PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kodėl reikia keisti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą? Kaip vertinami mokini

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kodėl reikia keisti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą? Kaip vertinami mokini"

Transkriptas

1 PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO Pagrindiniai klausimai: Kodėl reikia keisti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą? Kaip vertinami mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose? Kaip mokinių mokymosi pasiekimai vertinami užsienio šalyse? Kokios numatomos mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo kaitos kryptys Lietuvoje?, Nr. 4 (147) ISSN KODĖL IR KAIP KEIČIAME MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO SISTEMĄ BENDRAJAME UGDYME Strateginiuose Lietuvos švietimo dokumentuose nubrėžiami svarbiausi tikslai siekiant paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Valstybės pažangos strategijoje Lietuva 2030 akcentuojama, kad šaliai reikalingi išsilavinę, besidomintys mokslu ir naujovėmis, lengvai perprantantys ir naudojantys naujas technologijas, mokantys užsienio kalbų, puoselėjantys mokymosi visą gyvenimą principus žmonės. O tai įmanoma pasiekti visapusišku asmens ugdymu; sukuriant ir visose švietimo įstaigose įdiegiant bendrosioms kompetencijoms ugdyti(is) palankias vertinimo ir įsivertinimo sistemas, sukuriant veiksmingą mokymuisi visą gyvenimą pritaikytą sistemą, kurioje būtų efektyviai taikomos technologijos, užtikrinančios dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą. Šiuo metu Lietuvoje veikianti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema ne visada atliepia visuomenės lūkesčius, nes vertinimo praktika neatitinka švietimo dokumentuose įtvirtintas nuostatas, mokymosi visą gyvenimą realijas, didelė svarba teikiama egzaminams asmeniui renkantis tolesnį mokymosi ir karjeros kelią, todėl pernelyg susiaurinami ugdymo tikslai (rezultatai) ir turinys. Visa tai skatina ieškoti būdų, kaip tobulinti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą. Pagrindinės išvados Siekiant įvertinti mokinio ugdymosi rezultatus, svarbu ne tik įvertinti jo įgytas žinias, supratimą, nuostatas ir gebėjimus, bet ir pasiektą pažangą. Vertinimas švietime turi atlikti dvi funkcijas ugdomąją ir atskaitomybės, suprantamas, viena vertus, kaip pagalbą mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti, bręsti kaip asmenybei, kita vertus, kaip stebėjimą ir grįžtamąjį ryšį, informacijos apie mokymąsi rinkimą, kaupimą, interpretavimą ir naudojimą ugdymo kokybei užtikrinti. Ugdymo procese kiekvienam mokiniui turi būti sudarytos sąlygos įvairiais būdais atsiskleisti, išreikšti save. Tam turi būti naudojamos įvairios užduotys ir vertinimo metodai. Deja, Lietuvoje dėmesys sutelktas tik į testus ir egzaminus, kuriais galima įvertinti vien žinias ir tam tikrus gebėjimus. Trūksta būdų, kurie padėtų įvertinti (ir įsivertinti) mokinio bendrąsias kompetencijas ir mokymosi potencialą. Lietuvoje tradiciškai orientuojamasi į pažintinių gebėjimų ugdymą, bet mažai dėmesio skiriama bendrosioms kompetencijoms. Todėl pertvarkant mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą būtina orientuotis į ugdymosi rezultatus sritį, kuri yra platesnė, ir tartis dėl įvairesnių kompetencijų vertinimo ir pripažinimo būdų, pavyzdžiui, stojant į aukštąsias mokyklas ir pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą. Lietuvos mokyklose, kaip rodo 2014 ir 2015 m. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atliktos bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo ir pažangos anketų analizės rezultatai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas dažniausiai (84 proc. mokyklų) grindžiamas pažymiu ir formaliojo mokymosi pasiekimų įvertinimais. Tik pavienėse mokyklose įvertinami ir neformaliojo mokymosi rezultatai. Nors mokinių kompetencijoms vertinti yra sukurti mokinių mokymosi pasiekimų aplankai, Europos kalbų aplankas, mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo priemonės, vis dėlto mokyklos pirmenybę teikia tradicinėms vertinimo priemonėms ir metodams (pavyzdžiui, testams, kontroliniams darbams, apklausoms). Labai nedidelė dalis (apie 6 proc.) mokyklų, be pažintinių, vertina ir socialinius gebėjimus. Apie trečdalis mokyklų taiko kaupiamąjį vertinimą. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemos užsienio šalyse yra gana skirtingos dėl jose susiklosčiusių savitų švietimo tradicijų, regionams ar mokykloms suteikto savarankiškumo. Vis dėlto pastebima tendencija, kad tokiose šalyse, kaip, pavyzdžiui, Suomija, Danija, Vokietija, Italija, ugdymo procese daug dėmesio teikiama formuojamajam, aprašomajam vertinimui ir mokinio įsivertinimui. Tai ypač ryšku žemesnėse ugdymo pakopose. Be mokinio formaliojo mokymosi pasiekimų, pažintinių gebėjimų, vertinami ir neformaliojo mokymosi pasiekimai, socialiniai-emociniai gebėjimai. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Japonija) mokinių pasirengimas studijoms aukštojoje mokykloje vertinamas ne tik egzaminais, testais, bet dar ir ugdymo procese sukauptais mokymosi rezultatais. Lietuvoje numatoma dabartinį mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą keisti kaupiamuoju. Šio tikslo siekiama stiprinant formuojamąjį vertinimą mokyklose, skatinant mokytojus nuolat vertinti mokinio individualią mokymosi pažangą; taip pat keisti vertinimo kultūrą mokyklose, mažinant testų, kontrolinių ir kitokių žinių patikrinimų neigiamą įtaką ugdymui(si); skatinti visuminį požiūrį į asmenybės ugdymą, plečiant vertinamų kompetencijų spektrą. Numatoma kurti tokią apibendrinamojo vertinimo sistemą, kurioje būtų užtikrinta formuojamojo, apibendrinamojo vertinimo ir ugdymosi rezultatų pripažinimo dermė, o mokinių mokymosi rezultatų patikrinimas būtų nuolatinis ir sistemingas.

