Beatos virtuvė: gardžiausių kepinių asorti

Transkriptas

1

2

3 Autorė Beata Nicholson Fotografai Judita Kuniskytė, Tomas Viršilas, Monika Gustainytė, Gedmantas Kropis, Evaldas Stakėnas, Deimantė Urbonaitė Viršelyje Tomo Viršilo nuotrauka Knygos dailininkė Ula Šimulynaitė Redaktorė Gabjota Alūzaitė Beata Nicholson, 2013 UAB Beatos virtuvė, 2013 Dizainas, Ula Šimulynaitė, 2013

4

5 P R A T A R M Ė Mielieji, labai džiaugiuosi, kad priklausome vienam laimingų Swedbank klientų būriui. Su šiuo banku savo finansus tvarkau jau daugiau nei dešimt metų. Man tikrai smagu dalintis specialiai jums sukurta elektronine knyga, kurioje surinkau gražiausius ir, leiskite nesikuklinti, gardžiausius kepinius. Čia rasite įvairių kepinių receptų, o išbandę visus, prižadu, tikrai tapsite rimtais kepėjais. Specialiai jums dar pridėjau oranžinį ir ypač gardų apelsinų ir migdolų pyragą. Įsitikinsite jis tikrai nepaprastas. Drėgnas, gardus, kvapnus ir jaukios spalvos. Žinau, kad mes visi esame labai užsiėmę, gyvename įdomiai, bet tuo pačiu ir nežmoniškai greitai, todėl akivaizdu, kad ne visada turime laiko kepti tortus, pyragus ir duoną. Visus, kurie sako oi, neturiu laiko, aš noriu padrąsinti: pamėginkite, viskas yra paprastai įgyvendinama ir įmanoma, o laikas, kurį praleisite kurdami kažką naujo ir netikėto bei dalindamiesi rezultatu su artimaisiais ar draugais, teigiamomis emocijomis jums atsipirks šimteriopai. Kiekvienas gali išsikepti tortą tą jau įrodėme, pabandykite ir jūs. O jūsų rankomis keptas pyragas svečiams ir kaimynams bus pats geriausias, nes į kepinius juk sudedame daugiau nei vien surašytus ingredientus. Tad kviečiu jus kepti nedelsiant ir dalintis savo kepiniais su brangiais žmonėmis. Gyvenkite skaniai, sočiai ir dosniai. Geriausi linkėjimai ir iki malonaus! Gal prasilenksime kur nors banko padalinyje arba prie bankomato :) Beata

6 A T M I N T I N Ė I R B E N D R I E J I M A N O P A T A R I M A I Pradedant bet kokį darbą arba jungiant naują prietaisą, visai neblogai susipažinti, kas, kur ir su kuo. Todėl ir aš duosiu patarimų, kaip naudotis šia knyga. Pasistengsiu nevarginti jūsų teorijomis, per ilgai nepostringausiu, bet šį bei tą pasakyti vis dėlto reikia. Pirmiausia knygą vartykite ir ragaukite akimis. O kai nuspręsite, kad atėjo metas gaminti, tikrai bus pravartu perskaityti visų patiekalo sudedamųjų dalių sąrašą, paskui gamybos eigą, kad žinotumėte, kiek laiko kam teks skirti, nuo ko geriausia pradėti ir ko iš pradžių reikės (pavyzdžiui, kambario temperatūros sviesto). Užbėgsiu už akių ir išduosiu paslaptį: visi patiekalai iš pyragų skyriaus yra pagaminami greitai. O kol nepradėjote akimis ragauti pyragaičių, perspėju: vieniems reikės daugiau laiko, kitiems mažiau. Žinau, visi mano, kad daugiausia laiko teks skirti tortams, bet aš jums pasakysiu: tai mitas. Šį mitą į dulkes pavers šokoladinis grietininis tortas, kurį pagaminsite ir dėsite ant stalo su susmaigstytomis žvakutėmis tik per dvi su trupučiu valandos. Akivaizdu, kad duoną minkysite ir kepsite ilgiau, nei greitai pagaminamus sausainius, o visus gaminius iš trapios tešlos reikės bent trumpai palaikyti šaldytuve. Laikas dažnai bus jūsų sąjungininkas. Na, o jeigu laiko tikrai labai mažai, tai tuoj pat siunčiu jus į skyrių Aš neturiu laiko, bet būtinai grįžkite pavartyti ir kitas knygos dalis. Taigi patarimas Nr. 1: ruošdamiesi gaminti, pirmiausia perskaitykite ar bent akimis permeskite visą receptą. Svarstyklės, jūs mano draugės Suprantu, kad tas, kuriomis sveriame kiekvieną savo mylimo kūno gramą, ne visada norisi apkabinti kaip brangiausią draugą, bet tai visai kita tema. Nesvarbu, kur stovi svarstyklės ir ką jos sveria šis prietaisas visada linki jums tik gera ir rodo taip, kaip yra iš tikrųjų, o tiksliai žinoti dalykus būtina, ypač konditerijos srityje. Dabar prisipažinsiu: kai gaminu šimtus kartų išbandytus ir patikrintus patiekalus (blynus, keksiukus, kai kuriuos pyragus), visko dedu iš akies. Bet kartais iš akies gali baigtis ne taip, kaip norisi, todėl, manau, svarstyklės yra pati geriausia investicija virtuvėje. Išsitraukite ir savo močiutės indus, puodus, ir Kaziuko mugėje prieš dešimt metų pirktus medinius šaukštus, bet būtinai įsigykite svarstykles. Aš naudojuosi elektrinėmis, nes jomis paprasta sverti produktus, kurių svorio paklaida gali būti labai nedidelė, ir labai patogu į bendrą svorį neįtraukti svorio indo, kuriame produktas sveriamas. Patiekalo sudedamosios dalys mano knygoje nurodytos gramais ar mililitrais, nes gramai visada yra gramai, o šaukštai ir stiklinės kiekvienuose namuose yra skirtingo dydžio, be to, kas vienam yra kaupas, kitam tik kaupelis, vienam stiklinė, kitam stiklinaitė, o kad rezultatas būtų puikus, reikia tikslumo. Patarimas Nr. 2: naudokite svarstykles. Orkaitė turi būt karšta Ne kiekvienas patiekalas šioje knygoje prašosi į orkaitę, bet tiems, kuriems jos reikia, labai svarbi temperatūra. Kepiniams būtinas karštis, kad jie gerai iškiltų ir iškeptų, todėl visada prieš šaudami juos į orkaitę įsitikinkite, kad ji gerai įkaitinta. Jei kruopščiai ruoštą pyragą įdėsite į apyšiltę orkaitę, sviestas ištekės, oras išeis, kol temperatūra pakils iki reikiamos, ir galų gale gali būti šnipštas. Neabejoju, kad kiekvienuose namuose yra skirtingos orkaitės vieniems jos praneš apie savo šilumą garsais ir vaizdais, kiti turės ir tokių, kurių kaitrą reikės nujausti, o gal net ir prisijaukinti. Bet yra

7 pagrindinė taisyklė kepinius reikia dėti per vidurį, kad karštis veiktų vienodai. Jei matote, kad akivaizdžiai per karšta pyrago viršus greitai ruduoja, vidus neiškepęs, nelaukite niekieno leidimo ir tuoj pat mažinkite temperatūrą. Aukšta temperatūra labai svarbu pradedant kepti, o vėliau ją galima sumažinti, nes kepinio temperatūra jau yra pakilusi. Šiuolaikinės orkaitės šoka, dainuoja ir pasaką seka, bet aš naudoju tokią, kurioje galimas viršaus ir apačios kaitinimo režimas. Jeigu orkaitė kaista tik iš vienos pusės, rinkitės kaitinimą iš apačios. Jeigu jūsų orkaitė veikia tik su vėjeliu ir pučia karštą orą, temperatūrą sumažinkite 20 C, nei nurodyta recepte, nes cirkuliuojantis oras daug greičiau padidina temperatūrą ir gaminys geriau iškepa. Tikrai labai paprasta: reikia geros kaitros, ir viskas. Taigi patarimas Nr. 3: nepamirškite įkaitinti orkaitės. Kepimo indų gausybė Rakandai, be kurių tikrai sunku ką nors pagaminti virtuvėje, yra du: paprasta kepimo skarda, kurioje kepsite sausainius ar duoną, ir atsegama torto forma. Kepimo formų ir skardų yra įvairiausių apvalių raštuotų, kvadratinių, pailgų, su kaspinėliais, metalinių ir silikoninių ar stiklinių jų ir mano virtuvėje yra gausybė, bet jei reikėtų išsirinkti, kurias pasiimčiau į negyvenamą salą, tai pirmiausia imčiau apvalią torto formą. Joje galima iškepti ir tortą, ir pyragą, ir tartą, jei labai reikia. Dar labai norėčiau pasiimti ir keksiukų skardą, nes kai kada ji labai sunkiai pakeičiama. Visi pyragai ir tortai iškeps apvalioje atsegamoje formoje, dažniausiai naudoju 20 ir 24 centimetrų skersmens formas. Žinoma, jei turite vietos namie ir esate pasiryžę kepti ir kepti, tai tikrai pravers ir kvadratinė ar stačiakampė pyrago forma (pati paprasčiausia, neatsegamu dugnu), ji labai tinka duonai ir pyragams. Tik nemanykite, kad jei neturite pailgos formos, tai negalėsite iškepti bananų duonos. Jei neturite kokio nors reikalingo indo, nenusiminkite: pyragą išsikepti galima ir popierinėje dėžutėje, jeigu ji pakankamai tvirta. Kitas svarbus dalykas yra tinkamai paruošti kepimo indą. Paprasčiausias ir labai geras būdas yra naudoti kepimo popierių. Jis puikiai apsaugo indo dugną ir itin svarbus, jei kepate biskvitą tortui, nes jei kepinį pritrauks prie dugno, galite iškart atsisveikinti su savo tortu. Kam jums šitie rūpesčiai? Išsikirpkite iš kepimo popieriaus tinkamo dydžio skritulį ir įklokite jį į formos dugną. Taip išklokite popieriumi ir skardas. Kokį kepimo popierių pasirinkti, negaliu jums nurodyti, bet geriau pirkti kokybiškesnį ir šiek tiek brangesnį ir naudoti jį taupiai (galima iškepti keletą skardų sausainių naudojant tą patį popierių). Bet atsiminkite: niekas neprivaloma ir nieko nėra nepakeičiama. Kol nebuvome išlepinti visokių išradimų, sėkmingai pyragus ir sausainius kepėme be popieriaus. Šiuo atveju sviestas ir miltai bus jūsų pagalbininkais, kad kepiniai nepriliptų. Jei kepinys riebus, patepkite skardos šonelius sviestu ar aliejumi, jei sausas, pavyzdžiui, duona, tai pabarstykite miltais. Kepant keksiukus, kurių receptų šioje knygoje yra ne vienas, paprasta ir patogu naudoti jau pagamintus ir paruoštus popierėlius ( sijonėlius ), bet keksiukų formeles galite pasidaryti patys iš kepimo popieriaus. Supjaustykite popierių dideliais kvadratais, šiek tiek įlenkite kaip vėduoklę, metalinę formelę patepkite riebalais (jie prilaikys popierių prisispaudusį prie sienelių), tada dėkite popierėlius į keksiukų formeles, į jas tešlą, ir viskas. Patarimas Nr. 4: tinkamai paruoškite kepimo indą. SPINTELĖ SU PRODUKTAIS Miltai

8 Na, ar jūsų namuose yra miltų, man nederėtų klausti, ir tikrai žinote, kur jų nusipirkti. Visus šios knygos gardumynus kepiau iš lietuviškų miltų ir puikiai pavyko. Taigi drąsiai konstatuoju, kad lietuviški miltai yra tikrai kokybiški ir tinkami. Dažniausiai kepiniams naudojami kvietiniai miltai. Galutiniam rezultatui svarbu jų kokybė, drėgnumas ir baltymų bei glitimo kiekis. Universaliausi ir populiariausi yra kvietiniai aukščiausios rūšies miltai. Gamintojai visada ant pakuotės nurodo, kam miltai geriausiai tinka, bet aš galiu pasakyti, kad didelio skirtumo tarp vienų ar kitų baltų miltų nesu pastebėjusi. Skirtumas atsiranda, kai kalbame apie įprastus smulkaus malimo arba viso grūdo miltus. Taigi biskvitams, sausainiams, pyragams, keksiukams gerai tinka ir 405D, ir 550D miltai, nors ant pakuotės bus nurodyta, kad 405D (jų sudėtyje mažiau priemaišų) labiau tinka biskvitinio tipo baltiems kepiniams, o 550C skirti mieliniams gaminiams. Knygoje yra kepinių ir iš rupių kvietinių ar ruginių miltų, taip pat iš speltos miltų. Viso grūdo miltai mums yra naudingesni, juose daugiau skaidulų ir vertingų medžiagų, bet ne visada jais galima pakeisti paprastus miltus, tik dalį jų galite dėti į pyragus ar sausainius. Žinau, yra labai nuožmiai nusiteikusių prieš baltus miltus. O aš pasakysiu, kad labiau reikia sveiko proto ir saiko, tada nereikės su niekuo kovoti. Miltus aš dažnai rekomenduoju persijoti, tai ir įprotis, ir naudingas patarimas. Neprivalu to daryti, bet sijojant tarp miltų dulkelių patenka daugiau oro, tai padeda miltams geriau susimaišyti su kitomis kepinio sudedamosiomis dalimis ir kepinys lengviau pakyla. Bet aš tik patariu. Tai ką gi, patarimas Nr. 5: pasirinkite tinkamus miltus ir juos persijokite. Cukrus Turbūt nieko nenustebinsiu sakydama, kad kepiniams, ypač saldiems, reikia cukraus. Aš vis dažniau naudoju rudąjį cukrų, nes jis mažiau perdirbtas ir geriau jaučiamas jo skonis, bet jūs galite rinktis patys. Jei dar nesate mėginę, išbandykite naujas cukraus rūšis. Nuo cukraus priklauso kepinių spalva ir struktūra, ypač pyragų. Taigi cukraus kiekį galite mažinti ar šiek tiek didinti, bet visai jo atsisakyti nepavyks. Knygoje rasite kepinių receptų, kuriuose visai nėra cukraus. Patarimas Nr. 6: išbandykite cukraus rūšių įvairovę. Sviestas Nuo sviesto priklauso daugelio kepinių skonis. Visam procesui labai svarbi yra sviesto temperatūra ji turi būti tinkama. Pyragams reikia minkšto, lengvai plakamo sviesto, nes plakant jį kartu su cukrumi patenka daugiau oro, nuo šio proceso priklauso ir skonis, ir minkštumas. Jei gaminate trapią tešlą, sviestas turi būti šaltas, ir kuo šaltesnis, tuo geriau (jam net ir kameroje pabūti nepakenks). Taigi patarimas Nr. 7: atkreipkite dėmesį, kokios temperatūros sviesto reikia jūsų pasirinktam kepiniui. Kiaušiniai Kiaušiniai yra itin svarbi kepinio dalis, todėl jeigu kiaušiniai geri, pyragas tikrai bus skanus. Kiaušinis padeda iškilti, viską sujungia, suvienija cukrų ir miltus, drėkina, maitina, blizgina. Geriausiai kiaušiniai išplakami ir jų tūris kaip reikiant padidėja, jeigu jie yra naudojami kambario temperatūros, o ne ką tik ištraukti iš šaldytuvo. Mes visi įpratę kiaušinius laikyti šaldytuve, todėl ne visada turime

9 kambario temperatūros kiaušinių reikiamu momentu. Tačiau jeigu vakare ketinate kepti pyragus, dieną išimkite kiaušinius iš šaldytuvo. Kiaušinių reikia ne tik įmaišyti į kepinius, bet ir gražiai nublizginti įvairių rūšių duonos ir bandelių paviršių tam reikia kiaušinį kartu su trupučiu druskos išplakti. Nuo druskos kiaušinis greičiau skystėja, o skystesniu lengviau ištepti paviršių. Kai kuriems patiekalams reikia tik trynių, kitiems tik baltymų, bet tokių receptų tikrai nedaug. Jei liko baltymų, juos galėsite sunaudoti gamindami morengus, kuriuos galima ilgai laikyti, visi juos mėgsta. O jei liko trynių, darykite naminius ledus. Ledų receptą rasite mano tinklaraštyje adresu Patarimas Nr. 8: naudokite tinkamos temperatūros kiaušinius, o iš likusių baltymų gaminkite morengus, iš trynių ledus. Kepimo milteliai, plakikliai, mielės ir kiti kėlimo elementai Kad kepinys iškiltų, jam reikia oro, o orą geriausiai sugaudo kiaušiniai, kuriems padeda cukrus. Todėl greitai ir energingai plakame galima rankiniu plakikliu, bet daug greičiau oro pateks plakant elektriniu. Pažįstu žmonių, kurie tą patį plakiklį naudoja dvidešimt metų. Jeigu jūs neturite jokio, patariu įsigyti nebrangu, ilgai galėsite juo naudotis, o prireiks tikrai dažnai. Kepiniai iškyla ne tik dėl papildomo oro kiekio, bet ir dėl kitų dalykų mielių ir kepimo miltelių. Mielės yra gyvas organizmas, dauginasi maitindamasis cukrumi, kurį gauna iš miltų, ir pamažu auga. Mielėms reikia laiko, maisto ir tinkamos temperatūros, o kepimo milteliai veikia iškart cheminė reakcija vyksta tuojau pat, kai tik miltelius paveikia drėgmė ir temperatūra. Aš visada naudoju kepimo miltelius, nes tada viskas paprasta ir aišku. Galima naudoti ir kepimo sodą, ji aktyvesnė nei kepimo milteliai, bet reikės rūgšties, kad neutralizuotume jos skonį. Paprastai receptuose nurodoma: nugesinkite sodą grietine, kefyru ar actu. Kai naudojate kepimo miltelius, nieko nereikia gesinti. Svarbu, kad mielės būtų šviežios ir aktyvios. Jų galiojimo laikas trumpesnis, ypač šviežių, o kepimo milteliai išsilaiko ilgiau, bet jie turi būti nesudrėkę ir nepasenę. Patarimas Nr. 9: skirkite deramą dėmesį kepinio kildinimo elementams gerai išplakti kiaušiniai, šviežios mielės, tinkami kepimo milteliai. Želatina Naudojant želatiną, svarbiausia pusiausvyra, kad sustingdyta pyrago ar torto dalis nebūtų ištižusi arba tarsi automobilio padanga. Želatina želatinai nelygu populiariausia yra grūdelių pavidalo, bet man labiau patinka visiškai smulki. Maždaug 7 10 g želatinos sustingdo apie 500 ml skysčio, bet jogurtui ir varškei sustingdyti jos reikės mažiau nei vyšnių kompotui. Vienas geras šaukštas želatinos sveria apie 10 gramų. Ketinant naudoti želatiną, ją reikia išmirkyti vandenyje. Beje, želatina visada beriama į vandenį, o ne atvirkščiai. Kai ji išbrinksta, reikia ją suskystinti, t. y. pašildyti ir tada jau galima įmaišyti į skystį, kurį norite sustingdyti. Patarimas Nr. 10: pasirinkite tinkamą želatinos kiekį, pirmiausia leiskite jai išbrinkti, paskui ištirpinkite, ir tada ji tiks kepinio daliai stingdyti. Šokoladas, džiovinti vaisiai ir riešutai Na, mano namuose kepiniams skirtas šokoladas kartais ima ir nukeliauja visai kitur, nei buvo

10 planuota. Taip pat ir riešutai, džiovinti vaisiai... Šokolado kokybė, kaip ir visų kitų sudedamųjų dalių, tikrai yra svarbu, nemanykite, kad jei produktas ne visai kokybiškas, tai jį galima sunaudoti ten, kur jo nebus matyti. Dar ir kaip bus matyti. Aš visur naudoju juodąjį šokoladą, turintį proc. kakavos masės, pieniškas šokoladas čia netinka. Lietuviškas juodasis šokoladas yra mano mėgstamiausias ir jis tikrai puikiai tinka. Šokoladas labai reaguoja į temperatūrą, todėl su juo elkitės pagarbiai. Šokoladą labai lengva prisvilinti tirpdant. Saugokite jį nuo vandens, dėkite tik į visiškai sausą indą, nes jei į tirpdomą šokoladą pateks vandens, šokoladas gali sušokti į gumulus. Puoselėkite šokoladą ir viskas bus gerai. O pabaigoje svarbiausia taisyklė, be kurios mano pasaulyje nė iš vietos: būtina gera nuotaika, ryžtas, darbštumas, optimizmas ir linksmumas.

