Tu gali būti tvirtu metodistu, baptistu, presbiterionu, kataliku arba kuo patinka, tiesiog tvirtu. Bet nebūk tvirtas savo bažnytiniam mokyme. Būk tvirtas Biblijiniame mokyme. Tuomet tikrink savo mokymus Biblija. Klausk. Kuo buvo Jėzus. Jeigu Jis šiandien ne tas pats, tuomet tavo mokymas neteisingas. 80 Pas jus yra pavyzdys. Ir Jis pasakė: Aš jūsų pavyzdys. Aš parodžiau jums pavyzdį, kaip jūs turite elgtis vienas su kitu, kaip Aš elgiausi su jumis. Šventojo Jono Taigi, bet jūs pamatote, kada jau įvyko. Taigi, tuomet yra tik vienas tikras kelias, kad rasti Jį, jeigu ji negalėjo surasti Jo tarp giminaičių. Ji grįžo atgal, ten, kur Jį paliko. 82 Štai ką reikia daryti bažnyčiai. Grįžkite atgal ten, kur Jį palikote, ir ten jūs Jį surasite, jūs, metodistai, baptistai ir sekmininkai, ir Dievo Asamblėja, ir visi jūs, iš Branhamo maldyklos, ir taip toliau. Grįžkite atgal ten, kur jūs Jį palikote.

23 83 Tai primena man apie karo kunigą prieš kurį laiką, antrame pasauliniame kare. Jis pasakojo man, kad buvo mūšio lauke priėjo prie žmogaus, kuris buvo kulkosvaidininkas. Jam pasakė, kad jis miršta. Jo krutinę peršovė iš kulkosvaidžio, daug kulkų, ir pasakė, kad šis žmogus miršta. Ir karo kunigas įėjo, kad pamatytų jį. Ir tas buvo kapitonu. Ir jis įėjo į palapinę ir pasakė: Kapitone, jūs Krikščionis? Jis pasakė: Taip, kažkada aš buvau Krikščioniu. Jis pasakė: Ir kas po to atsitiko? Jis pasakė: Aš tiesiog neprisimenu, kaip tai prasidėjo. 84 Ir jis pažvelgė į jo būklės stovio aprašymą. Ir jis pamatė, kad jam liko gyventi maždaug tris ar penkias minutes, ir gera pusė šito laiko jau buvo praėję. Kiek mažai mes žinome apie tai, kad ir mūsų laiko irgi jau daug praėjo! Ir kapelionas paklausė kapitono: Kapitone, kur jūs Jį palikote? Na, jis pasakė, aš tiesiog dabar neprisimenu. 85 Pasakė: Tu geriau paskubėk, nes tau ne taip daug laiko, kad sugrįžti atgal ant kelio, kur tu Jį palikai. Ir pasakė: Kur tu Jį bepaliktum, eik tenai ir pradėk, ir tu surasi Jį. 86 Ir kapelionas pasakė, kad jis palaukė kelias akimirkas su Biblija rankoje, kad išgirstų, ką pasakys kapitonas. Ir jis toliau galvojo ir

24 galvojo, ir jis kovojo, kol kraujas pildė jo plaučius. Ir po kurio laiko plati šypsena nušvietė jo veidą ir ašaros riedėjo jo skruostais. Jis pasakė: O, aš prisiminiau. Pasakė: Pradėk nuo ten, kapitone, greitai. 87 Ir kapitonas pasakė: Dabar aš einu miegoti. Meldžiu sielą saugok mano. Ir jei numirsiu prieš tai, kaip prisikelti. Meldžiu, Viešpatie, sielą paimk. Pasuko galvą ir išėjo. 88 Kur jis Jį surado? Vidurinės mokyklos pergyvenime? Savo žmogiškos psichologijos tyrinėjime? Savo mokyme? Savo bažnyčioje? Ne! Kur jis Jį surado? Lopšyje. Štai kur jis paliko Jį, ir ten Jėzus ir laukia. 89 Mes niekada nesurasime Jėzaus, grįždami atgal prie baptizmo pradžios, atgal prie metodizmo ir katolicizmo pradžios. Mes rasime Jį tik, kai grįšime į sėkmines, į pradžią. Ne į dabartinę denominaciją, bet prie tikro sekminių pergyvenimo. Kai šimtas dvidešimt žmonių susirinko aukštutiniame kambarėlyje. Jėzus nusiuntė juos ten, ir Jis pasakė jiems: Pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti Jėga iš Aukštybių. 90 Mes niekada nesulauksime, kad gauti pakankamai išsilavinimo, gauti pakankamai daktaro laipsnių arba teologijos patirties. Bet mes turėsime laukti, kol sekminių Šventoji Dvasia nenusileis ant individo, apgaubdama Jėga, kad nugręžti jį arba ją nuo nuodėmės ir

