Paminëta Vyèio bûrio partizanø þûtis Viekðniø valsèiuje ir didesnëse apylinkëse veikë Ðatrijos rinktinës Vyèio

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Paminëta Vyèio bûrio partizanø þûtis Viekðniø valsèiuje ir didesnëse apylinkëse veikë Ðatrijos rinktinës Vyèio"

Transkriptas

1 LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Trisdeðimt pirmieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. www. lpkts.lt 2019 m. birþelio 14 d. Paminëta Vyèio bûrio partizanø þûtis Viekðniø valsèiuje ir didesnëse apylinkëse veikë Ðatrijos rinktinës Vyèio partizanø bûrys. Bûrio vyrai pristabdë okupantø siautëjimà ir kolonistø këlimàsi á Lietuvos kaimà metø vasarà Maþeikiø MGB sutelkë labai gausø bûrá kariuomenës ið aplinkiniø rajonø ir kaimyninës Latvijos ir birþelio 6-osios ankstø rytà apsupo Purviø ir Ramoniðkiø miðkø masyvà ir artinosi prie partizanø stovyklos. Partizanai atsiðaudydami traukësi. Jie mëtësi ið vieno miðko pakraðèio á kità. Kautyniø metu þuvo penki partizanai. Vëliau juos uþkasë þûties vietoje tame paèiame miðke. Keturi partizanai pateko á nelaisvæ. Stribas Vacys Inta prisiminimuose raðë, jog nukovë 13,,banditø, matyt, prie þuvusiøjø priskaièiavo ir savo þuvusius kareivius. Bûrio vadui Pranui Beleckui-Malûnininkui ir partizanams Stasiui Dimðai-Raiteliui bei Jonui Ðidlauskui-Ðalmui pavyko ið apsupties prasiverþti ir plaukti Ventos upæ. Birþelio 11 dienà jie iðvargæ miegojo krûmuose, buvo apsupti ir þuvo. Neþinoma, kur jø kûnai uþkasti. Birþelio 8 dienà Maþeikiø ðauliø kuopa ir LPKTS Maþeikiø skyriaus pirmininkas Teofilis Januðkevièius organizavo Vyèio bûrio partizanø þûties 70-meèio paminëjimà. Po ðv. Miðiø Maþeikiø Ðvè. Jëzaus Ðirdies baþnyèioje minëjimo dalyviai nuvyko á Viekðniø kapines prie þuvusiø partizanø kapokenotafo. Paminkle áraðyta 10 þuvusiø bûrio partizanø, nors kape yra palaidoti tik trys partizanai: Petras Ðiurkus-Labutis, Adomas Rimkus-Jokûbas ir Antanas Èijunskas-Meðka. Prie kapo prisiminta jø þûties aplinkybës. Ðauliai pagerbë þuvusiø atminimà ðautuvø salvëmis. Toliau dalyviø bûrelis, nuvyko á Purviø miðkà prie penkiø þuvusiø partizanø uþkasimo vietos. Medyje ákelta koplytëlë, pastatytas kryþius, aptvertas tvorele, atnaujintas uþraðas. Netoliese prie kelio pastatytas Atminimo þenklas. Ið lageriø gráþusi partizano motina Kotryna Ðiurkutë ið èia iðsikasë savo sûnaus Petro Ðiurkaus-Kalvio ir Stasio Ðiûðos-Elnio palaikus ir juos slapta palaidojo Ðiaudinës baþnytkaimio kapi- nëse. Likusius tris partizanus á Viekðniø kapines sàjûdieèiai palaidojo tik 1990 Atgimimo metais. Toliau marðrutas nusitæsë á Uþpelkiø kaimà, á Ðiurkiðkes prie paminklinio akmens paskutiniam Vyèio bûrio partizanui Jonui Ðiûðei ir jo ryðininkei Bronei Deniuðienei. Jie þuvo savo bunkeryje apsupti stribø. Èia apie þuvusius partizanus savo prisiminimais ir eilë- mis pasidalino partizano Jono ÐiûðësBalandþio duktë Danutë Vaièiulienë ir partizano sesuo Adolfina ÐiûðaitëAbelkienë. Partizanø jaunø ðirdþiø sudëta auka ant Tëvynës aukuro nebuvo betikslë. Ðiandiena turime laisvà ir nepriklausomà Lietuvà. Albertas RUGINIS Kæstuèio Sidabro nuotrauka Áteikta Adolfo Ramanausko-Vanago premija Geguþës 19 dienà Varënoje vyko kariuomenës ir visuomenës vienybës dienos minëjimas bei Adolfo Ramanausko-Vanago premijos áteikimas. Renginys prasidëjo iðkilminga Didþiosios kunigaikðtienës Birutës ulonø bataliono, Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø, Dainavos apygardos 1-osios rinktinës kariø ir Alytaus apskrities karininko A.Juozapavièiaus ðauliø 1-osios rinktinës jaunøjø ðauliø eisena. Visus dþiugino sausumos pajëgø orkestro pasirodymas, Lietuvos balsas. Vaikai finalininkës Vakarës Jarmalavièiûtës patriotinës dainos. Po iðkilmiø ir sveikinimø lauke veiksmas sikëlë á Varënos kultûros centro salæ. Jau antroji premija áteikta buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui. Jo pastangomis buvo surasti ir gar- bingai laidoti apie ðeðiasdeðimties partizanø palaikai, iðkalti jø vardai paminklø granite, áamþinta daugybë kovotojø þuvimo vietø, organizuotas Laisvës kovø ir kanèiø konkursas moksleiviams ir atlikta daug kitø partizanø pagerbimui skirtø darbø. Apie laisvës kovø prasmæ kalbëjo ir Vytautas Kaziulionis, partizanas Juozas JakavonisTigras, renginyje dalyvavusi A. Ramanausko-Vanago duktë Auksë Skokauskienë. Jautrias dainas ðiai ðventei dovanojo Veronika Povilionienë bei Lietuvos folkloro kapela Ratilai. Prasmingomis natomis nuskambëjo diena, kupina áspûdþiø bei gerø emocijø. Sveikiname premijos laureatà bei visus su praëjusia kariuomenës ir visuomenës vienybës diena! Agita BERÞANSKAITË TS-LKD PKTF pirmininku iðrinktas Arvydas Anuðauskas Posëdyje patvirtinti kandidatai Praëjusá savaitgalá Kaune, Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buveinëje, posëdþiavo Tëvynës sàjungoslietuvos krikðèioniø demokratø partijos Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos taryba, o po posëdþio vyko PKTF ataskaitinë rinkiminë konferencija, kurios metu ketveriems metams frakcijos pirmininku iðrinktas dr. Arvydas Anuðauskas. PKTF tarybos metu frakcijos sekretorë Ona Tamoðaitienë informavo apie siûlytus kandidatus á PKTF pirmi- ninkus: Kandidatai á pirmininkus Rasa Duobaitë-Bumbulienë, Irena Haase ir Vitas Lendraitis atsisakë, tad ðiuo metu liko tik vienas kandidatas Arvydas Anuðauskas. Turime pasiûlyti dar vienà, kad rinkimai bûtø teisëti ir demokratiðki. Gelbëti susidariusià situacijà sutiko Arûnas Barbðys, Klaipëdos miesto vicemeras. Taip pat buvo pristatyti siûlomi kandidatai á frakcijos tarybà ir Etikos ir procedûrø komisijà. Visi kandidatai á TSLKD PKTF pirmininkus, tarybà ir Eti- kos ir procedûrø komisijà buvo patvirtinti bendru sutarimu. Politines aktualijas apþvelgë Seimo narys, TS-LKD PKTF tarybos pirmininkas A. Anuðauskas. Konferencijoje pateiktos ataskaitos PKTF ataskaitinë rinkiminë konferencija tradiciðkai prasidëjo LR himnu bei tylos minute pagerbiant á Amþinybæ iðëjusius frakcijos narius, negráþusius ið tremties ir ákalinimo vietø. Pasitvirtinus darbotvarkæ, Balsø skaièiavimo komisijà ir kitus procedûrinius klau- simus, PKTF pirmininkë Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë pateikë ataskaità, kurià spausdiname atskirai. Etikos ir procedûrø komisijos ataskaità pristatë Eduardas Manovas, informavæs apie Panevëþio skyriaus pareiðkimà 2019 metø kovo 19 dienos protokolà dël frakcijos pirmininko rinkimø. Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë, ieðkodama iðeities ið susidariusios situacijos, sakë, kad galbût ta situacija susiklostë dël patirties procedûriniais klausimais stokos. (keliama á 8 psl.)

