mlaikas30(1-5).pmd

Transkriptas

1 ISSN Nr. 30 (974) 2014 m. liepos 25 d. PENKTADIENIS Kaina 2,00 Lt (0,58 EUR) Jurbarko miestà puoðia didþiosios verslo ámonës Ðiame numeryje 2 psl. Þaidimø aikðtelëms tvarkyti neranda lëðø 5 psl. Jurbarkà garsinusi Lakðtutë ðvenèia jubiliejø Nuo 2015 metø sausio 1 dienos ðalies valiuta - euras. Treèiadiená Europos Sàjungos bendrøjø reikalø ministrø taryba priëmë galutiná sprendimà dël Lietuvos dalyvavimo Ekonominëje ir pinigø sàjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo ðios datos Lietuva tampa devynioliktàja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sàjungos valiuta euras. Kartu patvirtintas neatðaukia- Lietuva priimta á euro zonà 16 psl. 3 psl. Visà praëjusià ir ðià savaitæ jurbarkieèiai stebëjo miestà tvarkanèios bendrovës UAB Jurbarko komunalininkas darbininkus, kurie nuo ankstyvo ryto iki vëlyvo vakaro visoje Dariaus ir Girëno miesto gatvëje statë betoninius vazonus ir á juos sodino ávairiausiø formø, rûðiø bei spalvø tujas ir kënius. Vazonai autobusø stoties teritorijoje taip pat graþiai atskiria jà nuo gatvës. mas litø perskaièiavimo á eurus kursas: 3,45280 lito uþ 1 eurà. Pagal Euro ávedimo Lietuvos Respublikoje ástatymà, ne vëliau kaip praëjus 30 kalendoriniø dienø po perskaièiavimo kurso nustatymo, prekiø ir paslaugø kainos jø skelbimo vietose turi bûti pradëtos nurodyti litais ir eurais. Mûsø laiko inform. 15min.lt nuotr. 6 psl. Automobilis su kiauromis padangomis puikuojasi daugiabuèio namo kieme 8 psl. Ðeimos verslà perima vaikai 16 psl. Jurbarkietis Europoje - tarp aðtuoniø geriausiø 9 psl. Ilgo ir sudëtingo gyvenimo Tamuliø ðeima nemëgsta afiðuoti

2 2/2014 m. liepos 25 d. Nr. 30 JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBËS TARYBOS 2014 M. LIEPOS 31 D. POSËDÞIO DARBOTVARKË 1. Dël savivaldybës Tarybos posëdþio darbotvarkës. 2. Dël 2013 metø Jurbarko rajono savivaldybës konsoliduotøjø ataskaitø rinkiniø patvirtinimo ir pritarimo audito iðvadoms. 3. Dël Jurbarko rajono savivaldybës 2014 metø biudþeto pajamø ir iðlaidø plano tikslinimo ir savivaldybës biudþeto lëðø perskirstymo. 4. Dël Jurbarko rajono savivaldybës tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T2-53 Dël Jurbarko rajono savivaldybës smulkiojo verslo rëmimo fondo pakeitimo. 5. Dël mokytojo padëjëjo pareigybës ásteigimo Jurbarko Vytauto Didþiojo pagrindinëje mokykloje. 6. Dël buvusios Vieðvilës þemës ûkio mokyklos teritorijos detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo. 7. Dël gyvenamøjø namø kvartalo ir vieðøjø erdviø tarp A.Daugëlos, Draugystës, Klausuèiø gatviø bei stadiono Klausuèiø kaime detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo. 8. Dël pavadinimo gatvei Smalininkø seniûnijoje suteikimo. 9. Dël Jurbarko rajono savivaldybës tarybos 2008 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. T2-28 Dël vieðosios ástaigos Jurbarko socialiniø paslaugø centro socialinës globos filialo vidutinës iðlaikymo kainos, baziniø ir papildomø socialiniø paslaugø sàraðo ir ákainiø bei finansiniø normatyvø vienam gyventojui patvirtinimo pakeitimo. 10. Dël valstybës finansinës paramos uþsienyje mirusio (þuvusio) asmens palaikams parveþti á Lietuvos Respublikà. 11. Dël nekilnojamojo turto Veliuonos mstl. ir Ðimkaièiø mstl. nuraðymo. 12. Dël Jurbarko rajono savivaldybës tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. T2-56 Dël patalpø panaudos pakeitimo. 13. Dël turto perdavimo panaudos pagrindais Jurbarko rajono savivaldybës vieðajai bibliotekai. 14. Dël turto perdavimo panaudos pagrindais Jurbarko jaunimo iniciatyvos centrui. 15. Dël turto perdavimo patikëjimo teise Jurbarko rajono savivaldybës administracijai. 16. Dël patalpø nuomos sutarties su UAB Diaverum klinikos pratæsimo. 17. Dël privatizavimo objekto duomenø patikslinimo. 18. Dël Jurbarko rajono savivaldybës privatizavimo fondo lëðø naudojimo ir Jurbarko rajono savivaldybës tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T2-21 Dël Jurbarko rajono savivaldybës privatizavimo fondo 2013 m. ataskaitos ir 2014 m. sàmatos patvirtinimo pakeitimo. 19. Dël buto K. Donelaièio g , Jurbarko m. privatizavimo. 20. Dël buto K. Donelaièio g , Jurbarko m. privatizavimo. 21. Dël Jurbarko rajono savivaldybës tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T2-20 Dël lëðø darbams, planuojamiems atlikti 2014 metais ið Keliø prieþiûros ir plëtros programos, skyrimo pakeitimo. 22. Dël sutikimo vykdyti projekto Universalaus daugiafunkcio centro ákûrimas Jurbarko rajone II etapo darbus. 23. Dël prisijungimo prie Daugiapakopio valdymo Europoje chartijos. Savivaldybës meras Rièardas Juðka MAISTO PRODUKTAI NEPASITURINTIEMS JURBARKO MIESTO GYVENTOJAMS 2014 m. liepos dienomis nuo 9.00 iki val. bus dalinami maisto produktai nepasiturintiems Jurbarko miesto gyventojams. Praðymus dël paramos skyrimo seniûnijai pateikæ gyventojai maisto produktus galës pasiimti adresu Dariaus ir Girëno g.120a, Jurbarko m., 2-ame aukðte. Jurbarko miesto seniûnijos informacija KONKURSAS JURBARKO ÐVIETIMO CENTRO DIREKTORIAUS PAREIGOMS EITI Jurbarko rajono savivaldybës administracija paskelbë konkursà Jurbarko ðvietimo centro direktoriaus pareigoms eiti. Pretendentø dokumentai priimami iki 2014 m. rugsëjo 5 d. 15 val. 45 min. 205 kab. Konkursas vyks 2014 m. rugsëjo 16 d. Daugiau informacijos arba tel.: (8 447) , (8 447) INFORMACIJA APIE TERITORIJØ PLANAVIMÀ Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedëjo 2014 m. liepos 11 d. ásakymu Nr. 32FPÁ- ( )-75 patvirtintas kitos paskirties sklypo, esanèio Liepø gatvëje 4, Ðimkaièiø miestelyje, Ðimkaièiø seniûnijoje, Jurbarko rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas, organizuotas Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus, parengtas UAB ALVI projektai matininkës Violetos Bielinskienës, pagal kurá suformuotas valstybinës þemës sklypas 0,3140 ha ploto po pastatais nuosavybës teise priklausanèiais Jurbarko rajono savivaldybei, kuriø registro Nr. 95/ Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedëjo 2014 m. liepos 21 d. ásakymu Nr. 32FPÁ- ( )-78 patvirtintas kitos paskirties sklypo, esanèio J. Baltruðaièio gatvëje 40, Skirsnemunës kaime, Skirsnemunës seniûnijoje, Jurbarko rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas, organizuotas Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus, parengtas UAB ALVI projektai matininkës Violetos Bielinskienës, pagal kurá suformuotas valstybinës þemës sklypas 0,2908 ha ploto po pastatais nuosavybës teise priklausanèiais Jurbarko rajono savivaldybei, kuriø registro Nr. 44/ Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedëjo 2014 m. liepos 21 d. ásakymu Nr. 32FPÁ- ( )-79 patvirtintas kitos paskirties sklypo, esanèio Liepø gatvëje 1, Tamoðiø kaime, Veliuonos seniûnijoje, Jurbarko rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas, organizuotas Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus, parengtas UAB ALVI projektai matininkës Violetos Bielinskienës, pagal kurá suformuotas valstybinës þemës sklypas 0,9049 ha ploto po pastatais nuosavybës teise priklausanèiais Jurbarko rajono savivaldybei, kuriø registro Nr. 95/ Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedëjo 2014 m. liepos 21 d. ásakymu Nr. 32FPÁ- ( )-80 patvirtintas kitos paskirties sklypo, esanèio Sodø gatvëje 6A, Pauliø kaime, Ðimkaièiø seniûnijoje, Jurbarko rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas, organizuotas Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Jurbarko skyriaus, parengtas UAB ALVI projektai matininkës Violetos Bielinskienës, pagal kurá suformuotas valstybinës þemës sklypas 0,0298 ha ploto po pastatais nuosavybës teise priklausanèiais Jurbarko rajono savivaldybei, kuriø registro Nr. 44/ Þaidimø aikðtelëms tvarkyti nëra lëðø Neseniai prie Imsrës árengtos vaikø þaidimø aikðtelës jau reikalauja remonto. Nors praëjo tik keleri metai, taèiau tikriausiai tik ant vienos rankos pirðtø galima suskaièiuoti, kiek ið jø yra idealios bûklës. Daþniausiai vienas ar keli árenginiai yra sugadinti sulauþyti supamieji arkliukai, sulauþytos ar pavogtos supynës, sudeginti, apraðinëti ir apgadinti nameliai-pavësinës, nesaugios èiuoþyklos ir pan. Kà jau kalbëti apie ðiukðliø (saulëgràþø, sudauþytø buteliø ir kt.) krûvas... Redakcijos archyvo nuotr. Jei leis galimybës sutvarkysim, þadëjo Jurbarko miesto seniûnas R. Kuras. Taèiau netrukus pridûrë, jog lëðø, skirtø tvarkyti paimsryje esanèias vaikø þaidimø aikðteles, ðiuo metu, deja, nëra... Ne tik nëra lëðø, taèiau ir didelës problemos miesto seniûnas ten nemato. Jo akimis, þaidimø aikðtelëse prie Imsrës daug þalos nëra padaryta: Labai dideliø bëdø að ten nematau. Nëra dviejø supyniø vaikams, - teigë seniûnas. Anot jo, stalas vienoje ið pavësiniø sulauþytas, bet seniûnijos iniciatyva sutvarkytas. Seniûnas paþymi, kad supamiesiems arkliukams ir kitiems þaidimo aikðteliø árenginiams sutvarkyti reikia nemaþø lëðø, taèiau ateièiai Mûsø laikui ir jurbarkieèiams davë paþadà: Ateityje reikës kaþkà pagalvoti, kad ilgiau laikytø. Mûsø laiko inform. Praneðk naujienà Nuotraukas ir þinutes, su ávykiø apraðymais, siøskite: mlaikas@gmail.com

3 Visà praëjusià ir ðià savaitæ jurbarkieèiai stebëjo miestà tvarkanèios bendrovës UAB Jurbarko komunalininkas darbininkus, kurie nuo ankstyvo ryto iki vëlyvo vakaro visoje Dariaus ir Girëno miesto gatvëje statë betoninius vazonus ir á juos sodino ávairiausiø formø, rûðiø bei spalvø tujas ir kënius. Tokie miesto graþinimo darbai sulaukë nevieningos miestieèiø reakcijos. Vieni ðiuo uþmoju gërëjosi, kiti garsiai svarstë, ar ne graþiau bûtø buvæ, jeigu tuose vazonuose bûtø pasodintos gëlës, taèiau ir vieni ir kiti domëjosi ið kokiø lëðø ðie darbai atliekami, nes rajono biudþete ðiais metais pinigø buvo skirta tik patiems svarbiausiems miesto tvarkymo darbams. Pradëjæ domëtis, ið kokiø ðaltiniø finansuojami naujøjø þeldynø árengimo darbai, netrukome suþinoti, jog tai verslo ámoniø, ágyvendinusiø Jurbarko mieste ávairiausius investicinius projektus, dovana jurbarkieèiams ir miesto sveèiams. Tokios iniciatyvos autoriumi bûtø galima ávardinti rajono merà Rièardà Juðkà, kuris ðá pavasará, susi m. liepos 25 d. Nr. 30 / 3 Jurbarko miestà puoðia didþiosios verslo ámonës Vazonai autobusø stoties teritorijoje graþiai atskiria jà nuo gatvës. Naujosios miesto puoðmenos - tai verslo ámoniø, ágyvendinusiø Jurbarko mieste ávairiausius investicinius projektus, dovana jurbarkieèiams. Redakcijos archyvo nuotraukos. kvietæs didþiøjø ámoniø ir organizacijø vadovus, papraðë jø prisidëti prie miesto graþinimo. Ágyvendinant europinius projektus graþëja Jurbarko miesto gatvës ir kvartalai, taèiau miesto apþeldinimu tenka rûpintis paèiai savivaldybei. Jau praëjusiais metais pradëjome puoðti miestà gëlëmis ir ávairiausiais kitais þeldiniais. Ið aplinkosauginiø lëðø keliose Naujamiesèio kvartalo vietose pernai árengëme naujus gëlynus, taèiau viso miesto apþeldinti esame nepajëgûs. Todël ðiemet kartu su savivaldybës administracijos direktoriumi pasikvietëme keliø didþiausiø ámoniø ir organizacijø vadovus ir papraðëme jø prisidëti prie miesto papuoðimo, Mûsø laikui pasakojo rajono meras R. Juðka. Verslininkai ðiam praðymui neliko abejingi - Þilinskis ir KO UAB, UAB Parama, UAB Jurmelsta, UAB Statybos ritmas bei A. Guogos paramos fondas aukojo pinigus arba nemokamai atliko darbus. Ið viso miesto apþeldinimui ir sutvarkymui verslininkai skyrë kiek daugiau nei Lt. Nauji þeldiniai nëra vieninteliai darbai, kuriais ðiais metais bus puoðiamas miestas. Artimiausiu metu, mero teigimu, bus keièiamas ir miesto centre ðalia buvusios vaistinës esantis gatvës atitvaras. Nauja tvorelë jau yra pagaminta ir netrukus bus pakeista. Ant jos taip pat bus pakabinti vazonai su gëlëmis. Taip pat ðioje vietoje bus atnaujinta ir gatvës asfalto danga, su Mûsø laiko skaitytojais artimiausiais miesto tvarkymo darbais dalijosi rajono vadovas. Skirtingai nei betoniniai vazonai su juose pasodintais augalais, minëta tvorelë, kainavusi beveik Lt, pritarus Jurbarko rajono savivaldybës tarybai, buvo ásigyta ið privatizavimo fondo lëðø. Ið planuojamø nupirkti 200 betoniniø vazonø, ðiuo metu mieste jø pastatyta jau 70. Juose komunalininko darbuotojos susodino tujas ir keletà këniø. UAB Jurbarko komunalininkas þeldiniø prieþiûros vadovë Lilijana Dragûnavièienë aiðkino, jog á vazonus tujos, o ne gëlës buvo sodinamos dël keleto prieþasèiø. Viena ið pagrindiniø yra ta, jog tai ilgaamþiai augalai, nereikalaujantys kasmetinio persodinimo. Man dar neteko niekur matyti, kad á tokius vazonus bûtø sodinamos daugiametës gëlës. Visi puikiai þinome, kad á Lietuvà gëlës atkeliauja ið Olandijos, kur yra visiðkai kitoks klimatas, todël gauti gëliø, kurios augtø pas mus, yra sudëtinga. Rinkomës tujas, kurioms nëra pavojingos mûsø ðaltos þiemos ir kuriø nereikës persodinti kiekvienà pavasará. Aiðku, darbo rankø reikës ir tujø prieþiûrai, taèiau mes pasirinkome tai, kas graþu ir puoðia miestà. O dirbti reikia visur, kur tik atsiranda bent maþiausias naujai apsodintas þemës lopinëlis, - tikino specialistë. Saugiam eismui tinka ne visos miesto puoðmenos Praëjusá antradiená ávyko Jurbarko rajono keliø eismo saugumo komisijos posëdis. Vienas ið posëdþio metu svarstomø klausimø - matomumo gerinimas Dariaus ir Girëno bei Vytauto Didþiojo gatviø sankryþoje, mat naujoji miesto puoðmena vazonai blogina vairuotojø matomumà. Taigi Jurbarko miesto seniûnà Romualdà Kurà nuspræsta ápareigoti ðalia ðios sankryþos esanèius tris vazonus perkelti á kità vietà. Galbût ðie trys vazonai (atsiþvelgiant á Gedimino gatvës 