2 2 KODĖL REIKIA KEISTI MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO SISTEMĄ? Lietuvoje keisti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą skatina tiek globalūs, tiek lokalūs veiksniai (1 pav.). Mokslo ir technologijų spartus vystymasis, globalizacija, ekonominiai, politiniai ir socialiniai iššūkiai keičia visuomenės poreikius ir lūkesčius, kelia naujų reikalavimų asmens kompetencijai. Sėkmingam žmogaus gyvenimui XXI a. tampa ypač svarbu įgyti bendrąsias kompetencijas (asmeninę, socialinę-pilietinę, komunikavimo, pažinimo, kultūrinę, kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis). Joms iš(si)ugdyti nebetinka tradiciniai mokymo ir vertinimo būdai, todėl būtina juos keisti pereinant nuo mokymo mokymosi link, nuo baigtinio mokymosi į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, nuo žinių ir supratimo vertinimo kompetencijų vertinimo link. Keisti ugdymą ir mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą skatina ir naujausi edukologijos, psichologijos tyrimai, kuriais grindžiamos mokslininkų įžvalgos, kad būtina orientuotis į visuminį asmenybės ugdymą ir vertinimą. Mat dėl didėjančio socialinės sąveikos intensyvumo (darbas su įvairių specialybių ir kultūrų žmonėmis), aštrėjančių socialinių ekonominių problemų (senėjanti visuomenė, migracija, mažėjantis įsitraukimas į pilietiškumo veiklas ir kt.) asmenims reikės ne tik gerų pažintinių gebėjimų, į kurių (į)vertinimą orientuojasi Lietuvos mokykla, bet ir socialinių-emocinių gebėjimų (pavyzdžiui, atkaklumo, savikontrolės, empatijos ir pan.). IKT spartus vystymasis, jų teikiamos galimybės taip pat sudaro sąlygas mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemai tobulinti. Elektroninės duomenų bazės, įrankiai ir programos įgalina kaupti įvairią informaciją apie mokinį ir jo mokymąsi, nuolat stebėti mokinių ugdymosi pasiekimus ir pažangą, veiksmingai teikti grįžtamąjį ryšį mokiniams ir jų tėvams, mokiniams greitai ir patogiai įsivertinti savo mokymąsi ir pan. 1 pav. Veiksniai, skatinantys keisti dabartinę Lietuvos mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą GLOBALŪS VEIKSNIAI Mokslo raida Technologijų pažanga Globalizacija Migracija Ekonominiai, socialiniai, politiniai iššūkiai skatina UGDYMO IR MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO KAITĄ skatina Ugdymo bei mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo nuostatų neatitiktis Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir jų įgyvendinimo praktikoje Didelė egzaminų svarba, lemianti tolesnį asmens mokymosi ir karjeros kelią, sąlygoja pernelyg susiaurinamus ugdymo tikslus ir turinį, mokyklų konkurenciją dėl geriausių (akademiškai stiprių) mokinių, taigi mokytojai neskatinami ugdyti įvairių talentų vaikų Mokyklose vyraujanti mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema skatina nuolatinį mokinių tarpusavio lyginimą(si) ir konkurenciją LOKALŪS VEIKSNIAI Šiuo metu Lietuvoje galiojantys bendrąjį ugdymą reglamentuojantys dokumentai (Švietimo įstatymas, Bendrosios programos, Pradinio, pagrindinio ugdymo programų aprašas ir kt.) atnaujinti atsižvelgiant į naujausias edukologijos išvadas ir į XXI amžiuje būtinų kompetencijų ugdymą(si) ir vertinimą. Nepaisant nuolatinių švietimo pokyčių ir pertvarkų išlieka minėtuose dokumentuose įtvirtintų nuostatų ir jų įgyvendinimo mokyklinėje praktikoje neatitiktis. Tai kelia švietimo bendruomenės (švietimo specialistų, mokytojų, mokinių ir jų tėvų) ir darbdavių susirūpinimą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011) keliamas tikslas išugdyti dorą, siekiantį žinių, savarankišką, atsakingą ir patriotiškai nusiteikusį žmogų. Mokykla įpareigojama padėti asmeniui išsiugdyti žinių ir kūrybinei visuomenei būdingą informacinę kultūrą ir šiuolaikinę socialinę kompetenciją, siekti atskleisti asmens kūrybinius gebėjimus, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą. Švietimo bendruomenės ir darbdavių asociacijos atstovai atkreipia dėmesį, kad dabartiniai egzaminai ir tai, kas jų metu vertinama, neatitinka Švietimo įstatyme nustatytų ugdymo tikslų: įvertinamos tik žinios ir nedidelė dalis gebėjimų, o gyvenimui svarbios bendrosios kompetencijos nėra įvertinamos. Švietimo bendruomenės susirūpinimą kelia ir vyraujantis egzaminų rezultatų vaidmuo sprendžiant apie asmens išsilavinimą, nulemiant tolesnę jo karjerą, nes dėl to ugdymo tikslai ir turinys susiaurinamas tik iki dalykinių kompetencijų (tiksliau, jų dalies žinių ir supratimo) įgijimo 1. Išsakoma nuomonė dėl mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo rezultatų panaudojimo kaitos 2. Į siūlymus stengiamasi atsižvelgti. Pavyzdžiui, jau nuo 2018 metų stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas, konkursinis balas, be brandos egzaminų rezultatų, bus papildomas kitais kriterijais: brandos darbo įvertinimas, dalyvavimas ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje, dalyvavimas tarptautinėse ir nacionalinėse olimpiadose, baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba ir kt KTU prorektorius Pranas Žiliukas apie aukštojo mokslo sistemą. Mokslo Lietuva, 2016 m. balandžio 29 d. Nr. 8 (562)

3 3 Lietuvos mokinių parlamento atlikto tyrimo duomenimis, dabartinė į mokinio dalykinių žinių ir (tik iš dalies) gebėjimų įvertinimą nukreipta egzaminų sistema netenkina 74 proc. (iš klasių) mokinių. 90 proc. mokinių norėtų, kad stojant į aukštąsias mokyklas būtų atsižvelgiama ir į jų popamokinę, visuomeninę, savanorišką veiklą. Mokiniai taip pat nenori, kad jų ateities planus nulemtų tik egzaminų rezultatai. Poreikis keisti Lietuvos mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą jau yra įtvirtintas svarbiausiuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Lietuvos pažangos strategijoje Lietuva 2030 vertinimo sistemos tobulinimas numatytas kaip vienas iš uždavinių siekiant sumanios visuomenės. Dokumente siūloma koncentruotą egzaminų sistemą pertvarkyti į darnią įvairios mokymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažinimo sistemą, kuri fiksuoja visą gyvenimą nuolat didėjančią asmens patirtį ir pripažįsta vis aukštesnį išsilavinimą. Atliepiant šį visuomenės užsakymą Valstybinėje švietimo metų strategijoje numatoma visais švietimo lygiais pradėti taikyti kriterinį kaupiamąjį vertinimą kaip besimokančiojo pasiekimų savikontrolės būdą. KAIP VERTINAMI MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMAI IR PAŽANGA LIETUVOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE? Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata. Patvirtinti bendrąjį ugdymą reglamentuojantys dokumentai Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas (2015), Geros mokyklos koncepcija (2015), taip pat ir Bendrosios ugdymo programos (2008, 2011) brėžia aiškią kryptį įtvirtinant ugdymosi rezultatų ir jų vertinimo sampratas. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše (2015) ugdymosi rezultatai apibrėžiami kaip nuosekliai įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas. Trumpiau tariant, kaip optimali asmenybės branda mokinio įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma. Bendrosios kompetencijos integruoja žinias, gebėjimus ir nuostatas, įgyjamas mokantis atskirų dalykų, dalyvaujant įvairiose veiklose mokykloje ir už jos ribų, neformaliojo švietimo programose. Siekiant įvertinti ugdymo(si) rezultatus, svarbu pamatuoti įgytas žinias ir iš(si)ugdytus gebėjimus, priskirti juos numatytiems pasiekimų lygiams, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti, kokią pažangą mokinys pasiekė lyginant su jo paties pradiniais pasiekimais. Todėl skiriamos dvi pagrindinės vertinimo funkcijos: ugdomoji, skirta palaikyti mokymąsi ir laiku teikti grįžtamąjį ryšį, ir atskaitomybės, padedanti nustatyti, ar ir kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta. Todėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, viena vertus, apibrėžiamas kaip pagalba mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti, bręsti kaip asmenybei, kita vertus, kaip kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti. Jis skirtas padėti mokiniui pasitikrinti savo pasiekimus ir pažangą ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos. Siekiant, kad abi pasiekimų vertinimo funkcijos būtų įgyvendintos, mokytojai privalo ugdymo procese derinti įvairius vertinimo tipus ir būdus (1 lentelė). 1 lentelė. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo būdai, tipai ir metodai NEFORMALUSIS VERTINIMAS Stebimi mokinio pasiekimai nėra fiksuojami sutartiniais ženklais ir nėra registruojami oficialiuose dokumentuose FORMUOJAMASIS VERTINIMAS Ugdymo(si) procese teikiamas grįžtamasis ryšys, abipusis atsakas skatinantis, nukreipiantis, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, parodantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų NORMINIS VERTINIMAS Sudaro galimybę palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje ĮVERTINIMAS Vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie asmens pasiekimus ir padarytą pažangą. Šį veiksmą atlieka kitas asmuo VERTINIMO BŪDAI VERTINIMO TIPAI Pagal paskirtį Pagal vertinimo pagrindą Pagal vertinimo subjektą VERTINIMO METODŲ PAVYZDŽIAI FORMALUSIS VERTINIMAS Mokinio pasiekimai raštu fiksuojami sutartiniais ženklais, kurie registruojami tam tikruose oficialiuose dokumentuose APIBENDRINAMASIS VERTINIMAS Formaliai patvirtinti mokinio ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą KRITERINIS VERTINIMAS Grindžiamas kriterijais, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai ĮSIVERTINIMAS Paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas (refleksija) Stebėjimas Pokalbis Apklausa Debatai Projektinis darbas Kontrolinis darbas... Šaltiniai: Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas (2015); Indrašienė V., Žibėnienė G., 2014; Paul Weede P., Winter J., Broadfoot P., 2005

