Microsoft Word - Klisiu kapines. E.doc

Transkriptas

1 KLIŠIŲ KAIMO KAPINĖS KLIŠIŲ K., PRIEKULĖS SEN., KLAIPĖDOS R. SAV. PLANINĖ SITUACIJA Klišių kaimo senosios kapinės yra Klišių kaimo rytų pusės pietų pakraštyje, Klišupės upelio dešinėje pakrantėje. Jos patenka į privatų žemės sklypą Klišių g. 3, unikalus Nr , jo pietvakarių dalyje. Sklypas suplanuotas į šiaurės vakarus nuo tilto per Vilhelmo kanalą ties Klišiais. Palyginus 2003 m. sklypo planą ir dabartinę situaciją matoma, kad, pagal sklypo planą, jis 2003 m. iš pietų, pietryčių ribotas Klišupės upelio, iš pietvakarių upelio Ataka (Klišupės atšaka šiaurės vakarų kryptimi. J. V.), iš vakarų projektuojamo vietinio kelio, iš šiaurės vakarų, šiaurės, šiaurės rytų valstybės laisvos žemės, iš rytų gretimo sklypo. Šiuo metu sklypą iš visų pusių, išskyrus pietus, pietryčius, pietvakarius, riboja laisvoje valstybės žemėje suplanuoti sklypai (1, 2 priedai). Sklypo šiaurės vakarų dalyje, į šiaurę nuo kapinių, yra istorinės sodybvietė, kurios sodyba įsikūrė apie XIX a. vidurį, priklausė žemės turėjusiam žvejui, XX a. 6 dešimtmetyje nugriauta. Kapinės istorinės sodybvietės žemei nepriklausė, tradiciškai buvo kaimo bendruomenės valdose. Klišių kaimo kapinės neveikiančios, neįregistruotos 1. 1.

2 2 2. Žemės sklypo Klišių g. 3, unikalus Nr , kurio teritorijoje yra kapinės, planas IŠ KLIŠIŲ KAIMO ISTORIJOS Klišių kaimo pavadinimas kildinamas iš žodžio klišas, klišys (luošas) ir iš asmenvardžio Kliszys, Klisch. Jis sąlygojo Klišupės upelio (vok. Klischub, Klischupp) vardą 2. Istoriniuose šaltiniuose aptinkamos pavadinimo formos Kliszszen (1683), Klischen (1785), Kliszen. Kaimas įsikūrė apie XVI a. pabaigą XVII a. I pusę. Įsikūrimas siejamas su pirklio ir nakvynės namų savininko iš Klaipėdos Hans Priver (Prüffer, Prifer) 1638 m. čia iš Prūsijos valdžios kulmo teise gautu laisvos nuo baudžiavos prievolių sklypu pelkėtoje dykroje mainais už jo sklypą Klaipėdoje 3. Jo našlė Catharina iš valdžios už sklypą Klaipėdoje išsireikalavo Klišiuose daugiau žemės. Klišiams 1647 m. suteikta žvejybos privilegija (3, S. 27). Kaimas XVIII a. priklausė Priekulės kulminiam dvarui kaip palivarkas, šatulinis-kulminis 6 ūbų ūkis m. jo savininku minimas Priekulės karčemos ir kulminio dvaro savininkas Elias Hering. Po dažnos savininkų kaitos 1759 m. Klišių ūkį (palivarką) įsigijo Priekulės kulminio dvaro savininkas John George Gleich, kurio šeimai Klišių palivarkas priklausė iki 1908 m. dvaro išparceliavimo (3, S. 69, 78). Pagal 1785 m. duomenis, Klišių palivarkas buvo Priekulės valsčiaus, Priekulės liuteronų parapijos sudėtyje. Jį sudarė palivarko sodyba ir penkių sodybų šatulinis-kulminis kaimas prie Klišių upelio (vok. am Flusz Klischen) 5. Klišių kaime vyravo žvejybos verslas. Kaimo augimui turėjo įtakos XIX a. 8 dešimtmetyje įrengtas Vilhelmo kanalas, 1874 m. nutiestas plentas Priekulė-Lankupiai 6. Schematiškai kelios sodybos Klišių vietoje pažymėtos m. žemėlapyje (3 priedas). Kaime XIX a. I pusėje statyti mediniai pjautų rąstų, ant lauko akmenų pamatų pastatai nendrių stogais. Trobos dažnai buvo vienos patalpos, su kaminu virene. Nuo XIX a. II pusės statyti didesni pastatai, plito mūrinė architektūra m. Klišių kulminis ūkis (palivarko sodyba. J.V.) sujungtas su Klišių kaimu, vadintas Klišių kaimu (3, S. 193). Lyginant su apylinkių kaimais, Klišiuose gyveno daugiau kalbėjusių vokiškai 8. XIX a. II pabaigoje XX a. I pusėje Klišiai buvo žvejų ir žemdirbiųpievininkų kaimas į šiaurę nuo Klišupės upelio, kurio didesnę dalį užėmė pelkėtos pievos. Kaimo centras susiformavo į šiaurę nuo Klišupės, link Tyro pelkės (Tyrus Moor, anksčiau Durpių pelkė, vok. Torf Bruch). Kaimo pietryčių kampe, ties Klišupe plytėjo Serpijaus tyrlaukis. Pagrindine kaimo struktūros linija tapo XIX a. 8 dešimtmetyje nutiestas plentas Priekulė-Lankupiai. Iš rytų

