,,PERDEGIMO SINDROMO PAPLITIMAS IR PREVENCIJA TARP SLAUGYTOJŲ DIRBANČIŲ INTENSYVIOS TERAPIJOS IR ANESTEZIOLOGIJOS SKYRIUOSE

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download ",,PERDEGIMO SINDROMO PAPLITIMAS IR PREVENCIJA TARP SLAUGYTOJŲ DIRBANČIŲ INTENSYVIOS TERAPIJOS IR ANESTEZIOLOGIJOS SKYRIUOSE"

Transkriptas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA AGATA ŠAFRANOVIČ,,PERDEGIMO SINDROMO PAPLITIMAS IR PREVENCIJA TARP SLAUGYTOJŲ DIRBANČIŲ INTENSYVIOS TERAPIJOS IR ANESTEZIOLOGIJOS SKYRIUOSE Magistro studijų programos Išplėstinės slaugos praktikos (valst. kodas 621B70004) baigiamasis darbas Darbo vadovė: Dr. Viktorija Grigaliūnienė KAUNAS, 2018

2 TURINYS SANTRAUKA... 3 ABSTRACT... 4 SANTRUMPOS... 5 ŽODINĖLIS... 6 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA Profesinio perdegimo sindromo samprata Profesinio perdegimo koncepcija Profesinio perdegimo sindromas darbe Profesinio perdegimo sindromas tarp slaugytojų Intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų patiriamas stresas PROFESIONIO,,PERDEGIMO SINDROMO PREVENCIJA TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA Tiriamųjų kontingentas Tyrimo instrumentas STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ REZULTATAI REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS REKOMENDACIJOS PUBLIKACIJA...56 LITERATŪRA PRIEDAI

3 SANTRAUKA Agata Šafranovič.,,Perdegimo sindromo paplitimas ir prevencija tarp slaugytojų dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė Dr. Viktorija Grigaliūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, psl. Profesinio,,perdegimo sindromas laikomas dažniausiai pasireiškiančiu reiškiniu tarp medicinos darbuotojų, kuris apibūdina idealistiškai nusiteikusių ir atsidavusių, pareigingų žmonių būseną, kai dėl per didelio profesinio krūvio arba asmeninių savybių, arba ir dėl vieno, ir dėl kito, žmogus galiausiai pasijunta visiškai išsekęs. Dažnas slaugytojų susidūrimas su neigiamomis emocijomis, sunkumais, kuriuos reikia įveikti norint suteikti pacientui kuo geresnę pagalbą, lemia neigiamą slaugytojų darbo dinamiką. Dėl šių priežasčių, keičiasi slaugytojų motyvacija, nusiviliama profesija, išsivysto profesinis,,perdegimo sindromas. Tikslas: nustatyti,,perdegimo sindromo paplitimą ir prevenciją tarp slaugytojų, dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti,,perdegimo sindromo paplitimą tarp slaugytojų dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. 2. Ištirti, kokios priežastys dažniausiai iššaukia,,perdegimo sindromą tarp slaugytojų dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. 3. Ištirti, kokius neigiamus simptomus dažniausiai patiria slaugytojai dirbantys intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. 4. Išanalizuoti, kokius prevencijos būdus dažniausiai naudoja slaugytojai dirbantys intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. Metodika: Tyrimas vykdytas LSMUL Kauno klinikų centriniam reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, širdies chirurgijos intensyvios terapijos skyriuje ir anesteziologijos skyriuje nuo iki Slaugytojai buvo apklausiami anoniminio anketavimo metodu. Išdalinta 125 anoniminiai klausimynai, juos užpildė ir grąžino 101 respondentas (atsako dažnumas 80,8 proc.). Klausimyną sudarė 2 dalys. Išvados 1. PPS paplitimas yra labiau paplitęs tarp intensyvioje terapijoje dirbančių slaugytojų, nei tarp operacinėje dirbančių slaugytojų. 2. Priežastys, kurios dažniausiai iššaukia PPS bendravimas su slaugos administracija ir kolegomis, kolegų palaikymo stoka. 3. Daugiau nei pusė reanimacijos slaugytojų po darbo jaučia viso kūno nuovargį ir juos vargina galvos skausmai, tuo tarpu, skausmus kojose ir padažnėjusį pulsą jaučia mažiau nei pusė operacinės slaugytojų, o rečiausiai jaučiamas padidėjęs kraujospūdis, stebimi kojų patinimai, vargina pykinimas ir skundžiamasi sumažėjusiu apetitu. 4. Labiausiai efektyvius prevencijos būdus slaugytojai išskyrė kaip: meditacija, sportas, miegas, supervizijos žaidimai, buvimas su draugais ir meninė veikla. 3

4 ABSTRACT Agata Šafranovič Prevalence and prevention of burnout syndrome among nurses working in intensive care and anesthetics departments. Master s thesis. The Lead of the work Dr. Viktorija Grigaliūnienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, p. The occupational burnout syndrome is considered to be the most common manifestation of the phenomenon among the medical staff, which describes the state of idealistic and committed, well-deserved people, when due to excessive workload or personal qualities, either one and the other, the person eventually feels completely exhausted. Frequent nurses collision with negative emotions, difficulties to be adressed in order to provide the patient with the best possible help, leads to a negative dynamics in the work of nurses. For these reasons, is changing the motivation of nurses, and evolves a professional burnout syndrome. The relevance of work: To determine the prevalence and prevention of burnout syndrome among nurses working in intensive care and anesthetics departments. Tasks of the work: 1. To evaluate the prevalence of burnout syndrome among nurses working in intensive care and anesthetics departments. 2. To investigate what causes most of the burnout syndrome among nurses working in intensive care and anesthetics departments. 3. To investigate what negative symptoms are most often experienced by nurses working in intensive care and anesthetics departments. 4. To analyze the prevention methods most often used by nurses working in the intensive care and anesthesiology departments. Methods: The research was carried out at LSMUL at the Central Department of Reanimation and Intensive Care of Kaunas Clinics, Department of Heart Surgery, Department of Anesthesiology, from to The nurses were interviewed using an anonymous questionnaire. 125 anonymous questionnaires were distributed, filled out and returned by 101 respondents (response rate 80.8%). The questionnaire consisted of 2 parts. Conclusions: 1. The prevalence of PPS is more prevalent among intensive care nurses than among nurses operating in the workforce. 2. Causes that are usually caused by PPS communication with the nursing administration and colleagues, lack of peer support. 3. More than half of the nurses feel full body tiredness after work and suffer from headaches, while fewer than half of the operating nurses experience fever and fever, and the most commonly experienced high blood pressure, leg swelling, nausea, and appetite for decreased appetite. The most effective ways of preventing nurses are as follows: meditation, sport, sleep, surveillance games, stay with friends and artistic activities. 4

5 SANTRUMPOS Kt. kiti Lent. lentelė n tiriamųjų skaičius; p statistinis reikšmingumas; Pav. paveikslas; Proc. procentai PPS profesinio,,perdegimo sindromas Pvz. pavyzdžiui SN standartinis nuokrypis; SPSS anglų k. Statistical Package for Social Science (statistinės programinės įrangos paketas). Vid. vidurkis Žr. žiūrėti 5

6 ŽODINĖLIS Profesinis,,perdegimo sindromas yra ilgalaikio fizinio, protinio ir emocinio distreso padarinys. Tai sudėtinga žmogaus reakcija į ilgalaikį profesinėje veikloje patiriamą distresą bei pastangas kuo geriau atlikti savo darbą. Slaugytojas asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, kurio darbo pobūdis priklauso nuo įgytos specializacijos. 6

7 ĮVADAS Darbo temos aktualumas. Darbinės veiklos aplinka, kriterijai, reikalavimai bei darbo sąlygos yra vieni iš veiksnių, darančių įtaką darbuotojo savijautai darbe. Tai kaip jaučiasi konkrečios profesijos darbuotojas atlikdamas jam priklausančias pareigas nulemia psichologinę, emocinę, fizinę gerovę darbe. (Вежновець ТА, Парій ВД, 2017). Visgi, spartėjant darbo ritmui, ilgėjant darbo valandoms, kylant rizikai darbinėje aplinkoje ar esant probleminiams santykiams tarp kolegų, atsiranda patiriamo streso problema. Darbuotojo patiriamas stresas ne tik įtakoja individualią savijautą, bet ir kartu veikia darbo kokybę bei sukelia tolimesnius padarinius, progresuojančius į profesinio perdegimo sindromą (PPS), kuri iš esmės ir yra ilgalaikio fizinio, protinio ir emocinio distreso padarinys. (Mikalauskas A. Ir kt., 2016). Profesinio perdegimo sindromas yra tokio nuolatinio streso bei siekio, kaip galima geriau atlikti pareigas, rezultatas. Profesinio perdegimo sindromo problema kyla dėl jo padarinių, ypatingai paveikiančių tiek patį darbuotoją, tiek jo darbinės veiklos kokybę. Todėl tai reiškia, kad organizacija nesuinteresuota apsaugoti darbuotojų nuo profesinio perdegimo sindromą įtakojančių priežasčių, rizikuoja prarasdama teikiamų paslaugų kokybę dėl darbuotojo emocinio, psichologinio bei fizinio išsekimo. (Wang Y, Chang Y, 2012) Slaugytojo profesija yra neatsiejama nuo darbo su sveikatos problemų turinčiais asmenimis. Sveikata, gyvybė, kova dėl jos yra jautrūs klausimai, todėl slaugytojas nuolat susidurdamas su šiais faktoriais, ypatingai kai dirbama intensyvios terapijos ar anesteziologijos skyriuose, patiria stresines situacijas. Slaugytojų tarpe profesinio perdegimo rizika kyla ne tik dėl specifinio darbo su sergančiais pacientais, bet ir per didelio darbo krūvio, viršvalandžių, ribotos autonomijos ir t.t. (Caãadas-De la Fuente GA, et al., 2015) Suprantant, slaugytojo profesijos veiklos sąsajas su kitų asmenų sveikata, profesinio perdegimo sindromas tampa rizikingas. Tokiu atveju slaugytojas negebėtų tinkamai pasirūpinti pacientais dėl kylančio atmestino požiūrio, pervargimo, išsekimo, nukentėtų darbo kokybė. Darbo temos ištirtumas: Profesinio perdegimo koncepcijos sampratą analizuoja V. Kavaliauskienė ir R. Balčiūnaitė (2014), V.Vaicekauskienė (2014) ir kt. L. Štaupienė (2016) apibrėžia profesinio perdegimo priežastis, A. Mikalauskas ir kiti (2016), E. Župerkienė ir I. Babičaitė (2014), B. Burba ir kt. (2014) analizuoja darbe kylančio streso ir profesinio perdegimo sąsajas. D. Pukinskienė (2012), V. Ožeraitienė ir kt. (2014) vertina slaugytojų pasitenkinimą darbine veikla, V. Gerikienė ir D. Bartkutė (2014) analizuoja nepasitenkinimą sukeliančius veiksnius tarp slaugytojų. L. Rovas ir kt. (2012); P. Vasilavičius ir kt. (2010) pabrėžia streso faktoriaus pavojingumą slaugytojų darbe. V. Kuodytė ir B. Pajarskienė (2014) analizuoja psichosocialinius veiksnius, kurie turi įtakos slaugytojo darbe patiriamam stresui. Tuo tarpu, L. 7

8 Inčiūraitė ir V. J. Žilinskas (2010) pateikia stresą mažinančias ir darbą skatinančias priemones tarp reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus slaugytojų. N. Khamisa ir K. Peltzer (2013) taip pat vertina intensyvios terapijos skyrių slaugytojų pasitenkinimo darbu ir profesinio perdegimo sindromo ryšį. K. Padilha (2017) vertina intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų būklę. M. Moss (2016) ir K. Guntupalli (2014) pateikia profesinio perdegimo sindromo sukeltus požymius tarp intensyvios terapijos skyriaus darbuotojų. Darbo objektas: Intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyrių slaugytojų profesinio perdegimo sindromo raiška. Darbo tikslas: nustatyti,,perdegimo sindromo paplitimą ir prevenciją tarp slaugytojų, dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti,,perdegimo sindromo paplitimą tarp slaugytojų dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. 2. Ištirti, kokios priežastys dažniausiai iššaukia,,perdegimo sindromą tarp slaugytojų dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. 3. Ištirti, kokius neigiamus simptomus dažniausiai patiria slaugytojai dirbantys intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. 4. Išanalizuoti, kokius prevencijos būdus dažniausiai naudoja slaugytojai dirbantys intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. 8

9 1.LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Profesinio perdegimo sindromo samprata 1. Profesinio perdegimo koncepcija Perdegimo sindromo koncepcija, bendrąja prasme, išreiškia emocinį, fizinį, bei protinį išsekimą, kuris atsiranda dėl per didelio darbo krūvio, streso ar kitų darbe patiriamų stresinių faktorių. V. Kavaliauskienė ir R. Balčiūnaitė (2014) nurodo, kad profesinis perdegimas yra emocinis išsekimas, kuris pasireiškia kartu su depersonalizacija bei mažesniais asmeniniais pasiekimais. Pirmiausia galima aptarti depersonalizacijos raišką, kuri praktiškai pasireiškia kaip neigiamas bei ciniškas požiūris. (C. Maslach, S. E. Jackson, and M. P. Leiter, 1997). Toks požiūris gali susiformuoti tiek bendradarbių, tiek visos darbinės veiklos atžvilgiu. (S. Devi, 2011). Problema yra tame, kad dėl tokio požiūrio nukenčia darbinės veiklos kokybė, nes darbuotojas nustoja rodyti bendradarbiavimo iniciatyvą, jo netenkina kolegų pasiekimai, požiūris ir t.t. Dar didesnė problema, kai toks kritiškas ir neigiamomis nuostatomis grįstas požiūris atsiranda kliento atžvilgiu. Tokiu atveju, tiek pats komunikavimas su klientais, tiek jų aptarnavimas, paslaugos teikimas ar problemos sprendimas tampa atmestinas ir neefektyvus. Emocinis išsekimas sukelia persidirbimo jausmą bei negebėjimą vykdyti užduotis, atsiranda nuovargis. Visų šių požymių rezultatas yra mažėjantys pasiekimai darbinėje veikloje bei atsirandantis kompetencijos stokos požymis. (C. P. West, L. N. Dyrbye, et al., 2016). Autoriai Valizadeh, L, Zamanzadeh, V, ir kt. (2016) parodo profesinį perdegimo kompleksiškumą, jo galimą poveikį darbuotojams. Svarbu paminėti, kad profesinio perdegimo pagrindu laikomas emocinis išsekimas, kurio pagrindu atsiranda kiti du negatyvūs požiūriai tiek į kitus, tiek į save. V. Vaicekauskienė (2014) taip pat nurodo, kad profesinio perdegimo sindromo esmė yra asmenybės išsekimas, pasireiškiantis nuovargiu, bejėgiškumu bei neigiamu požiūriu. Autorė nurodo, kad šį sindromą sukeliančias priežastis reikalinga skirti į dvi grupes. Pirmuoju atveju, išskirti individualūs veiksniai, tokie kaip asmenybės nerimo lygis, savivertė, motyvacija, o antruoju atveju, nurodoma organizacinių veiksnių įtaka. N. Makasheva ir kiti (2016) analizuoja profesinio perdegimo apraiškas psichofiziologiniu ir elgesio aspektu. Nurodoma, kad psichofiziologiniu požiūriu, atsiranda nuotaikų kaita, jaučiamas tiek fizinis, tiek psichinis nusilpimas, išauga jautrumas. Laikui bėgant elgesys tokiu atveju kinta, didėja darbuotojo irzlumas bei ciniškumas. Be to, sumažėjusi motyvacija sukelia atsitraukimą nuo darbinės veiklos, neatliekamos svarbios užduotys. Tokia situacija parodo profesinio perdegimo 9

10 sindromo sudėtingumą ir problematiką organizacijos atžvilgiu, nes darbuotojas dėl jį slegiančios įtampos tampa neproduktyvus. Visgi, galima aptarti ir platesnę profesinio perdegimo sindromo raiškų plotmę. Pavyzdžiui, medicinos psichologė L. Štaupienė (2016) pradinės fazės perspėjamiesiems simptomams priskiria išsekimą, nuolatinį nuovargį, energijos stoką bei galimai atsiradusią nemigą. Šių veiksnių poveikis darbuotojui tiesiogiai mažina jo atsidavimą klientams, atsiranda nesupratingumas, nenoras klausytis. Be to, atitinkamai kinta ir požiūris į darbą - atsiranda nuobodulys, nenoras eiti į darbą, atsiranda išnaudojimo jausmas, konfliktai su kolegomis. Emociniu atžvilgiu, profesinio perdegimo sindromas sukelia savęs gailėjimąsi, apmaudą, nuotaikų kaitą, pesimizmą, emocinį silpnumą, nerimą. Taip pat atsiranda agresyvios asmenybės požymiai, nekantrumas, irzlumas, pyktis bei tolerancijos stoka. Psichologė taip pat išskiria jau anksčiau minėtas dvi profesinio perdegimo sindromo priežastis: 2. Rizikos faktoriai susiję su asmenybe vienišumas, idealizmas, per didelis atsidavimas darbui 3. Rizikos faktoriai susiję su organizacija stresas, neįvertinimas, norimų rezultatų nepasiekimas Dar 1974 m., H. J. Freudenbergeris pradėjęs tyrinėti profesinio perdegimo sindromo sampratą, nustatė, kad tai yra psichinės ir fizinės savijautos prastėjimas pasireiškiantiems tiems žmonėms, kurių darbas susijęs su tarpasmeniniais kontaktais bei stresu ( Kavaliauskienė V, Balčiūnaitė R, 2014). Taigi, kaip buvo išsiaiškinta, stresas darbe, yra viena priežasčių įtakojančių profesinio perdegimo sindromo atsiradimą. Tai reiškia, kad keliama būtinybė valdyti streso faktorius organizacijose. Šiuo tikslu Lietuvoje, vertinant streso darbe riziką ir užtikrinant, kad darbuotojai nepatirtų žalos dėl psichosocialinių veiksnių, taikomas reglamentavimas, kurį vykdo psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (2005). A. Mikalauskas ir kt. (2016) nurodo, kad darbe patiriamas stresas perauga į ilgalaikį išsekimą, nuovargį, nusivylimą, bejėgiškumą, todėl darbuotojas nebegali kokybiškai atlikti savo pareigų. Teigiama, kad darbuotojus veikia ne vien tik stresas, bet ir per ilgos darbo valandos, per dideli reikalavimai, darbo užmokesčio neatitikimas. (Knani M, et al., 2018). Streso požymiams priskiriamas per didelis įsitraukimas į darbinę veiklą, skubėjimas, baimė nespėti, suklysti. Stresinė savijauta dažnai yra susijusi ir su padidėjusiomis emocijomis, irzlumu, bei nerimu. Nerimas kamuoja tiek dvejojant dėl priimamų sprendimų, tiek dėl nekontroliuojamų aplinkos veiksnių. Tokia stresinė savijauta turi tiesioginį poveikį fizinei bei emocinei savijautai. Tai reiškia, kad streso kamuojamas asmuo jaučia fizinį nuovargį, išgyvenimą neigiamas emocijas, jaučiasi psichologiškai silpnas ir pažeidžiamas.(spławska K, 2013) 10