4 4 Neformalusis vertinimas vyksta nuolat: stebint, kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinių reakciją. Vertinama mokinio asmenybės raida, vertybinės nuostatos, bendrųjų gebėjimų plėtotė. Neformalusis vertinimas gali būti tik žodinis. Formalusis vertinimas taikomas vertinant žinias, įgūdžius, dalykinius ir bendruosius gebėjimus, nustatant pažangą. Toks vertinimas atliekamas pagal aiškius kriterijus, pagal patvirtintą vertinimo skalę ir turi aiškią įvertinimo išvadą. Kiekvienas vertinimo fiksavimas raštu (pavyzdžiui, pažymys, aprašai, recenzijos) jau yra formaliojo vertinimo išraiška. Ugdymo procese vertinant mokinio mokymosi pažangą daugiau dėmesio skiriama ugdomajam (formuojamajam) nei apibendrinamajam vertinimui. Jo tikslas teikti grįžtamąjį ryšį, padėti mokiniui mokytis, stiprinti jo sąmoningumą ir atsakomybę, parinkti tinkamas mokymo strategijas ir koreguoti mokymą. Apibendrinamasis vertinimas naudojamas tam tikro etapo pabaigoje siekiant išsiaiškinti, ar išsikelti ugdymosi tikslai yra pasiekti, ir remiasi sukauptais ir įvertintais mokinio pažangos ir pasiekimų įrodymais. Ugdymo procese mokinių mokymosi pasiekimai vertinami individualiai, vadovaujantis programiniais ugdymo pasiekimais, tačiau kartu atsižvelgiant ir į mokinio išgales, ypatybes, mokymosi tempą. Mokinio mokymosi rezultatai įvertinami remiantis individualios pažangos (idiografiniu) vertinimo principu, kai esami mokinio mokymosi pasiekimai lyginami ne su kitų mokinių (norminis vertinimas), o su jo paties ankstesniais pasiekimais. Mokiniai skatinami patys įsivertinti, ko išmoko ir kas jiems buvo svarbu, taip pat asmeninius gebėjimus, nuostatas, emocijas ir charakterio savybes. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo priemonės. Lietuvos mokyklose naudojamos įvairios mokymosi pasiekimų vertinimo priemonės atsižvelgiant į ugdymo programą, ugdymo tikslus, mokyklos galimybes ir poreikius (2 lentelė). 2 lentelė. Taikomi arba numatomi taikyti pagrindiniai mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos (į(si))vertinimo būdai Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose Organizuojami mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos patikrinimai Nacionaliniu lygmeniu: Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas skirtas patikrinti mokinių žinias baigiant pagrindinio ugdymo programą. Brandos egzaminai skirti mokinių vidurinio ugdymo programose numatytiems pasiekimams patikrinti. Organizuojami mokykliniai ir valstybiniai egzaminai. Jų metu tikrinami mokinių įvairių mokomųjų dalykų mokymosi pasiekimai. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai skirti mokykloms ir mokytojams įvertinti mokinių žinias, gauti grįžtamąjį ryšį, reikalingą ugdymo kokybei ir vadybai gerinti. Brandos darbas (įvedamas nuo m. m.) vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinio ar kelių mokinių ilgalaikis darbas, rengiamas ugdymo procese. Jį galima rengti iš visų individualaus ugdymo plano vidurinio ugdymo programos dalykų. Brandos darbo vertinimas grindžiamas kriteriniu vertinimu. Jo tikslas ugdyti(s), patikrinti ir įvertinti mokinio pasirinkto dalyko ar ugdymo srities kompetencijas, įgytas mokantis pagal vidurinio ugdymo programą. Rengiant ir pristatant darbą vertinamos šios mokinio veiklos sritys: darbo planavimas, atlikimas ir pristatymo rengimas. Mokykloje: Pažymys mokinių pažangumo kokybės vertinimo išraiška skaitmeniu. Mokinio pasiekimų ir pažangos lygių aprašai skirti mokinio dalykų mokymuisi stebėti, jo pasiekimams ir pažangai įvertinti. Šiuose aprašuose nurodomi reikalavimai mokinių pasiekimams (nuostatoms, gebėjimams, žinioms ir supratimui), taip pat pasiekimų vertinimo lygių požymiai. Europos kalbų aplankas tai kalbinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo priemonė, kurios tikslas padėti besimokančiajam įsivertinti kalbos mokėjimą ir prilyginti ją Europoje pripažintiems lygiams. Jis susideda iš trijų dalių: kalbos paso, kalbos biografijos ir dosjė. Pirmos dvi dalys skatina mokinį įvertinti savo užsienio kalbos kompetenciją visų kalbinės veiklos sričių (kalbėjimo, skaitymo, klausymo, rašymo), pateikti faktus apie įgytą užsienio kalbos lygį, lankytus kursus, savo patirtį praktiškai išbandant užsienio kalbos įgūdžius. Trečioji aplanko dalis skirta konkrečių veiklos dalių įrodymams pateikti, kuriuos papildo refleksija, savęs vertinimas, draugų atsiliepimai ir mokytojo įvertinimai. Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankiai diagnostiniai įrankiai, kuriuose pateikiami mokėjimo mokytis kompetencijos sričių aprašai pagal pažangos lygius, todėl pats mokinys ir mokytojas gali nesunkiai nustatyti savo (mokinio) minėtos kompetencijos lygį ir sritis, kurias dar reiktų tobulinti. Mokymosi pasiekimų aplankas (eportfelis, eaplankas) asmens susikauptų patirties įrodymų realių faktų, atspindinčių pasiekimus mokantis, plėtojant savanorišką ir (ar) visuomeninę veiklą, keliaujant, dirbant, bendraujant ir kt. rinkinys. Jis taikomas šiems tikslams: fiksuoti ir įvertinti mokinio surinktus patvirtinimus apie jo mokymąsi; kaupti įrodymus, kad asmuo, mokydamasis formaliojo švietimo įstaigoje ar kitur, įgijo tam tikrus gebėjimus, žinias ir kompetencijas; kurti priemonę savo pažangai stebėti ir įsivertinti. Pradinių klasių mokinių mokymosi pasiekimai vertinami aprašomuoju būdu pagal trijų pasiekimų lygių sistemą. Mokytojas išsamiai pakomentuoja, ką kiekvienas mokinys geba, kas ir kaip sekasi ir ką reiktų tobulinti. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimai vertinami pažymiais, balais, mokinio pasiekimų lygiais, rečiau aprašomuoju būdu. Mokykloje taikomi mokymosi pasiekimų vertinimo įrankiai (Europos kalbų aplankas, mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankis, mokymosi pasiekimų aplankas (eportfelis, eaplankas)) padeda mokytojams ir mokiniams fiksuoti, kaupti, stebėti ir į(si)vertinti mokymosi pasiekimus ir individualią pažangą. Mokiniui baigus pagrindinio ugdymo programą vykdomi privalomieji lietuvių kalbos (gimtosios), lietuvių kalbos (valstybinės), matematikos ir pasirenkamieji gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai. Baigus vidurinio ugdymo programą organizuojamas valstybinis privalomas lietuvių kalbos ir li-