3 3 Klišiai ribojosi su Pjaulais. Žvejai kūrėsi arčiau marių, ūkininkai prie pagrindinio kelio, tinkamesnėje žemdirbystei vietoje. Vienkieminio kaimo struktūra susiformavo iki XX a. pradžios, išparceliavus kulminį dvarą. Sodyboms kuriantis aukštesnėje, sausesnėje vietoje Klišupės dešiniajame krante, struktūra įgijo kupetinio kaimo bruožų (8, p. 358). Pievos apie sodybas buvo sudalintos sklypais. Dirbamos žemės didesni sklypai buvo atokiau nuo sodybų. Kaimo vakarų pusėje stambiausios buvo Michel Mechlaus sodyba (stovėjo sklypo, kuriame yra kapinės, šiaurės vakarų dalyje. J. V.) ir Michel Gelszus sodyba (išlikusi už sklypo į šiaurą, dab. Klišių g. 5. J. V.).Tarp jų, palei šalutinį kelią, buvo įsikūrusios kelios mažažemių samdinių (butelninkų) sodybos. Plento vakarų pusėje buvo Klišių girininkijos sodyba. Kaime XX a. pradžioje įrengta gera drenažo sistema; pelningu verslu tapo pievininkystė 9. Klišiai XX a. pradžioje buvo vienas iš mažiausių apylinkių kaimų, bet pagal pajamas iš žemdirbystės buvo turtingiausias apylinkių kaimas (8, p. 366). Pagal 1905 m. surašymo duomenis, Klišiai turėjo 141 gyventoją (8, p. 227), užėmė 467 ha plotą m. Klišiai užėmė 472 ha teritoriją, turėjo 121 gyventoją, priklausė Klaipėdos apskričiai, Priekulės valsčiui, Drevernos paštui, Priekulės evangelikų liuteronų parapijai, naudojosi Piaulų pradžios mokykla 11. XX a. I pusėje Klišiuose veikė primityvus knygynėlis: nuo 1905 m. lietuviška spauda savo namo verandoje ir kioskelyje Priekulėje prekiavo mažažemis valstietis, nuo XIX a. pabaigos Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio dalyvis Jonas Molinus, bendraudavęs su Ansu Bruožiu, Martynu Jankumi. Buvo palaidotas Klišių kaimo kapinaitėse, kapas neišlikęs 12. Kaime yra gyvenęs žinomas tradicinių kuršių valčių meistras J. Gižas (8, p. 366). Pagal 1942 m. duomenis, Klišiai buvo priskirti prie Pjaulų kaimo, priklausė Priekulės valsčiui. Kaime buvo 24 žemės sklypų ir namų valdų savininkai 13. Karo pabaigoje ir pokaryje beveik neliko senų sodybų. Nuniokotos kaimo kapinės. Didžioji dirbamos žemės dalis tapo apleista, apaugo krūmais. Kaimas XX a. II pusėje, praktiškai, sunyko išliko kelios sodybos ir nuo XX a. 6 dešimtmečio vidurio neveikiančios senos kapinės Klišių pietų pakraštyje, dešiniajame Klišupės up. krante. Sovietmečiu Klišiams priskirta dalis sodybų už Vilhelmo kanalo, palei kelią Dreverna-Priekulė. Dalis kaimo istorinės teritorijos XX a. pabaigoje pateko į Kliošių kraštovaizdžio draustinį (8, p. 367). KAPINIŲ DATAVIMAS Tikėtina, kad yra vienalaikės su Klišių kaimu, apytiksliai datuotinos XVII amžiumi m. žemėlapyje neparodytos (3 priedas), 1834 m. žemėlapyje pažymėtos (4 priedas). Jose laidota iki XX a. 6 dešimtmečio vidurio Klišių kaimas m. L. Šrioterio sudarytame žemėlapyje (M 1:50 000) iš Berlyno m. bibliotekos (Staatsbibliothek zu Berlin Preußischer Kulturbesitz).

