Nr. 42, lapkritis, 2007

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Nr. 42, lapkritis, 2007"

Transkriptas

1 Nr. 42, lapkritis, 2007 Nuo Redakcijos Štai ir visai mokinių nelauktas ruduo atkeliavo į mūsų kraštą po karštos ir tingios vasarėlės... Rugsėjo 1-oji atėjo ir praėjo Kai kuriems tai eilinis rugsėjis mokykloje, o kai kuriems - jau paskutinis. Taigi galime džiaugsmingai paploti mūsų mokyklai, nes jai jau vieni metukai kaip yra suteiktas GIMNAZIJOS vardas! Smagu, kad yra daug gabių mokinių, kurie dalyvavo olimpiadose ir užėmė prizines vietas, taip pat dalyvavo būreliuose bei užklasiniuose renginiuose ar kitaip garsino mūsų mokyklos vardą metais atestatus įgijo 88 iš 89 abiturientų, į universitetines aukštąsias mokyklas įstojo 39 abiturientai, į užsienio universitetus - 3, į neuniversitetines aukštąsias mokyklas - 39 abiturientai. Labai džiugu, kad šitiek abiturientų 2007 metais pasiekė tą septintąjį laiptelį, tą septintąją pakopą, nuo kurios gyvenimo ir mokslų kelias suka kita kryptimi. 40 ajai Žemynos abiturientų laidai mes linkime didžiausios sėkmės! Šiais metais Žemynos gimnazijoje dirba 59 kvalifikuoti mokytojai ir mokosi 650 mokinių. Dabar teks stengtis jau kitai - 41-ajai Žemynos gimnazijos kartai... Stengsimės... Būsime ir su šypsena, ir su užsidegimu, ir su didžiausiomis svajonėmis, kurias stengsimės realizuoti. Visiems žemyniečiams nuostabių bei įsimintinų kūrybos metų! 1

2 Tradicinis mokyklos direktorės Ritos Podoliankienės žodis visai mokyklos bendruomenei ir 41 - ajai abiturientų laidai: Dėmesio centre - abiturientai Linkiu, kad mokiniai ir kūnu, ir siela suprastų gimnazijos vardo prasmę ir paklaustų savęs: Kodėl aš čia esu ir kuo galėčiau prisidėti prie gimnazijos kūrimo? Abiturientams iki Kalėdų linkiu apsispręsti, kur jie tęs savo mokslus, savo tolesnį gyvenimo kelią, ir didelės sėkmės einant tuo pasirinktu keliu... Linkiu, kad tolesnių studijų pasirinkimas taptų galimybe siekti gyvenimo tikslo. Augustina Gylytė 4 a klasė Šiemet Žemynos gimnazija išlydės 41 ąją abiturientų laidą. Žengsime dar vieną žingsnį į atvirą gyvenimą! Ši penkių klasių laida visus metus bus itin stebima. Pakalbinome abiturientų auklėtojas, norėdami išgirsti, kokia jų klasė, mokiniai. Norėtumėm išgirsti ir palinkėjimų, paskatinimų! 4 a klasės auklėtoja Ruslana Pritysiuk, vokiečių kalbos mokytoja: Su klase draugaujame nuo 7 klasės. Klasė draugiška, iniciatyvi. 10 klasėje buvome pirmi Draugiškiausios klasės konkurse. Bendraujame, rengiame daug ekskursijų, įvairiausių įdomybių, labai geri draugai esame ir už mokyklos ribų. Pasirinkite savąjį gyvenimo kelią, nesvarbu, ar jūs būsite išsilavinęs žmogus, ar paprastas darbininkas, svarbiausia gerai jauskitės, kad ir kuo būtumėte. 4 b klasės auklėtoja Dalia Dirgėlaitė, matematikos mokytoja: Kartu su auklėtiniais draugauju nuo 5 klasės. Kiekvienas klasės mokinys turi savo charakterį. Iš esmės jie - neblogi vaikai, smagu, kad kai kurie pradėjo mokytis. Tikiuosi, kad mano vaikai susiims ir atsibus - juk jau visai nebetoli egzaminų sesija, o laukti nebėra ko. Didžiulės sėkmės jums. Kiekvienas gaukite viską pagal savo nuopelnus. Visiems darbštuoliams tikrai Dievas atlygins! 2