5 5 teratūros egzaminas, visų kitų dalykų (pavyzdžiui, istorijos, matematikos, biologijos ir kt.) egzaminai yra pasirenkamieji. Sėkmingai įvykdžius ugdymo programos reikalavimus mokinio pasiekimai yra pripažįstami atitinkamo išsilavinimo pažymėjimu (atestatu). Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas bendrojo ugdymo mokykloje. Bendrą vaizdą, kaip Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose vykdomas mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, atskleidžia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros 2014 m. atliktos 368 (iš 890 atsiųstų) ir 2015 m. 365 (iš 912 atsiųstų) mokyklų įsivertinimo ir pažangos anketoje pateiktų atsakymų turinio analizės rezultatai. Vertinimo dažnumas. Iš 2015 m. mokyklų įsivertinimo anketų turinio analizės paaiškėjo, kad daugiausiai (maždaug 4/5) mokyklų mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga įvertinami kas dieną ir kas pusmetį, mažiausiai kas savaitę ir kas dvi savaites. Vertinimo priemonės ir būdai m. daugelio (84,4 proc.) mokyklų mokytojai, stebėdami individualią mokinio pažangą, akcentavo ir teikė pirmenybę pažymiui. Lygindami kontrolinių darbų, testų, pusmečio ar metų įvertinimus, dažniau pažymį mokytojai akcentuoja 5 8 klasėse nei klasėse. Aukštesniųjų klasių mokytojai daugiau dėmesio skiria gautų žinių, mokėjimo jas pritaikyti ir naudoti praktiškai įvertinimui. Maždaug penktadalis mokyklų nurodė, kad jų mokytojai su mokiniais aptaria individualią mokinių mokymosi sėkmę ir kartu numato tolesnį mokymąsi. Dažniausiai mokymosi žingsnių numatymas vyksta su progimnazijų 5 8 klasių mokiniais. Tokio pokalbio metu mokinys išsiaiškina, ką reikia padaryti, kad asmeniniai mokymosi tikslai būtų pasiekti, papasakoja mokytojui, kokių sunkumų kyla mokantis kai kurių dalyko sričių, kiek laiko užtrunka atlikdamas namų darbus ir pan. Mokinių mokymosi pasiekimams, pažangai (į(si))vertinti, be pažymio, mokyklose naudojami ir kiti vertinimo būdai: mokinio mokymosi pasiekimų ir pažangos aplankas (eportfelis, eaplankas), mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos ir mokinio sėkmės istorijos, taip pat įsivertinimas ir aprašomasis (idiografinis) vertinimas. Vis dėlto mokyklose jie nėra labai populiarūs. Pavyzdžiui, 2015 m. tik maždaug penktadalis (18,1 proc.) mokyklų nurodė ugdymo procese taikančios darbų aplanką. Iš jų šiek tiek daugiau nei pusėje (dažniausiai pradinių klasių ir klasių mokiniai) patys kaupia darbų aplankus, parodančius jų augimą. Mokymosi pokytį geriausiai atskleidžiantį aprašomąjį vertinimą (šalia atlikto darbo mokytojas parašo komentarą) taiko maždaug kas septinta, o įsivertinimą kas antra mokykla. Mokyklos nurodo, kad jų mokytojai abu vertinimo tipus dažniausiai naudoja ne tik pradinių klasių, kai pabrėžiama net ir mažiausia mokinio mokymosi pažanga, bet ir 5 8 ar klasių koncentruose. Tik pavienėse mokyklose (2,5 proc.) rašomos mokinių charakteristikos ar patys mokiniai rašo savo mokymosi istorijas, dienoraščius, iš kurių matyti, kokiose srityse mokinys padarė didžiausią pažangą. Mokyklose, kuriose taikomas žodinis, ne vien pažymiu grindžiamas aprašomasis mokymosi pažangos vertinimas, mokiniui tampa geriau suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, kurias ateityje reiktų tobulinti. Įsivertinimo metu mokiniai skatinami nuodugniai apmąstyti savo mokymąsi, pavyzdžiui, jiems užduodant klausimus: kokių sunkumų patyrė, ką darytų kitaip, kad darbas būtų atliktas geriau, arba taikomi refleksijos būdai (pavyzdžiui, Analizės žvaigždė, Vertinimo skalė apklausa pagal pateiktus teiginius, Kas padeda man mokytis? ir pan.). Pasiekimų ir pažangos fiksavimo formos. Mokyklų įsivertinimo anketų turinio analizė parodė, kad dažniausiai mokinių pasiekimai fiksuojami dienynuose, maždaug dviejuose penktadaliuose mokyklų mokinių mokymosi pasiekimai fiksuojami mokytojo užrašuose, suvestinėmis ir ataskaitomis, maždaug penktadalyje naudojami lapai, knygelės, aplankai. Ypač retai (1,6 proc.) mokyklos mokinių mokymosi pažangai stebėti pasirenka individualią mokymosi sutartį ar programą. Kaupiamasis vertinimas m. mokyklų įsivertinimo anketų turinio analizės rezultatai atskleidė, kad apie trečdalis (279) mokyklų ugdymo procese taiko kaupiamąjį mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimą. Mokyklos dažniausiai teikia pirmumą pliusų ir minusų, pažymių ar taškų kaupimo sistemoms. Visais minėtais atvejais kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius pagal dalyko metodinių grupių aprobuotas vertinimo metodikas. Paprastai mokiniams sudarytos galimybės kaupti įvertinimus už namų darbus, iniciatyvumą, pastangas, už darbą grupėse, papildomus projektinius darbus, dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, aktyvų dalyvavimą pamokoje ir pan. Socialinių gebėjimų ir neformalaus ugdymo pasiekimų vertinimas m. tik 6 proc. mokyklų savo anketose nurodė, kad, be pažintinių, vertina ir socialinius gebėjimus. Iš jų tik menka dalis (6 proc.) mokyklų, siekdamos sustiprinti asmeninę mokinių atsakomybę, skatina juos pačius stebėti savo patiriamas emocijas ir elgesį, planuotis tolesnę emocinio elgesio pažangą. Dažniausiai šis planavimo aspektas nurodomas pagrindinių mokyklų 9 10 klasėse. Tarp šių mokyklų pasitaikė ir tokių, kurios mokinio individualiai mokymosi pažangai stebėti naudoja gana modernias mobiliąsias programėles. Pavyzdžiui, Class Dojo sistema leidžia mokytojui fiksuoti, generuoti, kaupti duomenis, braižyti grafikus ir diagramas apie kiekvieno mokinio socialinių įgūdžių ugdymo pažangą. Naudodamasis šia sistema mokytojas gali fiksuoti duomenis apie mokinio elgesį ir apie iškilusią problemą nedelsiant informuoti tėvus, auklėtojus. Tik pavienėse mokyklose stebint individualią mokinių pažangą vertinamas ne tik mokinių dalykų mokymasis, bet ir mokinių dėmesys, lankomumas, drausmės pažeidimų atvejai, dalyvavimas renginiuose, varžybose, olimpiadose, lankymasis budinčioje klasėje. Minėtų kriterijų rezultatai lyginami kiekvieną mėnesį ir tokiu būdu stebima individuali mokinio pažanga. Neformaliojo ugdymo pasiekimų įvertinimas. Mokyklose apibendrinamasis vertinimas daugiausia grindžiamas formaliojo mokymosi pasiekimų įvertinimais. Neformaliojo ugdymo pasiekimų (pavyzdžiui, olimpiadų, konkursų ir pan.) įvertinimai į apibendrinamąjį vertinimą įtraukiami retai. Mokinio individualios pažangos vertintojai m., Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis, dažniausiai (75,5 proc.) mokyklose mokinių mokymąsi stebi, vertina, apibendrintą informaciją ir galutinį sprendimą apie rezultatą pateikia mokytojas. Šiek tiek daugiau nei pusėje mokyklų (52,2 proc.) į mokinių mokymosi pasiekimų stebėjimo ir vertinimo procesą įtraukiamas ir mokinys. Kai kurių mokyklų mokytojai, stebėdami ir vertindami mokinio mokymąsi, bendradarbiauja su klasės auklėtojais (41,6 proc.), mokyklos administracija (25,8 proc.), pagalbos mokiniui specialistais (12,5 proc.), mokinio tėvais (34,2 proc.).