11

12 L I P N I O S C I N A M O N I N Ė S B A N D E L Ė S Tokias cinamonines bandeles, tiksliau visą jų skardą, iškepiau vieną šeštadienio vakarą sausio mėnesį. Svečiuose buvo pora draugių. Oi, kokios bandelės NEREALIOOOOS, kaip mano močiutės, tik tada su jom gėrėm pieną, o dabar proseco, pakomentavo draugė Viktorija, juokėmės iki nukritimo. Na nemanau, kad močiutės kepė taip, kaip aš ištepdamos sviestu visą skardą. Šio metodo išmokau kulinarijos mokykloje, kai buvo demonstruojamas riebiausių pasaulyje mielinių bandelių su riešutais receptas... Nesibaiminkite, savosiose aš sviesto sumažinau trigubai (visai be jo neišsiversite). Sviestas su cukrum ir cinamonu padeda karamelizuotis, todėl iškeptos bandelės padengtos drėgna ir svaiginančiai saldžia plutele. Padėklo bandelių pakanka dešimčiai žmonių, o kai jau išbandysite šį kepimo būdą, gali būti sunku susivaldyti... Kepti reikia neatsegamoje sandarioje skardoje be jokių plyšelių, nes kitaip sviestas ištirps ir išbėgs ant orkaitės dugno, o tada jūsų laukia dūmai, jų kvapas ir ilgas valymas. Skardą galite iškloti popieriumi, bet svarbiausia, kad nebūtų jokių galimybių sviestui pabėgti. Šitiek produktų skirta 12 bandelių. Reikės: 500 g kvietinių miltų 250 ml pieno 1 šaukšto cukraus 20 g šviežių mielių (arba 10 g sausų) 60 g sviesto 1 kiaušinio 1 šaukštelio druskos Priedai: 120 g minkšto (kambario temperatūros) sviesto 150 g cukraus 3 šaukštelių malto cinamono Gaminame bandeles: 1. Pieną pakaitinkite beveik iki virimo, leiskite jam atvėsti ir, kol dar šiltas, sumeskite į jį gabaliukais pjaustytą sviestą, kad ištirptų. Pieną greičiau atvėsinsite, jei pilstysite iš vieno indo į kitą. Arba įstatykite indą su karštu pienu į šalto vandens kupiną indą. 2. Mieles ištrinkite su šaukštu šilto pieno ir žiupsneliu cukraus, leiskite joms pradėti burbuliuoti. 3. Kiaušinį lengvai išplakite su likusiu cukrumi. 4. Miltus persijokite ir sumaišykite su druska. Į miltus supilkite mieles, išplaktą kiaušinį ir beveik visą iki kūno temperatūros atvėsusį pieną (pasilikite apie 50 ml). Išmaišykite šaukštu, paskui ranka dubenyje viską paminkykite. Priklausomai nuo to, kokius miltus vartojate, tešla gali būti gana drėgna ir lipni. Jei tešla labai kieta ir matosi dideli nesuminkyti miltų šuorai, įpilkite dar

13 pieno. Tešla turi būti drėgnoka ir kibti prie rankų. Leiskite tešlai pastovėti apie 10 minučių ir sugerti drėgmę, tada išimkite iš dubens ir kokias 7 minutes paminkykite. Jei tešla nepakenčiamai limpa prie rankų ir jos minkyti neįmanoma, įberkite šiek tiek miltų, bet geriau, kad ji būtų drėgnesnė. Kuo daugiau minkysite, tuo mažiau ji lips prie pirštų (svarbu minkyti švariomis, neaplipusiomis tešla rankomis). 5. Paminkytą tešlą dėkite į dubenį, uždenkite rankšluosčiu ar lėkšte ir leiskite apie 40 minučių pakilti. Priklauso nuo metų laiko ir temperatūros, gali prireikti ir truputį daugiau laiko. Tešloje pastebėsite akivaizdžius pokyčius ji turi būti pakilusi, minkšta ir putni. 6. Kol tešla kils, pasiruoškite kitus dalykus: cukrų sumaišykite su cinamonu (sviestas būtinai turi būti minkštas, tad jei jūsiškis šaldytuve metas jį traukti lauk ir ieškoti jam šiltos vietelės). 7. Pakilusią tešlą išimkite iš dubens, iškočiokite iš jos stačiakampį (apie 0,5 1 cm storio), tešlos paviršių patepkite sviestu (turėtumėte sunaudoti apie pusę nurodyto sviesto kiekio) ir pabarstykite daugiau nei puse turimo kiekio cinamoninio cukraus. Tada susukite tešlos gabalą į tamprų vyniotinį. 8. Kepimo indo dugną ir kraštus gausiai ištepkite sviestu (sunaudokite likusią pusę). Sviestą apibarstykite likusiu cukraus mišiniu. 9. Vyniotinį supjaustykite į pasirinktą skaičių gabaliukų, tada bandeles sudėkite vieną šalia kitos į skardą, tačiau dėkite taip, kad joms dar liktų vietos pakilti ir padidėti beveik dvigubai. 10. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Kol orkaitė įkais, bandelės dar kartą pakils (tai truks mažiausiai 20 minučių). Kiškite bandelių skardą į orkaitę ir kepkite apie 25 minutes. Bandelės turi būti pakilusios. Jei abejojate, ar iškepė, palikite jas dar penkias ar dešimtį minučių orkaitėje. 11. Iškepusioms bandelėms leiskite truputį atvėsti skardoje, tada atsargiai, pasidėję patogią lentelę ar didelę lėkštę, apverskite kepimo indą, kad bandelės iškristų pamatysite blizgančias ir lipnias bandelių apačias. Vienas valgytojas prisipažino, kad bandelių kraštai jam skaniausi... Šitaip bandeles galite kepti ir su kitokiu įdaru. Pavyzdžiui, išbandykite ir tokias bandeles: truputį pamažinkite sviesto kiekį (jo reiks tik tiek, kad bandelės neprikibtų prie dugno) ir pasiruoškite riešutinį bananinį įdarą. Įdarui pagaminti reikės sutrinti 2 gerai prinokusius bananus su 4 šaukštais cukraus, pridėti 2 šaukštus sviesto, berti cinamono, muskato ir saują skaldytų graikinių riešutų bei razinų. Beje, razinos tiks ir cinamoniniam, ir bananiniam įdarui.

14

15

16 A G U O N Ų R I E S T Ė Palikti knygą be kepinio, kuriame gausu aguonų, tikrai negalėjau. Mielinės bandelės su aguonom man tokia pati būtinybė, kaip švedams bandelės su cinamonu. Tiesa, čia jau visas pyragas (paprasta padalinti į bandeles), bet aguonų jame nemažiau. Šio pyrago mielinė tešla saldesnė, nes joje daug medaus, ir minkšta bei puri dėl kiaušinių trynių. Baltymai liks morengams arba omletui. Turtingas įdaras aguoninis su migdolais. Viską darom patikrintu ir paprastu būdu: susukame vyniotinį (tik turite įdėti pastangų, kad vyniotinis būtų ilgas), jo galus suklijuojame ir riestę įpjauname kas 5 7 centimetrai. Tešlai reikės: 250 ml pieno 100 g medaus 30 g šviežių mielių (arba 15 g sausų mielių) 50 g sviesto 3 kiaušinių trynių g miltų 1 kupino šaukštelio druskos Įdarui reikės: 100 g aguonų 100 ml pieno 80 g cukraus 80 g migdolų drožlių 1 šaukšto džiūvėsėlių Gaminame: 1. Pieną užkaitinkite beveik iki virimo ir atvėsinkite iki kūno temperatūros. Į šiltą pieną sudėkite sviesto gabaliukus, kad jis ištirptų. 2. Medų pašildykite ir taip pat ištirpinkite piene. 3. Į dubenėlį sudėkite mieles, užpilkite porą šaukštų nekaršto saldaus pieno ir ištrinkite, leiskite joms pradėti burbuliuoti. 4. Miltus sumaišykite su druska. 5. Trynius atskirkite nuo baltymų. 6. Dubenyje su miltais padarykite šulinį, į jį supilkite pieną, mieles ir trynius. Pirmiausia išmaišykite šaukštu, paskui rankomis viską suminkykite į vieną gabalą. Tešlą palikite pastovėti apie 10 minučių. Tada kokias 5 7 minutes paminkykite tešlą. Ji bus gana lipni, bet nieko baisaus, kuo lipnesnė tešla, tuo minkštesnis pyragas. Suminkytą tešlą palikite pakilti (truks apie 45 minutes).

17 7. Kol tešla kyla, pasiruoškite įdarą. Aguonas nuplaukite ir suberkite į nedidelį puodelį, užpilkite pienu ir ant nedidelės ugnies užvirkite, kad truputį kunkuliuotų. Pakaitinkite apie 5 minutes, tada leiskite aguonoms dar 5 minutes pamirkti piene. Nupilkite pieną ir maisto smulkintuvu pasmulkinkite aguonas. Sumaišykite jas su migdolais, cukrumi ir džiūvėsėliais. 8. Pakilusią tešlą verskite ant stalo ir iškočiokite (kuo ploniau, tuo skaniau) arba rankomis suformuokite stačiakampį, jį visą ištepkite aguonų įdaru, tada susukite į tamprų vyniotinį, vyniotinio galus sujunkite, truputį suklijuodami pirštais riestės galus taip, lyg koldūnus lipdytumėt. 9. Dėkite riestę ant kepimo popieriumi išklotos skardos (galima patepti aliejumi arba pabarstyti miltais). Aštriu peiliu išorinius riestės kraštus įpjaukite, lyg iš popieriaus karpytumėte saulutę su dideliais spinduliais, tik pjaukite ne tiesiai, o truputį įkypai. 10. Riestę pridenkite plėvele, ištepta aliejumi, ir leiskite jai pakilti (apie 30 min.). 11. Orkaitę įkaitinkite iki 200 C. Kai riestė jau gražiai pasipūtusi (paspaudus pirštu lieka įspaudas), tada jau šaukite į orkaitę kepti. Jei norite, kad riestė būtų blizgi, prieš kepdami patepkite jos viršų išplaktu kiaušinio baltymu. Kepkite apie minučių. Iš šių produktų galite formuoti ir atskiras bandeles. Paįvairinkite kasdienybę, riestę gamindami su cinamoniniu ar varškės ir razinų įdaru.

18

19 K A R A M E L I N I S O B U O L I Ų P Y R A G A S Obuoliai ir karamelė klasikinis derinys. Pavyzdžiui, amerikiečių karamelinis obuolys rudeninis skanėstas: obuolys panardinamas į karamelę, tada valgai lyg ir saldainį, lyg ir obuolį. Arba visų obuolinių pyragų motina prancūziškasis Tarte Tatin. Taigi karamelė ir obuoliai negali nesutarti. Šis pyragas labai paprastas ir draugauja su paprastučiu vadinamuoju mano spintelės pyragu. Sudėties sąrašą padeda sutrumpinti ir pieno fabrikas, nes naudojame jau padarytą karamelę. Ją galima ir patiems pasigaminti (verdant sutirštintą kondensuotą pieną), bet tikrai nebūtina vargti geriausia pirkti jau gatavą karamelę. Pyragas labai minkštas, švelnaus karamelės skonio. Obuolius pjaustau labai mažais kubeliais ir tik ant viršaus nutiesiu elegantišką obuolių juostelę, nors, žinoma, ji nebūtina. Jei prekinė išvaizda nėra labai svarbi, jūsų obuoliai gali būti visai pasislėpę. Šitiek produktų skirta dviem nedideliems kepaliukams arba vienai didelei (24 cm skersmens) torto formai. Reikės: 1 skardinės karamelės (saldinto sutirštinto pieno g) 80 g ištirpinto sviesto 2 kiaušinių 150 ml kefyro 200 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių 1 šaukštelio cinamono 3 4 vidutinio dydžio obuolių Šiek tiek medaus arba, pavyzdžiui, abrikosų uogienės, jei norėsite pablizginti obuolius ant iškepusio pyrago viršaus. Gaminame pyragą: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Kepimo formą patepkite sviestu arba išklokite kepimo popieriumi. 2. Obuolius nulupkite ir supjaustykite. 3 obuolius paverskite nedidukais kubeliais, o vieną griežinėliais, juos išdėliosite ant viršaus. 3. Sviestą ištirpinkite ir sumaišykite su karamele. Manau, pavyks sumaišyti greitai ir lengvai, jeigu už lango ne žiema, o karamelė gyveno ne šaldytuve, bet spintelėje ir buvo kambario temperatūros. Jeigu maišyti sunku, tada viską truputėlį pakaitinkite. 4. Kiaušinius suplakite su kefyru iki vientisos masės, sumaišykite su karamele ir sviestu. 5. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir cinamonu, įmaišykite į karamelės masę. 6. Tada suberkite kubeliais supjaustytus obuolius ir supilkite į kepimo formą (formas), ant viršaus išdėliokite obuolio griežinėlius ir kepkite apie 50 minučių.

20 Jei norite, kad obuoliai ant viršaus gražiai blizgėtų, galite patepti pašildytu medumi arba uogiene, pavyzdžiui, abrikosų. Tik reikia uogienę šiek tiek praskiesti vandeniu. Beje, jei norite dar saldesnio pyrago ir įspūdingesnio varianto, į tešlą įdėkite kelis supjaustytus saldainius Karvutė.

21

22 C U K I N I J Ų I R A G U O N Ų P Y R A G A S S U C I T R I N I N I U G L A I S T U Vasarą Lietuvoje cukinijų nors vežimais vežk. Tik man vienas dalykas nelabai patinka. Nenorėčiau sakyti, kad mes, lietuviai, esam godūs, nes, tiesą pasakius, vis dėlto esame dosnūs, bet tik labai jau apdairūs. Mes norime iš savo daržo ar cukinijos kero išspausti patį didžiausią derlių, todėl dažnai cukinijos raizgosi be galo be krašto, kol vaisius užauga šuns dydžio, sumedėja, priaugina sėklų ir reikia vos ne dviese jį bandyti atplėšti nuo žemės. Mano nuomone, tada nors tai tebėra cukinija jos didžiausias skanumas jau pražiopsotas. Cukinija yra skaniausia, kai dar būna minkšta ir švelni, arba tiesiog žalia. Tokias beveik delno dydžio ar šiek tiek didesnes aš mėgstu labiausiai. Šis pyragas puikiai tinka įprasminti gausų cukinijų derlių, kai jų yra tiek, kad nors vežimais vežk. Cukinijos pyraguose jokia naujiena. Iš tiesų tai jas galite įmaišyti ir vietoj morkų ar kartu su jomis į morkų ar burokėlių pyragus. O šitas pyrago receptas yra sukurtas tik dėl cukinijos. Aš naudoju rupius miltus, todėl pyragas būna drėgnesnis, aguonos brazda tarp dantų, ir spalva nuo jų graži. Pyragas sušvinta visu spalvingumu, kai ant jo užpilate saldžiarūgštį glaistą su citrinos žievele. Na ką čia slėpti šį cukinijų ir aguonų gražuolį visada išgiria. Pamėginkite ir jūs. Šitiek produktų skirta vienai ilgai kepimo formai arba dviem mažoms. Reikės: 2 kiaušinių 120 g cukraus 100 ml aliejaus (rapsų arba saulėgrąžų) 100 g rupių kvietinių miltų 100 g paprastų kvietinių miltų 0,5 šaukštelio sodos 1 šaukštelio kepimo miltelių 2 šaukštų aguonų 1 citrinos žievelės 300 g cukinijos (1 nedidelės arba 2 visai mažyčių) Glaistui reikės: 0,5 citrinos sulčių 100 g cukraus pudros Gaminame pyragą: 1. Įjunkite orkaitę iki 190 C. 2. Kiaušinius sumaišykite su cukrumi ir plakite elektriniu plakikliu, kad išputotų gerai. Plakite apie 5 minutes, tada po truputį supilkite aliejų, kad pasidarytų vientisa putų masė. 3. Cukiniją sutarkuokite stambia burokine tarka. Įtarkuokite vienos citrinos žievelę, bet tik geltonąją dalį (šiek tiek citrinos žievelės palikite glaistui).

23 4. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, soda ir aguonomis. 5. Miltus ir aguonas įmaišykite į kiaušinių ir aliejaus masę. Tešla bus gana tiršta, tada įmaišykite cukinijos tarkius ir visą tešlą dėkite į kepimo formą. Pyragą kepkite apie 45 minutes, kol pakils ir, žinoma, iškeps. Gaminame glaistą: 1. Sumaišykite citrinos sultis su cukraus pudra. 2. Įtarkuokite nuo pyrago likusią citrinos žievelę. Glaistas turi išeiti gana skystas. Kai pyragas pravės, jo viršų gausiai apliekite glaistu. Šiek tiek jo įsigers, šiek tiek sustings, bet rūgštumas tikrai bus pats skaniausias pyrago malonumas.