25 šito pasaulio dalykų, kad gyventų kaip Krikščionys. Štai tada jūs galite prisijungti prie bet kurios bažnyčios, kokios panorėsite. 91 Bet mes palikome Jį prie sekminių. Metodistai paliko Jį prie sekminių. Baptistai paliko Jį prie sekminių. Katalikai paliko Jį prie sekminių. Žmonės amiš paliko Jį prie sekminių. Brolybė paliko Jį prie sekminių. Dievo Asamblėja paliko Jį prie sekminių. Jungtinė bažnyčia paliko Jį prie sekminių. Štai kur Jis pradėjo. 92 O, Dieve, padėk, kad tai pasiektų kiekvieną širdį. Štai kodėl Jis negali pasilikti šiame pastate. Štai kodėl Jis negali ateiti į mūsų mokymus ir denominacijas. Mes palikome principus. 93 Paklausykite. Jėzus pasakė: Aš Vynmedis, jūs šakos. Ir kada bažnyčia palaidojo Save Jėzuje, Ji išaugino sekmininkišką šaką. Ir jeigu pirmoji šaka, išdygusi iš Vynmedžio sėkminės, kiekviena šaka turės būti, kaip pirmoji. Mes turime vėl sugrįžti prie sekminių pergyvenimo. 94 Jeigu čia vynšakė išaugins vynšakės šaką, sekanti šaka bus vynšakės, sekanti šaka bus vynšakės ir sekanti šaka bus vynšakės. 95 Ir Jėzus Kristus vakar, šiandien ir per amžius tas pats. Ir Jis gali turėti tik vienos rūšies šakas, ir tai sekminių šakos, Jo Bažnyčioje, su sekminių pergyvenimu.

26 96 O, jūs sakote, broli Branhamai, vieną minutėlę. Aš ištikimas savo mokymui. 97 Jeigu tavo mokymas moko, kad viskas, ko tau reikia, tai rankos paspaudimas su pamokslininku, tai Jėzus pasakė: Bet pradžioje nebuvo taip. 98 Jūs sakote: Broli Branhamai, aš priklausau didžiai denominacijai, ir mano bažnyčia sako, kad stebuklų dienos praėjo. 99 Jėzus pasakė: Bet pradžioje nebuvo taip. Kur buvo pradžia? Sekminėse, kai gyvojo Dievo Jėga nusileido ant šimto dvidešimt žmonių, ir krikštijo juos Šventąja Dvasia ir Jėga dėl tarnavimo Jam. Tai pakeitė visą žinomą pasaulį. 100 Jūs sakote: Broli Branhamai, mano bažnyčia tiki. Mes matome šiandien gatvėse moteris, kurios rūko cigaretes ir nešioja šortus. Tu pasakysi: Na kas, mano pastorius nieko apie tai nekalba. Mūsų bažnyčia sako, kad tai viskas gerai. 101 Bet Jėzus pasakė: Bet pradžioje nebuvo taip. Nebuvo taip. Moteris kuri dėvi drabužius, priklausančius vyrui, pasibjaurėjimas Dievo akyse. 102 Jūs pasakysite man: Broli Branhamai, prieš kelis vakarus jūs nuteisėte apšlakstymą. Bet tu sakai: Mano bažnyčia moko, kad tave galima apšlakstyti ir viskas gerai. Bet Jėzus pasakė: Bet pradžioje nebuvo taip.

