PROJEKTUOTOJAS: STATYTOJAS: PROJEKTO PAVADINIMAS: STATINIO ADRESAS: STATINIO KATEGORIJA: ŽEMĖS PASKIRTIS: STATYBOS RŪŠIS: PROJEKTO ETAPAS: PROJEKTO DA

Transkriptas

1 PROJEKTUOTOJAS: STATYTOJAS: PROJEKTO PAVADINIMAS: STATINIO ADRESAS: STATINIO KATEGORIJA: ŽEMĖS PASKIRTIS: STATYBOS RŪŠIS: PROJEKTO ETAPAS: PROJEKTO DALIS: BYLOS ŽYMUO: UAB Enero Įm. k Pilies g. 8A-9, LT-01123, Vilnius Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija Į. k , _Šiltadaržio g. 2, LT Vilnius Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas Arsenalo g. 5, Vilnius Ypatingas, neypatingas, nesudėtingas Konservacinė. Kultūros paveldo objektų žemės sklypai Rekonstravimas, paprastasis remontas, nauja statyba Techninis projektas (TP) Statinio konstrukcijos. ESTAKADOS ( pėsčiųjų tiltai ET1, ET-2). ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1,ET-2) LAIDA: 0 Direktorius Tomas Ulinauskas Projekto vadovas Projekto dalies vadovas Konstruktorius Irena Sakalauskaitė Atest. Nr. A1996 KPD 3836 tel.: el.p.: i.sakalauskaite@enero.lt Boris Feofanov Atest. 657 el.p.: b.feofanov@enero.lt Arūnas Blažys Atest , KPD 2807 el.p.: a.blazys@enero.lt Vilnius 2019

2 Eil. Nr. PROJEKTO SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS Dokumento žymuo Dalies pavadinimas Pastabos BENDROS PROJEKTO DALYS 1. ENERO-44(2017)-TP-BD Bendroji Laida A 2. ENERO-44(2017)-TP-ELA Elektrotechnikos (lauko apšvietimo tinklai) 3. ENERO-44(2017)-TP-E Elektrotechnikos 4. ENERO-44(2017)-TP-VZ Vaizdo stebėjimo 5. ENERO-44(2017)-TP-BR Biržės režimas I TERITORIJA Trijų Kryžių kalno aktualizavimas 6. ENERO-44(2017)-TP-I-SP Sklypo sutvarkymas (sklypo planas) Laida A 7. ENERO-44(2017)-TP-I-SK Konstrukcijų (statinio konstrukcijos) 8. ENERO-44(2017)-I-TvDP Tvarkybos darbų projektas Laida A 9. Pasirengimo statybai ir statybos darbų ENERO-44(2017)-TP-I-SO organizavimo 10. Statybos skaičiuojamosios kainos ENERO-44(2017)-TP-I-KS nustatymo Laida A II TERITORIJA Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato dalies gamtos vertybių tvarkymas ir pritaikymas lankymui 11. ENERO-44(2017)- TP- II-SP.1 Sklypo sutvarkymas (sklypo planas) Laida A 12. ENERO-44(2017)- TP- II-SP.2 Sklypo sutvarkymas (želdynų tvarkymas) 13. ENERO-44(2017)- TP- II-SK.1 Konstrukcijos (sklypo plano) 14. ENERO-44(2017)-II-TvDP Tvarkybos darbų projektas Laida A 15. ENERO-44(2017)- TP-II-SA.SK- Estakadų (pėsčiųjų tiltų) projektas. (pėsčiųjų tiltai ET-1, ET-2) Architektūra. Konstrukcijos 16. ENERO-44(2017)- TP-II-SA Lauko wc. Negyvenamas pastatas (altana) 17. ENERO-44(2017TP-)-II-SK. 2 Konstrukcijos (wc statinio konstrukcijos) 18. ENERO-44(2017)- TP-II-SK. 3 Konstrukcijų (altanos statinio konstrukcijos) 19. ENERO-44(2017)- TP- II -AS/GSS Apsauginė-gaisro pavojaus signalizacija A Laida Data Keitimų pavadinimas (priežastis) Atestato Nr. UAB Enero Įm. k Pilies g. 8A-9, LT-01123, Vilnius info@enero.lt t 1996; 3836 PV I.Sakalauskaitė 1948;3634 PDV J.Balaišytė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas Laida PROJEKTO SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS A Etapas Užsakovas: Žymuo: Lapas Lapų LT Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ENERO-44(2017)-TP-BD-PSŽ 1 2

3 20. ENERO-44(2017)-TP-II-ŠVOK Šildymas, vėdinimas 21. Vandentiekio ir nuotekų, drenažo lauko ENERO-44(2017)-TP-II-LVN tinklai 22. ENERO-44(2017)-TP-II-VN Vandentiekio ir nuotekų vidaus tinklai 23. Pasirengimo statybai ir statybos darbų ENERO-44(2017)-TP-II-SO organizavimo 24. Statybos skaičiuojamosios kainos ENERO-44(2017)-TP-II-KS nustatymo Laida A III TERITORIJA Dainų slėnio aktualizavimas 25. ENERO-44(2017)-TP-III-SP Sklypo sutvarkymas (sklypo planas) Laida A 26. ENERO-44(2017)-III-TvDP Tvarkybos darbų projektas Laida A 27. ENERO-44(2017)-TP-III-SA Architektūros (statinio architektūra) 28. ENERO-44(2017)-TP-III-SK Konstrukcijų (statinio konstrukcijos) 29. ENERO-44(2017)-TP-III-LVN Vandentiekio ir nuotekų lauko tinklai 30. ENERO-44(2017)-TP-III-VN Vandentiekio ir nuotekų vidaus tinklai 31. ENERO-44(2017)-TP-III-ŠVOK Šildymas, vėdinimas 32. ENERO-44(2017)-TP-III-AS/GSS Apsauginė-gaisro pavojaus signalizacija 33. ENERO-44(2017)-TP-III-ER Elektroniniai ryšiai 34. Pasirengimo statybai ir statybos darbų ENERO-44(2017)-TP-III-SO organizavimo 35. Statybos skaičiuojamosios kainos ENERO-44(2017)-TP-III-KS nustatymo Laida A ENERO-44(2017)-TP-BD-PSŽ Lapas Lapų Laida 2 2 A

4 PROJEKTO SK DALIES TEKSTINIŲ DOKUMENTŲ ŽINIARAŠTIS Lapų sk. Laida 2 0 Projekto dalies sudėties žiniaraštis 11 0 Aiškinamasis raštas. 7 0 Inžineriniai skaičiavimai Geologiniai tyrimai. ENERO-44(2017)-TP-IISK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET- 1;ET-2) _TS 56 0 Techninės specifikacijos. ENERO-44(2017)-TP-IISK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET- 1;ET-2) _SZ 4 Dokumento žymuo ENERO-44(2017)-TP-II-SK. ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1; ET-2)_PSZ ENERO-44(2017)-TP-IISK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET1; ET-2 )_AR ENERO-44(2017)-TP-IISK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET- 1;ET-2) _IS 0 Dokumento pavadinimas Pastabos žiūr. PRIEDAI Medžiagų kiekių ir sąnaudų žiniaraštis (konf. info). BRĖŽINIŲ ŽINIARAŠTIS. Dokumento žymuo ENERO-44(2017)-TP-IISA.SK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1,ET-2)_B-01 ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK.ESTAKADOS (pėsčkųjų tiltai -ET-1,ET-2)_B-02 ENERO-44(2017)-TP-IISA.SK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1,ET-2)_B-03 ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK. ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai E T1,ET-2)_B-04 ENERO-44(2017)-TP-IISA.SK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1,ET-2)_B-05 ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK. ESTAKADOS (pėsčiųjų t iltai ET1,ET-2) _B-06 0 Laida Lapų sk. Laida ESTAKADŲ (oėsčiųjų tiltų ET-1,ET-2) planas ir išklotinė 1 0 ESTAKADŲ (pėsčiųjų tiltų ET-1, ET-2) atramos, pamatai 1 0 ESTAKADOS (pėsčiųjų tilto) arkos mazgų schemos 1 0 ESTAKADOS (pėsčiųjų tilto) tako (pakloto) fragmentas 1 0 Dokumento pavadinimas Pastabos ESTAKADŲ (pėsčiųjų tiltų ET-1, ET-2) nužymėjimas Vaizdas iš šono Statybos leidimui Išleidimo data Laidos statusas. keitimo priežastis (jei taikoma) STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS Atestato Nr. UAB ENERO Žalgirio g. 92 Vilnius Tel.: El. p.: info@enero.lt 1996, 3836 PV I. Sakalauskaitė 657 PDV B.Feofanov STATYTOJAS LT VĮ "Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija" Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas LAIDA DOKUMENTO PAVADINIMAS PROJEKTO DALIES SUDETIES ŽINIARAŠTIS. DOKUMENTO ŽYMUO ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1; ET-2) 0 LAPAS LAPŲ 1 2

5 ENERO-44(2017)-TP-II- SA.SK.ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1,ET-2)_B-07 ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK. ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET- 1,ET-2)_B-08 ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK. ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET- 1,ET-2)_B ESTAKADOS (pėsčiųjų tilto ET-1) pjūviai 1-1, ESTAKADOS (pėsčiųjų tilto ET-2) pjūviai 3-3, Poliai. Armatūros gaminiai poliams PRIEDAI 1.Geologija. UAB Geopra Geologijos tarnybos leidimas Nr.125 ( ) DOKUMENTO ŽYMUO ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1; ET-2 ) -PSZ LAPAS LAPŲ LAIDA 2 2 0

6 AIŠKINAMASIS RAŠTAS ESTAKADOS (PĖSČIŲJŲ TILTAS) Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato dalies gamtos vertybių tvarkymas ir pritaikymas lankymui (II teritorija) 1. PRADINIAI DUOMENYS Techninio projekto konstrukcinė dalis parengta vadovaujantis: 1. Projektavimo užduotimi (PU). 2. Statytojo patvirtinais projektiniais pasiūlymais. 3. Inžinerinių geloginių tyrimų ataskaita, 2017m. UAB Geopra. Vilnius 2. PAGRINDINIAI NORMINIAI DOKUMENTAI 1. LST EN : LST EN :2004/NA : LST EN 1990:2004/NA: LST L ENV :2000. Eurokodas 1. Projektavimo pgrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 3 dalis. Tiltų eismo apkrovos. 3. LST EN :2004. Eurokodas1. Poveikiai konstrukcijoms. 2 dalis. Tiltų eismo apkrovos. 4. LST EN :2003. Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 2 dalis. Tiltų eismo apkrovos. 5. STR :2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 7. Dažniausiai pasitaikančių defektų Lietuvos tiltuose albumas. TKTI, Kaunas, 1998 m. 8. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR :2001 Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai. LR Aplinkos ministerija. Vilnius, 2001 m. 9. A.Jurkša, V.Popovas Statybos konstrukcijų skaičiavimo programa STAAD.Pro. Programos apžvalga, komandos, skaičiavimo pavyzdžiai. Vilnius, Technika, 2002 m. 10. J. Kivilša, Z. Kamaitis, A. Steponavičius. Miesto transporto statiniai. Vilnius: Mokslas, 1981, 331 psl. 11. LST EN 1990/A1:2006 lt. Lietuvos standartas Konstrukcijų projektavimo pagrindai. A2 priedas. Taikomas tiltams СНИП Мосты и трубы. Госстрой СССР, Москва, 1988 (rusų kalba). 13. A. J. Notkus. Tiltų projektavimo pagrindai. Vilnius: Technika, 2010, 23, p. 14. Ostaševičius, V. Mechaninių konstrukcijų dinamika ir modeliavimas., Kaunas, Technologija, 1998 m Statybos leidimui Laida Išleidimo data Laidos statusas. keitimo priežastis (jei taikoma) Atestato Nr. UAB ENERO Žalgirio g. 92 Vilnius Tel.: El. p.: info@enero.lt STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas 1996, 3836 PV I. Sakalauskaitė DOKUMENTO PAVADINIMAS 657 PDV B.Feofanov 16159;2807 Konstr. A.Blažys LT STATYTOJAS VĮ "Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija" DOKUMENTO ŽYMUO AIŠKINAMASIS RAŠTAS. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pesčiujų tiltai ET-1;ET-2) AR LAIDA 0 LAPAS LAPŲ 1 11

7 15. Baublys, P. Statybinė mechanika. Deformuojamų sistemų dinamika. Vilnius m. 16. LST Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai 17. STR :2010 Ypatingi statiniai 18. STR :2017 Statinio projektavimas. Projekto ekspertize. 19. STR :2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra. 20. STR (1):2005 Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 21. STR (2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga 22. STR (3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga 23. STR (4):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga. 24. STR (5):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo. 25. STR :2003 Poveikiai ir apkrovos 26. STR :2016 Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai 27. STR :2005 Betoniniu ir gelžbetoniniu konstrukcijų projektavimas 28. STR :2005 Plieniniu konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos 29. RSN Statybinė klimatologija 30. ST :2003 Tiltų ir viadukų statybos darbai 31. Кадисов Г.М. Динамика и устойчивость сооружений. Moscow: ACB, 2007 (rusų kalba) 32. Динник А. Н. Устойчивость арок. ОГИЗ, 1946 Москва. Ленинград (rusų kalba) 33. Paulauskas J. Kvedaras A. Metalinės konstrukcijos, Mokslas, Vilnius, ESAMA TERITORIJOS PADĖTIS GEOGRAFINĖ VIETA Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) kompleksas yra rytinė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos dalis. Iš šiaurės vakarų ją riboja T. Kosciuškos gatvė, šiaurėje Kalnų parko stadiono ir karo Technikos muziejaus teritorijos, šiaurės rytuose - Olandų gatvė, iš pietryčių pusės - Krivių gatvės gyvenamųjų namų sklypai, iš pietvakarių pusės Vilnios upė. ŽEMĖS RELJEFAS Vilniaus pilių kultūrinio rezervato teritorija apima pietvakarines Sapieginės kalvyno nuošlaites, kur aukščiausių erozinių palikuonių Trijų Kryžių, Gedimino kapo ir Stalo kalnų viršūnės yra m absoliučiame aukštyje. Projektuojamos teritorijos reljefo aukščių skirtumas siekia 76,0 m. Aukščiausios reljefo vietos yra Gedimino kapo kalno (164,0 m), Karigalos kalno (157,0 m) ir Bekešo kalno (153,0) aikštelėse. Teritorijos reljefas - unikalus priešpaskutinio paskutiniojo apledėjimų metu ir poledynmetyje suformuotas erozinis kalvynas (raguvynas), kuris savo vaizdingą geomorfologinę išraišką įgavo dėl termoerozijos (amžinojo įšalo tirpimo poledynmečiu) ir vėlesnių sufozijos, linijinės ir plokštuminės erozijos procesų. Dabartinį vaizdą Vilniaus eroziniai kalvynai įgavo prieš maždaug tūkst. metų, kai susiformavo Neries slėnis. Prie kalvyno reljefo formavimo nuo seniausių istorinių laikų yra prisidėjusi žmogaus veikla. Erozija griovų dugnuose, šlaitų deformacijos atsinaujina ir vyksta nenutrūkstamai ir dabar, o šie procesai suintensyvėja dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, statybų, šlaitų išmindžiojimo ir kitų technogeninių veiksnių. 4. STATINIO TECHNINIS REGLAMENTAVIMAS 1. STATINIO STATYBOS RŪŠIS NAUJA STATYBA STR :2002 SKAIČIUOTINIO EKSPLOATAV KATEG. 100 METŲ STR :2003; LAIKOTARPIO KATEGORIJA 3. STATINIO KATEGORIJA YPATINGAS STR : PASTATO PATIKIMUMO KLASĖ RC 3 STR :2003; 5. KONSTRUKCIJŲ PASEKMIŲ KLASĖ CC 3 STR :2003; ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų Laida

8 5. APKROVOS IR POVEIKIAI 1) Laikančioms konstrukcijoms skaičiuoti charakteristinė nuolatinė apkrova priimta: Plieno konstrukcijų tūrinis svoris 78,5 kn/m 3 Medinių konstrukcijų tūrinis svoris - 4,2 kn/m 3 Inžinerinės įrangos ant tilto svoris - 0,5 kpa Grunto tūrinis svoris 18,0 kn/m 3 Dalinis patikimumo koeficientas (ULS) saugos ribiniam būviui 1,35 Dalinis patikimumo koeficientas (SLS) tinkamumo ribiniam būviui 1,00 2) Kintamos charakteristinės apkrovos priimtos Pesčiųjų minios apkrova ( 4 sis apkrovos modelis) - 5 kn/m 2. 3) Vėjo charakteristinė apkrova priimta 0,36kPa (vref=24m/s). Apkrovos rajonas I, Vietovės tipas B; 4) Sniego charakteristinė apkrova priimta 1,60 kpa. Apkrovos rajonas II. Kintamų poveikių: Įrangos svorio, naudojimo, sniego ir vėjo poveikių: Dalinis patikimumo koeficientas saugos ribiniam būviui 1,30 Dalinis patikimumo koeficientas tinkamumo ribiniam būviui 1,00 Poveikių derinių koeficientai priimti pagal STR :2003, 10 pried., 1 lent. Poveikių skaičiuotinės reikšmės (STR/GEO B grupė) priimtos pagal STR :2003, 10pried., 3lent. Klimatinės sąlygos pagal RSN Išorės oro temperatūros priimtos: Vidutinė metinė +6,7 `C Absoliutus metinis maksimumas +35,4 `C Absoliutus metinis minimumas -37,2 `C Absoliutus metinis maksimumas -23 `C Santykinis metinis oro drėgnumas 80proc. 6. STATINIO KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI Estakados (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2) skirtos lankytojų patekimui iš Olandų ir Krivių gatvių į Dainų slėnį. Taip pat skirtas ir neįgaliųjų patekimui iš Olandų gatvės ant Altanos kalno, prie Gedimino kapo kalno ir į Dainų slėnį bei prie Trijų Kryžių paminklo. Tiltą sudaro plane lanku kylantis takas ant dvejų arkų su apskrita aikštele ant atragio. Vienos estakados konstrukciją sudaro atramų pamatai - rostverkai ant gręžtinių polių, plieninė arka su anstatu ; anstatą sudaro metalinės atramos (statramsčiai) paklotui atremti įvairiai išdėstyti vamzdžiai ant tilto arkos, horizontalios sijos tarp statramsčių, skersiniai ryšiai, pakloto konstrukcija bei turėklai. Estakados (pėsčiujų tiltai ET-1; ET-2) suprojektuoti arkos formos (kvadratinė parabolė). Tai racionali forma. Veikiančios simetrinės apkrovos sukelia tik gniuždimą, bet dėl asimetrinių apkrovų atsiranda ir lenkiamasis ir sukamasis momentas. Estakados (pėsčiųjų tiltai) yra kombinuoti - arkinė estakada (pėsčiųjų tiltas) su paklotu ant lanksčiu siju virš standžios arkos. Paklotą palaiko statramsčiai ir spiriai. Pakloto ašis horizontalioje plokštumoje nesutampa su arkos ašimi plane. Arka standžiai įtvirtinta prie pamatų. Arkos pakyla 3,5 m. Arka yra lėkšta, santykis f/l=3,5/70=0,05. Arka yra tris kartus statiškai neišprendžiama. Arka pasižymi geru standumu vertikalioje plokštumoje, bet dėl atramų sėdimo arba temperatūros pokyčiu atsiranda papildomi lenkimo momentai ir tuo pačiu papildomi įtempimai. Arka remiasi į pamatus per elastomerinius atraminius guolius. Skaičiuotiniai modeliavimo metodai leido nustatyti estakados (pėsčiųjų tilto) konstrukcijos ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų Laida

9 elementų įtempius, didžiausi įtempiai gauti atraminėje zonoje tilto ramtuose. Įtempiai ramte neviršija leistinųjų betono (C30/37) įtempių (18 MPa). Tilto svyravimų savieji dažniai (Hz), pagal dvi žemiausias svyravimų formas neturi būti šiuose intervaluose: 1,,6 n i 2,4 (Hz), 0,5 n i 1,5 (Hz). Pirmoji tilto svyravimų forma n 1 =2,49 Hz, antroji n 2 =4,51Hz, trečioji n 3 =10,08Hz. Gautos reikšmės nepatenka į duotus intervalus. Skaičiavimai atlikti su programa STAAD. Pro V8i. Kinematinio nekintamumo užtikrinimo schema W= =3D-2S-C 0 = 3*1-2*0-6= -3<0, sistema kinematiškai nekintama. Bendrajam statinio pastovumo užtikrinimui randame kritinę jėgą arkos plokštumoje., = EJ= 2,1*10 6 * = ,0kg= 40618,10 kn,, Čia E ( plieno tamprumo modulis. kg/cm 2 ), I vamzdžio Ø 1168x20 inercijos momentas (cm 4 ), L pusė arkos lanko ilgio (cm), μ koeficientas (variantas D); Pagal statinius skaičiavimus ašinė jėga apie 4550,0 kn. Pastovumas iš plokštumas pagal formulę λ= ; skaičiuojamasis ilgis l 0 = 120* 40,60 = 4872 cm; fizinis ilgis l = 4872/0,5 = 9744 cm. ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų 4 11 Laida 0

10 Pamatų projektavimui atlikti inžineriniai geologiniai grunto tyrimai, taip pat atlikti archeologiniai tyrimai, kurių duomenimis archeologinių radinių nerasta. Geologinius tyrimus atliko UAB Geopra 2017 metais lapkričio mėn d. Įvertinus geologinę sandarą atramų vietose pamatų pagrindu turi būti labai stiprus moreninis molingas smėlis ir tankus smulkusis smėlis. Numatoma įrenginėti CFA tipo (betonas paduodamas per gražto vidurį ) gręžtinius polius. Projektuojam mu tiltų vietose geologinių procesų ir reiškinių nepastebeta. Taip pat iki grežinias pasiekto 10,0 m gylio gruntinio vandens nesutikta. Pamatai: Atramų pamatai rostverkai ant gręžtinių pasvirusių polių Ø 600 mm. Dėl galimo gruntinio vandens ir dėl pasvirimo polinius pamatus numatoma įrengti gręžiant ir betonuojant juos apsauginiame vamzdyje, arba polius įrengti pagal CFA technologiją. Vieno polio laikomoji galiaa 400 kn. Apkrova nuo estakadoss (pėsčiųjų tilto) su nuosavų estakados svorių vienam poliui kn. Metalinių atramų tvirtinimui numatomi inkariniai varžtai išleisti iš rostverko konstrukcijos. Arka: Estakados (pėsčiųjų tilto) arka projektuojama iš plieninio apvalaus skerspjūvio (Ø1168x20) vamzdžio. Anstatas: Anstatą sudaro paklotas ir paklotoo atramos. Atramos tai plieninių apvalaus skerspjūvio (Ø323,9x12,5) vamzdžių sistema atremtaa į arką. Atramos skirtingo aukščio kylant takui į šlaitą priešingoje pusėje. Atstumas tarp atramų apie 2,0 m. Tilto ET-1 laikančios arkos angos dydis 64,80m. Tilto ET-2 dažomos cinko spalvos dažais arba cinkuojamos karštu būdu panardinant. Po to arkos angos dydis 67,5m. Arkų skerspjūvis - vamzdis Ø 1168x20mm. Tako ir tiltų atramos dažomos pagal EN-ISO reikalavimus. Bendras dažų skirtu tiltams sluoksnių storis iki 300 μm. Estakados (pėsčiųjų tilto) tako tarpatramių konstrukcija plieninės sijos. Tako tarpatramių sijos dvitėjinio profilio HEB 120, tiltų galuose tarpatramių sijos HEB 300. Tarp sijų kiekviename tarpatramyje numatyti horizontalūs ryšiai HEA 1000 kas 1,0m. Estakados (pėsčiųjųų tilto) tako sijos taip pat gruntuojamos ir dažomos cinko spalvos dažais arba cinkuojamos karštu būdu panardinant. Koroziškumo kategorija C3. Estakados (pėsčiųjų tilto) tako danga metalinės cinkuotos grotelės MEISER 6,0 m ilgio, akutės mm, laikančių elementų (juostų) skerspjūvis 30 2 mm, strypų diametras 6mm. Jos tvirtinamos prie skersinių atramų dvitėjinių profiliais IPE 100. Dvitėjiniai profiliai tvirtinamii varžtais prie sijų lentynų. Tako kraštuose įrengiamas bortelis iš stačiakampio vamzdžio 60x40x2,5 ir juostoss 3x300, bortelis lenkiamas pagal estakados (pėsčiųjų tilto) -tako planą. Lenkimo spindulyss apie 85, 0 m. Turėklai statramsčiai iš juostinio plieno, kas 1,0 m užpildyti apvaliais strypais horizontalia kryptimi. Porankis medinis iš termo medienos. Porankis ir kiti horizontalus aptvėrimo elementai taip pat lenkiami pagal tilto- tako planą. Lenkimo spindulys taip pat apie 85,0 m. Visos dangos konstrukcijos: grotelės, atraminiai dvitėjiniai profiliai, turėklų elementai cinkuojamos ir dažomos. Turėklai ir dangos kraštai kampuose lenkiami. Neturi būti aštrių kampų. Estakados (pėsčiųjų tilto) pradžioje ir pabaigoje yra sankasos iki 1,0 m aukščio. Sankasos pereina į natūralų takų ir reljefo aukštį. Sankasų vietoje esamas augalinis dirvožemio sluoksnis nukasamas. Pagrindas ir sankasoss gruntas sutankinamas sluoksniais po 20 cm. Pilamas smėlio II kategorijos gruntas. Atliekamas pagrindų sutankinimas E v2=45mpa. ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų 5 11 Laida 0

11 Plieninės konstrukcijos yra neagresyvioje aplinkoje. Antikorozinės dangos kokybė C3-H klasės pagal LST EN ISO (Aplinkos kategorija C3. Ilgaamžiškumas H kl. (>15metų)) Lauko atvirų krituliams elementų Antikorozinės dangos kokybė C3-H klasė Antikorozinė plieninių konstrukcijų apsauga atliekama pagal LST EN ISO 12944, 1-7 standartus arba pagal ISO Konstrukcijų gruntavimą ir dažymą atlikti gamykloje. Medžiagas ir technologiją parinkti darbo stadijoje pagal įmonės statybos taisykles. Visų metalo konstrukcijų suvirinimo vietos turi būti gerai nuvalomos, gruntuojamos ir padengtos mažiausiai dviem dažų sluoksniais. Cinkuotų plieno detalių cinko sluoksnio storis priklausomai nuo padengimo būdo, turi būti ne mažesnis kaip: - dengiant dujų-terminiu užpurškimu - 120mk; - dengiant karštu būdu - 85mk. Jei cinko storis >120mk, suvirinant elementus ties suvirinimo siūle reikia nuvalyti cinko sluoksnį. Po suvirinimo pažeistą cinko sluoksnį būtina atstatyti. Estakados (pėsčiųjų tilto) atramos teritorijos vertingųjų savybių nesumenkina. Statybos darbų, polių įrengimo metu privalomi archeologiniai tyrimai (žvalgymai). 7. PAGRINDINIAI MOTYVAI, PAGRINDŽIANTYS PATEIKTUS PROJEKTINUS SPRENDINIUS Pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius yra Statinio projektavimo užduotis; 2015 m. suderinti projektiniai pasiūlymai; 2017 m. atlikti inžineriniai geologiniai tyrinėjimiai; statiniai skaičiavimai. 7.1 Skaičiuojamoji schema, jos parinkimo motyvas Naujai įrengiamos estakados (pėsčiųjų tilto) skaičiuojamoji schema be šarnyrinė metalinė arka. Arkos tarpatramis 70m 7.2 Apkrovos Estakados (pėsčiųjų tilto) apkrovas sudaro nuolatiniai ir kintami poveikiai Nuolatinius estakados (tilto) poveikius sudaro estakados (tilto) konstrukcijų savasis svoris, ant estakados (tilto) esančių nuolatinių konstrukcijų (turėklai, atitvarai, kelio danga ir t.t.) svoris. Kintamus estakados (pėsčiųjų tilto) poveikius sudaro pesčiujų eismo apkrovos ir temperatūriniai poveikiai. Visas žemiau pateiktas apkrovas būtina patikslinti rengiant dirbo projektą Nuolatinės apkrovos Nuolatinės apkrovos apskaičuotos priimant medžiagų tankius pagal LST EN Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-1 dalis. Bendrieji poveikiai. Tankiai, savasis svoris, pastatų naudojimo apkrovos A priedą. Projekte priimti medžiagų tankiai betonas γ = 25 kn/ m 3 ; plienas γ = 78,5 kn/ m 3 ; gruntas γ = 19 kn/ m 3. ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų Laida

12 Apkrovos patikimumo koeficientas γ Q = 1,35 (pagel LST EN 1990/A1 Eurokodas. Konstrukcijų projektavimo pagrindai A2.4 (B) lentelę) Eismo poveikiai Eismo poveikiai apskaičiuoti pagal LST EN Eurokodas1. Poveikiai konstrukcijoms 2 dalis 1. Tilto eismo apkrovos Vėjo apkrova Plieninė estakados (pėsčiųjų tilto) konstrukcija poveikiams nėra jautri vėjo apkrovos sukeliamiems Temperatūriniai poveikiai Temperatūriniai poveikiai apskaičiuoti pagal LST EN , Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-5 dalis. Bendrieji poveikiai. Temperatūriniai poveikiai ". Apkrovos patikimumo koeficientas γ Q = 1,5 (paged LST EN 1990/A1 Eurokodas. Konstrukcijų projektavimo pagrindai'', A2.4 (B) lentelė). 7.3 Statinio svarbumo klasė, ilgaamžiškumas Statinio pasekmių klasė pagal LST EN 1990:2004 CC2. Projektuojamo statinio patikimumo klasė pagal LST EN 1990:2004 RC2, Skaičiuojama eksploatavimo trukmė pagal LST EN 1990: 2004 priimta 5 kategorijos- 100 metų. Poveikių patikimumo diferencijavimo koeficientas K F1 1,0, Reikalavimai statinio medžiagų bei darbų kokybei užtikrininčių statinio ilgaamžiškumą pateikiami techninėse specifikacijose. 7.4 Skaičiavimo rezultatai Skaičiavimai atlikti baigtinių elementų skaičiavimo programa STAAD. Pro V8i. Skaičiavimų analizė atlikta tamprioje stadijoje, atsižvelgiant į statybos etapus. Statybos etapai suskirstyti į šias stadijas: ramtų statyba ir užpylimas gruntų ; metalinės arkos surinkimas suvirinimas iš gamyklinių segmentų ant stendo raguvoje; arkos montavimas naudojant kraną; antstato su pakloto elementais ir turėklais montavimas Pakloto elementai yra: išilginės ir skersinės sijos; metalinės cinkuotos grotelės; turėklai atitvarai ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų Laida

13 7.4.1 Estakados (pėsčiųjų tilto) arka Projektinė situacija : didžiausias lenkimo momentas ir jį atitinkančios įrąžos Parametrai Mato vnt. Dydis Įrąžos pagal saugos ribinį būvi (ULS) Ašinė jėga N Ed kn Skersinė jėga Q Ed kn Lenkimo momentas M Ed kn*m 1890,42 Įrąžos pagal tinkamumo ribinį būvi (SLS) Anstato spyriai STIPRUMO IŠNAUDOJIMAS: 65% Ašinė jėga N Ek kn 4238,65 Skersinė jėga Lenkimo momentas Q Ek kn 256,7 M Ek kn*m 1280,55 ĮLINKIS: 106,0mm Projektinė situacija : didžiausias lenkimo momentas ir jį atitinkančios įrąžos Parametrai Mato vnt. Dydis Įrąžos pagal saugos ribinį būvi (ULS) Ašinė jėga N Ed kn 24,807 Skersinė jėga Q Ed kn 282,0 Lenkimo momentas M Ed kn*m 1407 Įrąžos pagal tinkamumo ribinį būvi (SLS) Poliai STIPRUMO IŠNAUDOJIMAS: 65% 21,33 Ašinė jėga N Ek kn Skersinė jėga Lenkimo momentas Q Ek M Ek kn kn*m ĮLINKIS: 239,7 1238,5 50,0mm Projektinė situacija : didžiausias lenkimo momentas ir jį atitinkančios įrąžos Parametrai Mato vnt. Dydis Įrąžos pagal saugos ribinį būvi (ULS) Ašinė jėga N Ed kn 357,0 Skersinė 594,0 Q jėga Ed kn Lenkimo 171,0 M momentas Ed kn*m Įrąžos pagal tinkamumo ribinį būvi (SLS) STIPRUMO IŠNAUDOJIMAS: 60% 265,0 Ašinė jėga N Ek kn Skersinė jėga Q Ek ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR kn 440,0 Lapas Lapų Laida