4 4 4. Klišių k m. žemėlapyje Klischen im Preußischen Urmesstischblatt 1834 iš Berlyno m. bibliotekos (Staatsbibliothek zu Berlin Preußischer Kulturbesitz). [Interaktyvus], in: Išdidinta fragmento kopija 5. Klišių ir apylinkių 1860 m. žemėlapis Klischen und Umgebung im Preußischen Urmesstischblatt 1860 iš Berlyno m. bibliotekos (Staatsbibliothek zu Berlin Preußischer Kulturbesitz). [Interaktyvus], in: Išdidinta fragmento kopija 6. Žemėlapis Klaipėda Lietuvoje, sudarytas 1859/1860, naujai išleistas 1880 m., atspausdintas 1906 m. Berlyne, M 1: , Bl. 3: Klaipeda in Litauen. Aufgenommen 1859/60, neue Ausg. 1880, einz. Nachtr Berlin, 1906, 1 Kt. : mehrfarb. [Interaktyvus], in: Išdidinta fragmento kopija

5 PASKIRTIES RAIDA 5 Klišių kaimo civilinės kapinės. Neveikiančios nuo XX a. 6 dešimtmečio vidurio. KAPINIŲ ISTORINĖ CHARAKTERISTIKA Teritorija. Kapinės įrengtos Klišupės upelio šiaurės (dešinėje) pakrantėje natūraliai susiformavusioje kalvelėje, palyginus jos viršų, suformavus statesnius šlaitus, bet <...> taisyklinga stačiakampio plano laidojimo platforma ten nebuvo suformuota (8, l. 367). Duomenų apie kapinių tvorą neišlikę, išskyrus tai, kad apie XIX a. pabaigą XX a. pradžią pietvakarių pakraštyje buvo išmūryti raudonų plytų vartai. Išlikę kapinių vartų stulpai papuošti šviesiu dekoratyviniu tinku užpildytomis įprastinėmis dekoratyvinėmis nišomis, su įmūrytais metaliniais vartų uždarymo ir tvirtinimo detalių fragmentais (8, p ). Vaizdas iš Š Kapinių vielos tinklo tvora su betoniniais stulpeliais Senųjų kapinių vartų stulpai. Vaizdas iš P 9. Prūsijos valdžios nurodymu nuo 1820 m. bendruomenių kapinės turėjo būti apsodintos medžiais 15. Klišių kaimo kapinės apsodintos ąžuolais (vyraujantys. J. V.), pušimis. Išlikusi dalis senų ąžuolų (XVIII XIX a.?) ir pušų (XIX a. XX a. pradžia?). Kapinėse išlikusi viena tuja. Pietų pakraštyje buvę alyvų krūmai iškirsti (8, p. 367). Keli seni medžiai išlikę kapinių teritorijoje.

