ISSN (spausdintas), ISSN (internetinis) Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, ak

Transkriptas

1 ISSN (spausdintas), ISSN (internetinis) Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra El. paštas: Straipsnyje nagrinėjama politinės kompetencijos ir rinkėjų aktyvumo lygis visuomenėje bei šių savybių formavimo (susiformavimo) aplinka ir sklaida. Politinei kompetencijai apibrėžti pasitelkiama trilypė koncepcija sumuojamas faktinių žinių lygis, kairės ir dešinės ideologijos politikos vertinimai, savęs priskyrimas kairės ir dešinės skalei ir balsavimo ketinimai (suderinamumas su vertybėmis ir žiniomis). Analizės rezultatai parodė politinės kompetencijos priklausomybę nuo socialinės aplinkos ir vertybinės orientacijos. Pagrindinė tyrime atskleista problema dažnai pasitaikantis politinės kompetencijos ir politinio aktyvumo nesuderinamumas: politiškai aktyviausi piliečiai nebūtinai yra kompetentingi politikoje, o politiškai išprusę asmenys nebūtinai bus pilietiškai ir politiškai aktyvūs. Reikšminiai žodžiai: politinė kompetencija, pilietinis, politinis, demografiniai ir psichografiniai kriterijai. Politikoje visuma gali skirtis nuo aritmetikoje suprantamos tam tikrų elementų sumos 1. Paradoksali situacija: pavienių rinkėjų informuotumas ir politinė kompetencija yra gana ribota, bet agreguotu lygmeniu elektorato elgsena yra racionali ir prognozuojama, aprašyta ir analizuota daugelio rinkėjų elgseną aptarusių autorių 2. Piliečių gebėjimai kritiškai vertinti valdžios atstovų veiklą yra viena svarbiausių demokratijos tvarumo sąlygų. Jei ši sąlyga nevykdoma, politinės komunikacijos rezultatai iškraipomi, o jos veikiami politiniai sprendimai kvestionuojami 3. 71

2 Elektorato politinių žinių (išprusimo) ir dalyvavimo modelių tyrimai Lietuvoje yra gana gausūs 4, tik nenuoseklūs. Dėl analizuojamo objekto specifikos didelių išteklių reikalaujančių duomenų rinkimo nemažai tyrimų seka paskui duomenis, t. y. naudojasi prieinamais standartizuotų tęstinių apklausų duomenimis ir adaptuoja tyrimo problemas atsižvelgiant į kintamųjų rinkinį. Straipsnyje nagrinėjama politinės kompetencijos, politinės komunikacijos ir rinkėjų aktyvumo lygis visuomenėje bei šių savybių formavimo (susiformavimo) aplinka ir sklaida. Sudarant rinkėjų portretą (segmentuojant rinkėjus), šalia tradicinių skerspjūvio tyrimuose naudojamų socialinių ir demografinių veiksnių analizės ( kas jie? ), ypatingas dėmesys skiriamas psichografiniams kriterijams (arba klausimui kokie jie? ) ir komunikacijos kanalų analizei. Duomenys ir tyrimo modelis Analizei naudota Humanitarinių ir socialinių mokslų LIDAHSM archyve saugoma tyrimo medžiaga Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai Lietuvoje 2010 m. 5 Dėl lengvesnės interpretacijos ir lygiaverčio palyginimo priklausomi kintamieji (su politikos žiniomis, kompetencija ir komunikacija susiję rodikliai) buvo maksimaliai standartizuoti paversti indeksais. Rinkėjų politinės kompetencijos (angl. political competence, political knowledge ar political performance) koncepcija politiniame diskurse apibrėžiama gana skirtingai. Tarkime, Pilietinės visuomenės institutas matuoja kelis skirtingo turinio parametrus. Instituto teikiamas politinio išprusimo indeksas tinka žinių lygiui apibrėžti (angl. political knowledge), o politinės galios indeksas artimesnis galimybių ir pasitikėjimo daryti įtaką koncepcijai (angl. political performance) 6. Jamesas H. Kuklinski ir Paulas J. Quirkas rinkėjų politinę kompetenciją apibrėžia trimis esminėmis dimensijomis: faktinėmis žiniomis, politinėmis vertybėmis ir vertybių bei veiksmų suderinamumu (angl. consistency) 7. Analizėje politinei kompetencijai apibrėžti naudota analogiška trilypė koncepcija sumuotas faktinių žinių lygis, kairės ir dešinės ideologijos politikos 72

