LIETUVOS VAIDMUO PASAULIO EKSPORTE
|
|
- Kornelija Kaupas
- prieš 3 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 LIETUVOS VAIDMUO PASAULIO EKSPORTE Parengta 2019 m. gruodžio 31 d. 1
2 SANTRAUKA Nors Lietuva pasauliniame kontekste yra labai maža ir atvira ekonomika, tarptautinėje prekyboje tam tikri žemųjų technologijų Lietuvos apdirbamosios gamybos ūkio sektoriai užima ganėtinai svarbias pozicijas. Maisto pramonės ir žemės ūkio sektorius m. sudarė 0,4 proc. bendrojo sektoriaus pasaulio eksporto dalį, palyginti su gerokai mažesne 0,1 proc. dalimi m. Lietuvos chemijos produktų eksporto dalis pasaulinėje prekyboje ilguoju laikotarpiu padidėjo nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc., plastikų nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc. Labiausiai Lietuvos eksporto dalis pasaulio prekyboje didėjo baldų sektoriuje nuo 0,2 proc. m. iki 1 proc. m. Šie sektoriai, o ypač maisto pramonės ir žemės ūkio sektorius bei baldų, Lietuvos eksporto struktūroje sudaro gerokai didesnes eksporto dalis nei vidutiniškai pasaulyje. Kitokios tendencijos vyrauja aukštesniųjų technologijų sektoriuose. Ilguoju laikotarpiu, Lietuvos mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos pramonė bei transporto priemonių sektorius nedidino savo rinkos dalių pasaulio eksporte arba didino jas labai nežymiai. Šių sektorių dalys Lietuvos eksporto struktūroje yra gerokai mažesnės nei vidutiniškai pasaulyje. Taigi, ilguoju laikotarpiu, Lietuvos eksporto struktūra tapo vis labiau orientuota į žemąsias technologijas. Agreguotos ekonomikos lygiu, nuo m. iki m. Lietuvos bendrojo prekių eksporto rinkos dalis pasaulinėje prekyboje išaugo nuo 0,06 proc. iki 0,16 proc. Labiausiai prekių eksporto rinkos dalies didėjimui m. įtaką darė didėjantis Lietuvos prekių eksporto konkurencingumas, o jis sparčiausiai augo ES (be Baltijos šalių) rinkoje. Pagal technologinį intensyvumą konkurencingumo didėjimą labiausiai lėmė žemų technologijų prekės. Tam tikrų Lietuvos ūkio sektorių rinkos dalių pasaulinėje prekyboje didėjimas lemia ir vis didesnę Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo eksporto veiklos. Jei 2000 m. Lietuva eksportavo 22,8 proc. savo pridėtinės vertės į užsienio rinkas, tai m. jau 26,1 proc. m. šis rodiklis padidėjo iki 31,5 proc., o m. iki 36,6 proc. Pridėtinės vertės grandinių tyrimų pagrindu galima teigti, kad ši priklausomybė yra dar didesnė. Pagal juos, 2000 m. Lietuva eksportavo 19,0 proc. savo sukurto BVP į užsienio rinkas, o m. jau 40,3 proc. Taigi, beveik pusė Lietuvoje sukurto BVP yra eksportuojama, kita pusė lieka vidaus rinkoje. Ne tik Lietuva didina savo eksporto rinkos dalį; tai daro ir daugelis kitų naujųjų ES šalių bloko ekonomikų. Tarptautinėje prekyboje taip pat sparčiai auga Azijos šalių vaidmuo, o tai lemia eksporto dalių persiskirstymą tarp pasaulio regionų. Europos dalis pasaulio eksporte sumažėjo nuo 44 proc. m. iki maždaug 38 proc. m. Sumažėjo ir Šiaurės Amerikos regiono šalių eksporto dalis nuo maždaug 19 proc. iki 13 proc. Azijos dalis pasaulio eksporte padidėjo nuo 30 proc. m. iki 41 proc. m. Šią kaitą pasaulio eksporto struktūroje labiausiai nulėmė Kinija, įstojusi į PPO m. Daugelyje pramonės sektorių būtent Kinija m. užėmė didžiausias dalis pasaulio eksporte. 2
3 I. LIETUVOS PRIDĖTINĖS VERTĖS EKSPORTAS PER LAIKĄ DIDĖJA Ilguoju laikotarpiu m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertė vidutiniškai augo po 9,4 proc. per metus ir m. siekė 13,5 mlrd. eurų. Pasaulio bendrasis eksportas tuo pačiu laikotarpiu augo gerokai lėčiau vidutiniškai po 5,3 proc. per metus. Po m. finansų krizės, prekių eksporto augimo tempai pasaulyje gerokai sulėtėjo pasaulio eksporto vertė m. vidutiniškai didėjo po 4,6 proc. per metus. Lėčiau augo daugelio ES šalių eksporto vertės, tačiau Lietuvos eksporto didėjimas tebebuvo spartus m. jis vidutiniškai augo po 10 proc. per metus. Tai reiškia, kad Lietuvos prekės tarptautinėje rinkoje yra konkurencingos, o Lietuvos pridėtinės vertės eksportas bei eksporto rinkos dalis pasaulyje per laiką turi tendenciją didėti. Iš tikrųjų, Lietuvos ekonominis aktyvumas yra labai priklausomas nuo eksporto veiklos ir jo įtaka per laiką didėja. Jei 2000 m. Lietuva eksportavo 22,8 proc. savo pridėtinės vertės, tai m. jau 26,1 proc. m. šis rodiklis padidėjo iki 31,5 proc., 1 o m. iki 36,6 proc. 2 Šie rezultatai yra gaunami analizuojant nacionalines sąnaudų produkcijos ir išteklių panaudojimo lenteles. Didelę eksporto įtaką Lietuvos ekonominiam augimui patvirtina ir kiti tyrimai. Pridėtinės vertės grandinių (angl. Global Value Chains) tyrimų pagrindu taip pat galima teigti, kad eksporto veiklos daro didelį poveikį šalies ekonomikos aktyvumui. Remiantis šiuo tyrimu, 2000 m. Lietuva eksportavo 19,0 proc. savo sukurto BVP į užsienio rinkas, o m. jau 40,3 proc. (žr. pav. 1) m. šalies vidaus vartojimas augo maždaug dvigubai lėčiau nei eksportas (žr. pav. 2); itin sparčiai eksportas augo Lietuvai įstojus į ES tarptautinės prekybos suintensyvėjimas ir Lietuvos įsiliejimas į tarptautines pridėtinės vertės grandines padarė didelę teigiamą įtaką Lietuvos BVP augimui. Tai nulėmė labai didelį eksporto dalies Lietuvos BVP padidėjimą bei reikšmingai prisidėjo prie sparčios Lietuvos BVP konvergencijos ES vidurkio link. 3 1 pav. Lietuvos eksportuota pridėtinė vertė 2000 m. 2 pav. Lietuvos pridėtinės vertės augimas pagal komponentes 2000 m. Dalis, procentais Eksporto dalis BVP Šaltinis: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis. Procentai, proc. p Suvartota vidaus rinkoje Eksportuota Pridėtinės vertės augimas Šaltiniai: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis ir Statistikos departamentas. 1 Versli Lietuva (). Eksporto svarba Lietuvos ekonomikai. k..pdf 2 Versli Lietuva (2019). Eksporto įtaka Lietuvos ekonomikai: pridėtinės vertės eksporto perspektyva. 3 Versli Lietuva (). Lithuania in Global Value Chains: The Role of Exports in Economic Growth
4 Pagal eksporto grupes, daugiausia pridėtinės vertės eksporto sukuria lietuviškos kilmės prekių bei paslaugų eksportas. Reeksporto veikos sukuria gerokai mažesnę pridėtinę vertę. Reeksporto veikla yra nukreipta faktiškai į importuotų produktų perpardavimą į trečiąsias šalis, o šios prekės nėra sukuriamos Lietuvoje ir nėra Lietuvos BVP dalis. Kitaip yra su lietuviškos kilmės prekėmis bei paslaugomis nors jų gamybai ir kūrimui naudojamos importuotos prekės, tačiau didžiausia šių prekių ir paslaugų vertė sukuriama Lietuvoje. Lyginant ES šalis, mažųjų ES šalių pridėtinės vertės eksporto dalys yra didesnės, o didžiųjų mažesnės. Pagrindinė to priežastis yra vidaus rinkos dydis. Mažosiose ES ekonomikose vidaus rinka yra maža, todėl jos, norėdamos išlaikyti tvarų ir spartų BVP augimą, yra priverstos nemenką savo sukurtos pridėtinės vertės dalį eksportuoti, o didžiosios ES ekonomikos geba nemenką produkcijos dalį suvartoti vidaus rinkoje, skatinti ekonominį augimą vidaus rinkos pagrindu ir taip pat palaikyti tvarų viso ūkio augimą. m. ES-28 šalių bloke didžiausią dalį pridėtinės vertės eksportavo Liuksemburgas (daugiau nei 60 proc.) ir Airija (daugiau nei 50 proc.). Dideles dalis taip pat eksportavo Malta, Lietuva, Vengrija, Nyderlandai, Čekija, Slovakija, Slovėnija ir Estija (apie 40 proc. ir daugiau). Mažiausiai (apie 20 proc.) eksportuoja didžiosios ES ekonomikos Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija, Ispanija ir tarp jų pakliuvusi Graikija. Išimtys yra ir Lenkija, kurios, būdamos didelės ES ekonomikos, eksportuoja apie 30 proc. savo sukurtos pridėtinės vertės (žr. pav. 3). Pagal ūkio sektorius, daugiausia pridėtinės vertės Lietuvoje eksportuoja paslaugos ir apdirbamoji gamyba. Šių dviejų sektorių indėlis į pridėtinės vertės eksportą yra labai didelis apie 90 proc. viso pridėtinės vertės eksporto (žr. pav. 4). Paslaugų sektoriaus veiklose dominuoja didmeninė prekyba, sausumos transportas ir sandėliavimo bei saugojimo veikla; apdirbamojoje gamyboje maisto pramonė, baldų, tekstilės ir chemijos produktų sektoriai. Taigi, šie sektoriai gali būti apibrėžiami kaip svarbiausieji Lietuvos eksporto struktūroje. 