2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

Transkriptas

1 / penktadieni / Nr. 36 (4156) / IN / KAINA: 0,70 Eur 5PL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽIENYJE BE LIETUVIŠKO PAO LENGVIAU PAMIRŠ LIETUVĄ. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTI Laikrašti leidžiama nuo 1945 metų. Vil ka viš ky je žmo nė bal uo ja ga na ak ty viai Kri ti na ŽAL NIE RU KY NAI TĖ Šian dien, iki 20 va lan do, dar vyk ta išank ti ni bal avi ma Lie tu vo Re pub li ko Pre zi den to rin ki muo e ir refe ren du muo e dėl Kon ti tucijo 12 ir 55 traip nių pa keiti mų. Išank ti ni bal a vi ma tę ia i jau penk tą die ną, nor ank čiau tam bū da vo kir to tik dvi. Kaip ir vi a da, bal uo ti iš ank to mūų ra jo ne ga li ma vie no je vie to je avi val dy bė ad mi nit ra ci jo pa ta te, Ci vi li nė met ri ka ci jo ky riau pa talpo e. Vil ka viš kio ra jo no a vi val dy bė rin ki mų ko mi i jo pir mi nin ka Al giman ta i ma ny na a kė, jog nuo pirma die nio, kai pra i dė jo išank ti ni bal a vi ma, u lauk ta apie tūk tan čio rin kė jų. Dau g žmonių bal avo ant radie nį ir tre čia die nį. Žmo nė bal uo ja ban go mi : y kiai už plū ta vi a mi nia, o kar tai ku rį lai ką bū na tuš čia. Vi dėl to ak ty vuma ne blo ga. Tie a, vyk tant a vi val dy bė ta ry bo ir me ro rin ki mam, per dvi išank tiniam bal a vi mui kir ta die na iš vi o a vo bal u ati da vė apie 600 žmo nių. Pri me nu, kad šian dien ir ry toj vyk ta bal a vi ma namuo e. Ko mi i jų na riai va žiuo ja pa tuo rin kė ju, ku rie dėl vei ka to ar am žiau ek ma die nį ne ga lė nu vyk ti į rin ki mų apylin ke ir ten bal uo ti. La bai pra šau už i regit ra vu iu ir no rin čiu gau ti šią pa lau gą žmo ne šio mi die no mi bū ti na muo e, taip pat pri i riš ti pa lai du šu ni. Va kar vy ko bal a vi ma pe cia liuo e punk tuo e, įreng tuo e vei ka to prie žiū ro, bau mių at li ki mo, o cia li nė rū py bo ir glo bo įtaigo e, pa a ko jo A. i ma ny na. Šiuo e rin ki muo e dir ban tiem ko mii jų na riam be veik du kart pa di din ta ir mo ko fon da. Tie a, dar bo die nų kai čiu Pra bu do vėl šir di. Pa va a ri dai nuo ja... Nau jai po mai vėl kam ba Ma ža i poe zi jo pa va a ri tradi ci ni ra jo no li te ra tų am bū ri, an ta ko pu la piuo e ir šven tiniuo e ren gi niuo e u jun gian ti me ni nio žo džio kū rė ju. Ne ži nau, ko kia tai ma gi ja, bet kai pa jun ti, kad žo džiai ga li iš lai vin ti u i kau pu ia emo ci ja, iš gy ve ni mu, va jo ne, pa i miršta vi ka ap lin kui, tik jau ti, kad tu ri tą bū e ną įam žin ti. Tai tik ri ir nuo šir dū pai kal bė ji mai u a vi mi, taip apie ei lė raščio gi mi mą a vo laiš ke iš JAV pa ra šė mū ų pa di dė jo dar dau giau du u pu e kar to. Dar ba rin ki muo e, pa ak A. i ma ny no, iš lie ka men kai ap mo ka ma, vi un kiau pa vyk ta pri kal bin ti žmo ne atei ti dirb ti rin ki mų die no mi. Tre čia die nį išank ti niame balavime u lauk ta pir mo jo ne prik lau o mo Bal tų jų pirš ti nių te bė to jo. Tą dien, tarp ir val., bal a vi mą te bė jo šio je or ga niza ci jo je a va no riau jan ti Vilkaviškio Aušro gim na zi jo abi tu rien ta Gu ta Vaške li. Be to, ji pa t pir mą kart gy ve ni me da ly va vo rin ki muo e. Rin ki mų ko mi i jo na rė Žyd rū nė Blauz džiū nie nė ta pro ga jam įtei kė Lie tu vo Re pub li ko Kon ti tu ci ją. Pa li ko ma lo nu jau ma tai ma no pirmie ji rin ki mai. At a ko my bė už a vo bal ą. Ir te bė to ju bū ti šau nu. Ge ra jau ti nau dingam. ek ma die nį ke ti nu da ly vau ti ir a vo RINKIMAI Dau g bal uo to jų išank ti niame balavime u lauk ta tre čia die nį. Autorė nuotr. gy ve na mo io vie to, Klau u čių rin ki mų apy lin kė, bal a vi mo te bė ji me. Gal dar užuk iu į ke lia ki ta, ža dė jo G. Vaš ke li. Vi dėl to pa grin di ni bal uo to jų rau ta lau kia ma ek ma die nį, ge gu žė 12 die ną. Pri me na me, kad šiuo e rin ki muo e iš 9 kan di da tų ren ka me ša lie Pre zi den tą, taip pat da ly vau ja me re fe ren du muo e dėl LR Kon ti tu ci jo 12 ir 55 traip nių pa kei ti mo. Tad iš vi o rin kė jai gau 3 bal a vi mo biu lete niu. Tie a, žmo nė ga li pa i rink ti, už ką bal uo ti. Pa vyz džiui, ne no rin ty da ly vauti re fe ren du muo e pi lie čiai ga li at i a ky ti im ti šiuo bal a vi mo biu le te niu. Pa ak Ž. Blauz džiū nie nė, to kių žmo nių bu vo. Jie mo ty va vo tuo, kad traip nių pa kei ti mų for mu luo tė eą la bai u dė tin go, trū ko infor ma ci jo apie pa čiu re fe ren du mu, tad dau giau ia šie da ly kai ir at bai dė. kraš tie tė Ži vi lė Ži lin kai tė-uč ku ro nie nė, at iun tu i ir pluoš tą kū ry bo. Da lį tų nuošir džių pa i kal bė ji mų u a vi mi, ku riuo šie me ti niam poe zi jo pa va a riui pa tei kė per ke tu ria de šim ti ra jo no li te ra tų, šiandien ir paudiname antako laikraščio 8 10 pulapiuoe. Šven ti ni poe zi jo ir mu zi ko ren giny Pra bu do vėl šir di. Pa va a ri dainuo ja... šie met vi u au to riu ir poeti nio žo džio ger bė ju ge gu žė 17 d., 17 val., u kvie į Pa je vo nio bend ruo me nė na mu. Per ra jo ną ke liau jan ti Ma ža i poe zi jo pa va a ri jau ve čia vo i Bart ninkuo e, Kark li niuo e, o šį kart jam a vo erd ve ir mu zi ki niu klo du at ver pa jevo nie čių bend ruo me nė ir vie to li te ra tai. Ne tu rin čiuo iu kuo nu vyk ti į Pa je vo nį pa vė žė au to bu a, ku ri ke lei vių val. lauk Vil ka viš kio kul tū ro cent ro aikšte lė je. Ren gi ny je kam bė poe zi ja ir dai no, bu pa vei kin ti 29-ojo Ma žo jo poe zi jo pava a rio lau rea ta ir dip lo man tai, pri ta tyta ra jo no li te ra tų al ma na cha ū du vo neiš en kan čio ver mė. Lau kia mi ir vi i al ma na chui kū ry bą pa tei kę au to riai. Iš a ky ti a vo nuo mo nę dėl ei lė raš čių ar pa i tei rau ti dėl ren gi nio ga li te tel Vil ka viš kio li te ra tų klu ba ek ly čia, an ta ko laik raš čio re dak ci ja TRUMPAI IŠ RIN KO DVA RĄ Pae že rių dva ra ge riau iai rep re zentuo ja Vil ka viš kio ra jo ną. Taip nu bala vo gy ven to jai, at i lie pę į kvie ti mą įvardyti, kok ob jek ta ge riau iai rep rezen tuo tų mū ų a vi val dy bę Uk mer gė ra jo ne pla nuo ja ma me įreng ti mi nia tiūrų par ke Mi ni Lie tu va. Dva ra ga vo 121 bal ą. Ant ro je vie to je li ko Jo no Baa na vi čiau gim ti nė (101 bal a). Tarp pre ten den tų bu vo ir Viš ty čio ma lū na bei Vil ka viš kio ka ted ra. Apk lau o je nuo mo nę pa reiš kė 278 gy ven to jai. VE ČIAI Tre čia die nį ra jo ne lan kė i Kroa ti jo Repub li ko am ba a do riu Lie tu vo je Kre šimi ra Ked me ne ca ir jo ai ten tė Jur ga Jo zič. ve čiai a vi val dy bė je u i ti ko u ra jo no va do vai, po pie tų iš vy ko į Viš tyčio re gio ni nio par ko lan ky to jų cent rą, kur bu vo ati da ry ta pa ro da Kroa ti jo ne ma te ria lu kul tū ro pa vel da, įtraukta į UNE CO ą ra šą. U I TI KI MA Ge gu žė 12 d. or ga ni zuo ja ma u iti ki ma u Ro lan du Pi ra giu, ku ri iš Ang li jo dvi ra čiu ke liau ja į Lie tu vą, taip iek da ma at kreip ti vi uo me nė dė me į į Dau no ind ro mą. Kar tu u Rolan du ke liau ja ir jo duk re lė bei žmo na. Šei ma pla nuo ja ek ma die nį ap i to ti Viš ty ty je ir 15 val. aikš te lė je prie Re gioni nio par ko lan ky to jų cent ro u i tik ti u gy ven to jai. PRIE ŠAL TI NĖ LIO Ge gu žė 19 d., 13 val., vi uo me nė veika to biu ra kvie čia į pa i vaikš čio ji mą u šiau rie tiš ko jo ėji mo laz do mi. Šį kart nu ma ty ta ap lan ky ti Ma žu čių šal ti nė lį. No rin tie ji ak ty viai iš ly dė ti be i bai gian tį pa va a rį lau kia mi prie Vil ka viš kio pa rapi jo na mų (Vy tau to g. 83). Jei ne tu ri te šiau rie tiš ko jo ėji mo laz dų, ja pa ko lin or ga ni za to riai. u jai u i iek ti ga li ma el. p. info@vilkavikiovb.lt, tel. (8 342) PA KAI TA Vi uo me nė vei ka to biu ra kvie čia gy ven to ju į ne mo ka mą pa kai tą veika to tip ri ni ma au ga lų pa gal ba. Lekto riu vai ti nin ka, Žo lin čių aka de mijo vi cep re zi den ta Ma riu La in ka. Pa kai ta vyk ge gu žė 23 d., val., Tu riz mo ir ver lo in for ma ci jo cent re (J. Ba a na vi čiau a. 7, Vil ka viš ki). Regit ruo ja ma tel. (8 342) PIR KĖ JAM Pre ky bo tink la Ma xi ma ka mė ne į rink pa lau giau iu, man da giau iu, a vo dar bą pui kiai at lie kan čiu tink lo dar buo to ju. Jie bu ver ti na mi pa gal pir kė jų at i lie pi mu. Tad pir kė jai kviečia mi ak ty viai da ly vau ti. At i lie pi mą apie pa lau gų dar buo to ją kiek vie na lan ky to ja ga li pa lik ti Ma xi mo in terne to ve tai nė je ( xi ma.lt), mo bilio jo je Ma xi mo pro gra mė lė je ar ba pa kam bi nę te le fo nu antaką galite kaityti ir internete