27 103 Jūs pasakysite: Bet, broli Branhamai, mano bažnyčia tiki laistymu. Ir aš nuoširdus. Ir tai didi bažnyčia. Bet Jėzus pasakė: Bet pradžioje nebuvo taip. 104 Pasakysite: Broli Branhamai, mane panardino vardan Tėvo, Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. 105 Biblijoje sakoma: Bet pradžioje nebuvo taip. Niekada šito nebuvo. Sekate kažkokias žmogiškas dogmas ir mokymus! 106 Petras pasakė, Sėkminių dieną, pirmoje Bažnyčioje: Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas. Viskas, kas prieš Šitą, nebuvo taip pradžioje. 107 Jūs pasakysite: Aš priklausau didžiai denominacijai, kuri sako: Mes kalbame, kur Biblija sako, mes tylime, kur Ji tyli. Ir mūsų bažnyčia sako, kad: Stebuklų dienos praėjo. 108 Bet pradžioje nebuvo taip. Nes Jėzus pasakė: Jis pasilieka tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Dangūs praeis, bet Jo Žodis nepraeis. 109 Mes gyvename tokią dieną, kada jie paėmė Dievo įsakymus ir iškreipė juos į žmonių

28 tradicijas, bet pradžioje nebuvo taip. Garbina žmogiškas tradicijas, o ne Dievo įsakymus. 110 Mes stovėjome čia praeitą vakarą ir savo akimis matėme, kaip aklas pamokslininkas atgavo regėjimą, stovėdamas ant pakilos. Aš mačiau, kaip Jis gydo net mirtingus šešėlius, mačiau, kaip Jis sugražino į gyvenimą tris žmones po to, kai jie daktarų buvo pripažinti mirusiais. Jūs pasakysite, kad jūs netikite tuo. Mano bažnyčia tuo netiki. 111 Bet tai buvo tiesa pradžioje. Viskas, kas prieš pradžioje ne taip, nes Dievas tai Gyvenimo Dievas. Visagalis Dievas, Jis negali klysti. Jis tas patas vakar, šiandien ir per amžius. Mes negalime rasti Jo mūsų mokymuose. Mes negalime rasti Jo mūsų denominacijose. Mes turime rasti Jį ten, kur mes palikome Jį. 112 Jūs pasakysite: Gerai, aš radau, broli Branhamai. Aš papasakosiu jums, ką aš padariau. Aš šokau Dvasioje. Aš žinau, aš turiu Tai. Bet pradžioje nebuvo taip. Aš kalbėjau kalbomis, todėl aš žinau, kad aš turiu Tai. Bet pradžioje nebuvo taip. Teisingai. Jūs pasakysite: Aš šūkavau, ir aš turiu tai. 113 Bet pradžioje nebuvo taip. Tai tiesa. Žinoti Kristų žinoti Kristų Asmenį nuodėmėms atleisti, ir tai pakeičia tavo gyvenimą.

29 114 Aš mačiau žmones, kurie šoka, šūkauja, kalba kalbomis ir taip toliau, ir gyvena bet kokį gyvenimo būdą. Taigi, tai negalėjo būti teisinga. Aš mačiau, kaip jie prisijungdavo prie bažnyčių, sveikindavosi, krikštijosi, praeidavo pro visokios rūšies mokymus ir vis tiek gyveno, kaip velnias. Bet pradžioje nebuvo taip. 115 Sutikti Jį, Asmenį, Viešpatį Jėzų, žinoti Jį, kaip savo asmeninį Gelbėtoją, žinoti Jį, kaip tavo Mylimąjį: Žinoti jį Gyvenimas. Bet tie visokie mokymai ir visa kita niekada pradžioje nebuvo paliudyti mūsų Viešpaties. Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kaip toli? Visą pasaulį. Kam? Visai kūrinijai. Ir kurie tikės, tuos lydės šie ženklai. Štai kokia buvo pradžia. Viskas, kas prieš šitą neteisinga. Tu nerandi tai mokymuose. Tu randi tai Kristuje. Jis Vienintelis. Tu pasakysi: Broli Branhamai, Biblija ten sako 116 Ką Ji sako? Mano Vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks. Štai kas sakoma Rašte. Viskas, kas prieštarauja Tam 117 Jūs pasakysite: Šie ženklai lydi juos. Jis geras draugas. Jis moka dešimtinę. Jis gerai