24

25 L I E T U V I Š K A I A M E R I K I E T I Š K A S K A V O S P Y R A G A S Kiekvienas pyragas turi savo istoriją, bet ši yra turbūt ilgiausia ir neįprasčiausia. Pastaruosius dvejus metus, kai ruošiau šią knygą, buvau įjungusi visus įmanomus kepinių ieškojimo radarus ir niekas nepraslysdavo pro mano akis nepastebėtas. Taigi, kartą akis užkliuvo už mano bičiulės Ramintos kepinių nuotraukų ten puikavosi vienas itin gardžiai atrodantis pyragas, pavadintas Lietuviškas kavos pyragas. Aš, žinoma, tuoj pat įnikau skaityti ir aiškintis, kas čia per daiktas ir kuo gi jis toks lietuviškas, nes jo išvaizda niekuo nepriminė mūsų akiai įprastų. Pasirodo, bičiulė šį receptą aptiko interneto platybėse, iškepė pagal jį ir liko nepaprastai sužavėta. Man receptas taip pat pasirodė labai įdomus, nes vien iš aprašymo sprendžiant tikras gardumynas. O iš tiesų pyragas iš Amerikos. Tiksliau, iš vienos kavinės delikatesų parduotuvės Claire s Corner Copia Niu Heiveno mieste, Konektikuto valstijoje. Pasirodo, pyragas taip ir vadinasi: Lithuanian Coffee Cake. Dar daugiau paaiškėjo, kad jis yra mėgstamiausias ir garsiausias kavinės pyragas! Tikra vietinė įžymybė, jį labai mėgsta netoliese esančio prestižinio Jeilio universiteto studentai!!! Tai koks jis čia lietuviškas, jei nei aš, nei jūs Lietuvoje nesame girdėję apie taip gaminamą kavos pyragą?.. Taigi va tiesiog puikus pavyzdys, kaip gimsta receptai, kaip jie yra patobulinami, pasikeičia ir gauna pavadinimus, kurie galbūt visai neturi nieko bendro su tikrąja pyrago kilme. Žodžiu, receptas kažkada buvo pavadintas taip Sally Tessler mamos kavos pyragas (vienos kavinės darbuotojos mamos vardu). Kavinės šeimininkė receptą modifikavo, papildydama jį visokiausiais priedais, riešutais, o įdarą kava ir cukrumi. Šeimininkė nusprendė pavadinimą sutrumpinti. Beje, tos Selės mama buvo kilusi iš Lietuvos, todėl kepinys ir buvo pavadintas Lietuvišku kavos pyragu... Pyragas toks gardus ir garbinamas, kad tapo kavinės pasididžiavimu, o vietinis žurnalas netgi jį įrašė kaip vieną iš 100 dalykų, kuriuos privaloma paragauti savo gyvenime. Štai taip Lietuvos vardą jau daug metų garsina gardus pyragas, na o aš sau išsikėliau uždavinį kada nors būtinai nuvykti ir paragauti to pyrago į būtent tą kavinę. Dabar apie šį pyragą ir jo receptą. Visas įdomumas ir gardumas yra tai, kad pyrago pagrindas sviestinis biskvitas (tai daugelio pyragų alfa ir omega), bet jo viduje slepiasi visa intriga: razinos ir riešutai. Originali versija, kaip ir priklauso amerikietiškiems pyragams, dar turi kremo ant viršaus, o mano pyragas šiek tiek mažiau nuodėmingas, bet ne mažiau skanus. Turiu pasakyti, kad jis tikras atradimas. Šitiek produktų skirta vienai vidutinio dydžio apvaliai ar pailgai kepimo formai. Biskvitui reikės: 150 g minkšto sviesto 150 g cukraus 3 kiaušinių 260 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių 4 šaukštų stiprios kavos 150 g grietinės (30 proc. riebumo) Įdarui ir viršūnėlei reikės:

26 150 g tamsiai rudo cukraus (muscovado arba farino) 1 šaukšto cinamono 100 g graikinių riešutų 100 g razinų Kepame pyragą: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Torto kepimo formos (galite naudoti apvalią atsegamą) dugną išklokite kepimo popieriumi. 2. Pirmiausia paruoškite įdarą. Razinas perliekite karštu vandeniu, kad truputį sudrėktų. Jei razinos labai išdžiūvusios, pamerkite jas pusvalandžiui į karštą vandenį, paskui jį nupilkite. Razinas, tamsiai rudą cukrų, cinamoną ir smulkintus graikinius riešutus suberkite į dubenį, viską sumaišykite. 3. Dabar imkimės gaminti biskvitą. Minkštą sviestą dėkite į dubenį, supilkite cukrų ir pradėkite plakti elektriniu plakikliu. Plakite tol, kol sviestas pabals ir suminkštės, masė primins minkštą sviestinį kremą. Kartkartėmis teks sustoti ir mentele nugriebti sviestą nuo dubens kraštų, ir vėl paplakti. 4. Kai sviestas su cukrumi pavirsta kremu, po vieną įmuškite kiaušinius. Įmušus vieną kiaušinį, paplakite, po to muškite antrą, vėl paplakite. Kai kiaušiniai įplakti, įpilkite ir suplakite grietinę. Visa masė gali truputį susigarbanoti, suskilti, bet nesijaudinkite, nieko tokio. Dabar imsimės miltų. 5. Miltus persijokite su kepimo milteliais. Elektrinio plakiklio dabar jau nenaudokite, įmaišykite miltus į sviesto masę šaukštu. Tešla bus gana skysta. 6. Supilkite keturis šaukštus kavos ir dar kartą išmaišykite. 7. Pusę tešlos pilkite į kepimo formą, ant jos sudėkite beveik visą įdarą, tik pasilikite kelis šaukštus cinamoninio cukraus (jo tikrai liks nuo pyrago įdaro). Įdarą stenkitės šaukštu dėti vienu sluoksniu, po lygiai razinų ir riešutų, apsivėlusių cinamoniniu cukrumi. 8. Ant įdaro supilkite likusią tešlą, viršų pabarstykite cinamoniniu cukrumi. 9. Kepkite orkaitėje apie 45 minutes, kol pakils ir paruduos. Originaliame recepte į įdarą dar siūloma dėti kakavos, bet man užtenka tik ryškaus cinamoninio karamelinio skonio, kurį suteikia šaukštas cinamono ir tamsus cukrus. Jei jūs naudosite baltąjį cukrų, tai įberkite ir šaukštą kakavos. Graikinius riešutus galite keisti kitokiais riešutais, o jei dar labiau norėtumėt paryškinti kavos skonį, į įdarą berkite šaukštelį maltos kavos, ji praturtins ne tik grūdėtumu, bet ir skoniu.

27

28 S LY V Ų I R Š O K O L A D O P Y R A G A S Šitas gražuolis iš viso būrio išsiskiria tuo, kad yra mandresnis nei kiti. Miltus čia pakeičia malti migdolai, todėl jis yra tankesnis ir drėgnesnis. Be to, jame ne kakava, o tikrų tikriausias šokoladas ir brendis. Džiovintos slyvos ir stiprus alkoholis (šiuo atveju brendis) yra prabangus, bet klasikinis ir tvarus derinys, kuris net neįsivaizduojamas be šokolado. O kai jie visi viename būryje, argi netiks į kompaniją kava? Taigi, kai šios sudedamosios dalys kartu užvaldo dieviškas jausmas ir kvapas. Būtų gerai, jei slyvas galėtumėte pasiruošti iš anksto ir palikti jas kavoje, kad išbrinktų. O dar geriau, jeigu jos galėtų gurkšnoti kavą per naktį. Jei vienintelė naktis, kurios reikia prieš kepant pyragą, jau praėjo, slyvas pamirkykite bent kelias valandas kol kava visai atauš. Šitiek produktų skirta 24 cm arba 20 cm skersmens torto formai. Jeigu kepsite didesnėje formoje, pyragas bus žemesnis, o mažesnėje aukštesnis. Reikės: 300 g džiovintų slyvų 100 ml stiprios kavos 4 šaukštų brendžio 150 g juodojo šokolado 100 g sviesto 150 g cukraus (1 šaukšto iš jų kai malsite migdolus) 4 kiaušinių 100 g maltų migdolų Gaminame pyragą: 1. Būtų gerai, jei slyvas pasiruoštumėte iš anksto, bet jeigu šitą etapą praleidote, tai mažų mažiausiai 20 minučių reikėtų leisti joms pabrinkti kavoje... Taigi slyvas nuplaukite karštu vandeniu, užpilkite karštos kavos ir palikite brinkti. Baisiausios skubos atveju slyvas pavirkite kavoje kelias minutes ant nedidelės ugnies. Svarbu, kad jos suminkštėtų ir patižtų. Prie slyvų įpilkite 4 šaukštus brendžio. Pyragui kepant, alkoholis išgaruos, taigi nesibaiminkite pyragas neapgirs. Kai slyvos bus išbrinkusios ir skysčio liks vos keli šaukštai, galima pradėti kitą etapą. 2. Įjunkite orkaitę temperatūra 180 C. Kepimo formos dugną ištieskite kepimo popieriumi. 3. Į nedidelį puodelį sudėkite sviestą ir šokoladą, pamažu nuolat maišydami ištirpinkite ir palikite atvėsti. (Šokoladą ir sviestą saugiausia tirpinti, kai dubenėlis pakabinamas virš didesnio dubenėlio ar puodo, kuriame yra verdantis vanduo, bet galite įprastai tirpinti viename inde ant labai mažos ugnies.) 4. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. 5. Trynius sumaišykite su cukrumi ir elektriniu plakikliu gerai išplakite iki tirštų šviesių putų. Jas ir toliau plakite, tik nedideliu greičiu, ir supilkite atvėsusią sviesto ir šokolado masę, kad viskas virstų vientisa lengva mase.

29 6. Migdolus sumalkite kavos malimo mašinėle arba maisto ruošimo kombainu. Kai malsite, įdėkite šaukštą cukraus, tada bus galima smulkiau sumalti, be to, cukrus sugers drėgmės perteklių. 7. Į šokolado masę įmaišykite migdolus ir slyvas, bet jeigu jos nebus visiškai ištežusios, pirmiausia šaukštu pasmulkinkite. 8. Baltymus elektriniu plakikliu išplakite iki standžių, bet nelabai kietų putų ir per keletą kartų įmaišykite į šokolado masę. Maišykite atsargiai, kad putose liktų kuo daugiau oro, nes šiuo atveju tik nuo baltymų priklauso, ar pyragas būna purus. 9. Paruoštą masę pilkite į kepimo formą ir kepkite apie 45 min. Kai iškeps, jums vis dar gali atrodyti, kad pyragas žalias, bet traukite jį iš orkaitės, nesumanykite kepti iki visiško sausumo. Vėsdamas jis sutvirtės, o jeigu neperkepsite, bus drėgnesnis ir skanesnis. Leiskite pyragui atvėsti, nors šis gražuolis gardus ir šiltas... Jei kils nenumaldomas noras valgyti jį šiltą, nepagailėkite šaukštelio plaktos grietinėlės. Tikrai nesigailėsite. Bet ir atvėsęs jis ne ką prastesnis tamsus, sodrus ir kvapnus.

30

31 V A R Š K Ė S S A U S A I N I A I Jau skaitydama pavadinimą žinau, kad tikrai bus gerai. Varškės sausainiai yra minkšti, ne per saldūs, net rūgštoki, naminiai. Negalėčiau pasakyti, kada juos pirmą kartą valgiau, bet tai toks dalykas, kuris gyvuoja seniai. Varškės sausainiai buvo dar prieš tai, kai į lietuviškas virtuves atėjo visokie nauji mandri dideli sausainiai ir keksiukai. Būtų galima sakyti: kiek šeimininkių, tiek būdų jiems paruošti, ir nėra čia jokio stebuklo. Tešla gaminama iš to, ko yra namuose, todėl taip ir susiklosto. O varškę mes mėgstam ir garbinam. Tešla iš varškės būna minkšta, išsipūtusi, ji tinka ir saldiems, ir sūriems kepiniams. Iš nurodyto kiekio produktų prigaminsite tikrai daug, užteks pavaišinti visą giminę. Net galėsite padaryti tris variantus, jeigu apims įkvėpimas. Tik menkutis perspėjimas: tešlai reikės skirti daugiau laiko. Geriausia būtų paruoštą tešlą palikti pagulėti kad ir per naktį. Na, o jeigu laiko nėra, tai bent valandą tegul pabūna šaldytuve. Jei norite, kad jie būtų tikrai pasipūtę ir sluoksniuoti, nepabijokite ir nepamirškite palankstyti tešlos. Aš labai džiaugiuosi sugalvojusi taip ruošti sausainius, nes tikrai norisi, kad jie būtų ir sluoksniuoti, ir pasipūtę. O taip bus, jeigu žinosite dvi tešlos ruošimo paslaptėles: sviesto gabalėliai (todėl jį ir tarkuojame) palaikomi šaldytuve ir keletą kartų perlenkiama tešla apie tai smulkiai rašau prie tešlos gaminimo nurodymų. Tiesa, aš tikrai nenorėčiau išgąsdinti ir atgrasyti jūsų nuo tokio nuostabaus dalyko kaip varškės sausainiai, tad jeigu apie tešlos lankstymą nenorite net girdėti, galite jo atsisakyti. Bet tešlą vis tiek gaminkite taip, kaip parašyta: būtinai atskirai sutrinkite varškę su kiaušiniais ir atskirai įtarkuokite sviestą į miltus, o tada jau viską suspauskite į vieną tešlos gumulą. Trys varškės sausainių gaminimo būdai Aš siūlau tris paprastus ir lengvai buityje pritaikomus varškinių sausainių gaminimo būdus. Pirmas paprastas. Reikia tik iškočioti tešlą, patepti ją kiaušiniu, pabarstyti cinamonu, cukrumi ir supjaustyti sausainiukus. Kitas būdas. Negaliu sakyti, kad jis tinkamesnis tinginiams, bet... Spręskite patys. Jis truputį greitesnis. Reikia iškočioti tešlos lakštą, tada jį patepti uogiene, suvynioti tarsi vyniotinį ir supjaustyti skritulėliais. Uogienė kaisdama tirštėja ir puikiai užpildo skritulėlių iš vyniotinio tarpelius. Dabar trumpai apie cukrų. Galite cukraus kiekį pamažinti. Žinau, kad kai kurie varškinius sausainius ruošia visai be cukraus. Aš cukraus šiek tiek dedu, o ant viršaus jo per daug neberiu. Be to, man atrodo, kad jeigu sausainis, tai turi būti saldus. Trečias būdas su aguonomis. Įdarą pasiskolinau iš saldžios aguonų pynės, kuri gyvena duonos ir bandelių skyriuje. Kadangi aguonų įdaras gana kietas, jis nepriekaištingai laikosi ant viršaus ir dėl savo saldumo sukepa į krūvelę, tai jau išeina net ne sausainiai, o beveik pyragėliai. Tešla. Mano būdas Aš tešlą ruošiu šitaip: sumaišau varškę su grietine, tada su kiaušiniu ir cukrumi. Geriausia tai atlikti maisto smulkintuvu, juo lengviausia susmulkinti varškę ir greičiausia padaryti vientisą košę. Tiesą sakant, nebūtina griebtis prietaisų, viską puikiai galite sutrinti šaukštu. Išbandžiau kelis variantus ir pasirinkau vieną, kuris mane labiausiai džiugina, nes rezultatas gerai išsipūtę, sluoksniuoti sausainiai. Įvertinkite patys.

32 Šitiek produktų skirta 3 4 didelėms skardoms. Tešlai reikės: 300 g pusriebės varškės 100 g grietinės 1 kiaušinio 80 g cukraus 120 g sviesto 210 g miltų Nemažo žiupsnio druskos Miltų pabarstyti Sausainiams su cukrumi ir cinamonu dar reikės: 1 kiaušinio (paviršiui patepti) Cukraus Cinamono Šiek tiek druskos Sausainiams su uogiene dar reikės: 4 5 šaukštų mėgstamos uogienės (mano mėgstamiausia yra aviečių) Sausainiams su aguonomis dar reikės: 100 g aguonų 100 ml pieno 80 g cukraus 50 g migdolų drožlių 1 šaukšto džiūvėsėlių Gaminame sausainių tešlą: 1. Varškę ir grietinę sumaišykite maisto smulkintuvu, kad varškės gumuliukai šiek tiek susmulkėtų ir ji taptų vientisesnė. Tada įmuškite kiaušinį, įberkite cukrų ir viską gerai išmaišykite. 2. Į dubenį suberkite miltus ir druską, paimkite šaltą sviestą ir vis padažydami į miltus tarkuokite jį burokine tarka. Labai nežaiskite, stenkitės tarkuoti greitai. Paskui peiliu pamaišykite, kad sviesto tarkiai apsiveltų miltais. 3. Miltus su sviestu dėkite į varškės masę ir truputį pamaišę greitai suspauskite viską į vieną krūvą. Reikia, kad suliptų į vientisą gumulą. Jį padalykite į dvi dalis, suvyniokite į plėvelę ir padėkite į šaldytuvą, kad pagulėtų mažiausiai valandą, o geriausia per naktį. 4. Toliau atvėsusios tešlos lankstymo procedūra. Ant stalo paberkite miltų, pamiltuokite ir

33 kočėlą. Tešlą kočiokite į ilgį, ne į plotį, tegul jos lakštas būna daugiau išsitempęs į ilgį, o ne į plotį. Reikia tešlą iškočioti taip, kad lakštas būtų triskart ilgesnis už plotį. Lakštą reikės sulenkti du kartus. Vieną jo trečdalį (apatinį) lenkite, kad užklotų kitą trečdalį, tada lenkite likusį viršutinį trečdalį juo užklokite du apatinius. Pasukite trisluoksnį tešlos lakštą prieš laikrodžio rodyklę, kad jis atrodytų kaip knyga, gulinti prieš jus ir tik laukianti, kada ją atversite. Dar sykį imkite kočėlą ir iškočiokite tešlą taip pat. Ir vėl taip pat ją sulenkite. Dabar iškočiokite ploną tešlos lakštą (maždaug pusės centimetro storio) ir, nusprendę, kokius sausainius darysite, vadovaukitės tolesniais aprašymais. Gaminame sausainius su cukrumi ir cinamonu: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi. 2. Kiaušinį su truputėliu druskos išplakite šakute kiaušinis greičiau taps vienalytis ir suskystės. 3. Tešlos lakštą patepkite plonu kiaušinio sluoksniu, pabarstykite cukrumi ir cinamonu. 4. Supjaustykite pasirinkto dydžio kvadratais, dėkite į kepimo skardą ir kepkite apie 15 minučių ar truputį ilgiau. Sausainiai gražiai pakils ir paruduos. Gaminame sausainius su uogiene: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi. 2. Tešlos lakštą ištepkite uogiene, susukite jį kaip vyniotinį. 3. Supjaustykite plonesniais nei vieno centimetro griežinėliais. Sudėkite juos į kepimo skardą ir kepkite apie minučių. Gaminame aguonų įdarą: 1. Aguonas perplaukite karštu vandeniu, užpilkite pienu ir pavirkite 5 7 minutes, bet atsargiai, ant nedidelės ugnies, kad pienas neišbėgtų. 2. Kai pavirs, pieną nupilkite, aguonas sumaišykite su cukrumi ir susmulkinkite maisto smulkintuvu. Galite sumalti ir mėsos malimo mašinėle senoviniu būdu, bet kad labai jau daug detalių reikės plauti. Smulkintuvas, kuriuo sriubas trinam, puikiai tinka šiam darbui. Aguonos nevirs košele kaip aguonpieniui, bet bus geros tokios, kokios bus. 3. Įmaišykite į aguonas džiūvėsėlius su migdolais, ir įdaras paruoštas. Gaminame sausainius su aguonomis: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi. 2. Iš tešlos lakšto apvaliomis formelėmis išspauskite skrituliukus. Juos patepkite kiaušinio

34 plakiniu ir dėkite ant jų po šaukštelį aguonų įdaro. Kartais lengviau būna pirmiausia sudėti skrituliukus ant kepimo skardos ir tada ant jų dėti po šaukštelį įdaro. Kepkite apie 15 minučių, kol tešla truputį pakils, o aguonų įdaras sukietės. Prisipažinsiu: kai pirmą kartą pabandžiau daryti varškinę sluoksniuotą tešlą, buvau labai patenkinta savo išradimu, nes ši tešla yra labai skani ir gali būti įvairi, daug kur pritaikoma. Ją rasite ir pikantiškų kepinių skyriuje. Aš jums pasiūliau tris varškinių sausainių variantus, bet, manau, jūs sugalvosite dar ne vieną. Na, pavyzdžiui, su obuoliais arba džiovintomis slyvomis. Bandykite ir jūs. Nors, tiesą sakant, dažniausiai paprasti dalykai būna patys geriausi, taigi pradėkite nuo tų su cinamonu ir cukrumi. Beje, šie sausainiai visai neprastai išsilaiko dar dvi dienas, bet skaniausi bus, jeigu valgysite tą dieną, kai iškepsite.