3 Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, vertinimai, savęs priskyrimas kairės ir dešinės skalei ir balsavimo ketinimai (suderinamumas su vertybėmis ir žiniomis). 1 lentelė. Priklausomi kintamieji Pavadinimas Domėjimosi politika indeksas (0 100) Politikos kompetencijos indeksas (0 100) Politinės komunikacijos indeksas (0 100) Pilietinio aktyvumo indeksas (0 100) Balsavimo aktyvumo indeksas (0 100) Paaiškinimas Išvestinis rodiklis, atspindintis domėjimosi politika aktyvumą (gali įgauti reikšmes: 0 100) Išvestinis rodiklis, atspindintis politinę kompetenciją (gali įgauti reikšmes: 0 100). Turiniu artimas Pilietinės visuomenės instituto 8 naudojamam politinio išprusimo indeksui. Analizėje naudotas indikatorius apima ne tik politikos žinias, bet ir politinių preferencijų suderinamumą Išvestinis rodiklis, atspindintis bendravimo politinėmis temomis aktyvumą (gali įgauti reikšmes: 0 100) Išvestinis rodiklis, atspindintis visuomeninį ir politinį aktyvumą (gali įgauti reikšmes: 0 100) Išvestinis rodiklis, atspindintis balsavimo aktyvumą (gali įgauti reikšmes: 0 100) Psichografija. Segmentavimas pagal nuostatas ir vertybes Rinkėjų žinių lygio klasifikavimas (segmentavimas) pagal socioekonominius kriterijus literatūroje aptinkamas dažniausiai. Tai tradicinis požiūris, bandantis politikos žinias ir politinio dalyvavimo būdą paaiškinti išsimokslinimu, socialine padėtimi ar pajamomis. Šis skirstymas, artimas socialinių takoskyrų teorijai, ne visada tinkamai paaiškina politinių žinių skirtumus 9. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės, žiniasklaida, socialiniai tinklai ištrina tradicines politinės komunikacijos ribas, todėl vertybiniai ir nuostatų kriterijai tampa svarbesni už demografinius kriterijus. Segmentavimas pagal vertybes, nuostatas, gyvenimo būdą praktikoje dažniau taikomas vadyboje ir rinkodaroje 10, bet šis įrankis puikiai tinka ir rinkėjų elgsenos tipams klasifikuoti ir tirti. 73

4 Principinių komponentų faktorinė analizė padėjo išskirti dvi skirtingų vertybinių orientacijų visuomenės grupes. Pirmoji grupė, toliau vadinama asketais, tai gana konservatyvių pažiūrų į dvasines vertybes žmonės, antroji, vadinamieji hedonistai, labiau į materialius dalykus, sėkmę ir karjerą orientuoti asmenys (žr. 1 diagramą). 0,8 0,7 0,6 0,5 Aplinka, gamtos apsauga Tradicijos, papročiai Vengti netinkamo elgesio Padėti šalia esantiems žmonėms Gyventi saugioje aplinkoje 0,4 0,3 0,2 0,1 0-0,2-0,1 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9-0,1 Sėkmė, kad kiti pamatytų laimėjimus Nuotykiai ir rizika Būti turtingam Gerai leisti laiką, palepinti save Sugalvoti naujų idėjų ir būti kūrybingam Daryti viską savaip -0,2 1 diagrama. Segmentai pagal nuostatas ir vertybes. Faktorinės analizės išskirtos dimensijos Segmentavimas pagal žiniasklaidos kanalus Kaip ir vertybinio segmentavimo atveju, renkantis žiniasklaidos kanalus matoma aiški vartotojų, kurie renkasi lietuviškus tradicinius (radijas, TV, spauda) ir alternatyvius užsienio žiniasklaidos kanalus (prie jų tinka ir interaktyvi Lietuvos internetinė žiniasklaida), takoskyra (žr. 2 diagramą). 74