30 dirba. Jis gerai sugyvena su kaimynu. Jeigu tai viskas, ko reikia, tai Kristus veltui mirė. 118 Tam reikalingas asmeninis perėjimo iš mirties į Gyvenimą pergyvenimas ir tapti nauju kūriniu Kristuje Jėzuje, su Kristumi širdyje. Tai Šventoji Dvasia. Štai kur tai prasidėjo. 119 Tie mokiniai buvo gerais žmonėmis. Jie buvo teisiais. Jie mokėjo savo skolas. Jie buvo sąžiningi. Jie skirdavo septyniolika colių į jardą; ir tiek tai uncijų virš svaro; ir keliaus vieną mylią, jie eina dvi. Jie buvo labai religingi, ir tokiais pat buvo ir tie fariziejai. Bet Jėzus pasakė: Jai kas negims iš naujo, niekaip neįeis į Dievo Karalystę. 120 Mes turime sugrįžti atgal, ten, kur mes palikome Jį. Sugrįžti ir surasti ten, nes šie mokymai nebuvo tokiais pradžioje. Denominacinės bažnyčios nebuvo tokiomis pradžioje. Taigi, tiesiog mesk viską ir bėk atgal į sėkmines, ir surask tikrą ir gyvą Dievą, Kuris gydo ligonius, apvalo raupsuotuosius, išvaro netyrąsias dvasias, ir skelbia Biblijoje, kad Jis tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Jis pradžios Dievas. Jis yra Tas, Kuris nesikeis. Jis negali būti Dievu ir būti šiandien vienu, o rytoj kažkuo kitu, ir dar kokiu nors kitu. Jis negali būti amžinu ir būti tokiu. Jis absoliučiai tas pats vakar, šiandien ir per amžius. 121 Dabar draugai, tokią dieną, kurioje mes gyvename. Kai mes matome, kad žmonės

31 suskaidė pasaulį savo tradicijomis, kada jie suskaidė bažnyčią savo tradicijomis, kada jie suskaidė žmonių protus savo tradicijomis! Argi mes nepraėjome kartą vakare ir nepamatėme, kad ši sena ištvirkusi bažnyčia arba bažnyčią paleistuvę buvo dukros, ir vis jie pateikia vietoj Mokymo savo ištvirkavimo purvą? Tai praeina per kiekvieną organizaciją. Jos užterštos. 122 Ir dabar, aš neliepiu, kad jūs išeitumėte iš savo organizacijų. Bet išeikite iš to, kad nebesilaikytumėte už tos organizacijos. Ateik pas Kristų. Tie dalykai neteisingi. Sugrįžkime į pradžią. Po to, jeigu mes įstengsime tai padaryti, tu rasi Kristų, apsigyvenantį šiame name, pastatyto ant tvirtos Uolos. Ir ten stebuklai ir ženklai, ir kiekvienas palaiminimas, kurį pažadėjo Dievas, pasireikš per tą Bažnyčią. Pasimelskime. 123 Prieš mums pradedant melstis, kai aš paliksiu jūsų širdyje šį svarbų perspėjimą, ar yra taip su tavimi, kaip tai buvo pradžioje? Ta bažnyčia, kurioje tu, ar nėra ji tik mokymu ar denominacija, ar tai pergyvenimas, kas atneša tau tai, kaip buvo pradžioje? Jeigu neatneša, tuomet tai ne taip. Tuomet ar neateisi į pradžią ir nepradėsi nuo čia? Ir pasitrauk nuo mokymų ir denominacijų, ir tarnauk gyvam Dievui. Jeigu tu šiandien čia, ir norėtum, kad tave prisimintų užbaigiamojoje maldoje, ar nepakeltumėte savo rankos į Dievą ir sakydami: Prisimink mane,