3 4 c klasės auklėtoja Vitalija Milašienė, lietuvių kalbos mokytoja: Vadovauju klasei 5 metus. 10 klasėje kolektyvas pakito, buvome išskaidyti: tas pokytis paveikė ir teigiamai, ir neigiamai. Teko iš naujo susidraugauti. Neblogas mūsų būrys, tarpusavio santykiai draugiški, padedame vienas kitam. Kai nori, gali susitelkti darbui, gali ir kalnus nuversti. Dabar įnirtingai dirba, ruošiasi abitūros egzaminams. Išlikite draugiški, nepasikelkite į puikybę, neužsidarykite savyje, daugiau darbštumo ir darbo įdėkite svarbiausiose srityse. Sėkmės! 4 d klasės auklėtoja Liubovė Tarkovskaja, rusų kalbos mokytoja: Su mokiniais bendrauju jau nuo 5 klasės. Kolektyvas pasikeitė du kartus. Buvo šauni klasė, kuri paskui keitėsi: tai didėjo, tai mažėjo vaikų skaičius. Šiuo metu džiaugiuosi, kad mano auklėtiniai geri, padaro viską, kas iš jų reikalaujama, nelabai stiprūs moksluose, bet stengiasi. Svarbiausia, visose gyvenimo situacijose būkite žmonėmis iš didžiosios raidės, ženkite į gyvenimą su gerumu širdyje. Tegu visi jūsų norai pildosi! 4 e klasės auklėtoja Irena Kogstienė, lietuvių kalbos mokytoja. Klasę auklėja tik antrus metus. Manė, kad bus sunkiau, bet pasisekė: čia daug gerų, nuoširdžių, patikimų žmonių. Dauguma atvyko iš kitų mokyklų, sėkmingai adaptavosi, buvo šiltai priimti buvusių žemyniečių. Aišku, pasitaikė visko: tai švarkai nenešiojami, tai iš pamokų pabėgama. Bet supranta tai juk bręstančios asmenybės, dar tik siekiančios brandos atestato. Tikiu - jūs rasite savo vietą gyvenime. Gerumo, nuoširdumo, paprastumo niekada nebūna per daug. Būkite savimi! Ramunė Liaugminaitė 4 e klasė Mieli gimnazistai! Kviečiame dalyvauti būreliuose, kurie veikia mokykloje. Smulkesnės informacijos ieškokite stenduose 3

4 ABITURIENTAI viena pastraipa apie mokyklą Rugilė Gudaitė: Negaliu teigti, kad metai, praleisti Žemynos gimnazijoje buvo baisūs. Bet taip pat negaliu pasidžiaugti, kad jie buvo patys nuostabiausi mano gyvenime. To per daug nesureikšminu, nes į šią vietą einu kurti ateities, o ne linksmintis. Taigi mokykloje nebuvau ir nesu laiminga: miego trūkumas, varginantis ir monotoniškas klausymas to, kas visiškai neaktualu. Pasitaiko ir naudingų žinių. Mokykla yra tiesiog mokymosi, tobulėjimo ir ateities kūrimo buveinė. Kiekvienas kuriame savo ateitį taip, kaip norime. Augustina Gylytė: 11 klasėje pajutau, kad jau esu pakankamai suaugusi priimti svarbius sprendimus. Juk tik tavo, o ne kieno nors kito sprendimas nulems tolimesnius įvykius. Pradėjau žvelgti šiek tiek optimistiškiau į ateitį - padėjo ir mokytojai, ir klasės draugai. Žinau, kad