35

36 P L I K Y T I S A U S A I N I A I Bepigu apie kiekvieną receptą kalbėti, kad pagal jį paruoštas patiekalas mano mėgstamiausias, be jo negaliu gyventi. O šis, galima sakyti, mano vaikystės simbolis... Turbūt taip yra dėl to, kad kiekvieną receptą, kiekvieną skonį, aprašytą šioje knygoje, griežtai cenzūravau. Negi galėjo knyga būti be plikytų sausainių? Tikrai ne! Neįmanoma ir neįsivaizduojama! Man tiesiog linksta keliai vien apie juos pagalvojus. Minkštutėliai, o dar tasai ypatingas plikytos tešlos kvapas... Sausainiai mažučiai, kaip spurgeliai. Dar prisimenu, kad anais laikais, kai juos pirkdavom iš mano mamos darbovietės, Kėdainių chemijos gamyklos konditerijos cecho, jie buvo skaniausi. Vėliau, jau suaugusi, kiek kartų kaip mėlynąją paukštę iš pasakos vaikiausi tuos sausainius po įvairiausias parduotuves: kartais būdavo neblogi, o kartais visai prasti... Šie sausainiai skaniausi yra švieži, kai valgai juos iškeptus kaip tik tą dieną. Jų nesudėsi į stiklainį ir paprašęs palaukti neužsuksi: plikytais sausainiais turi būti mėgaujamasi čia ir dabar. Na, o recepto mįslę nebuvo labai sunku įminti. Ar tik tai ne gudriųjų sovietinių konditerių išradimas? Prancūzų, kurie lyg ir laikomi plikytos, arba choux, tešlos kūrėjais, literatūroje bent man nepavyko aptikti tokių receptų. O mano kulinarijos mokytojai griežtai prisakė į plikytą tešlą nedėti jokio cukraus, klasikiniame recepte jo tikrai nėra, nes nuo cukraus gaminys svyla, tamsėja ir t. t. Prancūzai cukrų barsto ant viršaus ir taip pasigamina nuostabiųjų chouquette (apie juos skaitykite pyragaičių skyriuje), o va sovietmečiu cukraus dėdavo tiesiog į plikytą tešlą. Rezultatas pusės kąsnio dydžio plikyti sausainiai, kuriuos kramsnodamos užaugo kelios kartos. Aš rėmiausi receptu iš I. Čereškienės knygos Miltiniai konditerijos gaminiai. Cukraus naudojau mažiau, o akylieji pastebės, kad manoji plikyta tešla yra su pienu, ne su vandeniu (kaip plikytų pyragaičių). Pienas naudojamas tam, kad sausainiai būtų minkštesni, putlesni. Žinoma, reikia truputėlį padirbėti konditeriniu maišeliu. Gražiausi sausainukai būna, kai naudojam dantytą antgalį. Iš tiek produktų išeis daugiau, nei galite suvalgyti ar iškepti. Keturios skardos tai tikrai! Reikės: 300 ml pieno 70 g sviesto 80 g cukraus Žiupsnelio druskos 5 kiaušinių 150 g miltų (Dar 1 kiaušinio patepti, kad blizgėtų) Kepame sausainius: 1. Pieną supilkite į puodelį, į jį dėkite gabaliukais supjaustytą sviestą, įberkite druską ir cukrų. 2. Į lėkštutę ar dubenėlį suberkite miltus. 3. Puodelį su pienu ir sviestu pakaitinkite, kad pienas užvirtų, o sviestas ištirptų, bet neleiskite pienui virti ir burbuliuoti, stebėkite, kas vyksta paviršiuje. Kai tik daugiau nei pusė pieno

37 paviršius ima burbuliuoti, kunkuliuoti ir sviestas jau ištirpęs (būtinai dėl to ir reikia supjaustyti jį mažais gabaliukais, kad greičiau ištirptų), iškart vienu mostu pilkite miltus ir greitai maišykite. Vaizdas pradės keistis: mišinio dalys ims šokt į gabalus, tačiau miltai brinks ir masė pamažu taps vientisa. Maždaug po 30 sekundžių išjunkite ugnį, bet tešlą maišykite, kol supuls į vieną gabalą ir atšoks nuo sienelių. Dabar tą tešlos gumulą verskite ant lėkštės, suplokite ir palikite truputį atvėsti. 4. Dubenėlyje šiek tiek paplakite visus kiaušinius. 5. Kai tešla bus maloniai šilta, įdėkite ją į dubenį ir po truputį sudėkite kiaušinių plakinį maždaug po 2 3 šaukštus, nuolat maišykite šaukštu (galima tai daryti ir elektriniu plakikliu lėtu greičiu). Kiaušiniai turi įsimaišyti į tešlą taip, kad ji būtų vientisa, blizgi ir pamažu imtų leistis. Svarbu kiaušinių dydis: gali būti, kad sudėsite juos visus ir tik tada tešla bus tokios konsistencijos, kokios norite, o gal ir nereikės visų kiaušinių. Tešla turi būti tokio tirštumo, kad nudribtų nuo šaukšto truputį jį krestelėjus. 6. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Skardas išklokite sviestiniu popieriumi arba šiek tiek patepkite sviestu ar aliejumi. 7. Tešlą sukrėskite į konditerinį maišą ir spauskite nedidelius (pusės nykščio dydžio) lašelius. Ne visus pavyks iškart iškepti, bet tešlai nieko neatsitiks, kol lauks savo eilės į orkaitę. 8. Jei norite ypatingo efekto ir vaizdo, sausainius vos vos patepkite kiaušiniu, išplaktu su trupučiu druskos. Konditeriniu teptuku švelniai perbraukite sausainių paviršių, tada jie iškepę blizgės. Šitai apdailai reikia nemažai kantrybės, bet nesijaudinkite sausainių skonis tikrai nepasikeis, jeigu išspaustus ne iškart šausite į orkaitę. Sausainiai keps apie minučių. Jie truputį pakils ir paruduos, o tada jau traukite lauk. O gal jūs neturite konditerinio maišelio ar švirkšto, bet vis tiek labai norite išsikepti šitų sausainių? Nėra padėties be išeities. Plikytų sausainių tešlą galima išspausti ir prakirpus tvirto, švaraus polietileninio maišelio kampą.

38

39 S A U S A I N I A I S U R A Z I N O M I S Šitie sausainiai labai panašūs į prieš tai buvusius sausainius su griliažiniais saldainiais. Jie beveik tokie pat, tik apsimeta šiek tiek pranašesni už anuos sausainius, mat šituose yra avižinių dribsnių ir razinų tikrai puikių produktų. Man nėra nieko skanesnio už avižinę košę su razinomis, tai čia, galima sakyti, košė, tik sausainių formos... Cha cha, cha cha cha!.. O iš tiesų, tai aš panašius į šiuos, tik dar plonesnius ir neįsivaizduojamai skanius sausainius atsimenu iš savo pirmos kelionės į Ameriką. Kai mes su geriausia drauge atsidūrėme Amerikos nacionaliniame parke (tiesą sakant, Lietuvos dydžio miško vidury), pirmos savaitės buvo gana baugios. Viskas nauja, neregėta. Ten pirmą kartą pamačiau sausainius tokio dydžio kaip mažo vaiko galva. Jų buvo visokių: ir su šokoladu, ir su riešutais... Tik aš kažkodėl geriausiai atsimenu tuos, kurie su razinomis buvo... Tai šitie turi panašumo... Aš noriu parodyti, kad ne visada būtina naudoti sviestą, puikiai tokie sausainiai išeina ir iš pigesnio produkto margarino. Šitiek produktų skirta 2 didelėms skardoms sausainių. Reikės: 180 g kepinių margarino 100 g baltojo cukraus 100 g rudojo cukraus 1 kiaušinio 100 g avižinių dribsnių 100 g miltų 0,5 šaukštelio cinamono Žiupsnelio druskos 100 g razinų 100 g saulėgrąžų Kepame sausainius: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 180 C. 2. Į dubenį sudėkite minkštą margariną, kiaušinį ir cukrų. Gerai išplakite elektriniu plakikliu arba išmaišykite šaukštu, kad masė taptų puri ir minkšta. 3. Miltus sumaišykite su avižiniais dribsniais, druska ir cinamonu, tada suberkite juos į margarino masę. Į ją dėkite razinas ir saulėgrąžas, viską sumaišykite. Bus gana kieta tešla. 4. Ranka formuokite kamuoliukus, dėkite juos į kepimo skardą, ištiestą kepimo popieriumi. Rutuliukus dėkite taip, kad jie būtų gerokai nutolę vienas nuo kito, viršūnėles truputį spustelėkite šakute, kad šiek tiek susiplotų. Kepdami rutuliukai išbėgios į šonus. 5. Kepkite apie minučių, kol sausainėliai pagels ir sutvirtės. Ką tik iškepti, jie būna labai labai trapūs, bet vėsdami sutvirtėja, taigi iš skardos juos imkite itin atsargiai.

40 Ši tešla gerai išbūna ilgesnį laiką, jai tikrai nieko neatsitiks, jeigu sušaldysite. Be abejo, galite drąsiai eksperimentuoti ir dar pridėti kitokių sėklų ar džiovintų vaisių.

41

42 S E Z A M Ų S A U S A I N I A I Nežinau, ar labai gražu atėjus į svečius suvalgyti visus šeimininkų sausainius (na gerai jau, ne visai visus, bet beveik...), o suvalgius dar ir paprašyti, kad jie paskambintų tiems, kas kepė, ir iškvostų receptą. Va taip aš šį ir gavau. Taip, man rodos, aptinkami dauguma gerų receptų jei paragavęs puoli prašyti recepto, tai čia puikiausias įvertinimas. Taigi šis receptas iš mano draugės Mildos mamos Gražinutės. Ji receptą gavusi iš bendradarbės. Sausainiai man primena tokias pirktines karamelines sezamų juosteles. Aš gerai atsimenu, kai vaikystėje iš tolimo artimojo užsienio Lenkijos man jų parveždavo mama. Posovietinėje Lietuvoje tokių tikrai nebuvo. Šie sausainiai panašūs, tik čia karamelė ne tokia ryški, o visus karamelizavimo darbus atlieka orkaitė, jums tik reikia sumaišyti ir iškepti. Sausainiai žavi ir savo paprastu paruošimu, tik truputį užtruksite juos formuodami, dėliodami, nes gražiausi mažučiai. Reikės: 200 g cukraus 150 g sezamo sėklų 1 kiaušinio 55 g sviesto 55 g miltų (maždaug 2 kupinų šaukštų) Gaminame sausainius: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 180 C. Skardą išklokite kepimo popieriumi. 2. Kiaušinius truputį paplakite, kad susimaišytų tryniai su baltymais. 3. Į kiaušinių masę suberkite sezamo sėklas, cukrų, supilkite išlydytą sviestą ir berkite miltus, viską išmaišykite. Bus tokia drėgna kaip smėlis masė. 4. Dėkite po šaukštelį tolėliau vieną nuo kito, nes masė kepdama leisis ir plėsis. Kepkite apie 5 10 minučių (priklausomai nuo to, kokio dydžio sausainius sudėsite į skardą), kol gražiai paskrus ir paruduos. Tik stebėkite, kad nesudegtų. Šiuos sausainius, kaip ir visus mažus, traškius, riešutinius saldėsius, valgome kaip saulėgrąžas sunku sustoti, o mėgsta juos ir dideli, ir maži. Pasigaminti juokų darbas, o laikant sandariame inde patiekti prie arbatos galima bet kada. Tai kartu ir puiki kuklaus saldumyno atsarga juodai dienai.

43

44 K U K U R Ū Z I N I A I S A U S A I N I A I Kaip gaminu šiuos sausainius, jau buvo parodyta ir TV laidoje, jis ir tinklaraštyje buvo aprašytas. Receptą man rekomendavo sesers vyro šeima. Niekada nepamiršiu, kai po vieno draugų ir šeimos pasisėdėjimo kažkas užsinorėjo ko nors saldaus. Žinote, kaip būna tas cukraus kipšas pradeda už kelnių klešnės tampyti: noriu saldaus, noriu saldaus. Mano sesė Odeta tuoj pat su tuo noru susidorojo, iškepdama šitų sausainiukų. Jie tikrai priklauso kategorijai greičiau ir paprasčiau nebūna. Esmė čia labai paprasta kukurūzų dribsniai sudrėkinami kondensuotu pienu, kuris yra pasakiškai saldus. Taigi, kol drėgnas, kondensuotas pienas klijuoja, o vėliau, įgrūdus į karštą orkaitę, pienas ir drėgmė garuoja, cukrus karamelizuojasi ir tvirtėja taip viskas sulimpa į krūvą ir, prašau, rezultatas saldus traškus skanėstas. Iš tokio kiekio produktų pagaminsite tiek, kad užteks visiems kaimynams ir vaikų draugams. Jie kepa labai greitai, svarbu nesudeginti, laiku ištraukti ir nesibaiminti, jei išimant jie bus minkšti vėsdami sukietės. Šitiek produktų skirta 40 ir daugiau sausainių. Reikės: 250 g kukurūzų dribsnių 1 indelio sutirštinto kondensuoto pieno ( g) 1 šaukšto aguonų 1 šaukšto sezamų sėklų Kepame sausainius: 1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. 2. Į didelį dubenį suberkite dribsnius, užpilkite kondensuotu pienu. Išmaišykite, kad dribsniai sukibtų. Nieko tokio, jei jie aplūžinės ir nebus visiškai šlapi. Suberkite aguonas ir sezamo sėklas, pamaišykite, kad jos vienodai apliptų dribsnius. 3. Kepimo skardą (geriausiai dvi, nes sausainių tikrai bus labai daug ir vienu prisėdimu visų neiškepsite) išklokite kepimo popieriumi (rekomenduoju rinktis kokybišką, nes prie prasto sausainiai gali prilipti) ir dėkite ant jo dribsnių krūveles maždaug po valgomąjį šaukštą. Truputį paspauskite, kad sukibtų ir susiplotų. 4. Kepkite apie 10 minučių, kol spalva taps švelniai karamelinė. Ištraukę iš orkaitės palaukite 2 3 min., tada išimkite juos iš skardos. Neleiskite sausainiams visai atvėsti skardoje, nes gali prilipti. Galite rinktis įvairiausius priedus: kapotus riešutus, džiovintus vaisius, migdolų drožles, įvairias sėklas. Kartais, priklausomai nuo kepimo popieriaus, jie gali prilipti, todėl apsidrausdami, kepimo skardą vos vos patepkite sviestu ar aliejumi, tą patį kepimo popierių panaudokite keletą kartų, nes kitaip labai daug jo sunaudosite. Jei norite kepti be kepimo popieriaus, o tik ant skardos, būtinai ją sutepkit riebalais. Greita ir efektyvu, visi mėgsta ir visi moka padaryti.

45

46 A L A U S S A U S A I N I A I Na o kaipgi kitaip šituos pavadinti, jei tešloje yra alaus? Tai alaus sausainiai. Ir jie puikiai tinka ne tik prie alaus, bet ir prie sūrio, vyno ar stiklinės kefyro pikantiški, su visokiais prieskoniais ir traškesiais. Tiesą sakant, pradinė šito recepto idėja iš mano bičiulės Daivutės, kuri su manimi pasidalijo savo firminiais receptais. Ten buvo aprašyti sausainiai, kurių tešla pagaminta su alumi. Tai, galima sakyti, aš nuo to recepto pradėjau, bet ir savo pridėjau. Iš tiesų, alus ruošiant tešlą ir kepinius nieko nauja. Juk tešlai, miltams reikia skysčio, o alus ir yra skystis. Be to, jam būdingas tam tikras skonis, spalva ir jis putoja, taigi puikiai veikia. Šiuos sausainius norėjau padaryti prabangius ir jausmingus, kad jie spardytųsi burnoje, ne tik viliotų druska, todėl ir kario miltelių, ir kmynų, ir pankolių sėklų įdėjau. Ir dar norėjau, kad sausainiai būtų traškūs ir pasipūtę sluoksniuoti. O kad išgaučiau šį efektą, tešlą sluoksniavau taip pat, kaip ir gamindama varškės sausainius, tik tarp sluoksnių pabarsčiau parmezano dėl skonio gelmės. Beje, pasistenkite nepamiršti druskos užbarstykite ant sausainių ir į tešlą įdėkite, nes sausainiai turi būti sūroki... Šitiek produktų skirta 2 3 didelėms kepimo skardoms, pilnoms plonų sausainių. Reikės: 100 g sviesto (netinka sušilęs, minkštas) 180 g miltų 1 šaukšto kario miltelių 1 šaukštelio paprikos miltelių (labai tiks rūkytos paprikos milteliai, jei turite) 0,5 šaukštelio druskos ml ar truputį daugiau alaus (tiks bet kokia rūšis) 30 g tarkuoto parmezano Sausainių apdangalui reikės: 1 kiaušinio 1 šaukšto aguonų 1 šaukšto sezamų 1 šaukšto paprikos miltelių 1 šaukštelio pankolių 1 šaukštelio kmynų Šiek tiek druskos Gaminame sausainius: 1. Sumaišykite visas sėklas ir paprikos miltelius dubenėlyje. Šio mišinio reikės, kai padarysite tešlą, tada užbarstysite ant viršaus. 2. Miltus suberkite į dubenį, sumaišykite su kario ir paprikos milteliais bei druska. 3. Sviestas turi būti šaltas kuo šaltesnis, tuo geriau. Sviestą vis padažydami į miltus sutarkuokite burokine tarka.