3 pav. Eksportuota pridėtinė vertė ES-28 šalių bloke m Dalis nuo visos pridėtinės vertės, procentais Liuksemburgas Airija Malta Lietuva Vengrija Nyderlandai Čekija Slovakija Slovėnija Estija Belgija Bulgarija Latvija Lenkija Danija Austrija Kroatija Švedija Kipras Rumunija Suomija Portugalija Jungtinė Karalystė Italija Prancūzija Ispanija Graikija Šaltinis: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis. 4 pav. Lietuvos pridėtinės vertės eksportas pagal ūkio sektorius m. Dalis, procentais nuo viso eksporto Žemės ūkis (A) Apdirbamoji gamyba (C) Kita pramonė (B, D, E) Statyba (F) Verslo paslaugos (G-N, R-U) Viešojo sektoriaus paslaugos (O-Q) Šaltinis: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis. 4
5 II. LIETUVOS EKSPORTO RINKOS DALIS PASAULIO PREKYBOJE DIDĖJA... Lietuva didina ne tik pridėtinės vertės eksportą, bet ir prekių eksporto rinkos dalis pasaulyje. Nuo m. iki m. Lietuvos bendrojo prekių eksporto rinkos dalis pasaulinėje prekyboje išaugo beveik 2,6 karto nuo 0,06 proc. iki 0,16 proc. (žr. pav. 5). To priežastis greičiau nei pasaulio importas augęs eksportas iš Lietuvos, o tai ir lemia rinkos dalies padidėjimą. 4 Labiausiai m. prekių eksporto rinkos dalies didėjimui įtaką darė konkurencingumo efektas, kuris parodo rodo šalies gebėjimą užimti arba didinti užimamas eksportuojamų prekių rinkos dalis. Šis efektas apima tiek kainos konkurencingumo, tiek ir ne kainos konkurencingumo veiksnius. Lietuvos prekių eksporto konkurencingumas sparčiausiai augo ES (be Baltijos šalių) rinkoje ir sudarė daugiau kaip pusę viso efekto, tačiau pagal technologinį intensyvumą jo didėjimą labiausiai lėmė žemų technologijų prekės. Teigiamai prie Lietuvos prekių eksporto rinkos dalies kaitos prisideda prekių bei rinkos adaptacijos efektai, tačiau jų įtaka rinkos dalies augimui yra gerokai mažesnė. Prekės efektas parodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl to, kad šalis eksportuoja prekes, kurių paklausa importo partnerėse auga santykinai sparčiai. Rinkos adaptacijos efektas rodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl šalies gebėjimo perorientuoti eksportą į šalis ar regionus, kuriuose paklausa auga sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje. Silpnesnę prekių efekto įtaką rinkos dalies kaitai daugiausia lemia aukšta Lietuvos eksporto specializacija žemų technologijų prekių eksporte. Tai yra dėl to, kad, žemų technologijų prekių pasaulinė paklausa per pastarąjį dešimtmetį augo lėtai palyginti su aukštesnio technologinio intensyvumo prekių grupėmis. Rinkos adaptacijos efektui neigiamą įtaką darė Baltijos, ES ir kitų šalių rinkos, o teigimą poveikį lėmė tik NVS rinka. NVS rinkos plėtrą m. ir m. laikotarpiais sėkmingai išnaudojo Lietuvos įmonės. Rinkos ir prekės adaptacijos efektų įtaka Lietuvos eksporto rinkos dalies kaitai yra silpnai neigiama. Čia, rinkos efektas parodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl to, kad šalis eksportuoja prekes į regionus, kuriuose paklausa auga sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje. Prekės adaptacijos efektas parodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl šalies eksporto struktūros gebėjimo prisitaikyti prie prekių pasaulinės paklausos pokyčių. Rinkos efekto neigiamą poveikį labiausiai lemia per didelė Lietuvos eksporto koncentracija ES rinkoje, kurioje prekių paklausa m. augo santykinai lėčiau nei kitų šalių grupėse. Neigiamą prekės adaptacijos efektą lemia didelė Lietuvos specializacija į vidutinių ir žemų technologijų prekių eksportą šių prekių kategorijose Lietuvos eksporto užimamos rinkos dalys pasaulinėje prekyboje augo, o jų dalys pasaulinės prekybos struktūroje m. mažėjo. Lietuvos paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje taip pat didėja. Jei m. Lietuvos paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulinėje prekyboje buvo 0,12 proc., tai m. jis padidėjo iki 0,2 proc. Paslaugų eksporto rinkos dalis m. padidėjo 1,7 karto, o prekių per tą patį laikotarpį 1,9 karto, tačiau paslaugų eksporto dalis pasaulio prekyboje m. jau buvo didesnė nei prekių. Paslaugų eksporto rinkos dalis itin padidėjo m. (žr. pav. 6), tai lėmė labai spartus paslaugų, ir nuosaikesnis prekių, eksporto augimo tempas užsienio rinkose. m. Lietuvos prekių rinkos dalis buvo didesnė nei paslaugų, o nuo m. ši tendencija pasikeitė. 4 Versli Lietuva (2019). Lietuvos prekių eksporto pastoviosios rinkos dalies analizė. 5
6 5 pav. Lietuvos prekių eksporto rinkos dalis pasaulyje m. 6 pav. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje m. Procentai Procentai Prekės Paslaugos Prekės ir paslaugos Šaltinis: Eurostat.... MAŽĖJANT DIDŽIŲJŲ EUROPOS EKONOMIKŲ RINKOS DALIMS Lyginant ES šalis, senojo ES šalių bloko eksporto rinkos dalys pasaulyje turi tendenciją mažėti, o naujojo didėti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių Švedijos, Danijos ir Suomijos, prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalys pasaulyje nuo m. turi tendenciją mažėti; labiausiai tai lemia prekių eksporto tendencijos (žr. pav. 7). Didžiųjų ES šalių ekonomikų rinkos dalys taip pat mažėja. Pavyzdžiui, Vokietijos eksporto rinkos dalis mažėjo nuo m. jei m. ji buvo 8,1 proc., tai m. 7,5 proc. Italijos rinkos dalis atitinkamu laikotarpiu mažėjo nuo 3,9 proc. ir 2,7 proc.; Prancūzijos nuo 5,1 proc. iki 3,7 proc.; Jungtinės Karalystės nuo 5,3 proc. iki 3,4 proc. (žr. pav. 8). Nestebina tas faktas, kad senųjų ES šalių bloko ekonomikų rinkos dalys turi tendenciją mažėti. Tokios didžiosios Azijos šalys kaip Kinija ir Indija antrojo tūkstantmečio pradžioje atvėrė savo ekonomikas tarptautinei prekybai. m. pabaigoje Kinija įstojo į PPO ir jos eksportas pradėjo sparčiai augti. m., prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Kinijos eksportas krito mažiau, o po krizės atsigavo sparčiau nei daugelyje kitų šalių. Tiek Kinija, tiek ir Indija per ganėtinai trumpą laiką užėmė rinkos dalis, tapo svarbiomis žaidėjomis pasaulio prekyboje ir labai prisidėjo prie tarptautinės prekybos masto augimo. Todėl senojo ES bloko šalys, išsivysčiusios industrinės ekonomikos, su jau gerai išplėtota eksporto veikla, palaipsniui prarado savo rinkos dalis. Jas, be Azijos šalių, taip pat užėmė ir naujosios ES bloko šalys, įskaitant Lietuvą. Šios ekonomikos tapo gerokai svarbesnės tarptautinėje prekyboje, palyginti su jų vaidmeniu antrojo tūkstantmečio pradžioje. Didėjantis Azijos šalių vaidmuo tarptautinėje prekyboje lemia eksporto dalių persiskirstymą tarp pasaulio regionų. Jei m. Europos dalis pasaulio eksporte buvo 44 proc., tai m. ji sumažėjo iki maždaug 38 proc. Taip pat atitinkamu laikotarpiu sumažėjo ir Šiaurės Amerikos regiono šalių eksporto dalis nuo maždaug 19 proc. iki 13 proc. Azijos dalis pasaulio eksporte padidėjo nuo 30 proc. m. iki 41 proc. m. (žr. pav. 9) Taigi, m. pasaulio eksportui augant vidutiniškai 5,3 proc. per metus, Azijos šalių eksporto augimas buvo spartesnis vidutiniškai 7,4 proc. per metus, o tai ir lėmė jų didėjantį svorį tarptautinėje prekyboje. Šiaurės Amerikos regiono šalių vidutinis eksporto augimas atitinkamu laikotarpiu buvo 3,2 proc., o Europos šalių 4,3 proc. Europoje, kaip jau minėta, sparčiau nei vidutiniškai augo naujųjų ES šalių bloko ekonomikų, įskaitant Lietuvą, eksportas, tačiau lėtai augo senųjų ES 6