14 Lenkimo momentas M Ek kn*m 127,0 PLYŠIO PLOTIS: 0,26 Projektinė situacija : didžiausias ašinė jėga ir ją atitinkančios įrąžos Parametrai Mato vnt. Dydis Įrąžos pagal saugos ribinį būvi (ULS) Ašinė jėga N Ed kn 950,0 Skersinė 227,0 Q jėga Ed kn Lenkimo 74,0 M momentas Ed kn*m Įrąžos pagal tinkamumo ribinį būvi (SLS) STIPRUMO IŠNAUDOJIMAS: 40% 703,0 Ašinė jėga N Ek kn Skersinė 168,0 Q jėga Ek kn Lenkimo 55 M momentas Ek kn*m PLYŠIO PLOTIS: 0,10 Maksimali polyje veikianti jėga N Ek kn 703,0 Polio laikomoji jėga pagal gruntų 1489,0 R savybės cd kn 7.5 Statinio deformacijos Estakados (pėsčiųjų tilto) įlinkiai patikrinti pagal tinkamumo ribinį būvį (SLS) Nuo kintamų apkrovų vertikalus konstrukcijos įlinkis turi neviršyti L/400 Čia L tarpatramio ilgis Tilto įlinkis nuo kintamos apkrovos ribojamas iki: 175 Tilto arkos įlinkis f 1 = 90mm < f lim =175mm 7.6 Statinių pagrindų geologinės, hidrogeologinės charakteristikos, pamatų tipas Estakados (pėsčiųjų tilto) atramos įrengiamos ant gręžtinių polių grupės gręttiruiu. Gruntų charakteristikos polių įrengimo vietoje pateikiamos 1 lentelėje. 1. Lentelė. Gruntų charakteristikos Geologinis indeksas Tankis Sankiba Vidinės trinties kampas Deformacijų modulis Skaičiuojamasis pagrindo stipris Kūginis stipris γ, t/m 3 c n, kpa φ,º E, MPa R 0, kpa q c, MPa pdiv 1, ,0 1,2 tiv 1, ,25 1,3 ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų Laida

15 giimd 2, ,50 13,7 fiimd 1, ,5 14,7 Dinaminių ir vibracinių apkrovų poveikio įvertinimo sprendiniai. Estakadų (pėsčiujų tiltų) eismo apkrovų modelių reprezentacinės reikšmės įvertina dinaminių apkrovų pobūdį, todėl papildomai dauginti iš dinaminių koeficientų nereikia. Konstrukcijų apsaugos priemonės nuo klimatologinio, cheminio ir drėgmės poveikio. Apsaugai nuo klimatologinio, cheminio ir drėgmės poveikių, estakados (pėsčiųjų tilto) elementams parenkamas betonas pagal LST EN 206-1, 1 lentelę 2. Lentelė. Betono klasės statinio konstrukciniams elementams Konstrukcinis elementas Stiprumo klasė pagal LST EN Aplinkos sąlygų poveikio klasė pagal LST EN Poliai C 30/37 XC2 Kraštinės atramos C 30/37 XC4 XD1 XF2 Šlaitų tvirtinimo konstrukcijos C 34/45 XC4 XD3 XF4 7.7 Estakadų (pėsčiųjų tiltų ET-1; ET-2) statybos organizavimo sprendiniai Įrengiant laikinus kelius, laikini spraustasieniai naudojami nebus. Prieš pradedant atramų montavimo darbus, paruošiamajame etape turi būti išvalyta statybos aikštelė nuo esamų želdynų (krūmų, savaime suaugusių nedidelių, nesaugomų medžių), išlygintas gruntas bei įrengtas skaldos pagrindas pastoliams bei klojiniams montuoti. Kiekviena estakados (pėsčiųjų tilto) atrama montuojama eilės tvarka, įrengtoje statybos aikštelėje, nuosekliuoju būdu, kad privažiavimo keliai nebūtų perkrauti. Medžiagos monolitinių gelžbetoninių atramų montavimui ir betonavimui atvežamos į statybos aikštelę įrengtais laikinais keliais specializuotu transportu, iškraunamos ir paduodamos į vietą savaeigiu strėliniu kranu (ne mažesnės kaip 50 t galios) su ratine važiuokle. Atramų poliniams pamatams įrengti naudojama mašina su ypatingai ilgu strėlės siekiu, bei pritaikyta dirbti šlaituose. Technikos stabilumui užtikrinti rekomenduojame įrengti laikinas atramas strėlei. Atramos turės būti įrengiamos pagal darbo projekte parengtus konstrukcinius brėžinius. Vykdant darbus turi būti vadovaujamasi ST :2003 bei kitais galiojančiais norminiais dokumentais. Betonas klojinių užpildymui atvežamas ir tiekiamas betono siurbliu. Statant monolitines gelžbetonines estakadų (pėsčiųjų tiltų) atramas, naudojami šie pagalbiniai įrenginiai bei mechanizmai: pastoliai; klojiniai (stacionarūs); kėlimo mechanizmai konstrukcijoms iškrauti bei pakrauti; betono siurbliai. Pagrindinė laikančioji estakados (pėsčiųjų tilto) konstrukcija surenkama iš atskirų plieninių segmentų statybos aikštelėje. Estakados pagrindinės laikančios konstrukcijos surinkimui būtini pagalbiniai statiniai ir įrengiai (pastoliai, pagalbinės atramos,..). Pagalbiniai statiniai ir įrenginiai turi būti pakankamai stiprūs, standūs ir stabilūs (stovūs), galintys atlaikyti nuolatines ir laikinas apkrovas. Krano (ne mažiau 160 t galios) pagalba visa laikančioji arkinė konstrukcija pakeliama horizontalioje padėtyje vertikaliai aukščiau įrengtų atramų ir aukštyje pasukama maždaug 90 laipsnių kampu, atitinkančiu montavimo krypčiai. Tada horizontalioje padėtyje nuleidžiama i projektinę padėti ant įrengtų tilto atraminių konstrukcijų. ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų Laida

16 Montuojant estakados (pėsčiųjų tilto) laikančiąją konstrukciją prie atramų įrengiami laikini surinkimo narveliai. Narvelių aukštis turi būti toks, kad užtikrintų patogų konstrukcijų sutikrinimą, stipriųjų varžtų isukimą, kniedijimą arba sandūrų sumonolitinimą. Domkratai turi būti pastatyti laikantis ST :2003 Tiltų ir viadukų statybos darbai nurodymų. Surinkimo narveliai ir domkratai turi būti pastatyti tose vietose, kurios nurodytos konstrukcijos montavimo technologiniame projekte. Vadovaujantis STR :2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra" 3 priedo (privalomojo) Statybos technologijos projekto sudėties punktais 1.6. ir 1.7. technologines korteles ir technologines schemas sudaro Rangovas savo parengtame Statybos technologijos projekte. Estakadų (pėsčiųjų tiltų) perdangos montuojamos, vadovaujantis ST :2003 atitinkamais reikalavimais bei kitais galiojančiais normatyvais. Perdangų montavimui ant pagrindinių laikančių tilto konstrukcijų turi būti įrengti pagalbiniai laikini gembiniai arba kabantieji pastoliai. Pastolių laikančios konstrukcijos turi būti montuojamos pagal parengtus individualios konstrukcijos darbo brėžinius ir surenkami vietoje. Montavimo tvarka turi būti pateikta rangovo parengtose technologinėse kortelėse. Pastolių laikančioms kojoms turi būti naudojamas plienas, tinkamas suvirinimo darbams. Pastolių paklotui gali būti naudojamas profiliuotas lakštas arba medinių lentų paklotas. Laikini pastoliai turi atlaikyti ne mažiau kaip 200 kg/m2 apkrovą. Laikinų įrenginių medžiagos i darbo zoną paduodamos strėliniu kranu. Kėlimo mechanizmai bei įrenginiai turi būti parinkti tokie, kad visus montuojamos konstrukcijos elementus būtų galima tiesiogiai padėti i projektinę padėti, papildomai jų neperkeliant. Aukštyje montuojantis estakados ( pėsčiųjų tilto) perdangai įrengti reikalingus laikinus įrenginius (pastolius) darbuotojas turi turėti aukštalipio kvalifikaciją ir naudotis individualiomis apsaugos priemonėmis. ENERO - 44(2017) TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_ AR Lapas Lapų Laida

17 INŽINERINIAI SKAIČIAVIMAI Turinys 1. Gręžtinių polių pastovumo skaičiavimas Šlaito pastovumo skaičiavimas Estakados (pėsčiųjų tilto ET-2) skaičiavimas (konf. info.) Estakados ( pėsčiųjų tilto ET-1) skaičiavimas (konf. info) Statybos leidimui Laida Išleidimo data Laidos statusas. keitimo priežastis (jei taikoma) STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS Atestato Nr. UAB ENERO Žalgirio g. 92 Vilnius Tel.: El. p.: info@enero.lt Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas 1996, 3836 PV I. Sakalauskaitė 657 PDV B.Feofanov DOKUMENTO PAVADINIMAS INŽINERINIAI SKAIČIAVIMAI LAIDA 0 LT STATYTOJAS VĮ "Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija" DOKUMENTO ŽYMUO ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pėsčiųjų tiltai ET-1;ET-2)_IS LAPAS LAPŲ 1 1

18 Gręžtinių polių pastovumo skaičiavimas Geometriniai matmenys: Gręžtinio polio aukštis Gręžtinio polio skersmuo Gręžtinių polių žingsnis Atstūmas tarp polių eilių Pagrindo jautriojo sluoksnio storis Pagrindo - smėlio trinties stiprumas zonduojant Pagrindo - kūginis stiprumas zonduojant d b s a h s f s q c 12,0m 60cm 1,2m 1,6m 2,0 m 140kPa 6000kPa Skaičiavimo duomenys - apkrovos į ramtą: Poveikiai į polį: Y M z Ašinė jega N 356,5625 kn 8 a 4 Skersinė jega Q X 8 594kN Y 1140kN X 4750kN M z 1370 knm Lenkimo momentas M M z 8 171kNm Pamato skaičiuojamasis gylis d d d h s 10m Vidutinis skaičiuojamasis trinties stiprumas pamato šoniniame paviršiuje R f f s 2 70kPa Trinties jega prie pamato šonų M h m 0,2884 m Q F f π b d d R f 1319,47kN 1 / 2

19 Iš (3;4 RSN91-85)grafiko h d d d d h m Koeficientas η 2,2884 m 1,5 1,5 R s1,0 h d 0,5 d d h d d d 600 kpa 0,6278 Kadangi F f 1319,4689 kn daugiau nei N 356,5625kN Pamato posukiui besipriešinanti trinties jegų atstojamoji F Q 2 1,5 1,5 F f h d b π d d 14,0702 kn Pamato posukio centro gylis Horizontalusis pagrindo standumo modulis z 0 1 Q d d Q η F Q F Q 6,1777 m C h R s1,0 0,005 b MPa 200 m Kadangi z 0 6,1777 m mažiau nei 10m Horizontalus pamato viršaus poslinkis d d u 4 Q 1,5 C h b h d d d 2 d d 1 dz0 d d 1 F Q Q 0,0034 m kas yra mažiau nei u u 0,01 b 0,006m Išvada: Polinio pamato pastovumas pakankamas. 2 / 2

20

21 Šlaito pasovumo skaičiavimas Atskirų ruožų skaičiavimo duomenys kn Grunto turinis svoris G 20,5 3 m Grunto sankabumas ir vidinės trinties kampas Spindulys R 35,1m c 15kPa φ 26 Atskiro ruožo pagrindo kampas α 1 61 α 2 49 α 3 40 α 4 31,5 α 5 24,2 α 6 17 α 7 10,5 4 α 9 2,66 α 10 9 α p1 24 α p2 24 Atskirų ruožų pagrindo ilgiai α 8 l 1 8,1m l 2 6,0m l 3 5,0m l 4 4,7m l 5 4,3m l 6 4,2m l 7 4,1m l 8 4,0m l 9 4,0m l 10 4,1m Atskiros grunto prizmės tūris ivertinant apkrovą nuo pesčiųjų (+h=p/g) V 1 14,4m 4m V 2 37,1m 4m 48,8m 4m V 3 Atskiros grunto prizmės tūris V ,4m V ,0m V ,6m V ,4m V ,6m V ,6m 3 6,3m Skaičiavimo duomenys - apkrovos į ramtą: Apkrovos į 1 tiesinį metrą: Y 1 Y 5 228kN X 1 X 5 cos kN V 10 Y 1140kN X 4750kN Normalinė grunto prizmės svorio jega Tangentinė grunto prizmės svorio jega N 1 G V 1 cos α 1 182,87 kn Q 1 G V 1 sin α 1 329,91 kn N 2 G V 2 cos α 2 552,76 kn Q 2 G V 2 sin α 2 635,88 kn N 3 G V 3 cos α 3 829,17 kn Q 3 G V 3 sin α 3 695,75 kn N 4 G V 4 cos α 4 880,95 kn Q 4 G V 4 sin α 4 539,85 kn N 5 G V 5 cos α 5 860,13 kn Q 5 G V 5 sin α 5 386,56 kn N 6 G V 6 cos α 6 776,33 kn Q 6 G V 6 sin α 6 237,35 kn N 7 G V 7 cos α 7 653,08 kn Q 7 G V 7 sin α 7 121,04 kn N 8 G V 8 cos α 8 462,17 kn Q 8 G V 8 sin α 8 32,32kN N 9 G V 9 cos α 9 258,02 kn Q 9 G V 9 sin α 9 11,99kN N 10 G V 10 cos α ,56 kn Q 10 G V 10 sin α 10 20,2kN N p1 X 1 cos α p1 898,48 kn Q p1 X 1 sin α p1 400,03 kn N p2 Y 1 cos α p2 208,29 kn Q p2 Y 1 sin α p2 92,74kN 1 / 2

22 ΣN Σl ΣQ sa ΣQ sr N 1 N 2 N 3 N 4 N 5 N 6 N 7 N 8 N 9 N 10 N p1 N p2 l 1 l 2 l 3 l 4 l 5 l 6 l 7 l 8 l 9 l 10 Q 1 Q 2 Q 3 Q 4 Q 5 Q 6 Q 7 Q 8 Q p2 Q 9 Q 10 Q p1 432,22 kn 48,5m 3071,39 kn 6689,81 kn Laikančiųjų jegų momentas apie apskritimo centrą M sr ΣN tg φ R Σl c R 1m ΣQ sr R 155,23MNm Stumiančių jegų momentas apie apskritimo centrą M sa ΣQ sa R 107,8056 MN m Pastovumo koeficientas k M sr M sa 1,44 2 / 2

23

24

25 TS-01 BENDRIEJI STATYBOS DARB VYKDYMO NUOSTATAI Ši technini specifikacij reikalavimai apima tokias statybos sritis: statybos darb organizavimas; statybos paruošiamieji darbai; vis rši statybos aikštelje vykdomi statybos ir montavimo darbai, izoliacijos darbai (vykdymas ir darb kokybs kontrol); pramonini statybini konstrukcij, gamini, dirbini ir medžiag gamyba (vykdymas ir vertinimas); pagrindini konstrukcini medžiag (plieno, betono, skiedini, armatrinio plieno), taip pat izoliacijos medžiag bandymas. Technini specifikacij reikalavimai privalomi Rangovui, Subrangovams, pramonini statybini konstrukcij Gamintojams, statybini medžiag Gamintojams ir Tiekjams. Reikalavim struktra, nuorodos, prioritetai Statybos normatyvini dokument reikalavimai Rangovai turi vadovautis šiais Lietuvos statybos normatyviniais dokumentais, susijusiais su statybos organizavimu, vykdymu ir priežira. Lietuvos statybos normatyviniai dokumentai Nr. Žymuo Pavadinimas Pastaba 1. STR : 2017 Statyb leidžiantys dokumentai 2. STR : 2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežira 3. STR : 2001 Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai Nuorodos šiuos statybos normatyvinius dokumentus yra duotos atitinkamuose technini specifikacij tekstuose. Standart reikalavimai Turi bti taikomi ši standart reikalavimai: Lietuvos standartai LST, LST EN, LST ISO; Standart reikalavimai taikomi šioje sferoje: statybini medžiag, gamini ir dirbini gamyba; bandymai (pvz. betono, skiedini). Taikom standart žiniarašiai (lentels) pateikti atskir bendrj statybos darb techninse specifikacijose. Nuorodos šiuos standartus yra duotos atitinkamuose technini specifikacij tekstuose. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

26 Kiti reikalavimai Turi bti taikomos speciali statybos medžiag, kuri konkreti mark (sistema) parinkta pagal technini specifikacij reikalavimus Konkurso (atrankos) bdu, Gamintojo technins rengimo instrukcijos. Reikalavim prioritet tvarka Ši specifikacija turi bti skaitoma drauge su bržiniais. Jei tarp bržini ir specifikacijos iškyla koki nors skirtum, svarbesne laikoma specifikacija. Taiau Rangovas turi atkreipti Užsakovo dmes visus didesnius neatitikimus prieš sprsdamas apie konkrei interpretacij. Jei koki pakeitim atsiranda nuostatuose, teisiniuose dokumentuose, standartuose ir t.t, svarbesniais laikomi bržiniai ir specifikacijos. Taiau Rangovas turi informuoti Užsakov apie visus tokius neatitikimus prieš nusprsdamas apie konkrei interpretacij, ypa teisini dokument, nuostat ar standart atžvilgiu. Statybos darb organizavimas Rangovas, vadovaujantis techniniame projekte pateiktais bendrais statybos paruošimo ir organizavimo principais, techninmis specifikacijomis ir bržiniais, privalo parengti darb vykdymo projekt ir vykdyti darbus pagal j. Darb vykdymo projekte numatyti statybos metodai, technologijos ir darb eiliškumas turi užtikrinti: greta esani statini stabilum; darb saug. Darb vykdymo projekto kalendoriniame grafike atskir darb (statini) vykdymo terminai turi bti suderinti su pagrindins technologins rangos tiekimo terminais. Medžiagos ir gaminiai Visi statybiniai gaminiai, medžiagos ir priedai turi atitikti nurodytus dokumentacijoje ir turi bti nauji. Visos medžiagos ir gaminiai turi bti pateikti su: gamintojo rekvizitais, firmos atpažinimo ženklu; specifikacija; nuoroda kam skiriama; spalvos nuoroda; pagaminimo data. Užsakovas turi teis atmesti medžiag, be joki papildom išlaid Užsakovui, jei ji neatitinka specifikacijos reikalavim. Tokiu atveju, rangovas turi pateikti kitas medžiagas ir renginius, kurie atitinka specifikacij ir kuri pageidauja Užsakovas. Medžiag ir gamini kokybs reikalavimai Visi gaminiai ir medžiagos turi atitikti specifikacijoje ir bržiniuose nurodomus kokybs reikalavimus. J pakavimai, pristatymo dokumentai ar kita turi nurodyti j kokyb. Specifikacijoje pateikiami bendrieji kokybs reikalavimai. Tokiu atveju, jei konkreiai nebus nurodyta medžiaga, pvz. nenurodant medžiagos pavadinimo ar standarto, prieš j perkant ji turs bti pateikiama Užsakovo patvirtinimui. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

27 Medžiag ir gamini atitikties nuorodos j montavimo metu Galimi gamini ir medžiag atitikties nurodymai montavimo stadijos metu neturi bti uždengiami arba, jei negalima palikti j matomais, turi bti lengvai ir visiškai atidengiami. Medžiag ir gamini pristatymas Gamini ir medžiag pristatym reikia koordinuoti pagal statybos darb grafik, Reikia vengti nereikalingo saugojimo statybos aikštelje. Visi tiekiami gaminiai ir medžiagos turi bti su tinkamais dokumentais. Pristatymo patikrinimas Atvežt preki išvaizd, galimus defektus ir žal reikia patikrinti vizualiai. Visos pretenzijos turi bti pateikiamos preki Tiekjui. Saugojimas aikštelje Gaminiai ir statybins medžiagos turi bti saugomi taip, kad nepablogt j kokyb. Reikia laikytis kiekvienos medžiagos nurodyt saugojimo reikalavim ir gamintojo pateikt galiojani nuorod. Statybos aikštelje preks turi bti laikomos tinkamose ir jei btina, izoliuotose, sausose, šildomose ir tinkamai vdinamose patalpose taip, kad kiekviena medžiaga bt padta teisingai ir lengvai patikrinama. Medžiagos ir preks, pažeistos ar kitaip sugadintos dl veiklos statybos aikštelje, turi bti pakeistos naujomis Rangovo sskaita. Atsakomyb Už medžiag ir gamini nuostolius arba apgadinimus atsako Rangovas. Statybos ranga ir statybos metodai Visa ranga, technika, priedai ir statybos metodai turi tenkinti Lietuvos Respublikos darbo saugos reikalavimus. Matavimai Visi matavimai ir dydžiai turi bti nustatyti ir pažymti taip, kad jais bt lengva naudotis. Ašins linijos ir altituds turi bti pažymtos stacionariai ant nekilnojam konstrukcij. Matavim tikslum reikia sutikrinti atliekant kryžminius matavimus arba matavimus atliekant iš naujo iš kitos stebjimo padties. Rangovas turi laikytis vis pateikt statybos paklaid reikalavim. Btina vertinti paklaid susikaupimo galimyb ir užtikrinti, kad jos nebt besisumuojanios tik vien pus. Rangovas yra atsakingas už statybini medžiag paklaid suderinamumo laikymsi. Statybos darbuose reikia laikytis Lietuvoje galiojani matavimo normatyv. Statybos ir montavimo darb vykdymas Visi darbai turi bti atliekami taikant bendrai naudojamus ir pageidautinus darbo metodus, patyrusi ir tinkam darbo jg. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

28 Darb koordinavimas Rangovas atsakingas už darb aikštelje koordinavim su tiekjais ir kitais subrangovais. Rangovas statybos darb metu užtikrina, kad instaliavimas vykt teisingai ir pagal projekto sumanym. Turi bti stengiamasi, kad ant tos paios sienos ar ant lub montuojama elektros arba mechanin arba abiej rši ranga bt išdstyta tvarkingai ir vienodai. Tiksli tokios rangos padtis derinama su visais montuotojais prieš pradedant instaliavimo darbus. Visi darbai turi bti atliekami pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas bei taikant tinkamus darbo metodus. Bandymai Tokiu atveju, jei bandymo rezultatai yra blogesni, negu nurodyta reikalavimuose, Rangovas nedelsdamas privalo informuoti visas suinteresuotas šalis. Jei rezultatai nepatenkinami konstrukcij ar kurio nors kito materialaus turto saugumo faktori atžvilgiu, kurie turi esmin svarb darbo rezultatams, Rangovas privalo nedelsdamas apie tai informuoti suinteresuotas šalis ir organizuoti susitikim sprendim primimui dl bsim darb organizavimo. Jei btina, reikia imtis saugumo priemoni, siekiant išvengti bet kokios žalos ir pavojaus. Bet kokio bandymo rezultat slpimas yra sunkinanti aplinkyb. Baigus instaliuoti mechanines ir elektrines sistemas, Rangovas turi dalyvaujant Užsakovui testuoti instaliacijas, kaip reikalauja Užsakovas bei susijusios žinybos. Paslpti darbai Rangovas privalo informuoti Užsakovo atstovus ir technins priežiros inžinieri kada galima tikrinti medžiag ir vairi stadij darb kokyb, prieš rengiant sekanias konstrukcijas ar darbus: piltam grunto sluoksniui po takais ir aikštelmis po jo sutankinimo ir testavimo; pamat ir požemini rengim užpylimas gruntu, juos sutankinus; šlait vietinio pastovumo užtikrinimui ( geotinklo, geokorio montvimas, šlait terasavimas) ; poli, sij, armuot pamat juost, perdengim ir kit monolitini gelžbetonini konstrukcij armatros ir klojini patikrinimas prieš betonavim; pagrindo paruošimas hidroizoliacijai ; metalini pavirši antikorozins apsaugos darbai (nuvalymas, gruntavimas, kiekvieno antikorozinio sluoksnio padarymas ir užbaigtos antikorozins apsaugos patikrinimas); apsaugos priemoni (tarp j ir vdinimo) nuo medienos puvimo panaudojimas. Medis naudojamas tilto apdailai; medini konstrukcij atsparumo ugniai padidinimo darbai; APSAUGA Nebaigtos ir užbaigtos statini dalys turi bti saugomos nuo apgadinim tolimesni darb metu. Turi bti saugoma nuo mechaninio poveikio, nuo purvo, korozijos, lietaus, drgms, sniego, ledo, užšalimo, per didels kaitros ir per greito dživimo. Tilt statyba organizuojama pagal techninio, darbo, techninio-darbo projekto (toliau projekto), statybos techninio reglamento STR :2016 ir kit statyb reglamentuojani normatyvini dokument nurodymus, tarp j ir mons (toliau Rangovo) patvirtintas ir Aplinkos ministerijoje nustatyta Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

29 tvarka registruotas mons statybos taisykles, jeigu jose pateikti nurodymai neprieštarauja šioms taisyklms. GEODEZINIS ŽYMJIMAS Užsakovas, STR :2016 nustatyta tvarka gavs leidim statyti tilt ir laikydamasis GKTR :2000 reikalavim, sudaro tilto geodezinio žymjimo darb pagrind (toliau geodezin pagrind ) Lietuvos koordinai ( LKS-94) arba slygineje sistemoje. Š darb už savo lešas Užsakovas gali pavesti kitoms monms, turinioms nustatyt tvarka išduotas šiems darbams vykdyti licencijasne vliau kaip per 10 dien iki darb pradžios geodezinio pagrindo technin dokumentacij ir tvirtintuosius taškus vietovje Užsakovas perduoda Rangovui, tai formindamas aktu. Prie akto pridedama statomo tilto vietovs schema, kurioje pažymti geodezinio pagrindo punktai, j tvirtinimo ženkl tipai, punkt koordinats, piketai ir aukšiai (projekte naudojamoje koordinai ir aukši sistemoje). Vietovje turi bti tvirtinti geodezinio pagrindo techninje dokumentacijoje nurodyti taškai: išilgin tilto ašis; pagalbin ašis, lygiagreti išilginei, kai tiltas statomas per salpos ruož arba tiltas ilgesnis už 100 m, kai yra sudtingos slygos (gamtins arba susijusios su vietove) ir kai geodezinio pagrindo punktai gali bti pažeidžiami arba sunaikinami; trasos ašis, jei tilto prieig rengimas yra numatytas tilto statybos projekte; tilto trianguliacijos punktai (tiltams, ilgesniems kaip 300 m); aukši reperiai. Techniniai prižirtojai vietovje patikrina geodezinio pagrindo punkt skaii ir t punkt tvirtinimo ženkl tip atitikt nurodytiems 1-oje lentelje, taip pat statomo tilto ašies, atram bei kit element padties nužymjim. 1 lentel. Geodezinio pagrindo punktai Tiltai ir tiesiniai Tiltas iki 50 m ilgio Punkt skaiius išilgins ašies reperi Punkt tvirtinimo ženkl tipai Ne mažiau kaip du Vienas Mediniai stulpai Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

30 Tiltas m ilgio Kiekviename tilto gale ne mažiau kaip du Po vien kiekviename tilto gale Mediniai stulpai Tiltas m ilgio Kiekviename tilto gale ne mažiau kaip du Po vien kiekviename tilto gale Gelžbetoniniai stulpai Tiltas ilgesnis už 300 m Kiekviename tilto gale ne mažiau kaip du Po du kiekviename tilto gale Gelžbetoniniai stulpai Tilto prieig trasa Ne mažiau kaip du (kreivje fiksuojama: kreivs pradžia ir pabaiga, pusiau kampin ir trasos poskio kamp viršns) Ne mažiau kaip vienas vienam trasos kilometrui, kuris rengiamas ne toliau kaip 40 m nuo trasos ašies, taiau už kelio juostos rib Pastaba: jeigu tiltas yra kreivje, tai ašis fiksuojama stygos pradžioje ir pabaigoje. Mediniai stulpai Išilgin tilto ašis vietovje žymima poligonometrinio ar teodolitinio jimo bdu. Tilto pamat skersini aši sankirtos su išilgine ašimi taškai surandami matuojant du kartus nuo artimiausio piketinio stulpelio, taiau visuomet turi bti matuojami nuo vieno ir to paties pradinio piketinio stulpelio. Per aši sankirtos taškus turi bti žymimos skersins pamat ašys, kurios fiksuojamos dviem stulpais kiekviename šone nuo išilgins tilto ašies. Kiekvienos atramos pamato kontrai su fiksuotais charakteringais taškais turi bti pažymti kuoliukais arba aptvaru. Nuolatinei aukši rodmen kontrolei turi bti pastatytas reperis, kurio altitud nustatoma dvigubu niveliavimu nuo pastoviojo reperio. Jeigu tilto atram pamatai yra ups vagoje, tai jie gali bti žymimi nuo pastoli, kurie rengiami m atstumu nuo tilto ašins linijos ir saugomi vis tilto statybos laik. Pagalbins ašys fiksuojamos vinimis ant pastoli. Techniniai prižirtojai organizuoja geodezini koordinai, reperi, raudonj linij nužymjim ir tvirtinim statybvietje, patikrina tilto nužymjimo tvark ir geodezinio pagrindo punkt koordinai bei aukši, tilto atram nužymjimo nuokrypius, kurie neturi viršyti standartini nuokrypi 1), nurodyt 2-oje lentelje, apie tai padarydami rašus Statybos darb žurnaluose (Statybos darb žurnalo pavyzd ir žurnalo pildymo tvark nustato Vyriausybs galiota institucija). 2 lentel. Geodezinio pagrindo punkt koordinai bei aukši ir tilto atram centro nužymjimo standartiniai nuokrypiai Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

31 Punktai ir reperiai Standartiniai nuokrypiai, mm Planinio geodezinio nužymjimo pagrindo punkt koordinats 6 Atram pamat centro koordinats 50 Atram koordinats pamat viršuje ir virš pamat 12 Pastovi reperi altituds (krantuose ir atramose) 3 Laikin reperi altituds (krantuose ir atramose) 5 Per vis tilto statybos laik techniniai prižirtojai kontroliuoja, kad bt matuojama ir tikrinama atskir tilto element tikrosios padties atitiktis projektinei, o ruošiant pastatyt tilt pripažinimui tinkamu naudoti (žr. STR :2017 ), kad taikant GKTR :1999 nurodymus bt padaryta kontrolin geodezin nuotrauka. PAGALBINIAI STATINIAI IR RENGINIAI a) BENDRIEJI NURODYMAI Techniniai prižirtojai kontroliuoja, kad statant tiltus bt rengti projekte nurodyti pagalbiniai statiniai ir renginiai. Tilto pagrindini konstrukcij rengimui ir (arba) montavimui btini pagalbiniai statiniai ir renginiai (pastoliai, pagalbins atramos, perstmimo platformos, antifrikciniai keliai, konstrukcij plukdymo vandeniu renginiai, klimo, gabenimo ir traukos renginiai, ir kt.) turi bti montuojami iš gamyklose pagamint inventorini konstrukcij pagal projekte pateiktus darbo bržinius. Išimties atveju, jeigu yra techninis-ekonominis pagrindimas, leidžiama naudoti ir individualias konstrukcijas (skaitant medines). Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

32 Pagalbinius statinius ir renginius rekomenduojama montuoti iš sustambint plokštumini ir erdvini blok. Montavimo (demontavimo) tvarka turi bti nurodyta projekte. Pagalbiniai statiniai ir renginiai turi bti pakankamai stiprs, stands ir stabils (stovs), galintys atlaikyti nuolatines ir laikinas apkrovas bei poveikius, atsirandanius dl specifini slyg statant tiltus. Pagalbini statini plienins ir kombinuotos su plastikais konstrukcijos turi bti pagamintos, montuojamos ir priimamos pagal projekto nurodymus. Ši statini konstrukcijas rekomenduojama paruošti gamyklose. Jeigu naudojamos individualios plienins konstrukcijos, tuomet turi bti numatytos tokios medžiagos, kurias, atsižvelgiant klimato slygas tilto statybos metu, bt galima suvirinti, laikantis atitinkam suvirinimo reikalavim. Inventorinms metalinms konstrukcijoms turi bti vartojamas mažai legiruotas plienas. Laikaniosioms konstrukcijoms naudota mediena turi atitikti nurodyt projekte. Jeigu atskiro nurodymo nra, tai naudota mediena turi atitikti medini konstrukcij II kategorijos element projektavimo reikalavimus, o paklot ir kit element III kategorijos element, kadangi j pažaidos neturi takos laikanij konstrukcij vientisumui. Kai gaminamos konstrukcijos, kuri skaiiuojamasis atsparumas turi bti pilnai išnaudojamas arba jos turi bti labai tiksliai suleidžiamos, medienos drgnis turi bti ne didesnis kaip 25 %, o dažom pavirši ne didesnis kaip 20 %. Kitais atvejais drgnis neribojamas. Jeigu pagalbini statini medins konstrukcijos bus naudojamos ne ilgiau kaip 5-ius metus, j apsauga nuo puvimo gali bti nenumatyta.pagalbini statini medines konstrukcijas, laikantis nustatyt reikalavim, leidžiama gaminti ir statybvietje, taiau naudojama mediena turi atitikti LST EN :1998 ir LST EN :1999 reikalavimus. b) PAGALBINI STATINI IR RENGINI ATRAMOS Pastoli, platform ir kit pagalbini statini, kurie rengiami raguvoje, atramos turi bti pastatytos ant polini pamat. Be to, poli gržimo gylis, nustatytas pagal skaiiuojamsias apkrovas, turi atitikti nurodyt projekte. Pagalbins tarpins atramos turi bti taip išdstytos, kad montuojant statin tarpatramyje jos išlikt standžiomis ir stabiliomis. c) PASTOLIAI Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