6 6 XX a. I pusėje kapines supo gretimų sodybų dirbama žemė. Jos buvo išsidėsčiusios valstybės (kaimo bendruomenės) žemėje m. kartografijos šaltinyje matoma, kad kapines ruoštasi plėsti apie jas buvo suplanuotas artimos rombui formos sklypas laidojimui (Begräbnisplatz). 10. Klaipėdos apskr. kadastro įstaigos 1935 m. birželio 6 d. išduotas brėžinys apie Michel Mehlaus ir Urte Mehlaus (Dumpies) žemės nuosavybę Klišių k. Vietinės Klišių k. gyventojos Anos Juozaitienės (Gelszus, gim.1937 m.), gyv. sodyboje Klišių g. 5, archyvas Sklypas laidojimui (Begräbnisplatz); esama kapinių teritorija; Michel Mehlaus sodyba

7 7 11. Topografinio žemėlapio Topographische Karte 1: Prökuls, sudaryto 1912 m., atspausdinto 1936 m., išdidintas fragmentas A. Žemėlapis Messtischblatt 0493 Prökuls ( ), M 1:25 000, su pažymėtomis 1938 m. kaimų ribomis iš Vokietijos kartografijos ir geodezijos tarnybos archyvo. [Interaktyvus], in: Fragmentų kopijos

8 8 13. Sovietinio žemėlapio N-34-19, Vokietija ir Lietuva, išleisto 1940 m. senų , 1910 m. žemėlapių pagrindu, išdidintas fragmentas. Kopija UAB Klaipėdos projektas archyvo,, neinventorintas m. topografinio žemėlapio M 1:25 000, pakartotinai išleisto 1912 m., atspausdinto 1940 m., 1941 m. leidimas Messtischblatt 0493 : Prökuls, 1941 Prökuls, Prökuls. - Aufn. 1910, hrsg. 1912, letzte Nachtr : [Berlin]: Reichsamt für Landesaufnahme, Kt.

9 m. sudaryto, 1985 m. išleisto sovietinio karinio topografinio žemėlapio, M 1:25 000, išdidintas fragmentas XIX a. XX a. I pusės ir vėlesnėje kartografijoje kapinės žymėtos schematiškai (4 6, priedai). Šiuo metu privačiame sklype Klišių g. 3 esančias kapines supa sklypo pievos. XX a. I pusėje kapinės buvo pasiekiamos šalutinio kelio, nuo plento vedusio į pietvakarius, pro M. Mehlaus sodybą (stovėjo į šiaurės vakarus nuo kapinių, dab. sklypas Klišių g. 3) link Klišupės, atšaka. Atšaka šalutinio kelio pietų pusėje ėjo iš šiaurės vakarų į pietryčius, kapines supo iš pietvakarių (10 12, 14 priedai). Senasis šalutinis kelias nuo plento į pietvakarius sunykęs, priaugęs krūmų, medžių, išlikusi nedidelė rytinė atkarpa prie plento, kuri įjungta į pokaryje nutiestą naują šalutinį kelią į sodybą dab. Klišių g. 5. Šalutinio kelio atšaka iš šiaurės vakarų į pietryčius, į kapines sunykusi. Iš šiaurės-šiaurės vakarų pusės kapinės pasiekiamos per privataus sklypo Klišių g. 3 pievą. Pro kapines iš šiaurės rytų jų rytų pakraščiu eina XX a. II pusėje susiformavęs keliukas, šiuo metu, kaip ir kapinės, esantis minėtame privačiame sklype. Kapinių struktūra. Palaidojimai Klišių kapinėse buvo išdėstyti daugmaž taisyklingomis eilėmis, pagal kalvelės ilgąją ašį atitinkančią kryptį šiaurės vakarai-pietryčiai. Išlikę antkapiniai paminklai ir kiti memorialiniai ženklai buvo orientuoti skirtingai: kalvelės vakarų pusėje dažniau atgręžti į vakarus (į kapinių vartus, į marias), rytų pusėje į rytus. Tai vertintina kaip natūrali orientacija memorialinius ženklus atgręžiant žemyn, pagal kalvelės nuolydį, nestatant fasadine puse į kalną. Ji

