Microsoft Word - 14.doc

Transkriptas

1 Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija UAB Factus Dominus Profilinio mokymosi problemos Tyrimo ataskaita Kaunas,

2 Mokslinio tyrimo ataskaita Profilinio mokymosi problemos Užsakovas: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija A.Volano g. 2/7, Vilnius Vykdytojas: UAB Factus Dominus Kudrėnų g. 12, Kaunas Tyrimo koordinatorius: Audronė Telešienė Tyrimo grupės nariai: Dr. Vilija Adaškevičienė Dr. Daiva Urbonaitė Šlyžiuvienė Jurgita Baltrušaitienė Kęstutis Tarnauskas Dainius Žvirdauskas 2

3 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS pav. Mokymosi sėkmingumo įtaka profilio pasirinkimui atskleidžiančių teiginių vertinimas: teiginiams pritariančių 9-10 klasių mokinių proc pav. 10-os klasės pažymių vidurkio įtaka profilio pasirinkimui pav. Mokymosi sėkmingumo įtaka profilio pasirinkimui atskleidžiančių teiginių vertinimas: teiginiams pritariančių klasių mokinių tėvų proc pav. Mokymosi sėkmingumo įtaką profilio pasirinkimui parodančių teiginių vertinimas: teiginiams pritariančių respondentų proc pav. Patenkintų mokykloje teikiamomis konsultacijomis dėl tolesnės mokymosi karjeros proc. tarp pasirinkusių humanitarinį, realinį, meninį ir technologinį profilį pav. Patenkintų mokykloje teikiamomis konsultacijomis dėl tolesnės mokymosi karjeros proc. skirtingo tipo ugdymo institucijose pav. Patenkintų mokykloje teikiamomis konsultacijomis dėl tolesnės mokymosi karjeros proc. skirtingų apskričių ugdymo institucijose pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymą vertinimas: kaip svarbius ir labai svarbius įvardinančių 9-10 klasių mokinių proc pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymą vertinimas: kaip svarbius ir labai svarbius įvardinančių klasių mokinių proc pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymąsi svarbumo reitingas: klasių mokinių tėvų nuomonė pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymąsi svarbumo reitingas: II-III kurso studentų nuomonė pav. Teiginio Mokykloje visiškai pakanka informacijos, kad būtų galima apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo vertinimas: klasių mokinių, jų tėvų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomonė pav. Galimybių pasirinkti ir mokytis patinkančius dalykus 9-10 klasėse vertinimas: teigiančių, jog tokios galimybės yra, respondentų proc. skirtingose imtyse pav. Teigiančių, jog jau dabar gali rinktis ir mokytis patinkančius dalykus, proc. tarp skirtingų tipų ugdymo institucijų 9-10 klasių mokinių pav. Pasirenkamų dalykų ir dalykų modulių reitingas pagal 9-10 klasių mokinių paminėjimo dažnumą pav. Kokius mokomuosius dalykus bei dalykų modulius yra galimybė rinktis: klasių mokinių ir mokyklų vadovų bei mokytojų nuomonė pav. Mokyklų, kuriose galima pasirinkti technologinio profilio dalykus, pasiskirstymas apskrityse pav. Teiginio Technologinis profilis mokykloje būtinas, nes tikrai yra norinčių mokytis pagal šio profilio programą vertinimas: klasių mokinių, jų tėvų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomonė pav. Ne profilio dalykų, pasirinktų išplėstiniu (A) kursu, reitingas: klasių mokinių nuomonė pav. Manančių, jog pavyks susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera, proc. tarp skirtingus profilius pasirinkusių klasių mokinių pav. Dalykų, kuriuos mokykloje studentai mokėsi A lygiu, bet vėliau jų neprireikė, reitingas pav. Požiūrį į mokymąsi atspindinčių teiginių vertinimas: mokinių, jų tėvų ir studentų nuomonė pav. Mokinių motyvacijos pokytis, lyginant 9-10 ir profilines klases: mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonių pasiskirstymas proc pav. Teiginio Profilinėse klasėse mokymosi krūviai padidėjo, lyginant su 9-ąja ir 10-ąja klasėmis vertinimas: klasių mokinių nuomonė pav. Mokymosi krūvio klasėse vertinimas: mokinių nuomonė pav. Mokymosi krūvio vertinimas: klasių mokinių tėvų nuomonė pav. Mokymosi krūvio vertinimas skirtinguose profiliuose:11-12 klasių mokinių tėvų 3

4 nuomonė pav. Teiginio Profilinis mokymas mokyklose nesudaro sąlygų realiam mokinių mokymosi krūvio mažinimui, krūviai vis tiek per dideli vertinimas: mokyklų vadovų ir mokytojų bei klasių mokinių tėvų nuomonė pav. Profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumo vertinimas: klasių mokinių nuomonė pav. Profilio pasirinkimo sėkmingumo vertinimas skirtingus profilius pasirinkusių mokinių nuomone pav. Dalykų, kurių pasirinkimo galimybės ribojamos, reitingas: klasių mokinių nuomonė pav. Profilio bei mokymosi dalykų pasirinkimo sėkmės vertinimas: pav. Skirtingą profilį pasirinkusių mokinių tėvų nuomonė apie pasirinkimo sėkmingumą pav. Teiginio Mokykloje yra galimybė pasirinkti būtent tą profilį, kurį nori vertinimas: klasių mokinių, jų tėvų, studentų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomonė pav. Jau apsisprendusių dėl ateities 9-10 klasių mokinių proc. tarp ketinančių rinktis skirtingus profilius pav. Dėl tolesnės ateities apsisprendusių mokinių proc. skirtinguose profiliuose: tėvų nuomonė pav. Dalykų, kuriuos lengva mokytis aukštojoje mokykloje, nes juos pakankamai išmoko mokykloje ir dabar tik kartoja, reitingas: studentų nuomonė pav. Dalykų, kuriuos aukštojoje mokykloje labai sunku mokytis, nes bendrojo lavinimo mokykloje juos išmoko nepakankamai gerai, reitingas: studentų nuomonė pav. Dalykų, kuriuos dabartiniai studentai labiausiai patartų mokytis būsimiems studentams, reitingas 4

5 TURINYS ĮVADAS PROFILINIO MOKYMO PROBLEMŲ TYRIMO METODIKA: INSTRUMENTAS, IMTIS, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI PROFILINIO MOKYMO PROBLEMŲ TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ Mokymosi sėkmingumo įtaka profilio pasirinkimui Pagalba renkantis profilį Galimybė pasirinkti mokymosi turinį 9-10 klasėse Technologinio profilio pasirinkimo galimybės Profilio pasirinkimo motyvacija Profiliavimo įtaka mokymosi motyvacijai Profiliavimo įtaka mokymosi krūviui Profiliavimo paskirties supratimas Profilio pasirinkimo sėkmė Tolesnio mokymosi pasirinkimo atitikimas profiliui Profilinio mokymo tobulinimas IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI

6 ĮVADAS Profilinio mokymo esmė yra mokymosi organizavimas atsižvelgiant į moksleivių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus. Profiliavimo kaip ugdymo sistemos tikslas yra labiau individualizuoti ugdymą, sudaryti moksleiviams sąlygas įgyti nuodugnesnes ir kryptingesne žinias, išugdyti bendruosius bei specialiuosius gebėjimus, tikslingai orientuotis į pasirinktą profesinės veiklos ar tolesnių studijų sritį, sparčiau socializuotis metais patvirtintas profilinio mokymosi modelis keletą metų buvo eksperimentuojamas ir koreguojamas. Visuotinis profilinis mokymas įvestas 2000 metais. Jis įgyvendinamas bendrojo lavinimo mokyklose nuo vienuoliktos klasės (3 gimnazijos klasės, profesinės mokyklos pirmo, antro kurso). Pagrindinės mokyklos 9-10 klasėse ir gimnazijos 1-2 klasėse mokiniai kryptingai rengiami pasirinkti profilį, skatinami kuo visapusiškiau išbandyti jėgas ir geriau suvokti savo jėgas, gebėjimus ir siekius (Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys, p. 112) m. Lietuvos mokyklose įvestas profilinis mokymas, leidžiantis sumažinti moksleivių mokymosi krūvius ir susitelkti ties svarbiausiais mokomaisiais dalykais, kurių reikės stojant renkantis studijas m. balandžio mėn. profilinio mokymo modelis buvo pakoreguotas, jis tapo lankstesnis, atveriantis kelią didesniam moksleivių pasirinkimui. Lyginant su ankstesniu modeliu, liberalizuoti profilio reikalavimai, atsirado platesnės pasirinkimo galimybės mažiau akademiškiems moksleiviams. Diferencijuotas mokymas, kaip didaktinis procesas, siekiantis įgalinti kiekvieną mokytis pagal savo interesus, poreikius bei gebėjimus individo lygmenyje virsta diferencijuotu mokymusi. Taigi šiandien požiūris į diferencijuotą mokymą nebėra toks, koks buvo anksčiau nei prieš keletą metų ar prieš paskutinį dešimtmetį. Remiantis Šiaučiukėnienės (1997), Donald (1994); Cohes, Spilome (1992) ir kt. mokslininkų darbais, galima teigti, kad diferencijuotas mokymasis - tai kiekvienam besimokančiajam pasirinkta jam būdinga skirtingu intelektu ir patirtimi paremta proto veikla, kuri ieškojimo bei sąveikos su aplinka interaktyviame procese, konstruoja naują supratimą apie save patį ir pasaulį. Tokio mokymosi metu vyksta individualių asmenybės gebėjimų kaita bei plėtra, įgalinanti kiekvieną: teisingai save vertinti; mokytis išmoktuoju būdu, rinktis tai, ko individui labiausiai reikia jo harmoningam vystymuisi, dirbti bendradarbiaujant komandoje, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, patenkinant savo poreikius. Viena iš šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje diegiamų naujovių ir yra diferencijuoto mokymo realizavimo veiksnys aukštesnėse klasėse - profilinis mokymas, kuris yra svarbus, siekiant ugdymo proceso diferencijavimo. Profilis mokymo kryptis, sudaranti sąlygas moksleiviams įgyti gilesnes, platesnes, kryptingesnes žinias ir gebėjimus, tikslingai orientuotus į numatomą rinktis profesinės veiklos ar tolesnių studijų sritį (ŠMM Kolegijos nutarimas Nr.35, 1996, p.132). Profilinis mokymas - tai veiksnys, kuris padeda diferencijuoti mokymo turinį ir taip sudaro sąlygas diferencijuotam mokymuisi realizuoti, todėl profilinis mokymas: švietimo sistemos lygmenyje tai diferencijuotos švietimo sistemos realizavimas įvedus profilinį mokymą; instituciniame lygmenyje išorinis diferencijavimo realizavimo veiksnys; grupės arba klasės lygmenyje tai vidinio diferencijavimo veiksnys; individo lygmenyje profilinis mokymas turėtų tapti diferencijuoto mokymosi aplinka. Įvedus mokymo profiliavimą buvo siekiama mokinių mokymosi motyvacijos padidėjimo, mokymosi krūvių sumažėjimo, galimybės mokiniams mokytis tų dalykų, kurie bus reikalingi jiems tęsiant mokslą aukštosiose mokyklose. Lietuvos švietimo sistemoje vykstant spartiems pokyčiams, svarbu nustatyti, kaip dabartinė profiliavimo praktika atitinka konceptualų profilinio mokymo modelį? Kokios yra jo koregavimo galimybės, įvertinant jau įvykusius pokyčius? Kokios tendencijos išryškėja 6

7 profiliavimo praktikoje moksleivių poreikių ir galimybių atitikimo, pagalbos renkantis, pasirinkimo motyvų ir kitais aspektais? Tyrimo tikslas: atlikti profilinio mokymosi analizę Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, išryškinant problemas bei profilinio mokymo modelio tobulinimo galimybes. Tyrimo klausimai: Kokios įtakos mokymosi sėkmingumas 7 10 klasėse turėjo renkantis profilį, pakraipą? Kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokiniai gavo prieš pasirinkdami profilį, pakraipą? Ar mokiniai turi (-ėjo) galimybę pasirinkti mokymosi turinį 9-10 klasėse? Kokios yra technologinio profilio pasirinkimo galimybės ir pasiūla bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose? Kokia profilio, dalykų, programų kursų, pasirinkimo motyvacija? Kaip mokiniai juos sieja su tolesne karjera? Kiek profilio ir kiek neprofilio dalykų mokosi išplėstiniu kursu? Motyvai? Kaip pasikeitė mokymosi motyvacija profilinėse klasėse lyginant su mokymusi 9-10 klasėse? Ar profiliavimas sudaro sąlygas realiam mokymosi krūvio mažinimui? Kaip vertina susidariusį mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Kaip mokiniai, mokytojai (vadovai), tėvai supranta profiliavimo (mokymosi turinio pasirinkimo) paskirtį? Kaip vertina profilio, pakraipos ir kt. pasirinkimo sėkmę? Ar jis buvo sėkmingas? Kada mokiniai apsisprendžia dėl tolesnio mokymosi kelio baigus mokyklą? Kaip jų pasirinkta studijų programa atitinka mokykloje pasirinktas mokymosi kryptis, mokymosi turinį? Kokius pakeitimus mokiniai, studentai, mokytojai ir dėstytojai siūlytų profiliavimo modeliui patobulinti? Kiek ir kokie dalykai turėtų būti privalomi visiems mokiniams nepriklausomai nuo pasirinkto profilio? Tyrimo imtis: Tyrimui buvo atrinkta 120 bendrojo lavinimo mokyklų ir 5 aukštosios mokyklos. Tyrimo imtį sudarė tų klasių, klasių mokinių (Jadov, 1993), 300 mokinių tėvų, 300 I-II- III kurso studentų bei 200 mokytojų ir mokyklų vadovų. Iš viso apklausta 2267 respondentai. Grįžtamumo kvota 81%. Tyrimas buvo vykdomas šiose apskrityse: Utenos apskritis Telšių apskritis Marijampolės apskritis Tauragės apskritis Alytaus apskritis Šiaulių apskritis Panevežio apskritis Klaipėdos apskritis Kauno apskritis Vilniaus apskritis 4,0 4,2 4,6 4,9 8,1 9,4 10,5 15,0 19,4 19,

8 Atsižvelgiant į atstovaujamas veiklos sritis, tyrime dalyvavę respondentai pasiskirsto taip: Mokyklos vadovas Vadovo pavaduotojas Mokytojas Studentas Mokinio tėvas 0,4 2,4 4,5 7,3 12,0 Mokinys 73, Tyrimo metodai: Dokumentų analizė taikoma analizuojant profilinio mokymo programas bei tyrimo ataskaitas. Dokumentų analizė panaudojama grindžiant profilinio mokymo problemų tyrimo indikatorius. Apklausa raštu atlikta siekiant atskleisti profilinio mokymo problemų ypatumus. Tyrimo instrumentą sudaro atviri, uždari ir pusiau uždari klausymai. Apklausos raštu statistinė duomenų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus ir skaičiuojant respondentų nuomonių aritmetinį vidurkį, procentinę išraišką. Duomenys apdoroti naudojant SPSS 11 (Satistical Package for Social Sciences) programinį paketą. 8

9 1. PROFILINIO MOKYMO PROBLEMŲ TYRIMO METODIKA: INSTRUMENTAS, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI Siekiant nustatyti profilinio mokymosi problemas Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje, išryškinti tyrimo kriterijai ir indikatoriai. Tyrimo kriterijai tiesiogiai atspindi tyrimo klausimus, indikatoriai požymius, pagal kuriuos bus sprendžiama apie profilinio mokymo problemas bei ieškoma atsakymų į tyrimo klausimus (žr. 1 lentelę). 1.1 lentelė Tyrimo kriterijai ir indikatoriai Eil. Nr. Tyrimo kriterijus/ probleminis klausimas Tikslinės grupės Tyrimo metodai Tyrimo indikatoriai Mokymosi sėkmingumo įtaka profilio pasirinkimui: Kokios įtakos mokymosi sėkmingumas 7 10 klasėse turėjo renkantis profilį, pakraipą? 9-10 klasių mokiniai apklausa raštu klasių mokiniai klasių mokinių tėvai apklausa raštu apklausa raštu teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Apie mokymąsi profilinėse klasėse reikia galvoti jau dabar, kad vėliau galėčiau tinkamai pasirinkti norimą profilį; Apie mokymąsi profilinėse klasėse galvoti dar per anksti; Reikia stengtis gerai mokytis jau dabar, kad sėkmingai galėčiau mokytis 11 -oje ir 12 -oje klasėse; Geras mokymasis dabar visiškai neturi įtakos man ateityje renkantis mokymosi dalykus ir profilį Koks apytikriai buvo bendras mokymosi vidurkis (metiniai pažymiai) 7 klasėje? 8 klasėje? 9 klasėje? 10 klasėje? Kokios įtakos Jūsų mokymosi rezultatai 7 10 klasėse turėjo renkantis mokymosi profilį? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Renkantis profilį į mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse svarbus veiksnys, užtikrinantis profilio sėkmingą pasirinkimą. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse visiškai nieko nereiškia pasirenkant norimą profilį. Savo mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. Kokios įtakos Jūsų dukros/sūnaus mokymosi rezultatai 7 10 klasėse turėjo renkantis profilį? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Mano dukrai/sūnui renkantis profilį į jos/jo mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama. Mano dukros/sūnaus sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse, svarbus veiksnys, užtikrinantis jos/jo 9

10 2. Pagalba renkantis profilį: kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokinai gavo prieš pasirinkdami profilį, pakraipą? Studentai Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai 9-10 klasių mokiniai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu sėkmingą profilio pasirinkimą. Mano dukros/sūnaus sėkmingas mokymasis 7-10 klasėje visiškai nieko nereiškia jai/jam pasirenkant norimą profilį. Savo dukros/sūnaus mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. Kokios įtakos Jūsų mokymosi rezultatai 7 10 klasėse turėjo renkantis profilį mokykloje? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Renkantis profilį į mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse svarbus veiksnys, užtikrinantis sėkmingą profilio pasirinkimą. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse visiškai nieko nereiškia pasirenkant norimą profilį. Savo mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. Kokią įtaką mokinių mokymosi rezultatai 7 10 klasėse turi vėliau jiems renkantis profilį? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Mokiniams renkantis profilį į jų mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama. Sėkmingas mokinių mokymasis 7-10 klasėse svarbus veiksnys, užtikrinantis profilio sėkmingą pasirinkimą. Sėkmingas mokinių mokymasis 7-10 klasėse visiškai nieko nereiškia pasirenkant norimą profilį. Ar mokykloje teikiamos konsultacijos dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? Kas ir kaip Jus konsultuoja dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? Kokia informavimo, konsultavimo pagalba Jums suteikiama apie profilinį mokymąsi? Kokius informacijos šaltinius apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius? (įvertinti 5 balų Likerto skalėje nuo nesvarbaus iki labai svarbaus: klasės auklėtojas, dalyko mokytojai, mokyklos psichologė/as, direktoriaus pavaduotojai, mokyklos direktorius, mokyklos draugai, internetas, biblioteka, skaitykla, tėvai, kita...) Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Man visiškai pakanka informacijos apie mokymąsi profilinėse klasėse. Mokykloje suteikiama labai mažai informacijos apie mokymąsi profilinėse (11 -oje 12 oje) klasėse. 10

11 11-12 klasių mokiniai klasių mokinių tėvai II-III kurso studentai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Ar mokykloje buvo teikiamos konsultacijos dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? Kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokykloje gavote prieš pasirinkdama(as) profilį? Kokios informacijos apie tolesnes karjeros galimybes Jums stigo mokykloje? Kokius informacijos šaltinius apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius? (įvertinti 5 balų Likerto skalėje nuo nesvarbaus iki labai svarbaus: klasės auklėtojas, dalyko mokytojai, mokyklos psichologė/as, direktoriaus pavaduotojai, mokyklos direktorius, mokyklos draugai, internetas, biblioteka, skaitykla, tėvai, kita...) Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Mokykloje man pilnai pakanka informacijos, kad galėčiau apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo. Ar mokykloje teikiamos konsultacijos dėl tolesnės Jūsų dukros/sūnaus mokymosi karjeros? Kokią informavimo, konsultavimo pagalbą gavote Jūs - tėvai, prieš Jūsų dukrai/sūnui pasirenkant profilį? Kokius informacijos šaltinius Jūsų dukrai/sūnui apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius (įvertinti 5 balų Likerto skalėje nuo nesvarbaus iki labai svarbaus: klasės auklėtojas, dalyko mokytojai, mokyklos psichologė/as, direktoriaus pavaduotojai, mokyklos direktorius, mokyklos draugai, internetas, biblioteka, skaitykla, tėvai, kita...) Kokios informacijos apie tolesnes Jūsų dukros/sūnaus karjeros galimybės Jums labiausiai stinga? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Mokykloje mano dukrai/sūnui pilnai pakako informacijos, kad galėtų apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo. Ar mokykloje buvo konsultuojama dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? Kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokykloje gavote prieš pasirinkdama(as) profilį? Kokius informacijos šaltinius apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius? (įvertinti 5 balų Likerto skalėje nuo nesvarbaus iki labai svarbaus: klasės auklėtojas, dalyko mokytojai, mokyklos psichologė/as, direktoriaus pavaduotojai, mokyklos direktorius, mokyklos draugai, internetas, biblioteka, skaitykla, tėvai, kita...) Kokios informacijos apie tolesnes karjeros galimybes Jums stigo mokykloje? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai 11

12 3. Galimybė pasirinkti mokymosi turinį 9-10 klasėse: ar mokiniai turi (-ėjo) galimybę pasirinkti mokymosi turinį 9-10 klasėse? Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai 9-10 klasių mokiniai klasių mokiniai klasių mokinių tėvai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu nesutinku iki visiškai sutinku): Mokykloje man pilnai pakako informacijos, kad galėčiau apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo. Ar mokykloje konsultuojama dėl tolesnės mokinių mokymosi karjeros? Jei taip, trumpai parašykite kas ir kaip tai daro? Kokia informavimo, konsultavimo pagalba Jūsų mokykloje teikiama mokiniams prieš jiems pasirenkant profilį? Kokios informacijos apie tolesnes karjeros galimybės mokiniams mokykloje dažniausiai trūksta? Kokius informacijos šaltinius mokiniams apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius? (įvertinti 5 balų Likerto skalėje nuo nesvarbaus iki labai svarbaus: klasės auklėtojas, dalyko mokytojai, mokyklos psichologė/as, direktoriaus pavaduotojai, mokyklos direktorius, mokyklos draugai, internetas, biblioteka, skaitykla, tėvai, kita...) Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Renkantis profilį mūsų mokykloje mokiniams pilnai pakanka informacijos, kurią suteikė mokykla. Ar turite galimybę jau dabar pasirinkti ir mokytis Jums patinkančius dalykus? Jei taip, kokius dalykus Jūs turite galimybę rinktis (pažymėkite: istorija, fizika, dailė, psichologija, tikyba, gimtoji kalba, chemija, geografija, muzika, informacinės technologijos, matematika, anglų kalba, vokiečių kalba, rusų kalba, prancūzų kalba, biologija, ekonomika, choreografija, etika, technologijos, kita...) Kokius mokomuosius dalykus Jūs norėtumėte mokytis, tačiau mokykloje šių dalykų mokymuisi nesudaromos sąlygos? Ar turėjote galimybę pasirinkti ir mokytis Jums patinkančius dalykus 9 10 klasėse? Jei taip, tai kokius mokomuosius dalykus Jūs turėjote galimybę rinktis 9 10 klasėse (pažymėkite: istorija, fizika, dailė, psichologija, tikyba, gimtoji kalba, chemija, geografija, muzika, informacinės technologijos, matematika, anglų kalba, vokiečių kalba, rusų kalba, prancūzų kalba, biologija, ekonomika, choreografija, etika, technologijos, kita...) Renkantis profilį Jūsų dukrai/sūnui buvo ribojamos pasirinkimo galimybės? Jei taip, pažymėkite kokių pageidaujamų dalykų Jūsų dukrai/sūnui nebuvo galimybės pasirinkti? (pažymėkite: istorija, fizika, dailė, psichologija, tikyba, gimtoji kalba, chemija, geografija, muzika, informacinės technologijos, matematika, anglų kalba, vokiečių kalba, rusų kalba, 12

