Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai

Transkriptas

1 Ankstyvosios dvikalbystės trajektorijos: pasyviosios vaiko dvikalbystės atvejis Inga Hilbig VU Lituanistinių studijų katedra LITAKA susirinkimas

2 Tiriamasis Pranas (P) (g m., 7;2). Tėvas (T) vokietis. Motina (M) lietuvė Brolis Jonas (J) (g m., 5;1). Gimė ir gyvena Lietuvoje. 2 metai ( ) Vokietijoje. Vienas žmogus viena kalba strategija namie. Tėvų tarpusavio kalba LT ir DE. Pasyvus dvikalbis iki 5;0. Lietuvoje tik letuviškai (LT), Vokietijoje tik vokiškai (DE).

3 Ankstyvoji vienalaikė dvikalbystė Dvikalbis pirmosios kalbos įsisavinimas (bilingual first language acquisition) kai nuo gimimo girdimos ir vienu metu įsisavinamos dvi ar daugiau kalbų. Pagal kalbų mokėjimo lygį: darnioji, subalansuotoji (balanced ) arba vyraujančioji (angl. dominant), kai mažumos kalba yra silpnoji. Pagal vartojimo aktyvumą: aktyvioji (active) arba pasyvioji (passive, receptive, dormant), kai viena kalba nevartojama, bet suprantama. Mišri šeima įprasčiausia ir natūraliausia aplinka jai rastis.

4 Išauginti dvikalbį juokų darbas? 4

5 Teorinės pastabos Vienas žmogus viena kalba populiariausia strategija mišriose šeimose. Nuo seno rekomenduojama kaip efektyvi (Ronjat 1913, Leopold 1939). Tačiau tik maždaug kas ketvirtas vaikas tampa aktyviu dvikalbiu (De Houwer 2003). Vienas žmogus viena kalba situacija idealizuota (De Houwer 2009). Svarbu tinkamos tėvų nuostatos, tikėjimas vaikui daroma įtaka, pakanka kalbinė įvestis, nuoseklumas, taikomos vienakalbio diskurso strategijos ir realus poreikis vaikui vartoti abi savo aplinkos kalbas (Grosjean 2010, De Houwer 2009, Lanza 1992). Žinoma apie problemas vaikams augant, kai daugumos kalba ima dominuoti, o mažumos tampa silpnąja, arba pasyviąja (Barron-Hauwaert 2011, Braun, Kline 2014, Hoffmann, 1991, Grosjean 2010, Myers-Scotton 2009, Slavkov 2015 ir kt.). Mažai aprašytų atvejų, kaip vaikai nuo pat pradžių vartoja tik vieną savo aplinkos kalbą, taip pat apie pasyviosios kalbos aktyvavimą.

6 Nenoras ir / ar negalėjimas būti dvikalbiu? P: < > weil Litauisch sprechen kann ich nicht, gel? M: Kai grįšim į Lietuvą, vėl galėsi. Ir mes tikimės taip pat, kad su tėčiu ir toliau vokiškai kalbėsi... P: Nein, zwei Sprachen gleichzeitig das schaff ich nicht m. sausis, 4;4, Vokietija Dienoraščio įrašas

7 Medžiagos rinkimo ir tyrimo metodika Ilgalaikis stebėjimas + nedideli eksperimentai. Dienoraščio įrašai ( ) (pavieniai vaiko pasakymai, pokalbių su tėvais nuotrupos su vaiko kodų maišymo, kalbų interferencijos pavyzdžiais, situacinio konteksto nuorodos, šeiminių aplinkybių pokyčiai, dvikalbystės ugdymo strategijos keitimai, metalingvistiniai vaiko pasamprotavimai, bendrosios pastabos apie kalbos raidą ir kt.). Garso įrašai ( ). 2 4 k./sav min., 15 val. išrašyta. Sociolingvistinė prieiga.