10 10 rodo, kad liuteronybės nuostatos mirusius laidoti veidu į rytus ne visada paisyta. Gali būti, kad ne visada memorialiniai ženklai statyti palaidotojo galvūgalyje (8, l. 367). KAPINIŲ MEMORIALINIAI ŽENKLAI IR JŲ LIEKANOS Buvusio turtingo Klišių kaimo kapinėse praeityje galėjo stovėti nemažai reikšmingesnių memorialinių dirbinių (8, p. 375). Minimaliai išlikę kapų įrangos elementai ir jų fragmentai atspindi krašto XIX a. II pusės XX a. vidurio kaimų kapinių specifiką, įtakotą vokiškosios kultūros apraiškų (miestų paminklų dirbtuvių gaminiai, krautuvėse pardavinėti atminimo ženklai, kryžiai) ir pamario žvejų kaimų gyvensenos ypatybių. Po 1944 m. didžioji dalis kapų įrangos dirbinių, ypač vertingesnių, išgrobstyta, dalis sunaikinta, nuniokota, išlikę nuolaužos. Dėl to nebeįmanomas išlikusių dirbinių identifikavimas (8, p. 27). Kapų aptvėrimų neišlikę, nors tikėtina, kad jų būta kaimo gyventojai buvo pasiturintys, kapų įrangos elementus dažnai rinkosi brangesnius. Kapų apvadai. Kapinėse išlikę daugiau kaip 8 betoniniai kapų apvadai profiliuoti, aukštesni ir paprasti, žemi (8, p. 368, 374).Dalis susmigę į žemę, sunkiai pastebimi. Nuo XIX a. II pusės iki XX a. vidurio naudoti tradiciniai betoniniai apvadai, dauguma vietinės gamybos (8, p. 378). <...> Plito apvadų mozaikinė, teracinė, granituota, glaistyta, faktūruota ir kt. dekoratyvinės dangos. Apie 1930 m. plito konstruktyvistinės stilistikos griežtai geometrizuoti apvadai (8, p. 413). Klišių kapinėse išlikęs apvadas su įrašu apie palaidotąjį kojūgalyje. Įrašai daryti ir apvadų šonuose, tokiu būdu atstodami memorialinius ženklus (8, p. 412). 16. Klišių kapinių viduryje išlikusi grupė kapų su paprastais betoniniais apvadais Išlikęs aukštesnis profiliuotas betoninis apvadas su kojūgalyje įspaustu įrašu

11 Antkapiniai kryžiai. Mediniai antkapiniai kryžiai išlikę du, paprasti, nedideli. Vienas iš jų (19) stovi įsmeigtas kapinių teritorijos pietryčių dalyje, galimai fiksuoja sunykusio kapo vietą. Jo kryžmų galai suapvalinti. Gali būti prieškario ar pokario dešimtmečių, įrašas neišlikęs Antrasis medinis kryželis (20) paguldytas ant kapo jo galvūgalyje, kapinių rytų dalyje, baigia sunykti. Gali būti, kad nuo kito kapo. Archaiškos formos, buvęs su dvišlaičiu lentiniu stogeliu (9, p. 85, 381). Metaliniai antkapiniai kryžiai išlikę trys: du kaltiniai, vienas lietas. Metaliniai kaltiniai kryžiai būdingi istorizmo stiliui (8, p. 390). Duomenų datavimui nėra, nes prie kryžių tvirtintos plokštelės ar medalionai su įrašais neišlikę A. Pagal kapinių tyrinėtojų naudotą kryžių konstrukcijų ir dekoro klasifikaciją, kryžius apibūdinamas kaip arkinės kompozicinės ir konstrukcinės schemos dvistiebis šalminio dekoro metalinis kryžius (8, p. 417), arba kaip dviragio širdinio dekoro kryžius, kurio dviragę kryžmos galo puošmeną papildo širdies forma iškalta spiralė (8, p. 385). Statytas XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje (8, p. 391).