33 Pastoliai turi bti pastatomi bei rengiami su statybine pakyla, ypa j viršus turi bti tokiame aukštyje, kad gaminamos arba montuojamos plienins konstrukcijos kontras darb pabaigoje atitikt numatytj projekte. Statybins pakylos skaiiavime turi bti atsižvelgta gaminamos ar montuojamos konstrukcijos deformacijas ir pastoli ar išlanki tamprisias ir liekamsias deformacijas. Dydžiai poslinki, kuriuos sukelia montuojamos (gaminamos) konstrukcijos savasis svoris bei montažins apkrovos, betono susitraukimas, valkšnumas bei plastins deformacijos, išankstinis armatros tempimas, reguliavimas bei temperatriniai poveikiai, turi bti nurodyti konstrukcijos projekte. Pastoli tampraus deformavimosi sukelti poslinkiai nustatomi skaiiavimais, jeigu skaiiavim nra, tai pastoli liekamj poslinki sutrumpjim, nuosdži dydžiai priimami tokie: 2 mm kai apspaudžiama viena medini element sandra; 1 mm kai apspaudžiama viena medinio ir metalinio element sandra; 10 mm vertinant glaudžiai sukalt gulkšni nuosd; 5 mm vertinant smliu užpildyt smliadži nuosd. Ant atram galven, kai montuojama taikant montaž su kranu, turi bti numatytos vietos pastatyti hidraulinius domkratus ir surinkimo narvelius, kad bt galima reguliuoti atramines reakcijas ir išvengta gembs linkio (surenkant j kabamuoju montažu). Surinkimo narveli aukštis turi bti toks, kad užtikrint patog konstrukcij sutikrinim, stiprij varžt sukim, kniedijim arba sandr sumonolitinim. Domkratai turi bti pastatyti laikantis šio skyriaus nurodym. Surinkimo narveliai ir domkratai turi bti pastatyti tik tose vietose, kurios nurodytos konstrukcijos montavimo projekte. d). PAGALBINIAI RENGINIAI PERDANG STATYBAI Tilt perdang statybai naudotini pagalbiniai renginiai turi bti nurodyti projektuose. Perdangos elementai montuojami nuo pastoli. e) PAGALBINIAI RENGINIAI ATRAM STATYBAI Statant monolitines gelžbetonines arba betonines tilt atramas, naudojami šie pagalbiniai renginiai bei mechanizmai: pastoliai; klojiniai (gali bti stacionars ir slenkantieji); Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

34 klimo mechanizmai ; betono siurbliai; vagonets. Statant surenkamsias atramas, naudojami tokie patys klimo mechanizmai kaip ir tilto konstrukcijoms montuoti. Gali tai bti ir strliniai kranai. f) KLIMO MECHANIZMAI, RENGINIAI IR TAISAI Tilto statybos metu turi bti tikrinama, kad naudojami klimo mechanizmai, renginiai ir taisai atitikt arba bt ne prastesni kaip nurodytieji darb organizavimo projekte ar Rangovo darb proces technologininse kortelse. Tilt statyboje gali bti naudojami vairi tip kranai, domkratai, vairs montavimo prietaisai ir taisai. Konstrukcij elementams pakrauti bei iškrauti, jiems montuoti dažniausiai naudojami savaeigiai strliniai kranai su pneumatine, vikšrine važiuokle arba, judantys bgiais, ožiniai (portaliniai), savaeigiai, stacionars strliniai, bokštiniai, kranai strls, montavimo agregatai. Klimo mechanizmai bei renginiai turi bti parinkti tokie, kad visus montuojamos konstrukcijos elementus bt galima tiesiogiai padti projektin padt, papildomai j neperkeliant. Element klimui reikaling kilp vietos turi bti nurodytos projekto darbo bržinuose. Montavimo prietaisai turi bti manevringi, kad surenkamj konstrukcij elementai bt keliami tiek ar skersine kryptimis, be papildom pastoli vertikalia, tiek išilgine; greiio intervalas keliant ir nuleidžiant krovin turi bti pakankamai platus, o surinkimo ir išardymo schema nesudtinga. g) PAGALBINI STATINI IR RENGINI PRIMIMAS Techniniai prižirtojai patikrina tilt statyboje naudojam pagalbini statini ir rengini atitikt projekte nurodytiems, t.y., ar medžiagos, gaminiai, mechanizm ir tais tipai atitinka reikalavimams, ar yra primimo aktai, sertifikatai, ar gamybos ir montavimo nuokrypiai neviršija leistinj, ar klimo mechanizmai, renginiai ir prietaisai nustatytu periodiškumu patikrinami ir išbandomi. Gaminam pagalbini statini ir rengini matmen nuokrypiai (išskyrus klojinius), neturi viršyti: Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

35 medini konstrukcij, nurodytus 4-oje lentelje; plienini konstrukcij, nurodytus tilto projekte. 3 lentel. Pagalbini medini statini matmen leistinieji nuokrypiai Tikrinamieji dydžiai Leistinieji nuokrypiai Atstumai tarp kaiši centr: ang pradžiose ang pabaigose: skersai pluošto išilgai pluošto kartos gylis (sudrime) Atstumas tarp vini centr (iš kalimo puss) Faktini skerspjvi matmen sumažjimas projektini matmen atžvilgiu Aši nužymjimai: atram perdang Rmini atram nuokrypis nuo vertikaliosios ašies arba projektinio statumo 2 mm 10 mm, taiau ne daugiau kaip 4 % nuo paketo storio 20 mm 2 mm 2 mm 1/40 rsto skersmens ar tašo kraštins 20 mm 20 mm 0,005 aukšio Naudojam inventorini plienini konstrukcij nuokrypiai neturi bti didesni už nurodytus j pritaikymo techninse slygose. Pagalbini statini ir rengini montavimo nuokrypiai nuo projektins padties neturi viršyti leistinj, nurodyt 5-oje lentelje. 4 lentel. Pagalbini statini ir rengini montavimo leistinieji nuokrypiai Tikrinamieji dydžiai Leistinieji nuokrypiai 1. Plienini ir kombinuot su plastikais konstrukcij: padties plane 30 mm H aukšio 0, Medini konstrukcij pagal 4-os lentels nurodymus 3. Medini, plienini ir kombinuot su plastikais konstrukcij: altituds 4. Pastoli ir išlanki: 25 mm Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

36 kontrai 5. Apatini antifrikcini tak lygiagretumas altituds atskir juost ritinimo plokštum altitudži skirtumas tako nuolydis 6. Slydimo tais (tak) perdang stmimui: altitudži skirtumas skersai perdangos ašies atramini pavirši nuolydis + 20 mm, 10 mm, skaitant statybin pakyl 25 mm 25 mm 1 mm neturi bti atvirkštinio nuolydžio, lži 2 mm 0,001 nuo projektinio nuolydžio Techniniai prižirtojai tikrina ir priima (patvirtinant pagalbini statini ir rengini naudojimo atitikt) paslptus darbus ir konstrukcijas, dalyvaujant Rangovo atstovams ir tilto projekto vykdymo priežiros vadovui (kai tilto projekto vykdymo priežira privaloma) bei pasirašo atitinkamus aktus, taip pat dalyvauja išbandant pagalbinius renginius, pagalbini statini konstrukcijas ir pasirašo j primimo aktus. TS-02. BETONO DARBAI ESTAKADOS (PSIJ TILTO) STATYBAI 2.1 BENDROJI DALIS Vis konstrukcij rengimas turi bti atliekamas pagal technini specifikacij reikalavimus ir techninio projekto bržiniuose pateiktus sprendimus. Betonavimo darbams naudojamas betonas turi atitikti LST EN 206-1:2002/A2:2005 ir technini specifikacij reikalavimus. Turi bti naudojamas tik šviežias betonas. Pradjs stingti betonas negali bti naudojami. Betonas konstrukcijose turi bti suklotas ir sutankintas taip, kad atitikt visus techninse specifikacijose išdstytus reikalavimus. Bet kuriam pastato elementui betonuoti turi bti naudojami tokie klojiniai, kad kiekviena išbetonuota konstrukcija atitikt jai keliamus kokybs reikalavimus, tokius kaip matmen tikslumas ir betono paviršiaus kokyb. Visas betono armavimui naudojamas armatrinis plienas turi buti sertifikuotas t.y. turti kokybs dokument. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

37 2.2 MEDŽIAGOS BETONO MIŠINIO GAMYBAI Bendroji dalis Betono mišinio sudtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi užtikrinti visas reikiamas mišinio ir sukietjusio betono savybes (klojum, tank, stipr, ilgaamžiškum), armatros apsaug nuo korozijos. Cementas Betonui gaminti kaip rišamoji medžiaga vartojamas portlandcementas pagal LST EN 197-1:2000, ne žemesns kaip 42,5 klass - tai reiškia, kad cemento bandinio stiprumas gniuždant po 28 par kietjimo turi bti 42,5 MPa. Jis turi bti užtikrintos kokybs, pristatomas uždaruose maišuose ar statinse, apsauganiose nuo atmosferos poveikio pervežimo metu. Kiekviena siunta gamintojo turi bti sertifikuota - turti kokybs dokument. ei cementas sandliuojamas, turi bti rengta tinkama pastog, kad bt apsauga nuo atmosferos poveikio. Pasens ar gendantis cementas negali bti naudojamas ir turi bti pašalintas iš statybos vietos. Cemento tiekimas ir sandliavimas be taros turi bti suderintas su Inžinieriumi. Užpildai Rangovas turi bti atitinkamai pasiruošs cemento sandliavimui be taros. Naudojami užpildai turi atitikti LST EN 12620:2003 reikalavimus. Užpildai turi bti frakcionuoti, švars, atitinkantys gaminamo betono paskirt ir klas. Vanduo Stambiausios užpildo dalels neturi viršyti: - vieno ketvirtadalio mažiausio konstrukcijos matmens; - mažiausio atstumo tarp armatros stryp minus 5 mm; - 1,3 karto apsauginio betono sluoksnio storio. Vanduo betono mišiniui ruošti turi bti švarus, be žaling, normal betono kietjim stabdani priemaiš (rgši, sulfat, riebal, drusk, geležies nuosd, kenksming priemaiš ir pan.). Jame gali bti ne daugiau kaip 5000 mg/l vairi ištirpusi drusk, iš j sulfat - ne daugiau kaip 500 mg/l. Betonui geriausiai tinka geriamas vandentiekio ir švarus upi bei ežer vanduo. Plastifikuojantys ir prieššaltiniai priedai Betono mišini technologini ir eksploatacini savybi pagerinimui naudojami cheminiai priedai turi bti aprobuoti Inžinieriaus. Gali bti naudojami plastifikuojantys priedai, didinantys betono plastiškum, klojum, leidžiantys mažinti v/c santyk, prailginantys kietjimo laik. Gelžbetoninms konstrukcijoms turi bti naudojami neagresyvs armatros atžvilgiu priedai. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

38 Kalcio chlorido ir kiti chloro turintys priedai negali bti dedami gelžbeton ir beton su metalinmis dtinmis detalmis. Maksimalus chloro jon kiekis betone neturi viršyti nurodyto lentelje 5: Chloro jon kiekis betone: 5 lentel Pavadinimas Chloro jon kiekis, % nuo cemento mass Betonas 1,0 Gelžbetonis 0,4 Plastifikuojantys priedai turi bti naudojami tik btinais atvejais. Atliekant betonavimo darbus žiemos metu turi bti naudojami Inžinieriaus aprobuoti prieššaltiniai priedai, skatinantys betono mišinio kietjim šaltyje. Iš j gali bti naudojami NaCl, Na2SO4, K2SO4, CaCl2, Ca(NO3)2. Rekomenduojamas kietjim greitinani pried kiekis 6 Lentel Cemento ršis Sunkus betonas su V/C Priedai, skaiiuojant % nuo sauso cemento mass NaCl Ca(NO3)2 Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

39 Portlandcementas CEMI 42,5 klass 0,35-0, Gali bti naudojami ir kiti cheminiai priedai su panašiomis savybmis, kurie aprobuoti Inžinieriaus. ŠVIEŽIAS BETONO MIŠINYS Betono mišiniai turi atitikti LST EN 206-1:2002/A2:2005 lt reikalavimus. Betono mišinio sudtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietjusio betono savybes (plastiškum, tank, stipr, ilgaamžiškum, armatros apsaug nuo korozijos). Sudtis turi bti tokia, kad mišinys nesisluoksniuot, neatsiskirt cementinis pienas. Betono mišinio sudtis turi bti tokia, kad j sutankinus betono struktra bt tanki, t.y. sutankinus standartiniu bdu oro neturi bti daugiau kaip 3, kai užpildai stambesni negu 16mm ir ne daugiau kaip 4, kai užpildai smulkesni negu 16 mm, neskaitant specialiai užpildo poras traukto oro. Betono mišinio konsistencija turi bti tokia, kad jis gerai užpildyt form, tarpus tarp armatros, nesisluoksniuot ir galt bti tinkamai sutankintas esamomis priemonmis. Nesukietjusio betono slankumas turi bti nustatomas pagal LST EN :2003. Monolitinio betono slankumas pagal kgio nuoslg, priklausomai nuo konstrukcijos paviršiaus kategorijos, nuo armavimo tankumo ir konstrukcijos gabarit turi atitikti LST EN :2003 reikalavimus ir turi bti: - masyvioms konstrukcijoms - ne daugiau 50 mm (S2 klas). - užtaisymams ir kitoms konstrukcijoms mm. Kai reikalingas ypa geras slankumas, kad bt užtikrinta tinkama betono konsolidacija formose ir aplink armatr, klojumas turi bti didesnis (S3 klass), bet kuruo atveju neturi viršyti mm. Vandens ir cemento santykis gaminant betono mišin turi bti galimai mažesnis, kad bt gaunama pakankama betono stiprio klas priklausomai nuo betono gamini naudojimo aplinkos slyg kategorijos (LST EN 206-1:2002/A2:2005 lt). KLOJINIAI Klojiniai turi bti rengiami griežtai pagal betonuojam konstrukcij gabaritus ir padt tokios konstrukcijos, kad patikimai atlaikyt sukloto betono krv ir papildomus krvius, kurie gali atsirasti, betonavimo metu ir po betonavimo, kol konstrukcija nesukietja. Klojiniai turi bti paskaiiuoti normatyvini apkrov poveikiams. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS Lapas Lap Laida

40 Apkrovos turi bti imamos su nustatytais perkrovimo koeficientais. Klojiniai turi bti skaiiuojami galimiems nepalankiausiems apkrov deriniams. Klojini paviršiai turi bti tokios kokybs, kad atitikt išbetonuotoms konstrukcijoms keliamus reikalavimus. Klojiniai gali bti naudojami mediniai, metaliniai, plastmasiniai arba kombinuotos konstrukcijos. Jei naudojama miško medžiaga, klojinys turi bti iš apipjaut lent. Lentos turi bti atitinkamo storio, gerai suleistos. Prieš betonavim lent klojiniai turi bti gerai drkinami, kad bt išvengta lent išsiskyrimo ir išsikraipymo. Klojini konstrukcija turi bti tokia, kad klojinius bt galima lengvai surinkti (sustatyti viet) ir, užbetonavus konstrukcij, patogiai nuimti nelaužiant betono. Rekomenduojama naudoti inventorius patikim gamintoj klojinius. Viela ir panašs surišimai neturi bti palikti terpti beton išorinje pusje. Varžtai klojini sujungimui turi bti patepami arba dedami su apvalkalais, kad bt lengvai ištraukiami paliekant tvarkingai suformuotas skyles. Klojini paviršiai turi bti apdorojami tokia medžiaga, kuri sumažina sukibim su betonu, kad paviršius, nuimant klojinius, nebt pažeistas. Paviršiaus apdorojimas neturi pabloginti galutins betono kokybs ir galimybs atlikti jo galutin apdail glaistant, dažant ir pan. Vis tip klojini elementai nuimami prieš tai juos atplšus nuo betono. Klojini leistini nukrypimai nuo projekto ir betono stiprumas nuimant klojinius pateikti lentelse. Betono stiprumas nuimant klojinius 7 lentel Eil.Nr. Parametras Parametro dydis Kontrols metodas 1 Minimalus neapkraut konstrukcij betono stiprumas nuimant klojinius: - vertikali, vertinant formos išlaikym 0,2-0,3 MPa Matavimai, fiksuojant darb žurnale - horizontali ir pasvirusi Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

41 iki 6 m angos 70 % projektinio virš 6 m angos 80 % projektinio 2 Minimalus apkraut konstrukcij betono stiprumas nuimant klojinius Nustatomas Rangovo suderinus Inžinieriumi Matavimai, darb žurnale fiksuojant Leistini klojini nuokrypiai 8 Lentel Konstrukcijos pavadinimas Nuokrypio pavadinimas Leistini nuokrypiai, mm Betono paviršiaus kategorija Rostverkai ir pamat sijos Nuokrypis nuo vertikals arba klojinio plokštumos per vis aukšt ir ilg ±20 Matomo paviršiaus A3 Vietiniai klojini nelygumai tikrinant 2m ilgio ±5 kontroline liniuote Nuokrypis nuo kolon atram altitudži -5 Prieš betonavimo darbus nuo klojini turi bti gerai nuvalytas senas betonas, cemento pdsakai bei kiti nešvarumai, prieš pat betonavim klojiniai turi bti perlieti vandeniu iš žarnos. Už klojini numim atsakomyb tenka Rangovui. Bet kokie konstrukcij remonto darbai, kuriuos reikia atlikti numus klojinius, atliekami Rangovo sskaita. Sumontavus klojinius jie turi bti priimti Inžinieriaus. 2.3 ARMAVIMO DARBAI Armatrinis plienas Visos betono armavimui naudojamo armatrinio plieno savybs turi atitikti kokybs reikalavimus Armatra gelžbetonini konstrukcij armavimui 9 Lentel Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

42 Armatra, klas Normatyvinis atsparumas tempimui Rsn (slygin takumo riba 0,2 ) Skaiiuojamasis atsparumas tempimui Pagrindiniai strypai S500 (Ø10-40) Papildomi strypai ir apkabos S500 (Ø6-8) 390 MPa R S =365 MPa R SW =290 MPa 390 MPa R S =355 MPa R SW =260 MPa Papildomi strypai ir apkabos S MPa R S =225 MPa R SW =175 MPa Vielin armatra S MPa R S =360 MPa R SW =260 MPa Rangovas turi pateikti Inžinieriui kiekvienos naudojamos plieno partijos bandym sertifikat, patvirtinant plieno atitikim technini specifikacij reikalavimams. Armavimo darb vykdymas Armavimo darbai susideda iš dviej pagrindini proces: armatros gamini ruošimo ir j sudjimo betonuojamos konstrukcijos klojinius. Strypai turi bti sulenkiami tiksliai pagal bržinius. Išlenkimas mažesniais spinduliais, negu nurodyta, neleidžiamas. Strypai turi bti lenkiami šaltai. Ruošiant armatros tinklus arba strypynus turi bti naudojami šablonai ir konduktoriai, fiksuojantys stryp projektin padt ir armatros ruošini matmenis. Transportuojama armatra negali deformuotis. patikrintus ir priimtus klojinius armatra turi bti sudedama elementais pagal j montavimo technologin sek. Strypynas nuo montavimo krano kablio atkabinamas tik tada, kai tiksliai pastatytas projektin padt ir patikimai tvirtintas klojiniuose. Ypa atidžiai reikia patikrinti atstumus tarp armatros eili ir betono apsauginio sluoksnio stor. Jie turi bti aprobuoti technins priežiros Inžinieriaus. Kad armatra bt visiškai padengta betonu ir efektyviai sukibt, atstumas tarp armatros stryp turi bti ne mažesnis kaip strypo skersmuo ir ne mažesnis kaip 20 mm. Toks atstumas turi bti ir tarp armatros stryp eili, kai armuojama dviem eilmis. Armatros sumontavimas turi bti kontroliuojamas ir priimtas Inžinieriaus. Armatrini konstrukcij leistini nuokrypiai ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS Lapas Lap Laida

43 10 Lentel Parametras Leistini nuokrypiai, mm Kontrol 1. Atstumai tarp atskir armatros eili plokštse ir sijose iki 1 m storio ± 10 Technin apžira vis element, atlikt darb registravimas Rangovo darb žurnale 2. Atstumai tarp atskir darb armatros stryp: Technin apžira vis element, atlikt darb registravimas Rangovo darb žurnale rostverk ir pamat sij ± Betoninio apsauginio sluoksnio nuokrypiai nuo projektinio: a) kai apsauginio sluoksnio storis iki 15 mm ir konstrukcijos skersinio pjvio linijiniai matmenys, mm Technin apžira vis element, atlikt darb registravimas Rangovo darb žurnale iki nuo 101 iki b) kai apsauginio sluoksnio storis nuo 16 mm iki 20 mm imtinai ir konstrukcijos skersinio pjvio linijiniai išmatavimai mm: + 10 Technin apžira vis element, atlikt darb registravimas Rangovo darb žurnale iki ,- 3 nuo 101 iki , - 3 virš , - 3 c) kai apsauginio sluoksnio storis virš 20 mm ir konstrukcijos skersmuo pjvio linijiniai išmatavimai mm: Technin apžira vis element, atlikt darb registravimas Rangovo darb žurnale iki , - 5 nuo 101 iki , - 5 Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

44 nuo 201 iki , - 5 virš , - 5 BETONO MIŠINIO TRANSPORTAVIMAS IR PRISTATYMAS Transportuojant ir iškraunant betono mišin turi bti išvengta sluoksniavimosi, sudedamj medžiag praradimo ar užterštumo. statybos aikštel betono mišinys turi bti pristatomas su visa gamintojo informacija (važtarašiu) apie prekin betono mišin. Prekinio betono važtaraštyje turi bti: gamintojo pavadinimas ir adresas; važtarašio eils numeris; betono sumaišymo data ir laikas; transporto priemoni numeris; vartotojo pavadinimas; statybos aikštels pavadinimas ir adresas; betono stiprio klas; cemento pavadinimas ir stiprio klas; pried ir mikroužpild (jei jie yra) pavadinimas. 2.4 BETONAVIMO DARB VYKDYMAS Bendroji dalis Transportuojant betono mišiniai turi nesustingti, nesusisluoksniuoti, neprarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo. Didesniu atstumu mišinys turi bti vežamas automobilinmis betonmaišmis, kuriose jis nuolat maišomas. Rostverk, pamat sij betonavimas Rostverkai bei pamat sijos numatyti armuoti tinklais, atskirais armatriniais strypais arba erdviniais strypynais. Rostverkas turi bti betonuojamas ant 70 mm storio betoninio pasluoksnio. Pasluoksnis rengiamas ant 30 cm sutankinto vidutinio stambumo smlio sluoksnio. Betonuojant rostverk turi bti sudti erdviniai armatriniai strypynai kolon inkaravimui. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

45 Betono mišinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamosios konstrukcijos plote. Kad visa betonin konstrukcija bt vienalyt, k tik paruošt betono mišin reikia kloti ant ankstesnio sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradjo stingti. Betono mišinio sluoksnio storis turi bti ne didesnis kaip 1,25 giluminio vibratoriaus darbins dalies ilgio. Tankinant paviršiniais vibratoriais nearmuot konstrukcij betono sluoksnio storis turi bti ne didesnis kaip 250 mm, o su dviguba armatra mm. Po ilgesns darbo pertraukos toliau betonuoti konstrukcijas galima, kai anksiau supiltas betonas gyja ne mažesn kaip 1,5 MPa gniuždymo stiprum. Betono mišin galima tankinti plkimu, vibravimu ir vakuumavimu. Išbetonuot konstrukcij priežira Pradinje sukloto betono kietjimo stadijoje turi bti palaikomas tam tikras temperatros ir drgms režimas. Betonas, kad bt drgnas, periodiškai laistomas, vasar saugomas nuo sauls spinduli, o žiem - nuo šalio. Laistyti atviro betono paviršiaus negalima. Vasar betonas, pagamintas su paprastu portlandcemeniu, laistomas septynias paras. Kai oro temperatra aukštesn kaip 15 0 C, pirmsias tris paras dien betonas laistomas kas 3 h ir vien kart nakt, vliau - ne reiau kaip tris kartus per par. Išbetonuot konstrukcij galima pradti laistyti tik po 5-10 h. Kai paros oro vidutin temperatra yra 3 0 C ir žemesn, betono galima nelaistyti. Klojini numimo laikas priklauso nuo betono kietjimo greiio ir konstrukcijos paskirties. Klojini numimui Rangovas turi gauti Inžinieriaus leidim. Išbetonuot gelžbetonini ir betonini konstrukcij tikslumo klass turi atitikti reikalavimus, ir turi bti tokios pat kaip nurodyta skyriuje Betono pavirši klasifikacija. Betono darb vykdymas žiemos metu Žemiau išdstyti reikalavimai turi bti vykdomi, kai vidutin paros temperatra yra žemesn kaip 5 0 C ir minimali paros temperatra žemesn kaip 0 0 C. Darbai gali bti vykdomi suderinus su Inžinieriumi. Betonuojant spraustinius polius žiem, kol betonas pasieks 80 projektinio stiprumo, gržiniai turi bti uždengiami apšiltintais skydais ir dembliais taip, kad betonas neužšalt. Kai oro temperatra ne žemesn kaip -15C, pilamo betono temperatra turi bti ne žemesn kaip +10C, o kai oro temperatra žemesn nei -15C, betono temperatra turi bti ne žemesn kaip +15C (šaltas betonas gali bti naudojamas tik nearmuotiems pamatams betonuoti). Betono mišinio ruošimas vykdomas šildomuose betono mazguose, naudojant pašildyt vanden, atitirpintus ir pašildytus užpildus, užtikrinant pagaminto betono mišinio temperatr ne žemesn negu skaiiuojamoji. Leidžiama naudoti nešildytus užpildus, kurie neturi prišalusio ledo, sniego, bet tuomet betono maišymo trukm turi bti 25 % ilgesn negu vasar. Transportuojant turi bti numatytos priemons, kurios užtikrint betono mišinio temperatros pastovum. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

46 Pagrindas, ant kurio bus klojamas betono mišinys turi bti apsaugotas nuo užšalimo. Kai oro temperatra žemiau C, betonuojant tankiai armuotas konstrukcijas, kuri armatros diametras yra daugiau kaip 24 mm, reikia pašildyti metal iki pliusins temperatros. Baigiant betonuoti konstrukcijas reikia jas apšiltinti apdengiant termoizoliacinmis medžiagomis ar kitais bdais. Siekiant pagreitinti betono kietjim, betono mišinio gamybai gali bti naudojami cheminiai priedai, kurie turi bti aprobuoti Inžinieriaus. Jie turi nemažinti betono stiprumo. Taip pat gali bti naudojamas pakloto betono terminis apdirbimas (pašildymas). Turi bti tikrinami šie betono norminiai parametrai: stiprumas gniuždant, atsparumas šaliui, vandens nepralaidumas. Turi bti pastoviai tikrinama naudojam medžiag ir gamini kokyb, pašildyto vandens ir užpild temperatra, sili rengimo teisingumas, ang išdstymas, apsauginiai sluoksniai. Betono darb vykdymo žiemos metu reikalavimai pateikti lentelje 2.9 Betono darb vykdymo žiemos metu reikalavimai 11 Lentel Parametras Parametro dydis Kontrol 1. Monolitini konstrukcij stiprumas iki užšalimo: Matuojama neardaniais bdais a) betonui be pried: konstrukcijos, eksploatuojamos Ne mažiau 5 MPa pastato viduje; pamatai po rengimais, be dinamini apkrov; požemins konstrukcijos konstrukcijos, eksploatuojamos veikiant atmosferos krituliams, esant betono klasei: Ne mažiau % nuo projektuojamo stiprumo - C6/7,5-C8/ C12/15-C20/ C25/30 30 Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

47 b) betonui su cheminiais priedais Betono atšalimas iki temperatros, kuriai paskaiiuotas chemini pried kiekis, pasiekus ne mažiau 20 % projektinio stiprumo 2. Konstrukcijos apkrovimas skaiiuojamja apkrova leistinas po to, kai betonas pasiekia reikiam stiprum Ne mažiau 100 % projektinio 3. Vandens ir betono temperatra išimant iš maišykls, naudojant portlandcement iki 52,5 klass imtinai Vandens ne daugiau 70 0 C, mišinio ne daugiau 35 0 C Matuojama 2 kartus pamain, rašoma darb žurnale 4. Betono mišinio sukloto klojinius temperatra prieš išlaikym arba prieš termin apdirbim: - termoso metodu Pagal skaiiavimus bet ne žemiau 5 0 C - su cheminiais priedais Ne mažiau kaip 5 0 C daugiau negu užmaišyto betono užšalimo temperatra - su šiluminiu apdirbimu Ne žemesn 0 0 C 5. Betono, pagaminto iš portlandcemento, temperatra j išlaikant arba termiškai apdorojant Pagal skaiiavimus, bet ne aukšiau 80 0 C Termiškai apdorojant - kas 2 valandas temperatros klimo laikotarpyje arba pirm par. Per kitas tris paras ir be terminio apdorojimo - ne reiau 2 kart per pamain. Per kit išlaikymo laik - vien kart par Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

48 6. Temperatros paklimo greitis termiškai apdorojant beton: Matuojant kas 2 val., Rangovui fiksuojant darb žurnale 0 C/h konstrukcijoms su paviršiaus moduliu: ne daugiau: - iki nuo 5 iki virš silms Betono ataušimo greitis iki Matuojant, rašant darb žurnale terminio apdirbimo pabaigos, konstrukcijoms su paviršiaus moduliu - iki 4 Pagal skaiiavimus - nuo 5 iki 10 ne daugiau 5 0 C/h - virš 10 ne daugiau 10 0 C/h 8. Išorini betono sluoksni ir oro temperatr skirtumas, nuimant klojinius su armavimo koeficientu atitinkamai iki 1 %, iki 3 % ir Matuojant, rašant darb žurnale virš 3 % konstrukcijoms su paviršiaus moduliu - nuo 2 iki 5 Ne daugiau 20, 30, 40 0 C - virš 5 Ne daugiau 30, 40, 50 0 C Betono darb vykdymas kai oro temperatra virš C Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

49 Vykdant betono darbus, kai oro temperatra virš 25 0 C ir santykin oro drgm mažiau 50 % turi bti naudojami Inžinieriaus aprobuoti greitai kietjantys portlandcementai, kuri mark turi bti ne mažiau kaip 1,5 karto didesn negu projektin betono mark. Betonuojant konstrukcijas, kuri paviršiaus modulis yra virš 3, betono mišinio temperatra neturi viršyti C. Dl plastinio nusdimo betono paviršiuje atsiradus plyšiams, pakartotinas betono vibravimas leistinas ne vliau kaip 0,5-1 h po betono mišinio paklojimo. Šviežiai pakloto betono priežira turi bti pradta iš karto po betono mišinio paklojimo ir vykdoma iki tol, kol betonas pasieks 70 % projektinio stiprumo. Šviežiai paklotas mišinys pradiniame etape turi bti apsaugotas nuo vandens išgaravimo. Kai betono stiprumas pasiekia 0,5 MPa, tolesn priežira vykdoma užtikrinant betono paviršiaus drgnum, periodiškai purškiant vanden. Atvir kietjani betono pavirši laistymas vandeniu neleistinas. Tam, kad bt pagreitintas betono kietjimas išnaudojant sauls radiacij, beton reikia uždengti permatoma, bet drgmei nelaidžia medžiaga. Kietjant beton reikia apsaugoti nuo tiesiogini sauls spinduli uždengiant j, šilum izoliuojaniomis medžiagomis. Kontroliuojant darbus esant karštam orui, turi bti tikrinama: - betono mišinio slankumas ir standumas (prieš klojant ir po pagaminimo); - vandens, betono mišinio, oro temperatra; - betono stiprumas, nepralaidumas vandeniui, atsparumas šaliui. Sils Tiek kiek manoma betonas turi bti klojamas nuo pltimosi (deformacins) sils iki pltimosi sils, kad bt sumažintas darbo sili skaiius. Deformacins sils turi bti rengiamos taip ir tose vietose, kaip nurodyta bržiniuose. Prieš pradedant konkret betonavimo darb btina suderinti su Inžinieriumi deformacini ir btin darbo sili vietas ir j rengim. Betonavimas laikomas nepertraukiamu, jei bus daroma ne ilgesn kaip 1 ½ valandos pertrauka. Darbins sils turi bti parodytos konstrukcij betonavimo plane. Darbins sils turi bti daromos tik tose vietose, kurios nurodytos konstrukciniuose bržiniuose ir suderintos su Inžinieriumi. Deformacins ir sdimo sils turi bti rengiamos pagal konstrukciniuose bržiniuose pateiktas detales. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