8 Pranešimo tikslas Trumpai apžvelgti retesnį vienalaikės ankstyvosios dvikalbystės atvejį pasyviąją vaiko dvikalbystę vos jam pradėjus kalbėti. Išsiaiškinti, kokie ekstralingvistiniai veiksniai lėmė bei palaikė pasyviąją dvikalbystę ir kas paskatino ją aktyvuoti ir susibalansuoti. Parodyti sparčios kalbų pasyvizacijos ir aktyvacijos ankstyvoje vaikystėje pavyzdį. Patvirtinti lemiamą realaus poreikio vartoti mažumos kalbą įtaką aktyviajai dvikalbystei ir atskleisti sunkumus jį sukuriant. Išryškinti pasyviosios vaikų dvikalbystės vertę ir jos išlaikymo prasmę.

9 0 3 metai Lietuva 3-5 metai Vokietija Aktyvioji daugumos kalba LT VOK Tėvo kalba su vaiku VOK VOK Motinos kalba su vaiku LT LT Laikas, leistas su motina LT 8 val./d. LT 8 val./d. Laikas, leistas su tėvu VOK 3 4 val./d. VOK 3 val./d. Kasdienis skaitymas vaikui mažumos kalba DE 15 min. LT 15 min. / kas antrą d. Darželis LT, nuo 2 m. 3 4 val./d. VOK, 4 5 val./d. Bendravimas su broliu LT DE Bendravimas su kitais vaikais mažumos kalba - - Viešnagės mažumos kalbos šalyje, kur ja kalba dauguma VOK 8 k. po 1 6 sav. LT 1 k. 1 sav. Bendravimas su seneliais mažumos kalba VOK 8 kartai, 1 3 sav. LT 1 kartas 1 sav. + 1 SKYPE pokalbiai / sav. vaikui nekalbant Tėvų tarpusavio kalba, vartojama vaiko akivaizdoje M - LT, T LT, po to VOK M LT, T VOK, po to LT

10 Prano dvikalbystė Lietuvoje (0 2;10) LT ima dominuoti jau pavienių žodžių etapu (1;2). Pradėjus jungti žodžius (1;6) LT sakiniai su VOK intarpais. Tėvas DE, Pranas LT (angl. dilingual discourse). 10 val. iššifruotuose įrašuose VOK tik 3 5 proc. Kalbant su tėvu daugiau VOK nei su mama. VOK daugiausia reaguojant, atkartojant, kas išgirstama. Pasitaisymai pavartojus VOK bendraujant su mama. Kodų maišymas tik dvikalbėje namų aplinkoje. Stiprus akcentas kalbant VOK, dažnai neaiški tartis. Negausūs pirmi metalingvistinio sąmoningumo ženklai. Dviejų atskirų kalbinių sistemų formavimosi hipotezės patvirtinimas.

11 Prano dvikalbystė Lietuvoje (0 2;10) Kalbinis orientavimasis, nuostatų formavimasis ir raiška. Prielankumo daugumos kalbai rodymas ir metalingvistiniais komentarais. Neigiama reakcija motinai prakalbus VOK. Kalbinės diskusijos su tėvais. Nusistatymas išlaikyti savo diskursą lietuvišką. Prašymai išversti iš vienos kalbos į kitą, pakartoti VOK nesėkmingi. Vertimai tik spontaniškai, savo iniciatyva ir tik VOK LT. Dvikalbystės išnaudojimas komunikacijai sutrikus. Tėvų bandymų kurti vienakalbį bendravimo kontekstą (Lanza 1992) bergždumas. Tėvų dvikalbio bendravimo konteksto toleravimas vaiko atkaklumo akivaizdoje. Kalbos vonios Vokietijoje jokio pastebimo ryškesnio poveikio.

12 Orientavimasis ir prielankumo daugumos kalbos kodui pareiškimai M. Kepu kiaušinienę dabar. P. Tėtis sako kitaip... F. Ich sage Spiegelei. M. Kiaušinienė... Aš sakau KIAUŠINIENĖ! P. Aš sakau persikas. Kodėl tu sakai kitaip? T. Ich sage Pfirsich. P. Negražu taip sakyti!

13 Dvikalbystės išnaudojimas komunikacijai sutrikus M. Apie ką nori knygelę paskaityt? P. Apie tenuką. M. Apie ką tokį? P. Apie tenuką! M. Ką? Nesuprantu. (susierzinusiu balsu) Ar negali man kaip nors kitaip dar pasakyti?! P. Apie ZUG!