13 4. Technologinio profilio pasirinkimo galimybės: Kokios yra technologinio profilio pasirinkimo galimybės ir pasiūla bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose? II-III kurso studentai Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai klasių mokiniai klasių mokinių tėvai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu prancūzų kalba, biologija, ekonomika, choreografija, etika, technologijos, kita...) Ar turėjote galimybę pasirinkti ir mokytis Jums patinkančius dalykus 9 10 klasėse? Jei taip, tai kokius mokomuosius dalykus Jūs turėjote galimybę rinktis 9 10 klasėse (pažymėkite: istorija, fizika, dailė, psichologija, tikyba, gimtoji kalba, chemija, geografija, muzika, informacinės technologijos, matematika, anglų kalba, vokiečių kalba, rusų kalba, prancūzų kalba, biologija, ekonomika, choreografija, etika, technologijos, kita...) Ar Jūsų mokykloje mokiniai turi galimybę pasirinkti ir mokytis jiems patinkančius dalykus 9 10 klasėse? Jei taip, tai kokius mokomuosius dalykus mokiniai turi galimybę rinktis 9 10 klasėse (pažymėkite: istorija, fizika, dailė, psichologija, tikyba, gimtoji kalba, chemija, geografija, muzika, informacinės technologijos, matematika, anglų kalba, vokiečių kalba, rusų kalba, prancūzų kalba, biologija, ekonomika, choreografija, etika, technologijos, kita...) Ar yra Jūsų mokykloje galimybė pasirinkti technologinį profilį? Ar norėtumėte, kad profilinėse klasėse Jums būtų daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus priskiriamus technologiniam profiliui? (pvz., technologijos (darbai), dailė, dizainas, dailieji amatai, informacinės technologijos ir kt.) Jei taip, kodėl norėtumėte pasirinkti šiuos mokomuosius dalykus? Jei ne, kodėl nenorėtumėte pasirinkti šių mokomųjų dalykų? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Technologinis profilis bendrojo lavinimo mokykloje būtinas, nes tikrai yra norinčių mokytis pagal šio profilio programą. Ar yra Jūsų dukros/sūnaus mokykloje galimybė pasirinkti technologinį profilį? Ar norėtumėte, kad profilinėse klasėse Jūsų dukrai/sūnui būtų daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus priskiriamus technologiniam profiliui? Jei taip, kodėl norėtumėte, kad Jūsų dukra/sūnus turėtų galimybę pasirinkti šiuos mokomuosius dalykus? Jei ne, kodėl nenorėtumėte, kad Jūsų dukra/sūnus turėtų galimybę pasirinkti šiuos mokomuosius dalykus? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Technologinis profilis mokykloje būtinas, nes tikrai yra norinčių mokytis pagal šio profilio programą. 13

14 5. Profilio pasirninkimo motyvacija: Kokia profilio, dalykų, programų kursų, pasirinkimo motyvacija? Kaip mokiniai juos sieja su tolesne karjera? Kiek profilio ir kiek neprofilio dalykų mokosi išplėstiniu kursu? Kodėl? Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai klasių mokiniai klasių mokinių tėvai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Ar yra Jūsų mokykloje galimybė pasirinkti technologinį profilį? Jei ne, ar Jūsų mokykloje reikalingas technologinis profilis? Kaip manote, ar mokiniams būtų geriau, kad profilinėse klasėse būtų suteikiama daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus priskiriamus technologiniam profiliui? (pvz., technologijos (darbai), dailė, dizainas, dailieji amatai, informacinės technologijos ir kt.) Jei taip, paaiškinkite kodėl? Jei ne, paaiškinkite kodėl? Jei taip, kiek apytikriai procentų 11 -ų klasių mokinių pasirenka technologinį profilį? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Technologinis profilis mokykloje būtinas, nes tikrai yra norinčių mokytis pagal šio profilio programą. Kodėl Jūs pasirinkote būtent šį profilį? (išvardinkite bent 3 svarbiausias priežastis); Parašykite kokius ne Jūsų profilio dalykus Jūs mokėtės mokykloje išplėstiniu (A) kursu (atsakykite raštu); Kodėl Jūs šiuos dalykus mokykloje mokėtės išplėstiniu (A) kursu? (atsakykite raštu); Kaip manote ar Jums pavyks susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? Kaip Jūs norėtumėte susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? (atsakykite raštu) Kodėl Jūsų dukra/sūnus pasirinko būtent šį profilį? Kaip manote, kurie dalykai, kurių mokosi Jūsų dukra/sūnus mokykloje, jiems bus labiausiai reikalingi ateityje? (pažymėkite) Kaip manote ar Jūsų dukrai/sūnui pavyks susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su jos/jo tolesne karjera? Kaip Jūs norėtumėte susieti Jūsų dukros/sūnaus profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su jos/jo tolesne karjera? 14

15 6. Profiliavimo įtaka mokymosi motyvacijai: Kaip pasikeitė mokymosi motyvacija profilinėse klasėse II-III kurso studentai Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai klasių mokiniai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Kodėl Jūs mokykloje pasirinkote būtent šį profilį? (išvardinkite bent 3 svarbiausias priežastis) Ar pavyko susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? Jei taip, kodėl Jums pavyko susieti profilio pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? Jei ne, kodėl Jums nepavyko susieti profilio pasirinkimo mokykloje su savo tolesne karjera? Kaip Jūsų aukštojoje mokykloje pasirinkta studijų programa atitinka bendrojo lavinimo mokykloje pasirinktam profiliui ir mokomiesiems dalykams? (Pasirinkite ir pažymėkite vieną Jums labiausiai priimtiną atsakymo variantą) Aukštojoje mokykloje aš mokausi panašius dalykus, kuriuos mokiausi ir bendrojo lavinimo mokykloje; Aukštojoje mokykloje aš mokausi daugiausiai kitus dalykus, nei mokiausi bendrojo lavinimo mokykloje; Kita Pažymėkite dalykus, kuriuos Jūs mokykloje mokėtės išplėstiniu (A) kursu ir vėliau tų dalykų universitete visiškai nereikėjo(pažymėkite: istorija, fizika, dailė, psichologija, tikyba, gimtoji kalba, chemija, geografija, muzika, informacinės technologijos, matematika, anglų kalba, vokiečių kalba, rusų kalba, prancūzų kalba, biologija, ekonomika, choreografija, etika, technologijos, kita...) Kodėl, Jūsų nuomone, taip atsitiko, kad šių dalykų universitete visiškai nereikėjo? Kaip Jums atrodo, kokios svarbiausios priežastys lemia mokinių vienokį ar kitokį profilių pasirinkimą? Ar mokiniai profilinėse klasėse dažnai pasirenka mokytis kito profilio dalykus išplėstiniu (A) kursu? Jei taip, kodėl mokiniai pasirenka mokytis kito profilio dalykus išplėstiniu (A) kursu? Ar Jūsų mokykloje profilinėse klasėse besimokantys mokiniai mokslo metų eigoje keičia mokomųjų dalykų pasirinkimą? Jei taip, dėl kokių priežasčių jie tai daro? Kiek apytikriai procentų mokinių, nuo bendro profilinėse klasėse besimokančių mokinių skaičiaus, keičia pasirinktus dalykus? Pasirinkite ir pabaikite vieną iš sakinių: Profilinėse klasėse man patinka mokytis labiau nei 9-oje ir 10-oje klasėse, nes:... Profilinėse klasėse, palyginus su 9-ąja ir 10 -ąja klasėmis, man nepatinka mokytis, nes:... Ar galėtumėte pakomentuoti Jūsų požiūrio pokytį į mokymąsi (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse, lyginat su požiūriu į mokymąsi 9-oje ir 10-oje klasėse? 15

16 lyginant su mokymusi 9-10 klasėse? klasių mokinių tėvai II-III kurso studentai apklausa raštu apklausa raštu Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): 9 -oje ir 10 -oje klasėse mano požiūris į mokslą buvo pakankamai rimtas. Savo mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. Profilinėse klasėse man labiau patinka mokytis nei 9 -oje ir 10 -oje klasėse, nes sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėja mokymo kokybė. Profilinėse klasėse, lyginat su 9 -ąja ir 10 -ąja klasėmis, man nepatinka mokytis, nes ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėja mokymo kokybė. 11-oje ir 12 -oje klasėse aš į mokslus žiūriu rimtai ir stengiuosi gerai mokytis. Kaip pasikeitė Jūsų dukros/sūnaus požiūris į mokymąsi 11 -oje ir 12 -oje klasėse, lyginat su požiūrių į mokymąsi 9-oje ir 10-oje klasėse? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): 9-oje ir 10-oje klasėje mano dukros/sūnaus požiūris į mokslą buvo pakankamai rimtas. Savo dukros/sūnaus mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. Profilinėse 11 -oje ir 12 -oje klasėse mano dukrai/sūnui labiau patinka mokytis nei 9 -oje ir 10 -oje klasėse, nes sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėja mokymo kokybė. Profilinėse 11 -oje ir 12 -oje klasėse mano dukrai/sūnui, palyginus su 9 -ąja ir 10-ąja klasėmis nepatinka mokytis, nes ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėja mokymo kokybė. Ar galėtumėte pakomentuoti Jūsų požiūrio pokytį į mokymąsi (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse, lyginat su požiūriu į mokymąsi 9 -oje ir 10 -oje klasėse? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): 9 -oje ir 10 -oje klasėse mano požiūris į mokslą buvo pakankamai rimtas. Savo mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. Profilinėse klasėse man labiau patiko mokytis nei 9 - oje ir 10-oje klasėse, nes buvo sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėjo mokymo kokybė. Profilinėse klasėse, lyginat su 9 -ąja ir 10-ąja klasėmis, man nepatiko mokytis, nes buvo ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėjo mokymo kokybė. 11 -oje ir 12 -oje klasėse aš į mokslus žiūrėjau rimtai ir stengiausi gerai mokytis. 16

17 7. Profiliavimo įtaka mokymosi krūviui: Ar profiliavimas sudaro sąlygas realiam mokymosi krūvio mažinimui? Kaip vertina susidariusį mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai klasių mokiniai klasių mokinių tėvai II-III kurso studentai Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Kaip dažniausiai pasikeičia mokykloje besimokančių mokinių požiūris į mokymąsi profilinėse klasėse, palyginus su jų mokymusi 9-oje ir 10-oje klasėse? Kaip vertinate mokymosi krūvį (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse? Kodėl Jūs taip vertinate mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Kaip vertinate Jūsų dukros/sūnaus mokymosi krūvį (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse? Kodėl Jūs taip vertinate Jūsų dukros/sūnaus mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Profilinis mokymas mokyklose sudaro sąlygas realiam mokinių mokymosi krūvio mažinimui. Kaip vertinate mokymosi krūvį (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse? Kodėl Jūs taip vertinate mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Profilinėse 11 -oje ir 12 -oje klasėse mokymosi krūviai buvo padidėję, lyginant su 9 -ąja ir 10 -ąja klasėmis. Kaip vertinate mokinių mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Kodėl Jūs taip vertinate mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Profilinis mokymas mokyklose nesudaro sąlygų realiam mokinių mokymosi krūvio mažinimui, krūviai vis tiek per dideli. 17

18 8. Profiliavimo paskirties supratimas: Kaip mokiniai, mokytojai (vadovai), tėvai supranta profiliavimo (mokymosi turinio pasirinkimo) paskirtį? 9-10 klasių mokiniai klasių mokiniai klasių mokinių tėvai II-III kurso studentai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? 9. Profilio pasirinkimo sėkmė: kaip vertinama profilio, pakraipos ir kt. pasirinkimo sėkmė? Ar jis buvo sėkmingas? Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai klasių mokiniai klasių mokinių tėvai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? Kaip vertinate savojo profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumą mokykloje? Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote sėkmingai, atsakykite kodėl? Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote nesėkmingai, atsakykite kodėl? Ar renkantis profilį buvo ribojamos Jūsų pasirinkimo galimybės? Jei taip, pažymėkite kokių pageidaujamų dalykų Jūs neturėjote galimybės pasirinkti? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Turėjau galimybę pasirinkti būtent tą profilį, kurį ir norėjau. Kaip vertinate Jūsų dukros/sūnaus profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumą? Jei Jūsų dukra/sūnus profilį mokykloje pasirinko sėkmingai, atsakykite kodėl. 18

19 10. Tolesnio mokymosi pasirinkimo atitikimas profiliui: Kada mokiniai apsisprendžia dėl tolesnio mokymosi kelio baigus mokyklą? Kaip jų pasirinkta studijų programa atitinka mokykloje pasirinktas II-III kurso studentai Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai 9-10 klasių mokiniai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Jei Jūsų dukra/sūnus profilį mokykloje pasirinko nesėkmingai, atsakykite kodėl. Ar buvo iškilusių problemų Jūsų dukrai/sūnui renkantis profilį? Jei taip, kokios tai buvo problemos? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Mano dukra/sūnus turėjo galimybę pasirinkti būtent tą profilį, kurį ir norėjo. Kaip vertinate savojo profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumą bendrojo lavinimo mokykloje? Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote sėkmingai, atsakykite kodėl. Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote nesėkmingai, atsakykite kodėl. Renkantis profilį mokykloje man buvo ribojamos pasirinkimo galimybės. Jei taip, pažymėkite kokių pageidaujamų dalykų Jūs neturėjote galimybės pasirinkti? Teiginys, vertintinas 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Turėjau galimybę pasirinkti būtent tą profilį, kurį ir norėjau. Kaip manote, kas lemia sėkmingą mokinių profilio pasirinkimą? Kaip manote, kas lemia nesėkmingą mokinių profilio pasirinkimą? Ar Jūs jau apsisprendėte ką planuojate veikti baigę pagrindinę mokyklą? 19

20 mokymosi kryptis, mokymosi turinį? klasių mokiniai apklausa raštu Ar Jūs jau apsisprendėte ką planuojate veikti baigę mokyklą? Jei taip, kokio amžiaus būdama/as apsisprendėte? 11. Profilinio mokymo tobulinimas: Kokius pakeitimus mokiniai, studentai, mokytojai ir dėstytojai siūlytų profiliavimo modeliui patobulinti? Kiek ir kokie dalykai turėtų būti privalomi visiems mokiniams nepriklausom ai nuo pasirinkto profilio? klasių mokinių tėvai II-III kurso studentai klasių mokiniai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Ar Jūsų dukra/sūnus jau apsisprendė ką planuoja veikti baigus/ęs mokyklą? Ar galėtumėte prisiminti ir atsakyti kokio amžiaus būdama/as Jūs apsisprendėte ką veiksite baigę vidurinę mokyklą? Kurie dalykai, kurių mokėtės mokykloje Jums labiausiai reikalingi dabar, mokantis aukštojoje mokykloje? Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos Jums lengva mokytis aukštojoje mokykloje, nes juos pakankamai išmokote mokykloje ir dabar tik kartojate? Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos aukštojoje mokykloje labai sunku mokytis, nes bendrojo lavinimo mokykloje juos išmokote nepakankamai gerai? Kuriuos dalykus labiausiai patartumėte mokytis būsimiems studentams? Kokius pakeitimus Jūs siūlytumėte profilinio mokymosi modeliui patobulinti? 20

21 11-12 klasių mokinių tėvai Mokyklų vadovai, vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai bei klasių vadovai II-III kurso studentai apklausa raštu apklausa raštu apklausa raštu Kokius pakeitimus Jūs siūlytumėte profiliniam mokymuisi tobulinti? Kokius pakeitimus Jūs siūlytumėte profilinio mokymosi modelio patobulinimui? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Profilinėse klasėse mokiniams labiau patinka mokytis nei 9 -oje ir 10 -oje klasėse, nes sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėja mokymo kokybė. Profilinėse klasėse, palyginus su 9 -ąja ir 10-ąja klasėmis, mokiniams nepatinka mokytis, nes ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėja mokymo kokybė. Kokius pakeitimus Jūs siūlytumėte profilinio mokymosi modeliui patobulinti? Teiginiai, vertintini 5 balų Likerto skalėje (nuo visiškai nesutinku iki visiškai sutinku): Profilinėse klasėse man labiau patiko mokytis nei 9 -oje ir 10-oje klasėse, nes buvo sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėjo mokymo kokybė. Profilinėse klasėse, lyginat su 9 -ąja ir 10-ąja klasėmis, man nepatiko mokytis, nes buvo ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėjo mokymo kokybė. Atsižvelgiant į profilinio mokymo problemų tyrimo kompleksiškumą bei siekiant analizės visapusiškumo, sudaryti penki klausimynai: 9-10 klasių mokiniams (I priedas), klasių mokiniams (II priedas), klasių mokinių tėvams (III priedas), mokyklų vadovams, vyresnėse klasėse dėstantiems mokytojams bei klasių vadovams (IV priedas), II-III kursų studentams (V priedas). 21

22 Duomenų analizės metodai Tyrimo duomenys apdoroti, naudojant SPSS for Windows 11.0 programinę įrangą. Konkrečiai skaičiuoti aprašomosios statistikos dydžiai (žr lentelę). Tyrime užsibrėžta ne didesnė nei 5 proc. leistina statistinių sprendimų paklaida. 1.2 lentelė Apdorojant tyrimo duomenis apskaičiuotų bei analizuojant juos naudojamų statistinių rodiklių paaiškinimas Rodiklio rodiklio rodiklio paaiškinimas žymėjimas R/Nr M N Mo SD p<=0,05 pavadinimas Reitingo pozicijos numeris Įverčio aritmetinis vidurkis Atsakiusiųjų skaičius Įverčio modalinė reikšmė Standartinis nuokrypis Statistinės paklaidos tikimybė Reitingo pozicijos numeris (R/Nr) parodo, kelintą vietą konkretus įvertintas objektas užima sąraše, sudarytame įverčių mažėjimo tvarka. Pavyzdžiui, jei informacijos apie profilinį mokymąsi šaltinų sąraše tėvai R/Nr. yra 1, vadinasi, iš visų vertinimui patektų informacijos šaltinių pastarąjį apklaustieji įvertino palankiausiai. Aritmetinis balų rinkinio vidurkis, gaunamas sudedant visus įverčius ir padalinant juos iš atsakiusiųjų skaičiaus. Nors duomenų matrica apima virš 1000 tiriamųjų atsakymų, atskirais atvejais pasitaiko, kad į konkretų klausimą atsakė mažiau respondentų. Dydis N parodo tiriamųjų, kurie atsakė į konkretų klausimą, skaičių, nuo kurio buvo skaičiuojami įvairūs statistiniai rodikliai procentai, vidurkis ir pan. Moda (Mo) dažniausiai pasitaikantis balas arba matmuo balų grupėje. Pavyzdžiui, jei teiginiai buvo vertinami balais nuo 1 iki 5, o balui 4 teko daugiausiai procentinių dažnių, tai moda ir bus lygi 3. Standartinis nuokrypis (SD) pastovus sklaidos vidurkio atžvilgiu matas. Normaliojo skirstinio atveju 68,26 proc. visų atvejų yra tarp plius vieno standartinio nuokrypio ir minus vieno standartinio nuokrypio nuo vidurkio; 95,40 proc. sritys tarp plius dviejų ir minus dviejų standartinių nuokrypių nuo vidurkio; o daugiau kaip 99 procentai yra tarp plius trijų ir minus trijų standartinių nuokrypių nuo vidurkio. Kuo SD reikšmė mažesnė, tuo apklaustųjų nuomonė nagrinėjamu klausimu yra vieningesnė. Ir atvirkščiai, kuo didesnis SD, tuo nuomonė nagrinėjamu klausimu mažiau vieninga. Statistinės paklaidos tikimybės p kritinė riba parodo, koks yra leistinas statistinių sprendimų paklaidos dydis. Visi standartiniai sprendimai, netenkinantys sąlygos p<=0,05, šioje tyrimo ataskaitoje buvo traktuojami kaip nepagrįsti. Tai reiškia, kad šiame tyrime užsibrėžta ne didesnė nei 5 proc. leistina statistinių sprendimų paklaida. 22

23 2. PROFILINIO MOKYMO PROBLEMŲ TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ Tyrimo rezultatai pristatomi ir analizuojami nuosekliai atsakant į tyrimo klausimus. 2.1.Mokymosi sėkmingumo įtaka profilio pasirinkimui Tyrimo klausimas: Kokios įtakos mokymosi sėkmingumas 7 10 klasėse turėjo renkantis profilį, pakraipą? Siekiant atsakyti į klausimą, kokios įtakos mokymosi sėkmingumas 7 10 klasėse turėjo renkantis profilį, pakraipą, analizuotos 9-10 klasių mokinių, klasių mokinių, klasių mokinių tėvų ir mokyklų vadovų bei vyresnėse klasėse dėstančių mokytojų nuomonės klasių mokinių vertinimui buvo pateikti keturi teiginiai, atskleidžiantys požiūrį į mokymosi sėkmingumo ir profilio pasirinkimo ryšį. Vertinimo rezultatai (žr pav.) parodė, jog 9-10 klasių mokinių labai atsakingai galvoja apie savo tolesnį mokymąsi bei mokymosi profilio pasirinkimą vyresnėse klasėse. Tik 6 proc. respondentų mano, kad apie mokymąsi profilinėse klasėse galvoti dar per anksti. Tik 9 proc klasių mokinių abejoja savo mokymosi rezultatų įtaka profilio pasirinkimui. Tuo tarpu net 93 proc. mokinių pritaria teiginiui, kad reikia stengtis gerai mokytis jau dabar, kad sėkmingai galėtų mokytis 11-oje ir 12-oje klasėje. Toks požiūris atskleidžia stiprią 9-10 klasių mokinių mokymosi motyvaciją. Apie mokymąsi profilinėse klasėse reikia galvoti jau dabar, kad vėliau galėčiau tinkamai pasirinkti norimą profilį 90,0 Apie mokymąsi profilinėse kla sėse galvoti dar per anksti 6,0 Reikia stengtis gerai mokytis jau dabar, kad sėkmingai galėčiau mokytis 11 -oje ir 12 -oje klasėse 93,0 Geras mokymasis dabar visiškai neturi įtakos man ateityje renkantis mokymosi dalykus ir profilį 9, pav. Mokymosi sėkmingumo įtaka profilio pasirinkimui atskleidžiančių teiginių vertinimas: teiginiams pritariančių 9-10 klasių mokinių proc. Kokios įtakos mokymosi rezultatai turi profilio pasirinkimui? Išanalizavus, kokį profilį renkasi mokiniai, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra aukštesni arba žemesni (žr pav.), nustatyta, kad daugiausiai mokinių, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra aukštesni, renkasi realinį profilį. Mokiniai, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra žemesni, renkasi technologinį. Humanitarinį profilį besirenkančių mokinių pasiekimų įvertinimo skalė platesnė, vis dėlto dominuoja geriau besimokantys mokiniai. Pavyzdžiui, 29,7 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių vidurkis 10-oje klasėje buvo aukštesnis nei 8,6, bet žemesnis nei 9,5; 42,2 proc. taip besimokančių mokinių pasirinko realinį profilį, 30,8 proc. pasirinko humanitarinį profilį (atitinkamai 17,92 ir 10,53 proc. nuo visų mokinių). Tuo tarpu technologinį profilį pasirinko tik 4,7 proc. tokį aukštą vidurkį turinčių mokinių. 23