galiu stoti į universitetą, galėsiu ten baigti savo mokslus arba tęsti juos kitoje šalyje. Šiek tiek baugoka, bet... Manau, jog visuomet galėsiu ką nors keisti savo gyvenime, jei suklupsiu atsikelsiu. Ši vasara buvo mano paskutinė mokyklinė vasara. Ir smagu, ir liūdna. Juk nebebus tokių vėjavaikiškų vasarų, kokios būdavo anksčiau. Ilgiau miegojau, džiaugiausi saule, tiesiog atsipalaidavau ir negalvojau apie artėjančius sunkius metus. Pasidaviau vasaros malonumams. Bendravau su seneliais, vaikystės draugais. Manau, šie metai bus labai sunkūs. Teks daug mokytis, daug svarbių sprendimų priimti... Nors kiekvienais metais aš sakau, kad mokysiuosi, taip iki galo ir neįvykdau savo pažado. Vis tiek tinginys kutena ir nieko tu jam nepadarysi. Todėl dabar sakau, kad tikrai stengsiuosi, kiek tik galėsiu. Manau, po šių metų man rugsėjo 1-oji bus tikra šventė. Džiaugsiuosi pamačiusi ir kai kuriuos mokytojus, ir klasės draugus, kurie tapo lyg mano antroji šeima. Ieva Novikaitė: Vasaros pradžioje, atidavusi duoklę geresnei ateičiai, išvažiavau poilsiauti su šeima: Nida, Plateliai, Vilnius, galiausia Italiją, kurią taip troškau pamatyti dar vaikystėje. Žinoma, tingiai drybsojau prie jūros, kur taip maloniai degina saulė, o jūra taip ramina... Taigi mano vasara tikrai nuostabi ir įspūdinga, juk ji paskutinioji prieš žengiant į savarankišką gyvenimą. Paskutinieji metai mokykloje patys svarbiausi. Jie vainikuoja viską, ką tu išmokai, sužinojai, patyrei. Labai tikiuosi, kad turėsiu pakankamai noro ir jėgų mokytis. Ne veltui sakoma, jei padarysi daugiau nei tavęs paprašo, ateityje ši patirtis tau pravers, ir už sunkų darbą bus atlyginta. Dabar bandysiu vadovautis šia nuostata, juk tikrai noriu ateity kažko pasiekti. Nebedaug beliko mokytis, tad reikia išnaudoti visas galimybes, juk antrą kartą šios galimybės nebus. Kartais sustoju ir pagalvoju bus liūdna palikti mokyklą, tėvų namus, tuo labiau, kad mokytojai ir bendraklasiai gąsdina ypač sunkiais metais, tikiu, kad viskas bus gerai. Juk aš - nei pirma nei paskutinė. 4

5 Viktorija Glazunovaitė: Metai Žemynos mokykloje prabėgo labai greitai. Gyvenimo laikotarpis, kuris įsiminė mano mintyse, širdyje. Per šiuos metus tiek daug ko įvyko, nutiko, būta ir laimės, ir meilės, ir ašarų, nelaimių. Čia atradau save, pažinau, išmokau būti savimi. Supratau, ką noriu pasiekti ir koks yra mano gyvenimo tikslas. Esu dėkinga mokytojams. Sunku bus visa palikti... Dar grįšiu čia... Bendrausiu... Grįšiu savo mintimis ir išgyvenimais... Čia liks mano širdis. Greta Bertauskaitė: Paskutiniai 12-tieji metai mokykloje, manau, bus patys sunkiausi. Jau dabar morališkai ruošiuosi sunkiam ir ilgam mokymuisi. Stengsiuosi atiduoti visas savo jėgas susikaupimui ir valios stiprybei. Noriu gerai išlaikyti egzaminus ir įstoti Vilniuje į Mykolo Riomerio universitetą. Mano svajonė studijuoti tarptautinę teisę. Atkakliai sieksiu