2 2 avo temą galite paiūlyti pakambinę tel. (8 342) ĮVYKIAI Din go par duo tu vė je Ant ra die nį dė vė tų dra bu žių par duo tuvė je vėl nu ken tė jo mo te ri. Apie 10 val. už u ku i ap i pirk ti į Ge di mi no gat vė je ean čią par duo tu vę 65-erių vil ka viš kie tė pa ty rė nuo to lių. No rė ju i u mo kė ti už iš i rink ta pre ke mo te ri pa ma tė, kad ran ki nė pra eg ta, o pi ni gi nė din gu i. Jo je bu vo apie 120 eu rų. Pa rei gū nai įpė ja, jog tai ne be pirma at ve ji, kai dė vė tų dra bu žių parduo tu vė e klien tė nu ken čia nuo ki šenva gių, tad pa ta ria bud riau au go ti a vo tur tą. Ap vo gė ga ra žą Ant ra die nį Vil ku pių kai me (Ky bar tų en.) ap vog ta ga ra ža. Ry te 65-erių šei mi nin kė pa te bė jo įtar ti nai pra ver ta ga ra žo du ri. Pa tata ne bu vo už ra kin ta, tad va gy ga lė jo lai vai ten pa tek ti. Iš ga ra žo din go elekt ri niai gręž tuva bei pjūk la. a vi nin kė nuo to lį įverti no 40 eu rų. Kla to jo pau du Ky bar tų pa ie nio už kar do pa rei gū nai u lai kė kla to tę pa tei ku į ta dži ką. 35-erių Ta dži ki ta no pi lie ti į Ru i ją iš Lie tu vo pu ė per ie ną žing nia vo pė čio mi. Jo pa ą pa tik ri nę pa ie niečiai iš kart at krei pė dė me į, kad do kumen ta įtar ti na. At li ku de ta lią pa tik rą paaiš kė jo, kad pa e ean ty lat viš ki ie no kir ti mo pau dai yra u kla to ti. Ta dži ka u lai ky ta ir už da ry ta į areš ti nę. Dėl pau dų u kla to ji mo ikitei mi nį ty ri mą pra dė ję pa rei gū nai aiš ki na i, kaip ta dži ka pa te ko į mū ų ša lie te ri to ri ją. Už to kį nu i kal ti mą užie nie čiui gre ia net lai vė atė mi ma iki tre jų me tų. Tik tai žva kė Pap li tu i ma da šilt na miuo e de gin ti žva ke šią a vai tę u kė lė ant ko jų ug niage iu. Ant ra die nį, 6 val. ry to, Prieš gai ri nė gel bė ji mo tar ny ba ga vo pra ne ši mą apie tai, kad Pa šei me nių kai mo (Bart nin kų en.) o dy bo je, ean čio je Mo kyk lo gatvė je, pa te bė ta liep na. Ka de ga, pra nešė jai ne ži no jo. At vy ku paaiš kė jo, jog pra ne ši ma ne pag rį ta. o dy bo je jo kių gai ro požy mių neap tik ta, tik šilt na my je bu vo de gi na ma žva kė. To kiu bū du žmo nė ten gia i ap au go ti a vo au ga lu nuo šal nų. Ak li gat vio gy ven to jai no ri gy ven ti ci vi li zuo tai Eg lė KVIE U LAI TIE NĖ Vil ka viš kio mie to cent re ean čio gat vė gy ven to jam pa bo do va a rą kę ti dul ke, o ru de nį klam po ti dumb lu. Kaimy nai nu pren dė, kad ir jie tu ri tei ę į a fal to dan gą. Dul ki na ro ju Jei ne žvy ruo ta, dul kė mi bei duo bė mi gy ven to jų kant ry bę pri bai gu i dan ga, Gimti nė gat vę bū tų ga li ma va din ti ra my bė oa ze ar tik ra mie tie čių va jo ne. Mat gatvė yra pa to gio je vie to je, vi ai ne to li ra jo no a vi val dy bė, cent re ošia me džių guo ta, apie ku rį ra tu iš i dė tę vo ke lio li ka na mų. Ke liu ku per die ną pra va žiuo ja vo ke li auto mo bi liai, ne gat vė neturi išvažiavimo. Ta čiau vie to gy ven to jai įi ti ki nę, kad jo kio di de lio kom for to čia nė ra, mat jau daug me tų va a rą ten ka kę ti dul ke, o drėg nuo ju me tų lai ku klam po ti dumb li na dan ga. Gat vė je nė ra net lie tau ka na li za cijo tink lų, tad akligatvi daž nai pa tvin ta. Gy ven to jai dėl šio pro ble mo ne kartą bu vo krei pę i į ra jo no a vi val dy bę ir e niū ni ją, ta čiau vi uo met u lauk da vo neigia mo at a ky mo. Tek tų lauk ti Šį kart le dai pa ju dė jo į u i rin ki mą Gim ti nė gat vė je at vy ko mie to e niūna Re mi gi ju Ku rau ka ir a vi val dy bė ad mi nit ra ci jo Vie ti nio ūkio ky riau vy riau ia i pe cia li ta Vi ta Didž ba li. Val di nin kai u i rin ku iem kai my nam at ne šė ge rų nau jie nų: gat vė a fal ta vi mo pro jek ta pa reng ta ir dar bu bū tų ga li ma pra dė ti jau ne tru ku. Bė da ta, kad to kių eilė je a fal ta vi mo dar bų lau kian čių gat vių Vil ka viš ky je šiuo me tu yra ne vie na. Ka dan gi Gim ti nė gat vė ak li gat vi, ja va žiuo ja ma žai au to mo bi lių. a vai me u pran ta ma, jog šia inf rat ruk tū ra naudo ja i kur ka ma žiau vil ka viš kie čių nei ki to e gat vė e. Tai gi, lai kan ti ei liš ku mo, ak li gat viai pa pra tai a fal tuo ja mi pa kuti niai. O tai reiš kia, kad Gim ti nė gat vė a fal ta vi mo dar bų ga li tek ti pa lauk ti. Kiek Gimtinė gatvė gyventojai uirinkime eniūnui Remigijui Kuraukui (dešinėje) pažadėjo, kad prie gatvė afaltavimo priidė avo lėšomi. Autorė nuotr. nie ka ne ga li at a ky ti, mat a vi val dy bė fi nan i nė ga li my bė kinta. Nu ta rė pri i dė ti Ta čiau a vi val dy bė yra priė mu i pren di mą, jog to gat vė, ku rių gy ven tojai u tin ka pri i dė ti a vo lė šo mi, a fal tuoja mo be ei lė. To dėl į gy ven to jų u i rin kimą at vy kę val di nin kai pa iū lė Gim ti nė gat vė gy ven to jam pri i dė ti a vo lė šo mi. To kiu at ve ju a fal ta vi mo dar bai pra i dė tų jau šie met. Tie a, ap ra šo ą ly go ne itin pa lan kio ak li gat viuoe gy ven antiem žmonėm, ne jiem rei kia pri i dė ti di de ne u ma nei kitų gat vių gy ven to jam. Pap ra tai žmo nė den gia 20 pro c. pro jek to ver tė, o ak li gatvių net 30 pro c. Bend ra Gim ti nė gat vė pro jek to ver tė 76 tūkt. eu rų, tad kai my nam tek tų urink ti vi ai ne ma žą u me lę. Kiek vie nai namų val dai tai at iei tų apie 1,5 tūkt. eu rų. Il gai gin či ję i ir di ku ta vę kai my nai vi dėl to nu pren dė pri i dė ti a vo lė šo mi prie gat vė a fal ta vi mo. Tie a, jie pra šė avi val dy bė lei ti iš i mo kė ti da li mi, mat ne vi i pa jė gū a vo biu dže te iš kart ra ti ne ma žą u mą. Rei kia u ti ki mo Kaip vė liau an ta ką in for ma vo mieto e niū na R. Ku rau ka, a vi val dy bė ad mi nit ra ci ja ap var tė vi a ga li my be ir nu ta rė lei ti gy ven to jam at i kai ti nė ti da li mi. Tie a, ne per pen ke riu ar de šimt me tų, kaip kai ku rie ti kė jo i, o per daug trum pe nį lai ką. No rin tie ji mo kė ti da limi, u a vi val dy be tu rė pa i ra šy ti u tartį, ja įi pa rei godami tai pa da ry ti. Nor at ro dy tų, kad pro ble ma iš prę ta ir a fal ta vi mo rei ka lai jau pa ju dė, yra ir ki tų truk džių. Gim ti nė gat vė lie tau kana li za ci ją prie bend ro i te mo ga li ma pri jung ti tik nu ve dant ją per pri va tų ki to gat vė gy ven to jo kly pą. O tam rei kia gau ti a vi nin ko u ti ki mą. Be lie ka ti kė ti, jog ši truk di pa ga liau ir gi bu įveik ta ir mie to cent re ean ti dulkė ta ak li gat vi ne tru ku tap tik ra oa ze, kurio je įi kur ti no rė ne vie na vil ka viš kie ti. Už ge i no pa ty Ge gu žė 5-oio va ka re vie na me iš Kybar tų dau gia bu čių Č. Dar vi no gat vė je ki lo gai ra. u ju di nu ant vi ryk lė to vė ju ią kep tu vę, už i de gė rie ba lai. tai ga markiai plyk te lė ju i ug ni ap de gi no iena, lu ba, kai ku riuo bal du. u de gė vir tu vė užuo lai do. Bu to šei mi nin kai gai rą pė jo už gein ti pa ty. Lau kuo e šal dy tu va Pir ma die nį Bend ra i pa gal bo centra bu vo in for muo ta apie gai rą laukuo e. Pa va ka re gy ven to jai pra ne šė, kad Bu čiū nų kai mo (Klau u čių en.) lau kuo e kaž ka de ga, vir ta ait rū dū mai. Paaiš kė jo, jog ne to lie e gy venan ty a me ny pa de gė e ną bui ti nį šal dy tu vą, ma tyt, no rė da mi at i kra ty ti ne rei ka lin go mi de ta lė mi. Nuo bui tinė tech ni ko ug ni per i me tė į au ą žo lę ir iš pli to pie vo je. At vy kę ug nia geiai gai rą už ge i no. an ta ko inf.