24 9, ,04 2,83 8,6-9,5 0,94 0,31 10,53 17,92 7,6-8,5 6,6-7,5 5,6-6,5 1,1 1,72 0,47 1,88 0,31 1,88 4,24 3,61 6,91 9,43 13,36 16,66 meninį technologinį humanitarinį realinį 4,6-5,5 0 0,78 1,41 1,25 4-4,5 0 0,15 0, pav. 10-os klasės pažymių vidurkio įtaka profilio pasirinkimui Atlikus klasių mokinių atsakymų į atvirą klausimą Kokios įtakos Jūsų mokymosi rezultatai 7 10 klasėse turėjo renkantis mokymosi profilį? kiekybinę kontent analizę, nustatyta, jog nuomonės apie mokymosi rezultatų įtaką profilio pasirinkimui pasiskirsto maždaug tolygiai. 47,4 proc. respondentų teigia, jog mokymosi rezultatai įtakos neturėjo: rinkausi tai, kas patinka, o ne pagal pažymius, galvojau apie ateitį, svarbiausia buvo mano karjeros perspektyvos, todėl rinkausi realinį profilį, visus dalykus mokiausi labai gerai, galėjau rinktis ką norėjau... ir pan. 46 proc. respondentų tvirtina, jog pažymiai buvo vienas iš svarbiausių dalykų, lėmusių profilio pasirinkimą: gerai sekėsi kalbos, todėl pasirinkau humanitarinį profilį, nemoku fizikos, todėl..., rinkausi tuos dalykus, kuriuos geriau moku, nes jie ir patinka labiau.... Vienas moksleivis pastebi, jog buvo jaučiamas spaudimas, kokį profilį rinktis, turint tokius pažymius, ypač dešimtoje klasėje. Siekiant išsiaiškinti klasių mokinių tėvų nuomonę apie mokymosi sėkmingumo įtaką profilio pasirinkimui, jų vertinimui pateikti keturi teiginiai. Teiginių vertinimo rezultatai atsispindi pav.. Analizuojant juos, išryškėjo, jog tėvai sieja mokymosi sėkmingumą su profilio pasirinkimu, tačiau ne taip akivaizdžiai kaip 9-10 klasių mokiniai. Štai maždaug trečdalis respondentų teigia, jog jų sūnui ar dukrai renkantis profilį, mokymosi rezultatai 7-10 klasėje įtakos neturėjo. Nors priešingai manančių yra dvigubai daugiau, vis dėlto ryšys tarp mokymosi sėkmingumo ir profilio pasirinkimo nėra taip stipriai išreikštas. 24

25 Savo dukros/sūnaus mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai 71,9 Mano dukros/sūnaus sėkmingas mokymasis 7-10 klasėje visiškai nieko nereiškia jai/jam pasirenkant norimą profilį 17,2 Mano dukros/sūnaus sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse, svarbus veiksnys, užtikrinantis jos/jo sėkmingą profilio pasirinkimą 68,5 Mano dukrai/sūnui renkantis profilį į jos/jo mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama 30, pav. Mokymosi sėkmingumo įtaka profilio pasirinkimui atskleidžiančių teiginių vertinimas: teiginiams pritariančių klasių mokinių tėvų proc. Dauguma mokytojų ir mokyklų vadovų (95 proc. respondentų) teigia, jog mokymosi rezultatai turi didžiulę įtaką renkantis profilį ir ypač dalykų mokymosi lygį. Pasak jų, 7-10 klasėje gaunami pažymiai leidžia mokiniams geriau pažinti savo gabumus ir polinkius. Dažnai mokytojų minima tokia mokymosi rezultatų ir pasirinkimo sąsaja: mokiniai, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra aukštesni, renkasi realinį profilį, tie, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra žemesni, humanitarinį, menkos motyvacijos mokiniai dažniausiai renkasi technologijas. Netgi teigiama, kad geras ir labai geras pagrindinių dalykų žinojimas kartais yra motyvas keisti menų profilį. Tuo tarpu oponuojančių šiai nuomonei yra tik 5 proc. respondentų. Jie dažniausiai nepateikia jokių argumentų, o jei komentuoja savo nuomonę, pagrindinis argumentas yra tai, kad moksleiviai renkasi tai, kas patinka ir yra perspektyvu. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse visiškai nieko nereiškia pasirenkant norimą profilį 7,6 17,2 16,8 Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse svarbus veiksnys, užtikrinantis profilio sėkmingą pasirinkimą 68,5 68,5 85 tėvai mokytojai ir mokyklų vadovai klasių moksleiviai Renkantis profilį į mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama 30,5 30, pav. Mokymosi sėkmingumo įtaką profilio pasirinkimui parodančių teiginių vertinimas: teiginiams pritariančių respondentų proc. 25

26 Lyginant tėvų, mokytojų ir klasių mokinių nuomones apie mokymosi rezultatų įtaką profilio pasirinkimui (žr pav.), ryškesnių skirtumų nerasta. Galima pastebėti nebent tai, kad itin vieningos nuomonės šiuo aspektu yra mokyklų vadovai ir vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai: net 85 proc. jų teigia, jog sėkmingas mokymasis 7-10 klasėje yra svarbus veiksnys, užtikrinantis sėkmingą profilio pasirinkimą. Šis rodiklis koreliuoja su mokytojų išsakyta nuomone, atsakant į atvirą klausimą apie pažangumo ir profilio pasirinkimo ryšį. Apibendrinant galima teigti, jog mokymosi sėkmingumas 7 10 klasėse turi esminės įtakos renkantis profilį, pakraipą: tėvai ir mokyklų vadovai bei mokytojai vieningai teigia, kad pažymiai atspindi mokinio gabumus ir polinkius, o tai svarbu renkantis tolesnį mokymosi kelią; klasių mokiniai mokymosi rezultatų įtaką profilio pasirinkimui vertina santūriau (teigiantys, jog pažymiai neturėjo įtakos, pristinga argumentų, kodėl); išryškėjo profilio pasirinkimo pagal bendrą vidurkį, o ne atskirų dalykų pažymius, tendencija: mokiniai, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai aukštesni, renkasi realinį, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai žemesni technologinį profilį. Humanitarinį profilį renkasi įvairūs pagal pažymių vidurkį moksleiviai. 26

27 2.2. Pagalba renkantis profilį Tyrimo klausimas: kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokinai gavo prieš pasirinkdami profilį, pakraipą? Siekiant atskleisti, kokia informavimo, konsultavimo pagalba yra teikiama profilį besirenkantiems mokiniams, analizuotos 9-10 klasių, klasių mokinių, jų tėvų, mokyklų vadovų ir mokytojų bei II-III kursų studentų nuomonės klasių mokinių nuomonės pasiskirstė maždaug tolygiai: 57 proc. respondentų teigia, kad jiems mokykloje teikiamos konsultacijos dėl tolesnės jų mokymosi karjeros, 43 proc. respondentų šiam teiginiui prieštarauja. Toks nuomonių pasiskirstymas skatina gilintis, kas sąlygoja pagalbos renkantis skirtingumą? Kaip skiriasi mokinių nuomonė apie konsultacijų dėl tolesnės mokymosi karjeros teikimą įvairiose ugdymo institucijose, ar tai nuomonei įtakos turi ketinamas pasirinkti profilis? Lyginant įvairius mokymosi profilius ketinančių pasirinkti mokinių nuomones, išryškėjo skirtumų (žr pav.): daugiausiai konsultacinės pagalbos gauna technologinį profilį besirenkantys mokiniai, kiek mažiau meninį, mažiausiai realinį ir humanitarinį profilį besirenkantys mokiniai. Humanitarinį 53,9 Realinį 55,6 Meninį 62,1 Technologinį 73, pav. Gavusių mokykloje konsultacijas dėl tolesnės mokymosi karjeros proc. tarp pasirinkusių humanitarinį, realinį, meninį ir technologinį profilį Lyginant įvairių tipų mokyklose besimokančių 9-10 klasių mokinių nuomones apie jiems teikiamas konsultacijas dėl tolesnės jų mokymosi karjeros (žr pav.), nustatyta, jog daugiausia konsultacijų teikiama jaunimo ir profesinių mokyklų mokiniams (85,7 ir 76,9 proc.), mažiausiai - vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams (atitinkamai 52,2 ir 60,9 proc.). 27

28 vidurinė mokykla 52,5 gimnazija 60,9 pagrindinė mokykla 66,4 profesinė mokykla 76,9 jaunimo mokykla 85, pav. Gavusių konsultacijas dėl tolesnės mokymosi karjeros proc. skirtingo tipo ugdymo institucijose Lyginant skirtingų Lietuvos apskričių ugdymo institucijose besimokančių 9-10 klasių mokinių nuomones apie mokykloje teikiamas konsultacijas dėl tolesnės mokymosi karjeros, išryškėjo dideli skirtumai (žr pav.), kurių paaiškinimui reikalinga detalesnė ugdymo praktikos konkrečiose apskrityse analizė. Daugiausia konsultacinės pagalbos teikiama renkantis profilį Šiaulių ir Kauno mokyklų mokinių (atitinkamai 76,3 ir 60,8 proc.), mažiausiai Marijampolės ir Druskininkų mokiniams (atitinkamai tik 33,3 ir 42,9 proc.). Marijampolės 33,3 Druskininkų 42,9 Vilniaus 48,6 Alytaus 50 Klaipėdos 53,4 Kauno 60,8 Šiaulių 76, pav. Teiktų konsultacijų mokykloje dėl tolesnės mokymosi karjeros proc. skirtingų apskričių ugdymo institucijose Siekiant išsiaiškinti, kaip mokiniai vertina įvairius informacijos apie tolesnę mokymosi karjerą šaltinius, jų vertinimui buvo pateiktas 9 informacijos šaltinių sąrašas bei palikta galimybė įrašyti kitą svarbų, bet nepaminėtą - informacijos šaltinį. Atlikus statistinę analizę, išryškėjo informacijos šaltinių apie profilinį mokymą vertinimo reitingas (žr pav.). Tarp svarbiausiųjų minimi tėvai ir dalyko mokytojai (atitinkamai 69,6 ir 62,6 proc. respondentų). Kiek netikėtai internetas aplenkia klasės 28

29 auklėtoją (atitinkamai 51,8 ir 49,2 proc.). Reitingo pabaigoje atsidūrė mokyklos psichologas (18 proc. teigiančių, kad jis yra svarbus informacijos apie profilinį mokymąsi šaltinis) ir mokyklos draugai (25 proc. respondentų). Tokią mokyklos psichologo poziciją informacijos šaltinių apie profilinį mokymą reitinge galima traktuoti kaip psichologo funkcijų mokykloje neapibrėžtumo problemą, per didelį darbo krūvį ar išryškina darbuotojų funkcijų administravimo problemas. mokyklos psichologas 18 mokyklos draugai 25 direktoriaus pavaduotojai 32,5 mokyklos direktorius 34,2 biblioteka, skaitykla 40,4 klasės auklėtojas 49,2 internetas 51,8 dalyko mokytojai 62,6 tėvai 69, pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymą vertinimas: kaip svarbius ir labai svarbius įvardinančių 9-10 klasių mokinių proc. Tarp kitų, mokinių nuomone, svarbių, informacijos apie tolesnį mokymąsi šaltinių dažniausiai įvardijami jau baigusieji mokyklą pažįstami, broliai, seserys, ne mokyklos draugai, reklama spaudoje, televizijos laidos klasių mokinių nuomone, konsultavimo dėl tolesnės mokymosi karjeros situacija mokyklose yra kiek geresnė nei mano 9-10 klasių mokiniai. 64,5 proc klasių mokinių teigia, kad jiems buvo teikiamos konsultacijos, 35,5 proc. respondentų šiam teiginiui prieštarauja. Skirtumą tarp 9-10 klasių ir klasių mokinių atsakymų galima paaiškinti tuo, kad konsultacinė pagalba intensyviausia yra pačiu pasirinkimo momentu, t.y. bebaigiant 10-ąją klasę. Taigi tarp vyresnių mokinių yra daugiau tokių, kurie buvo konsultuoti dėl profilio pasirinkimo. Analizuojant, kokius informacijos apie profilinį mokymąsi šaltinius akcentuoja klasių mokiniai (žr pav.), pastebėta, jog reitingas išlieka panašus, tačiau kiek mažiau sureikšminama tėvų įtaka (55,5 proc. tėvus kaip svarbų ir labai svarbų informacijos šaltinį įvardinančių klasių mokinių), akcentuojama direktoriaus pavaduotojų svarba (47,8 proc kl. mokinių juos vertina kaip svarbius ir labai svarbius, tuo tarpu tarp 9-10 klasių mokinių taip manančių yra 32,5 proc.). 29

30 mokyklos psichologas 19,8 mokyklos draugai mokyklos direktorius 30,1 30,1 biblioteka, skaitykla 38,2 internetas 46 direktoriaus pavaduotojai 47,8 klasės auklėtojas 54,7 tėvai 55,5 dalyko mokytojai 64, pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymą vertinimas: kaip svarbius ir labai svarbius įvardinančių klasių mokinių proc. Atsakydami į klausimą Kokios informacijos apie tolesnes karjeros galimybes Jums stigo mokykloje?, klasių mokiniai dažniausiai mini informacijos apie aukštąsias mokyklas bei stojimo į jas sąlygas trūkumą. Nors beveik pusė mokinių teigia, jog informacijos užteko, likusieji vardina negavę žinių apie pasirinktos profesijos perspektyvas bei darbą užsienyje, neturėję galimybių pabendrauti su įvairių specialybių žmonėmis, niekas jiems nepataręs, koks pasirinkimas gerai derėtų jo asmenybei. Keletas respondentų teigia, jog jiems stigo profesionalios karjeros konsultanto pagalbos. Net keli klasių mokiniai akcentuoja, jog jiems labiausiai stigo knygų apie profilio ir tolesnės karjeros pasirinkimą klasių mokinių tėvų nuomonė apie mokykloje teikiamas konsultacijas dėl tolesnės jų dukrų/sūnų mokymosi karjeros pasiskirstė maždaug per pusę: 51,8 proc. respondentų teigia, jog tokią konsultaciją gavo, 44,7 proc. respondentų kad konsultacijos negavo. Tie respondentai, kurie pažymi, jog gavo konsultacinę pagalbą, dažniausiai įvardina tėvų susirinkimus, kurių metu buvo išaiškintos profilio pasirinkimo sąlygos. Vienas kitas mini TV laidas, informacijos paiešką internete, skaitykloje esančių leidinių apie stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas gausą. Atsakydami į klausimą Kokios informacijos apie tolesnes Jūsų dukros/sūnaus karjeros galimybės Jums labiausiai stinga?, klasių mokinių tėvai vardina tas pačias sritis, kaip ir jų vaikai: informacija apie stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos (balai, reikalingi stojant į aukštąją mokyklą, įstojimo tikimybė, kolegijų specialybės, reikalavimai, stojant į aukštąsias mokyklas ir t.t.); informacija apie tolesnės karjeros galimybes (darbo pagal pasirinktą specialybę perspektyvos Lietuvoje, profesijos reikalingumas, darbo biržos sistemingi tyrimai ir t.t.). Analizuojant informacijos šaltinių apie profilinį mokymąsi svarbumo reitingą, sudarytą remiantis klasių tėvų nuomonėmis (žr pav.), galima pastebėti, jog tėvai daugiausiai atsakomybės šia prasme deleguoja dalykų mokytojams ir klasės auklėtojams, nesumenkindami ir savo vaidmens. 30

31 mokyklos draugai 16,6 mokyklos psichologas 22,2 mokyklos direktorius 32,5 biblioteka, skaitykla 33,8 internetas 41,2 direktoriaus pavaduotojai 47,9 tėvai klasės auklėtojas 62,6 63,8 dalyko mokytojai 71, pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymąsi svarbumo reitingas: klasių mokinių tėvų nuomonė Ką apie pagalbą renkantis profilį mano II-III kurso studentai? 54,8 proc. šios imties respondentų teigia, jog tokią pagalbą mokykloje gavo, 43,8 proc. tvirtina, kad ne (SD = 11,4929). Nors didelė dalis (43,8 proc.) II-III kurso studentų teigia negavę konsultacinės pagalbos renkantis profilį mokykloje, atsakydami į atvirą klausimą Kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokykloje gavote prieš pasirinkdama(as) profilį? studentai vardina pačius įvairiausius konsultavimo būdus: apie profilinį mokymąsi ir mokymosi karjeros perspektyvas aiškino klasės vadovė, mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojai, buvo organizuojamos išvykos į darbo biržą, atlikti specialūs testai tinkamam profiliui nustatyti, konsultavo specialistai iš karjeros informavimo centro ir aukštųjų mokyklų, patarė būrelių vadovai, informacija apie profilius buvo pateikiama lankstinukuose. Dažniausiai minima visapusiška klasės vadovų ir dalykų mokytojų pagalba, patarimai. Mokyklos psichologo ir socialinio pedagogo kaip konsultantų pagalba paminėta tik vieną kartą. Remiantis studentų nuomonėmis sudarytas informacijos šaltinių apie profilinį mokymąsi svarbumo reitingas (žr pav.) labai panašus į sudarytuosius pagal tėvų ir vyresniųjų klasių moksleivių nuomones: svarbiausi informacijos šaltiniai yra dalyko mokytojai, klasės auklėtojas ir tėvai, mažiausiai svarbūs mokyklos psichologas ir mokyklos draugai. mokyklos psichologas mokyklos draugai 21,2 23,9 biblioteka, skaitykla mokyklos direktorius 33,6 35,6 direktoriaus pavaduotojai internetas 37,7 39,7 tėvai 48,3 klasės auklėtojas 54,2 dalyko mokytojai 63, pav. Informacijos šaltinių apie profilinį mokymąsi svarbumo reitingas: II-III kurso studentų nuomonė 31

32 Dauguma studentų, atsakydami į atvirą klausimą Kokios informacijos apie tolesnes karjeros galimybes Jums stigo mokykloje?, nurodo, jog jiems renkantis profilį informacijos netrūko. Tie, kuriems informacijos trūko, dažniausiai mini stygių informacijos apie aukštąsias mokyklas, stojimo į jas tvarką, apie mokymąsi užsienyje. Keletas respondentų teigia pasigedę patyrusių žmonių pasakojimo apie karjerą, naujausių žinių apie profesijų perspektyvumą, apie darbuotojų poreikį. Analizuojant mokyklų vadovų ir vyresnėse klasėse dėstančių mokytojų bei klasių auklėtojų nuomones apie mokykloje teikiamą konsultacinę pagalbą moksleiviams renkantis profilį, išryškėjo, jog tokios pagalbos teikiama daug ir įvairiapusiškos. Į klausimą Ar mokykloje konsultuojama dėl tolesnės mokinių mokymosi karjeros? 95 proc. respondentų atsakė teigiamai. Paprašyti paaiškinti, kas ir kaip tai daro, respondentai įvardina visą eilę konkrečių pareigybių ir daugybę konsultavimo formų bei būdų. Dažniausiai minimi atsakingi asmenys klasės auklėtojas ir mokyklos psichologas. Tai iš esmės prieštarauja moksleivių nuomonei, ypatingai turint omenyje psichologo, kaip mažiausiai svarbaus profilio pasirinkimo procese, vertinimą, kurį pateikia tiek moksleiviai, tiek ir jų tėvai. Tarp kitų asmenų, teikiančių pagalbą besirenkantiems profilį moksleiviams, minimi socialiniai pedagogai, mokyklos direktoriaus pavaduotojai, kuruojantys vyresnes klases, žmogus, mokykloje organizuojantis profesinio orientavimo veiklą ir kt. Pasak mokyklų vadovų ir mokytojų, dažniausiai mokyklose organizuojami moksleivių ir jų tėvų susirinkimai, kuriuose teikiama informacija profilio pasirinkimo klausimais. Į mokyklas kviečiami specialistai iš darbo biržos bei karjeros konsultavimo centrų, įvairių sričių specialistai pasakoja apie savo darbą, profesinio rengimo centro darbuotojai atlieka moksleivių testavimą, rengiami specialūs projektai, profesinio orientavimo savaitės, platinami lankstinukai ir kiti informaciniai leidiniai. Keletas respondentų nurodo, jog jų mokyklose yra sukurtos specialios moksleivių profesinio švietimo programos. Vienos respondentės teigimu klasių vadovai 3 val. per metus skiria moksleivių karjeros planavimui, o mokykloje yra įkurta karjeros planavimo grupė. Taigi pagalbos moksleiviams renkantis profilį, pasak mokyklų vadovų ir mokytojų, teikiama daug ir įvairios. Tačiau moksleiviai bei jų tėvai vis tiek įvardina konsultacinės pagalbos stygių. Lyginant klasių mokinių, jų tėvų ir mokyklų vadovų bei mokytojų pateikiamus teiginio Mokykloje visiškai pakanka informacijos, kad būtų galima apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo vertinimus (žr pav.), išryškėjo akivaizdžių skirtumų: mokyklų vadovai ir mokytojai pagalbos renkantis profilį teikimą vertina daug geriau nei mokiniai ir jų tėvai. Skeptiškiausią požiūrį šuo klausimu išreiškia mokiniai: tarp jų yra keturiskart daugiau nepritariančių teiginiui nei tarp mokytojų (atitinkamai 28, 8 ir 7 proc.) bei beveik dvigubai mažiau šiam teiginiui nepritariančių (atitinkamai 46,2 ir 85,2 proc.). 32

33 90 85, , , , ,6 nesutinku abejoju sutinku , klasių moksleiviai klasių moksleivių tėvai mokyklų vadovai ir mokytojai pav. Teiginio Mokykloje visiškai pakanka informacijos, kad būtų galima apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo vertinimas: klasių moksleivių, jų tėvų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomonė Apibendrinat galima teigti: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose yra teikiama konsultacinė pagalba mokiniams, besirenkantiems mokymosi profilį, tačiau, dalies mokinių nuomone, tokios pagalbos reikėtų daugiau. Ypatingai akcentuojamas informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas bei įvairių profesijų perspektyvumą Lietuvos ir pasaulio darbo rinkoje stygius. Teikiant konsultacinę pagalbą profilį besirenkantiems mokiniams, ypatingas vaidmuo tenka dalyko mokytojams, tėvams ir klasių vadovams. Mažiausiai įtakos šia prasme turi mokyklos psichologas. Svarbią vietą profesinio informavimo požiūriu užima internetas, kaip informacijos apie aukštąsias mokyklas, profesijas bei kitos karjeros informacijos šaltinis. Mokyklų vadovai ir mokytojai mokiniams teikiamą konsultacinę pagalbą vertina daug geriau nei mokiniai ir jų tėvai. 33