47 4. Miltus pamaišykite peiliu, kad sviestas visas apsiveltų miltais. 5. Atmatuokite reikiamą kiekį alaus, pilkite į miltus ir greitai maišykite. Jei atrodys, kad masės dalys nelimpa ir pernelyg sausa, įpilkite dar. Viską sumaišykite ir ranka suspauskite į vientisą gumulą, kurį keletą kartų švelniai spustelėkite, porą kartų paminkykite, bet tik tam, kad viskas sukibtų. Dabar galite palikti tešlą truputį atvėsti, ypač jeigu ji sušilo. 6. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Tegul įkaista, kol paruošite tešlą. 7. Dabar tešlą iškočiokite taip, kad ji būtų triskart ilgesnė nei platesnė. Taigi kočiokite stačiakampio formos nuo savęs tolyn (bus tarsi ne gulintis, o stovintis stačiakampis). Įsivaizduokite, kad tešlos stačiakampį dalijate į tris lygias dalis, į tris aukštus : pirmas, antras, trečias. Antrame aukšte (viduryje) pabarstykite parmezano ir užklokite tą aukštą pirmu aukštu, paskui trečiu. Tada pasukite tešlą tarsi knygą ji dabar guli priešais jus, tuoj tuoj atsiversite ir pradėsite skaityti. Vėl pakartokite viską iš pradžių: iškočiokite į ilgį, pabarstykite vidurį parmezanu, užlenkite pirmą, paskui trečią aukštą. Dabar jau iškočiokite tešlos lakštą. 8. Kiaušinį truputį paplakite su žiupsneliu druskos, ištepkite visą tešlos paviršių, tada pabarstykite tešlą druska ir sėklų bei paprikos miltelių mišiniu, nesmarkiai delnu spustelėkite, kad viskas gerai priliptų. Supjaustykite norimos formos ir dydžio gabaliukais. Dėkite į kepimo skardą ir kepkite apie minučių (iškepę bus pasipūtę ir gražiai aprudę). Šie sausainiai, yra LABAI gražūs, bent jau man. Jie, galima sakyti, net patys gražiausi, na, gal tik žagarėliai gražesni. Produktų sunaudojate nedaug, o išeina labai daug plonų, ilgų sausainių. Tik pagalvokite visam būriui žmonių užtektų užkąsti prie taurės mėgstamo gėrimo. Taigi tikrai verta truputėlį pakočioti ir pažaisti su tešla. Juk ką mes dažniausiai dedam ant stalo? Kokius nors traškučius ar pirktinius krekerius. O šis daiktas tikrai daug geresnis ir įspūdingai atrodo. Prieskonių ir sėklyčių ant viršaus užberkite pagal savo norą. Man būtinai reikia pankolių su kmynais. Ir dar! Nedvejokite dėl kario miltelių. Jie ne tik tam tikrą spalvą suteikia, bet ir ypatingą pikantišką skonį, kurio vien dėl įprasto kmynų ir druskos derinio sausainiai neįgaus. Taigi pirmyn, nedvejokite ir netingėkite.

48

49

50 Ž A G A R Ė L I A I Susitinku su drauge, pasakoju, ką šiuo metu veikiu, kuo gyvenu, rodau nuotraukas, ruošiamas knygai... Kad būtumėte matę jos veidą, kai ji išvydo žagarėlius... Aaachchch... ŽAGARĖĖĖLIAI... Kaip mes su močiute juos kepdavom... Ir iš tiesų kas gi nekepdavo? Daugelis žagarėlius aprašytume savo vaikystės prisiminimuose. Tešlos kočiojimas ir nėrimas per plyšelį ilgokas, bet koks malonus darbas... Ir mano Izabelė jau trejų metų pabandė gaminti su mano krikšto mama žagarėlius. Ir aš juos darau taip, kaip darė krikšto mama, nes tik mūsų šeimoje mano teta Narciza yra žagarėlių meistrė ir kepėja. Kai aš jai pasisakiau, kokia tema ruošiu knygą, gavau jos užrašų sąsiuvinį su visokiausiais receptais, taigi šis yra iš to sąsiuvinio beveik nepakeistas... Manau, žagarėlių sėkmė labai priklauso nuo to, kiek dėmesio skirsite tešlai. Bent aš esu įpratusi tešlą jiems daryti nelabai saldžią, tiksliau visai nesaldžią, ir, žinoma, mes stengiamės iškočioti ją kuo ploniau, o norint tai padaryti, reikia ją labai gerai išminkyti ir išdaužyti, kad būtų elastinga ir minkšta. Taip, beje, ir parašyta mano Montės (tai mano sugalvotas malonybinis tetos vardas) užrašuose. Taip taip: Mano firminiai žagarėliai. Šitiek produktų skirta apie 80 nedidelių žagarėlių. Reikės: 4 kiaušinių 2 šaukštų cukraus 100 g grietinės Žiupsnelio druskos 450 g miltų (gali prireikti truputį daugiau) 0,5 1 litro rapsų arba saulėgrąžų aliejaus kepti (alyvuogių netinka dėl pernelyg juntamo skonio) 50 g (ar kiek norite) cukraus pudros pabarstyti Gaminame žagarėlius: 1. Išplakite kiaušinius su cukrumi, druska ir grietine. Į tą masę suberkite miltus ir viską sumaišykite. 2. Kai jau nebegalėsite maišyti šaukštu, pradėkite minkyti ranka, tik nepasiduokite pagundai pridėti per daug miltų. Tešlą paminkykite rankose, ji turėtų gerai sukibti, bet jūs vis dar ją minkykite, o kai jau bus vientisa, gana elastinga, pradėkite daužyti ją į stalą. 3. Na daužyti į stalą tai procesas, kai reikia daryti šitaip: paėmę tešlos gabalą vienu jo galu tarytum suduokite per stalą, kad tešla smarkiai trinktelėtų ir išsitemptų. Šių veiksmų tikslas tešla turi tapti kuo elastingesnė. (Mano teta rašo išmušti, ištampyti ). Kai tešla jau atrodys minkšta ir elastinga, padėkite ją į šaldytuvą truputį nusiraminti. Nepraleiskite šio etapo, nes neatvėsusi tešla trauksis ir bus tarsi guminė, kai bandysite ją kočioti ir formuoti žagarėlius. 4. Pabarstykite stalą miltais ir paimkite šiek tiek tešlos. Kočiokite ploną, kelių milimetrų storio lakštą. Tada dalykite juostomis ir supjaukite rombais, per vidurį padarykite įpjovą ir vieną dalį pernerkite pro ją, kad gražiai persisukęs išsinertų. Geriausia prisigaminti žagarėlių ir tik tada

51 pradėti kepti dėti visus vienu metu į aliejų, kad viena partija keptų vienodai, o paskui galėtumėte juos visus vienu sykiu išimti. 5. Kepkite įkaitintame aliejuje. Kai iškeps, galite juos išimti ir suguldyti ant popierinio rankšluosčio, kad į žagarėlius prisigertų mažiau aliejaus. 6. Iškepusius apibarstykite cukraus pudra. Apie aliejaus temperatūrą Daugelyje receptų parašyta, kad reikia įpilti degtinės ar kitokio alkoholio. Sykį aš specialiai dariau dvi tešlas. Vieną su degtine, kitą be jos. Norėjau įsitikinti, ar šnekos apie stebuklingas alkoholio galias turi pagrindo. Dabar galiu pasakyti, kad rezultatas buvo vienodas. Ar kepinys, verdamas aliejuje, prisigers riebalų, labiausiai priklauso nuo aliejaus temperatūros. Kadangi žagarėlis yra labai plonas, iškepa tiesiog žaibiškai, tačiau aliejus vis tiek turi būti labai gerai įkaitintas, bet neperkaitintas. Galima eksperimentuoti su duonos gabaliuku kai aliejaus temperatūra tinkama, duona apskrus maždaug per 20 sekundžių, bet aš intuityviai jaučiu, kada aliejus įkaitęs ir metu žagarėlį patikrinti. Aš tikiuosi iškart pamatyti akiai malonią aliejaus reakciją, o ne dramatišką šnypštimą ir kunkuliavimą. Jei burbuliukai vangoki, tai tikrai dar reikia aliejų pakaitinti. Jeigu temperatūra tinkama, kepinys iškart apsitraukia plėvele, kuri daugiau riebalų nepraleidžia, o jei temperatūra pernelyg maža, tai aliejus po truputį skverbiasi į kepinį, kol susiformuoja toji plutelė. Ir tada valgysim riebalų prisisiurbusį žagarėlį... Apie cukrų Dėl saldžiamėgiškumo nesiginčijama, bet jei į tešlą įdėsite daugiau cukraus, ji greičiau tamsės ir nebus tokia elastinga, kaip be cukraus. Vieniems cukraus pudros reikia daugiau, kitiems mažiau, todėl patys spręskite, kiek saldinsite žagarėlius. 50 g cukraus pudros man yra pats tas, o kaimynui gali būti ir įžeidimas jis būtinai norės žagarėlį dar ir į medų padažyti...

52

53

54 K A V O S I R Š O K O L A D O K E K S I U K A I S U M A S K A R P O N Ė S K R E M U Cha! Vien skaitant šį receptą ima plaukai garbanotis. Šokoladas, razinos su prieskoniu, o dar kavos kvapas!.. Šitie keksiukai jau visiškai suaugę, nes juose yra ir stipraus gėrimo lašelis, ir kvapnios kavos... Aš norėjau, kad juose būtų daug visko, todėl ir griebiausi razinų, kavos... Na o kremas vienas paprastesnių ir puikiai tinka kitiems gaminiams. Kremas viso labo gerai suplakta išdidžioji ponia Maskarponė su liaudyje populiariu sutirštintu karamelizuotu pienu ( Rududu ). Gaminant šį biskvitą naudojame piene ištirpintą šokoladą. Keksiukams reikės: 100 g razinų 50 ml brendžio 120 g sviesto 100 g juodojo šokolado 1 šaukšto tirpios kavos 100 ml pieno 150 g cukraus 2 kiaušinių 30 g kakavos 170 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių Kremui reikės: 200 g maskarponės sūrio 150 g karamelizuoto sutirštinto pieno ( Rududu ) 1 šaukštelio tirpios kavos 1 šaukšto karšto vandens 1 2 šaukštų brendžio (arba skysčio, kurio liks išmirkius razinas) Kepame keksiukus: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. 2. Būtų gerai, kad razinas pasiruoštumėte truputį anksčiau, nes reikia, kad jos prisigertų brendžio... Razinas nuplaukite, užpilkite brendžiu ir palikite kelias valandas, kad pamirktų. O jei reikia čia ir dabar, tai procesą truputį pagreitinti padės temperatūra. Jeigu tektų skubėti, verdančiu vandeniu nuplikytas razinas užpilkite brendžiu ir pakaitinkite puodelyje, kad brendis sušiltų ir razinos greičiau apsvaigtų. 3. Šokoladą, sviestą, pusę cukraus sudėkite į nedidelį puodelį ir kaitinkite vis pamaišydami, kad pamažu ištirptų ir pasidarytų vientisa masė. 4. Tada po truputį supilkite pieną ir sudėkite tirpią kavą, pašildykite, kad viskas būtų karšta, bet užvirti nebūtina.

55 5. Kitame dubenyje sumaišykite miltus su kakava ir kepimo milteliais. 6. Kiaušinius šiek tiek paplakite su likusiu cukrumi. 7. Šiltą pieno ir šokolado mišinį pilkite ant miltų ir išmaišykite. Tada supilkite kiaušinius ir išmaišykite, suberkite brendyje išmirkusias razinas ir vėl išmaišykite bus vientisa vidutinio tirštumo tešla. 8. Pilkite ją į kepimo formeles ir kepkite apie minutes, kol iškils ir sutvirtės. Gaminame maskarponės ir karamelės kremą su kava: 1. Šaukštelį tirpios kavos ištirpinkite šaukšte karšto vandens, šliūkštelėkite šaukštą ar du brendžio ir išmaišykite. 2. Maskarponės sūrį sudėkite į dubenį ir pradėkite plakti, kad jis truputį suminkštėtų, tada dėkite karamelizuotą sutirštintą pieną, supilkite kavos ir brendžio mišinį. Išplakite, kad masė taptų vientisa. Viskas. Kadangi šis kremas yra gana minkštos konsistencijos, jis dailiai atrodo išspaustas konditeriniu maišeliu, bet puikiai pavyks užtepti jį peiliu ar šaukšteliu.

56

57 B A N A N I N I A I K E K S I U K A I S U K A R A M E L I N I U K R E M U Negi čia buvo galima apsieiti be bananinių pyragaičių? Jokiu būdu... Tiesą sakant, iš šios masės išeis ir puikus bananų pyragas. Jeigu į kompaniją pakviesime lazdyno riešutų, patupdysime kremo ant viršaus... Ką jūs manote? Ant stalo dailių dailiausias ir skanių skaniausias kepinys. Beje, pastebėjau, kad šitie keksiukai labai patinka vyrams ir vaikams. O kremo paruošimas lengviau nė būti negali: grietinėlės sūris ( Philadelphia ) su karamelizuotu sutirštintu pienu. Šitiek produktų skirta 12 keksiukų. Keksiukams reikės: 120 g ištirpinto sviesto 2 bananų 150 g cukraus 2 kiaušinių 50 ml jogurto arba kefyro 180 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių 100 g pasmulkintų lazdyno riešutų Kremui reikės: 200 g grietinėlės sūrio ( Philadelphia ) 150 g sutirštinto karamelizuoto kondensuoto pieno ( Rududu ) Gaminame keksiukus: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. Sudėkite keksiukų sijonėlius į formeles. 2. Pirmiausia paruošiamieji darbai. Bananus sutrinkite šakute. Lazdyno riešutus sukapokite peiliu, kad būtų maždaug žirnelio dydžio gabaliukai, gali būti ir mažesni. Jei norite apsisukti kuo greičiau, tai jums labai pravers virtuvės kombainas arba kavos malimo mašinėlė. 3. Kiaušinius truputį paplakite su cukrumi, supilkite ištirpintą sviestą, jogurtą arba kefyrą ir pamaišykite. 4. Bananus įmaišykite į kiaušinių masę. 5. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir berkite į kiaušinių ir bananų masę, ten pat suberkite riešutus. Greitai išmaišykite, kad tešla būtų beveik vientisa. 6. Pilkite tešlą į sijonėlius ir kepkite apie 25 minutes. 7. Kol keksiukai keps, pasiruoškite kremą. Grietinėlės sūrį ir karamelizuotą pieną sudėkite į vieną indą, gerai išplakite elektriniu plakikliu, kad pasidarytų vientisas kremas. Kremą užtepkite ant

58 iškepusių keksiukų. Štai ir visas mokslas.

59

60 M O R E N G O B U Č I N U K A I Morengai... Jie labai apgaulingi, šiek tiek panašūs į debesis gražūs, lengvi ir... saldūs. Man labai labai patinka morengų kvapas: vos tik juos užuodžiu, aromatas mane iškart nukelia į vaikystę. Prisimenu didelius baltus morengus, kurie būdavo pertepti sviestiniu kremu... Hmmm... Gerai pamenu, kaip tą sviestą gramdydavau nuo morengo (man jo niekada nereikėjo). Londone buvo metas (žinoma, ir dabar ne kitaip), kai paskutinis konditerijos mados klyksmas buvo didžiuliai, kaip vaiko galva, morengai. Bet man ši mada nelabai patinka. Taip, atrodo labai gražiai, bet kas gali suvalgyti bent vieną tokį morengą? Man labiau prie širdies maži mažučiai mažulyčiai dalykėliai nei dideli ir išsipūtę... Mažiau tikrai visada yra daugiau. Taigi mano morengai yra miniatiūriniai ir prašyte prašo nedidelio puodelio juodos karštos kavos. Vieną morengą makt, ir viskas, saldumo iki dangaus. Antra vertus, kepti morengus kartais būtinai reikia, nes lieka daug baltymų nuo vieno ar kito kepinio arba kremo. Aš nežinau geresnio būdo baltymams sunaudoti, kaip pagaminti morengus. Jie ir išbūna labai ilgai, tik reikia sandariai ir sausai laikyti. Juos spalvinti galite kaip tik norite. Kad akiai būtų gražiau, dalį morengų nuspalvinau rožiniais dažais. Šitiek produktų skirta 3 kepimo skardoms morengų. Reikės: 4 kiaušinių baltymų 200 g cukraus 1 šaukštelio citrinos sulčių (Truputėlio maistinių dažų, jei norisi spalvos) Kepame morengus: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 120 C. 2. Švariomis (būtinai be jokių riebalų) elektrinio plakiklio šluotelėmis pradėkite plakti baltymus. Iš pradžių nedideliu greičiu, o kai pradės putoti, greitį padidinkite ir išplakite iki standžių putų. 3. Įpilkite citrinos sulčių, porą šaukštų cukraus ir toliau plakite. Putos iš pradžių gali sukristi, bet šiek tiek paplaktos vėl sustandės. Maždaug per 3 kartus sudėkite visą cukrų. Pamatysite: kuo daugiau beriate cukraus, tuo baltymai labiau blizga ir standėja. Neplakite iki begalybės, nes galite perplakti. Apie 10 minučių turėtų užtekti. 4. Įdėkite maistinių dažų, jei nutarėte nuspalvinti savo morenginį gyvenimą. Dažų reikia labai mažai vos ant peilio galo. Atsargiai išmaišykite. 5. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi. Konditeriniu maišeliu arba tiesiog šaukšteliu dėkite į skardą nedidelius kalnelius ir pašaukite į orkaitę. Keps (tiksliau, džius) jie ilgokai. Tikrai daugiau nei valandą (jei morengai yra 2 3 kąsnių, tai gali ir pusantros valandos kepti), o jūs vis atidarykite orkaitę kas minučių, kad išgaruotų susikaupusi drėgmė. Kai morengai bus

61 kietoki ir pakankamai išdžiūvę (tikrai pajusite iš kvapo ir užčiuopsite kietą gumuliuką), išjunkite kaitrą ir dar palikite orkaitėje. Kai atvės, išimkite.