6 6 KAIP MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMAI VERTINAMI UŽSIENIO ŠALYSE? Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemų įvairovė pasaulyje yra gana didelė. Ją lemia ne tik šalyse istoriškai susiklosčiusios skirtingos švietimo tradicijos, bet ir kai kuriose jų (pavyzdžiui, Nyderlandai, Belgija, Šveicarija, Austrija, Vokietija) suteiktas didelis savarankiškumas vietos savivaldai, taip pat ir pačioms mokykloms. Nepaisant skirtumų, šalyse galima rasti ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo panašumų, taip pat elementų, kuriuos kaip gerąją praktiką galima pritaikyti Lietuvoje tobulinant mokinių pasiekimų vertinimo sistemą. Pradinis ir pagrindinis ugdymas Formuojamasis vertimas. Pradiniame ugdyme daugelyje Europos šalių (pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Airijoje) vyrauja formuojamasis, kaupiamasis vertinimas (3 lentelė). Ugdymo procese mokinių mokymosi pasiekimams ir pažangai pamatuoti dažniausiai taikomi vertinimo metodai: mokinių stebėjimas, apklausos žodžiu ir raštu, testai, kontroliniai darbai, kompetencijų aplankas, kūrybiniai, projektiniai darbai ir kt. Grįžtamajam ryšiui teikti mokytojai taiko žodinius, aprašomojo pobūdžio įvertinimus, kuriuos mokiniams ir jų tėvams raštu teikia ataskaitų ar pažymų forma. Tik kai kuriose valstybėse (pavyzdžiui, Slovakija, Vengrija) nuo pat pirmųjų mokyklos lankymo metų taikoma mokinių mokymosi rezultatų vertinimo pažymiais sistema. Pagrindiniame ugdyme atvirkščiai, pažymiais mokinių mokymosi rezultatai jau įvertinami daugelyje Europos šalių. Nors kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Suomija, Čekija, Portugalija) kartu su skaitiniu, taikomas ir aprašomasis įvertinimas. 3 lentelė. Formuojamojo vertinimo patirtys įvairiose Europos šalyse Šalis Vokietija Suomija Nyderlandai Graikija Airija Italija Mokykloje vykdomo formuojamojo vertinimo aprašymas Pradiniame ugdyme mokytojai taiko alternatyvias ugdymo ir vertinimo formas: žodžiu ir raštu jie nuolat vertina mokinių mokymosi procesą, pasiekimus, elgesį. Ugdymo procese daug dėmesio skiriama mokinio įsivertinimui, kuriam atlikti naudojami dienoraščiai, savaitiniai planai, pasiekimų aplankai (eportfelis, eaplankas). Mokiniai turi išmokti susidaryti savo mokymosi projektus, išsikelti mokymosi tikslus, įvertinti savo mokymosi pažangą. Daug dėmesio skiriama formuojamajam vertinimui, kuris grindžiamas mokinio pažangos stebėjimu. Mokiniai skatinami savarankiškai išsikelti mokymosi tikslus. Taikomi įvairūs vertinimo būdai, pavyzdžiui, vertinamieji pokalbiai, mokinio pasiekimų aplankas (eportfelis, eaplankas), kuris sudaromas atsižvelgiant į ugdymo programose numatytus tikslus. Pradiniame ir pagrindiniame ugdyme, be kitų vertinimo formų (stebėjimo, užduočių žodžiu ir raštu ir kt.), taikomi testai mokinių mokymosi pažangai, pasiekimų lygiui ir socialiniam emociniam vystymuisi nustatyti. Ugdymo procese mokytojai dažniausiai naudoja diagnostinį vertinimą, žodinį grįžtamąjį ryšį, kūrybinius projektus, mokymosi pasiekimų aplanką (eportfelis, eaplankas), egzaminų raštu pažymius ir kt. Pradinėje mokykloje mokinių mokymosi pasiekimams vertinti gali būti naudojamas stebėjimas, mokytojų parengtos užduotys, testai, pokalbiai ir mokymosi pasiekimų aplankas (eportfelis, eaplankas). Pagrindinėje mokykloje naudojamas vertinimas žodžiu, veiklos vertinimas. Mokyklos gali savarankiškai nuspręsti, kokius mokymo ir vertinimo metodus mokytojai gali taikyti. Mokinių mokymosi pasiekimams vertinti taikomas individualių gebėjimų aplankas. Aplanke renkami įrodymai apie mokinio padarytą pažangą siekiant jo individualiame plane nurodytų ugdymo tikslų. Į šį aplanką įtraukiami mokytojo ir šeimos pastabos apie mokymo metodus, mokinio individualų darbą ir projektus, diskusijų su mokiniais ir (arba) tėvais santraukos, testų rezultatai, mokytojo sisteminio stebėjimo komentarai ir pan. Šaltinis: Integrated formative and summative assessment: Progress towar a seamless system? 2011 Apibendrinamasis vertinimas. Baigus pradinio ugdymo programą ir pereinant į aukštesnę ugdymo pakopą, daugumoje Europos šalių nėra baigiamųjų egzaminų ar testų. Mokinys gali tęsti mokslus pagrindinėje mokykloje, jei atitinkamų mokomųjų dalykų metiniai įvertinimai yra teigiami. Tačiau baigus pagrindinę mokyklą, testus arba egzaminus reikalaujama išlaikyti jau daugiau kaip pusėje Europos šalių (2 pav.). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, mokinių mokymosi pažangai ir galutiniam pasiekimų lygio įvertinimui pagrindiniame ugdyme taikomas kompetencijų aplankas. Estijoje, Airijoje, Danijoje mokiniai, siekiantys gauti pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą ir tęsti mokslą vidurinio ugdymo pakopoje, turi parengti kūrybinį ar projektinį darbą. 2 pav. Europos šalyse pagrindinio ugdymo (ISCED 2) baigimo pažymėjimui gauti vykdomi egzaminai m. m. Vidiniai (mokykliniai) Mokykliniai su išoriniu patvirtinimu Išorinių institucijų Belgija (pranc.) Belgija (vok.) Belgija (flam.) Bulgarija Čekija Danija Vokietija Estija Airija Graikija Ispanija Prancūzija Italija Kipras Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija Malta Nyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija J. K. (Anglija) J. K. (Škotija) Raštu Žodžiu Islandija Lichtenšteinas Norvegija Kroatija Turkija Šaltinis: Key Data on Education in Europe, 2012 Vertinamosios sritys. Europos šalyse tiek formuojamajam, tiek apibendrinamajam (į)vertinimui pradiniame ir pagrindiniame ugdyme nacionaliniu lygiu naudojami standartizuoti testai ir egzaminai, skirti gimtosios (arba mokomosios) kalbos, matematikos, rečiau gamtos mokslų, užsienio kalbų, socialinei ir pilietiškumo kompetencijoms patikrinti.