34 2.3. Galimybė pasirinkti mokymosi turinį 9-10 klasėse Tyrimo klausimas: ar mokiniai turi (-ėjo) galimybę pasirinkti mokymosi turinį 9-10 klasėse? Siekiant nustatyti, kokios galimybės mokiniams pasirinkti mokymosi turinį 9-10 klasėse egzistuoja Lietuvos mokyklose, analizuotos 9-10 klasių, klasių mokinių, jų tėvų, mokyklų vadovų ir mokytojų bei II-III kursų studentų nuomonės. Palyginus 9-10 klasių mokinių, klasių mokinių ir mokyklų vadovų bei mokytojų atsakymus į klausimą Ar mokykloje yra galimybės pasirinkti ir mokytis patinkančius dalykus 9-10 klasėje? (žr pav.), išryškėjo akivaizdūs nuomonių skirtumai. Didžioji dauguma (68,8 proc.) mokyklų vadovų ir mokytojų atsakė teigiamai, tuo tarpu klasių mokiniai šias galimybes vertina santūriau (tik 37,9 proc. teigia, kad jos jiems buvo sudarytos) klasių mokinių požiūris labiau optimistinis. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, jog dabartiniams devintokams sukuriamos geresnės sąlygos rinktis nei jos buvo prieš pora metų. mokyklų vadovai ir mokytojai 68, klasių moksleiviai 37, klasių moksleiviai 47, pav. Galimybių pasirinkti ir mokytis patinkančius dalykus 9-10 klasėse vertinimas: teigiančių, jog tokios galimybės yra, respondentų proc. skirtingose imtyse Lyginant skirtingo tipo ugdymo institucijų 9-10 klasių mokinių nuomones apie mokymosi dalykų pasirinkimo galimybes (žr pav.), nustatyta, jog geriausios jos gimnazijoje ir jaunimo mokykloje. Mažiausiai galimybių rinktis sudaroma profesinėje mokykloje (tik 30,8 proc. šio tipo mokyklų moksleivių teigia, kad galėjo rinktis jiems patinkančius dalykus). profesinė mokykla 30,8 vidurinė mokykla 44,9 pagrindinė mokykla 57 gimnazija 59,7 jaunimo mokykla 71, pav. Teigiančių, jog jau dabar gali rinktis ir mokytis patinkančius dalykus, proc. tarp skirtingų tipų ugdymo institucijų 9-10 klasių mokinių 34

35 Norint nustatyti, kokius dalykus ir dalykų modulius mokiniai renkasi dažniausiai, remiantis 9-10 klasių mokinių nuomone, sudarytas dalykų reitingas (žr pav.). Į pirmąsias reitingo pozicijas pateko anglų kalbos (26 proc. respondentai teigia ją pasirinkę), matematikos (25 proc. respondentų) ir gimtosios kalbos (21 proc. respondentų) dalykų moduliai. Tarp rečiausiai minimų dalykų choreografija ir psichologija (po 3 proc. respondentų), prancūzų kalba ir muzika (po 5 proc. respondentų) bei technologijos, geografija ir dailė (atitinkamai 6 ir 7 proc. respondentų). choreografija psichologija prancūzų kalba muzika technologijos geografija dailė ekonomika informacinės technologijos chemija biologija tikyba fizika vokiečių kalba istorija etika rusų kalba gimtoji kalba matematika anglų kalba pav. Pasirenkamų dalykų ir dalykų modulių reitingas pagal 9-10 klasių moksleivių paminėjimo dažnumą Atlikus atsakymų į atvirą klausimą Kokius mokomuosius dalykus Jūs norėtumėte mokytis, tačiau mokykloje šių dalykų mokymuisi nesudaromos sąlygos? analizę, išryškėjo, jog dažniausiai respondentai mini prancūzų bei ispanų kalbas, choreografiją, psichologiją ir astronomiją. Tarp rečiau minimų dalykų - anglų, kinų, japonų, lotynų kalbos bei geografija, teisė, dizainas. Lyginant klasių mokinių ir mokyklų vadovų bei vyresnėse klasėse dėstančių mokytojų nuomones apie galimybę rinktis dalykus 9-10 klasėse (žr pav.), išryškėjo sunkiai paaiškinamų skirtumų: mokiniai nurodo daug daugiau 9-10 klasėse pasirenkamųjų dalykų nei mokytojai ir mokyklų vadovai. 35

36 menai kūno kultūra technologijos etika choreografija ekonomika biologija prancūzų kalba rusų kalba vokiečių kalba anglų kalba matematika informacinės technologijos muzika geografija chemija gimtoji kalba tikyba psichologija dailė fizika istorija 0,1 0,3 0,3 0,3 5,5 9,4 4,4 8 5,4 4,5 6,5 12,2 5,3 15,9 4,3 3,8 6,5 14,4 5,5 9,1 10,8 20,7 14,8 22,5 6,3 15,6 3,8 14,9 3,8 13,4 7 14, ,8 8 20,7 3, , ,8 18, klasių moksleiviai mokyklų vadovai ir mokytojai pav. Kokius mokomuosius dalykus bei dalykų modulius yra galimybė rinktis: klasių mokinių ir mokyklų vadovų bei mokytojų nuomonė Apibendrinant galima teigti, kad: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 9-10 klasėse yra galimybių pasirinkti mokymosi turinį, tačiau jų nepakanka. Geriausios sąlygos rinktis yra sukuriamos gimnazijose ir jaunimo mokyklose, prasčiausios profesinėse mokyklose; Dažniausiai mokiniai mini galimybę pasirinkti pagrindinių dalykų modulius anglų kalbą, matematiką ir gimtąją kalbą. Mokiniai norėtų pasirinkti prancūzų bei ispanų kalbas, choreografiją, psichologiją ir astronomiją, tačiau mokykloje šių dalykų mokymuisi nesudaromos sąlygos. 36

37 2.4. Technologinio profilio pasirinkimo galimybės Tyrimo klausimas: Kokios yra technologinio profilio pasirinkimo galimybės ir pasiūla bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose? Siekiant atsakyti į klausimą Kokios yra technologinio profilio pasirinkimo galimybės ir pasiūla bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose?, analizuotos klasių mokinių, klasių mokinių tėvų ir mokyklų vadovų bei vyresnėse klasėse dėstančių mokytojų nuomonės. Mokyklų vadovų ir mokytojų apklausos duomenimis, galimybė pasirinkti technologinio profilio dalykus yra 21 proc. mokyklų. Tokių mokyklų pasiskirstymą apskrityse atspindi pav. Tauragės apskritis Panevežio apskritis Šiaulių apskritis Kauno apskritis Telšių apskritis Vilniaus apskritis Alytaus apskritis Marijampolės apskritis Klaipėdos apskritis Utenos 36,9 32,8 30,1 23,8 20,0 19,6 18,4 16,3 15,9 10, pav. Mokyklų, kuriose galima pasirinkti technologinio profilio dalykus, pasiskirstymas apskrityse Maždaug trečdalis (22,9 proc.) apklaustųjų klasių mokinių teigia, kad jų mokykloje yra galimybė pasirinkti technologinio profilio dalykus. Į klausimą Ar norėtumėte, kad profilinėse klasėse Jums būtų daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus priskiriamus technologiniam profiliui? dauguma respondentų (56 proc.) atsako neigiamai. Mokinių komentarai, kodėl jie norėtų pasirinkti technologiniam profiliui priskiriamus mokomuosius dalykus, labai panašūs: dauguma tikina, jog šie dalykai pravers gyvenime, yra įdomūs ir naudingi. Keletas mokinių teigia, jog technologinio profilio dalykai lavina kūrybiškumą, padeda prasiblaškyti nuo rimtų mokslų. Teigiančių, jog technologinio profilio dalykų nesirinktų, argumentai ypač panašūs: nedomina, neturiu polinkio, nereiks ateityje. Kai kurie mokiniai užsimena, kad A lygio dalykai atima daug laiko, krūviai ir taip labai dideli, tad svarbiausia mokytis tų dalykų, kurių reikia stojant į aukštąją mokyklą. Lyginant skirtingus profilius pasirinkusių mokinių atsakymus į klausimą Ar norėtumėte, kad profilinėse klasėse Jums būtų daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus priskiriamus technologiniam profiliui?, labai ryškių skirtumų nepastebėta: daugiau tokių dalykų pasirinkimo galimybių pageidautų 39,4 proc. realinį profilį pasirinkusių mokinių, tiek pat (39,3 proc.) humanitarinį profilį pasirinkusių mokinių ir 35,7 proc. technologinį profilį pasirinkusių mokinių. Analizuojant, ką apie technologinio profilio pasirinkimo galimybes mano klasių mokinių tėvai, pastebėta, kad tėvai palankiau vertina technologinį profilį nei jų vaikai: maždaug pusė (47,9 proc.) jų norėtų, kad mokykloje būtų galimybė pasirinkti technologinio profilio dalykus. Šį teiginį jie argumentuoja panašiai kaip ir mokiniai: technologinis profilis siejamas su vaikų ateitimi ( studijuoti dizainą, todėl mielai pasirinktų braižybą, dailę ir pan., tokie įgūdžiai pravers gyvenime, bus lengviau studijuoti ). Kiti mano, kad technologinis profilis geras atsarginis variantas. Keletas respondentų labai 37

38 tiesmukai įvardina technologinio profilio paskirtį: kad galėtų apmegzti vaikus, marinuoti agurkus, virti valgyti; taisyti automobilius... Kita pusė mokinių tėvų, pasisakanti prieš technologinio profilio dalykų pasirinkimo galimybių didinimą, savo atsakymą argumentuoja menkomis technologinio profilio perspektyvomis ( nematau perspektyvų, mano sūnus nesieja ateities su tuo dalyku ) bei ir taip dideliu mokymosi krūviu ( krūvis ir taip pakankamas arba per didelis, geriau daugiau dėmesio pagrindiniams dalykams ). Keletas klasių mokinių tėvų išreiškia labai kategorišką požiūrį į technologinio mokymosi dalykus ( Mano sūnus / dukra studijuos aukštojoje mokykloje, Technologinių dalykų tegu mokosi profesinėse ), ką galima traktuoti kaip jų turimo technologinio mokymo supratimo ribotumą. Dauguma mokyklų vadovų ir vyresnėse klasėse dėstančių mokytojų (58 proc.) mano, jog technologinis profilis jų mokykloje būtų (arba yra) reikalingas. Pagrindiniai argumentai už technologinį profilį yra šie: būtų naudinga mokyklos absolventams įsitvirtinant darbo rinkoje ( galėtų pradėti savo verslą, jei nestotų arba neįstotų į aukštąją mokyklą, lengviau rastų darbą, moksleiviai susipažįsta su įvairesnėmis veiklomis ); visapusiškai lavina asmenybę ( nesvarbu į ką linkęs, šiuolaikinėje visuomenėje kiekvienas turi gebėti naudotis informacinėmis technologijomis, šie dalykai lavina praktinius gebėjimus, leidžia geriau save pažinti ir teisingai pasirinkti profesiją, plėsti akiratį ); lygių galimybių technologijoms gabiems mokiniams užtikrinimas ( kiekvienoje mokykloje yra turinčių specialiųjų gebėjimų, tad kaip jiems rinktis?, įvairūs mokinai, įvairūs pomėgiai ir polinkiai, yra moksleivių, kurie gabūs būtent tiems dalykams, ir su jais susietų savo ateitį, jei toks profilis būtų, vieni dirba galva, kiti rankomis ); tinkamas variantas mažiau motyvuotiems mokiniams ( žemos motyvacijos mokiniai džiaugtųsi įgiję profesiją, ne visi sugeba sėkmingai mokytis realiniame ar humanitariniame profilyje ). Pagrindiniai manančių, kad technologinis profilis jų mokykloje nereikalingas, argumentai yra šie: technologinis profilis turėtų būti atskirtas nuo, pasak jų, akademinio išsilavinimo ( palikime tai profesinėms, čia ne amatų mokykla, turėtų būti technologinio profilio gimnazijos ); technologinio profilio dalykams skirtas popamokinis ugdymas ( tam yra papildomo ugdymo užsiėmimai, tam yra specialios mokyklos ); mažai mokinių, norinčių pasirinkti technologinį profilį ( Mažai daliai mokinių to reikėtų, šnekėjau apie tai su mokiniais, nė vienas nenorėtų..., miestelių ir kaimų vaikams irgi reikalingas akademinis išsilavinimas ). Lyginant mokinių, jų tėvų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomones apie technologinio profilio dalykus, išryškėjo, jog palankiausiai jo įvedimą mokykloje vertina mokinių tėvai, nepalankiusiai mokytojai ir mokyklų vadovai (žr pav.). Galbūt tokį nuomonių pasiskirstymą sąlygoja tai, jog tėvai, vertindami teiginį, svarsto tik teorinę technologinio profilio įvedimo galimybę, tuo tarpu mokyklų vadovai ir mokytojai geriau pažįsta situaciją mokykloje, žino realius mokinių poreikius. 38

39 mokyklų vadovai ir mokytojai 28, ,2 moksleivių tėvai 18,5 24,4 57,1 nesutinka abejoja sutinka klasių moksleiviai 22,7 28,5 48,8 0% 20% 40% 60% 80% 100% pav. Teiginio Technologinis profilis mokykloje būtinas, nes tikrai yra norinčių mokytis pagal šio profilio programą vertinimas: klasių mokinių, jų tėvų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomonė Apibendrinat galima teigti, kad: Mokyklų vadovų ir mokytojų apklausos duomenimis, galimybė pasirinkti technologinio profilio dalykus yra 21 proc. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog respondentai galėjo supainioti technologinę pakraipą su technologiniu profiliu, todėl tyrimo duomenys nėra pakankamai patikimi. Daugiausiai tokių mokyklų yra Tauragės, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, mažiausiai Utenos, Klaipėdos apskrityse. Technologinio profilio dalykų pasirinkimo galimybės Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose yra pakankamos, nes dauguma mokinių net neketina rinktis šio profilio mokomųjų dalykų. Tai jie dažniausiai motyvuoja menkomis technologinio profilio dalykų pritaikymo galimybėmis studijuojant. Dauguma mokyklų vadovų ir mokytojų mano, kad technologinis profilis mokykloje reikalingas, nes technologiniai dalykai visapusiškai lavina asmenybę, yra naudingi mokyklos absolventams įsitvirtinant darbo rinkoje, laiduoja lygias galimybes technologijoms gabiems mokiniams. 39

40 2.5. Profilio pasirinkimo motyvacija Tyrimo klausimai: Kokia profilio, dalykų, programų kursų, pasirinkimo motyvacija? Kaip mokiniai juos sieja su tolesne karjera? Kiek profilio ir kiek neprofilio dalykų mokosi išplėstiniu kursu? Kodėl? Siekiant nustatyti, kokia yra profilio pasirinkimo motyvacija, analizuotos klasių mokinių, jų tėvų bei II-III kursų studentų nuomonės. Atlikus klasių mokinių atsakymų į klausimą Kodėl Jūs pasirinkote būtent šį profilį turinio analizę, nustatyta, jog mokinių pasirinkimas pakankamai motyvuotas, absoliuti dauguma respondentų žino, kodėl pasirinko būtent tą profilį ir vardina objektyvias priežastis. Jas galima sugrupuoti į tris pagrindines sritis: profilis atitiko mano ateities planus ( ketinu studijuoti tiksliuosius mokslus, ateitį sieju su menais, galvoju apie savo karjerą, išvažiuosiu į užsienį, todėl reikės kalbų ir pan.) profilis atitiko mano galimybes ( nesiseka fizika ir matematika, geriau sekasi kalbos, gerai sekasi matematika, nenorėjau mokytis antros užsienio kalbos, geriau sekasi šio profilio dalykai, lengviau mokytis ir t.t.) profilis suteikia daugiau galimybių įstoti į universitetą ( dalykai reikalingi stojimui, daugiau šansų įstoti toliau mokytis ir t.t.) Tik nedidelė dalis (apie 3 proc.) klasių mokinių nurodo kitokias priežastis. Minima tėvų įtaka ( patarė tėvai, tėvai taip norėjo ), draugų ar kolektyvo įtaka ( beveik visi pasirinko šį profilį, dėl klasės ) bei kitos priežastys ( dėl asmeninio šių sričių išprusimo, pamokos išdėstytos patogiau, nenorėjau mokytis rusų kalbos ). Paprašyti nurodyti, kokius ne profilio dalykus mokėsi mokykloje išplėstiniu (A) kursu, klasių mokinių vardina visą eilę dalykų, tarp kurių populiariausi yra matematika, gimtoji kalba, anglų kalba ir istorija (žr pav.). Tarp rečiau minimų muzika, dailė, choreografija ir kūno kultūra. kūno kultūra choreografija dailė muzika ekonomika prancūzų kalba geografija rusų kalba vokiečių kalba 0,1 0,1 0,1 0,3 0,6 0,7 1,2 1,5 1,5 informacinės technologijos chemija 2,2 2,5 biologija fizika istorija anglų kalba gimtoji kalba matematika 4,2 4,6 12,4 14,1 14,6 14, pav. Ne profilio dalykų, pasirinktų išplėstiniu (A) kursu, reitingas: klasių mokinių nuomonė 40

41 Paprašyti pakomentuoti, kodėl šiuos dalykus mokykloje mokėsi išplėstiniu (A) kursu, daugiausiai (apie 80 proc.) klasių mokinių teigia, kad pasirinktieji dalykai bus reikalingi ateityje (būtini stojant į pasirinktą studijų sritį, pravers gyvenime ir pan.). Nemažai mokinių teigia, jog ne savo profilio dalykus pasirinko mokytis išplėstiniu (A) lygiu, nes ketina laikyti valstybinius egzaminus. Daug rečiau (apie 10 proc. respondentų) vardinamos kitos priežastys: dalykai įdomūs, nesinori jų apleisti, dėl bendro išsilavinimo, nes gerai sekėsi ir patiko. Vienas kitas mokinys (maždaug 2 proc.) teigia, jog kitokio pasirinkimo nebuvo, juos privertė mokytojai ir pan. Taigi klasių mokinių pasirinkimas mokytis A lygiu ne profilio dalykus yra pakankamai rimtai argumentuotas, daugiausiai sąlygotas jų ateities planų. Tai patvirtina ir faktas, kad net 88,3 proc. šios imties respondentų teigiamai atsakė į klausimą Kaip manote ar Jums pavyks susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera. Daugiausiai optimizmo šia prasme išreiškia realinį profilį pasirinkę mokiniai (91 proc. besitikinčių susieti pasirinktą profilį su karjera), mažiausiai technologinį ir meninį profilį pasirinkę mokiniai (atitinkamai 82,6 ir 83,3 proc. respondentų) (žr pav.). technologinį 82,6 meninį 83,3 humanitarinį 88,1 realinį 90, pav. Manančių, jog pavyks susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera, proc. tarp skirtingus profilius pasirinkusių klasių mokinių klasių mokinių tėvai, atsakydami į klausimą Kodėl Jūsų dukra/sūnus pasirinko būtent šį profilį? dažniausiai savo vaikų pasirinkimą sieja su jų gabumais bei ateityje ketinama pasirinkti profesija. Maždaug kas dešimtas šios imties respondentas nurodo, jog mokinio pasirinkimą lėmė geresnio pažangumo siekis ( nesiseka matematika ir kiti tikslieji, todėl pasirinko humanitarinį profilį, lengviau mokytis, kad būtų aukštesnis vidurkis, nes nereiks mokytis dalykų, kuriems negabi... ir pan.). Vienas kitas respondentas išsako kiek kitokią nuomonę: profilio pasirinkimą paskatino realus požiūris į gyvenimą, pasirinkta sritis pelninga, baigus realinį, daugiau perspektyvų. Į klausimą Kaip manote ar Jūsų dukrai/sūnui pavyks susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su jos/jo tolesne karjera net 92,4 proc klasių mokinių tėvų atsakė teigiamai. Taigi mokinių tėvų požiūris šiuo aspektu dar labiau optimistinis nei jų vaikų. Studentai, komentuodami savąjį profilio pasirinkimą, dažniausiai mini tokias jį nulėmusias priežastis: pomėgiai ir polinkiai ( nemėgau tiksliųjų mokslų, patiko kalbos, todėl..., nesisekė kalbos, gerai mokiausi matematiką, todėl... ); 41

42 specialybės, su kuria siejama ateitis, keliami reikalavimai ( žinojau, kad studijuosiu mediciną, todėl rinkausi realinį..., visada norėjau būti architekte, todėl pasirinkau realinį profilį... ). Respondentai nurodo ir kitokių jų apsisprendimą lėmusių priežasčių, pavyzdžiui, draugų ir tėvų įtaką, tai, kad pasirinktojo profilio mokytojai geresni, kad klasiokai šaunesni ir pan. Taigi studentų nuomonė apie jų profilio pasirinkimą sąlygojusius veiksnius iš esmės nesiskiria nuo dabartinių klasių mokinių nuomonės. Paklausti, ar pavyko susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera, 85 proc. studentų atsako teigiamai. Be abejo, kol kas jie gali kalbėti tik apie mokymosi karjerą, tačiau šis rodiklis akivaizdžiai iliustruoja, jog klasių moksleivių lūkesčiai yra pakankamai realūs ir pagrįsti (kaip jau minėta, maždaug 88 proc klasių moksleivių tikisi susieti savo pasirinktą profilį su tolesne karjera). 15 proc. studentų, komentuodami, kodėl nepavyko susieti pasirinkto profilio su tolesne karjera, dažniausiai mini dvi priežastis: neįstojo, kur norėjo ( nes pritrūko balų, neturėjau pinigų ir pan.); kai rinkosi, buvo neapsisprendęs ( blogai pasirinkau, muzika buvo kaip našta ir pan.) Paprašyti pažymėti dalykus, kurių mokėsi išplėstiniu (A) lygiu ir vėliau tų dalykų universitete visiškai nereikėjo, studentai dažniausiai mini istoriją (11,1 proc. respondentų) ir gimtąją kalbą (8,3 proc. respondentų) (žr pav.). Tolesnėse reitingo pozicijose fizika (4,8 proc.), matematika (4 proc.), biologija (3,3 proc.), chemija (2,3 proc.). Tarp rečiausiai minimų (beje, ir rečiausiai pasirenkamų) informacinės technologijos, tikyba, psichologija, etika. informacinės technologijos tikyba psichologija muzika etika anglų kalba ekonomika prancūzų kalba dailė geografija vokiečių kalba rusų kalba chemija biologija matematika 0,3 0,3 0,3 0,5 0,5 0,8 0, ,3 1,5 2 2,3 3,3 4 fizika gimtoji kalba 4,8 8,3 istorija 11, pav. Dalykų, kuriuos mokykloje studentai mokėsi A lygiu, bet vėliau jų neprireikė, reitingas. 42

43 Apibendrinant galima teigti, kad: Pagrindiniai profilio pasirinkimo motyvai yra: o profilio atitikimas ateities planams, o jo atitikimas mokinio gebėjimams, pomėgiams bei polinkiams, o galimybių įstoti į universitetą užtikrinimas, pakeliant pažymių vidurkį. Absoliuti dauguma mokinių ir jų tėvų profilio pasirinkimą tiesiogiai sieja su ateities karjera. Toks optimistinis jų požiūris yra pakankamai pagrįstas, nes dauguma studentų nurodo, jog lūkesčiai susieti profilį su studijuojamu dalyku pasitvirtino. Labiausiai savo profilio susiejimo su ateities karjera galimybėmis tiki realinį profilį pasirinkę mokiniai. Mažiausiai perspektyvų šia prasme įžvelgia technologinio profilio mokiniai. Dažniausiai mokiniai renkasi A lygiu mokytis šiuos neprofilio dalykų modulius: matematiką, gimtąją kalbą, anglų kalbą ir istoriją. Savo pasirinkimą dažniausiai motyvuoja tuo, jog ketina laikyti to dalyko egzaminus. Studentų teigimu, geriausiai universitete panaudojamos mokykloje įgytos anglų kalbos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinios. 43