3 antaką galite kaityti ir internete 3 Pa pik ti no pa rei gū nių elgey VEIKINAME Eg lė KVIE U LAI TIE NĖ Re dak ci ja ga vo laiš ką, ku ria me pik ti na ma i Vil ka viš ky je dirban čių Ma ri jam po lė ap kri tie vy riau io jo po li ci jo ko mi a ria to Mig ra ci jo ky riau pa rei gū nių el ge iu. kai ty to ja pa i ge do ele men ta rau man da gu mo, kultū ro ir u pra ti mo, kaip rei kė tų elg ti u vai kai. El gė i ne man da giai Ne pir mą kar tą te ko lan ky ti Vil ka viškio pa ų po ky ry je (Mig ra ci jo ky riau pa da li ny je Vil ka viš ky je red. pa t.), bet šįkart pa ty riau šo ką nuo to kio bend ra vi mo u klien tu, laiš ke re dak ci jai ra šė ini cia lai J.. pa i ra šę kai ty to ja. Į mig ra ci jo parei gū ne krei pė mė dėl a men ta pa ty bė kor te lė, ku rią rei kė jo pa da ry ti vai kui. Vo pra vė ru pa ų po ky rio ka bi ne to du ri vietoj ma lo nau la ba ry ta iš gir do me pik tą dar buo to jo fra zę ko no ri te? u i da rė įpū di, kad be lei di mo užė jo me į ve ti mą kie mą, o ne val ty bi nę įtai gą. Dar di de ni iš ban dy mai už griu vo, kai rei kė jo pa da ry ti ū nau nuo trau ką. Dar buo to ja ne u vo kė, jog ne vi i 4 me tų vai kai u ge ba ra miai pato vė ti, kol juo nu fo tog ra fuo. Dėl dar buoto jo gru bau el ge io ir pik to bend ra vi mo vai ka pra dė jo verk ti. up ran ta ma, kad verkian čio vai ko nu fo tog ra fuo ti ne be pa vy ko, tad te ko kreip ti į fo toa tel jė, kur jo kių proble mų ne ki lo. Laiš ko au to riu iū lė val ty bi nė įtaigo dar buo to jai pa i do mė ti, kaip rei kė tų elg ti u klien tai ir ka yra ele men ta ru man da gu ma bei kal bo kul tū ra. Migracijo kyriuje eanti fotografavimo kabina kai kuriem klientam kelia treą. Autorė nuotr. Ke lia tre ą Ka dan gi laiš ke ne bu vo nu ro dy ta jo kių J.. kon tak tų, konk re čiau i tua ci jo iš iaiškin ti ne pa vy ko. Ta čiau u vil ka viš kie čio laiš ku u pa žin di no me Ma ri jam po lė AVPK Mig ra ci jo ky riau vir ši nin ką Ar vy dą Mago ni tai tį. Mig ra ci jo ky riau va do va a kė, kad un ku ko men tuo ti i tua ci ją, kai ne nu rody ta nei die na, ku rią vy ko konf lik ta, nei pa rei gū nė, u ku ria bend ra vo laiš ko au toriu, pa var dė. Ta čiau A. Ma go ni tai ti a kė ne no rį ti kė ti, jog pa rei gū nė el gė i ne taip, kaip pri va lė tų. Ki ta ver tu, tė ve liai jaut riau rea guo ja į i tua ci ja, kai pra virk ta jų vaikai. O tai mig ra ci jo tar ny bo je pa i tai ko gan daž nai, mat ma žy liam apa ra ta, kuriuo fo tog ra fuo ja ma ir ke nuo ja mi pirš tų at pau dai, kaž ko dėl at ro do bai u. A. Ma go ni tai ti ti ki no, jog jam pa čiam teko ne kar tą te bė ti, kaip tė vai per prie var tą ban do pa o din ti vai ką ant pe cia lio kė dė, o ši py rio ja i, kly kia ir jo kiu bū du ne nori klau y ti. Mig ra ci jo tar ny bo pa rei gū nė net tu ri pri ne šu io žai lų, kad ga lė tų nukreip ti ne ri mau jan čių ma žy lių dė me į. Gal vai kam fo tog ra fa vi mo ka bi na kaž kuo pri me na odon to lo go kė dę? vartė ne kar tą pa na šia ce na Ma ri jam po lė AVPK Mig ra ci jo ky riau ka bi ne tuo e matę pa rei gū na. Mig ra ci jo ky riau va do va paaiš ki no, jog tė ve liai tik rai ne tu rė tų trau muo ti vai kų ir ver ti juo ė ti į fo tog ra fa vi mo ka bi ną. Jei tė vai nu jau čia, kad vai ka jaut riai rea guo į i tua ci ją, bi jo fo tog ra fuo ti ka bino je ir jam tai kel tre ą, ge riau iš kart užuk ti į fo toa tel jė ir nuo trau ką pa da ry ti jauke nė je ap lin ko je, a kė A. Ma go ni tai ti. Lai ky ti rei ka la vi mų Fo toa tel jė dar buo to jai pa pra tai ži no rei ka la vi mu do ku men ti nėm nuo traukom, ta čiau pa i tai ko at ve jų, kai vai ka ap kri tai bi jo ka me ro, tad tė vai at ne ša ir na muo e da ry tų fo tog ra fi jų. Pa rei gū na pri mi nė, jog do ku men ti nėm nuo traukom ke lia mi pe ci fi niai rei ka la vi mai, to dėl a me nu kė pla čiai be i šyp ant prieš ob jek ty vą tik rai ne tik. Do ku men tam kir ta po rtre ti nė nuotrau ka tu ri ati tik ti a men am žių. A muo fo tog ra fuo ja ma iš prie kio, ė din ti tie iai prieš ob jek ty vą ir žiū rin ti į jį, pe čiai tu ri bū ti vie na me aukš ty je, gal va ne pa uk ta ir ne pak reip ta. Nuot rau ko je pri va lo aiš kiai ma ty ti via vei da, abi aky, abie jų pe čių vir šu. Veido at vaiz da nuo mak ro iki vir šu gal vio turi užim ti pro c. nuo trau ko aukš čio. Rei ka lau ja ma, kad vei do iš raiš ka bū tų na tū ra li be gri ma ų, mi mi ko. Be to, veida tu ri bū ti neiš pai šy ta ir ne de ko ruo ta, iš ky ru įpra tą ma kia žą ar il ga lai ke ta tuiruo te. A men do ku men tui fo tog ra fuo ja ma a muo pri va lo vil kė ti ci vi li niu dra bu žiu, bū ti be gal vo ap dan ga lo ar ki to kių pe cialio pa kir tie dra bu žių. A me ny, nuo lat ne šio jan ty aki niu, fotog ra fuo ja mi u jai, bet aki niai ne ga li bū ti tam in tai ar pal vo tai tik lai. Jei neį ma no ma ma žų vai kų nuo trau koe iš veng ti u i lie ju io ar iš krai py to vei do at vaiz do, lei džia ma, kad ji nuo trau ko je bū tų ma že ni, ta čiau at tu ma nuo makro iki vir šu gal vio bet ku riuo at ve ju pri va lo bū ti di de ni nei 25 mm. Tam tik ri nu kry pi mai nuo rei ka la vi mų lei džia mi, kai a men do ku men tam fo togra fuo ja mi neį ga lū a me ny, ku rių na tū ra li po vy za ar na tū ra li vei do iš raiš ka nea ti tin ka vie nų ar ki tų bend rų jų rei ka la vi mų. Še šia de šimt kar tų obe ly žy dė jo, Še šia de šimt bu vo va a rų kar tu... Bet te gul gy ve ni ma me tu iš nau jo ra šo Ant pa i dab ruo tų Jū ų mil ki nių. Ka da abu atei na te kar tu Ant šio gar bin go ju bi lie jau lenk čio, u to ja lai ka žie du nuo ta biu Ir vi o žvaigž dė šven tei nu i len kia. Al gir dą ir Ro mual dą AU GU TAI ČIU, gy ve nan čiu Ky bar tuo e, dei man ti nių ve tu vių pro ga vei ki na duk ro u šei mo mi. Užk Mie la Ma ma, pa ti kėk, ne tu ri me nie ko bran ge nio už Ta ve. Te gul pra bė gu ių me tų naš ta neiš e ki na Ta vo ge ro io šir die, neuž ge i na akių švie o, te gul nie ka da ne pa varg ta Ta vo darbš čio ran ko, rū pe čių ka die ny bė je ne nu vy ta šype na ant Ta vo lū pų, o gy ve ni mo ke lia bū na il ga ir švie u. 85-ojo gim ta die nio pro ga Bi ru tę PUL TI NE VI ČIE NĘ, gy ve nan čią Ky bar tuo e, vei ki na try duk ro ir du ū nū u šei mo mi, 15 anū kų bei 20 proa nū kių. Užk Konf lik tą apy lin kė rin ki mų ko mi i jo je įžie bė pi ni gai Re dak ci ją pa ie kė ig na la dėl konf lik to Vil ka viš kio šiau rė rinki mų apy lin kė ko mi i jo je. kundą dėl ne va ne tei in gai pa kirty tų pre mi jų ga vo ir Vil ka viš kio ra jo no a vi val dy bė rin ki mų ko mi i ja. Ne u ta ri mai Vil ka viš kio šiau rė rin ki mų apy lin kė ko mi i jo je ki lo po to, kai jo nariai u ži no jo, kad pa ka ti ni mui kir ti pi nigai ati te ko ne jiem, o pa čiai pir mi nin kei Re na ta Kai liu vie nei ir ek re to riau pa reiga ko mi i jo je ei nan čiam O val dui Alekai. Tuo tar pu ki to e rin ki mų apy lin