7 3 pav. Nacionaliniu testavimu vertinamos bendrosios kompetencijos (ISCED 1 ir 2), m. m. Gimtoji kalba (skaitymas) 7 Matematika Gamtos mokslai Užsienio kalbos Skaitmeninė kompetencija Socialinė ir pilietiškumo kompetencija Iniciatyvumas ir verslumas Kairė ISCED 1 Dešinė ISCED 2 Belgija (pranc.) Belgija (vok.) Belgija (flam.) Bulgarija Čekija Danija Vokietija Estija Airija Graikija Ispanija Prancūzija Italija Kipras Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija Malta Nyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija J. K. (Anglija) J. K. (Velsas) J. K. (Šiaurės Airija) J. K. (Škotija) Nacionalinis testas Testuojami dalykai keičiami Islandija Lichtenšteinas Norvegija Kroatija Turkija Šaltinis: Developing Key Competences at School in Europe: Challenges and Opportunities for Policy, 2012 Skaitmeninė, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijos nacionaliniais testais Europos šalyse kol kas nėra vertinamos. Kai kurios šalys naudoja nacionalinius testus, egzaminus, kuriais yra tikrinamos perkeliamosios kompetencijos. Pavyzdžiui, Belgijoje tikrinama, ar veiksmingai mokiniai geba naudoti informaciją iš įvairių šaltinių. Lenkijoje pradinėje mokykloje tikrinami skaitymo, rašymo, samprotavimo, informacijos naudojimo ir žinių praktinio taikymo gebėjimai. Kai kuriose šalyse pereinant nuo žinių kompetencijų ugdymo(si) link, stengiamasi nacionalinius testus, egzaminus pritaikyti bendrosioms kompetencijoms įvertinti. Pavyzdžiui, Vengrijoje vykdomas nacionalinis patikrinimas, skirtas įvertinti ne tik dalykų žinias, bet ir tai, kaip mokiniai geba jas taikyti realaus gyvenimo situacijose. Vidurinis ugdymas Formuojamasis vertinimas. Daugelyje šalių viduriniame ugdyme naudojami tie patys vertinimo metodai kaip ir pradiniame ar pagrindiniame ugdyme (t. y. stebėjimas, apklausos, projektinis darbas ir pan.). Vis dėlto šiame koncentre mokinių mokymosi pasiekimams ir pažangai patikrinti dažniau mokytojai organizuoja egzaminus, taiko testus ar užduotis žinioms, gebėjimams ir jų taikymui praktikoje patikrinti. Šiame ugdymo koncentre vyrauja skaitinis (pažymiais ir (ar) jų žodiniais atitikmenimis) mokinių pasiekimų vertinimas. Australija Šalys Prancūzija Vokietija, Slovėnija, Švedija, Italija, Nyderlandai Japonija Naujoji Zelandija Singapūras Jungtinė (Anglija) Karalystė Apibendrinamasis vertinimas. Mokiniai, baigdami vidurinę mokyklą, daugumoje Europos šalių laiko brandos egzaminus (žodžiu ir (ar) raštu), kurie gali būti tiek valstybiniai, tiek mokykliniai. Paprastai mokiniai laiko privalomus ir pasirenkamuosius egzaminus. Bendras asmens laikomų egzaminų skaičius ir sudėtingumas dažniausiai priklauso nuo jo pasirinkto tolesnio mokymosi kelio. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Austrija, Estija, Danija, Švedija) mokiniai turi parengti brandos (tiriamąjį arba projektinį) darbą, kurį vertina egzaminų komisija. Kitose šalyse mokiniai turi išlaikyti testus, kuriais įvertinami mokinio loginio, kritinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimai, gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą ir pan. Europos šalyse mokiniai, baigę vidurinę mokyklą, gauna atitinkamą išsilavinimą patvirtinantį pažymėjimą ir (ar) diplomą. Vertinamosios sritys. Ugdymo procese ir baigiant vidurinio ugdymo programą mokinių pasiekimų vertinamosios sritys gali būti labai įvairios. Jos priklauso nuo mokinio pasirinktos mokymosi pakraipos ir programos, tolesnio mokymosi planų. Baigiant vidurinio ugdymo programą dažniausiai šalyse privalomai įvertinamos mokinių gimtosios kalbos, matematikos ir užsienio kalbos(-ų) žinios ir gebėjimai, rečiau gamtos mokslų ir (ar) socialinių mokslų žinios. Reikalavimai stojimui į aukštąsias mokyklas. Stojant į aukštąsias mokyklas šalyse reikalaujama vidurinio ugdymo baigimo diplomo, kuris dažniausiai gaunamas išlaikius brandos egzaminus. Kai kuriose šalyse reikalaujama papildomai išlaikyti standartizuotus ar kitokio pobūdžio testus, egzaminus, dalyvauti pokalbyje ar pristatyti savo darbų aplanką (eportfelis, eaplankas), rekomendacijas (4 lentelė). 4 lentelė. Stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai įvairiose pasaulio šalyse Reikalavimai Vidurinio ugdymo baigimo diplomas ir mokinio reitingas, kurį sudaro mokinio mokyklinių pažymių vidurkio vieta tarp kitų stojančiųjų. Kai kurios aukštosios mokyklos reikalauja išlaikyti papildomus stojamuosius egzaminus. Vidurinio ugdymo baigimo diplomas (vadinamas bakalaureatu). Kai kuriose aukštosiose mokyklose galimi papildomi reikalavimai: stojamieji egzaminai, pokalbis. Išlaikyti brandos egzaminai ir vidurinio ugdymo baigimo diplomas. Kai kuriose aukštosiose mokyklose yra papildomų reikalavimų: stojamieji egzaminai, bendrųjų gebėjimų testas, asmens darbų aplankas. Vokietijoje kai kuriose aukštosiose mokyklose reikalaujama išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą, kuriuo tikrinami asmens bendrieji pažintiniai gebėjimai, suvokimas, gebėjimas spręsti problemas. Nyderlanduose stojant į menų ar architektūros studijas prašoma pristatyti asmens darbų aplanką (eportfelį, eaplanką). Vidurinės mokyklos baigimo diplomas, stojamieji egzaminai. Kai kurios aukštosios mokyklos reikalauja baigtos mokyklos vadovo rekomendacijų. Tam tikrų dalykų ir lygių baigimas, eportfelis ( eaplankas) ir pokalbis. Vidurinės mokyklos dviejų pakopų pažymiai, standartizuotas bendrųjų gebėjimų testas. Vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas (General Certificate of Education Advanced Level (GCE A-level; A- levels); GCSEs). Aukštosios mokyklos gali reikalauti išlaikyti papildomus stojamuosius egzaminus. Šaltinis: Higher education entrance qualifications and exms in Europe: A comparison study, 2014