32 broli Branhamai. Dievas telaimina jus, visame pastate. Tai gerai, tai puiku. 124 Nesvarbu, kokiai bažnyčiai ir denominacijai tu priklausai, pakelk savo ranką, pasakyk: Dieve, būk gailestingas man. Dievas telaimina jus. Puiku. Dešimtys rankų pakilo visame pastate. 125 Paminėk mane maldoje, broli, šią valandą, jūs pasakysite, nes aš noriu sugrįžti į pradžią. Dievas telaimina jus. Dievas telaimina jus, jus, ten žemai, gale, iš lauko. Viešpats telaimina jus. Dievas mato jūsų rankas, labai daug, kad suskaičiuoti. Jis žino kiekvieną. Ten gale, ponia bando aukštai pakelti savo rankas. Dievas telaimina tave, sese. 126 Jėzus pasakė: Jūs mokote vietoj Mokymo žmonių tradicijų, ir savo tradicijomis jūs padarote Dievo įsakymus neveiksmingais. Ir jeigu Jis pasakė tai tą dieną, tai kaip dėl šiandien? Dabar grįžkime į pradžią. Ką Kaip dėl šito? 127 Jeigu Sekminių dieną išaugo Šaka ir atnešė tokios rūšies Bažnyčią, jie ėjo į visą pasaulį, stebuklai ir ženklai visur lydėjo juos. Ne stebuklai ir ženklai, kaip mes pavadintume tai dabar, bet tą dieną, kai jie išėjo. Jie pamokslavo visur. Jie krikštijo žmones, perkrikštydavo į Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardą. Jie jie išvarinėjo netyrąsias dvasias. Jie gydė ligonius. Jie turėjo pergalę nuo pradžios iki pabaigos.

33 128 Ir jeigu tavo bažnytinė tradicija išmokė tave būti prieš Šitą, sugrįžkime atgal ten, kur mes tai palikome. Ir padarykime čia, šiandien vakare, Bažnyčios narius, kaip pradžioje, kuriuose būtų broliška meilė vienas kitam, kurie atiduotų savo gyvybes vienas už kitą. Žmonės, kurie myli vienas kitą tokia Dieviška meile, kad netgi eina vienas dėl kito į kalėjimą arba į kartuves. Štai ši pirminė Bažnyčia. Tegu Viešpats palaimina jus maldos metu. 129 Brangus Dangiškas Tėve, kada mes šiandien vakare prieiname prie šio trumpo Pamokslo pabaigos, ir žmonės stovi prie sienų, laukdami, remdamiesi prie balkių, ir prie sienų, ir netgi lauke. Ir jie pakelia savo rankas, jie nori sutikti tą pradžios Jėzų. Suteik, Viešpatie, šiuo laiku, kad jie sutiktų Jį. Nes parašyta: Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti. Didelis skaičius rankų, Tėve. Tiek daug jų, aš negaliu jų iškarto suskaičiuoti. Bet Tu matai juos visus ir žinai juos visus. 130 Ir parašyta, kad: Niekas negali ateiti pas Mane, jei Mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia. Jau pakanka jiems šių mokymų, jie suvokia, kad neranda juose Jėzaus. Kaip Marija ir Juozapas, jie turėjo grįžti atgal, ten, kur jie Jį paliko. Jie nori šiandien eiti atgal, į sekminių pergyvenimą, ir priimti Šventąją Dvasią ir būti ten naujai gimusiais į Dievo Karalystę. Ir suteik, Viešpatie, kad kiekvienas iš jų priimtų šį pergyvenimą šiuo