5 Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, 1 0,9 0,8 0,7 Užsienio interneto naujienų svetainės Užsienio TV kanalai Užsienio radijo stotys Lietuvos interneto naujienų svetainės 0,6 0,5 0,4 0,3 Vietiniai/ regioniniai TV kanalai Lietuvos nacionaliniai TV kanalai Lietuvos radijo stotys 0,2 0,1 0 Miesto/ rajono laikraščiai Lietuvoje leidžiami žurnalai Respublikiniai laikraščiai 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 2 diagrama. Segmentai pagal žiniasklaidos kanalų preferencijas. Faktorinės analizės išskirtos dimensijos Aktyvūs ir pasyvūs žiniasklaidos vartotojai Marshallo McLuhano suformuluota karštųjų ir šaltųjų medijų koncepcija 11, kalbanti apie asmeninio įsitraukimo į medijų vartojimą, prasmingai papildo piliečio-rinkėjo portretą. Galima daryti prielaidą, kad šaltiesiems medijų kanalams pirmenybę teikiantys žmonės bus labiau politiškai išprusę ir kritiškesni jų informacijos gavimo būdai reikalauja daugiau pastangų ir asmeninio dalyvavimo. Karštųjų medijų kanalų vartotojai, atvirkščiai, yra ne tokie kritiški, jie gerokai pasyvesni renkasi mažiau pastangų reikalaujančius informacijos šaltinius. Tyrimo duomenys leidžia išskirti tris skirtingo įsitraukimo į žiniasklaidą grupes: šaltosios medijos interneto (interaktyvi medija), spaudos vartotojus, karštosios ir pasyviosios televizijos vartotojus ir vėsiosios žiniasklaidos radijo vartotojus. (McLuhano klasifikacijoje radijas priskirtas prie karštosios ir 75

6 aktyvaus dalyvavimo nereikalaujančios medijos, bet šiuo metu jis tampa vis interaktyvesnis tiesioginiai skambučiai į eterį, komentarai radijo interneto svetainėse, į kuriuos kartais reaguojama beveik realiu laiku.) Tipinės demografinės išskirtų grupių savybės. Radijas: vyresni nei 55 metų, mažesni miestai (5 20 tūkst. gyventojų), pensininkai, bedarbiai. Televizija: metų asmenys, rajonų centrai (20 50 tūkst. gyventojų), nedirbantys, žemesnis išsilavinimas, mažesnės pajamos. Šaltoji žiniasklaida spausdintas žodis ir internetas labiau paplitę tarp jauniausių respondentų (18 24 metų), aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentų, didmiesčiuose (žr. 3 diagramą). Šios grupės savybės tik dar labiau sustiprina argumentą, kad šaltoji žiniasklaida gali būti svarbus politinį išprusimą paaiškinantis veiksnys. Ar jis taip pat reikš ir politinį aktyvumą? TV naujienų laidos Televizijos laidos 1 0,9 0,8 Radijo naujienų laidos Radijo laidos 0,7 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 Pokalbiai su draugais ir kolegomis Internetas, el. paštas Knygos Žurnalai ,8-0,6-0,4-0,2 0 0,2 0,4 0,6 0, diagrama. Žiniasklaidos segmentai pagal vartotojo įsitraukimą. Faktorinės analizės išskirtos dimensijos

7 Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, Segmentavimas pagal žiniasklaidos temas Segmentavimas pagal žiniasklaidos temas gali būti traktuojamas kaip tarpinė grandis tarp žiniasklaidos kanalų ir vertybinio (psichografinio) segmentavimo vertiname ne tik žiniasklaidą, bet per įvairioms temoms teikiamas preferencijas, atskleidžiame vertybes ir pomėgius. Skirtingai nuo anksčiau aprašytų vertybinio ir žiniasklaidos kanalų segmentavimo atvejų, žiniasklaidos temų grupavimas nėra nuoseklus ir lengvai interpretuojamas. Faktorinės analizės rezultatai atskleidė, kad mokslo ir technologijų, kultūros ir meno, verslo ir ekonomikos naujienos (daugiau intelektinių pastangų reikalaujančios temos) patenka į vieną grupę su pramogine informacija, o mažiau kritinio mąstymo reikalaujančios kriminalinės ir sporto naujienos draugauja su politinėmis temomis. Pagal teisingą segmentavimą, politiką norėtųsi matyti pirmoje, pramogas antroje grupėje. Deja, analizė rodo, kad skirstymas į giliųjų ir sekliųjų temų skaitytojus yra gana sudėtingas. 1 0,9 0,8 0,7 0,6 Kriminaliniai įvykiai Sportas Politika 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 Mokslas Technologijos Kultūra, menas Verslas, ekonomika Įžymybės, mada, pramogos 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 4 diagrama. Segmentai pagal žiniasklaidos temas. Faktorinės analizės išskirtos dimensijos 77