44 2. 6. Profiliavimo įtaka mokymosi motyvacijai Tyrimo klausimas: Kaip pasikeitė mokymosi motyvacija profilinėse klasėse lyginant su mokymusi 9-10 klasėse? Siekiant nustatyti, kokia yra profiliavimo įtaka mokymosi motyvacijai, analizuotos klasių mokinių, jų tėvų, mokyklų vadovų ir mokytojų bei II-III kursų studentų nuomonės klasių mokiniai buvo paprašyti pakomentuoti savo požiūrio į mokymąsi pokytį 11 oje, 12 oje profilinėse klasėse, lyginat su požiūriu į mokymąsi 9-oje ir 10-oje klasėse. Atlikus atsakymų į atvirą klausimą analizę, nustatyta, jog absoliučios daugumos (apie 95 proc.) požiūris į mokymąsi klasėje pasikeitė. Dažniausiai minimi požiūrio į mokymąsi pokyčiai, rodantys išaugusią mokymosi motyvaciją: klasėse į mokymąsi žiūriu daug rimčiau, 9-10 klasėje mokiausi, nes reikėjo, klasėse - nes reikia ir noriu, klasėse mokausi dėl savęs, o 9-10 dėl pažymių, klasėse mokytis daug įdomiau, nes mokausi tų dalykų, kuriuos pasirinkau, o klasėje sėdi tie, kurie nori mokytis, rimčiau žiūriu į mokslą, nes pagaliau supratau, ko iš tikro reikės, daugiau atsakomybės ir pastangų, didesnis noras įgyti naujų žinių ir pan.. Nė vienas respondentas nepaminėjo, kad 9-10 klasėse jo požiūris į mokymąsi buvo rimtesnis nei klasėse. Dalis (apie dešimtadalį) klasių mokinių teigia, kad mokytis tapo daug sunkiau: didelis krūvis, klasės išsklaidytos, o mokytojai daug užduoda, nepaisydami kitų pamokų, dvigubai sunkiau mokytis ir pan. Pasitaiko viena kita netradicinė nuomonė, pavyzdžiui, vienas respondentas mano, kad klasėje mokytis geriau, nes yra daug laisvų pamokų ( langų ), galima pailsėti, pabendrauti su draugais. Lyginat klasių mokinių, jų tėvų ir studentų pateikiamus teiginių, atspindinčių požiūrį į mokymąsi, vertinimą (žr pav.), galima pastebėti, kad bendra vertinimo tendencija išlieka ta pati: visose respondentų grupėse dominuoja nuomonė, kad profilinėse klasėse mokytis geriau, nes platesnės pasirinkimo galimybės bei geresnė mokymo kokybė. Svarbu, kad mokymosi motyvaciją 9-10 klasėje įvairių imčių respondentai vertina taip pat teigiamai, tačiau moksleivių tėvai šiuo požiūriu yra mažiausiai kritiški. 9 -oje ir 10 -oje klasėse požiūris į mokslą buvo pakankamai rimtas 53,4 57,6 69,1 Profilinėse klasėse mokytis blogiau, nes ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėja mokymo kokybė 14,4 13,1 15,4 Profilinėse klasėse mokytis geriau, nes sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėja mokymo kokybė 62,4 62,1 64, klasių moksleiviai klasių moksleivių tėvai studentai pav. Požiūrį į mokymąsi atspindinčių teiginių vertinimas: mokinių, jų tėvų ir studentų nuomonė klasių mokinių tėvai, atsakydami į atvirą klausimą Kaip pasikeitė Jūsų dukros/sūnaus požiūris į mokymąsi 11 -oje ir 12 -oje klasėse, lyginat su požiūrių į mokymąsi 9-oje ir 10-oje klasėse? vieningai tvirtina, kad požiūris į mokymąsi tapo rimtesnis: jų vaikai daugiau mokosi ( atkakliai pradėjo 44

45 mokytis, labiau pradėjo stengtis, mokosi tikslinčiau ir stropiau, pagerėjo pažangumas, daugiau skaito, dirba papildomai ir t.t.). Kai kurie tėvai užsimena, kad taip pasikeitęs jų vaikų požiūris į mokymąsi turi ir neigiamų pasekmių: labai daug mokosi, pervargsta, visai nebeturi laisvalaikio, daug didesnis krūvis nei anksčiau, tai dukrai sukėlė daug sveikatos problemų. Maždaug 15 proc. respondentų teigia, kad jų vaikų požiūris į mokymąsi klasėje nepasikeitė, nes ir visada buvo pakankamai atsakingas ir rimtas. Teigiančių, kad mokymosi motyvacija labai sumažėjo, atsainiau žiūrima į jį, tarp apklaustųjų klasių moksleivių tėvų nėra. Mokyklų vadovai ir vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai išreiškia taip pat itin teigiamą nuomonę apie profiliavimo įtaką mokymosi motyvacijai. Atsakydami į atvirą klausimą Kaip dažniausiai pasikeičia mokykloje besimokančių mokinių požiūris į mokymąsi profilinėse klasėse, lyginant su mokymusi 9-oje ir 10-oje klasėse?, jie išreiškia nuomones, kurias galima suskirstyti į tris sritis: moksleivių motyvacija sumažėja, išlieka nepakitusi ir padidėja. Šioms sritims priskirtinų atsakymų kiekybinis pasiskirstymas pavaizduotas pav. padidėja 59 nesikeičia 35 sumažėja pav. Mokinių motyvacijos pokytis, lyginant 9-10 ir profilines klases: mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonių pasiskirstymas proc. Didžiausia dalis (59 proc. mokyklų vadovų ir mokytojų) teigia, jog mokinių požiūris į mokymąsi surimtėja, ypatingai 12-oje klasėje. Jie daugiau skiria dėmesio pasirinktiems dalykams, ypač atsakingai mokosi tų dalykų, kurių egzaminus ketina laikyti. Dalis (35 proc.) mokytojų teigia, kad profilio pasirinkimas ir perėjimas į aukštesnes klases neturi jokios įtakos: tie, kurie stropiai mokėsi jaunesnėse klasėse, išlieka darbštūs bei motyvuoti ir toliau. 6 proc. respondentų mano, kad mokinių motyvacija sumažėja, ypatingai tų dalykų, kurių nebus egzamino. Minima ir kita motyvacijai neigiamos įtakos turinti problema: tvarkaraščio langai tikrai neskatina atsakingumo, po lango mokiniai dažnai neateina į, pavyzdžiui, septintą pamoką, per anksti išmokstama studentauti. Apibendrinant galima teigti, kad: 11-oje ir 12-oje klasėse mokinių mokymosi motyvacija išauga, lyginat ją su mokymosi motyvacija 9-oje ir 10-oje klasėse. Pagrindinės priežastys: rimtesnis požiūris į mokymąsi; mokiniai mokosi patinkančių dalykų, kuriuos sieja su ateities karjera; tarp besimokančiųjų pasirinktus dalykus mažai nemotyvuotų mokinių. Mokymosi motyvacijai neigiamos įtakos turi 11-oje ir 12-oje klasėse ypač didelis mokymosi krūvis, laisvos pamokos tvarkaraštyje ( langai ). 45

46 2. 7. Profiliavimo įtaka mokymosi krūviui Tyrimo klausimai: ar profiliavimas sudaro sąlygas realiam mokymosi krūvio mažinimui? Kaip vertina susidariusį mokymosi krūvį profilinėse klasėse? Siekiant nustatyti, kokia yra profiliavimo įtaka mokymosi krūviui, analizuotos klasių mokinių, jų tėvų, mokyklų vadovų ir mokytojų bei II-III kursų studentų nuomonės klasių mokiniai, vertindami teiginį Profilinėse klasėse mokymosi krūviai padidėjo, lyginant su 9-ąja ir 10-ąja klasėmis išreiškia gana vieningą poziciją (žr pav.). absoliuti dauguma respondentų (82,4 proc.) mano, kad mokymosi krūviai tapo didesni, tik 5,9 proc klasių mokinių jiems prieštarauja. pritaria 82,4 abejoja 11,4 prieštarauja 5, pav. Teiginio Profilinėse klasėse mokymosi krūviai padidėjo, lyginant su 9-ąja ir 10-ąja klasėmis vertinimas: klasių mokinių nuomonė Dauguma klasių mokinių, paprašyti įvertinti mokymosi krūvį klasėse, nurodo, kad mokymosi krūvis yra didelis (47 proc. respondentų) arba labai didelis (23,6 proc. respondentų) (žr pav.). Tik mažiau nei trečdalis respondentų teigia, kad krūvis yra normalus. Tai rodo objektyviai egzistuojančią problemą, juolab, kad ypatingą mokymosi krūvio padidėjimą akcentuoja ir mokiniai, ir jų tėvai, ir mokytojai. labai didelis 23,6 didelis 47 normalus 27,6 mažas 1,2 labai mažas pav. Mokymosi krūvio klasėse vertinimas: mokinių nuomonė 46

47 Komentuodami, kodėl taip vertina mokymosi krūvį profilinėse klasėse, klasių mokiniai dažniausiai skundžiasi: dideliais reikalavimais ( iš mūsų kiekvienas mokytojas reikalauja maksimumo, o konkurencija didžiulė, reikia įsisavinti labai daug informacijos, ypač tų dalykų, kuriuos mokausi A lygiu, kiekvienas mokytojas nori, kad jo dalyką laikytų pagrindiniu, Pateikiama daug įvairios informacijos, ir mokytojai nesupranta, kad mes mokomės ne tik jo dėstomą dalyką, ir per daug reikalauja, per pamokas nespėjam išmokt temų, sunki mokymosi programa, daug pamokų A lygiu, tenka daug dirbti savarankiškai ), pamokų skaičiumi ( Norint viską išmokti grįžus po 7-8 pamokų namų darbus reikia dalyti iki 21 val.; savaitgalis - tik pavadinimas, trūksta miego, sutriko sveikata, regėjimas, nes pastoviai būna 7-8 pamokos, labai pavargstu ). Keletas respondentų mini papildomo mokymosi būtinybę, kaip mokymosi krūvį didinantį veiksnį ( Reikalingi dalykai reikalauja viso kurso žinių, jis labai platus, norint gerai pasiruošti egzaminams daug kas eina pas korepetitorius ). Nors pas korepetitorius mokiniai lankosi savo pačių sprendimu, papildomos pamokos, be abejo, taip pat atima ir jėgų, ir laiko klasių mokinių tėvai, vertindami dukros/sūnaus mokymosi krūvį (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse, išreiškia labai panašią nuomonę kaip ir jų vaikai (žr pav.). Galima pastebėti, kad tėvai dar griežčiau nei mokiniai vertina mokymosi krūvį kaip per didelį. labai didelis 26,4 didelis 47,7 normalus 22,2 mažas 0,4 labai mažas pav. Mokymosi krūvio vertinimas: klasių mokinių tėvų nuomonė Atsakydami į klausimą Kodėl Jūs taip vertinate Jūsų dukros/sūnaus mokymosi krūvį profilinėse klasėse, tėvai dažniausiai pateikia šiuos argumentus: dukra ar sūnus nespėja visko išmokti, ilgai sėdi prie knygų, labai pavargsta, nelieka laiko laisvalaikiui. Taip pat jie akcentuoja, kad mokykloje nenormalus darbo laikas (pamokos ik 17 val. ir dar ilgiau), nelieka laiko mokytis namie. Vienas kitas respondentas pastebi, kad jų vaikai kaip tik turi daugiau laiko, gali užsiimti užklasine veikla, per mažai mokosi, nes koncentruojasi tik į 6 dalykus. Akivaizdi mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu (žr pav.). Didžioji dalis (apie 80 proc.) realinį ir humanitarinį profilį pasirinkusių mokinių tėvų tvirtina, kad mokymosi krūvis mokykloje yra didelis arba labai didelis. Tuo tarpu daugiau nei pusė (net 52,6 proc.) technologinį profilį pasirinkusių mokinių tėvų teigia, kad krūvis yra normalus. Visi meninio profilio mokinių tėvai teigia, kad krūvis yra didelis arba labai didelis. 47

48 , , ,7 25, ,8 40 labai mažas mažas normalus didelis labai didelis ,5 0 realinis humanitarinis technologinis meninis pav. Mokymosi krūvio vertinimas skirtinguose profiliuose: klasių mokinių tėvų nuomonė Studentai, prisimindami savo mokymosi mokykloje patirtį, taip pat tvirtina, kad krūvis profilinėse klasėse buvo per didelis (taip manančių yra net 58 proc.). Manančių, kad mokymosi krūvis buvo mažas tėra tik 2,8 proc., normalus 37,8 proc. Siekiant palyginti, kaip mokymosi krūvio pokytį profilinėse klasėse vertina klasių mokinių tėvai ir mokyklų vadovai bei mokytojai, jų vertinimui buvo pateiktas teiginys Profilinis mokymas mokyklose nesudaro sąlygų realiam mokinių mokymosi krūvio mažinimui, krūviai vis tiek per dideli. Kaip pasiskirsto respondentų nuomonė, pavaizduota pav. Akivaizdu, kad tiek tėvai, tiek mokyklų vadovai bei mokytojai nemano, jog profiliavimas yra gera priemonė mokymosi krūviui mažinti. Nuosaikesni šia prasme yra mokytojai , ,5 19,5 24,6 21,1 prieštarauja abejoja pritaria 10 0 mokyklų vadovai ir mokytojai tėvai pav. Teiginio Profilinis mokymas mokyklose nesudaro sąlygų realiam mokinių mokymosi krūvio mažinimui, krūviai vis tiek per dideli vertinimas: mokyklų vadovų ir mokytojų bei klasių mokinių tėvų nuomonė 48

49 Apibendrinat galima teigti, kad: Mokymosi krūvis profilinėse klasėse netik nesumažėja, bet netgi gerokai padidėja, lyginat jį su mokymosi krūviu 9-oje ir 10-oje klasėse. Tam didelės įtakos turi tai, kad klasėse mokiniai ruošiasi brandos egzaminams. Pagrindiniai mokymosi krūvio profilinėse klasėse didinimo veiksniai, be jau minėto fakto, jog klasėje ruošiamasi brandos egzaminams, yra dideli reikalavimai mokantis pasirinktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, ypatingai akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip tą krūvį didinančius veiksnius. Išryškėjo akivaizdi mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypatingai didelis, sąlygotas būtent meninių gabumų ugdymo specifikos. 49

50 2. 8. Profiliavimo paskirties supratimas: Tyrimo klausimas: Kaip mokiniai, mokytojai (vadovai), tėvai supranta profiliavimo (mokymosi turinio pasirinkimo) paskirtį? Siekiant atskleisti, kaip profiliavimo paskirtį supranta klasių mokiniai, jų tėvai ir mokyklų vadovai bei mokytojai, analizuoti šių respondentų grupių atsakymai į atvirą klausimą Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? klasių mokinių atsakymus galima sugrupuoti į keletą sričių. Dažniausiai sutinkami profiliavimo paskirties paaiškinimai, kuriuos galima apibendrinti teze: profiliavimas galimybė mokytis to, kas svarbu ir būtina ( Daugiau išmokti, didesnis dėmesys profilio dalykams, galima mokytis, atsirenkant kas svarbu, didžiausias dėmesys skirtas egzamininiams dalykams, kurie bus naudingi ateityje, kad 12 klasėje stipriau pasiruoštum egzaminams ir t.t.). Kita atsakymų grupė akcentuoja mokymosi individualumą ( kad galėčiau mokytis pagal savo sugebėjimus, kad galėtume pasirinkti mokomuosius dalykus pagal savo poreikius, kad galėčiau pasirinkti dalykus, kurie sekasi ir pan.). Nemaža dalis mokinių teigia, kad profiliavimas yra tam, kad būtų lengviau apsispręsti dėl ateities ( atskleisti mokinio galimybes ir gabumus, geriau planuoti ateitį, profiliavimo dėka privalai apsispręsti ką veikti ateityje ir kas bus reikalinga, kad mokiniai jau dabar pradėtų mąstyti apie savo karjerą ). Kai kurie respondentai mano, kad profiliavimo paskirtis padėti mokiniams pasirengti studijoms ( daugiau žinių apie dalykus, kuriuos studijuosime, kas ateityje būtų lengviau mokytis aukštojoje mokykloje ir pan.) Greta išvardintų keturių pagrindinių atsakymų grupių pasitaiko pavienių komentarų, atskleidžiančių kitokią mokinių poziciją. Pavyzdžiui, vienas respondentas mano, kad profiliavimas įdiegtas tam, kad būtų lengviau mokytojams. Nedidelė dalis (apie 2 proc. respondentų) teigia, kad nesupranta profiliavimo paskirties, arba mano, jog jis nereikalingas ( tik labiau pavargsta visi ). Vos keli respondentai mano, kad profiliavimo paskirtis sumažinti mokymosi krūvį. Galima manyti, šios profiliavimo paskirties suvokimui trukdo turima praktika mokymosi krūviai profilinėse klasėse tik padidėja. Analizuojant mokinių tėvų profilinio mokymosi paskirties supratimą, nustatyta, kad absoliuti dauguma šios imties respondentų įžvelgia teigiamas profilinio mokymosi puses. Jų atsakymus galima sugrupuoti į dvi kategorijas: 1. Profilinio mokymo paskirtis sumažinti mokymosi krūvį ( palengvinti mokiniams darbą, sumažinti pamokų skaičių, neversti mokytis to, kas nesiseka ir nepatinka ir t.t.) 2. Profilinio mokymo paskirtis pasiruošti ateičiai ( siekiant orientuoti profesiniu požiūriu, pasirengti karjerai, pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje pagal norimą specialybę, priversti anksčiau susimąstyti apie ateitį ir t.t.) Maždaug 5 proc. šios imties respondentų teigia nesuprantą profiliavimo paskirties ir maną, kad jis nereikalingas: neapgalvojus šią naujovę bandoma perimti iš Vakarų, reformos pinigams plauti, tai buvo klaida. Tik vienas iš nepatenkintų profilinio mokymo sistema argumentuoja savo nuomonę: pasak jo, problemų kyla dėl per anksti daromo pasirinkimo, nes tuomet renkasi klaidingai. Mokyklų vadovai ir vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai profiliavimo paskirtį aiškina labai panašiai. Minimos trys pagrindinės kategorijos: mokymosi diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių reikmes, polinkius ir galimybes ( atsižvelgiama į moksleivių siekius, polinkius ir gebėjimus, mokosi pagal sugebėjimus, o ne pagal tėvų norus, buvo siekiama tenkinti mokinių poreikius ir t.t.); 50

51 geresnis mokinių parengimas tolesnėms studijoms ( padėti moksleiviui suplanuoti savo laiką būsimoms studijoms, padėti pasirengti studijoms, mokiniai mokosi tų dalykų, kurie jiems bus reikalingi tęsiant mokymosi karjerą ir t.t.); kryptingas mokinių rengimas ateities karjerai ( padėti moksleiviui pasirinkti tinkamą, jo polinkius, interesus ir gabumus atitinkantį ugdymosi kelią ir sudaryti pagrįstą nuomonę dėl jam tinkamiausios tolesnio mokymosi bei profesinės veiklos srities, motyvuotas pasiruošimas tolimesnei karjerai, padėti geriau pasiruošti būsimai profesijai ir t.t.). Atsakydami į atvirą klausimą Kaip manote, kodėl bendrojo lavinimo mokyklose buvo įdiegtas profilinis mokymas?, mokyklų vadovai ir mokytojai dažniausiai sieja jį su siekiu sumažinti mokinių krūvį. Vardinamos ir kitos priežastys: norėta individualizuoti mokymą, priderinti jį prie moksleivių poreikių, sudaryti jiems platesne pasirinkimo galimybes, optimaliai panaudoti finansinius išteklius, kelti mokytojų kvalifikaciją ir pan. Beveik kas penktame atsakyme išreiškiama abejonė dėl profilinio mokymo ar netgi nusivylimas juo: buvo siekiama mažinti krūvius, bet, deja, išėjo atvirkščiai..., bandome kopijuoti svetimas ugdymo idėjas, nesuvokdami, kad mūsų mentalitetas kardinaliai skiriasi ir skirsis nuo kopijuojamų šalių, idėja buvo gal ir nebloga, tačiau pasiteisino tik iš dalies: ilga darbo diena, įtemptas tvarkaraštis..., vidurinės persitvarko, o aukštosios ne... ir t.t.). Taigi galima teigti, kad: Mokiniai mano, jog profiliavimo paskirtis yra sukurti galimybes mokytis to, kas svarbu ir būtina, individualizuoti mokymąsi, padėti moksleiviams lengviau apsispręsti dėl ateities bei pasirengti studijoms. Mokinių tėvų nuomone, profiliavimo paskirtis yra sumažinti mokymosi krūvį ir padėti mokiniams pasiruošti ateičiai. Mokyklų vadovai ir mokytojai teigia, kad profiliavimo paskirtis yra mokymosi diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių reikmes, polinkius ir galimybes, geresnis mokinių parengimas tolesnėms studijoms bei kryptingas mokinių rengimas ateities karjerai. 51

52 2. 9. Profilio pasirinkimo sėkmė: Tyrimo klausimai: kaip vertinama profilio, pakraipos ir kt. pasirinkimo sėkmė? Ar jis buvo sėkmingas? Siekiant atskleisti, kaip sėkmingai mokiniai pasirenka mokymosi profilį, buvo analizuotos klasių mokinių, jų tėvų, mokyklų vadovų ir mokytojų bei II-III kursų studentų nuomonės klasių mokinių, vertinančių savo profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumą, nuomonės pasiskirsto gana kryptingai (atitinkamai SD=0,7648 ir SD=0,7419) (žr pav.). Dauguma (beveik 80 proc.) respondentų mano, kad jų profilio pasirinkimas buvo sėkmingas, tik nedidelė dalis mokinių (2,5 proc.) įsitikinę, jog profilį pasirinkę klaidingai. Panašiai, tik šiek tiek santūriau, vertinama ir dalykų pasirinkimo sėkmė. Daugiau yra abejojančių dėl dalykų pasirinkimo sėkmės (26,9 proc.) bei nepatenkintų savo pasirinkimu (4,6 proc. respondentų) , , ,9 nesėkmingai vienodai sėkmingai ir nesėkmingai sėkmingai 20 18, ,5 pasirinko profilį 4,6 pasirinko dalykus pav. Profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumo vertinimas: klasių mokinių nuomonė Lyginant skirtingus profilius pasirinkusių mokinių nuomones apie jų pasirinkimo sėkmingumą (žr pav.), galima pastebėti, jog labai ryškių skirtumų nėra. Tik tarp technologinį profilį pasirinkusiųjų nėra nė vieno, nepatenkinto savo pasirinkimu. Daugiausiai nepatenkintų pasirinkimu yra tarp meninio profilio mokinių, ką tikriausiai galima paaiškinti alinančiu meninio profilio dalykų krūviu, apie kurį užsimenama kituose atsakymuose į klausimyno klausimus ,5 79,9 77,7 72, nesėkmingai vienodai sėkmingai ir nesėkmingai sėkmingai ,1 22,2 17,6 16,7 11,2 2,1 2,5 0 realinį humanitarinį technologinį meninį pav. Profilio pasirinkimo sėkmingumo vertinimas skirtingus profilius pasirinkusių mokinių nuomone Analizuojant mokinių komentarus, kodėl jie maną teisingai pasirinkę profilį, dažniausiai minimas profilio atitikimas jų gebėjimams, interesams bei ateities lūkesčiams: galiu realizuoti save, pasiruošti egzaminams, galiu mokytis tai, kas patinka ir pravers ateityje, jau seniai svajojau apie tokį 52