11 Profesinio perdegimo sindromas darbe Visgi, nereikėtų painioti darbe patiriamo streso su profesinio perdegimo sindromu. Konkrečiai profesinis perdegimas sukelia atsitraukimo nuo veiklos, nutolimo poveikį. Emocijos tampa atbukusios ir vyrauja abejingumas tiek darbinės veiklos, tiek kolegų ar klientų atžvilgiu. Be to, tokia būsena sukelia bejėgiškumo jausmą ir taip pat daro didelę įtaką emocinei savijautai darbe. (R R L, Amarante G A J, 2017). Nors stresas ir profesinis perdegimas nėra tapatūs reiškiniai, tačiau stresas yra viena iš priežasčių įtakojančių profesinio perdegimo atsiradimo priežastis, todėl šių sąvokų visiškai atsieti nereikėtų. Taigi, darbe patiriamas stresas neturi būti laikytinas tapačiu profesiniam perdegimo sindromui, tačiau tiek stresas, tiek perdegimas, sukelia nepageidaują poveikį darbuotojui. Bet kuriuo atveju, ilgalaikis stresas darbe būtent ir tampa viena iš priežasčių, galinčių nulemti profesinio perdegimo sindromo susiformavimą. (Merino-Plaza MJ B, et al., 2018). Burba ir kt. (2014) pateikia darbe kylančio streso apibrėžimą: Stresas darbe emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma. E. Župerkienė ir I. Babičaitė (2014) nurodo, kad perdegimo sindromas darbe gali atsirasti dėl darbo turinio, darbo sąlygų, įdarbinimo sąlygų ar darbinių santykių. Darbo turinys, kaip streso atsiradimą įtakojanti priemonė siejama su netinkamu darbo krūviu. Caãadas-De la Fuente GA, et al. (2015) autoriai savo tyrime teigia, kad ypatingai perdegimo sindromą keliančios situacijos yra per didelis darbo krūvis, viršvalandžiai, kai darbuotojas fiziškai nebespėja atlikti jam paskirtų užduočių. Be to, lygiai taip pat darbuotojus neigiamai veikti gali ir monotoniškas darbas, kuris ilgalaikės perspektyvos atveju taip pat gali sukelti nepasitenkinimą darbine veikla, kas vėliau gali tapti stresą keliančia priežastimi. Darbuotojus taip pat veikia pavojingas darbas, prieštaringi arba neaiškūs reikalavimai, netinkamos darbo sąlygos, apsauginių priemonių trūkumas, nuodingos ir kenksmingos sąlygos, triukšmas. Tokiu atveju, kai darbuotojas gauna per mažą atlygį arba jo neužtenka jo poreikiams patenkinti, atsiranda dar viena stresinės situacijos priežastis. (Golonka K, Mojsa-Kaja J, 2017). Įstaigos negebėjimas motyvuoti darbuotojų, patenkinti jų poreikių, taip pat gali sukelti tarp įstaigos žmogiškųjų išteklių kylantį stresą. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu darbuotojas yra suinteresuotas mokytis, tobulėti, kelti kvalifikaciją, o įstaiga tokių galimybių neužtikrina, tai ilgaainiui dėl savirealizacijos, tobulėjimo apribojimų, darbuotojas gali patirti stresą. Kitoms priežastims priskiriama nevykęs vadovavimas, menka socialinė parama, menkos galimybės dalyvauti priimant sprendimus, familiarumas ar diskriminacija. (Guntupalli K, 2014) Akivaizdu, kad stresą sukeliančių faktorių darbe gali būti daug, priklausomai nuo kiekvieno 11

12 darbuotojo gebėjimo priimti situaciją ir į ją reaguoti. Šiuo atveju, kyla gebėjimo valdyti stresines situacijas poreikis, kaip galimybė mažinti streso įtaką profesinio perdegimo sindromui. Darbuotojų gerovė yra neatsiejama nuo sveikatos faktoriaus. Profesinė sauga bei sveikata ir profesinės saugos paslaugos sudaro gerovės darbe pagrindą, kuris yra laikomas tolimesniu gerovės plėtojimo atspirties tašku. (Molero Jurado MDM, et al., 2018). Būtent stresas, kurio atsiradimas gali būti siejamas su darbu, turėtų būti vienas iš veiksnių, kurio valdymą turėtų propaguoti vis daugiau įmonių bei organizacijų, siekiančių prisidėti prie darbuotojų psichologinės gerovės. Pasitenkinimas darbu yra laikytinas subjektyviosios gerovės komponentu, kuris tiesiogiai sąveikauja su pozityviu psichologiniu kapitalu. Didėjant pozityviam psichologiniam kapitalui, didėja asmens subjektyvi gerovė bei pasitenkinimas gyvenimu ir darbu, tai taip pat įtakoja ir pacientų geresnę priežiūrą. (Вежновець ТА, Парій ВД, 2017). Visgi, kaip jau buvo minėta prieš tai, darbuotojų gerovė yra įvairiapusis reiškinys, įtakojamas ne tik darbo aplinkos, procesų ar organizavimo, bet ir kitų jo savijautą nulemiančių veiksnių. Darbe siekiant kuo aukštesnės subjektyviosios darbuotojų gerovės, turėtų būti gerinamas klimatas, darbo sąlygos, užtikrinama tenkinanti aplinka, darbo užmokestis, saugios darbo sąlygos. (Zou G, Shen X, et al., 2016). Gerovė darbe yra sukuriama kiekvieno individo požiūriu, priklausomai nuo jam prioritetinių sričių, tačiau kaip vienas įtakingiausių veiksnių, mažinančių darbuotojų gerovę, pripažįstamas stresas darbe ir profesinio perdegimo sindromo pavojus Profesinio perdegimo sindromas tarp slaugytojų. Slaugytojo profesijos konceptas neatsiejamas nuo sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau bendrąja prasme, slaugytojais būdinga įvardinti sveikatos priežiūros specialistus, įgyvendinančius jiems būdingas funkcijas. Ž. Jankauskienė ir kt. (2010) tokioms funkcijoms priskiria keturias funkcines veiklos grupes slaugymas, mokymas, tyrinėjimas bei konsultavimas. Tuo tarpu, R. Butėnas ir V. Žydžiūnaitė (2013) išskyrė ne tik slaugytojų profesijos funkcijas, bet ir vertybes bei kompetencijas. Taigi esminėmis slaugytojo funkcijomis laikoma pacientų slaugymas, jų bei sveikatos priežiūros specialistų mokymas, bendradarbiavimas bei slaugos praktikos plėtojimas. Autorių teigimu, slaugytojų profesijos atstovų veikla praktikoje turi būti įgyvendinama remiantis tokiomis vertybėmis kaip: savarankiškumas, parama, atsakomybė, rūpestingumas, gailestingumas, jautrumas, korektiškumas, profesionalumas, išprusimas, aukštos aspiracijos, bendravimas, profesinis pareigingumas, sąžiningumas ir kita. (Makasheva N ir kt., 2016). Saugytojo veiklos įgyvendinimas reikalauja specialių žinių, įgūdžių ir nepriklausomo 12

13 sprendimo priėmimo. Ši profesija laikytina senesnė negu medicina, tačiau pastaroji pasižymėjo spartesniu vystymusi, todėl ilgainiui slauga tapo pagalbine, tačiau ne savarankiška sritimi. (Jankauskienė Ž, ir kt., 2010) D. Pukinskienė (2012) nurodo, kad slaugytojo profesija praktikoje laikytina viena iš labiausiai pasitenkinimą teikiančių profesijų. Tokia samprata atsiranda dėl slaugytojo profesijos pobūdžio, kurį autorė apibūdina kaip,,nuolatinį gero darymą kitiems. Autorė išskiria slaugytojams būdingus veiklos ypatumus: Rūpinimasis pacientų poreikiais; Rūpinimasis pacientų sveikata ir būkle; Pagalba asmenims, jų šeimoms siekti kuo geresnės gyvenimo kokybės bei esant sveikatos sutrikimams ar kančios metu paramos teikimas. Autorė taip pat analizuoja slaugos sampratą filosofiniu pagrindu. Teigiama, kad slauga yra moralūs veiksmai, o slaugytojas moralinis tarpininkas. Be to, slaugytojo profesija yra tapatinama su savirealizacija, išskiriant vertybes, kurios yra orientuojamos į kitą asmenį. Tyrėja Jankauskienė ir kt. (2010) teigia, kad slaugytojo profesija taip pat paremta grupe vertybių, kurios įprasmina slaugytojo profesijos atstovo darbą. Tarp tokių vertybių galima paminėti globą, empatiją, holizmą, patikimumą, pagarbą, etišką elgesį ir kt. Aukštas pasitenkinimas darbu gali tapti prevencine priemone darbuotojų veiklos kontekste arba priešingai žemas pasitenkinimas darbu, gali sąlygoti nepasitenkinimo darbu kilmę ir atitinkamai tapti viena iš priežasčių sukeliančių profesinio perdegimo sindromą. Slaugytojo profesijos atstovų pasitenkinimą darbu labiausiai įtakoja darbinės veiklos rezultatyvumas atlygis bei bendradarbiavimo efektyvumas. Tuo tarpu, V. Ožeraitienė ir kt. (2014) nurodo, kad reikšmingi aspektai, kurie turi įtakos renkantis slaugytojo darbą, yra saugumo, savigarbos, saviraiškos poreikiai, geras darbo atlyginimas, suteiktas savarankiškumas, profesinės veiklos lūkesčiai, pasitenkinimas laisvalaikiu. Autorių atlikto tyrimo duomenimis, pasitenkinimas darbu tarp slaugytojų profesijos atstovų yra priklausomas nuo jų išsilavinimo bei darbo stažo. Tokių veiksnių nustatymas gali būti laikytinas prevencine priemone siekiant išvengti profesinio perdegimo sindromo atsiradimo. Taigi, atlikto tyrimo duomenimis, mažesnį darbo stažą turintiems slaugytojams svarbiausia karjeros galimybės, kolektyvas bei apdovanojimai, o didesnio stažo darbuotojų prioritetu nustatyta atlyginimas bei lengvatos. Ferreira M, de Abreu LC, de Carvalho TD ir kt. (2014) autoriai taip pat teigia, kad slaugytojai, turintys daugiau darbo stažo, labiau išgyvena profesinio perdegimo sindromą. Yra išskiriamas išsilavinimo aspektas, paminėtina, kad žemesnio išsilavinimo slaugytojams tampa svarbu gauti apdovanojimus. Visų šių veiksnių propagavimas bei sąlygų sudarymas jiems sąveikauti gali būti laikytini potencialiomis priemonėmis veikiančiomis 13

14 kaip prevencinės priemonės nuo profesinio perdegimo sindromo. V. Gerikienė ir D. Bartkutė (2014) teigia, kad slaugytojų pasitenkinimas darbu neatsiejamas nuo slaugytojo požiūrio, teigiamų jausmų, lūkesčių, susijusių su jo darbu, bei su pasitenkinimu įvairiais profesiniais veiksniais. L. Rovas ir kt. (2012) pabrėžia streso faktoriaus pavojingumą slaugytojų darbe. Teigiama, kad slaugytojų darbe patiriamas stresas tiesiogiai įtakoja emocinį išsekimą ir tampa viena priežasčių nulemiančių profesinio perdegimo sindromo atsiradimą. Autoriai išskyrė veiksnius, kuriuos įtakoja tarp slaugytojų patiriamas stresas: padidėjęs sergamumas, pablogėjus fizinė sveikata, depresijos simptomai, psichosomatiniai sutrikimai mažesnis pasitenkinimas darbu, dažnesnė darbo vietų kaita. Autorių atliktame tyrime, kuriuo siekta įvertinti slaugytojų patiriamo streso riziką, savijautą darbe ir dažniausiai taikomas streso įveikos strategijas, buvo nustatyta, kad slaugytojai dažniausiai taiko į problemų sprendimą ir socialinę paramą nukreiptas streso įveikos strategijas. P. Vasilavičiaus ir kitų autorių (2010) teigimu, stresą slaugytojų darbe nulemia ne tik darbo specifika, bet ir negatyvus elgesys. Toks negatyvus elgesys gali būti siejamas su žeminimu, ignoravimu, perdėta kontrole ar nepagrįsta kritika. Autoriai atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti slaugytojų patiriamo streso ir smurto pasireiškimą bei įtaką sveikatai ir nustatė kad dažniausiai pasitaikančios negatyvaus elgesio formos yra informacijos darbe nepateikimas, primygtinai dažnas darbe padarytų klaidų priminimas, vertimas atlikti žemesnės kompetencijos pagal užimamą padėtį darbą bei nuomonės ignoravimas. Autoriai taip pat pateikė slaugytojų darbe vyraujančius streso faktorius, kuriuos sugrupavo į keturias tikslines grupes pagal juos sukeliančius dirgiklius: 1. Emociniai dirgikliai: išoriniai bei vidiniai konfliktai, per dideli psichologiniai krūviai dėl grasinimų, užgauliojimų, įžeidinėjimų, priekabiavimo ar panašaus pobūdžio elgesio; 2. Fiziniai dirgikliai: ligos, traumos, fizinės būklės sutrikdymas; 3. Informaciniai dirgikliai: didelis kiekis sudėtingos informacijos, sutrikęs informacijos perdavimo būdas vieni kitiem efektyvumas; 4. Atsakomybės stresas: atsakomybės prisiėmimas už veiklos tikslingumą, kokybę bei rezultatus; 5. Laiko stresas: stresas dėl baimės laiku nespėti atlikti visų slaugytojo profesijos atstovo užduočių. Visgi, tokių stresą sukeliančių dirgiklių klasifikacija gali būti plečiama ir didinama, nes stresą sukeliančių reikšmingumas yra skirtingas individualaus darbuotojo atžvilgiu. V. Kuodytė ir B. Pajarskienė (2014) analizavo psichosocialinius veiksnius, kurie turi įtakos slaugytojo darbe patiriamam stresui. Autoriai nurodo, kad slaugytojo darbe turi būti įgyvendinama 14

15 psichosocialinių rizikos veiksnių prevencijos, dvejais lygmenimis, tokiu būdu mažinant slaugytojo darbe patiriamą stresą. Pirminė intervencija. Pirminis streso mažinimas pirmiausia sietinas su darbo planavimu bei krūvio valdymo. Darbo planavimas mažina slaugytojų darbinio vaidmens neaiškumą ir dviprasmiškumą, gerina slaugytojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, mažina darbo krūvį. Be to svarbu sudaryti sąlygas plėtoti autonomiją bei įtaką slaugytojo atliekamam darbui, nes kaip teigia V. Kuodytė ir B. Pajarskienė (2014), slaugytojams suteikus galimybę kontroliuoti atliekamą darbą, didėja motyvacija, produktyvumas bei paslaugų kokybė. Antrinė intervencija. Ši intervencija yra siejama su streso bei laiko valdymo mokymų diegimu slaugytojų darbe. Tokiu būdu slaugytojai mokomi streso įveikos bei darbo planų sudarymo būdų. V. Gerikienė ir D. Bartkutė (2014) taip pat pažymi jau aptartą streso poveikį. Autorės pabrėžia, kad slaugytojo darbe patiriamas stresas įtakoja darbuotojų fizinę bei psichologinę būklę, kuri sukelia profesinio perdegimo sindromą. Autorės taip pat atliko tyrimą, kuriuo siekė išanalizuoti slaugytojų pasitenkinimo profesiniais veiksniais sąsajas su profesinio perdegimo sindromo komponentais. Paminėtina, jog šiems komponentams priskirtina emocinis išsekimas, depersonalizacija bei asmeniniai pasiekimai. Autoriai Monsalve-Reyes CS ir kt. (2018) išsiaiškino, kad slaugytojus labiausiai tenkina santykiai su vadovybe bei galimybė taikyti naujausius darbo metodus, tačiau didžiausią nepasitenkinimą sukelia per didelis darbo krūvis ir per mažas darbo užmokestis. Taip pat, pagal jų tyrimo rezultatus, dauguma slaugytojų yra nepatenkinti darbo krūvio ir darbo užmokesčio sistema. Atitinkamai nepasitenkinimas darbu sukelia stresą, nusivylimą, emocinį išsekimą ir tampa profesinio perdegimo sindromo priežastimi. Slaugytojų darbas sukelia stresą, reikalauja didelės atsakomybės, todėl atitinkamai būtinas ir maksimalus įsitraukimas į pareigas. R. Žutautienė ir kt. (2014) pabrėžia, kad slaugytojai, kurie kontaktuoja su daug pacientų, patiria psichologinę įtampą, kuri vėliau pasireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu ir blogėjančia tiek fizine, tiek psichine savijauta. Tokia būsena yra neatsiejama nuo jau prieš tai aptartos profesinio perdegimo sindromo sampratos. Be to, kaip pažymi autoriai, būtent medicinos darbuotojams tenka didelis darbo krūvis, darbas naktimis, todėl atsiranda nuovargis bei išsekimas. Autoriai nustatė slaugytojų darbe patiriamus psichosocialinius rizikos veiksnius ir jų įtaką slaugytojams. (žr. 1 lent.) 15