ją įgyvendinti. Manau, jog esu morališkai pasirengusi ir pakankamai motyvuota priimti šių mokslo metų iššūkius. Nauji veidai gimnazijoje Šioje gimnazijoje mokosi ryškių šunybių nekrečiantys mokiniai,- taip kalbėjo naujoji mūsų fizikos mokytoja Algutė Nijolė Kaubrienė. Nemažai metų vaikščiojau į šitą mokyklą kaip mama, o dabar atėjau kaip mokytoja, - atviravo fizikos mokytoja, tad tai tarsi sugrįžimas į seną, gerai pažįstamą mokyklą. Anksčiau mokytoja dirbo Versmės vidurinėje mokykloje, tačiau neišgyvena perėjimo į naują mokyklą krizės, nes čia dirba labai dėmesingi ir malonūs kolegos. Paklausta, kaip apibūdintų mokytojo darbą, mokytoja atsakė, kad tai įdomus, bet tuo pačiu metu ir labai sunkus darbas. Visuomet galvojau, kad mokiniai yra geriausia visuomenės dalis, tik po to juos gyvenimas pakeičia. Todėl ir bendrauju kaip su geriausiais. Laikausi nuomonės, kad blogas gali būti tik poelgis, bet ne pats žmogus, kalbėjo mokytoja. Mūsų gimnazijos mokytojų gretas papildė nauja tikybos mokytoja Kristina Šiaulienė, anksčiau dirbusi Ąžuolyno gimnazijoje. Pirmasis mokytojos įspūdis, atėjus į šią gimnaziją, išties geras. Žemynoje dirbantys mokytojai draugiški, mieli ir šaunūs žmonės (gal tik mokiniai kartais to nepastebi), pasiruošę padėti ir išklausyti, kalbėjo mokytoja. - Na, o mokytojo darbas tai pašaukimas, kuriame svarbiausia pasitikėjimas ir ramybė. (tęsinys 6psl.) Gimnazistai!!! Kaip atrodys laikraštis 7 laipteliai priklauso nuo mūsų visų. Lengviausia kritikuoti. Rašykite, siūlykite, fotografuokite, šaržuokite, kurkite!!! Laukiame Jūsų darbų!!! 5

6 Kita mūsų nauja mokytoja, su kuria susipažinome, yra anglų mokytoja Natalija Objedkina, atėjusi iš Pajūrio vidurinės mokyklos. Man patinka dirbti Žemynos gimnazijoje kalbėjo mokytoja, - čia ne tik kolektyvas, bet ir mokiniai yra labai draugiški bei geranoriški. Matyti, kad čia vyrauja demokratija, yra labai geri santykiai tarp mokytojų ir mokinių. Mokytojai teikia žinių, o mokiniai noriai jas priima. Daugelis jaunų žmonių nori dirbti, supranta, kad užsienio kalba yra svarbus dalykas. Tuo ir baigsime trumpą pažintį su naujais mokytojais mūsų gimnazijoje. Mums visiems yra labai malonu, kai mokykloje atsiranda naujų veidų - ne tik mokinių, bet ir mokytojų. Viktorija Norvaišaitė 4 e klasė Keliaujame Panemunės pilys Rugsėjo 26 dieną geriausi mokyklos mokiniai išsiruošė apžiūrėti Lietuvos grožybių - pilių ant Nemuno kranto. Pilnas keliauninkų autobusas pajudėjo iš Klaipėdos. Mus visus, tik įsitaisiusius savo vietose, pasveikino mokytoja Dalia Samuitienė, kuriai kompaniją palaikė chemijos mokytoja Marytė Latakienė ir lietuvių kalbos mokytoja Laima Tupikienė. Visi buvome puikiai nusiteikę - juk laukė puiki diena! Pirmiausia mūsų laukė Panemunės pilis. Tačiau kol ją pasiekėme, vairuotojas, paprašytas mokytojų, pervežė mus per vieną didžiausių Lietuvos tiltų - tiltą per Nemuną prie