53 mokymąsi ir pan. Komentuodami, kodėl mano gerai pasirinkę dalykus, mokiniai dažniausiai mini sėkmingo mokymosi kriterijų: gerai sekasi mokytis, gaunu daug naudingos ir įdomios informacijos, mokytis dabar įdomiau, o ir sekasi geriau ir t.t. Kai kurie mokiniai savo pasirinkimo sėkmę sieja ir su mokymosi sąlygų mokykloje sudarymu: geri mokytojai, puikūs specialistai, gerai jaučiuosi, nes visi nori mokytis, geras tvarkaraštis, jokių bereikalingų dalykų ir laiko tampymo ir t.t. Nepatenkinti savo pasirinkimu mokiniai (tokių, kaip jau minėta, yra labai nedidelė dalis) vardina įvairias priežastis. Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra paties mokinio nežinojimas ko tikrai nori, nepataikymas aklai renkantis profilį ( nežinau, kur man stoti ir kuo galiu būti, ir kas man iš viso patinka, nežinau, ką žadu studijuoti ir kokių mokslų prireiks, 11 klasėje pasikeitė nuomonė ir t.t.). Kiti nurodo, kad pasirinkimas nėra sėkmingas, nes mokytis per sunku ( nesugebėjau įvertinti, kad bus taip sunku mokytis, biologija per sunku, nebenoriu mokytis rusų kalbos ir t.t.) klasių mokinių atsakymai į klausimą Ar renkantis profilį buvo ribojamos Jūsų pasirinkimo galimybės? pasiskirsto taip: 61,7 proc. respondentų teigia, kad jokių galimybių apribojimų nepatyrė, 38,3 proc. mano, kad buvo ribojamos jų pasirinkimo galimybės. Paprašyti detalizuoti, kokių pageidaujamų dalykų jie neturėjo galimybės pasirinkti, klasių mokiniai dažniausiai mini psichologiją (11,2 proc. respondentų), geografiją (7,4 proc. respondentų), prancūzų kalbą, ekonomiką ir choreografiją. (žr pav.) menai kūno kultūra 0 0,1 fizika informacinės technologijos gimtoji kalba etika matematika biologija dailė istorija tikyba muzika anglų kalba vokiečių kalba chemija rusų kalba technologijos 1,6 1,8 1,8 1,9 1,9 2,1 2,5 2,5 2,7 3 3,1 3,4 3,4 3,7 3,9 choreografija ekonomika 5,7 5,8 prancūzų kalba 6,7 geografija 7,4 psichologija 11, pav. Dalykų, kurių pasirinkimo galimybės ribojamos, reitingas: klasių mokinių nuomonė klasių mokinių tėvai taip pat labai palankiai vertina savo vaikų pasirinkimus (žr pav.): itin mažai respondentų (tik 1,3 proc. vertinant profilio pasirinkimą ir 2,9 proc. vertinant dalykų pasirinkimą) mano, kad pasirinkimas buvo nesėkmingas. Tuo tarpu net 75,1 proc klasių mokinių tėvų yra patenkinti savo sūnaus ar dukters pasirinktu profiliu, 68,5 proc. respondentų pasirinktais mokomaisiais dalykais. 53

54 , ,9 22,7 15,1 0,8 0,8 0,4 profilį pasirinko 2,1 dalykus pasirinko 11,8 labai nesėkmingai nesėkmingai nei sėkmingai, nei nesėkmingai sėkmingai labai sėkmingai pav. Profilio bei mokymosi dalykų pasirinkimo sėkmės vertinimas: klasės mokinių tėvų nuomonė Lyginant skirtingus profilius pasirinkusių mokinių tėvų nuomones apie pasirinkimo sėkmingumą (žr pav.), išryškėjo skirtumų: palankiausiai savo vaikų pasirinkimą vertina realinio ir humanitarinio profilio mokinių tėvai, tarp technologinį profilį pasirinkusių mokinių tėvų yra nemažai šiuo profiliu nepatenkintų. Tuo tarpu dauguma (net 80 proc.) meninį profilį pasirinkusiųjų mokinių tėvų džiaugiasi tokiu pasirinkimu. Šiuo aspektu šiek tiek skiriasi tėvų ir jų vaikų nuomonės: kaip jau buvo minėta, meninį profilį pasirinkusieji mokiniai, lyginant su kitų profilių moksleiviais, kaip tik labiausiai linkę savo pasirinkimą vertinti kritiškai ,2 63,1 57, , ,6 26, labai nesėkmingai nesėkmingai nei sėkmingai, nei nesėkmingai sėkmingai labai sėkmingai ,3 5,3 5, realinį humanitarinį technologinį meninį pav. Skirtingą profilį pasirinkusių moksleivių tėvų nuomonė apie pasirinkimo sėkmingumą Tėvai, paprašyti pakomentuoti, kodėl, jų nuomone, dukra ar sūnus profilį mokykloje pasirinko sėkmingai, dažniausiai akcentuoja ne sėkmingą pasirinkimą lėmusius veiksnius, o požymius, pagal kuriuos sprendžia, jog pasirinkimas yra sėkmingas. Daugiau nei du trečdaliai respondentų įvardina gerą vaikų savijautą mokantis dalykų, kurie patinka ir sekasi, galimybę mokytis su panašių interesų 54

55 bendraklasiais. Kiti komentuoja pasirinktojo profilio vertingumą, pavyzdžiui, teigdami, jog realinis profilis perspektyviau, technologinis profilis pravers stojant į kolegiją. Kadangi nepatenkintų savo vaikų profilio pasirinkimu respondentų skaičius nėra didelis (tik 1,2 proc.), į klausimą Jei Jūsų dukra/sūnus profilį mokykloje pasirinko nesėkmingai, atsakykite kodėl pateikta nedaug atsakymų, tarp kurių dominuoja nežinau. Kiti komentuoja, jog pasirinktas humanitarinis profilis neperspektyvus, bus sunku įgyti norimą specialybę. Vienintelis respondentas nurodo priežastį, kodėl yra nepatenkintas savo vaiko pasirinkimu: nesimokė kai kurių dalykų, todėl negalėjo pasirinkti to profilio, kuriam gabus. Atsakydami į klausimą Ar buvo iškilusių problemų Jūsų dukrai/sūnui renkantis profilį?, 73,9 proc. respondentų teigia, jog sunkumų renkantis profilį nepatyrė. 26,1 proc. respondentų prisimena, jog profilio pasirinkimas buvo gana sudėtingas. Tarp problemų dažniausiai įvardinamas apsisprendimo proceso sudėtingumas ( negili analizė, apsisprendimas kaip loterija, viskas taip sparčiai keičiasi, negali žinoti, ko reikės rytoj..., apsispręsti sunku, ypač tokiam jaunam, visi dalykai panašiai sekasi, todėl nežinojo ką pasirinkti ) bei informacijos stoka ( nežinojom, kokie dalykai kuriam profiliui priskiriami, labai daug specialybių, neaišku, kuriai ko reikia... ). Lyginant, kaip klasių mokiniai, jų tėvai, studentai ir mokyklų vadovai bei vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai vertina galimybę mokykloje pasirinkti norimą profilį (žr pav.), nustatyta, kad visose respondentų grupėse ryškiai dominuoja teigiamas šių galimybių vertinimas (su teiginiu Mokykloje yra galimybė pasirinkti būtent tą profilį, kurį nori sutinka 82,5 proc. moksleivių, 90 proc. jų tėvų, 78 proc. studentų ir net 91 proc. mokyklų vadovų bei mokytojų). Nepalankiausiai šias galimybes vertina II - III kurso studentai, ką galima paaiškinti tuo, jog jiems besimokant mokykloje profiliavimo sistema buvo dar tik diegiama ir tobulinama. mokyklų vadovai ir mokytojai 4,5 4,5 91 studentai nepritaria abejoja pritaria moksleivių tėvai 4,45, klasių moksleiviai 7,9 9,8 82,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% pav. Teiginio Mokykloje yra galimybė pasirinkti būtent tą profilį, kurį nori vertinimas: klasės moksleivių, jų tėvų, studentų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomonė Apibendrinant galima teigti: Absoliuti dauguma 11-ų ir 12-ų klasių mokinių mano, kad jų profilio pasirinkimas buvo sėkmingas. Skirtingus profilius pasirinkusieji moksleiviai savo pasirinkimo sėkmingumą vertina labai panašiai. Mokinių motyvai, kodėl jie mano, kad profilio pasirinkimas yra sėkmingas, yra šie: profilis atitinka jų gebėjimams, interesams bei ateities lūkesčiams, gerai sekasi mokytis, geros mokymosi sąlygos mokykloje. Pasirinkimas vertinimas kaip nesėkmingas, jei buvo renkamasi, nežinant ko tikrai nori, ir jei mokytis yra per sunku. 55

56 Lyginat mokinių tėvų nuomones, nustatyta, kad palankiausiai savo vaikų pasirinkimą vertiną realinio ir humanitarinio profilio mokinių tėvai, nepalankiausiai technologinio profilio mokinių tėvai. Pagrindinės nesėkmingo pasirinkimo priežastys yra apsisprendimo proceso sudėtingumas bei informacijos stoka. Mokykloje sukuriamas galimybes pasirinkti tą profilį, kurio nori, itin gerai vertina ir mokiniai, ir jų tėvai, ir mokytojai bei mokyklų vadovai. 56

57 Tolesnio mokymosi pasirinkimo atitikimas profiliui: Tyrimo klausimai: kada mokiniai apsisprendžia dėl tolesnio mokymosi kelio baigus mokyklą? Kaip jų pasirinkta studijų programa atitinka mokykloje pasirinktas mokymosi kryptis, mokymosi turinį? Siekiant nustatyti, kada mokiniai apsisprendžia dėl tolesnio mokymosi kelio baigus mokyklą, analizuotos 9-10 klasių mokinių, klasių mokinių ir jų tėvų, studentų ir mokytojų bei mokyklų vadovų nuomonės klasių mokinių, paklaustų Ar Jūs jau apsisprendėte ką planuojate veikti baigę pagrindinę mokyklą?, atsakymai pasiskirstė maždaug tolygiai: 57 proc. respondentų teigia jau esą apsisprendę, 43 proc. ne. Palyginus, kaip pasiskirsto apsisprendusiųjų dėl ateities skaičius pagal ketinamą rinktis profilį (žr pav.), pastebėta, kad daugiausiai apsisprendusių dėl ateities yra tarp tų, kurie ketina rinktis meninį ir technologinį profilį (atitinkamai 65 ir 64 proc. respondentų). Daugiausiai dvejojančių tarp humanitarinį profilį ketinančių rinktis 9-10 klasių mokinių. Humanitarinį 51,4 Realinį 57,6 Technologinį 64 Meninį pav. Jau apsisprendusių dėl ateities 9-10 klasių mokinių proc. tarp ketinančių rinktis skirtingus profilius klasių mokinių, paklaustų, ar jau apsisprendė ką veikti baigus mokyklą, atsakymai pasiskirsto taip: net 67,3 proc. respondentų teigia, kad jau apsisprendė, 32,7 proc. ne. Apsisprendusiųjų dėl ateities buvo paprašyta nurodyti, kokio amžiaus būdami jie priėmė sprendimą. Nurodytas amžius svyruoja nuo 2 iki 20 metų, vidurkis M=16 metų. Vadinasi, dauguma mokinių sprendimus dėl karjeros planų priima besimokydami 8 9 klasėse klasių mokinių tėvai, paklausti Ar Jūsų dukra/sūnus jau apsisprendė ką planuoja veikti baigus/ęs mokyklą, atsako labai panašiai kaip ir jų vaikai: 65,6 proc. teigia, kad taip, 34,4 proc. ne. Tai tik įrodo, jog tėvai žino savo vaikų apsisprendimus ir su karjeros sprendimo priėmimo sudėtingumu susijusias problemas. Kaip skiriasi apsisprendusių skaičius tarp skirtingą profilį pasirinkusių mokinių? Kaip pavaizduota pav., daugiausiai apsisprendusių yra tarp tų, kurie jau mokosi technologinio ir meninio profilio dalykų. Mažiausiai apsisprendusiųjų dėl ateities tarp pasirinkusių humanitarinį profilį. 57

58 humanitarinį 51,5 realinį 63,4 meninį 80 technologinį 88, pav. Dėl tolesnės ateities apsisprendusių mokinių proc. skirtinguose profiliuose: tėvų nuomonė Studentai, paprašyti nurodyti, kokio amžiaus apsisprendė, ką veiks baigę vidurinę mokyklą, dažniausiai teigia, jog tai įvyko 16 metų (27 proc. respondentų). 17 ir 18 metų dėl tolesnės karjeros apsisprendė po 19 proc. studentų. 15 metų sprendimą priėmė 10 proc. studentų. Amžiaus, kokio būdami studentai priėmė sprendimą dėl mokymosi ar darbo karjeros, vidurkis M=15,6176 (SD=2,9466). Taigi, studentų nurodytas apsisprendimų amžius sutampa su tuo, kurį nurodo klasių mokiniai ir jų tėvai. Siekiant atsakyti į klausimą, kaip studentų pasirinkta studijų programa atitinka mokykloje pasirinktas mokymosi kryptis, mokymosi turinį, analizuoti studentų apklausos raštu rezultatai. Paklausti, ar pavyko susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera, 85 proc. studentų atsako teigiamai. Paprašyti pažymėti mokomuosius dalykus, kuriuos lengva mokytis aukštojoje mokykloje, nes juos pakankamai išmoko mokykloje ir dabar tik kartoja, studentai dažniausiai mini anglų kalbą (13,4 proc.), gimtąją kalbą (9,3 proc.), matematiką (8,8 proc.), ir informacines technologijas (8,3 proc.) (žr pav.). technologijos tikyba rusų kalba kūno kultūra etika choreografija prancūzų kalba dailė geografija vokiečių kalba muzika istorija ekonomika fizika psichologija chemija biologija informacinės technologijos matematika gimtoji kalba anglų kalba ,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0, ,3 1,5 2 3,3 4,5 8,3 8,8 9,3 13, pav. Dalykų, kuriuos lengva mokytis aukštojoje mokykloje, nes juos pakankamai išmoko mokykloje ir dabar tik kartoja, reitingas: studentų nuomonė 58

59 Paprašyti pažymėti mokomuosius dalykus, kuriuos aukštojoje mokykloje labai sunku mokytis, nes bendrojo lavinimo mokykloje juos išmoko nepakankamai gerai, studentai dažniausiai vardina anglų kalbą (9,8 proc.), matematiką (7,3 proc.), ekonomiką (5,8 proc.) ir informacines technologijas (5,1 proc.) (žr pav.). Tai, kad kai kurie dalykai (konkrečiai anglų kalba, matematika ir informacinės technologijos) kartojasi abejų reitingų viršūnėse, rodo šių dalykų ypatingą aktualumą mokantis aukštojoje mokykloje. menai technologijos tikyba kūno kultūra etika choreografija prancūzų kalba dailė fizika rusų kalba geografija muzika gimtoji kalba biologija istorija psichologija vokiečių kalba chemija informacinės technologijos ekonomika matematika anglų kalba ,3 0,3 0,3 0,8 0,8 0,8 0,8 1,8 2 2,5 3 4,5 5,1 5,8 7,3 9, pav. Dalykų, kuriuos aukštojoje mokykloje labai sunku mokytis, nes bendrojo lavinimo mokykloje juos išmoko nepakankamai gerai, reitingas: studentų nuomonė Studentai, paklausti, kuriuos dalykus labiausiai patartų mokytis būsimiems studentams, vėlgi mini keturis pagrindinius dalykus: anglų kalbą, matematiką, gimtąją kalbą ir informacines technologijas (žr pav.). 59

60 menai kūno kultūra tikyba dailė etika muzika choreografija technologijos geografija prancūzų kalba rusų kalba vokiečių kalba biologija psichologija chemija fizika istorija ekonomika informacinės technologijos gimtoji kalba matematika anglų kalba 0 0 0,3 0,3 0,5 0,8 1 1,3 1,3 2,5 3 4,8 5,6 5,6 7, ,9 17,7 19,2 26,3 31, pav. Dalykų, kuriuos dabartiniai studentai labiausiai patartų mokytis būsimiems studentams, reitingas Apibendrinant galima teigti: Mokiniai dėl tolesnio mokymosi kelio dažniausiai apsisprendžia būdami 16 metų, t.y. 9-oje 10-je klasėse. Daugumai studentų pavyko susieti savo studijų sritį su pasirinktu profiliu ir A lygiu pasirinktais mokomaisiais dalykais. Studentai teigia, jog studijuodami universitete pritaiko labiausiai pritaiko mokykloje įgytas anglų kalbos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinias. 60

61 Profilinio mokymo tobulinimas Tyrimo klausimai: Kokius pakeitimus mokiniai, studentai ir mokytojai siūlytų profiliavimo modeliui patobulinti? Kiek ir kokie dalykai turėtų būti privalomi visiems mokiniams nepriklausomai nuo pasirinkto profilio? Siekiant išryškinti mokinių, jų tėvų, studentų ir mokytojų pasiūlymus profiliavimo modeliui patobulinti, analizuoti visų respondentų grupių apklausos raštu rezultatai klasių mokiniai pateikia įvairių pasiūlymų, kai kurie jų prieštarauja tarpusavyje. Dažniausiai minimas pageidavimas mokytis tik tų dalykų, kurių reikės laikyti egzaminus, ir tų, kuriuos pasirinko A lygiu. Taigi šią respondentų grupę galima būtų pavadinti radikalaus profiliavimo šalininkais. Kiti pageidauja daugiau laisvės renkantis dalykus ( kad nebūtų varžoma mokinio laisvė rinktis dalykus, nereikėtų rinktis dalykų vien dėl valandų skaičiaus, kad mokiniai galėtų rinktis ne pagal profilius ir t.t.). Nemaža dalis respondentų vardina konkrečius dalykus (pavyzdžiui, kūno kultūrą, chemiją, gimtąją kalbą ir t.t.), kurių nenorėtų mokytis ir tikrai nesirinktų, jei būtų galima. Taigi ši grupė respondentų pasisako už itin liberalų profiliavimo modelį, kurio nauda išties abejotina. Mokiniai pateikia visą eilę racionalių pasiūlymų, į kuriuos derėtų atsižvelgti, nors kai kurie jų ne itin susiję su profiliavimu: reikia gerinti vadovėlių kokybę, nes dauguma parašyti prastai, kad būtų didesnis užsienio kalbų pasirinkimas, galėtų būti mišrus profilis, kad pasirinkus dalykus dar būtų galima pasikeisti ir pan. Mokyklų vadovai ir mokytojai pateikia labiau pamatuotus ir konkrečia praktika paremtus pasiūlymus. Maždaug kas dešimtas iš šios imties respondentų teigia, kad profiliavimo apskritai reikia atsisakyti. Kiti nurodo konstruktyvius būdus, kaip reikėtų profilinio mokymo sistemą tobulinti: Visiems profilio programose numatyti nemažiau kaip 2 užsienio kalbas. Mokytis dviejų užsienio kalbų pasirinkus ne tik humanitarinį, bet ir realinį profilį pageidauja ir nemaža dalis moksleivių. Pasiūlymas logiškas, juolab turint mintyje tai, kad bet kurioje studijų programoje užsienio kalbų mokėjimas yra vienas iš svarbiausių studijų sėkmę lemiančių veiksnių. 11-oje klasėje užbaigti bendrus dalykus, o 12-oje klasėje mokytis tik egzamino dalykus. Apibrėžti patekimo į realinį profilį žinių standartą. Įvesti bendrąjį profilį, nes yra mokinių, kuriems netinka nei realinis, nei humanitarinis. Aukštosioms mokykloms labiau bendradarbiauti su bendrojo lavinimo mokyklomis derinant programas; aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti į moksleivio pasirinkimą klasėse. Būtų naudingesnis švelnesnis profiliavimas, nes kartais moksleiviams ateityje prireikia tų dalykų, kurių nesimokė, nes profilio plane jie nebuvo būtini; dažnai moksleivis nepatenka į norimą specialybę ir tenka mokytis dalykų, kurių nereikėjo klasėje. Galėtų būti neprivalomas profilinis mokymas mažose kaimo mokyklose. Kad profiliavimas būtų lankstesnis, nesuvaržytas dalykų skaičiaus. Mažinti krūvį (šį pasiūlymą pateikia maždaug 12 proc. respondentų). Paprastinti perėjimo iš vieno profilio į kitą tvarką. Daugiau konsultuoti mokinius profilių pasirinkimo klausimais. Analizuojant klasių mokinių tėvų atsakymus į klausimą Kokius pakeitimus Jūs siūlytumėte profiliniam mokymuisi tobulinti išryškėjo daug prieštaringų nuomonių. Vieni siūlo atsisakyti profilinio mokymo ( laikas baigti šį eksperimentą, aš už tradicinę mokyklą, rekomenduoju atsisakyti profiliavimo ir pan.), kiti gi pageidautų dar stipresnio profiliavimo ( mažiau dalykų platesniu aspektu, daugiau pasirinkto profilio dalykų, mokytis tik to, ko reiks ateityje ). Pasisakančių už profilinį mokymą maždaug keturis kartus daugiau nei jam prieštaraujančių. Viena vertus, mokinių tėvai siūlo mažinti krūvį, atsisakant jų nuomone nesvarbių dalykų, kita vertus, patariama neriboti pasirenkamų dalykų skaičiaus ( gabus moksleivis gali mokytis ir daugiau ). 61

62 Kitą gana kontraversiškų pasiūlymų grupę sudaro pasiūlymai, susiję su profiliavimo pradžia. Vieni tėvai mano, jog profiliavimą reikėtų pradėti nuo 8 (ar 9) klasės, kiti gi teigia, jog profilį renkamasi per anksti, mokiniai dar nesubrendę tokiems rimtiems apsisprendimams. Mokinių tėvai ypač akcentuoja lankstaus perėjimo iš vieno profilio į kitą būtinybę bei galimybę keisti pasirinktus dalykus. Dažnai minima tvarkaraščio optimizavimo būtinybė: kad nebūtų langų, kad pamokos baigtųsi iki 15 val.. Realinį profilį pasirinkusių mokinių tėvai išreiškia nepasitenkinimą tuo, kad jų vaikai negali aukštesniu lygiu mokytis dviejų užsienio kalbų. Pageidaujama didinti pasirinkimo įvairovę, pavyzdžiui, įvesti socialinį profilį. Yra pasiūlymų, susijusių su klasių komplektavimu bei ugdymo proceso organizavimu: vieni tėvai pageidauja nekeisti klasių sudėties (norėtų, kad skirtingų profilių mokiniai pagrindinius dalykus mokytųsi kartu), kiti gi siūlo netgi dar radikaliau skirstyti mokinius, juos į mokymosi grupes skirstant pagal to dalyko vertinimo vidurkį ( kad kartu mokytųsi vienodo lygio mokiniai ). Studentų pateikiamos idėjos profilinio mokymosi tobulinimui labai panašios į tas, kurias mini klasių mokiniai. Verta dėmesio ne dažnai minima idėja organizuoti papildomas pamokas visiems, besirenkantiems profilį, bet nežinantiems, ko norėtų ir kam yra gabūs. Ieškant atsakymo į klausimą, kokie dalykai turėtų būti privalomi visiems mokiniams nepriklausomai nuo pasirinkto profilio, analizuoti mokyklų vadovų ir mokytojų bei klasių mokinių apklausos raštu rezultatai. Sudarytas dalykų, kurie turėtų būti privalomi visiems, nepriklausomai nuo pasirinkto profilio, reitingas (žr pav.). Reitingo viršūnėje atsidūrė gimtoji kalba, anglų kalba, istorija ir informacinės technologijos. Tarp rečiausiai minimų dalykų menai, kūno kultūra, choreografija, technologijos, etika ir tikyba. Lyginat klasių mokinių tėvų ir mokyklų vadovų bei mokytojų nuomones, pastebėta, kad dalykų reitingo tvarka praktiškai išlieka ta pati, tačiau mokytojai ir mokyklų vadovai nurodo mažiau dalykų, kuriuos, jų nuomone, mokiniai turėtų mokytis nepriklausomai nuo pasirinkto profilio. Čia išryškėja tam tikras prieštaravimas: tėvai, akcentuojantys didelį mokymosi krūvį kaip vieną iš svarbiausių problemų, patys pageidautų, kad jų vaikams būtų daugiau privalomų mokomųjų dalykų. 62