kė e va di na mo io pre mi jo po a vi val do rinki mų bu vo pa kir ty to vi iem ko mi i jų na riam. To kį kun dą per a vo il ga me tę dar bo pra kti ką pir mą kar tą nag ri nė ję a vi valdy bė rin ki mų ko mi i jo pir mi nin ka Al giman ta i ma ny na a kė, jog pro ble mai aptar ti į po ė dį bu vo u kvie tę vi u Šiau rė rin ki mų apy lin kė ko mi i jo na riu. Išk lau ė me abi pu e: ir pir mi nin kę, ir ko mi i jo na riu, iš gir do me įvai rių nuomo nių. u i da rė įpū di, kad konf lik ta grei čiau iai ki lo ne tiek dėl tų var ga nų pini gų, kiek dėl bend ra vi mo pro ble mo, kalbė jo A. i ma ny na. Pir mi nin ka pa brė žė, jog prie kaiš tų dėl dar bo R. Kai liu vie nei ji tik rai ne tu rį, ne mo te ri yra tro pi, pa rei gin ga, u avo pa rei go mi u i tvar ko pui kiai. Ta čiau pri pa ži no, kad ji yra tip rau cha rak te rio val din ga, gal kiek per daug ka te go riš ka ir ne lin ku i nu i lei ti. O tai ki tiem ko mi i jo na riam ne pa tin ka. Pak lau ta, ko dėl pa ka ti ni mui kirtu pi ni gu ne pa da li jo vi iem ko mi i jo na riam, R. Kai liu vie nė tvir ti no, jog jie nedir ba. u to kia po zi ci ja aš ne u tin ku, taip ne ga li bū ti, bet kad yra pra tai dir ban čių ko mi i jo na rių, tą ga li ma pri pa žin ti, akė A. i ma ny na. Pa ak jo, ki tų apy lin kių rin ki mų ko mii jo pi ni gų da ly bų klau i mą pren dė kole gia liai, kar tu ta rė i, ar vi iem po ly giai pa kir ty ti duo tą u mą, ar kiek vie nam pagal įdė tą dar bą. Ten konf lik tų ne ki lo. To kiu pa vyz džiu A. i ma ny na lin kė jo pa ek ti ir Vil ka viš kio šiau rė rin ki mų apy lin kė komi i jo pir mi nin kei. kai ty to jui tur būt įdo mu u ži no ti, kokia pi ni gų u ma bu vo kir ta šio ko mi i jo na rių pre mi jom, kad įi plie kė tok vie ša gin ča? A. i ma ny na, iš gir dę klau i mą, tik nu i juo kė: Ka ten per pre mi jo?! Komi i jo je yra 12 na rių, ir jiem vi iem bu vo kir ta 186,31 eu ro. At kai čiu mo ke čiu, ka žin ar po 10 eu rų kiek vie nam be lik tų? Ko ge ro, tei u bu vo pir mi nin ka, a kyda ma, jog šio je i tua ci jo je grei čiau iai ne pi ni gai bu vo var biau ia, o prin ci pa. Pa i kal bė jo me, iš iaiš ki no me, a vo kal tę iš da lie pri pa ži no ir pa ti ko mi i jo pir mi nin kė, pa gei da vi mu iš a kė ko mi ijo na riai, tad ti kiuo i, kad vi ka nu rim ir to liau dar ba vyk klan džiai. Juk į ko mii ja u i ren ka me ne drau gau ti, o dirb ti, ir rie te nom čia tik rai nė ra vie to, i tua ci ją api bend ri no A. i ma ny na. an ta ko inf. Mie lo ji Ma ma, Nuai dė jo me tai, bė go mar go die no, Rū pe čiai įpau dė Jum vei de žy me. i dab ru pa ba lo plau ka jau ne vie na, Gal net pri i dė jom ret kar čiai ir me. Kai bu šil to die no, lie tū ru de ni niai, Te ne dau žo vėt ro Jum dau giau šir die Te gul nuo lat džiaug ma Jum gy ven krū ti nėj Ir žvaigž dė į lai mę vi ą ke lią švie. 60-tie me tų ju bi lie jau pro ga Da nu tę BO TY RIE NĘ, gy ve nan čią Do ta mų kai me, vei ki na duk ra Kri ti na, žen ta Kę tu ti, anū kė Ag nė ir Lai ma. Užk. 1389

4 4 avo temą galite paiūlyti pakambinę tel. (8 342) Konferencijoje akcentavo pa tir ti e varbą Vil ka viš kio a lo mė jo Nė rie pa grin di nė je mo kyk lo je or gani zuo ta tra di ci nė re gio ni nė kon fe ren ci ja Nuo ži nių kompe ten ci jų ug dy mo link. Me ne tu ri me ga lių a vo vai kam parink ti ir u ruoš ti atei tie, bet ga li me a vo vai ku tin ka mai pa ruoš ti atei čiai, a kė Frank li na De la na Ruz vel ta. Tur būt ši iš min ti yra kiek vie nų tė vų ir kiek vie no mo ky to jo ie kia my bė. Tu rė da mi tų pa čių tik lų or ga ni za vo me ir a vo kon fe ren ci ją. Ren gi nio or ga ni za to rių gru pė, va dovau ja ma di rek to riau pa va duo to jo ugdy mui Eg lė Do man tie nė, ap mą čiu i ir iš ky ru i ak tua liau iu šiuo lai ki nė mokyk lo prio ri te tu, pa kvie tė re gio no mokyk la pa i da ly ti pa tir ti mi įgy ven di nant ino va ty vų ir pa tir ti mi grį tą ug dy mą bei ug dy mą i. Po mo der nio me ni nė mo ki nių imp rovi za ci jo (aut. Rū ta Mi ku le vi čie nė), ku rioje at i pin dė jo ne ti kė to mo ki nių įžval go apie mo kyk lą, mo ky mą i bei mo ky to ju, vei ki ni mo žo dį tar da ma mo kyk lo di rekto rė Dai na Juš kau kie nė ak cen ta vo, kad da bar ti nė mo kyk la iš gy ve na po ky čių laiką. Jo tei gi mu, var bu, jog tie po ky čiai bū tų tin ka mi. Vie nu iš var biau ių šiuo laiki nio ug dy mo prio ri te tų mo kyk lo va do vė įvar di jo pa tir ti nį mo ky mą i, ku ri nea bejo ti nai yra veik min ga mo ki nio ūg čiai. Vil ka viš kio ra jo no a vi val dy bė adminitracijo Švie ti mo, kul tū ro ir por to Vieną iš pranešimų kartu u Vilkaviškio alomėjo Nėrie pagrindinė mokyklo ocialine pedagoge Virginija Aleknavičiene kaitė Viltė Ūaitė, Gabrielė Neveraukaitė bei Tita Mockevičiu. ky riau ve dė ja Alma Fi na gė je vie nė pa idžiau gė, kad prieš ke le tą me tų mo kyk lo je or ga ni zuo ta idė jų mu gė išau go į tra di ci ne ta pu ią re gio ni nę kon fe ren ci ją ir pa tebė jo, jog pa i tin kan ti e te tiš ka mo kyk lo ap lin ka įro do, kad čia mo ki niai ug do mi ki taip. Šiai me tai kon fe ren ci jo je da ly va vo gau u pra ne šė jų bū ry: 23 pe da go gai ir 17 mo ki nių. Be ak ty viai da ly va vu ių mū ų mo kyk lo mo ky to jų ir jų ug dy ti nių, u laukė me ve čių iš Gi žų Ka zi mie ro Bar šau ko, Bart nin kų Jo no Ba a na vi čiau bei Ke turva la kių mo kyk lų-dau gia funk cių cent rų, Ma ri jam po lė Ry giš kių Jo no, Laz di jų Motie jau Gu tai čio ir Ša kių ra jo no Griš kabū džio gim na zi jų, taip pat iš Kaz lų Rū do av. Ba go to io pa grin di nė mo kyk lo. Pra ne šė jai da li jo i pa tir ti mi, kaip a vo pa mo ko e ar kla ė va do vo veik lo je or gani zuo ja pa tir ti nį ug dy mą. Pe da go gai akcen ta vo jo nau dą ug dy ti nių mo ty va ci jai, a vę pa ži ni mo, kū ry biš ku mo, bend ra darbia vi mo, ly de ry tė kom pe ten ci jų ug dymui. Mo ki niai pri ta tė a vo veik la, at liktu ty ri mu, ban dy mu ir ek pe ri men tu, pa a ko jo, kaip jiem pa vyk ta teo ri ne žinia pri tai ky ti pra ktiš kai, re mian ti a vo ir ki tų pa tir ti mi ra ti at a ky mu į pro blemi niu klau i mu. Kon fe ren ci jo da ly viai klau ė i, kaip tarp da ly ki nė in teg ra ci ja ir mo ky ma i netra di ci nė e erd vė e pa deda pa tir ti niam ug dy mui, u ži no jo, ka yra biop la ti ka, kaip ga mi na ma au lė laik ro di, kaip kelio nė pa de da įtvir tin ti i to ri jo ži nia, kokią įta ką mo ki nių pi chi nei vei ka tai da ro ap lin ka, iš gir do daug ki tų ver tin gų ži nių. Pe da go gai vyk da mi į įvai riu mo ky mu daž niau iai tu ri konk re tų tik lą pa i em ti idė jų, gau ti įran kių a vo to le nei veik lai tobu lin ti. Įvy ku i kon fe ren ci ja lei džia ti kė ti, kad pa i da li ji ma ge rą ja pa tir ti mi vyk dant pa tir ti nį ug dy mą bei ug dy mą i pra plė tė mo ky to jų da ly ki ne ir pa žin ti ne kom peten ci ja. Nea be jo ja me, jog ne vie ną iš gir tą idė ją jie tik rai