62

63 P L I K Y T I P Y R A G A I Č I A I Aš niekada nepamiršiu, kaip mano kurso draugas, nieko bendra neturintis su plikytais kremais ir konditerija, apie plikytus pyragaičius, kuriuos nusipirko, pasakojo spindinčiomis akimis ir su toookiu užsidegimu!.. Kokie jie ypatingi, vieninteliai, stebuklingi... Ir tikrai, tai yra tokie daikčiukai, kuriems nė vienas neabejingas. Taip taip, parduotuvėje galima visko nusipirkti, bet patikėkite net jeigu jūsų namuose pagamintas jis bus ne tobulai tiesios formos ir viename šone matysis kremas, jis vis tiek bus tūkstantį kartų skanesnis negu pirktas, nes jis bus jūsų. Manau, namie pagaminti plikyti pyragaičiai, kuriuos dažniausiai vadiname eklerais, yra aukščiausias kulinarinis laimėjimas. Kadaise aš, įkvėpimo pagauta, iškepiau jų visą padėklą draugės sūnaus gimtadienio šventei. Kad būtumėt matę susižavėjimo kupinas svečių akis! Tarsi aš būčiau Iliadą ir Odisėją graikiškai padeklamavusi. Arba per penkias minutes pakeitusi visus keturis automobilio ratus. Bet aš tik plikytų pyragaičių iškepiau. Jei niekada nebandėte jų daryti, nesijaudinkite. Tai tikrai nėra kažkoks neįgyvendinamas dalykas, visi gali ir visi padaro. Juk yra tik trys etapai: kremas, plikytos tešlos pyragaičiai, o paskui jau tik montavimas ir puošyba. Per daug nesukdami galvos kremą galite išsivirti dieną ar net dvi prieš eklerų gamybą. Jis puikiai išbus šaldytuve, o kai ateis metas, tik sumaišysite jį su plakta grietinėle. Tešlą gamindami tikrai ilgai neužtruksite, o iškepti pyragaičiai sandariai, be oro uždaryti, vieną ar net dvi dienas tikrai išbus. Šias dvi sudedamąsias dalis pasiruošus belieka tik jas suvienyti... Svarbu atsiminti, kad kepant negalima varstyti orkaitės durelių, o kai pyragaičiai išsipūs ir sutvirtės, juos dar reikia palikti orkaitėje, šiek tiek pravėrus jos dureles, kad drėgmė išgaruotų, karštas oras išeitų ir eklerai pakankamai sutvirtėtų. Na, o glaistas ir nardinimas į jį juokų darbas. Šitiek produktų skirta apie 20 pyragaičių. Plikytai tešlai reikės: 300 ml vandens 110 g sviesto 150 g miltų Žiupsnelio druskos 1 šaukštelio cukraus 4 5 kiaušinių Plikytam kremui reikės: 300 ml pieno 1 šaukšto krakmolo (apie 24 g) 1 šaukšto miltų (apie 24 g) 3 kiaušinių trynių 3 šaukštų cukraus 150 ml plakamosios grietinėlės Glaistui reikės: 100 g juodojo šokolado 50 g sviesto

64 2 šaukštų cukraus pudros 2 šaukštų karšto vandens Kepame pyragaičius: 1. Vandenį supilkite į puodą, kurį statysite ant ugnies. Indas turi būti gana talpus, kad galėtumėte šaukštu maišyti ir dar tilptų miltai. 2. Sviestą supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į vandenį, ten pat įberkite druskos ir cukraus. 3. Pasiruoškite miltus. Būtų gerai, kad juos persijotumėte ir subertumėte į patogų dubenėlį ar ąsotėlį. Kitaip tariant, indą, iš kurio vienu mostu galėtumėte išversti juos į puodą, kai vanduo užvirs. 4. Pradėkite kaitinti vandenį ir stovėkite šalia su paruoštais miltais ir šaukštu. Stebėkite vandenį sviestas pamažu tirps, o vanduo ims judėti. Pirmiausia pradės nežymiai burbuliuoti kraštuose, o vėliau burbulai pasklis po visą paviršių. Kai daugiau nei pusė (apie procentų) paviršiaus burbuliuos, verskite į puodą miltus ir greitai maišykite maišykite. Iš pradžių vaizdas gali atrodyti košmariškas. Nieko neišeina! Kas čia darosi? Nepasiduokit ir vis maišykit. Kai praeis apie sekundžių, išjunkite viryklę ir toliau maišykite. Pamatysite: miltai brinksta ir susidaro vientisa lygi masė, kuri lengvai atšoka nuo puodo kraštų. Per daug nesiduokit po puodą iš viso šaukštu apsukit apie 20 sykių. Jeigu labai įsismaginsite, tešla gali suskilti ir sviestas iškils į jos paviršių. 5. Dabar tešlą išdrėbkite ant lėkštės ir suplokite, kad ji greičiau atvėstų. 6. Kiaušinius įmuškite į ąsotėlį ar dubenį ir truputį paplakite, kad susimaišytų baltymai su tryniais. 7. Tešla, kuri prancūziškos konditerijos terminais vadinama panade, turi būti vos šilta, bet ne per daug. Kai tešla šilta, bus lengva į ją įmaišyti kuo daugiau kiaušinių, o kiaušiniai pagerins galutinį rezultatą. 8. Tešlą verskite į dubenį, ir vėl dirbsime šaukštu. Žinoma, galite griebtis elektrinio plakiklio, bet aš buvau išmokyta apsieiti be jo ir man visai neblogai sekasi. Taigi dėkite maždaug porą šaukštų kiaušinių masės ir energingai maišykite. Kiaušiniai taps tešlos dalimi. Taip pamažu įmaišykite beveik visus kiaušinius, bet atidžiai stebėkite tešlą, kad ji nebūtų pernelyg skysta ar per kieta. Ji turi kristi nuo šaukšto, kai jį nesmarkiai krestelėsite, bet masė neturi varvėti. Jei tešla bus per skysta, nepavyks jos tinkamai suformuoti ir ji neiškils. Jeigu kiaušiniai mažesni, reikia visų penkių, jei didesni tai ir keturių su puse užtenka. 9. Orkaitė turi būti įkaitinta iki 210 C. Tik tada, kai ji bus įkaitusi iki reikiamos temperatūros, galima dėti eklerus. Kepimo skardą šiek tiek patepkite aliejumi ar sviestu, arba ištieskite kepimo popieriumi. 10. Jei norite daryti apvalius kaip sniego kamuoliukai pyragėlius, galite apsieiti ir be konditerinio švirkšto. O jei norite tradicinių pailgų, tai geriau naudoti konditerinį maišelį. Į kepimo skardą maždaug centimetro pločio konditerinio švirkšto antgaliu formuokite pailgus, apie 2 3 cm

65 skersmens pagaliukus. Kai dėsite juos į skardą, turėkite omeny, kad kepdami jie beveik dukart padidės. Jei nenaudojate jokio įmantraus įrankio, tiesiog šaukšteliu dėkite kamuoliukus ir pašaukite kepinius į orkaitę. (Vienu metu visų neiškepsite, bet tešla kito užėjimo gali palaukti konditeriniame maišelyje arba dubenyje.) 11. Kepkite apie 30 ar net 40 minučių. Labai svarbu nevarstyti orkaitės durelių, nes pyragaičiai gali sukristi. Eklerams reikia laiko iškilti, kad išeitų oras, išgaruotų vanduo ir jie išsipūstų, o kai jau išsipūs, tai tada turi iki galo sutvirtėti jų sienelės, kad nesubliukštų. Kai bus išsipūtę ir pakeitę spalvą (tapę šviesiai rusvi), ištraukite iš orkaitės ir kiekvieno pyragėlio apačioje ar šone padarykite mažą skylutę, tada vėl grąžinkite juos į orkaitę, kad išdžiūtų (pastebėsite, kad viduje kai kur tešla dar yra šlapia ir iš kepinukų eina drėgnas garas... O jau kvapas!.. Tikrai neapsiriksite, ką gaminate). Taigi leiskite jiems dar 5 7 minutes apdžiūti ir pagaruoti, bet tik neprisvilinkite. 12. Kai iškeps, palikite atvėsti, o paskui jau galite pildyti kremu ir daryti kitus darbus. Plikytas kremas (Crème Patisserie) Mano mokytoja Ansobi yra pareiškusi: Galėtumėte mane nuskandinti plikytame kreme. Supraskite jis labai jai patinka. Ir tikrai jis yra nuostabus, ir daug kur panaudojamas. Receptų yra įvairių su sviestu ir be sviesto, su išplakta grietinėle. Aš naudojuosi receptu, kurį išmokau kulinarijos studijose, ir man jis yra geriausias. Šį kremą darau iš dviejų dalių. Pirmoji tai pagrindas, vadinamasis plikytas kremas, kurio sudėtyje yra kiaušinių, krakmolo, pieno, cukraus. Iš visko išverdama gana tiršta košė, kuri paskui išplakama ir sumaišoma su plakta grietinėle. Rezultatas nepaprasto švelnumo ir lengvumo kremas, kuris negali egzistuoti be eklerų, be to, puikiai tinka ir kitiems dalykams (pavyzdžiui, užpildyti vaisių krepšelius). Gaminame kremą: 1. Pieną pakaitinkite puode beveik iki virimo, kad imtų garuoti, o indo pakraščiuose pasirodytų burbuliukai, bet pienas neturi užvirti. 2. Trynius ištrinkite su cukrumi ir šaukštu karšto pieno, tada įpilkite dar keletą šaukštų pieno, suberkite krakmolą ir miltus. Viską išmaišykite turi būti tiršta košelė. Jeigu jau labai tiršta, įpilkite šiek tiek pieno. 3. Kai miltai išmaišyti ir nelieka gumuliukų, pilkite visą likusį pieną, vėl išmaišykite ir supilkite į švarų puodą. 4. Statykite kremą ant ugnies ir kaitinkite, kol užvirs. Kai užvirs, maišykite ir leiskite dar porą minučių pakunkuliuoti. Jis sutirštės ir taps gana tąsus, tirštas, bet nieko tokio šitoks ir turi būti. Svarbu, kad būtų vientisas. 5. Dabar kremą pilkite į kokį nors indelį su dangčiu ir tegul atvėsta. Padėkite į šaldytuvą, kad sustingtų ir gerai atšaltų. 6. Kai kremas bus sustingęs (atrodys, net sušokęs į vieną luitą), jį reikės išplakti ir sumaišyti su

66 plakta grietinėle. Kremą dėkite į maisto kombainą ar smulkintuvą ir sutrinkite (arba galite pertrinti per sietelį). 7. Grietinėlę išplakite iki standžių putų ir ją palaipsniui sumaišykite su plikyto kremo mase. Visas kremas bus purus, standus, lengvas ir labai gardus. Glaistas Pyragaičių pripildymas plikytu kremu Kremą supilkite į konditerinį maišelį su plonu antgaliu ir per šone ar apačioje padarytą skylutę pripildykite juo eklerus. Kremo nedėkite labai daug, kad nepradėtų bėgti per šonus. Pasakysiu atvirai: šitie pyragaičiai bus skanūs ir be glaisto, bet su šokoladiniu glaistu tai jau visiška pilnatvė. Glaistas gana skystas ir gali būti naudojamas kitur, nes juo galima gardinti ir puošti ne tik plikytus pyragaičius. Gaminame glaistą: 1. Nedideliame puodelyje ištirpinkite šokoladą su trupučiu sviesto. 2. Kai šokoladas ir sviestas ištirps, puodą nukelkite nuo ugnies, įberkite cukraus pudros. Viską pamaišykite ir pilkite karšto vandens. Gauta masė bus skysta ir blizgi. Glaistome pyragaičius Eklero, užpildyto kremu, viršūnėlę ar galą panardinkite į šiltą glaistą ir leiskite jam nudžiūti. Štai ir viskas.

67

68 A V I E T I N I S Š O K O L A D I N I S D A N G I Š K A S I S T O R T A S Avietės man labiausiai iš visų uogų primena vaikystę. Nes mano bobutės valdos visos buvo apsodintos avietėmis, tai ratais ir eidavome nuo vieno kampo prie kito. Avietės truputį atsparesnės ir jų sezonas ilgiau tęsiasi, jomis galima mėgautis nuo vidurvasario iki pat ankstyvo rudens. Avietės ryškios, jų skonis intensyvus, šios uogos labai dažnai poruojamos su šokoladu. Gaminant šį tortą galima naudoti ne tik šviežias avietes, bet ir šaldytas, nekyla problemų jų įsigyti visus metus, o gal net turite savo šaldiklyje nuolat? Šis tortas visai be miltų. Šokoladinis pagrindas, paprastai tariant, yra iškepti šokoladiniai putėsiai. Jie sėkmingai iškepa ir sutvirtėja be dulkelės miltų ar krakmolo, masės tvirtinimo darbus kepant atlieka kiaušiniai ir šokoladas. Pagrindas yra minkštas, stipraus šokoladinio skonio, na, o ant viršaus minkšti aviečių putėsiai. Argi kam nors gali nepatikti šis tortas??? Tiesa, jį padaryti užtruksite ne tiek jau ir ilgai, pirmiausia išsikepsite šokoladinį padą (prireiks maždaug valandos), jam atvėsus, užpilsite aviečių kremo ir paliksite sustingti. Taigi, milžiniškų pastangų nereikalaujantis, bet labai viliojantis, gardus ir be miltų... Šitiek produktų skirta vienai 24 cm skersmens torto formai (tiks ir didesnė, tik tortas bus žemesnis). Šokoladiniam pagrindui reikės: 250 g juodojo šokolado 50 g sviesto 3 kiaušinių trynių 1 viso kiaušinio 100 g cukraus Žiupsnelio druskos Aviečių sluoksniui reikės: 400 g aviečių 2 šaukštų želatinos (apie 24 g) 350 ml plakamosios grietinėlės (35 proc. riebumo) 100 g cukraus pudros 3 kiaušinių baltymų Viršutiniam avietinės želė sluoksniui reikės: 100 g aviečių 1 šaukšto cukraus 0,5 citrinos sulčių 100 ml vandens 1 kupino šaukštelio želatinos (apie 5 g) Gaminame tortą: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 160 C. Atsegamą torto formą išklokite kepimo popieriumi, formos kraštelius lengvai patepkite sviestu.

69 2. Šokoladą su sviestu sukrėskite į dubenį ir ištirpinkite, dubenį uždėję virš puodo su silpnai verdančiu vandeniu. Vis pamaišykite. 3. Kol šokoladas tirpsta, išplakite kiaušinius. Trynius ir vieną kiaušinį gerai išplakite su cukrumi, kad pabaltų ir padidėtų masės tūris. Įberkite žiupsnelį druskos. 4. Ištirpusį šokoladą su sviestu supilkite į kiaušinių masę vis maišydami. 5. Viską supilkite į kepimo formą ir kiškite į orkaitę kepti maždaug 35 minutes. Kepinio viršus turi apdžiūti, o visas torto pagrindas sutvirtėti (neturi būti skystas). 6. Iškepusį pagrindą išimkite (jei kai kurios kepinio vietos atrodo truputį minkštos nesijaudinkite, sutvirtės, kai atvės). Leiskite padui atvėsti, kol jis auš, pasiruoškite aviečių putėsius. 7. Maždaug į 100 ml vandens suberkite želatiną ir palikite ją brinkti. 8. Avietes sumalkite virtuviniu kombainu (arba rankiniu maisto smulkintuvu) ir pridėkite cukraus pudros. Dabar pasirinkite, ar norite tobulo nepriekaištingo rezultato, ir įvertinkite, ar turite pakankamai laiko jam pasiekti (reiks iki 10 min. papildomai). Jei taip, visą aviečių tyrę pertrinkite per sietelį, kad neliktų jokių sėklyčių. Aš visada taip išgaunu avietinį skonį, o sėklytės nesipina tarp dantų. Jei aviečių kauliukai jums kaip tik papildomas smagumas ir jūsų svečiai nepriekabūs, tai tada kauliukus palikite. 9. Grietinėlę išplakite, kad sustandėtų, tada po truputį ją sumaišykite su aviečių tyrele. 10. Išbrinkusią želatiną pašildykite ant silpnos ugnies nedideliame puodelyje, kad iš sušokusio guminio gumulo pasidarytų permatomas skystis, bet tik neužvirkite. Želatiną supilkite į grietinėlės ir aviečių mišinį, gerai išmaišykite. Dabar, kadangi aviečių buvo gana nemažai, masė išeis gana skysta, todėl reikia, kad viskas truputį sutvirtėtų. 11. Pasiruoškite dubenį, kuris būtų didesnis už tą, kuriame yra aviečių ir grietinėlės mišinys. Geriausia, kad mišinys būtų metaliniame ar stikliniame inde plonomis sienelėmis. Tada į didesnį dubenį įdėkite ledo ir įpilkite vandens, į jį įstatykite indą su grietinėlės ir aviečių mišiniu ir nuolat maišykite. Siekiame, kad želatina pradėtų stingdyti grietinėlę ir masė pradėtų tirštėti. Užtruksite apie 15 minučių. 12. Kai masė pradėjo tirštėti, greitai išplakite baltymus iki standžių, bet ne kietų putų (pakabinus masės šaukštu, ji neturėtų būti standi, o šiek tiek linktų nuo šaukšto). Išplaktus baltymus po truputį atsargiai įmaišykite į grietinėlės ir aviečių mišinį. Baltymai atsineš oro, tūris padidės. 13. Dabar visą masę supilkite ant šokoladinio pado (kuris, žinoma, yra torto formoje). Visą torto formą uždenkite maistine plėvele, kad neprisigertų kvapų, ir padėkite į šaldytuvą 1 valandai, kad sustingtų. 14. Kai jau bus šiek tiek apstingęs, ant viršaus užliekite ryškų avietinį želė sluoksnį. Šito daryti nebūtina, čia tik dėl grožio, todėl tikrai galite apsieiti ir be želė. Tiesiog pridėkite aviečių ant torto viršaus. Bet jei norite lygaus, ryškaus rožinio torto paviršiaus, darykite taip: avietes sutrinkite

70 maisto smulkintuvu, perkoškite per sietelį ar marlę (kad neliktų kauliukų), sumaišykite su cukraus pudra ir keliais citrinų sulčių lašais. Įpilkite 50 ml vandens, kad išeitų toks aviečių skystimėlis. Želatiną suberkite į vandens dubenėlį, kai išbrinks, pašildykite ją dubenėlyje, kad visai ištirptų, tada įmaišykite į aviečių skystį. Leiskite truputį pravėsti ir užpilkite ant avietinių putėsių sluoksnio. Pasukiokite ir atsargiai pavartykite, kad lygiai padengtų paviršių. Vėl dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų. 15. Puoškite avietėmis. Jei dabar visai kitų uogų sezonas avietes drąsiai papildykite kitomis uogomis, pavyzdžiui, braškėmis. Šis tortas man yra gaivumo ir lengvumo viršūnė. Ant torto viršaus nepagailėkite daug uogų.