50 2.6 SUKIETJUSIO BETONO SAVYBS Bendrieji nurodymai Sukietjusio betono kontroliuojamos savybs yra šios: stipris gniuždant, betono atsparumas šaliui ir turi bti ne mažesnis kaip nurodyta skyriuje Betono darbai kiekvienai betono ir gelžbetonio konstrukcijai. Stipris gniuždant Betono stipris gniuždant turi atitikti reikšmes nurodytas lentelje. Betono stiprio gniuždant klass Stipris gniuždant pagal LST 1330: Lentel Betono stiprio gniuždant klass Bandant cilindrus 150/300mm; fckc (N/mm²) Bandant kubus ( )mm; fckk (N/mm2) C 6/7,5 6 7,5 C 12/ C 25/ Betono stipris gniuždant turi bti nustatomas pagal LST EN :2003, LST EN :2003. Atsparumas šaliui Betonas pagal atsparum šaliui klasifikuojamas pagal LST EN 206-1:2002/A2:2005 lt. Atsparumas šaliui turi bti nustatomas pagal LST L : BETONO PAVIRŠIAI Bendrieji nurodymai Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

51 Šie reikalavimai taikomi visoms monolitinms betoninms ir gelžbetoninms konstrukcijoms. Form ir klojini paviršius turi bti tokios kokybs, kad užtikrint reikiam užbetonuotos konstrukcijos betono paviršiaus kategorij, armatros apsaug nuo korozijos, taip pat vienod betono atspalv. Kokybs faktoriai Betono pavirši kokybs faktoriai yra šie: klasifikuojami dubos, iškilimai, briaun nuskilimai atspalvio skirtingumai, nuokrypa nuo linijini matmen, nuokrypa nuo tiesialinijiškumo ir plokštumos, strižaini nuokrypa, pavirši statmenumo nuokrypa. Neklasifikuojami - trkimai, trapumas, dms ir atplaišos. Matavimo ranga Kokybs faktori matavimo ranga: plienin matavimo juosta, liniuots 300 ir 2000 mm ilgio, rmas 500 x 500 mm², padidinimo stiklas su matavimo skale, atspalvi skal arba švies atspindintis matuoklis. Klasifikacija Konstrukcij betono paviršiai turi atitikti skyriuje Betono darbai nurodytas kategorijas kiekvienai monolitinio gelžbetonio konstrukcijai. Betonini ir gelžbetonini konstrukcij betono paviršiai klasifikuojami kategorijas pagal betono pavirši lygi. (žir. lentel 2.12). Reikalavimai betono pavirši kategorijoms 13 Lentel Konstrukcijos betoninio paviršiaus kategorija dubos skersmuo arba didžiausias išmatavimas, mm Iškilimo aukštis arba dubos gylis, mm Betono briaunos nuskilimo gylis, matuojamos nuo konstrukcijos paviršiaus, mm Bendras betono nuskilim ilgis 1 m ilgio briaunoje, mm A A7 20 Nereglamentuojamas 20 Nereglamentuojamas Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

52 Neleistinos nesutankinto betono zonos visame išbetonuotos konstrukcijos paviršiuje. Neleistini betono paviršiaus plyšiai, išskyrus skersinius technologinius paviršinius trkimus, nurodytus atskiroms konstrukcijoms. Neleistinos riebalins ir rdži dms. Reikalavimai betonini ir gelžbetonini konstrukcij tikslumui 14 Lentel Konstrukcijos Tikslumo klass gaminiai Nuokrypa nuo linijini matmen, mm Nuokrypa nuo tiesialinijišku mo, mm Nuokrypa nuo plokštumos, mm strižaini nuokrypos, mm Nuokrypa nuo pavirši statmenumo, mm Pamat sijos ir rostverkai Konkreias kiekvienos betonins ir gelžbetonins konstrukcijos tikslumo klases, pagal kurias bus nustatomi kokybs faktoriai, Rangovas turi suderinti su Inžinieriumi, remiantis aukšiau pateikta lentele. 2.8 KOKYBS FAKTORI MATAVIMAS Išbetonuot konstrukcij kokybs faktori matavimas ir nustatymas turi bti vykdomas atitinkamai pagal tikslumo klases ( 1 lentel). 2.9 ESTAKAD (psij tilt) MONOLITINI ATRAM (TMA) STATYBA Statant TMA turi bti tikrinama: klojini, medžiag betono mišiniui, betono mišinio, mi-šinio gabenimo, klimo klojinius, tankinimo, klimo mechanizm ir tais atitiktis projekte nurodytiems, betonavimo technologija. Klojini forma ir matmenys turi atitikti statom TMA projektin form ir matmenis, nuokrypiai neviršyti leistinj, nurodyt 18-oje lentelje. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

53 TMA klojiniai gali bti stacionars, skydiniai ir slenkantieji. Klojinius gali atstoti suren-kamieji kontriniai blokai bei gelžbetonins apdailos plokšts Jeigu betonuojamos sudtingos formos atramos, pavyzdžiui ramtai, ant pamato gali bti rengiami stacionars mediniai klojiniai. Juos sudaro vertikaliai arba horizontaliai išdstytos nuo 30 mm iki 60 mm storio lentos ir jas laikantis medinis karkasas. Atstumas tarp karkaso taš išilgai lent nuo 70 cm ir 120 cm. Taš skerspjvio kraštin nuo 10 cm iki 16 cm; karkaso stat-ramsiai daromi iš rst arba taš. J skerspjvio matmuo nuo 16 cm iki 20 cm. Klojini priešpriešins sienos, kad perimt vibruojamo betono mišinio horizontalj slg, sujungiamos plie-ninmis templmis. Klojinio viduje iš taš arba plon rst rengiami laikini spyriai, kurie betonuo-jant palaipsniui išardomi. Jeigu statomos kelios panašios formos atramos, gali bti naudojami surenkamieji skydi-niai klojiniai. Dažniausiai naudojami mediniai skydai, reiau plieniniai bei aliumininiai, sudaryti iš 3 5 mm storio kampuoiais sustiprint lakšt. Gali bti naudojami stiklo plastiko ir kit polimeri-ni medžiag skydai. Jeigu statomos aukštos atramos, gali bti rengiami metaliniai slenkantieji klojiniai. Jie ypa tinka per vis aukšt pastovaus skerspjvio atramoms betonuoti. Klojiniai keliami aukštyn spe-cialiais sraigtiniais arba hidrauliniais domkratais, užmautais ant atramini stryp. Jie išdstomi ap-link atramos skerspjv kas 2 3 m. Klojiniai gali bti keliami ir kitokiais bdais, pavyzdžiui, ožiniu kranu. Kad bt lengviau klojinius kelti, skyd vidinis paviršius padengiamas 23 mm storio polie-tileno arba fluoroplasto lakštais, kurie sumažina trint. Kai atrama betonuojama slenkaniuosiuose klojiniuose, palaipsniui keliant juos aukštyn, reikia tikrinti, kad bt parinktas tinkamas greitis, kad atsidengiantis, šiek tiek spjs sukietti, be-tonas, išlaikyt klojiniuose gaut form. Vidutinis klojini klimo greitis gali bti apie 20 cm/val. Kad kietdamas betonas nepleišt, klojini apaioje, aplink atramos skerspjv turi bti rengta drkinamoji juosta. Pastatytus TMA klojinius turi apžirti komisija, sudaryta iš Rangovo atstov, technini prižirtoj, btinai, geodezininko. Jeigu klojini medžiagos ir konstrukcijos atitinka nurodytsias projekte, o montavimo nuokrypiai neviršija leistinj, komisija surašo primimo akt ir leidžia betonuoti atram arba dti armatr, jei atrama gelžbetonin. Sudting kontr arba iš daugybs element sudaryti inventoriniai klojiniai gali bti priimami tik atlikus kontrolin j surinkim. Jeigu TMA yra gelžbetonins, plieno ršys, gamini leistinieji nuokrypiai tikrinami pagal projekto reikalavimus. Betono mišiniams vartojami cementai, užpildai turi atitikti standart reikalavimus. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

54 Monolitini atram betono stiprumas ir atsparumas šaliui turi bti ne mažesni kaip nurodytieji projekte. Atram dalims, kurios yra agresyvioje aplinkoje, turi bti naudojami tankesni betonai su sulfatams atspariais cementais. Betono mišiniai gaminiai betono maišyklmis statybvietje arba atvežami iš stacionarios gamyklos. Atramoms betonuoti betono mišinys gali bti tiekiamas automobiliais savivariais, vago-netmis, baržomis, betono siurbliais ir kitokiais bdais, atsižvelgiant vietos slygas. Jeigu betono mišinys turi bti keliamas klojinius, gali bti naudojamos specialios talpos, kurios gali bti nukeliamos kranu nuo automobilio ir pakeliamos reikiam klojimo aukšt. Betono mišiniui pakelti tam tikr aukšt gali bti naudojami vairaus tipo kranai, kurie taip pat naudojami klojini, armatros ir kt. gamini kilnojimui, statant tiltus. Atram betona-vimui ups vagoje gali bti naudojami pldrieji kranai arba specials betono siurbliai. Siurbliais betono mišinys gali bti tiekiamas horizontaliai iki 300 m ir vertikaliai iki 40 m. Betono mišinys gali bti nuleidžiamas klojini vid ir išpilamas tiesiogiai betona-vimo vietoje. Jeigu tiesiogiai negalima išpilti, tai betono mišin reikia iškrauti tarpin, virš klojini esant bunker, iš kurio metaliniais vibrolatakais mišinys paskirstomas betonavimo vietas. Plote po vibrolataku paklojami mediniai arba metaliniai skydai, nuo kuri nukasamas ir sluoksniais išlygi-namas betono mišinys. Taip pat tikrinama, ar betono mišinio klojimo greitis yra toks, kad vibrato-riaus veikimo spindulys nesiekt apatinio susirišusio betono sluoksnio. Betonavimo darb metu turi bti tikrinama, kaip laikomasi 91.2 papunkio nurodym, ar užtikrinama, kad monolitini atram betonas bt vientisas ir tankus. Kiekvienas sluoksnis turi bti paklojamas, iki apaioje esanio sluoksnio betono mišinio rišimosi pradžios. Kad šie nurodymai bt vykdyti, visa atrama turi bti betonuojama be pertrauk. Atsiradus priverstinms pertraukoms, turi bti daromos darbo sils. Darbo sils turi bti taip padaromos, kad užtikrint ger anksiau pakloto betono sluoksnio sankibum su šviežiai betonuojamu kitu sluoksniu. Jeigu darbai buvo nutraukti, prieš pradedant betonuoti turi bti patikrinama, ar nuo darbo sils paviršiaus plieniniais šepeiais buvo pašalinta cemento plvel bei pneumatiniu plaktuku pa-šiurkštintas paviršius. Po to paviršius praplautas suspausto vandens iurkšle ir ar ant jo buvo užtep-tas cemento skiedinio 1,52,0 cm storio sluoksnis. Betonuoti turi bti pradedama tuoj pat, kol ce-mento skiedinys dar Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

55 nepradjo rištis. Patenkantis konstrukcijai pavojing pjvi ruož darbo sils paviršius gali bti sutepamas polimeriniais klijais, kad šviežiai klojamas betono mišinys geriau su-kibt su senu betonu. Kai betonavimo plotai nedideli, betono mišinys turi bti klojamas horizontaliais sluoks-niais per vis atramos plot. Sluoksni storis priklauso nuo naudojam vibratori tipo ir galingumo. Naudojant giluminius vibratorius, sluoksnio storis gali bti nuo 25 cm iki 40 cm storio, taiau ne-storesnis kaip 1,25 vibratoriaus darbins dalies ilgio; naudojant paviršinius vibratorius nuo 10 cm iki 20 cm Kai atramos skerspjvio plotas didesnis kaip 100 m2, taikomi 91.3 papunkio nurodymai. Suskirstant masyvi atram blokus, paprasiau betonuoti, be to, sumažinamas paviršiaus pleištumas. Cemento hidratacijos metu išsiskirianti šiluma kietjaniame betone gali sukelti šilu-minius tempimus ir betonas gali supleišti. Tikrinama, ar taikomos priemons, kad šiluminiai tem-piai neviršyt betono stiprio tempiant. Kad bt išvengta betono supleišjimo ties paviršiumi, turi bti stebimas temperatr skirtumas tarp gaminio centro ir paviršiaus. Jis turi bti mažesnis kaip 20 0C. Betonuojamo paviršiaus nuolydis neturi bti didesnis kaip 1:1,5, kad betono mišinys neišsi-sluoksniuot j klojant ir vibruojant. Turi bti tikrinama, ar taikomos priežiros priemons mažinanios betono paviršiaus sluoksni nuoslg ir pleištum jo kietjimo laikotarpiu. Atviri paviršiai turi bti saugomi nuo iš-dživimo. Jie turi bti dengiami brezentu, plvele, plaušinmis ir pan., o baigus betonuoti, ne mažiau kaip septynias paras drkinami vandeniu. Atram pleišjimas gali bti sumažinamas, taikant šias priemones: atram betonavimui nenaudoti aukštesni klasi betono arba didesnio cemento kiekio; pritaikyti surenkamas konstrukcijas; atram apdailos rengimui naudoti aukšto atsparumo gelžbetonines ir polimerbetonines plokštes; betono mišinio gamybai naudoti tobulesnes technologijas bei aukštos kokybs, gerai frak-cionuotus, plautus užpildus. Jeigu betono mišin (iki 20 % jo kiekio) dedami akmenys, tai toki akmen stiprumas ir atsparumas šaliui turi bti toks pat kaip stambij užpild. Akmen mažiausias matmuo 15 cm, didžiausias ne daugiau kaip 1/3 betonuojamos atramos matmens akmen djimo aukštyje. mi-šin dedami akmenys turi bti tolygiai išdstomi betonuojamame plote. Tarpai tarp akmen turi bti ne mažesni kaip 10 cm, o tarpas tarp j ir klojini ne mažesnis kaip 20 cm. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

56 Taupant cement, atramos vidus gali bti betonuojamas standesniu betono mišiniu, taiau jis turi bti kruopšiai sutankinamas, pridedama plastifikatori ir taikomos kitos priemons, suma-žinanios cemento kiek. Klojini numino terminas nustatomas, atsižvelgiant reikalaujam betono stiprum, nuimant klojinius. Mažiausias reikalaujamas laikanij konstrukcij stipris turi bti nustatytas skaiiavimais ir pateiktas projekte. Numus klojinius, atramas apžiri ir patikrina komisija, sudaryta iš Rangovo atstov, technini prižirtoj ir projekto rengj atstov. Jei atram forma ir matmenys atitinka nurodytus projekte, o esami nuokrypiai neviršija leistinj, nurodyt 18-oje lentelje (jeigu projekte nepateikti griežtesni reikalavimai), betono bandym rezultatai tenkina standart iš projekto reikalavimus, pri-ima jas ir surašo akt. Jeigu dl tam tikr priežasi atramos betonuojamos žiem, reikia patikrinti, kad darb atlikimo slygos bt suderintos su Užsakovu bei projekto rengjais. Betonuojant atramas žiem, kai paros vidutin temperatra žemesn už C, kietjantis betonas turi bti šildomas, kad prieš užšaldamas jis pasiekt ne mažiau kaip 70 %, projektinio stip-rio, o kintamojo vandens lygio zonoje esani atramos ruož betonas 100 % projektinio stiprio. Masyvios atramos, kuri paviršiaus modulis s=a/v 5, dažniausiai betonuojamos termoso bdu, ia: A atramos auštantysis paviršius, m 2 ; V atramos tris, m 3. Betonuojant termoso bdu, panaudojama sušildyto iki 15 0 C 45 0 C betono mišinio bei išskirianios cemento hidratacijos šiluma ir apšiltinti klojiniai. Šilto betono mišinio gamybai turi bti naudojami šildyti užpildai ir šildytas vanduo. Didžiausia leistinoji betono mišinio bei jo komponent temperatra priklauso nuo cemento ršies ir jo marks. Klojiniai gali bti apšiltinami, apkalant juos termoizoliacine medžiaga arba tarp tarp klojini dvigub sien pripildant pjuven, šlako ir pan. Apšiltint klojini konstrukcija turi bti parinkta, atsižvelgiant paviršiaus modul, ap-linkos bei betono mišinio temperatr ir elemento savybes. Kietjanio betono viršus turi bti už-dengiamas termoizoliacine medžiaga. Plonasiens atramos betonuojamos, sudarius šiltnamio slygas, t.y. atrama apgaubiama dviem sluoksniais brezento ir po juo rengiamas garinis arba elektrinis kaloriferis, kad tokiame šilt-namyje betonui kietti bt pakankamai drgms ir šilumos. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

57 Jeigu projekte numatyta atram apdaila, kuri kartu tarnaut kaip apsauga nuo ledo lyi ardomojo poveikio, ji gali bti rengiama, iš torkretinio betono, betonini, gelžbetonini ar gamtinio akmens blok. Jeigu apdaila daroma su klijuotomis silmis ir kabamuoju bdu, turi bti kontro-liuojama, vadovaujantis specialiais projekto nurodymais. Turi bti tikrinama, kad tik specializuotose monse bt gaminami blokai ir ruošiami specials apdailos akmenys (plytels), ir j matmenys atitikt projektinius. Turi bti tikrinama tiekiam apdailos gamini atramoms sukomplektavimas, matmen atitiktis projektui, ar yra pasai, kuriuose nurodytas stiprumas ir atsparumas šaliui, taip pat ar yra markiravimo žyms viršutinse gamini briaunose. Plyteli gerosios puss matmen nuokrypiai nuo projektini neturi bti didesni kaip ± 5 mm (tiek ilgis, tiek plotis). Leistinieji apdailos gamini storio nuokrypiai turi bti nurodyti projekte, skaitant gamini tvirtinimo atramos vid bd. Apdailos gamini gerosios puss nelygumai netu-ri bti didesni kaip 5 mm. Esant grubltajam paviršiui, iškilimai gamini briaunose arba juostose neturi bti aukštesni kaip 5 cm, dubimai ne gilesni kaip 5 mm. Gamini kraštini briaun plokš-tumos ir gamini klotai gali sudaryti paviršiaus nelygumus iki 2 mm. Turi bti tikrinama, kad pagal darbo bržinius apdailos gamini eil bt sumontuojama dar prieš betonuojant t sluoksn, kad gaminiai bt montuojami, pradedant nuo kampini arba kreivalinijini atramos dali. Sumontuoti apdailos gaminiai turi bti patikimai sutvirtinti, kad išlikt fiksuotoje padtyje per betonavimo laikotarp. Neužpildytos tarp blok (akmen) sils turi bti užkamšomos iki 30 mm gylio tokiomis medžiagomis, kad skiedinys neištekt. Prieš montavim nuo apdailos gamini turi bti nuplautas purvas ir dulks. Montuojant ir betonuojant gamini briau-nos ir kampai turi bti saugomi nuo sužalojim. Kai yra sumontuota eil iš blok ar akmen, turi bti patikrinami: viršutini briaun padties tikslumas atramos aši atžvilgiu; apdailos gamini pavirši sutaptis su projektiniu atramos paviršiumi; eils viršaus altitud, eils horizontalumas ir atitiktis nustatytam polinkiui; sili storis ir j perrišos. Apdailos gamini kiekvienos eils padties nuokrypis (nustatomas atramos aši atžvilgiu) nuo atramos projektins padties neturi viršyti ± 10 mm, esant gretim blok (akmen) poslinkiui ne didesniam kaip 2 mm. Taisyklingos formos blok (akmen), plokši sili storis turi bti nuo 6 mm iki 14 mm. Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

58 Atramos vidus turi bti betonuojamas sluoksniais iki sumontuotos apdailos gamini eils viršaus, paliekant šalia gamini gretutini šonini briaun vertikalias kiaurymes sili užpildymui skiediniu. Visos sils apdailos išorje turi bti išvalytos ir užpildytos skiediniu. Užpildant siles skiediniu, oro temperatra turi bti ne žemesn kaip C. Sili profilis turi bti nuo 510 mm gylio, gaubtas apdailos gamini briaun atžvilgiu. Betonuojant atramas, turi bti tikrinama, kad j galven paviršiuose bt rengiamos at-ramins aikštels guoliams, o atramini guoli pastatymo nuokrypiai neviršyt leistinj, nurodyt 32-oje lentelje. 15 lentel. Atramini guoli pastatymo leistinieji nuokrypiai Tikrinamieji dydžiai Atramini aikšteli paviršiaus altitudži skirtu-mas (vienos atramos) Pastatyt atramini guoli komplekto atramini pavirši altitudži skirtumas (skersai išilgins tilto ašies) Leistinieji nuokrypiai 5 mm 0,001 atstumo tarp santvar (sij) aši Lapas Lap Laida ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (psij tiltai ET-1,ET-2) _TS

59 Pastaba: atramini guoli aši padties nuokrypiai neturi viršyti perdangos (sij) išilgins ašies ir atramini sij (atramini mazg) aši nurodytuosius nuokrypius. Turi bti tikrinama, kad atram galven paviršius ir šulinlius inkarams (iki cemento ir smlio skiedinio paklojimo) bt kruopšiai paruošti, t.y.: paviršiai švars, nuplauti, riebal dms iškapotos. Tik ant švaraus ir suspausto oro srove prapsto paviršiaus bt klojamas cementinis pasluoksnis. Turi bti tikrinama guoli pastatymo atitiktis projektui. Plieniniai ir kombinuotieji atraminiai guoliai turi bti pastatomi ant 1,0 2,5 cm cemento ir smlio skiedinio sluoksnio arba ant epoksidini derv pagrindu paruošto skiedinio. Sluoksniuotieji guminiai atraminiai guoliai gali bti pastatomi tiesiog ant atramos galvenos paviršiaus, jeigu jo nuolydis ne daugiau kaip 0,001 skiriasi nuo projektinio dydžio, o vie-tiniai nelygumai neviršija 1 mm, arba ant 1,0 cm storio standaus cemento ir smlio skiedinio sluoks-nio. Guminiai (nearmuoti juostiniai) atraminiai guoliai turi bti pastatomi ant standaus cemento ir smlio skiedinio, armuoto tinkleliu (pagal specialius projekto nurodymus). Skiedinio mark visais atvejais turi bti ne žemesn už atram galven betono klas. Turi bti patikrinama, kad j metaliniai besitrinantys ir riedjimo paviršiai, prieš pastatant guolius, bt kruopšiai išvalyti ir trinti grafitu arba disulfido-molibdeno tepalu. Kai dedami paslankieji plieniniai atraminiai guoliai turi bti atsižvelgiama oro tempera-tr j padjimo metu, taip pat perdangos betono susitraukim ir valkšnum. Šiuos guolius pasta-ius, turi bti padaromi ržiai, žymintys pradin balansyr padt, bei žym, nurodanti temperatr perdangos rengimo metu. Jeigu atraminiai guoliai rengti pagal projekto reikalavimus, o nuokrypiai neviršija leistinj, nurodyt 32-oje lentelje (jeigu projekte nenurodyta kitaip), leidžiama atremti perdangas, apie tai padarant raš Statybos darb žurnale. TS 03 METALO DARBAI A. ESTAKAD (psij tilt) PLIENINS KONSTRUKCIJOS rengiant estakad (psij tilt) plienines konstrukcijas, turi bti kontroliuojami šie darbai: plienini konstrukcij gamyba; klimo mechanizm pastatymas bei prietais rengimas; ENERO-44 (2017)-TP-II-01-SK -TS Lapas Lap Laida

60 konstrukcij montavimas ir sujungimai pagal projekto nurodymus; sumontuotos plienins perdangos dažymas. Gaminant plienines konstrukcijas, turi bti kontroliuojamas plieno ruošini apdorojimas (tiekiam plienini detali ir konstrukcij element nuokrypiai nurodyti 16-oje, 17-oje lentelse). Karštai ar šaltai valcuoti plieno ruošiniai konstrukcijoms gaminti gali bti kreivi, lenkti ar išsilankst, todl jie turi bti išlyginami.tai turi bti daroma, atsižvelgiant plieno mark, ruošinio matmenis bei linki dyd. Nekaitintas ruošinys gali bti lyginamas vien ar daug kart lenkiant ar tempiant arba j galima lyginti, pakaitinus vis ar kai kurias jo vietas. Turi bti tikrinama, kad plieno ruošiniai, iš kuri gaminamos laikaniosios konstrukcijos, bt tiess. Toki konstrukcij element leistinieji išlinkiai (juos sumontavus) nurodyti 36-oje lentelje. Nuo išlygint ruošini turi bti nuvalomos valcavimo priedegos, rdys, riebalins dms, j paviršiaus metalas tuoj pat konservuojamas (gruntuojamas, džiovinamas, metalizuoja-mas). Po to ruošiniai gali bti pjaustomi ir iš j gaminamos detals. Turi bti tikrinama, kad bt naudojamos tokios konservuojanios medžiagos, kurios gerai sukibt su ruošini metalu, apsauginiais dažais ir, gaminant konstrukcijas, saugot ruošini paviršiaus metal nuo korozijos. Be to, naudojant šias medžiagas, turi bti užtikrintos visos kitos technologins operacijos (ruošini pjaustymas, suvirinimas ir t.t.). Konservuojani medžiag trinties koeficientas turi bti ne mažesnis kaip 0,5, kad konstrukcijas montuojant bt galima naudoti stipriuosius varžtus ir pan. Plieno ruošini apdorojimas (lyginimas, valymas, gruntavimas, džiovinimas, metalizavimas) turi sudaryti vientis technologin proces. Plienins detals turi bti gaminamos pagal bržinius specializuotose gamyklose. Detals gali bti pjaustomos dujiniu arba mechaniniu bdu. Jeigu gaminamos pavie-ns detals, j kontrai žymimi ant plieninio lakšto, jei gaminama daug detali, naudojami šablonai, programins tikslaus žymjimo stakls, taikomas fotoprojekcinis žymjimas arba kiti tiksls bei greiti bdai. Išpjaut iš mažai legiruot, skaitant ir terminiu bdu sukietint anglini plien, detali, kurios nebus virinamos arba nevirinamos per vis stor, šonai turi bti mechaniniu bdu (dro-žiant, frezuojant, šlifuojant) apdorojami, kad bt sumažintas šon ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

61 šiurkštumas. Mechaniniu bdu apdorojama ne mažesniu kaip 2 mm gyliu, kad ant detali šon nepasilikt neleistin nelygum, taip pat trki ir plyši. Anglinio plieno detali, išpjaut naudojant deguon, šonai turi bti taip nulyginami, kad nepasilikt aukštesni už 1 mm nelygum. Kitokiais bdais išplaut detali, kurios nebus virinamos arba nevirinamos per vis stor, šoniniuose paviršiuose neturi bti aukštesni už 0,3 mm nelygum. Žirklmis iškirpt detali šonuose neturi bti nelygum ir šerpet, aukštesni už 0,3 mm bei trki. Konstrukcijos gali bti surenkamos, jungiant jas stipriaisiais varžtais, kniedijant ir suvirinant. tai; Jungi stipriaisiais varžtais, kniedijant ir suvirinant kokybs kontrol nurodyta lentelje. Plienini tilt konstrukcijos dažniausiai surenkamos, jas suvirinant. Suvirintose konstrukcijose atsiranda šios technologins ypatybs: terminio poveikio zonoje pakinta plieno savybs; lieka suvirinimo tempiai ir deformacijos. Atsižvelgiant šias ypatybes, turi bti tikrinama, kad bt numatyta atitinkama surinkimo ir suvirinimo tvarka, deformacij mažinimo ir j ištaisymo metodai, suvirinimo technologi-ja ir t. t. Konstrukcij surinkimo technologija gali bti tokia: surenkama visa konstrukcija, o po to ji suvirinama; surenkami ir suvirinami tik kai kurie konstrukcijos elementai, o po to prijungiami kiti elemen- surenkami ir suvirinami pavieniai mazgai, o paskui jie sujungiami. Atsižvelgiant vienod konstrukcij skaii ir j pobd, surinkimui galima taikyti šiuos bdus: pagal žymjim; pagal pirmj gamin šablon; surinktuvuose; specialiuose renginiuose; srautinse linijose. Deformacijoms suvirinimo metu išvengti arba jas sumažinti, gali bti naudojamos tokios priemons: a) konstrukcins: daromos mažiausio storio, taiau pakankamo stiprio sils; ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

62 projektuojamos simetrins sils elemento neutraliosios ašies atžvilgiu; daromos papildomos briaunos ir pan; technologins: taikomas atitinkamas suvirinimo režimas; tuo paiu metu simetrins sils virinamos dviem automatais; elementas iš anksto išlenkiamas priešinga kryptimi; standžiai tvirtinama suvirinamoji konstrukcija; suvirinama nutrauktinmis silmis ir pan. Taikant bet kokias priemones deformacij išvengti nepavyksta, ir suvirinamos konstrukcijos vis tiek deformuojasi. Todl surinktos konstrukcijos visada turi bti lyginamos. Jos, kaip ir plienas, lyginamos taikant mechanin, termin ir termomechanin bdus. Konstrukcijas surenkant (suvirinant), turi bti tikrinamos medžiagos, technologiniai ren-giniai ir rankiai, darbinink kvalifikacija, technologins operacijos ir pagaminta konstrukcija, jos parametr nuokrypiai. Ypa rpestingai turi bti tikrinama plieno marki atitiktis, suvirinimo sili kokyb. Kai kurie darbai, susij su konstrukcij paskirtimi, sandr ypatybmis, konstrukcij mase ir panašiai, atliekami skirtingai. Konstrukcij surinkimo aikštelje paruošta perdanga, atsižvelgiant atstum ir gabenimo priemones iki atram, gali bti pristatoma vairiai: pvz. keliama kranais Dažnai perdangos ant atram gali bti uždedamos vienu arba dviem kranais. Turi bti kontroliuojama, kad montuojant plienini konstrukcij elementus, nebt daromos nenurodytos projekte papildomos suvirinimo sils arba sankabos. Konstrukcijose, kurios jungiamos stipriaisiais varžtais, kaiši ir varžt skaiius nustatomas taip: surenkant ant ištisini pastoli ne mažiau kaip 20 % vis skyli; taikant kabamj (pusiau kabamj) bd pagal projekto nuorodas, taiau visuomet ne mažiau kaip 20 % vis skyli. Be to vertinamas kaiši ir tempt projektine jga varžt ben-dras darbas. Stipriaisiais varžtais jungiamose konstrukcijose kaiši, reikaling skylms sutapdinti, turi bti ne mažiau kaip 10 % vis jungties skyli ir visada ne mažiau kaip du, statant juos didžiausiu atstumu vien nuo kito. Konstrukcijose, kurios jungiamos kniedmis, kaiši ir varžt skaiius nustatomas taip: ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