7 industrinių ekonomikų eksportas. Tai nulėmė spartesnį Europos vidutinį metinį eksporto augimo tempą palyginti su Šiaurės Amerikos regionu, tačiau nekompensavo spartesnio Azijos regiono eksporto plėtros. 7 pav. Šiaurės šalių prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje m. 8 pav. Didžiųjų ES šalių prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje m. 9 pav. Pasaulio eksporto vertės pasiskirstymas pagal regionus m Procentai Procentai Dalis, procentai 100% % % % Lietuva Švedija Suomija Danija Latvija Estija Lenkija Šaltinis: Eurostat Prancūzija Italija Nyderlandai Šaltinis: Eurostat. Jungtinė Karalystė % % Afrika Azija Šiaurės Amerika Europa Kiti regionai III. LIETUVA DIDINA RINKOS DALIS BALDŲ, ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ IR MAISTO, CHEMIJOS IR PLASTIKŲ PRAMONĖJE... Analizuojant atskirų prekių grupes Lietuvos eksporto struktūroje, pastebėtina, kad daugelyje prekių grupių eksportas iš Lietuvos augo sparčiau nei tų pačių prekių grupių pasaulio eksportas; vis dėlto, labiausiai išsiskiria baldų pramonė, maisto pramonė ir žemės ūkis bei chemijos ir plastikų pramonė. Ši išvada yra daroma vertinant Lietuvos eksporto struktūrą pagal šių prekių grupių svorį. Pastarųjų sektorių m. vidutinis metinis augimo tempas gerokai viršijo pasaulio eksporto didėjimą (žr. lentelę 1), o jų dalis Lietuvos bendrojo prekių eksporto struktūroje buvo gerokai didesnė nei pasaulinėje rinkoje (žr. pav ). Taigi, šie sektoriai labiausiai nulėmė Lietuvos prekių eksporto dalies didėjimą pasaulyje. Baldų pramonės eksportas Lietuvoje m. augo vidutiniškai 14,8 proc. per metus, pasaulyje 5,6 proc.; šio sektoriaus produkcijos dalys Lietuvos ir pasaulio eksporto struktūroje m. atitinkamai buvo 7,5 proc. ir 1,3 proc. Maisto pramonės ir žemės ūkio produktų eksportas Lietuvoje vidutiniškai augo po 12,8 proc. per metus, o pasaulyje 5,9 proc.; dalys eksporto struktūroje atitinkamai buvo 17,4 proc. ir 8,3 proc. Chemijos ir plastikų pramonės eksportas iš Lietuvos augo po maždaug 15 proc. per metus, o pasaulinis apie 6 proc.; ši pramonės šaka Lietuvos eksporto struktūroje sudarė 17 proc. (chemija 10,7 proc., plastikai 6,7 proc.), o pasauliniame eksporte 14 proc. Visi šie sektoriai, išskyrus chemijos pramonę, dažniausiai yra priskiriami žemosioms technologijoms. Chemijos produktai ir plastikų pramonė, nors pagal standartinį apibrėžimą yra priskiriama aukštesniųjų technologijų pramonei, vis dėlto Lietuvoje taip pat gali būti priskirta žemosioms technologijoms, nes jų eksporto struktūroje dominuoja trąšos ir pirminės formos plastikai. 7
8 1 lentelė. Vidutinis metinis - m. bendrojo eksporto augimo tempas Lietuvoje ir pasaulyje; skirtumas tarp Lietuvos ir pasaulio eksporto augimo tempų - m. ir dalių eksporto struktūroje m. Prekių grupė Pasaulinė rinka (augimas) Lietuva (augimas) Skirtumas (augimas) Skirtumas (dalys eksporto struktūroje) Maisto pramonė ir žemės ūkis (KN 01-24) 5,9 12,8 +6,9 +9,1 Mineraliniai produktai (KN 25-27) 7,1 7,6 +0,5 +0,4 Chemijos pramonės produktai (KN 28-38) 6,1 13,9 +7,8 +1,5 Plastikai (KN 39-40) 5,9 16,1 +10,2 +2,3 Odos gaminiai ir kailiai (KN 41-43) 3,2 3,8 +0,6-0,2 Mediena ir jos gaminiai (KN 44-45) 3,3 8,6 +5,3 +3,1 Popieriaus pramonė (KN 46-49) 2,1 11,7 +9,6 +0,1 Tekstilės pramonė (KN 50-63) 3,4 2,8-0,6 +0,4 Avalynė (KN 64-67) 5,2 10,7 +5,5-0,5 Dirbiniai iš stiklo, akmens (KN 68-70) 4,7 11,5 +6,8 +0,3 Taurieji metalai (KN 71) 8,7 16,5 +7,8-3,0 Metalai ir jų dirbiniai (KN 72-83) 5,9 13,9 +8,0-0,7 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros 4,6 12,9 +8,3-10,8 įranga (KN 84-85) Transporto priemonės (KN 86-89) 4,5 6,7 +2,2-5,5 Optikos, matavimo prietaisai (KN 90-92) 5,2 16,9 +11,7-0,8 Ginklai ir šaudmenys (KN 93) 4,7 26,1 +21,4 0,0 Baldai (KN 94) 5,6 14,8 +9,2 +6,2 Kitos prekės (KN 95-99) 3,5 16,6 +13,1-1,9 10 pav. Lietuvos bendrojo prekių eksporto struktūra m. Dalis, procentais 11 pav. Pasaulio bendrojo prekių eksporto struktūra m. Dalis, procentais Maisto pramonė ir žemės ūkis Mineraliniai produktai Chemijos pramonės produktai Plastikai Odos gaminiai ir kailiai Mediena ir jos gaminiai Popieriaus pramonė Tekstilės pramonė Avalynė Dirbiniai iš stiklo, akmens Taurieji metalai Metalai ir jų dirbiniai Mašinos ir mechaniniai įrenginiai, Transporto priemonės Optikos, matavimo prietaisai Ginklai ir šaudmenys Baldai Kitos prekės 0 Maisto pramonė ir žemės Mineraliniai produktai Chemijos pramonės Plastikai Odos gaminiai ir kailai Mediena ir jos gaminiai Popieriaus pramonė Tekstilės pramonė Avalynė Dirbiniai iš stiklo, akmens Taurieji metalai Metalai ir jų dirbiniai Mašinos ir mechaniniai Transporto priemonės Optikos, matavimo prietaisai Ginklai ir šaudmenys Baldai Kitos prekės 8
9 ... TAČIAU ATSILIEKA AUKŠTESNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIŲ RAIDA Aukštesniųjų technologijų prekių grupių eksportas iš Lietuvos augo sparčiau nei pasaulyje, tačiau jų dalis eksporto struktūroje yra gerokai mažesnė nei pasaulio eksporte. Mašinų ir mechaninių įrenginių bei elektros įrangos eksporto augimas, nors ir viršijo pasaulio eksporto m. vidutinį metinį augimo tempą, tačiau šio sektoriaus dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra labai maža palyginti su jo dalimi pasaulio eksporte. Pasaulio eksporte šis vidutinių-aukštųjų technologijų sektorius m. sudarė 26,0 proc., Lietuvoje vos 15,2 proc. Transporto priemonių gamybos dalis Lietuvos eksporto struktūroje sudarė vos 5,0 proc., o pasaulio eksporte dvigubai daugiau (10,6 proc.). Optikos ir matavimo prietaisų sektoriaus dalys Lietuvos ir pasaulio eksporto struktūroje gan panašios atitinkamai 2,7 proc. ir 3,5 proc. Taigi, Lietuvos eksporto struktūroje dominuojantys sektoriai baldai, maistas ir žemės ūkis bei chemija ir plastikai m. sudarė apie 42 proc. viso bendrojo Lietuvos eksporto, dar 15 proc. sudarė mineraliniai produktai. Mineralinių produktų eksportas yra labai kintantis ir iš esmės priklausomas nuo AB Orlen Lietuva įmonės sprendimų, t. y. mažai priklausomas nuo aplinkos ir rinkos kaitos tendencijų, todėl toliau neanalizuojamas. Nors mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos ir transporto priemonių sektoriai sudaro gerokai mažesnes eksporto dalis palyginus su pasaulio ekonomika, jų dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra apie 20 proc.; taigi jie taip pat yra labai svarbūs Lietuvos ūkiui. Visų šių paminėtų sektorių dalis eksporto struktūroje yra beveik 80 proc., todėl nuo jų raidos priklauso Lietuvos bendrojo eksporto augimo perspektyvos. 9