25 namo atstovø praðymà uþtverti pravaþiavimà ðio namo kieme) bus perkelti bûtent èia. Be ðiø klausimø komisija taip pat diskutavo apie papildomø kelio þenklø pastatymà. Buvo nuspræsta perkelti du kelio þenklus Nr. 332 Sustoti draudþiama nuo automobiliø stovëjimo aikðtelës prie savivaldybës pastato á ákalnës apaèià, ðalia Kauno gatvës. Taip pat apriboti transporto priemoniø stovëjimo laikà Vydûno gatvëje bei aikðtelëje prie Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos, árengiant kelio þenklus Nr. 302 Eismas draudþiamas su len- L. Dragûnavièienës teigimu, statant vazonus tam tikrose miesto vietos, buvo laikomasi skirtingø atstumø nuo gatvës ir pastatø, atsiþvelgiant á galimybes tas vietas þiemà valyti mechanizuotai. Tose vietose, kur ðaligatvius ámanoma valyti mechanizuotai, mes vazonus statëme kiek tolëliau nuo gatvës. Taip pat stengëmës iðlaikyti reikiamus atstumus ir nuo áëjimø á parduotuves ar ástaigas, kad uþaugæ augalai neuþgoþtø vitrinø ar netrukdytø praeiti þmonëms, naujø þeldynø árengimo ypatumus aiðkino L. Dragûnavièienë. Liepos pabaigoje ar pirmàjà rugpjûèio savaitæ ðalia jau esanèiø vazonø bus pastatyti nauji - kitokiø formø ir aukðèiø. Susiliedami su jau esanèiais jie sudarys vientisà þalumà. L. Dragûnavièienës teigimu, keletas naujø vazonø atsiras ir ðalia Nemuno kavinës bei IKI prekybos centro. Dþiaugdamasi atsiradusiomis galimybëmis papuoðti miestà naujais augalais, þeldynø prieþiûros vadovë negailëjo kritikos miesto centre gyvenantiems daugiabuèiø namø gyventojams bei savo ámones ar ástaigas èia ákûrusiems verslininkams. Ji tikino pasigendanti jø iniciatyvos graþinant ðalia savæs esanèià aplinkà. Teko lankytis ne viename Lietuvos bei uþsienio mieste ir matyti kaip graþiai ten verslininkai ir prekybininkai puoðia juos supanèià aplinkà. Mûsø verslininkai, deja, to nedaro. Galëèiau pagirti tik Ryto ir UAB Liuksas kaviniø savininkus, kurie rûpinasi, kad nuolat þydinèios gëlës puoðtø ne tik jø teritorijà, bet ir miestà. Labai norëèiau paraginti parduotuviø savininkus bent jau ðalia áëjimo ar palangiø pasistatyti gëliø, kurios tikrai papuoðtø gatvæ. Gaila, taèiau ir ið verslininkø, ir ið gyventojø daþniau sulaukiame kritikos, kad kaþkà darome ne taip, o ne pagalbos. Pavyzdþiø, kaip tai galëtø bûti padaryta, jie nepateikia, o tik kritikuoja. Ko gero tai daryti lengviausia, svarstë L. Dragûnavièienë. Mûsø laiko inform. Dariaus ir Girëno bei Vytauto Didþiojo gatviø sankryþoje esanèius tris vazonus nuspræsta perkelti á kità vietà. Redakcijos archyvo nuotr. tele Nuo 23 val. iki 6 val.. Na, o Jurbarkø gyvenvietëje ðalia vaikø þaidimø aikðtelës esanèioje automobiliø stovëjimo aikðtelëje numatyta árengti kelio þenklà Nr. 530 Stovëjimo nurodytu laiku vieta su lentele Nuo 6 val. iki 23 val. Komisija taip pat buvo informuota apie Kauno gatvëje ðalia 23 namo esanèiame ðaligatvyje paliekamas transporto priemones, trukdanèias kitø automobiliø eismui, dël kuriø negali privaþiuoti ir specialiøjø tarnybø transportas. Namo gyventojai pageidauja uþdrausti transporto priemoniø statymà ðiame ðaligatvyje. Komisija nusprendë leisti árengti geltonà linijà tik tuo atveju, jei bus surinkti daugumos ðio namo gyventojø, pritarianèiø tokiam sprendimui, paraðai, kuriuos reikia pateikti Jurbarko miesto seniûnui R. Kurui. Siekiant uþtikrinti pësèiøjø ir dviratininkø saugumà Sodø gatvës pësèiøjø take, prieð dviraèiø tako susikirtimus su Obelø, Vyðniø ir Biðpilio gatvëmis, ðiose gatvëse nuspræsta árengti ir paþenklinti greitá ribojanèius kalnelius. Mûsø laiko inform.

4 4/2014 m. liepos 25 d. Nr. 30 KAINOS PRAËJUSÁ ÐEÐTADIENÁ (liepos 19 d.) JURBARKO TURGUJE 1 l mëlyniø 13 Lt 1 kg braðkiø 10 Lt 1 l raudonøjø serbentø 3 Lt 1 l juodøjø serbentø 5 Lt 1 l vyðniø 5 6 Lt 1 kg treðniø 12 Lt 1 kg bulviø 0,7 1,50 Lt 1 kg morkø 2 Lt 1 kg kopûstø 1,50 Lt 1 kg agurkø 2 3 Lt 1 kg pomidorø 4 6 Lt 1 kg svogûnø 2 Lt 0,5 l medaus 12 Lt 50 g bièiø pikio 5 Lt 10 viðtø kiauðiniø 5 Lt 18 putpeliø kiauðiniø 6,50 Lt 10 kalakutø kiauðiniø 6 Lt 1 l pieno 2 Lt 1 l grietinës 11 Lt 1 kg liesos varðkës 8 Lt 1 kg riebios varðkës 9 Lt 1 kg varðkës sûrio 12 Lt 1 kg saldinio sûrio 15 Lt 0,5 kg sviesto 12 Lt 1 kg karðiø 5 6,50 Lt 1 kg lynø 13,50 Lt 1 kg upëtakiø 16,50 Lt 1 kg starkiø 17 Lt 1 kg rûkytø plaèiakakèiø 23 Lt 1 kg rûkytø þiobriø 14 Lt 1 kg rûkytø ðamø 26 Lt 1 kg rûkytø eðeriø 28 Lt 1 kg naminiø laðiniø 14,90 Lt 1 kg sûdytø laðiniø 15,90 Lt 1 kg rûkyto kumpio 18 Lt 1 kg Dvaro kumpio 19 Lt 1 kg Aukðtaièiø kepsnio 16,30 Lt 1 kg naminës deðros 13 Lt 1 kg skilandinës deðros 23 Lt 1 kg viðtienos 13 Lt 1 kg kauliukø 3 Lt 1 kg karkø 6 Lt 1 kg maltos kiaulienos 11 Lt 1 kg rûkytos ðoninës 17,70 Lt 1 kg mësingø ðonkauliø 11 Lt 1 kg taukø 4,50 Lt 1 kg spirgø 5 Lt 1 kg ðaðlykø mësos 14 Lt 800 g Ventos duonos 3,20 Lt 1 kg Grûdø duonos 5,50 Lt 400 g pyrago su aguonomis 3 Lt 550 g Bobutës pyrago 4 Lt 1 kg bandeliø su serbentais 10,80 Lt 1 kg bandeliø su obuoliais 10 Lt 1 kg varðkës spurgø 12,50 Lt 1 kg trapuèiø 9 Lt 1 kg þagarëliø 12 Lt 1 kg citrinukø 10 Lt 1 kg javainiø 18,50 Lt 50 kg kvieèiø, mieþiø 35 Lt Viðtaitë Lt Anèiukas 6 8 Lt Parengë Vytautas Kutkevièius Prenumeruokite Mûsø laikà FIZINIAMS ASMENIMS 1 MËN. - 8 LT, 3 MËN LT, 6 MËN LT; JURIDINIAMS - 3 MËN LT, 6 MËN LT. GALITE IÐSIKVIESTI LAIÐKANEÐÁ, INFORMACIJA TELEFONU Aplinkos ministerijos Valstybinës miðkø tarnybos, urëdijø ir saugomø teritorijø miðkø pareigûnai ðiemet per pirmàjá pusmetá nustatë 283 neteisëtø miðko kirtimø atvejus, kai buvo iðkirsta 6,6 tûkst. kubiniø metrø medienos. 150 tokiø atvejø iðaiðkinta valstybiniuose miðkuose. Juose neteisëtai iðkirsta 1,5 tûkst. kubiniø metrø medienos. Privaèiuose miðkuose nustatyti 133 neteisëtø miðko kirtimø atvejai, kuriø metu iðkirsta 5,1 tûkst. kubiniø metrø medienos. Uþ neteisëtus miðko kirtimus ir kitus Miðkø ástatymo paþeidimus per pirmàjá ðiø metø pusmetá administracine tvarka nubausta 530 asmenø. Jiems skirta 173 tûkst. Lt Ar Lietuvos gyventojai þino, kaip atpaþinti padirbtus eurus? Net pusë Lietuvos gyventojø baiminasi, kad, ávedus eurà, apyvartoje pasirodys padirbtø pinigø, kuriø jie negalës atpaþinti. Su tokia paèia baime praëjusiais metais susidûrë ir panaði dalis kaimyninës Latvijos gyventojø, dabar jau pusmetá gyvenanèiø su Europos Sàjungos valiuta. Siekdama iðsiaiðkinti Lietuvos gyventojø nuomonæ dël padirbtø pinigø atsiradimo ávedus eurà, reprezentatyvø tyrimà uþsakë inovatyviø technologiniø sprendimø lyderë Baltijos ðalyse UAB Hansab. Analogiðkas tyrimas praëjusiais metais bendrovës uþsakymu atliktas ir Latvijoje. Tyrimas atskleidë, kad nerimauti dël padirbtø euro banknotø Lietuvoje daþniau linkæ vyresni respondentai, taip pat þemiausio iðsimokslinimo, vidutiniø ir maþesniø pajamø grupës atstovai, maþesniø miestø ir kaimo vietoviø