2018 m. VEIKLOS REZULTATAI

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "2018 m. VEIKLOS REZULTATAI"

Transkriptas

1 2018 m. VEIKLOS REZULTATAI

2 1 prioritetas: DARNI, ATSAKINGA IR SVEIKA VISUOMENĖ

3 SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS 20 proc. padidėjo valstybės remiamos pajamos nuo 102 iki 122 eurų Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65 iki 80 euro) Išlaidos piniginei socialinei paramai padidėjo 2 kartus (nuo 168,10 iki 362,55 mln. eurų)

4 PAGALBA ŠEIMOMS Padidinti vaiko pinigai 67 proc. padidinti vaiko pinigai (nuo 30 iki 50 eurų) 50 Eur Skatinamas vaikų įsivaikinimas Pradėta mokėti nauja išmoka skatinant įsivaikinimą (304 eurai per mėnesį) Finansinės paskatos pirmajam būstui Sukurtos finansinės paskatos jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose įsigyti (pasinaudojo 116 šeimų) Plėtotos viešosios paslaugos Pradėtos teikti bandomosios apsaugoto būsto, laikino atokvėpio, atvejo vadybos ir kitos paslaugos

5 DĖMESYS SOCIALIAI JAUTRIOMS GRUPĖMS Vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 euro (2017 m.) iki 319 euro (2018 m.) Iš viso 25 proc. nuo 2016 m. Įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis 2019 m. susietas su socialinėmis išmokomis Bendroji (pagrindinė) pensijos dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis Bus mokamos papildomos priemokos tiems, kurių gaunama pensija nesiekia 95 proc m. minimalių vartojimo poreikių dydžio

6 DĖMESYS SVEIKATOS APSAUGAI Atpiginti kompensuojamieji vaistai: Viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 307 eurais (20 proc.), o slaugytojų 179 eurais (23 proc.) Vidutinė vaistų priemoka nuo 2016 m. pabaigos sumažėjo 47 proc. Priemokų už vaistus ir medicinos pagalbos priemones suma sumažėjo apie 27 proc. (pacientai sutaupė apie 15 mln. eurų) Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas 45 vaistais, kurie prieš tai nebuvo kompensuojami Sutrumpėjo eilės pas gydytojus 2018 m. pabaigoje pas šeimos gydytoją per 7 dienas pateko net 89 proc. asmenų

7 ORO TARŠOS MAŽINIMAS 2018 m. leidimą dalyvauti eisme turėjo 983 elektromobiliai (2017 m. 620 elektromobilių) iki šiol tai didžiausias transporto priemonių augimas (58 proc.) 2018 m. modernizuoti 224 daugiabučiai namai, kurie suvartoja proc. mažiau šiluminės energijos

8 2 prioritetas: ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO PASLAUGŲ KOKYBĖS BEI EFEKTYVUMO DIDINIMAS

9 ŠVIETIMO IR MOKSLO KELIU Priešmokyklinio ugdymo grupes pradėjo lankyti 3 kartus daugiau penkiamečių vaikų (2017 m vaikų, 2018 m. - virš vaikų) 45,7 proc. mokinių mokėsi pagal parengtas ar atnaujintas modulines profesinio mokymo programas (2017 m. - 26,6 proc.). Tai leis jiems geriau pasirengti įsilieti į darbo rinką Tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 20 proc. Vidutinis mokytojo atlyginimas padidėjo 14 proc. Pradėtas diegti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas (baigtas I etapas) įsteigti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Parengtos naujo turinio pedagogų rengimo programos Kuriamas ir išbandomas pedagoginės stažuotės modelis Buvo pertvarkomas universitetų tinklas sudarytos sąlygos reorganizuoti: - Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto - Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto - Mykolo Romerio universitetą prijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto - Lietuvos sporto universitetą prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

10 KULTŪRINĖS - MENINĖS VEIKLOS SKATINIMAS Daugėja visuomenės narių, kurie linkę dalyvauti kultūrinėje meninėje veikloje: 2017 m. jų pagausėjo iki 57,5 proc. Prognozuojama, kad 2019 m. kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai didės apie 20 proc. Pradėtos iniciatyvos, skatinančios aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūrinėje - meninėje veikloje: kultūros pasas (mokiniams) nemokamas muziejų lankymas (visiems kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį) jaunųjų menininkų rezidencijos

11 3 prioritetas: VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO IR SKAIDRUMO DIDINIMAS

12 VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMAS Valstybės tarnautojų skaičius per du metus sumažėjo 5 proc pareigybėmis (2017 m. 2 proc., o 2018 m. 3 proc.) Konsoliduotos buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos teikiamos 140-tyje viešojo sektoriaus subjektų Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) sumažėjo net 43,5 proc. (2017 m. 108 vnt., 2018 m. 61 vnt.)* VVĮ valdybos visiškai depolitizuotos jose nebeliko politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. 106 VVĮ kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariai buvo nepriklausomi nariai - tai sudaro daugiau kaip pusę visų narių* Gyventojų pasitenkinimas paslaugomis aukščiausias per 10 metų m. indekso reikšmė (0,88 balo) Pasitikėjimas valstybės institucijomis paaugo iki 71 proc. (2017 m. siekė 65 proc.) * Šios permainos vienas iš svarbių žingsnių, gerinančių įmonių valdymą ir įgyvendinančių Lietuvos narystės EBPO rekomendacijas

