Besimokančių mokyklų tinklų (BMT) modelio kūrimo programos septynių probleminių grupių problemų sprendimo kelių modelių analizė

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Besimokančių mokyklų tinklų (BMT) modelio kūrimo programos septynių probleminių grupių problemų sprendimo kelių modelių analizė"

Transkriptas

1 Besimokančių mokyklų tinklų (BMT) modelio kūrimo programos septynių probleminių grupių problemų sprendimo kelių modelių analizė Ataskaita VYKDYTOJŲ SĄRAŠAS: Gintautas Cibulskas Roma Jackūnienė Regina Sakalauskienė Albina Vilimienė Berita Simonaitienė (darbo grupės vadovas) Utena 2010

2 TURINYS ĮVADAS Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programos analizės metodika Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija analizė BMT programos vertintojas ekspertas dr. Gintautas Cibulskas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija patirties pristatymas ir analizė Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija analizės apibendrinimas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas analizė BMT programos vertintoja ekspertė Roma Jackūnienė Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas patirties pristatymas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas analizės apibendrinimas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija vertybė ir galimybių raktas analizė BMT programos vertintoja ekspertė Regina Sakalauskienė Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija vertybė ir galimybių raktas patirties pristatymas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija vertybė ir galimybių raktas apibendrinimas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas analizė BMT programos vertintoja ekspertė Albina Vilimienė Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas patirties pristatymas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas apibendrinimas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymo(-si) proceso tobulinimas bendraujant ir bendradarbiaujant interesų grupėms analizė BMT programos vertintojas ekspertas dr. Gintautas Cibulskas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymo(-si) proceso tobulinimas bendraujant ir bendradarbiaujant interesų grupėms patirties pristatymas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymo(-si) proceso tobulinimas bendraujant ir bendradarbiaujant interesų grupėms analizės apibendrinimas Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas ugdymo procese analizė BMT programos vertintoja ekspertė Regina Sakalauskienė Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Saugios ugdymo aplinkos kūrimas mokykloje analizė BMT programos vertintoja ekspertė dr. Berita Simonaitienė Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programos analizės apibendrinantys rezultatai Rekomendacijos projektui...48 Literatūra...51 Priedai...52

3 ĮVADAS metais vykdytos nacionalinės programos Lietuvos bendrojo lavinimo Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimas paskirtis paskatinti mokyklų tobulinimą(si), kokybės į(si)vertinimą ir prioritetų nustatymą, į tobulinimo procesą įtraukiant visus mokytojus. Todėl siekiant suburti ir motyvuoti visus mokyklos darbuotojus, projekte dalyvaujančiose mokyklose buvo siekiama sukurti mokymosi veikti mokykloje komandas, kurios projekto metu mokėsi, kaip nustatyti mokyklos raidos prioritetus, kaip numatyti tobulinimo strategiją ir įvertinti pasiektus tikslus bei uždavinius. Nacionalinės BMT bandomosios programos metu metais siekta ir tikėtasi, kad mokyklų komandos taps bendradarbiavimo mokyklų viduje pagalbininkėmis, įsitrauks į mokyklų valdymo veiklą, kurs ir vystys mokyklų bendruomenes, kurios kartu spręs kilusias problemas ir bendradarbiaus su kitų projekte dalyvaujančių mokyklų bendruomenėmis, naudosis vienos kitų patirtimi, suteikdamos vienos kitoms naujų idėjų bei kurdamos palankią naujovėms įgyvendinti aplinką. Šioje programoje akcentuojamas pačių mokyklų gebėjimas valdyti pokyčius, išmokti dirbti bendradarbiaujant, į tobulinimo procesą įtraukiant visus mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus, siekiant bendro tikslo. Projekto metu mokyklos mokėsi tinkluose spręsdamos aktualias jų mokyklos problemas. Mokyklų komandos buvo susitelkusios į septynias grupes, kiekvienoje grupėje buvo sprendžiamos panašaus pobūdžio ir turinio problemos. Mokyklų, dalyvavusių projekte, mokymosi tinkluose sprendžiant aktualias problemas patirtis buvo apibendrinta leidinyje Septynios besimokančių mokyklų istorijos, kuris tapo svarbiu duomenų šaltiniu Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programos vertinimui. Tikslas: Atlikti Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programos septynių probleminių grupių problemų sprendimo kelių modelių analizę, kurioje atsispindės keliai ir galimybės, kaip mokykloms bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant iškylančias problemas; Pateikti modelio programų įvertinimą, kaip taikant BMT bendradarbiavimą galima spręsti problemas ir tobulinti mokyklą siekiant ugdymo kokybės. BMT modelio kūrimo programos analizei ir vertinimui panaudotos projekte Lietuvos bendrojo lavinimo Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programa dalyvavusių mokyklų parengtos mokyklų mokymosi tinkluose sprendžiant aktualias problemas veiklos ataskaitos ir publikuotos leidinyje Septynios besimokančių mokyklų istorijos. Šios ataskaitos studijuotos ir analizuotos, siekiant nustatyti, kaip mokykloms sekėsi mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant iškylančias problemas ir, remiantis analizės duomenimis, pateikti įvertinimą, ar mokyklų veikloje, kuri vykdyta projekto metu ir aprašyta ataskaitoje, randame besimokančios organizacijos, veikiančios tinkle, bruožų, ar mokyklos savo esme priartėjo prie BMT modelio?

4 Svarbu pabrėžti, kad mokyklų, dalyvaujančių projekte, mokymasis tinkluose buvo tikslingas jos aktualizavo problemą ir bandė ją spręsti sutelkusios pastangas ir išteklius į tinklą. Atliekant septynių probleminių grupių problemų sprendimo kelių modelių analizę, siekta nustatyti, ar sukurtas problemos sprendimo modelis, ar mokyklų dalyvavimo patirtis pristatyta taip, kad ji gali tapti mokymosi tinkluose spręsti problemas vertingu mokymosi šaltiniu. Svarbiausios sąvokos: 1. Besimokančių mokyklų tinklas (BMT) - tai mokyklų bendradarbiavimo forma arba sistema (susitikimai, seminarai, konsultacijos, neformalūs susitikimai dalinantis patirtimi ir pan.), padedanti mokykloms spręsti kylančias problemas ir dalytis gerąja patirtimi, veiksmingai diegti naujoves. 2. BMT mokykla - mokykla, apsisprendusi dalyvauti BMT programoje ir spręsti išsikeltą uždavinį. BMT mokykla - tai besimokanti organizacija. Programoje dalyvaujanti mokykla iškelia uždavinį tapti besimokančia organizacija, kurioje visas pedagogų kolektyvas mokosi, kelia pedagoginę kvalifikaciją, tobulina mokyklos kaip vieningos ugdymo institucijos darbą. Kurdami ir palaikydami teigiamą mokymosi aplinką, mokyklos bendruomenės nariai įtraukiami į mokymosi procesą. 3. BMT mokyklos komanda - mokyklos pedagogų grupė, susibūrusi į organizuotą komandą išsikeltam tikslui siekti, konkrečiam uždaviniui mokykloje spręsti. Mokyklos komanda atstovauja mokyklai bendruose BMT renginiuose, užtikrina mokyklos bendradarbiavimą su kitomis BMT mokyklomis ir organizuoja BMT veiklą mokykloje. 4. BMT koordinatorius - tai asmuo (darbuotojas), palaikantis ryšius su probleminės grupės mokyklomis, planuojantis ir organizuojantis susitikimus, konsultacijas, seminarus mokykloms. 5. BMT ekspertas - tai asmuo (specialistas), konsultuojantis mokyklų komandas, vedantis seminarus ir teikiantis kitokią metodinę pagalbą. 6. BMT bandomoji programa Besimokančių mokyklų tinklų programa vykdyta. pagal Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų (BMT) modelio kūrimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK BMT1 programa Besimokančių mokyklų tinklų kūrimo vietose (savivaldybėje, regione) bandomoji programa. Programos kūrime dalyvaus mokyklos dalyvavusios bandomojoje programoje. 8. BMT2 programa projekto eigoje koreguojama Besimokančių mokyklų tinklų pilotinė programa ir parengta galutinė programa. Programos kūrime dalyvaus naujos 84 mokyklos.