2 2 Tremtinys 2019 m. birþelio 14 d. Kodël tuðèioje? Todël, kad realios audros nebuvo. Emocinë audra buvo kilusi tik iðsigandusiose R. Karbauskio ir S. Skvernelio galvose. Juos labai iðgàsdino savivaldybiø tarybø ir merø, prezidento bei Europos parlamento (EP) rinkimø rezultatai. Rinkëjai nuðlavë visas valstieèiø roþines svajones, kad juos vis dar labai myli. Desacija sumaiðë jiems protus ir jie ëmë ðaukti, kad visi jø iðkovojimai þmoniø naudai gali þlugti, jei bus iðrinktas ne jø remiamas prezidentas ir, neduok Dieve, jie pralaimës ir bûsimus Seimo rinkimus. Visai kaip pagal lietuviø liaudies pasakà apie kiðká ir kopûstà: Bëkim, bëkim, dangus griûva. Atseit, jeigu S. Skvernelis nepatenka á antrà prezidento rinkimø turà, jis atsistatydina, o valstieèiai iðeina ið valdanèios daugumos. Tevaldo konservatoriai. Bet kaip gi jie valdys, neturëdami daugumos Seime? Opozicija ir politologai átarë, kad valstieèiø vadai blefuoja, norëdami konsoliduoti savo rinkëjus. Galiausiai jie patys pripaþino, kad audrà tuðèioje stiklinëje sukëlë tyèia. Vadinasi, jie rinkëjus laiko kvailiais, kuriuos galima kiek nori mulkinti, ir jie vis tiek mylës. Tolesnë ávykiø eiga parodë, kad meilë blësta ir galbût negráþtamai. Prisiþaidë. Pagaliau griebësi dar vieno ðiaudo: pasiskelbë, jei surinks daugiausia balsø rinkimuose á EP, tai liks valdþioje. Elgësi kaip kaprizinga panelë. Ir vël pamatë laimës nugarà. Liko treti. Jeigu valstieèiai savo paþadus pasitraukti ið valdþios ávykdytø lauktø prieðlaikiniai Seimo rinkimai, kuriuos valstieèiai tikisi laimëti. Veltui. Apklausø rezultatai rodo, kad liktø gal tik ketvirtoje vietoje... Þurnalistai, politologai ir opozicija vieningai smerkia toká valstieèiø vedliø darkymàsi. Prof. Vytautas Landsbergis dar geguþës pradþioje priminë, kad jau 2014 metais turëjome vaikiðkø valstieèiø uþmojø, referendumu atmesti ES sutartá dël bendros þemës rinkos ES Mielieji TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos þmonës, Pirmiausiai noriu jums visiems padëkoti uþ darbà ðiais rinkiminiais metais. Galbût niuansuose turim skirtingas pozicijas, bet visi esam uþ stiprià valstybæ. Aèiû jums uþ stipresná TS- LKD pasirodymà Europos Parlamente, aèiû uþ palaikymà TS-LKD iðkeltai ir beveik pusæ milijono balsø surinkusiai Ingridai Ðimonytei. Taip pat noriu padëkoti jums uþ ákvëpimà dirbti istorinës atminties darbus þemiau rasite mano, kaip Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos pirmininkës, ataskaità. Savaitgalá buvo iðrinktas naujas frakcijos vadovas, puikiai tinkantis ðioms pareigoms, visiems gerai paþástamas Seimo narys Arvydas Anuðauskas. Að taip pat buvau iðkelta, taèiau dël ðeimyniniø aplinkybiø turëjau atsisakyti. Tad dëkoju uþ ðiuos ádomius metus, nuo tremtiniø bei politiniø kaliniø klausimø, istorinës atminties puoselëjimo temø tikrai neatsitrauksiu. Laikom frontà! Audra tuðèioje stiklinëje ribose. Þymiai sumaþinti referendumø rengimo kvotà, kad ðalis bûtø valdoma ne ið Seimo salës, o gatvëse. Tada tie uþmojai þlugo. Dabar vël buvo sumanyti du referendumai. Ir vël neiðdegë. Geguþës 16 dienà Vyriausioji rinkimø komisija (VRK) paskelbë prezidento rinkimø pirmojo turo rezultatus. Daugiausia balsø surinko Ingrida Ðimonytë 31,31 procento ir Gitanas Nausëda 30,64 procento, S.Skvernelis su 19,58 procento liko treèias. Tai yra þemiau valstieèiø lûkesèiø. Antrame ture G. Nausëda 66 procentus, o I. Ðimonytë 33 procentus. R. Karbauskis giriasi, kad tokios stiprios ir vieningos partijos niekada nëra buvæ istorijoje. Jis dþiaugiasi prezidento rinkimø rezultatais: Mûsø kandidatas á antrà turà nepateko, bet partija gavo daugiau balsø nei Seimo rinkimus. Dël to, kad valstieèiø vedliai nesilaiko þodþio ir neatsistatydina, jis atsakë: O kà mums daryti? Konservatoriai neprisiima atsakomybës, todël ir nusprendëme nesitraukti ið vadþios. Jis pats nesiruoðia ið lyderio posto pasitraukti. Mano, kad su iðrinktuoju prezidentu bus galima sutarti, kad pensijø reforma nebûtø atðaukta, o tai jam svarbiausia. Geguþës 17 dienà LVÞS tarybos posëdyje buvo balsuota uþ pasitikëjimà premjeru. Dël pasitikëjimo R. Karbauskiu nebalsuota. Kristina Pociûtë Delfyje aptaria valstieèiø padëtá. Jø laivas siûbuoja, bet skilimui prieþasèiø dar nëra. Prof. R. Lopata kai kuriuos jø þingsnius vadina pasikalbëjimais su savimi. Po nesëkmingø prezidento rinkimø S. Skvernelis sakë, kad savo darbus politikoje tæs, nors anksèiau þadëjo pasitraukti. Atvirkðèiai, jis net pasirengæs bûti valstieèiø vedliu bûsimuose Seimo rinkimuose (gal net iðstumti R, Karbauská?). Jø paþadai, nuomonës taip greitai keièiasi, kad politologai ir þurnalistai nesuspëja suprasti, kas èia vyksta. Bet greièiausiai, kas R. Karbauskiui nepriimtina, to ir nebus. Visos kalbos ir paþadai trauktis tikriausiai yra tik savo nariø paðlijusios drausmës mobilizavimas ir manipuliavimas rinkëjais. Viena aiðku, kad jie logika ir racionalumu nesivadovauja. Aiðkiai oponuoja tik ministras V. Sinkevièius, taèiau visokias interpretacijas jis atmeta. Partijoje nëra aiðkiø dviejø skirtingø blokø. Jie gali susitarti ir toliau ramiai dirbti. Todël pirmalaikiai Seimo rinkimai kol kas yra nerealûs. Nebent ávyktø rinkimø atkëlimas ið rudens á pavasará. Tam pritaria iðrinktasis prezidentas ir opozicija. Beprasmis valstieèiø blaðkymasis politologams atrodo juokingas, sako R. Lopata. Benas Brunalas mano, kad ðalies vadovo posto siekusiems politikams nepavyko iðvengti klaidø. Siekæ dramos, matomumo ar nesusilaikæ nuo emocijø, pateko á nemalonià situacijà. Viena ásimintiniausiø valstieèiø kurta drama apie pasitraukimà ið valdanèiøjø, jei jø premjeras pralaimës prezidento rinkimus. Jie pralaimëjo, taèiau në vienas neðoko á ugná, patys nesusidegino, kaip Pilënø gynëjai. Þlugo pasitikëjimas lyderiø þodþiø tikrumu. Taèiau jø frakcija ir taryba iðreiðkë pasitikëjimà premjeru, o R. Karbauskis pasitikrinimo vengia. Kaip tik jo pareiðkimai sukëlë sumaiðtá valstybës institucijø viduje. Imta abejoti lyderiø sugebëjimu strateguoti, sutrikdë valstybës struktûrø ir paprastø tarnautojø rutinà ar dël turimos darbo vietos galima saugiai jaustis. Á þurnalistø klausimà, kiek ið þadëtø laimëti rinkimø valstieèiai laimëjo, R. Karbauskis atsakë: Visus tris. O ið tikrøjø në vieno. Savivaldos rinkimuose buvo ketvirti, prezidento rinkimuose S. Skvernelis nepateko á antrà turà, o EP rinkimuose liko treti. Su Ðarûnu Marèiulioniu valstieèiai apmulkino rinkëjus, pakiðdami netikrà pinigà. Jo mandatas atiduotas Stasiui Jakeliûnui. Ðis apsidþiaugë galësiàs EP dirbti bankø prieþiûros ir pinigø politikos komitete. TS-LKD PKTF pirmininkës ataskaita Ið nuveiktø darbø: Priimta Rinkliavø ástatymo ir Konsulinio mokesèio ástatymo pataisa, uþtikrinanti, kad lengvata iðsiimant asmens dokumentà nuo 2019 metø liepos 1 dienos galëtø pasinaudoti visi asmenys, kuriems pripaþintas nukentëjusio nuo okupacijø asmens statusas. Priimtas pasiûlymas á Nacionalinio saugumo strategijà átraukti valstybës ásipareigojimà stiprinti ðvietimà istorinës atminties temomis, bandymai iðkraipyti istorinæ atmintá pripaþinti grësme. Inicijuotos ir Seime priimtos rezoliucijos dël 1949 metø vasario 16 dienos LLKS tarybos Deklaracijos 70-øjø metiniø, dël Rusijos iðpuolio prieð Ukrainos laivus Azovo jûroje, dël neteisëtø rinkimø Luganske ir Donetske, dël Olego Sencovo ir kitø politiniø kaliniø Rusijoje paleidimo. Suorganizuotas PKTF iðplëstinis Tarybos posëdis LR Seime. Kolegialiu atrankos komisijos sprendimu, TS-LKD suvaþiavimo metu iðkilmingai áteikti Lietuvos Àþuolø auksiniai þenklai þmonëms ir iniciatyvoms uþ tiesos liudijimà, ryðkiai prisidëjusiems prie tremèiø, laisvës kovø istorijos sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos kûrëjams. Be kitø, auksiniai þenklai áteikti tremtinei Irenai Saulutei Ðpakauskienei, rezistentui, laisvës kovø dalyviui Juozui Jakavoniui-Tigrui. Apdovanotos ir ðvieèiamosios iniciatyvos Misija Sibiras, teatro laboratorijos Atviras ratas spektaklis Lietaus þemë, Birutës Mar spektaklis Ledo vaikai, raðytoja Rûta Ðepetys uþ knygà Tarp pilkø debesø ir daugelis kitø. Kolegialiu Seimo Laisvës premijos komisijos sprendimu, Seimo 2018 metø Laisvës premija áteikta septyniems gyviems Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio partizanams, atiduodant pagarbà visiems Laisvës kovø dalyviams metais Laisvës premija áteikta Nijolei Sadûnaitei metais tuometiniam valstybës vadovui prof. Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui. Kreipimasis á BBC dël straipsnio, kuriame dëstomi E. Zurofo kaltinimai A. Arnas Mazëtis ir Agnë Vasiliauskaitë Delfyje raðo: Pastarosios dienos valstieèiø stovykloje buvo labai neramios. Nerimo nuotaikas sustiprino R. Karbauskio ir S. Skvernelio pareiðkimai. S. Skvernelis teigia, kad po prezidento rinkimø norëtø formuoti Ministrø kabinetà. Svarbiausia padaryti iðvadas po trejø rinkimø, kad 2020 metø rinkimuose bûtume daug stipresni. Taèiau pats S. Skvernelis neþino, ar sieja savo ateitá su valstieèiais. Premjeras nori, kad koalicija bûtø iðplësta ir turëtø Seime balsø. Svarstoma papildyti koalicijà lenkais ir tvarkieèiais, kuriems reikia atiduoti 2 3 ministrø portfelius. Opozicija sako, kad gerai dirba tik uþsienio reikalø ir susisiekimo ministrai. Valstieèiai dar prideda Aurelijø Verygà ir finansø bei kraðto apsaugos ministrus. Ið viso turime vos penkis tinkamus toliau dirbti ministrus. Maþoka. Vasarà organizuojamas neeilinis partijos suvaþiavimas. Bet manoma, kad pasitikëjimo R. Karbauskiu klausimas vis dar ankstyvas. Esà nëra jokios krizës. Yra tik vieno þmogaus iðëjimai ir ávairûs pareiðkimai. Ar jie padarë lûþá? mano V. Sinkevièius. Rinkimuose á EP konservatoriai gavo tris mandatus, surinko 18,55 procento balsø, balsavo 245,9 tûkstanèio rinkëjø, socialdemokratai gavo du mandatus, surinko 15,12 procento balsø, balsavo 199,2 tûkstanèio rinkëjai ir valstieèiai gavo du mandatus, bet surinko tik 11,57 procento balsø, balsavo 157,6 tûkstanèio rinkëjø. Taigi valstieèiø pasiekimai iðties menki. Lietuva á EP pasiuntë 11 parlamentarø, TS-LKD Liudà Maþylá, Andriø Kubiliø ir Rasà Juknevièienæ, LSDP Vilijà Blinkevièiûtæ ir Juozà Olekà, LVÞS Broná Ropæ ir Stasá Jakeliûnà, DP Viktorà Uspaskichà, LS Petrà Auðtrevièiø, LLRA Voldemarà Tomaðevská ir Auðros Maldeikienës komitetas A. Maldeikienæ. Dr. Povilas JAKUÈIONIS Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë Ramanauskui-Vanagui, iðsiøsta literatûra anglø kalba apie Laisvës kovas. Kreipimasis á Milano INTER futbolo klubà dël internetinës bilietø pardavimo platformos, kurioje negalima nusipirkti bilietø, nenurodþius, kad esi gimæs Sovietø sàjungoje. (keliama á 8 psl.)

3 Ðá kartà neatrodo, kad tariamas sàstingis ðalies politikos gyvenime susijæs tik su neáprastais vasaros karðèiais. Þinoma, pasibaigus rinkimams aistros natûraliai nuslûgo, taèiau negali nepastebëti vieno dalyko: labai dþiûgaujama dël Gitano Nausëdos galës net susidaro áspûdis, kad dabar tai jau baigsis kaþkoks tamsus, sunkus laikotarpis... Ið to dþiugesio negali suprasti ar dþiûgaujama todël, kad nelaimëjo skverneliai, puidokai, juozaièiai ir taip toliau, ar kad baigiasi Dalios Grybauskaitës prezidentavimo era? Á ðá klausimà TS-LKD atstovai ir deðiniøjø paþiûrø þmonës atsako pasirinkdami pirmàjà dalá kad nelaimëjo populistai, o jau Nausëda ar Ðimonytë nëra didelio skirtumo. Ypaè ádomu stebëti socialiniuose tinkluose vykstanèias diskusijas ðiuo klausimu. Deja, bet ið jø matyti, kad I. Ðimonytës iðrinkimo labiausiai nenorëjo kremliaus propagandà platinantys veikëjai. Kliuvo nuo jø ir G. Nausëdai, bet nepalyginamai maþiau. Bet kur kas labiau liûdina faktas, kad uþ G. Nausëdà balsavo netgi kai kurie TS-LKD partijos nariai, ðiaip jau aktyviai dalyvaujantys partijos veikloje. Kitaip nei politine prostitucija to nepavadinsi... O Kalbëdamas apie santykius su Rusija, iðrinktasis Lietuvos prezidentas ðalia taikliø ir principingø teiginiø tebesitæsianèios Rusijos agresijos atþvilgiu, pabrëþë ir tai, jog rusø kalbos nelaiko politikos dalimi, kad bûtø labai naivu susieti kalbà su geopolitika. Ðiuo atveju reikëtø atkreipti dëmesá á ið ðios ðalies kylanèias nekonvencines grësmes. Lietuva ir kitos Baltijos valstybës yra tapusios tam tikrø tiesioginiø puolimø objektu. Ðalys yra kibernetiniø, informaciniø atakø, bandymø kiðtis á politinius procesus epicentre. Pavyzdþiui, vien tik propagandai, dezinformacijai ir melagingø þiniø skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenës átampà ir nepasitikëjimà naryste ES ir NATO, raðyti istorijà, diskredituoti Lietuvà ir kitas ES valstybes, smerkianèias Rusijos agresijà, Rusija kasmet skiria apie milijardà JAV doleriø. Á ðá procesà átraukta televizija, radijas, spauda, internetas, muzikiniai ir kultûriniai renginiai. Istorija ir kultûra Rusijoje yra glaudþiai susijusi su politika. Rusija tai laiko savo minkðtosios galios instrumentu, kuris ypaè svarbus informacinio karo kontekste. Panaðiai, kaip ir Rusijos televizinë produkcija, kurioje neretai matomas rusiðko ar sovietinio gyvenimo bûdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Per tai Rusija formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, priartina ðios produkcijos vartotojus prie ðios ðalies kultûrinës ir informacinës erdvës. Sociologiniai tyrimai rodo, kad sovietinë nostalgija yra susijusi su Kremliui palankios geopolitinës orientacijos 2019 m. birþelio 14 d. Tremtinys Ávykiai, komentarai Politinëje padangëje karaliauja vasaros karðèiai kad uþ G. Nausëdà balsavo buvæ S. Skvernelio, V. Andriukaièio ir kitø kandidatø rinkëjai, net neverta stebëtis, nes jie vadovavosi vieninteliu akstinu kad tik ne konservatoriai!. Tiesà sakant, ima atrodyti, kad ðiais laikais bûti konservatoriumi darosi pavojinga, kaip þydams prie naciø: valdanèioji R. Karbauskio valstieèiø þaliøjø dauguma be jokio pagrindo, bet kokia net nesusijusia proga, kaltina TS-LKD (tai yra konservatorius) veikla prieð valstybæ, darbu Kremliui ir pan. Ið kur tiek áþûlumo? Neþinia, gal èia veikiama pagal Sokolovo instrukcijas nuþudyti nekaltus civilius þmones ir paskelbti, kad tai partizanø darbas, bet ði praktika, man rodos, jau iðsisëmë, juo labiau kad ji paveiki tik þemo iðprusimo vyresnio amþiaus þmonëms. Ðtai ir visa muzika, kuri lëmë G. Nausëdos galæ. Bet kuriuo atveju, Lietuva iðvengë blogojo scenarijaus. Kad G. Nausëdai bus nelengva prezidentauti, jau dabar matyti dar nespëjo bûsimasis prezidentas atsitokëti nuo galës rinkimuose, kai já jau provokuoja klausimais dël poþiûrio á Rusijà ar net bando átraukti á skandalingus ávykius. Vienas ið tokiø nelaimë Jurbarke (taip, bet koks nusikaltimas Jonas Ohmanas: Keli pastebëjimai Rusijos minkðtosios galios klausimu 3 yra nelaimë, iðtikusi þmogiðkumà). Po ten nutikusio kriminalo socialiniuose tinkluose kremliaus propagandininkai ëmë skalyti: O kur þiûri naujasis prezidentas?!. (Kaip èia neprisiminus Garliavos ávykiø, kai ið kriminalo buvo bandoma iðpûsti politikà... Turbût ir eskaluotojai tie patys?) O juk tai ne Prezidento kompetencija kiðtis á teisësaugos tiesioginá darbà! Visgi iðpûsti ðio burbulo nepavyko, G. Nausëda apdairiai rado progà aplankyti nukentëjusiàjà, neduodamas dingsties dabar jau kaltinimams kiðimusi á teisësaugos darbà. Na, o kà ðiuo vasaros karðtymeèiu veikia R. Karbauskio valstieèiø-þaliøjø dauguma? Aprauda nepasisekusius rinkimus? Nieko panaðaus, jie dabar giriasi, kad rinkimai buvo sëkmingi. Ir imasi naujos taktikos vietoj priesakø atsistatydinti, jei nelaimës rinkimø, ávykdymo jie ëmësi stumdyti figûras, netgi iðspirdami savo atstovà Seimo pirmininkà V. Pranckietá. (Tiesa, pastaruoju metu V. Pranckietis dar pirmininkauja, bet vien todël, kad nesutinka paklusti R. Karbauskio nurodymui dingti ið posto.) Ðis gudravimas keièiant figûras atskleidþia þmoniø uþmarðumo lygá jei þmonës nesibodëtø politika, kaþin, ar jie nenuðvilptø R. Karbauskio, 2016 metais þadëjusio, kad su Tvarkos ir teisingumo partija jis tikrai neis á koalicijà, mat ði turi reikalø su teismais. Bet dabar eina! Su visais, kas tik prieð konservatorius. Nepaisant to, kad buvæs S. Skvernelio elektoratas antràjá turà balsavo uþ G. Nausëdà, visgi juo nepasitikima, todël ir bandoma konsoliduoti visas antikonservatoriðkas (o ið tiesø antivakarietiðkas) jëgas, viliantis naujàjá valstybës vadovà laikyti ant trumpo, bet nekonfliktuojant su didelio rinkëjø pasitikëjimo sulaukusiu prezidentu. Juk uþ pusantrø metø Seimo rinkimai! Pasiþiûrëjusiam ið ðalies eiliniam þmogui nelabai suprantama, kokia ten estrojka vyksta ir kam jos reikia? Bet pasiþiûrëjus atidþiau ir pamaèius G. Kirkilo, J. Bernatonio veidus, abejoniø nelieka AMB partijos pavainikis (R. Karbauskio valstieèiai-þalieji ) savo darbà padarë, todël dabar prie valdþios vairo gráþta tikrieji Lietuvos valdytojai LKP-LDDP-LSDP- LSDDP, valdæ jà iðtisus tris deðimtmeèius. Galima neabejoti ir á Seimà sugráþæs B. Bradauskas nebus tik eilinis Seimo narys-balsuotojas. Gintaras MARKEVIÈIUS palaikymu bei nusivylimu demokratine santvarka Lietuvoje. Ta visuomenës dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetá ir svarbiausiu savo informacijos ðaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai. Tokie Rusijos bandymai plësti savo kultûrinæ ir informacinæ erdvæ yra susijæ su Rusø pasaulio (rus. Ruskij mir ) idëja, tapusia ðiuolaikinës Rusijos valstybës ideologija. Ði idëja apima ne tik tuos þmones, kurie jauèia kultûriná ar kalbiná bendrumà, bet ir tuos, kuriø pasaulëþiûra yra bendra arba juos jungia bendra istorinës atminties interpretacija (pavyzdþiui, Antrojo pasaulinio karo istorijos ir pasekmiø interpretacijos). Rusø pasaulio formulæ galima apibûdinti taip: Kas kasdieniame gyvenime kalba rusiðkai ir màsto pagal rusiðkas koncepcijas, tas yra pasirengæs veikti kaip Rusija. Ðioje vietoje rusø kalba yra Rusijos kaip edukacijos ir kultûros centro pamatas ir valstybës pasaulëþiûros sklaidos priemonë. Rusija turi turtingà kultûrà, Fiodorà Dostojevská, bet ji taip pat turi ir Olegà Gazmanovà, Grigorijø Lepsà bei kitus atlikëjus, kurie vieðai deklaruoja paramà Kremliaus vykdomai politikai, kvestionuoja kaimyniniø valstybiø teritoriná vientisumà, Lietuvos istorijà iðkreipianèius kino filmus, kuriuose bandoma teisinti vykdytus masinius Lietuvos þmoniø trëmimus. Todël, kalbant apie rusø kalbà, kultûrà, labai svarbu daryti skirtá, kur yra tikroji kultûra, o kur minkðtosios galios instrumentai ir politinës þinutës. Bûtent èia aktualus visuomenës atsparumo melui, propagandai ir dezinformacijai ugdymas. Taip pat minëtame interviu G.Nausëda pabrëþë, jog neketina uþsiimti demokratijos eksportu. Ukrainos ir kitø ðaliø þmonës turi spræsti ðià problemà. Vargu, ar kaþkoks demokratijos eksportas geriausia alternatyva. Taèiau dalytis tuo, kà Lietuva gavo ástojusi á Europos Sàjungà tai Vakarø vertybës, mes turime, o þmonës patys nuspræs. Tikra tiesa þmonës patys turi apsispræsti, taèiau didþiausia paskata Ukrainai ir kitoms Rytø partnerystës valstybëms toliau ryþtingai þengti europiniø reformø keliu, kuris stiprina ðiø ðaliø nepriklausomybæ, savarankiðkumà ir uþtikrina þmoniø gerovæ, yra bûtent narystës ES spektyvos suteikimas. Tai nëra demokratijos eksportas, o atvirkðèiai galimybë Rytø Europos tautoms laisvai apsispræsti dël savo geopolitinio likimo ar civilizacinës priklausomybës. Jokia treèioji jëga negali turëti kokios nors neformalios veto teisës blokuoti ES ir NATO plëtrà. Todël ES ne tik turëtø ávardyti, kad Rytø partnerëms durys nëra uþdarytos, bet ir aiðkiai suformuluoti, jog atsiþvelgiant á ðaliø partneriø bûtinas reformas ir jø raidos kryptá, ES gali sugráþti prie atvirø durø politikos. Tai kartu neleistø Rusijai tikëtis, kad ji savo agresyviais veiksmais yra ágijusi neformalià veto teisæ dël tolesnës ES plëtros á Rytus. Parama atvirø durø politikai, ne tik ES, bet ir NATO, nëra demokratijos eksportas. Tai suvokimas, kad Rytø partnerës turi matyti ir jausti apèiuopiamà bendradarbiavimo su ES naudà tam, kad iðliktø pasitikëjimas ES. O stipresnë demokratija Rytø kaimynystëje didina ir paèios Europos saugumà. Gerbsiu naujai iðrinktà prezidentà, bet ir kritikuosiu - demokratijos privilegija. Tokie pasisakymai rodo, kad jis, bent kol kas, nuvertina Rusijos minkðtos galios árankiø arsenalà, kur, tarp kita ko, kalba (jos mokëjimas, mokymas, plëtra, susijusios aliuzijos ir asociacijos, paslëptos ir atviros agresijø nuorodos ir taip toliau) naudojama itin gausiai, tiek subtiliai, tiek labai grubiai ir primityviai. Suprantu, kad norisi parodyti geros valios, kad kalba pati savaime ne blogis. Taèiau, deja, kontekste su dabartine Rusija reikia gerokai kompleksiðkiau þiûrëti ir þaisti. Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel , internetu Laikraðtis iðeina 4 kartus mënesá. Prenumeratos indeksas Kaina: 1 mën. 2,65, 3 mën. 7,96 Eur.

4 4 Tremtinys Ir tûkstanèiai gyvenimø uþlieja... Stefanija Liutkienë Mano rankose solidi Stefanijos Liutkienës eilëraðèiø knyga Tûkstantis ir vienas gyvenimas. Nugludinta, iðjausta, subrandinta. Kitaip ir negali bûti, kai jos autorë eiliuoja nuo vaikystës, o pirmoji knyga dovana tik ðeðiasdeðimtajam jubiliejui. Leidybos iniciatorë buvo brolienë, finansavo brolis. Knyga graþi iðoriðkai, bet dar graþesnë savo turiniu. S. Liutkienë raðo modernistiniu, marcinkevièiðku stiliumi. Neatsitiktinai net trys eilëraðèiai knygoje skirti Justinui Marcinkevièiui. Þodis modernistinë gali skambëti gàsdinanèiai, bet Stefanijos eilëraðèiai suprantami kiekvienam. Knygoje daug vienatvës, liûdesio, rudens, pamàstymø, mirties nuojautos, bet lygiai tiek pat daug þalumos, pavasario, vëjelio dvelksmo, paukðèiø èiulbesio, þydëjimo. Yra eilëraðèiø gimtinei, mamai, skirtø ávairioms ðventëms. Knygoje nëra tûkstanèio eilëraðèiø, jø tik du ðimtai deðimt, bet kiekvienas joje gali rasti savo eilëraðtá, kurá gali pasirinkti pagal nuotaikà, savijautà, metø laikà, paros metà, ðventes, meteorologines sàlygas ar atsitiktinumà. Stefutei labai svarbus þmogus yra mama, todël keletas eilëraðèiø skirti jai. Kaþkas pasigedo eilëraðèiø apie meilæ. Tiesiogiai apie jà kalbanèiø tikrai nëra, bet Stefutë sako, kad visi eilëraðèiai gimæ ið meilës... Ðviesaus þmogaus ðviesi poezija. Net apie mirtá ji sugeba kalbëti ðviesiai. Kaþkas yra pasakæs, kad nesvarbu, apie kà autorius raðo jis visada raðo apie save. Taigi kalbant apie knygà, reikia kalbëti ir apie jos autoriø. Stefanija Liutkienë Sibiro vaikas. Su dvyne seserimi gimë Krasnojarsko kraðte, Naujo Ingaðo Tilièeto gyvenvietëje. Devyniø vaikø ðeimoje jos buvo jauniausios. Dviejø sesuèiø ir broliuko kapeliai liko Sibire, o dar viena sesutë mirë kelionës metu ir jos kûnelis ið vagono buvo tiesiog iðmestas á upæ... Stefutei buvo ketveri, kai gráþo Lietuvon, todël gyvenimo ðiaurëje ji kaip ir neprisi- mena. Prisimena tik, kad Lietuvoje pasitikæs dëdë rogutëmis jas veþësi namo, á Girmantiðkiø kaimà Telðiø rajone. Kaip jau minëta, Stefanija Liutkienë eiliuoti pradëjo dar vaikystëje. Penkis kilometrus laukais keliaudama Janapolës mokyklon ar ið jos, kurdavo ir garsiai deklamuodavo eiles. Drovi paauglë sàsiuvinius su savo roþinëmis eilëmis uþkasdavo spaliuose ant aukðto. Nors buvo ir gera sportininkë, Stefanija nuo vaikystës mëgo skaityti. Per visà gyvenimà, sako, nieko geriau uþ knygà neradusi, bet studijuoti pasirinko ne literatûrà, o medicinà. Mokykloje negavusi gerø lietuviø kalbos ir literatûros pagrindø, nesitikëjo ástoti á ðià specialybæ, o ir mokytoja dirbti nenorëjo. Tapo felèere laborante. Vëliau Ðiauliø K. Preikðo pedagoginiame institute dar ásigijo ir defektologës specialybæ, bet ðio darbo ragauti neteko. S. Liutkienë dirbo laborante Kauno ligoninëse, kol 1982 metais iðtekëjo ir apsigyveno Vilkijoje. Nuo tada Vilkijos pirminio sveikatos centro laborantë, daug metø dirbo ir Seredþiaus ambulatorijoje. Kaip pati sako, rimèiau prie tuðèio popieriaus lapo prisëdo prieð koká deðimtmetá. Uþaugus sûnums, atsirado daugiau laisvo laiko. Nugyventa netrumpa gyvenimo atkarpa leido atsiriekti storà prisiminimø, apmàstymø riekæ. Pradëjo raðinëti á Ðeimininkës savaitraðtá, dalyvavo jo organizuojamuose konkursuose, raðë trumpas esë Treèiadienio laiðkams. Stefanija gyvenime yra labai kuklus þmogus. Palyginèiau jà su deganèia þvake, kurios ðviesos dienà beveik nematyti. Bet ji iðryðkëja, kai priartëjame arba sutemus. Paþinæ Stefanijà ið arèiau, þmonës stebisi: ið iðorës kukli, trapi moterytë, bet kiek joje telpa! Kiek ji savyje turi! Kokia stipri! Kokia iðsilavinusi! Ji skaito filosofines knygas, domisi dvasinëmis praktikomis, keliauja piligrimø takais. Poetë labai mëgsta gamtà, daug vaikðto. Organizuojant pirmàjá vieðà knygos pristatymà Seredþiuje, paaiðkëjo, kad Stefanijos Liutkienës niekas èia... nepaþásta... Bet visi paþásta STEFUTÆ! Taigi, jeigu ne bendradarbiø paaiðkinimai, kas ta poetë Liutkienë ir kodël kvietimas á knygos sutiktuves kabo ir ambulatorijoje, tiek daug þmoniø, kiek jø buvo daugiafunkcio centro salëje, á renginá nebûtø prisirinkæ. Tai, kad autoræ tiek bendradarbës, tiek ir pacientai vadina vien maþybiniu vardu, jau árodo jos gerumà. Kolegës þino: jeigu Stefutë darbe, tai alkti neteks bus pavaiðintos vegetariðkais patiekalais bei priverstos rasti tam laiko ji visomis pasirûpina kaip motina. Pati Stefutë prasitarë: Kartais þmogui taip norisi pasakyti... Bet paþiûri jam á akis ir pradedi galvoti: O kodël jis toks, kodël jis taip pasielgë, kodël taip pasakë? Ir - nepasakai... Eilëraðtyje 2019 m. birþelio 14 d. Sveikiname Garbingo jubiliejaus proga sveikiname LPKTS Birþø filialo narius: Emilijà BALTUÐIENÆ ir Aldonà VAITKEVIÈIENÆ 90-ojo, Aldonà SVILËNIENÆ 85-ojo, Stasæ BURÈIKIENÆ 80-ojo, Vidutá GASIÛNÀ 78-ojo, Graþinà NAVALINSKIENÆ 75-ojo, Sigità BALTRËNIENÆ 70-ojo, Irenà PIPIRIENÆ 60-ojo. Linkime geros sveikatos ir Dievo palaimos. LPKTS Birþø filialas Mielieji, kiekviena diena tebûna neákainojama ir nepakartojama. Sveikiname jubiliatus: Bronæ PAJUODYTÆ 90-ojo, Birutæ JUODVIRÐIENÆ 65-ojo, Petrà LEIKAUSKÀ 60-ojo, Algá ÈEPONÁ 55-ojo. Palaimintø dienø linki LPKTS Panevëþio filialas Sveikiname birþelio mënesá garbingà gimtadiená ðvenèianèius LPKTS Vilniaus skyriaus narius: Onà ÐATKIENÆ 90-àjá; Antanà AKELÁ 75-àjá; Mildà ÈERNIAUSKIENÆ 70-àjá; Irenà KALËDIENÆ ir Alvà ZAGORSKAITÆ 65-àjá. Linkime sveikatos, laimingo bei prasmingo gyvenimo metø ir Aukðèiausiojo globos. LPKTS Vilniaus skyrius Tûkstantis ir vienas gyvenimas ji klausia: Ar gali ðitoj þemëje kas nors ne savas bûti? Jai tokiø nëra.. Nors Stefutës eilëdara nepalanki tradicinei dainai, Seredþiaus Stasio Ðimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro kapelos Aidija vadovë Aldona Maèënienë sukûrë dvi dainas jos þodþiais: Ar mane bepaþinsi ir Sugráþimas. Ðiø kûriniø premjera ávyko knygos sutiktuves Jurbarko rajono savivaldybës vieðojoje bibliotekoje. Þodþiø autorei tai buvo didelë staigmena. Knygos pristatymas vyko ir Klausuèiø kaimo bibliotekoje, o Kauno rajone Luèiûnø ir Vilkijos bibliotekose bei Antano ir Jono Juðkø etninës kultûros muziejuje. Liutkienë paraðiusi daug proginiø kûriniø, tarp jø ir tokiems þinomiems þmonëms, kaip profesorius Arnoldas Piroèkinas, vertëjas ir poetas Antanas Gailius, raðytojas Remigijus Baltruðaitis, kalbininkas dr. Antanas Balaðaitis. Ðiø eilëraðèiø knygoje nerasite, todël skaitytojai jau laukia kito Stefutës kûrybos rinkinio. Paprastai autoriui bûna sunku ryþtis pirmajai knygai, o kitos iðeina lengviau ir greièiau. O kadangi Stefutei kûryba yra gyvenimo bûdas, kai minties blykstelëjimas pakylëja þodá..., eilëraðèiai gimsta beveik kasdien. Ir pati sako, kad nebetelpa pavasario kvapai ton knygon, pradëton kûdikystës metais ( Priraðyta knyga ), todël tikëtina, kad ilgai laukti skaitytojams nereikës. Jûratë KORSAKAITË Nuotrauka Ingos Filipsons Sugráþimas Ir vël tos medþiø akys þalios, tie vëjo þvilgantys plaukai... Iðsiveda apsvaigæs kelias metø kalnà. Atminties þenklai... Skaitau ðirdim, o Þemaitijos kalvos iðdþiûvusiom raudonmolio burnom laukimà gieda... Baltà galvà priglaudþia dobilas: Gráþai namo svajoniø sodà iðgenëtà, ieðkojimø piliakalná supiltà, vakarà, artëjantá ið lëto, kasdienybës proðas, meilës tiltà... Gráþau, bet ar buvau kada iðëjus, jeigu visur vedeisi mano ðirdá... Að tik grûdelis menkas Tavo sëjai, apkloki Tëviðkës þeme, lietum pagirdyk... Stefanija LIUTKIENË

5 Lietuviø tautininkø sàjunga (LTS) anos nepriklausomybës metais skelbë, kad savosios tautos gerovë turi bûti pagrindinis vieðosios politinës, ûkinës bei kultûrinës veiklos tikslas. Jø siekiai buvo prieðingi internacionalistams, kurie propagavo draugingà visos þmonijos bendravimà ir kovà dël socialiniø klasiø interesø. LTS 1938 metais turëjo savo eilëse daugiau kaip 13 tûkstanèiø nariø, kuriø apie 2/3 buvo ûkininkai, kiti inteligentai, amatininkai ir darbininkai. Þinoma, okupavus Lietuvà, jie visi turëjo bûti sunaikinti metø birþelio dienomis dalis jø ið Lietuvos iðveþta á Sibirà. Ðaltiniai teigia, kad Kremlius reikalavo, jog okupuotos Lietuvos komisarø taryba praðytø iðveþti ið Lietuvos gyventojø, tad tais metais buvo suplanuoti dar du masiniai veþimai. Jø vykdymà nutraukë prasidëjæ Vokietijos SSRS karas. Vienu LTS aktyvistu buvo mokytojas Juozas Þukas, gimæs 1896 metø sausio 18 dienà Ramygaloje, Panevëþio apskrityje. Mokësi Palangos vidurinëje mokykloje, Mintaujos gimnazijoje. Maskvos universitete studijavo matematikà. Mokytojavo Ukmergës gimnazijoje metais tapo Lietuviø tautininkø sàjungos centro valdybos nariu ir generaliniu sekretoriumi, be to, 1928 metais kurá laikà ëjo Lietuvos aido vyriausiojo redaktoriaus pareigas metais tapo Ðvietimo ministerijos vyr. valdininku ypatingiems reikalams, metais paskirtas Antrojo (amatø mokyklø) departamento direktoriumi metais tapo Ukmergës gimnazijos direktoriumi. Ásakyme buvo teigiama, kad Juozas Þukas, Ðvietimo ministerijos II departamento direktorius, nuo rugpjûèio 15 dienos tarnybos reikalu paskirtas Ukmergës valdþios gimnazijos direktoriumi (LCVA, KM). Nuo 1935 metø ligi sovietinës okupacijos jis dirbo Ðvietimo ministe- Likimo vëjams á Australijà nubloðkus lietuvybës puoselëtojà Marijà ir dràsø laisvës kovotojà Jonà Staèiûnus, Lietuvoje gyvenantys giminaièiai vykdo paskutinæ Marijos ir Jono valià gráþti Amþinojo poilsio á savo mylimà tëvynæ. Marija ir Jonas Staèiûnai birþelio 16 d. (sekmadiená) 16 val. Amþinojo poilsio bus iðlydimi á Raudondvario senàsias kapines (Ðilelio kaimas Raudondvario seniûnijoje). Ðv. Miðios aukojamos 15 val. Kauno Ðv. Pranciðkaus Ksavero (jëzuitø) baþnyèioje. Jonas Staèiûnas gimë 1921 metais Onos ir Mykolo ðeimoje. Turëjo seserá Birutæ. Lankë Auðros gimnazijà, tarnavo Lietuvos kariuomenëje. Sulaukæs dvideðimties metø, Jonas ásitraukë á Lietuvos nepriklausomybës siekusios pogrindþio grupës Lietuvos laisvës kovotojø sàjungos veiklà, platino pogrindiná laikraðtá Laisvës kovotojas. Vëliau, organizacijos vadovybei nusprendus ásteigti ginkluotà specialiøjø oacijø padaliná, Jonas buvo paskirtas ádarbinti ir ginkluoti vyrus. Jonui daþnai tekdavo keliauti ið Kauno á kitus 2019 m. birþelio 14 d. Tremtinys 1941 metø birþelio 14-osios trëmimas Juozas ir Janina Þukai 5 rijos inspektoriumi metais Juozas Þukas mokytojavo gimnazijoje Kaune metø birþelio 14 dienà su ðeima (þmona Janina Kazimiera Pukaitë, gimusia 1904 metais, sûnumis Algimantu Stanislovu, gimusiu 1933 metais, Cezariu Juozu, gimusiu 1929 metais, dukrele Marija Jone, gimusia 1938 metais, iðveþti á Sibirà. (Pagal knygà Lietuviai tautininkai komunistø kankiniai, Èikaga, 1988 metai.) Maþosios tremtinës Marijos Jonës Ðtrimaitienës senelis ið mamos pusës Mykolas Pukas dar 19 amþiuje tarnavo pas kunigaikðtá Radvilà Taujënø dvare patarëju juokdariu. Dël jo ðmaikðtumo ir kitø gerø savybiø kunigaikðtis já labai mëgo, tad po baudþiavos panaikinimo padovanojo jam Pramislavos vienkiemyje, Taujënø valsèiuje, Ukmergës apskrityje 100 hektarø þemës. Jaunas vyras dar nusipirko 80 hektarø, pasistatë trobesius, o kai viskà susitvarkë, vedë daug jaunesnæ mergaitæ Pranciðkà Paþiûraitæ ið Ukmergës valsèiaus. Jiedu susilaukë 7 vaikø: keturiø dukterø ir trijø sûnø. Ðeima buvo pasiturinti. Marijos Jonës mama Janina Pukaitë buvo jauniausia ðeimoje, baigusi 6-à gimnazijos klasæ iðtekëjo uþ Juozo Þuko, kuris tuo metu Ukmergës gimnazijoje dëstë matematikà. Marijos Jonës proseneliai ið tëvo pusës Motiejus ir Salomëja Gailiûnai buvo ið Ramygalos kilæ paprasti valstieèiai, augino gausià ðeimà. Vienas ið jø Marijos Jonës senelis Kazimieras Þukas 1895 metais, bûdamas jau 34-iø, vedë 21 metø Elenà Klimantavièiûtæ, kilusià ið Ramygalos grafo Viktoro Jokûbo ir grafienës Boguðinos Dominykos (Selensovaitës) Klimantavièiø ðeimos. Kazimieras Þukas buvo baigæs Varðuvoje vargonininkø mokyklà, pakviestas prelato J. Macijausko, 16 metø vargonavo Ramygaloje metais atvyko á Ðvëkðnà, kur ne tik vargonavo baþnyèioje, bet ir dëstë muzikà Ðvëkðnos gimnazijoje, buvo suorganizavæs chorà, kuriam maþai kas galëjo prilygti visoje apylinkëje, dalyvavo ir teatrinëje veikloje. Èia iðbuvo 36 metus. Gyvendama turtingoje tëvø ðeimoje Elena gavo gerà iðsilavinimà, mokëjo daug kalbø. Pasakojama, kad Elena iðtekëjo uþ neturtingø valstieèiø sûnaus, kad ir vargonininko, prieð tëvø valià, ir todël tie nutraukë visus ryðius su dukra. Þukø ðeima visus vaikus iðleido á mokslus. Matyt, padëjo Vladas Klimantavièius, Elenos Þukienës brolis, kuris buvo labai turtingas ir daþnai aplankydavo savo seserá... Elena mirë Mintaujoje Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse, kur priþiûrëjo keturis savo vaikus, besimokanèius miesto gimnazijoje. Mirus motinai ir prasidëjus karui, Þukø ðeima iðsisklaidë: Juozas Þukas iðvyko mokytis á Maskvà, jo brolis Vladas ir sesuo Marija á Taganrogà, nes bûsimo karo akivaizdoje ten sikëlë Mintaujos gimnazija. Jauniausias brolis Jonas su tëvu iðvaþiavo gyventi á Agluonà. Per karà Rusijoje dingo be þinios brolis Vladas ir ið ten niekada nebesugráþo, jokiø þiniø ðeima negavo. Kazimieras Þukas mirë 1948 metais. Marijos Jonës ÞUKAITËS-ÐTRI- MAITIENËS atsiminimai Mano tëvas Juozas Þukas mokësi prelato J. Macijausko ásteigtoje pradþios mokykloje, vëliau baigë Palangos progimnazijà, o nuo 1911 metø tæsë mokslus Mintaujos gimnazijoje. Pasinaudojæs proga, iðvyko mokytis á Maskvos universitetà, nes jaunuoliams buvo leista stoti á ne savos apygardos aukðtàsias mokyklas. Maskvoje jis mokësi universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, kurá baigë 1917 metais. Studijø metais uþsidirbdavo pragyvenimui ið privaèiø pamokø. Tëvas domëjosi ne tik tiksliaisiais mokslais, bet ir literatûra, kalbomis, laisvai kalbëjo bei raðë lietuviðkai, lenkiðkai, rusiðkai, vokiðkai, prancûziðkai ir lotyniðkai. Gráþæs á Lietuvà lankë Vytauto Didþiojo universitetà ir gavo teisæ dëstyti aukðtesniosiose mokyklose rusø kalbà ir literatûrà. (keliama á 8 psl.) Australijos lietuviai amþinojo poilsio gráþta á Lietuvà miestus vietos platintojams pristatyti didelius nelegaliø laikraðèiø siuntinius. Verta paminëti, kad Jonas Staèiûnas du svarbius asmenis Gabrieliø Landsbergá-Þemkalná ir Valdà Adamkø prisaikdino Lietuvos laisvës kovotojø sàjungoje. Jonà suëmë gestapas. Gestapo kalëjime Jonas atpaþino þmogø ið Laisvës kovotojo laikraðèio ir suprato, kad jis buvo informatorius. Jonas greitai suprato, jog jo suëmimas neturëjo nieko bendra su dalyvavimu Ginkluotøjø specialiøjø oacijø skyriuje ir suvokë, kad geriau prisipaþinti dël draudþiamos literatûros platinimo. 24 vyrai ið ðio kalëjimo, áskaitant Jonà, buvo iðsiøsti á Aukðèiausiàjá Vokietijos teismà. Vyrams turëjo bûti skirta mirties bausmë, taèiau nusiðypsojo sëkmë. Vyrai buvo iðsiøsti á Vokietijos vyriausybës kalëjimà. Kalëjo ávairiuose kalëjimuose, kol 1945 metø balandþio 14 dienà kalinius iðlaisvino Amerikos kariai. Marija Staèiûnas gimë 1923 metø rugpjûèio 16 dienà Radviliðkyje, Onos ir Mykolo Gyliø ðeimoje. Marija buvo jauniausia, turëjo penkis brolius: Vytautà, Jonà, Stasá, Vladà ir Mykolà. Ji taip pat turëjo ir vyresnæ seserá, mirusià Lietuvoje nuo plauèiø uþdegimo. Marija labai maþai kalbëjo apie savo ankstyvuosius vaikystës metus, neturëjo jokiø nuotraukø ar dokumentø. Marija pabëgo á Vokietijà Antrojo pasaulinio karo metu. Marijos tëvas, bûdamas vietinës geleþinkelio stoties vadovu, buvo iðsiøstas á Sibirà su vyresniuoju sûnumi. Siekdama apsaugoti Marijà nuo sovietø, mama visus jos dokumentus sunaikino. Marijos tëvas niekada negráþo ið Sibiro, o gráþæs brolis netrukus mirë. Sovietinës okupacijos metu Marija sakë, kad jos jauniausias brolis Mykolas, katalikø kunigas, buvo nuþudytas rusø. Marija ir Jonas susipaþino Vokietijos keltøjø asmenø stovykloje. Juos supaþindino Marijos pusbrolis. Marija ir Jonas susituokë 1947 metø vasarà nedideliame Vokietijos mieste Dinkelsbuhlyje. Ten gyveno iki tol, kol sikëlë á Australijà. Ásikûrë Adelaidëje ir tapo Australijos pilieèiais. Marija dirbo slaugytoja moterø ir vaikø ligoninëje. Vëliau specializavosi psichiatrijos slaugoje Glenside ligoninëje. Marija aktyviai dalyvavo lietuviø bendruomenëje. Ji 10 metø vadovavo Lietuvos moterø skyriui ir aktyviai rëmë prezidento pareigas einantá savo vyrà. Marija padëjo daugybei þmoniø ir organizacijø Lietuvoje. Ji rinko lëðas ir medicinos reikmenis, siuntë juos á Lietuvos ligonines taip siekë padëti sergantiems ir gráþusiems ið Sibiro. Ji buvo aistringa, stipri moteris, uoliai dirbanti ir uþjauèianti tuos, kuriems to reikia. Be to, Marija buvo itin stilinga. Marija ir Jonas turëjo svajonæ iðëjus á pensijà keliauti po Australijà, taèiau ði svajonë nebuvo iðpildyta. Gyvenimas dramatiðkai pasikeitë po Marijos patirto insulto metø birþelá Marija ir Jonas atðventë 70 metø santuokos jubiliejø. Jonas Amþinybën iðkeliavo 2017 metø spalio 10 dienà metø sausio 21 dienà mirë Marija. Artimieji

6 6 Tremtinys 2019 m. birþelio 14 d. Sovietø genocido pradþia metai á istorijà áëjo kaip sovietø ir naciø kariniø nusikaltimø pradþia Lietuvos valstybëje. Dël nusikalstamo Molotovo-Ribentropo susitarimo tarp dviejø kariniø ðaliø grobuoniø SSRS ir faðistinës Vokietijos 1940 metø birþelio 15 dienà Lietuvos Respublika buvo aneksuota, ávestas sovietinis okupacinis reþimas. Lietuvos vyriausybei ir kariuomenei nepasiprieðinus, sovietø okupacinës struktûros, padedamos bolðevikiniø kolaborantø, organizavo uþgrobtos valstybës griovimà. Buvo pritaikyta marksistinë klasiø aðtrëjimo politika: taikius gyventojus dirbtinai suskirstë á prieðiðkas stovyklas klases, o Raudonosios armijos at metø trëmimas Juodasis birþelis 1941 metø birþelio dienomis sovietø vykdytà trëmimà Juodasis birþelis ið Lietuvos iðtremtos ðeimos. Iðtremti asmenys (be vyrø), á Lietuvà gráþo 4 969, planuota iðtremti Á lagerius iðveþta (kitais duomenimis 4923) vyrø, atskirtø nuo iðtremiamø ðeimø. Á Lietuvà gráþo 488. Trëmimui skirti 577 vagonai (atskiri vagonai konvojui, izoliatoriui, daiktams), suformuota 19 eðelonø. Þmonës tremti á Altajø, Jakutijà, Krasnojarsko kraðtà, Komijà, Novosibirsko sritá, Tomsko sritá, Kazachstanà metø trëmimai 1945 metais þmonës tremti á Permës sritá, Tadþikijà, Krasnojarsko kraðtà, Kemerovo sritá, Komijà metø geguþës 3 dienà á Tadþikijà iðtremta 261 vokieèiø ðeima, ið viso 854 asmenys: 219 vyrø, 372 moterys, 263 vaikai metø liepos 17 dienà iðtremtos 383 ðeimos, asmenys. Skirta 20 vagonø metø liepos 24 dienà iðtremtos 366 ðeimos, asmenys. Ið viso 1945 metais iðtremtos 1504 ðeimos, asmenys (kitais duomenimis 7132) metais þmonës tremti á Sverdlovsko sritá. Vasario dienomis iðtremta 501 ðeima, asmenys, ið jø 576 vaikai. Skirti 67 vagonai, suformuotas vienas eðelonas metais þmonës tremti á Tiumenës sritá, Tomsko sritá, Jakutijà, Komijà. Gruodþio mënesá iðtremtos 736 ðeimos, asmenys. Kitais duomenimis, metais ið viso iðtremti asmenys: vyrai, moterø, vaikas. Tremtyje mirë 2 557, gimë Pabëgo ið tremties m. sausio kovo mënesiais á Tomsko sritá, Krasnojarsko kraðtà, Irkutsko sritá, Buriatijos Mongolijà iðtremtos 284 ðeimos, asmenys. Kitais duomenimis, nuo 1947 metø gruodþio iki 1948 metø balandþio iðtremtos ðeimos, asmenys. Istorija be baltø dëmiø Lietuvos netektys okupacijø metais ëjimà pateikë kaip Lietuvos iðlaisvinimà nuo paèios savæs. Lietuvos okupantø teroro aukos metais Sovietø sàjungos okupacija 1939 metø rugsëjá spalá Vilniaus kraðte suimti 383 asmenys. Iki 1941 metø birþelio 14 dienos suimti asmenys (3 835 lietuviai, lenkai, 334 þydai, 262 rusai, 93 baltarusiai, 52 vokieèiai, 58 kitø tautybiø ir kt.). Ið jø iðveþti á lagerius, kalëjimus. Ið visø ákalintøjø mirties bausme nuteisti metais ákalinta, suimta 7349, ið jø á Lietuvà gráþo metais iðtremta 132 Trëmimai ið Lietuvos metais Kai kuriomis þiniomis, iki 1948 metø geguþës mënesá sovietø vykdyto didþiojo trëmimo antràjà sovietø okupacijà iðtremti asmenys metø trëmimas Vesna 1948 metø geguþës dienomis vykdyta didþiausia trëmimo oacija, kodiniu pavadinimu Vesna ( Pavasaris ). Iðtremtos ðeimos, asmenys. Lietuvos gyventojai tremti á Tomsko sritá, Krasnojarsko kraðtà, Irkutsko sritá, Buriatijos Mongolijà metø amþiaus vyrø iðtremta 8 858, metø amþiaus moterø , vaikø iki 16 metø amþiaus metø amþiaus ir vyresniø iðtremta Skirta vagonai, suformuota 30 eðelonø. Trëmimà vykdë okupantai ir jø kolaborantai. Iki birþelio 15 dienos eðelonais á Krasnojarsko kraðtà atvyko tremtiniai, á Irkutsko sritá , á Buriatijos Mongolijà 4 067, á Tomsko sritá 1 007, á kitas tremties vietas tremtiniai. Pakeliui nemaþai tremtiniø mirë, ávyko traukinio katastrofa. Birþelio 1 dienà, artëjant prie Jumatovo stoties (23 kilometrai nuo Ufos), 46 vagonø eðelonas, kuriame buvo tremtiniai, atsitrenkë á tuðèià sàstatà. Buvo þuvusiøjø, suþeistø. Vëliau sugaudyti ir iðtremti nuo 1948 metø geguþës mënesio trëmimo pasislëpæ asmenys. Tremtyje mirë 5 327, gimë Á Lietuvà gráþo metø trëmimas Priboj 1949 metø kovo dienomis vykdyta antra pagal dydá trëmimo oacija, kodiniu pavadinimu Priboj ( Bangø mûða ). Á Irkutsko sritá, Krasnojarsko kraðtà, Altajø iðtremta ðeimø, asmenø. Iðtremta vyrø 9 199, moterø , vaikø iki 15 metø amþiaus Trëmimui skirti vagonai, suformuoti 24 eðelonai. Trëmimà vykdë okupantai ir jø kolaborantai. Dalis ðeimø, pavieniø asmenø pasislëpë nuo trëmimo. Trëmikai nenumatë, kad dalies þmoniø neras namuose metø balandþio mënesá papildomai iðtremtos 686 ðeimos, asmenø, ið jø 680 vaikø (du eðelonai). Ið viso 1949 metais iðtremtos ðeimos, daugiau kaip asmenø metø trëmimai 1950 metais Lietuvos gyventojai tremti á Irkutsko sritá, Chabarovsko kraðtà. Iðtremta 360 ðeimø, asmenys metais þmonës tremti á Irkutsko sritá, Tomsko sritá, Tiumenës sritá, Krasnojarsko kraðtà, Altajø metø balandþio 1 dienà iðtremtos 132 ðeimos, 433 asmenys: 149 vyrai, 162 moterys, 122 vaikai iki 15 metø amþiaus, ið jø 150 Jehovos liudytojø, generolo Anderso kariø ir kitø metø rugsëjo dienomis iðtremti asmenys, ið jø vaikai (trys eðelonai) metø trëmimas Osenj 1951 metø spalio 2 3 dienomis vykdyta trëmimo oacija kodiniu pavadinimu Osenj ( Ruduo ). Iðtremtos (kitais duomenimis 4 009) ðeimø, asmenys (kitais duomenimis ). Ið jø vyrø (ar 5 090), moterø (ar 5 777), vaikø (ar 5 278). Trëmimui skirta 800 vagonø, suformuota 16 eðelonø. Trëmimà vykdë okupantai ir jø kolaborantai. Ið viso 1951 metais iðtremtos ðeimos, asmenys metø trëmimai 1952 metais Lietuvos gyventojai tremti á Krasnojarsko kraðtà, Kazachstanà. Sausio 23 dienà iðtremta 217 ðeimø, kuriose 778 asmenys, ir 1066 pavieniai, kuriø ðeimos iðtremtos 1951 metais (du eðelonai), ið jø 519 vaikø. Rugpjûèio 5 dienà iðtremtos 95 ðeimos, 395 asmenys. Ið viso 1952 metais iðtremtos 526 ðeimos, asmenys metais á Tomsko sritá, Altajø, Krasnojarsko kraðtà iðtremta maþdaug 100 asmenø. tûkstanèiai gyventojø, ið jø 39 tûkstanèiai vaikø. Tremtyje mirë 28 tûkstanèiai metais ákalinta, iðtremta 186 tûkstanèiai: kas treèias suaugæs arba kas antras vyras, kas aðtunta moteris ir kas penkioliktas vaikas tapo teroro aukomis. Kalëjimuose, lageriuose þuvo 25 tûkstanèiai metais þuvo 700 sukilëliø metais sovietø naciø fronte þuvo 25 tûkstanèiai metais þuvo 22 tûkstanèiai Lietuvos partizanø ir rëmëjø. Ið viso metais Lietuva neteko apie 1,223 milijono gyventojø metø sausio 13 dienà prie Televizijos bokðto, Aukðèiausiosios Tarybos, pasienio postuose þuvo 23 Lietuvos gyventojai. Suþeista, kitaip nukentëjo 900. Naciø Vokietijos okupacija Nuo 1941 metø birþelio iki 1944 metø liepos á naciø koncentracijos stovyklas iðveþta Lietuvos gyventojø. Holokausto (ir kitos) aukø 240 tûkstanèiø. Priverstiniams darbams á Vokietijà iðveþta 60 tûkstanèiø asmenø. Dël okupacijø ið Lietuvos pasitraukë 496 tûkstanèiai gyventojø. (Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenys) Sudarë prof. Arimantas DUMÈIUS Trëmimø statistika Pagal sovietinio saugumo duomenis, ið viso ið Lietuvos buvo iðtremtos ðeimos, asmenys. Tai laikytina minimaliu skaièiumi. Istoriografijoje minimas skaièius tremtiniø, taèiau ir tai sàlygiðkas skaièius. Iðlikusios ðeimø trëmimø áskaitinës bylos, tai yra daugiau, nei nurodomas iðtremtø ðeimø skaièius. Á pirminius tremiamøjø sàraðus buvo áraðyti asmenys. Dar kitas þinomas ir skelbtas realesnis skaièius: iðtremtos ðeimos, asmenys. Taèiau ir ðis skaièius negalutinis. Mokslinëje literatûroje didþiausias minimas iðtremtøjø skaièius ne maþiau kaip 132 tûkstanèiai þmoniø (ið jø 39 tûkstanèiai vaikø, 50 tûkstanèiø moterø). Tremtyje mirë 28 tûkstanèiai metø duomenimis, á Lietuvà gráþo apie 60 tûkstanèiø. Sovietø okupantai ir kolaborantai ávykdë 35 ávairaus masto trëmimus, archyviniai duomenys iðlikæ apie 22 ið jø. Tremtiniai sovietinio saugumo dokumentuose vadinti evakuojamaisiais, speckeliamaisiais, specialiuoju kontingentu. Tremtiniai buvo pakraunami, iðkraunami. Daug vaikø tremtyje mirë. Taip pat reikia prisiminti ir tremtyje gimusius vaikus, kurie irgi laikytini tremtiniais, tad bendras tremtiniø skaièius nepalyginamai didesnis. Tremtinio teisinis statusas pripaþintas tremtyje gimusiems asmenims (tai tik dalis gimusiøjø tremtyje). Reikia nepamirðti, kad kai kurie asmenys, likæ neiðtremti, vëliau iðvyko pas iðtremtus ðeimos narius. Þmonës bëgo ið tremties metais pabëgo Lietuvos tremtiniai. Iki 1949 metø ið jø buvo sugauti ir suimti metais sulaikyta beveik pabëgusiøjø. Trëmimus okupantai ir kolaborantai vykdë pagal LSSR NKVD ásakymus, SSRS NKVD nutarimus, SSRS Ministrø Tarybos nutarimus, SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo sprendimus. Parengë Gintaras ÐIDLAUSKAS, prof. Arimantas DUMÈIUS

7 2019 m. birþelio 14 d. Tremtinys Skelbimai Birþelio 14 d. (penktadiená) LPKTS Rokiðkio filialas kvieèia paminëti Gedulo ir vilties dienà. 16 val. atminimo valanda prie Tremtiniø kryþiaus L. Ðepkos parke val. Gedulo ir vilties dienos minëjimas prie paminklo Negráþusiems ið tremties (Vytauto g. 20). 18 val. ðv. Miðios Rokiðkio baþnyèioje. Dalyvaus Vilniaus Ðv. Kazimiero baþnyèios miðrus choras Ave verum, Rokiðkio muzikos mokyklos ansamblis Gelmës, buvusiø tremtiniø choras Vëtrungë. Birþelio 14 d. (penktadiená) LPKTS Jurbarko filialas kvieèia paminëti Gedulo ir vilties dienà. 11 val. ðv. Miðios Jurbarko Ðvè. Trejybës baþnyèioje. 12 val. atminimo valanda Mëlynos vosilkos Jurbarko kapinëse. 14 val. atminimo popietë, skirta Laisvës kovø vado generolo Jono Þemaièio-Vytauto metams ir partizanø vado Petro Paulaièio 115-osioms gimimo metinëms paminëti Jurbarko kraðto muziejuje. Ilsëkitës ramybëje Vytautas Juozas Akucevièius Gimë Vilkaviðkio r. Pajevonio parap. Naujininkø k m. iðtrëmë á Sibirà, Krasnojarsko kr. Chakasijà, Askizo r., Avininkystës tarybiná ûká, fermà Nr m. gráþo á Lietuvà, namø nerado, apsigyveno Vilkaviðkio r. Gudkaimio k. Dirbo elektros inþinieriumi. Paskutiniu metu gyveno Virbalyje. Palaidotas Vilkaviðkio r. Virbalio kapinëse. Liûdi þmona, dukterys ir brolis Jonas su ðeimomis Birþelio 14 d. (penktadiená) kvieèiame dalyvauti renginyje, skirtame 1949 m. tremties ir Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio tarybos Deklaracijos 70-meèiui bei Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës dienai val. ðv. Miðios uþ mirusius tremtinius Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje val. Tylos minutë, meninë programa, kariø salvës Vienybës aikðtëje val. prie Kultûros centro skaitomos Pakruojo tremtiniø pavardës. 16 val. Pakruojo sinagogoje vyks popietë Tu ne vienas, mes tavo ðeima. Joje Atþalyno gimnazijos moksleiviai demonstruos sukurtus filmukus apie Pakruojo kraðto laisvës kovotojus. Dainuos TS-LKD vokalinis ansamblis ir Atþalyno gimnazistai val. Pakruojo filialo bûstinëje ávyks filialo nariø susirinkimas. Birþelio 14 d. (penktadiená) LPKTS Kauno filialas kvieèia paminëti Gedulo ir vilties dienà. 10 val. ðv. Miðios Kauno ðv. Mykolo Arkangelo (Águlos) baþnyèioje. Po jø autobusu vyksime á Petraðiûnø kapines prie Tautos kanèios memorialo, padësime gëliø, uþdegsime þvakeliø. 13 val. Kauno Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje Gedulo ir vilties dienos minëjimas, tremtiniø pavardþiø skaitymas. Birþelio 14 d. (penktadiená) val. Kauno menininkø namuose (V. Putvinskio g. 56) kvieèiame dalyvauti LPKTS Kauno filialo narës, devyniasdeðimtàjá gimtadiená ðvenèianèios partizanës Albinos Norkutës-Kairienës istorijos knygos Labas, moèiut, labas, miðko sese pristatyme. Renginyje dalyvaus ir pati autorë, dalijamasi tremties prisiminimais, bendraujama prie vaiðiø stalo. Birþelio 14 ir 16 d. Klaipëdos PKT sàjunga ir choras,,atminties gaida kvieèia dalyvauti Þemaitijos regiono tremties ir rezistencijos dainø festivalyje,,ant mariø kranto. Dalyvaus buvusiø tremtiniø chorai ið Gargþdø, Kretingos, Maþeikiø, Tauragës, Telðiø ir Klaipëdos. Birþelio 14 d. (penktadiená) 18 val. renginys vyks Koncertø salës (Ðauliø g. 36, Klaipëda) parko estradoje. Kartu bus minima Gedulo ir vilties diena. Birþelio 16 d. (sekmadiená) 14 val. festivalis tæsis Klaipëdos Þvejø rûmø didþiojoje salëje (Taikos pr. 70). Bus minimas ir choro,,atminties gaida 30 metø veiklos jubiliejus. Birþelio 15 d. (ðeðtadiená) Rumðiðkëse ávyks XXXI Kolymos politiniø kaliniø bendrijos suvaþiavimas. Nuo 10 val. dalyviø registracija Rumðiðkiø kultûros centre (J. Aisèio g. 2, Rumðiðkës, Kaiðiadoriø r.); 11 val. Liaudies buities muziejaus koplyèioje pamaldos uþ Kolymos lageriuose þuvusius ir vargusius; 12 val. visuotinis nariø susirinkimas Rumðiðkiø kultûros centre. 10 val. nuo prekybos centro Savas (Savanoriø pr. 346) á suvaþiavimà veð specialiai uþsakytas mikroautobusas. Birþelio 15 d. (ðeðtadiená) 12 val. brolija Laptevieèiai maloniai kvieèia á tradiciná tremtiniø susitikimà Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumðiðkëse, prie þeminukës jurtos. Paminësime Gedulo ir vilties dienà bei ekspedicijos Lena àsias metines; dalyvausime Dalios Grinkevièiûtës atminties ir pagarbos medaliø áteikimo ceremonijoje; pasidþiaugsime prie jurtos pastatytu jakutø apeiginiu stulpu serge, skirtu Lietuvos ir Jakutijos (Èiurapèia r.) gyventojø, 1942 m. iðtremtø á Arktá, atminimui; apþiûrësime Raimondo Urbakavièiaus ir Gintauto Aleknos fotografijø bei Aleksandros Inokentjevos-Boèiariovos (Sacha respublika) paveikslø reprodukcijø parodas, menininko Manto Mikulevièiaus erdvinæ kompozicijà Laikmeèio liepsnose. Renginá ves aktorius Petras Venslovas, dalyvaus Rimantas Vaièekonis ir vokalinë grupë. Birþelio 15 d. (ðeðtadiená) kvieèiame dalyvauti þygyje A. Ramanausko-Vanago keliais marðrutu Merkinë Kasèiûnai Merkinë. 9 val. ðv. Miðios Merkinës baþnyèioje. Nuo 9.45 val. þygio dalyviø registracija Merkinës kryþiø kalnelyje val. Lietuvos partizanø pagerbimo ceremonija ir startas. Þygio atstumas apie 22 kilometrai. Finiðas Merkinës kraðto muziejuje (S. Dariaus ir S. Girëno a. 1, Merkinë). Benjaminas Akucevièius Gimë Vilkaviðkio r. Pajevonio parap. Naujininkø k m. iðtrëmë á Sibirà, Krasnojarsko kr. Chakasijà, Askizo r., Avininkystës tarybiná ûká, fermà Nr m. gráþo á Lietuvà, namø nerado, apsigyveno Vilkaviðkio r. Gudkaimio k. Dirbo Kybartuose, lentpjûvëje. Palaidotas Vilkaviðkio r. Virbalio kapinëse. Liûdi þmona, dukterys ir brolis Jonas su ðeima Jonas Kalvelis Gimë Ukmergës rajone m. iðtremtas á Igarkà m. gráþo á Lietuvà. Gyveno Panevëþyje, daug metø tvarkë penkiø partizanø vadø kapus Ðiluose. Vëliau sikëlë gyventi á Kaunà. Buvo LPKTS Kauno filialo narys. Liûdi þmona, giminës, artimieji Petras Èesnulevièius Gimë Alytaus r. Augo ûkininkø ðeimoje m. su ðeima iðtremtas á Sibirà, Tiumenës sr m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Gargþduose. Dirbo Klaipëdos r. MSMV ekskavatorininku. Su þmona Onute uþaugino dvi dukteris ir sûnø. Palaidotas Klaipëdos r. Laugaliø kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius. LPKTS Klaipëdos r. filialas Birþelio 16 d. (sekmadiená) kvieèiame á Punsko ir Seinø kraðte veikusiø ir ið èia kilusiø Lietuvos partizanø pagerbimo ðventæ. 8 val. ðv. Miðios Punsko baþnyèioje val. partizanø pagerbimas Giluiðiuose (Trumpaliðkyje), buvusioje Dzidolikø sodyboje val. partizanø bunkerio atidarymo iðkilmës Oþkiniuose (Jotvingiø ir prûsø gyvenvietëje). Birþelio 23 d. (sekmadiená) Nepriklausomybës aikðtëje (ðalia LR Seimo rûmø), Vilniuje, kvieèiame paminëti Birþelio sukilimo 78-àsias metines. 11 val. motociklininkø kolona ið Nepriklausomybës aikðtës Gedimino prospektu pajudës buvusiø KGB rûmø link, kur ðventës organizatoriø numatytose vietose padës gëliø bei uþdegs atminimo þvakeliø. 12 val. Nepriklausomybës aikðtëje kartu su kariuomenës Garbës kuopos kariais pakelsime vëliavas ir pagerbsime 1941 m. Birþelio sukilimo dalyvius. Iðklausysime garbiø sveèiø pasisakymus, Kariniø pajëgø orkestro ir Antakalnio progimnazijos moksleiviø koncertà. Pasiteirauti tel Tremtinys Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga Ámonës kodas Ats. sàsk. Nr. LT AB SEB bankas Adresas: Laisvës al. 39, Kaunas, Tel. (8 37) , ISSN X Redaktorë Jolita Navickienë Kalbos redaktorë Audronë Kaminskienë Techninë redaktorë Vesta Milerienë El. p. 2 spaudos lankai. Tiraþas 1570 egz. Kaina 0,66 euro. Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas Projektus Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai ir Istorija be baltø dëmiø remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