13 KOVA SU KORUPCIJA Kuriama antikorupcinė aplinka Stiprinamos kovai su korupcija skirtos institucijos Pertvarkoma kalėjimų sistema Centralizuojami viešieji pirkimai Parengti lobizmo, politinių partijų finansavimo įstatymų projektai Priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas

14 4 prioritetas: DARNI IR KONKURENCINGA EKONOMIKOS PLĖTRA

15 ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR APLINKOSAUGA Sutaupytas suminis galutinės energijos kiekis 2016 m. (2 045 GWh) 4 kartus viršijo planą (463 GWh) ir jau pasiekė 2020 m. tikslą (2 000 GWh) Nuosekliai auga pakartotinai ar kitaip panaudotų komunalinių atliekų dalis (2016 m. 65,4 proc., 2017 m. 66,4 proc.) Supaprastintas naujų verslo vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų procesas: sutrumpėjo nuo 5 iki 4 procedūrų Pagal prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį Lietuva pakilo per 7 pozicijas iš 33 vietos į 26 vietą ir aplenkė Estiją, Latviją bei Lenkiją Visas atliekas rūšiuojančių gyventojų per pastaruosius ketverius metus padaugėjo nuo 40 iki 47 proc. Visai atliekų nerūšiuojančių gyventojų sumažėjo nuo 27 iki 18 proc.

16 SUSISIEKIMAS 3 šalies oro uostai aptarnavo daugiau kaip 6,2 mln. keleivių Transporto sektoriuje sukurta 14 proc. visos šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (4,97 mlrd. eurų) Išankstiniais duomenimis, 2018 m. krovinių vežimas per metus augo 15,8 proc. (iš viso 148,1 mln. t) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos apyvarta augo 7,9 proc. pasiektas naujas uosto krovos rekordas (46,6 mln. tonų) Atlikta daugiau kaip 61 tūkst. skrydžių Pasiūlytos 99 kryptys Piliečių pasitenkinimo judumu rodiklis išaugo nuo 35 iki 50 proc. Išasfaltuota 268 km žvyrkelių

17 INOVATYVIAM IR SĄŽININGAM VERSLUI PALANKESNĖS SĄLYGOS Pagal verslo aplinkos indeksą "Doing Business" Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją 14 vietą tarp 190 šalių Lietuva užima 4 vietą tarp ES valstybių ir aplenkė Estiją (16 vieta), Airiją (17 vieta), Vokietiją (20 vieta) Naujų TUI didelės pridėtinės vertės projektų skaičius išaugo iki 67 vnt. (18 vnt. daugiau nei 2017 m.) Per 2018 m. įsisteigė 43,8 proc. daugiau startuolių Įgyvendinant TUI projektus, 2018 m. sudarytos galimybės sukurti darbo vietas Pagal TUI projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 2 vietą pasaulyje Startuoliai pritraukė 7 kartus daugiau investicijų nei pernai (2018 m mln. eurų, 2017 m. 24,6 mln. eurų)

18 INOVACIJŲ REFORMA Inovacinės veiklos augimas m. buvo sparčiausias pasaulyje ir sudarė 20,1 proc. Verslo išlaidos MTEP išaugo 2 kartus nuo 64,6 mln. eurų (2010 m.) iki 132,3 mln. eurų (2017 m.) Sudarys galimybes augti inovatyvių įmonių skaičiui Verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti Vyriausybė parengė inovacijų reformą, kuri gerokai pakeis šalies inovacijų ekosistemą Kas iš to? Mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų Iki 2023 m. pabaigos verslo išlaidos į inovacijas išaugs 1,5 karto Iki 2020 m. pabaigos gyventojų atlyginimas didės šeštadaliu greičiau Iki 2023 m. pabaigos penktadaliu pagreitins BVP augimą 2020 m. eksporto mastą padidins 1,4 mlrd. eurų

19 MOKESČIAI Sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Įvestos valstybinio socialinio draudimo (išskyrus privalomąjį sveikatos draudimą) įmokų lubos Sumažintas valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas

20 ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MAŽINIMAS 2018 m. nustatytos savanoriško atsiskleidimo ir mokesčių mokėjimo skatinimo bei nepakantumo pažeidėjams mokesčių srityje priemonės nuo 2019 m. pradžios pajamų tikslinimas deklaracijose išaugo 11 proc. Gyventojai pradeda naudotis nauja galimybe 2019 m. vasarį sulaukta 5 kartus daugiau prašymų gražinti GPM (už išlaidas būsto remontui, autoremontui, auklių paslaugoms) nei prieš tai buvusį mėnesį

21 5 prioritetas: SAUGI VALSTYBĖ

22 UŽTIKRINAMAS KRAŠTO GYNYBOS FINANSAVIMAS Nuoseklus gynybos biudžeto augimas - krašto apsaugai skirta 2 proc. BVP (894,5 mln. eurų) 2,50% Krašto gynybos finansavimas, proc. nuo BVP 2,00% 1,50% 1,00% 0,50% 0,00% 0,77% 0,89% 1,14% 1,50% 1,80% 2,00% Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene vidutiniškai siekė 58 proc. (augimas 2 proc.)