8 Šie rezultatai reikalauja išsamesnės kokybinės sociologinės analizės, todėl toliau apie tai nebus kalbama. Analizės rezultatai Politinė kompetencija ir politinis. Demografiniai veiksniai Duomenų analizė parodė, kad politinių žinių ir politinės kompetencijos rodikliai priklauso nuo piliečių amžiaus: vyriausių (daugiau kaip 65 metų) politinis išprusimas, politinių preferencijų nuoseklumas, kompetencija ir pilietinis yra žemiausi, o politinis (komunikacija, domėjimasis, balsavimas) aukščiausi. Kitas nenuoseklumas matomas analizuojant jauniausių (18 24 metų respondentų) grupę. Jų politinė kompetencija yra viena aukščiausių, bet politinės komunikacijos, domėjimosi ir potencialaus politinio aktyvumo lygis žemiausias (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Politinio aktyvumo, komunikacijos ir kompetencijos indeksai (0 100). Demografinių veiksnių įtaka Balsavimo Politinė komunikacija Domėjimasis politika Pilietinis Politikos kompetencija Amžiaus grupės metų metų metų metų metų metų ir vyresni

9 Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, Balsavimo Politinė komunikacija Domėjimasis politika Pilietinis Politikos kompetencija Gyvenamosios vietovės dydis Sostinė tūkst. gyventojų tūkst. gyventojų tūkst. gyventojų tūkst. gyventojų tūkst. gyventojų Mažiau nei 2 tūkst. gyventojų Užimtumas Nedirbate Dirbate Užsiėmimas Namų šeimininkė Pensininkas Studentas Bedarbis Darbininkas / ūkininkas Tarnautojas Vadovas Pats sau darbdavys Darbo sektorius Privačiame Valstybės Kita (NVO)

10 Balsavimo Politinė komunikacija Domėjimasis politika Pilietinis Politikos kompetencija Išsimokslinimas Pradinis Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį litų litų litų litų Daugiau kaip 1000 litų Religingumo apibūdinimas Tikintis Netikintis Įsitikinęs ateistas Aukščiausias politinės kompetencijos lygis matomas didmiesčiuose ( tūkst. gyventojų). Įdomu, kad sostinė nepatenka į šią grupę Vilniuje politinė kompetencija neperkopia vidurkio, o balsavimo yra mažesnis už šalies vidutinį lygį. Užimtumas ir veikla taip pat nulemia politikos žinias ir aktyvumą. Dirbantys asmenys (ypač tarnautojai, vadovai, dirbantys savarankiškai) yra geriausiai politiškai išprusę, aktyviausiai bendraujantys politinėmis temomis ir aktyviausiai balsuojantys. Nedirbantys (bedarbiai ir namų šeimininkės) turi mažiau politinės kompetencijos. Ši grupė taip pat pasyviausia politiškai bendraudama ir balsuodama. 80