34 laiku. Nes mes prašome Jėzaus, Tavo Sūnaus Vardu. 131 Ir kol mūsų galvos nulenktos. Aš nežinau, galėsite jūs ar ne; ar nenorėtumėte jūs išeiti į šios eilės vidurį, čia yra vieta praėjimui. Išeikite tiesiog čia ir atsitokite aplink altorių, ir pasakykite: Broli Branhamai Jeigu jūs tikrai tikite tuo. 132 Gal, praeitais laikais aš jums buvau mistiku. Bet pamatę, kad kažkas įvyko, milijonai visame pasaulyje priėmė Tai. [Tarpas juostoje. Red.] 133 Ir atrodo, kad tai eina tiesiog atgal, į pradžią, prie Biblijos. Aš neturiu šito pergyvenimo, bet aš aš noriu, kad tu pasimelstum už mane šiandien vakare, tiesiog čia, prie altoriaus, ir uždėtum ant manęs rankas. Nes taip jie tai darė pradžioje. 134 Pilypas nuėjo ir pamokslavo Samariečiams. Ir jis krikštijo juos visus į Jėzaus vardą. Bet Šventoji Dvasia nenužengė nei ant vieno iš jų, kol jie nepasiuntė Petro. Ir jis nuėjo ten ir uždėjo ant jų rankas, ir jie priėmė Šventąją Dvasią. 135 Jeigu tu norėtum maldos, ir jeigu tavo siela apsunkinta nuodėme, ir tu visgi bandei bažnyčias ir krikštus, ir taip toliau, bet tai nesuveikė; jeigu tu nori, kad aš pasimelsčiau su tavimi šiandien vakare, tai tu tiesiog dabar praeik čia. Aš džiaugsiuosi kiekvienu iš jūsų galėdamas pasitarnauti, būdamas nuoširdus,

35 maldoje. Ir aš tikiu, kad jeigu jūs ateinate su giliu nuoširdumu, Dievas, Kuris gali atverti nereginčias akis, gali apvalyti purviną širdį. Dievas, Kuris gali prikelti mirusius, fiziškai, žinoma, gali prikelti jį dvasiškai. Jis, Kuris gali atgaivinti mirtingą kūną, žinoma, gali atgaivinti nemirtingą sielą. Atgaivinti reiškia padaryti gyvu. Tegu Dievas panardina tai į jūsų širdis, mano brangūs draugai. 136 Jūs, žmonės, iš čia, iš Džefersonvilio ir Niu Olbani, ir Luisvilio miestų; aš nežinau, kaip jūs stovėsite Teismo Dieną, nes Dievas darbavosi visą laiką čia, šioje nedidelėje, nuolankioje, atrodančioje sudužusioje bažnyčioje. Jis gydė ligonius. Jis rodė stebuklus ir ženklus. Jis Jis atnešė visa tai, Savo Žodį, nė trupučio nenukrypstantį nuo Rašto, ir įrodė, kad Jis visų gyvųjų Dievas. 137 Kaip jūs ruošiatės padaryti Dangų savo buveine, o kimbatės už mokymų ir denominacijų, netikros religijos ir netikro krikšto, ir netikrų emocijų? Kaip jūs ruošiatės tai padaryti, kai tai jūsų širdyje, jūsų rankose tavo apsisprendimas? Jeigu aš būčiau jūsų vietoje, aš ateičiau, kol neprasidėjo amžinybė. 138 Nes atsiminkite, Jėzus kalbėjo apie vieną moterį, kilusią iš tautos. Jis pasakė: Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks, nes ji

36 atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties. 139 Dievas telaimina tave, mano sese. Jeigu tu tik nori nusilenkti, lenkis tiesiog čia. Tegu dabar maži vaikai pasitrauks atgal, kad žmonės galėtų ateiti ir nusilenkti maldai. 140 Aš sugiedosiu tik posmą arba du iš šios giesmės: Aš užmečiau sielos inkarą. Ir aš noriu, kad kiekvienas pasiliktų maldoje, tuo metu kai mes pažiūrėsime, ar nori ateiti tie, kurie ieško Dievo, ir pasimelsti. Aš užmečiau sielos inkarą Dangiškame poilsyje, Šėlstančių jūrų jau daugiau nebebus, Grėsmingos bangos virš tos bedugnės ūžia, Aš Jėzuje išgelbėtas amžinai. Aš užmečiau sielos inkarą Dangiškame poilsyje, 141 Kaip Šventoji Dvasia nori, nuves dabar tiesiai prie altoriaus maldai. ūžia, šėlstančių jūsų (Ateik, nupuolęs.) Grėsmingos bangos virš tos bedugnės Aš Jėzuje išgelbėtas amžinai. Nušviesk mane, Viešpatie, nušviesk, Tegu Šviesa nuo