10 BALDŲ PRAMONĖ VIENA IŠ LIETUVOS EKSPORTO LYDERIŲ... m. pasaulio baldų eksportas paaugo maždaug 150 proc. arba vidutiniškai po 5-6 proc. per metus. Pastaruosius dvejus metus m. ir m. augimas buvo gan nuosaikus (atitinkamai 1,7 proc. ir 2,6 proc.). Lietuvos baldų eksporto vertė m. augo vidutiniškai po beveik 15 proc. per metus, t. y. gerokai sparčiau nei pasaulio eksportas. Tai, kad Lietuvos baldų pramonės eksporto augimas buvo gerokai spartesnis nei pasaulio (žr. pav. 8), reiškia, kad Lietuvos baldų sektoriaus rinkos dalis pasaulio prekyboje stipriai išaugo. Iš tikrųjų, Lietuvos rinkos dalis baldų pramonėje m. buvo 1 proc., palyginti su vos 0,2 proc. m. Tokiai mažai ekonomikai kaip Lietuva, 1 proc. rinkos dalies dydis yra nemenkas. Pasaulio prekyboje baldų pramonės neabejotina lyderė yra Kinija ji užima beveik 40 proc. pasaulio baldų sektoriaus eksporto rinkos dalį. Nuo m. jos dalis pasaulio baldų prekyboje išaugo 4 kartus (nuo maždaug 10 proc.). m. užėmė 7 proc. rinkos dalį; ji, nuo m. šiek tiek sumažėjo (buvo 8,5 proc.). Lenkija ir Italija taip pat yra pasaulio baldų eksporto lyderės jos užima po maždaug 6 proc. pasaulio baldų rinkos (žr. pav. 9). Lietuva m. užėmė aukštą 21- ą vietą pasaulio baldų pramonės prekyboje. Baldų pramonė visada buvo viena tradicinių ekonomikos šakų Lietuvoje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje vieną didžiausių eksporto dalių sudarė baldai (apie 14 proc.); per dešimtmetį ši dalis išaugo maždaug 4 proc. punktais. Lietuvos baldų pramonė eksportuoja baldus (pvz. sėdimuosius) ir jų dalis, surenkamuosius statinius, čiužinius, šviestuvus ir apšvietimo įrangą bei kitas prekes. Didžiausi Lietuvos baldų eksportuotojai yra AB Freda, AB Klaipėdos mediena, AB Vilniaus baldai, UAB Narbutas Furniture Company, UAB Theca Furniture", UAB Scapa Baltic, UAB Sakuona, UAB LTP TexDan, UAB Metalas ir mediena, UAB Home Group, taip pat daug smulkaus verslo įmonių. 8 pav. Baldų pramonės eksporto augimas pagal šalis - m. 9 pav. Baldų pramonės eksporto pasiskirstymas pagal šalis m Indeksas, =100 Lietuva Kinija JAV Pasaulis Dalis, procentai Čekija 2% Kitos šalys 28% Kanada 2% Vietnamas Meksika JAV Italija 6% Lenkija 6% 7% Kinija 38% 10
11 ... KARTU SU CHEMIJOS PRAMONE IR PLASTIKAIS... Chemijos pramonės produktų pasaulio eksportas m. paaugo maždaug 173 proc. arba vidutiniškai po 6,1 proc. per metus. Panašiu tempu augo ir plastikų pasaulio eksportas 165 proc. arba po 5,9 proc. per metus. Pastaruosius dvejus metus m. ir m. chemijos pramonės eksportas augo atitinkamai 6,2 ir 8,2 proc., o plastikų 7,8 proc. ir 4 proc. per metus. Kaip ir daugelyje kitų prekių grupių, Lietuvos chemijos produktų eksportas augo sparčiau nei pasaulyje m. vidutiniškai po beveik 14 proc. metus, o Lietuvos dalis pasaulio eksporte paaugo nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc. Lietuvos plastikų eksportas augo dar sparčiau po vidutiniškai 16 proc. per metus, o tai lėmė Lietuvos dalies padidėjimą nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc. Pasaulio chemijos pramonės lyderė yra ji, m., užėmė daugiau nei 11 proc. visos šių produktų rinkos. Dar 10 proc. rinkos priklausė JAV, 8 proc. Kinijai. Vokietijos chemijos pramonė nuo m. rinkos dalies beveik neprarado, JAV dalis sumažėjo beveik 4 proc. punktais, o Kinijos dalis ilguoju laikotarpiu didėjo net 5 proc. punktais. m. nemenkas rinkos dalis chemijos produktų pramonėje užėmė Belgija, Šveicarija ir Airija (po maždaug 6 proc.), šiek tiek mažiau Prancūzija ir Nyderlandai (žr. pav. 10). Lietuva, su 0,2 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 50-ą vietą. Pasauliniame plastikų pramonės eksporte lyderiauja tos pačios šalys, JAV ir Kinija. Šios trys šalys užima beveik trečdalį pasaulio eksporto rinkos (žr. pav. 11). Lietuva, su 0,3 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 43-ą vietą. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje chemijos pramonės gaminiai sudarė 10,2 proc.; plastikai 10,2 proc. Nuo m. iki m. chemijos pramonės dalis eksporto struktūroje padidėjo nedaug (nuo 9,6 proc.), tačiau plastikų nemenkai (nuo 3,6 proc.). Taigi, m. chemijos ir plastikų produktai kartu lietuviškos kilmės eksporto struktūroje sudarė apie 20 proc. eksporto vertės ir buvo viena didžiausių pramonės šakų lietuviškojo eksporto struktūroje. Didžiausi Lietuvos eksportuotojai chemijos pramonėje yra AB Achema, UAB Thermo Fisher Scientific Baltics", UAB Orion Global Pet, AB Lifosa, UAB Neo Group, plastikų UAB Retal Lithuania, UAB Lietpak, UAB Putokšnis, UAB Retal Baltic, UAB Vita Baltic International. Lietuvos chemijos pramonės eksporte dominuoja trąšos, plastikų pirminės formos plastikai, kurie iš esmės taip pat gali būti priskirti chemijos pramonei. 10 pav. Chemijos produktų eksporto pasiskirstymas pagal šalis m. 11 pav. Plastiko gaminių eksporto pasiskirstymas pagal šalis m. Dalis, procentai 11% Dalis, procentai Kinija 12% JAV 10% 10% Kitos šalys 4 Kinija 8% Kitos šalys 41% JAV 9% Belgija 6% Pietų Korėja Nyderlandai Prancūzija Airija 6% Šveicarija 6% Italija Tailandas Prancūzija Nyderlandai Belgija Japonija 11
12 ... BEI MAISTO PRAMONE IR ŽEMĖS ŪKIU m. maisto produktų, gėrimų, tabako gaminių ir žemės ūkio produktų pasaulio eksportas paaugo maždaug 165 proc. arba vidutiniškai po 5,9 proc. per metus. Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šių produktų eksporto augimas buvo gan skirtingas m. augo 6,3 proc., o m. sumažėjo 0,5 proc. Lietuvos maisto pramonės ir žemės ūkio produktų eksporto vertė m. augo vidutiniškai po beveik 13 proc. per metus, t. y. gerokai sparčiau nei pasaulio eksportas. m. metinis eksporto augimas buvo 8,9 proc., o m. jis buvo lėtesnis, bet teigiamas 2,5 proc. Tai, vėlgi, reiškia kad Lietuvos maisto ir žemės ūkio produktų eksporto augimas buvo gerokai spartesnis nei pasaulio (žr. pav. 12) ir Lietuvos rinkos dalis pasaulio prekyboje paaugo nuo 0,1 proc. m. iki 0,4 proc. m. Pasaulio maisto pramonės ir žemės ūkio produktų lyderė yra JAV ji užima daugiau nei 9 proc. šio sektoriaus pasaulio eksporto rinkos dalį. Tiesa, nuo m. jos dalis pasaulio prekyboje šiek tiek sumažėjo (nuo maždaug 12 proc.). Nyderlandai m. užėmė 6 proc. rinkos dalį; ji, nuo m. taip pat šiek tiek sumažėjo (buvo 7 proc.)., Brazilija, Kinija ir Prancūzija užima po maždaug 5 proc. pasaulio maisto pramonės ir žemės ūkio produktų rinkos (žr. pav. 13). Pastebėtina, kad, šio sektoriaus eksporto diversifikacija tarp šalių yra didelė, gerokai didesnė nei, pavyzdžiui, baldų sektoriuje, kuriame Kinija, ir Lenkija užima apie pusę visos pasaulio eksporto rinkos. Lietuva m. užėmė 50-ą vietą pasaulio maisto pramonės ir žemės ūkio prekyboje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje didžiausią eksporto dalį sudarė žemės ūkio ir maisto (beveik 27 proc.); per dešimtmetį ši dalis išaugo beveik 9 proc. punktais. Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonė eksportuoja tabako gaminius, pieno produktus, javus, žuvų gaminius bei kitas prekes. Didžiausi Lietuvos žemės ūkio produktų eksportuotojai yra AB Vilniaus paukštynas, AB Kaišiadorių paukštynas, UAB Baltlanta, UAB Baltic Champs, UAB Idavang, o maisto, gėrimų ir tabako pramonės UAB "Mars Lietuva", AB Rokiškio sūris, AB Roquette Amilina, UAB Norvelita, UAB Marijampolės pieno konservai, AB Kauno grūdai, AB Žemaitijos pienas, AB Vilkyškių pieninė, AB Pieno žvaigždės, UAB Philip Morris Lietuva. 12 pav. Maisto pramonės ir žemės ūkio eksporto augimas pagal šalis - m. 13 pav. Maisto pramonės ir žemės ūkio eksporto pasiskirstymas pagal šalis m Indeksas, =100 Dalis, procentai JAV 9% Nyderlandai 6% Lietuva JAV Nyderlandai Brazilija Kinija Pasaulis Kitos šalys 52% Belgija Italija Brazilija Kinija Prancūzija Ispanija Kanada 12