63 menai kūno kultūra prancūzų kalba choreografija technologijos tikyba dailė vokiečių kalba muzika chemija fizika rusų kalba etika biologija geografija ekonomika psichologija informacinės technologijos istorija matematika anglų kalba gimtoji kalba 0,8 0 1,8 0,5 3,5 2,5 3,3 3,8 5 4,8 7, ,8 7,5 7 8,5 7,5 7,3 9,3 8,5 11, ,8 10,5 12,5 10,8 14,5 11,8 15,5 10,8 15, , ,8 27,5 28,3 29,5 30,8 42,6 45,4 48,4 56, klasių moksleivių tėvai mokyklų vadovai ir mokytojai pav. Dalykų, kurie turėtų būti privalomi visiems, nepriklausomai nuo pasirinkto profilio, reitingas: klasių mokinių tėvų ir mokyklos vadovų bei mokytojų nuomonė Apibendrinat galima teigti: 11-ų ir 12-ų klasių mokiniai pateikia tokių profilinio mokymo tobulinimo pasiūlymų: o mokytis tik tų dalykų, kurių reikės laikyti egzaminus, ir tų, kuriuos pasirinko A lygiu; o Suteikti daugiau laisvės renkantis dalykus. 11-ų ir 12-ų klasių mokinių tėvai siūlo: o mažinti krūvį, atsisakant jų nuomone nesvarbių dalykų; o neriboti pasirenkamų dalykų skaičiaus; o užtikrinti lankstaus perėjimo iš vieno profilio į kitą galimybę bei galimybę keisti pasirinktus dalykus. Mokyklų vadovai ir vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai rekomenduoja: o visiems profilio programose numatyti nemažiau kaip 2 užsienio kalbas; o 11-oje klasėje užbaigti bendrus dalykus, o 12-oje klasėje mokytis tik egzamino dalykus; o apibrėžti patekimo į realinį profilį žinių standartą; o įvesti bendrąjį profilį, nes yra mokinių, kuriems netinka nei realinis, nei humanitarinis; o aukštosioms mokykloms labiau bendradarbiauti su bendrojo lavinimo mokyklomis derinant programas bei atsižvelgti į mokinio pasirinkimą klasėse; o sušvelninti profiliavimas, nes kartais moksleiviams ateityje prireikia tų dalykų, kurių nesimokė, nes profilyje jie nebuvo būtini; o įvesti neprivalomą profilinis mokymas mažose kaimo mokyklose; o mažinti krūvį; o paprastinti perėjimo iš vieno profilio į kitą tvarką; o daugiau konsultuoti mokinius profilių pasirinkimo klausimais. 63

64 IŠVADOS 1. Ištyrus mokymosi sėkmingumo 7-oje 10-oje klasėse įtaką renkantis profilį ir pakraipą, nustatyta: Ta įtaka yra labai didelė, nes pažymiai atspindi mokinio gabumus ir polinkius, o tai svarbu renkantis tolesnį mokymosi kelią. Išryškėjo profilio pasirinkimo pagal bendrą vidurkį, o ne atskirų dalykų pažymius, tendencija: mokiniai, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra aukštesni, renkasi realinį profilį, o mokiniai, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai žemesni, technologinį profilį. Humanitarinį profilį renkasi įvairaus pagal mokymosi pasiekimų įvertinimus moksleiviai. 2. Ištyrus, kokia informavimo, konsultavimo pagalba mokiniams teikiama prieš pasirenkant profilį, pakraipą, nustatyta, jog: Dažniausiai apie profiliavimą kalbama su klasių vadovais ir dalykų mokytojais, organizuojami bendri tėvų ir vaikų susirinkimai, susitikimai su darbo biržos atstovais ir įvairių sričių specialistais. Tokios pagalbos reikėtų daugiau, ypatingai akcentuojant informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas bei įvairių profesijų perspektyvumą Lietuvos ir pasaulio darbo rinkoje teikimą. Teikiant konsultacinę pagalbą profilį besirenkantiems mokiniams, ypatingas vaidmuo tenka dalyko mokytojams, tėvams ir klasių vadovams. Mažiausiai įtakos šia prasme turi mokyklos psichologas. Svarbią vietą profesinio informavimo požiūriu užima internetas, kaip informacijos apie aukštąsias mokyklas, profesijas bei kitos karjeros informacijos šaltinis. Mokyklų vadovai ir mokytojai mokiniams teikiamą konsultacinę pagalbą vertina daug geriau nei mokiniai ir jų tėvai. 3. Ištyrus galimybes mokiniams pasirinkti mokymosi turinį 9-oje ir 10-oje klasėse, nustatyta, kad: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 9-10 klasėse yra galimybių pasirinkti mokymosi turinį, tačiau jų nepakanka. Geriausios sąlygos rinktis yra sukuriamos gimnazijose ir jaunimo mokyklose, prasčiausios profesinėse mokyklose; Dažniausiai mokiniai pasinaudoja galimybe pasirinkti pagrindinių mokymosi dalykų modulius anglų kalbą, matematiką ir gimtąją kalbą. Mokiniai norėtų pasirinkti prancūzų bei ispanų kalbas, choreografiją, psichologija ir astronomiją, tačiau mokykloje šių dalykų mokymuisi nesudaromos sąlygos. 4. Ištyrus, kokios yra technologijų dalykų pasirinkimo galimybės ir pasiūla bendrojo lavinimo mokyklose, nustatyta, kad: Galimybė pasirinkti technologinius dalykus yra 21 proc. teikiančių bendrąjį lavinimą (tame tarpe ir profesinių) Lietuvos mokyklų. Daugiausiai tokių mokyklų yra Tauragės, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, mažiausiai Utenos, Klaipėdos apskrityse. Technologinio profilio dalykų pasirinkimo galimybės Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose yra pakankamos, nes dauguma mokinių net neketina rinktis šio profilio mokomųjų dalykų. Tai jie dažniausiai motyvuoja menkomis technologinio profilio dalykų pritaikymo galimybėmis studijuojant. Išryškėja vis dar neigiamos nuostatos profesinėms mokykloms ir jų teikiamam ugdymo turiniui. 64

65 Dauguma mokyklų vadovų ir mokytojų mano, kad technologinis profilis mokykloje reikalingas, nes technologiniai dalykai visapusiškai lavina asmenybę, yra naudingi mokyklos absolventams įsitvirtinant darbo rinkoje, laiduoja lygias galimybes technologijoms gabiems mokiniams. 5. Ištyrus profilio pasirinkimo motyvaciją bei jo sąsajas su tolesne karjera, kad: Pagrindiniai profilio pasirinkimo motyvai yra profilio atitikimas ateities planams, jo atitikimas mokinio gebėjimams, pomėgiams bei polinkiams, galimybių įstoti į universitetą užtikrinimas, pakeliant pažymių vidurkį. Absoliuti dauguma mokinių ir jų tėvų profilio pasirinkimą tiesiogiai sieja su ateities karjerą. Toks optimistinis jų požiūris yra pakankamai pagrįstas, nes dauguma studentų nurodo, jog lūkesčiai susieti profilį su studijuojamu dalyku pasitvirtino. Labiausiai savo profilio susiejimo su ateities karjera galimybėmis tiki realinį profilį pasirinkę mokiniai. Mažiausiai perspektyvų šia prasme įžvelgia technologinio profilio mokiniai. Dažniausiai mokiniai renkasi A lygiu mokytis šiuos neprofilio dalykus: matematiką, gimtąją kalbą, anglų kalbą ir istoriją. Savo pasirinkimą dažniausiai motyvuoja tuo, jog ketina laikyti to dalyko egzaminus. Studentų teigimu, geriausiai universitete panaudojamos mokykloje įgytos anglų kalbos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinios. 6. Atlikus profiliavimo įtakos mokymosi motyvacijai analizę, nustatyta, kad: 11-oje ir 12-oje klasėse mokinių mokymosi motyvacija išauga, lyginat ją su mokymosi motyvacija 9-oje ir 10-oje klasėse. Pagrindinės priežastys: rimtesnis požiūris į mokymąsi; mokiniai mokosi patinkančių dalykų, kuriuos sieja su ateities karjera; tarp besimokančiųjų pasirinktus dalykus mažai nemotyvuotų mokinių. Mokymosi motyvacijai neigiamos įtakos turi 11-oje ir 12-oje klasėse ypač didelis mokymosi krūvis, laisvos pamokos tvarkaraštyje ( langai ). 7. Ištyrus profiliavimo įtaką mokymosi krūviui, nustatyta, kad: Mokymosi krūvis profilinėse klasėse ne tik nesumažėja, bet netgi gerokai padidėja, lyginat jį su mokymosi krūviu 9-oje ir 10-oje klasėse. Pagrindinės mokymosi krūvio profilinėse klasėse priežastys yra dideli reikalavimai mokantis pasiriktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, ypatingai akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip tą krūvį didinančius veiksnius. Egzistuoja akivaizdi mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypatingai didelis, sąlygotas būtent meninių gabumų ugdymo specifikos. 8. Ištyrus, kaip mokiniai, jų tėvai ir mokytojai bei mokyklų vadovai supranta profiliavimo paskirtį, nustatyta: Mokiniai mano, jog profiliavimo paskirtis yra sukurti galimybes mokytis to, kas svarbu ir būtina, individualizuoti mokymąsi, padėti mokiniams lengviau apsispręsti dėl ateities bei pasirengti studijoms. Mokinių tėvų nuomone, profiliavimo paskirtis yra sumažinti mokymosi krūvį ir padėti mokiniams pasiruošti ateičiai. 65

66 Mokyklų vadovai ir mokytojai teigia, kad profiliavimo paskirtis yra mokymosi diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių reikmes, polinkius ir galimybes, geresnis mokinių parengimas tolesnėms studijoms bei kryptingas mokinių rengimas ateities karjerai. 9. Ištyrus, kaip vertinama profilio, pakraipos ir kt. pasirinkimo sėkmė, nustatyta, jog: Absoliuti dauguma 11-ų ir 12-ų klasių mokinių mano, kad jų profilio pasirinkimas buvo sėkmingas. Skirtingus profilius pasirinkusieji mokiniai savo pasirinkimo sėkmingumą vertina labai panašiai. Dauguma mokinių mano, kad profilio pasirinkimas yra sėkmingas, nes profilis atitinka jų gebėjimams, interesams bei ateities lūkesčiams, gerai sekasi mokytis, geros mokymosi sąlygos mokykloje. Pasirinkimas vertinamas kaip nesėkmingas, jei buvo renkamasi, nežinant ko tikrai nori, ir jei mokytis yra per sunku. Lyginat mokinių tėvų nuomones, nustatyta, kad palankiausiai savo vaikų pasirinkimą vertiną realinio ir humanitarinio profilio mokinių tėvai, nepalankiausiai technologinio profilio mokinių tėvai. Pagrindinės nesėkmingo pasirinkimo priežastys yra apsisprendimo proceso sudėtingumas bei informacijos stoka. Mokykloje sukuriamas galimybes pasirinkti tą profilį, kurio nori, itin gerai vertina ir mokiniai, ir jų tėvai, ir mokytojai bei mokyklų vadovai. 10. Ištyrus tolesnio mokymosi pasirinkimo atitikimą profiliui, nustatyta: Dauguma mokinių dėl tolesnio mokymosi kelio dažniausiai apsisprendžia būdami 16 metų, t.y. 9- oje 10-je klasėse. Daugumai studentų pavyko susieti savo studijų sritį su pasirinktu profiliu ir A lygiu pasirinktais mokomaisiais dalykais. Studentai teigia, jog studijuodami universitete labiausiai pritaiko mokykloje įgytas anglų klabos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinias. 11. Atlikus pasiūlymų, kaip tobulinti profilinio mokymo modelį, analizę, galima teigti: 11-ų ir 12-ų klasių mokiniai siūlo dar griežčiau profiliuoti mokymą (mokytis tik tų dalykų, kurių reikės laikyti egzaminus, ir tų, kuriuos pasirinko A lygiu) ir suteikti daugiau laisvės renkantis dalykus. 11-ų ir 12-ų klasių mokinių tėvai siūlo mažinti krūvį, atsisakant jų nuomone nesvarbių dalykų, neriboti pasirenkamų dalykų skaičiaus, užtikrinti lankstaus perėjimo iš vieno profilio į kitą galimybę bei galimybę keisti pasirinktus dalykus. Mokyklų vadovai ir vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai rekomenduoja visiems profilio programose numatyti nemažiau kaip 2 užsienio kalbas, 11-oje klasėje užbaigti bendrus dalykus, o 12-oje klasėje mokytis tik egzamino dalykus, apibrėžti patekimo į realinį profilį žinių standartą, įvesti bendrąjį profilį, aukštosioms mokykloms labiau bendradarbiauti su bendrojo lavinimo mokyklomis derinant programas bei atsižvelgti į moksleivio pasirinkimą klasėse, sušvelninti profiliavimą, įvesti neprivalomą profilinį mokymą mažose kaimo mokyklose, mažinti krūvį, paprastinti perėjimo iš vieno profilio į kitą tvarką ir daugiau konsultuoti mokinius profilių pasirinkimo klausimais. 66

67 LITERATŪRA 1. Bendrojo lavinimo mokyklos standartai (2002). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. 2. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, p. 3. Bendrojo lavinimo mokyklų metų bendrieji ugdymo planas. Prieiga per internetą: 4. Bitinas B. (1998). Ugdymo tyrimų metodologija. Vilnius. 5. Charles C.M. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius. 6. Dėl kriterijų profiliniam mokymui.. Patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 200 m.balandžio 25 d. įsakymu Nr Prieiga per internetą: < t/teisine_baze/docs/istatymai/i htm>. 7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Technologijos XI-XII klasėms. Vilnius: ŠAC, ISBN Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. birželio 28 d.: Nr. IX-1630, , Žin., 2003, Nr ( ) [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2003 [žiūrėta 2004 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą: < t/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm>. 9. Profilinio mokymo modelis. Patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2002 m.kovo 29 d. įsakymu Nr Prieiga per internetą: < t/teisine_baze/docs/istatymai/i-1489.htm>. 67

68 Priedai 68

69 9-10 kl. Gerbiamasis/gerbiamoji Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliekamas profilinio mokymosi problemų tyrimas. Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, įvedus profilinį ugdymą, buvo siekiama: mokinių mokymosi motyvacijos padidėjimo, mokymosi krūvių sumažėjimo, galimybės mokiniams mokytis tų dalykų, kurie bus reikalingi ateityje. Profilinio ugdymo esmė - mokymo diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus, tačiau kaip daugelis naujovių, taip ir profilinis ugdymas mokyklose reikalauja nuolatinio vertinimo. Labai svarbu išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria mokyklos, realizuodamos profilinį ugdymą, kas būtų labiausiai tobulintina, kokie mokyklos bendruomenės narių vyraujantys požiūriai ir interesai išryškėja vertinant profilinį ugdymą. Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus gali padėti tik išsamaus tyrimo rezultatai, todėl Švietimo ir mokslo ministerija labai prašo visų tyrimo dalyvių ypač kruopščiai ir atsakingai atsakyti į šios anketos klausimus, nes Jūsų nuomonė mums labai svarbi. Tik mūsų bendrų pastangų dėka galima Lietuvos švietimo sistemos darni veikla. Iš anksto dėkojame Jums už pagalbą ir nuoširdžius atsakymus į anketos klausimus. GARANTUOJAME VISIŠKĄ ATSAKYMŲ ANONIMIŠKUMĄ. Anketoje nereikia rašyti vardo ir pavardės. Anketoje nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Jums tiesiog reikėtų parašyti ir pažymėti tokį atsakymą, kuris tiksliausiai atspindi Jūsų nuomonę. Patirtis rodo, kad pirmoji mintis, kilusi vienu ar kitu klausimu, dažniausiai yra teisinga. Todėl nereikėtų ties vienu klausimu apsistoti labai ilgai. Labai svarbu, kad atsakytumėte į VISUS klausimus. F 69

70 Pasirinkę atsakymo variantą, jį pažymėkite taip: arba atsakykite raštu į pateikus klausimus. 1. Ar Jūs jau apsisprendėte ką planuojate veikti baigę pagrindinę mokyklą? Taip; Ne. 2. Kokį profilį planuojate pasirinki ateityje? (pažymėkite tik vieną) Realinį, humanitarinį, technologinį, meninį, 3. Kodėl planuojate pasirinkti būtent šį profilį? (atsakykite raštu) Pažymėkite kokius dalykus norėsite mokytis išplėstinių (A) kursu 11 -oje ir 12 oje klasėse. Paaiškinimas: mokomojo dalyko kursas išplėstiniu laikomas tada, kai to dalyko mokymuisi skiriama daugiau valandų. istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Kaip manote, kurie dalykai, kurių mokotės mokykloje Jums bus labiausiai reikalingi ateityje? (įrašykite iš eilės pagal svarbą) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Ar mokykloje teikiamos konsultacijos dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? Taip; Ne 7. Kas ir kaip Jus konsultuoja dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? (atsakykite raštu) Kokia informavimo, konsultavimo pagalba Jums suteikiama apie profilinį mokymąsi? (atsakykite raštu)

71 9. Kokius informacijos šaltinius apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius? Žymėkite taip - Mažiau svarbus Labai svarbus Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo labiausiai priimtinas. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. 1 Klasės auklėtoja/as 2 Dalyko mokytojai 3 Mokyklos psichologė/as 4 Direktoriaus pavaduotojai 5 Mokyklos direktorė/ius 6 Mokyklos draugai 7 Internetas 8 Biblioteka, skaitykla 9 Tėvai 10 Kita (įrašykite) Ar turite galimybę jau dabar pasirinkti ir mokytis Jums patinkančius dalykus? Taip; Ne 11. Jei taip, kokius dalykus Jūs turite galimybę rinktis (pažymėkite) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Kokius mokomuosius dalykus Jūs norėtumėte mokytis, tačiau mokykloje šių dalykų mokymuisi nesudaromos sąlygos? (atsakykite raštu) Kaip manote, kodėl bendrojo lavinimo mokyklose buvo įdiegtas profilinis mokymasis? (atsakykite raštu) Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? (atsakykite raštu)

72 15. Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo priimtiniausias Jūsų sutikimą ar nesutikimą su teiginiais, atitinka pilko rutuliuko dydis. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. Apie mokymąsi profilinėse klasėse reikia galvoti jau dabar, 1. kad vėliau galėčiau tinkamai pasirinkti norimą profilį. 2. Apie mokymąsi profilinėse klasėse galvoti dar per anksti. Reikia stengtis gerai mokytis jau dabar, kad sėkmingai 3. galėčiau mokytis 11 -oje ir 12 -oje klasėse Žymėkite taip - Nesutinku Sutinku Geras mokymasis dabar visiškai neturi įtakos man ateityje renkantis mokymosi dalykus ir profilį. Man visiškai pakanka informacijos apie mokymąsi profilinėse klasėse. Mokykloje suteikiama labai mažai informacijos apie mokymąsi profilinėse (11 -oje 12 oje) klasėse. Pažymėkite Jūsų lytis: vyras ; moteris. Koks Jūsų amžius (įrašykite). Jūs mokotės: (pažymėkite tik vieną variantą) vidurinėje mokykloje ; suaugusiųjų mokymo centre ; jaunimo mokykloje ; ;kitą (įrašykite)... Kelintoje klasėje Jūs mokotės ; koks apytikriai bendras Jūsų mokymosi vidurkis ; Jūsų mamos išsilavinimas vidurinis ; spec. vidurinis ; aukštesnysis ; aukštasis. Jūsų tėvelio išsilavinimas vidurinis ; spec. vidurinis ; aukštesnysis ; aukštasis. Dėkojame už bendradarbiavimą Kilus klausimams skambinti šiais telefonais: Švietimo mokslo ministerija. Tel UAB Factus dominus Tel ;

73 11-12 kl Gerbiamasis/gerbiamoji Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliekamas profilinio mokymosi problemų tyrimas. Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, įvedus profilinį ugdymą, buvo siekiama: mokinių mokymosi motyvacijos padidėjimo, mokymosi krūvių sumažėjimo, galimybės mokiniams mokytis tų dalykų, kurie bus reikalingi ateityje. Profilinio ugdymo esmė - mokymo diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus, tačiau kaip daugelis naujovių, taip ir profilinis ugdymas mokyklose reikalauja nuolatinio vertinimo. Labai svarbu išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria mokyklos, realizuodamos profilinį ugdymą, kas būtų labiausiai tobulintina, kokie mokyklos bendruomenės narių vyraujantys požiūriai ir interesai išryškėja vertinant profilinį ugdymą. Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus gali padėti tik išsamaus tyrimo rezultatai, todėl Švietimo ir mokslo ministerija labai prašo visų tyrimo dalyvių ypač kruopščiai ir atsakingai atsakyti į šios anketos klausimus, nes Jūsų nuomonė mums labai svarbi. Tik mūsų bendrų pastangų dėka galima Lietuvos švietimo sistemos darni veikla. Iš anksto dėkojame Jums už pagalbą ir nuoširdžius atsakymus į anketos klausimus. GARANTUOJAME VISIŠKĄ ATSAKYMŲ ANONIMIŠKUMĄ. Anketoje nereikia rašyti vardo ir pavardės. Anketoje nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Jums tiesiog reikėtų parašyti ir pažymėti tokį atsakymą, kuris tiksliausiai atspindi Jūsų nuomonę. Patirtis rodo, kad pirmoji mintis, kilusi vienu ar kitu klausimu, dažniausiai yra teisinga. Todėl nereikėtų ties vienu klausimu apsistoti labai ilgai. Labai svarbu, kad atsakytumėte į VISUS klausimus. G 73

74 Pasirinkę atsakymo variantą, jį pažymėkite taip: arba atsakykite raštu į pateikus klausimus. 1. Ar Jūs jau apsisprendėte ką planuojate veikti baigę mokyklą? Taip; Ne. 2. Jei taip, kokio amžiaus būdama/as apsisprendėte (atsakykite raštu) Kokį profilį Jūs pasirinkote? (pažymėkite tik vieną) Realinį, humanitarinį, technologinį, meninį, 4. Kokius dalykus, kokiu kursu ir kiek pamokų per savaitę Jūs mokotės? (įrašykite) Pamokų Pasirinktas Pamokų Pasirinktas Dalykas skaičius per kursas, skaičius per kursas, Dalykas savaitę A ar B savaitę A ar B (įrašykite) (Įrašykite) (įrašykite) (Įrašykite) Lietuvių k. Biologija Matematika Fizika Istorija Chemija Anglų k. Inf. technologijos Vokiečių k. Ekonomika Rusų k. Technologijos (darbai) Prancūzų k. Kūno kultūra Geografija Kita Menai Kita Kodėl Jūs pasirinkote būtent šį profilį? (išvardinkite bent 3 svarbiausias priežastis) 6. Koks apytikriai buvo bendras mokymosi vidurkis (metiniai pažymiai)? (įrašykite) 7 klasėje... 8 klasėje... 9 klasėje klasėje Kokios įtakos Jūsų mokymosi rezultatai 7 10 klasėse turėjo renkantis mokymosi profilį? (atsakykite raštu) Ar turėjote galimybę pasirinkti ir mokytis Jums patinkančius dalykus 9 10 klasėse? Taip; Ne 9. Jei taip, tai kokius mokomuosius dalykus Jūs turėjote galimybę rinktis 9 10 klasėse (pažymėkite) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite)... 74