12 Arkinės kompozicinės ir konstrukcinės schemos dvistiebis metalinis kryžius su dviragėmis spiralėmis kryžmų galuose ir metaliniu medalionu, kurio įrašas nudilęs (8, p. 386). Metaliniai lietiniai kryžiai. Kapinėse išlikęs vienas 1897 m. statytas lietinis kryžius. Pagamintas, kaip rodo įrašas papėdėje, Klaipėdoje, populiarioje E. Ongley liejykloje. Kryžius neogotikos stiliaus (8, p. 393, 424) A. Kryžiuje atlietas įrašas: Kristups Lappe. gimis miris 25 März 1897

13 13 Antkapiniai paminklai. Akmeniniai antkapiniai paminklai. Jie buvę tradiciniai, pagaminti iki 1944 m. Išlikę du paminklai ir 3 paminklų liekanos (8, p. 374). Vienas paminklas priklauso prižiūrimam kapui, kuriame palaidoti išlikusios sodybos į šiaurės vakarus (dab. Klišių g. 5) XX a. I pusės savininkų Gelszus šeimos nariai. Įraše užfiksuota, kad palaidoti Tėvas (sodybos savininkas Michel Gelszus?) ir Elsze Gelszus, gim. Meiszies. Paminklas atspindi tendenciją, kad daugiau ir paprastesnių akmeninių paminklų, gamintų vietinėse dirbtuvėse iš lauko riedulių, statyta prieškaryje. Jie (8, p. 394) A. Iškaltas įrašas paminkliniame akmenyje: Czion ilsis musu Tewas Elsze Gelszus gem. Meiszies * Buk vienas iki smerties tau dusiei ta gyvasties vainika.... Kapą prižiūri sodyboje dab. Klišių g. 5 gyvenanti Ana Juozaitienė (Gelžiūtė, vok. Gelszus). Šalia minėtojo esantis antras akmeninis laiptuotas paminklas nuniokotas, suskaldytas. Jo viršūnėje buvęs marmuro kryžius nulaužtas. <...> Likęs dirbinio aukštis viršijo 105 cm, jo cokolio plotas buvo 42 x 28 cm, kryžiaus statmens skerspjūvis 16 x 9,5 cm. Įrašas cokolyje teigė, kad... statytas 1943 m. <...> savo formomis (ir atvežtiniu marmuru) tas dirbinys buvo būdingas XIX a. ar XX a. pradžiai. Gali būti, kad per karą darytam paminklui buvo panaudotas kokiose paminklų dirbtuvėse užsilikęs senas akmeninis paminklo ruošinys (8, p ).

14 A. Iškaltas rašas: Hier ruhet in Frieden Čia ilsisi ramybėje mein lieber Mann mano mylimas vyras unser guter Bruder mūsų geras brolis und Onkel ir senelis Michel Mehlaus Michel Mehlaus geb. 30. August gim. 30. rugpjūčio gest. 20. März mir. 20. kovo Ruhe sanst! Ilsėkis ramiai! (Vertė į lietuvių k. J. Valančiūtė) Žvejui, ūkininkui Michel Mehlaus XX a. I pusėje priklausė sklypo dab. Klišių g. 3 žemė, išskyrus išimtą kaimo bendruomenei priklausiusią kapinių teritoriją. Jo sodyba, pagal 1935 m. kartografiją, buvo įsikūrusi į pietvakarius nuo kapinių kalvelės (10 priedas).

15 Kapinėse išlikę trijų akmeninių paminklų nuolaužos. Pagal jas identifikuoti palaidojimų, praktiškai, neįmanoma, išskyrus nuskelta paminklo plokštę prie akmeninio postamento Paminklo lentos nuolaužose įrašo fragmentas rodo, kad plokštė priklausė Martin Podszus kapo paminklui: in Gott... (?) Dievuje Martin......er Martin...er (?) geb guter Vater gim....(?)... geriausias Tėvas gest Podszus mir.... (?)... Podszus Jes... auf ihr... (8, p. 493). Jes... (?) auf ihr...(?) (Vertė į lietuvių k. J. Valančiūtė) Betoniniai antkapiniai paminklai dėl pigumo sparčiai plito nuo XIX a. II pusės, ypač po Pirmo pasaulinio karo. Ankstyvieji betoniniai paminklai buvo monolitiniai, stilistiškai imitavę akmeninius memorialinius ženklus. Vėlesni iš atskirų betoninių blokelių, tuščiaviduriai, pigesni, patogesni gabenti ir montuoti m. Klišių kapinėse rasti aštuoni betoniniai antkapiniai paminklai ir jų fragmentai. Jie aptariami pagal kapinių tyrinėtojų parengtą klasifikaciją. 1. Atraminiai stulpeliai su įrašo plokšte. Juos rinkosi neturtingi gyventojai, nes buvo pigūs, paprasto vietinių meistrų darbo, kartais dekoruoti reljefais, paviršiaus faktūra (8, p. 395) m. kapinėse rasti keli krašte populiarūs medžio stuobrio formos stulpeliai su nuplėštomis įrašų plokštėmis (8, p. 395) neišlikę. Aptikti keli betoniniai dirbiniai be plokščių, galimai priskirtini po Pirmo pasaulinio karo paplitusiems geometrizuotiems atraminiams stulpeliams (8, p. 428). Tačiau tiksliai juos identifikuoti sudėtinga. 27.