37 142 Štai kas tai. Tai Žodis. Šviesk Tai aplink jus vis spindi. O nušviesk 143 Ar neišeisi tu iš savo vietos, kad ateiti čia? Eik atgal į savo bažnyčią, iš kur tu bebūtum atėjęs; bet ateik čia ir surask Jį, koks Jis buvo pradžioje. 144 Tegu švyturio Šviesa nušvies mane. Būt toks, kaip Jėzus, būt toks, kaip Kas iš jūsų norėtų būti tokiu? Tiesiog pakelkite savo ranką. Čia trokštu būt toksai, kaip Jis. Šioje kelionėj į dangaus šlovę, Aš tik prašau būt toks, kaip Jis. Betliejaus ėdžios, Mesijas gimė, Čia trokštu būt toksai, kaip Jis; Mus Atpirkėjo didi malonė! Šioj žemėj trokštu būt, kaip Jis. Būt toks, kaip Jėzus; būt toks, kaip Jėzus, Čia trokštu būt toksai, kaip Jis. Šioje kelionėj į dangaus šlovę,

38 145 Aš tik prašau būt toks, kaip Jis. Kaip šie brangūs verkiantys, tie, kurie pajautė Šventosios Dvasios įtikinimą, kviečianti juos į jų galutinę paskirties vietą. Ir atminkite, tai gali čia per penkias minutes atsitikti su pačiu jauniausiu. Ir po valandos nuo šios akimirkos žemėje gali nebelikti gyvo žmogaus. Tai gali atsitikti. Mokslininkai pasakė prieš du metus: Trys minutės iki vidurnakčio. Jūs žinote, apie ką mes pamokslavome pranašystėse. Tiesiog paruošta, kad įvyktų. Ir kodėl šėtonas turi laikyti tave narve su šiomis abejonėmis tavo prote? 146 Dabar tie, kuriuos apšlakstė, aplaistė arba arba krikštijo dar kažkokiu būdu, bet ne Krikščionišku krikštu, tepasidarys žinoma štai tai. Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą. Tuomet Petras tarė: Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu

39 šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią? Ir jis liepė juos pakrikštyti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu. 147 Apaštalų darbai 19; leiskite man pacituoti jums, baptistams. Ir klausykite tai atidžiai. Apolui būnant Korinte, Paulius, perėjęs aukštutines sritis, atvyko į Efezą. Užtikęs ten kelis mokinius, Paklausė: Ar nuo tada, kai įtikėjote, gavote Šventąją Dvasią? Jie atsakė: Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia. Jis klausė toliau: Kokiu tad krikštu jūs buvote pakrikštyti? Jie atsakė: Jono krikštu. Tada Paulius tarė: Jonas krikštijo atgailos krikštu, ragindamas žmones tikėti Tą, kuris ateis po jo, būtent Kristų Jėzų. Tai išgirdę, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu. Kai Paulius jiems uždėjo rankas, ant jų nužengė Šventoji Dvasia ir jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti. 148 Galatiečiams, 1:8, vėl kalba Paulius.

40 vėl: Kaip aš ankščiau sakiau, taip aš sakau 149 bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, tebūnie prakeiktas! Nesvarbu, kiek šviesių mokymų, kiek denominacijų, kiek kažko! Jeigu tu nebuvai krikštytas į Jėzaus Kristaus Vardą, jūs, tikintieji, aš įsakau jums Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu ateiti prie šito baseino ir pasikrikštyti. Šitaip. Taip. Tiksliai, ką sako Raštas. Nes neduota žmonėms po dangumi kito Vardo, kuriuo turime būti išgelbėti. Nesvarbu, kiek tu ką tu padarei, kiek tu priėmei Šventosios Dvasios, sugrįžkime į pradžią. Jeigu tu buvai apšlakstytas, aplaistytas, arba kažkaip krikštytas Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, tai klaidingas mokymas. Nėra nei vieno Biblijoje, kurį šlakstė, laistė arba kada nors krikštijo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Sugrįžkime į pradžią, ir jūs surasite Jį. Altorius laisvas, ir baseinas laukia. Kada mes sugiedosime dar kartą, Būti toks, kaip Jėzus. Būt toks, kaip Jėzus; būt toks, kaip Jėzus, Čia trokštu būt toksai, kaip Jis.