gyventojai. Bûtent ðios Lietuvos gyventojø grupës daþniau baiminasi, kad ávedus eurà atsiras padirbtø pinigø, kuriø jie negalës atpaþinti, daþniau jauèia informacijos, kur kreiptis susidûrus su padirbtais eurais, trûkumà. Labiau pasitiki euru Apibendrinus Lietuvoje ir Latvijoje atliktø tyrimø rezultatus tarp ðiø dviejø kaimyniniø ðaliø iðryðkëjo ne tik panaðumai, bet ir skirtumai. Jei tiek lietuviams, tiek latviams trûksta informacijos, kur kreiptis susidûrus su padirbtais euro banknotais ar monetomis, tai abiejø tautø nuomonë dël nacionalinës valiutos kaip reikiant iðsiskiria. Lietuvos gyventojai palyginti su Latvijos yra optimistiðkesni euro atþvilgiu ir maþiau pasitiki litu. Latvijoje atvirkðèiai gyventojai buvo skeptiðkesni euro atþvilgiu ir labiau pasitikëjo latu, tyrimø rezultatus apibendrina Hansab generalinis direktorius Darius Þekonis. Daugiau kaip pusë (58 proc.) Lietuvos gyventojø mano, kad euras yra apsaugotas nuo padirbinëjimo, nëra jokios prieþasties dël to nerimauti. Tuo tarpu Latvijoje taip pat gal- Uþ neteisëtus kirtimus jau pagal naujus þalos atlyginimo ákainius vojanèiø buvo gerokai maþiau vos treèdalis (34 proc.). Taèiau nacionalinës valiutos atþvilgiu kur kas palankesni savajai buvo Latvijos gyventojai. Beveik pusë jø (45 proc.) laikësi nuomonës, kad latas yra geriau apsaugotas nuo padirbinëjimo negu euras. Lietuvoje taip galvojanèiø yra maþdaug treèdalis (32 proc.). Svarbu ir þmonëms, ir verslui Europos centrinio banko duomenimis, praëjusiø metø antràjá pusmetá ið apyvartos buvo iðimta padirbtø euro banknotø tai 11,4 proc. daugiau negu 2013 metø pirmàjá pusmetá. Daugiau kaip 75 proc. visø padirbtø banknotø sudarë 20 ir 50 eurø banknotai. Per ðá laikotarpá padidëjo ir padirbtø 10 eurø banknotø skaièius. Naujose euro rinkose visuomet padidëja apgavysèiø ir skaièiavimo klaidø tikimybë. Þmonës dar nepripratæ prie naujos valiutos, ne viskà apie jà þino, ne visada moka atpaþinti tikrus ir padirbtus eurus. Skelbdami tyrimo rezultatus norime atkreipti dëmesá á ðios problemos aktualumà. Atpaþinti padirbtus banknotus svarbu tiek paprastiems þmonëms, tiek prekybos ámonëms, tiek visam aptarnavimo sektoriui vieðbuèiams, restoranams, kavinëms, visiems, kas susiduria su grynaisiais. Gavæs padirbtà pinigà nuostoliø patiria ir paprastas þmogus, ir verslas, teigia D. Þekonis. Didþiausias krûvis prekybininkams Hansab patirtis Baltijos ðalyse rodo, kad pereinant prie euro itin dideles apkrovas ir daugiausia grësmiø patiria prekybos ir paslaugø sektorius. Didþiausios problemos, su kuriomis artëjant euro ávedimui susidurs daugelis verslo sektoriø, ypaè prekybininkai, yra susijusios su pinigø tikrinimu, saugojimu, monetø skaièiavimu, pinigø inkasavimu. Esu tikras, kad tokie patys iððûkiai prekybininkø nuo 2015 metø sausio 1 dienos laukia ir Lietuvoje, sako Hansab vadovas. Reprezentatyvø Lietuvos gyventojø tyrimà Hansab uþsakymu birþelio dienomis atliko visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimø bendrovë Spinter tyrimai. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentø. Analogiðkas tyrimas 2013 metais buvo atliktas ir Latvijoje. Vasario mënesá kaimyninëje ðalyje buvo apklausti 947 respondentai. UAB Hansab siûlo modernius, efektyviau ir pelningiau dirbti padedanèius sprendimus ávairiems verslo sektoriams. Ðie sprendimai apima finansines mokëjimo sistemas, grynøjø pinigø apdorojimo technikà, vaizdo stebëjimo ir apsaugos, automobiliø statymo ir keleiviø informavimo sistemas bei daugelá kitø srièiø. Daugiau informacijos apie bendrovës veiklà, siûlomus sprendimus ir produktus UAB Hansab inform. efoto.lt nuotr. baudø. Neteisëtais kirtimais padaryta daugiau kaip 2 mln. litø þalos aplinkai. Jà turës atlyginti paþeidëjai. Nuo ð. m. kovo mënesio yra deðimteriopai padidinti neteisëtais kirtimais gamtai padarytos þalos atlyginimo ákainiai. Ðie ákainiai taikomi, jeigu miðkas neteisëtai iðkirstas po kovo 6 d., kai ásigaliojo nauja aplinkos ministro patvirtinta Fiziniø ir juridiniø asmenø neteisëta veika miðkuose padarytos þalos aplinkai atlyginimo dydþio apskaièiavimo metodika. Naujieji ákainiai labai paplonins paþeidëjø pinigines. Pavyzdþiui, anksèiau þalos atlyginimo ákainis uþ 1 kubiná metrà neteisëtai iðkirstø plynaisiais kirtimais medynø vadinamuosiuose ûkiniuose miðkuose buvo 40 Lt, o dabar 400 litø. Taèiau tai dar ne galutinë suma. Þala apskaièiuojama ákainá dauginant ið atitinkamo koeficiento. Pavyzdþiui, uþ neteisëtai nukirstus ar kitaip sunaikintus arba suþalotus medþius pusamþiuose medynuose nustatytas koeficientas 1,5. Tad minëtuoju atveju uþ 1 kubiná metrà neteisëtai iðkirstø medynø reikës atlyginti 600 (400x1,5) litø gamtai padarytà þalà. Iðkirtæs apie 30 kubiniø metrø tokiø medynø tiek telpa á sunkveþimá su priekaba paþeidëjas turës atlyginti 18 tûkst. litø þalà. LR Aplinkos ministerijos inform. Kvieèia teikti pasiûlymus dël vandens telkiniø tvarkymo Aplinkos ministerija parengë reikalavimus Pavirðiniø vandens telkiniø tvarkymo ir su ðiais darbais susijusiø pakranèiø tvarkymo darbams atlikti. Jais siekiama geros vandens telkiniø bûklës ir susijusiø vandens (vandens telkiniø) naudojimo sàlygø gerinimo. Projektu nustatomi vandens telkinio tvarkymo terminai, vandens telkinio tvarkymo projekto, praneðimo rengimo reikalavimai, jø sudedamosios dalys, reikalingi atlikti tyrimai. Taip pat nustatoma, kada nereikia rengti minëto projekto. Reglamentuojamas iki ðiol nereglamentuotas dugno nuosëdø tvarkymas, naudojimas. Reikalavimai bus taikomi asmenims, rengiantiems vandens telkiniø tvarkymo projektus, vykdantiems vandens telkiniø tvarkymo darbus, taip pat ðià veiklà kontroliuojanèioms aplinkosaugos institucijoms. Reikalavimai nereglamentuoja privaèios, valstybinës ar savivaldybiø þemës savininkø, valdytojø ar naudotojø sutikimø, reikalingø tvarkymo darbams atlikti, gavimo ar kitø nuosavybës teisiø ágyvendinimo klausimø. Taip pat neapibrëþia nekilnojamojo kultûros paveldo apsaugos klausimø. Jie taip pat netaikomi vykdant vidaus vandens keliø, uostø, prieplaukø valymo ir gilinimo laivybos reikmëms darbus; dirbtiniams nepratekamiems iki 50 ha vandens telkiniams; þuvininkystës ir kitiems tvenkiniams, kuriø akvatorijos ir krantø prieþiûra numatyta Tvenkiniø naudojimo ir prieþiûros tipinëse taisyklëse; statiniø statybai; Baltijos jûrai ir jos pakrantëms; vandens telkiniams, kuriuose esanèios naudingosios iðkasenos, skirtos naudoti Þemës gelmiø ástatymo ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka. Projektas skelbiamas Seimo teisës aktø informacinëje sistemoje.visuomenë kvieèiama pateikti pasiûlymus dël ðiø reikalavimø tobulinimo iki rugpjûèio 14 d. Juos galima pateikti naudojantis Seimo teisës aktø informacine sistema arba el. paðtu l.stumbriene@am.lt LR Aplinkos ministerijos inform.