16 2.Betoniniai kryželiai. Išlikęs vienas <...> dailesnis trilapis kryžius su padailintais kryžmės galais ir buvusia rombine įrašo plokšte; jo aukštis viršijo 71 cm, kryžmės plotis buvo 61 cm, statmens skerspjūvis 12 x 6 cm (8, p. 399) A. Prie kryželio yra plokštės nuolauža. Ar ji priklausė šiuo kryželiu žymėtam kapui, nežinoma. Nuolaužoje išlikę įrašo vokiečių k. fragmentai rodo, kad ji yra nuo šeimos kapo paminklo:... urs I. Reini... Klatt * * * (8, p. 493). 3.Antgalviai kuklūs antkapiniai paminklai, dedami ant kapo kauburio galvūgalyje ar tvirtinami ant betoninio apvado nedideli betoniniai blokeliai. XIX a. statyti istorizmo stiliaus, įmantresnių formų, vėliau paprastesni. Būdingi nepasiturinčių gyventojų kapams, puošti dekoratyvinėmis mozaikinėmis, teraco dangomis, plokštėmis su įrašu. Kartais įrašai būdavo įspaudžiami ar įrėžiami betone. Paplito po Pirmojo pasaulinio karo (8, p. 109, 397, 398). 397). Klišių kapinėse išlikę keli paprasti betoniai antgalviai padėti ant kapo arba pritvirtinti prie kapo apvado.

17 Du nedideli naujagimių kūdikių kapeliai su betoniniais apvadais ir antgalviais išlikę kapinių šiaurės rytų pakraštyje A. Įrašas prie antgalvio pritvirtintoje šlifuoto akmens plokštėje: Christel Engelin * 29. April A. Įrašas prie antgalvio pritvirtintoje šlifuoto akmens plokštėje: Hier Čia Ruht in Gott Ilsisi Dievuje Unser liebes Töhterchen Mūsų mylima dukrelė Valtraut Valtraut Lockowandt (Sockowandt?) Lockowandt (Sockowandt?) * * Ruhe sanst! Ilsėkis maloniai! (Vertimas į lietuvių k. J.Valančiūtės)