41 150 Ar neišeisite jūs čia? Kaip dėl jūsų, tikinčiųjų? Čia dėl jūsų, po minutės, bus laisva vieta. Šioje kelionėj 151 Ką Jis pasakė? Bet pradžioje nebuvo taip. Jeigu tu nori būti, kaip Jis! į dangaus šlovę, Aš tik prašau būt toks, kaip Jis. 152 Pasimelskime. Pirmyn, sese, jeigu tu eini prie altoriaus. Viskas gerai. 153 Viešpatie Dieve, tegu tai bus užrašyta, ir tegu bus tai padaryta, Viešpatie. Tai užrašyta, taigi, tegu dabar tai bus padaryta. Aš nebūsiu kaltas Teismo Dieną tuo, kad stovėjau už kokio nors bažnytinio mokymo; bet pamokslausiu pilną Evangeliją, Šventosios Dvasios prisikėlimo Jėgoje. 154 Dabar, Viešpatie, ar pagerbsi Tu šiuos Žodžius, ir ar nepasiusi Tu šiandien Šventosios Dvasios ant šitų, Viešpatie? Ir išgydyk ligonius ir sergančius tarp mūsų, kad žmonės galėtu žinoti, kad Dievas, Kuris parašė Bibliją, vis dar čia, ir Jis nesikeičia, nors žmonės bando pakeisti Žodį. Bet jis nesikeičiantis Dievas, Kuris pasakė: Bet pradžioje nebuvo taip. Ir jeigu mes matome, kokia buvo pirma Vynšakėje šaka, mes tiksliai galime padaryti Darbų Knygą mūsų pavyzdžiu, kaip bažnyčios.

42 155 Suteik šiandien, Viešpatie, kad kiekvienas žmogus čia, kuris nesekė Viešpatį Jėzų, o Jėzus patvirtina, kad jis buvo su jais, su Naujojo Testamento mokymo stebuklais ir ženklais, Dabų Knygos, kuri išaugino pirmoji šaka, tegu jie nuolankiai kris prie Jo kojų ir eis pirmyn, Viešpatie, ir suras Jį, koks Jis buvo pradžioje. Nes mes negalime rasti Jo tarp mūsų mokymų ir denominacijų, ir tarp mūsų mažų, silpnų šių dienų doktrinų. Mes turime sugrįžti atgal pas Dievą, ir Biblijos. 156 Tie, kurie čia ant savo kelių, kurie ieško Tavo Šventosios Dvasios ir tiki, kad Ji nusileis ant jų, jie nenustato tam tikrų formų arba tam tikrų būdų. Jie tiesiog nori, kad Šventoji Dvasia nusileistų ant jų. Suteik, Dieve, kad jų širdys būtų atviros šiuo laiku, ir gyvojo Dievo jėga nusileistų į jų širdis, ir pripildytų juos, ir atleisk jų nuodėmes, ir pripildyk juos Šventąja Dvasia. Suteik tai, Tėve. 157 Dabar, su nulenktomis galvomis tiesiog tęskite dar minutę, aš tikiu, kad Dievas judės ypatingai stipriai, tiesiog šiuo laiku. 158 Jeigu šiandien čia yra kokie nors nepažystami, iš užmiesčio, kas negali ateiti į sekantį tarnavimą ir yra ypatingoje padėtyje. Kol šie prie altoriaus laukime nuo Dievo; su jais mes po kelių minučių susitvarkysime. Bet jeigu jie ypatingoje padėtyje ir negali laukti tiesiog kito tarnavimo, nori, kad už juos pasimelstų, ar