63 montuojant nuo ištisini pastoli ne mažiau kaip 33 % nuo vis jungties skyli, skaitant 1/3 surenkamj varžt; Turi bti tikrinama, kad iki kol nesustatyti visi reikalingi jungties kaišiai ir varžtai, pastatytas projektin padt plieninis elementas nebt atkabinamas nuo krano kablio, ir kad kra-nas šioje darb stadijoje nebt perkeliamas ant surinktos sekcijos (plokšts). Montuojant stipriaisiais varžtais jungiamas konstrukcijas, joms surinkti taip pat gali bti naudojami stiprieji varžtai. Techniniai prižirtojai tikrina, ar laikomasi tilt plienini konstrukcij primimo ir montavimo tvarkos. Jeigu projekte nra speciali nurodym, tilt plienins konstrukcijos turi bti priimamos ir montuojamos, laikantis projekto arba ši ST nurodym. Plienins konstrukcijos turt bti gaminamos specializuotose monse. Turi bti patikrinama, ar visos plienins konstrukcijos turi sertifikatus, kad tiekiam detali, konstrukcij element nuokrypiai nuo projektins geometrins formos ir projektini linijini matmen neviršyt leistinj, nurodyt 20-oje, 21-oje lentelse, jeigu projekte nenurodyti griežtesni reikalavimai. Pagamintos plienins konstrukcijos turi bti suženklintos (markiruotos) pagal projekto bržinius. 16 lentel. Leistinieji tiekiam plienini detali, konstrukcij element nuokrypiai nuo projektins geometrins formos Tikrinamieji dydžiai Leistinieji nuokrypiai Surenkamj detali iškrypiai: 1) tarpas tarp lakštini detali ir plienins 1 m ilgio liniuots briaunos montažini jungi zonoje Elemento ašies linkis: 1 mm 2) važiuojamosios dalies pagrindini santvar 1/1000 elemento ilgio 1) arba jo išsikreivinusios ir sij elementai dalies, taiau ne daugiau kaip 10 mm 1/750 elemento ilgio arba jo išsikreivinusios 3) ryši elementai dalies, taiau ne daugiau kaip 15 mm Tjinio ir dvitjinio profilio element iškrypos ir perlinkiai(: 4) lentyn iškrypa (sandrose ir prijungimuose ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS 0,005b Lapas Lap Laida

64 5) lentyn perlinkis (sandrose ir prijungimose ) 6) iškrypa ir perlinkis sujungimo vietose su kitais elementais, mazguose, sandrose, sij prijungimo ir atrmimo atramines dalis vietose 7) standumo briaun iškrypa ir perlinkis prijungimo prie sij juost vietose 8) iškrypos ir perlinkiai prie juost, kurias remiasi tilto ilginiai 9) iškrypos ir perlinkiai prie juost, sujungiam su gelžbetonine plokšte, kai nra dtini detali 0,005b 0,005b, taiau ne daugiau kaip 1 mm 0,01b 0,01b, taiau juostos briaun lygi skirtumas viename pjvyje neturi viršyti 3 mm 10) iškrypos ir perlinkiai kitose vietose Element susisukimas: 11) perdang element sskio (vijinio) deformacija Dvitjinio ir H pavidalo element pjvi nesimetriškumas: sienuts ašies nuokrypis nuo lentynos ašies montažinio sujungimo zonoje, kai perdengiamos visos pjvio dalys: 12) kai montažins skyls lentynos ašyje gržiamos centruojanat surinktuvais 13) kai montažins skyls lentynoje pagal sienuts aš gržiamos centruojant surinktuvais 14) tik lentyn perdengimams 15) kai pagrindini sij, apipavidalinam gamykloje, skyls iki projektinio skersmens praplatinamos gržimu 0,01b 0,01b, taiau žemutinse vientisini sij juostose, kai juostos platesns už 300 mm, juostos briaun nuokrypis virš nuo projektins padties neturi viršyti 3 mm 1 mm/1 m elemento ilgio, taiau ne daugiau kaip 10 mm 2 mm 0,015B, taiau ne daugiau kaip 5 mm 0,015B, taiau ne daugiau kaip 5 mm 0,015B, taiau ne daugiau kaip 5 mm ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

65 16 lentels pabaiga Tikrinamieji dydžiai 16) kitose vietose Džini element rombiškumas: džini element skerspjvio strižaini ilgio skirtumas: 17) montažinio sujungimo zonoje 18) kai nra horizontali antdkl ir mazgo lakšt 19) kitose vietose Leistinieji nuokrypiai 0,015B 4 mm 6 mm 12 mm 1) Kai montažins sandros yra mazg išorje, nurodytos tolerancijos turi užtikrinti vis elemento tarp mazg ilg, kuris patikrinamas atlikus bendr arba kontrolin perdangos surinkim 17 lentel. Tiekiam plienini detali ir konstrukcij element nuokrypiai nuo projektini linijini matmen Tikrinamieji dydžiai Ilgio nuokrypiai: Leistinieji nuokrypiai 1) kniedini, kniedini-virintini, varžtinivirintini perdang 1) juostose nuopjov (atstumo nuo kraštins montavimo skyls iki elemento pabaigos) 2) važiuojamosios dalies kniedini, kniedinivirintini, varžtini-virintini perdang sij 3) virintini perdang element, einani riboto ilgio uždar kontr (važiuojamosios dalies sijos, spyriai, juostos ir pan.) Aukšio arba ploio nuokrypiai: 0 mm; 0 mm; 0 mm; 4 mm 2 mm 4 mm kniedini, kniedini-virintini, varžtini- virintini perdang 2) juost ir groteli element gabaritini ploio matmen: 4) mazg ir sandr zonose 0 mm; 2 mm 3) 5) kituose ruožuose 4 mm kniedini, kniedini-virintini, varžtini- virintini perdang juost ir groteli element gabaritini aukšio matmen: ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

66 17 lentels pabaiga Tikrinamieji dydžiai 6) mazg ir sandr zonose, perdengiant tik vertikalius lakšt skerspjvius 7) kituose ruožuose 8) kniedini, kniedini-virintini, varžtinivirintini perdang juost element gabaritini aukšio matmen mazg ir sandr zonose, perdengiant vertikalius ir horizontalius lakšt skerspjvius Leistinieji nuokrypiai 0 mm; 2 mm 4 mm 2 mm gabaritini matmen aukšio nuokrypiai: 9) kniedini, kniedini-virintini, varžtinivirintini perdang važiuojamosios dalies sij sujungimuose, esant užlaidoms viršuje ir apa- ioje 10) virintini perdang važiuojamosios dalies sij ir pagrindini santvar kniedini, kniedini-virintini, varžtinivirintini perdang pagrindini santvar sij gabaritiniai aukšio matmenys: 11) sandr ir mazg zonose mm mm mm 4) 12) vis sij sandr ir mazg zonos išorje 4 mm 1) Neturi viršyti 8 mm, skaitant perdang elementams nurodyt sandros tarp tolerancij (tiek t projekte, tiek papildom), jeigu projekte nra speciali nurodym dl tarp dydžio. 2) Kniedini, kniedini-virintini, varžtini-virintini perdang džinio profilio juost ir groteli mentams šiame punkte nurodyti leistinieji nuokrypiai vidurinje skerspjvio dalyje (pagal aukšt) padidinami 1 mm. 3) Tuo atveju, kai elementas apima mazgo lakštus, leistinieji nuokrypiai 0 mm; + 2 mm. 4) Be to, sijos sienui sandr antdkluose skyls gržiamos tokiu bdu, kad kiekvienoje iš juost sandros pakopls aukštis neviršyt 2 mm. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

67 B. ESTAKADOS (PSIJ TILTO) PERDANGOS PRESUOTOS GROTELS. Esatakados (psij tilto) perdangos presuotos plieninis grotels turi bti cinkuotos, Cinko danga turi atitikti EN ISO 1461 reikalavimus. Presuotos cinkuotos grotels gaminamos /30 2 S235JR (ilgis plotis akuts/laikanti juosta) tipo bržiniuose nurodyto ploio ir ilgio. Grotels parenkamos pagal laikomj charakteristin apkrov ne mažiau kaip 5,0 kpa. Grotels montuojamos su 2 5 mm tarpais ant skersini sij. Tvirtinimams naudojami tiekjo silomi tvirtinimo elementai, kurie taip pat turi bti cinkuoti. Groteli tvirtinimo bdai: ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

68 C. BENDROJI DALIS (1) APSAUGA NUO KOROZIJOS Dažymas Turi bti atliekamas dažymas antikoroziniais dažais. Antikorozin metalini pavirši padengimo danga turi bti ilgaamž, atspari drgmei, klimatiniams, cheminiams bei mechaniniams poveikiams, turi sudaryti ištisin dang, kurioje neturi bti trkim, psleli, nutekjim. Danga turi bti gerai sukibusi su pagrindu. Dangos patvarumas turi bti aukštas - pagal LST EN ISO daugiau kaip 15 met. Turi bti laikomasi tokio paruošimo ir dažymo nuoseklumo: - nuriebinimas; - rdži valymas mechaniškai, tirpikliais ir cheminiu bdu. Paviršiaus paruošimo laipsnis - Sa 2 1/2 pagal LST EN ISO :1998 A pried; - grunto sluoksnis, užneštas gamykloje tuoj po valymo; - du apdailiniai emalini daž sluoksniai, užnešti gamykloje po gruntavimo, jie turi bti suderinti su kitomis dangomis. - minimalus vis sluoksni storis kartu turi bti ne mažesnis nei 180 m. - spalva turi bti tokia kaip nurodyta architektrinje projekto dalyje. Dažymas turi bti atliekamas purškimu aukštu slgiu. Teptuku gali bti atliekamas tik atskir viet pataisymas. Dažymas teptuku atliekamas taip, kad dengiamajame sluoksnyje nesimatyt teptuko žymi. Statybos metu pažeistos vietos turi bti nuvalomos, gruntuojamos ir perdažomos. Tam konstrukcij gamintojas turi pateikti reikiam kiek atitinkam daž (ne mažiau kaip po 5% vis tip daž). Kai konstrukcij sujungimas atliekamas aikštelje, virinimo pdsakai ir daž apgadinimas turi bti gerai nušlifuojami ir iš karto gruntuojami. Plieno elementai ir konstrukcijos, kurios bus uždengiamos ir kuri negals pasiekti dažymo Rangovas, prieš jas uždengiant turi bti nudažomos antikoroziniais dažais. Alternatyviai gali bti naudojamos kitokios metalo dažymo sistemos prieš tai suderinus tai su Inžinieriumi. PRIEŠGAISRIN APSAUGA ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

69 Laikani konstrukcij ugniaastparumas turi atitikti Lietuvos norm gaisrin sauga.. Todl ten kur tai reikalinga pagal norminius reikalavimus, metalins konstrukcijos turi bti apsaugotos priemonmis, padidinaniomis j ugniaatsparum iki reikiamo dydžio. Ugniaatsparumo didinimui gali bti naudojamas: -dažymas ugniaatspariais dažais: -konstrukcijos aptaisymas izoliaciniais sluoksniais; -kitos valstybins priežiros institucij pripažstamos priemons. Naudojamos apsaugos priemons tiri bti aprobuotos ir sertifikuotos Lietuvos kompetenting institucij. Dažymo sistema (dangos sluoksniai) turi bti parenkami pagal konstrukcij reikiam ugniaatsparum. 3.2 KOKYBS KONTROL Rangovas privalo nurodyti medžiag kilm ir privalo pateikti reikaling sertifikat apie nurodyt kokyb. Visas plienas turi bti naujas, nenaudotas ir neturintis jokio broko, tokio kaip taškin korozija, nuodegos, rdys, pažeidimai ar kiti defektai. 3.3 KONSTRUKCINS MEDŽIAGOS Konstrukciniai plieno gaminiai Naudojamas plienas turi atitikti LST EN reikalavimus. Turi bti naudojamos tokios plieno klass: S275 - sijoms, ryšiams, antraeiliams elementams; Gali bti naudojami ne blogesni charakteristik plienas ir plieno profiliai pagal LST EN Al :1998 ar kitas Euronormas. Laikanioms konstrukcijoms turi bti naudojami gamykliniai profiliai, lakštai ir juostos iš anglini konstrukcij plien. Paprastj anglini plien chemin sudtis: Slyginis plieno pavadinim as Element kiekis, % C Mn Si S P Cr Ni Cu Ne daugiau ribose S235 0,22 0,6 0,05 0,05 0,04 0,3 0,3 0,3 S245 0,22 0,65 0,05-0,15 0,05 0,04 0,3 0,3 0,3 ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

70 S255 0,22 0,65 0,15-0,30 0,05 0,04 0,3 0,3 0,3 Pastaba: C - statybinis plienas, skaitmenys - plieno slygin takumo riba MPa. Paprastj anglini plien chemins sudties leistini nuokrypiai: Elementai Valcuoto plieno ruošiniuose leistinos ribins nuokrypos, % Verdanio stingimo plieno Pusiau ramaus ir ramaus stingimo pliene Anglis -0,03-0,02 Manganas +0,05-0,04 +0,05-0,03 Silicis - +0,03-0,02 Fosforas +0,006 +0,005 Siera +0,006 +0,005 Naudojam paprastj anglini konstrukcij plien mechanins savybs turi bti ne blogesns negu pateiktos lentelje. Paprastj anglini konstrukcini plien stambi kaltini ruošini mechanins savybs: Kietumas nustatomas Brinelio metodu. Maksimalus kaltinio ruošinio skersmuo, mm Kaltinio ruošinio terminis apdirbimas Mechanins savybs Stiprumo riba, MPa Santykinis ištisimas % Santykinio skerspjvio susitraukimas % Kietumas HB 200 Normalizavimas Paprastj anglini konstrukcij plien mechanins savybs: Slyginis plieno Takumo riba MPa Stiprumo riba MPa Tamprumo modulis MPa pavadinimas S ,06x10 5 S ,06x10 5 ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

71 S ,06x10 5 S ,10x105 Plienas suvirinimo vielai ir elektrodams Suvirinimo sils metalas turi bti ne blogesni fizini-mechanini savybi už suvirint pagrindin metal. Anglies kiekis c<0,25-0,19% (kad suvirinimo silje plienas neužsigrdint ir likt plastiškas). Vertikali pavirši horizontali ir pakabinam sili suvirinimas atliekamas (esant trumpam lankui) elektrodais, kuri skersmuo ne daugiau 4 mm. Suvirinimo darbai atliekami pagal Rangovo paruošt ir suderint su Technins priežiros vadovu technologij. Anglini ir mažai legiruot plienini suvirint konstrukcij su laikinu stiprumu nutraukimui iki 500 MPa naudojant E42 tipo elektrodus, charakteristikos: Elektrodo tipas Sils metalo stiprumas Išlydyto metalo sudtis % Laikinas stiprumas nutraukimui MPa Santykinis pailgjimas % Smginis tsumas kgm/cm 2 Suvirinto sujungimo Siera atlikto elektrodais mažesnio laikinas kaip 3 mm sulenkimo stiprumas kampas nutrauki- (laips- Fosforas E ,04 0,045 Elektrodai gali bti ir kit tip su analogiškomis charakteristikomis. 3.4 SUVIRINTI SUJUNGIMAI Konstrukciniams plieno gaminiams silomos viso gylio sils, išskyrus antrines. Suvirinimo metalo takumo riba, atsparumas tempimui, trkimo deformacija turi bti didesni už suvirinimo sujungimus veikiani poveiki reikšmes ir, nesant specialaus nurodymo, turi bti bent jau pagal mark S235. Suvirinti sujungimai turi nepakeisti savo savybi esant temperatrai t=-30 C. 3.5 METALINI KONSTRUKCU GAMYBA Konstrukciniai metaliniai gaminiai turi bti pagaminti gamykloje, kuri Užsakovo apžirta bei aprobuota prieš Rangovui pateikiant savo užsakym. Kiauryms ir kitos detals sujungimui statybos aikštelje turi bti tikslios ir patikrintos gamykloje taip, kad bt užtikrinamas tinkamas j sutapimas be papildomo koregavimo. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

72 Kiauryms turi bti išgržtos, o ne iškirstos. Metalo profiliai ir suvirinimo medžiagos naudojamos konstrukcij gamybai turi bti sertifikuotos. Konstrukcijos turi bti pagamintos pagal parengtus darbo bržinius. 3.6 Suvirinimas Konstrukcinio plieno gamini suvirinimo darbai turi bti atlikti gamykloje pagal ia pateiktus reikalavimus. Statybos aikštelje suvirinimu galima atlikti tik pastat konstrukcij jungim, kiekvien atvej prieš tai suderinus su Inžinieriumi. Visas suvirinimas turi bti atliekamas taip, kad bt garantuota, jog nra joki sujungiam dali deformacij. Suvirinimo vietos, kuriose aptikta kiaurymi, virinto šlako, perkaitinimo ar nepakankamo sulydymo, turi bti pašalintos išdrožimu, šlifavimu, išpjovimu ir pan. nepažeidžiant kito suvirinto metalo, ir po to tas vietas reikia pervirinti. Prieš suvirinim kiekviena virinama detal turi bti gerai nuvalyta ir visokie nešvarumai, šlakas, rdys, tepalas, dažai bei kitos pašalins medžiagos turi bti pašalintos. Rangovas turi paskirti suvirinimo inžinieri, kuris turt atitinkam žini ir patirties plieno konstrukcij ir suvirinimo srityse. Suvirinimas turi bti atliekamas naudojant procedras ir toki darbo sek, kad bt minimizuoti liekamieji tempimai. Suvirintoj kvalifikacija Suvirintojai privalo bti išlaik kvalifikacinius egzaminus 12 mnesi laikotarpyje. Jei Inžinierius reikalauja, Rangovas privalo pateikti bet kurio suvirintojo, kurio kvalifikacija abejojama, suvirinimo bandinius. Suvirinim bandymas Inžinierius gali pareikalauti iš Rangovo paruošti ir išbandyti kiekvieno suvirinimo tipo bandinius. Bandiniai turi bti paruošti naudojant storiausi šiame projekte esani plokšt ir su šiam darbui pasilytais ranga bei suvirintojais. Bandinius turi išbandyti nepriklausoma bandym laboratorija. Bandiniai turi bti prieinami apžirai ir jos sprendimas apie suvirinimo standart bei kokyb turi bti galutinis. Po plieno gaminio pagaminimo Inžinierius gali pareikalauti bet kurias suvirinim sudrimu ir užpildant sil vietas ištirti priimtu neardaniu tikrinimo bdu. Tikrinimo vietas turi parinkti Inžinierius, irjos turi bti išbandytos jam dalyvaujant. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

73 Suvirinimo tikrinim apimtis Suvirinimai sudrimu bei užpildant siles tikrinami neardaniu bdu taip: - vizualinis apžirjimas, - prasiskverbimo (sandarumo) bandymas, - ultragarsinis tikrinimas. Suvirinimo defektai ir j pašalinimo bdai Suvirinimo defektai: a) grioveliai, viršijantys 0,5 mm, kai virinam lakšt storis iki 10 mm ir grioveliai, viršijantys 1 mm, kai lakšt storis virš 10 mm; šie grioveliai suvirinimo silse metale atsiranda neteisingai manipuliuojant elektrodu arba esant per didelei suvirinimo srovei; b) poros sils paviršiuje; c) nepilnai suvirinti paviršiai. Poros, plyšiai neprivirinimai ir kt. defektai pašalinami juos iškertant, sils virinamos iš naujo. Konstrukcijas virinti tik po surinkimo tikslumo patikrinimo. Suvirinimo sili skerspjvi nuokrypiai neturi viršyti dydži nurodyt LST EN , LST EN ISO 5817, LST EN Visos suvirinimo sils turi bti patikrintos vizualiai, patikrintos sili formos ir dydžiai. Suvirinant rankiniu ar mechanizuotu bdu ultragarsu turi bti patikrinta 5% suvirinimo sili kiekio, virinant automatiniu bdu 2 % vis sili. 3.7 SURINKIMAS IR PASTATYMAS Bendroji dalis Pagaminimas turi bti atliktas taip, kad bt patenkinti žemiau pateikti reikalavimai ir kad bt užtikrintas lengvas surinkimas bei pastatymas. Sujungimai vietoje turi bti atlikti pagal bržinius. Rangovas turi pateikti laikinas atotampas ir statybines atramas, reikalingas užtikrinti konstrukcijos stabilum vis laik. Visos atotampos ir atramos, naudojamos konstrukcijos statybos metu, turi likti iki darb pabaigos, ir turi bti nuimtos tik vliau, kai stabilumas užtikrintas pastoviais tvirtinimo mazgais, ir suderinus su Užsakovu. Jei dl koki nors priežasi Rangovas nori palikti kok nors sujungim laikinai neužbaigt, jis pirmiausiai turi gauti Inžinieriaus aprobavim. Jei Inžinierius reikalauja, turi bti atliktas bandomasis surinkimas ir apžirjimas. Metalini element sandliavimas ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

74 statybos aikštel atvežti metaliniai gaminiai ir elementai turi bti markiruoti. Kitu atveju turi bti markiruojami vietoje arba gržinami gamintojui. Metalins konstrukcijos ir profiliai sandliuojami neapšildomuose uždaruose sandliuose ar pastogse. Sandliuojant pastogse, rengti aikštels nuolyd vandens nutekjimui. Metalines konstrukcijas pakelti nuo grunto ar grind ne mažiau 0,2 m. Skirting marki ir profili metalo gaminiai sandliuojami atskirai. Metalo konstrukcijas sandliuoti ant medini ar metalini padkl ir intarp. Rietuvje intarpai turi bti dedami vienas virš kito. Element apžirai bei j stropavimui tarp rietuvi turi bti palikti 1,2 metro ploio prajimai. Leistini montavimo nuokrypiai: Leistinos montavimo nuokrypos Metalini sij, ilgini montavimo leistinos nuokrypos 1. Sij, ilgini viršutini juost ašies nuokrypa nuo projektins (ties tvirtinimo taškais - ne daugiau 15mm. 2. Tarp kolon nuokrypos nuo projektini - ne daugiau 5 mm. 3. Atramini mazg altitudži nuokrypos nuo projektini - ne daugiau 10 mm. 3.8 Tikrinimas Inžinierius turi turti galimyb prieiti reikiamu metu visas vietas, kur vyksta darbas, ir jam turi bti pateikiamos visos priemons, reikalingos tikrinimams statybos metu. Kaip nurodyta skyrelyje "Suvirinim bandymas", Inžinierius gali pareikalauti atlikti užbaigt element neardaniusbandymus.suvirinimaisutrkumais,kurieinžinieriausnuomoneyranepriimtinipagalsuvirinimo tipirpaskirt,turibtiatmesti. Inžinieriaus atliekamas tikrinimas neatleidžia Rangovo nuo jo atsakomybs ištaisyti bet kokius medžiag ar darbo defektus, kurie gali bti rasti pasibaigus Kontrakte numatytam garantiniam laikui. Rangovas turi numatyti savo programoje visiems bandymams ir procedriniams tikrinimams reikaling laik. 3.9 METALINIU KONSTRUKCIJ PRIMIMAS Atiduodant naudojimui nuo metalini element ir konstrukcij turi bti nuvalytas purvas, suodžiai, drgm, ledas, sniegas, jos turi bti gruntuotos ir dažytos. Sumontuot metalini konstrukcij kontrol ir primimas turi bti vykdoma šiais etapais: 1) tarpinis primimas dengtiems darbams (pamatai ir kitos metalini konstrukcij atrmimo vietos, dtini detali betonavimas; ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

75 2) konstrukcij montavimo primimas, atliekamas prieš konstrukcij dažym. Tikrinami nukrypimai nuo projektini sprendini, tikrinama atskir montažini sujungim kokyb; 3) galutinis sumontuot konstrukcij primimas (prieš objekto pridavim eksploatacijai). Patikrinim metu nustatyti defektai ir nukrypimai, viršijantys leistinus, turi bti ištaisyti Rangovo sskaita PpddTTfdfTYTpPGHGDFHGDFGHDFH TS-04 POLI RENGIMO DARBAI 4.1. POLI KALIMAS IR KOKYBS Smginis metodas (kalimo metodas) pagrstas smgio energijos naudojimu, kai polis gilinamas grunt. gilinamasis polis stumia grunto daleles šonus, iš dalies apai ir išstumia pavirši. Kartu nuo polio ašies papildomai sutankinamas grunto cilindras per 2-3 jo skersmenis. Smginis metodas taikomas poliams ir laidoms gilinti puriuosius ir vidutinio tankio smlio bei plastinguosius molio gruntus, kuri takumo rodiklis I L >0,3. Poli gramzdintuvai, atsižvelgiant gilinamuosius polius ir grunto savybes, yra vairi konstrukcij ir veikimo princip: pakabinamieji, oriniai, dyzeliniai plaktai, vibraciniai gramzdintuvai ir vibraciniai plaktai. Dyzeliniai plaktai dl nesudtingos konstrukcijos ir didelio našumo yra naudojami dažniausiai. Gaminami strypiniai ir vamzdiniai dyzeliniai plaktai. Poliakali parinkimas. Jos parenkamos pagal polio ilg, gramzdintuvo ir polio mases. J krypties stieb (bokšt) aukštis turi bti didesnis už polio ir gramzdintuvo sumin aukšt, o keliamoji galia už gramzdintuvo ir polio mases. Parenkam poliakali tipas priklauso ir nuo polini darb apimties bei darbo slyg. gilinant daug ilg poli, poliakals gali bti sumontuotos ant bginio tilto. Jie reikia polius gilinti vandens telkiniuose, poliakals sumontuojamos ant ponton arba speciali laiv. Kokybs kontrol. Nuo polini pamat rengimo kokybs priklauso statini pamat laikanioji apkrova, o tai daro tak statinio ilgaamžiškumui jo naudojimo periodu. Todl polini pamat darbai, kadangi jie yra paslptieji, turi bti nuolat kontroliuojami ir turi bti tvarkomi j dokumentai. Bendruoju atveju kontroliuojama: 1) pristatomj poli element, medžiag ir projekto atitiktis; 2) kaip laikomasi numatytos poli gilinimo arba grunte betonuojam poli technologijos; 3) poli laikaniosios galios atitiktis; 4) rengt poli ir j geodezinio žymjimo atitiktis. Atliekant geodezin poli lauko žymjim, j aši leistinos nuokrypos nuo projekto kiekvienam 100 m aši ilgio neturi viršyti 1 cm. Pagaminti poliai dl j gilinimo gylio sužymimi nuo galo kas 1m, toliau kas 0,5m, o viršutin dalis kas 10cm. gilinant polius tvarkomas žurnalas, kuriame registruojamos visos gilinimo slygos ir atsakas, išmatuotas atlikus tris serijas po dešimt smgi. Kad gilinamasis polis nenukrypt, jis turi bti standžiai pritvirtintas prie poliakals steibo (bokšto), o pati poliakal turi bti stabili. Poli laikaniosios galios atitikties kontrol yra specifin. gilinam poli ši kontrol atliekama statiniais ir dinaminiais metodais, o grunte betonuojam tik statiniais metodais. Statinis metodas taikomas rengt poli laikanijai galiai nustatyti. Polis iš viršaus apkraunamas krviais arba per specialias atramas hidraulianiais klikliais ir, vertinus grunt, matuojamas polio nuosdis. Pagal naudotus krvius arba reikaling jg iki polio nusdimo vertinama laikanioji polio galia. Šis metodas yra patikimas, taiau reikalaujantis daug darbo snaud ir laiko. Dinaminis metodas pagrstas slyginiu laikaniosios polio galios vertinimu, atsižvelgiant polio atsak (gilinamo nuo vieno smgio). Atsakus geriausia išmatuoti naudojant automatinius sumuojanius atsako grafometrus. Jie gali bti pastatomi ant grunto arba pakabinami pavalku prie polio. Dinaminiai galutinai polio bandymai atliekami tik po gilint poli poilsio. Naudojant atsako grafometrus, polio laikanioji galia nustatoma labai tiksliai, nedidels darbo snaudos. Jei nra atsako grafometr, atsako dyd galima išmatuoti nivelyru, gulsiuku, ištempta viela. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

76 4.2 GRŽDUOBINI PAMAT RENGIMAS ( GRŽTINIAI MONOLITINIAI POLIAI) Ši poli ertms dažniausiai gržiamos ant bazini mašin (ekskavatoriaus, krano, automobilio) sumontuotu sraigtiniu gržtu. Tokiomis mašinomis gržiama ciklais, gržtu periodiškai pakeliant grunt ir išpilant ant žems paviršiaus. Jomis galima gržti iki 25 m gylio ir 0,3 3 m skersmens duobes. Kai prireikia gržin praplatinti, sraigtinis gržtas pakeiiamas sktriaisiais peiliais su grunto rinktuvu. Atsižvelgiant grunto savybes ir gruntinio vandens lyg, gržtiniai monolitiniai poliai rengiami 3 bdais: 1. netvirtinant gržinio sienui (sausasis bdas); 2. tvirtinant gržinio sienutes ištraukiamaisiais apvalkalais; 3. gržinio sienutes apsaugant nuo griovimo stabilizuojamaisiais skysiais. 1. Sausasis bdas taikomas sankabiuose priemolio ir molio gruntuose, kurie laiko vertikalias gržinio sienutes. Monolitini poli, naudojant atskiras gržimo ir betono tiekimo mašinas, rengimo technologija tokia: grunte gržimo mašinomis padaromas reikiamo skerspjvio ir gylio gržinys; prireikus gržinys praplatinamas; išmus ar sutankinus išpurent dugno grunt, pastaius gržinio viršuje vamzdin konduktori ir patikrinus gržin, strliniu kranu statomas armatros strypynas; paskui betonuojama (betonas klojamas vertikaliai kylanio vamzdžio metodu. mažesnio gylio (iki 5 m) gržinius sausame grunte betonas gali bti pilamas laisvai iš viršaus, atsižvelgiant jo konsistencij netankinant arba tankinant gilumioniais vibratoriais). 2. Monolitinius polius rengti tvirtinant gržinio sienutes ištraukiamaisiais apvalkalais galima sudtingomis geologinmis ir hidrogeologinmis grunt slygomis. Dažn., apvalkalai yra inventoriniai plieniniai vamzdžiai, kuries gržimo metu grunt gilinami specialiais hidraulinias domkratais. Jie kalami plaktais arba vibraciniais gramzdintuvais ir tarpusavyje sujungiami. Kai kuriais atvejais apvalkalai paliekami grunte. Toki monolitini poli rengimo technologija: gržimo arba smgine mašina gržiamas gržinys, kartu leidžiamos apvalkalo grandys; išvalius arba suplkus gržinio dugn, leidžiamas armatros strypynas ir betonuojamas polio liemuo vertikaliai kylanio vamzdžio metodu (naudojamas lietasis betono mišinys); betonuojant polio liemen speciali gržimo mašinos keliamoji ranga inventorin apvalkal judina aukštyn ir žemyn j sukdama; kartu sutankinamas betono mišinys ir lengviau ištraukiamos apvalkalo grandys; užbetonavus gržin, polio galvut užbetonuojama specialiame inventoriniame konduktoriuje. 3. Silpnuose vandeninguosiuose gruntuose monolitiniams poliams su apsauginiais apvalkalais rengti reikia gerokai daugiau darbo ir medžiag snaud gržinio sienutms nuo užgriuvimo apsaugoti. Tokiuose gruntuose gržini sienutes nuo užgriuvimo galima apsaugoti naudojant stabilizuojamuosius skysius (bentonito, polimer). J tankis turi bti 1,15 1,3 g/cm 3 ir gržinio sieneles slgti hidrostatiniu slgiu. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

77 rengimo technologija: dažn. naudojamas specialus molio bentonito skiedinys, paruoštas sumontuotose maišyklse ir tiekiamas gržin siurbliu, gržiant per tušiavidur gržo vamzd; bentonito skiedinys, kildamas virš, sigeria gržinio sienutes, sutvirtina jas ir kartu iškelia primimo duob išgržt grunt; pamažu nusistovjs skiedinys papildomas naujomis porcijomis ir siurbliu gržinamas atgal gržin; išgržus gržin iki projektinio gylio ir, jei reikia, išplatinus j, statomas armatros strypynas; betono mišinys tiekiamas per vibracin bunker, sujungt su betontiekio vamzdžiu, nuo gržinio apaios vertikaliai kylanio vamzdžio metodu; betono mišinys, pamažu kildamas, išstumia bentonito skiedin, o betontiekio vamzdžio ilgis mažinamas, iš viršaus nuimant vamzdžio grandis; viršutin polio dalis, kurioje betonas yra susimaišs su bentonitio skiediniu, nuvaloma ir užbetonuojama iš naujo (betonavimo pertraukos turi bti ne didesns kaip 1 val.) SKIRSNIS. DEFORMACINIAI PJVIAI Techniniai prižirtojai turi tikrinti, kad deformacini pjvi vietos, j konstrukcijos ir naudotos medžiagos atitikt projekto nurodymus. Jeigu deformacinio pjvio konstrukcij, atsižvelgiant nustatyt perdangos linijinio poslinkio dyd, taiko Rangovas pagal savo kompetencij arba mons standart, tai parinktoji deformacinio pjvio konstrukcija turi bti tokia, kad: leist tilto perdangai bei paklotui laisvai deformuotis; atlaikyt statines bei dinamines apkrovas ir ilgai tarnaut; nepraleist vandens bei purvo ant perdangos, atramini guoli ir atram; nesukelt per j važiuojani automobili smgi bei triukšmo; bt saugi eismui, patogi apžiroms bei pakeitimams. Jeigu turi bti garantuotas linijinis poslinkis nuo 51 mm iki 330 mm, rekomenduojama taikyti elastomerini (iš tampri polimerini medžiag) element, uždengiam aliuminio lakštais deformacini pjvi konstrukcijas. Šio tipo deformacini pjvi konstrukcijos garantuoja hidroizoliacijos ir važiuojamos dalies vientisum ir plat linijini poslinki interval. Deformacini pjvi elastomeriniai elementai turi bti atspars aplinkos, drusking tirpal, šarminio ar rgštaus vandens poveikiams. Jie gali bti dviej rši: pirmos izoliacins paskirties, pagaminti iš polichloropreno arba etilenopropilenokauiuko darinio, atspars plyšimui, ne plonesni kaip 4 mm storio; naudojami maž (iki 25 mm) poslinki deformaciniuose pjviuose; ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