18 Suaugusio žmogaus (šeimos?) kapas. Antgalvio plokštė su įrašu neišlikusi Kapinėse išlikę akmens, betono, marmuro plokščių pavienių nuolaužų, kurių identifikuoti nebeįmanoma. IŠVADA Klišių neveikiančios kapinės yra privačiame sklype, ir tai komplikuoja jų lankymą, prižiūrėjimą, tvarkymą. Klišių neveikiančių kapinių, kurių apytikslės chronologinės ribos yra XVII a. XX a. 6 dešimtmečio vidurys, teritorija istoriniu požiūriu yra neatsiejama Klišių kaimo ir Klaipėdos krašto etnokultūrinio paveldo dalis, fragmentiškai atspindinti tradicinę krašto gyvenseną, dvasinės kultūros tradicijas. Tarp metų Klišių kapinių teritorijoje buvo užfiksuoti daugiau kaip 8 kapų apvadai; 2 med. kryžiai; 2 metal. kaltiniai kryžiai; 1 lietinis kryžius; 2 akmeniniai paminklai ir 3 paminklų liekanos; 8 betoniniai paminklai, seni vartai (8, p. 374). Jie išlikę, bet turintys niokojimo žymių, nykstantys. Išlikę kapines supantys seni ąžuolai, pušys, teritorijoje viena tuja. Remiantis nuostata, kad ir nuniokotose kapinėse tebėra tradicinės įrangos objektų, jų fragmentų ar pėdsakų, iš kurių galima bent iš dalies atkurti buvusią padėtį ir kapinių niokojimo, išgrobstymo XX a. II pusėje mastą (8, p ), istoriniu požiūriu tikslinga saugoti Klišių neveikiančių kapinių teritoriją. Taip pat tikslinga saugoti du kaltinius, vieną lietą metalinius kryžius, betoninį trilapį kryželį, išlikusius kapus, vartų raudonų plytų stulpus, kaip iš dalies atspindinčius kraštui būdingą kapinių įrangos technologinę ir stilistinę raidą, bei kapines supančius senus medžius. NUORODOS Istorikė Janina Valančiūtė, KPD atest. Nr Klaipėdos r. sav. veikiančių, neveikiančių ir riboto laidojimo kapinių sąrašas, sudarytas Klaipėdos r. sav. Tarybos sprendimu Nr. T Klaipėdos r. sav. Kultūros sk. vyriausiosios specialistės (paveldosaugai. J. V.) archyvas. 2 Peteraitis Vilius, Mažoji Lietuva ir Tvanksta, Vilnius, 1992, p. 107; Peteraitis Vilius, Mažosios Lietuvos ir Tvanstos vietovardžiai, Vilnius, 1997, p Sembritzky Johannes, Geschichte des Kreises Memel. Memel, 1918, S. 68.

19 19 4 Sembritzky Johannes, S Kulminiai (kölmisch) laisvų nuo baudžiavos ūkiai, vaikų paveldimi lygiomis teisėmis, turint teisę medžioti, žvejoti, laikyti smuklę, malūną. Šatuliniai laisvų nuo baudžiavos žmonių sklypai valstybės miškų kirtimvietėse. Šatuliniai, kulminiai ūkiai mokėjo tik činšą už žemę. Plg. Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII amžiuje, Vilnius, 1989, p Goldbeck J. Volkständige Topographie des Königreichs Preussen, Koenigsberg, Leipzig, 1785, Teil.1, S Rusnė, monografija, Vilnius, 1992, p. 22; Genienė Zita, Priekulės planinė struktūra ir vystymasis XVI a. XX a.i p./ Priekulės regeneracijos projektas, t. XII t., Klaipėda, Klaipėdos r. sav. Kultūros sk. vyr. specialistės (paveldosaugai) archyvas. 7 Genienė Zita, Minijos kaimo (Šilutės raj.) istoriniai tyrimai, Klaipėda, UAB Klaipėdos projektas archyvas, f. V, b. 178 KL, l Purvinas Martynas, Purvinienė Marija, Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. 2 knyga. Mokslo monografija, Kaunas: Technologija, 2014, p Valančiūtė Janina, Horsto Dieterio Kahsteino žemės sklypas Nr. 13 Klišių k., Dituvos kadastro vietovėje 5513, Klaipėdos r. Istoriniai tyrimai, Klaipėda, UAB Klaipėdos projektas archyvas, f. V, b. 404 KL, l Gemeindelexikon für das Königreich Preussen auf Grund des Materialen der Volksunlung vom 1 Dezember Heft 1., Provinz Ostpreuss., Berlin, 1907, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyrius, f , S Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas, 1926, p Kaunas Domas, Donelaičio žemės knygiai, Vilnius, 1993, p. 83, Einwohnerbuch für die Stadt und Landkreis Memel, Memel, 1942, Teil VII, S Iš Anos Juozaitienės (1937), gimusios Klišiuose, Martin Gelszus šeimoje, gyvenančios sodyboje Klišių g. 5, 2002 m. pasakojimų žodžiu. Žr. 9 nuorodą, l Baublys Arūnas, Klaipėdos krašto senųjų kapinių būklė ir vieta lokalinės kultūros paveldo sistemoje, p [Interaktyvus], in: briai.ku.lt/downloads/ahuk_25/25_ _baublys.pdf