5 1. Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programos analizės metodika Programos skėtinis pavadinimas Lietuvos bendrojo lavinimo Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimas. Kuriant Besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programos septynių probleminių grupių problemų sprendimo kelių modelių analizės kriterijus, siekta nustatyti, ar sukurtas problemos sprendimo modelis, ar grupė kūrė ir vystė tinklą, ar mokyklų dalyvavimo patirtis pristatyta taip, kad ji gali tapti mokymosi tinkluose spręsti problemas vertingu mokymosi šaltiniu. Atliekant Besimokančių mokyklų septynių probleminių grupių problemų sprendimo kelių modelių analizę vertintas kiekvienos dalies, skirtos vienai iš septynių problemų sprendimo modeliui, struktūra ir turinys: Ar mokyklos nuosekliai aprašė savo veiklą projekte? Ar yra sukurtas problemos sprendimo modelis? Ar mokyklų patirtis pristatyta taip, kad tapo mokymosi tinkluose spręsti problemas vertingu mokymosi šaltiniu? Be to, tikslingai orientuotasi į mokyklos kaip besimokančios organizacijos požymių raiškos paieškas, t.y. siekta išsiaiškinti ar mokyklų mokymasis tinkluose sprendžiant aktualias problemas išryškino, atskleidė besimokančios organizacijos bruožus, ar galime jų raišką aptikti mokyklų veikloje projekto metu. Šiam tyrimui buvo adaptuoti jau išskirti ir teoriškai pagrįsti mokyklos, kaip besimokančios organizacijos bruožų raiškos kriterijai (B.Simonaitienė, 2003), akcentuojant ir išskiriant požymius, kurie liudytų besimokančios organizacijos bruožo raišką. Kriterijus (gr. kriterion) vertinimo pagrindas, saikas, matas (Tarptautinių žodžių žodynas. - V., 1985, p. 273); daiktams išskirti požymis, taisyklė, matas, saikas (Lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, prieiga apibendrinus tai požymis, pagal kurį kas nors vertinama, nustatoma, klasifikuojama. Kas būdinga besimokančiai organizacijai? Besimokančios organizacijos (toliau BO) koncepcija yra sąlyginai nauja ir ypač aktyviai svarstoma paskutiniais dešimtmečiais, kaip itin svarbi ir reikšminga verslo, švietimo ir visuomeninių organizacijų vadyboje. Ji pakeitė biurokratinę paradigmą triumfavusią Vakarų civilizacijoje paskutinius 200 metų. Besimokanti organizacija nuolat apmąsto įgytą patirtį ir veiklos perspektyvas, gautus duomenis verčia į žinias, perduodamas, prieinamas ir suprantamas visiems organizacijos nariams bei reikšmingas sprendimams priimti ir organizacijos esminiams tikslams pasiekti.

6 Akcentuotina tai, jog šių procesų veikėjai nėra tik vadovai. Šiuose procesuose aktyvūs yra visi organizacijos nariai: vadovai, aukštos kvalifikacijos specialistai, pagalbinis ir aptarnaujantis personalas (Simonaitienė, 2003). Kokių požymių raiškos ieškota mokyklų veiklos ataskaitose? Kokiais ypatumais, kokiais veiklos bruožais turi pasižymėti mokykla, kuri vertina mokymąsi? Kokie yra esminiai mokyklos besimokančios organizacijos bruožai, kurių raiškos bus ieškoma mokyklų ataskaitose, publikuotose knygoje Septynios besimokančių mokyklų istorijos? Besimokanti organizacija žino, ko ji siekia. Klausimai kur link mes norime judėti, kokie norime būti, kas yra itin svarbu ir reikšminga mūsų organizacijai, kaip įveiksime tą atstumą nuo esamo prie geidžiamo? yra beveik rutininiai klausimai besimokančioje organizacijoje. Fullan (1998) pateikia labai originalią vizijos kūrimo interpretaciją: kuriama vizija išreiškia mūsų nepasitenkinimą tuo, kas egzistuoja dabar; vizija formuojasi, kai bandome žodžiais išreikšti, kas mums yra svarbu. Kitaip tariant, išsakant svajones, abejones, nerimą, erzinančius arba geidžiamus dalykus, po kruopelę, diena po dienos, renkamas norimos, siekiamos organizacijos vaizdas. Analizuojant mokyklų ataskaitas, ieškota požymių, kurie parodytų, ar projekto metu svarstyta mokyklos vystimosi perspektyva (mokyklos strategija, vizija, tikslai, uždaviniai)? Ar generuotos mokyklos vystimosi idėjos? Mokyklai besimokančiai organizacijai itin svarbu kurti palankią bendradarbiavimo terpę, vengti prievartos ir nurodymų kas, su kuo ir kaip turi bendradarbiauti, skatinti organizacijos narius produktyviai ir prasmingai bendradarbiauti, prisiimti įsipareigojimus dėl indėlio siekiant organizacijos tikslų bei priimant svarbius sprendimus. Bendra veikla be siekiamo rezultato turėtų būti išnaudojama kaip galimybė mokytis tobulinant savas profesines galias, plėtojant bendrą visos mokyklos veiklą ir siekiant pagrindinio ugdymo tikslo. Labai svarbu, kad besimokančioje mokykloje būtų puoselėjami partnerystės santykiai dalijamasi idėjomis, kreipiamasi pagalbos į kolegas, teikiama parama, organizuojama bendra veikla Besimokanti organizacija kuria tinklus, sąjungas, projektus savo viduje ir su išorės partneriais. Tinklo partneriai gali būti labai įvairūs: panašaus profilio organizacijos, kitokia veikla užsiimančios organizacijos, aukštojo institucijos, valdžios struktūros ir kt., tačiau partneryste siekiama tobulinti organizacijos veiklą. Pavyzdžiui, dalyko mokytojai, klasės auklėtojai, socialiniai pedagogai, mokyklų vadovai, projektų koordinatoriai, būdami specifinės srities specialistai, savo veiklai tobulinti gali ieškoti kitų, ta pačia veikla užsiimančių, specialistų. Gali ir pati organizacija kaip savarankiška struktūra tapti praktikos tinklo nare, pavyzdžiui, jei mokykla į ugdymo turinį yra integravusi europines, darnaus vystymosi, gabių vaikų ugdymo ar pan. dimensijas arba jos veikla pasižymi specifiniai originaliai bruožais (pvz., iniciatyvi mokykla, kaimo gimnazija ar pan.) ji gali ieškoti panašius siekius ir patirtį turinčių mokyklų ir jungtis į egzistuojantį tinklą arba inicijuoti naują, tapdama tinklo koordinatore.