71

72 O R A N Ž I N I S P Y R A G A S S W E D B A N K K L I E N T A M S Jei bankas būtų pyragas, koks jis būtų? Kai pagalvoju apie šiltą, jaukią oranžinę spalvą ir virtuvę, prieš akis iškyla Kepinių knygoje nespausdintas oranžinis pyragas. Jo spalvos tikrai gražiai susikalba su Swedbank spalvomis ir nuotaika. Kaipgi pristatyti šį pyragą, nepuolant girti ir liaupsinti? Gal pasakysiu faktą, kad po TV laidos, kurioje jį kepiau, keliose parduotuvėse dingo ne aukščiausio populiarumo viršūnėje esantys migdolų miltai. Iš tiesų tai šis pyragas yra kulinarinių knygų klasikės Klaudijos Roden pasididžiavimas. Jo tėvai žydai sefardai, kilę iš Egipto. Pyragas tikrai proginis, jį kepant buvo vartojami ne miltai, o malti migdolai. Klaudija Roden jo receptą su virtais ir trintais apelsinais aprašė pirmoji, dabar apelsinų ir migdolų pyragas populiarus visame pasaulyje. Kaip paprastai nutinka klasikiniams receptams, apelsinų pyrago šiandien kepama įvairiausių variacijų su kitokiais citrusiniais vaisiais, pavyzdžiui, mandarinais ar citrinomis, su įvairiais prieskoniais. Pagrindinės oranžinio pyrago dalys yra išvirti apelsinai, kiaušiniai ir malti migdolai. Dėl šios kombinacijos pyragas išeina nepalyginamo skonio drėgnas ir turtingas. Geriausia vartoti maltus migdolus, nes migdolų miltai išdžiovinami papildomai, todėl pyragas išeina sausesnis. Beje, šį pyragą aš kepiau ir be migdolų, naudojau įprastus miltus. Jei norėsite atsisakyti riešutų, viską darykite taip pat, tik vartokite 220 g miltų ir į išplaktus kiaušinius įmaišykite 100 g lydyto sviesto. Glajų galite gaminti, galite ir ne. Man su glajumi gardžiau. Valgykite dar šiltą su natūraliu jogurtu ar liesa grietine. Jis saldus, tad ledai ar grietinėlė čia mažiau tinka. Reikės: 2 didelių ar 3 mažesnių apelsinų 6 kiaušinių Sviesto patepti Apie 250 g maltų migdolų arba migdolų miltų 250 g cukraus Šaukštelio kepimo miltelių Glajui reikės: 1 citrinos sulčių 5 6 šaukštų miltelinio cukraus Gaminame pyragą: 1. Įjunkite orkaitę, temperatūra 180 C laipsnių. 2. Neluptus apelsinus nuplaukite, kraukite juos į nedidelį puodą, užpilkite vandeniu, kad jis apsemtų pusę apelsinų ir palikite juos virti apie pusantros valandos.

73 3. Išvirtus apelsinus supjaustykite riekelėmis, išimkite sėklas. Sumalkite virtuviniu kombainu, mėsmale arba pertrinkite per sietelį, kad susidarytų tyrelė. 4. Kiaušinius įmuškite į dubenį, berkite cukrų ir plakite elektriniu plakikliu, kol masė pabals ir suputos. 5. Į išplaktą masę sukrėskite apelsinų tyrę ir išmaišykite. 6. Migdolų miltus sumaišykite su kepimo milteliais, berkite juos į kiaušinių ir apelsinų masę, gerai išsukite. Tešla bus gana kieta. 7. Krėskite tešlą į sviestu išteptą kepimo formą ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 45 minutes. Gaminame glajų: 1. Į dubenėlį išspauskite vienos citrinos sultis, berkite 5 6 šaukštus miltelinio cukraus ir išmaišykite. Išeis glotni tyrelė. 2. Ant šilto pyrago supilkite glajų. Jis įsigers ir pyragui suteiks rūgštelės.

74

75 O Ž K Ų S Ū R I O I R C U K I N I J Ų P Y R A G A S ( T A R T A S ) Kadaise atostogavome ožkų fermoje. Na, nebuvo taip, kad mūsų palapinė stovėtų vidury fermos, bet kai kas panašaus. Tada ir maži, ir dideli turėjo progos iš arti susipažinti su protingu ir produktyviu gyvuliu ožka. Pas mus karvės pienas yra labiau pripažįstamas ir paplitęs, bet dabar ir Lietuvoje visur gali nusipirkti sūrio iš ožkos pieno. Turbūt populiariausias ir seniausias pasaulyje sūris iš ožkos pieno yra feta, bet, žinoma, yra daugybė fetos rūšių, gaminamų iš karvės pieno. Lietuvoje galima rasti puikaus sūrio, lietuvių pagaminto iš ožkos pieno. Ožkų sūrio skonis yra daug sodresnis ir gilesnis nei karvės, nors, tiesa, ne visi jį mėgsta. O man ožkų sūris yra beveik delikatesas jo nevalgau kasdien, bet jis yra puikus dalykėlis, kai norisi kažko, kas nekasdieniška. Čia aš naudoju minkštą nebrandintą sūrį, kuris paprastai yra tokios konsistencijos, kad jį galima tepti kaip sviestą. Šiam pyragui-tartui gal būtų galima naudoti ir kitą sūrį, tarkime, rikotą (ricotta) arba galų gale net ir riebią varškę. Šitaip pakeisti receptą galima, bet skonis nebus toks pikantiškas, kaip gaminant su sūriu iš ožkos pieno. Tešlos ištiesimo ir kepimo metodas, kai kepimo forma pripildoma balasto, yra lygiai toks pat, kaip ir tartų (pyragų) iš lašišų ar grikių, tik čia tešla yra dar kitokia. Aš naudoju varškinę. Ji nelabai skiriasi nuo tos, kurią darome varškiniams sausainiams. Tik, žinoma, cukraus mažiau, bet šiek tiek jo reikia, nes plutelės saldumas, pikantiškas ožkų sūrio rūgštumas ir žalia cukinija garantuoja puikų rezultatą. Nuostabiai gražus ir skanus vasaros pyragas. Tešlai reikės: 150 g varškės 80 g sviesto g miltų 1 šaukšto cukraus Žiupsnelio druskos Įdarui reikės: 150 g minkšto ožkos pieno sūrio (paprastai parduotuvėse būna cilindro formos, labai tinka ožkų sūris su žolelėmis, o jei sūris yra be priedų, tai užberkite po žiupsnelį raudonėlių, džiovintų bazilikų ir rozmarinų) 150 ml pieno 2 kiaušinių 1 2 nedidelių cukinijų Gaminame: 1. Varškę sumaišykite su cukrumi ir druska, pasmulkinkite maisto smulkintuvu, kad jos gumuliukai visai sumažėtų, arba pertrinkite per sietelį. 2. Šaltą sviestą įtarkuokite į miltus, tada pirštų galais patrinkite sviesto gabalėlius tarp miltų, kad visi sviesto gumuliukai apsiveltų miltais.

76 3. Dabar į miltų masę krėskite varškę, pirmiausia viską pamaišykite šaukštu, paskui ranka suspauskite į vieną gumulą, keletą kartų perminkykite, bet tik tiek, kol masė sulips į vieną gabalą. Tešla gali atrodyti lipni, bet nedėkite daugiau miltų: kai ji pagulės, nebebus tokia lipni. 4. Tešlai leiskite pailsėti apie pusvalandį šaldytuve, bet nelabai šaltoje vietoje. 5. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. 6. Truputį pabarstykite miltais stalviršį, iškočiokite tešlą, patieskite ją į kepimo formą. Nupjaukite kraštus ir leiskite atšalti šaldytuve (apie pusvalandį) arba šaldiklyje (apie 10 minučių). Kol tešla ilsėsis, galite pasidarbuoti prie įdaro. 7. Kai tešla bus atvėsusi, formoje ant tešlos patieskite kepimo popierių, ant jo uždėkite kepimo balasto (žirnių, pupų ar monetų), kad kepdama tešla nesigarbiniuotų ir neprarastų savo formos. Kepkite su balastu apie 15 minučių, tada ištraukite iš orkaitės, nereikalingus daikčiukus nuimkite ir baikite kepti be jų. Iš viso tešlą reikės kepti apie minučių. 8. Įdarui cukinijas nuplaukite. Naudokite nedideles cukinijas, nes jos minkštesnės ir išeis gražesni cukinijų suktukai. Cukinijas suskuskite (susmulkinkite) bulvių skustuku plonomis juostelėmis, jos turėtų būti 3 4 centimetrų pločio. 9. Kiaušinius lengvai išplakite su pienu, įberkite truputį druskos. Mišinį perkoškite. Tai nėra būtina, bet perkošdami pašalinsite tampriąją kiaušinio baltymo dalį, kuri iškepusi atrodo negražiai, kaip gumos gabalas. 10. Į formą su iškeptu pyragu-tartu pridėkite ožkų sūrio gabaliukų, pribarstykite jų ant viso pagrindo. Jeigu jūsų sūris be žolelių, tai prieš pjaustydami jį pabarstykite prieskoniais: žiupsneliu džiovintų bazilikų, raudonėlių ir rozmarinų. 11. Dabar bus gana ilgas darbelis: supjaustytas cukinijas susukite į kubiliukus ir išdėliokite po visą pyragą, visur jų prikaišiokite. Tada atsargiai pripilkite kiaušinių ir pieno mišinio ir, įdėję pyragą į kepimo skardą (taip geriau, kad neišsilaistytų), kepkite iki 160 C įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, kol kiaušinių masė sutvirtės. Kai pirmą kartą kepiau šį pyragą, cukinijas dėti buvau sugalvojusi visai kitaip. Norėjau jas pakepinti ir tiesiog pakloti, kad būtų tokie kaspinėliai, bet paskui šovė mintis jas šitaip susukti atrodo tikrai labai gražiai ir elegantiškai. Tiesa, kaip sakiau, vietoj minkšto ožkų sūrio galite dėti truputį brandinto bri sūrio. Arba čia puikiai tiks žinote kas? Ogi tepamoji varškė, kuri būna su visokiais žolelių, agurkėlių, kumpio ir prieskonių priedais, arba patys galite riebią varškę sumaišyti su pageidaujamais prieskoniais ir pridėti mažų kitų produktų gabalėlių.

77

78

79 P R O J I C E P Y R A G Ė L I A I S U S Ū R I U I Š S E R B I J O S P A G A L J E L E N Ą Kaip gerai, kai turi draugų, kurie stengiasi surasti visokių įdomių skanėstų ir nepamiršta pasidalinti įspūdžiais, ką ir kur valgė, kas patiko, o kas ne. Jie man vis pataria, ko aš dar turėčiau išmokti, kuo pasidomėti. Vakar buvau pas Jeleną, oi kiek ji visko skaniai priruošė, tu privalai su ja susitikti ir išmokti, kaip tuos visus pyragėlius daryti... Na tokie skanūs... savo įspūdžius man pasakoja draugė Vilma. Jos kurso draugę Jeleną pažįstu ir aš. Jelena yra iš tų žmonių, su kuriais visada jautiesi nuostabiai, nesvarbu, kas tu toks ar kiek tau metų, esate geros draugės ar visai jos nepažįsti. Jelena šauniai gamina, ir iš jos aš esu gavusi du puikiausius receptus šiai knygai. Taigi, vienas jų yra serbiški pikantiški pyragėliai su sūriu. Jelenos šeimoje šie pyragėliai labai vertinami, o visoje Serbijoje ir kaimyninėse šalyse jie gana populiarūs ir gerai žinomi. Serbiški pyragėliai šiek tiek panašūs į amerikietišką kukurūzų duoną arba pikantiškus keksiukus. Jie man labai patiko, nes yra minkšti, bet tuo pat metu jaučiasi ir jų švelniai rupi tekstūra dėl tešloje naudojamų kukurūzų kruopų. Nepagailėkite prieskoninių žolelių, jos čia viską pagyvina ir praturtina. Pyragėliai nepaprastai skanūs dar šilti, skaniausi kepti tą pačią dieną. Šitiek produktų skirta 36 mažiems arba 24 didesniems pyragėliams. Aš kepiau mažesnėse ir didesnėse keksiukų formelėse. Reikės: 3 kiaušinių 250 ml natūralaus jogurto 225 ml gazuoto mineralinio vandens (nesūraus) 200 ml alyvuogių aliejaus (nepagailėkite ir kokybiško, šalto spaudimo, nes jo skonis čia tikrai jausis) 125 g miltų 150 g kukurūzų kruopų (rupaus malimo kukurūzų miltų) 175 g manų kruopų 2 šaukštelių kepimo miltelių 0,5 šaukštelio druskos 2 šaukštų cukraus 200 g grūdėtos varškės (arba paprastos pusriebės (9 proc. riebumo) varškės) 100 g fetos sūrio Dosnios saujos žalumynų (petražolių, krapų, laiškinių česnakų) Gaminame pyragėlius: 1. Įjunkite orkaitę temperatūra 190 C. 2. Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų. 3. Baltymus išplakite iki standžių putų. Po truputį pradėsime dėti kitus ingredientus: pirmiausia į baltymus supilkite jogurtą, tada sukrėskite varškę, suleiskite trynius, išmaišykite. Tada supilkite aliejų.

80 4. Miltus, manų ir kukurūzų kruopas sumaišykite su kepimo milteliais, druska ir cukrumi, maišydami suberkite į prieš tai pasiruoštą skystą masę. 5. Supilkite gazuotą vandenį ir vėl viską išmaišykite. 6. Žalumynus supjaustykite ir pagardinkite jais tešlą, pritrupinkite fetos sūrio. Išmaišykite. 7. Pyragėlius-keksiukus galite kepti su sijonėliais skardoje arba be jų. Prie skardos kepinys neprilimpa, nes tešla gana riebi. Formeles galite pripildyti beveik iki viršaus. Kepkite apie 40 minučių. Tiesa, šį pyragą Jelena siūlo kepti nebūtinai mažose formelėse. Galima visą masę pilti į vieną kepimo formą, o iškepusį pyragą supjaustyti. Manau, kad mažas pomidoriukas, pasodintas ant kiekvieno keksiuko viršaus, ir pagražins, ir dar pagardins pyragiukus.

81

82 K I B I N A I Kaip čia pradėti rašyti apie kibinus?.. Visi ragavę, visi žino, kur gauti skaniausių, gal tik ne visi moka juos gaminti. Geri kibinai verti paieškų, nors Lietuvoje jų tikrai nereikia ieškoti su žiburiu, tik va tokių, kad pirštus apsilaižytum, tešla trapi, minkšta ir šiek tiek sluoksniuota, o ne kieta, tinkamas įdaro ir tešlos santykis, svogūnai gerai iškepę ir smulkiai supjaustyti, įdaras karštas ir sultingas, ant kiekvieno kampo tikrai nerasi. Atrodo, dabar kibinų gali nusipirkti ir parduotuvėje, ir prie parduotuvės. Na, o kur yra tikrai gerų kibinų, tai vienas per kitą žmonės susižino ir tas vietas nuolatos lanko. Be jokios abejonės, kibinų sostinė yra ne kas kitas, kaip Trakai. Visiems žinoma, kad tai karaimų nacionalinis patiekalas, todėl tikras kibinas yra daromas su aviena, nors restoranai ir kibininės siūlo įvairiausių įdarų. Man patinka ne patys didžiausi kibinai, ir kad tešla nebūtų stora. Koks yra originalus receptas? Niekas nežino, internete jų yra gausybė pradėk domėtis, tai nežinosi, nei nuo ko pradėt, nei kada sustot... Šitas kibinų receptas nei močiutės, nei tetutės, nei kokio garsaus karaimų restorano. Juk nieko nauja neišrasi tešla turi būti gana riebi, minkšta, o vienintelė drėgmė, susiejanti miltus su sviestu, yra grietinė, dėl to tešla išeina superskani ir netgi sluoksniuota. Kadangi gamybos metodu ir išvaizda kibinas truputį panašus į kornvalietišką giminaitį, jo įdarui irgi turėtų būti naudojama ne malta, o kapota ar nedideliais gabalėliais pjaustyta mėsa. Įdaras vėlgi gali būti įvairus, o bene labiausiai liaudyje paplitęs ir naudojamas su kiauliena. Aš siūlau superskanų ir ne tokį įprastą įdarą su ėriena, kuminu, mėtomis ir kalendra. Šitiek produktų skirta 8 nedideliems kibinams. Tešlai reikės: 250 g miltų Žiupsnelio druskos 150 g šalto sviesto 150 g grietinės (30 proc. riebumo) 1 kiaušinio Dar 1 kiaušinio reikės kibinų paviršiui pablizginti Ėrienos įdarui reikės: 400 g ėrienos kumpio 1 didelio svogūno 1 šaukštelio kumino 0,5 šaukštelio maltų kalendros sėklų Saujelės smulkiai pjaustytų mėtų lapelių Saujelės smulkiai pjaustytų kalendrų lapelių Kiaulienos įdarui reikės: 400 g kiaulienos sprandinės 1 didelio svogūno

83 Malto lauro lapo Druskos, pipirų 2 šaukštų grietinės (30 proc. riebumo) Gaminame tešlą: 1. Miltus persijokite į dubenį, įberkite žiupsnelį druskos. 2. Į miltus įtarkuokite šaltą sviestą ir pirštais susmulkinkite, įtrinkite sviestą į miltus taip, kad nesimatytų didelių sviesto drožlių. Per daug nežaiskite, kad sviestas neištirptų nuo jūsų rankų šilumos. 3. Kiaušinį išmaišykite su grietine ir supilkite į tešlą. 4. Viską greitai sumaišykite, ranka suspauskite, porą kartų perminkykite, bet ne daugiau. Dėkite tešlą į šaldytuvą mažiausiai valandai, kad pailsėtų. 5. Po valandos išimkite ir leiskite pastovėti kambario temperatūroje apie 20 minučių (tuo metu galite pasigaminti įdarą), paskui padalykite į vienodo dydžio 8 10 gabaliukų. 6. Dabar jau drąsiai galite jungti orkaitę reikės 190 C kaitros. 7. Kiekvieną tešlos gabaliuką iškočiokite. Tešla bus gana minkšta, bet kuo ji minkštesnė, tuo bus skanesnė. Jei tešla labai limpa, kočiodami barstykite daugiau miltų, bet tik tiek, kad tešla neliptų. 8. Išplakite kiaušinį su trupučiu druskos. 9. Ant iškočioto gabaliuko dėkite įdaro šaukštą, suimkite kraštus iš šonų, pakelkite į viršų lyg norėtumėt paslėpti įdarą, tada užlankstykite gražiai kraštus (tarsi užlipdytumėte koldūnus). Patepkite kiaušinio plakiniu, dėkite į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir kepkite iki 190 C įkaitintoje orkaitėje apie minučių, priklauso nuo to, kiek kibinų iškart norėsite iškepti, ir kokio jie dydžio. Gaminame įdarą: Skirtingos tik sudedamosios dalys, o gamybos metodas abiem tas pats. 1. Svogūną nulupkite ir smulkiai supjaustykite. 2. Pakepinkite (apie 10 minučių) keptuvėje su trupučiu aliejaus ar sviesto, kad suminkštėtų. 3. Mėsą supjaustykite nedideliais kvadratiniais gabalėliais. Įdėkite druskos (grietinės, jei naudojate kiaulieną), žolelių (mėtų ir kalendrų, jei naudojate avieną), sumaišykite su kitais prieskoniais ir pakepintais svogūnais. Kibinus galima pasidaryti iš anksto ir uždengus plėvele laikyti šaldytuve, paskui tik prieš kepant patepti

84 kiaušinio plakiniu. Tepkite atidžiai ir sąžiningai, kad visas paviršius pasidengtų kiaušinio plakiniu, tada iškepę jie bus gražūs ir geltoni. Sultinys nebūtinas, bet jis tikrai niekam nepakenkė, ypač jeigu jame yra daug daug šviežių krapų... Mama mia! Vien pagalvojus apie tokį sultinį ir karštus kibinus širdis apsalo. Judita turėjo kaip reikiant padirbėti, kad fotosesijos stebėtojai geradariai nesurytų kibinų, kol jie dar nenufotografuoti...