16 1 lentelė. Psichosocialinių rizikos veiksnių įtaka sveikatai slaugytojų darbe Psichosocialiniai rizikos veiksniai Emocinis išsekimas ilgos darbo valandos, užimamos pareigos, didelis pacientų skaičius Stresas darbe, kurį lemia santykiai su kolegomis, ilgos darbo valandos, naktinis darbas Santykiai su kolegomis,konfliktai darbe, pokyčiai darbe, ilgos darbo valandos Įtampa darbe, negatyvūs pokyčiai darbe, ilgos darbo valando Sveikatos sutrikimas Perdegimo sindromas Perdegimo sindromas, pervargimas, Nuovargis, perdegimo sindromas Depresijos simptomai Šaltinis:Žutautienė R., Radišauskas R., Ustinavičienė R., Kirvaitienė J. Gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir subjektyvios sveikatos įvertinimas. Visuomenės sveikata. 2014; 24 tomas, Nr. 3, p Kaip matyti lentelėje, emocinis išsekimas, per ilgos darbo valandos, stresas, santykiai su kolegomis, įtakoja slaugytojų darbe kylantį profesinio,,perdegimo sindromą. Kiek kitokius veiksnius, nulemiančius medikų nepasitenkinimą darbu išskyrė P. Vasilavičius ir kt. (2010). Autorių teigimu, slaugytojų nepasitenkinimą darbu nulemia, darbo valandos, darbo kontrolė, spaudimas darbe, organizacinės paramos stoka, taip pat kontaktas su nepatenkintais pacientais. Be to, išskirtina ir darbo organizacijos kokybė, kuri gali nulemti per didelius darbo krūvius, pacientų eiles bei atitinkamai įtakoti darbuotojų stresą ir negatyvias nuostatas. Autoriai analizavo slaugytojų darbe kylančias stresines situacijas bei išskyrė jų darbo aplinkos streso šaltinių grupes: 1. Darbo planas ir darbo krūvis; 2. Tarpasmeniniai santykiai (komunikacija su kolegomis, pagalba vienas kitam, problemų sprendimas, konfliktai); 3. Santykiai su pacientais bei jų šeimomis (neadekvatus pasirengimas spręsti emocinius pacientų ir jų šeimų poreikius); 4. Darbo organizacija ir vadyba (personalo paramos stoka; personalo keitimasis; sunkumai su vadybininkais ir vadovais; riboti resursai ir personalo stygius); 5. Specifiniai slaugos aspektai (susirūpinimas gydymu ir pacientų slauga); 6. Asmeniniai veiksniai (susirūpinimas dėl specialiųjų žinių ir įgūdžių). Negebėjimas valdyti šių situacijų ir pasidavimas neigiamoms emocijoms bei mintimis, tampa pagrindu vystytis slaugytojo profesinio perdegimo sindromui. Be to, kaip jau buvo minėta 16

17 anksčiau slaugytojų profesija yra siejama ir su naktiniu darbu kas atitinkamai tampa dar vienu šaltiniu įtakojančiu stresines situacijas. V. Janušonis (2015) nurodo, kad naktiniame medikų darbe patiriama daugiau skubių hospitalizacijų, daugėja komplikacijų ir medicininių klaidų bei pacientų mirčių. Autorius nurodo, kad naktinis medikų darbas gali įtakoti sveikatos būklę bei sukelti širdies ligas, hipetenziją, afektinius susirgimus. Tuo tarpu, P. Vasilavičius ir kt. (2010) nurodo, kad naktinis darbas sukelia miego bei apetito sutrikimus, irzlumą, nuovargį, nerimą bei stresą. V. Gerikienės ir D. Bartkutės (2014) teigimu, plačios slaugytojo profesinės kompetencijos ir didėjantys reikalavimai nulemia tarp slaugytojų patiriamą nepasitenkinimą darbu ir profesinio,,perdegimo sindromo raišką. Tokiu atveju slaugytojams būdinga nuolatinė įtampa, nuovargis, bei entuziazmo darbui netekimas įtakojant ne tik asmeninio gyvenimo kokybę, bet ir darbą su pacientais. J. Kalibatas ir kt. (2007) analizavo slaugytojų tarpe patiriamus emocinius simptomus, stresą, psichosomatinius veiksnius, atitinkamai nurodė, kokius sveikatos sutrikimus ar nepasitenkinimo darbu veiksnius jie iššaukia. Emociniai simptomai yra lydimi nuovargio, susijaudinimo, nervingumo bei nerimąstingumo. Tuo tarpu, psichosocialiniams stresą sukeliantiems veiksniams priskirta per ilgos darbo valandos, nepakankamas darbo atlygis, bendradarbių nepalaikymas. Psichosomatiniams sutrikimams priskirta miego sutrikimas, padažnėjęs širdies plakimas ir kiti sutrikimai.(žr. 2 lent.) 2 lentelė. Emocinių simptomų, streso, psichosomatinių simptomų sąsajos su sveikatos sutrikimais Emociniai simptomai Nuovargis Susijaudinimas Nervingumas Nerimąstingumas Streso nulemtas elgesys Irzlumas Nekantrumas Pyktis Poreikis rūkyti Psichosocialinio streso veiksniai Per ilgos darbo valandos Nepasitenkinim as atlygiu Palaikymo stoka Psichosomatiniai simptomai Miego sutrikimas Širdies plakimo padažnėjimas Kraujo spaudimo padidėjimas Šaltinis: Kalibatas J., Glumbakaitė E., Kanapeckienė V., Mikutienė D. Pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbančių slaugytojų streso ir psichologinių reikalavimų darbe sąsajos su streso pasekmėmis. Gerontologija. 2007; Nr. 8(1), p Visų šių veiksnių sąveikavimas įtakoja slaugytojų subjektyviąją gerovę, pasitenkinimą darbu bei savijautą. Tokie simptomai formuoja profesinio perdegimo sindromo konceptą. Bendrai tariant, slaugytojo darbe patiriamos situacijos sukelia tam tikrus emocinius simptomus, kurie įtakoja streso atsiradimą. Stresas atinkamai taip pat kyla ir dėl kitų slaugytojui svarbių veiksnių, kurie jam svarbūs arba dėl kurių jis jaudinasi. Tokia situacija nulemia įvairių sutrikimų atsiradimą, 17

18 kurie ilgainiui gali tapti profesinio,,perdegimo sindromo dalimi (Smith M, 2011). Galima daryti prielaidą, kad profesinio perdegimo prevencine priemone taikomas streso valdymas bei streso įveikos metodai pasiteisina tik iš dalies, nes profesinio perdegimo sindromas įtakojamas ne tik stresinių darbinės veiklos situacijų, bet ir slaugytojo darbo krūvio ar darbo užmokesčio Intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų patiriamas stresas Intensyvios terapijos skyriuose dirbantys slaugytojai yra atsakinga grandis tarp gydytojų ir pagalbinio personalo bei pacientų. L. Danusevičienė ir J. Jurkuvienė (2010) nurodo, kad intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojos pirmiausia turi nepriekaištingai atlikti techninį darbą, todėl visą dėmesį skiria paciento fizinei būklei. Autorės taip pat pažymi, kad intensyvios terapijos slaugytojams naudinga emociškai atsiriboti nuo paciento ir tokiu būdu mažinti emocinį stresą, nes intensyvios terapijos skyriuose dirbantiems slaugytojams, tenka bendrauti su ekstremaliai sunkioje būklėje atsidūrusiais kenčiančiais žmonėmis, matyti skausmą ir mirtį. Be to, kaip teigia autorės, būtent intensyvios terapijos slaugytojai turi prisiimti atsakomybę ir už emocinį kontaktą su ligonių artimaisiais tokie atvejai dažniausiai neapsieina be neigiamų reakcijų, replikų, skausmo ar ašarų. A. Lekauskaitė ir kt. (2006) analizavo slaugytojų, slaugančių terminalinės būklės pacientus, savijautą. Taigi, pabrėžiama, kad slaugant tokius pacientus, dažnai slaugytojai gali išgyventi kaltę, baimę ar jaustis bejėgiais. Be to, nuolatinė atsakomybė už kitų žmonių gyvybes, išsekina tiek fiziškai, tiek emociškai. Kartu didėjantis darbo krūvis dėl nuolat augančio pacientų skaičiaus, personalo trūkumo, procedūrų sudėtingumo, taip pat tampa stresiniu faktoriumi. (Khamisa N, Oldenburg B, et al., 2015). Būtent toks nuolatinis stresas, dažnai tampa slaugytojų išsekimo priežastimi. Išsekimas, motyvacijos stoka ir pervargimas dažnai lydi intensyvios terapijos slaugytojų darbuotojus, todėl atitinkamai dėl tokios emocinės būklės, vystosi ir profesinio,,perdegimo sindromo atvejų skaičius. (Ahola K, Hakanen J, 2014) L. Inčiūraitė ir V. J. Žilinskas (2010) atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti stresą mažinančias ir darbą skatinančias priemones tarp anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus darbuotojų. Taigi, buvo nustatyta, kad nuolatinės psichologinės bei fizinės įtampos ir streso aplinkoje dirbančių darbuotojų motyvacijai didinti reikia išplėstinių materialių ir nematerialių skatinimo priemonių. N. Khamisa ir K. Peltzer (2013) taip pat analizuoja intensyvios terapijos skyrių slaugytojų pasitenkinimo darbu ir profesinio,,perdegimo sindromo ryšį. Autoriai teigia, kad dėl per didelio streso intensyvios terapijos skyriuose, slaugytojams būtina užtikrinti kitas, jų pasitenkinimą darbu nulemiančias sąlygas. 18

19 R. Bružienė (2014) analizavo slaugytojų veiklos ypatumus, dirbant intensyvios terapijos skyriuose. Nurodoma, kad intensyvios terapijos skyriuose slaugytojų teikiamos paslaugos praktikoje yra laikytinos tretinėmis paslaugomis. Tiek anesteziologijos, tiek intensyvios terapijos skyriuose, slaugytojų veikla įgyvendinama atliekant tolimesnius veiksmus: Daugiaprofilinio tyrimo atlikimas; Gyvybinių funkcijų stebėjimas; Gyvybinių funkcijų palaikymas; Autorė nurodo, kad visų šių veiklų atlikimas yra sudėtinga slaugytojo darbo dalis, todėl kad apima didelę atsakomybę susijusią su kito žmogaus gyvybės stebėjimu. Tai yra slaugytojas dalinai tampa atsakingu už kito asmens gyvybę, todėl būtent tokia atsakomybė sukelia vis didėjančią įtampą darbuotojui žinant, kad slaugytojas yra atsakingas už visų jo priežiūrai ir veiklos įgyvendinimui priskirtų pacientų būklę. Stresą sukeliantys faktoriai daro tiesioginę įtaką intensyvios terapijos skyriuje dirbančio slaugytojo gyvenimo kokybei. N. Istomina (2011) ir kt. autoriai, atliko tyrimą, kuriuo vertino intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų gyvenimo kokybę. Autorių atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad intensyviosios terapijos slaugytojų psichologinė būklė yra pakankama, tačiau neigiamos intensyvaus darbo pasekmės turi būti šalinamos. Šio tyrimo duomenis labiausiai nepasitenkinimą intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų tarpe sukelia darbo aplinka bei finansinė padėtis. Tokio nepasitenkinimo įtaka yra glaudžiai susijusi su,,profesinio perdegimo sindromo priežastimis. (Shanafelt TD, 2009). Kaip jau buvo aptarta anksčiau, profesinis,,perdegimo sindromas yra nuovargio, streso, nepasitenkinimo darbu padarinys, kad Lietuvoje nuolatos vyksta įvairaus skyrių slaugytojų kaita, ypatingai dėl per mažo atlygio. Slaugytojai dažniausiai renkasi emigranto kelią, nes šalyje esančiose įstaigose, darbinėje veikloje patiriamas stresas, veiklos rezultatai, darbo krūvis bei atsakomybė yra vertinami neadekvataus atlygio kontekste. (Gerikienė V, 2015). K. Padilha (2017) atliko tyrimą Sao Paulo ir Brazilijos ligoninėse, kuriuo įvertino intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų būklę. Buvo nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų patiria vidutinį streso lygį. Tuo tarpu, 55 proc. slaugytojų jaučiasi nepatenkinti darbo aplinka bei darbo krūviu. Daugiau nei 17 proc. slaugytojų dėl tokių sąlygų išgyveno profesinio,,perdegimo sindromą. Tuo tarpu, N. Pawar ir kt. autorių (2014) atlikto tyrimo duomenimis, net 42 proc. slaugytojų patiria sunkų stresą. Šie duomenys aiškiai pagrindžia apie vyraujančią probleminę situaciją tarp slaugytojo profesijos, sukeliančios aukštą darbuotojo stresą bei bendrą įtampą. Be to, prie darbinės veiklos specifikos, atsakomybės už kito asmens gyvybę, prisideda ir kiti faktoriai, dar labiau didinantys intensyvios terapijos slaugytojo 19

20 profesijos sudėtingumą. L. Burgess ir kt. (2010) teigia, kad intensyvios terapijos slaugytojo veikloje kylantis stresas yra priklausomas nuo asmenybės. Autorių atlikto tyrimo duomenimis, didžiausią stresą patiria tie intensyvios terapijos slaugytojai, kurie yra jautresni ir negebantys tinkamai valdyti emocijų. Tokius darbuotojus labiausiai paveikia darbinės aplinkos veiksniai. (García-Izquierdo M, Meseguer de Pedro M, et al., 2017) Visgi, tokie veiksniai, kaip per didelis darbo krūvis ir darbo aplinka labiau turėtų būti tapatinami su konkrečia įstaiga, kurioje dirba slaugytojas. Autoriai Vimantaitė R. ir Šeškevičius A. (2006) taip pat teigia, kad intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų profesinio,,perdegimo sindromas yra susijęs su slaugytojų asmenybe, požiūriu, stresu ir bendru pasitenkinimu, kuris kartu apima ir darbo aplinką, įstaigos vadovybės sprendimus. K. Guntupalli (2014) atlikto tyrimo duomenimis, labiausiai profesinio,,perdegimo sindromas tarp intensyvios terapijos slaugytojų pasireiškia depersonalizacija ir emociniais sutrikimais. M. Moss (2016) teigia, kad intensyvios terapijos slaugytojų, profesinio,,perdegimo sindromas labiausiai pasireiškia emociniu išsekimu, kai slaugytojas jaučia tiek emocinį, tiek fizinį nuovargį. Teigiama, kad būtent emocinis išsekimas yra dažniau pasireiškiantis profesinio,,perdegimo sindromo požymis negu depersonalizacija, kuri pasireiškia apatija, neįsitraukimu į darbinę veiklą. Autorių teigimu, intensyvios terapijos slaugytojai patiria aukštą riziką išgyventi profesinio,,perdegimo sindromą tuo atveju, jeigu slaugytojas yra linkęs į kontrolės poreikį, vyrauja pesimistinis požiūris, nori daug pasiekti. Tai yra vidiniai slaugytojo veiksniai, kurie sąveikaudami su įstaigos aplinkos veiksniais, įtakoja intensyvios terapijos slaugytojo profesinio,,perdegimo priežastis. (Ferreira M et al., 2014). Sprendžiant vyraujančią slaugytojų profesinio perdegimo problemą, būtų gerinama slaugytojų moralinė, psichologinė savijauta, gerėtų intensyvios terapijos skyriuose esančių pacientų priežiūra, nes nekiltų arba būtų panaikinti visi profesinio perdegimo sindromo sukelti padariniai. (Mealer M, et al., 2018). Visų pirma būtina mažinti emocinį išsekimą sukeliančius veiksnius intensyvios terapijos skyriuose. Iš esmės nėra įmanoma atsiriboti nuo darbo specifikos sukeliančio streso. Tai yra darbas su sunkios būklės pacientas yra intensyvios terapijos skyriaus slaugytojo dalis, todėl galima teigti, kad stresas, išgyvenimai ir požiūris į šią darbinės veiklos dalį yra priklausomas nuo slaugytojo asmenybės (Burgess L, et al., 2010). Visgi, kiti vyraujantys veiksniai, kurie įtakoja intensyvios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų savijautą, sukelia stresą ar nepasitenkinimą gali būti valdomi bei keičiami. Pavyzdžiui gali būti mažinamas darbo krūvis, nesudaromi viršvalandžiai ir panašiai, t.y. koreguojami slaugytojo darbinės veiklos aspektai, kurie kaip jau buvo išsiaiškinta analizuojant literatūrą, daro didelę įtaką profesinio,,perdegimo sindromo atsiradimo priežastims (Caãadas-De la Fuente GA, et al., 2015). Be to, žinant, kad intensyvios terapijos skyriaus slaugytojo darbo specifika, dirbant su sunkios būklės pacientais, 20