7 Analizuojant mokyklų ataskaitas ieškota požymių, kurie parodytų: Ar projekto metu siekta kurti ir plėtoti partnerystės santykius organizacijos viduje? Ar projekto metu siekta kurti ir plėtoti partnerystės santykius su išorėje esančiomis organizacijomis? Mokyklai, siekiančiai besimokančios organizacijos būvio, itin svarbu gebėti efektyviai rinkti, vertinti ir skleisti informaciją organizacijos viduje. Organizacija ir jos nariai turi gebėti esant informacijos stokai greitai aptikti kompetentingiausią informacijos šaltinį, atrinkti tik svarbią ir aktualią organizacijai informaciją bei paskleisti ją organizacijos viduje. Kitas svarbus dalykas informacijos mainai. Besimokanti organizacija ne tik priima, bet ir teikia informaciją apie save: pasiekimus, kultūros normas, tradicijas, ateities planus. Besimokanti mokykla tampa aktyvia informacijos mainų dalyve, mokymosi ir studijų objektu kitoms organizacijoms. Informavimo būdą ji taip pat gali rinktis labai įvairų: konsultacijos, vizitai, interneto svetainė, leidinys, tyrimai ir jų publikavimas ir t.t. Analizuojant mokyklų ataskaitas ieškota požymių, kurie parodytų, ar mokykla savo patirtį, įgytą projekte, viešino ir sklaidė kitiems? Mokyklai, siekiančiai besimokančios organizacijos būvio, itin svarbu kurti ir puoselėti mokymąsi palaikantį klimatą kaip prielaidą įsisavinti organizacijoje sukauptas žinias, kaip sąlygą naujovėms patekti į organizaciją. Mokykloje turi būti skatinamas mokymasis veikloje (veikiant), skatinama veiklos refleksija, savos veiklos tobulinimo tyrimai, skatinama rizika, eksperimentai, naujovės. Mokytojai turi jausti leidimą suklysti, nes besimokančioje organizacijoje klaidos išnaudojamos kaip mokymosi galimybė. Svarbu, kad mokyklose būtų gilinamos žinios ir supratimas apie mokymąsi, mokymosi stilius, mokymosi būdus, tobulinami mokymosi mokytis gebėjimai. Analizuojant mokyklų ataskaitas ieškota požymių, kurie parodytų: Ar mokykloje buvo skatinamas ir palaikomas mokymasis (pvz., akcentuojami mokytojo profesionalumo reikalavimai, teikiama parama kitų patirtį perimantiem ar naujoves diegiantiems kolegoms, skatinama nauja,, dar nebandyta veikla, suprantama, kad nauja veikla gali būti lydima klaidų ir pan.)? Ar projekto metu buvo skatinama mokytojo veiklos refleksija? Ar ataskaitoje yra mokytojo refleksijos pavyzdžių, įrodymų? Ar projekto metu vykdyti pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimai? Ar ataskaitoje yra vykdytų pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimų pavyzdžių, įrodymų?

8 Ugdymo programa reiškia edukacinio proceso visumą, visą institucijos ugdymo sistemą: tiek suplanuotą (t.y. ugdymo tikslus, turinį, metodus, šaltinius ir t.t.), tiek nematomą, slaptąją švietimo programą, tai, ko moksleiviai išties išmoksta iš moksleivių gyvenimo, be oficialios programos. Mokykloje besimokančioje organizacijoje siekiama, ieškoma daug sudėtingesnių pamokos ir kitų mokymosi situacijų scenarijų, todėl ši sritis tampa labai svarbiu kiekvieno organizacijos nario mokymosi lauku, siekiant įgyti žinių, naujų įgūdžių bei naujo darbo patirties. Įgyvendinta programa kiekvienoje klasėje yra vis kitokia, ir jai daugiausia įtakos turi mokytojo interpretacija, žinios bei įgūdžiai, moksleivių ypatybės, mokymui skiriami ištekliai (laiko ir medžiagų), vertinimo procesas. Tad ir programos realizavimas reikalauja iš mokytojo mokymosi prieigos. Aoki 1 parodo, kad gali būti du labai skirtingi požiūriai į programos įgyvendinimą. Pirmasis būdingas mokytojui, kuris programos įgyvendinimo nesuvokia kaip mokymosi proceso, kuris neatlieka savo veiklos refleksijos, nemąsto, nevertina, nėra pajėgus arba nejaučia poreikio savarankiškai priimti sprendimų ir labiau linkęs prisitaikyti bei laukti nurodymų iš kitų. Antrasis Aoki pateiktas mokytojo tipas, atvirkščiai, programos įgyvendinimą suvokia kaip nuoseklų ir tęstinį mokymąsi, kuris refleksuoja savo veiklą, ieško geriausių, labiausiai tinkamų mokymo(si) scenarijų, tyrinėja, vertina, analizuoja, diegia švietimo naujoves ir pokyčius ir t.t. Besimokančio mokytojo pozicija arba požiūris į pateiktos programos įgyvendinimą, rodo, kad programos įgyvendinimo procesas reikalauja nuolatinio mokytojo mokymosi, nes situacija jo klasėje nuolat kinta ir nuolat pateikia daugybę galimybių mokytojui mokytis. Analizuojant mokyklų ataskaitas, ieškota požymių, kurie parodytų: ir mokymosi metodų ir būdų, pedagoginių scenarijų kritiška analizė? ir mokymosi metodų ir būdų, pedagoginių scenarijų atnaujinimas ir tobulinimas? Ar projekto metu skirtas dėmesys mokytojų ir moksleivių dialogui, konsultacijoms, pagalbai ir partnerystei? Ar projekto metu kurti ir vystyti dinamiški mokymosi scenarijai, taikant aktyvius, grupinius mokymo(si) metodus ir informacines technologijas? Ar projekto metu ugdyti moksleivių mokymosi mokytis gebėjimai? Kompetentingas, nuolat besimokantis, sau labai reiklus personalas tai skiriamasis mokyklos BO bruožas. Besimokančios organizacijos tyrinėtojai akcentuoja žmonių gebėjimus kaip prielaidą organizacijai būti besimokančia (Senge, 1990; Fullan,1998; Senge, Lucas, Smith, Dutton, Kleiner, 2000; ir kt). Kokie tai gebėjimai? Mokėjimas valdyti save ir kitus, klausinėjimas ir svarstymas yra gebėjimai svarbūs ir būtini kuriant ir vystant 1 Žr. Hopkins, Ainscow, West, 1998, p.52 ( Du priešingi požiūriai į ugdymo programos įgyvendinimą (Aoki, 1984)).