pa nau do a vo dar be. Ri ta LO ZO RAI TIE NĖ Vil ka viš kio a lo mė jo Nė rie pa grin di nė mo kyk lo lie tu vių kal bo mo ky to ja Lai min ga vil ka viš kie ti jo ūki nin ka vi mo tra di ci ja puo e lė vai kai Jau rei kė tų pri i pirk ti meš ke rių, ei ti žve jo ti ir per lei ti ūkį vai kam. Ta čiau ke ti nu dar bent me tu ki tu ne pa i duoti ir to liau dirb ti, ako vie na tam biau ių Vil ka viš kio ra jo no ūkinin kų Vin ca Ma čiu li. Per dau giau nei 25-eriu ūkinin ka vi mo me tu vy ra a vo ūkį pa di di no 20 kar tų. Šiuo metu V. Ma čiu lio šei mo au ga li ninky tė ūki u da ro apie ha, iš ku rių da li pri klau o kartu ūki nin kau jan čiam ū nui ir Kau ne gy ve nan čiai duk rai. Man ge ra ir ra mu, kad yra ka pe rim ūkį, to dėl yra pa kata ir to liau dirb ti. Bū na liūd na, kai žmo nė di di na plo tu, o vė liau ne tu ri kam juo pa lik ti. Jau da bar ū nau pa gal ba ūkyje ne pa mai no ma. Ti kiuo i, jog ir duk ra u grįš. Kaip tik ne eniai ji ga vo pa ra mą paukš ti dė ta ty bom, kur pla nuo ja ma augin ti 42 tūkt. broi le rių. Ru de nį tu rė tų pra i dė ti šio pa ta to taty ba, pa a ko ja ūki nin ka. Ne ku bėk ir bū i pir ma Po tu di jų ve te ri na ru dir bę vil ka viškie ti u ie ti a vo atei tį u že mė dar bai nu pren dė 1993-iai iai, kai at iė mė mamai pri klau iu į plo tą apie 50 ha. Kaip juo kauja pa t ūkininka, ta da ir V. Ma čiu liui ra mu: ūki nin ka vi mo tra di ci ja pra tę vaikai. Nuotr. iš ameninio albumo pra i dė jo Mi ku čio var gai. Pir mai iai me tai ėjome ja vu ir run ke liu. Pa ta ruo iu au gin ti bu vo itin pel nin ga ir po pir mo jo der liau ga lė jau nu i pirk ti du trak to riu, ėk min gą ūkinin ka vi mo pra džią pri i me na Vin ca. Vė liau lė tai, va do vau dama i ži no mu šū kiu Ne ku bėk ir bū i pir ma, ka met po šiek tiek in ve tuo da ma, ji ūkį išaugi no iki to kio, kok yra da bar. Pa ma žu au go ir nuo a vo žemė val do, įi gy ja mi nuo mo jami plo tai kaip a ko ūki nin ka, įpra tu prie a vo ran ko mi išpuo e lė to že mė, pa ži nu kiekvie ną jo lo pi nė lį, ne be i no ri jo at i a ky ti. Kai my nam ki lo klau i mų dėl gra žių kvie čių Da bar V. Ma čiu lio au ga li ninky tė ūkį u da ro ja vai, rap ai, apie 100 ha run ke lių, pu po. Didžiau ia da li kir ta kvie čiam, ku riuo ūki nin ka pri žiū ri pa itelk da ma ino va ty viau ia au galų ap au go prie mo ne. Per nai ji pir mą kar tą pa ban dė nau jo kar to kar bok a mi dų gru pė fun gi ci dą Ela tu Era, kir tą apau go ti ja vu nuo li gų ir bran dinti der lių iki pat pjū tie. Iki to lai ko nau do jau ki tokiu fun gi ci du, o čia bu vo naujie na u nau ja veik lią ja me džiaga, tad no rė jo i iš ban dy ti. Du treč da liu kvie čių lau kų, apie 400 ha, purš kiau u Ela tu Era, o li ku ią da lį ki tai fun gi ci dai. Vi zua liai ma tė i, kad Ela tu Era purkš ti lau kai at ro do geriau nei ki ti. Kai ku rie kai my nai a kė, jog gra žū kvie čiai, ir klau ė, ką čia to kio naudo jo me, pa a ko ja ūki nin ka Vin ca. Ela tu Era kir ta ant ra jam ja vų purš ki mui, ku ri daž niau iai at lie ka ma ge gu žė ant ro je pu ė je bir že lio pir mo je pu ė je. Jei gu vė lia vi ni la pa il gai ža liuoja, tai ži nai, kad ta vo grū dai bu di de ni, už i pil dy ge riau, a ko ūki nin ka. Ji pri i pa žį ta, jog šio fun gi ci do po veiki taip pa ti ko, kad Ela tu Era jau nu ipir ko ir šie met ža da nu purkš ti vi u kviečių lau ku, ku rie kol ka at ro do gra žiai. Ūki nin ka tei gia nuo lat nau do jan ti ir ki tu yn gen to pro duk tu: au gi mo re gulia to riu Mod du, bei cą Vib ran ce Duo, taip pat per nai ru de nį pir mą kar tą pa ė jo žie mi nių kvie čių vei lę Zep pe lin. Šie met ūki nin ka ti ki i ge re nio derliau nei per nai, kai il gai tę ė i au ra. Praė ju iai me tai žie mi nių kvie čių derliu bu vo apie 7 t iš ha, o va a ri nių tik apie 3 t iš ha, nor ank čiau šių vi du ti niškai pri kul da vo 6 7 t iš ha. Tie a, bu vo labai ge ra cuk ri nių run ke lių der liu (iki 100 t iš ha). Po dar bų įvai rū po mė giai Tarp ūkio dar bų Vin ca u ran da lai ko ir po mė giam. Vie na iš jų de ko ra ty vi nių paukš čių ko lek ci ja: įvai rio fa za nų rū šy, man da ri ni nė ir dei man ti nė an ty, ki ti egzo tiš ki paukš čiai. Ma no pe cia ly bė ve te ri na ri jo gydy to ja, tad na tū ra liai no rė jo i tu rė ti gy vū nų. Šu niu kų neuž te ko, rei kė jo ir egzo ti škų au gin ti nių. Ne re tai lan kau i pa rodo e ki to e ša ly e, do miuo i paukš čiai, tad po tru pu tį au ga jų ko lek ci ja, a ko ūki nin ka. Jo šei ma drau ge u ki tų ūki nin kų šei mo mi taip pat mėg ta ke liau ti. Per me tu ap lan ko 3 4 kir tin ga pa au lio ša li. Ar ti miau ia ke lio nė lau kia į ankt Pe ter bur gą. Iš vy ko e V. Ma čiu li jau čia i ra mu ūkį pa ti ki mai pri žiū rė ū nu u šei ma. Užk. 1352

5 antaką galite kaityti ir internete 5 Na mo į Lie tu vą grįž tu ka met, a ko de šimt me tį už At lan to gy ve nan ti kraš tie ti Dan gy ra APA NA VI ČIE NĖ u kraš tie čiu Ma riu mi VI LE- MAI ČIU kal ba mė apie gy veni mą emig ra ci jo je, pi lie ty bė iš au go ji mo var bą ir ry šiu u gim ti ne. Ma riau, pa pa a ko ki te apie a ve, apie tai, kaip at i dū rė te JAV. Ką li gi tolei vei kė te ir ką vei kia te da bar? Eu gi mę, au gę ir iki kau lų mege nų ky bar tie ti. Iki šiol daž nai pri i taty da ma pa a kau, kad bu vo lai kai, kai Lie tu vo je bu vo 3 ge le žin ke lio to ty: Vilniau, Kau no ir Ky bar tų. Žmo na yra iš Aly tau, au gi na me du ū nu de šimt metį Ta dą ir ke tur me tį Vy tį. tu di ja vo me Kau ne, po tu di jų 10 me tų gy ve no me ir dir bo me Vil niu je, o pa ta rą jį de šimt metį Jung ti nė e Ame ri ko Val ti jo e. a ve lai kau pro fe i niu emig rantu, ne pren di mą per i kel ti gy ven ti ki tur lė mė bū tent no ra plė ti a vo pro fe i nė je ri ty je, o fi nan ai bu vo tik veik ny, pa ka ti nę ap i prę ti. Tiek Lie tu vo je, tiek JAV dir bu in for ma ci nių tech no lo gi jų ri ty je. Tad per i kė lu nela bai ka pa i kei tė, iš ky ru veik lo ma te liu. Kaip juo kau ju, in for ma cinė e tech no lo gi jo e ir kal bo tip riai mo kė ti ne rei kia. Juk kom piu te rių paau ly je ga li mi tik try žo džiai: vei kia, ne vei kia ir vi ka griū va. Čia ne teii nin ko ar ra šy to jo dar ba, kur rei kia la bai tur tin go ir tai yk lin go kal bo. Ar vie to vė je, ku rio je gy ve na te, yra lie tu vių bend ruo me nė, ar da lyvau ja te jo veik lo je? Gy ve na me Nau jo jo Džer io (New Jer ey) val ti jo je. Pa ti vie ta yra la bai pa to gi, ne už po ro va lan dų ke lio nė au tomo bi liu yra bent 4 lie tu vių bend ruo me nė, ku rio e bu ria i tau tie čiai. Tad ga li my bių pabū ti lie tu viš ko je ap lin ko je tik rai ne trūk ta, tiek da ly vau jant ren gi niuo e, tiek u draugai, šei mo mi pa ė dint ra mio je ap lin ko je. Taip pat daž nai da ly vau ju įvai rio e veik lo e Lie tu vo je. Pa ta ruo iu po rą me tų la biau iai kon cent ra vau i į švie ti mo ri tį. Pa dė ki me aug ti Ge gu