8 8 KOKIOS NUMATOMOS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO KAITOS KRYPTYS LIETUVOJE? Atsižvelgiant į minėtus iššūkius švietimo bendruomenėje diskutuojama apie mokinių vertinimo sistemos permainas. Svarstoma, kad brandos egzaminus nuosekliai galėtų pakeisti kaupiamojo mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema. Kuriant minėtą sistemą numatoma: Stiprinti formuojamąjį vertinimą Skatinant mokytojus nuolat ir sistemingai vertinti individualią kiekvieno mokinio pažangą. Sukuriant bendrųjų kompetencijų ugdymo ir vertinimo sistemą ir pasiūlant tam reikalingus vertinimo įrankius. Sudarant galimybes mokytojams išmokti naudotis bendrosioms kompetencijoms vertinti skirtais įrankiais. Keisti ir plėsti apibendrinamojo vertinimo būdus, formas ir turinį Derinant egzaminų ir testų turinį, atsižvelgiant į vaikų įvairovę; įtraukiant užduočių, padedančių atskleisti, kaip mokiniai mąsto ir sprendžia problemas, pasiūlant alternatyvų, tokių kaip Brandos darbas ir pan., numatant galimybę egzaminus laikyti kitu laiku, daugiau kartų ir pan. Sumažinant neigiamą testų, kontrolinių darbų poveikį ugdymui(si), t. y. mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimų vykdymo modelį keičiant taip, kad būtų vertinama daugiau ir įvairių ugdymo sričių, orientuojantis ne tik į žinių, bet ir į raštingumo, kitų probleminių sričių tikrinimą, numatant naują mokinių pasiekimų tikrinimo rezultatų viešinimo ir taikymo tvarką. Sukurti įvairios mokymosi veiklos įrodymų išsilavinimui pripažinti kaupimo sistemą Mokinio individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo duomenis naudojant pasiekimams vertinti, o ugdymo procese sukauptus pasiekimų įvertinimus pripažįstant ir taikant įvairiems tikslams, pavyzdžiui, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, renkantis tolesnę mokymosi kryptį, stojant į aukštąją mokyklą arba ieškantis darbo. Pritaikyti IKT mokinių ugdymosi rezultatams kaupti, stebėti, pripažinti ir ugdymo kokybei užtikrinti Naudoti technologinius sprendimus kuriant elektroninius įrankius pažangai fiksuoti; perkeliant nacionalinių patikrinimų ir egzaminų vykdymą ir vertinimą į elektroninę erdvę; plečiant mokinių registro sąsajas su kitomis informacinėmis sistemomis; atveriant registrą įvairesniems duomenims apie mokinio pasiekimus kaupti, stebėti, pripažinti ir ugdymo kokybei užtikrinti. Literatūra 1. Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas (5). Prieiga internete: 2. Grath H. C., Henham L. M., Corbett A. and other. Higher education entrance qualifications and exms in Europe: A comparison study, Indrašienė V., Žibėnienė G. Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Key Data on Education in Europe, Brussels: Education, Audiovisual and Culture Executive Agency Eurydice. 5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1308 Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo ir Nr. V-1309 Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo. 6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. V-718 Dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo 2018 metų tvarkos aprašo patvirtinimo. 7. Looney J. W. (2011). Integrating formative and summative assessment: progress toward a seamless system? OECD Education Working Paper No. 58. ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, skirta politikams, savivaldybių švietimo padalinių specialistams ir plačiajai visuomenei, nušviečianti kylančias ir sprendžiamas švietimo problemas. Serijoje Švietimo problemos analizė pateikiama glausta, konkreti ir aktuali švietimo sistemos funkcionavimo problemų analizė. Leidiniai skelbiami internete adresais: svietimo-problemos-analizes/2012-metu; Pasiūlymus, pastabas ar komentarus prašome siųsti Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjui Ričardui Ališauskui (el. p. Autorius, norinčius publikuoti savo parengtas analizes serijoje Švietimo problemos analizė, prašome kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vyriausiąją specialistę Jūratę Vosylytę-Abromaitienę (el. p. tel. (8 5) ). Analizę parengė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriaus metodininkė dr. Sandra Balevičienė. Duomenis ir medžiagą analizei teikė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Politikos analizės skyriaus metodininkės Vitalija Paurienė, Asta Gražytė ir Rasa Ginčaitė-Nenartovičienė. Konsultavo ir teikė pastabas Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio metodininkė Violeta Jonynienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja dr. Loreta Žadeikaitė, pavaduotoja Audronė Šuminienė, vyriausiosios specialistės Loreta Graželienė, Irena Raudienė, Marytė Skakauskienė, Dalia Švelnienė. Redaktorė Nijolė Šorienė Maketavo Valdas Daraškevičius Tir egz. Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g. 12, Vilnius Spausdino UAB Lodvila, Sėlių g. 3A, Vilnius ISSN

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra

Detaliau

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos

Detaliau

(Microsoft Word - pasiekim\370 tvarka 2018.doc)

(Microsoft Word - pasiekim\370 tvarka 2018.doc) PATVIRTINTA Druskininkų Ryto gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V1 283 (Druskininkų Ryto gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-326 redakcija) DRUSKININKŲ

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. (Pagal vidurinio ugdymo

Detaliau

Projektas

Projektas BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės

Detaliau

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys

Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,

Detaliau

Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga mokslo metai Švietim

Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga mokslo metai Švietim Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga 2014 2015 mokslo metai Švietimas ir mokymas Kalbų mokėjimo lygis vidurinio ugdymo

Detaliau

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g

PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų g PROJEKTAS SUDERINTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas PATVIRTINTA Tytuvėnų gimnazijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. V- TYTUVĖNŲ

Detaliau

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS PATVIRTINTA Gimnazijos direktoriaus 07 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-79 KELMĖS R. ŠAUKĖNŲ VLADO PŪTVIO PUTVINSKIO GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS 07/8 m.m. PRITARTA Gimnazijos tarybos posėdžio 07 m. birželio

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx Reikalavimų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitai priedas IGNALINOS ČESLOVO KUDABOS PROGIMNAZIJA DANUTĖS JATULĖS METŲ VEIKLOS ATASKAITA Nr. (data) Ignalina I SKYRIUS

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės

Detaliau

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen 1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą

Detaliau

Top margin 1

Top margin 1 EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas

Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA

KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLA 2018 2019 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS PATVIRTINTA Kėdainių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-206 KĖDAINIŲ MUZIKOS MOKYKLOS 2018 2019 MOKSLO METŲ UGDYMO

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS

PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS PATVIRTINTA Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V1-40 ŠALČININKŲ R. EIŠIŠKIŲ MUZIKOS MOKYKLOS 2018-2019 M. M. UGDYMO PLANAS I. UGDYMO PLANO SUDARYMAS, PROGRAMŲ

Detaliau

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - IKIMOKYKLINÄŒ IR PRIEÅ€MOKYKLINÄŒ PEDAGOGIKA.docx IKIMOKYKLINĖ IR PRIEŠMOKYKLINĖ PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Studijų programa Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika skirta rengti pedagogus darbui su vaikais nuo gimimo iki 7 metų. Studijų programa yra

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc

Microsoft Word - VET-naujienos-55.doc INFORMACINIS BIULETENIS NR. 55/ 2009 M. BIRŽELIS Skelbimai, naujienos Europos visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo politikos tinklo renginys 2009 m. birželio 15 17 d. Prancūzijoje vyko tarptautinis

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Suvestinė redakcija nuo 2018-03-30 Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 42-2015, i. k. 1112070ISAK000V-435 Nauja redakcija nuo 2016-07-13: Nr. V-642, 2016-07-12, paskelbta TAR 2016-07-12, i. k. 2016-20017

Detaliau

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTIZUOTUS VERTINIMO ĮRANKIUS ATASKAITOS PRIEDAS MOKYKLOMS,

Detaliau

Skaidrė 1

Skaidrė 1 Vidurinio ugdymo programos aprašas Individualus ugdymo planas Telšių Džiugo vidurinės mokykla Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė Svarbūs klausimai baigiantiems 10 klasę: Ko aš noriu? Ką

Detaliau

Projektas m

Projektas m 2018 2019 MOKSLO METŲ KAUNO PANEMUNĖS PRADINĖS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2018 2019 mokslo metų Kauno Panemunės pradinės mokyklos (toliau Mokyklos) ugdymo planas (toliau Ugdymo

Detaliau

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)

Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės

Detaliau

Tvarka pakeista Tarybos sprendimu Nr

Tvarka pakeista Tarybos sprendimu Nr NUSTATYTA Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. kovo 6 d. protokolu Nr. 3-3 MOKINIŲ PRIĖMIMO Į GENEROLO POVILO PLECHAVIČIAUS KADETŲ LICĖJŲ KRITERIJŲ IR

Detaliau

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201 PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. BENDRA INFORMACIJA APIE

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

Projektas PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO T

Projektas PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO T PATVIRTINTA Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos direktoriaus 2019- įsakymu Nr. V- ALYTAUS SAKALĖLIO PRADINĖS MOKYKLOS ELEKTRONINIO DIENYNO TVARKYMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Alytaus Sakalėlio

Detaliau

Microsoft Word - VšĮ Forumo licėjaus ugdymo planas docx

Microsoft Word - VšĮ Forumo licėjaus ugdymo planas docx VšĮ Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo licėjaus Forumas 206-207 mokslo metų ugdymo planas I. Bendrosios nuostatos. 206-207 m.m. VšĮ Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo licėjaus Forumas (toliau Licėjus) ugdymo

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-55 (1.3.) ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DIE

PATVIRTINTA Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-55 (1.3.) ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DIE PATVIRTINTA direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-55 (1.3.) ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DIENOS GRUPĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pailgintos

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015

Detaliau

VILKAVIŠKIO R. ALVITO MOKYKLA-DAUGIAFUNKCIS CENTRAS (švietimo įstaigos pavadinimas) ROLANDAS BULKAUSKAS (švietimo įstaigos vadovo vardas ir pavardė) M

VILKAVIŠKIO R. ALVITO MOKYKLA-DAUGIAFUNKCIS CENTRAS (švietimo įstaigos pavadinimas) ROLANDAS BULKAUSKAS (švietimo įstaigos vadovo vardas ir pavardė) M VILKAVIŠKIO R. ALVITO MOKYKLA-DAUGIAFUNKCIS CENTRAS (švietimo įstaigos pavadinimas) ROLANDAS BULKAUSKAS (švietimo įstaigos vadovo vardas ir pavardė) METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2019-01-18 Nr. Maldėnai I SKYRIUS

Detaliau

Microsoft Word - Plan metod. ob doc

Microsoft Word - Plan metod. ob doc Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių

Detaliau

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias

Detaliau

PowerPoint pristatymas

PowerPoint pristatymas Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

Etninės kultūros olimpiada

Etninės kultūros olimpiada Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada: galimybės ir perspektyvos Daiva Briedienė Klaipėda 2014 03 14 Apžvalga: dalykinės olimpiados, konkursai Olimpiadų yra apie 20: lietuvių kalbos, matematikos,

Detaliau

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS I.