9 organizacijos strategiją, viziją, tikslus ir uždavinius. Šių gebėjimų raiškos būdai: mokėjimas išsikelti realius tikslus, pripažinti atotrūkį tarp siekiamo tikslo ir esamos situacijos bei žinojimas, kaip tą tarpą įveikti, nepasitenkinimas esama situacija ir pasiekimais, nuolatinis galvojimas, kaip tobulinti savo veiklą ir keisti įprastus veikimo būdus. Besimokančioje organizacijoje itin pabrėžiami komunikaciniai gebėjimai ir komandinio darbo gebėjimai. Komunikacinių gebėjimų raiškos būdai: mokėjimas perteikti savo mintis kalba ir raštu formaliose ir neformaliose situacijose, mokėjimas įtikinti kitus žmones bei mokėjimas klausytis kitų. Komandinio darbo gebėjimai pasireiškia kaip mokėjimas pasidalinti ir priimti informaciją, drauge kurti aktualias žinias, ieškoti sprendimų, dalytis atsakomybe ir prisiimti įsipareigojimus. Besimokančios organizacijos nariai turėtų gebėti valdyti informaciją (rinkti, saugoti, analizuoti), įgytas žinias transformuoti į praktinį veiksmą, sieti teorines žinias su praktika, naudotis informacinėmis technologijomis, mokėti užsienio kalbą, kuria teikiama informacija pasauliniuose interneto tinklapiuose, publikuojami mokyklos praktikai aktualių tyrimų rezultatai ir t.t. Mokytojams labai svarbu gebėti valdyti ne tik išorėje, bet ir organizacijos viduje esančią informaciją, t.y. tą informaciją, kuri juda klasėse, kurią teikia moksleiviai kolegos ir kiti kasdieninių situacijų dalyviai. Mokytojas turi būti tyrėjas gebantis stebėti savo klasę, išsiaiškinti moksleivių poreikius, lūkesčius, galimybes, analizuoti savo veiklą, padarytas klaidas ir pasiekimus ir t.t. Mokytojai taip pat turėtų mokėti mokytis, pažinti savo mokymosi stilių, ieškoti naujų žinių ir mokymosi technikų. Analizuojant mokyklų ataskaitas ieškota požymių, kurie parodytų, ar projekto metu buvo ugdomi (tobulinami) šie gebėjimai: Vizijos, arba siekio formulavimo (nusakymo) Komunikaciniai (pvz., dialogo, kito išklausymo, informacijos priėmimo ir perdavimo, kritikos išsakymo ir t.t.) Komandinio darbo Problemų sprendimo Idėjų generavimo Darbo su informaciją Savo veiklos refleksijos Mokytojo tyrėjo Kompiuterinio raštingumo Darbo tinkle ir tinklaveikos Mokymosi mokytis Besimokanti organizacija mokymosi procesus organizuoja tikslingai: žmonės mokosi siekdami įdiegti naujovę, išspręsti problemą, mokosi, nes jiems trūksta žinių ar gebėjimų,

10 reikalingų susidūrus su neįprasta, netipine situacija. Šiame projekte mokyklų jungimasis į tinklą ir mokymasis tinkle buvo skirtas problemų sprendimui. Mokyklų, dalyvaujančių projekte, komandos buvo susitelkusios į septynias grupes. Į grupę jungėsi mokyklos, norinčios spręsti panašaus pobūdžio ir turinio problemas. Mokyklų mokymosi tinkluose sprendžiant aktualias problemas patirtis buvo apibendrinta leidinyje Septynios besimokančių mokyklų istorijos. Leidinio tikslas apibendrinti kiekvienos grupės, sprendžiančios vieną iš septynių problemų, patirtį sukuriant problemos sprendimo modelį bei pateikti metodines rekomendacijas. 2. Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija analizė BMT programos vertintojas ekspertas dr. Gintautas Cibulskas Problemą sprendė: 1. Kauno Veršvų vidurinė mokykla 2. Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija 3. Plungės rajono Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla 4. Skuodo rajono Bartuvos vidurinė mokykla 5. Varėnos rajono Merkinės V. Krėvės gimnazija 6. Vilniaus Gabijos gimnazija 2.1. Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija patirties pristatymas ir analizė Mokymosi motyvacijos problemą sprendusias mokyklas būtų galima padalinti į dvi grupes: ypač motyvuotas mokytis ir, deja, kaip leidžia teigti ataskaitose pateikti duomenys silpniau motyvuotas tobulėti. Kiekvienos mokyklos individuali patirtis sprendžiant konkrečią problemą, o tiksliau konkrečios problemos priežastis, plačiau pristatoma šioje dalyje. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos komanda kartu su kitomis mokyklomis, ištyrusiomis, jog viena svarbiausių problemų jų organizacijose yra mokymosi motyvacijos stoka, nutarė gilintis į šios problemos esmines priežastis. Kauno mokykla išskyrė tokią pagrindinę priežastį mokinių atsakomybė už savo veiklą per pamokas. Ieškodami sprendimo, komandos nariai pritaikė savybių teorijos teiginius, kurios atstovai pabrėžia, kad norint nustatyti efektyviausią veiklos (mokymosi) sritį, kur vaikas būtų stipriai motyvuotas, reikia ne tik efektyviau mokyti, bet ir mokyti, kaip mokytis (cit. iš ataskaitos). Siekdama stiprinti mokinių atsakomybę už savo veiklą pamokų metu, komanda pasirinko tris problemos sprendimo kelius:

11 1. Dalintis seminarų metu gauta informacija, analizuoti tikslinę literatūrą. Pasiektas rezultatas glaudesnis bendradarbiavimas tarp klasėje dirbančių mokytojų, mėginimas spręsti įvardintas problemas; 2. Sutelkti dėmesį į mokinių mokymą mokytis: buvo atnaujintas leidinys Kaip mokytis?, vyko pokalbiai, mokytojai teikė individualią pagalbą; 3. Įtraukti į veiklą mokinių tėvus: buvo pravesti susirinkimai, dalintasi mintimis. Taigi iš parengtos ataskaitos matyti, kad projekto metu buvo koncentruojamasi į esminius dalykus, išskirti ir įgyvendinti konkretūs žingsniai, kuriais tikrai visapusiškai buvo sprendžiama aktuali problema. Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos komanda ganėtinai plačiai įvardino savo organizacijos problemą pamokos planavimas, organizavimas ir vertinimas (cit. iš ataskaitos) ir tai galbūt lėmė, kad tam tikros veiklos nebuvo įgyvendintos projekto metu, o bus vykdomos tik ateityje. Kaip pateikiama ataskaitoje, daugiausiai dėmesio buvo skirta mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Mokytojai turėjo galimybę dalyvauti seminaruose Vertinimo metodikų įvairovė ugdymo procese, Mokinių ugdymo pasiekimų vertinimas Vokietijoje, Skatinimas sudėtinė mokymosi motyvacijos dalis. Mokiniams skirtos veiklos, bendravimas, bendradarbiavimas su tėvais liko ateities planuose. Galima pasidžiaugti, kad ataskaitoje paminėtas numatomas dalijimasis patirtimi su kitomis mokyklomis. Norėdami išsiaiškinti problemą, Plungės rajono Žlibinų Igno Končiaus pagrindinės mokyklos mokytojai taikė interesų grupių ir jų lūkesčių metodą. Išskirta problema mokymosi motyvacijos stoka, o problemos priežastis pamokų planavimo tobulinimas, pagrindinį dėmesį skiriant pamokos pradžiai ir pabaigai (cit. iš ataskaitos). Džiugu, kad norėdami išspręsti problemos pagrindinę priežastį, Žlibinų Igno Končiaus pagrindinės mokyklos mokytojai savo veiklą pamokoje vertino,,voratinklio metodu, reguliariai buvo organizuojami metodiniai pusvalandžiai, vyko atviros pamokos,,kolega kolegai. Taigi mokytojai susitelkė, dalinosi patirtimi, kūrybingai, originaliai stengėsi spręsti problemą. Organizuojant darbą su mokiniais, buvo bandoma į pamoką pažvelgti ir iš mokytojų, ir iš mokinių pozicijų. Pagirtina mintis leisti mokiniams originaliai vertinti mokytojo pamoką skirtingų spalvų delniukais ir tai, kad mokyklos bendruomenė nevengia objektyvios kritikos bei skatina bendravimą ir bendradarbiavimą. Ataskaitoje supažindinama su konkrečiais pavyzdžiais, kaip galima motyvuoti mokinius tiek pamokos pradžioje, tiek leisti jiems atsiskleisti per refleksiją pamokos pabaigoje. Šios mokyklos veiklos ataskaita atspindi beveik visus rezultatus, kurių buvo tikėtasi įgyvendinus BMT tikslus ir uždavinius: mokytojai noriai, aktyviai ėmėsi veiklų, į kurias buvo įtraukta visa mokyklos bendruomenė; sugebėjo įvardyti problemą ir mokėjo ją spręsti, dalinosi patirtimi. Iš pateiktos ataskaitos galima teigti, kad buvo jaučiama bendra ir asmeninė atsakomybė, suderinti mokyklos, individualūs ir komandos poreikiai. Skuodo rajono Bartuvos vidurinės mokyklos komandos manymu, svarbiausia problemos mokymosi motyvacijos stoka priežastis per dideli mokymosi krūviai. Daugiausiai dėmesio buvo skirta darbui su tėvais. Mokykloje taip pat vykdytas auditas, sąmoningai pasirinkus vidaus audito rodiklius, susijusius su pagrindine mokyklos problema. Gavus išvadas, buvo numatyti tolimesni projekto veiklos žingsniai. Ataskaitoje pateikta pakankamai

12 konkrečių ir originalių pagrindinės priežasties sprendimo būdų: mokiniai fiksavo suvestinėse savo namų darbų krūvius, jiems vyko individualios konsultacijos,,pusvalandis be pykčio, šiuolaikiškai buvo organizuotos klasių valandėlės, diskusijos. Akivaizdžios pastangos ir konkretūs darbai matomi prie ataskaitos pridėtoje lentelėje,,skuodo rajono Bartuvos vidurinės mokyklos mokinių mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planas. Galima daryti prielaidą, kad šiandieniniam jaunimui itin patraukliai, motyvuojančiai atrodė surengtas pokalbių šou aktualia tema,,mokykimės mokytis bei akcija,,savaitė be namų darbų. Į veiklas buvo įtraukti visi bendruomenės nariai, tad problema tikrai buvo sprendžiama, įdedant maksimaliai daug pastangų. Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos komanda, taikydama interesų grupių ir jų lūkesčių metodą, išsiaiškino esminę problemą ir jos priežastį: norint motyvuoti mokinius mokytis, reikia tobulinti pamokos planavimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad daugiausia dėmesio buvo skirta mokytojų tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo skatinimui. Tai vienas svarbesnių komandos išsikeltų tikslų. Visi buvo įtraukti į veiklas, padedančias spręsti išsikeltą problemą. Metodinėse grupėse bendravo, bendradarbiavo kalbų, socialinių mokslų, gamtos ir tiksliųjų mokslų, menų ir kūno kultūros dalykų, pradinių klasių mokytojai. Mokyklos komanda trumpoje ataskaitoje savo veiklą vertina teigiamai ir įvardija kaip sėkmingai vykusią, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti konkretesnius pastebėjimus, įvertinimus ir apibendrinimus. Vilniaus Gabijos gimnazijos ataskaitoje, susidedančioje iš kelių sakinių, galima įžvelgti pastangas tobulinti savo vykdomas veiklas bei spręsti kylančius sunkumus. Vertinimas pagrindinės problemos mokymosi motyvacijos stoka priežastis. Gimnazijos komanda sudarė tolesnės veiklos planą, kuriame pateikė problemos sprendimo būdus. Tai atviros pamokos, apklausos raštu, darbas grupėse, dalijimasis gerąja patirtimi su kitomis mokyklomis. Taip pat plane išvardino dalyvius bei tikėtinus rezultatus. Komanda savo darbą vertina teigiamai, nors pripažįsta, kad ne viskas atlikta. Konkretesniems įvertinimams, kaip šiai mokyklai sekėsi projekte, ir rekomendacijoms ateičiai turimos informacijos nepakanka Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija analizės apibendrinimas Visose gyvenimo srityse motyvacija vaidina labai svarbų vaidmenį, nes visi veiksmai dažniausiai atsiranda paskatinti tam tikrų motyvų. Sėkmingas mokymosi procesas taip pat priklauso nuo motyvacijos buvimo, jos stiprumo. L. Jovaišos parengtame Enciklopediniame edukologijos žodyne (2007) teigiama, kad mokymosi motyvacija vidinių mokymosi paskatų sistema. Motyvai gali būti susiję arba nesusiję su mokymosi tikslais. Susijusieji mokymasis tikintis sėkmės, siekiant išvengti nesėkmių ir kiti; nesusijusieji noras nudžiuginti kitus, gauti dovanų ir t.t. Iškilus sunkumams, mokymosi motyvacija gali silpnėti. Išskiriant mokinių mokymosi motyvaciją tėvai, mokytojai yra tie žmonės, kurie privalo padėti, kai dingsta motyvai mokytis bei gali nukreipti besiformuojančią asmenybę teisinga linkme. Skatinimas vienas auklėjimo metodų, stiprinančių veiklos ir elgesio motyvaciją. Įvairių skatinimo

13 priemonių yra pakankamai daug, tačiau svarbu, kad jos būtų parinktos atsakingai, neužmirštant tikrųjų vertybių. Apibendrinant projekte dalyvaujančių mokyklų, kurios sprendė mokymosi motyvacijos problemą veiklas, galima pasidžiaugti, kad bent jau pusė jų buvo akivaizdžiai motyvuotos tobulėti. Plungės rajono Žlibinų Igno Končiaus pagrindinės mokyklos bei Kauno Veršių ir Skuodo rajono Bartuvos vidurinių mokyklų aktyviai vykdomos veiklos, teigiamas nusiteikimas spręsti problemą galėtų būti pavyzdžiu kitoms mokykloms. Pateikta nemažai įrodymų, kad noriai buvo siekiama įgyvendinti projekto tikslus, uždavinius. Šias mokyklas, be abejonių, galima vadinti besimokančiomis organizacijomis, kuriose dirba mokytojai, norintys tobulėti, efektyviai dirbantys komandoje, mokymo (-si) procese taikantys įvairias ugdymo (-si) formas, metodus. Galima pagirti mokyklų komandas, mokytojus už kūrybingumą, originalumą ieškant geriausių sprendimų; smagu, kad jaučiama kiekvieno nario atsakomybė už savo veiklos dalį ir už bendrą pasiektą rezultatą. Visoms mokykloms, o ypač toms, kurioms pritrūko šiek tiek kantrybės, valios ar laiko iki siektų tikslų įgyvendinimo, tiesiog norisi palinkėti dar stipresnės vidinės motyvacijos ir, pasitelkus kūrybingumą, per bendrus nedidelius projektus užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius bei mokytis iš viena kitos patirties. Būtina norėti žengti į priekį ir tikėti savo darbu, nes kitų primestos idėjos ir iš jų gimę rezultatai niekada nebus veiksmingi. 3. Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas analizė BMT programos vertintoja ekspertė Roma Jackūnienė. Problemą sprendė: 1. Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla 2. Kauno rajono Lapių pagrindinė mokykla 3. Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla 4. Panevėžio Saulėtekio vidurinė mokykla 5. Kuršėnų Pavenčių vidurinė mokykla 6. Tauragės rajono Tarailių pagrindinė mokykla 3.1. Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas patirties pristatymas Kaišiadorių A. Brazausko vidurinės mokyklos veiklos ataskaitoje aptikta pakankamai daug įrodymų, kad ši mokykla artėja prie besimokančios organizacijos teorinio modelio, t.y.

14 jos veikloje reiškiasi BO bruožai. Mokykla įsivardino problemą Motyvacijos skatinimas ir jos susiaurinimo etapai vyko užduotis pateikiant metodinėms grupėms, mokinių prezidentūrai. Problemos sprendimas pateiktas aiškiai, išsamiai ir konkrečiai. Pvz., kaip projekto metu siekta kurti ir plėtoti partnerystės santykius: 1. Pranešimas seminare Alytaus Likiškėlių vidurinėje mokykloje tema -,,Mokymosi motyvacijos stiprinimas dirbant su specialiųjų poreikių mokiniais - BMT projekto sudėtinė dalis". 2. Dalyvavimas diskusijose, dalijimasis gerąja patirtimi, kvietimas kitas seminare dalyvaujančias mokyklas (Kaišiadorių Jaunimo, Alytaus Likiškėlių vidurinę, Vilniaus A. Puškino vidurinę mokyklą) prisidėti prie BMT sprendžiamos problemos. 3. Seminaras mokytojams tema: Mokymo ir mokymosi metodų įvairovės įtaka motyvacijai skatinti". 4. Tinkamiausių savo dalyko metodų ir būdų, stiprinančių mokymosi motyvaciją paieška metodinėse grupėse, teminių planų kitiems metams sudarymas (papildant juos naujais metodais ir būdais, atitinkančiais klasės pasirengimo lygmenį). Mokyklos veiklos ataskaitoje analizuojama veiklą, vertinant savo komandą, bendruomenę, o tai ir yra refleksijos elementai. Knygoje pateikti ir metodai, skatinantys mokymosi motyvaciją, o integruotų pamokų Dievų miškas ir kt. aprašymas rodo, kad mokykloje projekto metu galėjo būti ugdomi ir moksleivių mokymosi mokytis gebėjimai. Planai tinkami gerajai patirčiai dar ir todėl, kad juose yra mokytojo vertinimas/refleksija ir mokinių refleksijos pavyzdžiai. Taip pat verta paminėti, jog šiai mokyklai pavyko sėkmingai sukurti bene svarbiausią kaitos prielaidą - mokytojus motyvuojančią aplinką. Tai lėmė: 1. Vadovų entuziazmas. 2. Geri vadovų ir mokytojų tarpusavio santykiai. 3. Kaitos reikalingumo suvokimas 4. Organizuotumas (taupus laiko ir kitų išteklių panaudojimas, efektyvios praktikos ir perėjimai) 5. Tinkamo lygio iššūkiai. 6. Pavyzdžių pateikimas. 7. Aktyvus mokytojų įtraukimas. 8. Įvairovė (formų, metodų, tempo, patirčių, kontekstų). Vertinant šios mokyklos darbą, galima teigti, kad projekto metu pavyko įgyvendinti esminę idėją mokymąsi vidiniame tinkle. Tai lėmė glaudus bendradarbiavimas tarp mokytojų, gerosios patirties sklaida rajono ir respublikos mokykloms. Tikėtina, kad siekti rezultatai: mokymo proceso kaita per metodų įvairovę ir padidėjusi moksleivių mokymosi motyvacija išryškės ateityje.

15 Siekdami spręsti problemą, Lapių pagrindinės mokyklos mokytojai, dirbdami bendradarbiaujančiose grupėse nutarė, kad jų mokykloje mokinių motyvaciją galima būtų palaikyti ir kelti tobulinant gabių ir aktyvių mokinių skatinimo ir ugdymo tvarką. Pirmasis darbas, kurį atliko komanda informacijos apie gabius ir aktyvius mokinius rinkimas, siekiant išsiaiškinti, kokiais būdais mokiniai yra ugdomi ir skatinami kiekvieno mokytojo individualiai. Paskui mokytojai pateikė savo dalyko gabių mokinių sąrašus. Surinktą informaciją apibendrino, gautus rezultatus ir išvadas pateikė mokytojų tarybos posėdyje. Atsižvelgę į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, sudarė mokyklos gabių ir aktyvių mokinių skatinimo tvarką. Galima teigti, kad BMT projektas mokyklai atnešė naudos mokytojai išmoko dirbti bendradarbiaujančiose grupėse, įvardinti problemas, galima teigti, kad mokytojų komunikaciniai gebėjimai projekto metu taip pat buvo ugdomi vyko daug diskusijų, aptarimų, kitų mintys ir idėjos buvo išklausomos. Akcentuoti pažangą galima, nes mokykla tikrai siekia tapti besimokančia organizacija. Tačiau leidinyje Septynios besimokančių mokyklų istorijos apie šią mokyklą informacijos pateikta labai mažai, neatsispindi nei mokytojų refleksija, nei šio tyrimo metu gauti rezultatai, neaišku, ar moksleiviams ši strategija padėjo mokytis. Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla. Stipriausia komandos pusė motyvacija. Komanda naujovių mokykloje iniciatorė, gebanti mokyti ir mokytis, pasidalyti su kitais atradimais, pasiskirstyti darbus, susitarti. Kelias, kurį pasirinko mokykla problemai išspręsti ugdytis metamokymosi kompetenciją mokytis ir mokytojams, ir mokiniams. Mokyklos išgryninta problema Mokymo ir mokymosi stilių suderinamumas", todėl spręsdami šią problemą pirmiausia pradėjo mokytis mokytojai. Ieškojo medžiagos, skaitė įvairius leidinius, diskutavo, dalijos patirtimi, tyrė savo mokymosi stilius. BMT projekte dalyvaujanti mokyklos komanda parengė mokiniams klausimynus, anketas, padėsiančias išsiaiškinti mokymosi stilių ir mokymosi būdą. Seminaro Medžiagos apie mokymosi stilius sklaida ir pasirengimas tyrimui" metu mokytojai susipažino su surinkta medžiaga ir nutarė, kad tyrimas turėtų vykti 5, 7 ir 9 klasėse, o pamatyti pokyčius ir sužinoti, ar tinkamai parinktos mokymosi strategijos padėjo mokiniams ir mokytojams pasiekti geresnių rezultatų būtų galima jau kitais metais. Antras žingsnis buvo mokinių mokymosi stilių tyrimas. Mokymosi stilius tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas. Anot Jansen (2001), kad mokinių, kurie mokosi mėgstamu būdu, mokymosi rezultatai daug geresni. Mokinių mokymosi stilių tyrime dalyvavo 5, 7 ir 9 klasių mokiniai. Norint išsamiau sužinoti apie mokinių mokymosi stilius, buvo parinkti ne vienas, o keli testai. Mokiniai atliko mokymosi stiliaus nustatymo testą, savo gebėjimų profilio nustatymo testą ir atsakė į anketos apie mokymosi būdą klausimus. Taigi mokytojai šiame projekte tobulino savo pedagogines kompetencijas, bendradarbiavo, atliko tyrimą, iš dalies mokėsi ir reflektuoti. Mokinių refleksija vyko kartu su mokytojų refleksija, tai atspindi ir istorijos pamokos pateiktas planas. Galimas ilgalaikis tikslas šiai mokyklai tęsti ir tobulinti metamokymąsi, nuolat ieškant kiekvienam labiausiai tinkamų mokymosi būdų ir stilių.

16 Panevėžio Saulėtekio vidurinė mokykla dalyvaudama BMT programoje išsikėlė tikslą tapti atsakinga bendruomene, sukurti tokį klimatą, kuriame kiekvienas mokytojas įsipareigotų prisidėti prie bendro mokyklos problemos sprendimo. Knygoje mokykla savo problemos kelio sprendimą analizuoja per penkių žmonių komandos išgyvenimus, tobulėjimą, todėl sunku spręsti objektyviai apie mokyklos mokymosi kultūrą, viziją ir strategiją. Tačiau problemos sprendimo procesas aprašytas nuosekliai: dirbdami su informacija, mokytojai galėjo atsiskleisti kaip tyrėjai, komandinis darbas, objektyvus savęs vertinimas taip pat rodo didelę personalo kompetenciją ugdyti gebėjimą mokytis. Šioje mokykloje ypač reikėtų išskirti efektyvią refleksiją savo komandos veiklos apmąstymą ir išvadų formulavimą, kur pabrėžiama, kad kiekvienas mokytojas lyderis. Tai atsispindi ir mokyklos pateiktose BMT programos išvadose: Formuluojant problemas mokytojams turėtų būti sudarytos sąlygos bendradarbiauti. Mokytojų keliamos ir sprendžiamos problemos turi būti artimos mokinio problemoms. Tik bendras problemų sprendimas gali duoti laukiamą rezultatą. Būtina besimokantiems mokytojams numatyti savo kryptį ir tikslus, ieškoti galimybių profesionaliai tenkinti jų poreikius. Kritinis, reflektyvus mąstymas turi padėti numatyti galimybes ir grėsmes. Tinkamai sudarytos sąlygos lemia priimtų sprendimų kokybę, padeda planuoti strategiją. Pozityviam kūrybiškam darbui reikalinga tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo atmosfera. Apibendrindami seminaro teikiamą naudą panevėžiečiai akcentuoja dalijimąsi patirtimi su kitomis mokyklomis. Dalyvaudami besimokančių mokyklų tinklų projekto seminaruose sužinojome, kad panašių problemų turi ir kitų regionų mokyklos, besiskiriančios mokinių skaičiumi, savo statusu, mokinių tėvų socialine padėtimi, mokinių mokymosi motyvacija, mokyklos įtaka vietos bendruomenei. Kiekviena mokykla analizavo savo problemą, jos sprendimo būdus. Buvo įdomu ir naudinga įsigilinti į kitų problemas, kurios mūsų mokyklai nėra prioritetinės, tačiau gana aktualios. Projektas - puiki galimybė kokybiškai bendradarbiauti: Įsitikinome, kad mokytojas turi būti iniciatyvus, nuolat besimokantis, atviras naujovėms, gebantis keistis ir keisti, besidalijantis patirtimi, inicijuojantis problemų sprendimo paieškas. Džiugu, kad projektas bus tęsiamas rašo šios mokyklos komanda. Kuršėnų Pavenčių vidurinė mokykla. Mokyklos, kaip besimokančios organizacijos kriterijų, nagrinėjant šios mokyklos pateiktą medžiagą, rasta pakankamai. Mokykloje gana aukšta mokymosi kultūra, pedagoginio personalo kompetencija, edukacinė aplinka tinka tobulėti kiekvienam šios organizacijos nariui. Mokyklai išsikėlus tikslą pagerinti 10% mokinių (vidutiniškai ir silpnai motyvuotų) mokymosi motyvaciją, apgalvotai pasirinktos priemonės ir veikla. Priemonių numatymas sprendžiant problemą, atliktas tobulinant mokytojų gebėjimus ir kompetencijas: Pakoreguoti teminius ir detaliuosius planus, daugiau dėmesio skiriant sąlygoms, tinkamoms mokinių įgytus gebėjimus taikyti kasdienėje veikloje.

17 Skelbti pamokos tikslus siejant juos su mokinių kasdieniu gyvenimu, patirtimi, interesais. Pamokose taikyti metodus, mokomąsias priemones, skatinančias atlikti užduotis remiantis mokinio patirtimi. Skirti užduotis, susietas su mokinio kasdiene patirtimi. Parinkti mokiniams aktualią pamokos medžiagą. Mokyti mokinius įvertinti savo silpnąsias ir stipriąsias savybes. Aptarti su mokiniais jų silpnąsias ir stipriąsias savybes, numatyti problemų sprendimo būdus. Ugdyti mokinių gebėjimą pristatyti save. Pateikti informaciją apie įvairias profesijas. Veiklos planavimas susietas su Druskininkų seminaro medžiagos studijavimu, seminarų mokykloje organizavimu. Veiklos planų įgyvendinime numatyta mokytojų, bei mokinių refleksija, siekiami rezultatai, todėl akivaizdu, kad veikla buvo įgyvendinta sėkmingai, numatyti tikslai pasiekti, mokykloje sukurta puiki komanda, kuri galėtų telkti naujas grupes mokyklos veiklai planuoti ir įgyvendinti, vidaus auditui atlikti, komandinio darbo konsultacijoms teikti ir t.t. Ateityje reikėtų daugiau laiko skirti projekto tikslų ir naudos suvokimui plėtoti, mokytojų motyvacijai ugdyti. Tauragės rajono Tarailių pagrindinė mokyklos komanda, kaip ir mokyklos bendruomenė, aktyviai dalyvavo seminaruose, sprendė įvardintą problemą. Leidinyje mažai atsispindi mokytojų profesinės kompetencijos augimas, iš pateiktos mokyklos veiklos ataskaitos sunku spręsti, ar buvo skatinamas ir palaikomas mokymasis, tačiau seminaro plane numatyta mokytojų refleksija, mokytojų mokymasis, leidinyje pateiktos mokytojų parengtos pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos. Geriausioji BMT patirtis, įvardinta kaip mokyklos ir grupių veiklos pristatymas BMT seminaruose, seminarų vedimas savo mokykloje, darbas komandoje ir bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis. Mokykloje, kuri siekia tapti besimokančia organizacija, svarbu būtų tobulinti savo kompetencijas, kurias galima tapatinti su ypač giliu žinių įsisavinimu, aukšta mokinių mokymosi rezultatų kokybe. Sunku tikėtis išugdyti kompetencijas netaikant aktyvių mokymo metodų, integruoto mokymo, mokymosi bendradarbiaujant, todėl dalyvavimas šiame projekte, mokyklai jau yra laimėjimas, nes buvo ugdomos specialiosios mokytojų profesinės kompetencijos, gebėjimas organizuoti savo mokymąsi individualiai ir grupėje, gebėjimas įvertinti profesinės praktikos privalumus ir trūkumus. Planai, ketinimai ir siekiai dar neįrodo, kad mokykla priartėjo prie teorinio BO modelio, tad šiai mokyklai prasminga būtų dalyvauti kitame BMT etape, tęsti planuotą veiklą ir pristatyti pasiekimus ir laimėjimus, kaip įrodymą, kad mokyklos veikloje jau reiškiasi besimokančios organizacijos bruožai.

18 3.2. Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas analizės apibendrinimas Besimokančių mokyklų tinklų projektas naujas reiškinys, Lietuvos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, siejantis pačių mokyklų norą įgyvendinti pokyčius su mokyklos komandos gebėjimu spręsti problemas ir kartu tobulinti mokyklos gebėjimus valdyti kaitą, diegti naujausias mokymo ir mokymosi idėjas. Besimokančios organizacijos koncepcija rekomenduoja, kad visi mokytojai prisiimtų atsakomybę už organizacijos tobulinimą, profesionalų ugdymo programos realizavimą ir sėkmingą mokymąsi. Projekto metu mokyklų komandos buvo suformuotos atsižvelgiant į asmenines mokytojų savybes, profesinius gebėjimus, darbo patirties įgūdžius, norą tobulinti ir atnaujinti savo veiklą (Kuršėnų Pavenčių vidurinė mokykla), siekiant platesnės informacijos sklaidos, komandos nariai buvo surinkti iš įvairių ugdymo koncentrų: pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialaus. Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje komanda suformuota ir iš skirtingų psichologinių tipų žmonių. Tai vertinga komandų subūrimo patirtis, kurią reikėtų taikyti ir tolesniame projekto etape. Mokyklų veiklos ataskaitose trūko mokytojų refleksijos įrodymų. Reflektuodami galime pamatyti dalykus įvairiapusiškai, įžvelgti naujus aspektus, artėti prie tiesos. Kiekviename dalyke glūdi daug prasmių. Ypatingai naudinga pasidalinti savo įžvalgomis su kitu žmogumi ar grupėje. Galima praturtėti ir mokytis vieniems iš kitų. Reflektuodami mes įsisąmoniname savo jausmus bei jų atsiradimo priežastis, todėl tolesniame etape labiau derėtų atkreipti dėmesį į refleksijos plėtojimą: Grupinės refleksijos svarbos supratimas ir išsiaiškinimas mokantis iš patirties. Refleksijos sesijų planavimas. Įgūdžių ir būdų, kurių reikia organizuojant refleksiją, įvertinimas. Refleksijos tikslų ir uždavinių išsiaiškinimas. Žinojimo, kuris kyla iš grupės narių patirties, nustatymas. Gero bendruomenės mikroklimato sukūrimas efektyviai bendraujant. Tik tikslingai plėtojami ir tobulinami refleksijos įgūdžiai tampa įpročiu ir tampa natūralia mokytojo veiklos dalimi. Savęs suvokimas ir įsisąmoninimas konkrečioje situacijoje padeda kontroliuoti situaciją, o mokytojo lūkesčiai (vienas iš įsisąmoninimo elementų) veikia mokinius. Mokytojo savęs įsisąmoninimas - jo pasitenkinimo darbu ir jo prasmingumu išgyvenimo laidas. Vertinant mokyklos mokymosi kultūrą, viziją ir strategiją, nebuvo įrodymų, kad vyko mokyklos vystimosi perspektyvų svarstymai. Todėl tolesniame etape, manau, reikėtų daugiau dėmesio skirti kaitos pokyčiams, kaitos procesą būtina spartinti ir palaikyti: Diegiant bet kurią svarbią naujovę, kuri lems kokius nors pokyčius, reikia, kad kiekvienas ją įgyvendinantis asmuo suteiktų jai savo prasmę.

19 Kaitai reikia laiko: konkrečioms naujovėms įdiegti prireiks dvejų ar trejų, o institucijų lygmens reformoms penkerių ir daugiau metų. Nevertėtų tikėtis, kad visi arba net dauguma žmonių ar grupių pasikeis. Pažangos pasiekiama, kai imamasi veiksmų, įtraukiančių daugelį žmonių. Siekti turėtume daugiau, negu pasiekiama, bet ne tiek, kad žlugtume. Nepaprastai svarbu sumažinti kai kurias pradines išlaidas ir padidinti kai kuriuos apdovanojimus, skirtus įgyvendintojams; Paprastai elgesys pakinta pirmiau už pažiūras ir įsitikinimus, visa tai svarbu įsiminti keliant kvalifikaciją; Būtina suprasti, jog aiškumo, įgūdžių ir įsipareigojimų įgyjama pamažu. ( pagal Michael Fullan) Projekto metu tik iš dalies vyko ugdymo turinio, programų, planų, mokymo ir mokymosi būdų, pedagoginių scenarijų kritiška analizė. Tam vėlgi galėjo turėti įtakos menki mokytojų refleksijos įgūdžiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, ateityje komandas reikėtų mokyti ir lyderystės principų: 1. Sumodeliuoti kaitos kelią. 2. Jausti atsakomybę už bendrą mokyklos mikroklimatą, darbo sėkmę, mokytojų ir mokinių mokymąsi ir tobulėjimą. 3. Įkvėpti bendruomenei bendrą siekiamų rezultatų viziją. 4. Skatinti mokytojus mąstyti apie savo darbą, apie tai, ar kaita vyksta tinkamai. 5. Įgalinti mokytojus veikti. 6. Užtikrinti grįžtamąjį ryšį sau, mokytojams, mokiniams ir tėvams. 7. Padrąsinti mokytojus ir mokinius. Aptariant tai, kas liko neišmokta ir neįsisavinta, pirmiausia pažymėtinos planavime daromos pagrindinės klaidos. Nei mokytojų, nei mokyklos lygmens planavimo negalima kokybiškai pagerinti per trumpą laiką. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia ilgai ir nuosekliai dirbti. Planavimo kultūros kaita vyksta palaipsniui. Akivaizdu, kad mokytojo planavimo gebėjimai negali stipriai pralenkti kitų jo profesinių gebėjimų. Pavyzdžiui, mokytojas, kuris dar nėra įgudęs palaikyti ir stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, vargu ar sugebės gerai planuoti nuostatų ugdymą. Tą patį galima pasakyti ir apie mokyklos planavimo darbą, jis negali vykti kokybiškai žymiai geriau, nei, pavyzdžiui, ugdymas. Norint tobulinti planavimą, reikia atitinkamų pokyčių ir kitose veiklos srityse, tobulinti kitas mokyklos pedagogų kompetencijas ir visą mokyklos vadybą. Tolesniame projekto etape, planavimas bus geras jei pavyks įgyvendinti šiuos uždavinius: 1. Identifikuoti klausimo/problemos sritį.

20 2. Siaurinti iki mokymo uždavinių ir jų įgyvendinimo žingsnių. 3. Tyrinėti klausimą/problemą: Kada iškyla ar pasireiškia? Kam turi įtakos? Kur iškyla ar pasireiškia? 4. Pagalvoti apie priežastis. Pasitarti su kitais mokytojais ir/ar paskaityti literatūrą. 5. Ieškoti sprendimo ir jo įgyvendinimo būdų. 6. Įvardyti rodiklius, kurie patvirtintų veiksmų tikslingumą ir naudingumą. Kaip atsirinkti ir fiksuoti informaciją? Kaip ją analizuoti? Tik tada turėtų vykti mokymas sprendimų įgyvendinimas, tik tada būtų galimas stebėjimas, duomenų/įrodymų rinkimas sprendimams pagrįsti ir refleksija: Surinktų duomenų analizė. Ar pavyko išspręsti problemą? Jei ne, kokie tolesni žingsniai ir veiksmai? Jei taip, kokią kitą problemą bandysite spręsti? Leidinys, surinkęs gerąją mokyklų patirtį apie planavimą ir minėtą reflektavimą atneštų didesnę išliekamąją vertę, nes Septynios besimokančių mokyklų istorijos, manau, parengtos skubotai ir neatspindi visų mokyklose vykusių pokyčių. 4. Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija vertybė ir galimybių raktas analizė BMT programos vertintoja ekspertė Regina Sakalauskienė Problemą sprendė: 1. Anykščių Antano Vienuolio gimnazija 2. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla 3. Klaipėdos Gabijos" pagrindinė mokykla 4. Kupiškio rajono Subačiaus vidurinė mokykla 5. Radviliškio rajono Pašušvio pagrindinė mokykla 6. Visagino Žiburio" pagrindinė mokykla 4.1. Mokyklų mokymosi tinkle sprendžiant problemą Mokymosi motyvacija vertybė ir galimybių raktas patirties pristatymas