žė 17 d., 18 val., Vil ka viš kio kul tūro cent re vyk Ro ta ry klu bo or ga nizuo ja ma pa ra mo ren gi ny Pa dė ki me aug ti. Kon cer tą Nuo kla i ko iki džia zo ve kraš tie tė Ag nė unk lo dai tė. u rink to lė šo bu kir to Ky bar tų or ket ro ir Vil ka viš kio mu zi ko mo kyk lo jau nie iem at li kė jam pa ka tin ti bei Vil ka viš kio por to mo kyk lo bu riuo to jam įi gy ti por ti nį lai vą. Dėl kvie ti mų (kai na Eur) kreip kitė į Vil ka viš kio Ro ta ry klu bo na riu (tel.: , ). Or ga ni za to rių inf. imbolini 100 metų jubiliejų švenčiančio Kybartų veikato futbolo klubo kamuoly paiekė ne tik JAV gyvenantį Marių Vilemaitį, bet ir daugelį po paaulį išibarčiuių kraštiečių. Nuotr. iš šeimo albumo Užmezgę ryšį u emigrantai turėtume naudo verlo, moklo, kultūro, meno ritye ar net diplomatinėje veikloje. Vie na iš la biau iai pa čiam pa tin kan čių veiklų yra ro bo ti ko ir pro gra ma vi mo pa mo ko li tua ni ti nė je mo kyk lo je JAV. Ja te le kon feren ci jo bū du ve da gim na zi tai iš Lie tu vo. Ko kia Jū ų nuo mo nė dėl dvi gu bo pi lie ty bė? Ko dėl išei viam iš Lie tu vo var bu iš au go ti a vo pi lie ty bę? Aš pri ta riu pi lie ty bė iš au go ji mui. Ir ne tik dėl to, kad pa t eu emig ran ta. Tu riu be ga lę ar gu men tų ir fak tų. Ži no ma, la bai daug jų (tiek už, tiek prieš) ga li ma ra ti ma i nė in for ma ci jo prie mo nė e. Ta čiau no riu iš kir ti vie ną ar gu men tą, kuriam, ma no ma ny mu, yra kir ta per ma žai dė me io. Tai emig ran tų įta ka Lie tu vo gyve ni mui nuo pat XIX am žiau. Gy ve nant JAV ten ka do mė ti emig ra cijo i to ri ja, bend rau ti tiek u ank te nių emig ra ci jo ban gų at to vai, jų vai kai ar anū kai, tiek u lie tu vių emig ra ci jo i to rijo ži no vai. Ne nu to ju te bė ti, ko dėl me iki šiol tiek ma žai ži no me apie emig ran tų įta ką Lie tu vai nuo pat XIX am žiau. Ži no ma, daž niau iai pri i me na mi a meny yra Pre zi den ta Val da Adam ku, buvę kraš to ap au go mi nit ra Jo na Kronkai ti, am ba a do riu ir bu vę kan di da ta į pre zi den tu ta ty Lo zo rai ti ar par ti za na Adol fa Ra ma nau ka-va na ga, ku ri, be je, yra gi mę JAV, emig ran tų šei mo je. Net gi krep ši nio pro ver ži XX am žiau pra džioje, pa i ro do, vy ko dė ka emig ran tų, u grįžu ių žai ti už Lie tu vą. Daž nai šia te ma di ku tuo ju įvai rio e ap lin ko e tiek Lie tu vo je, tiek už ie ny je. Na tū ra lu, kad yra kir tin gų nuo mo nių, ta čiau ma ne liū di na vie na da ly ka ži nių ir in for ma ci jo trū ku ma ne tik apie emig ra ci jo i to ri ją, bet ne tgi ir apie ar tė jan tį re fe ren du mą. Pa vyz džiui, yra ne ma žai žmo nių, kurie ma no, jog šiuo re fe ren du mu ie kiama u teik ti pi lie ty bę už ie nie čiam. Ne. Šiuo re fe ren du mu pren džia ma klaui ma, ar lei ti pi lie ty bę iš lai ky ti tiem Lie tu vo Re pub li ko pi lie čiam, ku rie iš tė vy nė iš vy ko po Nep rik lau o my be at kū ri mo (1990 m.) ir įgi jo ki to ša lie pi lie ty bę. Iš vy ku ie iem iki Nep rik lauo my bė at kū ri mo ir taip yra u teik ta tei ė iš lai ky ti Lie tu vo pi lie ty bę. Ko kią pi lie ty bę tu ri te Jū, Jū ų šei mo na riai? Mū ų šei ma vi dar tu ri Lie tu vo Re pub li ko pi lie ty bę. Jau ne ny i ūnu, ku ri yra gi mę Jung ti nė e Ame riko Val ti jo e, au to ma tiš kai tu ri ir JAV, ir Lie tu vo pi lie ty bę. Ar vi i išei viai, u ku riai bendrau ja te, pa i a ko už dvi gu bo pi lie tybė įtei i ni mą? Ab o liu ti dau gu ma. Kaip pa grin di nę prie ža tį dau ge li įvar di ja ga li my bę iš au goti Lie tu vo pi lie ty bę mū ų vai kam. Mum, pir mo kar to emig ran tam, jo ne te ki ma ne u ma žin no ro pri i dė ti prie a vo ša lie gy ve ni mo, ne me ea me gi mę Lie tu vo je ir ta pri i ri ši ma iš lik. Ta čiau emig ran tų vai kai, ku rie au ga už ie ny je, ne tu rė da mi Lie tu vo Re pub li ko pi lie čio pa o, kur ka leng viau pa mirš a vo tė vų kraš tą. Ar dvi gu bo pi lie ty bė įtei i ni ma pa ka tin tų po vi ą pa au lį iš i bar čiuiu lie tu viu kaž ka da u grįž ti į tė vy nę? Ne ma nau, kad pi lie ty bė iš au go ji ma u kel ma i nę emig ran tų u grį ži mo ban gą. Mok liš kai yra pa kai čiuo ta, kad tai ga li padi din ti emig ran tų u grį ži mą 3 4 pro c. Bet ar gi me iš tie ų ver ti na me žmo gau nau dą tik jo fi zi niu bu vi mu Lie tu vo te ri to ri jo je? Nukelta į 7 p. Ge gu žė 15 d., 12 val., Vilkaviškio tre čio jo am žiau uni ver i te ta kvie čia klau y to ju ir vi uo me nę į u i ti ki mą u ą jū džio ini cia ty vi nė gru pė na riu, Vil niau uni ver i te to pro fe o riu mi, kan di da tu į Eu ro po Par la men tą Vy tau tu Radž vi lu. u i ti ki ma vyk Tu riz mo ir ver lo infor ma ci jo cent re, J. Ba a na vi čiau a. 7, Vil ka viš ky je. Po li ti nė rek la ma bu ap mo kė ta iš Vy tau to Radž vi lo rinki mų ą kai to. Užk. 1391

6 6 / Kybartai: čia praideda Lietuva avo temą galite paiūlyti pakambinę tel. (8 342) Ek po nuo ja mi daik tai pri me na mie to i to ri ją Kritina ŽALNIERUKYNAITĖ Ky bar tų bend ruo me nė pa čių jo narių u i re mon tuo to e pa tal po e ne e niai ati da rė mu zie jų. au lė tą ba lan džio 25-oio popie tę, a vo 75-ojo gim ta die nio išva ka rė e, Ky bar tų mie to bib liote ko je vie šė jo bu vę ky bar tie ti ra šy to ja ir poe ta, ge ra bib liote ko bi čiu li Al gi man ta Ka minka bei kai to va, republikinio me ni nio kai ty mo kon kur o lau rea ta Juo za Brai do ka. Vie na muziejau a lė kir ta vie ti nio tau to dai li nin ko Ka je to no Ei mon to medžio dirbiniam. Vi taliau ŠIDIŠKIO nuo tr. Pri ta tė jau tri de šimt tre čią ją kny gą Bend ruo me nė na mų ant ra ja me ir tre čia ja me aukš tuo e mu zie jui kirto net ke tu rio pa tal po. Jų plo ta vir ši ja pu šim tį kvad ra ti nių met rų. Pir mo ji a lė, ean ti bu vu io po li ci jo nuo va do pa ta to man ar do je, kir ta e no lių bui tie daik tam ek po nuo ti. Čia bend ruo me nė u dė jo a vo na rių u rink tu ra kan du: ly gin tu vu, laikro džiu, la ga mi nu, lo va tie e, gel da, ver pi mo ra te lį, au di mo tak le, mezgi mo ma šin ką. Tarp bui tie daik tų pui kuo ja i net a me ni ni le gen di nio Lie tu vo ko mu ni tų par ti jo va dovo An ta no nieč kau dar bo te le fo no apa ra ta, ga li ma pa ma ty ti e no vi nį arit mo met rą me cha ni nį kai čiuo tuvą, bu hal te rių ir par da vė jų nau do tu me di niu kait liu ku, ea ma ra šymo ma ši nė lių, fo toa pa ra tų ir kt. Čia įreng ta ir ten da u nuo trau ko mi, ku rio e įam žin ta ky bar tie čio, Vilkaviškio ra jo no gar bė pi lie čio Ka zimie ro No rei ko lab da rin ga veik la, taip pat ek po nuo ja mo Vir ba lio ply ti nė įkū rė jo ir a vi nin ko, Lie tu vo Nep rik lau o my bė Akto ig na ta ro Jo no Vai lo kai čio fo tog ra fi jo. ten duo e ga li ma ra ti ir e nų jų Ky bar tų mie to nuo trau kų. Len ty no e ri kiuo ja i eno vi nė kny go. Ant ro je pa tal po je pa grin di nę ek po natų da lį u da ro ky bar tie čio tau to dai li ninko, bu vu io bend ruo me nė na rio