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

Brandos egzaminų organizavimas ir vykdymas 2012 m.

Brandos egzaminų organizavimas ir vykdymas 2012 m. BRANDOS EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS 2012 M. BENDROSIOS NUOSTATOS Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) reglamentuoja vidurinio ugdymo programos dalykų brandos

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019

LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019 LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa 032819_EU_li 2019 4LIFE Europa Mūsų istorija Europoje Pagrindinį biurą Ispanijoje 4Life atidarė 2007 metais Barselonoje. Vėliau atidarėme dar du biurus Romoje ir Hamburge.

Detaliau

PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015

PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015 PATVIRTINTA Vilainių mokyklos-darželio Obelėlė direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. VV-82 KĖDAINIŲ R. VILAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO OBELĖLĖ 2015 2016 IR 2016 2017 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto Lietuvos socialinių tyrimų centro Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio nutarimu Nr.

Detaliau

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo

Detaliau

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

Microsoft PowerPoint - 2.pptx KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Neformalusis vaikų švietimas ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas: kas, kaip, kodėl? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019-04-30 Vilnius Pranešime vartojami trumpiniai NVŠ neformalusis vaikų

Detaliau

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS Nr. T-33

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS Nr. T-33 KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL PRIĖMIMO Į KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2018 m. vasario 6 d. Nr. T-33 Kaunas Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Detaliau

1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita

1-65 PRIEDAS _SVIETIMO CENTRO direktoriaus 2012 m. veiklos ataskaita PRITARTA Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-65 ŠIRVINTŲ RAJONO ŠVIETIMO CENTRO DIREKTORIAUS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 1. BENDRA INFORMACIJA APIE ŠVIETIMO CENTRĄ Širvintų

Detaliau

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d Projektas PATVIRTINTA Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. d. įsakymu Nr. ŠVIETIMO SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švietimo sektoriaus

Detaliau

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij

EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių

Detaliau

Ugdymo planas

Ugdymo planas PRITARTA Kauno m. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 35-376 PATVIRTINTA Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA VDU Rasos gimnazijos Visuotinio dalininkų susirinkimo 2018 m. gegužės 17 d. protokolu Nr. DSP-04 ASMENŲ PRIĖMIMO Į VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO RASOS GIMNAZIJĄ KRITERIJŲ IR KLASIŲ KOMPLEKTAVIMO

Detaliau

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

veiklos_planas_2016

veiklos_planas_2016 Patvirtinta direktoriaus 06-0-09 įsakymu Nr. (.3.)-V-34.)-V- VARĖNOS R. MERKNĖS VNCO KRĖVĖS GMNAZJOS 06 METŲ VEKLOS PLANO PREMONĖS, VEKSMA, VERTNMO KRTERJA 0.Žinių visuomenės plėtros programa 0.0.5 Ugdymo

Detaliau

PATVIRTINTA Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. TS-187 KAUNO R. GARLIAVOS JONUČIŲ PROGIMNAZIJOS NUOSTATAI I. BENDR

PATVIRTINTA Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. TS-187 KAUNO R. GARLIAVOS JONUČIŲ PROGIMNAZIJOS NUOSTATAI I. BENDR PATVIRTINTA Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. TS-187 KAUNO R. GARLIAVOS JONUČIŲ PROGIMNAZIJOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos

Detaliau

Vidaus audito ataskaita 2016 m m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus au

Vidaus audito ataskaita 2016 m m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus au Vidaus audito ataskaita 2016 m. 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus auditas yra organizuojamas, kaip nuolatinis nenutrūkstantis,

Detaliau

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT

Santrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių

Detaliau

TUKE_isakymas_2015.docx

TUKE_isakymas_2015.docx LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2011 M. KOVO 16 D. ĮSAKYMO NR. V-435 DĖL TARPTAUTINIŲ UŽSIENIO KALBŲ EGZAMINŲ ĮVERTINIMŲ ĮSKAITYMO IR ATITIKMENŲ

Detaliau

PRITARTA

PRITARTA PRITARTA Vilniaus Levo Karsavino mokyklos tarybos nutarimu 2016 m. spalio 18d. protokolo Nr. 2 PATVIRTINTA Vilniaus Levo Karsavino mokyklos l.e. direktoriaus pareigas 2016 m.spalio19d. įsakymu Nr. V- 357

Detaliau

02-17 P R O J E K T A S IR MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 20

02-17 P R O J E K T A S IR MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 20 02-17 P R O J E K T A S 2019 2020 IR 2020 2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio

Detaliau

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ M. M. (2017 M.) ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ANKETA Mokyklų pažangos stebėjimo anketos klausimai yra susiję su Lietuvos

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ M. M. (2017 M.) ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ANKETA Mokyklų pažangos stebėjimo anketos klausimai yra susiję su Lietuvos BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ 2016 2017 M. M. (2017 M.) ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ANKETA Mokyklų pažangos stebėjimo anketos klausimai yra susiję su Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, Valstybine švietimo

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA ŠVENČIONIŲ PROGIMNAZIJOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švenčionių progimnazijos nuostatai (toliau Nuostatai) reglamentuoja Švenčionių progimnazijos (toliau progimnazijos) teisinę formą, priklausomybę,

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Agronomijos fakultetas Žemdirbystės katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: AFŽEB07E Pavadinimas lietuvių kalba: Mokslinių tyrimų metodika Pavadinimas anglų kalba:

Detaliau

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė: Jolanta Jurkevičiūtė m. Tyrimo tikslas išsiaiškinti

Detaliau

Microsoft Word - STRATEGINIS PLANAS M

Microsoft Word - STRATEGINIS PLANAS M PRITARTA Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-338 PATVIRTINTA Kelmės r. Pakražančio gimnazijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.V-53 KELMĖS

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos

Detaliau

PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO P

PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO P PATVIRTINTA Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-405 ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016 2020 METŲ BENDRASIS PLANAS I SKYRIUS

Detaliau

BUP Įsakymas docx

BUP Įsakymas docx PATVIRTINTA Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-234 2017 2018 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Programos etwinning galimybės Erasmus+ KA2 projektuose Loreta Tarvydienė Vilnius, 2019-01-22 Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnelio. Laozi (kinų filosofas) Programa etwinning Programa

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2011 M. KOVO 16 D. ĮSAKYMO

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2011 M. KOVO 16 D. ĮSAKYMO Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2011 M. KOVO 16 D. ĮSAKYMO NR. V-435 DĖL TARPTAUTINIŲ UŽSIENIO KALBŲ EGZAMINŲ

Detaliau

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu

INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15d.įsakymu Nr. V IR MOKSLO METŲ PAGRIN

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15d.įsakymu Nr. V IR MOKSLO METŲ PAGRIN PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15d.įsakymu Nr. V-417 2019 2020 IR 2020 2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro direktoriaus 2017

Detaliau

problemos analizė 2012, gruodis Nr. 20 (84) ISSN Švietimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Neform

problemos analizė 2012, gruodis Nr. 20 (84) ISSN Švietimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Neform problemos analizė 0, gruodis Nr. 0 (8) ISSN 8-56 Švietimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Neformalusis vaikų švietimas Europos kontekste Neformaliojo vaikų švietimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau