2019 M. SPALIO - GRUODŽIO MĖN. AKTUALIOS TEISMŲ PRAKTIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS SRITYJE APŽVALGA

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "2019 M. SPALIO - GRUODŽIO MĖN. AKTUALIOS TEISMŲ PRAKTIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS SRITYJE APŽVALGA"

Transkriptas

1 2019 M. SPALIO - GRUODŽIO MĖN. AKTUALIOS TEISMŲ PRAKTIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS SRITYJE APŽVALGA 2020

2 2 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA 1.1. Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) praktikos apžvalga LapT 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir autorių teisių pažeidimo bei žalos atlyginimo. Ieškovė Animaccord Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti, kad atsakovės UAB Profisa į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos ir Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus (Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos Nr MASHA AND THE BEAR (fig.), Nr MASHA AND THE BEAR (ž.) ir tarptautines prekių ženklų registracijas Nr A MASHA AND THE BEAR (ž.), Nr A MASHA I MEDVED (fig.), Nr MASHA I MEDVED (fig.), Nr A, Nr A ir ieškovės valdomas autorių turtines teises į animacinio filmo personažus Masha ir Lokys ; uždrausti atsakovei UAB Profisa ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir/ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais arba apipavidalintais autorių teisių objektais, nurodytais 2008 m. balandžio 22 d. Rusijos autorių teisių bendrijos registracijoje Nr Vaikiško animacinio serialo personažų Maša ir Lokys piešiniai ; taikyti atkuriamąsias priemones ir įpareigoti atsakovę sunaikinti sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu, sunaikinimu ir gabenimu į saugojimo ir sunaikinimo vietas susijusias išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai Eur licencinį atlyginimą už teisių į prekių ženklus pažeidimą ir Eur kompensaciją už autorių teisių pažeidimą (iš viso Eur); įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje Lietuvos rytas ; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra septynių prekių ženklų, kurių apsauga galioja Lietuvoje arba Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, savininkė. Šie prekių ženklai registruoti ir 28 klasės prekėms žaislams ir kt., ir 30 klasės prekėms konditerijos gaminiams, ledinukams, karamelėms (saldainiams), kramtomajai gumai, šokoladams, saldainiams su minkštu įdaru, ledams ir kt. Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos atsakovės prekės yra pažymėtos tapačiais ar klaidinančiai panašiais į ieškovės figūrinius ir žodinius prekių ženklus Masha ar MashaandtheBear ir/ ar MASHA i MEDVED Nr A, Nr , Nr A, Nr , Nr A, Nr , Nr A, kurie yra registruoti tapačioms prekėms (konditerijos gaminiams ir/ar saldainiams, kramtomajai gumai, žaislams) ir dėl to yra didelė tikimybė visuomenei suklysti dėl šių prekių komercinės kilmės. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo leidimo importuoti prekių, ant kurių pakuočių yra panaudoti ieškovei priklausantys dailės kūriniai lėlės ir lokio piešiniai atsakovė pažeidė ne tik ieškovės teises į prekių ženklus, bet ir ieškovės autorių teises. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinio dalį patenkino: pripažino, kad sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus; uždraudė atsakovei ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės Animaccord Ltd. sutikimo, atitinka nurodytus ir/ ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais; uždraudė atsakovei atgaminti, platinti (įskaitant siūlymą pirkti), bet kuriuo būdu perduoti, importuoti ar eksportuoti kūrinių animacinio filmuko Masha i Medved personažų Maša ir Lokys kopijas; įpareigojo atsakovę sunaikinti sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę padengti visas su tuo susijusias išlaidas; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie šį priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje Lietuvos rytas ; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai Eur bylinėjimosi išlaidų.

3 3 Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, sutikimas naudoti šiuos žymenis nebuvo gautas, teismas konstatavo, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises į ieškovės registruotus prekių ženklus ir taikė įstatymuose numatytus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdus. Apeliaciniam teismui apeliantė apskundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas Eur žalos atlyginimas dviem pagrindais kaip licencinis atlyginimas ir kaip kompensacija. Todėl apeliacijos dalyką sudarė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistos žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendra priteista licencinio atlyginimo suma ir kompensacijos suma už autorių teisių pažeidimus neviršija minimalios garantinės sumos, kurią moka licenciatas ar susiję asmenys ieškovui už animacinio filmuko Maša ir lokys saugomų elementų naudojimą konditerijos gaminiuose, todėl toks ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, kai žalą prašoma atlyginti dviem pagrindais, yra galimas. Dėl licencinio atlyginimo apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Direktyvos 2004/48/EB, kurios nuostatos įgyvendinamos PŽĮ ir ATGTĮ, 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punkte, paaiškinamame preambulės 26 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog licencinio atlyginimo dydį gali patvirtinti ir kitų subjektų sudarytos licencinės sutartys dėl tokių pačių ar panašių saugomų intelektinės nuosavybės teisės objektų naudojimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš apeliantės priteisė Eur (50 proc. licencinio atlyginimo) sumą, remdamasis ieškovės pateiktomis licencinėmis sutartimis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, taip pat į tai, kad ieškovės prekių ženklais pažymėtų prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra atsakovės atsitiktinė veikla, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgęs į visas reikšmingas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydį nuo iki Eur ir ši priteista kompensacija už autorių teisių pažeidimą atitinka ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Susipažinti su visa Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia. LapT 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Ieškovė Slovėnijoje registruota bendrovė Krka tovarna zdravil, d.d. (toliau ir Krka) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Švedijos bendrovės AstraZeneca AB (toliau ir AstraZeneca) Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad AstraZeneca pareiškė jai prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius bendrovės AstraZeneca teises į patentą Nr Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas. Vilniaus apygardos teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones uždraudė bendrovei Krka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t. y. vaistinius preparatus ESCADRA. Vėliau Vilniaus apygardos teismas priėmė AstraZeneca prevencinio ieškinio atsisakymą ir kartu panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Dėl draudimo platinti vaistinius preparatus ESCADRA ieškovė, jos teigimu, patyrė Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti AstraZeneca. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A /2016) pripažino negaliojančiu ginčo patentą, vadinasi, šis patentas negalioja nuo paraiškos padavimo dienos, todėl teismas būtų atmetęs prevencinį ieškinį, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bendrovė AstraZeneca prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo momentu žinojo apie bendrovės Krka 2009 m. kovo 26 d.

4 4 pareikštą ieškinį dėl ginčo patento pripažinimo negaliojančiu, be to, ji negalėjo nežinoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras netikrina išradimo patentabilumo kriterijų, savo ruožtu kitose valstybėse identiškos apibrėžties patentai buvo pripažinti negaliojančiais dėl išradimo neatitikties patentabilumo kriterijams. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Krka kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškinį patenkino iš dalies priteisė ieškovei iš atsakovės Eur nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus šioje ir kitose bylose, ESTT išaiškinimus dėl Direktyvos 2004/48 9 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų taikymo, šalių argumentus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą Susipažinti su visa Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia. LapT 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo. Ieškovė UAB,,Eko Herba kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti (panaikinti) Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau VPB) 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir palikti galioti prekės ženklo EKO HERBA (Nr ) registraciją, o EBRO FOODS S. A. protestą atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė pateikė protestą VPB, nurodydama, jog užprotestuotas ženklas klaidinamai panašus / tapatus į atsakovei priklausančius prekių ženklus HERBA (paraiškos Nr ) ir HERBA FOODS (paraiškos Nr ), todėl užprotestuoto prekių ženklo registracija turi būti pripažinta negaliojančia. VPB Apeliacinis skyrius patenkino atsakovės protestą ir registraciją pripažino negaliojančia. Ieškovė, nesutikdama su minėtu VPB sprendimu, pateikė ieškinį teismui. Vilniaus apygardos teismas, palyginęs ieškovės ir atsakovės prekių ženklus, įvertinęs prekių ženklų sukuriamą bendrą įspūdį, 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės UAB,,Eko Herba ieškinio netenkino paliko nepakeistą VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą. Ieškovė UAB,,Eko Herba pateikė apeliacinį skundą. Šioje byloje kilęs ginčas dėl kombinuotų prekių ženklų galimo klaidinamo panašumo. Apeliacinis teismas priminė, kad tais atvejais, kai lyginami kombinuoti prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai kombinuotų prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir kombinuotų prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną kombinuoto prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k /2016). Teismo kolegija dėstė, kad kombinuotas prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš kombinuoto prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, tik jeigu pastaroji yra dominuojantis elementas kombinuoto prekių ženklo sukurtame bendrame įspūdyje. Taip yra tada, kai vien tik ši sudedamoji dalis gali dominuoti šio prekių ženklo vaizde, kurį atitinkama visuomenės dalis prisimena, o kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios jo sukurtame bendrame įspūdyje (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2002 m. spalio 23 d. sprendimą byloje Nr. T 6/01). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekių ženklai HERBA, HERBA FOODS bei EKO HERBA yra vizualiai, fonetiškai, iš esmės ir semantiškai panašūs. Tiek atsakovės prekių ženkluose HERBA, HERBA FOODS, tiek ieškovės prekių ženkle EKO HERBA suvokimo įspūdį lemia, dominuoja tas pats žodinis elementas HERBA.

5 5 Teisėjų kolegija pritarė ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad prekių ženkluose HERBA FOODS ir EKO HERBA panaudoti kiti vaizdiniai, grafiniai elementai yra labiau dekoratyvinio pobūdžio, visuose ginčo prekių ženkluose panaudoti augalų motyvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, lyginamųjų ženklų sukeliamas bendras įspūdis yra labai panašus, o tai yra pakankama suklaidinimo galimybei konstatuoti net ir atsižvelgiant į elemento HERBA aprašomąjį pobūdį tam tikri fonetiniai, vaizdinių elementų skirtumai nėra pakankami paneigti lyginamų prekių ženklų panašumą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Lietuvos Apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu atsakovei nebuvo suteikta išskirtinė teisė naudoti aprašomojo pobūdžio elementą HERBA šioje byloje buvo pasisakyta tik dėl konkretaus šį elementą turinčio ieškovės prekių ženklo klaidinamo panašumo į ankstesnius atsakovės prekių ženklus, neapimant visų galimų šio elemento naudojimo prekių ženkluose variacijų. Susipažinti su visa Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia. LapT 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a /2019 dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė Audi AG nurodė, kad ji yra gerą reputaciją pasaulyje turinti Vokietijos automobilių bei jų atsarginių dalių gamintoja, o taip pat nacionalinių, tarptautinių bei Europos Sąjungos (toliau ir ES) prekių ženklų savininkė ir išimtinių teisių turėtoja. Audi AG yra ES figūrinio prekių ženklo (keturi besikertantys žiedai), įregistruoto įvairiomis formomis, savininkė ir išimtinių teisių turėtoja. Šis ženklas yra įregistruotas bei saugomas Lietuvoje. Atsakovė UAB,,SIGNEDA veikia didmeninės ir mažmeninės lengvųjų automobilių ir mikroautobusų detalių prekybos srityje ir valdo: internetinės prekybos parduotuvę fizines parduotuves bei sandėlius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Atsakovė veiklą vykdo ir kitose ES šalyse (Lenkijoje, Latvijoje). UAB,,SIGNEDA prekiauja Audi automobilių modeliams tinkančiomis neoriginaliomis grotelėmis, pavyzdžiui: Ieškovė Audi AG kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, uždrausti atsakovei UAB SIGNEDA naudoti ieškovei Audi AG priklausančius prekių ženklus visoje ES teritorijoje; UAB SIGNEDA lėšomis sunaikinti atsakovės turimas prekes, neteisėtai pažymėtas prekių ženklais, tapačiais ar klaidinamai panašiais į ieškovės prekių ženklus. Ieškovė tvirtino, kad Pirkėjas, įsigijęs iš atsakovės ginčo groteles ir jas pritvirtinęs prie savo Audi automobilio gali ir neįsigyti originalaus Audi

6 6 chromuoto logotipo, nes grotelių siluetas atkartoja vartotojų atpažįstamą bei ieškovės gaminamų Audi automobilių simboliu esantį prekių ženklą ( Audi emblemą keturis besikertančius žiedus). Ieškovei priklausančių žymenų naudojimas suponuoja klaidinamą įsitikinimą, jog UAB SIGNEDA yra oficiali Audi AG atstovė, turinti teisę pardavinėti originalias prekes, pažymėtas ieškovei priklausančiais prekių ženklais. Atsakovės internetinėje svetainėje labai aiškiai nurodyta, kad parduoda Audi prekių ženklais pažymėtas automobilių dalis. Atsakovė nurodė, kad jos parduodamos ginčo grotelės nėra Audi automobilių originalių dalių klastotės, o yra neoriginalios ir konkretiems Audi automobiliams tinkančios atsarginės detalės. Apie tai yra informuojamas pirkėjas. Vienintelis ir esminis skirtumas tarp ieškovės originalių grotelių ir atsakovės neoriginalių analogiško ieškovės dizaino grotelių ginčo grotelės yra be ieškovei priklausančių prekių ženklų, t. y. be chromuotos keturių besikertančių žiedų emblemos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė ieškovės Audi AG reikalavimus dėl ieškinio pagrindo, nurodydamas, kad ant grotelių matomos ertmės, skirtos Audi logotipui tvirtinti, nors ir nukreipia galutinį vartotoją į suvokimą, kad šios automobilio dalys yra skirtos Audi automobiliams, tačiau tokio grotelių dizaino negalima prilyginti ieškovės saugomų ES prekių ženklų ir nacionalinio prekių ženklo naudojimui prekėms žymėti. Teismo vertinimu, nuoroda interneto svetainėje į atsarginių detalių katalogą (automobilių markių gamintojai yra pateikiami abėcėline tvarka), kuriame galima išsirinkti atsarginę detalę, tinkančią konkrečiam Audi automobilio modeliui, yra tinkama ir gali būti pripažįstama Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išimtimi dėl prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirties nurodymo. Parduodamų atsarginių detalių žymėjimas, nurodant kokio automobilio gamintojo konkrečiam modeliui detalė yra tinkama bei skirta, nepažeidžia ieškovės teisių į prekių ženklus. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl ieškinio pagrindo paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija darė išvadą, jog ginčo grotelės vizualiai tapačios Audi automobilių originalioms grotelėms. Ginčo grotelių sudėtinis elementas (fiksatoriai) skirtas tik Audi emblemai pritvirtinti. Audi prekių ženklai (keturi besikertantys žiedai) nėra sudėtinė ginčo grotelių dalis ir kartu su grotelėmis neparduodama. Apeliantės prekių ženklai ( Audi emblema) montuojami į gamykloje pagamintą Audi automobilį arba į automobilio Audi sutaisymui panaudotas neoriginalias groteles, įsigytas iš apeliantės. Atsakovės parduodamos Audi AG prekių ženklais nepažymėtos neoriginalios ginčo grotelės nelaikytinos Audi AG originalių grotelių klastotėmis. Atsakovės interneto parduotuvės paieškos sistemoje naudojamas automobilių atsarginių detalių žymėjimas nuoroda į automobilio markės gamintoją bei konkretų automobilio modelį, kuriam detalė tinka bei skirta, informuojant vartotojus, kad ginčo grotelės nėra originalus Audi AG koncerno gaminys nepažeidžia Audi AG teisių į prekių ženklus. Priešingai, tinkamai informuotiems apie parduodamas neoriginalias prekes vartotojams, suteikiama pasirinkimo teisė pirkti sudėtinio gaminio originalias atsargines dalis iš gamintojo / oficialaus Audi AG atstovo arba pirkti Audi automobilių neoriginalias, tačiau skirtas atkurti Audi automobilio pirminę būklę, atsargines dalis iš kitų pardavėjų (šiuo atveju atsakovės). Teismas sprendė, kad šioje byloje turi būti taikoma taisymo išlyga, siekiant nesukurti realios uždaros Audi automobilių atsarginių dalių rinkos. Bendrijos dizaino suteikiama apsauga gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, pašalindama arba ribodama konkurenciją rinkose, ypač kai kalbama apie tokias ilgalaikes ir brangias sudėtines prekes kaip automobiliai, kurių atveju dizainų apsaugos taikymas atskiroms sudėtinį gaminį sudarančioms dalims gali sukurti realią uždarą atsarginių dalių rinką. Šiomis aplinkybėmis vadinamosios taisymo išlygos tikslas yra išvengti tam tikrų atsarginių dalių uždarų rinkų susikūrimo, ypač išvengti to, kad vartotojas, įsigijęs ilgalaikio vartojimo prekę, kuri gali būti brangi, atskiras dalis visada turėtų pirkti iš sudėtinio gaminio gamintojo (2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. C-397/16 Acacia Srl prieš bankrutuojančią Pneusgarda Srl, Audi AG ir Nr. C-435/16 Acacia Srl, R. D A. prieš dr. Ing. h.c. F. Porsche AG 50 punktas). Susipažinti su visa Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia.

7 7 LApT 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3-407/2019 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Bendrijos dizainų savininkų teisių pažeidimo. Ieškovai Jean-J. V. ir Parfums de Grasse SL ieškinyje prašė pripažinti, kad Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos atsakovės VIAN Parfums Sarl prekės ( vnt. tualetinio vandens flakonų) yra pagamintos pažeidžiant ieškovų intelektinės nuosavybės teises; konfiskuoti ir atsakovės lėšomis sunaikinti nurodytas prekes; įpareigoti atsakovę padengti visas išlaidas, susijusias su šių prekių saugojimu muitinėje nuo jų sulaikymo dienos iki sunaikinimo; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį ieškovas J.-J. V. grindė teisėmis į žodinį Bendrijos prekių ženklą PARIS ELYSEES, įregistruotą, be kitų, ir 3 klasės prekėms, į kurias įeina ir parfumerija (registracijos Nr ). Ieškovei Parfums de Grasse SL priklauso du įregistruoti Bendrijos dizainai: registracijos Nr ir registracijos Nr Ieškovų teigimu, sulaikytos prekės pažeidžia jų teises į nurodytus jiems priklausančius intelektinės nuosavybės objektus, kadangi jos yra tapačios prekėms, kurioms registruoti nurodyti Bendrijos dizainai, jų forma ir dekoratyviniai elementai sutampa su registruotaisiais Bendrijos dizainais, o taip pat yra pažymėtos žymeniu PARIS ELYSEES PARFUMS, tapačiu į nurodytą Bendrijos prekių ženklą. Vilniaus apygardos teismas sprendimu ieškinį patenkino pripažino, kad sulaikytos atsakovės prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovų intelektinės nuosavybės teises ir nurodė sulaikytas prekes konfiskuoti ir sunaikinti atsakovės lėšomis. Atsakovė VIAN Parfums Sarl pateikė apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu teko ją stabdyti kol Vidaus rinkos derinimo tarnyboje buvo priimti sprendimai dėl ieškovo J.-J. V. Bendrijos prekių ženklo PARIS ELYSEES (registracijos Nr ) ir ieškovės Parfums de Grasse SL registruotojo Bendrijos dizaino registracijos Nr galiojimo. Ieškovės Parfums de Grasse SL Bendrijos dizaino registracijas Nr ir Nr buvo pripažintos negaliojančiomis, o ieškovo J.-J. V. Bendrijos (pagal dabar galiojantį reglamentavimą Europos Sąjungos) prekių ženklo PARIS ELYSEES registracija liko galioti m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrijos dizainas laikomas nuo pat pradžios negaliojančiu tiek, kiek jis buvo pripažintas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad sulaikytos atsakovės prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovės Parfums de Grasse SL intelektinės nuosavybės teises, panaikino bei dėl šios ginčo dalies priėmė naują sprendimą ieškinio dalį dėl ieškovės Parfums de Grasse SL reikalavimų atsakovei VIAN Parfums Sarl atmetė. Kitą sprendimo dalį (ieškovo J.-J. V. Atžvilgiu) paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žodinis ES prekių ženklas PARIS ELYSEES ir žymens PARIS ELYSEES PARFUMS žodinis elementas yra panašūs tiek fonetiškai, tiek semantiškai (pagal žodžių prasmę), nes abiejuose žymenyse naudojamas žodžių junginys PARIS ELYSEES, o žodis PARFUMS žymenyje PARIS ELYSEES PARFUMS yra silpnas elementas parfumerijos gaminių atžvilgiu ir nesuteikia išskirtinės bei originalios prasmės šiam žymeniui. Kolegija taip pat pritarė teismo vertinimui, kad žodinio elementas PARIS ELYSEES PARFUMS nestandartinis šriftas yra dekoratyvinio pobūdžio ir nesudaro reikšmingos įtakos bendram ženklų suvokimui. Byloje nustatyta, kad ieškovo ES prekių ženklas pagal Nicos klasifikaciją yra įregistruotas, be kitų, ir 3 klasės prekėms, į kurių sąrašą įtraukta ir parfumerija, žymėti. Kadangi žymeniu PARIS ELYSEES PARFUMS yra pažymėti tualetinio vandens flakonų dangteliai, teismas pagrįstai konstatavo prekių tapatumą, kuris kartu su minėtais ES prekių ženklo PARIS ELYSEES ir žymens PARIS ELYSEES PARFUMS žodinio elemento panašumais leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

8 8 Susipažinti su visa Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi galima Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) arba paspaudžiant čia. 2. EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA 2.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos apžvalga ESTT 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. C 143/19 dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Der Grüne Punkt / EUIPO Halston Properties, kuriuo buvo atmestas jos ieškinys dėl 2017 m. vasario 20 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimo, susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp Halston Properties s. r. o. ir DGP, panaikinimo m. birželio 12 d. Der Grüne Punkt Duales System Deutschland GmbH (toliau DGP) padavė paraišką įregistruoti šį vaizdinį prekių ženklą kaip kolektyvinį Europos Sąjungos prekių ženklą Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau Nicos sutartis) 1 34 klasėms, ir paslaugoms, priklausančioms Nicos sutarties 35, 39, 40 ir 42 klasėms: 2012 m. lapkričio 2 d. Halston Properties, pagal Slovakijos teisę įsteigta įmonė, pateikė prašymą iš dalies panaikinti šio prekių ženklo registraciją, remdamasi Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies a punktu, nes minėtas prekių ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas prekėms, kurioms įregistruotas m. gegužės 26 d. sprendimu EUIPO anuliavimo skyrius iš dalies patenkino šį prašymą. Jis nusprendė, kad nuo 2012 m. lapkričio 2 d. panaikinamos DGP teisės, kurias jai suteikė nagrinėjamas prekių ženklas, kiek tai susiję su visomis prekėmis, kurioms jis buvo įregistruotas, išskyrus pakuotes m. liepos 8 d. DGP pateikė skundą dėl šio Anuliavimo skyriaus sprendimo. Ginčijamu sprendimu EUIPO penktoji apeliacinė taryba šį skundą atmetė, nusprendusi, kad DGP neįrodė, jog nagrinėjamas prekių ženklas buvo naudojamas pagal jo pagrindinę funkciją, t. y. užtikrinti prekių, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę. Vidutinis Sąjungos vartotojas nagrinėjamo prekių ženklo nesuvoks kaip šių prekių kilmės nuorodos, bet susies šį prekių ženklą su DGP perdirbimo sistemoje dalyvaujančių įmonių ekologiniu elgesiu. Net jeigu atrodo, kad pakuotė ir prekė pardavimo metu atrodo kaip vienas vienetas, atitinkamas vartotojas šį prekių ženklą suvoks tik kaip nuorodą, kad šių įmonių prekių pakuotės gali būti surenkamos ir utilizuojamos remiantis šia sistema. Minėto prekių ženklo naudojimu nesiekiama sukurti ar išsaugoti pačių prekių realizavimo rinkos. Ieškiniu DGP prašė panaikinti ginčijamą EUIPO sprendimą. Bendrasis Teismas šį ieškinį atmetė. Šį sprendimą DGP apskundė Teisingumo teismui. Grįsdama apeliacinį skundą DGP iš esmės nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies, siejamos su šio reglamento 66 straipsniu, pažeidimu. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kolektyviniai prekių ženklai, kaip ir individualūs prekių ženklai, yra naudojami prekyboje. Taigi tam, kad būtų laikoma, jog jie naudojami iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalį, toks naudojimas turi atitikti atitinkamų įmonių tikslą sukurti ar išsaugoti prekių ir paslaugų realizavimo rinką. Iš to matyti, kad kolektyvinis Europos Sąjungos prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją atskirti asociacijos, kuri yra jo savininkė, narių prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų tam, kad būtų sukurta ar išsaugota šių prekių ir paslaugų realizavimo rinka. Konkrečiau kalbant, toks prekių ženklas naudojamas pagal jo pagrindinę funkciją nuo to momento, kai jis leidžia vartotojui suprasti, kad nurodytos prekės ar paslaugos yra kilusios iš įmonių, priklausančių asociacijai, kuri yra prekių ženklo savininkė, ir taip atskirti šias prekes ar paslaugas nuo tų, kurios pagamintos šiai asociacijai nepriklausančių įmonių.

9 9 Teisingumo Teismo vertinimu, tiek Bendrasis Teismas, tiek EUIPO, taikydami sąvoką naudojimas iš tikrųjų padarė teisės klaidą, todėl savo sprendimu panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir EUIPO sprendimą. Susipažinti su visu ESTT sprendimu galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia. ESTT 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas byloje C-678/18 dėl dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 90 straipsnio 1 dalies išaiškinimo. Prašymas buvo pateiktas nagrinėjant kasacinį skundą, kuriuo Procureur-Generaal bij de Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiojo Teismo generalinis prokuroras, toliau generalinis prokuroras), gindamas įstatymo interesą, apskundė 2017 m. sausio 12 d. paskelbto rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimą dėl teismų, turinčių jurisdikciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones Bendrijos dizaino srityje, nustatymo. Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą: Ar Reglamento < > Nr. 6/ straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad pagal ją jurisdikcija skirti laikinąsias apsaugos priemones imperatyviai suteikta visiems joje nurodytiems valstybės narės teismams, ar vis dėlto valstybėms narėms suteikiama teisė visiškai ar iš dalies išimtinę jurisdikciją dėl tokių priemonių skyrimo suteikti tik pagal minėto reglamento 80 straipsnio 1 dalį paskirtiems (pirmosios ir antrosios instancijų) Bendrijos dizainų teismams? ESTT savo sprendime paaiškino, kad iš tiesų įsteigdamas Bendrijos dizainų teismus kiekvienoje valstybėje narėje Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino įtvirtinti teismų, turinčių jurisdikciją Bendrijos dizainų srityje, specializaciją, kad, kaip nurodyta šio reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, būtų prisidedama prie vienodo jų galiojimo sąlygų aiškinimo. Toliau teismas dėstė, kad nors šio vienodo aiškinimo tikslo siekimas visiškai pagrįstas, kai kalbama apie teismines procedūras, kurios susijusios su ieškinių dėl teisių pažeidimo arba registracijos pripažinimo negaliojančia esme, Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 6/ konstatuojamojoje dalyje taip pat priminė, kad naudojimasis dizaino suteikiamomis teisėmis turi būti veiksmingai užtikrintas visoje Sąjungos teritorijoje. Todėl, kiek tai susiję su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisių pažeidimo ar registracijos pripažinimo negaliojančia atvejais, jis galėjo teikti pirmenybę artumo ir veiksmingumo reikalavimams, o ne specializacijos tikslui. Atsižvelgiant į tai, ESTT nusprendė kad Reglamento Nr. 6/ straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje numatyta, jog valstybių narių teismai, turintys jurisdikciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones nacionaliniam dizainui, turi jurisdikciją taikyti tokias priemones ir Bendrijos dizainui. Susipažinti su visu ESTT sprendimu galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia.

10 Atrinktų svarbiausių Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) bylų apžvalga ESBT 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje T-683/18 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos atmetimo dėl prieštaravimo viešajai tvarkai. Ieškovė Santa Conte pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklą šį vaizdinį žymenį: Prekės ir paslaugos, kurioms prašyta registracijos, priskiriamos prie 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 30, 32 ir 43 klasių. Ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 207/ straipsnio 1 dalies b ir c punktais bei 2 dalimi (dabar Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies b ir c punktai bei 2 dalis), atmetė registracijos paraišką. Ieškovė dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją EUIPO. Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją, remdamasi Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies f punktu, ir nurodė, kad žymuo, dėl kurio pateikta paraiška, prieštarauja viešajai tvarkai. Ieškovė Bendrojo Teismo prašė panaikinti EUIPO sprendimą, savo ieškinį grįsdama dviem pagrindais, susijusiais, pirma, su Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies, siejamos su 95 straipsnio 1 dalimi, nuostatų pažeidimu ir, antra, su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies f punkto ir 7 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Dėl pirmojo pagrindo ESBT iš esmės pasisakė, kad EUIPO Apeliacinės tarybos išvados dėl žymenį sudarančio dešimties kanapių lapų vaizdo ( konkreti šio lapo forma žiniasklaidoje dažnai naudojama kaip marihuanos, kuri suprantama kaip psichoaktyvioji medžiaga, gaunama iš kanapių moteriškųjų augalų džiovintų žiedynų, simbolis ), žodinių elementų cannabis, store ir amsterdam vertinimo ženkle (žodį amsterdam atitinkama visuomenė suvokia kaip nurodantį Nyderlandų miestą, kuriame toleruojamas narkotikų vartojimas ir kuris garsėja jame esančiomis coffee shops ) priimtos nešališkai ir rūpestingai. Pasisakydamas dėl antrojo pagrindo (pagal Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies f punktą neregistruojami viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams prieštaraujantys prekių ženklai. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Sąjungos) ESBT priminė, kad vertinant, ar egzistuoja Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas atmetimo pagrindas, negali būti remiamasi tos atitinkamos visuomenės dalies, kurios niekas nešokiruoja, supratimu ir tos visuomenės dalies, kuri gali labai lengvai įsižeisti, suvokimu; vertinimas turi būti grindžiamas protingo, vidutiniškai jautraus ir vidutiniškai tolerantiško asmens kriterijais (2012 m. kovo 9 d. Sprendimo Cortés del Valle López / VRDT ( Que buenu ye! HIJOPUTA), T 417/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:120, 21 punktas, ir kt.). Be to, kiek tai susiję su Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies f punkte numatytu atmetimo pagrindu, atitinkamos visuomenės negali sudaryti tik ta visuomenės dalis, kuriai tiesiogiai skirtos prekės ir paslaugos, kurioms prašoma registracijos. Iš tiesų reikia atsižvelgti į tai, kad žymenys, kuriems taikomas šis atsisakymo pagrindas, šokiruotų ne tik tą visuomenę, kuriai skirtos šiuo žymeniu žymimos prekės ir paslaugos, bet ir asmenis, kurie, nors jiems šios prekės ir paslaugos neskirtos, su šiuo žymeniu atsitiktinai susidurtų kasdieniame gyvenime (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo FICKEN LIQUORS, T 54/13,

11 11 nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:593, 22 punktas ir 2017 m. spalio 11 d. Sprendimo OSHO, T 670/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:716, 104 punktas). Teismas pažymėjo, kad Reglamente 2017/1001 nėra sąvokos viešoji tvarka apibrėžties. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į dabartinę Sąjungos teisę, aprašytą šio sprendimo 50 punkte, ir į minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies formuluotę, pagal kurią to paties straipsnio 1 dalis taikoma net jei neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Sąjungos, darytina išvada, kad Sąjungos teisė nenustato vienodos vertybių sistemos ir ja pripažįstama, kad viešosios tvarkos reikalavimai skirtingose šalyse ir skirtingais laikmečiais gali skirtis, nes valstybės narės iš esmės gali laisvai nustatyti šių reikalavimų turinį pagal savo nacionalinius poreikius. Nors viešosios tvarkos reikalavimas negali apimti ekonominių interesų ar paprastos socialinio pobūdžio problemų, kurias kelia kiekvienas įstatymo pažeidimas, prevencijos, jis gali apimti įvairių interesų, kuriuos atitinkama valstybė narė laiko pagrindiniais savo vertybių sistemoje, apsaugą. Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad valstybėse narėse, kuriose iš kanapių gautų narkotinių medžiagų vartojimas ir naudojimas yra draudžiamas, kova su jų plitimu yra ypač jautri, o tai atitinka visuomenės sveikatos tikslą, kuriuo siekiama kovoti su tokios medžiagos kenksmingu poveikiu. Šiuo draudimu siekiama apsaugoti interesus, kuriuos šios valstybės narės laiko esminiais pagal jų pačių vertybių sistemas, todėl minėtos medžiagos vartojimui ir naudojimui taikoma tvarka patenka į sąvoką viešoji tvarka, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su šio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi. Teismas taip pat manė, kad to, kad atitinkama visuomenė suvokia šį žymenį kaip nuorodą, jog prekių ženklo paraiškoje ieškovės nurodytuose maisto produktuose ir gėrimuose bei su jais susijusiose paslaugose yra narkotinių medžiagų, kurios neteisėtos daugelyje valstybių narių, pakanka, kad būtų galima padaryti išvadą, jog jis prieštarauja viešajai tvarkai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, kaip teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, atsižvelgdama į esminius interesus, nurodytus šio sprendimo 74 ir 75 punktuose. Bet kuriuo atveju, kadangi viena iš prekių ženklo funkcijų yra nurodyti prekės ar paslaugos kilmę, kad vartotojas, kuris įsigyja prekių ženklu pažymėtą prekę arba paslaugą, vėliau galėtų pakartoti savo pasirinkimą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba pasirinkti kitą prekę ar paslaugą, jeigu ji buvo neigiama (žr m. kovo 5 d. Sprendimo Alcon / VRDT Dr. Robert Winzer Pharma (BSS), T 237/01, EU:T:2003:54, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), šis žymuo tiek, kiek jis suvokiamas taip, kaip aprašyta pirmiau, netiesiogiai, bet neišvengiamai skatina pirkti tokias prekes ir paslaugas arba bent jau subanalina jų vartojimą. Iš to, kas išdėstyta, ESBT nusprendė, kad Apeliacinė taryba nepažeidė susijusių Reglamento 2017/ straipsnio 1 dalies f punkto ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatų ir ieškinį atmetė. Susipažinti su visu ESBT sprendimu galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia.