Ka je tono Ei mon to me džio dir bi niai, o ša li mai pa ka bin ta me džio rai ži ny u poe to Je roni mo Šal čiū no pramingomi ei lė mi. Šį met Ky bar tų bend ruo me nei u kak 15 me tų, tad vie na iš ten dų kir ta jo veik lai. Kaip a ko bend ruo me nė pir minin ka Vi ta Kat ke vi čiu, at ro do, kad a vo mie to ir bend ruo me nė i to ri ją ži no me ge rai, bet vi tiek mal u pa i dai ry ti po mu zie jų ir pa žiū rė ti, ką pa a ko ja ek po natai. Da li nuo trau kų iliut ruo ja vi ai ne toli mą praei tį, ku rią dar pa ty ge rai pri i mena me ir ea me jo liu dy to jai. Vie ną iš mu zie jui kir tų erd vių uži ma Val ty bi nė ie no ap au go tar ny bo prie LR VRM Pa gė gių rink ti nė Ky bar tų už kardo kū ri mo i ir da bar tie do ku men tai. Čia ga li ma ap žiū rė ti ant pe čių kro vi nį ne šan tį kont ra ban di tą, pa ie nie čių uni for ma ir daug ki tų daik tų. At ki ra pa tal pa kir ta Kybartiečiu uirinkti į biblioteką ukvietė rašytoja Algimanta Kaminka (ėdi dešinėje) bei kaitova, meninio kaitymo konkuro laureata Juoza Braidoka. Autorė nuotr. Au to riu at va žiuo ja į gim tuo iu Ky bar tu jau ne pir mą kar tą. Šį y kį ve čia at vy ko u kil nia ir gra žia mi i ja: ji pri ta tė mie telio žmo nėm nau jau ią, 33-ią ją, a vo kū rybo kny gą poe mą Kie ma. Kaip ra šo ma jo ano ta ci jo je, tai Al gi man to Ka min ko, poe to ir pro zi nin ko, G. Pet ke vi čai tė-bi tė li te ra tū ri nė pre mi jo lau rea to, poe ma, kir ta gim to jo kie mo kai my nų at mi ni mui. Kie ma žmo nių gy ve ni mo ir bui tie mikro pa au li: ja me bū na ma, bend rau ja ma, da li ja ma i džiaug mai ir kau mai. Ji yra ilp ny bių, ait rų, at jau to ir žmo giš ko o li da ru mo liu di nin ka. Ra šy to ja u i ti ki mo pra džio je pa pa ako jo apie įpū džiu, ku riuo pa ty rė pa ivaikš čio ję po mie te lį, ap žiū rė ję gim tą ia vie ta, ap ka bi nę ir pri i glau dę prie gražuo lio ber žo. Jį be veik prieš še šia de šimt me tų A. Ka min ka bu vo pa o di nę ma mo dar že. Kraš tie ti ap i džiau gė, kad a vo mi ran ko mi pa o din ta me di au ga ir ža liuoja, da bar jį vo ga li ma ap glėb ti. Pa i da li ję pri i mi ni mai, au to riu papa a ko jo, kaip gi mė ir ką reiš kia jam poema Kie ma. Bu vo kai to mo iš trau ko iš šio kū ri nio. Tiek pa t A. Ka min ka, tiek J. Brai doka kai tė iš trau ka ir iš be ne gar iau io au to riau kū ri nio i to ri nė pub li ci ti nė poe mo Kė dai nių kro ni ko. Ji bu vo ra šoma tada, kai Kė dai niai mie ta, ku ria me A. Ka min ka tuo me tu gy ve no ir dir bo ra jo no laik raš čio Ta ry bi ni ke lia re dakto riau pa va duo to ju, mi nė jo 600 me tų ukak tį. O 2015 m. Kė dai nių kro ni ko, ja ge ro kai pa pil džiu ir pra plė tu, bu vo iš leito pa kar to ti nai. u i rin ku ie ji tu rė jo ga li my bę iš gir ti kai to vo bei pa tie kū rė jo kai to mų iš traukų ir iš i to ri nė do ku men ti nė poe mo Že mė žiū rė ji ma apie 1935 m. u val kijo ūki nin kų trei ką. Vi iem la bai pa ti ko poe to mei lė ly rika, jo rim ta vy riš ka po žiū ri į rea lų gyve ni mą ir žmo nių tar pu a vio an ty kiu. Kaip a kė pa t au to riu, ji yra pa ra šę dvi ei lė raš čių kny ga mei lė te ma ti ka: Už neški man žo džiu į dan gų ir Mei lė ta žodi. Ruo šia ma pau dai ir tre čio ji poe zi jo apie meilę kny ga. u i ti ki mą u kraš tie čiai ra šy to ja baigė link mai po a kiai apie... kiau ly tę. Juo au to riu yra u dė ję į hu mo ri ti nių afo riz mų kny ge lę Kiau ly tė. Li te ra tū ri nį va ka rą bai gė me vei kin dami gar bin gą ve čią u gra žiu 75-erių me tų ju bi lie ju mi ir dė ko da mi, kad neuž mirš ta mū ų ir vi u grįž ta į gim tuo iu Ky bar tu u mie lo mi do va no mi nau jau iomi avo kny go mi. ve čia ir šį yk pa ža dė jo būti nai dar bent kar tą ap lan ky ti Ky bar tu ir pa do va no ti gim to jo kraš to žmo nėm a vo nau jau io kū ry bo per lu. Auš ra KO KAN KIE NĖ Ky bar tų mie to bib lio te ko ve dė ja Lie tu vo po li ci jo veteranų ao cia cijo Vil ka viš kio po ky riui. Ja me ekpo nuo ja ma me džia ga, u i ju i u šio po ky rio veik la. Per šio mu zie jau ati da ry mą bendruo me nė pir mi nin ka V. Kat ke vi čiu iū lė u jung ti abu mie to mu zie ju, t. y. bend ruo me nė bei Pa au lio kybar tie čių drau gi jo, ir įteig ti vie ną Ky bar tų kraš to mu zie jų. Tam rei kė tų tin ka mų pa tal pų, o ek po na tų jau yra pa kan ka mai. Mu zie jau ati da ry mo iš kil mė e da ly va vo ne tik bend ruo me nė nariai, bet at vy ko ir gar bin gų ve čių. Ren gi ny je ap i lan kė bu vę Ky bar tų už kar do va da Vin ca Pleč kai ti ir da bar ti ni už kar do va do pa va duo toja Gin ta ra Kli ma vi čiu, ky bar tie tė Ire na Če nu le vi čie nė-ka ti liū tė pirmo jo Lie tu vo val ty bė ie no apau go tar ny bo va do žmo na, Pet ra Rau ge li ne prik lau o mo Lie tu vo pa ie nie čio ū nu. Mu zie jau ati dary me da ly va vo ei mo na ry Kę tu ti mir no va, Ky bar tų e niū na Ro ma Šu no ka ir kt. Kon cer ta vo Ky bar tų au lė pro gim na zi jo vai kų et nog ra fi ni an amb li bei Marijampolė trečiojo amžiau univeriteto mo te rų anamb li Gi ja. Vi i u i rin ku ie ji vai ši no i ka nia riu ba, ku rią do va no jo Vil ka viš kio po li ci jo ve te ra nai. Kaip a kė V. Kat ke vi čiu, mu zie jau ek po na tai kaup ti ne vie nu me tu, tad vi u juo iš var dy ti bū tų un ku. Lan ky tojam ek po zi ci ja ga li ma ap žiū rė ti iš ankto u i ta ru u bend ruo me ne. Ne to li mo je atei ty je čia nu ma to ma ve ti edu ka ci niu ren gi niu. Tur ny rą ky rė Mo ti no die nai Ge gu žė 4 d. įvy ko pir mą kar tą or ga nizuo ta mer gi nų fut bo lo tur ny ra, kirta Mo ti no die nai pa mi nė ti. Ky bar tų mie to por to klu bo veika ta mer gi nų ko man da, ku ri da ly vauja ne for ma lau vai kų švie ti mo pro gramo je, re zul ta tu 2:5 nu i lei do prie niš kių mer gi nų ko man dai Prie nai, ta čiau 5:0 nu ga lė jo Bart nin kų ko man dą Ža lia-balta ir tur ny re iš ko vo jo ant rą vie tą. Var žy bų nu ga lė to ja ta po Prie nų ko man da. Po šio tur ny ro įvy ko draugiš ko fut bo lo rung ty nė, ku rio e u iti ko Ky bar tų vei ka to ma my čių ir Kin der mo čiu čių ko man do. Po rung ty nių vi o mo te ry bu vo pa vei kin to ar tė jan čio Mo ti no dieno pro ga ir ap do va no to pa dė ko ženk le liai bei gė lė mi. por to klu bo vei ka ta inf. Do va no ki te gė lę Ge gu žė 18 d., 9 val., Ky bar tuoe pra idė tradicinė ak ci ja 100 žie dų ma no mie tui. Ją or ga ni zuo jan ti kul tū ro cent ra kiek vie ną ky bar tie tį kvie čia do va no ti pe lar go ni ją ir to kiu bū du prii dė ti prie gė lių o di ni mo ak ci jo Kybar tų mie to par ke. o di nu ką ga li ma iš ank to pri ta tyti į Ky bar tų kul tū ro cent rą. Jų lau kiama iki ge gu žė 17 d., nuo 10 iki 17 val. Vi i no rin tie ji do va no ta gė le mie to par ke ak ci jo die ną ga lė pa odin ti ir pa ty. Te gul mie te žy di Ta vo do va no ta gė lė! pri i dė ti prie gra žio ini cia tyvo ky bar tie čiu ra gi na kul tū ro darbuo to jai. an ta ko inf.