21 savaime tampa įtampą keliančia priežastimi, tai valdant kitus slaugytojų stresą sukeliančius veiksnius, galėtų būti išvengta arba sumažinta profesinio perdegimo sindromo atvejų skaičius tarp intensyvios terapijos skyriaus slaugytojų. 21

22 2. PROFESIONIO,,PERDEGIMO SINDROMO PREVENCIJA Streso, kuris ilgaeiniui perauga į,,perdegimo sindromą, prevencija ir sveikatos stiprinimas darbe reikšmingas ne tik pačios sveikatos gerinimui, bet ir žmogaus darbingumo, pasitenkinimo darbu, motyvacijos didinimui (Bulotaite L 22abia., 2014). Pagal Salutogenezės teoriją, darbe patiriamo streso įveika priklauso nuo paties žmogaus (slaugytojo).tai reiškia, kiek turės atsparumo išgyventi patiamus sunkumus. Būtent tai padeda įveikti stresą ir išlikti sveikiems. Prie atsparumo darbe gali būti priskiriama: fizinės asmens savybės, asmeninės nuostatos, sunkumų įveikimo strategijos, intelektas, finansinis pajėgumas, socialiniai ir kultūriniai veiksniai, įgalinantys padėti suvaldyti stresinę situaciją (Javtokas Z, 2009). Siekiant sumažinti stresą bei mažinti PPS atvejų darbe yra būtinas darbuotojų mokymas ir informavimas apie jo raišką, priežastis. Labai svarbus yra darbuotojų tarpusavio supratimas bei konfliktų sprendimas susirinkimų ar aptarimų metu. Būtina paminėti, jog iš sudėtingų situacijų yra mokomąsi bei siekiamas tolimesnis tobulėjimas. (Galdikienė N, 2007) Streso darbe prevencijai slaugytojus reikėtų įtraukti į su darbu susijusio streso rizikos vertinimą, apžvelgiant stresą galinčius sukelti veiksnius (darbo krūvį, fizinių pavojų grėsmę, kiek psichikos sveikatos slaugytojai pajėgūs kontroliuoti atliekamą darbą, suprasti savo funkcijas ir t. t.) (Shanafelt TD, 2009). Nors PPS darbe yra neišvengiamas reiškinys, prisiimant asmeninę atsakomybę už save, slaugytojai turėtų sąmoningai ugdyti suvokimą rūpintis savimi, t.y. save saugoti. Be nuolatinio darbo ir streso įveikos mokymosi būdų, jiems reikalinga skirti laiko poilsiui ir emocinį bei fizinį nuovargį mažinančioms priemonėms (Domrose C, 2008). Pakankamas miego valandų skaičius, reguliari mankšta, masažas, tinkamai subalansuota mityba, relaksacija, joga, meditacija 22abia. Taip pat turėtų būti įtraukti į atsipalaidavimo bei prevencijos būdų sąrašą. Įtampą, kurią sukelią nerimas, kasdienė rutina, mažina humoro jausmas, malonus bendravimas su šeimos nariais, draugais ir žmonėmis, turinčiais stiprias socialines bei dvasines vertybes. Nerekomenduojama stresą mažinti tokiomis priemonėmis, kaip alkoholis, cigaretės ar medikamentai (Smith M, 2011). Apibendrinus rastą 22abia22ture, galime teigti, kad perdegimo sindromas labai dažnas tarp slaugytojų. Nors atlikta nemažai tyrimų šia tema ir apie perdegimo sindromo reiškinį plačiai diskutuojama, tačiau Lietuvoje šis reiškinys lieka mažai žinomas, nepakankamai išanalizuotas ir suprastas. Kiekvienas slaugytojas šį reiškinį supranta savaip, todėl renkasi skirtingus įveikos bei prevencijos būdus. Būtent šiame darbe bandėme išsiaiškinti, kas labiausiai paveikia slaugos darbuotojus, tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir kokie dažniausiai yra naudojami prevencijos būdai. 22

23 3. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA Tyrimas vykdytas LSMUL Kauno klinikų centriniam reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, širdies chirurgijos intensyvios terapijos skyriuje ir anesteziologijos skyriuje nuo iki gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC ISP(M) 32 (1 priedas). Prieš tyrimą klausimynas tikrintas, siekiant įvertinti jo kokybę ir suprantamumą. Bandomuoju tyrimu apklausta 5 kiekvieno skyriaus slaugytojai, kurie atsakė į visus anketoje pateiktus klausimus, tad buvo padaryta išvada, kad klausimai yra aiškūs bei suprantami, todėl klausimynas tinkamas tolimesnei tyrimo eigai. Po bandomųjų klausimynų įvertinimo pradėtas pagrindinis duomenų rinkimas. Apklausa atlikta laikantis sociologinių medicininių tyrimų profesinės etikos normų [ 23

24 3.1 Tiriamųjų kontingentas Į tyrimą buvo įtraukti slaugytojai dirbantys centriniam reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, širdies chirurgijos intensyvios terapijos skyriuje ir anesteziologijos skyriuje. Slaugytojai davę sutikimą dalyvauti tyrime, buvo apklausiami skyriuose, darbo metu. Tyrime sutiko dalyvauti visi slaugytojai. Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, taip pat buvo išsamiai paaiškinta, kaip bus išsaugotas jų anonimiškumas. Respondentams buvo pabrėžiama, kad dalyvavimas yra savanoriškas, kad visa informacija išliks konfidenciali ir kad iš tyrimo galima pasitraukti bet kuriuo metu, nepaaiškinus pasitraukimo priežasties. Buvo atliekamas vienmomentinis tyrimas. Apklausos tvarka buvo suderinta su LSMUL Kauno klinikų administracija. Tyrimui vykdyti gautas visų skyrių vadovų sutikimas. Slaugytojai turėjo galimybę perskaityti Asmens informavimo formą (2 priedas) ir pasirašyti sutikimą dalyvauti apklausoje (3 priedas). Apklausos dieną, skyrių slaugos administratorių pagalba, buvo išdalintas klausimynas. (4 priedas). Užpildytus klausimynus pasiimdavo pati tyrėja. Išdalinta 125 anoniminiai klausimynai, juos užpildė ir grąžino 101 respondentas (atsako dažnumas 80,8 proc.). 3.2.Tyrimo instrumentas Siekiant įvertinti slaugytojų darbe patiriamą,,perdegimo sindromo paplitimą ir prevenciją buvo parengtas klausimynas (4 priedas), kurį sudarė: Klausimai apie tiriamųjų (slaugytojų) bendrąsias charakteristikas (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, išsimokslinimas) darbo pobūdį, darbo krūvį, fizinę savijautą, užsiemimus po darbo, taip pat buvo klausiama apie varginančius simptomus bei naudojamus atsipalaidavimo būdus. Klausimai apie naudojamus ir efektyviasius prevencijos būdus. Klausimynas buvo sukurtas tyrėjos. Klausimynas buvo kuriamas remiantis Dr. Renatos Vimantaitės sukurtu ir validizuotu klausimynu, kuris buvo naudojamas daktaro disertacijoje -,,Slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, perdegimo sindromo raiškos ir paplitimo įvertinimas. Klausimynui naudoti buvo gautas tytėjos Dr. R. Vimantaitės leidimas. 24

25 4. STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ Duomenų suvedimui buvo naudojamas statistinis paketas SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis taip pat statistiniu paketu SSPS ir Microsoft Office Excel 2007 programa naudojant standartinius statistikos metodus. Grafiniam duomenų vaizdavimui buvo naudota Microsoft Office Excel 2007 programa. Duomenų analizės pateikimas: Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas diagramos, lentelės. Intervaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuojami vidurkiai (M) ir standartiniai nuokrypiai (SD), o rangine ar nominaline skale išreikštiems kriterijams dažniai (procentais). Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingą skirtingose vietose dirbančių ir skirtingas pareigas užimančių slaugytojų grupėse, buvo taikyti šie kriterijai: 1) χ 2 kriterijus ( chi-kvadratas ) (kai rezultatai išreikšti nominaline ir rangine skale). Šis kriterijus naudojamas tuomet, kai duomenys išreikšti procentais. 2) Mann Whitney U kriterijus (kai duomenys pateikti intervaline skale, pasiskirsto ne pagal normalųjį skirstinį ir yra tik dvi nepriklausomos imtys). Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikysime skirtumą, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., t.y. kai p reikšmė bus mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05. 25

26 5. REZULTATAI Tyrimo metu buvo apklausti 103 slaugytojai. Vidutinis apklausoje dalyvavusio slaugytojo amžius sudarė 41,8 ±10,8 metus, o vidutinė darbo dabartiniame skyriuje trukmė 13,0 ±10,6 metai. Taip pat kaip galime matyti iš žemiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų, vidutinės slaugytojo mėnesio pajamos sudarė 687,2 ±164,6 eurus. (žr. 1 lent.) 1 lentelė. Slaugytojų amžiaus, darbo trukmės ir pajamų charakteristikos Vid. SN Amžius 41,81 10,78 Darbo trukmė dabartiniame skyriuje 13,03 10,59 Vidutinės mėnesio pajamos, Eur/mėn. 687,18 164,62 Žemiau esančioje lentelėje (žr. 2 lent.) pateikiamos kitos apklausoje dalyvavusių slaugytojų charakteristikos. Nustatyta, kad 63 proc. slaugytojų dirbo reanimacijoje, 37 proc. operacinėje. 51 proc. slaugytojų anksčiau kitame darbe nedirbo, tuo tarpu kitame darbe teko dirbti 49 proc. slaugytojų. Pagal išsilavinimą didžioji dauguma slaugytojų (98 proc.) buvo moterys, tuo tarpu pagal išsilavinimą daugiausia (45 proc.) turėjo aukštesnįjį išsilavinimą. Pagal dabartines pareigas 52 proc. respondentų buvo anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai, likusieji 48 proc. bendrosios praktikos slaugytojai. Daugiausia slaugytojų (50 proc.) dirbo vienu etatu, tuo tarpu dirbančiųjų daugiau nei vienu etatu buvo 43 proc., likusieji dirbo mažiau nei etatu. Pagal darbo trukmę net 44 proc. slaugytojų dirbo daugiau nei 12 val., kai likusieji nuo 6 iki 12 val. Pagal pamainas mėnesio laikotarpyje daugiausia slaugytojų (59 proc.) nurodė, kad dirba įvairiai tiek dieninėse, tiek naktinėse pamainose, kai tuo tarpu dirbančių tik dieninėse pamainose buvo kas trečias. Pagal vidutinę miego trukmė daugiausiai slaugytojų (51 proc.) nurodė, kad miega 7-8 val., tuo tarpu miegančiųjų trumpiau nei 6 valandas buvo 34 proc., be to, net 52 proc. slaugytojų nurodė, kad pakankamai neišsimiega. Pagal šeimyninę padėtį dauguma slaugytojų (56 proc.) buvo ištekėjusios (vedę), kas ketvirtas gyveno vienas. Pagal savo buities sąlygų vertinimą 44 proc. slaugytojų savo darbo sąlygas vertino gerai, o dar apie pusė labai gerai ir puikiai. Taip pat nustatyta, kad net 72 proc. slaugytojų gyveno nuosavame būste, o darbo sąlygas gerai, labai gerai ar puikiai vertino bet 81 proc. slaugytojų. Nepaisant to, savo pajamas kaip pakankamas ar visiškai pakankamas įvertino tik 17 proc. slaugytojų, o likusieji nurodė, kad pajamų daugiau ar mažiau nepakanka. 2 lentelė. Slaugytojų charakteristikos Darbo vieta N, vnt. Proc. Reanimacijoje 65 63,1% Operacinėje 38 36,9% 26

27 Ankstesnis darbas kitame skyriuje Lytis Išsilavinimas Dabartinės pareigos Darbo krūvis Vidutinė darbo dienos trukmė Pamainos mėnesio laikotarpyje Vidutinė miego trukmė per parą Nuomonė, ar išsimiegama pakankamai Šeimyninė padėtis Savo buities sąlygų vertinimas Gyvenamas būstas Savo darbo sąlygų vertinimas Skyriuje 0 0,0% Nedirbo 53 51,5% Dirbo 50 48,5% Vyrai 2 1,9% Moterys ,1% Aukštesnysis 46 44,7% Aukštasis neuniversitetinis 27 26,2% Aukštasis universitetinis 30 29,1% Bendrosios praktikos slaugytojai 49 47,6% Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 54 52,4% Instrumentatoriai 0 0,0% Perfuzionistai 0 0,0% 0,5 etato 8 7,8% 1 etatas 51 49,5% Daugiau nei 1 etatas 44 42,7% 6-8 val ,0% 8-12 val ,0% Daugiau nei 12 val ,0% Dieninės 31 30,1% Popietinės 4 3,9% Naktinėje 7 6,8% Įvairiai 61 59,2% 4-6 val ,0% 7-8 val ,5% 8 val ,5% Taip 44 42,7% Ne 53 51,5% Nežino 6 5,8% Gyvena vieni 26 25,2% Ištekėjusios/vedę 58 56,3% Gyvena su partneriu 12 11,7% Išsiskyrę 5 4,9% Našliai 2 1,9% Labai blogos 2 1,9% Patenkinamos 5 4,9% Geros 45 43,7% Labai geros 28 27,2% Puikios 23 22,3% Nuosavas namas/butas 74 71,8% Su tėvais 12 11,7% Nuomoja 17 16,5% Gyvena bendrabutyje 0 0,0% Labai blogos 0 0,0% Patenkinamos 19 18,4% Geros 58 56,3% 27

28 Nuomonė apie pajamų pakankamumą Labai geros 22 21,4% Puikios 4 3,9% Visiškai pakankamos 2 1,9% Pakankamos 15 14,6% Nepakankamos 73 70,9% Visiškai nepakankamos 13 12,6% Žemiau esančioje lentelėje (žr. 3 lent.) pateikiamas detalesnis slaugytojų darbo sąlygų vertinimas. Nustatyta, kad slaugytojai labiausiai sutinka, kad jų darbas yra lydimas emocinės įtampos (91 proc.) ir jiems tenka dirbti su dezinfekcinėmis medžiagomis (89 proc.) bei mano, kad už darbą jie gauna nepakankamą atlygį (72 proc.), tuo tarpu kiek mažiau slaugytojų sutiko, kad darbas yra lydimas ir fizinės įtampos (56 proc.), o mažiausiai buvo sutinkama su tuo, kad darbo patalpos yra vėdinamos blogai (22 proc.) ir kad yra jaučiamas darbo priemonių stygius (12 proc.). 3 lentelė. Slaugytojų darbo sąlygų vertinimas N, vnt. Proc. Darbas lydimas emocinės (psichologinės) įtampos 94 91,3% Darbas lydimas fizinės įtampos 58 56,3% Dirba su dezinfekcinėmis medžiagomis 92 89,3% Jaučia stygių darbo priemonių 12 11,7% Dirba blogai vėdinamose patalpose 23 22,3% Mano, kad gauna nepakankamą atlygį už atliekamą darbą 74 71,8% Tyrimo metu buvo nustatyta slaugytojų fizinė savijauta po darbo (žr. 1 pav.). Nustatyta, kad net 69 proc. slaugytojų po darbo jaučiasi pavargusios, o net beveik kas ketvirta labai pavargusi ar net išsekusi. 1 pav. Pasiskirstymas pagal fizinę savijautą po darbo 28

29 Palyginome slaugytojų fizinę savijautą po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 4 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (kai p<0,05) skirtumas, kuris parodė, kad reanimacijoje dirbantys slaugytojai reikšmingai labiau po darbo jaučiasi labiau pavargę nei kad operacinėje dirbantys slaugytojai. Tuo tarpu fizinė savijauta po darbo tarp bendrosios praktikos slaugytojų ir anestez. Ir intensyv. Terapijos slaugytojų reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05). 4 lentelė. Pasiskirstymas pagal fizinę savijautą po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Fizinė savijauta po darbo Išsekusi Labai pavargusi Pavargusi Nepavargusi Visiškai nepavargusi χ 2 df p Darbo Reanimacijoje 3,1% 30,8% 63,1% 0,0% 3,1% vieta Operacinėje 0,0% 7,9% 78,9% 13,2% 0,0% 17, ,002 Bendrosios praktikos 4,1% 20,4% 71,4% 0,0% 4,1% slaugytojai Dabartinės Anestez.ir 9, ,057 pareigos intensyv. 0,0% 24,1% 66,7% 9,3% 0,0% Terapijos slaugytojai Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Vertinant slaugytojų pojūčius po darbo (žr. 2 pav.) nustatyta, kad daugiau nei pusė slaugytojų po darbo jaučia viso kūno nuovargį (84 proc.) ir juos vargina galvos skausmai (52 proc.), tuo tarpu skausmus kojose (45 proc.) ir padažnėjusį pulsą (30 proc.) jaučia mažiau nei pusė slaugytojų, o rečiausiai jaučiamas padidėjęs kraujospūdis (17 proc.), stebimi kojų patinimai (16 proc.), vargina pykinimas (4 proc.) ir skundžiamasi sumažėjusiu apetitu (4 proc.) 29

30 2 pav. Dažniausios fizinės savijautos po darbo Palyginome slaugytojų pojūčius po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 5 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus buvo nustatyti reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai, kurie parodė, kad viso kūno nuovargį reikšmingai dažniau jaučia slaugytojai, dirbantys reanimacijoje, nei dirbantys operacinėje. Taip pat, bendrosios praktikos slaugytojai, nei kad anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai, patiria galvos skausmus ir padidėjusį kraujospūdį. Kitų pojūčių jautimo po darbo dažnumas tarp skirtingose vietose dirbančių ir skirtingas pareigas užimančių slaugytojų reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05). Darbo vieta Dabartinės pareigos 5 lentelė. Dažniausios fizinės savijautos po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Jaučia viso Jaučia Vargina Jaučia Jaučia Skundžiasi Stebi kojų Vargina kūno skausmus galvos padažnėjusį padidėjusį sumažėjusiu patinimus pykinimas nuovargį kojose skausmai pulsą kraujospūdį apetitu Reanimacijoje 93,8% 46,2% 46,2% 12,3% 3,1% 32,3% 15,4% 3,1% Operacinėje 65,8% 42,1% 63,2% 21,1% 5,3% 26,3% 18,4% 5,3% χ 2 13,698 0,159 2,780 1,398 0,307 0,409 0,160 0,307 df p 0,001 0,690 0,095 0,237 0,579 0,522 0,689 0,579 Bendrosios praktikos 93,9% 49,0% 32,7% 10,2% 4,1% 26,5% 8,2% 2,0% slaugytojai Anestez.ir intensyv. 74,1% 40,7% 70,4% 20,4% 3,7% 33,3% 24,1% 5,6% Terapijos 30

31 slaugytojai χ 2 7,311 0,706 14,653 2,024 0,010 0,565 4,719 0,850 df p 0,007 0,401 0,000 0,155 0,921 0,452 0,030 0,356 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Tyrimo metu nustatytos dažniausios slaugytojų veiklos po darbo (žr. 3 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai slaugytojai po darbo rūpinasi šeimos reikalais (70 proc.), ir tik mažiau nei pusė poilsiauja (47 proc.). Taip pat nustatyta, kad dalis slaugytojų rūpinasi tėvais (25 proc.), dirba kitame darbe (21 proc.) ar užsiima visuomenine veikla (15 proc.). 3 pav. Dažniausios slaugytojų veiklos po darbo Palyginome dažniausias slaugytojų veiklas po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 6 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijus buvo nustatyti reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai, kurie parodė, kad šeima reikšmingai dažniau po darbo rūpinasi reanimacijoje dirbantys slaugytojai, nei kad operacinėje dirbantys slaugytojai, bei bendrosios praktikos, nei kad anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai, tuo tarpu statistiškai reikšmingai dažniau poilsiauja reanimacijoje dirbantys slaugytojai, nei kad dirbantys operacinėje, bei bendrosios praktikos slaygytojai, nei kad anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai. Kitų podarbinių veiklų dažnumas tarp skirtingose vietose dirbančių ir skirtingas pareigas užimančių slaugytojų reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05). 31

32 6 lentelė. Dažniausios slaugytojų veiklos po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Darbo vieta Dabartinės pareigos Rūpinsi šeima Rūpinasi tėvais Užsiima visuomenine veikla Dirba kitame darbe Poilsiauja Reanimacijoje 75,4% 32,3% 13,8% 16,9% 53,8% Operacinėje 63,2% 11,1% 15,8% 31,6% 31,6% χ 2 1,737 5,589 0,073 2,970 4,793 Df P 0,188 0,018 0,787 0,085 0,029 Bendrosios praktikos slaugytojai 65,3% 34,7% 20,4% 18,4% 61,2% Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 75,9% 15,4% 9,3% 25,9% 31,5% χ 2 1,404 5,050 2,566 0,846 9,160 Df P 0,236 0,025 0,109 0,358 0,002 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Tyrimo metu nustatyta, kad pilnai atostogas išnaudoja tik 12 proc. slaugytojų, kai tuo tarpu daugiau nei pusė (69 proc.) to nepadaro. (žr. 4 pav.) 4 pav. Pasiskirstymas pagal pilną atostogų išnaudojimą Palyginome slaugytojų pilną atostogų išnaudojimą pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 7 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad skirtingose vietose dirbančių ir skirtingas pareigas užimančių slaugytų atostogų pilnas išnaudojimas yra panašus. 32

33 7 lentelė. Pasiskirstymas pagal pilną atostogų išnaudojimą pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Atostogų pilnas išnaudojimas Taip Ne Kartais χ 2 df p Darbo vieta Reanimacijoje 15,4% 61,5% 23,1% Operacinėje 5,3% 81,6% 13,2% 4, ,094 Bendrosios praktikos Dabartinės slaugytojai 12,2% 71,4% 16,3% pareigos Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 11,1% 66,7% 22,2% 0, ,751 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Slaugytojų buvo prašoma atsakyti, ar per paskutinius 2-3 metus jų sveikata pakito (žr. 5 pav). Nustatyta, kad nors ir dauguma slaugytojų (53 proc.) į šį klausimą atsakė neigiamai, tačiau kas ketvirtas nurodė, kad sveikatos pokyčius pastebėjo. 5 pav. Pasiskirstymas pagal savo sveikatos pakitimą per paskutinius 2-3 metus Palyginome slaugytojų savo sveikatos pokyčius per paskutinius 2-3 metus pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 8 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai, kurie parodė, kad sveikatos pokyčių reikšmingai dažniau nepastebėjo slaugytojai, dirbantys reanimacijoje, nei kad dirbantys operacinėje, bei bendrosios praktikos slaugytojai, nei kad anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai. 33

34 8 lentelė. Pasiskirstymas pagal savo sveikatos pakitimą per paskutinius 2-3 metus pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Sveikatos kitimas per paskutinius 2-3 metus χ 2 df p Kito Nekito Nežino Darbo vieta Reanimacijoje 26,2% 67,7% 6,2% Operacinėje 23,7% 28,9% 47,4% 25, ,000 Bendrosios praktikos Dabartinės slaugytojai 28,6% 61,2% 10,2% pareigos Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 22,2% 46,3% 31,5% 6, ,031 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Kaip matyti iš žemiau esančiame paveiksle (žr. 6 pav.) pateiktų duomenų, dauguma slaugytojų (52 proc.) teigia, kad pastaruoju metu jų sveikata pablogėjo, ir tik 26 proc. nurodė, kad sveikata nepablogėjo. 6 pav. Pasiskirstymas pagal savo sveikatos pablogėjimą pastaruoju metu Palyginome slaugytojų sveikatos pablogėjimą pastaruoju metu pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 9 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad skirtingose vietose dirbančių ir skirtingų pareigų slaugytojų sveikatos pablogėjimas reikšmingai nesiskyrė. 34

35 9 lentelė. Pasiskirstymas pagal savo sveikatos pablogėjimą pastaruoju metu pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Sveikatos pablogėjimas pastaruoju metu χ 2 df p Taip Ne Nežino Darbo vieta Reanimacijoje 52,3% 27,7% 20,0% Operacinėje 52,6% 23,7% 23,7% 0, ,861 Bendrosios praktikos slaugytojai 44,9% 32,7% 22,4% Dabartinės Anestez.ir intensyv. Terapijos pareigos 59,3% 20,4% 20,4% slaugytojai 2, ,281 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Taip pat tyrime dalyvavusių slaugytojų buvo prašoma nurodyti, kiek kartų per pastaruosius 12 mėn. Jie yra lankęsi pas gydytoją. Nustatyta, kad vidutiniškai slaugytojas pas gydytoją lankėsi 2,7 ±3,1 karto. Pastebėtina, kad reanimacijoje dirbantys slaugytojai vidutiniškai pas gydytoją lankėsi 2,6 ±2,8 karto, o operacinėje dirbantys slaugytojai 2,9±3,4, ir šie lankymaisi reikšmingai nesiskyrė (t=-0,511, df=101, p=0,601>0,05). Bendrosios praktikos slaugytojai vidutiniškai pas gydytoją lankėsi 2,8 ±3,0 karto, anesteczijos ir intensyvios terapijos 2,6±3,1, ir šie lankymaisi reikšmingai nesiskyrė (t=0,3721, df=101, p=0,711>0,05). Tyrimo metu nustatyta, kokie simptomai vargino slaugytojus per pastaruosius 12 mėn. (žr. 7 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai daugiau nei pusę slaugytojų vargino galvos, nugaros ir juosmens skausmai bei galvos skausmai, kiek rečiau mieguistumas ir nemiga darbe, dažna nuotaikų kaita (kas trečiam slaugytojui), kiek rečiau silpnumas, kojų venų išsiplėtimas, o rečiausiai sąnarių skausmai, kosulys/dusulys, padidėjęs kraujospūdis ir širdies ritmo sutrikimai (mažiau nei kas penktam slaugytojui). 35

36 Simptomai Kaklo skausmai/ nugaros skausmai/ juosmens skausmai 61.2% 31.1% 7.8% Galvos skausmai 51.5% 38.8% 9.7% Mieguistumas darbe/ nemiga 33.0% 44.7% 22.3% Dažna nuotaikų kaita 30.1% 38.8% 31.1% Silpnumas 25.2% 45.6% 29.1% Kojų venų išsiplėtimas/ kojų patinimas 20.4% 26.2% 53.4% Sąnarių skausmai 18.4% 38.8% 42.7% Kosulys/fusulys 15.5% 39.8% 44.7% Padidėjęs kraujospūdis 11.7% 33.0% 55.3% Širdies ritmo sutrikimai 9.7% 33.0% 57.3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Slaugytojų skaičius Dažnai Retai Visiškai nebūna 7 pav. Per paskutinius 12 mėn. Varginę simptomai Palyginome slaugytojų per paskutinius 12 mėn. Varginusius simptomus pagal slaugytojų darbo vietą (žr. 10 lent.), o apskaičiavus chi kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05). Nustatyta, kad kojų venų išsiplėtimą ir kojų patinimą reikšmingai dažniau patiria reanimacijoje dirbantys slaugytojai, nei kad dirbantys operacinėje (p<0,05), tuo tarpu kiti simptomai skirtingose vietose dirbantiems slaugytojams pasireiškė panašiai (nes p>0,05). 10 lentelė. Per paskutinius 12 mėn. Varginę simptomai pagal slaugytojų darbo vietą Darbo vieta Reanimacijoje Dažnai Retai Visiškai nebūna Operacinėje Dažnai Retai Visiškai nebūna χ 2 df p Galvos skausmai 47,7% 43,1% 9,2% 57,9% 31,6% 10,5% 1, ,511 Širdies ritmo sutrikimai 9,2% 27,7% 63,1% 10,5% 42,1% 47,4% 2, ,275 Padidėjęs kraujospūdis 10,8% 33,8% 55,4% 13,2% 31,6% 55,3% 0, ,925 Kosulys/fusulys 13,8% 40,0% 46,2% 18,4% 39,5% 42,1% 0, ,814 Sąnarių skausmai 21,5% 38,5% 40,0% 13,2% 39,5% 47,4% 1, ,542 Kaklo skausmai/ nugaros skausmai/ juosmens skausmai 61,5% 32,3% 6,2% 60,5% 28,9% 10,5% 0, ,711 Silpnumas 29,2% 40,0% 30,8% 18,4% 55,3% 26,3% 2, ,287 36

37 Kojų venų išsiplėtimas/ kojų patinimas 16,9% 35,4% 47,7% 26,3% 10,5% 63,2% 7, ,021 Mieguistumas darbe/ nemiga 33,8% 40,0% 26,2% 31,6% 52,6% 15,8% 2, ,359 Dažna nuotaikų kaita 30,8% 36,9% 32,3% 28,9% 42,1% 28,9% 0, ,870 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Palyginome slaugytojų per paskutinius 12 mėn. Varginusius simptomus pagal slaugytojų pareigas (žr. 11 lent.), o apskaičiavus chi kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05). Nustatyta, kad galvos skausmai ir kojų bei venų išsiplėtimas reikšmingai dažniau vargina anestezijos ir bendrosios praktikos slaugytojus, tuo tarpu sąnarių skausmai bei dažna nuotaikų kaita bendrosios praktikos slaugytojus. Tuo tarpu kiti simptomai skirtingas pareigas užimančius slaugytojus vargino panašiai (nes p>0,05). 11 lentelė. Per paskutinius 12 mėn. Varginę simptomai pagal slaugytojų pareigas Pareigos Bendrosios praktikos slaugytojai Visiškai Dažnai Retai nebūna 37 Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai Visiškai Dažnai Retai nebūna χ 2 df p Galvos skausmai 36,7% 53,1% 10,2% 64,8% 25,9% 9,3% 8, ,012 Širdies ritmo sutrikimai 4,1% 32,7% 63,3% 14,8% 33,3% 51,9% 3, ,162 Padidėjęs kraujospūdis 10,2% 38,8% 51,0% 13,0% 27,8% 59,3% 1, ,491 Kosulys/fusulys 18,4% 42,9% 38,8% 13,0% 37,0% 50,0% 1, ,490 Sąnarių skausmai 28,6% 42,9% 28,6% 9,3% 35,2% 55,6% 9, ,007 Kaklo skausmai/ nugaros skausmai/ juosmens skausmai 59,2% 32,7% 8,2% 63,0% 29,6% 7,4% 0, ,926 Silpnumas 34,7% 34,7% 30,6% 16,7% 55,6% 27,8% 5, ,054 Kojų venų išsiplėtimas/ kojų patinimas 6,1% 42,9% 51,0% 33,3% 11,1% 55,6% 19, ,000 Mieguistumas darbe/ nemiga 32,7% 38,8% 28,6% 33,3% 50,0% 16,7% 2, ,307 Dažna nuotaikų kaita 32,7% 22,4% 44,9% 27,8% 53,7% 18,5% 12, ,002 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Tyrimo metu nustatyta, kokie būdai geriausiai padeda slaugytojams atsipalaiduoti (žr. 8 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai atsipalaiduoti padeda laikas su šeima, muzikos klausymasis ir laiko leidimas gamtoje (dažniausiai atsipalaiduoja daugiau nei pusė slaugytojų), kiek rečiau knygų ir žurnalų skaitymas, laikas su draugiais, TV žiūrėjimas ir sportas (dažniausiai atsipalaiduoja nuo 30 iki 50 proc. slaugytojų), tuo tarpu rečiausiai atsipalaiduojama einant į koncertą ar kavinę,

38 Atsipalaidavimo būdai rūkant, einant į kavinę ar restoraną ir išgeriant vyno taurę (atsipalaiduoja mažiau nei kad penktas). Leidžia laiką su šeima 74.8% 18.4% 6.8% Klausosi muzikos 58.3% 33.0% 8.7% Leidžia laiką gamtoje 52.4% 46.6% 1.0% Skaito knygas ar žurnalus 49.5% 41.7% 8.7% Leidžia laiką su draugais 40.8% 57.3% 1.9% Žiūri televizorių 36.9% 43.7% 19.4% Sportuoja 30.1% 54.4% 15.5% Eina į koncertą ar teatrą 21.4% 67.0% 11.7% Surūko vieną kitą cigaretę 15.5% 9.7% 74.8% Eina į kavines, restoranus 11.7% 54.4% 34.0% Išgeria taurę vyno ar šampano ar kt. 3.9% 55.3% 40.8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Slaugytojų skaičius Dažniausiai Retkarčiais Niekada 8 pav. Būdai, kurie geriausiai padeda atsipalaiduoti Palyginome slaugytojų atsipalaidavimo būdus pagal slaugytojų darbo vietą (žr. 12 lent.), o apskaičiavus chi kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05). Nustatyta, kad į kavines ir restoranus eina bei laiką gamtoje reikšmingai dažniau leidžia reanimacijoje dirbantys slaugytojai, nei kad dirbantys operacinėje, o su draugais laiką leidžia reikšmingai dažniau operacinėje dirbantys slaugytojai, nei kad dirbantys reanimacijoje (p<0,05). Kiti atsipalaidavimo būdai skirtingose vietose dirbantiems slaugytojams pasireiškė panašiai (nes p>0,05). 38

39 12 lentelė. Būdai, kurie geriausiai padeda atsipalaiduoti pagal slaugytojų darbo vietą Darbo vieta Reanimacijoje Operacinėje Dažniausiai Retkarčiais Niekada Dažniausiai Retkarčiais Niekada χ 2 df p Surūko vieną kitą cigaretę 12,3% 6,2% 81,5% 21,1% 15,8% 63,2% 4, ,102 Išgeria taurę vyno ar šampano ar kt. 6,2% 52,3% 41,5%,0% 60,5% 39,5% 2, ,265 Eina į koncertą ar teatrą 18,5% 72,3% 9,2% 26,3% 57,9% 15,8% 2, ,313 Sportuoja 29,2% 60,0% 10,8% 31,6% 44,7% 23,7% 3, ,162 Eina į kavines, restoranus 16,9% 44,6% 38,5% 2,6% 71,1% 26,3% 8, ,016 Leidžia laiką gamtoje 61,5% 38,5% 0,0% 36,8% 60,5% 2,6% 7, ,030 Leidžia laiką su šeima 81,5% 12,3% 6,2% 63,2% 28,9% 7,9% 4, ,091 Leidžia laiką su draugais 35,4% 64,6% 0,0% 50,0% 44,7% 5,3% 6, ,042 Žiūri televizorių 33,8% 50,8% 15,4% 42,1% 31,6% 26,3% 3, ,139 Klausosi muzikos 55,4% 36,9% 7,7% 63,2% 26,3% 10,5% 1, ,526 Skaito knygas ar žurnalus 52,3% 43,1% 4,6% 44,7% 39,5% 15,8% 3, ,151 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Palyginome slaugytojų atsipalaidavimo būdus pagal slaugytojų pareigas (žr. 13 lent.), o apskaičiavus chi kvadrato kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05). Nustatyta, kad į kavines ir restoranus eina bei skaito knygas ir žurnalus reikšmingai dažniau bendrosios praktikos slaugytojai, nei kad anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai. Tuo tarpu kiti atsipalaidavimo būdai skirtingas pareigas užimančius slaugytojus vargino panašiai (nes p>0,05). 13 lentelė. Būdai, kurie geriausiai padeda atsipalaiduoti pagal slaugytojų pareigas Pareigos Bendrosios praktikos slaugytojai Visiškai Dažnai Retai nebūna 39 Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai Visiškai Dažnai Retai nebūna χ 2 df P Surūko vieną kitą cigaretę 10,2% 6,1% 83,7% 20,4% 13,0% 66,7% 3, ,139 Išgeria taurę vyno ar šampano ar kt. 4,1% 46,9% 49,0% 3,7% 63,0% 33,3% 2, ,254 Eina į koncertą ar teatrą 26,5% 61,2% 12,2% 16,7% 72,2% 11,1% 1, ,436 Sportuoja 34,7% 51,0% 14,3% 25,9% 57,4% 16,7% 0, ,624 Eina į kavines, restoranus 18,4% 38,8% 42,9% 5,6% 68,5% 25,9% 9, ,007 Leidžia laiką gamtoje 63,3% 36,7% 0,0% 42,6% 55,6% 1,9% 4, ,084 Leidžia laiką su šeima 75,5% 16,3% 8,2% 74,1% 20,4% 5,6% 0, ,782 Leidžia laiką su draugais 36,7% 63,3% 0,0% 44,4% 51,9% 3,7% 2, ,250 Žiūri televizorių 34,7% 44,9% 20,4% 38,9% 42,6% 18,5% 0, ,904

40 Klausosi muzikos 63,3% 26,5% 10,2% 53,7% 38,9% 7,4% 1, ,402 Skaito knygas ar žurnalus 65,3% 34,7% 0,0% 35,2% 48,1% 16,7% 13, ,001 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Tyrimo metu nustatyta, kad savo profesiją gerbia didžioji dauguma (91 proc.) slaugytojų, tuo tarpu teigiančių, kad profesijos negerbia, iš viso nebuvo. (žr. 9 pav.) 9 pav. Pasiskirstymas pagal savo profesijos gerbimą Palyginome savo profesijos gerbimą pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 14 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (kai p<0,05) skirtumas, kuris parodė, kad savo profesiją reikšmingai dažniau gerbia operacinėje dirbantys slaugytojai, nei kad dirbantys reanimacijoje. Tuo tarpu savo profesijos gerbimas tarp bendrosios praktikos slaugytojų ir anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojų reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05) 14 lentelė. Pasiskirstymas pagal savo profesijos gerbimą pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Savo profesijos gerbimas Taip Ne Nežino χ 2 df p Darbo vieta Reanimacijoje 86,2% 0,0% 13,8% Operacinėje 100,0% 0,0% 0,0% 5, ,016 Bendrosios praktikos slaugytojai 87,8% 0,0% 12,2% Dabartinės Anestez.ir intensyv. Terapijos pareigos 94,4% 0,0% 5,6% slaugytojai 1, ,230 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. 40

41 Taip pat tyrime dalyvavusių slaugytojų buvo prašoma atsakyti, ar atsiradus galimybei, jie pakeistų savo profesiją (žr. 10 pav.). Nustatyta, kad tą padarytų tik mažiau nei kas dešimtas slaugytojas, o beveik pusė (47 proc.) to niekada nedarytų. 10 pav. Pasiskirstymas pagal profesijos pakeitimą atsiradus galimybei Palyginome profesijos pakeitimą atsiradus galimybei pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 15 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad skirtingose vietose dirbantys ir skirtingas pareigas užimantys slaugytojai savo profesiją keistų panašiai. 15 lentelė. Pasiskirstymas pagal profesijos pakeitimą atsiradus galimybei pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Profesijos pakeitimas atsiradus galimybei χ 2 df p Tuoj pat Pagalvotų Niekada Darbo vieta Reanimacijoje 12,3% 40,0% 47,7% Operacinėje 0,0% 55,3% 44,7% 5, ,051 Bendrosios praktikos Dabartinės slaugytojai 8,2% 36,7% 55,1% pareigos Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 7,4% 53,7% 38,9% 3, ,213 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus 41

42 statistinis reikšmingumas. Taip pat nustatyta, kad tuoj pat darbo vietą pakeistų tik 4 proc. slaugytojų, o dauguma (66 proc.) apie tai pagalvotų, kai niekada darbo vietos nekeistų kas trečias slaugytojas. (žr. 11 pav.) 11 pav. Pasiskirstymas pagal darbo vietos pakeitimą atsiradus galimybei Palyginome darbo vietos pakeitimą atsiradus galimybei pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 16 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad skirtingose vietose dirbantys ir skirtingas pareigas užimantys slaugytojai darbo vietą keistų panašiai. 16 lentelė. Pasiskirstymas pagal darbo vietos pakeitimą atsiradus galimybei pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Darbo vietos pakeitimas atsiradus galimybei χ 2 df p Tuoj pat Pagalvotų Niekada Darbo vieta Reanimacijoje 6,2% 61,5% 32,3% Operacinėje 0,0% 73,7% 26,3% 3, ,206 Bendrosios praktikos Dabartinės slaugytojai 0,0% 63,3% 36,7% pareigos Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 7,4% 68,5% 24,1% 5, ,078 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. 42

43 Tyrimo metu nustatyta, kokios priežastys lėmė slaugytojų pasirinkimą dirbti dabartiniame skyriuje (žr. 12 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai pasirinkimą lėmė noras išbandyti save (40 proc.) ir atsitiktinumas (30 proc.), rečiausiai didesnis atlyginimas (25 proc.). 12 pav. Pasiskirstymas pagal pasirinkimą dirbti dabartiniame skyriuje lėmusias priežastis Palyginome pasirinkimą dirbti dabartiniame skyriuje priežastis pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 17 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, nustatyti reikšmingi skirtumai (nes p<0,05), kurie parodė, kad atsitiktinumas reikšmingai dažniau lėmė operacinėje dirbančių slaugytojų ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų pasirinkimą, noras išbandyti save reikšmingai dažniau lėmė reanimacijoje dirbančių slaugytojų ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų pasirinkimą, o didesnis atlyginimas reikšmingai dažniau lėmė reanimacijoje dirbančių slaugytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų pasirinkimą. 17 lentelė. Pasiskirstymas pagal pasirinkimą dirbti dabartiniame skyriuje lėmusias priežastis pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Veiksniai, lėmę pasirinkimą dirbti dabartiniame skyriuje Darbo vieta Atsitiktinumas Noras išbandyti save Didesnis atlygis Reanimacijoje 21,5% 46,2% 32,3% 0,0% Neturėjo pasirinkimo Operacinėje 44,7% 28,9% 13,2% 13,2% χ 2 df p 18, ,000 43

44 Dabartinės pareigos Bendrosios praktikos slaugytojai Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 26,5% 38,8% 34,7% 0,0% 33,3% 40,7% 16,7% 9,3% 8, ,041 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Tyrimo metu nustatyta, kokie bendravimo santykiai dažniausiai darbe sukelia emocinį nuovargį (žr. 13 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai emocinį nuovargį sukelia bendravimas su pacientais, kolegomis ir gydytojais (daugiau nei 40 proc. slaugytojų), kiek rečiau bendravimas su slaugos administracija (37 proc.), rečiausiai bendravimas su pagalbiniu personalu ir pacientų artimaisiais (mažiau nei kas penktam slaugytojui). 13 pav. Dažniausiai emocinį nuovargį darbe sukeliantys bendravimo santykiai Palyginome emocinį nuovargį darbe sukeliančius bendravimo santykius pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 18 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, nustatyti reikšmingi skirtumai (nes p<0,05), kurie parodė, kad bendravimas su slaugos administracija ir kolegomis reikšmingai dažniau emocinį nuovargį sukelia reanimacijoje dirbantiems slaugytojams, nei kad dirbantiems operacinėje. Tuo tarpu kiti bendravimo ypatumai skirtingose vietose dirbantiems ir skirtingas pareigas užimantiems slaugytojams emocinį nuovargį sukėlė panašiai (p>0,05). 44

45 Darbo vieta Dabartinės pareigos 18 lentelė. Dažniausiai emocinį nuovargį darbe sukeliantys bendravimo santykiai pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Bendravimas Bendravimas Bendravimas Bendravimas Bendravimas su Bendravimas su slaugos su su su pacientų pagalbiniu su pacientais administracija kolegomis gydytojais artimaisiais personalu Reanimacijoje 43,1% 53,8% 30,8% 21,5% 46,2% 21,5% Operacinėje 18,4% 25,0% 50,0% 18,4% 44,7% 13,2% χ 2 8,338 7,841 4,961 0,144 0,019 1,120 df p 0,015 0,005 0,084 0,705 0,889 0,290 Bendrosios praktikos 42,9% 49,0% 34,7% 28,6% 44,9% 20,4% slaugytojai Anestez.ir intensyv. Terapijos 25,9% 38,5% 40,7% 13,0% 46,3% 16,7% slaugytojai χ 2 4,683 1,135 3,554 3,856 0,020 0,239 df p 0,096 0,287 0,169 0,050 0,887 0,625 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Analizuojant slaugytojų psichologinę savijautą po darbo nustatyta, kad net 62 proc. slaugytojų jaučiasi pavargę, o dar 23 proc. labai pavargę ar net išsekę. Tuo tarpu, nepavargę jaučiasi tik 15 proc. (žr. 14 pav.) 14 pav. Pasiskirstymas pagal psichologinę būseną po darbo 45

46 Palyginome psichologinę savijautą po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 19 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, nustatytas reikšmingas skirtumas (nes p<0,05), kuris parodė, kad reanimacijoje dirbantys slaugytojai po darbo jaučiasi reikšmingai dažniau pavargę ir išsekę, nei kad dirbantys operacinėje. Tuo tarpu psichologinė savijauta skirtingas pareigas užimančių slaugytojų reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05). 19 lentelė. Pasiskirstymas pagal psichologinę būseną po darbo pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Psichologinė savijauta po darbo Darbo vieta Dabartinės pareigos Išsękusi Labai pavargusi Reanimacijoje 7,7% 18,5% 61,5% 6,2% 6,2% Operacinėje 0,0% 18,4% 63,2% 15,8% 2,6% Bendrosios praktikos slaugytojai Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai Pavargusi Nepavargusi Visiškai nepavargusi 10,2% 8,2% 65,3% 8,2% 8,2% 0,0% 27,8% 59,3% 11,1% 1,9% χ 2 df p 5, ,211 13, ,010 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Kaip matyti iš žemiau esančiame paveiksle pateiktų duomenų, net 49 proc. slaugytojų savo elgesyje pastebi pokyčių, tuo tarpu jų nepastebi kas trečias slaugytojas. (žr. 15 pav.) 15 pav. Pasiskirstymas pagal pokyčių savo elgesyje pastebėjimą 46

47 Palyginome pokyčių savo elgesyje pastebėjimą pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 20 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, reikšmingų skirtumų nebuvo pastebėta (nes p>0,05), kas rodo, kad skirtingose vietose dirbantys slaugytojai ir skirtingas pareigas užimantys slaugytojai savo elgesyje pastebi panašius pokyčius. 20 lentelė. Pasiskirstymas pagal pokyčių savo elgesyje pastebėjimą pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Pokyčių savo elgesyje pastebėjimas dirbant dabartinėje darbovietėje χ 2 df p Taip Ne Nežino Darbo vieta Reanimacijoje 52,3% 32,3% 15,4% Operacinėje 42,1% 34,2% 23,7% 1, ,488 Bendrosios praktikos slaugytojai 51,0% 36,7% 12,2% Dabartinės Anestez.ir intensyv. Terapijos pareigos 46,3% 29,6% 24,1% slaugytojai 2, ,292 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Kaip matyti iš žemiau esančiame paveiksle pateiktų duomenų, dažniausiai slaugytojus paveikia dvasiškai problemos šeimoje (35 proc.) ir paciento mirtis (28 proc.), rečiausiai nesugebėjimas valdyti emocijų (19 proc.) ir kolegų paramos stoka (18 proc.). (žr. 16 pav.) 16 pav. Pasiskirstymas pagal veiksnius, stipriausiai paveikiančius dvasiškai 47

48 Palyginome veiksnius, stipriausiai paveikiančius dvasiškai, pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 21 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (p<0,05), kuris parodė, kad paciento mirtis ir kolegų paramos stoka reikšmingai dažniau paveikia bendrosios praktikos slaugytojus, nei kad anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojus, tuo tarpu nesugebėjimas valdyti emocijų reikšmingai labiau paveikia anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojus, nei kad bendrosios praktikos slaugytojus. 21 lentelė. Pasiskirstymas pagal veiksnius, stipriausiai paveikiančius dvasiškai pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Darbo vieta Dabartinės pareigos Veiksniai, stipriausiai paveikiantys dvasiškai Kolegų Nesugebėjimas Paciento Problemos paramos valdyti mirtis šeimoje stoka emocijų Reanimacijoje 26,2% 38,5% 18,5% 16,9% Operacinėje 31,6% 28,9% 15,8% 23,7% Bendrosios praktikos slaugytojai Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 32,7% 36,7% 22,4% 8,2% 24,1% 33,3% 13,0% 29,6% χ 2 df p 1, ,674 8, ,043 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Nustatyta, kad dažniausiai susidūrus su paciento mirtimi, slaugytojai jaučia gailestį (51 proc.) ir bejėgiškumą (34 proc.), daug rečiau palengvėjimą (10 proc.) ir kaltę (6 proc.). (žr. 17 pav.) 17 pav. Pasiskirstymas pagal išgyvenimus susidūrus su paciento mirtimi 48

49 Palyginome išgyvenimus susidūrus su paciento mirtimi pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas (žr. 22 lent.). Apskaičiavus chi-kvadrato kriterijų, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05), kuris parodė, kad kaltę reikšmingai dažniau jaučia operacinėje dirbantys slaugytojai, gailestį operacinėje dirbantys slaugytojai ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai, bejėgiškumą anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai, o palengvėjimą reanimacijos dirbantys slaugytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. 22 lentelė. Pasiskirstymas pagal išgyvenimus susidūrus su paciento mirtimi pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Darbo vieta Dabartinės pareigos Išgyvenimai susidūrus su paciento mirtimi Kaltė Gailestis Bejėgiškumas Palengvėjimas Reanimacijoje 3,1% 46,2% 35,4% 15,4% Operacinėje 10,5% 57,9% 31,6% 0,0% Bendrosios praktikos slaugytojai Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai 6,1% 46,9% 26,5% 20,4% 5,6% 53,7% 40,7% 0,0% χ 2 df p 8, ,031 12, ,005 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: χ 2 chi kvadrato kriterijus, df kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p kriterijaus statistinis reikšmingumas. Galiausiai tyrime dalyvavusių slaugytojų buvo paprašyta įvertinti naudojamus prevencijos būdus stresui, nuovargiui ir pervargimui mažinti, pagal jų efektyvumą (kur 1- visai neefektyvu, 2- efektyvu, 3- labai efektyvu). Apskaičiavus jų vidurkius, buvo sudarytas paveikslas, (žr. 18 pav.) iš kurio galime spręsti, kad efektyviausiomis priemonėmis laikoma mėgstama veikla, miegas, užsiėmimas gamtoje (vidurkiai viršija 2,5 balo), kiek mažiau efektyviomis buvimas su draugais, meniniai renginiai, rūpinimasis grožiu, sportas, relaksacija, meninė veikla ir joga (vertinimų vidurkiai nuo 2 iki 2,5 balų), o mažiausiai efektyvios laikomos meditacija, supervizijos užsiėmimai ir TV žiūrėjimas (vertinimų vidurkiai nesiekia 2 balų). 49

50 18 pav. Efektyviausios prevencijos priemonės (vertimimai) Palyginome skirtingose vietose dirbančių ir skirtingas pareigas užimančių slaugytojų prevencijos priemonių efektyvumo vertinimus (žr. 23 lent.). Apskaičiavus Mann-Whitney U kriterijus, buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05), kurie parodė, kad meditaciją, sportą, miegą, supervizijos žaidimus, buvimą su draugais ir meninę veiklą reikšmingai labiau efektyvesnėmis laiko reanimacijoje dirbantys slaugytojai, nei kad operacinėje dirbantys slaugytojai, tuo tarpu supervizijos užsiėmimus, buvimą su draugais ir meninę veiklą reikšmingai efektyvesniais laiko bendrosios praktikos slaugytojai, nei kad anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojai. 23 lentelė. Efektyviausios prevencijos priemonės (vertimimai) pagal slaugytojų darbo vietą ir pareigas Darbo vieta Reanimacijoje Operacinėje U 50 p Dabartinės pareigos Bendrosios praktikos slaugytojai Anestez.ir intensyv. Terapijos slaugytojai Vid. SN Vid. SN Vid. SN Vid. SN Užsiemimas gamtoje 2,68 0,47 2,47 0, ,000 0,327 2,73 0,45 2,48 0, ,000 0,071 Relaksacija 2,31 0,75 2,11 0, ,000 0,233 2,27 0,81 2,20 0, ,500 0,616 U p