5 Judita Paþereckienë Jurbarko vaikø pramoginis choras Lakðtutë ðiemet ðvenèia 25- eriø metø jubiliejø. Nors ðis kolektyvas gyvavo tik septynerius metus, jis ne tik mûsø mieste, bet ir visos Lietuvos kultûriniame gyvenime paliko ryðkø pëdsakà. Lakðtutë buvo vienas ið pirmøjø vaikø pramoginiø chorø Lietuvoje. Prieð tai buvo ásikûræ tik Ðiauliø Enden-du ir Rokoko. Kaip susikûrë ðis choras ir kà jis reiðkë jo ákûrëjui Remigijui Mockui bei patiems choristams, jubiliejinio susitikimo metu kalbiname choro vadovà Remigijø. Paskutinis 1996 m. penkeriø jubiliejinis koncertas ávyko prieð 18 metø, balandþio mënesá. Gal buvo dar ir kitø koncertëliø. Kolektyvas susikûrë 1989 m., prieð 25-erius metus. Iniciatorius buvau að pats. Kaip atsirado Lakðtutë? Tuo metu visi vaikai dainuodavo choruose labai tvarkingai sustojæ eilëse ir be jokio papildomo judesio. Ëmiau galvoti, kad tai tarsi darosi pernelyg vienoda ir neádomu. Kodël nepabandþius vaikams suteikti ðiek tiek laivës?, - apie choro atsiradimà pasakoja R. Mockus. Prieð daugiau nei 30 metø jis, baigæs Klaipëdos konservatorijà, gavo paskyrimà dirbti Jurbarko rajono Klausuèiø kultûros namuose, vëliau Jurbarko kultûros centre dirbo meno vadovu. Dalyvavæs ne viename tuometiniame Jurbarko estradiniame kolektyve, jis nusprendë, kad atëjo laikas keisti ir vaikø muzikiná gyvenimà taip atsirado ne vienerius metus mûsø miestà garsinæs vaikø pramoginis choras Lakðtutë. Apie jo atsiradimà Remigijus Mockus pasakoja gana paprastai, tarsi tai, kas turëjo ávykti, atsirado savaime metais pakabinau skelbimà, kad kvieèiami vaikai á pramoginá chorà. Taip ásivaizdavau, kad ateis daugiausia berniukai. Bet atëjo daug daug mergaièiø ir tik keletas berniukø. Tai buvo 7-8 metø vaikai. Tie, kurie atëjo, pasikvietë kitus deðimt. Taip per tà laikà susiformavo apie 30 nuolatiniø choristø grupë. Bet ið viso skaièiuojant, kolektyvà lankë apie vaikø. Nebuvo tokios atrankos, kad kuris nors panorëjæs dainuoti vaikas bûtø atstumtas. Taip negalima jeigu jau atëjo, reikia leisti bent jau pabandyti, - apie Lakðtutës pradþià pasakoja Remigijus. Jis prisimena, kad Jurbarke prieð 25-erius metus buvo paèios geriausios Jurbarko muzikinës pajëgos. Èia vykdavo ávairûs estradinës muzikos festivaliai, kuriuose dalyvaudavo Klaipëdos muzikos akademijos fakultetus baigæ muzikantai ir grupës, tokios kaip Studija, kuriai vadovauja jurbarkietis Steponas Januðka, Vairas ir kiti þinomi Lietuvoje kolektyvai. Lakðtutë buvo mano muzikos projektas. Jis tapo ne tik vaikø choru, bet ir tam tikru gyvenimo bûdu. Atsimenu, kaip rinkom kolektyvui pavadinimà. Kiekvienas turëjo sugalvoti savo buvo ir Vandens purslai, ir Vyturiukas, ir dar daugybë kitø. Balsuojant likdavo deðimt, ið tø deðimt dar keli. Vaikai patys nusprendë, kad geriausias bus Lakðtutë, - pasakoja Remigijus m. liepos 25 d. Nr. 30 / 5 Jurbarkà garsinusi Lakðtutë ðvenèia jubiliejø Koncertinë veikla buvo gana áspûdinga. Ðis kolektyvas dalyvavo ne viename respublikiniame konkurse ir festivalyje Baltijos jaunystëje, Neringos vëtrungëje, Vilniaus bokðtuose, Beibi dþiaz, Panevëþio dþiazo festivalyje, taip pat Dainø dainelëje net du kartus ir 1996 metais - tapo laureatais. Visoje Lietuvoje dalyvauta ir koncertuota ne viename mieste ar rajono kultûros namuose. Mano lakðtukai, kaip juos iki ðiol vadinu, dainavo visi, bet ne visi vienodai. Bûdavo tokiø, kad ir nepataikydavo á natà. Bet në vieno neatstûmiau. Tie, kurie nenorëjo ar nesugebëjo dainuoti, patys iðeidavo. O kiti, ið pradþiø nemokëjæ dainuoti, po metø jau sugebëdavo puikiai tai daryti. Supratau, kad neámanoma pasirinkti tik gabiø dainuoti vaikø. Jei vaikas ateina, turi suteikti jam galimybæ. Ir tai veikia iðmokyti galima beveik visus, - prisimena 1994 metai. Choro vadovas R. Mockus priekyje centre. Choro archyvo nuotraukos. choro vadovas. Nors, jo teigimu, branduolys apie 30 vaikø liko nepasikeitæs, kiti nariai metams bëgant keitësi. Á klausimà, koká repertuarà rinkosi choras, jo vadovas atsako: Susidûriau su tuo, kad vaikams nëra sukurta muzikiniø kûriniø. Ir mano mylimas atlikëjas Vytautas Kernagis, kurio autobiografijà ðiuo metu skaitau, raðo, kad muzika tuo metu buvo gana nuobodi. Estrados arba pramoginiø dainø atlikëjai raðë apie drugelius, pieniø pûkelius, raudonas roþes ir panaðias rimtiems dainininkams netinkamas nuobodybes. Kadangi besimokydamas Klaipëdoje grojau dþiazà, tà vaikiðkà muzikà pradëjau vilkti á panaðø rûbà. Kûriau pats, ieðkojau tinkamø eilëraðèiø. Klausiau ir vaikø, apie kà jie nori dainuoti. Taip sukûriau apie 120 dainø. Deja, kol kas knygos su natomis dar nesu iðleidæs, bet ateityje planuoju tai padaryti. Visa mano kûryba kol kas yra uþfiksuota tiktai muzikos kasetëse. Ðias dainas galëtø dainuoti ávairaus amþiaus vaikai, - sako R. Mockus. Apie Lakðtutës kaip kolektyvo gyvenimo bûdà galima bûtø paraðyti atskirà istorijà. Remigijus prisimena, kad tai buvo iðskirtinis ir jo paties, ir vaikø gyvenimo etapas. Jie turëjo ne vienà tradicijà. Vasarà dauguma susitikdavo prie vadovo buto, kiti prisijungdavo pakeliui ir bëgdavo á karjerà maudytis. Ðià tradicijà - maudynes pratæsë ir 25- eriø metø jubiliejaus proga. Kartu ðvæsdavo gimtadienius, kartu dalindavosi visais iðgyvenimais ir áspûdþiais. Jie buvo tarsi viena ðeima. R. Mockus sako, kad Lakðtutë buvo vienas ið paèiø graþiausiø jo gyvenimo etapø. Jubiliejinio susitikimo metu, kuris organizuojamas kas penkeri metai, buvo visko ir vaizdo medþiagos perþiûrø, ir choro repertuaro atliekamø dainø, ir bëgimo prie karjero, ir aðarø, prisimenant kartu praleistas dienas. Kolektyvo vadovà dþiuginà tai, kad lakðtukai iki ðiol save taip ir vadina. Ne vienas ið jø stovykloje Giruliuose. ðiuo metu gyvena ne Lietuvoje. JAV gyvenanèios buvusio kolektyvo narës, jei negali jubiliejaus proga parvykti á tëvynæ, ta proga susitinka Amerikoje. Kaip pasakojo R. Mockus, vienas buvæs narys á susitikimà ið Vokietijos atvyko tik vienai parai likti ilgiau neleido galimybës, taèiau tai labai daug pasako apie tai, kas ðiems jaunuoliams buvo ðis choras. Dar daugiau kas buvo jiems kolektyvo vadovas. Kai baigiamojo abitûros egzamino metu reikëjo paraðyti raðiná Laiðkas mylimam þmogui, viena choro dalyvë Daina Kerðytë já skyrë Remigijui Mockui. R. Mockus mûsø miestui atidavë geriausius ir graþiausius savo gyvenimo metus - net aðtuoniolika. Ðá savo gyvenimo ir kûrybos etapà jis prisimena kaip labai graþø, kûrybingà ir smagø. Taip likimas lëmë, kad po 7-eriø Lakðtutës gyvavimo metø jam teko keisti gyvenamàjà vietà ir darbà. Jis gráþo á gimtàjà Klaipëda, kur su buvusio kolektyvo nariø