7 antaką galite kaityti ir internete 7 Atšven tu ju bi lie jų laukia nau ji darbai Eg lė KVIE U LAI TIE NĖ Prieš ket vir tį am žiau u ikū rę po pcho ra Abė cė lė ša ly je li ko tarp ne dau ge lio vai kų ko lek ty vų, ga lin čių švę ti to kį ju bi lie jų. Ta čiau jo va do vė ran kų nu lei ti ne keti na ir ti ki i a vo ug dy ti niu ma ty ti ant kon kur ų nu ga lėto jų pa ky lo. Idė ją pa lai mi no Il ga me tė Abė cė lė va do vė Da nė Paukš tai tie nė pui kiai pri i me na, kaip prieš 25-eriu me tu jai ki lo idė ja Vilka viš ky je u kur ti po pcho rą. Ta da to kio ti po ko lek ty vai bu vo la bai po pu lia rū, pa a ko jo va do vė. Pop cho ru tu rė jo vi i ap lin ki niai ra jo nai, tad man taip pat ki lo idė ja ukur ti to kį vai kų ko lek ty vą. Na mo į Lie tu vą grįž tu ka met, a ko de šimt me tį už At lan to gy ve nan ti kraš tie ti Atkelta iš 5 p. D. Paukš tai tie nė pri i me na tą kart u idė ja nuė ju i pa tuo me ti nį ra jo no a vi valdy bė Švie ti mo ky riau ve dė ją Va len ti ną Pie čiu kai tį. Ji la bai en tu zia tin gai priė mė ži nią. Tie a, Vai kų ir jau ni mo cent ro va dovai tuo met prieš ta ra vę, mat ne bu vo lai vų eta tų. Ta čiau Švie ti mo ky riau ve dė ja buvo at kak lu ir tar i kir viu nu kir to: Eta tą raim. Kurk cho rą. a lė lūž da vo Tuo lai ku, kai vai kai tie iog ver žė i dai nuo ti po pcho re, o jų tė ve liai da rė viką, kad tik ma žie ji ga lė tų kon cer tuo ti, D. Paukš tai tie nė pri i me na u no tal gi ja. Mat tuo met po pcho rai bu vo ant ban go. Kone ka a vait ga lį tek da vo vyk ti į gat ro le, reng ti kon cer tu. Į Vil ka viš kį at va žiuo da vo vai kų po pcho rai iš ki tų mie tų ir u rink davo pil na ma žų jų žiū ro vų a le. Abė cė lė Pra dė kim nuo pa čių že miš kiau ių, lengviau iai pa kai čiuo ja mų da ly kų pi ni ginių per ve di mų iš už ie nio į Lie tu vą. Jie yra mil ži niš ki. Ta čiau tai tik ma ža da li to, ką mum rei kė tų įver tin ti. Ver tė tų pa gal vo ti, ko kią nau dą tu rė tu me u emig ran tai užmez gę ver lo pa žin ti, u da rę an do riu, gau da mi pa gal bą mok lo, kul tū ro ir me no ri ty e ar net dip lo ma ti nė je veik lo je. Įi vaiz duo ki te, vie na emig ran tų šei ma užau gi na du vai ku, ku rie u i tuo kia, tai jau 6 pi lie čiai žmo nė, ku rie ga li po ten cialiai pa dė ti Lie tu vai mi nė to e ri ty e. O kur dar vai kų vai kai? O kur ga li my bė, kad jie va a ro mi u grįš į va a ro to vyk la ar atvirkš čiai pa i kvie drau gų iš Lie tu vo vaa ro ti, pra kti kai ar ta žuo tėm JAV? Opo nen tai tei gia, jog pren di ma dėl dvi gu bo pi lie ty bė pa rem ta daugiau emo ci jo mi, o ne ar gu men tai, ir iū lo kaip ry šio u val ty be įpra mi nimo for mą priim ti lie tu vio pa ą, nor ir ne tu rin tį jo kio tei i nė ga lio, bet utei kian tį tei ę u pap ra tin ta tvar ka ui grą žin ti ar ba įgy ti Lie tu vo pi lie ty bę. Ką Jū ma no te apie tai? Ma no nuo mo ne, u tei ku kaž ko kį tarpi nį ta tu ą, žmo nėm bū tų iš ko mu ni kuota, kad jie jau yra ne be to kie pa ty, kaip Lie tu vo je gy ve nan ty. Emo ciš kai žmo gu pa i ju tų at kir ta. Pa teik iu la bai u pap ra tin tą pa vyz dį. Krep ši nio ko man do pa grin di nė u dė tie žai dė jam bū tent tą die ną pra čiau e ka i Abėcėlė vadovę Danę Paukštaitienę (centre) buvę popchoro dainininkai apipylė gėlėmi ir dovanomi. Deimantė JOČYTĖ nuotr. pa i ro dy muo e a lė lūž da vo ir gim ta ja me Vil ka viš ky je, ir ki tuo e mie tuo e. Iš gar ė ję dai ni nin kai tu rė jo ai be ger bė jų, ku rie nešda vo do va na, ra šy da vo laiš ku, tad ma žieji o li tai ga lė jo jau ti žvaigž dė mi. D. Paukš tai tie nė var di ja pir mą ia chorą gar i nu ia dai ni nin ke Mo ni ką End riukai ty tę, Ir mą Bra dū nai tę, Ra min tą Ma čy tę. Vė liau prie ko lek ty vo pri i jun gė Lu ka Liepi nai ti, tu rė ję ce ni nį Ro ke rio Lu ko peudo ni mą, pa čio va do vė anū kė Pau li na Paukš tai ty tė, Ig na ku ča, ki ti. Va do vė mena gė lių jū ra ir di džiu liu ma žų jų dai ni ninkų ho no ra ru. Ka met po pcho ra iš lei da vo nau ją ka e tę, kom pak ti nį di ką, at nau jin davo kon cer ti nę pro gra mą, ce no rū bu. Už vi a tai mo kė jo ma žų jų ar ti tų tė ve liai. Ryšy u Lietuva Vilemaičių šeimai labai varbu. Ma da praė jo Ta čiau lai kai kei tė i, vai ku įtrau kė šiuolai ki nė tech no lo gi jo, tad jau nų jų mu zi kantų kon cer tų a lė iš tuš tė jo. Kar tu u ma žė jo ir no rin čių jų dai nuo ti po pcho ruo e. Iš dešim čių prieš ket vir tį am žiau u i kū ru ių ko lek ty vų iš li ko vo ke li. Da bar Abėcėlėje dai nuo ja apie dvi de šim ty įvai rau am žiau ir kir tin gų muzi ki nių u ge bė ji mų vai kų, tad u reng ti koncer ti nę pro gra mą gan u dė tin ga. Ta čiau ko lek ty ve yra pui kių o li čių, ku ria va dovė ruo šia kon kur am ir ti ki i, jog po me tų ki tų jo kin lau ru. u i rin ko drau gai Vi dėl to 25-erių me tų ju bi lie jau pro ga u reng ta me kon cer te Abė cė lė dai ni ninkų bu vo pil na Vil ka viš kio kul tū ro cent ro ce na. Mat pa kvie ti va do vė į ren gi nį padai nuo ti u grį žo bu vę vo ka li tai M. End riukai ty tė, I. Bra dū nai tė, R. Ma čy tė, P. Paukštai ty tė, I. ku ča, E. Ro žai ty tė, L. Lie pi nai ti ir šio mer gi na Ok a na, u ku ria, be je, ji ir Nuotr. iš šeimo albumo u i pa ži no ce no je. Tik Ok a na tuo met dai na vo ne Abė cė lė je, o da bar jau iširu ia me, bet ank čiau po pu lia ria me ma ri jam po lie čių cho re Ma lū nė li. Ju bi lie ji nia me kon cer te dai na vo dar vie na vieš nia iš ank te nio Ma lūnė lio da bar Vo kie ti jo je gy ve nan ti Lau ra, tal ki no To ro, Pū ko tu di jų šo kė jai, dai na vo da bar ti nio ko lek ty vo o li tė e u tė Ema, Evi ta ir Eg lė Ra čiukai ty tė, Gu tė Ado ma vi čiū tė, Gab rie lė Ben džiū nai tė, Ur tė a vic kai tė, VJC tudi jo Gy vo gar o per lai vo ka li tė Gabi ja Kriš čiu kai ty tė bei ki ti. ug rįž ta kon cer tuo ti D. Paukš tai tie nė a kė, kad u reng ti ju bi lie ji nį kon cer tą ją pa ka ti no anūkė Pau li na. Nor po ėkmingo pairodymo LNK pro jek te Lie tu vo bal a mer gi na pa i ra šė kont rak tą u kū ry bo na mai Eli taz ir dai nuo ti ki tuo e rengi niuo e ne tu ri tei ė, vi dėl to šį kar tą bu vo pa da ry ta išim ti: pro diu e ri Pauli nai lei do kon cer tuo ti a vo vai ky tė ko lekty vo ju bi lie ju je. Va do vei la bai ma gu ce no je ma ty ti bu vu iu Abė cė lė dai ni nin ku. Nor nė vie na iš jų pro fe io na liai mu zi kan tai neta po, bu vę ko lek ty vo o li tai vi a da u tin ka at vyk ti į ju bi lie ji niu kon cer tu ir te bi na a vo va do vę dar gra že niai vo ka lai, branda bei ži nio mi. Jie to kie pui kū žmo nė, pro tin gi jaunuo liai, kad da bar jau aš iš jų ga lė čiau daug ko pa i mo ky ti, kal bė jo D. Paukš tai tie nė. Tie vai kai, ku riem kaž ka da rei kė jo ir ba tu už riš ti, ir no į nu va ly ti, da bar uau gę žmonė. Mo ky to jui di džiu li džiaug ma, kai mo ki ny jį pra nok ta ta len tu ir ži nio mi. Abė cė lė a vo ju bi lie ji niam ren gi niui iš lei do po pu lia riau ių dai nų kom pak ti nį di ką, ku ri kir ta per ket vir tį am žiau ui for ma vu iam ne ma žam ko lek ty vo ger bėjų ra tui. VERTYBĖ ko vo ti, tre ne ri no ri į aikš te lę iš lei ti at argi nį žai dė ją. Kaip, Jū ų nuo mo ne, ji užai tų, jei gu iš lei džiant bū tų pa a ky to dvi kir tin go fra zė? Pir mo ji: Mum šian dien rei kia ta vo pa gal bo, u žaik, kaip mo ki. Ant ro ji: Eik u žai ti, vi tiek jau mū ų pagrin di niam ne i e ka blo giau ne bu. Jau dau giau kaip de šimt me tį gy vuoja Pa au lio ky bar tie čių drau gi ja. Ar palai ko te ry šiu u ja? Ži no ma, kad pa lai kau. Juk pa t da lyva vau Pa au lio ky bar tie čių drau gi jo tei gime, bu vau pir mo io val dy bo na ry. Eu bend ruo me nių ša li nin ka ir iki šiol ti kiu jų nau da, ypač ma že niuo e mie te liuo e, ne ak ty vi bend ruo me nė ga li da ry ti la bai di de lę įta ką vi uo me ni niam gy ve ni mui. Ky bar tuo e gy vuo ja bent dvi di de nė bend ruo me nė ir daž nai ma nę klau ia ma, kaip e ka i kon ku ruo ti. Ma no at a ky ma pa pra ta: jo nė kiek ne kon ku ruo ja, jo tieiog vie na ki tą pa pil do. Nie ka da ne te ko pate bė ti jo kių veik lo trin tie ele men tų tarp šių bend ruo me nių, o kal ban ti u jų na riai vie ni apie ki tu at i lie pia tik tei gia mai. Pir muo iu ke le riu me tu ga na ak tyviai da ly va vau drau gi jo veik lo je, ta čiau pa ta ruo ju me tu pri i de du tik epi zo diš kai ir ge ro kai ma žiau, nei no rė tų i. Pag rin dinė to prie ža ti, kad ne ma žai lai vo lai ko ki riu lie tu viš kai veik lai JAV. Ar daž nai grįž ta te į Lie tu vą? Na mo grįž ta me bent kar tą per me tu. Juk čia gy ve na ne tik mū ų u žmo na tė vai, bet ne nut rū kę ir ar ti ma bend ra vi ma u drau gai, yra gan di de li ra ta ar ti mų pa žįta mų. Jau ke lin ti me tai mū ų vy re ny i ūnu, ku riam tuoj bu 11 me tų, iš vyk ta į Lie tu vą ke lio mi a vai tė mi ank čiau ir da ly vau ja to vyk lo e ar ba gy ve na kai me pa e ne lį. Ma lo niai nu te bi na tai, jog ten vaika ne tik link mai lei džia lai ką u avo bend raam žiai, bet grį žę į na mu kiekvie ną a vait ga lį u i kam bi na u drau gai iš Lie tu vo ir kar tu žai džia žai di mu. Gal mum bū tų un ku ver tin ti, kiek pa ge rė ja ū nau lie tu vių kal bo ži nio, ne me ir taip šei mo je nuo la to bend rau ja me lie tuviš kai, ta čiau iš duo da vie na mo men ta: po ato to gų Lie tu vo je vai ko kal bo je at iran da drau gų var to ja ma žar go na ir to re gio no ak cen ta ar ne tgi nau ji fra zeo logiz mai. Projektą Iš piliečio pozicijo remia paudo, radijo ir televizijo rėmimo fonda