51 Meditacija 2,09 0,74 1,74 0,76 922,000 0,022 2,02 0,75 1,91 0, ,500 0,448 TV žiūrėjimas 1,80 0,73 1,74 0, ,000 0,606 1,76 0,75 1,80 0, ,000 0,787 Sportas 2,40 0,63 2,00 0,71 838,500 0,006 2,37 0,67 2,15 0, ,500 0,106 Meninių reng. Lankymas 2,37 0,67 2,29 0, ,000 0,502 2,41 0,70 2,28 0, ,500 0,222 Miegas 2,85 0,36 2,50 0,73 945,000 0,007 2,84 0,37 2,61 0, ,000 0,079 Mėgiama veikla 3,15 4,17 2,63 0, ,000 0,554 3,35 4,79 2,61 0, ,000 0,765 Supervizijos užsiemimai 2,00 0,81 1,61 0,68 905,000 0,016 2,04 0,79 1,69 0,75 997,500 0,022 Buvimas su draugais 2,52 0,62 2,29 0,61 975,500 0,046 2,57 0,58 2,31 0, ,500 0,034 Meninė veikla 2,32 0,73 1,68 0,74 695,000 0,000 2,27 0,73 1,93 0, ,000 0,033 Joga 2,26 0,80 1,71 0,84 801,500 0,002 2,16 0,85 1,96 0, ,000 0,230 Rūpinimasis grožiu 2,32 0,71 2,16 0, ,500 0,312 2,22 0,69 2,30 0, ,500 0,477 Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti Paaiškinimai: U Mann Whitney kriterijus, p kriterijaus statistinis reikšmingumas, Vid. vertinimų vidurkis, SN vertinimų standartinis nuokrypis. 51

52 6. REZULTATŲ APTARIMAS Darbinė darbo aplinka, kriterijai, reikalavimai bei darbo sąlygos yra vieni iš veiksnių, darančių įtaką darbuotojo savijautai darbe. Tai kaip jaučiasi konkrečios profesijos darbuotojas atlikdamas jam priklausančias pareigas nulemia psichologinę, emocinę, fizinę gerovę darbe. (Вежновець ТА, Парій ВД, 2017). Visgi, spartėjant darbo ritmui, ilgėjant darbo valandoms, kylant rizikai darbinėje aplinkoje ar esant probleminiams santykiams tarp kolegų, atsiranda patiriamo streso problema. Darbuotojo patiriamas stresas ne tik įtakoja individualią savijautą, bet ir kartu veikia darbo kokybę bei sukelia tolimesnius padarinius, progresuojančius į profesinio perdegimo sindromą. (Mikalauskas A. Ir kt., 2016). Ligoninėse pastebimas aukštas streso lygis, kuris gali sukelti depresiją, nerimą, sumažėjusį pasitenkinimą darbu ir mažesnį lojalumą organizacijai. PPS galima apibūdinti kaip fizinį, psichologinį ir emocinį išsekimą, asmeninį išsekimą ir mažą asmeninio pasitenkinimo jausmą. Dėl perdegimo sindromo atsiranda lėtinis nuovargis ir sumažėjęs darbingumas, todėl padidėja nepageidaujamų reiškinių pavojus. (Friganović A, et al., 2017). Šiame darbe buvo siekiama ištirti PPS paplitimą, priežastis, patiriamus neigiamus simptomus bei prevenciją slaugos darbuotojų, kurie dirba intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose. Analizuojant kitų autorių darbus, buvo pastebėtą, kad labiau PPS patiria intensyvios terapijos slaugytojai, nei kad anesteziologijos skyriuose dirbantys slaugytojai. (Moss M, 2016; Guntupalli K, 2014; Padilha K, 2017). Tyrėjai Delgado C. ir kt. (2017) savo darbe analizavo, kokios dažniausios priežastys lemia stresą darbe ir PPS. Buvo nustatyta, kad dauguma t.y. 159 slaugytojai iš 230 stresą patiria bendraudami su pacientais (48 proc.), jų šeimomis (56 proc.) bei artimaisiais (12 proc.). Kita užsienio tyrėja savo tyrime nustatė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys perdegimo sindromą: tarpasmeniniai santykiai su pacientais (78,3 proc.), stresas darbo metu (89,4 proc.), nuovargis jaučiamas po darbo (65,1 proc.), 58,5 proc. apklaustųjų nurodo emocinę įtampą darbe, 63,8 proc. respondentų norėtų pakeisti darbą.a. Mikalauskas ir kt. (2016) teigia, kad darbuotojai kenčia nuo per ilgų darbo valandų, per didelių keliamų reikalavimų, darbo užmokesčio neatitikimo. Taip pat savo tyrime pabrėžia, kad streso ir PPS požymiams priskiriamas per didelis įsitraukimas į darbinę veiklą, skubėjimas, baimė nespėti, suklysti. Dažniausiai nepageidaujami reiškiniai (NR) atneša tam tikrų pasekmių. PPS ne išimtis. Ispanų mokslininkai Gil Monte P. R. ir kt. (2015) tyrė kokius simptomus jaučia slaugytojai patiriantys profesinio,,perdegimo sindromą. Tyrime dalyvavo 720 slaugytojų iš dviejų Ispanijos ligoninių. Tyrimo rezultatai parodė, kad psichologinį išsekimą jaučia 69,7 proc. apklaustųjų, taip 52

53 pat, kiek mažiau, (46,2 proc.) atsakė, kad po darbo būna fiziškai išsekę t.y. jaučia kojų, galvos skausmus. Tuo tarpu, tyrėjai Ramírez MR. ir kt. (2018) iš Ekvadoro, nurodo, kad psichologinį išsekimą jaučia tik 13,5 proc. visų apklaustųjų. 18,2 proc. teigia, kad jaučia emocinį išnaudojimą, fizinius simptomus nurodė vos 2,3 proc. apklaustų slaugytojų. Taip pat, šią temą nagrinėjo Ang SY. ir kt.(2016). Tyrimo duomenys atskleidė, kad 39 proc. jautė emocinį išsekimą, 40 proc. turėjo aukštą depersonalizacijos lygį, 59 proc. turėjo žemą asmeninių įgūdžių verinimą. Slaugytojoms turinčioms maziau nei 30 metų profesinio perdegimo sindromas pasireiškė daugiau (53 proc. ) Psichologinį nuovargį po darbo nurodė 86,1 proc. slaugos specialistų. Lietuvių autoriai L. Rovas ir kt. (2012) išskyrė pagrindinius veiksnius, kuriuos nulemia patiriamas PPS tarp slaugytojų: padidėjęs sergamumas, pablogėjusi fizinė sveikata (galvos skausmai, nugaros skausmai), depresijos simptomai, psichosomatiniai sutrikimai, mažesnis pasitenkinimas darbu. Siekiant išvengti bet kokios žalos imamės visokių prevencijos priemonių. Taip pat norėdamas išvengti PPS kiekvienas slaugos darbuotojas tai daro skirtingai. Norėjome ištirti, kokie prevencijos būdai yra dažniaisiai naudojami. Užsienio tyrėjas M. Smith, (2011) nurodo, kad malonus bendravimas su šeimos nariais, draugais ir žmonėmis, turinčiais stiprias socialines bei dvasines vertybes yra 53abia svarbus, siekiant išvengti streso darbe arba namų aplinkoje. Ispanijoje atliktame tyrime, slaugytojai aiškiai išskyrė veiklas, kurios padeda išvengti streso. Tyrimo rezultatai parodė, kad 84 proc repondentų būna su šeima, 69 proc. užsiema fizine veikla, 30 proc. lanko menų užsiemimus, 43 proc, lanko jogos pamokas, 97 proc. respondentų renkasi gamtą. 14 proc. lanko psichologo konsultacijas, 8 proc. leidžia sau spa malonumus. (Gómez-Gascón T, et al., 2013). 53

54 IŠVADOS 1.,,Perdegimo sindromo pasireiškimas yra labiau paplitęs tarp intensyvioje terapijoje dirbančių slaugytojų, nei tarp operacinėje dirbančių slaugytojų. 2. Priežastys, kurios dažniausiai iššaukia,,perdegimo sindromą intensyvioje terapijoje dirbantiems slaugytojams bendravimas su slaugos administracija ir kolegomis, kolegų palaikymo stoka. Tuo tarpu, bendravimas su gydytojais, pagalbiniu personalu, pacientais, pacientų artimaisiais skirtingose vietose dirbantiems ir skirtingas pareigas užimantiems slaugytojams emocinį nuovargį sukėlė panašiai. 3. Daugiau nei pusė intensyvios terapijos slaugytojų po darbo jaučia viso kūno nuovargį ir juos vargina galvos skausmai, tuo tarpu, operacinėje dirbantys slaugytojai, dažniau jaučia skausmus kojose ir padažnėjusį pulsą, o rečiausiai jaučiamas padidėjęs kraujospūdis, stebimi kojų patinimai, vargina pykinimas ir skundžiamasi sumažėjusiu apetitu. Kiti simptomai skirtingose vietose dirbantiems slaugytojams pasireiškė panašiai, tokie kaip: nugaros ir juosmens skausmai, kiek rečiau mieguistumas ir nemiga darbe, dažna nuotaikų kaita (kas trečiam slaugytojui), kiek rečiau silpnumas, kojų venų išsiplėtimas, o rečiausiai sąnarių skausmai, kosulys/dusulys, padidėjęs kraujospūdis ir širdies ritmo sutrikimai. 4. Labiausiai efektyvius prevencijos būdus slaugytojai išskyrė kaip: meditacija, sportas, miegas, supervizijos žaidimai, buvimas su draugais ir meninė veikla. Taip pat, slaugytojams atsipalaiduoti padeda laikas su šeima, muzikos klausymasis ir laiko leidimas gamtoje, kiek rečiau knygų ir žurnalų skaitymas, TV žiūrėjimas, tuo tarpu, rečiausiai atsipalaiduojama einant į koncertą ar kavinę, rūkant, einant į kavinę ar restoraną ir išgeriant vyno taurę. 54

55 REKOMENDACIJOS Remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir palyginus su kitų tyrėjų duomenimis, galime teigti, jog perdegimo sindromas labai dažnas tarp slaugytojų. Nors atlikta nemažai tyrimų šia tema ir apie perdegimo sindromo reiškinį plačiai diskutuojama, tačiau Lietuvoje šis reiškinys lieka mažai žinomas (ypatingai slaugytojų tarpe), nepakankamai išanalizuotas ir suprastas. Rekomendacijos organizacijoms: darbo krūvio mažinimas, pasitenkinimo darbu kėlimas, motyvacijos skatinimas, sureguliuotas darbo poilsio rėžimas, saugi darbo aplinka, slaugytojų kvalifikacijos kėlimas. Profesinės priemonės: terapinių, supervizinių grupių steigimas darbo vietose. Dalyvavimas tokiose grupėse leis atpažinti savo problemas, jomis pasidalinti su grupės nariais, gauti grįžtamąjį ryšį, mažinti įtampą, suvaldyti neigiamas emocijas. Rekomendacijos asmenims (slaugytojams): apima visas poilsio formas, atsipalaidavimo mankštas, fizinius ir emocinius pasitenkinimo būdus, gyvenimo būdo pakeitimą, masažo technikas, taisyklingo kvėpavimo techniką ir kt. 55

56 PUBLIKACIJA A.Šafranovič, V. Grigaliūnienė,, Perdegimo sindromo paplitimas ir prevencija tarp slaugytojų dirbančių intensyvios terapijos ir anesteziologijos skyriuose Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: Sveikata - Žmogaus teisė. p

57 LITERATŪRA 1. Ahola K, Hakanen J, Perhoniemi R, Mutanen P. Relationship between burnout and depressive symptoms: a study using the person-centred approach. Burn Res. 1(1): Available from: 2. Ang SY, Dhaliwal SS, Ayre TC, Uthaman T, Fong KY, Tien CE, Zhou H, Della P. Demographics and Personality Factors Associated with Burnout among Nurses in a Singapore Tertiary Hospital. BioMed Research International Available from: 3. Bružienė R. Slaugytojų veiklos ypatumai dirbant intensyvios terapijos skyriuose. Sveikatos mokslai. 2014; 24 (3): Bulotaitė L, Šorytė D, Šidagytė R, Vičaitė S. Sveikatos stiprinimo darbe veiklos, jų poreikis ir profesinės rizikos veiksniai reabilitacijos ir socialinės globos įstaigose. Visuomenės sveikata. 2014; 3(66): Burba B, Sitnikovas O, Lankaitė D. Streso pasireiškimas, dažniausi stresą sukeliantys veiksniai, distreso valdymas tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų. Moksliniai tyrimai. 2014; 20 (1): Burgess S, Irvine F, Wallymahmed A. Personality, stress and coping in intensive care nurses: a descriptive exploratory study. Nursing in Critical Care. 2010; 15 (3): Available from: 7. Butėnas R, Žydžiūnaitė V. Vertybių refleksija slaugytojo veiklą reglametuojančiuose dokumentuose. Sveikatos mokslai. 2013; 23 (1): Caãadas-De la Fuente GA, Vargas C, San Luis C, García I, Caãadas GR, De la Fuente EI. Risk factors and prevalence of burnout syndrome in the nursing profession. Int J Nurs Stud. 2015;52(1): Availanle from: 9. Danusevičienė L, Jurkuvienė R. Požiūrio į pacientą intensyviosios terapijos skyriuje transformacijos savitumai. Medicina. 2010; 46: Delgado C, Upton D, Ranse K, Furness T, Foster K. Nurses resilience and the emotional labour of nursing work: An integrative review of empirical literature. International Journal of Nursing Studies. 2017;70: Devi S. Doctors in distress. The Lancet. 2011; 377 (9764): Available from: 57

58 12. Domrose C. Patients and RNs face unprecedented stress, Available from: [cited ]. 13. Ferreira M, de Abreu LC, de Carvalho TD, Xavier V, de Oliveira Filho J, Gregory P, Leão ER, Francisco NG, FerreiraC. Prevalence of burnout syndrome in clinical nurses at a hospital of excellence. International archives of medicine May. Available from: Friganović A, Kovačević I, Ilić B, Žulec M, Krikšić V, Grgas Bile C. Healthy Settings in Hospital - How to Prevent Burnout Syndrome in Nurses: Literature Review. Acta Clin Croat. 2017;56(2): Available from: Galdikienė N. Slaugytojų profesinio streso raiška veiklos kontekste: edukologijos ir slaugos dimensijos. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007; 13: García-Izquierdo M, Meseguer de Pedro M, Ríos-Risquez MI, Sánchez MIS. Resilience as a Moderator of Psychological Health in Situations of Chronic Stress (Burnout) in a Sample of Hospital Nurses. J Nurs Scholarsh. 2017; 50(2): Available from: Gerikienė V. Slaugytojų požiūrio į darbą sąsajas su pasitenkinimu darbu ir profesiniu perdegimu. Profesinės studijos, teorija ir praktika, 2015;15: Gerikienė V, Bartkutė D. Slaugytojų pasitenkinimo profesiniais veiksniais sąsajos su profesinio perdegimo sindromo komponentais. Profesinės studijos: teorija ir praktika. 2014; 13: Gil Monte PR, Manzano García G. Psychometric properties of the Spanish Burnout Inventory among staff nurses. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing. 2015;22(10): Available from: Golonka K, Mojsa-Kaja J, Popiel K, Marek T, Gawlowska M. Neurophysiological Markers of Emotion Processing in Burnout Syndrome. Front Psychol ; 13(8):2155. Available from: Gómez-Gascón T, Martín-Fernández J, Gálvez-Herrer M, Effectiveness of an intervention for prevention and treatment of burnout in primary health care professionals. BMC fam pract, 2013;14:173. Available from: Guntupalli K, Burnout in the intensive care unit professionals. I JCCM. 2014; 18 (13):

59 143. Available from: Inčiūraitė L, Žilinskas VJ. Personalo darbo skatinimą lemiančių veiksnių tyrimas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Ekonomika ir vadybas. 2010; 15: Istomina N, Bagdonas R, Krivickienė P, Krivickaitė A. slaugytojų, dirbančių intensyviosios terapijos skyriuose, gyvenimo kokybės vertinimas. Sveikatos mokslai. 2011; 21 (7): Jankausnkienė Ž, Kubilienė E, Juozulynas A, Venalis A. Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą. Medicina. 2010; 46: Janušonis V. Tinkama sveikatos priežiūra: naktinis medikų darbas. Tiltai. 2015; 3: Javtokas Z. Sveikatos stiprinimo konspektas. Vilnius, Prieiga per internetą: s_stiprinimaskonspektas2.pdf [žiūrėta ]. 28. Kalibatas J, Glumbakaitė E, Kanapeckienė V, Mikutienė D. Pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbančių slaugytojų streso ir psichologinių reikalavimų darbe sąsajos su streso pasekmėmis. Gerontologija. 2007; 8(1): Kavaliauskienė V, Balčiūnaitė R. Profesinis perdegimas ir jo raiška socialinio darbo profesionalizacijos kontekste. Tiltai. 2014; 4: Khamisa N, Oldenburg B, Peltzer K, Ilic D. Work related stress, burnout, job satisfaction and general health of nurses. Int J Environ Res Public Health [Internet]. 2015[cited ];12(1): Available from: /pubmed/ Khamisa N, Peltzer K. Burnout in Relation to Specific Contributing Factors and Health Outcomes among Nurses: A Systematic Review. Int J Environ Res Public Health. 2013; 10(6): Available from: Knani M, Fournier PS, Biron C. Psychosocial risks, burnout and intention to quit following the introduction of new software at work. Work. 2018;1. Available from: Kuodytė V, Pajarskienė B. Vilniaus psichiatrijos ligoninėse ir skyriuose dirbančių slaugytojų smurto patirtis. Visuomenės sveikata. 2015; 3(70): Lekauskaitė A, Venytė R, Demskytė J. Intensyvios terapijos slaugytojų patiriamas stresas slaugant terminalinės būklės pacientus. Sveikatos mokslai. 2006; 16(4): Lins Fumis RR, Junqueira Amarante AA, Nascimento A de F, and Vieira Junior JM. Moral distress and its contribution to the development of burnout syndrome among critical care providers. Ann Intensive Care. 2017; 7: 71. Available from: 59