11 Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, Pensininkai pasižymi žemiausiu politinės kompetencijos lygiu, bet yra patys aktyviausi rinkėjai. Pagal darbo sektorių politiškai kompetentingiausi ir aktyviausi yra valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojai. Aukštesnysis ir aukštesnysis-vidurinis sluoksnis (asmenys, kurių šeimų nariams tenka per 800 Lt vienam asmeniui), taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, pagal politinę kompetenciją lenkia kitų grupių politinės kompetencijos vidurkį. Įdomūs rezultatai matomi politinę kompetenciją ir aktyvumą nagrinėjant religingumo aspektu. Netikintys (save taip apibūdinantys) asmenys yra mažiausiai politiškai aktyvūs, nesidomi ir nebendrauja politikos tema. Save pavadinę įsitikinusiais ateistais pirmauja pagal politinę kompetenciją ir balsavimo aktyvumą. Tikintieji užima vidurio poziciją (žr. 2 lentelę). Politinė kompetencija ir politinis. Politinių pažiūrų įtaka Įdomu, kad savęs priskyrimas kairės ar dešinės ideologijai (neatsižvelgiant į pasirinkimą) puikiai paaiškina politinę kompetenciją, komunikacijos ir balsavimo aktyvumą. Respondentai, galėję aiškiai įvardyti politines preferencijas, yra politiškai kompetentingesni ir aktyvesni už tuos, kurie nepriskyrė savęs nė vienai pusei. 3 lentelė. Politinio aktyvumo, komunikacijos ir kompetencijos indeksai. Politinių pažiūrų įtaka Identifikacija kairės ir dešinės skalėje Politikos kompetencija Pilietinis Balsavimo Politinė komunikacija Kairysis tai aš Dešinysis tai aš Domėjimasis politika 81

12 Domėjimasis politika Politinė komunikacija Balsavimo Pilietinis Politikos kompetencija Rinkimai: balsas už partiją Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos socialdemokratų partija Liberalų demokratų partija Darbo partija Lietuvos valstiečių partija Lietuvos liberalų sąjūdis Tautos prisikėlimo partija Balsavimo pasirinkimas (preferencijos rinkimuose) taip pat atskleidžia įdomią tendenciją. Politiškai kompetentingesni ir politiškai aktyvesni (suderinamumas) yra labiau institucionalizuotų (pagal elektoratą ir sėkmę pasikartojančiuose rinkimuose) ir aiškesnes ideologines nišas užimančių partijų rinkėjai socialdemokratų, konservatorių, liberalų rėmėjai. Partijos, neturinčios aiškaus prekių ženklo Tautos prisikėlimo ir Darbo partijos nepasižymi elektorato politine kompetencija (žr. 3 lentelę). Politinė kompetencija ir politinis. Psichografiniai veiksniai ir žiniasklaidos preferencijos Pagal vertybines orientacijas asketų ir hedonistų politinė kompetencija beveik nesiskiria, tik hedonistai yra kur kas aktyvesni reikšdamiesi politikoje: ir politiškai bendraudami, ir balsuodami. Užsienio 82

13 Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, ir lietuviškų medijų kanalų preferencijų pjūvio rezultatai nebuvo netikėti iš įvairesnių šaltinių politinę informaciją gaunantys asmenys neabejotinai yra labiau išsilavinę, platesnio akiračio, taigi politinė jų kompetencija aukštesnė nei kitų tiriamųjų. Platesnio domėjimosi ir šaltinių įvairovės argumentą patvirtina politinės kompetencijos lygio skirtumai tarp interneto vartotojų ( šaltoji medija, reikalaujanti aktyvesnio ir interaktyvesnio dalyvavimo) ir televizijos žiūrovų ( karštoji, pasyvioji medija). Interneto ir spaudos vartotojai politinės kompetencijos srityje gerokai lenkia ir televizijos žiūrovus, ir radijo klausytojus ( karštoji ir šaltoji medija). Dažniausiai politines žinias sužinantys iš radijo yra politiškai aktyviausi (politinė kompetencija vidutinė) (žr. 4 lentelę). 4 lentelė. Politinio aktyvumo, komunikacijos ir kompetencijos indeksai. Vertybių, nuostatų ir komunikacijos kanalų poveikis Balsavimo Politinė komunikacija Domėjimasis politika Pilietinis Politikos kompetencija Tipas Asketai / altruistai Hedonistai Informaciniai kanalai Karštoji / šaltoji medija radijas Šaltoji medija interaktyvioji (spaudiniai / internetas / diskusijos) Karštoji medija pasyvioji (televizija) Pasitikėjimas Lietuvos ir užsienio žiniasklaida Lietuvos spauda, radijas ir televizija Užsienio žiniasklaida ir Lietuvos interneto svetainės