12 12 ESBT 2019 m. spalio24 d. sprendimas byloje T-601/17 dėl ES prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl neatitikimo absoliutiems reikalavimams prekių ženklui. Įmonė Seven Towns yra intelektinės nuosavybės teisių į Rubiko kubą ( Rubik s Cube ) savininkė ir nuo 1999 m. trimatės formos ES prekių ženklo trimačių galvosūkių atžvilgiu savininkė: 2006 m. įmonė Simba Toys kreipėsi į EUIPO dėl trimačio prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu remdamasi, inter alia, tuo, kad jis susijęs su techniniu sprendimu, kurį sudaro jo sukimosi galimybės, nes tokį sprendimą gali apsaugoti tik patentas, o ne prekių ženklas. EUIPO šį prašymą atmetė ir Simba Toys EUIPO sprendimą apskundė ESBT. Bendrasis Teismas Simba Toys ieškinį atmetė. Teismo sprendimas buvo apskųstas ESTT. ESTT panaikino ESBT ir EUIPO sprendimus, motyvuodamas tuo, kad aiškindamiesi, ar registracija turėtų būti pripažįstama negaliojančia dėl to, kad nagrinėjama kubo forma susijusi su techniniu sprendimu, EUIPO ir Bendrasis Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į nematomus šios formos gaminio funkcinius elementus, tokius kaip jo sukimosi galimybės. Remdamasi ESTT sprendimu EUIPO priėmė naują sprendimą nagrinėjamo ES prekių ženklo atžvilgiu ir registraciją panaikino tuo pagrindu, kad jį sudarantis žymuo yra vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti. Rubik s Brand Ltd, kuris yra ginčijamo ženklo savininkas, apskundė EUIPO sprendimą ESBT. Vertindamas nagrinėjamo prekių ženklo esmines savybes Bendrasis Teismas pasisakė, kad juodos linijos, vertikaliai ir horizontaliai kertančios kiekvieną kubo paviršių, ir taip padalindamos jį į devynis mažus vienodo dydžio kubelius, padalintus į 3 x 3 eilutes, yra būtinos techniniams rezultatui gauti. Dėl savybės, kurią sudaro pati kubo forma, Bendrasis Teismas, kaip ir EUIPO, pasisakė, kad kubo forma, yra neatsiejama, viena vertus, nuo tinklelio struktūros, kurią sudaro juodos linijos, kertančios kiekvieną kubo paviršių ir kiekvieną iš jų padalindama į devynis mažus vienodo dydžio kubelius, padalintus į 3 x 3 eilutes, ir, kita vertus, nuo nagrinėjamo produkto funkcijos - pasukti horizontaliai ir vertikaliai mažų kubelių eilutes. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, gaminio forma būtinai yra kubo, t.y. taisyklingo šešiakampio forma. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, nors spalvų skirtumai šešiuose kubo paviršiuose nėra esminė nagrinėjamo prekių ženklo savybė, dvi šio prekių ženklo savybės, kurias EUIPO teisingai pripažino esminėmis (t.y. pati kubo forma bei juodos linijos ir maži kvadratėliai kiekviename kubo paviršiuje), yra būtinos norint gauti numatomą produkto, kurį vaizduoja nagrinėjama kubo forma, rezultatą, todėl ta forma negalėjo būti įregistruota kaip ES prekių ženklas. Atsižvelgiant į tai, Bendrasis Teismas Rubik's Brand ieškinį atmetė ir paliko galioti EUIPO sprendimą. Susipažinti su visu ESBT sprendimu (anglų k.) galima ESTT interneto svetainėje arba paspaudžiant čia.