60 36. Makasheva N. The problem of professional burnout in stress management. SHS Web of Conferences. 2016; 28: Available from: Maslach C, Jackson SE, and Leiter MP. Maslach burnout inventory in Evaluating Stress: A Book of Resources. 1997; 3: Mealer M, Moss M. Should all ICU clinicians regularly be tested for burnout? We are not sure: Conceptual considerations that precede screening for burnout syndrome in ICU clinicians. Intensive Care Med. 2018;7:10. Available from: Merino-Plaza MJ, Carrera-Hueso FJ, Arribas-Boscá N, Martínez-Asensi A, Trull-Maravilla E, Fikri-Benbrahim N. Burnout in the staff of a chronic care hospital. Rev Saude Publica. 2018;52: Mikalauskas A, Širvinskas E, Macas A, Padaiga Ž. Profesinis perdegimas tarp anesteziologiją ir reanimatologiją studijuojančių rezidentų. Sveikatos mokslai. 2016; 26 (6): Molero Jurado MDM, Pérez-Fuentes MDC, Gázquez Linares JJ, Barragán Martín AB. Burnout in Health Professionals According to Their Self-Esteem, Social Support and Empathy Profile. 2018; 20(9):424. Available from: Monsalve-Reyes CS, San Luis-Costas C, Gómez-Urquiza JL, Albendín-García L, Aguayo R, Cañadas-De la Fuente GA. Burnout syndrome and its prevalence in primary care nursing: a systematic review and meta-analysis. 2018;19(1):59. Available from: Moss MA. Critical Care Societies Collaborative Statement: Burnout Syndrome in Critical Care Health-care Professionals. American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine. 2016; 194 (1): Ožeraitienė V, Gaigalaitė V, Arnatkevic J. Profesinės veiklos vidinės motyvacijos ir pasitenkinimo darbu charakteristikų tyrimas. Medicinos teorija ir praktika. 2014; 20 (4): Padilha K. Nursing workload, stress, burnout, satisfaction and incidents in a trauma intensive care units. Texto Contexto Conferm. 2017; 26(3): Pawar MN. Level of stress among the nurses working in Intensive care units. Sinhgad e Journal of Nursing. 2014; 4(1): 4-8. Available from: 60

61 47. Perdegus įmanoma nesudegti. Profesinio perdegimo sindromas.[internet] [cited 2017 Dec.18] Available from: Pulkinskienė D. Slaugos filosofija ir teorija. Klaipėda: Klaipėdos Valstybinė kolegija. 2011; 138 p. 49. Ramírez MR, Otero P, Blanco V, Ontaneda MP, Díaz O, Vázquez FL. Prevalence and correlates of burnout in health professionals in Ecuador. Compr Psychiatry. 2018;82: Available from: Rovas L, Lapėnienė J, Baltrušaitytė R. Slaugytojų darbe patiriamas stresas ir jo įveika. Visuomenės sveikata. 2012; 1: Shanafelt TD. Enhancing meaning in work: a prescription for preventing physician burnout and promoting patient-centered care. JAMA. 2009;302(12): Smith M, Segal J, Segal R. Preventing burnout: signs, symptoms, causes, and coping strategies, Available from: [cited ]. 53. Spławska K. Burnout symptoms of cardiosurgery nurses. Pol Merkur Lekarski. 2013; 35(206): Available from: Vaicekauckienė V. Profesinio perdegimo sindromo įveikos ir prevencijos prielaidos socialiniame darbe. Socialinis ugdymas. 2014; 39 (3): Valizadeh L, Zamanzadeh V, Habibzadeh H, Alilu L, Gillespie M, Shakibi A. Experiences of Iranian nurses that intent to leave the clinical nursing: a content analysis. J Caring Sci. 2016;5(2): Vasilavičius P, Januškevičius V, Ustinavičienė R, Vainauskas S, Šidagytė R. Kauno apskrities gydymo įstaigų slaugytojų patiriamo negatyvaus elgesio sąsajos su sveikatos sutrikimais. Visuomenės sveikata. 2010; 1(48): Vimantaite R, Seskevicius A.,,Perdegimo sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų. Slaugos mokslas. Medicina. 2006; 42(7): Župirkienė E, Babičaitė I. Streso kaip psichosocialinio rizikos veiksnio tyrimas Klaipėdos rajono ugdymo organizacijose. regional formation and development studies. 2014; 1(9): Žutautienė R, Radišauskas R, Ustinavičienė R, Kirvaitienė J. Gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir subjektyvios sveikatos įvertinimas. Visuomenės sveikata. 2014; 24(3):

62 60. Zou G, Shen X, Tian X, Liu C, Li G, Kong L, et al. Correlates of psychological distress, burnout, and resilience among Chinese female nurses. Ind Healt 2016; 54(5): Available from: Wang Y, Chang Y, Fu JL, Wang L. Work-family conflict and burnout among Chinese female nurses: the mediating effect of psychological capital. BMC public health.2012;12: West CP, Dyrbye LN, Erwin PJ, and Shanafelt TD. Interventions to prevent and reduce physician burnout: a systematic review and meta-analysis. The Lancet. 2016; 388(10057): Available from: Вежновець ТА, Парій ВД, Вишнивецький ІІ, Москаленко МВ. Factors associated with job satisfaction of human resources in healthcare. Wiad Lek. 2017;70(3): Available from: 62

63 PRIEDAI 1 priedas 63

64 2 priedas TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studentas magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą : įvertinti,,perdegimo sindromo paplitimą ir prevenciją tarp slaugytojų, dirbančių centriniam reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kardiochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje ir anesteziologijos skyriuje. Tyrimo dalyviai LSMUL Kauno klinikų centriniam reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus, kardiochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus ir anesteziologijos skyriaus slaugytojos.tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Tel.:(8 37) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedrą. 64

65 3 priedas TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA Aš, (tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studentės Agatos Šafranovič atliekamoje apklausoje, skirtoje įvertinti -,,Perdegimo sindromo paplitimą ir prevenciją tarp slaugytojų, dirbančių centriniam reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kardiochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje ir anesteziologijos skyriuje. Tiriamojo asmens: Nr. (Parašas) Data 65

66 KLAUSIMYNAS 4 priedas Ger. Slaugytoja (-au), Siekiant atskleisti ir nustatyti,,perdegimo sindromo paplitimą ir prevenciją tarp slaugytojų, dirbančių centriniam reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, širdies chirurgijos intensyvios terapijos skyriuje ir anesteziologijos skyriuose maloniai prašome Jūsų užpildyti šią anketą. Užtikriname, kad apklausos duomenys bus naudojami konfidencialiai. Tikimės, kad Jūs palankiai įvertinsite šio tyrimo svarbą ir dalyvausite jame. Klausimynas yra ANONIMINIS, todėl vardų ir pavardžių rašyti nereikia, o tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti. 1. Jūs dirbate: (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. Reanimacijoje b. Operacinėje c. Skyriuje 2. Jūsų darbo trukmė šiame skyriuje (įrašykite)... metai 3. Ar prieš tai dirbote kitame skyriuje? (pažymėkite ženklu ( ) vieną atsakymą) a. Ne b. Taip 4. Jūsų amžius (įrašykite metus)...m 5. Jūsų lytis: (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. Vyras b. Moteris 6. Jūsų išsimokslinimas (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą ir nurodykite įgytą kvalifikaciją/specialybę): a. Aukštesnysis... b. Aukštasis neuniversitetinis (kolegija)... c. Aukštasis universitetinis Jūsų dabartinės pareigos (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. Bendrosios praktikos slaugytoja (-as) b. Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja (-as) c. Instrumentatorė (-ius) d. Perfuzionistė (-as) 8. Kokiu krūviu dirbate: (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. 0.5 etato krūviu b. 1 etato krūviu c. Daugiau nei 1 etato krūviu 9. Kiek vidutiniškai valandų trunka Jūsų darbo diena? (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. 6-8 valandas b valandų c. Daugiau nei 12 valandų 10. Nurodykite apytiksliai, kokiose pamainose dirbate mėnesio laikotarpyje: a. Dieninėje pamainoje b. Popietinėje pamainoje c. Naktinėje pamainoje d. Įvairiai 11. Kiek valandų per parą vidutiniškai miegate? (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. 4 6 val. b. 7 8 val. c. 8 val. 12. Ar galėtumėte teigti, kad išsimiegate pakankamai? (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. Ne b. Taip c. Nežinau 13. Jūsų šeimyninė padėtis: (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) 66

67 a. Gyvenate viena (-as) b. Ištekėjusi/vedęs c. Gyvenate su partneriu (-re) d. Išsiskyrusi (-ęs) e. Našlė (-ys) f. Kita (įrašykite) Kaip Jūs vertinate savo buities sąlygas? (Įvertinkite tai 5 balų sistemoje, kai: 1- labai blogos, 2-patenkinamos, 3-geros, 4-labai geros, 5-puikios, ir pažymėkite tą skaičių apvesdami) Jūsų būstas: (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. Gyvenate nuosavame bute/name b. Gyvenate su tėvais bute/name c. Nuomojate butą d. Gyvenate bendrabutyje 16. Kaip Jūs vertinate savo darbo sąlygas? (Įvertinkite tai 5 balų sistemoje, kai: 1-labai blogos, 2-patenkinamos, 3-geros, 4-labai geros, 5-puikios, ir pažymėkite tą skaičių apvesdami) Apibūdinkite detaliau savo darbo sąlygas. (pažymėkite ženklu ( ) Jums tinkamus atsakymus) a. Jūsų darbas lydimas emocinės (psichologinės) įtampos b. Jūsų darbas lydimas fizinės įtampos c. Dirbate su dezinfekcinėmis medžiagomis d. Jaučiate stygių darbo priemonių e. Dirbate blogai vėdinamose patalpose f. Manote, kad gaunate nepakankamą atlygį už atliekamą darbą 18. Kokios Jūsų vidutinės pajamos per mėnesį (pinigų, kuriais Jūs disponuojate, suma)? (įrašykite sumą)... Eur. 19. Ar šios pajamos pakankamos? (pažymėkite ženklu ( ) Jums tinkamą atsakymą) a. Visiškai pakankamos b. Pakankamos c. Nepakankamos d. Visiškai nepakankamos 20. Kaip po darbo Jūs jaučiatės fiziškai? (Įvertinkite tai 5 balų sistemoje, kai: 1-išsekusi (ęs), 2-labai pavargusi (-ęs), 3-pavargusi (-ęs), 4-nepavargusi (-ęs), 5-visiškai nepavargusi (-ęs), ir pažymėkite tą skaičių apvesdami) Apibūdinkite detaliau, kaip po darbo Jūs jaučiatės fiziškai: (pažymėkite ženklu ( ) Jums aktualius atsakymus) a. Jaučiate viso kūno nuovargį b. Jaučiate skausmus kojose c. Vargina galvos skausmai d. Stebite kojų patinimus e. Vargina pykinimas f. Jaučiate padažnėjusį pulsą g. Jaučiate padidėjusį kraujospūdį h. Skundžiatės sumažėjusiu apetitu i. Kita (įrašykite) Po darbo Jūs : (pažymėkite ženklu ( ) Jums priimtiną atsakymą) 67

68 a. Rūpinatės šeima b. Rūpinatės tėvais c. Užsiimate visuomenine veikla d. Dirbate kitame darbe e. Poilsiaujate f. Kita Ar pilnai išnaudojate atostogas? (pažymėkite ženklu ( ) vieną atsakymą) a. Ne b. Taip c. Kartais 24. Jei neišnaudojate atostogų, nurodykite, dėl kokių priežasčių (įrašykite) Ar manote, jog per paskutinius 2-3 metus Jūsų sveikata nepakito? (pažymėkite ženklu ( ) vieną atsakymą) a. Taip b. Ne c. Nežinau 26. Ar galėtumėte teigti, kad pastaruoju metu Jūsų sveikata pablogėjo? (pažymėkite ženklu ( ) vieną atsakymą) a. Taip b. Ne c. Nežinau 27. Kiek kartų per pastaruosius 12 mėn. lankėtės pas gydytoją (išskyrus stomotologą ir profilaktinius patikrinimus)? (įrašykite) Kurie iš išvardintų simptomų Jus vargino per paskutinius 12 mėn.: (pažymėkite po vieną vertinimą kiekvienoje eilutėje) Simptomai Dažnai Retai Visiškai nebūna 1.Galvos skausmai 2.Širdies ritmo sutrikimai 3.Padidėjęs kraujospūdis 4.Kosulys/Dusulys 5.Sąnarių skausmai 6.Kaklo skausmai/ Nugaros skausmai/ Juosmens skausmai 7.Silpnumas 8.Kojų venų išsiplėtimas/ Kojų patinimas 9.Mieguistumas darbe/ Nemiga 10.Dažna nuotaikų kaita 68

69 29. Nurodykite, kokie būdai Jums padeda geriausiai atsipalaiduoti. (pažymėkite po vieną vertinimą kiekvienoje eilutėje) Dažniausiai Retkarčiais Niekada 1.Surūkau vieną kitą cigaretę 2.Išgeriu taurę vyno ar šampano ar kt. 3.Einu į koncertą ar teatrą 4.Sportuoju 5.Einu į kavines, restoranus 6.Leidžiu laiką gamtoje 7.Leidžiu laiką su šeima 8.Leidžiu laiką su draugais 9.Žiūriu televizorių 10.Klausausi muzikos 11.Skaitau knygas ar žurnalus 12.Kita (įrašykite) 30. Ar Jūs gerbiate savo profesiją? a. Taip b. Ne c. Nežinau 31. Jei atsirastų galimybė pakeisti profesiją, taip padarytumėte? (pažymėkite ženklu ( ) vieną atsakymą) a. Tuoj pat b. Pagalvotumėte c. Niekada nekeistumėte savo profesijos 32. Jei atsirastų galimybė pakeisti darbo vietą (skyrių, ligoninę), tai padarytumėte? (pažymėkite varnele ( ) tik vieną atsakymą) a. Tuoj pat b. Pagalvotumėte c. Niekada nekeistumėte darbo vietos 33. Kas lėmė Jūsų pasirinkimą dirbti šiame skyriuje? (pažymėkite ženklu ( ) tik vieną atsakymą) a. Atsitiktinumas b. Noras išbandyti save c. Didesnis atlyginimas d. Neturėjote kito pasirinkimo 69

70 e. Kita (įrašykite) Kokie bendravimo santykiai Jums dažniausiai sukelia emocinį nuovargį darbe? (pažymėkite ženklu ( ) Jums tinkamus atsakymus) a. Bendravimas su slaugos administracija b. Bendravimas su kolegomis c. Bendravimas su gydytojais d. Bendravimas su pagalbiniu personalu e. Bendravimas su pacientais f. Bendravimas su pacientų artimaisiais 35. Kaip po darbo Jūs jaučiatės psichologiškai? (Įvertinkite tai 5 balų sistemoje, kai: 1-išsekusi(-ęs), 2-labai pavargusi(-ęs), 3-pavargusi(-ęs), 4-nepavargusi(-ęs), 5-visiškai nepavargusi(-ęs), ir pažymėkite tą skaičių apvesdami) Ar dirbant šioje darbovietėje Jūs pastebėjote pokyčius savo elgesyje? (pažymėkite ženklu ( ) vieną atsakymą) a. Taip b. Ne c. Nežinau 37. Jei Taip, įvardykite, kokius? (pažymėkite ženklu ( ) 1-2 atsakymus) a. Pradėjau daugiau rūkyti b. Pradėjau mažiau valgyti c. Sumažėjo fizinis aktyvumas d. Tapau grubesnė (-is) e. Dažniau juntu priešiškumą f. Pradėjau daugiau vartoti alkoholio g. Manau, jog geriu per daug kavos h. Sutriko miegas i. Kita (įrašykite) Kas stipriausiai dvasiškai Jus paveikia? (pažymėkite ženklu ( ) Jums tinkamą atsakymą) a. Paciento mirtis b. Problemos šeimoje c. Kolegų paramos stoka d. Nesugebėjimas valdyti savo emocijų e. Kita Jei susiduriate su paciento mirtimi, ką išgyvenate?(pažymėkite ženklu ( ) tinkamą atsakymą) a. Kaltę b. Gailestį c. Bejėgiškumą d. Pyktį e. Nustebimą f. Palengvėjimą g. Baimę 70

71 Naudojami prevencjos būdai Lentelėje nurodomi metodai, kaip galima išvengti ir mažinti stresą, nuovargį, pervargimą. Įvertinkite ir pažymėkite jums tinkamą atsakymą. 1- visai neefektyvu, 2- efektyvu, 3- labai efektyvu. Metodas Balai Nežinau šio metodo 1.Užsiemimas gamtoje Relaksacija Meditacija TV laidų žiūrėjimas Sportinė veikla Meninių renginių lankymas a. teatras b.kinas c.operos d.parodos Miegas Užsiemimas mėgstama veikla Supervizijos užsiemimai Bendravimas/buvimas su draugais 11.Užsiemimas menine veikla Jogos treniruotės Rūpinimasis savo grožiu KITA (įrašyti) ŠIRDINGAI DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS! 71

72 72 5 priedas

73 73