14 Atsisakymas versti tėvams specialiai prašant M. Pranuk, gal gali kitaip pasakyti? P. Aš nemoku vokiškai!

15 Kalbinės diskusijos su tėvais Tėvui skaitant knygelę: P.: Čia ne Kater, čia katinas! P.: Čia ne Buldozer buldozeris! Tėvai kalbasi apie vaiką, kurį matė parkritusį nuo dviračio. Mama sako vaikas, o tėvas Junge: P.: Kind, ne Junge! T.: Junger ist ja auch ein Kind.

16 Nuostatos kalbėti vien daugumos kalba tvirtumo pavyzdys Tėvas skaito Pranui eiliuotą klasikinę vokišką istoriją apie traukinukę Henrietę: T.: Gleich danach hört man ein Rufen aus dem Brommelbeerenschlag. Vierzehn Hasen rufen heiter: Henriette, (stabteli leisdamas vaikui pabaigti turi būti Guten Tag!) P. Labas!

17 Prano dvikalbystė Vokietijoje (2;10 4;11) Po 2 sav. darosi sunku fiksuoti kodų maišymo atvejus VOK labai padaugėja bendraujant su tėvu ir seneliais. Imamos noriai atkartoti į lūpas dedamos VOK frazės. Randasi pirmų (ilgesnių) VOK sakinių. Po 3 sav. kalbama VOK sakiniais. Pradeda eiti į darželį pusę dienos pirmi kontaktai su VOK vaikais. Pakankama VOK komunikacinė kompetencija po 1 mėn. Po 2 mėn. tik 3 4 LT žodžiai per dieną kalbant su motina. LT tik reaguojant, atkartojant, kas pasakyta. Gramatika VOK, intarpai LT. Tik VOK kalbant su tėvu ir su broliu. Lietuvių kalbos silpnėjimo ir nykimo ženklai: žodynas, gramatika, akcentas. Atvirkštinė situacija nei Lietuvoje.

18 Prano dvikalbystė Vokietijoje (2;10 4;11) Pirmą kartą kyla realus poreikis vartoti VOK. Operatyvus persiorientavimas prie pakitusios kalbinės aplinkos. LT kalba tampa socialiai ir praktiškai nebereikalinga. Pastangos išlaikyti VOK kodą kalbant su tėvu. Nuoseklus kalbėjimas su motina VOK. Motinai nežinomų VOK žodžių aiškinimas. VOK žodžių kartojimas tol, kol motina supranta. Bandymai specialiai išgauti žodžių vertimus nesėkmingi. Atsisakymas pakartoti LT žodžius ir frazes. Juokais iškraipomi girdimi LT žodžiai. Mažai metalingvistinių komentarų. Tvirtinimasis vokiškame kalbiniame ir sociokultūriniame pasaulyje. Elgesio problemos adaptacija nėra tokia lengva.

19 Pastangos išlaikyti VOK kalbos kodą kalbant su tėvu T grįžta iš darbo. P bando papasakoti, kas nutiko darželyje tądien. Nesugebėdamas prisiminti / nežinodamas vieno trūkstamo žodžio ar frazės, prapliumpa verkti ir T jam turi padėti baigti formuluoti mintį.

20 Lūžis: aktyvioji dvikalbystė Lietuvoje (nuo 4;11) Die alle reden Litauisch : lietuvių kalba vėl reikalinga LT kalba aktyvuojama, VOK neatsisakoma. 1 mėn. namie LT visai nekalbama nėra ką fiksuoti. Po 1,5 mėn. LT proveržis darželyje. Greitesnis susiorientavimas lyginant su broliu, vertėjavimas jam. Pastangos išlaikyti tą patį kalbos kodą pokalbyje. Kodai keičiami tik diskurso lygiu. Noriai atkartojami LT žodžiai, pasakymai, taisomasi bet mažai klausiama. Paprašius noriai verčiama LT VOK.