13 MEDIENA IR JOS GAMINIAI SUDARO GEROKAI DIDESNĘ LIETUVOS EKSPORTO DALĮ NEI PASAULYJE IR AUGA SPARČIAI... Medienos ir jos gaminių pasaulio eksportas m. paaugo maždaug 74 proc. arba vidutiniškai po 3,3 proc. per metus (žr. pav. 14). Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šio sektoriaus eksporto augimas buvo ganėtinai stabilus, t. y. 4 5 proc. per metus. Lietuvos medienos ir jos gaminių eksportas m. augo vidutiniškai po beveik 9 proc. per metus, lemdamas Lietuvos dalies pasaulio eksporte padidėjimą nuo 0,4 proc. m. iki 0,9 proc. m. Vėlgi, mažai ekonomikai, ši rinkos dalis yra ganėtinai didelė. Pasaulio medienos ir jos gaminių pramonės lyderės yra didelės ekonomikos, kurios dažniausiai pasižymi ir miškingomis vietovėmis. Didžiausią rinkos dalį pasaulio eksporte užima Kinija ir Kanada (po proc.), taip pat, JAV ir Rusija (po 6-7 proc.), bei Lenkija, Austrija, Indonezija ir Švedija (po 3-4 proc.). Šioms šalims atitenka daugiau nei pusė viso pasaulio eksporto rinkos dalies (žr. pav. 15). Didžiausią rinkos dalį nuo m. prarado Kanada nuo beveik 19 proc. iki 10 proc., o labiausiai savo dalį padidino Kinija (nuo 4 proc. iki 10 proc.). Lietuva, su 0,9 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 30-ą vietą. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje mediena ir jos gaminiai sudarė kiek daugiau nei 6 proc. Nuo m. iki m. ši dalis didėjo nedaug. Vis dėlto, Lietuvos eksporto struktūroje šis sektorius yra svarbus jis sudaro gerokai didesnę eksporto dalį nei vidutiniškai pasaulio prekyboje. Didžiausi Lietuvos medienos ir jos gaminių eksportuotojai yra UAB "Bauwerk Boen", UAB "Stora Enso Lietuva, UAB Juodeliai, UAB Ikea Industry Lietuva, UAB Šilalės mediena, UAB Bageta, UAB F.B. Production", UAB Likmerė", UAB Liskandas, UAB Grigeo Baltwood" ir kiti. Lietuvos medienos ir jos gaminių sektorius daugiausia eksportuoja medienos dirbinių, apdorotos ir neapdorotos medienos, kuro medienos ir kt. gaminių. 14 pav. Medienos ir jos gaminių eksporto augimas pagal šalis - m. 15 pav. Medienos ir jos gaminių eksporto pasiskirstymas pagal šalis m Indeksas, =100 Lietuva Kinija Kanada JAV Rusija Pasaulis Dalis, procentai Kitos šalys 4 Švedija Indonezija Kinija 11% Lenkija Austrija Kanada 10% 7% JAV 7% Rusija 6% 13
14 ... TAČIAU KITOKIOS TENDENCIJOS YRA AUKŠTESNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIUOSE Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų pasaulio eksportas m. paaugo 116 proc. arba vidutiniškai po 4,6 proc. per metus (žr. pav. 16). Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šio sektoriaus eksporto augimas buvo teigimas, eksportas didėjo atitinkamai 8,3 proc. ir 4,4 proc. per metus. Lietuvos mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų eksportas m. augo po beveik 13 proc. per metus, lemdamas Lietuvos dalis pasaulio eksporte padidėjimą nuo 0,03 proc. m. iki 0,1 proc. m., tačiau šio sektoriaus dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra gerokai mažesnė nei vidutiniškai pasaulyje. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų dalis pasaulio eksporto struktūroje m. sudarė 26 proc., o Lietuvos vos 15,2 proc. Pasaulio mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos pramonės lyderės yra, JAV ir Azijos šalys ir teritorijos Kinija, Honkongas, Pietų Korėja, Japonija, Singapūras ir Taivanas. i ir JAV atitenka po 8-9 proc. rinkos dalies, Kinijai 22 proc., Honkongui, Pietų Korėjai, Japonijai, Singapūrui ir Taivanui po 4-7 proc. (žr. pav. 17). Nuo m. labiausiai savo rinkos dalį padidino Kinija (nuo 5 proc.) ir Honkongas (nuo 4 proc.), o didžiausią dalį prarado JAV (nuo 15 proc.). Vokietijos rinkos dalis nuo m. sumažėjo, tačiau nedaug (1 proc. punktu). Lietuva, su 0,1 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 46-ą vietą šio sektoriaus produktų pasaulio prekyboje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktai sudarė beveik 9 proc. Nuo m. iki m. ši dalis sumažėjo beveik 7 proc. punktais, tačiau didžiausias jos krytis buvo stebimas - m. periode. Pozityvi tendencija yra tokia, kad pastarąjį dešimtmetį, t. y. m. mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų dalis eksporte šiek tiek padidėjo (1 proc. p.). Vis dėlto, apibendrinant šias tendencijas, matoma, kad Lietuvos eksporto struktūroje šio sektoriaus svarba ilguoju laikotarpiu sumažėjo. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktai yra priskiriami vidutinių aukštųjų technologijų produktams, todėl jų eksporto dalies mažėjimas yra labiausiai susijęs su žemųjų technologijų (pavyzdžiui, baldų, maisto pramonės ir žemės ūkio produktų) sektorių spartesne eksporto plėtra, lemiantį didesnį Lietuvos ekonomikos persiorientavimą link žemųjų technologijų ilguoju laikotarpiu. Didžiausi Lietuvos mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų eksportuotojai yra UAB Kitron, AB Vilma, UAB Teltronika, UAB Komfovent, UAB Systemair, AB Snaigė, UAB Salda, UAB Artilux NMF", UAB LiTak-Tak" ir kitos. Iš eksportuojamų produktų paminėtini tokie gaminiai automatinės duomenų apdorojimo mašinos ir jų dalys, čiaupai, vožtuvai ir kt. dalys, oro kondicionavimo įrenginiai, mašinos ir įrenginiai skirti atlikti specifines funkcijas, izoliuotieji laidai ir kabeliai, įvairi duomenų perdavimo aparatūra, elektrodai ir elektros izoliatoriai ir t. t. 14
15 16 pav. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos eksporto augimas pagal šalis ir teritorijas - m. 17 pav. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos eksporto pasiskirstymas pagal šalis ir teritorijas m Indeksas, =100 Lietuva Kinija JAV Honkongas Pietų Korėja Pasaulis Dalis, procentai Taivanas Kitos šalys 36% Singapūras Pietų Korėja Kinija 22% JAV 8% Honkongas 7% Japonija 9% Transporto priemonių pasaulio eksportas m. paaugo 113 proc. arba vidutiniškai po 4,5 proc. per metus (žr. pav. 17). Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šio sektoriaus eksporto augimas buvo nedidelis, m. eksportas didėjo 3,9 proc., m. neaugo. Lietuvos transporto priemonių produktų eksportas m. augo 200 proc., t. y. vidutiniškai po beveik 6-7 proc. per metus. Lietuvos dalis pasaulio eksporte nuo iki m. nepakito buvo 0,1 proc. Kaip ir mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos sektoriuje, transporto priemonių produktų dalis pasaulio eksporto struktūroje m. sudarė 10,6 proc., o Lietuvos dvigubai mažiau (5 proc.). Pasaulio transporto priemonių eksporto lyderės yra, JAV ir Japonija. užima 16 proc. visos pasaulio rinkos, JAV 14 proc., Japonija 8 proc. (žr. pav. 18). Mažesnės dalys tenka Meksikai, Prancūzijai, Kinijai, Pietų Korėjai ir kitoms šalims. Nuo m. labiausiai savo rinkos dalį padidino Kinija, o didžiausią dalį prarado Japonija. Vis dėlto, transporto priemonių rinkos dalys ilguoju laikotarpiu yra ganėtinai stabilios m. Vokietijos ir JAV dalys buvo vos 1 proc. punktu didesnės. Lietuva, su 0,1 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 50-ą vietą šio sektoriaus produktų pasaulio prekyboje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje transporto priemonės sudarė 2 proc. Nuo m. iki m. ši dalis sumažėjo 1,2 proc. punkto. Taigi, Lietuvos eksporto struktūroje šio sektoriaus svarba ilguoju laikotarpiu taip pat mažėja. Kaip ir mašinų ir mechaninių įrenginių bei elektros įrangos produktų grupė, transporto priemonės yra priskiriami vidutinių aukštųjų technologijų produktams, todėl jų eksporto dalies mažėjimas, vėlgi, rodo kad Lietuva ilguoju laikotarpiu persiorientuoja link žemųjų technologijų. Didžiausi Lietuvos transporto priemonių ir jų dalių eksportuotojai yra UAB Schnitz Cargobull Baltic, UAB AQ Wiring Systems, UAB PKC Group Lithuania, UAB Littelfuse LT, UAB Yazaki Wiring Technologies Lietuva, UAB "Altas komercinis transportas", UAB Carlsen Baltic, UAB Holmbergs Safety System" ir kitos. Iš eksportuojamų produktų paminėtini tokie gaminiai automobiliai, vilkikai ir jų dalys, ir t. t. 15
16 17 pav. Transporto priemonių eksporto augimas pagal šalis ir teritorijas - m. 18 pav. Transporto priemonių eksporto pasiskirstymas pagal šalis ir teritorijas m Indeksas, =100 Lietuva JAV Japonija Meksika Kinija Pasaulis Dalis, procentai Kitos šalys 31% Ispanija 16% JAV 1 Japonija 8% Kanada Jungtinė Meksika Karalystė Pietų Korėja 6% Kinija Prancūzija 6% 16
I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės m
I. EKSPORTO RAIDA LIETUVOS PREKIŲ EKSPORTAS 2019 M. I KETV. Apžvalga Paskelbta: 2019.05.30 Pirmame šių metų ketvirtyje bendro prekių eksporto vertės metinis augimas sudarė 7,7%. Iš viso eksportuota prekių
DetaliauPowerPoint pristatymas
Lietuvos agroverslo tendencijos DNB Bankas 2015 m. gegužės 22 d. Agroverslas iki šiol buvo vienas iš atspariausių Lietuvos ūkio stuburo slankstelių 8,5 8,7 Maisto sektoriaus pridėtinė vertė, dalis BVP,
DetaliauPowerPoint Presentation
Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio? Indrė Genytė-Pikčienė Vyriausioji analitikė Luminor 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvos ekonomikos šuolis didžiausias
DetaliauPowerPoint Presentation
Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d. Turinys I. Realusis sektorius
DetaliauTIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v
2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija
DetaliauMiglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas
Miglė Tuskienė Mokesčių ir ekonomikos vaidmuo užtikrinant minimalias pajamas Ekonomikos augimas - esminė skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo prielaida Tvariai auganti ekonomika Struktūrinės reformos Tvarūs
DetaliauVALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVO
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015
DetaliauINVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS
1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių
DetaliauTop margin 1
EUROPOS KOMISIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI Programa visiems. ES finansavimo laukia 5 milijonai Briuselis, 2011 m. lapkričio 23 d. Pagal šiandien Europos Komisijos pasiūlytą naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo
DetaliauMokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys
NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07 Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis,
DetaliauKOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/ m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart
2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties
DetaliauPowerPoint Presentation
Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos ūkio augimas išlieka
DetaliauKPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)
Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS
DetaliauEUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcij
EUROPOS KOMISIJOS SPECIALUS EUROBAROMETRAS 397, 2014 (Tyrimas atliktas 2013 m. vasario kovo mėnesiais) Sociologinio tyrimo dalies Tolerancija korupcijai apžvalga Šioje dalyje nagrinėjamas bendras europiečių
DetaliauŠioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius
Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta
DetaliauBaltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28
Baltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28 d. Prieškrizinio lygio nepasiek vidaus rink orientuoti
DetaliauINFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respu
INFORMACIJA SKELBIAMA VIEŠAI Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2015 m. birželio 2 d. įsakymo
DetaliauSantrauka 2007 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT
Santrauka 27 m. ESPAD ataskaita Narkotinių medžiagų vartojimas 35 Europos šalių mokinių grupėje LT Teisinis pranešimas Šį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) leidinį gina autorių
DetaliauTitle
LIETUVOS BALTARUSIJOS PREKYBINIAI RYŠIAI 2019 m. kovo 18 d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos Eksporto ir Užsienio ryšių komiteto posėdis 3 кв. 2011 4 кв. 2011 1 кв. 2012 2 кв. 2012 3 кв. 2012 4 кв. 2012
DetaliauPowerPoint Presentation
Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos
DetaliauLinas Agro Group Presentation
AB LINAS AGRO GROUP VERTIKALIAI INTEGRUOTA ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRAMONĖS GRUPĖ Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.
DetaliauSausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek
Sausio mėnesio rinkos apžvalga 2015 02 24 2015 metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord
DetaliauLIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa _EU_li 2019
LIETUVIŲ KAIP UŽSIIMTI VERSLU Europa 032819_EU_li 2019 4LIFE Europa Mūsų istorija Europoje Pagrindinį biurą Ispanijoje 4Life atidarė 2007 metais Barselonoje. Vėliau atidarėme dar du biurus Romoje ir Hamburge.
DetaliauLietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 p
Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos Šis dokumentas yra II tarpinės vertinimo ataskaitos 4 priedas 2019 m. balandžio 23 d. Dokumentą parengė UAB
DetaliauLinas Agro Group Presentation
AB LINAS AGRO GROUP FINANSŲ IR VEIKLOS APŽVALGA UŽ 2014 2015 FINANSINIUS METUS Tomas Tumėnas, finansų direktorius VIETA MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS GRANDINĖJE Tarptautinė vertikaliai integruota įmonių grupė.
DetaliauPowerPoint Presentation
Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė Pajamos augo visose šalyse, iš ateities daugiausia tikisi latviai Vidutinis neto darbo užmokestis (EUR)
DetaliauEstijos rinka BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS
Estijos rinka BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS Mindaugas PAULIUKAS LR KOMERCIJOS ATAŠĖ ESTIJOJE Estija vs. Lietuva 2597,29 LTL 2142,2 LTL 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 423,91 900,35 Estija 1109,4 2240,5
DetaliauLIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 27 d įsakymo Nr. V-445 redakcija)
DetaliauVALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2017 M. I KETV. Vilnius, 2017 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.