85

86 Č E B U R E K A I Čeburekai ir šaltas alus... Nori nenori pirštai patys tiesiasi taip pradėti. Ir vis ima juokas... Čeburekai, šaltas alus!.. Cha cha cha cha!.. Neatsiejama nuo Palangos paplūdimio peizažo. Šitaip šūkaliojant jaunuolius ne kartą girdėjau, kaip ir visi, kurie pabuvojo Lietuvos pajūryje per patį vasaros žydėjimą. Pirmas mano, kaip žurnalistės, darbas buvo Palangoje, teko ir čeburekų pardavėjus kalbinti, ir gelbėtojus, kai po pirmo kurso žurnalistikos institute ruošiau reportažus apie kurorto kasdienybę. Tikrai čeburekas, kad ir nelietuviškos kilmės, užima ypatingą vietą lietuviškoje virtuvėje. Sakyčiau, jo vardas yra be reikalo paniekintas, kaip kažkokio menko užkandžio, kaip kokio riebaluose paskendusio tešlos gabalo su neaiškios kilmės mėsa viduje. O tiesa ta, kad gerai pagamintas čeburekas yra ypatingas ir be galo gardus valgis: traški plutelė, karšta sultinga mėsa ar saldi su sūrumo prieskoniu varškė... Mmmmm... Ir nebūtinai klanas riebalų! Taip, jis išvirtas riebaluose, bet jei aliejaus temperatūra tinkama, čeburekas tikrai nebus persisunkęs riebalais. Aš čeburekus atsimenu nuo pat vaikystės, net negaliu pasakyti, kur ir kaip jų paragavau pirmą kartą jie visada buvo. Mūsų namuose juos gamino tikrai ne kartą. Kaip ir visiems tokio tipo patiekalams, čeburekams reikia šiek tiek dėmesio ir galbūt savaitgalio ar kokios nors ypatingos progos. Ir neslėpsiu, kad nori nenori, bet paskui virtuvę reikia gerai išvėdinti, na nebent jums labai patinka tikros čeburekinės kvapas... O kai aš bandžiau įvairius čeburekų receptus ir, tikrai nemeluoju, prigaminau jų visą kalną, tai vos spėjau suktis kaip greitai jie dingdavo iš panosės... Tik spėk kepti. Visiems be išimties patiko, o mano draugė Vilma, tai mane išvertė iš klumpių: Žinai, man tavo čeburekai truputį per liesi, man patinka, kai daugiau riebalų... Cha cha cha! Argi nesakiau!? Apie tešlą ir jos istoriją Mano draugės vyras albanas. Kiekvieną vasarą jie važiuoja į Albanijos kalnus atostogauti, o draugės anyta, žinoma, ruošiasi, puošiasi ir atvykusius vaikus lepina kaip įmanydama, kaip ir visos pasaulio mamos. Pasididžiavimas ir pasigardžiavimas, anot draugės Ievos, yra tokie burek pyragėliai su špinatais ir ožkos sūriu. Jie kepami iš rankomis pagamintos plonų ploniausios tešlos. Ieva apie tai noriai pasakoja, bet pati nesiryžtų gaminti, nes padaryti tokius burek trunka pusę dienos. Tai kodėl dabar aš apie tai jums pasakoju? Besižvalgydami nuo Balkanų į Rytus ir į Turkijos pusę, po visą Vidurio Azijos regioną, po šių kraštų virtuves, pamatytume skirtumų, bet bendrybių tikrai daugiau. Vienas šias virtuves vienijantis dalykas ir yra plona, tąsi tešla, o jos pagrindinės dalys pačios paprasčiausios: vanduo ir miltai. Tešla išminkoma, ištampoma ir iškočiojama iki tokio plonumo, kad pro ją gali skaityti laikraštį. Iš jos gaminama daugybė skirtingų dalykų: nuo saldžių, sirupo prisigėrusių, su daug riešutų kepinių baklava iki pyragėlių su įvairiais pikantiškais įdarais. Tai mažučiai pyragėliai su įvairia mėsa (dažniausiai aviena), prieskoniais, vaisiais, sūriu. Dabar tokią tešlą namie daro tik didieji entuziastai ir mamos bei močiutės. Anglijoje tokios tešlos galima nusipirkti bet kuriame dideliame prekybos centre, ji vadinama Phyllo tešla. Kitas pavadinimas, kurį man teko aptikti, yra Yufka... Va ir čeburekai yra tos pačios kilmės. Tai nacionalinis Krymo totorių patiekalas, jo giminaičių galima rasti ir Turkijos apylinkių virtuvėje. Sovietmečiu čeburekai buvo populiarūs visoje Sovietų Sąjungoje. Lietuvoje jie prigijo kaip greitas maistas, per daug nesigilinant į istoriją ir kilmę. Taigi, nors tešla, kurią naudojame čeburekams, nėra tokia plona ir tąsi, kaip Phyllo ar Yufka, tai yra vieno lizdo paukščiai. Tešla turi būti labai gerai išmušta, išminkyta. Muštynių tikslas geras

87 glitimas, kad tešla būtų minkšta, tąsi, ją galėtum plonai iškočioti, o iškepusi būtų traški. Čeburekai yra ir žagarėlių giminaičiai, bet ne tik dėl to, kad virti riebaluose. Jų tešla labai panaši, ir jei paruošite žagarėlių tešlos, ramiai sau galite iš jos daryti čeburekus, ir atvirkščiai. Tiesa, čeburekų tešla biednesnė, joje nėra nei kiaušinių, nei cukraus, bet abiejų patiekalų tešlą reikia gerai išminkyti ir išdaužyti, būtinai reikia leisti jai atsipalaiduoti, pagulėti ramiai šaldytuve, todėl rekomenduočiau tešlą daryti neskubant. Jei imsite iškart gaminti čeburekus iš nepailsėjusios tešlos, nepavyks jos iškočioti. Tešla bus kaip guminė, kad ir kiek kočiosite, ji vis susitrauks. Dabar dar pasakysiu apie šilto vandens naudojimą. Kai kurie kulinarijos šaltiniai čeburekams gaminti siūlo naudoti karštą verdantį vandenį. Kai aš mokiausi iš kulinaro kino gaminti kiniškus koldūnus, tai tešla jiems buvo gaminama užpilant miltus verdančiu vandeniu užplikant juos. Temperatūra spartina procesus ir miltai greičiau išbrinksta, todėl tešla greičiau tampa tąsi, bet ruošiant tešlą čeburekams pakanka šilto vandens, užvirusio ir spėjusio pastovėti arbatinuke. Kad tešla būtų minkštesnė, įpilam aliejaus ir nepamirštam druskos, nes kitaip ji bus beskonė. Šitokia tešla tinka ir panašiam užkandžiui samosa, atkeliavusiam iš Indijos. Kai pradėjau nuodugniau domėtis čeburekais ir klausinėti, kas ir kaip juos daro, tai dažniausiai išgirsdavau: Oi, labai gera tešla su kefyru. Oi, puikūs varškiniai. Taigi, čia kaip su žagarėliais: bus paprastas receptas ir su varške. Čeburekai, pagaminti iš varškinės tešlos, yra daug minkštesni, ne traškūs, kaip pirmieji, bet skonis nė kiek ne prastesnis. Pabandykite, abu variantus. Na, o įdarą kiekvienas gali pasirinkti kokį tik nori: kiauliena, veršiena su grybais, be grybų, su vištiena, su varške saldūs, su varške pikantiški, varškė su feta, varškė su špinatais, varškė su dilgėlėmis... Kiekvienas ras sau tinkamą. Aš pateiksiu du paprastus įdarus: vienas su kiauliena, kitas su varške. Šitiek produktų skirta 16 nedidelių čeburekų. Tešlai reikės: 500 g miltų 350 ml šilto vandens 1 kupino šaukštelio druskos 3 šaukštų aliejaus Dar reikės 1 kiaušinio čeburekų kraštams lipinti. Varškės įdarui reikės: 400 g varškės (pusriebės) 1 kiaušinio Druskos Šaukštelio cukraus (Varškės įdarui labai pravers špinatai, tai jei su jais nesate susipykę, naudokite kokius g) Mėsos įdarui reikės: 500 g maltos kiaulienos 2 šaukštų riebios grietinės

88 2 vidutinių svogūnų Druskos, pipirų, žiupsnelio mairūno Gaminame tešlą: 1. Miltus persijokite į dubenį. 2. Į šiltą vandenį suberkite druską ir įpilkite aliejų, išmaišykite ir užpilkite ant miltų. Iš pradžių pamaišykite šaukštu, paskui jau rankomis viską suminkykite į vientisą gabalą. Tešla gali pasirodyti lipni arba sausoka. Jei taip pat atrodo ir viską gerai suminkius, įpilkite dar vandens. Jeigu vandens padauginote ir tešla tapo pernelyg šlapia, pridėkite truputį miltų. Labai gerai išminkykite dubenyje. Palikite tešlą dubenyje pastovėti apie minučių, kad geriau išbrinktų. Pastebėsite, kad ji tapo minkštesnė, lygesnė, glotnesnė. 3. Na, o dabar prasideda smagumynai: atsistokite plačiai, pasiraitokite rankoves ir pradėkite minkyti tešlą. Minkykite energingai, stumdami delnu tešlą nuo savęs, kokias 7 minutes. 4. Tešla turėtų vis minkštėti ir glotnėti, prie rankų neturėtų lipti. Tada prasideda etapas, kuris man labiausiai patinka tešlos daužymas. Taip padėsite gamintis glitimui ir tešlai temptis į ilgį. Įsivaizduokite, kad tešla, tai lyg koks rankšluostis, kurį jums reikia išpurtyti, kad visi trupiniai nubyrėtų, laikot ją viena ranka ir trinktelit į stalą. Nuo judesio tešla tempiasi kaip guma ir drimba ant stalo su trenksmu. Visai neprasta terapija. Kai ji po 2 3 trinktelėjimų pailgėja kaip kokia meškerė, perlenkite ją išilgai, bet išlaikykite tą pačią jos tempimosi kryptį į priekį. Taip daužykite tešlą kartų arba kol nusibos. Tikslas: tešla turi pasidaryti labai tąsi ir elastinga. Kai jau bus malonu ją liesti arba jūs pavargsit, tešlą suvyniokite į kokį nors maišelį ar plėvelę, kad neišdžiūtų, ir palikite apie valandą pagulėti, atsipalaiduoti, pasimėgauti savimi (kokia ji tąsi ir elastinga, glotni ir gera tešla, ir kokie neapsakomai skanūs išeis iš jos čeburekai). Gaminame mėsos įdarą: 1. Mėsą sumalkite. Svogūnus supjaustykite labai smulkiai. 2. Svogūnus sumaišykite su malta mėsa, grietine, druska, pipirais ir mairūnu. Štai jums paprastas ir geras įdaras. Variacijos tikrai nepakenks: virti, smulkiai pjaustyti džiovinti grybai ar kitokios gėrybės, kurias mėgstate. Gaminame varškės įdarą: Varškę gerai išmaišykite su cukrumi, druska ir kiaušiniu. Viskas. Variacijos: špinatai ir varškė labai apsidžiaugs suporuoti šiame įdare. Špinatus nuplaukite, nuplikykite karštu vandeniu, išspauskite drėgmę (jei stambūs supjaustykite) ir sumaišykite su varške.

89 Čeburekų gamyba: 1. Paimkite nedidelį gabaliuką (kaip didelė slyva) tešlos ir ją iškočiokite, kad būtų plonas apvalus lakštelis, tarsi nedidelis padėkliukas. Kai kočiosite, nenaudokite daug miltų, kad tešla nebūtų kieta. 2. Pasiruoškite kiaušinio plakinį arba tiesiog vandens kraštams užtaisyti. Man patinka daryti mažesnius čeburekus, tada jie greičiau iškepa ir daugiau į keptuvę telpa. Dėkite per vidurį įdaro, kraštus vos suvilgykite kiaušiniu ar vandeniu (jei tešla nėra sausa ir nepiktnaudžiavote miltais ją kočiodami, kraštai turėtų sulipti ir be papildomo drėkinimo). Užspauskite kraštus, nupjaukite perteklių, jeigu atrodo, kad tešlos per daug. Šakute drąsiai ir stipriai užspauskite kraštus, kad būtų sandaru ir į aliejų mėsos sultys netekėtų ir nesitaškytų. 3. Aš čeburekus kepu gilioje keptuvėje, užtenka litro aliejaus, renkuosi saulėgrąžų. Aliejų kaitinu ant vidutinės ugnies, vis patikrinu temperatūrą įmetus duonos ar tešlos gabaliuką, aliejus turėtų iš karto pradėti linksmai burbuliuoti, jei burbuliukai vangūs aliejus per vėsus, jei burbuliukai labai linksmi, gali būti, kad jau per karštas. Jokiu būdu nelaukite, kol aliejus pradės garuoti tada blogai ir pavojinga, aliejus paprastai turėtų įkaisti per kokias 7 minutes. Į įkaitusį aliejų įleiskite (jokiu būdu nemeskite) 2 ar 3 čeburekus. Žinoma, priklauso nuo jūsų keptuvės ir čeburekų dydžio, bet daugiau tikrai netilps. 4. Čeburekus su mėsa kepkite apie 12 minučių, apverskite keletą kartų, kad abu šonai gražiai paruduotų. Iškepusius traukite lauk ir dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Vos tik čeburekai bus atvėsę tiek, kad būtų galima dėti juos į burną, imkite ir valgykite.

90 V A R Š K I N I A I Č E B U R E K A I Varškiniai čeburekai skiriasi nuo tų, kurie gaminami iš paprastos miltinės tešlos. Jie gerokai minkštesni, varškinių pluta daug storesnė ir putnesnė, ne tokia traški, o varškė tešlai suteikia malonaus rūgštumo. Šis nepriekaištingai dera su bendru skoniu, ir visai nesvarbu, koks įdaras naudojamas: mėsos ar varškės. Tešlai reikės: 350 g pusriebės varškės (9 proc. riebumo) 200 g kefyro 2 kiaušinių g miltų 1 šaukštelio druskos Dar vieno kiaušinio prireiks čeburekų kraštams patepti, kai juos lipinsite. Įdarams reikės: Įdarų receptus čeburekams rasite skyriuje Čeburekai Gaminame tešlą: 1. Varškę sumaišykite su kefyru, druska ir kiaušiniais. Geriausiai būtų tai padaryti maisto smulkintuvu, kad viskas taptų tepia vientisa mase su susmulkėjusiais varškės grūdeliais. 2. Miltus įsijokite į varškės masę ir gerai viską išmaišykite. Tešla bus gana minkšta, ją suminkykite į vieną gumulą, bet tokių triukų ir kruopštaus minkymo, kaip paprastai čeburekų tešlai, nereikia. Keletą kartų perminkykite, kad viskas būtų daugmaž vientisa ir glotnu. Būtinai leiskite tešlai pailsėti šaldytuve bent valandą. Jei tik turite daugiau laiko, tešla labai apsidžiaugs, jei paliksite ją šaldytuve per naktį išsimiegoti. Dėdami į šaldytuvą, uždenkite tešlą maistine plėvele, kad neprisigertų kvapų ir neapdžiūtų paviršius. 3. Tešlą padalinkite nedideliais gabaliukais ir ant miltais pabarstyto stalo iškočiokite apskritimus. Tešlą reikia iškočioti plonai, kad būtų plonesnė nei pusė centimetro. 4. Ant iškočiotų gabaliukų dėkite įdaro, suvilgykite kraštus išplaktu kiaušiniu, šakute užspauskite kraštus ir kepkite karštame aliejuje. Apie aliejaus kaitinimą išsamiau rasite 140 puslapyje. Apie miltus. Recepte nurodytas kiekis šiek tiek su paklaida, nes kiek tiksliai jų prireiks, priklauso nuo pačių miltų ir šeimininkės. Svarbu miltų nepadauginti. Net jei pradžioj tešla atrodys labai lipni, pabuvusi ir pailsėjusi šaldytuve ji taps paklusnesnė. Geriau pridėkite miltų papildomai, kai kočiosite. Tad tiek iš čeburekų gyvenimo. Įdarų galite prigalvoti įvairiausių: ir aštresnių, ir švelnesnių, ir saldžių, ir vos salstelėjusių. Iš šio recepto ir jūsų fantazijos nesunkiai gali gimti jūsų mėgstamiausias, kaip sakoma, firminis patiekalas. Surenkite kada čeburekų puotą...

91