8 8 Tremtinys 2019 m. birþelio 14 d. TS-LKD PKTF pirmininku iðrinktas Arvydas Anuðauskas (atkelta ið 1 psl.) Svarbiausias konferencijos klausimas frakcijos pirmininko rinkimai. Buvo renkamasi ið dviejø kandidatø A. Anuðausko ir A. Barbðio. Kol vyko slaptas balsavimas, kalbëjo Seimo nariai. Kaip visada, mielai apie darbà Seime pasakojo praëjusá rudená á Seimà iðrinkta Irena Haase, dirbanti Seimo teisës ir teisëtvarkos komitete. Ji dëkojo R. Morkûnaitei-Mikulënienei uþ nuoðirdø darbà frakcijoje ir geru þodþiu atsiliepë apie kandidatuojantá á pirmininkus A. Anuðauskà. Pritariu Arvydo kandidatûrai ir ne tik todël, kad Seime esame kolegos, bet stebiu jo darbus ir galiu pasakyti, kad jis ið tiesø daug dirba dël istorinës atminties iðsaugojimo ir kitø dalykø, sakë I. Haase. A. Anuðauskas pasakojo, kad kreipësi á Socialinës apsaugos ir darbo ministrà Linà Kukuraitá dël nukentëjusiø asmenø valstybinës pensijos padidinimo, ir atsakymas nieko gero. Vyriausybë ruoðia visø valstybiniø pensijø reformà, todël dabar nieko neþadama daryti toks atsakymas buvo gautas ið ministro, sakë A. Anuðauskas. LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas taip pat priminë, kad suvaþiavimà ðiuo klausimu buvo priimta rezoliucija ir iðsiuntinëta atitinkamoms institucijoms, o atsakymai LPKTS ir Seimo nariui sutampa. LPKTS tarybos pirmininkë Vincë Vaidevutë Margevièienë, davusi iðrinktojo á Europos Parlamentà prof. Liudo Maþylio padëkà uþ palaikymà rinkimuose, informavo apie liepos 28 dienà Këdainiuose vyksiantá iðkilmingà pirmojo tremtiniø palaikø parveþimo ið Sibiro 30-øjø metiniø paminëjimà. Patvirtinti svarbûs nutarimai O. Tamoðaitienë pakomentavo TSLKD PKTF Statuto pakeitimus, kurie buvo aptarti PKTF tarybos posëdyje, vykusiame 2019 metø kovo 23 dienà. Ðioje konferencijoje pritarta PKTF statuto pakeitimams. Baigus Balsø skaièiavimo komisijai darbà, buvo paskelbti rinkimø rezultatai. PKT frakcijos pirmininku iðrinktas dr. A. Anuðauskas, á frakcijos tarybà pateko: Rimantas Ausmanas (Kaunas), Zenonas Èerkauskas (Klaipëda), Simonas Èinikas (Kaunas), Jurgis Endziulaitis (Klaipëda), Raimunda Geèienë (Ðilalë), Juozas Yla (Kaunas), Valerija Jokubauskienë (Ðiauliai), Ge- rimantas Kaklauskas (Anykðèiai), Eduardas Manovas (Ðiauliai), Romualdas Poþëra (Alytus), Junelë Purienë (Kaunas), Antanas Raðinskas (Ðilalë), Birutë Rimkienë (Kaunas), Zita Rubiniene (Kaunas), Gediminas Uogintas (Vilnius), Teresë Ûksienë (Ðilalë). TS-LKD PKTF konferencija pritarë nutarimui, kad PKTF valdyba tæsia darbà ir vykdo pareigas iki bus iðrinkta nauja. Iðrinktasis frakcijos pirmininkas A. Anuðauskas padëkojo uþ pasitikëjimà ir vardijo veiklas ir sritis, kur galima bendromis jëgomis nemaþai nuveikti. Tremtinio inf. Audronës Kaminskienës nuotraukos TS-LKD PKTF pirmininkës ataskaita (atkelta ið 2 psl.) Gauta informacija, kad Milano INTER atsipraðo dël susidariusios padëties ir pradeda sistemos patikrà. Kreipimasis á URM praðant reaguoti á Milano INTER atvejá ir praðant pasiaiðkinti dël kitø panaðiø atvejø kitose valstybëse, pavyzdþiui, iðduodant vairuotojo teises. Kreipimasis á URM ir Ministrà pirmininkà dël ambasadoriaus R. Motuzo atðaukimo ið ambasadoriaus Rusijoje pareigø, po to, kai paaiðkëjo informacija apie tyrimà dël galimai netinkamo vizø iðdavimo. TS-LKD frakcijos pareiðkimas, smerkiantis vandalizmo aktà prieð Generolo Vëtros atminimo lentà ir kvieèiantis institucijas atsakingai ir principingai ávertinti paþeidëjus ir atkurti lentà. Inicijuotas 110-øjø gen. Jono Þemaièio-Vytauto gimimo metiniø paminëjimas Seimo plenarinio posëdþio metu. Kreipimasis á Kultûros ministrà dël dizainerio G. Paulausko pateikto projekto, skirto atkurti partizanø uniformas, kuris buvo atmestas Kultûros tarybos, teigiant, kad pasirinkta nepa- kankamai aktuali tema ir gali bûti vertinama nevienareikðmiðkai, klausiama, ar projektà vertino pakankamai kompetentingi ir á temà ásigilinæ specialistai ir raginama stiprinti finansavimà atminties temoms. Kreipimasis á koncertø agentûrà dël organizuojamo Maskvos virtuozø koncerto Vasario 16 dienos iðvakarëse, atkreipiant dëmesá á jo vadovo V. Spivakovo iðsakytà paramà Krymo okupacijai. Inicijuotas bendras Baltijos ðaliø politikø kreipimasis á Amazon dël nederamo komercinio sovietiniø simboliø naudojimo. Savivaldybës paragintos imtis partizanø þûties ir palaidojimo vietø sutvarkymo ir pagerbimo, Vëliniø metu organizuojant þvakuèiø uþdegimà. Inicijuotas Baltijos valstybiø politikø kreipimasis á Walmart dël nederamo komercinio sovietiniø simboliø naudojimo. Kreipimasis á Ministrà pirmininkà, VMI ir VSD dël priemoniø, kuriø reikëtø imtis atsiþvelgiant á tarptautinio þurnalistinio tyrimo apie propagandinio turinio sklaidà Baltnews at- skleistus faktus. Kreipimasis á Ministrà pirmininkà ir URM dël V. Matijoðaièiui priklausanèiø ámoniø veiklos, galimai prieðtaraujanèios ES sankcijø, ávestø reaguojant á Krymo okupacijà, reþimui. Inicijuotas Baltijos ðaliø politikø kreipimasis á ES vadovus, kvieèiantis iðnaudoti visas galimybes reikalauti badaujanèio politinio kalinio O. Sencovo paleidimo. Kreipimasis á Akropolio ámonæ, atkreipiant dëmesá á prekybà sendaikèiø turguje objektais, paþymëtais sovietine simbolika. Kreipimasis drauge su kolegomis á URM ir Ûkio ministerijà dël trijø lietuviðkos kilmës ámoniø veiklos Rusijos Federacijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste po Europos Sàjungos sankcijø ávedimo. Inicijuotas trëmimø Vesna 70meèio paminëjimas Seimo plenarinio posëdþio metu. Kreipimasis á Policijos departamentà praðant ávertinti, ar Grûto parko logotipe naudojama kûjo ir pjautuvo bei penkiakampës þvaigþdës simbolika ne- prieðtarauja LR ástatymams. Kreipimasis á Muitinës departamentà dël rusiðkø tràðø importo ir þymëjimo, galimai leidþianèio apeiti ES mokesèiø sistemà. Kreipimasis á Kultûros ministræ, raginant didinti finansavimà programoms, susijusioms su pilietiðkumu ir istorine atmintimi, kurie turëtø be kita ko apimti ir Nacionalinës saugumo strategijos kontekste prisiimtà ásipareigojimà dël istorinës atminties puoselëjimo. Kreipimasis á Kultûros ministræ ir Kultûros tarybà dël galimai skleidþiamos propagandos kino filmus, raginimas skirti daugiau lëðø Lietuvos kino kûriniams istorine tematika. Pagalba susiraðinëjant su valstybës institucijomis pilieèiams, besikreipusiems dël tokiø klausimø, kaip nuorodos á istorinës atminties vietas, socialiniø garantijø nukentëjusiems nuo okupacijø ir aptarnavimas valstybës institucijose, teisinë pagalba nukentëjusiems Sausio 13-osios byloje ir pan. Radvilë MORKÛNAITËMIKULËNIENË TS-LKD PKTF pirmininkë 1941 metø birþelio 14-osios trëmimas. (atkelta ið 5 psl.) 1926 metais jis susituokë su mano mama Janina Kazimiera Pukaite, gimusia 1904 metais, kuri buvo baigusi mokytojø kursus Marijampolëje. Visà gyvenimo Kaune laikotarpá mano mama dirbo pradiniø klasiø mokytoja. Á svetimà ðalá Kai 1940 metais Sovietø sàjunga okupavo Lietuvà, prasidëjo sekiojimai, areðtai. Ypaè tø, kurie nepriklausomos Lietuvos laikais dirbo svarbiose pareigose arba buvo susijæ su to meto politika. Atëjo ir mano tëvø eilë metø birþelio 14 dienos ankstø rytà jø namus aplankë NKVD darbuotojai. Kratos metu kompromituojanèios medþiagos nerado, tik paëmë senovinius pinigus ir 1428 sovietinius rublius. Tëvà iðsivedë á kiemà, skaitë ið anksto paruoðtà kaltinimà dël kontrevoliucinës veiklos bei tëvynës iðdavimo ir liepë tuoj pat susiruoðti tremèiai. Iðsivedë ne tik já, bet ir visà ðeimà mano mamà, brolius Juozà ir Algimantà bei mane. Að bu- vau visai maþa, tad tremties á Sibirà neprisimenu. Tà paèià dienà mus iðveþë á Altajaus kraðtà, Barnaulo sritá, Kamienio miestelá metø kovo 24 dienà Juozo Þuko vardu buvo iðsiøstas gerokai pavëluotas praneðimas artimiesiems: Po trijø savaièiø kelionës Juozas Þukas ir jo ðeima atvyko á Altajø. Visi sveiki, gerai jauèiasi ir duoda linkëjimus giminëms ir paþástamiems. Apsigyvenome miestelyje, bet neilgai buvome kartu, nes netrukus atsirado pretekstas teismo bylà iðkel- ti tëèiui vietinë milicija suëmë saulëgràþas pardavinëjantá brolá Juozà, o kai tëvas nuëjo á milicijà, brolá paleido, o tëvà apkaltino vagyste ir spekuliacija, dar paminëjo jo tariamà kontrevoliucinæ veiklà, ir pasodino á kalëjimà, kur 1942 metais jis mirë ið bado. Buvo palaidotas bendroje duobëje kartu su kitais mirusiais nuo ligø ir bado kaliniais. Iki ðiol niekas neþino tos vietos... (Bus daugiau) Spaudai paruoðë Stanislovas ABROMAVIÈIUS