78 antros laikaniosios apkrovas, pagaminti ir polichloropreno arba natralaus kauiuko, ilgalaikiai, dažnai yra V ( varnels ) formos ir naudojami vidutini mm poslinki deformaciniuose pjviuose. Elastomerini element rekomenduotini rodikliai pateikti 37-oje lentelje. 19 lentel. Elastomerini element rekomenduotini rodikliai Rodikliai Elastomeriniai elementai Izoliacins paskirties Laikaniosios apkrovas Minimalus stipris tempiant 10 N/mm 2 15 N/mm 2 Minimali plyšimo deformacija 350 % 400 % Minimalus atsparumas plyšio plitimui 10 N/mm 2 15 N/mm 2 Rodikli pokyiai po 14 par, esant 70 0 C: stipris tempiant sumažja ne daugiau kaip 20 % ne daugiau kaip 15 % plyšimo deformacija sumažja ne daugiau kaip 20 % ne daugiau kaip 20 % Trio padidjimas 4 % kalio chlorido tirpale po 14 par, esant 23 0 C ne daugiau kaip 10 % ne daugiau kaip 10 % Rodikli pokyiai, paklojus C asfaltbeton, po 30 min: stipris tempiant sumažja ne daugiau kaip 20 % ne daugiau kaip 20 % plyšimo deformacija sumažja ne daugiau kaip 20 % ne daugiau kaip 20 % Gali bti parenkami ir kitoki konstrukcij deformaciniai pjviai, laikantis moni stan-dart nurodym. Priimant deformacinius pjvius, turi bti laikomasi 392-o punkto nurodym, taip pat patikrinama, kad ties tarpu, kur perdeng deformacinio pjvio konstrukcija, gretim krašt aukši skirtumai neviršyt 8 mm, jeigu projekte nenurodyta kitaip. SKIRSNIS. KITI PAKLOTO ELEMENTAI (TURKLAI) Turi bti kontroliuojama, kad kiti pakloto elementai bt rengiami, laikantis STR :2001 ir projekto nurodym. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

79 Metaliniai turklai turi bti nudažyti, laikantis reikalavim metalinms konstrukcijoms, stipriai tvirtinti ir vertikals. ja. tvarai. Tilto atitvarai bei turklai tarpusavyje turi bti tvirtai sujungti viena lini- Tilto perdangos deformacini pjvi vietose turi bti perpjauti šalitiliai, j turklai ir ati- SKIRSNIS. INŽINERINS KOMUNIKACIJOS, APŠVIETIMAS Jeigu yra suprojektuotos inžinerins komunikacijos, t.y. ryši linijos, vandentiekio-kanalizacijos vamzdynai, apšvietimas, kad ši komunikacij konstrukcijas rengt tik specializuotos mons pagal projekt, jame nurodyt standart reikalavimus ir STR :2001 nurodymus. Prieš pradedant rengti komunikacijas, turi bti patikrinama, ar rengtos projekte numaty-tos komunikacij tvirtinimo priemons (metalins dtins detals, gembs, tilteliai, pakabos). Ypa turi bti tikrinama, kad, atliekant komunikacij rengimo darbus, tilto konstrukcijo-se nebt daromi montažiniai sukabinimai, grioveliai ir skyls be projekto rengj suderinimo. Tiesiamos inžinerins komunikacijos turi bti rengtos taip, kad nesilpnint tilto kon-strukcij, neblogint j darbo slyg, nesimatyt tilto fasade ir nedarkyt jo vaizdo. Jeigu klojami kabeliai, tai turi bti naudojami specials vamzdžiai, kurie klojami po šalitili plokšte, jei šalitiliai yra aukšiau važiuojamosios dalies paviršiaus, arba po paklot lai-kania plokšte, kai šalitiliai viename lygyje su važiuojamosios dalies paviršiumi. Esant plieninei perdangai, vamzdžiai gali bti atremiami skersines sijas arba skersinius ry-šius, jeigu skaiiuojant konstrukcijas, tai buvo vertinta. Abiejuose tilto galuose komunikacij gedimo atveju turi bti rengtos j išjungimo priemons. Kad bt saugus eismas, tiltas tamsiu paros metu turi bti apšviestas. Priimant tilto apšvietimo rengimo darbus turi bti tikrinama, kad vidutinis šviesos ryškumas važiuojamosios dalies viduryje bt ne mažesnis kaip 1520 liuks, o maksimalus ir mi-nimalus ryškumo santykis nebt didesnis už tris. ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK ESTAKADOS (psij tiltai ET-1;ET-2)_ TS Lapas Lap Laida

80 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

81 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

82 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

83 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

84 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

85 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

86 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

87 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas

88

89 PRIEDAI Statybos leidimui Laida Išleidimo data Laidos statusas. keitimo priežastis (jei taikoma) Atestato Nr. UAB ENERO Žalgirio g. 92 Vilnius Tel.: El. p.: info@enero.lt STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664) komplekso - Kalnų parko dalies adresu Arsenalo g. 5, Vilniuje, teritorijos tvarkymo ir statinių statybos, remonto projektas 1996, 3836 PV I. Sakalauskaitė DOKUMENTO PAVADINIMAS 657 PDV B.Feofanov PRIEDAI LAIDA 0 STATYTOJAS DOKUMENTO ŽYMUO LAPAS LAPŲ LT VĮ "Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija" ENERO-44(2017)-TP-II-SA.SK-ESTAKADOS (pesčiujų tiltai ET-1;ET-2)_P 1 1

90 UAB OOGEOPR4" Konstitucijos pn 23, korpusas,8",234 kab., Vilnius Mob. tel [monés kodas Geologijos tamybos leidimas Nn 125 ( ) OBJEKTAS Du kabanfys tiltai ir takai Kalng parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. DALIS fnzineriníai geologiniai ir geôtechniniai tyrimai uzsarovas UAB *ENERO" DIREKTORIUS P. Andrijaitis INZ. GEOLOGAS D.SiupËinskas Vilnius.2017

91 TURINYS 1. IVADAS 2. BENDRIEJI DUOMENYS 3. GEOLOGINE SA}IDAIL{ 4. cruntu SUDETIS tr n{zntnriniai ceolociniai SLUoKSNIAI 5. GRTINTU FZIKINES IR MECHANINES SAVYBES 6. ceolociniai procesar IR npisrnrtni 7. HIDROGEOLOGINES SALYGOS B. rsveoos rr REKoMENDACIJoS 9. LITERATURA TEKSTINIAI IN CNNNINIAI PRIEDAI TECHNTNE uzouorrs NZr rsrrnrams GEoLocTNIAMS IRGEoTEcHNTNIAMS TvRIMAMS LGT z0r7 - l l - ozoëtntzntenrnry ceolocinry TyRIMU procramos VERTINIMO Nr. (4) apai 1 lapas projektrlmj rxznvsnrxru GEoLocrNrU TvRIMU DARBU procrama...3 lapai LGT 20r7-n -o: nasras DEL TvRIMU REGISTRAVIMo NR. (7) I lapas Znvres celmry crot.ocrnrq TyRrMq REcISTRACIJoS LAIAS NR lapai skl,ypo IADETTES vmrovële scirema... zondu KALIBRAVTMo LIüDUIM4I... Lcr LEIDIMAS TIRTI ZBws celmes NR NR GRUNTU FIZIKINry IR MECI{ANINIU SAVvBTURoDIKLTUwRTÉs 1t renrnré)... TYRTMU resru KooRDTNAÕrg m arrtruoäu Zr,IIARASTIS... crunto LABoRAToRTNT TvRIMU LENTELES 1 lapas..2lapai I lapas...1 lapas I lapas 30 lapq KASINry STULPELIAI... cnqzrnry srulpeli4i... 2Iapai cnqzrxry rr sratrnro zondavrmo (cpr) crafikv srulpeliai lapai SUTARTINIÆZBurret I lapas

92 1. IVADAS UAB "Geopra", pagal UAB,,ENERO" techninç uzduot! ir suderint4 darbq program? atliko dviejq kabanðiq tiltq ir takq Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. aik5telès inzinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus. Tyrinejimq tikslas, nustat rti gruntq stiprumines savybes tiltq atramq poliniq pamatq projektavimui, pateikti greta tiltq atramq esanðig Slaitq grunto slügsojimo stabilumo vertinimui reikalingus parametrus bei duoti gruntq kategorijas proj ektuoj amiems takams pagal LST I 3 3 :20021t. Pagal suderint4 techninç uzduoti projektuojamq kabanðir tiltr atramoms buvo numat5rta i5grçzti 3 grçzinius iki 10,0 m gylio ir atlikti 3 grunto statinio zondavimo bandymus, o projektuojamiems takams numat rta i5grçzti 6 grçzinius iki 3,0 m gylio, ir atlikti 6 grunto statinio zondavimo bandymus, taðiau del labai sudetingq geomorfologiniq s4lygq, keliose projektuojamq takq vietose gr. 1; 2; 6, su technika privaziuoti nepavyko, todel Sie grçùiniai i5grçzti tik rankiniu büdu iki 2,0-3,0 m gylio. Gr. I vietoje rankiniu budu numat rto gylio pragrçki nepavyko, del labai stipraus smelingo dulkingo molio. Bendras grçziniq metrazas - 48,0 m. Zondavimas atliktas pagal :2012. Zondui típo (2 tipas) atliktas kalibravimas (Ziüröti kalibravimo liudijim4). SaHa Gr.7;9, i5kasti 2 kasiniai, grunq nesuardytos sandaros pavyzdùiq paemimui. Tyrimq eigoje, LGT specialistq pageidavimu, suderinus su uzsakovu, Trrjq I(.ryäir+kalno Slaite buvo i5grçztas 1 grçzinys iki 6,0 m gylio ir greta atliktas grunto statinis zondavimas, neprivaziuojamose vietose dar buvo i5grçzti 2 grçùiniai rankiniu büdu iki 2,0-3,0 m gylio. Siq tyrimu tikslas buvo ivertinti gruntq litologines savybes besiformuojanðios nuo5liauzos vietoje. Ant Trijq KryZiq kalno besiformuojanti nuo5liauza. Tyrimai atlikti 2017 m lapkriðio men d.d. Zonduotafu grçha savaeigiu agregatu,,geotech", su statinio zondavimo iranga PIKA - 9, naudojant tenzometrini tipo zond4. Tyrimr vietq koordinatês yra pateiktos i5 topografinio plano (masteliu 1:2500), o altitudes pateike uzsakovas. fvertinus Kalnq parko sudetingas geomorfologines s4lygas, projektuojamr kabanðiq tiltq projektinius konstrukcinius ipatumus, paruo5ti geologinius pjüvius buvo neimanoma ir netikslinga, todel suderinus su projekto vadovu, jq buvo atsisalqrta. I5 grçziniq ir kasiniq buvo paimta 14 grunto mêginiq laboratoriniams tyrimams, i5 kuriq moliniam gruntui atliktas atsparumo vienaa5iam gniuzdymui bandymas, o smèliniam gruntui atliktas kompresinis bandymas odometru ir tiesioginio plok5tuminio kirpimo bandymas. Atlikus laboratorinius tyrimus ir bandymus moliniam gruntui nustagrtas nedrenuoto grunto stiprumas (cu), gamtinis tankis (pn), kietqjq daleliq tankis (ps), grunto dregnis (W), takumo (V/r.) ir plastingumo ribos (Wp) bei rodikliai (Ir, Il), granuliometrine sudetis, o smèliniams gruntams nustat5rtas oedometrinis deformacijq modulis (Eo".), suminö sankaba (c), vidines trinties kampas (<p), gamtinis tankis (p'), kietqiq daleliq tankis (ps), grunto dregnis (V/), filtracijos koeficientas

93 (kr) ir granuliometrine sudetis. Grunto laboratorinius tyrimus ir bandymus atliko VU GMF inzinerines geologijos ir gruntq mechanikos laboratorijos geologai laborantai D. Gribulis ir 4D. Urbaitis, M. Bujanauskas ir LGT laboratorijos vyr. inzinierè I. Levðenkaitè. Lauko darbams vadovavo, gruntq meginius atrinko inzinierius geologas A. Ziwa. Kameralinimedùiagos apdorojim4 atliko inzinierius geologas D. SiupSinskas. Ataskaita parenglapagal STR :2011 nuostatas [7]. Gruntq litologinis apra5ymas yra pateikfas atsizvelgiant i LST EN ISO l4l ir LST EN ISO :2007 [5] nuostatas. Gruntq genetiniai indeksai yra pateikti pagal Lietuvos kvartero geologini ùemëlapi l2l ir Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos apra5o 2 pried4 [3]. Rupiojo grunto, vidines trinties kampas yra pateikti pagal LST EN : , p. I 101 nuostatas. 2. BENDRIEJI DUOMEIIYS Projektuojamq kabanðir tiltq atramg vietos bei planuojami irengti takai yra Kalnq parko teritorijoje, kuri iéraiiyta kalvomis ir griovomis, apaugusi medziais ir krämoksniais, privaäavimo s4lygos prie tyrinejamq ta5kq labai sudetingos, o vietomis ir neimanomos. Geomorfologiniu poziuriu, tyrinejamas objektas priklauso Dvarðionir eroziniam masyvui ir yra Neries vidurupio slèlio terasuotoje atkarpoje. Tyr.imq ta5kr Zemes pavir5iaus pbs. auk5öiai yra nuo 97,0 il<t 163,4 m. 3. GEOLOGINE SANDARA Projektuojamq kabanðiq tiltq atramq i5tirtq vietq storyrnöje yra i5skirtos dviejq tipq nuogulq grupês. Holoceno nuoeulos - tai yra dirvozemis (pdiv) slugsantis Gr.7; 8 iki 0,2-0,4 m gylio, likusi aik5telês dalis iki 1,0 m yra padengta piltiniu gruntu ftiv), sudaryto i5 smelio, su juodzemio priemai5a. Vidurinio pleistoceno. Zeimenos svitos. Medininkr posvites nuogulos - tai ya kra5tines fliuvioelacialines (ftilmd) ir kra5tines glacialinès (gtllrnd) nuozulos slügsanðios po holoceno nuogulomis, kurios sudarytos i5 smulkiojo smêlio, ùvyro, smelingo molingo dulkio ir moreninio molingo smelio, jq padas 10,0 m gylio grçùiniais ir CPT nepasiektas. Projektuojamq takg i5tirtq vietq storymeje yra i5skirtos dviejq tþq nuogulq grupes.

94 Holoceno nuoqulos -taiyrapiltinis eruntas (ftv) slugsantis Gr.3;5, iki0,2-0,7 m gylio, sudar as i5 smelio, smèlingo molingo dulkio, su ZvirgZdu ir juodzemio priemai5a,kita aiksteles 1,7 m gylio slugso deliuvines (dlv) nuoeulos, kuris sudar as i5 dalis Gr. l; 4; 6, iki 0,5 - smêlingo molingo dulkio, smèlio, su organikos ir juodzemio priemai5a, likusi aik5teles dalis Gr. 2 iki 0,2 m gylio padengta dirvozemiu þdfð. Gr. 6 po deliuviu iki 3,0 m gylio slügso aliuvines (aiiibl) nuogulos. kurios sudar os i5 smulkiojo smélio. Vidurinio pleistoceno. Zeimenos svitos. Medininkq posvites nuogulos - tai ya kra5tinés fliuvioglacialines nuogulos (ftilmd). slügsanðios po holoceno nuogulomis, kurios sudarytos i5 smulkiojo smelio ir smelingo dulkingo molio, jq padas iki 2,0-4,0 m gylio grçziniais nepasiektas. 4. GRTJNTU SUDETIS IR INZINERINIAI GEOLOGINIAI SLUOKSNIAI InZineriniai geologiniai sluoksniai yra i5skirti pagal gruntq genezç,litologinç ir granulinç sudeti, stiprum4 bei tankum4, suteikiant bendr4 numeracij4. Projektuojamq kabanðiq tiltq atramq vietose (&.7;8; 9) nuo esamo Zemes pavir5iaus iki grçziniu ir CPT pasiekto 10,0 m gylio yra i5skirti l0 inzineriniq geologiniq sluoksniq (IGS). Piltinis gruntas (IGSI) slügso gr. 9, nuo esamo Zemes pavir5iaus iki 1,0 m gylio yra nevienalytis sudarytas i5 smelio, sujuodzemio priemai5a. Smulkusis smelis, labai purus (IGS3) sutiktas gr. q; 9, 1,0-2,0 ir 1,2 - intervaluose, (storis siekia 1,0-1,1 m). Smulkusis smêlis, purus (IGS4) sutiktas gr. 8; 9, 2,0-2,2;3,3-3,6 ir 4,3 - intervaluose, (storis siekia 0,2-0,4 m\ 3,3 m gylio 4,7 m gylio Smulkusis smèlis, vidutinio tankumo (IGS5) sutiktas gr. 8; 9, 2,2-2,5; 3,6-4,3; 4,7-5,7;7,I - 8,8 m gylio intervale, (storis siekia 0,5-1,7 m). Smulkusis smèlis, tankus (IGS6) sutiktas gr.8; 9, 2,5-3,0; 5,7-6,2; 6,9-9,2 ir 8,8-10,0 m gylio intervaluose, (storis siekia 0,2-2,3 m). Zvyras,labai tankus (IGSS) sutiktas gt.8,6,2-6,9 mgylio intervale, (storis siekia 0,7 m). Smelingas molingas dulkis, silpnas (IGS9) sutiktas gr.8, 0,3-1,2 m gylio intervale, (storis siekia 0,9 m). Moreninis molingas smelis, vidutinio stiprumo (IGSI0) sutiktas gr. 7, 0,4-0,9 m gylio intervale, (storis siekia 0,5 m). Moreninis molingas smélis, stiprus (IGSll) sutikfas gr. 8, 9,2-9,5 m gylio intervale, (storis siekia 0,3 m). Moreninis molingas smelis, labai stiprus (IGS12) sutiktas gr.7; 8;9,0,9-10,0; 3,0-7,1 ir 9,5-10,0 m gylio intervaluose, (storis siekia 0,5-9,1 m). Projektuojamq takq vietose (Gr.l - 6), nuo esamo Zemes pavir5iaus iki grçziniais ir CPT pasiekfo 3,0-4,0 m gylio yra i5skirta 7 inùineriruai geologiniai sluoksniai (IGS). Grçäniai l; 2; 6, del sudetingq geomorfologiniq s4lygq, i5grçzti rankiniu büdu, todel gruntq statinis zondavimas prie jq nedar as, sutiktiems gruntams IGS numeris nebuvo suteiktas, o duota tik grunto tinkamumo kategorija pagal LST 1331:2002Lt. Piltinis gruntas (IGSI) slügso gr.3;5, nuo es ìmo Zemes pavirsiaus ikr0,2-0,7 m gylio yra nevienal is, sudarytas i5 smèlio, smèlingo molingo dulkio, su ZviegZdu ir juodzemio priemaisa Deliuvis (IGS2) slügso g.l;4;6, nuo esamo Zemes-pavir5iaus iki 0,5-1,7 m gylio yra nevienalytis, sudarytas i5 smêlingo molingo dulkio, smelio, su organikos irjuodzemio priemai5a. Smulkusis smelis, labai purus (IGS3) sutiktas gr. 4; 5, 1,3-1,6 ir 1,7-3,5 m gylio intervaluose, (storis siekia 0,3-1,8 m). Smulkusis smêlis, purus (IGS4) sutiktas.sr. 3; 5, 0,2 - I,3; 1,6-2,4 ir 2,2-3,0 m gylio intervaluose, (storis siekia 0,8-1,1 m). 3,5 - Smulkusis smölis, vidutinio tankumo (IGS5) sutikfas gr. 3; 4, 0,7-1,0; 1,9-2,2 ir 3,8 m gylio intervaluose, (storis siekia 0,3 m). Smulkusis smelis, tankus (IGS6) sutikfas gr.3; 4; 5, 1,0-1,2; 1,6-1,9; 2,4-3,8-4,0 m gylio intervaluose, (storis siekia 0,2-0,3 m). 2,6 ir

95 Smulkusis smélis, labai tankus (IGS7) sutiktas gr.3; 5, 1,2-1,6 ir 2,6 - intervaluose, (storis siekia 0,4 m). 5. GRUNTV ßTZIKINES IR MECHANINES SA\rYBES 3,0 m gylio Projektuojamq kabanðiq tiltq atramq ir takq vietose sutiktas piltinis, deliuvis ir natüralus gruntai, kurie sudaryti i5 smulkiojo smelio, ùvyro, smelingo molingo dulkio, smelingo dulkingo molio ir moreninio molingo smelio. Siq gruntq tankumui ir stiprumui nustat rti, kur buvo imanoma privaziuoti buvo atliktas statinis zondavimas. Zonduota elektronine lauko aparutrxa PIKA-9, naudojant tenzometrini S- 832 tipo zondq (2 tipas). Nustat rta ktigio sprauda (q",mpa) ir pavir5ine movos trintis (Á, kpa). Reik5mes fiksuotos ir pateiktos zondavimo grafikuose. Deformacijq modulio (Eur, MN/m2, MPa) vertes apskaiðiuotos i5 koreliaciniq priklausomybiq [6] : Evr = gc Evr = 1r5Qc Evr = 39c,MPa,,MPa,,MPa, Evl = 7r8qc0,7t,MPa, Eir = 5q.,MPA, piltiniam gruntui; labai puriam smeliui; puriam smeliui; vidutinio tankumo, tankiam ir labai tankiam smèliui ir ùvyrui; moreniniam molingam'smeliui ir smêlingam molingam dulkiui; Gruntq deformacijq modulis Euz (MN/m2, MPa) nustatsrtas pagalkoreliacines priklausomybes: E,v2= 2r5 Evt Erz=2r3F,vt Ev2=2r5Evt,MPA,,MPa,,MPA, piltiniam ir deliuviniui smeliniam gruntui; piltiniam ir deliuviniui moliniam gruntui; smeliui: Pagal gruntq nustat rt4 küginç spraud4 (ø") nustatom stiprum4 (moliniams gruntams) ir tankum4 (smeliams) rodiklius. Vidines trinties kampas'(g) smeliui paskaiðiuotas pagal D.2 lenteleje pateikt4 formulç, <p: 13,5 xlgqc+23. Projektuojamq kabanðir tiltg atramq ir takg vietose yra isskirta 12 inùinerini4 geologiniq sluoksniq (IGS). Piltinis gruntas (IGSI), yra silpnas, nevienalytis, kûginio stiprio (q") ir deformacijr modulio (E) vidurkiniq verõiq ekstreminès vertes kinta 0,4-2,4 MPa ribose, o vidurkines (Qcvid., E n..) - 1,3 MPa. Deliuvis (IGS2), yra silpnas, nevienalytis, kuginio stþrio (qò fu deformacijq modulio (8") vidurkiniq verðir ekstremines vertès kinta 0,9 (Qcvid., E u..) - 1,2 MPa. 1,9 MPa ribose, o vidurkines Smulkusis smèlis, labai purus (IGS3) pasizymi labai silpnomis fizikinemis ir mechaninemis savybemis, küginio stiprio (ø") ekstreminês vertes Þinta 0,2-2,4 MPa ribose, 1,5 MPa, 15,79 lòl/m3, ps- 2,65}]'4glrÑ, _apskaiðiuoto deformacijq modulio (Ð 0,3-3,6 MPa. Vidurkinès vertes: ec vid. Evid.-2,2MPa,e vid.-20",po - - 1,61 Mg/m3, y - w - 0,039 vnt.d., kf 4,6 m/d. - Smulkusis smölis, purus (IGS4) pasirymi silpnomis fizikinemis ir mechaninemis savybémis, küginio stiprio (ø") ekstremines vertes kinta 2,5-4,9 MPa ribose, apskaiðiuoto deformacijr modulio (Ð - 7,5-14,7 MPa, o vidinès trinties kampo (q) ". Vidurkines vertès: ecvid. - 3,9 MPa, E v d. - ll,7 MPa, e v d. - 3lo. Smulkusis smelis, vidutinio tankumo (IGS5) pasiz5rmi vidutinemis fizikinemis ir mechaninêmis savybemis, kuginio stiprio (ø") ekstreminès vertés kinta 5,1-9,8 MPa ribose, apskaiðiuoto deformacijq modulio (E) 24,8 39,4 MPa, o vidines trinties kampo

96 (ù ". Vidurkines vertes: ecvia. -7,3 MPa, Evid. -32,0I u4.pa, e vid. -34o, pn 2,66}/19lÑ, kf 1,8 m/d. - Smulkusis smélis, tankus (IGS6) pasirymi geromis fizikinèmis ir mechaninêmis savybêmis, küginio stiprio (ø") ekstremines vertes kinta t0,2-19,8 MPa ribose, apskaiðiuoto deformacijq modulio (E) - 40,5-64,9 MPa, o vidines trinties kampo (q) ". Vidurkines vertès: ecvid. - 14,7 MPa, E v d. - 52,6 };4'Pa, e u. - 39". Smulkusis smêlis, labai tankus (IGS7) pasizymi labai geromis fizikinemis ir mechaninemis savybêmis, küginio stiprio (q) ekstremines vertês I<tnta20,2-35,6 MParibose, apskaiðiuoto deformacijq modulio (E) - 65,9 98,5 MPa, o vidinès trinties - 4l - 44". Vidurkines vertés: ec vid. - 24,9 MP a, E v d ,4 MP a, g v d. - 42o. Zvyras, labai tankus (IGS8) pasi4rmi labai geromis fizikinêmis ir mechaninemis savybemis, küginio stiprio (ø") ekstreminês vertès kinta 22,6-44,1 MPa ribose, apskaiðiuoto deformacijq modulio (E) - 71,3-114,7 I[lfPa, o vidinès trinties kampo (q) - 4l - 45". Vidurkinês vertês: ec vid. - 35,1 MPa, E v d. - 97,5 MPa, g v Smèlingas molingas dulkis, silpnas (IGS9) pasiz rmi silpnomis fizikinemis ir mechaninemis savybemis, küginio stiprio (ø") ekstremines vertes kinta 0,6 - apskaiðiuoto deformacijq modulio (E) - 3,0-4,5 MPa. Vidurkinês vertes! ec vid. - Evid. - 3,5 MPa. 0,9 MPa ribose, 0,7 MPa, Smelingas dulkingas molis, po - 2,24 Mg/m3, y - 21,97 kn/m3, p, - 2,72 Mglrrf, w - 0,120 vnt.d., wrr - 0,237 vnt.d., wp - 0,12\vnt.d., Ip - 0,114 vnt.d., Ir -0,028 vnt. d., - Ic - 1,028 vnt.d. Moreninis molingas smèlis, vidutinio stiprumo (IGS10) pasizrymi vidutinêmis fizikinemis 2,1 MPa ribose, 1,8 MPa, 27,7 kxa, ir mechaninémis savybèmis, küginio stiprio (ø") ekstremines vertes kinta 1,6 - apskaiöiuoto deformacijq modulio (Ð 8, ,5 MPa. Vidurkines vertes: ecvid. - Evid. - 9,0 MPa, pn - 2,09 }y'rglnf,t - 20,50 kl.{/m3, ps - 2,68ly'rglm3, Cu. - w-0,084vnt.d., wl-0,290vnt.d.,wp-0,140vnt.d.,ip-0,150vnt.d.,ir--0,377vnt.d., Ic- I,377 vnt.d. Moreninis molingas smélis, stiprus (IGSI1) pasirymi geromis fizikinèmis ir mechaninemis savybemis, kuginio stiprio (ø") ekstreminés vertes kinta 2,5 - apskaiðiuoto deformacijr modulio (E) - 12,5-19,5 MPa. Vidurkinös vertès: ecvid. - Ev d.- 15,5 MPa. 3,9 MPa ribose, 3,1 MPa, Moreninis molingas smèlis, labai stiprus (IGS12) pasirymi labai'geromis fizikinèmis ir mechaninemis savybemis, kuginio stiprio (ø") ekstreminês vertes Innta 4,2-29,2 MPa ribose, apskaiðiuoto deformacijq modulio (Ð 2I,0 146,0 MPa. Vidurkines vertes: Qcvid. - 13,7 MPa, E v d. - 68,5 MPa, pn - 2,ll Mglr#,T 20,70 kn/m3, p"-2,70 Mg/m3, - w - 0,071 vnt.d., w - 0,230 vnt.d., wp - 0,134 vnt.d., Ip - 0,096 vnt.d., Il 0,086 vnt. d., - Ic- 1,664 vnt.d. Labai tankaus ùuyro (IGS8) dél labai didelio tankumo, statiniu zondavimu iki didesnio gylio praspausti nepavyko, todêl norint ivertinti gyliau slüksanðir gruntq tankum4 atitinkamas gylio intervalas buvo pragrçhas. Gruntq nustaqrh fizikiniq ir mechaniniq savybiq rodikliq vertès yra pateiktos I lenteleje. Parametry Zlnnenys, terminai, matavimo vienetai yra pateikfi pagal STR : GEOLOGINIAI P.ROCESAI IR REISKINIAI Projektuojamq kabanðig tiltq atramq ir takg vietose geologiniq procesr ir rei5kiniq nepastebeta. 7. HTDROGEOLOGTNES SALYGOS Projektuojamq kabanðir tiltg atramr ir takq vietose iki grçziniais pasiekto 2,0-10,0 m gylio gruntinio vandens nesutikfa.

97 l ISVADOS IR REKOMEI\DACIJOS Projektuojamq kabanðig tiltq atramq vietos ties Gr.7; I iki 0,3-0,4 m gylio padengtos dirvozemiu (pdtv), ties grçziniu 9, iki 1,0 m gylio - piltiniu gruntu (tiv), kuris sudarytas i5 smelio, su juodzemio priemai5a, gruntas pagal tankumo laipsni yra nevienal is, jo MPa, (qc.r..',id: 1,3 MPa). zondo kügio sprauda (q) svfuoja nuo 0,4-2,4 Labai purus (IGS3) (q..r..ut.: 1,5 MPa) ir purus (IGS4) (q..r.ui. :3,9 MPa) smulkusis smêlis bei silpnas smelingas molingas dulkis (IGS9) (q..nui. :0,7 MPa), pasizymi labai silpnomis ir silpnomis fizikinemis mechaninêmis savybemis, todel pamatq pagrindu negali buti. Projektuojant kabanðiq tiltq atramoms polinius pamatus, jq laikomqsq gebq skaiðiuoti pagal statinio zondavimo duomenis. [vertinus projektines vertikales ir horizontalias apkrovas, polinir pamatq pagrindu galetq büti labai stiprus moreninis molingas smelis (IGS12) ir tankus smulkusis smelis (IGS6). Pagal geologines s4lygas (birüs purus smêliai) reikétq irengineti CFA tipo (betonas paduodamas per grqíto vidur!) grçztinius polius. Projektuojamiems takams buvo i5ggzti gr. l;2;3;4;5;6. Dalyje Siq takq vietq (Gr.3; 5) ikt 0,2-0,7 m gylio sutiktas piltinis gruntas (tiv), kuris sudarytas i5 smelio, smèlingo molingo dulkio, su ZvirgZdu ir juodzemio priemai5a. Piltinis gruntas (IGSI) pagal LST l33l:20021t nuostatas, priskirtiamas P(SD) ir P(DL) grunto grupèms. P(SD) grupes gruntas yra tinkama medúiaga keliq dangoms ir sankasoms irengti, pasizymi vidutiniu jautrumu Salðiui, o P(DL) grupes gruntas yramedùiaga netinkama keliq dangoms irengti ir vidutiniðkai tinkama keliq sankasoms, pasiz rmi labai dideliu jautrumu Salðiui. Kitoje takq dalyje (Gr. 1; 4; 6) iki 0,5-1,7 m gylio slugso deliuvinös (div) nuogulos, kurios sudarytos i5 smelingo molingo dulkio, smelio, su organikos ir juodzemio priemai5a. Deliuvis (IGS2) pagal LST 1331:20021t nuostatas, priskiriamas P(SD); P(DL) ir P(SB) grunto grupöms, kur P(SD) ir (DL) grupiq gruntq panaudojimas kelio dangoms ir sankasq irengimui yra analogi5kas piltinio grunto grupiq panaudojimui, o P(SB) grupes gruntas yra netinkama medùiaga keliq dangoms ir tinkama sankasoms irengti, pasizymi ypað maùujautrumu Salöiui, o likusi takq dalis (Gr. 2) iki 0,2 m gylio padengta dirvozemiu (pdiv), kuri rekomenduojame nukasti ir pakeisti smeliniu gruntu. Nattiralus smélinis gruntas pagal LST 1331:20021t nuostatas yra priskirtâs SD ir SB grunto grupems. SD ir SB grupiq gruntq panaudojimas kelio dangoms ir sankasq irengimui yra analogi5kas P(SD) ir P(SB) grupês grunto panaudojimui. Gr.l po po deliuviu iki grçziniu pasiekto 2,0 m gylio sl[gso molinis gruntas, kuris pagal LST l33l:20021t nuostatas priskirtas ML grunto grupei. Sios grupes gruntas yra vidutini5kai tinkama keliq sankasoms irengtiir maùai tinkama keliq dangoms irengti, pasizymi dideliu jautrumu ðalðiui. Projektuojamq kabanðiq tiltq atramg ir takg vietose iki grçziniais pasiekto 2,0-10,0 m gylio gruntinio vandens nesutikta. Sniego tirpsmo metu ir po ilgalaikiq liüöiq dirvozemyje ir smulkiame smelyje slügsianðiame virð molingo grunto gali kauptis sezoninis pavir5utinis vanduo. Smölis ir ùvyras yra birus. -l InZ. geologas hd / D. Siup5inskas

98 9. LITERATÜRA 1. LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS. Lietuvos iniinerinis geologinis Zemelapis. M 1: Vilnius, LIETWOS GEOLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS. Lietuvos kvartero geologinis Zemelapis. M: Vilnius, Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos direkloriaus 2009 m.bfuielio 17 d. isalcymas Nr Del Lietuvos kvartero stratigrafijos schemos apra5o pawirtinimo. Valstybines Zinios, , Nr LST EN ISO l:2007 Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Gruntq atpazintis ir klasifikavimas. I dalis. AtpaZintis ir aprasymas (ISO :2002). Vilnius, LST EN ISO l:2007 Geotechniniai tyrinêjimai ir bandymai. Gruntq atpazintis ir klasifikavimas. 2 dalis. Klasikavimo principai (ISO :2004). Vilnius, LST EN ISO :2005 Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Lauko bandymai. 3 dalis. Standartinis penetracijos bandymas (ISO :2005). Vilnius, LST EN :2007 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas 2 dalis. Pagrindo tyrinejimai ir bandymai. Vilnius, STR :2011 InZineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Vilnius, 2011.