sutikimu ákûrë Klaipëdos Lakðtutæ. Taèiau, pasak Remigijaus, tai buvo visiðkai kitokio stiliaus ir gyvenimo bûdo kolektyvas. Didmiestyje vaikai jau nebuvo tokie artimi vadovui, nebuvo ir tokiø ðiltø tarpusavio bendravimo santykiø. To, kas buvo Jurbarke, nebuvo ámanoma pakartoti. Jurbarko Lakðtutë liko tokia vienintelë ðilta, didelë, vieninga ðeima. Ir jeigu praëjus 25-eriems kolektyvo gyvavimo metams vis dar norisi susitikti ir atkartoti senàsias tradicijas tai daug pasako ir apie patá vadovà, ir apie vaikus, kuriems jis buvo ne tik vadovas, bet ir mokytojas, draugas, kartais ir mylintis tëvas. Á susitikimà atëjusi Dainos Kerðytës mama pasakojo, kad iki Lakðtuèiø jos mergaitë buvo nedràsi, uþdara. Pradëjusi lankyti kolektyvà ji tarsi sparnus ágavo - norëjo kuo greièiau baigti namø darbus ir bëgti á chorà. Tai buvo laimë vaikams. Muzika buvo tik dalelë kolektyvo gyvenime. O visa kita gyvenimo bûdas. Kelionës, gimtadieniai, kiekvienais metais stovyklos... Atsimenu, ðaltà þiemos dienà galvojau, kad niekas neateis á repeticijas. Bet ne susirinko visi raudonais veidais, apsnigæ, sustiræ. Në vienas nenorëjo praleisti smagaus buvimo drauge. Skaitydavau jiems poezijà, knygà apie legendiná ansamblá The Beatles, mano vaikai puikiai þinojo, kas yra Yesterday, þinojo ir kitas pasaulyje þinomas muzikos grupes ir jø kûrinius. Norëjau, kad jie gautø visapusiðkà kultûriná ir muzikiná supratimà. Jeigu jie nors dalelæ to gavo dþiaugiuosi. Nors paþvelgus á juos matau, kad visi jie tapo kultûringais, iðsilavinusiais þmonëmis, - apie savo lakðtukus pasakoja vadovas. Kai R. Mockus paliko Jurbarkà, kolektyvas iðsiskirstë. Taèiau tik formaliai. Jie iki ðiol laiko save tais paèiais choro na ieji m. riais, rengia susitikimus, myli savo vadovà ir gyvenimo bûdà supranta kaip bûti lakðtingalomis. Ðio choro vadovo Remigijaus Mockaus gyvenimas po Jurbarko susiklostë gana ádomiai jis dirbo Klaipëdos savivaldybëje kultûros skyriuje, 9-erius metus vadovavo Jûros ðventei, buvo jos direktoriumi. Dabar ðio miesto Vydûno gimnazijoje dirba klasikinës gitaros mokytoju. Ir nors Jurbarke negyvena jau daugiau nei 10 metø, apie ðá miestà sako, kad gyvenimas jame buvo trasi po skraidanèia lëkðte, kuri, pakibusi virð jo, skleidë paèià geriausià energijà. Èia jis turëjo ne tik Lakðtutæ, bet ir paèius geriausius draugus, su kuriais kartu koncertuodavo ir leisdavo laisvalaiká - a.a. Vidmantà Lazdauskà, Sigità Bakanà, Arûnà Samá, bendramokslá Adolfà Lapæ, Vincà Bakðá ir kitus. Paklaustas, kuris ið buvusiø choristø jam labiausiai ásiminë ar buvo gabiausias, Remigijus prisiminë tiek vardø, kad visø jø iðvardinti bûtø neámanoma. Kolektyvas, palikæs ryðkø pëdsakà mûsø miesto gyvenime, dar kartà susitiko - po penkeriø metø sulauksime naujo lakðtingalø skrydþio á Jurbarkà.

6 6 /2014 m. liepos 25 d. Nr. 30 JURBARKO R. PK PAREIGÛNAI IEÐKO EISMO ÁVYKÁ SUKËLUSIO VYRIÐKIO Marijampolës apskr. VPK Jurbarko r. PK VPS keliø policijos grupëje atliekamas tyrimas dël apie 5 val. 49 min. Jurbarko r., Skirsnemunës k., Nemuno gatvëje ávykusio eismo ávykio, kurio metu automobilis VW Golf, valst. Nr. HJZ580, ávaþiavo á Nemuno g. 30 namo kiemo tvorà ir atsitrenkë á medá. Vairuotojas ið ávykio vietos pasiðalino. Turimais duomenimis, automobilá vairavo romø tautybës vyriðkis. Policijos pareigûnai praðo gyventojø, galinèiø suteikti informacijos apie transporto priemonæ vairavusá vyriðká, praneðti Marijampolës apskr. VPK Jurbarko r. PK (Kauno g. 28, Jurbarkas) Vieðosios policijos skyriaus keliø policijos grupës pareigûnams, telefonais (8 447) arba (8 447) darbo metu, o po darbo - bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Marijampolës apskr. VPK Jurbarko r. PK inform. Kriminalai, nelaimës DINGO LAUKO BALDAI Liepos 17 d. rytà 37 metø Paðvenèio kaimo (Jurbarko r. sav.) gyventoja L. A. pastebëjo, kad ið kieme esanèios terasos pavogti pinti lauko baldai. Nuostolis litø. Liepos 22 d. gautas praneðimas, kad d. vakarà 53 metø pilietis A. K. pastebëjo, jog ið sodybos, esanèios Vadþgirio kaime (Ðimkaièiø sen.) neuþrakinto ûkinio pastato pavogtas jam priklausantis benzininis pjûklas JOHNSERED Nuostolis litø. RASTAS MEDÞIOKLINIS ÐAUTUVAS Liepos 18 d. Raudonëje, Sodø gatvëje, 68 metø pilieèio J. B. gyvenamajame name rastas lygiavamzdis medþioklinis ðautuvas. Leidimo ginklui J. B. neturi. Ginklas paimtas, J. B. sulaikytas. GRASINO SÛNUI Liepos 20 d. apie 12 val. namuose Ðimkaièiø miestelyje (Ðimkaièiø sen.) 49 metø pilietis S. V., gyv. Kretingoje Lazdynø g. bûdamas neblaivus (2.58 prom. alkoholio) grasino 24 metø sûnui V. V., gyv. Jurbarko r. sav. S. V. Sulaikytas. Liepos 21 d. Griciø kaime (Veliuonos sen.) gyvenantis 32 metø pilietis A. G. bûdamas neblaivus (3.29 prom. alkoholio) smurtavo prieð 24 metø þmonà I. G. Pilietis sulaikytas. Liepos 21 d. vakarà namø kieme Jurbarke A. Giedraièio-Giedriaus gatvëje paþástamas G. R. sumuðë toje paèioje gatvëje gyvenantá pilietá L. U. Átariamasis nerastas. IÐVILIOJO PINIGUS Liepos 21 d. vakarà 82 metø Jurbarko gyventojai A. M., gyvenanèiai Kæstuèio gatvëje, telefonu paskambinæs vyriðkis prisistatë anûku, praneðë, kad padarë avarijà ir papraðë pinigø. Á namus atvykusiam nepaþástamam vyriðkiui A. M. atidavë Lt. Vëliau paaiðkëjo, kad anûkas jokios avarijos nepadarë, pinigai iðvilioti apgaule. Liepos 21 d. 47 metø Jurbarko gyventoja A. G. pirko suknelæ, kuri buvo parduodama internetiniame portale Facebook. Ið jos buvo iðvilioti 205 litai. PAREIGÛNAMS SIÛLË 500 LITØ KYÐÁ Liepos 22 d. vakarà 59 metø Jurbarko gyventojas A. D., siekdamas iðvengti administracinës atsakomybës uþ keliø eismo taisykliø paþeidimà uþ transporto priemonës vairavimà esant neblaiviam ir be vairuotojo paþymëjimo, pareigûnams siûlë 500 litø kyðá. Marijampolës apskr. VPK Jurbarko r. PK inform. PADËJO IÐNEÐTI SUNKIASVORÁ LIGONÁ Liepos 20 d. Jurbarko greitosios medicinos pagalbos dispeèerë papraðë gelbëtojø pagalbos ið buto iðneðti sunkiasvorá ligoná. Atvykæ gelbëtojai ið Lauko g. 4 esanèio namo iðneðë ligoná ir padëjo já ákelti á greitosios medicinos pagalbos automobilá. DEGË ÞOLË Liepos 21 d. moteris praneðë, kad Grivanèiø kaime (Seredþiaus sen.) dega þolë. Atvykus prieðgaisrinëms pajëgoms buvo uþgesinta apie 1 hektaro plote degusi pieva ir nupjauta þolë. Gaisrà gesino Vilkijos (Kauno r.) ugniagesiø komandos gelbëtojai. Jurbarko prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos inform. Automobilis su kiauromis padangomis puikuojasi daugiabuèio namo kieme Vasario mënesio viduryje raðëme straipsná apie senus nenaudojamus automobilius ir jø savininkams gresianèias baudas. Jau