DetaliauMIGRACIJOS METRAŠTIS 2018
MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 M. 2 MIGRACIJOS METRAŠTIS 2018 MIGRACIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2018 M. MIGRACIJOS METRAŠTIS Vilnius, 2019 ISSN 2351-6607 MIGRACIJOS
DetaliauUžduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai
Užduotys 12 klasei 2017 m. geografijos olimpiada Dalyvio kodas Surinkti taškai 1. Kurios tautos gyvenamoji teritorija parodyta žemėlapyje? A berberų B fulbių C hausų D tuaregų 3. Ką vaizduoja šis neįprastu
DetaliauEN
LT LT LT EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2008.6.27 COM(2008) 393 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL TARYBOS DIREKTYVOS 89/398/EEB DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSTATYMŲ, SUSIJUSIŲ
DetaliauECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8
Ekonomikos biuletenis 2017 / 8 Turinys Ekonominė ir pinigų aplinkos raida 2 Apžvalga 2 1 Išorės aplinka 5 2 Finansų raida 11 3 Ekonominis aktyvumas 16 4 Kainos ir sąnaudos 21 5 Pinigai ir kreditas 26 6
DetaliauL I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI
1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA... III. DRAUDIMO TARPININKŲ RINKOS APŽVALGA....7 L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A
Detaliau7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris
7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos 2019 m., vasaris www.pwc.lt Pasaulio ekonomikos forume Davose PwC pristatė 22-ojo PwC Global
DetaliauCOM(2016)769/F1 - LT
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 30 COM(2016) 769 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Energijos kainos ir
DetaliauMicrosoft Word - Biokuro ataskaita 2018 m IV ketv
BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 M. IV KETV. Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370 5 213 5270 El.
DetaliauEuropos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą. Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016)
Europos agentūros duomenys apie įtraukųjį ugdymą Esminės įžvalgos ir išvados (2014 / 2016) EUROPEAN AGENCY for Special Needs and Inclusive Education EUROPOS AGENTŪROS DUOMENYS APIE ĮTRAUKŲJĮ UGDYMĄ Esminės
DetaliauFinansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.
Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,
Detaliaust16572.lt10.doc
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA 16572/10 (OR. en) PRANEŠIMAS SPAUDAI 3047-as Tarybos posėdis Bendrieji reikalai Briuselis, PRESSE 306 PR CO 37 Pirmininkas Steven Vanackere Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotojas
DetaliauLietuvos ekonomikos apžvalga 2019 KOVAS 2
Lietuvos ekonomikos apžvalga 219 KOVAS 2 LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA 219 M. KOVAS ISSN 229-8358 (online) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito
DetaliauNelaimingų atsitikimų darbe analizė 2018 metais užregistruoti pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai (toliau NA dar
Nelaimingų atsitikimų darbe analizė metais užregistruoti pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai (toliau NA darbe). Įmonėse įvyko lengvi, sunkūs ir mirtini NA darbe. metų mirtinų
DetaliauVILNIAUS APSKRITIES 2017 METŲ I-III KETVIRČIŲ DARBO RINKOS TENDENCIJOS Moterų nedarbas išliko maženis nei vyrų. Darbo daugiausiai ieškojo metų a
VILNIAUS APSKRITIES 2017 METŲ I-III KETVIRČIŲ DARBO RINKOS TENDENCIJOS Moterų nedarbas išliko maženis nei vyrų. Darbo daugiausiai ieškojo 30-49 metų amžiaus asmenys, tyrintys profesinę kvalifikaciją ir
Detaliau1
8-19/31/17-1604.15.15 ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA LIETUVOS ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS TYRIMAS 1 DALIS TECHNINĖ EKONOMINĖ ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS ANALIZĖ SANTRAUKA Dr. A. Galinis
DetaliauMicrosoft Word - elektra-stebesena_2017_III.docx
ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 217 METŲ III KETVIRTĮ Vilnius, 218 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-8223 Vilnius Tel. +37 5 213 5166 Faks. +37 5 213
DetaliauKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
1 Taikomasis mokslinis darbas LIETUVOS BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO STUDIJA Užsakovas: Lietuvos ekonominės plėtros agentūra Vykdytojas: KTU Verslo strategijos institutas VšĮ Žinių visuomenės
DetaliauLietuvos regionų apžvalga 2018 metai
Lietuvos regionų apžvalga 2018 metai 2019 m. balandžio 05 d. A n o t a c i j a Apžvalgoje informacija apie Lietuvos regionų ekonomikos rodiklius, jų tarpusavio palyginimas. Daugiau informacijos ieškokite
DetaliauEesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate
Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ateities sandorių kainos Sausį supanašėjo Estijos ir Suomijos
Detaliauuntitled
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 04 24 COM(2014) 240 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1921/2006 dėl
DetaliauVIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017
VIEŠOJI ĮSTAIGA KLAIPĖDOS MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAS VEIKLOS ATASKAITA 2016 M. Klaipėda 2017 TURINYS 1. Informacija apie viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (toliau KMTP) veiklą
Detaliaufinal_Duju_rinkos_stebesesnos_ataskaita_2011_I_ketv
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija GAMTINIŲ DUJŲ RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2011 M. I KETV. Vilnius, 2011 2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Algirdo g. 27, LT-03219
DetaliauELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019
ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ 2018 METŲ IV KETVIRTĮ Vilnius, 2019 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Verkių g. 25C-1 LT-08223 Vilnius Tel. +370 5 213 5166 Faks. +370
DetaliauPowerPoint Presentation
EKSPORTO PARTNERIŲ PAIEŠKA SKANDINAVIJOJE. RYŠIŲ UŽMEZGIMAS IR PALAIKYMAS Silvija Bisigirskytė www.kame.lt UAB Kamė UAB Kamė 1990 vonios baldus gaminančios UAB Raguvos Baldai & Co. dukterinė įmonė įkurta
DetaliauLIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I
LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RINKOS APŽVALGA 2012 m. I ketvirtis 2012/I Turinys I. BENDRI II PAKOPOS PF RINKOS DUOMENYS... 4 II. II PAKOPOS PF INVESTICINĖS
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Medicinos klasteris
Tikslinės rinkos, apžvalga, planai Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Ieva Druktenė Lietuvos turizmo statistika 2 mln. užsienio turistų 2,6 mln. vietinių turistų (2012 m.) 1 vieta
DetaliauCPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA
2010 Karolis Šerpytis CPO VEIKLOS REZULTATŲ IR FINANSINĖS NAUDOS VALSTYBEI VERTINIMO ATASKAITA Centrinė perkančioji organizacija 1 TURINYS Santrauka... 2 1. CPO veiklos rezultatų vertinimas... 3 1.1. Pirkimų
Detaliau2015 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita
2016 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2018 m., Vilnius Turinys 1. Santrauka... 1 2. Pagrindiniai 2016 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 2 3. Pirminės
Detaliaueuropean-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx
EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ NELYGYBĖS ŠALINIMAS 1. ĮVADAS Pastaraisiais metais paaštrėjo nelygybės problema. Ekonomikos krizė stipriai paveikė Europą ne vienus metus trukęs gyvenimo
Detaliau2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius
2014 m. pažangos siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ataskaita 2016 metai, Vilnius 2 Turinys Santrauka... 3 Pagrindiniai 2014 m. ekonominiai ir energetiniai rodikliai... 4 Pirminės
DetaliauMULTIPLE
DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA Žr. nurodymus 4 psl. ( 1 ) PAŽYMA DĖL ŠEIMOS SUDĖTIES SIEKIANT SKIRTI IŠMOKAS ŠEIMAI Regl. 1408/71: 73 str.; 74 str.; 77 str.; 78 str. Regl.
Detaliau`
218 METŲ ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ APŽVALGA 2 TURINYS 1. PAGRINDINIAI ENERGETIKOS IR GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIŲ RODIKLIAI... 3
DetaliauNamų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis
Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra
DetaliauPowerPoint Presentation
STATYBA 2017 Ilgiausiai šalyje gyvuojanti paroda, kuri vietoje suburia verslo lyderius, įvairių sričių specialistus, architektus, kompanijų vadovus, mokymo įstaigas ir galutinius vartotojus, kurie ne tik
DetaliauMetø ataskaita
Metø ataskaita 2012 2012 LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2012 VILNIUS 2013 ISSN 1648-9020 (online) Lietuvos banko valdyba 2012 m. ataskaitą patvirtino 2013 m. balandžio 25 d. Ją rengiant, panaudoti Lietuvos
DetaliauLietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lie
Lietuvos ekonomikos apžvalga 2019 m. birželio 4 d. Nr. 69 Po sėkmingos metų pradžios nepraraskime budrumo Pirmi penki 2019 metų mėnesiai daugeliui Lietuvos gyventojų buvo sėkmingi vertinant jų finansinės
DetaliauECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai, 2016 m. kovo mėn.