Jurbarko. Juokavome, kad visos merginos, esančios autobuse, dabar... išteka! Juk toks vestuvių paprotys: jaunikis turi pernešti nuotaką per tiltą. Važiuojant tiltu atsivėrė pasakiškas Nemuno vaizdas. Toliau traukėme Panemune keliu Jurabarkas - Kaunas. Grožėjomes rudenine gamta. Pagaliau pasiekėme Panemunės pilį. Apėjome ją, jau apgriuvusią, apžiūrėjome teritoriją. Svarstėme, jog medžių skardis, esantis priešais pilį nuo Nemuno pusės, turėjo savo paskirtį : apsunkinti priešams kelią link pilies. Toliau - Raudonės pilis! Iš tiesų visi nustebome išgirdę, jog Raudonės pilyje dabar veikia mokykla. Tarpusavyje pasvajojome, kaip įdomu būtų mokytis pilyje. Link Raudonės pilies autobusu kilome siauru takučiu į kalną. Apėję aplink pilį, nusprendėme pakilti į pilies bokštą. Siauručiai ir statūs laiptukai į bokšto viršūnę atėmė daug jėgų, tačiau visgi vaizdas, dėl kurio tiek lipome, išties pribloškė : kokie gražūs Nemuno krantai! Ir ne bet kur, o čia, mūsų Lietuvoje! Fotosesija buvo tiesiog neišvengiama - vieni kitus fotografavome pasakiškame fone. 6

7 Pasvajojome, jog būdami šios mokyklos mokiniai, būtent ant pilies bokšto leistumėme pertraukas. Ech, bet tie laiptai!.. Dabar patraukėme link Veliuonos, kuri kadaise Lietuvoje buvo tokia svarbi kaip dabar Europoje Briuselis! Na, o pamatę, kokius kalnus mums vėl teks įveikti, nusprendėme, kad tikrai esame verti dešimtuko iš kūno kultūros! Pirmiausia lipome į kalną, ant kurio buvo nužudytas ir, manoma, yra palaidotas pats Gediminas. Dėl to kalnas vadinasi Gedimino kapo kalnu. Kitoje pusėje - Veliuonos pilies piliakalnis, į kurį laiptais taip pat lipome uždusę. Dabar jau važiavome į Kauno Pažaislio vienuolyną. Mus pasitiko įdomi vienuolė, kuri smulkiai išdėstė visą šio vienuolyno istoriją ir su malonumu vedė mus jo pažiūrėti. Vienuolyno rūsyje apžiūrėjome kriptas, vėliau patį vienuolyną iš vidaus. Tiesą sakant, jame lankiausi jau mažiausiai trečią kartą, tačiau kaskart sužinau vis kažką naujo. Kaune šūsnis ekskursantų iš autobuso pasipylė prie pat Akropolio. Patraukėme ant vadinamojo Akropolio stogo - paskutinio mašinų stovėjimo garažo aukšto, nuo kurio matosi Kauno ir šalia esančios Nemuno salos panorama. Dėkodami už kelionę dvyliktokai Linas ir Indra mokytojai Daliai Samuitienei padovanojo angelą, kuris papildė didžiulę jos angelų kolekciją. Vakarop jau riedėjome namų link. Visi kupini įspūdžių, vis dar gerai nusiteikę, nepavargę ir linksmi. Autobuse skambėjo juokas, vyko žaidimai. Šiandien daug patirta ir pamatyta! Greta Gaidauskaitė 4 a klasė Susipažinkime Tomis ir Robis nemoka dainuot!!! - daugeliui gimnazijoje yra pažįstamos ne tik šios dainos eilutės, bet ir atlikėjai 4 a muzikinė grupė. Jos vokalistė Greta Seiliūtė sutiko trumpai pristatyti savo draugus. Kaip ir visos geros istorijos, taip ir ši prasidėjo nuo pradžios. Dvi mokinės Nataša ir Greta, įkvėptos Žalvarinio dainų, nusprendė