23 KIBERNETINIS IR ENERGETINIS SAUGUMAS Prie kibernetinio saugumo informacinio tinklo (KSIT) prijungta 56 proc. organizacijų Suorganizuotos Nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos Kibernetinis skydas 2018 Pratybų dalyviai nagrinėjo ir valdė 150 incidentų. Pratybose dalyvavo 53 organizacijos (135 dalyviai) Teiginiui, kad,,propaganda yra grėsmė šalies saugumui, pritarė 74 proc. respondentų. (6 proc. daugiau nei 2016 m.) Pradėjo veikti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir elektros jungtys su Švedija ir Lenkija Lietuvos energetinio saugumo lygis pasiekė 68 proc. ir priartėjo prie atitinkamo lygio kaimyninėse Baltijos valstybėse

24 PILIEČIŲ SAUGUMAS SVARBIAUSIA 2018 m. pagerėjo policijos veikla: įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis siekia proc. 95% Pasitikėjimas policija per metus išaugo nuo 71 iki 75 proc. 75% Žuvusiųjų keliuose skaičius per metus sumažėjo 11 proc. Nuo 2010 iki 2018 m. žuvusiųjų skaičius sumažėjo 37 proc. Lietuva 2018 m. užėmė 5 vietą pagal žūčių sumažinimą ES keliuose -37% Žuvusiųjų gaisruose per metus sumažėjo 17 proc. užfiksuotas mažiausias per pastaruosius trisdešimt metų žuvusiųjų gaisruose skaičius (86 žmonės) -17%

25 STIPRINAMAS TARPTAUTINIS SAUGUMAS Apie 1/3 Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos interesai tarptautinėje bendruomenėje užtikrinami Lietuva oficialiai tapo 36-ąja visateise EBPO šalimi nare m. pabaigoje Paryžiuje įsteigta Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie EBPO Lietuvos ir Lenkijos santykiai sugrįžo į strateginės partnerystės vagą Sėkmingai paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Vyko daugiau nei 100 renginių užsienyje Bendra Lietuvos įmokų į Europos plėtros fondą suma siekė 8 mln. eurų 77 proc. gyventojų mano, kad parama besivystančioms šalims prisideda prie teisingesnio ir sąžiningesnio pasaulio

26 VYRIAUSYBĖS ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI Demografinių iššūkių įveikimas, emigracijos mažinimas 6 struktūrinių reformų įgyvendinimas Inovacijų, švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų, mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse Vyriausybės strateginių projektų įgyvendinimas Daug dėmesio bus skiriama tinkamam Demografijos, migracijos ir integracijos politikos metų strategijos įgyvendinimui Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas Sprendžiant sistemines viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio problemas 2019 m. planuojama baigti įgyvendinti 5 projektus, o 2020 m. 18 projektų strateginėse veiklos srityse

27 ET REKOMENDACIJOS LIETUVAI 3 rekomendacijos: Gerinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę. Užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą kartu sprendžiant pensijų adekvatumo klausimą Gerinti švietimo ir mokymo sistemą įskaitant suaugusiųjų mokymąsi. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus. Gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę Skatinti našumo augimą didinant viešųjų investicijų veiksmingumą, šalinant viešųjų priemonių, kuriomis remiamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, spragas ir neefektyvumą

28 ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS m. priemonių - planas 59 priemonės Įgyvendinta 47,5 proc m. buvo suplanuota įvykdyti 19 priemonių Vykdymo pažanga 84,2 proc. (pilnai įvykdyta 15 priemonių, 1- iš dalies) 29 priemonės bus įgyvendinamos 2019 m. 2 priemonės 2020 m.

29 ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS Didžiausia pažanga pasiekta įgyvendinant 1 rekomendaciją, gerinant mokestinių prievolių vykdymą ir tobulinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą siekiant sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę, taip pat sprendžiant pensijų adekvatumo klausimą Pažymėtina, kad pasiektos pažangos kol kas neatspindi skurdo rodikliai, nes šiuo metu turimi statistiniai duomenys dažniausiai atspindi m. veiklos rezultatus 2019 m. daugiau dėmesio bus skiriama 2 ir 3 rekomendacijų įgyvendinimui

30 AČIŪ UŽ DĖMESĮ