tuo metu Jurbarko miesto gyventojams pasipiktinimà këlë daugiabuèiø namø kiemuose ar ðalikelëse be prieþiûros paliekami automobiliai, ne tik gadinantys miesto estetiná vaizdà, bet ir uþkertantys kelià specialiajam transportui pravaþiuoti. Tuo metu skaitytojas redakcijà informavo, kad tokiø automobiliø Jurbarko mieste galima rasti Dariaus ir Girëno gatvëje prie paðto, ðalia Vilmos bendrabuèio ir Kæstuèio gatvëje. Kai kurie ið nurodytø vietø buvo paðalinti. Ðá kartà gyventojø nusiskundimø gavome dël Gedimino gatvëje Gyventojø teigimu, ðis automobilis jau daugiau kaip pusæ metø yra nenaudojamas ir tik uþima vietà. Redakcijos archyvo nuotr. viename ið daugiabuèiø namø kieme stovinèio VW Golf automobilio. Pasak gyventojø, ðis automobilis jau daugiau kaip pusæ metø yra nenaudojamas ir tik uþima vietà. Bent jau á ðalá bûtø patrauktas, - piktinosi viena ið daugiabuèio namo gyventojø. Gavæ gyventojø skundà iðkart nuvykome Partrenkë dviraèiu vaþiavusià nepilnametæ Ðiltuoju metø laiku á gatves iðriedëjusiø dviratininkø veiksmai yra maþiau nuspëjami nei kitø eismo dalyviø, todël pamaèius dviratininkà patariama sulëtinti greitá, bûti pakan- tiems bei tolerantiðkiems. Net ir labai águdæ vairuotojai daro avarijas, kuriose suþalojami arba þûsta þmonës. Antradiená Armeniðkiø kaime, esanèiame Seredþiaus seniûnijos ribose nurodytu adresu, kad patys galëtume tuo ásitikinti. O vaizdas tikrai áspûdingas automobilis su kiauromis padangomis puikuojasi paèiame aikðtelës viduryje. Ir tai jau ne pirmas toks atvejis, kai þmonës pameta savo turtà tiesiog nekreipdami á já dëmesio. Vasario mënesá Jurbarko miesto seniûnas Romualdas Kuras gyventojus, susidûrusius su tokia problema, ragino kreiptis á seniûnijà arba policijà ir þadëjo, kad problemos bus iðspræstos. Ið pradþiø patikriname, ar automobilis netrukdo eismui, vëliau þiûrime, ar jis naudojamas, t.y. ar apdraustas privalomuoju civilinës atsakomybës draudimu, turi galiojanèià techninës apþiûros paþymà. Viskà patikrinæ automobilio savininkui siunèiame laiðkà ir nurodome, kad jis paðalintø nenaudojamà transporto priemonæ, nes kitu atveju bus suraðytas ATP protokolas pagal LR ATPK 51(11) str., kuriame numatyta Lt bauda, - prieð pusmetá susidariusià situacijà komentavo Marijampolës apskr. Ðtai tokie automobiliai puoðia Jurbarko daugiabuèiø kiemus. Redakcijos archyvo nuotr. VPK Jurbarko r. PK Vieðosios policijos skyriaus Keliø policijos grupës Vyresnysis patrulis virðila Arûnas Matuzas. Gyventojai, tinkamai nepasirûpinæ savo senais, neeksploatuojamais automobiliais, ne tik terðia aplinkà, bet taip pat nusiþengia teisës aktø reikalavimams ir gali bûti baudþiami. Todël raginame ne tik ðio automobilio vairuotojà, bet ir visus kitus senø nenaudojamø transporto priemoniø savininkus pasirûpinti savo automobiliais ir paðalinti juos ið bendrojo naudojimo teritorijø. Mûsø laiko inform. Dël nenaudojamø transporto priemoniø gyventojai gali kreiptis á budëtojà telefonu arba á keliø policijos grupæ telefonu (kelyje Seredþius Armeniðkiai), 19 metø Pieðtvënø kaimo (Seredþiaus sen.) gyventojas V. V., vairuodamas automobilá CITROEN XSARA, partrenkë vaþiuojamàja kelio dalimi dviraèiu vaþiavusià nepilnametæ G. P., gyvenanèià Armeniðkiø kaime. Eismo ávykio metu suþalota dviraèio vairuotoja buvo skubiai iðgabenta á Lietuvos sveikatos mokslø universiteto ligoninæ Kauno klinikas. Automobilio CITROEN XSARA vairuotojas V. V. eismo ávykio metu buvo blaivus, turëjo vairuotojo paþymëjimà, transporto priemonë apdrausta privalomuoju civilinës atsakomybës draudimu, techninës apþiûros patikros atlikimo galiojimais nepasibaigæs. Ávykio aplinkybës tiriamos. Marijampolës apskr. VPK Jurbarko r. PK ir Mûsø laiko inform.

7 Ði a.a. monsinjoro Alfonso Svarinsko nuotrauka, treèià kartà já suëmus, buvo platinama sovietmeèiu. Nuotraukà atsiuntë kraðtotyrininkas V. Lekutis metø liepos 17 dienà, eidamas 90-uosius metus, Vilniuje po sunkios ligos mirë monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS. Alfonsas Svarinskas gimë 1925 metø sausio 21 d. Kadrënø kaime, Deltuvos valsèiuje, Ukmergës apskrityje. Namuose auklëtas katalikiðka-patriotine dvasia Alfonsas 1942 metas ástojo á Kauno tarpdiecezinæ kunigø seminarijà, ten besimokydamas ásitraukë á aktyvià pogrindþio veiklà. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas visà gyvenimà iðtikimai tarnavo savo idealams Tëvynei ir Baþnyèiai. Iðtikimai eidamas kunigo pareigas, jis ne kartà nukentëjo, taèiau visuomet vël ið naujo imdavosi tø paèiø darbø. Jo mintyje buvo viena: tik doras ir tikintis jaunimas gali iðsaugoti Tëvynës laisvæ. Niekada nesukaupë jokiø didesniø santaupø, bet visuomet dalijosi su tais, 1944 m. kovo 20 d. Lietuvos laikraðèiai raðë: Kovo 17 d. liûdnai sugaudë Kauno arkikatedros bazilikos varpai apverkdami kapitulos nario, aprûpinto ðventais sakramentais, kunigo Juozapo Bylos mirtá. Mirtis nebuvo netikëta, nes a. a. velionis iðtisus aðtuonis mënesius iðgulëjo lovoje sirgdamas kepenø liga. Ið paþiûros milþino J. Bylos sveikatà pakirto trys sunkios operacijos. Ilgaamþiø tëvø gyvenusiø apie 90 metø sûnus Juozapas mirë nesulaukæs nei pilnø 73 metø amþiaus... Velionis gimë 1871 m. rugpjûèio 17 d. Kaþemëkø kaime Jurbarko valsèiuje. J. Byla mokësi Ðiauliuose, Suvalkuose, Þemaièiø kunigø seminarijoje Kaune, kurià baigë 1894 m. Tais paèiais metais geguþës 15 d. buvo áðventintas á kunigus m. geguþës 15 d. J. Byla bûtø minëjæs kunigystës 50-ies metø jubiliejø. Iðskirtinio balso jaunas kunigas Juozapas Byla buvo paskirtas vikaru prie Þemaièiø katedros baþnyèios Kaune. Tuometinis Þemaièiø vyskupas Meèislovas Leonardas Paliulionis (beje, 1907 m. spalio 14 d. naujàjà Jurbarko Ðvè. Trejybës baþnyèià paðventino vyskupas Meèislovas Paliulionis R. K. pastaba) Kunigas Juozapas Byla 2014 m. liepos 25 d. Nr. 30 / 7 Monsinjoras Alfonsas Svarinskas buvo mûsø kraðtieèio bièiulis kurie turëjo maþiau. Galëjo bûti grieþtas ir kieto nusistatymo, taèiau drauge mokantis ir pajuokauti, atjauèiantis iðnaudojamus þmones. Net ir apie savo vargus lageryje pasakodavo su ðypsena. Alfonsas Svarinskas yra apdovanotas valstybiniais apdovanojimais: Vy- Lietuvos patriotas. Teko su juo kalbëti apie mano pusbrolá Petrà Paulaitá, kad jo palaikus pargabenèiau á Jurbarkà ið Kretingos. Taèiau dabar jo kapà priþiûri vienuoliai, yra graþus paminklas, todël nesinori visko ten ardyti. Pusbrolio kapà prie progos aplankom, - pasakojo jis. - Mano atmintis jau ne Petras Gervylius prisimena mirusá monsinjorà. Linos Lukoðiûtës nuotr. tokia gera. Su ðiuo kunigu mes esame èio Kryþiaus ordino Komandoro