traukti sutartines. Muzikos mokytojas Pranas Mačernis buvo sužavėtas mūsų idėjos. Netrukus prie dueto prisijungė ir dar keli balsingi ir muzikalūs bendraklasiai: Agnė, Augustė, Emilija ir Tomas. Vėliau mūsų gretas papildė grupės bosas Domas, būgnininkas Šarūnas ir vokalistė Rūta. Nataša, baigusi pagrindinio ugdymo programą mūsų mokykloje, išėjo toliau mokytis į kitą ir grupę paliko. Mes ėmėme savaip interpretuoti liaudies dainas. Nors medalių nenešiojam, bet už pasirodymus ne mokykloje esam sulaukę palankių vertinimų, o 2007 metų pavasarį 3 a klasė pripažinta talentingiausia mokykloje. Beje, nei vienas grupės narys neturi muzikinio išsilavinimo. 7

8 Pernai žiemą nuo grupės, kaip atskiras projektėlis, atsiskyrė Greta Seiliūtė, Domas Prušinskas, Tomas Malčius ir Šarūnas Dingaitis ir sukūrė dabartinę Žemynos gimnazijos dainą. Savaime suprantama, padėjo ir kitų grupės narių palaikymas bei nuoširdūs patarimai. Šiuo metu grupės muzikinė veikla šiek tiek aprimusi, nes tenka daugiau laiko ir jėgų skirti mokslams, bet tikėkimės, kad ji dar pradžiugins klausytojų ausis ir širdis naujom melodijom ir dainom. Trumpas naujienų kaleidoskopas Rugsėjo pirmąją savaitę grupė mūsų mokinių ir mokytojų lankėsi Vokietijoje tai tradicinis projekto Tarptautiniai santykiai vizitas. Spalio pirmoje dekadoje Žemynoje intensyviai virė krikštynų procesas. Kūrybingumo, ištvermės, drąsos ir kitokios dvasios stiprybės pareikalavęs renginys finišavo spalio 19 dieną aktų salėje praūžusiu pirmokėlių susipažinimo vakaru, kuris baigėsi diskoteka. Spalio mėnesį gimnazijoje vyko tarptautinis meno projektas Tavo kelias tarp dangaus ir žemės, inicijuotas dailės mokytojos Giedrės Pulokienės. Įspūdingi dailės ir fotografijos darbai papuošė mokyklą, o nekasdieniška patirtis ir bendravimas su bendraminčiais iš Rusijos praturtino dvasiškai. Auksinės mintys iš rašinių Lietuvių tautosakoje yra gerai žinomas krūtinės simbolis. Juodu flirtavosi kelias minutes. Nesvarbu, kad nuoga mergaitė ir ji gali būti protinga. Krūtinė siūbuoja, daužosi. Pirmąją eilutę ( Tarp marių plačių kad užtraukia vilnis ) galėtume interpretuoti taip: marios tai rusai, o vilnis lietuviai. Tikrai visi prisimename mažą sušlapusią katytę knygoje Kliudžiau, kurią nušovė mažas berniūkštis. Maironis pasaulinio garso menininkas, poetas, tarsi stabas lietuvių poezijai. Gerai žinomas daugelyje šalių tiek savo tapytais paveikslais, tiek eilėraščiais ir pasakomis. Šis kūrinys pažiūri tau giliai į širdį ir paleidžia ten tūnantį žvėrį patriotizmą. Maironis didžiausias romantizmo atstovas simbolistas. Vaizdas, buvęs niūrus ir vienišas, tampa linksmu, šiltu, energingu vaizdu. Lietuva tai lyg ta nuoga mergaitė ant akmens, o Rusija lyg subrendęs ir protingas vyras, žinantis, ko reikia siekti gyvenime. Numerį ruošė Augustina Gylytė, Agnė Graikšaitė, Indrė Indriuškaitė, Viktorija Norvaišaitė ir Ramunė Liaugminaitė 8