2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai 1 1 Euro zonos perspektyva: apžvalga ir pagrindinės ypatybės Tikimasi, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tęsis, tačiau bus lėtesnis,
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Invaldos LT pristatymas birzoje
AB Invalda LT raida orientuota į vertės kūrimą 2014 m. birželio 3 d. Listinguojamų bendrovių vadovų susitikimas su investuotojais Klausimai, į kuriuos atsakysime šioje prezentacijoje 1. Kas yra Invalda
DetaliauFinansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.
Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD
DetaliauVietnamo karas
VIETNAMO KARAS Parengė: Dominykas Dabužinskas ir Antanas Stankevičius IVb Vietnamo karas Vietnamo karas karų už Vietnamo nepriklausomybę, o vėliau ir suvienijimą grandinė, kuri tęsėsi nuo 1940 m. vasario
DetaliauProjekto lyginamasis variantas
1. PMĮ 5 straipsnio 7-10 dalys ir jų apibendrinti paaiškinimai (komentarai) 7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš
DetaliauAB „Klaipėdos nafta“ rebrand
AB KLAIPĖDOS NAFTA 2017 M. 6 MĖN. NEAUDITUOTI FINANSINIAI REZULTATAI 2017 m. liepos 31 d. TURINYS Informacija apie Bendrovę Svarbiausi įvykiai Finansiniai rezultatai Kita informacija 2 INFORMACIJA APIE
DetaliauMicrosoft PowerPoint - NMVA_TIMSS2011_2013_pristatymas_viskas
International Association for the Evaluation of Educational Achievement Trends in International Mathematics and Science Study TIMSS 2011 Tyrimo tikslai bei populiacija Tyrimas TIMSS (Trends in International
DetaliauPowerPoint-præsentation
Sveiki atvykę į HCS Faktai apie HCS Šeimos įmonė 500 darbuotojų Finansinis įvertinimas AAA Apyvarta 2017 TDKK 1.663.169 ISO 14001:2015 sertifikatas ISO 9001:2015 sertifikatas DS/OHSAS 18001 sertifikatas
DetaliauviewPublishedDoc.aspx
AGROPLUS Stimul Reglamentas (EB) Nr. 453/2010 ir Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 Formatas: ES Produkto Kodas (-ai) Produkto pavadinimas NP-0061-1-A AGROPLUS Stimul Rekomenduojama paskirtis: Naudojimo apribojimai.
DetaliauSocialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar
Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio
DetaliauTarptautinė mokslinė – praktinė konferencija „Sporto indėlio į ekonomiką ir užimtumą vertinimo aktualumas“ m. Gruodžio 16 d.
BALTIJOS JUODOSIOS JŪROS EKONOMIKOS FORUMAS SPORTAS IR EKONOMIKA Sporto ekonomikos vertinimo situacija Lietuvoje" dr. Vilma Čingienė, Mykolo Romerio universitetas 2018 m. spalio 25 d., Klaipėda Pristatymo
DetaliauSlide 1
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos šilumos ūkio apžvalga Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2009 m. sausio 23 d. Viešbutis Reval Hotel Lietuva h Europos šalys,
DetaliauDoc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos
Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje Kalbos, kultūra
DetaliauPRIEGLOBSTIS LIETUVOJE 2018 METAIS METINĖ ATASKAITA Vilnius, 2019 ISSN
PRIEGLOBSTIS LIETUVOJE 2018 METAIS METINĖ ATASKAITA Vilnius, 2019 ISSN 2351-6763 2 TURINYS PRIEGLOBSTIS LIETUVOJE 3 PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMO PROCEDŪROS SCHEMA 4 PRIEGLOBSČIO PRAŠYMAI 5 SPRENDIMAI 9 DUBLINO
DetaliauPowerPoint Presentation
Ligita Valalytė /Užimtumo tarnybos direktorė 2018/10/25 Darbo rinkos tendencijos 2018 m. sausio 1 d. registruota 152481 darbo neturinčių Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika 2017 m. skatino darbo jėgos
DetaliauDarbo rinkos tendencijos 2017 m. I ketv.
Šiaulių teritorinė darbo birža Darbo rinkos tendencijos 2017 m. I ketv. 2016 m. I-III ketv. INFORMACINIS LEIDINYS BESIDOMINTIEMS DARBO RINKA: APIBENDRINIMAI IR ĮŽVALGOS, STATISTINĖ INFORMACIJA GRAFIŠKAI,
DetaliauMicrosoft Word - EVA_pramones imonems.doc
Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius tel. +370 5 2191303 faks. +370 5 2124777 Studijos Energijos ir energijos išteklių vartojimo auditų pramonės įmonėse modelių ir teisinių rekomendacijų dėl šių modelių taikymo
DetaliauviewPublishedDoc.aspx
AGROPLUS Kukurūzams Pro Reglamentas (EB) Nr. 453/2010 ir Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 Formatas:ES Produkto Kodas (-ai) Produkto pavadinimas NP-0149-2-A AGROPLUS Kukurūzams Pro Rekomenduojama paskirtis:
DetaliauLietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur
Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,
DetaliauFinansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalga 2018
Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalga 2018 LIETUVOS II IR III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ BEI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ
Detaliau_FR
Finansų rinkų apžvalga 2012 m. Lapkritis Akcijų indekso DJIA (-0,54 proc. lapkritį ir +6,61 proc. 2012 m.) vertė praėjusį mėnesį krito, o indeksų S&P 500 (+0,28 proc. lapkritį ir +12,61 proc. 2012 m.)
DetaliauKalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga mokslo metai Švietim
Kalbų mokėjimo lygis Vidurinio ugdymo įstaigose Eurydice tinklo ataskaita Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga 2014 2015 mokslo metai Švietimas ir mokymas Kalbų mokėjimo lygis vidurinio ugdymo
DetaliauNuolatinė buveinė ir Europos teismų praktika Mokesčių planavimo (minimizavimo) politika įmonių grupėse, kurių verslas neapsiriboja viena šalimi, per p
Nuolatinė buveinė ir Europos teismų praktika Mokesčių planavimo (minimizavimo) politika įmonių grupėse, kurių verslas neapsiriboja viena šalimi, per pastaruosius metus darėsi vis agresyvesnė. Pasinaudodamos
DetaliauMicrosoft Word Nr P-135.doc
MINISTERIJŲ UŽSAKOMŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TIKSLINGUMAS Vilnius 2005 m. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA 2 T U R I N Y S SANTRAUKA 3 ĮŽANGA 5 AUDITO REZULTATAI 8 Mokslinių tyrimų vertinimas 8 Ministerijų užsakomų
DetaliauAlkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataska
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Tyrimo Lietuvoje ataskaita Tyrimo atlikimą organizavo Ugdymo plėtotės centras, ataskaitą parengė Irena Šutinienė ( Lietuvos socialinių tyrimų
DetaliauPATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci
PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS
DetaliauŠilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr.
Šilumos sąnaudų vartotojams pasikeitimo dėl naujo Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo skaičiavimas Eil. Nr. Palyginamosioms sąnaudos pagal naują Aprašo projektą
DetaliauINFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies
INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2018 m. gegužės 30 d., Vilnius ALKOHOLIO IR TABAKO VARTOJIMAS IR PADARINIAI 2017 M. 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100
DetaliauEUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek
EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą
DetaliauVARDAN ŽINIŲ LIETUVOS DELSTI PRAŽŪTINGA: LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖ DABARTINĖS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖS PAGRINDINĖS YDOS: Lietuvos moks
DELSTI PRAŽŪTINGA: LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖ DABARTINĖS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ BŪKLĖS PAGRINDINĖS YDOS: Lietuvos mokslas orientuotas į kiekybę, o ne kokybę Investicijos į mokslą nerezultatyvios
DetaliauEkonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se
Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X sektoriaus įmonių specializacijos lygiui. Impact of Globalization
DetaliauMicrosoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc
Įvadas Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimo rezultatai Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti žmonių požiūrį į cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro kontrabandą ir
DetaliauVietiniu ištekliu panaudojimas didinant energetini ir ekonomini sauguma
Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui
Detaliau719347LT
ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir
Detaliau(Microsoft Word - Aur\353s.doc)
DĖL GAUTOS INFORMACIJOS APIE ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ BANKUOSE IR KITOSE KREDITO ĮSTAIGOSE BEI FINANSŲ ĮMONĖSE, TEIKIMĄ KREDITŲ BIURAMS APIBENDRINIMO Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2009 m. sausio
Detaliau