21 Lūžis: aktyvioji dvikalbystė Lietuvoje (nuo 4;11) Po 1 metų Lietuvoje namie vis dar dominavo VOK namie. 1 metus brolių tarpusavio kalba VOK. Pranas kaip pavyzdys ir autoritetas, jo kalbos kontrolė. Apsisprendimas išlaikyti VOK erdvę namie. VOK siejama su bendra malonia brolių patirtimi Vokietijoje, aukštas kalbos prestižas. Su tėvu visada VOK. Su motina 4 mėn. iš esmės vien VOK. Motina ir brolis vieninteliai žmonės, su kuriais kodai kaitaliojami. Pasitaisymai, pasiklausimai kalbant VOK su tėvu. Pastangos išlaikyti monolingvį diskursą jis lengvai tėvų kontroliuojamas. Akivaizdžios metalingvistinio sąmoningumo apraiškos. Dvikalbystės balanso pokytis ir jos stabilizavimasis. VOK mažumos kalba su neblogomis ateities perspektyvomis

22 Sėjam ir žiūrim, kas sudygs, kas išaugs... 22

23 Apibendrinimai ir išvados Mišri šeima, pakankamas bendravimas su vaiku mažumos kalba puiki prielaida ankstyvajai vienalaikei dvikalbystei, bet ne jos garantas. Vienas žmogus viena kalba ne visada palaiko reikiamą kalbų balansą mišriose šeimose kai mažumos kalbos vartotojas moka ir vartoja arba bent bent supranta daugumos kalbą. Socialinės motyvacijos ar jos stokos lemiamas vaiko pasirinkimas vartoti ar nevartoti mažumos kalbą kertinis dalykas. Aplinkos, socialinės daugumos kalbos įtaka vaiko kalbiniams pasirinkimams ir kalbiniam elgesiui nepaprastai didelė. Sukurti jai atsvarą ir realų poreikį vartoti mažumos kalbą gali būti labai nelengva. Didelė bendravimo su vienakalbiais mažumos kalbos vartotojais už šeimos ribų svarba vaiko dvikalbystės aktyvumui. Didelė gyvenimo patirties abiejose šalyse nauda vaiko dvikalbystei. Sėkmingą vaiko dvikalbystę tik iš dalies lemia tėvų nuostatos ir elgesys, tačiau tik nuo tėvų priklauso tai, ar su vaiku bus bendraujama ir pasyviąja jo kalba. Ankstyvoji pasyvioji dvikalbystė, esant palankioms aplinkybėms, gali būti lengvai aktyvuojama. Pasyvus dvikalbis irgi dvikalbis ir geriau nei vienakalbis.

24 Literatūra Braun, A., Cline, T. (2014) Language Strategies for Trilingual Families. Parents Perspectives. Bristol, Buffalo, Toronto: Multilingual Matters. De Houwer, A. (2009). Bilingual First Language Acquisition. Bristol: Multilingual Matters. De Houwer, A. (2007). Parental Language Input Patterns and Children's Bilingual Use. Applied Psycholinguistics, 28, De Houwer, A. (2003). Home Languages Spoken in Officially Monolingual Flanders: A survey. Plurilingua 24: Barron-Hauwaert, S. (2004). Language Strategies for Bilingual Families: The One-Parent-One-Language Approach. Bristol / Buffalo / Toronto: Multilingual Matters. Barron-Hauwaert, S. (2011). Bilingual Siblings. Language Use in Families. Bristol / Buffalo / Toronto: Multilingual Matters. Grosjean, F. (2010). Family Strategies and Support in Bilingual: Life and Reality. Harvard University Press. Hoffmann, Ch. (1991). An Introduction to bilingualism. Longman: London and New York. Myers-Scotton, C. (2009). Multiple voices. An introduction to Bilingualism. Malden: Blackwell Publishing. Leopold, W. (1993). Speech developement of a blingual child: A linguist s record. Evanston, IL: Northwestern Press. Ronjat, J. (1913). Le developement du langage observe chez un enfant bilingue. Paris: Champion. Slavkov. N. (2015). Language attrition and reactivation in the context of bilingual first language acquisition. International Journal of Bilingual education and Bilingualism, Vol. 18, No. 6,

25