14 Diskusija Tyrimo duomenų analizė padėjo atskleisti kai kurias politinės kompetencijos formavimosi sąlygas ir pilietinio bei politinio aktyvumo prielaidas. Demografinių veiksnių įtaka politinei kompetencijai ir politiniam aktyvumui nebuvo netikėta politinis išprusimas ir politinis glaudžiai susijęs su respondentų socialine padėtimi: išsilavinimu, pajamomis, išsimokslinimu ir veikla. Žiniasklaidos vartotojų segmentai taip pat gerai paaiškina politinę kompetenciją užsienio informacijos šaltinių vartojimas susijęs su aukštesne politine kompetencija. Vis dėlto tokio pobūdžio rinkėjo politinės kompetencijos žemėlapis yra pernelyg statiškas konstatuojantis faktą, bet nepaaiškinantis politinio sprendimo priėmimo mechanizmo. Atsekti šį politinio sprendimo taką trukdo politinės kompetencijos ir politinio aktyvumo nenuoseklumas grupė, turinti vieną savybių, dažnai neturi kitos (kompetencija prasilenkia su politine komunikacija ir politiniu aktyvumu). Politikos kokybės diskusijos kontekste politinės informacijos sklaidos mechanizmų supratimas yra itin svarbus ateities tyrimų objektas. NUORODOS IR PASTABOS 1 Huckfeldt, R. The Social Communication of Political Expertise // American Journal of Political Science, 2001, vol. 45, No Downs, A. Economic theory of Democracy. New York: Harper Row, 1957; Campbell, A.; Converse, P. E.; Miller, W. E.; Stokes, D. E. The American Voter. New-York; London; Sydney: John Wiley and sons, Huckfeldt, R. Op. cit.; Shaker, L. Local Political Knowledge and Assessments of Citizen Competence // Public Opinion Quarterly, 2012, vol. 76, No. 3, p Degutis, M. Politinė kultūra // Krupavičius A.; Lukošaitis A. (sud.). Lietuvos politinė sistema. Sąranga ir raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1994, p ; Mažylytė, L. Politinis išprusimas ir jį lemiantys veiksniai // Politologija, 2011, Nr. 1 (61), p ; Imbrasaitė, J. Citizenship and Leadership: Specific Features in the East European Context // Socialiniai mokslai, 2011, Nr. 2 (72), p ; Imbrasaitė, J. Political Participation Typology in Postcommunist Lithuania // Socialiniai mokslai, 2009, Nr. 2 (64), p

15 Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, 5 Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai Lietuvoje, 2010 m., LIDAHSM archyvas. Imbrasaitė, J., et al. Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai Lietuvoje, 2010 m. gruodis = Perceptions of the Government and Political Acts in Lithuania, December 2010: LiDA [platintojas], 2013 (Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010). (LVP: Lietuvos valdžia ir politika). Rasta: Žiūrėta: Plačiau žr. 7 Kuklinski, J. H.; Quirk, P. J. Conceptual Foundations of Citizen Competence // Political Behavior, 2001, vol. 23, No. 3, p ; Muller, E. N. Cross-National Dimensions of Political Competence // The American Political Science Review, 1970, vol. 64, No. 3, p Žr. 9 Apostle, R., Economic Segmentation and Politics // American Journal of Sociology, 1986, vol. 91, No Žr., pvz., VALS (Values, Attitudes, Lifestyles) modelį. Rasta: strategicbusinessinsights.com/vals/ustypes.shtml. Žiūrėta: McLuhan, M. Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai. Vilnius: Baltos lankos, SUMMARY THE LITHUANIAN VOTER: COMPETENCE, COMMUNICATION, ACTIVITY Keywords: political competence, political knowledge, civil activity, political activity. The article discusses the issues of political competence, political activity and political communication in Lithuania. The concept of political competence is operationalized and measured in terms of threefold sub-levels: the level of political information, the congruence between the perception of left-right wing politics, and self-placement on the left-right wing political scale together with the actual voting preferences. Analysis revealed the dependence of the level of political competence upon demographic criteria and personal values. The main problem is incompatibility between the level of political competence and political activity. The most active citizens do not necessarily have substantial political knowledge while the most competent citizens often abstain from active civic and political involvement. 85