99 TECHNINÉ UZUUOTTS Statybos techninio reglamento STR I ,2011,,lnZineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai" 4 priedas IGG fyrimr stadija þabraukti): Zvalgybiniai, proiektiniai. papildomi-kontroliniai Projektuojamo objekto pavadinimas: Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (u. o. k. 664), Vilniaus Trijq KryZiq paminklo (u: o. k ) - Kalnq parko - dalies, adresuarsenalo g. 5, Vilnius, teritorijos ir objektq rekonstravimo, remonto, naujos statybos techninis projektas. Projektuojamo statinio pavadinimas ir adresas: Dviejq kabanðiq tittq ir takq irengimas Kalnq parko dplyje adresuarsenalo g. 5, Vilniaus m. Uäsakovo ir projektuotojo duomenys (pavadinimas, adresas, telefonas, faksas, el. pa5tas): UAB *ENERO',i.k ,äa1girio g.g2,09303,vilnius, el. paðtas: t.ulinauskas@enero.lt, PDV - b.feofanov@enero.lt Statybos rusis (pabraukti): nauja statvba, rekonstrukcij4 kapitalinis remontas, kita. Stafinio paskirúis (pagal STR :2003): koncervacine. Sfatinio kategorij a: ypatingas. Geotechninê kaúegorija (projektiniuose tyrimuose) (pabraukti): pirma, antrq treöia. Statinio projektavimo specialiosios s4lygos (iei nustatytos):specialieji paveldosaugos reikalavimai, tvarkybos darbq proj ektavimo s4lygos. Duomenys apie projektuojamo statinio parametrus: Du pesöiqjq plieniniai, arkiniai tiltai, angos tarp atramq 60,00 rnetrq ir 42,00 metrai. Tiltq plotis -2,0 m. NumatomÍ pamatr konstrukcijg variantai : inkariniai pamatai su pilonais. Perduodamos i pagrind4 apkrovos Ír jg intensyvumas : apkrova i tilto ramt4: N:600,0 - Q=1200,0 kn, M=l60,0 kù[tm. Kiti parametrai: Statybvietês centro koordinatês (LKS-94) X = 606tg25, Y= ,0 kn 2.emës sklypo Nr Statybos sklypo ribos ir ribq koordinatès: iz IJ ix iy ,00 i583691,25 606t763, , t29, , ,78 58,15 Attiekami inzíneriniai geologiniai ir geotechniniai lauko darbai: 1. ISgrçZti 3 grçzinius iki 10,0 m gylio. ISgrçZti 6 grçzinius iki 3,0 m gylio. I

100 SiI?.fiT-Å.,#frß {w+c+$él$hõ&rruqwe} sp.lþ,#[êwbu 'mm Ë {I'IrBffiftfiffiMffiftT Ntff.Fffiþ,Ê eëfrwwwäh #nrärülp-þ,effi.ffi UtTüq t iéro ralrylws#èp$ *'[wta.tdð T 'Ð{,Þ#!ffi# rs$çudutl.65b'ffi*il) g. s-ë,pgffi[ þ*pqxam $þwþl}ilhp.ëþ{,äp,ffi, ã*rs' qu'þw, mil rqsry ffit 'trc *rrtu*x 'príi$$$rë{ä,hqffi hiwr# m,rfrrywfþü ïèt$p.,gifüü S,f# iihffièë$üè ryeffi iswffim[tþ"äffi HwüË.üÆffis rmlil#üüry "ffi a*gsr4ffi "wl:wnffi h.fl,þtü:_h$þur0{w80.ü.6rt.$æ,f,#' 'Ë.tsE{Í äôåq$4,,1çffiols,ffeþpna$séèrqrrç?_.ue,qour pnffi 'l$ttpþ, f 'lew,,{.ü, iþ.hfiii'u fs.,#,, l$*w{ qffi}þ,ð.ðt ËT,CIF* T,WñW ôei \W {trst,þ lþ.qgg^lg" gg;.,1,hëû,'pw W, urnf*mif *EÌïËp,#'È- ü$eèq"ðësþ#f;,*ç spr-1.@m:'hw,ü ^ ruw&rmq rg #ffsþ*${fs}.tqueu:wnt.öi$si :Ên-iï,'@-.sþ.g"y,Þï ;:ffiff Nfr.,JiS.ï {S :ksjnfr{.-eîsìgffi.x.h$ }pëmhpffú*:ëül}wsdsvff ImpiË",,sgfu.1Èu $ì #Þt sgluhüùu hfi fir Ì ',rëe if,plrgg.i Fu Þ-ur*Ë1, -ç gg,aa"lëe,ð Ittrætr8g,gff ös lu,iffil e fg,lryqgs ril, I.g#xÈäuÍdffi'r lu*gr Ê,qq.,Fue nî,t,01ã,1'ëü,þ#* :g g rgu -u,sumfug ç.$rdjilisl,sðt {p'ff.aw$ "'lgulp&',"7,#bhèjrþsrtre" uq-l,$" tnw, Elrf Ep.þwio$ga.s$.Hrlt,htwur t {q,p fuíu**ibø, nxp Ält :snr,{þe,eq owrj.tepupz -ot_ups}s 6 I+îII+V.Z

101 ORIGL\ALAS PI, TU I]EUS SIUNðT.AMAS LTETIIVOS GEOLOGIJOS TARNIYBA PRIE APLINKOS MIMSTERIJOS Biudretlné þtaiga-, s. Konarskio g. 35, LT-03i23 Mtnius, tel.: (B s) g z4ïz,.f1ks, (8 5) 233 6l 56, e! p. uuomenys Kauprami ar saugorni Jurldíniq asmen4 registre, kodas 1gg7lo7go UAB,,Geopra" El. paètas: proj ektai.ge opr 2aL7-rL-02 Nr. (4)-1.7- ú{/} pmsymq NNT, NVZTNERIMU GEOLOGINIU TYRIMU PROGRÁ,MOS VERTINIMO - Lietuvos g*l:g^tj-ol tamyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - Tamyba), vadovaudamasi Tqrnybos Jruosþttt pur*tu, ivertino Jusq [mones parengí4 iozinä niq g"otoginit:ü geotechnini lnirnï 9.b+ programq,ov19ju ttaneir dlq ir'pkqirë"giã"r r"rnr paftã aaiv:" adresu Arsenalo g. 5, Jiþiaus m. sav.* (toüãu - Tyrimq progru*ð - ' srr :2011,Jnäneriniai geologiniai-ir geõtechniniai ùi*ui;,,r,r*t"tar. Atlcreipiame dèmesi kad nustatant rupiìt gruntr viåines frinties t*"pq suminç sankib4 oedometrin[ defonnacijt.1odu{ jr kerpaurqii stip-ri ne rlnuojant is atkurtq *åd"i. nu privaloma ryq4t-tégi"iu etti1g"-eg ift"rtti pugâ riättros standarrus LST cen lsóns fit92-2:2004 ir LST cen IsoÆ l:2005 tuobð fçäniuose ir intervaluose, kuriuose bus imti suardytos sandaros méginiai ticsioginio kirpimo uanaymams ir gr-unto bandimamr ojo*"t o. papildomai rygtiryq ir atkurtqiu bandinir sudètis, tankis ir drègni's turi atit*d ruof.ó rerye* pagal LST EN Lietuvos standaf4. Direktorius Jonas Satkünas Stasys Antu5as tel. (8 Ð ,e1.p. stasys.antusas@lgf.lt ï H*f; ffi Rtkurtai H fj H""# L etuvai

102 UAB "GEOP[!1I: korespondencíjos adresas, ro^nu!ffii2?ry;;;,tíy;iåt;:i;:;';#: t;"i!;fí ;lli)î',.0. Duomenys lcaupiami ir saugomi Juridinù asmerul registre, kodas , PVM not<eto o kodas Lf IOOOOZS\ ZIZ. A.s. LT AB SEB banko Vilniaus Naujamiesöiolìlialas. Leidimq! tirti Èemès gelmes Nr.I25, iiduotas Lietuvo s geolo gij os tarnybai prie Aplinkos ministerij os PROJEKTINIU INZINERINIU GEOLOGIMU TYRTNEJIMU PROGRÄMA Vilnius 1. Projektô'pavadinimas: Vilniaus pilïakalnio su papiliais ir gyverïviete (u. o. k. 664), Vilniaüs Trijq KryZiq paminkto (u. o. k ) - Kalnq parko - dalies, adresu Arsenalo g. 5, Vilnius, teritorijos ir objektt rekonstravimo, remonto, naujos statybos techninis projektas. 2. Statinio pavadinimas: Dviejq kabanõir tiltq fu takq irengimo Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. projektinuinùineriniai geologiniai ir geotechniniai tfimai. 3. Stâtybos vieta (adresas) : Arsenalo g. 5,Vilniaus m. sav. 4. UZsakovas : UAB,,ENERO". 5. Statinio kategorija: ypatingas statinys. 6. Statinio projekto etapas: techninis projektas. 7. Statybos rti5is: nauja statyba. 8. Geotechninè kategorija: treõia. 9. Tyrimo ploto ribos: ploto ribq kampinés koordinatés pateiktos technineje uzduotyje ir ortofoto plane. 10. Tyrimq tikslas: ivertinti statomq dviejr kabanõiq tittq atramq vietoje esanðiq gruntq stþrumines savybes, pateikti gruntq tinkamum4 projektuojamq taþ irengimui ='11. Tyrimq uidaviniai: projektiniq inzineriniq geologiniq ir geotechniniq tyrimq stadijoje nustaþrti tyrinêjamuose taskuose gruntq fizines ir mechanines savybes, greta kabanöiq tiltq atramq esanõiq õlaihl grunto slügsojimo stabilumo ivertinimui nustat rti reikalingus parametrus. l2.trumpa inzinerinio geologinio kartografavimo,bei ankstesniq tyrimq archyvinês medziagos ir ; duomenq analize ir ivertinimas: tyrimq objektas geomorfologiniu poziüriu yrä Dvar.fioniq eroziniame masyve. Tpinêjamr kabanõir tiltr aikstelés yra greta staðiq Slaitq, Skþe atlikri archeologiniai kasinejimo darbai. Parkas yra pritailqytas poilsiui. Õia yra estrada, þrioje vasara ' vyksta ivairäs renginiai, Sventës, irengta automobiliq stovéjimo aik5telé, takai, poilsio aik5telês, suolai, infornnaciniai Zenklai. Sklypas apaugçs lapuoðiq medziais ir krtimok5niais. Geologinio Bitivio vir5utinèje datyje sutinkamos technogenines nuogulos (tiv) ir Vidwinio Pleistoceno, Leimenos svitos, Medininþ posvités fliuvogiacialines ir glacialines nuogulos, kurios sudar os i5 ivairaus rupumo sméliq bei smelingr dulkingr moliq. 13. Anksõiau atliktq t nimq ataskaitq s4ra5as: qnimq aikðteles plote inzineriniq geologiniq tyrimq ataskaitg nerasta.

103 14. Tyrimq apimtys: pagal uzsakovo techninç uzduoti nuo esamos tyrinéjamos aik5teles pavirðiaus i5grçzti 3 grçzinius iki 10,0 m gylio (papildomai gyli tikslinti pagal esam4 geologinç ir geotechninç situacij4), i5grçzti 6 grçzinius iki 3,0 m gylio, projektuojamq takq irengimui. Paimti 6 suard os sandaros grunto bandinius, i5 jq atlikti granuliometrinius tyrimus, nustat5rti kietqiq daleliq tanki, gamtini dregni ir filtracijos koeficient4 (smeliams). Paimti 3 nesuard os sandaros bandinius (monolitus) i5 molinio grunto ir 3 bandinius i5 smêlinio grunto, atstatant jo gamtinç struktür4, i5 jq atlikti po vien4 kompresijos ir kirpimo bandymus, nustat rti gamtini tanki, gamtini dregni, kiet jq daleliq tanki, granuliometrij Kiti reikalavimai: ties 9 grçziniais atliekamas grunto statinis zondavimas (CPT) penetrometru,,geotech" pagalis l:2012., nustat5rti kägio spraud4 (+) MPa bei pavirsinç movos trinti (f") kpa Nustatomi geotechniniai parametrai labaratorij oje: 15.2.I. Kompresiniai bandymai: konsolidacijos koeficientas (c"), türinis spüdos koef. (m") ir oedometrinis deformacijq modulis ( E* ) pagal LST CEN ISO/TS : Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai. 5 dalis. Pakopomis apkraunamo grunto bandymas odometru Kirpimo bar dymai: suminê sankiba (c) r vidines trinties kampas (r ) pagal LST CEN ISO/TS :2004. Laboratoriniai grunt'+ bandymai 10 datis. l5.2.3.nedrenuoto kerpamojo stiprio (c") nustatymas pagal LST CEN ISO/TS : Granuliometrinè sudètis pagal LST CEN ISO/TS :20051AC:2006. Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai. 4 dalis. Granuliometrines sudêties nustatymas (ISOiTS :200 5) Gamtinio masês tankio nustatymas parafinavimo metodu pagal LST CEN ISO/TS :2005. Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai. 2 dalis. Smulkaus grunto tankio nustatymas (ISO/TS :2005) Gamtinio dregnio nustatymas pagal LST CEN ISO/TS l:2005. Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai 1 datis. Dregnio nustatymas (ISO/TS l:2005) Plastingumo rodiklio fvertinimas pagal LST CEN ISO/TS :2005. Geotechniniai tyrinejimai ir bandymu. Laborutoriniai grunto bandymai. 12 dalis. Aterbergo ribq nustatymas (ISO/TS t :200 5) Kietqiq daleliq tankio nustatymas piknometru pagal LST CEN ISO/TS :2005. Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai. 3 dalis. Daleliq tankio nustatymas. Piknometrinis metodas (ISOÆS :2005) ISOiTS I789-Il: Filhacijos koeficientas smeliniams gruntams nustatymas pagal ISOÆS lI:2004. Geotechniniai tyrinejimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai. 11 dalis. Pralaidumo vandeniui nustatymas esant pastoviam ir kintanðiam spüdziui. I5.2.I0. Vandens makrokomponentinis sudöties nustatymas. Anijonai LST ISO : 2009, katijonai LST EN ISO 1411:2000, CO agresyvumas - EN 13577: Normine baze: St tybos techninis reglamentas. STR :2011,,,InZineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai" 16,2. LST EN ISO t:2007 Geotechniniai tyrinèjimai ir bandymai. Gruntq açazintis ir klasifikavimas. 1 dalis Atpaåintis ir apra5ymas QSO 1,4688-2:2002\ LST EN ISO :2007. Geotechniniai tyrinèjimai ir bandymai. Gruntq aþazintis ir klasifikavimas.2 dalis. Klasifikavimo principai (ISO :2004),t. '

104 '1ü LSif Ëül''1,997",øi2007,,Þlqt rko.dae?,ë.c,oteeftniéi* ptojþ-ü*ári,iniäsçr 2 dali+ Fag tado, úsr.íaþjjfiiai. i*"b.aadln n-4, 1ì6:..s; I#.f mf-$ ffi 824fl.:6'.1, ;,å-:0{gi Geptç." "t lr'hap. Laukp þ- l dlatlb,, {È,pau.dirnp'þp"n$ naudpj:arr-teiieß tfup1g*petd [kügi. t#,(i,ds.fl '1ä-i$Ígflsffi Auterurid.tä-t-iljr*lbttr+gmrttai.K1arifi,kap.ffs'. ''tï, 'r[td.y,toj*,pæaëlrs, ;: 'fl,;f* rav a:fl.p. s,+s-4kektp#wþrpqaþ lí.ä.;l ulko dqrbaii t7,åf*$iafinio nonduvii-lro.bandå lulaír,firë'lnisriai,gsologai frfarius,üalav.iejrrsir:altær*ts'ëiura. lvr9,*" #f aæ'v',*xe"s ry,s$ gep.x*ig'asvladimhrzächanssn ['F.*S*Wm,"ntçîl$nen " Algk ffitþ,ul&fes wtuffias " Þ.æiuË s" ItittrdislæRo.ma*ts, l$iå'*ffiarmes{iü-täí*{ësbäi *l f"geo-lûgffiönarnà:biry.ëffitr rlfr,jt Maxdffi; ffieed.kflnåäflûru$r,ils* ffi,;.*. ç.ffiut* Xffiq atndniai rqgr su#i *&ffif i$s^tatodjçfj mffi fsätnoria äe!gpdng#s ië_grfr6"t"rå n.,reel rikøsfdlor ito& l$""i,äriffi rsuftd:aumæeryt1tn rüii - trunflsffiïffi,tr fï', g[w.täiffi üëguglffiffi {-ffiffiç.{hë#f$ ffiþfarã.ds auhnobrfu" *WÊfrdffi S,$ffi,frer$s l9 $rtl*l$fr'ffinìe$mntfl&na -ffiffituq gffikçh iw*ftnhtnudffiaïäe aw$øttos,r eelnþltöriuè.sw.a"l sm.ffiou tçehnif,in, r*dûrfre.nrþ,ë"ffi i-#früå,w*#ffl a#ffinffiíní gpsfq$d"dí,ftr ir gxairnrelntnffi patejkiannop Ílafeildêußop l;ìffivns,.gp Liffivqs,.ep g{ic's gtion ta.myft*l ta.myå*ì p.r,re pfiþ, AN4, g;. 'cga uã-,s"aks$ri (bçf,uçir kalba], pp.píedn-q,þmna.:iri.fv.íuna).*,sl*aí Gþ.lif ÞÊ.ä 'ü,æ,,,ëffi. Eafq'are iiì ÏKTäTÐ.AI i f- B minärnedr-ún Fqia#nÍçlrgieof Ð,î effi-$isèþ# ÈI4 #g#ffiv,1þ.t-o-rui+.kqp{ihliapæ: þffi,w$iffi*'$, " ' sä,ffif,ffi:trafeükähq Xfumuqtäûm$.-d,flffl?,'rs*gxrxw"ffin;u$m"f# d". Hlt#-.ú#r*#$ ffiryffiffi$ffi *Í# H.%hftffiffi$ fum+n-er /11^-7'' / P,Täruäs,Ædr,SattlË ffifdffi*atkuffium Hsrf"bRø&nÀrr

105 LIETUVOS GEOLOGIJOS TAR}I-YBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS Biudåetinê istaiga, S.Konarskio g. 35, LT Mlnius, tel.: (S 5) 293 2BBg,2gg 2482, _ faks. (8 5) , et. p. lgt@tgt,tt, http/tu/wwjgt.tt. Duomenys kaupiami ir saugomi JuridirÌiq almenq registre, ko as UAB "Geepra" I Nr. (7)-r.7 -hill{ Nr. Pra5ymas nru Zrmûs GELMTU TyRrMo REcrsrRAvrMo Praneðame, kad Zemes gelmir registro (toliau Registras) Tyrimq dalyje Registro ffarþaojag i5nagqinejçq Jüsg nateiktus dokumentus ir remdamâsis Lietuvos gèotogijòs tarñybos grie 1e'nti$os ministerijos direkforiaus 2004 m. balandùio 23 d. isaþmu Ñr. f 3 pawiriintq Zem!1g:_F ] registro tvarþmo taisykliq nuostatomis, iregistravo dviejq kabanðiq tiitrt ir takq, esanõiq Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Arsenalo g. 5, projektinius inãinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, priskirtus III geotechninei útègôti ai, patikslindamas formos R-l registracijos Iapo 7 punkto duomeniso kurie nurodyti mineto llpo l2puott, PRTDEDAMA. Registracijos forma R- l, 2 tapai. Direktorius Jonas Satkünas Berta Bartasiünaité, tel. (8 5) , el.p. befra.barrasiunaite@lg.lt ä ffift ffi ntkurtai H H=ffi H,J Lietuvai

106 LIETWOS GEOLOGIJOS TARIVYBA PNre znuns celmrv cnor,ocrtvru ryrrmu REGrsrRACrJos LApAs * Tyrimo identifikavimo numeris Zemés getmig registre '6y'-, 1. Tyrimo uzsakovas (juridinio asmew pøvadínimas, teisinëþrma, kodaí, bweínè aaresas,e 4ætas; ;, adresas, el- paítas; arba juridinù ir (ar) Jìzini\ asmem grupè, veikianti pagal ungines veiúos sutarti, itísrri lirp;i'îutartie, sudarymo data ir numeris, el. paitas) 6.*** 7. yrimo obiekto tipas Tyrimo objekto pavadinimas Tyrimo objekto adresas (ap s lvi tß, s øv iv al þ b èß e niû nij a, gn e nam oj i víetovè (miestas, míestelis, Icainas), gatvè ir numeris) Tyrimo objekto ribos/vieta (ribinù taíh1 koordinatès pateíkiamos LKS-94 ko or dinaðit s i s t e m oj e) Obiektai: vie5osios êrdvps Ø!g kabantys tiltai irt kaikarnq parko daryje@ Vilniaus m. Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Arsenalo g J. 1. X= s.58! , r ' 58_ Pastabos Plano nome nklatir a tri+ sßtemoje) ^arru su.íofma K-I tun byti 4ateiyas ir mastelíu bei paþmètomis tyrimo objeldo ribomis (vieta). ortoíoto/topogrartnß äemèlapís su nuroþtu nomenklahirinio lapo Nr. (tfs-u 8.*{'t' Darbq projekto, techninès uzduoties, dqrbq programos ppvadinimâs. 9. Tyrimo pradzios data ll -08, tyrimo pabaigos data r2-0g,.

107 0. Lietuvos geologijos tarnybai pateikiamq tyrimo dokumentq (ataskaitos) pavadinimas Planuojamq stat rti dviejq kabanðiq tiþ ir taþ þengimo Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. projektiniq inãineriniq geologiniq ir geotechniniq tyrimq, priskirtq III geotechninei kategoriiai, ataskaita ****Pateikimo data Il Tyrimo vykdytojas UAB..Geopra" direktorius mob- : +il} nroiekfa i o.nn o(a)ffi t / (pareigos, *****paraias, vardas ir pavarde) (datø; telefono Nr., el. paitas) y66/- *Tyrimo reg. lapo registracäos Nr. *Tyripo reg. lapas iregistruotas -z/./'o 1e!7!!.5 el m i tt!ëtekttt dpskatíls tr rerørmq postryrio uyn geologë Berta BarteÉidna té * Siame punlde duomenis iraío Zemès gelmiq regßtro naþtojas. ** Sis punlúas pildomas pasirinlats iitehit tyrimq (4.1 punlaas). *** Registruojønt grunto geologini tyrimq iie regßtracijos lapo punldai nepildoni. **** Dolattnentq (4tasl(aitos) pateikino d ta turi bíiti ne vèlesnè kaip I0 d. d nuo tyríno pabaigos datos. * r, * * rc Nepíldomø registruojant tyrùnq ele6roninil pøslaug4 priemonèmis.

108 Planuojamq statyti dviejq kabanðiq tiltq, takq irengimo Kalnq parko dalyje, adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav., inzineriniq geologiniq ir geotechniniq tyrinejimq vietos planas, M I : o\ Or Lal s83500 KOordinaðiq sistema - LKS 94 Flano nomenklatüra Centro koordinatês - X /0 Y ,55 InZineri ni q geologini q tyrinêj irnq teritorij os ribos posukio taskq koordinaðiq SUTARTINIAI ZNNTI..I InZinerini q geologiniq ir geolechnirriq tyrinej imq teritorijos riba Ribos posukio ta5ko Nr. X Koordinates Y , , ;2169, ,18 J , ,7 I r495, ,06

109 Du kabantys tiltai ir takai Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. GrçZiniq i5déstymo vietovéje schema O Tyrimr ta5ko vieta

110 Ats "VÏIniaus metrologijos centras( I(auno filialo laboratorija KALIBRAVtrVÍO LIUDIJIMAS Numeris N-MJ-I236 i5rasymo data: ugf namas ti k pit:nai E. OãexkÍenëi 25,44254 Kaanas,!el. /fæ. (e_37) 20 SZ SS, Wø,ll@

111 Akciné bendrové,kauno metrologijos centrasc Laboratorija numeris t{-mj-1236 i5ra5ymo data 2016 m. gruodãio I d. puslapís 2 ié 2 KALIBRAVIMO REZULTATAI Kalibravimo ta5kas KN Tenzomeüo parodymai Tenzometro paklaidos nustat ano i$plèstiné neapibréztis lnänierius metnilogas lr as lndilas

112 Lietuvos geologijos tamybos prie fulinkos ministerijos direktoriaus 200tm. gçgu,í.è:s zb A. iac mo Nr. t- 8f i l, f

113 GRUNTU FtZtKtNtu MECHANtNtU SAVyBtU ROD KL U 1. LENTELË IGS Geolosinis indelõas I J 4 6 I 9 l0 il t2 tiv div ftiimd ftiimd ftiimd ftii md ftii md ftiimd ft IImd ftiimd gtumd gt IImd gt II md Piltinis gruntas Deliuvis Grunto apraðymas Smrilkrrsis smèlis- lahai Smulkusis smélis, purus Du Smulkusis smêlis. vidutinio tankumo Smulkusis smèlis, tankus Smrllðreic cñålic lalrai rcnl,ic Zvyras, labai t kus Smèlingas molingas dulkis, silpnas Smèlingas dulkingæ molis Vforeirinis molingas smélis, vidutinio tinrumo Moreninis molingas smêlis, stiprus Moreninis molingas smèlis, labai tion s Grunto simbolis MG FSa FSa FSa FS FSa tiltai ir takai Grulto tleuo pagal LST l33lr002lr P(sD) (Smélinis) P(DL) (Molinis) P(sD); (sb) (Snèlini$ P(DL) (Molinis) Gamtinis tankis p (p^ë) Mc/ã3 1,50 Savitasis sunkis PASTABOS: lentelëje pateíkty grunty efelayvíojo vìdínës trintíes lcampo ír vísumínès deformacíjos modulío ìivestínës vertës yra pdteiáos pagal lciìgínîo stìprio veræs; skaìtìhyje - elætremínès vertës (minímalios ír maksímalíos), vørdikìyje - vidurkìnes;. * reíkimèspateildos pagøl laboratoríníus ty'ímus ; lîlatsù rodikliq reikimès pateíkos pagal literatäriníus duomenís, Gr saclsi sasicl clsa clsa clsa SD SD SD; SB SD SD ML 1,56 l,6l*. 1,54 1,65 1,79 1,82 1,90 1,67 224* 2,991 2,07 2,U t+ - 2,t5r 2 1t+ y(ysð^ lù.iim' 14,72 15,30 15,79* 15,10 ld;18 t7,54 17,86 18,64 16,39 21,97* 20,50* 20,31 z9ë;4ð, Jñ 1î* adresu Arsenalo g. 5, Vlniaus m. sanlíba vrd nes trinties kampas c I kpa laipsniai 0t I 2 j., 9 l5 t7 2l ?l M_ s, 4l -44 ') 4t-45' Å,, l ls]glné sîrpns (vidurkinis) a 0.4 MPa 1,3 ai 0,9-1,9 t2 o,2-2í 2,5-4,9 1S 5,1-9,ü lu,z - ly,ð l4'l v, - 3),4 )Áq 22,6-44,1 15t 0,6-0,9 o7 r,6-2,1 t_8 zþ - 5,9 4, modulis Eu, MPa o4-). 1,3 0,9-1,9 r2 u,j - J,0 7,5 - t4,7 il 24,8-?94 1),O +V,J - O4,9 Õ),y - yü,) n,3-fi4,7,q7s 3,0-4,5 ð,u - 10,5 90 r2,5-19,5 l5_5 r,u - l4o,u 6Rt uelormac{os modulis Ew MPa r,0-6,0?t( 0,92-5,52 ' ,2s -4Js îo 2,07-4, u;t) -9,u Ið, /) - JO, /) 62,0-233,5 rno rull,) - ro2 164,'t5 -' 4f r ilmcrjos koeficienta Kf m/d 3l*-lg.4 6t 5,0 l,8t 5,0 5,0 5,0 0,01 0,00r 0,001 0,001 i

114 TvRTMU TASKV KooRDTNAörU rr ALTrraDi,rV Zrxr.n.Srrs Du tiltai r takai K dalvie ac resu Arsenalo g. 5. Vilniaus m Tyrimq ta5ko Nr. x Koordinatés Absoliutinis aukõtisn PlanSeto Nr. Y m Gr.l " Gr "0 s ,4 GT.CPT , GT.CPT-4 606t844.0 s83827 " GT.CPT Gr s GT.CPT GT.CPT GT.CPT GT.CPT Gr.l I Gr.l " , Pastaba: nustaq/ta grafiniu metodu; koordinaðiq sistema: LKS ; auk5ðir sistema: Baltijos.