75 10. Kaip vertinate savojo profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumą mokykloje? Žymėkite taip - Eil. Nr. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. labai nesėkmingai nesėkmingai vienodai sėkmingai ir nesėkmingai sėkmingai labai sėkmingai 1 Profilį pasirinkau 2 Dalykus pasirinkau 11. Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote sėkmingai, atsakykite kodėl: Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote nesėkmingai, atsakykite kodėl: Renkantis profilį buvo ribojamos mano pasirinkimo galimybės Taip; Ne 14. Jei taip, pažymėkite kokių pageidaujamų dalykų Jūs neturėjote galimybės pasirinkti? istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Kokie dalykai mokyklose turėtų būti privalomi visiems mokiniams, nepriklausomai nuo pasirinkto profilio? (pažymėkite) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Ar mokykloje buvo teikiamos konsultacijos dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? Taip; Ne 17. Kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokykloje gavote prieš pasirinkdama(as) profilį? (atsakykite raštu)

76 18. Kokius informacijos šaltinius apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius? Žymėkite taip - Mažiau svarbus Labai svarbus Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo labiausiai priimtinas.pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. 1 Klasės auklėtoja/as 2 Dalyko mokytojai 3 Mokyklos psichologė/as 4 Direktoriaus pavaduotojai 5 Mokyklos direktorė/ius 6 Mokyklos draugai 7 Internetas 8 Biblioteka, skaitykla 9 Tėvai Kita (įrašykite) Kokios informacijos apie tolesnes karjeros galimybes Jums stigo mokykloje? (atsakykite raštu) Ar Jūsų pamokų tvarkaraštyje yra laisvų pamokų ( langų ) ir Jūs priversti laukti tolimesnių pamokų? (pažymėkite) Taip; Ne. 21. Jie taip, kiek kartų per savaitę turite laisvų pamokų ( langų )? (pažymėkite Jūsų atsakymą atitinkantį skaičių) ir daugiau 22. Kaip vertintumėte (11 os, 12 os) profilinių klasių pamokų tvarkaraštį? (pažymėkite tik vieną variantą) Labai blogai Blogai Gerai Nei blogai, nei gerai Labai gerai Kita (įrašykite) Kodėl taip vertinate profilinių klasių pamokų tvarkaraštį? (atsakykite raštu) Kaip vertinate mokymosi krūvį (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse? Mokymosi krūvis yra: (pažymėkite tik vieną variantą) Labai mažas Mažas Normalus Didelis Labai didelis Kita (įrašykite)... 76

77 25. Kodėl Jūs taip vertinate mokymosi krūvį profilinėse klasėse? (atsakykite raštu) Parašykite kokius ne Jūsų profilio dalykus Jūs mokėtės mokykloje išplėstiniu (A) kursu (atsakykite raštu) Kodėl Jūs šiuos dalykus mokykloje mokėtės išplėstiniu (A) kursu? (atsakykite raštu) Ar Jūs keitėte dalykų pasirinkimą 11 -oje ar 12 -oje klasėse mokslo metų eigoje? Taip; Ne 29. Jei taip, kokius mokomuosius dalykus keitėte? Koks buvo dalykas prieš tai: Koks buvo dalykas po to: Kodėl Jūs keitėte šiuos dalykus? (atsakykite raštu) Ar Jūs keitėte profilį 11 oje, 12 oje klasėse mokslo metų eigoje? Taip; Ne 32. Jei taip, koks buvo profilis iki pakeitimo: (pažymėkite) Realinis, humanitarinis, technologinis, meninis, 33. Koks buvo profilis po pakeitimo: (pažymėkite) Realinis, humanitarinis, technologinis, meninis, 34. Kodėl Jūs keitėte profilį 11 -oje ar 12 -oje klasėse mokslo metų eigoje? (atsakykite raštu) Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos Jums geriausiai sekasi mokytis dabar istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite)... 77

78 36. Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos sunkiausiai sekasi mokytis dabar istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos sunkiausiai sekėsi mokytis 7-10 klasėse istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos lengviausiai sekėsi mokytis 7-10 klasėse istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Kaip manote, kurie dalykai, kurių mokotės mokykloje Jums labiausiai bus reikalingi ateityje? (pažymėkite) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Pasirinkite ir pabaikite vieną iš sakinių: Profilinėse klasėse man patinka mokytis labiau nei 9-oje ir 10-oje klasėse, nes:..... Profilinėse klasėse, palyginus su 9-ąja ir 10 -ąja klasėmis, man nepatinka mokytis, nes: Kaip manote ar Jums pavyks susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? Taip; Ne. 42. Kaip Jūs norėtumėte susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? (atsakykite raštu) Ar yra Jūsų mokykloje galimybė pasirinkti technologinį profilį? Taip; Ne 78

79 44. Ar norėtumėte, kad profilinėse klasėse Jums būtų daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus priskiriamus technologiniam profiliui? (pvz., technologijos (darbai), dailė, dizainas, dailieji amatai, informacinės technologijos ir kt.) Taip; Ne 45. Jei taip, kodėl norėtumėte pasirinkti šiuos mokomuosius dalykus? (atsakykite raštu) Jei ne, kodėl nenorėtumėte pasirinkti šių mokomųjų dalykų? (atsakykite raštu) Ar galėtumėte pakomentuoti Jūsų požiūrio pokytį į mokymąsi (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse, lyginat su požiūriu į mokymąsi 9-oje ir 10-oje klasėse? (atsakykite raštu) Kaip manote, kodėl bendrojo lavinimo mokyklose buvo įdiegtas profilinis mokymasis? (atsakykite raštu) Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? (atsakykite raštu) Kokius pakeitimus Jūs siūlytumėte profilinio mokymosi modeliui patobulinti? (atsakykite raštu) Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo priimtiniausias Žymėkite taip - Nesutinku Sutinku Jūsų sutikimą ar nesutikimą su teiginiais, atitinka pilko rutuliuko dydis. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. Renkantis profilį į mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse svarbus veiksnys, užtikrinantis profilio sėkmingą pasirinkimą. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse visiškai nieko nereiškia pasirenkant norimą profilį. Mokykloje man pilnai pakanka informacijos, kad galėčiau apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo. Technologinis profilis bendrojo lavinimo mokykloje būtinas, nes tikrai yra norinčių mokytis pagal šio profilio programą. 79

80 51. Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo priimtiniausias Jūsų sutikimą ar nesutikimą su teiginiais, atitinka pilko rutuliuko dydis. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. 9 -oje ir 10 -oje klasėse mano požiūris į mokslą buvo 6 pakankamai rimtas. 7 Savo mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. 8 9 Profilinėse klasėse man labiau patinka mokytis nei 9 -oje ir 10 -oje klasėse, nes sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėja mokymo kokybė. Profilinėse klasėse, lyginat su 9 -ąja ir 10 -ąja klasėmis, man nepatinka mokytis, nes ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėja mokymo kokybė. 10 Turėjau galimybę pasirinkti būtent tą profilį, kurį ir norėjau. 11-oje ir 12 -oje klasėse aš į mokslus žiūriu rimtai ir 11 stengiuosi gerai mokytis. 12 Žymėkite taip - Nesutinku Sutinku Profilinėse klasėse mokymosi krūviai padidėjo, lyginant su 9-ąja ir 10 -ąja klasėmis. Pažymėkite Jūsų lytis: vyras ; moteris. Koks Jūsų amžius (įrašykite). Jūs mokotės: vidurinėje mokykloje ; gimnazijoje ; suaugusiųjų mokymo centre ; jaunimo mokykloje ; profesinėje mokykloje ; kitą (įrašykite)... Kelintoje klasėje Jūs mokotės ; koks apytikriai bendras Jūsų mokymosi vidurkis ; Jūsų mamos išsilavinimas vidurinis ; Jūsų tėvelio išsilavinimas vidurinis ; spec. vidurinis ; aukštesnysis ; aukštasis. spec. vidurinis ; aukštesnysis ; aukštasis. Kilus klausimams skambinti šiais telefonais: Švietimo mokslo ministerija. Tel UAB Factus dominus Tel ; Dėkojame už bendradarbiavimą 80

81 Gerbiamasis/gerbiamoji Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliekamas profilinio mokymosi problemų tyrimas. Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, įvedus profilinį ugdymą, buvo siekiama: mokinių mokymosi motyvacijos padidėjimo, mokymosi krūvių sumažėjimo, galimybės mokiniams mokytis tų dalykų, kurie bus reikalingi ateityje. Profilinio ugdymo esmė - mokymo diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus, tačiau kaip daugelis naujovių, taip ir profilinis ugdymas mokyklose reikalauja nuolatinio vertinimo. Labai svarbu išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria mokyklos, realizuodamos profilinį ugdymą, kas būtų labiausiai tobulintina, kokie mokyklos bendruomenės narių vyraujantys požiūriai ir interesai išryškėja vertinant profilinį ugdymą. Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus gali padėti tik išsamaus tyrimo rezultatai, todėl Švietimo ir mokslo ministerija labai prašo visų tyrimo dalyvių ypač kruopščiai ir atsakingai atsakyti į šios anketos klausimus, nes Jūsų nuomonė mums labai svarbi. Tik mūsų bendrų pastangų dėka galima Lietuvos švietimo sistemos darni veikla. Iš anksto dėkojame Jums už pagalbą ir nuoširdžius atsakymus į anketos klausimus. GARANTUOJAME VISIŠKĄ ATSAKYMŲ ANONIMIŠKUMĄ. Anketoje nereikia rašyti vardo ir pavardės. Anketoje nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Jums tiesiog reikėtų parašyti ir pažymėti tokį atsakymą, kuris tiksliausiai atspindi Jūsų nuomonę. Patirtis rodo, kad pirmoji mintis, kilusi vienu ar kitu klausimu, dažniausiai yra teisinga. Todėl nereikėtų ties vienu klausimu apsistoti labai ilgai. Labai svarbu, kad atsakytumėte į VISUS klausimus. H 81

82 Pasirinkę atsakymo variantą, jį pažymėkite taip: arba atsakykite raštu į pateikus klausimus. 1. Ar galėtumėte prisiminti ir atsakyti kokio amžiaus būdama/as Jūs apsisprendėte ką veiksite baigę vidurinę mokyklą? (atsakykite raštu) Kokį profilį Jūs pasirinkote mokykloje? (pažymėkite tik vieną) Realinį, humanitarinį, technologinį, meninį, 3. Kokius dalykus, kokiu kursu ir kiek pamokų per savaitę Jūs mokotės? (įrašykite) Pamokų Pasirinktas Pamokų Pasirinktas Dalykas skaičius per kursas, skaičius per kursas, Dalykas savaitę A ar B savaitę A ar B (įrašykite) (Įrašykite) (įrašykite) (Įrašykite) Lietuvių k. Biologija Matematika Fizika Istorija Chemija Anglų k. Inf. technologijos Vokiečių k. Ekonomika Rusų k. Technologijos (darbai) Prancūzų k. Kūno kultūra Geografija Kita Menai Kita Kodėl Jūs mokykloje pasirinkote būtent šį profilį? (išvardinkite bent 3 svarbiausias priežastis) Kokios įtakos Jūsų mokymosi rezultatai 7 10 klasėse turėjo renkantis profilį mokykloje? (atsakykite raštu) Ar turėjote galimybę pasirinkti ir mokytis Jums patinkančius dalykus 9 10 klasėse? Taip; Ne 7. Jei taip, tai kokius mokomuosius dalykus Jūs turėjote galimybę rinktis 9 10 klasėse (pažymėkite) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite)... 82

83 8. Kaip vertinate savojo profilio ir dalykų pasirinkimo sėkmingumą bendrojo lavinimo mokykloje? Žymėkite taip - Eil. Nr. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. labai nesėkmingai nesėkmingai vienodai sėkmingai ir nesėkmingai sėkmingai labai sėkmingai 1 Profilį pasirinkau 2 Dalykus pasirinkau 9. Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote sėkmingai, atsakykite kodėl: Jei Jūs profilį mokykloje pasirinkote nesėkmingai, atsakykite kodėl: Renkantis profilį mokykloje man buvo ribojamos pasirinkimo galimybės Taip; Ne. 12. Jei taip, pažymėkite kokių pageidaujamų dalykų Jūs neturėjote galimybės pasirinkti? istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Kokie dalykai mokyklose turėtų būti privalomi visiems mokiniams, nepriklausomai nuo pasirinkto profilio? (pažymėkite) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Ar mokykloje buvo konsultuojama dėl tolesnės Jūsų mokymosi karjeros? Taip; Ne. 15. Kokią informavimo, konsultavimo pagalbą mokykloje gavote prieš pasirinkdama(as) profilį? (atsakykite raštu)

84 16. Kokius informacijos šaltinius apie profilinį mokymąsi išskirtumėte kaip svarbiausius? Žymėkite taip - Mažiau svarbus Labai svarbus Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo labiausiai priimtinas. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. 1 Klasės auklėtoja/as 2 Dalyko mokytojai 3 Mokyklos psichologė/as 4 Direktoriaus pavaduotojai 5 Mokyklos direktorė/us 6 Mokyklos draugai 7 Internetas 8 Biblioteka, skaitykla 9 Tėvai Kita (įrašykite) Kokios informacijos apie tolesnes karjeros galimybes Jums stigo mokykloje? (atsakykite raštu) Kai mokėtės mokykloje ar būdavo taip, kad Jūsų pamokų tvarkaraštyje būdavo laisvų pamokų ( langų ) ir Jūs buvote priversti laukti tolimesnių pamokų? (pažymėkite) Taip; Ne. 19. Jie taip, kiek kartų per savaitę turėjote laisvų pamokų ( langų )? (pažymėkite Jūsų atsakymą atitinkantį skaičių) ir daugiau 20. Kaip vertintumėte (11 os, 12 os) profilinių klasių pamokų tvarkaraštį? (pažymėkite tik vieną variantą) Labai blogai Blogai Gerai Labai gerai Nei blogai, nei gerai Kita (įrašykite) Kodėl taip vertinate (11 -os ir 12 os) profilinių klasių pamokų tvarkaraštį? (atsakykite raštu) Kaip vertinate mokymosi krūvį (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse? Mokymosi krūvis yra: (pažymėkite tik vieną variantą) Labai mažas Mažas Normalus Didelis Labai didelis Kita (įrašykite)... 84

85 23. Kodėl Jūs taip vertinate mokymosi krūvį profilinėse klasėse (atsakykite raštu) Parašykite kokius ne Jūsų profilio dalykus Jūs mokėtės mokykloje išplėstiniu (A) kursu (atsakykite raštu) Kodėl Jūs šiuos mokomuosius dalykus mokykloje mokėtės išplėstiniu (A) kursu? (atsakykite raštu) Ar Jūs keitėte mokomųjų dalykų pasirinkimą 11 -oje ar 12 -oje klasėse mokslo metų eigoje? Taip; Ne 27. Jei taip, kokius mokomuosius dalykus keitėte? Koks buvo dalykas prieš tai: Koks buvo dalykas po to: Kodėl Jūs keitėte šiuos dalykus? (atsakykite raštu) Ar Jūs keitėte profilį 11 oje, 12 oje klasėse mokslo metų eigoje? Taip; Ne 30. Jei taip, koks buvo profilis iki pakeitimo: (pažymėkite) Realinis, humanitarinis, technologinis, meninis, 31. Koks buvo profilis po pakeitimo: (pažymėkite) Realinis, humanitarinis, technologinis, meninis, 32. Kodėl Jūs keitėte 11 -oje ar 12 -oje klasėse mokslo metų eigoje profilį? (atsakykite raštu) Kurie dalykai, kurių mokėtės mokykloje Jums labiausiai reikalingi dabar, mokantis aukštojoje mokykloje? (pažymėkite) istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos Jums lengva mokytis aukštojoje mokykloje, nes juos pakankamai išmokote mokykloje ir dabar tik kartojate? istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) 85

86 Kita (įrašykite) Pažymėkite mokomuosius dalykus, kuriuos aukštojoje mokykloje labai sunku mokytis, nes bendrojo lavinimo mokykloje juos išmokote nepakankamai gerai? istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Kodėl Jūs šiuos mokomuosius dalykus bendrojo lavinimo mokykloje išmokote nepakankamai gerai? (atsakykite raštu) Kuriuos dalykus labiausiai patartumėte mokytis būsimiems studentams? (pažymėkite).. istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Ar pavyko susieti profilio ir dalykų pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? Taip; Ne. 39. Jei taip, kodėl Jums pavyko susieti profilio pasirinkimą mokykloje su savo tolesne karjera? (atsakykite raštu) Jei ne, kodėl Jums nepavyko susieti profilio pasirinkimo mokykloje su savo tolesne karjera? (atsakykite raštu) Kaip Jūsų aukštojoje mokykloje pasirinkta studijų programa atitinka bendrojo lavinimo mokykloje pasirinktam profiliui ir mokomiesiems dalykams? (Pasirinkite ir pažymėkite vieną Jums labiausiai priimtiną atsakymo variantą) Aukštojoje mokykloje aš mokausi panašius dalykus, kuriuos mokiausi ir bendrojo lavinimo mokykloje; Aukštojoje mokykloje aš mokausi daugiausiai kitus dalykus, nei mokiausi bendrojo lavinimo mokykloje; Kita (atsakykite raštu) Pažymėkite dalykus, kuriuos Jūs mokykloje mokėtės išplėstiniu (A) kursu ir vėliau tų dalykų universitete visiškai nereikėjo istorija gimtoji kalba matematika biologija fizika chemija anglų kalba ekonomika dailė geografija vokiečių kalba choreografija psichologija muzika rusų kalba etika tikyba informacinės technologijos prancūzų kalba technologijos (darbai) Kita (įrašykite) Kodėl, Jūsų nuomone, taip atsitiko, kad šių dalykų universitete visiškai nereikėjo? (atsakykite raštu)

87 44. Ar Jūsų mokykloje yra galimybė pasirinkti technologinį profilį? Taip; Ne. 45. Ar norėtumėte, kad profilinėse klasėse mokiniams būtų daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus priskiriamus technologiniam profiliui? (pvz., technologijos (darbai), dailė, dizainas, dailieji amatai, informacinės technologijos ir kt.) Taip; Ne. 46. Jei taip, kodėl būtumėte norėjusi/ ęs pasirinkti šiuos mokomuosius dalykus? (atsakykite raštu) Jei ne, kodėl būtumėte nenorėjusi/ęs pasirinkti šių mokomųjų dalykų? (atsakykite raštu) Ar galėtumėte pakomentuoti Jūsų požiūrio pokytį į mokymąsi (11 oje, 12 oje) profilinėse klasėse, lyginat su požiūriu į mokymąsi 9 -oje ir 10 -oje klasėse? (atsakykite raštu) Kaip manote, kodėl bendrojo lavinimo mokyklose buvo įdiegtas profilinis mokymasis? (atsakykite raštu) Kaip suprantate profilinio mokymosi paskirtį? (atsakykite raštu) Kokius pakeitimus Jūs siūlytumėte profilinio mokymosi modeliui patobulinti? (atsakykite raštu) Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo priimtiniausias Žymėkite taip - Nesutinku Sutinku Jūsų sutikimą ar nesutikimą su teiginiais, atitinka pilko rutuliuko dydis. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. Renkantis profilį į mokymosi rezultatus 7-10 klasėje buvo mažai atsižvelgiama. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse svarbus veiksnys, užtikrinantis sėkmingą profilio pasirinkimą. Sėkmingas mokymasis 7-10 klasėse visiškai nieko nereiškia pasirenkant norimą profilį. Mokykloje man pilnai pakako informacijos, kad galėčiau apsispręsti dėl profilio pasirinkimo ir tolesnio karjeros planavimo. Technologinis profilis mokykloje būtinas, nes tikrai yra norinčių mokytis pagal šio profilio programą. 87

88 52. Pažymėkite atsakymo variantą, kuris Jums atrodo priimtiniausias Jūsų sutikimą ar nesutikimą su teiginiais, atitinka pilko rutuliuko dydis. Pažymėkite J ū s ų nuomonę atitinkantį rutuliuką. 9 -oje ir 10 -oje klasėse mano požiūris į mokslą buvo 6 pakankamai rimtas. 7 Savo mokymąsi 7, 8, 9, 10 klasėse vertinu gerai. 8 9 Profilinėse klasėse man labiau patiko mokytis nei 9 -oje ir 10-oje klasėse, nes buvo sudaromos platesnės pasirinkimo galimybės, gerėjo mokymo kokybė. Profilinėse klasėse, lyginat su 9 -ąja ir 10-ąja klasėmis, man nepatiko mokytis, nes buvo ribojamos pasirinkimo galimybės, prastėjo mokymo kokybė. 10 Turėjau galimybę pasirinkti būtent tą profilį, kurį ir norėjau. 11 -oje ir 12 -oje klasėse aš į mokslus žiūrėjau rimtai ir 11 stengiausi gerai mokytis. 12 Žymėkite taip - Nesutinku Sutinku Profilinėse 11 -oje ir 12 -oje klasėse mokymosi krūviai buvo padidėję, lyginant su 9 -ąja ir 10 -ąja klasėmis. Pažymėkite taip: Jūsų lytis: vyras ; moteris. Koks Jūsų amžius (įrašykite). Jūs šiuo metu mokotės: universitete ; kolegijoje, (pažymėkite tik vieną variantą) Kokią mokyklą Jūs baigėte: vidurinę mokyklą ; gimnaziją ; suaugusiųjų mokymo centrą ; jaunimo mokyklą ; profesinę mokyklą ; kitą (įrašykite)... Kelintame kurse Jūs mokotės ; koks apytikriai bendras Jūsų mokymosi vidurkis Jūsų mamos išsilavinimas vidurinis ; spec. vidurinis ; aukštesnysis ; aukštasis. Jūsų tėvelio išsilavinimas vidurinis ; spec. vidurinis ; aukštesnysis ; aukštasis. Kilus klausimams skambinti šiais telefonais: Švietimo mokslo ministerija. Tel , UAB Factus dominus Tel ; Dėkojame už bendradarbiavimą 88

89 Gerbiamasis/gerbiamoji Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliekamas profilinio mokymosi problemų tyrimas. Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, įvedus profilinį ugdymą, buvo siekiama: mokinių mokymosi motyvacijos padidėjimo, mokymosi krūvių sumažėjimo, galimybės mokiniams mokytis tų dalykų, kurie bus reikalingi ateityje. Profilinio ugdymo esmė - mokymo diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus, tačiau kaip daugelis naujovių, taip ir profilinis ugdymas mokyklose reikalauja nuolatinio vertinimo. Labai svarbu išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria mokyklos, realizuodamos profilinį ugdymą, kas būtų labiausiai tobulintina, kokie mokyklos bendruomenės narių vyraujantys požiūriai ir interesai išryškėja vertinant profilinį ugdymą. Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus gali padėti tik išsamaus tyrimo rezultatai, todėl Švietimo ir mokslo ministerija labai prašo visų tyrimo dalyvių ypač kruopščiai ir atsakingai atsakyti į šios anketos klausimus, nes Jūsų nuomonė mums labai svarbi. Tik mūsų bendrų pastangų dėka galima Lietuvos švietimo sistemos darni veikla. Iš anksto dėkojame Jums už pagalbą ir nuoširdžius atsakymus į anketos klausimus. GARANTUOJAME VISIŠKĄ ATSAKYMŲ ANONIMIŠKUMĄ. Anketoje nereikia rašyti vardo ir pavardės. Anketoje nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Jums tiesiog reikėtų parašyti ir pažymėti tokį atsakymą, kuris tiksliausiai atspindi Jūsų nuomonę. Patirtis rodo, kad pirmoji mintis, kilusi vienu ar kitu klausimu, dažniausiai yra teisinga. Todėl nereikėtų ties vienu klausimu apsistoti labai ilgai. Labai svarbu, kad atsakytumėte į VISUS klausimus. I 89