kryþiumi (1998 m.), Lietuvos Nepriklau- vienmeèiai. A. Svarinskas ir Skirsnemunës seniûnijoje yra lankæsis, kai ant somybës medaliu (2000 m.) ir Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me- kalno buvo ðventinamas kryþius. Kiek pamenu, dar ir kartu papietavom. daliu (2001 m.). Jeigu kalbëtume apie patriotiðkumà, tai tokio nusistatymo þmoniø kaip Liepos 21 d., pirmadiená, paties monsinjoro praðymu, jis palaidotas jis - itin reta. Ið kitø patriotø jis iðsiskyrë tuo, kad ir prie tarybø valdþios ne- Dukstynos partizanø kapinëse netoli Ukmergës. bijojo tiesos ir grieþto þodþio pasakyti. A. Svarinskas yra dalyvavæs ðventinant nemaþai paminklø ir Jurbartas. Alfonsas Svarinskas buvo tikras pa- Dël jo jis buvo net kelis kartus areðtuoko rajone (atminimo lentos P. Paulaièiui prie kraðto muziejaus, J. Þevyzdys kitiems. Daþnai bûdavo, kad jis á mûsø kraðtà atvaþiuodavo. A. Svarinskas mano maièio Ðapaliðkës miðke ir kt.). Mirusá monsinjorà prisimena ir Jurbarko politiniø kaliniø ir tremtiniø sà- pusbrolá labai gerai paþinojo ir labai gerbë. Jie lageriuose buvo susitikæ ir jungos garbës pirmininkas Petras nemaþai bendravæ. Petrui gráþus ið Gervylius. tremties á Lietuvà A. Svarinsko ir Su Alfonsu Svarinsku teko bendrauti, taèiau labai nedaug. Jis buvo apsigyveno kitø bièiuliø padedamas jis Kretingoje. buvo didelis baþnytinio giedojimo mylëtojas. Vyskupas á katedrà vargoninkauti pasikvietë muzikà ir kompozitoriø Juozapà Naujalá, kuris tapo kunigø seminarijos giedojimo profesorium ir katedros choro vedëju. Vyskupas á ðià katedrà skirdavo tik gerà klausà ir graþø balsà turinèius kunigus. Kunigas J. Byla katedroje kunigavo nuo 1894 m. su nedideliais tarpais iki 1944 m. Ëjo ávairias pareigas: buvo vikaras, vëliau vicepropozitas arba klebonas, tapo Bazilikos kapitulos nariu. Kunigas Juozapas Byla buvo ne tik geras kunigas, bet ir jautrios sielos þmogus. Pirmaisiais kunigystës metais vikaraudamas Kauno Þemaièiø katedroje jis materialiai ðel- Kun. J. Bylos atminimo lenta prie Kauno katedros. pë tuo metu Kaune besimokantá kraðtietá bûsimà poetà, vertëjà, diplomatà Jurgá Baltruðaitá. J. Byla du kartus gavo paskyrimà 1979 m. gruodþio 18 d. Alfonso Svarinsko laiðkas Petrui Paulaièiui, kuris buvo iðspausdintas knygoje Laisvës kovø archyvas (2001 m., Kaunas). Mielas Broli Petrai, Retai lankausi laiðkais. Atleisk! Bet neuþmirðtu ir apie Tave graþiausi prisiminimai. Ne kartà esu kalbëjæs ir Dievo Þody kaip apie obraziec nravstvennoj èistoty. Ðá vardà davë rusai. Manau, kad labai tinkamas. Pirmiausia sveikinu sulaukus 75 metø amþiaus ir iðkentëjus 32 metus. Kà Dievas labai myli, tam duoda ir didelá kryþiø. Jûsø kryþius labai naudingas Baþnyèiai ir Tëvynei. [ ] Kasdien meldþiuosi, kad Dievas dar leistø sugráþti á Tëvynæ. Manau, kad raðyk, klebink. Gal bent kiek sutrumpins. Pabaigoje ir metai turi daug reikðmës. Viduklë visuomet tavæs laukia. Pas mane darbo pakanka, bent yra ir dþiaugsmo. Þmoniø dar turime. Bet uþ kiekvienà sielà, ypaè jaunà, reikia kovoti. Pastaruosius 15-a metø padirbëjom ið peties. Suremontavau Igliaukoj baþnyèià ir klebonijà, o dabar remontuoju Viduklæ. Dar turiu darbo 2-3 metams. O paskiau pastoracinis darbas. Deja, esu tik vienas. Todël sunkiau viskà suskubti. Visos viltys á Apvaizdos rankas. Labai maþa laiko paskaityti, o laisvëje galima ðá bei tà gauti. Matyt, toká kryþiø Dievas davë. Todël reikia neðti. Norëtøsi atverti ðirdá, bet popierius atvirumo nemëgsta. Tebûnie gyvu þodþiu ateityje. Artëjant ðv. Kalëdoms nuoðirdþiai á provincijà m. ëjo vikaro ir administratoriaus pareigas prie Senøjø Verkiø, kur iðbuvo nepilnus metus. Vyskupo nuoroda gràþintas á Kaunà ir jau 1914 m. gauna paskyrimà á Naujàjà Þagaræ klebonu, kur iðbuvo iki 1917 m. Tais paèiais metais gavo treèià paskyrimà vykti á Kaunà ir bûti katedros vikaru. Èia kunigas J. Byla iðbuvo iki savo mirties. Bûdamas katedros vikaru, kun. Juozapas Byla kartu dirbo ir vyskupo kanceliarijoje raðtinës darbus. Ðá darbà jis atliko su ypatingu stropumu. Turbût nei vienoj ástaigos raðtinëj nebuvo tokio darbininko, kuris nuo ðeðtos valandos ryto jau sëdëtø biure prie darbo. Kun. J. Bylai tos ankstyvos ryto valandos bûdavo paèios produktyviausios m. kun. J. Byla pakeliamas á kurijos kanclerius, tais paèiais metais á Garbës kanauninkus ir 1931 m. skiriamas kapitulos kanauninku. Be gerøjø kunigo savybiø uolumo, punktualumo, kunigo garbës iðlaikymo, jis buvo þinomas ir kaip geras baþnytinio giedojimo iðmanytojas. Jam vikaraujant Kauno katedroje bazilikoje, vyskupas M. L. Paliulionis ávedë grigaliðkàjá giedojimà. Vyskupo baþnyèia Kauno kated- sveikinu Tave, Brolau, ir visus geros valios Tavo draugus. Lai Kristaus, gimusiojo Betliejuje, ramybë nusileidþia Jûsø horizonte ir parveda á Tëvynæ. Laimingesniø Naujø 1980-øjø metø! Su Dievu! Tavo Alf. Svarin[skas] Lietuva, 1979, XII.18 Garsusis jurbarkietis, monsinjoro A. Svarinsko draugas, Petras Paulaitis-Aidas (genocid.lt nuotr.) gimë 1904 metø birþelio 9 d. netoli Jurbarko, Kalnënø kaime. Tai vienas þymiausiø pasiprieðinimo rusø ir vokieèiø okupacijoms organizatoriø ir vadø. Buvo iðauklëtas humanizmo idealø ir krikðèioniðkos moralës dvasia, todël svarbiausiomis jo gyvenimo vertybëmis tapo demokratija, socialinis teisingumas, asmenybës ir tautos laisvë. Tai kovotojas idealistas, visà savo prasmingà gyvenimà paskyræs Lietuvos iðlaisvinimo idëjai. Dël ðios idëjos gyveno, aukojosi ir kentëjo. Sovietiniuose lageriuose iðkentëjo 35 metus. Mirë 1986 m. Kretingoje. Mûsø laiko inform. ra turëjo duoti to giedojimo gero iðpildymo pavyzdá. Tai buvo nelengvas darbas. Kun. Bylai teko paèiam grigaliðkà giedojimà studijuoti ir katedros vikarus á giedojimà ápratinti. Skambus ir galingas kanauninko balsas labai tiko didingai katedrai bazilikai. Per vieðus labdaros vakarus J. Byla pasirodydavo ir scenoje. Ypaè tuomet, kai muzikinës pajëgos tiek Lietuvoje, tiek Kaune buvo menkos prieð Pirmàjá pasauliná karà ir kurá laikà po karo. Tuo laiku visam Kaunui buvo gerai þinomi mûsø kraðtieèio J. Bylos rengiami kvartetai. Pats Byla grieþdavo violonèele. Kvartetuose dalyvavo muzikai J. Naujalis, Leðkevièius, Vokietaitis, Markivas ir smuikininkas virtuozas Vasiliûnas. Po kanauninko J. Bylos mirties jo smuiku visà likusá gyvenimà grojo Vasiliûnas. Vieðuose Vasiliûno pasirodymuose smuiko stygos suvirpindavo J. Bylà paþinojusiø þmoniø ðirdis. Juozapas Byla visiems laikams ásiraðë á Kauno dvasinio ir kultûrinio gyvenimo istorijà. Kanauninkas J. Byla yra palaidotas Kauno katedros bazilikos ðventoriuje. Regina Kliukienë, Kultûros skyriaus vyr. specialistë