115 LIlHUANIAN qeological SURVEY Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Laboratorija S. Konarskio 35, LT Vilnius, Lietuva Tel: (8 5\ UZsakovas: UAB "Geopra" Projektas: Kalnq parko teritorija - Trijq KryZiq kalnas Atlikimo data:2017 m. lapkriðio mèn. Registracijos Nr GRI]NTO GRANULIOMETRINÉ S ST]DETIE S TYRIMO REZULTATAI Remiantis standartu: LST CEN ISO/TS :2005 Grunto iometrinè sudêtis, o/o Grunto apibüdinirnas Laboratorijos vedej as : Virgilijus r:*""--* Tyrimus atliko: Vyr. InZiniere lna Levõenkaite

116 ô/,(\lll\z; -Ð^ \w7 t_t- =L-EEÑÑ p viìþ/ - o,o[rålllåïnu,, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Laboratorija S. Konarskio 35, LT Vilnius, Lietuva Tel: (8 5) UZsakovas: UAB "Geopra" Projektas: Kalnq parko teritorija - Trijq KryZiq kalnas Atlikimo data:2017 m. lapkriðio men. Registracijos Nr GrçZ. Nr. 10 I Band. Nr. - Gylis:2,7-3,0m GRT]NTO GRAIIULIOMETRINE S ST]DETIES TYRIMO REZULTATAI Remiantis standartu: ISO/TS :2004 >8 Zwras 8-4 A.) +-L ') 'l L- l Grunto sranuliometrinè sudètis. % 1-0,63 Smelis 0,63-0,25 0,25-0,063 0,063-0,02 Dulkis 0,02-0,0063 0,0063-0,002 Molis <0,002 Suma, % d,o mm dro mm d^^ mm Cu Cc 0,00 0, < tr 10, ,38 4,48 0,59 0,50 0,49 100,00 0,0800 0,200 0, r,220 Grunto pavaclinimas: Vidutinio rupumo smelis (MSa) 100 u).o U) on E Ø 80 c) o c s u; =c) Y 'õ G E 70 OU Ãn =( ) (u o ,001 T ^Jl * a"i É41!./ \y, ':Y.'r'i 0,100 Daleliq skersmuo d, mm 1,000 10,000 Laboratorijos vedèjas: Virgilijus Raåin ù,' 4È"l\ LQ.-s çr:ol.tìì2 Tyrim4 atliko: lna Levöenka tïë (qàd

117 Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Laboratorija S. Konarskio 35, LT Vilnius, Lietuva Tel: (8 5) UZsakovas: UAB "Geopra" Projektas: kalnas Kalnq parko teritorija - Trijq KryZiq Atlikimo data;2017 m. lapkriðio men" Registracijos Nr GrçZ. Nr. 1l I Band. Nr. - Gylis: I,2-2,0 m GRUNTO GRANULIOMETRINES ST]DETIES TYRIMO REZULTATAI Remiantis standartu: ISO/TS :2004 >8 Zwras 8-4 /1 a a-l Il L- Grunto granuliometrinè sudetis, o/o I - 0,63 Smelis 0,63-0,25 0,25-0,063 0,063-0,02 Dulkis 0,02-0,0063 0,0063-0,002 Molis <0,002 Suma, % d,o Íìm d.o mm d^^ mm Cu Cc 0,00 o'7q -,'. 0,98 t,94 5, Grunto pavadinirnas: Vidutinio rupumo smelis (MSa) 15 4) 7,38 1,07 0,74 0,59 100,00 0,0630 0,1 60 0,340 5,397 1, U).c) u, õ tt) L ( ) c s "; =o -v 'õ $ È =q) ñ o ,001 0,100 1,000 10,000 Daleliq skersmuo d, mm Laboratorij os vedèj as : Virgilijus Tyrim4 atliko: Ina Levðenk ùitë 67>rJl

118 ,çulyqrj^ - q- I t\-^ 9ll,-Æll\,t F -- VINÞy' " o,olå'åltâf'åt*u,' Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Laboratorija S. Konarskio 35, LT Vilnius, Lietuva Tel: (8 s)21390s2 UZsakovas: UAB "Geopra" Projektas: Kalnq parko teritorija - Trijq KryZiq kalnas Atlikimo data:2017 m. lapkriðio men. Registracijos Nr GrçZ. Nr. 12 Band. Nr. - Gylis: 1,0-1,5 m GRTJNTO GRAI\ULIOMETRINE S SUDETIE S TYRIMO REZULTATAI Remiantis standartu: ISO/TS :2004 >8 Zwras 8-4 A' a-l,)1 L- Grunto sranuliometrinè sudètis. % I - 0,63 Smèlis 0,63-0,25 0,25-0,063 0,063-0,02 Dulkis 0,02-0,0063 0,0063-0,002 Molis <0,002 Suma, % d,o mm d,o mm d^^ mm Cu Cc 0,00 r,l7 1,05 2,08 13,99 23,93 Grunto pavadinimas: Smèlingas molingas dulkis (saclsi) 20,44 13,3I 13,38 8,33 100,00 0,0021 0,012 0,080 38,095 0, qô ø"" Ego (t o å70 o) -o o-- scu g40 o Ë30 (t 820 c õ10 õ o0 ^o 0, 001 0,1 00 1,000 10,000 Laboratorijos vedèjas: Virgilijus RaZin ^{ l':iiioori :)$ Daleliq skersmuo d, mm Tyrim4 atliko: Ina

119 Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Laboratorija S. Konarskio 35, LT Vilnius, Lietuva. Tel: (8 5\ Uåsakovas: UAE! "Geopra" Objektas: Kalnq parko teritorija - Trijq KryZiq kalnas Atlikimo data:2017 m. lapkriõio mèn. Registracijos Nr Grunto kietqjg daleliq tankio tyrimo rezultatai. Piknometrinis metodas Vadovaujantis standartu: LST CEN ISO/TS :2005 Eil. Nr. I 2 J GrgZinio Nr. 10 1t t2 Bandinio paemimo vieta Bandinio Nr. Gylis, m 2,7-3,0 1)J O Grunto apibudinimas Vidutinio rupumo smelis (Msa) Vidutinio rupulno smelis (Msa) Snrèl i ngas molingas clu lkis (saclsi) mo 44,369 42,239 43,116 Piknometro matavimai, g m1 m2 60, ,373 59, , , ,592 m3 144, , ,133 V 100, , ,000 p, Møm3 2,684 2,690 2,703 --a- I p, - daleliq tankis, p, mo - svoris piknometro, g ffi, - svoris piknometro su gruntu, g ffi, - svoris piknometro po pavirinimo, g m3 - svoris piknometro su vandeniu Laboratorij os vedéjas: Virgilij ì;\..".t\ rtl..:,\ \'lx. ts' i'; >' ^;. I r./ ts Iø ü', V p - piknometro htris, ml Tyrimus atliko: Vyr. InZinierè lna Levðe nkaite@) 4! \JU -.fr

120 Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Laboratorija S. Konarskio 35, LT Vilnius, Lietuva Tel: (8 5) UZsakovas: IJAB "Geopra" Projektas: Kalnq parko teritorija - Trijq KyZiq kalnas Atlikimo data:2017 m. lapkriðio mèn" Registracijos Nr Filtracii os koeficiento tyrimq smèliniams gruntams rezultatai Tyrimas atliktas laboratoriniu büdu smèlingiems gruntams sutankintame stovy,je Eit. Nr. Bandinio paêmimo vieta GrçZinio Nr. Bandinio Nr. Gylis, m Grunto pavadinimas h, cm S, cm Ho, cm bandymas I Filtraciios laikas t, bandymas 2 S bandymas a J bandymas 4 Filtracijos koeficientas mlpara I 10 2,7-3,0 Vidutinio rupumo smèlis (MSa) ,35 1 I t- Filtracijos laikas, s Grunto mèginio aukðtis h- S- H.- Vandens lygio paåe Pradinis spädis, cm Laboratorijos vedêjas: Virgi i 5-^ç f- <r' e ì/ ".1 * *r o.i I +a\ ltrir$, wb O.\ \f 'Ja' \/ >, lç/ Fl lç1 i,c:'l *ì. i " g, cm lygio, cm Tyrimus atliko: Ina

121 Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Laboratorija S" Konarskio 35, LT Vilnius, Lietuva Tel: (8 5\ UZsakovas: UAB "Geopra" Projektas: Kalnr parko teritorija - Trijq KryZiq kalnas Atlikimo data:2017 m. lapkriðio men. Registracijos Nr Molingo grunto plastingumo rodiklio ive rtin imo rezultatai Vadovaujantis standartu: LST CEN ISO / TS ', ,00 ur9ztnlo numerrs: Bandinio numeris: Bandinio paemimo gylis, m: t2 1,0-1,5 32,00 31,00 30,00 29,00 28,00./ / / / / / / / / a / 15,0 16,0 17,0 18,0 19,0 20,0 21,0 22,0 23,0 24,0 a / ) / /./ / a. Grunto apibädinimas: Grunto drègnis w,% 16,44 Takumo riba wl,%o 30,48 Plastingumo riba wp,yo 16,33 Plastingumo rodiklis \,Yo Takumo rodiklis I\,% 0,01 Meginio Nr. i Takumo riba Kùgio!smigimo gylis, mm 15,0 l6,g 20,4 23,4 Drègnis, % 27,95 28,95 30,54 32,29 lsmigimo gylis, mm Pastaba: Takumo riba nustatoma penetracijos metodu; Plastingumo riba - koðiojimo metodu. Tyrimus atliko: Vyr. InZinierê Ina Levðenkaitê

122 Granuliometrinès sudeties nustatymas (Siefl metodas) (ISO/TS :2004) Dviejq kabanõiq tiltq ir takq irengimas Kalnq parko'datyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GrçZinio Nr. 2 Bandinio gylis, m 100 Geo E) 80 'ã Ë70 Granuliometrinês sudêties kumutiatê q :60 L?so tà E40 o) E30 äzo â10 0 Daleliq dydis, mm Smelis Vidutininio rupumo ,212-0,

123 Granuliometrinès sudeties nustatymas (Sietq metodas) (ISO/TS :2004) Dviejq kabanðiq tiltq ir takq irengimas Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g; 5, Vilniaus m. sav. GrçZinio Nr..a J, Bandinio gylis, m Granuliometrinès sudéties kumuliatê 100 Gso ur) 80 'ã Ë70 (t) 360 L?so t) jl40 qa., { 30 ã20.cl Ê 10 o 0,01 -t -t- - a '/ 0,L,/,/ / I./ -a/ Daleliq dydis, mm -/ - 10 Smèlis Vidutininio {pumo r2 Grunto pavadinimas, pagal LST EN ISO r Smulkus smèlís D. Gribulis

124 Granuliometrinès sudèties nustatymas (Sietq metodas) (ISO/TS :2004) Dviejq kabanðiq tiltq ir takq irengimas Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GrçZinio Nr. 4 Bandinio þlis, m Granuliometrinès sudéties kumuliatê 100 Gso øt) 80 Ë70 O :60 L?so u) jl40 qa, { 30 ã20 at Ê10 0 0,01 4 -a- - I / a a 0r1 /,/ - r ) / 7 Daleliq dydis, mm.rþ 10 Smelis Vidutininio rupumo 0,106-0, tt.28

125 Granuliometrinès sudêties nustatymas (Sietq metodas) (ISO/TS L7892-4:2004) Dviejq kabanðiq tiltq ir takq ilengimas GrçZinio Nr. 5 Kalnr parko'dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. Bandinio gylis, m 100 Gso uà 80 Ë70 q) :60 L È50 Granuliometrinês sudêties kumuliatê và 'l40 I.j{30 ã20 a â10 0 Daleliq dydis, mm Smèlis Vidutininio rupumo Grunto pavadinimas, pagal LST EN ISO Smulkus smèlis D. Urbaitii

126 Granuliometrines sudèties nustatymas (Sietg metodas) (ISO/TS :2004) Objektas Dviejq kabanðir tiltq ir takq þengimas Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GrçZinio Nr.,6 Bandinio gylis, m 100 Granuliometrinès sudéties kumuliatê N U) q) I o I tà ra O ' f Daleliq dydis, mm Smelis Vidutininio rupumo Vidutinio rupumo smèlis r.28 D. Urbaitis

127 Konsistencijos ribq nustatymas (krentanðio kägio metodas) (ISO :2004) Objektas Dviejq kabanðiq tiltq ir takq irengrmas Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GreZinio Nr. I Bandinio sylis. m 0,8-1,5 Grunto pavadinimas pagal ISO Smèlingas dulkingas molis sasicl Ktigio ismigimo priklausomybès nuo drégnio grafikas ,.? r' tt) >ì öi) bo d Ø l ,210 0,220 o,230 o,240 0,250 y=202,97x-28,031 Drégnis, vnt.d. Gamtinis dreeris w 0,124 vnt.d. Takumo riba W 0,237 \mt.d. Koðioiimo riba Wp 0,123 vnt.d. Plastinzumo rodiklis Ip 0,114 vnt.d. Iakumo rodiklis IL -0,028 vnt.d. tndymas atliktas VU GMF lnzinerinês geologüos ir gruntq rnechan kos laboratorije

128 Granuliometrines sudeties nustatymas (hidrometro metodu) (ISO/TS :2004) Dviejq kabanðiq tiltq ir takq Objektas irengimas Kalnq parko datyje adresu l\rsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GreZinio {r. I Bandinio sylis. m 0,8-1.5 Grunto pavadinimas Smèlingas dulkingas molis (LST sasicl EN rso ) Kietq daleliq tankis p, 2,72 I rrl-t t D"t" Gran uliometrinès sudèties kumulíatè ñ a! c o IJ o è ,001 Daleliq.klekis, procentais Dulkis Smelts Molis Smulkus /idutin. Zuyr^ Rupus Smulkus Vidutin. Rupus <0,002 0,002-1,0063-0,02-0,2-0,63- > , ,24 8,35 13,88-16,39 26,42 15,98 5,30 lr4s Molio kiekis. (<0,002) Smulkiosios frakcijos kiekis (<0,063 mm), Smelio kiekis (0,063 mm-2,0 mm) Zryto kiekis ( >2 mm) 12,24 50,85 47,70 t.45 Grunto pavadinimas, pagal LST EN ISO Smèlingas dull<insas ryãrs '/-- 2,4 Bandyrnas atliktas VU GMF InÈinerinös Atliko: geologijos ir gruntq mechanikos laboratorije D. Gribulis D'urbaitis zøa-

129 Smulkaus grunto tankio nustatymas pagal ISO-TS Objektas Dviejq kabanðiq tilq ir takq irengimas Kaln parko daþje adresu Arsenalo g. 5, vilniaus m. sav.

130 Granuliometrinês sudeties nustatymas (hidrometro metodu) (ISO/TS :2004) Objektas Dviejq kabanðiq tiltq ir takq irengimas Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Viiniaus m. sav. GreZinio Nr. Kasinvs 2 Bandinio wlis. m 0,5-0,7 Grunto pavadinimas (LST EN rso ) Molingas smêiis clsa I Data Gran uliometr nès sudèties kumuliaté G, s60.=' Es0 0, C P O è Ð Daleliq kiekis, procentais Dulkis imefts Molis Smulkus Vidutin. Rupus Smulkus Vidutin. Rupus <0,002 u,u02-0,0063-0,02-0,063-0,2- u,ó3- > ,87 3, ,04 25,28 5,73 1,35 Molio kiekis (<0,002) Smulkiosios frakcij os kiekis (<0,063 mm) Smelio kiekis (0,063 mm - 2,0 mm) Zryt* Zryro kiekis ( >2 mm) ,60 60,05 1,35 Grunto pavadinimas, pagal LST EN ISO Bandymas atliktas VU GMF InZinerines geologijos ir gruntr mechanikos laboratorije Molingas smèiis I

131 Granuliometrines sudèties nustatymas (hidrometro metodu) (ISO/TS :2004) Objektas uîezlruo tlr. Kasinvs 2 Bandinio evlis. m 0r9 - L,I Grunto pavadinimas (LST EN rso ) Dviejq kabanðiq tiltg ir taþ þengimas Kalnq parko datyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. Molingas smèiis clsa Kietq daleliq tankis p, 2,69 ly'rs,lm3 I nutu 20t7.1t.22 Gran u liometr nés sudèties kumuliaté ñ a! Ê l, (, o À ,001 0,1 Daleliq dydis, mm Ð þleliq kiekis, procentais Dulkis Smelis Molis ZWms Smulkus Vidutin. Rupus Smulkus Vidutin. Rupus <0,002 0,002- u,uuó3- u,u2-0,063-0,2- u,ó3- > ,63 14,07 4r35 /r55 11, ,96 5,83 1,95 Molio kiekis (<0,002) Smulkiosios frakcij os kiekis (<0,063 mm) Smelio kiekis (0,063 mm - 2,0 mm) Zuyto kiekis ( >2 mm) ,93 60,12 1,95 Grunto pavadinimas, pagal LST EN ISO Molingas smèlis / Bandymas atliktas VU GMF InZinerinés geologijos ir gryntq mechanikos laboratorije Atliko: Tikrino: p.w D.u-rbaitis t' fuff /,/, -2-

132 Granuliometrines sudeties nustatymas (hidrometro metodu) (ISO/TS :2004) Objektas Dviejq kabanðiq tiþ ir takg irengimas K-alnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GreZinio Nr. 7 Bandinio wlis. m 6,3-6,6 Grunto pavadinimas (LST EN rso ) Molingas smèiis clsa Kietq daleliq tankis p, 2,71 Mg/tn' Data 20t çÐ I I I 1100ffi I I lso Ilso I Ito I t -- I I lc\vv l '=' Ëso to lrj l 94o l^ l-re 130 v 10 l i_z -E Aranuliometl i-ri- ir 0 0 0,001 0,01 - Dal Daleliq kiekis, procentais Dullcis Smelis Molis Smulkus Vidutin. Rupus Zvyras Smulkus Vidutin. Rupus a,uu' u,uuz- 0,00ó3-0,02- u,uó3-0, ,96 6,59 9,71 10,50 30,76 21, r84 Molio kiekis (<0,002) Smulkiosios frakcij os kiekis (<0,063 mm) Smelio kiekis (0,063 nm-2,0 mm) Zuyro kiekiq ( >2 mm) 12"96 39,76 57,40 2,84 Grunto pavadinimasn pagal LST EN ISO Molingas smêilis ,/ Bandymas atliktas VU GMF Inàinerinés geologijos ir gruntq mechanikos laboratorije Atliko: Tikrino: D.Gribulis truz D.Urffi

133 Konsistencijos ribq nustatymas (krentanðio kägio metodas) (ISO :2004) Objektas GreZiàio Nr. Kasinvs 2 Bandinio gylis. m 0,5-0,7 Grunto pavadinimas pagal ISO Dviejq kabanõiq tiltq ir taþ þengimas Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. Molingas smèlis clsa Kügio ismigimo priklausomybès nuo drêgnio grafikas at u) xòi) äo Ø I l ,250 0,270 0,280 0,290 0,300 y=162,41x-26,939 Drégnis, vnt.d. Ð Samtinis dréoris w 0,084 vnt.d. fakumo riba W 0,290 vnt.d. Koðioiimo riba Wp 0,140 vnt.d. Flastineumo rodiklis IP 0,150 vnt.d. fakumo rodiklis I vnt.d. ìndymas atliktas VU GMF InZinerinès geologijos ir gruntq mechanikos laboratorije

134 Konsistencijos ribq nustatymas (krentanðio kùgio metodas) (ISO :2004) Objektas SreZinio Nr. Kasinvs 2 Dviejq kabanðiq tiltr+ ir takq irengimas Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. Bandinio rylis, m 0,9-1,1 Grunto pavadinimas pagal ISO r Molingas smelis clsa Kügio ismigimo priklausomybés nuo drêgnio grafikâs 23 o r'.f /./ / 14 0,220 0,230 o,240 0,250 o y =278,68x-47,479 Drègnis, vnt.d. Gamtinis dréoris w 0,076 vnt.d. Iakumo riba Iil 0,243 vnt.d. Koõioiimo riba Wp 0,140 \ nt.d. Plastinzumo rodiklis Ip 0,103 vnt.d. Iakumo rodiklis Ir -0"621 vnt.d. Bandymas atliktas VU GMF lnzinerinés geologijos ir gruntq mechan kos laboratorije

135 Konsistencijos ribq nustatymas (krentanðio kägio metodas) (ISO :2004) Objektas GreZinio Nr. 7 Bandinio wlis. m 6,3-6,6 Grunto pavadinimas pagal ISO Dviejq kabanöiq tiltq ir takq irengimas Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. Molingas smèlis clsa Kügio ismigimo priklausomybés nuo drègnio grafikas 24.o 23 22,/ I t r' 15' 0,200 o,210 0,220 0,230 o y=268,62x-38,413 Drêgnis, vnt.d. Gamtinis drèenis w 0,066 vnt.d. Iakumo riba W 0,218 vnt.d. Koðioiimo riba Wp 0,129 vnt.d. Plastinzumo rodiklis IP 0;089 \ nt,d. Iakumo rodiklis IL -0,707 vnt.d. lkio ir molio konsistenci Bandymas atliktas VU GMF InZinerinès geolog jos ir gruntq mechanikos laboratorije

136 Smulkaus gnrnto tankio nustatymas pagal ISO-TS ltbgz-z Dviejq kabanðiq tiþ ir taþ þengimas Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. Bandinio tankis Bandinio mase Gylis, m Biukso masè, g 10I,32 Drêgnio nustatymas pagal ISO-TS, t Biukso mase su Biukso 72,17

137 Granuliometrinês sudèties nustatymas (Sietq metodas) (ISO/TS :2004) Dviejq kabanðiq tiltq ir takt+ þengimas Kulnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GrçZinio Nr. 8 Bandinio gylis, m 100 Geo 80 Ë70 t) :60 L?so uà, l 40 (t), { 30 ã20 Ãt â10 0 Granuliometrinés sudèties kumuliatê Dateliq dydis, mm Smélis Vidutininio rupumo 0,706-0,212 0,212-0,300 Grunto pavadinimas, pagal LST EN ISO Smulkus smèlis

138 Granuliometrinès'sudêties nustatymas (Sietq metodas) (ISO/TS :2004) Dviejq kabanðiq tiþ ir taþ irengimas Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav. GrçZinio Nr. Bandinio gylis, m 100 Gso un 80 6l E70 q) t60 L?so út) iz 40 O!30 õ20 ã â10 0 Granuliometrines sudèties kumuliate Daleliq dydis, mm Smelis Vidutininio rupumo Grunto pavadinimas, pagal LST EN ISO, Smulkus smèlis

139 IIAB "Geoora" Dviejq kabanðiq tiltq ir taþ Arsenalo g. 5, Vilniaus m. sav tl-29 laborantas Modestas Buj anauskas

140 i.,- UAB Dviejq kabanðiq tilq ir takq irengimas Kah@ Arsenalo g,5, Vilniaus m. sav tt-22

141

142

143 Tiesioginio kirpimo bandymas (I S O :200 4) Objektas 3rçZinio Nr. Bandinio rylis, m 3runto pavadinimas pagal ISO Dviejq kabanðiq tiþ ir taþ irenginas Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo ' 8.5, Vilniaus m. sav. 8 4,7-5,0 Smulkus smêlis FSa Bandinio Nr, Gamtinis drèprris w. vnt. d. Gamtinis tankis p, Mcim' I 0,006 t,70 2 0,006 rj0 0,006 1, f0 250 Ê z 200 : Ë ofi rso e F z ( oè zuu -^^! q6 Ep """ a'"' E al, -l 6 c _å (h ioo ' oo 350 loo ts() 0 Apkrova, kn/mt Pastaba: gruntas sutankintas kþimo aparate c kl.i/m' 3 tanrp I laips

144 1L L, r \J Smulkaus grunto vienaa5io gniuzdym Molingas smèlis (! o. T þ.!2 CL Ê o :H_ U' ë G J Ë / /- \

145 Ks.-1 Sutartiniai Zenklai,00 m,40 m Piltas gruntas (smélingas molingas dulkis, su juodzemio priemaiða ir medziq Smulkusis smètis Sutartiniai Zenklai DirvoZemis, nuo 0,3 m su smèlingo molingo dulkio priemai5a ir medziq ðaknimis) Uoreninis molingas smélis BJEKTAS: ou kabantys tiltai ir takai Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. UZSAKOVAS: UAB "ENERo" DATA 2017-tl UAB ''GEOPRA'' InZ. geologas D. Siup5inskas

146 2OT7 -TT go= Àð.2 u) öo _v oa) < z V) Grunto apra5ymas GrçZinys 1 Altitude: -12I.2 m õh 2o ãe.3 Þo.x õòo Stulpelis rankinis Vandens lygis lygis, m ãø? C).= nusist auksð a 1 2 J I r(dl) div Lle[uvls: smellngas motmgas dulkls su o5 >v>v>vl juodzemio priemaiða t (D.x ML ã SmÅlinooc ãrrll incoc mnlic nill oi nrrl ôi(d H.H Þ*" Þ*" v U) 2.0 2OI7 -TI I 2 I Grçúinys 2 Altitude: m rankinis J 4 5 6' Jrrvozem$ SB ã,è Smulkusis smèlis, geltonas, maùai drègnas 30.r. : (D.x Àirp U) 2OL7.TT GrçZinys 6 Altitude: -97,0 m BJEKTAS: Ou kabantys tiltai ir takai Kalnq parko dalyje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. uzsmovas : uab,,enfro,, DATA 2017-ll MASTELIS Mr, 1:100 UAB ''GEOPRA'' InZ. geologas D. Siup5inskas

147 ñ boe xd )NÓ Fu o^ 1 P(SDl SD.u) cø -:l Á'Ø -! oro oo o.e 2 rtv cl z Ø o Grunto apraðymas 4 Ptltmts gruntas:smelrs su luodzemro priemaisa Smulkusis smêlis, rusvai geltonas, vid. tankumo, nuo 1,0 m tankus, dregnas, nuo 1,2 m labai tankus, nuo 1,6 m tankus, nuo 1,9 m vid. tankumo, nuo 2,2mpurus, su organikos pêdsakais GREZTNYS tr STAT N S ZONDAS NR. 3 Altitude: nts o ãs E Ësg ño) 5 o7 t(?o Stulpelis l-lll-lll- :l I t:r,gt tt: ''.r,1-t--n m sra Vandens lygis, m pag!- rooe 7 U) -9tr É.() auköö I 9cv 0. MPa I 1,2 4,0 Kügio spraudos (O ir paviröinès movos trinties (fs) priklausomybés nuo gylio (h)grafikas qc (MPa) z l0 l l8 20 n ß t4 36 3A & 80 I@ l@ l& 2@ fs 3Pa m 420 I i I Du kabantys tiltai tr takai Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. uzser<ovas : uab,,enero,, DATA MASTELIS Mu 1:100 UAB ''GEOPRA'' In2. geologas: D. Siupðinskas

148 20 GREZTNYS tr STAT N S ZONDAS NR. 4 Altitude nts m d Þ0t xd )NÓ V 'ñì cø x'øg oo (g.c oa 2 L z Ø 9 3 Grunto apra5ymas 4,o ãs E ëse =ØoJ 5 Stulpelis 6 Vandens lygis, m paf!- rooe 7 aukðö I Qcv 0. MPa I Kügio spraudos (O ir pavirëinés movos trinties (fs) priklausomybés nuo gylio (h) grafikas qc (MPa) o A 10 t2 l4 16 l a A P(sÐ) SD dtv ñ E 2 Deliuvis: suplautas smelis su organikos pnemalsa 3 5 Smulkusis smêlis, geltonas, labai purus, nuo 3,5 m vid. tankumo, nuo 3,8 m tankus, maùai dregnas 1',l?5 nj.( 'N1Y1V, $<.c) v) () Èl 1,2 0,9 illllllllrl l l illllllllll Îs kpa lllllllli= ttttttlti lllllllli oo zd lo o 380 4@ 4zo 9c fs I Du kabantys tiltai ir takai Kalnr parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. uzsarovas: uab,'enfro,, DATA MASTELIS Mu 1:100 UAB ''GEOPRA'' lnz. geologas: D. Siup5inskas

149 ñ ur ãn Êt 20 3u) 1 SD -11.Ø 'ñì cø á'o õ oo OE (,.g 2 õ rh L z U) Grunto apraðymas 4 Prltrms gruntas: smellngas mollngas,dulkis, su ZvirgZdu Smulklrsis smêlis øelfonas. nìrt'lrs- nlrn 1,3 m labai purus, nuo 1,6 m purus, nuo nuo 2,4 m tankus, nvo 2,6 m labai tankus maiai drêgnas GREZTNYS rr STATTNTS ZONDAS NR. 5 Altitude: m sra nis I o ;aå E l? )4^ Stulpelis 6 r:. Jl,l-1 1,,' '.'... ''rr,- r. ll I '. ", Vandens lygis, m paf!- rooe 7 (h õi: 'rl.() =el auköö I Qcv. MPa I 3,7 4,1 Ktigio spraudos (CJ ir paviröinés movos trinties (fs) priklausomybês nuo gylio (h)grafikas qc (MPa) o z l t6 ta !6 3a illlllllltf ttttttltttt i -JItllIt ;-;, fs ldal 260 2E0 3@ @ 380 4@ 420 9c I Du kabantys tiltai ir takai Kalnr parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. uzserovas : uab',enero', DATA MASTELIS Mu 1:100 UAB ''GEOPRA'' InZ. geologas: D. SiupËinskas

150 .Ø.RG c, u) x'ø :t oo (!) io o.g 7-11 Grunto apraðymas GREZTNYS lr STATINIS ZONDAS NR. 7 Altitudè: m Kügio spraudos (q") ir paviréinés movos I trinties (fs) priklausomybès nuo gylio (h)grafikas l0 t2 t Moreninis molingas smêlis, 5v. pilkas, vid. stiprumo, nuo 0,9 m labai stiprus, su retu ZvirgZdu ( V 'r'r@ t', tttttttttttrttttl' N , fs (kpa) 9ç i Du kabantys tiltai ir takai Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. UZSAKOVAS : u,s "ENERo" DATA 2017-tl MASTELIS Mu 1:100 InZ. geologas D. Siup5inskas

151 GREZINYS IR STATINIS ZONDAS NR. 8 Altitudé: -136,5m sraiotinis 20 q t fs (kpa) q^ fs i Du kabantys tilt i ir takai Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. UZSAKOVAS: uab "ENERo" MASTELIS InZ. geologas D. Siup5inskas M.,, l:100

152 .9, 'Þs CU' :Y oc) (,.g Grunto aprasymas GREZINYS IR STATINIS ZONDAS NR. 9 Altitudè: m sraiotinis Kügio spraudos (q) ir pavir5inès movos trinties (fs) priklausomybés nuo gylio (h) grafikas t purus, 2,2m 2.5m r2,0mpu purus, molingas, nuo geltonas, i. vid. r tankumo. nuo kus. mazai Moreninis molingas smêlis, 5v. rudas, labai stiprus, su retu ZvirgZdu, nuo 6,0 m su smèlio le5iais z lsn' ttyzz t Smulkusis smèlis, geltonas, vid. nuo 8.8 m tankus. m maãai drègnas @ fs (kpa) o^ OBJEKTAS: ou kabantys tiltai ir takai Kalnq parko daþje adresu Arsenalo g. 5, Vilniaus m. DATA 2017-tl MASTELIS M,, 1:100 fi ZS46OVAS: UAB "ENERou InZ. geologas D. Siup5inskas

153 GREZTNYS tr STAT N S ZONDAS NR. 10 Altitudé: m sra t t w : Trijq KryZir kalno Slaitas q- UZS4çOVRS: uab "ENERo" fs (l (kpa) MASTELIS M.,, 1:100 InZ. geologas D. SiupSinskas

154 Grçúiniai Trijq Kryziq kalno Slaito litologijai nustat5rti 2OT7 -IT GrçZinys 11 Altitudè: -158"5 m Grçúinys ,1 Altitude: m rankinis I ljefuvls: smellngas mollngas dulkls su <t iuodzemio priemaiða 0^7 (D.Ã êi Àicp òmermgas mollngas ourkrs, pukal zaßvas 1.5 div BJEKTAS : rriiq I<ryù:iakalno Slaitas DATA MASTELIS uzserovas: uab "ENERo" 2017-tr Mr, 1:100 UAB ''GEOPRA'' InZ. geologas D. Siupðinskas

155 GRIJNTV LITOLOGINE SUDETIS r=--=l l=l ft il:t ill - I ---l =ITEITì llllñl Il# ml-.1ì:"-:--:'ìî:1 lijlì i::::ì.:j'.,1 ltl:.; i., 1'--".: :.;...1 F;q;uÃv f^v^v^v/ fo"o"ô".1 t 'l : Y/////4 (/,/.///4 DirvoZemis Piltinis gruntas Deliuvis Smulkusis smèlis ävyras Smélingas molingas dulkis Smèlingas dulkingas molis Moreninis molingas smêlis TNZTNERINIAI GEOLOGINIAI nittinis oetiuvis Smulkusis smèlis, @ Smulkusis smêlis, purus Smulkusis smélis, vidutinio tankumo Smulkusis smélis, tankus Smulkusis smèlis, labai labai tankus 61 Smèlingas molingas dulkis, \<-/ silpnas úh Moreninis molingas smèlis, v vidutinio /íà Moreninis molingas smèlis, v labai stiprus Moreninis molingas smélis, stiprus GRUNTV FIZINIAI BÜVIAI SMELI\TIIJ @ o (LT] Labai purus Purus Vidutinio tankumo Tarkus Labai tankus MOLINIU GRI]NTU KITI ZENKIAI Vidutinio stiprumo Stþrus Labai stiprus GRI]NTU GENEZE pdiv DirvoZemis tiv Technogeninèsnuogulos div Deliuvis aiiibl Aliuvinêsnuogulos ftiimd Medininþ posvitès fliuvioglacialinés nuogulos gtllmd Medininþ posvitès kraðtinés glacialinès nuogulos (sud}{gsdnð GrçZinio, statinio zondavimo vieta, numeris ir altitudè Ks.-l _ Kasinio vieta, numeris -:13g El iraltitudè UAB''GEOPRA''

156 MASTELIf M' l:250c OVAS:uAB "ENERo' UAB "GEOPRA'' Tni. peoloøas D. Siuoðinskas